Vitoldas Masalskis

Neurolingvistinis
programavimas (NLP)
20 straipsnių

Vilnius 2018

1
 Turinys

Įvadas ............................................................................................... 3
1. Kas yra NLP? ............................................................................... 5
2. NLP atsiradimo istorija ............................................................. 11
3. Ką reiškia “NLP”? ...................................................................... 19
4. Pagrindinės NLP prielaidos ....................................................... 20
5. Akių judesių raktai .................................................................... 26
6. Teisingai suformuluotas tikslas - S.M.A.R.T.E.F. ....................... 29
7. NLP inkarai ir inkaravimas ........................................................ 33
8. Kalbos fokusai ........................................................................... 39
9. Neurologinių lygių modelis ....................................................... 47
10. Asociacija ir disociacija ............................................................. 51
11. Trys suvokimo pozicijos ............................................................ 58
12. Asmenybės dalys ...................................................................... 63
13. Įsitikinimų keitimo technikos .................................................... 70
14. Metaprogramos ir metaprograminiai profiliai ......................... 75
15. Kino teatras – greita baimių įveikimo technika ........................ 82
16. Transiniai įsitikinimų keitimo būdai .......................................... 87
17. Lingvistiniai pasąmoninio poveikio būdai ................................. 90
18. Naujasis NLP kodas ir žaidimas “Abėcėlė” ............................. 101
19. NLP terminų žodynėlis ............................................................ 107
20. Istorija apie skirtumą tarp psichoanalizės ir NLP .................... 112

2
 Įvadas
Neurolingvistinis programavimas (NLP) – taikomosios psichologijos
kryptis. Atsiradęs XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje, NLP greitai
išpopuliarėjo visame pasaulyje. NLP atsirado iš bandymo atsakyti į
klausimą, kodėl sėkmingi žmonės yra sėkmingi ir kaip jų elgesio
strategijas galima būtų formalizuoti ir padaryti prieinamas visiems
norintiems. Galima išskirti keturias pagrindines sritis, kurias tyrinėja NLP.
Pirmoji sritis – tai susikalbėjimas su kitais žmonėmis. Kaip padaryti, kad
mano komunikacija su išoriniu pasauliu būtų sklandesnė. Kas lemia mano
bendravimo įtaigumą. Kaip geriau suprasti kitus žmones ir sugebėti su jais
susitarti. Antroji sritis – tai susikalbėjimas su pačiu savimi. Tai vidinių
prieštaravimų, motyvacijos, norų ir tikslų sritis. Kaip valdyti savo mintis,
nuotaikas ir emocijas. Trečioji sritis – tai efektyvių elgesio strategijų
modeliavimas. Kas lemia, kad žmonės pasiekia išskirtinių rezultatų
pasirinktose srityse. Kaip praktiškai mokytis ne klaidų ir bandymų keliu, o
sąmoningai ir kryptingai. Pagaliau, ketvirtoji sritis – bandymas suprasti ir
paaiškinti, kaip veikia psichikos mechanizmai. Kokie dėsningumai lemia
tai, kaip mes informaciją suvokime, apdorojime ir vėliau ja naudojamės
savo tikslų pasiekimui ir gyvenimo uždavinių sprendimui.
Tikiuosi, čia pateikti straipsniai padės geriau suprasti šią įdomią ir
intriguojančią praktinės psichologijos sritį ir paskatins ja domėtis toliau.

2018.02.11

3
 Esu psichologas, koučingo ir NLP specialistas,
lektorius, “Koučingo paslaugų centro” vadovas.
Gimiau (1964 m.) ir baigiau vidurinę mokyklą
Grigiškėse.
Psichologijos studijos Vilniaus Universitete (1982-
1989 m.).
Po studijų visa profesinė karjera, su keliomis
nedidelėmis pertraukomis, yra mokymai ir
konsultacijos vadybos, pardavimų, efektyvios komunikacijos, saviugdos
temomis.
Šiuo metu pagrindinės veiklos kryptys:
• Individualios koučingo sesijos.
• Koučingo specialistų mokykla.
• NLP mokymai.
• Profesinės koučingo specialistų bendruomenės puoselėjimas gyvai
ir virtualioje erdvėje.

Vitoldas Masalskis
info@koucingopaslaugos.lt
www.koucingopaslaugos.lt

4
 1. Kas yra NLP?
NLP atsiradimo istorija
Žmogaus smegenys – tai galingiausias
kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik
kelis procentus tų galių, kuriomis jį yra
apdovanojusi gamta. Iš esmės
protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau
„pilkosios masės“. Protingesnis yra tas,
kuris sugeba išnaudoti didesnę dalį jam
gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio
programavimo teorija ir siekia parodyti,
kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti
savo galimybes.
Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra
nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis
pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo
programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau
negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas
vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP
mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam
tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti.
1976 metais Santa-Kruzo apylinkėse esančiame namelyje Ričardas
Bendleris ir Džonas Grinderis pirmą kartą pavartojo Neuro-Lingvistinio
programavimo terminą savo teorijai pavadinti.
Neuro – reiškia tai, ką mes darome smegenų pagalba. Lingvistinis –
reiškia žodinė arba nežodinė kalba, kurios pagalba mes sistematizuojame
ir perduodame savo mintis. Programavimas – tai unikalus būdas, kurio
pagalba žmogus surenka visa tai į viena visumą, kad organizuotų savo
elgesį. NLP – tai poveikio darymo sau ir kitiems technologija.
Tam kad mūsų elgesys būtų efektyvesnis, mes turime suprasti, kodėl
žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Turime žinoti būdus, kuriais galime keisti
savo ir kitų elgesį. Pagaliau turime išmokti šiais būdais naudotis.
Mūsų laikų paradoksas - psichologinę teoriją sukūrė žmonės ne daug ką
bendro turėję su tradicine psichologija. NLP autoriai Ričardas Bendleris
buvo matematikas ir kibernetikos tyrinėtojas, Džonas Grinderis -
lingvistikos profesorius.
NLP buvo sukurta detaliai tiriant trijų įžymių psichoterapeutų darbo
metodus. Šie psichoterapeutai - tai Fricas Perlsas (Fritz Perls), Virdžinija
Satir (Virginia Satir) ir Miltonas Eriksonas (Milton Erickson). NLP greitai
išaugo tik psichoterapinės teorijos rėmelius ir dabar siūlo įspūdingas
galimybes tiek kasdieninio gyvenimo situacijoms, tiek organizacijų
vadybos problemoms spręsti.
5
Pasaulio suvokimo filtrai
NLP aiškina, kad žmogus mato ne tą pasaulį, kuris yra iš tikrųjų, o tarsi to
pasaulio šešėlį arbą to pasaulio atspindį savo smegenyse. Nors vietovės
žemėlapis paprastai pakankamai tiksliai atkartoja tam tikros vietovės
ypatumus, tačiau jis nėra ta vietovė. Žemėlapis tėra gerokai „prafiltruotas“
vietovės atspindys.
Kiekvieną akimirką žmogaus suvokimo kanalus (klausą, regą, jutimus,
uoslę) veikia iki dviejų milijonų informacijos vienetų. Žmogaus suvokimo
kanalai praleidžia tik nedidelę dalelę šios informacijos. Didžioji
informacijos dalis yra atmetama kaip šiukšlės. Kokiu būdu vyksta
informacijos filtravimas?
Egzistuoja fiziologiniai ir psichologiniai filtrai. Fiziologiniai filtrai filtruoja
vizualinę, akustinę ir jutiminę informaciją. Žmogaus akis nemato to spalvų
spektro, kurį gali matyti kai kurie gyvūnai. Žmogaus ausis gali girdėti tik
tam tikro dažnio garsus. Todėl žmogus mato kitokį pasaulį negu gyvūnai.
Psichologinių filtrų vaidmenį atlieka mūsų vertybės, įsitikinimai,
prisiminimai, kalba, laiko suvokimas.
Gyvenimo eigoje žmonėms susiformuoja individualius pasaulio suvokimo
filtrus. Šie filtrai gali labai skirtis tarpusavyje. Prafiltruota išorinio pasaulio
informacija žmogaus sąmonėje suformuoja vidinę reprezentacinę
sistemą, t.y., tai, ką mes vadiname subjektyviu išorinio pasaulio
atspindžiu. Vidinė reprezentacinė sistema – tai vaizdinių, garsų, kvapų ir
skonių darinys. Kadangi žmonių psichologinių filtrų sistemos yra gana
skirtingos, tai skiriasi ir žmonių reprezentacinės sistemos. Prisimentate
seną istoriją apie tai, kaip trys aklieji buvo išsiųsti išsiaiškinti, kas per
daiktas yra dramblys, kurį į jų miestą atsivedė klajojantis cirkas? Vienas
aklasis, kuriam pavyko nugriebti dramblio uodegą, pasakė, kad dramblys
yra kaip virvė, antrasis aklasis paprieštaravo jam, kad dramblys labiau
primena vamzdį, nes jis buvo pačiupinėjęs dramblio straublį. „Ką jūs,-
pasipiktino trečiasis,- jis kuo tikriausias stulpas“. Greičiausiai jis lietė
dramblio koją. Galbūt kaip tik čia ir slypi tikroji daugumo konfliktų
priežastis.

Ar galima valdyti savo emocines būsenas?

NLP pasekėjai į šį klausimą atsako vienbalsiai – taip. Žmogus
neįsivaizduojamas be buvimo vienoje ir kitoje emocinėje būsenoje. Anot
NLP, žmogaus emocinė būsena – tai jo mintys, jausmai, prisiminimai,
svajonės. Ir ši emocinė būsena susideda iš paveikslėlių, garsų ir pojūčių.
Individualios žmonių būsenos skiriasi todėl, kad mes galim šimtais ir
tūkstančiais būdų susikomponuoti šiuos paveikslėlius, garsus ir pojūčius.
Šiuos vaizduotės paveikslėlius sugeba kurti visi žmonės, tik vieni
lengviau, kiti sunkiau gali juos pastebėti. Padarykime nedidelį
eksperimentą. Pamėginkite prisiminti kokį nors neseną, malonų patyrimą
6
(atostogos prie jūros, iškyla gamtoje, susitikimas su jums brangiu
žmogumi ir pan.).
O dabar apibūdinkite paveikslėlį, kurį jums atgamino vaizduotė? Jis -
spalvotas ar juodai baltas, tai statiška nuotrauka ar dinamiškas vaizdelis,
tai čia pat prieš jūsų akis ar gerokai toliau, didelis ar mažas? Jūs matote
scenas, kaip matėte tuomet ar matote save, kaip vaizdajuostėje? Šiuos
vaizdus lydi kažkokie garsai? Nosis užuodžia kvapus? Matomai net yra ir
tam tikri pojūčiai? Visa tai pavyzdžiai to, ką mes galime daryti kitaip negu
kiti žmonės.
Jūsų būsenos yra tiesiogiai susijusios su šiais vaizdiniais, garsais,
kvapais ir pojūčiais. Dar daugiau - tas ryšys yra abipusis, t.y. keisdami
vieną ar kitą vaizdo, garso ar pojūčio parametrą, jūs darote poveikį ir savo
emocinei būsenai. Pamėginkite padidinti ar sumažinti paveikslėlį, priartinti
jį arba nutolinti, suintensyvinti spalvas - atitinkamai pasikeis ir jūsų
būsena. Keičiant vieną ar kitą paveikslėlio parametrą, keičiasi tam tikri
garso ir pojūčių parametrai. Šios manipuliacijos gali būti taip išlavinamos,
kad žmonėms nesudaro jokio vargo basomis vaikščioti žarijomis, gulėti
ant stiklo šukių ar atlikti kitus neįtikėtinus veiksmus. Netreniruotam žmogui
tai gali pasirodyti neįtikėtina, tačiau tai nėra labiau neįtikėtina negu
mokėjimas plaukti niekada neplaukusiam ar automobilio vairavimas pirmą
kartą atsisėdusiam už vairo. Gebėjimas perjunginėti emocines būsenas
ypač pravartus kasdieniniame gyvenime. Jei pavyzdžiui darbe jus varo iš
proto kokio bendradarbio ar vadovo elgesys, pakaks sumažinti jo vaizdinį
paveikslėlį iki pašto ženklo dydžio ar atitolinti jį nuo savęs per penkiskart
didesnį atstumą ir jūsų kumščiai atsigniauš ir jums net pasirodys juokinga,
kad dar prieš akimirką jūs taip nesitvėrėt kailyje ir kunkuliavot pykčiu.

Trys NLP pagrindai

Egzistuoja trys baziniai NLP principai, dar kitaip vadinami „trys NLP
pagrindai“. Štai jie:
1.Reikia tiksliai žinoti rezultatą (tikslą), kurį jūs norite pasiekti kiekvienoje
konkrečioje situacijoje.
2.Turėti aiškiai sensoriškai apibūdinamus kriterijus, kad pažinti, kada jūs
pasiekėte šį tikslą.
3.Būti pakankamai lanksčiam, kad galima būtų keisti savo elgesį kol
siekiate užsibrėžto tikslo. Priešingu atveju yra sakoma taip: „Jei jūs darote
tai, ką visada darėte, tai galiausiai jūs gausite tai, ką visada ir gaudavote“.
Pamėginkime šiuos NLP postulatus susieti su kasdienio gyvenimo
realijomis.

