Psichologinė 

sveikata

Parenė.IVG.Juljana čaikovskaja
 Sveikas žmogus 

 Sveikata - visapusė, fizinė, dvasinė(pagrindinė), socialinė,

protinė, emocinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų
nebuvimas . Sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti
iš viena nuo kitos priklausančių sričių ir, jei kas nors
atsitinka vienai sričiai neišvengiamai paveikiama ir kita.      
                  
  Fizinė-visuma aktyvių judesių, veiksmų, kuriuos per
tam tikrą laiką ir tam tikru intensyvumu
padaro raumenys ir sąnariai; b) laiko dalis, kurią
žmogus skiria fiziniams pratimams arba tikslingam
fiziniam darbui. Žmogaus fizinis aktyvumas
pasireiškia aktyviai poilsiaujant, mankštinantis,
sportuojant, dirbant, namų ruošoje, buityje ar kitoje
veikloje, susijusioje su energijos suvartojimu.
Judesiai reikalingi ne tik praktiniams tikslams, bet ir
fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti.
Protinė sveikata-susijusi su būdais, kuriais mes renkame žinias iš
įvairiausių šaltinių ir kaip gebame jomis pasinaudoti.
Emocinė sveikata-padeda suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos
išreikšti .
Socialinė sveikata- atspindi santykius su šeima, draugais,
bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Svarbu išmokti bendravimą
palengvinančių įgūdžių.
Dvasinė sveikata-yra gyvybiškai svarbi bendrai mūsų būties esme, su
tuo ką mes vertiname ir kas iš tikrųjų mums rūpi. Ji yra žmogaus
egzistencijos šerdis. 
Žmogaus poreikiai ir
motyvai

 A. Maslow
poreikių skalė
Fiziologiniai – tai pagrindiniai žmogaus kūno egzistavimui
reikalingi dalykai tai stipriausia poreikių grupė.
Saugumo-jie apima tai, kas suteikia saugumo jausmą, bustą,
apsaugą nuo pavojų.
Socialiniai-tai priklausymas tam tikrai žmonių grupei, draugystės,
meilės, prisirišimo jausmai.
Pagarbos-tai noras būti įvertintam,
gerbiamam.
Saviraiškos-tai aukščiausias poreikių lygis jis pasiekiamas, kai
yra patenkinti visi kiti.
 Motyvacija

 Motyvacija-tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikia

elgesiui energijos) ir nukreipia žmogaus elgesį į tam tikrus
tikslus. Tai vidinių procesų, skatinančių ir nukreipiančių
veiklą, visuma. Tai elgesio, veiklos, veiksmų skatinimo
procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai.
 Motyvas
Motyvas-tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių
tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį
lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai.
1. Paprastai motyvu tampa įsisąmonintas poreikis pvz.
noriu kekso...:
2. Tas pats motyvas gali sukelti nevienodą veiksmą ar
elgesį.

3. Motyvai skiriasi ir savo stiprumu.

4. Motyvų funkcija- garantuoti ir
rūšies išlikimą.
 Motyvų šaltiniai

Vidiniai postūmiai( poreikiai,

emocijos, norai, jausmai).
Išoriniai postūmiai( paskatos).
Išorinių ir vidinių postūmių derinimas
(tikslai, vertybės, interesai, įsitikinimai).
 Brandi asmenybė

 Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu

būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip
sveiki, pilnaverčiai. Tyrinėdamas sėkmingiausius,
brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius
jiems būdingus bruožus:

1. Pilnesnis realybės suvokimas. Mato aplinką tokią,

kokia ji yra, o ne tokią, kokios jie norėtų. Jų pasaulio
suvokimą mažiau veikia emocijos, bergždžios viltys,
baimės. Jie geriau atpažįsta netiesą, labiau tolerantiški
prieštaravimams ir neapibrėžtumui.
 2. Savęs, kitų ir gamtos priėmimas (tolerancija). Save priima tokius,
kokie yra. Nėra per daug savikritiški. Nejaučia per daug kaltės, nerimo,
gėdos. Jie gerai priima kitus žmones, neturi poreikio mokyti ar
kontroliuoti. Toleruoja kitų silpnumą ir jo nebijo. Priima gyvenimą su
visais jo trūkumais ir apribojimais.

3. Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas. Elgesyje nėra

dirbtinumo. nesistengia pasirodyti efektingai. Yra netradiciniai, bet tai
kyla iš natūralių vidinių poreikių ir gali prisitaikyti, kad kitų
nešokiruotų. Jie gali būti ir nesitaikstantys, jei to reikalauja situacija.
4. Orientacija į problemą. Gyvena, kad dirbtų, o ne dirba, kad
gyventų, t. y. įsitraukę į idėjos realizavimą ar darbą. Jiems svarbūs
egzistenciniai klausimai, gyvenimo prasmės problema. Šie klausimai
leidžia lengviau atskirti svarbius dalykus nuo mažiau svarbių.
5. Nepriklausomybė – poreikis būti vienam. Jiems reikalingas vidinio
gyvenimo neliečiamumas. nesistengia su kitais palaikyti priklausomybės
santykių, todėl gali džiaugtis tikra draugyste. Šią nepriklausomybę ne
visada supranta aplinkiniai. Kiti dažnai juos laiko abejingais, šaltais ar
išdidžiais. Save aktualizavę žmonės jau yra patenkinę meilės poreikį, todėl
jiems nereikalinga kitų žmonių draugystė. Atsiranda bendravimo su savimi
poreikis. Jie gali būti vieni ir nesijausti vienišais. Išlieka ramūs net nelaimių
ir nesėkmių atveju, nes turi savo požiūrį į tai kas vyksta, o ne pasikliauja
kitų nuomone ar jausmais.
6. Autonomija – nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos. Jie
elgiasi nepriklausomai nuo aplinkinių, pasikliauja tik savimi. Pvz.
studentas gali mokytis gerai, nepriklausomai nuo to, ar aplinkiniai
vertina gerą mokymąsi ar ne. Pakankamai stiprūs, kad nekreiptų
dėmesio į kitų nuomonę.