Raportas
Santykiuose su konkrečiu žmogumi mes galime užsibrėžti sau tikslą įtikinti
jį, pakeisti jo nuomonę, įtakoti apsisprendimą ir panašiai. Pirmasis
žingsnis šio tikslo link yra raporto sukūrimas. Raporto kategorija yra dar
7
vienas NLP naujadaras. Kai NLP terminais sakoma, kad Petrui pavyko
suformuoti raportą Juozo atžvilgiu, turima omenyje, jog Petrui pavyko rasti
bendrą kalbą su Juozu, kad Juozas visiškai pasitiki Petru, kad jam malonu
bendrauti su Petru, ir kad jis vertina Petro nuomonę. Vieniems žmonėms
yra lengva sukurti raportą su kitais žmonėmis, kitiems tai padaryti sekasi
kur kas sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju raporto sukūrimą sąlygoja tam
tikri konkretūs veiksmai, kurių galima išmokti.
Norėtusi priminti prieš kelis dešimtmečius atliktą tyrimą, kurio rezultatai
parodė, kad žmonių tarpusavio bendravimo metu apsikeitimas informacija
yra pasiskirstęs tokiu būdu. Pavartoti žodžiai, jų turinys tesudaro 7 % visos
perteikiamos informacijos. 38 % informacijos bendravimo metu mums
suteikia balso tonas, intonacija, modalumas, tembras, stilius, kitaip tariant,
ne tai kas pasakoma, bet tai, kaip tai pasakoma. Tuo tarpu didžiąją dalį
informacijos t.y. likusius 55 % mums suteikia kūno kalba. Štai dabar
tampa akivaizdu, kodėl mums taip sunku pasiekti rezultatą tam tikrose
situacijose. Juk visas mūsų dėmesys būna sutelktas į tai, ką mes
pasakysime, o ne į tai, kaip mes tai padarysime. Tai reiškia, kad mes
geriausiu atveju koncentruojamės į tuos 7 % faktorių, kurie apsprendžia
mūsų elgesio rezultatyvumą, ir ignoruojame 93 % veiksnių.
Antrasis žingsnis yra išlavinti sensorinį jautrumą. Sensorinis jautrumas
padeda stebėti ir skaityti žmogaus su kuriuo bendraujate kūno kalbą.
Kryptingai pasipraktikavus galima išmokti skaityti mikrosignalus, kuriuos
siunčia žmogus, su kuriuo jūs bendraujate.

Kalbos paternai
Kalba, žodžiai yra galinga poveikio priemonė. Tik nežinodami kokį poveikį
daro konkretūs žodžiai, mes patys to nežinodami pasiekiame ne tą
rezultatą, kurio troškome. Panagrinėkime kelis pavyzdžius.
Jei norite, kad jūsų nurodymas būtų įvykdytas su kuo didesne tikimybe
nevartokite žodelio „pasistenk“ sakiniuose tipo „Pasistenk susidoroti su
šia užduotimi iki 16.00.” Tokia formuluotė suteikia pašnekovui pasirinkimo
galimybę ir moralinę teisę neįvykdyti užduoties iki nurodyto termino.
Geriau būtų visiškai apsieiti be „pasistenk“
Žodelis „bet“ sakiniuose tipo „ Aš sutinku su tuo, kas buvo pasakyta, bet
noriu atkreipti jūsų dėmesį į...“ neskatina raporto palaikymo – priešingai
skatina pašnekova ropštis į kitą barikados pusę. Šiuose sakiniuose kur
kas labiau tiktų žodelis „ir“.
Kalbos dalelės „ne“ vartojimas tokiose kalbos konstrukcijose kaip
„nepamiršk“, „neprieštarauk“, nerūkyk“, „nepavėluok“ dažniausiai duoda
atvirkštinį efektą. Iliustracijos dėlei paeksperimentuokime. Pamėginkite
įsivaizduoti rožinį dramblį. Leiskite rožiniam drambliui visu gražumu
sužadinti jūsų vaizduotę. Puiku. O dabar jums kita užduotis – negalvokite
apie rožinį dramblį. Jaučiu, jog negalvoti apie rožinį dramblį praktiškai
neįmanoma. Ir tai turi logišką paaiškinimą. Smegenys norėdamos
8
dekoduoti frazę turi sulaukti, kol frazė bus užregistruota kaip vientisas
pranešimas ir tik tuomet gali įvykdyti nurodymą. Tad vietoj konstrukcijų su
dalelyte „ne“ vartotini konstruktyvaus tipo pakaitalai: „įsidėmėk“, „sutik“,
„sukramtyk kokį saldainį“, „ateik laiku“.

Žmonių tipai ir kaip prie jų prisiderinti

Suformuoti patvarų raportą padeda jūsų gebėjimas prisiderinti prie
pašnekovui būdingo pasaulio suvokimo tipo. Anot NLP egzistuoja trys
pasaulio suvokimo tipai – vizualinis, akustinis ir jutiminis. Pagal
dominuojantį suvokimo tipą išskiriami trys žmonių tipai. Kuris pasaulio
suvokimo tipas dominuoja konkrečiam žmogui galima nesunkiai nustatyti
iš paprastai jo vartojamų žodžių. Vizualinis tipas – tai žmonės suvokiantys
pasaulį vaizdiniais. Jų leksikai būdingos frazės: „Puikiai įsivaizduoju, ką
jūs norite pasakyti.“ „Pamatysite, kas jums už tai bus.“ „Kur tai matyta“.
Akustiniam tipui būdingos frazės: „Aš nieko daugiau nenoriu girdėti.“ „Tai
skamba viliojančiai.“ Jutiminio tipo žmonės naudoja frazes: „Po to
pokalbio pasijutau išdurtas.“ „Jaučiu, kažkas čia ne visai gerai“.
Jei naudosite leksiką būdingą pašnekovo tipui jūs susitapatinsite su juo,
jūs labiau pradėsite galvoti ir suvokti pasaulį, kaip jis jį suvokia, o tai savo
ruožtu jus ir suartina. Todėl pardavimo vadybininkas pardavinėdamas
prekę ar paslaugą vizualinio tipo žmogui, turėtų dažniau vartoti tokius
apibūdinimus: „pamėginkite įsivaizduoti“, „šviesus“, „didelis“, „erdvus“,
„gražus“, „yra kur akis paganyti“, „įspūdingas“. Akustinio tipo žmogui
artimesni būtų tokio tipo apibūdinimai: „tik įsiklausykite“, „tylus“. Jutiminio
tipo žmogus gyvai atreaguotų į tokio tipo apibūdinimus: „atsisėskite ir
pajusite“, „patogus“, „jaukus“, „patvarus“.

Metaprogramos
NLP leidžia nauju kampu pasižiūrėti į įvairių problemų sprendimo
galimybes. Metaprograma - tai pasižiūrėjimas į problemą platesniame
kontekste. Daugelyje probleminių situacijų mes nesugebame rasti išeities
ne todėl, kad jos nėra, o todėl kad patys nesąmoningai apribojame
sprendimo paieškos galimybes. Ši istorija kaip tik tai ir iliustruoja.
Vienas žmogus ėjo per turgų ir užsimanė riešutų. Jis priėjo prie prekijo
susimokėjo ir įkišo ranką į ąsotį. Pasisėmė tiek riešutų kiek galėjo. Tačiau
kai pamėgino ištraukti ranką su riešutais, ranka įstrigo. Jis pradėjo dejuoti,
šaukti, keiktis, tačiau tai nė kiek negelbėjo. Galiausiai jis visai nusiminė ir
sako pardavėjui,- „padėk man“. Pardavėjas jam atsako,- „aš padėsiu tau,
jei darysi viską tiksliai taip kaip aš tau liepsiu“. „Padarysiu viską, ką liepsi
tik išlaisvink mane iš šio ąsočio gniaužtų“. „Tuomet kišk savo ranką gilyn
į ąsotį“. Žmogui pasirodė keistas toks prekeivio paliepimas, - juk jis
priešingai - nori ištraukti ranką. Tačiau jis pakluso ir padarė kaip liepiamas.
Prekeivis tęsė: „dabar atgniaužk saują ir paleisk riešutus, kuriuos laikai“.
Šis paliepimas nuliūdino žmogų, juk jis taip norėjo tų riešutų, kuriuos
9
dabar turi paleisti. Tačiau ir šį kartą neprieštaravo. Tuomet prekeivis tarė:
„o dabar lėtai ištrauk ranką iš ąsočio“. Žmogus lengvai ištraukė tuščią
ranką, tačiau toks problemos sprendimas jį netenkino. „Taip mano ranka
laisva, bet kaip gi pasiekti riešutus?“ Prekeivis netardamas nė žodžio
paėmė ąsotį, apvertė jį ir į žmogaus rieškučias įpylė tiek riešutų, kiek ten
tilpo. Žmogus iš netikėtumo net žado neteko. Tik po kurio laiko jis pratarė:
„Tu burtininkas?“
Prekeivis nebuvo burtininkas jis tik pritaikė šiai situacijai metaprogramą.

NLP ir pamokančios istorijos

NLP teorija yra žavi tuo, jog ji negriauna ir neprieštarauja jau esančioms
psichologinėms teorijoms. Dar daugiau, ji stengiasi akumuliuoti per
šimtmečius kauptą žmonijos patirtį. Todėl seminaruose ir tekstuose
skirtuose NLP aiškinimui tiek gausu įvairių tautų pamokančių istorijų.
Teigiama, kad pamokanti istorija leidžia suprasti pačią esmę, kas būtų
sunku, o kartais ir neįmanoma paaiškinti racionaliomis lingvistinėmis
konstrukcijomis. Ir tai vėl gi nėra NLP atradimas – šimtmečiais tai buvo
vienas iš efektyviausių pedagoginių instrumentų auklėjant jauną kartą.
Tad ir šį trumpą NLP pristatymą norėtusi pabaigti dar viena istorija.
Vieno fabriko savininkas pakvietė katilų meistrą, kad tasai suremontuotų
sugedusią garo sistemą. Meistras uždavė keletą klausimų inžinieriui, o po
to patraukė prie garo mašinos. Jis peržvelgė susipynusių vamzdžių
labirintą, kelias minutes pasiklausė besiveržiančių garų gausmo,
pačiupinėjo vieną kitą įrenginio detalę. Po to kažką sau niuniuodamas po
nosimi, atsidarė savo nutriušusį lagaminėlį, išsitraukė mažą plaktuką ir
trinktelėjo juo per ryškiai raudoną sklendę. Visa sistema tarsi virptelėjo ir
dar po vienos akimirkos pradėjo dirbti kaip reikia. Meistras įsimetė
plaktuką atgal į krepšį ir išėjo namo. Kai fabriko savininkas gavo 1000
dolerių sąskaitą, jis pasipiktino ir atsisakė sumokėti tokią krūvą pinigų už
darbą, kuriam meistras sugaišo vos ketvirtį valandos. Iš meistro jis
pareikalavo detalios darbų ataskaitos. Štai kokį raštelį jam atsiuntė
meistras: “Stuktelėjimas plaktuku – 1 doleris, žinojimas kur stuktelti – 999
doleriai”.
Regis, Neuro-lingvistinio programavimo teorija mums ir suteikia būtent
tokį žinojimą.

10
 2. NLP atsiradimo istorija
NLP atsiradimo istorija siekia 1972 metus. Tai
maždaug treji metai iki to momento, kai atsirado
pats NLP terminas. NLP ”Meka” buvo nedidelis
Santa Kruzo miestelis JAV Ramiojo vandenyno
pakrantėje. Ši vieta Kalifornijoje yra garsi ne tik
savo nuostabia gamta, bet ir Santa Kruzo
universitetu, kur tuo metu būrėsi mokslininkai,
novatoriškai žvelgiantys į mokslo vystymąsi ir
praktines jo laimėjimų panaudojimo galimybes. Anuomet Santa Kruzo
gatvės alsavo laisve. Ten galima buvo sutikti ilgaplaukius hipius, iš tolo
išsiskiriančius savo iššaukiančia apranga. Vienoje tokių gatvių tuo metu
gyveno žymus XX amžiaus filosofas Gregori Beitsonas, kurio mokslo
interesai apėmė labai platų lauką: jis domėjosi antropologija, biologija,
kibernetika, komunikacija, psichologija ir psichoterapija. Gregori Beitsono
įtaka NLP metodologijai yra juntama ir šiandiena. JAV tuo metu buvo
populiarios sistemų teorija ir kibernetika. Vis daugiau protų užvaldė
kompiuterinės technikos vystymasis.
Būtent tuomet Džonas Grinderis ir Ričardas Bendleris pradeda domėtis
tuo, kas vėliau bus pavadinta neurolingvistiniu programavimu.
Džonas Grinderis jau buvo praėjęs karinę tarnybą. Kaip karinis vertėjas
dalyvavo keliose slaptose operacijose. Gerai mokėjo italų ir vokiečių
kalbas. Po karo tarnybos Džonas Grinderis dirbo San Francisko koledže.
Ten jis susidomėjo amerikiečių lingvisto Naomo Chomskio teorija, ir ypač
ta jo darbų dalimi, kuri apėmė kalbos sintaksę. Džonas tam laikui jau buvo
apsigynęs daktaro disertaciją iš lingvistikos srities. Tuo metu jis kaip tik
nusprendė persikelti į Santa Kruzo universitetą, kad čia gauti profesoriaus
laipsnį. Džonas kaip tik domėjosi ta sritimi, kuri vėliau NLP bus pavadinta
modeliavimu. Dar gyvendamas Niujorke, Rokfelerio universitete Džonas
daug bendravo su Džonu Mileriu – vienu iš T.O.T.E. modelio kūrėjų.
Būtent Dž. Mileris suformulavo garsiąją ”7 +/- 2 taisyklę” ir aprašė su tuo
susijusius eksperimentinius tyrimus savo veikale ”Skaičiaus 7+/- 2
magija”.
Ričardas Bendleris 1972 metais buvo Santa Kruzo universiteto studentas.
Jis išaugo San Chose, Kalifornijoje. Kaip savo knygoje ”Pirmosios dienos.
NLP” mini Terri, Ričardo vaikystė buvo ne iš lengvųjų. Jis augo sunkiai
galą su galu suduriančioje šeimoje ir labai anksti pradėjo uždarbiauti.
Pinigų prasimanydavo muzikuodamas gatvėje. Taip jis susitaupė lėšų
mokslams. Baigęs vidurinę mokyklą Ričardas stojo į Los Altos Hills
koledžą. Po dviejų metų persivedė į Santa Kruzo universitetą, kur
susidomėjo matematika ir kibernetika, o vėliau ir elgsenos mokslais.

11
Tuo metu JAV ypač smarkiai suklestėjo taikomoji psichologija ir
”naujosios bangos” psichoterapija. Ričardas neatsispyrė madai. Jo
dėmesį patraukė geštalto teorija ir praktika. Jam imponavo geštalto kaip
metodo praktiškumas – jis leido greitai gauti patikimus rezultatus.
Ričardas susižavėjo psichoterapeuto Frico Perlso darbais geštalt
terapijos srityje. Jis praleisdavo daug laiko stebėdamas garsaus
psichoterapeuto darbą. Ričardas, žinoma, domėjosi ir kitomis tuometinės
psichoterapijos kryptimis. Būtent tuomet Ričardas parašė savo pirmąją
knygą „Geštalt metodas psichoterapijos liudininko akimis“.
Nepatenkintas psichologijos dėstymo universitete lygiu, jis suorganizavo
savo praktinį kursą. Santa Kruzo universitete buvo novatoriška tradicija:
bet kuris ketvirtakursis galėjo sukurti savo specialų kursą jaunesnių kursų
studentams, žinoma, su dėstytojo priežiūra. Taip 1972 metais Ričardas
pradėjo vesti geštalt-terapijos mokymus.
Ričardas Bendleris lankė Džono Grinderio lingvistikos seminarus. Jam
imponavo jaunojo dėstytojo teikiamų žinių praktiškumas. Ričardui Džonas
Grinderis tuomet buvo neabejotinas autoritetas. Kadangi studento ir
dėstytojo pažiūros principiniais aspektais sutapo, Ričardas paprašė jį tapti
vienos iš geštalto grupių supervizoriumi. Džonas mielai sutiko ir netrukus
pats visa galva pasinėrė į tai, kas ten vyko.
Pirminė Džono ir Ričardo idėja buvo gana paprasta. Yra žmonės, kurie
yra puikiai įvaldę komunikacines technikas. Stebint šiuos žmones galima
išskirti tai, kas jiems yra bendra ir tai kuo jie skiriasi nuo paprastų žmonių.
Šiuos stebėjimus apibendrinus ir išgryninus algoritmą, galima būtų šio
algoritmo išmokyti ir visus norinčius. Visą šį procesą Džonas su Ričardu
pavadino modeliavimu. Pirmaisiais „tiriamaisiais“ tapo geštalt-terapijos
pradininkas Fricas Perlsas ir šeimos psichoterapeutė Virdžinija Satir.
Bemaž dvejus metus Ričardas ir Džonas tyrinėjo įvairias Virdžinijos
komunikacines technikas. Kiek vėliau Džonas ir Ričardas susipažino su
Miltonu Eriksonu ir jį taip pat įtraukė į savo „tiriamųjų“ ratą.
Lygiagrečiai Džonas su Ričardu vedė vakarines psichoterapines grupes.
Šiose grupėse buvo naudojama daug psichodramos elementų. Kiek
vėliau metodas, kurį jie tuo metu naudojo buvo pavadintas „šeimynine
rekonstrukcija“. Metodo ypatumas buvo tai, kad žmonėms buvo
suteikiama galimybė pažvelgti į savo vaikystę ir santykius su tėvais tarsi
kitomis akimis. Šiose grupėse buvo daug ekperimentuojama.
Pirmųjų Džono ir Ričardo mokinių ir pasekėjų ratą sudarė apie 15-20
žmonių. Šių psichoterapinių grupių dalyviais buvo – Frenkas Piuselikas,
Lesli Kameron, Deividas Gordonas, Džudit Delozje, Robertas Diltsas. Šie
žmonės vėliau įnešė svarų indėlį į NLP raidą. Ilgainiui iš universiteto
patalpų psichoterapinės grupės persikėlė į dalyvių namus. Daug tokių
seminarų vyko Džudit Delozje namuose.
Kita sritis patraukusi šios entuziastų grupelės dėmesį buvo šnekamosios
kalbos struktūra. Vėliau tai transformavosi į metamodelio koncepciją. Nors
12
Džonas Grinderis kaip lingvistas padėjo tam pagrindus dar gerokai
anksčiau.
To laikotarpio patirtis buvo apibendrinta knygose – „Struktūros magija“ ir
„Hipnotiniai paternai“.
Po metamodelio koncepcijos sukūrimo pradėjo ryškėti refreimingo
(perprasminimo) teorijos pradmenys. Netrukus laisvas
eksperimentavimas ir tyrimai leido susiformuoti reprezentacinių sistemų
teorijai bei akių paternų koncepcijai. Pamokanti yra akių paternų
koncepcijos atsiradimo istorija. Anot Džudit Delozje, vieno užsiėmimo
metu vyko eilinė sesija su klientu. Ją vedė Ričardas ir Džonas. Vienas iš
dalyvių lyg tarp kitko pastebėjo, kad vienas grupės narys, kai nukreipdavo
žvilgsnį į viršų, tai savo kalboje dažniau naudodavo žodžius ir frazes,
iššaukiančius vaizdus, o kai žiūrėdavo apačion ir į dešinę, tai naudodavo
jutiminius žodžius, o kai pats sau užduodavo tam tikrus klausimus, tai jo
žvilgsnis nukrypdavo žemyn ir į kairę.
Žinoma, niekas dabar tiksliai neprisimintų, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų,
bet kai ši mintis buvo įvardinta pirmą kartą, mažai kas iš seminaro
dalyvavusių priėmė ją rimtai. Džono ir Ričardo kaip tyrinėtojų privalumas
buvo tai, kad pagrindinis vertinimo kriterijus jiems buvo praktika. Būtent
po eilės praktinių eksperimentų atsirado akių paternų schema, kuri dabar
yra įtraukta į standartinio „NLP-praktiko“ kurso programą.
Taip susiformavo pirmosios NLP temos: darbas su asmenybės dalimis,
metapozicija, pozityvių ketinimų išskyrimas, reprezentacinės sistemos,
submodalumai, fiziologiniai raktai, metamodelis.
Kitas reikšmingas neurolingvistinio programavimo kaip sistemos tapsmo
etapas buvo Džono ir Ričardo susitikimas su Miltonu Eriksonu. Tuo metu
Miltonas Eriksonas ir Virdžinija Satir jau turėjo nemenką
bendradarbiavimo patirtį. Miltonas Eriksonas ir Virdžinija Satir kartu su
Gregori Beitsonu kūrė šizofrenijos gydymo koncepciją. Gregori Beitsonas
pasisiūlė supažindinti Džoną ir Ričardą su Eriksonu. Jie su džiaugsmu
priėmė šią idėją. Džonas ir Ričardas ne vieną kartą važiuodavo į Feniksą
(Arizona), kur gyveno Eriksonas. Jų pokalbiai užtrukdavo po keletą
valandų. Buvo stenografuojamos ištisos Miltono Eriksono psichoterapijos
sesijos.
Negalima bent keletą žodžių nepaminėti apie patį Miltoną Eriksoną. Šis
vienas žymiausių visų laikų psichoterapeutų buvo pusiau kurčias,
daltonikas, pergyveno du poliomelito priepuolius. Iš naujo mokėsi
vaikščioti ir daryti daug kitų dalykų, kurie atrodė neįmanomi. Gavęs
klasikinį išsilavinimą klinikinės hipnozės srityje, jis pradėjo kurti savo
nedirektyvios hipnozės mokyklą. Jo pažiūros prieštaravo klasikinės
hipnozės nuostatoms. Miltonas Eriksonas buvo įsitikinęs, kad į transo
būseną galima įvesti bet kurį žmogų. Jis mėgdavo kartoti, kad nėra
nehipnobilių klientų. Eriksonas išmoko virtuoziškai įvesti žmones į transo
būseną. Savo metodo pagalba jis sugebėdavo išgydyti, regis,
13
„nepagydomus“ ligonius. Mitono Eriksono sesijas Ričardas Bendleris
įrašinėdavo į diktofoną. Beje, Ričardas specialiai save nuteikdavo, kad
netyčia nepatekti į transo būseną, kad tokiu būdu nepraleistų ko nors labai
svarbaus. Tirdami Miltono Eriksono terapinį darbą, NLP kūrėjai daug laiko
praleido analizuodami video ir audio įrašus.
Modeliavimą gerokai apsunkino tai, kad Eriksonas niekada neatsakydavo
tiesiai KAIP jis ką nors daro. Mokymasis pas Miltoną Eriksoną ir jo
psichoterapinio darbo modeliavimas tęsėsi apie ketverius metus.
Anuomet modeliavimas apėmė tokias sritis kaip fiziologija, elgsena,
gebėjimai ir strategijos. Beveik nebuvo modeliuojamos tokios sritys kaip
vertybės, įsitikinimai, asmenybė, žmogaus misija. To meto modeliavimas
apėmė pirmiausia informacijos surinkimą, o toliau sekė praktinis
išgrynintų instrumentų taikymas iki tol kol bus pasiekti norimi rezultatai.
Galiausiai išmokti (sumodeliuoti) elgesio algoritmai buvo perduodami
kitiems. Buvo nemažai diskutuojama, kas modelyje yra pirmaeiliai, o kas
antraeiliai dalykai, ką reikėtų pridėti, o ką reikėtų pašalinti. Iš esmės tai
buvo T.O.T.E. modelis, bet apie tai tuomet niekas dar nekalbėjo.
Bemodeliuojant Miltoną Eriksoną NLP teorijoje atsirado tokios sąvokos
kaip: nutraukimo paternai, raportas, tiesioginis ir kryžminis atspindėjimas,
kvėpavimo ir balso panaudojimas prisiderinant, refreimingas.
Džonas ir Ričardas ypatingą dėmesį skyrė kalbos įtaigumui ir hipnozės
technikoms. Jie eksperimentavo su gilaus transo būsenomis, pozityviomis
ir negatyviomis haliucinacijomis, laiko suvokimo iškraipymais, amnezija ir
identifikacija gilaus transo metu. Šiuo laikotarpiu jie susidomėjo terapinių
metaforų konstravimu ir jų panaudojimo ypatumais.
Ričardas ir Džonas darė prielaidą, kad modeliavimas yra ne tik puikus
būdas naujiems įgūdžiams formuoti tam tikroje srityje, tačiau kad
tiesioginė identifikacija su modeliuojamais žmonėmis yra kur kas
efektyvesnė. Buvo atlikta keletas eksperimentų, kurių metu buvo
susitapatinama su Virdžinija Satir, Fricu Perlsu, Miltonu Eriksonu.
Susitapatinimas buvo vykdomas transo būsenoje, nes tik taip galima buvo
perimti unikalius šių psichoterapijos meistrų komunikacinius paternus.
Po to buvo eksperimentuojama su tuo, kas vėliau pradėjo vadintis
inkaravimu. Grupės dalyviai treniruočių metu išbandė įvairių išorinių
stimulų ryšį su psichinėmis būsenomis. Jie bandydavo susieti tam tikras
būsenas su specifiniais stimulais, o po to tas būsenas stengdavosi atkurti.
Jau anuomet viena iš pamatinių NLP koncepcijų buvo teorija apie penkias
sensorines reprezentacines sistemas: audialinę, kinestetinę, olfaktorinę,
vizualinę ir vidinio dialogo. Iš pradžių inkarų sukūrimui grupė naudodavo
vizualinius, audialinius ir kinestetinius stimulus. Buvo eksperimentuojama
su inkarų integracija. Net atsirado tokia technika kaip inkarų kolapsas.
Ypač inkarų kolapso technika buvo naudojama sukelti amnezijai arba
užblokuoti tam tikroms automatinio elgesio formoms.