7. Suvokimo naujumas. Sugeba džiaugtis net pačiais paprasčiausiais

įvykiais, pajusti jų naujumą, išgyventi malonumą, ekstazę. Retai
skundžiasi nuobodžiu gyvenimu, nes juos viskas stebina. kiekvieną
gyvenimo akimirką suvokia kaip nepakartojamą.
 Gyvenimo prasmė
Galima sakyti, kad gyvenimo prasmė
veikia, kaip „variklis“, kuris kreipia
žmogaus elgesį, veikia bendravimą ir tai,
kaip žmogus interpretuoja pasaulį bei
gyvenimo džiaugsmus ir iššūkius. Šiam
„varikliui“ sutrikus, trinka žmogaus
funkcionavimas: sumaištis kyla tiek
vidiniame pasaulyje, tiek sąveikoje su
aplinka. Tai kur gi ieškoti tos prasmės?
Kaip „surasti“ save ir savąją vietą, kai
jautiesi lyg nieko nereiškiantis
taškas niekieno neskaitomos knygos
 1. Hedonistinė prasmė. Gyventi ir mėgautis – džiaugtis kiekviena
diena ir tenkinti savo hedonistinius poreikius (pavalgyti, miegoti,
mylėtis, linksmintis). Hedonistinėmis vertybėmis gyvenime
besivadovaujančių žmonių šūkis – „ Carpe diem “ arba „Gyvenk šia
diena“.

2. Materialistinė prasmė. Gauti iš gyvenimo tiek daug, kiek įmanoma,

dirbti ir užsidirbti, kaupti turtus, kelti status visuomenėje. 
 3. Altruistinė
prasmė. Duoti
kitiems tiek, kiek
įmanoma, padėti
žmonėms, palikti
žemę po savęs
geresnę.
 4. Ilgaamžiškumo
prasmė. Gyventi tiek
ilgai, kiek įmanoma,
rūpintis savo sveikata
ir vengti rizikų bet
kokia kaina, kad kuo
ilgesnis būtų
gyvenimas (kokia
 4. Ilgaamžiškumo prasmė. Gyventi tiek ilgai, kiek
įmanoma, rūpintis savo sveikata ir vengti rizikų bet kokia
kaina, kad kuo ilgesnis būtų gyvenimas (kokia bebūtų jo
kokybė).
 5. Patirtinė prasmė. Patirti kiek įmanoma daugiau –
rizikuoti, veikti, tyrinėti, griebtis naujovių per daug
nesirūpinant pasekmėmis. Patyrimų siekiantys žmonės daug
ko imasi vien dėl smalsumo ar sportinio intereso, o pėdsaką
žemėje svajoja palikti atsidūrę rekordų knygoje.
 6. Biologinė prasmė. Susilaukti palikuonių, pratęsti giminę ir ja
rūpintis, siekti savo tęstinumo per genų “perdavimą” savo vaikams,
anūkams.
 7. Tikėjimo prasmė. Būti dvasingu, tikinčiu, kad yra kažkas daugiau
nei žmogus. Tikėjimas užtikrina sielos nemirtingumą arba bent jau
įprasmina gyvenimą, jo džiaugsmus ir kančias kaip didesnio
dievo(ų), visatos ar pan. „plano“ dalį.
 8. Saviaktualizacijos prasmė. Realizuoti save, įgyvendinti savo
potencialą, būti geriausia savo versija, aktualizuoti save. Šios
prasmės vedamiems žmonėms egzistencija reiškia nuolat veikti ir
daryti kažką savęs realizavimo link.
 9. Išlikimo prasmė. Kautis ir išlikti yra misija, kuri veda per
gyvenimą, – nes gyvenimas šios prasmės vedamų žmonių akimis
yra nuolatinių kova prieš kitus, save, išorės jėgas, ligas, neteisybes
ir visa kita, kas pasitaiko kelyje.
 10. Meilės prasmė. Mylėti ir būti mylimam, kurti santykius,
palaikyti draugystes, siekti meilės ir, priešingai nei vadovaujantis
hedonistinėmis vertybėmis, siekti tos meilės ilgalaikiškumo.
 11. Žinojimo prasmė. Siekti žinių, išminties ir tiesos, mąstyti,
vadovautis protu. „Žinios išlaisvina“, “mąstau, vadinasi esu” – tai
racionaliųjų, tiesos ir žinių paieškų vedamų žmonių gyvenimo
principai.
 12. Egzistencialistinė prasmė. Kas prasminga, o kas ne – kiekvieno
asmeninis pasirinkimas, kiekvienas žmogus pats kuria savo prasmę.
Koks gyvenimas bebūtų – linksmas, absurdiškas, skausmingas,
sudėtingas, paprastas, pripildytas džiaugsmo ar kančios – jame yra
prasmės tiek, kiek jame mato pats žmogus.