14
Miltono Eriksono naudojamos kalbinės struktūros buvo apibūdintos kaip
komunikacinis modelis, kuris vėliau buvo pavadintas Milton-modeliu. Tai
buvo į kalbos struktūrą integruoti klausimai, komandos, tarpusavyje
prieštaraujantys postulatai ir pan. Milton-modelis buvo stiprus
instrumentas įvedant klientą į transą ir formuojant pakitusias būsenas.
Ričardui ir Džonui hipnozės „magiją“ pavyko paversti į nesunkiai įvaldomą
psichotechnologiją. Savo pačių nuostabai Džonas ir Ričardas atrado tam
tikrų paralelių tarp Karloso Kastanedos mokymo ir Milton-modelio. Vėliau
tai buvo sėkmingai naudojama dirbant su pakitusiomis sąmonės
būsenomis. Beeksperimentuojant buvo sukurta taip vadinama dvigubos
indukcijos technika. Jos esmė tame, kad transo būseną vienu metu kuria
du žmonės. Vienas į vieną kliento ausį kalba sudėtingus žodžius ir frazes,
kitas į kitą ausį kalba vaikų kalba, naudodamas vaikišką gramatiką ir
leksiką. Tokiu būdu kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai buvo
apkraunami skirtinga veikla, ko pasekoje tiriamasis patirdavo ypatingas
būsenas abiejose kūno pusėse.
Įdomių rezultatų eksperimentinės grupės nariai pasiekė atlikdami
bandymus su pozityviomis ir negatyviomis haliucinacijomis. Pozityviosios
haliucinacijos buvo nukreiptos į naujos teigiamomis emocijomis paremtos
patirties konstravimą. Negatyvios haliucinacijos buvo naudojamos realiai
buvusios traumuojančios patirties pašalinimui. Iš pradžių tiek su
pozityviomis, tiek su negatyviomis haliucinacijomis buvo dirbama transo
būsenoje. Vėliau buvo sukurtos specialios technikos, kurios leido norimus
rezultatus pasiekti ir neįvedant kliento į transo būseną. Būtent šios
technikos pagalba atsirado metodas, vėliau pavadintas „Asmeninės
istorijos pakeitimu“.
Kadangi darbo grupę sudarė jauni, kupini energijos žmonės jų tarpusavio
santykiams buvo būdinga neįprasta, žaisminga, jaudinanti atmosfera.
Dalyviai daug juokaudavo, kvailiodavo, šėldavo. Kartais Džonas ir
Ričardas tai išprovokuodavo specialiai. Vieną iš tokių vakarų Ričardas ir
Džonas pradėjo žaisti minčių skaitymo žaidimą. Vėliau atsirado to paties
pavadinimo technika. Džonas ir Ričardas gana tiksliai sugebėjo nuspėti
grupės narių asmenines istorijas, amžių, partnerius – nors iš anksto nieko
apie tai nežinojo. Jie nusprendė padaryti keletą eksperimentų, kad
išsiaiškinti šios technikos struktūrą ir sukurti modelio algoritmą. Minčių
skaitymo metodo idėja gana paprasta. Pratimo metu naudojamos trys
geometrinės figūros – tai apskritimas, trikampis, kvadratas. Vienas iš
dalyvių mėgina įsivaizduoti konkrečią figūrą, o kitas mėgina spėti.
Paaiškėjo, kad po 20 minučių praktikavimosi daugelis žmonių 7 iš 10
atvejų atspėdavo teisingai. Kilo eilė hipotezių kaip galima būtų tai
paaiškinti. Žinoma, jog žmogaus mintis išduoda kūno kalba – pakitusi
odos spalva, nežymūs kūno temperatūros pokyčiai, akių mikrojudesiai.
Pratimas pavykdavo tuo geriau, kuo ryškiau tiriamasis sugebėdavo
įsivaizduoti pasirinktą objektą.
15
Tuo metu toliau buvo dirbama su Miltono Eriksono metaforomis. Buvo
padaryta daug eksperimentų su inkaravimo technikomis ir metaforų
panaudojimu transo būsenai sukelti.
Vienas iš reikšmingų pasiekimų 1976 metais buvo refreimingo
koncepcijos sukūrimas. Taip pat buvo vystoma sinestezijos tema.
Sinestezija apėmė sritį tyrinėjančią tokių frazių kaip „šilta spalva“, „ryškus
garsas“ poveikį žmogaus psichikai. Sinestezija buvo suvokiama kaip
tiltelis, leidžiantis pasiekti bet kokį turinį ir jį pajusti keliose skirtingose
reprezentacinėse (suvokimo) sistemose vienu metu. Dauguma refleksų
paremti būtent tokia sinestezija.
NLPerių tarpe sklando legenda, kad 1976 metų pavasarį Džonas su
Robertu kuriam laikui užsidarė nuo viso pasaulio mediniame namuke
Santa Kruzo kalnuose. Ten jie pamėgino popieriuje išguldyti savo
atradimus ir įžvalgas ir begurkšnodami raudoną vyną paklausė savęs, tad
kaip turėtų vadintis tai, kam jie su savo bendraminčiais paaukojo tiek daug
savo laiko ir energijos. Iš visų į galvą atėjusių pavadinimų tinkamiausias
pasirodė – NLP – „neurolingvistinis programavimas“. Eksperimentinės ir
praktinės medžiagos jau buvo sukaupta tiek daug, kad šio
eksperimentinio psichoterapinio judėjimo dalyviams vis labiau pradėjo
aiškėti, kad NLP – tai nauja psichoterapijos kryptis. Robertas Diltsas
parašė straipsnį, kurį taip ir pavadino – „NLP: naujoji psichoterapija“.
Nemažą įtaką Džono ir Ričardo darbams padarė pažintis su Gregori
Beitsonu. Susitikimuose dažnai buvo diskutuojama įvairiausiomis NLP
temomis. Ypač Gregori Beitsonui patiko metamodelio koncepcija. Šių
susitikimų metų be kita ko buvo modeliuojamas ir pats Gregori Beitsonas.
Vėliau būtent Gregori Beitsono dėka Robertas Diltsas sukūrė ir išvystė
neurologinių lygių teorija.
Jau 1976 metų pabaigoje Ričardo ir Džono kūrybinių eksperimentinių
dirbtuvių dalyviai sukaupę įdomios ir vertingos patirties pradėjo ir patys
vesti seminarus ir organizuoti pratybas, kuriose naudojo ir toliau tobulino
tas technikas, kurių buvo išmokę patys.
Maždaug tuo laiku Frenkas Piuselikas parašė savo knygą apie NLP –
„Magija be paslapčių“. Pirmoje Džono ir Ričardo pasekėjų grupėje buvo
Robertas Diltsas, Deividas Gordonas, Džudit Delozje, Lesli Kameron.
Taip Džono ir Ričardo seminarų dalyviai pradėjo kurti savo mokyklas ir
vystyti savo idėjas. Prasidėjo tikras NLP seminarų bumas visame
pasaulyje.
Džono ir Ričardo seminarų stenogramų pagrindu Stivas Stivensas parašė
knygą „Varlė tampa princu“. Tai buvo pirmoji knygą parašyta specialiai
žmonėms, kurie iki tol nieko nebuvo girdėję apie NLP.
1978 metais įvyko pirmasis sertifikuotas „NLP Praktiko kursas“. Jam
vadovavo Džonas Grinderis, Ričardas Bendleris, Džudit Delozje, Lesli
Kameron, Deividas Gordonas ir Meri Bess Mejers. Tarp šio kurso dalyvių
buvo Eni Entus, Stivas ir Konira Andreasai.
16
Lesli kartu su Maiklu Lebau ir Deividu Gordonu sukūrė organizaciją „NLP
pažengusiems“.
Reikšmingi pokyčiai įvyko 1980 metais. Mirė Miltonas Eriksonas. Džono
Grinderio ir Ričardo Bandlerio, dviejų NLP įkūrėjų, požiūris į principinius
tolimesnės NLP raidos ir tarpusavio bendradarbiavimo galimybes
kardinaliai išsiskyrė ir kiekvienas iš jų pasuko savo keliais. Džonas
Grinderis susidomėjo praktiniu darbu verslo srityje ir pradėjo vystytį
„Naująjį NLP kodą“, o Ričardas Bendleris sukūrė naują kryptį „DHE“
(Design Human Engineering).
Maždaug tuo metu NLP pradėjo vystytis taip sparčiai, kad netrukus jau
tapo nekorektiška sieti NLP laimėjimus tik su Ričardo, Džono ir jų pirmųjų
mokinių veikla. Pradėjo rastis daug straipsnių žurnaluose, viena po kitos
dienos šviesą išvydo knygos, skirtos įvairioms NLP sritims. Šiandiena
NLP idėjas pasaulyje populiarina žurnalai „NLP World“, „Anchor Point“,
Rusijoje „Vestnik NLP“ ir eilė kitų periodinių leidinių.
Pradėjo steigtis įvairios NLP palaikančios ir propaguojančios asociacijos.
Pirmoji tokia asociacija buvo įkurta 1982 metais.
Vystėsi NLP mokymų koncepcija. Šalia sertifikuoto „NLP praktiko“ kurso
atsirado „NLP meistras“ ir „NLP treneris“. Jau per keletą metų buvo
paruošta daug profesionalių trenerių, kurie steigė savo NLP centrus ir
institutus įvairiose pasaulio šalyse. Tarp garsiausių reikėtų paminėti
„Comprehensive“, kuriam vadovauja Stivas ir Konira Andreas.
Remdamiesi savo daugelio metų praktika jie parašė daug NLP
populiarinimo knygų.
Būdingas tolimesnės NLP raidos bruožas buvo tai, kad JAV, Anglijoje,
Prancūzijoje ir kitose šalyse prasidėjo NLP temų integravimas į įvairias
akademines ir taikomąsias mokymų programas. Dabar galima rasti
daugybę knygų apie oratorinį meistriškumą, pardavimus, derybas,
asmenybės ugdymą, kuriuose jūs galite net ir nerasti NLP termino ir
specifinių NLP sąvokų, tačiau skaitydami šias knygas, jus puikiai jausite,
kad čia pateikti metodai ir pats jų pateikimo būdas labai jau primena tai,
ką jūs žinote apie NLP.
Daugelio žmonių pastangų dėka NLP vystymasis įgavo didelį pagreitį.
Lesli Kameron įvedė į NLP „metaprogramų“ temą. NLP arsenalas
pasipildė tokiomis temomis kaip neurologiniai lygiai, modeliai S.O.A.R. ir
S.C.O.R.E., aukštesnio lygio kalbos paternai.
Tarp šiuolaikinių NLP idėjų puoselėtojų būtina išskirti Robertą Diltsą, kuris
parašė daugiau kaip keturiasdešimt knygų. Roberto domėjimosi sritys tai
– įsitikinimai, dinaminis mokymas, sisteminis mąstymas, genialumas,
kūrybiškumas, lyderystė. Jis pripažįstamas ne tik kaip vienas žymiausių
NLP tyrinėtojų, bet ir kaip autoritetas, aplink kurį susibūrė nemažai NLP
žinomų žmonių, trenerių ir praktikų. Kartu su T.Epšteinu jis įkūrė NLP
universitetą Santa Kruze, kuris šiuo metu yra žinomiausias ir didžiausias

17
NLP mokymo centras pasaulyje. Pagrindinis universiteto tikslas yra
sisteminis ir fundamentalus NLP specialistų rengimas.
T.Džeimsas kartu su V.Vudsmolu NLP rėmuose išvystė savarankišką
kryptį, kurią pavadino „Laiko juostos terapija“. Brajenas Van Der Horstas
įvedė į NLP arsenalą mikro-, makro- ir metastrategijų temą. Maiklo Holo
„arkliukas“ – metabūsenos. Deividas Gordonas savo interneto svetainėje
sukūrė NLP modelių biblioteką. Periodiškai NLP vis sugrįžtama prie to,
nuo ko NLP faktiškai ir prasidėjo – tai sėkmingų ir genialių žmonių
patyrimo modeliavimas.
NLP prasidėjusi kaip tam tikra psichoterapijos atšaka pradėta plačiai
taikyti tokiose srityse kaip komunikacijos, mokymas, menas, kūryba,
verslas ir organizacijų konsultavimas – visur, kur bent kiek intensyviau
eksploatuojami žmogaus mąstymo ir elgesio resursai.
Besigilinant į NLP jums gali kilti klausimas, o koks ryšys tarp NLP ir verslo
pasaulio? Kiek aktualios šiandiena NLP idėjos šiame taip greitai
besikeičiančiame technologijų pasaulyje. Raktinis žodis šiuo atveju yra
„pokyčiai“. Visi NLP įrankiai buvo ir yra tampriai susiję su pokyčių procesu.
Fricas Perlsas, Virdžinija Satir ir Miltonas Eriksonas, nuo kurių
profesionalios komunikacijos modeliavimo NLP faktiškai ir prasidėjo, buvo
neprilygstamais pokyčių vykdymo meistrais. Šiuolaikinis NLP – tai visų
pirma metodologija, kuri kaip ir matematika, gali sėkmingai aptarnauti
pačias įvairiausias žmonijos progreso sritis. Šiuo metu būtų sunku rasti
šalį, kurioje nebūtų populiarinamos NLP idėjos.
NLP tai – kūryba. NLP skatina pokyčius ir pati yra nuolatiniame pokyčių ir
tapsmo procese.

18
 3. Ką reiškia “NLP”?
Kodėl gi ši taikomosios psichologijos
kryptis vadinama NLP? Ką reiškia ši
abreviatūra?

Neuro – tai reiškia kad žmogaus

psichikos pagrindas yra smegenys, nervų
sistema ir visas mūsų patyrimas yra tai,
kas reprezentacinių sistemų (rega,
klausa, lytėjimas, uoslė, skonis) pagalba
užfiksuota mūsų nervų sistemoje. Žmogus negali tiesiogiai sąveikauti su
jį supančia realybe, nes mūsų smegenys gali suvokti tik
elektromagnetinius impulsus. Todėl mes galime suvokti tik realaus
pasaulio atspindį mūsų smegenyse.

Lingvistinis. Iš aplinkos gaunama ir perfiltruota per fiziologinius filtrus

informacija iš pat pradžių mums yra visiškai beprasmė. Ir tik lingvistinis
jos įkodavimas suteikia jai prasmę. Būtent lingvistinio kodo dėka, mes
suvokiame, kas yra gerai ir kas yra blogai, kas yra pavojus, o kas yra
galimybės, kas mums gali būti naudinga ir kas mums gali būti žalinga.
Lingvistinis kodas arba kalba yra mūsų sąmonės pagrindas. Kalbos dėka
žmogus gali mąstyti. Tai išskiria jį iš viso likusio gyvūnijos pasaulio. Būtent
kalba mes veikiame kitus ir esame jų veikiami.

Programavimas. Būtent „programavimas“ daugumai NLP kritikų užkliuvo

dar tais tolimaisiais 1975 metais, kai buvo sugalvotas pats terminas.
Tačiau pavadinimas jau buvo prigijęs ir buvo nuspręsta jo nebekeisti.
Terminas atsirado tuomet, kai visame pasaulyje buvo populiari
kibernetika. Būtent iš tų laikų atėjo žmogaus smegenų lyginimas su
kibernetine sistema. NLP teigia, kad visa žmogaus psichinė veikla yra
paremta programomis arba algoritmais. Kiaušinienės kepimas, egzamino
laikymas, pardavimo derybos, interviu pokalbis - visos šios veiklos yra ne
kas kita kaip tik elementai sujungti į tam tikrą seką. Vadinasi, visa tai, ką
mes esame gyvenime pasiekę, kiek esame laimingi yra mūsų psichinių
programų rezultatas. Jei rezultatas mus tenkina – viskas tvarkoje. Jei
norime turėti kitokį (geresnį) rezultatą, turime keisti algoritmą (programą).

19
 4. Pagrindinės NLP prielaidos
Prieš keturis dešimtmečius atsiradęs JAV NLP
palaipsniui bet užtikrintai paplito praktiškai po
visą pasaulį. NLP tyrinėja žmogaus elgesio,
mąstymo bei tarpusavio komunikacijos
mechanizmus. Bendraujant su kolegomis
(ypač psichologais) tenka girdėti, kad ir kitos
psichologijos kryptys tyrinėja tą patį objektą.
NLP ypatumas yra tame, kad pagrindinis NLP tikslas yra pasiūlyti
praktinius instrumentus kiekvienam žmogui savo asmeninių ir profesinių
tikslų realizavimui. NLP tarsi sintezuoja įvairių psichologijos krypčių patirtį
ir siekia pritaikyti ją galutiniam vartotojui.
Populiariojoje literatūroje galima atrasti daug įvairių NLP apibūdinimų. Štai
tik keletas jų:
NLP tai – mokslas apie tai, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo nesėkmingų.
NLP tai – psichologijos žinios galutiniam vartotojui.
NLP tai – mokslas apie tai, kaip veikia žmogaus smegenys.
NLP tai – savęs pažinimo ir tobulinimo metodika.
NLP tai – mokslas apie tai, kaip susikalbėti su kitais ir su pačiu savimi.
NLP tai – naudojimosi savo protu instrukcija.
NLP tai – kas praktiškai veikia.

Vienas iš mitų, su kuriuo dažnai tenka susidurti pristatant NLP įvairiose

auditorijose yra tai, kad NLP yra mokslas apie manipuliavimą. Iš kur
atsirado toks vertinimas? Pamėginkime panagrinėti, ką žmonės turi
omenyje, kai naudoja „manipuliavimo“ sąvoką? Jei manipuliavimą mes
suprantame kaip psichologinio poveikio kitam būdą, tai akivaizdu, kad
visą žmonių bendravimą mes drąsiai galime priskirti manipuliavimo sričiai.
Kai vyras dėl šventos ramybės šeimoje apsiima išnešti šiukšles, suplauti
indus ir atnešą gėlių puokštę visiškai be jokios priežasties – argi tai ne
manipuliavimas? Kai šylant pavasario orams ir sprogstant pumpurams
miestų gatvėse pradeda staigiai trumpėti moterų ir merginų suknelės ir
sijonai – argi tai ne manipuliavimas? Kai užeinate į prekybos centrą ir
kiekvieną kartą pasineriate į nuolaidų ir akcijų jūrą – juk tai taip pat -
manipuliavimas. Pasirodo, pradinis kompiuterinės pelės pavadinimas taip
pat buvo manipuliatorius. Tokiu atveju taip – NLP mėgina aiškintis kaip
veikia įtaiga, kokiais dėsningumais yra pagrįsta efektyvi komunikacija. Jei
manipuliavimą mes suprantame kaip kito žmogaus apgaudinėjimą
siekiant sau naudingų tikslų ir akivaizdžiai (ar neakivaizdžiai) kenkiant
žmogui, tai reikia turėti omenyje, kad NLP tai efektyvios komunikacijos
instrumentų rinkinys ir jau pats žmogus tuomet prisiima atsakomybę, kaip
ir kur šie instrumentai bus panaudoti.
20
NLP daug dėmesio skiria psichologiniams suvokimo filtrams.
Psichologiniai suvokimo filtrai tai mūsų sukaupta gyvenimiška patirtis, per
kurią filtruojama viskas, kas iš išorinio pasaulio keliauja į smegenis. Svarbi
šio psichologinio filtro dalis yra įsitikinimai.
Įsitikinimai tai taisyklių, kuriomis mes vadovaujamės savo kasdieniniame
gyvenime rinkinys. Šiame rinkinyje kiekvienas mūsų turime ne vieną šimtą
įvairių įsitikinimų. Kiekvieną dieną įsitikinimai atsiranda, transformuojasi į
naujus, nunyksta. Galima drąsiai teigti, kad vienas iš dalykų, kuo sėkmingi
žmonės skiriasi nuo visų kitų yra kaip tik šie įsitikinimų rinkiniai. Todėl
galima daryti prielaidą, jog jei mes galėtume nustatyti, kokiais įsitikinimais
vadovaujasi sėkmingi mums reikšmingose srityse žmonės, ir imtume
patys vadovautis šiais įsitikinimais, mes su didele tikimybe galėtume
pasiekti panašių rezultatų.
Įsitikinimai sąlyginai yra skirstomi į dvi kategorijas – tai palaikantys
įsitikinimai ir ribojantys įsitikinimai. Palaikantys įsitikinimai yra tie, kurių
dėka mes sėkmingai pasiekiame savo užsibrėžtus tikslus. Pvz. „Tai
įveikiama užduotis“, „Aš niekuo neblogesnis už kitus“, „Nesėkmės mane
tik dar labiau užgrūdina“ ir pan. Ribojančių įsitikinimų pavyzdžių taip pat
galėtume atrasti tiek savo, tiek ir kitų elgesyje. „Dėl mano nesėkmių
pirmiausia yra kalti tėvai, mokytojai, aplinka ...“, „Aš niekada nesugebėsiu
mesti rūkyti. Aš neturiu pakankamai valios“, „Krizė yra pats
netinkamiausias laikas pradėti nuosavam verslui“. Gera naujiena yra ta,
kad mūsų įsitikinimų sąrašą mes galime koreguoti.
Įvairių NLP autorių pastangomis yra nuolat papildomas efektyviems
komunikatoriams, sėkmingiems žmonėms būdingų įsitikinimų sąrašas.
NLP literatūroje šis sąrašas vadinamas pagrindinėmis NLP
presupozicijomis. Kai kas šias presupozicijas vadina prielaidomis arba
aksiomomis. Aksiomų teisingumo ar neteisingumo niekas neįrodinėja,
tačiau teigiama, kad jomis vadovaujantis galima pasiekti kur kas daugiau
negu jomis nesivadovaujant ar vadovaujantis priešingais įsitikinimais.
Toliau ir pamėginsime apžvelgti pačias populiariausias iš pagrindinių NLP
presupozicijų (įsitikinimų).
1.Žemėlapis nėra teritorija. Tai viena populiariausių prielaidų, kuri jau
seniai išėjo už NLP ribų. Psichologinių filtrų dėka kiekvienas mes turime
savo specifinį pasaulio matymą. Tai ką mes matome nėra realybė, tai tik
realybės atspindys (projekcija) mūsų sąmonėje. Šį įsitikinimą puikiai
iliustruoja daugeliui girdėta istorija apie tris akluosius ir dramblį. Kai trys
aklieji niekuomet anksčiau nematę dramblio nusprendė išsiaiškinti, kas gi
tai yra. Vienas palietė dramblio koją, kitas dramblio ausį, trečias – straublį.
Nors jie lietė vieną ir tą patį dramblį, jų dramblio suvokimas gerokai skyrėsi
tarpusavyje. Vadovaudamiesi šiuo įsitikinimu tampame gerokai
tolerantiškesni kitų nuomonei, nes nėra vienos teisingos nuomonės kaip
ir nėra vieno teisingo žemėlapio. Kita labai svarbi išvada, kad norėdami
efektyviai komunikuoti su kitu žmogumi turime ne primesti jam savo
21
žemėlapį kaip teisingą, o mėginti suprasti jo žemėlapį ir tik tai leidžia
greičiau ir efektyviau susikalbėti. Žmonių elgesys nėra atsitiktinis. Jis
apspręstas jų vidiniais žemėlapiais. Tai savo ruožtu leidžia mums
prognozuoti kitų žmonių elgesį.
2.Sąmonė ir kūnas yra vienos sistemos dalys ir jos veikia viena kitą.
Tarp fiziologijos ir sąmonės egzistuoja tamprus ryšys. Mūsų psichinės
būsenos iššaukia fiziologines reakcijas. Keisdami psichinę būseną galime
daryti poveiki fiziologiniams negalavimams. Kita vertus, kūno negalavimai
mums signalizuoja apie disharmoniją mūsų dvasiniame pasaulyje. Kai
prarandame realybės jausmą ir pradedame nesiskaityti su organizmu,
organizmas ligomis ir kitais negalavimais netrunka apie save priminti. Dar
viena šio įsitikinimo iliustracija yra Placebo efektas. Jei esame įsitikinę,
kad gydytojo pasiūlytas vaistas mums tikrai pagelbės, net to vaisto
imitacija padaro mums kur kas stipresnį poveikį, nei tikrai efektyvus
vaistas, bet kurio gydomąja galia mes abejojame.
3.Nesėkmių nėra, yra tik atgalinis ryšys. Kokia strategija aš
vadovaujuosi, kai susiduriu su nesėkme? Galiu nusiminti, nuspręsti, kad
esu nevykėlis ir tuomet tai tiesiausiu keliu mane nuves į neresursinę
būseną. Galiu nesėkmę priimti kaip faktą, kad tai tiesiog tam tikrų mano
veiksmų rezultatas. Garsusis Ostapas Benderis iš „Dvylikos kėdžių“ kai
eilinį kartą įsitikino, kad rastoji kėdė nėra toji su lobiu, pareiškė „Kiekviena
nauja kėdė tik padidina mūsų šansus priartėti prie tos vienintelės“.
4.Jei kažkas neveikia – pamėginkite tikslą siekti kitaip. Tie patys
veiksmai gali duoti tik tą patį rezultatą. Ribojanti elgesio strategija - jei
nepavyko kažką pasiekti - liautis to siekus. Kur išeitis? Yra tikslas ir yra
tikslo pasiekimo būdai. Pats prasčiausias gyvenime atsitinkantis dalykas,
kai nepasiekę užsibrėžtų tikslų mes nekeičiame nei tikslų pasiekimo būdų,
nei paties tikslo. Tuo tarpu būtų kur kas efektyviau pakeisti viena arba kita.
5.Žmonės negali nekomunikuoti. Ko tu tyli? Kodėl tu man nieko
nesakai? Santykių aiškinimosi įkarštyje vienas sutuoktinis sako kitam. Iš
principo, jei noriu žinoti, ką žmogus nori man pasakyti, galiu visa tai
sužinoti pats ir be jo pagalbos. Sutuoktinio nenoras kalbėti mums taip pat
daug ką pasako. Jis yra nusiminęs ir įskaudintas. Jis mano, kad ir šį kartą
santykių aiškinimasis nieko gero neduos. Informaciją komunikacijos
procese mes teikiame ne tik tuomet kai kalbame. Šį fenomeną reikią turėti
omenyje ir tuomet, kai mes patys esame informacijos pateikėjo
vaidmenyje. Žodžiais žmogus perteikia tik 7 % informacijos, 38 %
informacijos mums pateikia balsas. Likusieji 55 % yra tai, ką byloja kūno
kalba. Vadinasi net ir tylėdami mes „nutylime“ mažiau nei pusę to, kas pas
mus yra viduje, ko nenorime pasakyti...
6.Komunikacijos prasmė yra reakcijoje, kurią ji iššaukia. Žmogaus
elgesio struktūrą sudaro trys elementai: ketinimai, veiksmai, kuriais šie
ketinimai yra realizuojami ir klausančiojo reakcija į šiuos veiksmus.
Komunikacijos procese mes dažnai pamirštame akivaizdų dalyką, kad
22
komunikacijos partnerio reakciją iššaukia ne ketinimai, bet mūsų
veiksmai, per kuriuos mes šiuos ketinimus realizuojame. Kitai pusei yra
nepriimtini ne mūsų norai, bet tai, kokiais žodžiais ar veiksmais mes juos
išreiškiame. Kai siurblys ima netinkamai siurbti, „streikuoti“ mes ant jo
nepykstame ir nekeliame balso. Mes liaujamės siurbę ir, tiesiog,
pakeičiame dulkių surinkimo maišelį arba taisome gedimą, jei priežastis
tame. Tad kodėl mes kitaip elgiamės su žmogumi? Kai matome, kad
žmogaus reakcija yra ne tokia, kokios mes tikėjomės, gal tiesiog reikėtų
pamėginti mūsų ketinimus realizuoti kitu būdu? Tas pats galioja ir jei mes
esame informacijos priėmėjai. Gal kažkas ant mūsų šaukia ne todėl, kad
nori aprėkti, o todėl, kad nori būti išgirstas? Jei yra įtarimas, kad galime
būti neišgirsti – kalbėkime apie savo ketinimus.
7.Asmenybė ir elgesys yra du skirtingi dalykai. Mes esame daugiau
nei tik mūsų elgesys. Įprasta manyti, kad kiekvienas mes turime ne tik
draugų, bet ir priešų. Ar nepagalvojote, kodėl tam tikrus žmones mes
laikome blogais? Todėl, kad jie netinkamai elgiasi? Na štai ir atsakymas.
Ir jis mums pakiša vertingą mintį – vertinkime ne žmogų, bet – jo elgesį.
Kito žmogaus asmenybės mes nelabai galime pakeisti, tačiau pamėginti
pasiekti, kad jis pakeistų savo elgesį yra kur kas lengviau realizuojamas
tikslas.
8.Atitinkamame kontekste bet koks elgesys yra praktiškas ir
naudingas. Ne paslaptis, kad kartais mus erzina kitų žmonių elgesys. Na
kaip jis nesupranta, kad taip elgtis šioje situacijoje nedera,- tuomet
pagalvojame. Tačiau kartais būna blogas ne pats elgesys, o tai, kad yra
netinkamos aplinkybės, kuriomis tas elgesys pasireiškia. Štai paauglys,
kuris nesitveria savo kailyje, nuolat su kažkuo pešasi kieme ar mokykloje.
Kas turėjo panašią situaciją ir mėgino tokį paauglį perauklėti, patvirtins,
kad tai būna sunkiai įgyvendinamas uždavinys. O jeigu pagalvojus, koks
galėtų būti kontekstas, kur toks elgesys būtų ne tik toleruotinas, bet ir
sveikintinas? Gal tai imtynių, rytų kovos menų ar bokso sekcija?
9.Pradinis bet kokio veiksmo ketinimas yra pozityvus. NLP atskiria
mūsų veiksmus nuo mūsų ketinimų. Mūsų veiksmai kažkam gali
pasirodyti ir nepriimtini, bet nerasite žmogaus, kuris pasakytų, kad kažką
daro iš blogų paskatų. „Rūkau, nes tik taip galiu numalšinti stresą“.
„Apšaukiau mane gatvėje netinkamai lenkiantį vairuotoją, nes gi
normalios kalbos jis tai nesupranta.“ „Išnešiau iš parduotuvės po skvernu
brangaus konjako butelį, nes jie ir taip lobsta mūsų sąskaita“. Viskas, kas
pasaulyje įvyksta, įvyksta tik iš pačių geriausių paskatų. Ypač tai verta
prisiminti konfliktinėse situacijose. Neatsitiktinai net Šventame rašte yra
parašyta – „Suprasti – vadinasi atleisti“. Supratę tikruosius žmogaus
ketinimus, galėsime kur kas sėkmingiau padėti jam surasti optimalų
susiklosčiusios situacijos sprendimą.
10.Bet koks žmogaus poelgis yra geriausia alternatyva iš jam
žinomų elgesio variantų. Kodėl šis žmogus šioje situacijoje pasielgė taip
23
neapgalvotai? Dabar štai kas atsitiko. Kodėl jis negalėjo pasielgti taip? Ir
jam geriau būtų ir kitiems. Tačiau, jei galėtume įlysti į to žmogaus
smegenis, tai suprastume, kad jis pasirinko geriausią iš tuo metu jam
žinomų alternatyvų. Toliau seka išvada – kuo daugiau pasirinkimo
galimybių turi žmogus, tuo jis yra efektyvesnis. Tad vietoj to, kad smerkti
jį ar kaltinti, gal tiesiog imti ir praplėsti jo galimų pasirinkimo alternatyvų
sąrašą?
11.Pokyčiai turi būti įvertinti atsižvelgiant į kontekstą ir
ekologiškumą. Savo gyvenime mums dažnai tenka susidurti su įvairaus
pobūdžio pakyčiais. Kažkaip automatiškai priimame, kad pokyčiai jau
patys savaime yra gėris. Deja, kiekviena inovacija neša savyje ir
teigiamus, ir neigiamus aspektus. Įvertinus teigiamų ir neigiamų aspektų
santykį, kartais paaiškėja, kad toks pokytis, koks yra sumanytas padaryti,
gali duoti daugiau žalos, nei naudos. Todėl NLP ypač tokiais atvejais
rekomenduoja atsižvelgti į ekologijos principą. Prieš realizuojant
inovacijas, įvertinti, kokios galimos pokyčių grėsmės gali atsirasti naujame
kontekste, kaip tai gali atsiliepti man pačiam ir tiems žmonėms, kuriuos šį
situacija taip pat gali paliesti.
12.Lanksčiausias sistemos elementas daro didžiausią įtaką visai
sistemai. Laimi tie, kas sugeba geriau prisitaikyti prie situacijos, yra
lankstesni. Kuo daugiau turiu veikimo alternatyvų tuo esu lankstesnis.
Netikėtai iškilusios grėsmės akivaizdoje žmogui būdingos trys bazinės
reakcijos – bėgti, sustingti, pulti. Tačiau jei šį asortimentą praplėsti – ne
tik sustingti, bet pritūpti ar kristi ant žemės, bėgti ne tiesiai, bet zigzagais.
Padaryti apgaulingą manevrą tarsi atsitraukiant ir kai priešininkas to
nesitiki – pulti. Akivaizdu, kad tai suteikia nemenką pranašumą bet kurioje
gyvenimiškoje situacijoje.
13.Kiekvienas žmogus savo tikslų pasiekimui turi visus jam
reikiamus resursus. NLP požiūriu resursai tai - resursinė būsena. Tai -
tikėjimas savo jėgomis, tai žinojimas, kad turi visus tau reikalingus
sugebėjimus. Dažnai būna taip, kad žmogus nesinaudoja savo resursais,
nes jų neieško, nes mano, kad jų neturi. Aš neturiu tam tikrų sugebėjimų,
aš gimiau ne tuo laiku, aš neturiu atitinkamo išsilavinimo. Blogiausia yra
ne tai, kad jis mano, kad neturi to, apie ką kalbama, blogiausia tai, kad
taip kalbėdamas jis atima iš savęs veikimo galimybę.
14.Pasaulis yra draugiška ir pilna resursų aplinka. Šiuolaikinė
vartotojiška visuomenė suformavo stereotipą, kad kadangi mūsų
gamtiniai, energetiniai ir kiti resursai yra riboti, tai mes turime kovoti už
galimybę naudotis tais resursais, už savo vietą po saulę, už galimybę
išgyventi. Tačiau jei mes atidžiai pasižiūrėsime į žmogaus raidos istoriją,
tai galime padaryti įdomius atradimus. Žmogus tapo žmogumi, kai pradėjo
ne kovoti, ne priešpastatyti save gamtai, bet mėginti su ja susidraugauti.
Taip pirmasis reikšmingas jo raidos šuolis buvo, kai jis „susidraugavo“ su

24
ugnimi. Kitas reikšmingas žingsnis – kai prisijaukino laukinius žvėris. Po
to perėjo prie žemdirbystės.

Štai ir susipažinome su pagrindinėmis ir dažniausiai NLP literatūroje

minimomis pozityvaus mąstymo presupozicijomis. Kad ši pažintis būtų
prasminga, būtina, kad čia įvardinti įsitikinimai būtų ne tik formali
deklaracija, bet kad tai būtų tais įsitikinimais, kuriais remdamasis priimate
kiekviena diena vienokius ar kitokius sprendimus. Ir rezultatai tikrai
netruks pasireikšti. Tad jau nuo rytdienos linkiu pasinerti į didįjį
eksperimentą kuriant įsitikinimus, kurie privers pasaulį judėti jums
palankia linkme!

25
 5. Akių judesių raktai
Žmonių komunikavimo pagrindas yra
kalba. Kalba yra kodų sistema, kurios
pagalba mes perduodame vienas kitam
mums svarbią informaciją. Tačiau
informaciją mes perteikiame ne tik
žodžiais. Anot dar prieš keletą
dešimtmečių atliktų mokslinių tyrimų
informacija yra perduodama trimis kanalais
– žodžiais, balsu ir kūno kalba. Žodžiai
sudaro 7 % visos perduodamos informacijos, balsas – 38 % ir kūno kalba
– 55 %. Matome, kad daugiau nei pusę visos perduodamos informacijos
sudaro – mūsų kūno padėtis, kūno padėties pokyčiai, judesiai, rankų
gestai ir daugelis kitų, taip vadinamų, neverbalinių ženklų. Mokslininkai
priskaičiuoja arti tūkstančio įvairių kūno kalbos ženklų. Jau ir iš kasdieninio
gyvenimo pastebime, kad informatyviausia žmogaus kūno dalis yra
veidas. Veido išraiška duoda du trečdalius visos žmogaus kūno
suteikiamos informacijos. Veidas yra pagrindinis informacijos apie
emocinius žmogaus išgyvenimus šaltinis. Na o veide informatyviausios,
žinoma, yra akys. Ne atsitiktinai liaudyje yra sakoma, kad akys yra
žmogaus sielos veidrodis. Plačiai atmerktos akys reiškia, kad žmogus yra
atviras informacijai iš išorės. Visas jo dėmesys yra sąmoningai ir
nesąmoningai sutelktas į tai, kad gauti kuo daugiau informacijos. Galime
daryti prielaidą, kad jam ši informacija dėl kažkokių priežasčių yra
reikšminga. Žmogus prisimerkia ir tai byloja apie visai kitokią vidinę
būseną. Žmogus stengiasi atsiriboti nuo išorinės informacijos. Jam šiuo
metu daug svarbiau yra gautą informaciją apdoroti, įvertinti ir įsisąmoninti.
Šiuo metu jo galvoje vyksta intensyvus darbas, kuris gali būti susijęs su
informacijos šaltinio kritišku įvertinimu, kiek juo galima pasitikėti ar
nepasitikėti. Drėgnos akys, spindinčios akys, nemirksinčios ar kaip tik
dažnai mirksinčios akys vėl gi papildoma informacija apie tai, ką galvoja
ir jaučia šiuo metu žmogus.
Dar viena svarbi akių charakteristika, kuriai NLP skiriamas dėmesys yra
žvilgsnio kryptis, kur nukreiptos akys. Žvlgsnio kryptis byloja apie tai, koks
informacijos kanalas (modalumas) tuo metu yra dominuojantis.
Akys dažniau juda viršutinėje dalyje. Žmogus žvelgia virš horizonto linijos.
Tuomet jo sąmonėje dominuoja vaizdiniai. Jei paprašytume žmogų
papasakoti apie ką tik jo praleistas atostogas ir žinome, kad tos atostogos
pavyko, tai neabejotinai žmogus pakels akis ir pradės komentuoti jam
prieš akis iškylančius vaizdus. Mokykloje, kai jus pakviesdavo prie lentos
ir jūs stengdavotės prisiminti ruoštą pamoką, jūsų žvilgsnis taip pat
nukrypdavo į viršų.
26
Akys dažniau juda horizonto lygyje. Daroma prielaida, kad tuomet žmogus
yra susikoncentravęs į audialinį kanalą. Jis stengiasi prisiminti dainos
melodiją, tai, kas jam buvo sakoma arba mėgina įsivaizduoti, kaip
skambėtų jo sakoma kalba.
Akys dažniau juda žemiau horizonto linijos. Žmogus yra pasinėręs į vidinių
išgyvenimų sritį. Jis išgyvena neigiamas emocijas.
Pirmasis apie tai, kad akių judesiai kažką reiškia kalbėjo dar mokslinės
psichologijos pradininkas Viljamas Džeimsas. Jis atkreipė dėmesį į tai,
kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp to, kur yra nukreiptas žmogaus
žvilgsnis ir to kokioje modalinėje (VAK) sistemoje vykdomas informacijos
apdorojimas.
Dar vienas akių judesių parametras, į kurį galima būtų atkreipti dėmesį yra
dešinė ir kairė pusės.
Akys dažniau juda kairėje pusėje. Tai gali reikšti, kad žmogus bando
atgaminti vaizdus ir garsus susijusius su praeityje atsitikusiais įvykiais.
Akys dažniau juda dešinėje pusėje. Tai gali reikšti, kad žmogus mėgina
konstruoti tai, kas jo patirtyje dar nėra atsitikę. Bet tai dar visiškai
nereiškia, kad jei žmogaus akys nukreiptos į dešinę, kad jis tuo metu
meluoja.
Tokiu būdu suintegravus vertikalius ir horizontalius lygmenys į vieną
sistemą gauname šešias žvilgsnio kryptis (akių raktus).
VP – vizualinis prisiminimas. Viskas, ką jūs galite prisiminti vizualiai:
jūsų buto lauko durys, kaip atrodo 20 eurų banknotas. Čia taip pat bus ir
anksčiau sukonstruoti vaizdiniai, jei jūs juos dabar prisimenate.
VK – vizualinis konstravimas. Naujos patirties konstravimas,
planavimas, matematiniai skaičiavimai. Viskas, ką žmogus vizualiai
konstruoja šiuo metu: kaip atrodys Petras, jei jį nukirpti plikai, kaip atrodys
afrikietiškas dramblys aptaškytas rožiniais dažais. Taip pat čia patenka
matematinių skaičiavimų vizualizacija.
AP – Audialinis prisiminimas. Audialinė atmintis – intonacijos, balsai,
garsai, muzika. Visi prisiminimai audialinėje patirtyje: iš krano lašančio
vandens garsai, fleitos melodija, jūsų viršininko balsas.
AK – Audialinis konstravimas. Naujos audialinės patirties kūrimas,
muzikos kūrimas. Viskas, ko jūs negirdėjote anksčiau, bet galite sugalvoti.
Naujos intonacijos, garsai, balsai.
KP - Kinestetinis prisiminimas. Kūno atmintis, pojūčiai, skonis, kvapas,
metapojūčiai. Viskas, kas susiję su pojūčiais, pergyvenimais.
KK – Kinestetinis konstravimas. Vidinis dialogas. Vidinis pokalbis su
savimi. Užduodu sau klausimus ir į juos atsakau. Svarstymas, vertinimas,
analizavimas.
Ši schema bus teisinga 90-95 % atvejų. Ši schema galioja daugumai
žmonių, tiesa, su tam tikrais individualiais niuansais. Pavyzdžiui
dešiniarankiams gali kairė pusė susikeisti su dešine. Todėl šią schemą
pageidautina tikrinti kiekvienu atveju atskirai.
27
Galite su draugais pasipraktikuoti. Atsisėskite vienas priešais kitą.
Pasiskirstykite, kas iš jūsų bus klientas, o kas operatorius. Operatorius
užduoda klausimus ir stebi kliento akių judesius. Žemiau pateikti galimų
klausimų pavyzdžiai. Žinoma, klausimus reikėtų uždavinėti pramaišiui.
Taip pat nereikėtų jų mechaniškai skaityti iš popieriaus lapo. Nes
negalėsite tuo pat metu skaityti klausymo ir stebėti pašnekovo akių
judesius. Pirma persiskaitykite klausimą ar teiginį sau mintyse, tuomet
pakelkite akis
Vizualinis prisiminimas:
• Kokios spalvos durys yra jūsų bute?
• Kokios spalvos yra apelsinų sultys?
• Kaip jūs atrodėte prieš penkis metus? Kokios spalvos jūsų
automobilis?
• Kas pavaizduota ant 20-ties eurų banknoto?
Vizualinis konstravimas:
• Įsivaizduokite, kaip jūs atrodysite nusiskutęs plikai.
• Įsivaizduokite arklį su šešiomis kojomis.
• Įsivaizduokite savo virtuvės viduryje didelį žalią kaktusą.
• Kiek bus prie 567 pridėjus 289?
Audialinis prisiminimas:
• Kaip skamba gitara?
• Prisiminkite, kaip skamba jūsų žadintuvas?
• Prisiminkite savo mėgstamiausią melodiją.
Audialinis konstravimas:
• Koks bus garsas, jei pieštuku pastuksenti į tuščią konservų dėžutę?
• Kaip skambėtų fortepijonas ant ežero kranto?
• Kaip turėtų skambėti balsai filme, kuris prasukamas iš pabaigos į
pradžią?
• Koks galėtų būti tavo viršininko balsas, kai jis deklamuoja eilėraštį?
Kinestetinis prisiminimas:
• Koks yra aksomo paviršius?
• Ką tu jauti, kai pradedi bristi į ežerą ?
• Kokio skonio yra obuolių sultys?
• Kuri tavo koja yra šiltesnė?
Kinestetinis konstravimas:
• Apibūdink kaip tu supranti, ką reiškia „reprezentacinė sistema“.
• Kada melas yra pateisinamas / nepateisinamas žmonių
bendravime?
• Nuo kokios frazės geriau pradėti rašyti pasiaiškinimą apie
pavėlavimą?
• Kaip tu paaiškintum žmogui nesuprantančiam tavo kalbos, kaip
nuvykti į geležinkelio stotį?

28
 6. Teisingai suformuluotas tikslas -
S.M.A.R.T.E.F.
Vienas iš dalykų, kuo sėkmingi žmonės
skiriasi nuo normalių žmonių yra
gebėjimas formuluoti tikslus ir tuos tikslus
siekti. Teisingai suformuluoti tikslai
atitinka tam tikrus kriterijus. Šią kriterijų
sistemą ir aprašo plačiai naudojamas
S.M.A.R.T.E.F. modelis. Dabar tuos
kriterijus ir apžvelgsime.

1.Specific (konkretus). Tikslas turėtų būti formuluojamas kiek įmanoma

detaliau. Ką būtent mes norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei pasakyti „aš noriu
jaustis geriau“, tai mūsų sąmonei bus sunku suprasti, ką reiškia tas
„geriau“. Kas tai – geresnė sveikata, geresnis namas, laimingesnis
gyvenimas? Todėl yra svarbu savo tikslus formuluoti kiek įmanoma
tiksliau. Kai aš pasieksiu tikslą aš matysiu ... girdėsiu ... jausiu ... darysiu
ir t.t.
Klausimai, kuriuos galima užduoti:
• Ką būtent turi omenyje sakydamas...?
• Kaip tu supranti sąvoką ...?
• Kaip atrodys galutinis rezultatas?
• Papasakok plačiau apie tai.
Aš noriu tapti profesionaliu koučingo specialistu. Noriu padėti žmonėms
spręsti karjeros planavimo, asmeninio tobulėjimo, tarpasmeninių konfliktų
sprendimo klausimus.

2.Measurable (išmatuojamas). Tikslas turi būti išmatuojamas. Galima

matuoti kilogramais, metrais, eurais... Priešingu atveju gali atsitikti taip,
kad žmogus pasieks savo tikslus, bet net ir nesupras, kada tai įvyko.
Klausimai, kuriuos gali užduoti:
• Kaip mes sužinosime, kad tikslas yra pasiektas?
• Ką aš darysiu, kai pasieksiu rezultatą?
• Kaip galima būtų išmatuoti pasiektą tikslą?

Tai, kad tapau profesionaliu koučingo specialistu spręsiu iš gerų klientų

atsiliepimų. Būsiu pasiekęs .... pajamų per mėn. lygį. Mano paslaugų
kaina bus... Turėsiu vidutiniškai .... koučingo sesijų per mėn.

3.Attractive (patrauklus).

29
Kartais mes keliame sau tikslus, kurie patys savaime nėra mums
patrauklūs, o yra tik priemonė ar sąlyga kitų tikslų pasiekimui. Tokiu atveju
toks tikslas turėtų būti performuluotas taip, kad būtų patrauklus ir
trokštamas. Kartais galima išgirsti, kad kažkas nori mesti rūkyti. Kai
paklausiama, kodėl žmogus atsako: „Mano žmona nori, kad pagaliau aš
mesčiau rūkyti“. Tai, žinoma, rimtas stimulas, tačiau žmogus turėtų kur
kas daugiau šansų pasiekti rezultatą, jei motyvas sektų iš paties žmogaus
„noriu ilgai gyventi ir išsaugoti sveikatą“.
Klausimai, kuriuos galima užduoti:
• Ką man duos šio tikslo pasiekimas? Kokia man iš to nauda?
• Kuo šis tikslas man yra patrauklus?
• Aš darau tai dėl savęs ar dėl kažko kito?
• Kiek šio tikslo pasiekimas priklauso nuo manęs?
• Prie kokio didesnio tikslo priartėsiu pasiekęs šį tikslą?
• Ko neteksiu, jei nepasieksiu šio tikslo?
Išėjęs iš samdomo darbo ir tapęs laisvai samdomu koučingo specialistu
galėsiu užsiimti mėgiama veikla. Galėsiu labiau įtakoti savo pajamų lygį.
Laisvas darbo grafikas. Tobulėjimo galimybė.

4.Realistic (realistiškas).
Jei tikslas yra per aukštas (neatitinkantis mūsų galimybių), tai kelis kartus
nepasiekus šį tikslą ir patyrus fiasko, gali susiformuoti įsitikinimas, kad „aš
niekam tikęs“ ir „nieko nesugebu“. O buvo, tiesiog, neadekvačiai įvertintas
tikslo pasiekimui būtinas laikas ir reikalingi resursai.
Toliau reikėtų pasiaiškinti kokių resursų (pinigai, žmonės, patirtis ir pan.)
mums gali prireikti, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. Esant reikalui
galima pasinaudoti ankstesne patirtimi, kai mums reikėjo resursų
sprendžiant panašius klausimus.
Klausimai, kuriuos galima užduoti:
• Kokių resursų (žinios, kompetencijos, pagalba, pinigai) mums gali
prireikti?
• Kiek turiu patirties tokių klausimų sprendime?
• Kokios kliūtys gali iškilti? Kaip tas kliūtis galima būtų įveikti?
• Kodėl gali būti naudinga nedaryti?
Suprantu, kad norint tapti profesionaliu koučingo specialistu reikia praeiti
atitinkamus mokymus. Reikia įgyti patirties. Reikia ne tik turėti kokybišką
paslaugą, bet ir sugebėti ją parduoti.
Gali paaiškėti, kad neturiu sugebėjimų šiai veiklai. Gali nepavykti įsitvirtinti
rinkoje.

5.Timed (paskirstytas laike).

Laikas yra reikšmingas faktorius formuluojant tikslus. Nenumatant
konkretaus laiko, kada tikslas turi būti pasiektas, jis taip niekada ir nebūna
30
pasiektas, tarsi, pakimba „ateityje“. Mes galime pasiekti daugelį mums
svarbių tikslų, jei protingai suplanuosite savo žingsnius.
Klausimai, kuriuos galima užduoti:
• Kada mes norime pasiekti šį tikslą?
• Iš kokių etapų susideda tikslo pasiekimas?
• Kaip šie etapai išsidėstys laike?
Pirmiausia reikia pasirinkti, kokius ir kada praeisiu koučingo specialistų
mokymus. Sėkmingai pabaigti mokslus. Pradėti skleisti apie save
informaciją virtualioje erdvėje. Tuomet pradėti formuoti savo klientų
srautą. Toliau kelti savo kvalifikaciją.

6.Ecological (ekologiškas).
Ekologiškumas yra svarbi kiekvieno tikslo sudedamoji dalis.
Ekologiškumas reiškia, kad pasiekti tikslai bus naudingi tiek pačiam
žmogui, tiek ir jam svarbiems žmonėms.
Jei mes sprendžiame savo problemas nekreipdami dėmesio į kitas savo
gyvenimo sritis, tai galime patekti į situaciją, kai vienų problemų
išsprendimas iššauks kitas problemas.
Klausimai, kuriuos galima užduoti:
• Kokios galimos teigiamos ir neigiamos tikslo pasiekimo pasekmės
man (pajamų lygis, sveikata, galimybės), šeimai, darbovietei?
• Ką darysiu, jei nepasieksiu užsibrėžto tikslo?
Persikvalifikavimas bus susijęs su tam tikrais iššūkiais. Padidės
neapibrėžtumas ir stresas. Sumažės pajamos.
Jei nepavyks pasiekti numatytų tikslų, analizuosiu priežastis ir bandysiu
tam tikras veiklas vykdyti kitaip.

7.Formulated as in positive now (suformuluotas pozityviai). Svarbu

dėmesį sutelkti ne į tai, ko mes nenorime, bet į tai, ką norime pasiekti.
Netinkamai suformuluoto tikslo pavyzdžiai: „Aš nenoriu daugiau jaustis
kvailiu“. „Aš nenoriu rūkyti“. “Per ilgai užsisėdėjau šiame darbe. Noriu
greičiau iš jo išeiti”.
Kad mūsų sąmonė galėtų suprasti šių sakinių prasmę, ji turi pirmiausia
įsivaizduoti mus kaip žmogų, kuris jaučiasi kvailiu arba kaip žmogų, kuris
rūko. Tokiu būdu yra sunku išsivaduoti nuo to, ko mes iš tikrųjų nenorite
– sąmonė nežino, ką jai įsivaizduoti vietoje šių vaizdinių. Pagalvokime,
kas atsitiks, jei atvyksime į stotį ir paprašysime bilieto iš Vilniaus.
Nerūkyti, nebijoti – nėra tinkamos formuluotės. Geriau būtų : “kontroliuoti
savo norus, jausti save sveiku ir pasitikinčiu”.
Neigimas gali pasireikšti ne tik neigimo dalelyte “ne” tačiau ir tokiais
žodžiais “atsisakyti”, “liautis”, “mesti”, “vengti” ir pan.
Klausimai, kuriuos galima būtų užduoti:
• Kaip dabar suformuluotum savo tikslą?

31
 • Kaip pasikeitė tavo tikslo suvokimas?
Savo tikslą dabar galėčiau apibūdinti taip. Tapti koučingo specialistu.
Teikti koučingo paslaugas ir vesti koučingo mokymus. Apie tai, kad tikslas
įgyvendintas spręsiu iš klientų skaičiaus ir pajamų lygio. Svarbiausi
resursai yra mokymai, marketingas ir koučingo sesijų praktika. Suprantu,
jog gali būti pajamų sumažėjimas, bet tos galimybės, kurios atsivertų, tai
atperka. Veiksmų planas atrodytų taip...

Keletas pastabų dėl praktinio SMARTEF modelio taikymo.

Pradedame, žinoma, nuo tikslo detalizavimo ir konkretinimo.
Tuomet tikslinga būtų įvertinti tikslo patrauklumą. Kodėl man svarbu yra
įgyvendinti šį tikslą?
Trečiasis žingsnis – išmatuojamumas. Iš ko aš spręsiu, kad mano tikslas
yra psiektas.
Ketvirtas žingsnis – realistiškumas ir reikiami resursai.
Penktas žingsnis – įgyvendinimo terminai, etapai ir jų nuoseklumas.
Šeštasis – galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės (ekologija).
Septintasis – galutinė (pozityvi) formuluotė.
“Smartuojant” realius tikslus jei tik yra poreikis, galima sugrįžti į
ankstesnius etapus ir peržvelgti tiek pačią tikslo formuluotę, tiek tikslo
įgyvendinimo etapus ar terminus.

32
 7. NLP inkarai ir inkaravimas
Inkarai – sąlyginiai refleksai.
Daugeliui iš mūsų pažįstama būsena, kai
koks nors kvapas ar melodija iššaukia
senai buvusių įvykių prisiminimus. Tokį
reiškinį mes dažnai vadiname asociacija –
vienas dalykas asocijuojasi su kitu. Galime
tai pavadinti reagavimu į stimulą.
Pavyzdžiui, tam tikras stimulas, tarkim,
kvapas iššaukia tam tikrą reakciją.
Inkarais NLP yra ne kas kita, kaip sąlyginiai refleksai. Juos puikiai
prisimename iš vidurinės mokyklos – garsieji akademiko Ivano Pavlovo
šunys. I. Pavlovo eksperimentų esmė buvo paprasta. Alkaną šunį
patalpindavo izoliuotoje patalpoje ir duodavo maisto. Šuniui išsiskirdavo
virškinimo sultys. Tai - natūrali reakcija. Po kurio laiko šuns maitinimo
metu skambėdavo skambutis. Procedūra buvo kartojama keletą kartų.
Galiausiai užtekdavo tik suskambėti skambučiui ir šuniui pasireikšdavo
fiziologinė reakcija – išsiskirdavo virškinimo sultys. Tai yra, skambutis,
kuris iki šiol šuns visiškai nedomino, dabar “įjungdavo” fiziologinę reakciją.
Panašiu principu formuojasi ir inkarai. Pavyzdžiui, jei žmogus yra
entuziastingai nusiteikęs ir tuo metu jūs paliesite jo petį, tai po kurio laiko
užtenka prisiliesti analogišku būdu ir žmogų nesąmoningai užvaldys
panaši būsena. Taip atsitiktinai išgirdus melodiją, kurią nuolat
girdėdavome atostogų prie jūros metu, mus užplūsta prisiminimai apie
pajūrio smėlį, saulę ir visus kitus malonumus.
Inkarai mus supa nuolatos. Tiesiog mes nesusimąstome apie tai.
Netikėtai patekę į rankas mūsų vaikystės žaislai – sužadina nostalgiškus
prisiminimus. Užtenka įsivaizduoti mandarinų ir eglės šakų kvapą –
užplūsta kalėdinė nuotaika. O dar albumai su nuotraukomis, sėkmę
nešantys tušinukai, švarkai ir visokie kitokie amuletai ir talismanai.
Neurolingvistiniame programavime tai vadinama inkarų aktyvavimu.
Melodija šiuo atveju tai – inkaras, kuris įjungė atitinkamą būseną, kuri yra
užfiksuota mūsų patirtyje. Tokiu būdu inkaras – stimulas, kuris sužadina
būseną, kurią mes buvome išgyvenę tuo metu.
Inkarai gali būti vizualiniai, audialiniai ir kinestetiniai. Vizualiniai inkarai –
viskas, kas gali patekti į regos lauką. Audialiniai inkarai – bet kokie garsai,
intonacija, kosulys, trinktelėjimas į stalą, melodija ar kartojamas žodis.
Kinestetiniai inkarai – prisilietimas, skonis, kvapas.
Inkaravimo mechanizmas dažnai naudojamas reklamoje. Pavyzdžiui,
reklaminiai klipai su gražiais ir laimingais žmonėmis iššaukia vartotojui
džiaugsmo ir laimės poreikio būseną. Reklamuojamo produkto vaizdas
tampa šios būsenos inkaru ir kitą kartą, kai žmogus pamato šį produktą,
33
jis nesąmoningai išgyvena tas būsenas ir jam kyla noras įsigyti šį
produktą. Atitinkamai parinktos melodijos, kuriomis yra įgarsinti
reklaminiai klipai, taip pat yra inkarai. Galime net nugirsti kaip žmonės
kartais jas niūniuoja pirkdami tuos produktus.
Mūsų kalba taip pat paremta asociacijomis. Išgirsti ar perskaityti žodžiai
asocijuojasi mums su tam tikromis būsenomis. Tokiu būdu žodžiai įgauna
prasmę: jie yra susiję su tam tikrais vaizdiniais, kurie savo ruožtu iššaukia
tam tikrus išgyvenimus. Pavyzdžiui, žodis „egzaminas“ daugeliui žmonių
asocijuojasi su įtampa ir stresu.
Gera žinia yra ta, kad mes galime esamus inkarus keisti tokiu būdu, kad
tas ar kitas žodis, vaizdinys, intonacija mums nesukeltų neigiamų emocijų.
Specialių NLP technikų pagalba galima suardyti tuos inkarus, kurie mums
apsunkina gyvenimą ir sukurti tokius inkarus, kurie galėtų mums būti
naudingi.
Mes galime sąmoningai kurti naujus palaikančius inkarus. Šis gebėjimas
praverčia dirbant su žmonėmis, vedant derybas, terapinės sesijos metu
ar mokymų auditorijoje.
Mes galime sukurti inkarą savo ar kito žmogaus būsenai. Gali būti
inkaruojamos tokios būsenos kaip – ramybė, džiaugsmas, pasitikėjimas,
įkvėpimas, susikaupimas ir t.t.

Reikalavimai efektyviam inkarui

Inkaras tai ryšys tarp stimulo ir reakcijos. Tai - išmokimo mechanizmas.
Ko reikia smegenims, kad susietų stimulą su atitinkama būsena?
Kad inkaras būtų efektyvus, jis turi atitikti šiuos reikalavimus:
1.Inkaras turi būti unikalus. Žmogus turi lengvai ir greitai jį atpažinti.
Pavyzdžiui, jei jūs naudojate raudoną spalvą resursinės būsenos
inkaravimui, reikia turėti omenyje, kad šis inkaras gali būti susijęs ir su
kitomis situacijomis, kur raudona spalva reiškia „stop“ arba pavojų.
2.Būsenos išgyvenimas turi būti intensyvus. Svarbu, kad tuo momentu,
kai yra kuriamas inkaras, žmogus būtų maksimaliai įsijautęs į būseną. Čia
yra svarbus kalibravimas. Jei jūs nesate tikras, ar žmogus yra asocijuotas
su reikiamu išgyvenimu, paklauskite jį. Žmogus turi būti pačiame
reikiamos emocijos pike. Inkaravimas turi būti padarytas iki to, kol emocija
pradės slūgti.
3.Išgyvenimai turi būti nedviprasmiški. Paprastai mes norime užinkaruoti
tik pozityvius išgyvenimus. Tačiau kadangi bet kokios gretutinės emocijos
taip pat užsiinkaruoja, reikia žiūrėti (kalibruoti), kad nebūtų įsimaišiusios
prie norimos būsenos kitos nepageidaujamos emocijos. Jeigu jūs nesate
tikri, kad žmogus dabar jaučia ne visai tą emociją, kurią reikia, galima
paprašyti jo, kad prisimintų kitą atvejį, kada buvo išgyvenama reikalinga
būsena.
Inkaruojantysis turi pats būti atitinkamoje inkaravimui būsenoje. Jūs galite
padidinti inkaravimo efektyvumą, jei prisiderinsite prie žmogaus ir tos jo
34
būsenos, kurią norite užinkaruoti. Jūsų kūno kalba ir balso intonacijos turi
atitikti tą būseną, kurią jūs inkaruojate. Pavyzdžiui, entuziazmo būseną
geriau inkaruoti gyva intonacija ir gyvais gestais, o ne monotoniškai ar
rimtai.

Inkaro sau sukūrimas

1.Pasirinkime situaciją, kurioje norėtume būti efektyvesni. Tai gali būti
egzaminas, svarbus pokalbis, sporto varžybos.
2.Įvertinkime, kokio resurso jums trūksta toje situacijoje – pavyzdžiui,
ramybės, pasitikėjimo, susikaupimo ar dar kažko.
3.Pasirinkite trigerį, kuris turės būti tuo reikiamą būseną paleidžiančiu
stimulu. Tai gali būti žiedo ant piršto prasukimas, ausies patrynimas,
tušinuko rankoje laikymas.
4.Prisiminkime tuos savo gyvenimo epizodus, kur turėjote jums dabar
reikiamus resursus.
5.Atgaivinkime atmintyje, pergyvenkime iš naujo situaciją, kur buvote
resursinėje būsenoje. Pilnai asocijuokimės su šia būsena, pajauskite ją.
Kai išgyvenimas bus maksimalus, panaudokite inkarą.
7.Išeikite iš situacijos ir psichologiškai atsiribokite nuo jos.
8.Pakartokime procedūrą keletą kartų. Jei prasukate žiedą ir reikiama
būsena atsirado, puiku. Jeigu jums nepavyko iššaukti reikiamos būsenos,
grįžkite į ankstesnius etapus.
9.Jei viską padarėte teisingai, tai atitinkamoje situacijoje paleidus trigerį
turėtumėte turėti jums reikiamą resursinę būseną.

Stimulo parinkimas
Parinkti stimulą inkaro sukūrimui reikia taip pat kruopščiai kaip renkatės
drabužius. Štai jeigu tarkime būseną inkaruojate sau pačiam – reikia, kad
ją galima būtų reikiamu momentu paleisti ir kai nereikia - išjungti.
Pageidautina, kad nereikėtų perdėm fokusuoti dėmesį į sukuriamą inkarą.
Nes jei tarkime, inkaras yra žalio trikampio įsivaizdavimas, tai kol apie
inkarą galvojate pasitikėjimas lyg yra, o tik liovėtės galvoję ir pasitikėjimas
kažkur pradingo.
Inkaras kaip skambučio mygtukas – kol esate jį nuspaudę, garsas yra.
Ranką atitraukėte – garso nebeliko. Pasistenkite, kad šis stimulas nekeltų
nepatogumo aplinkiniams.
Jei atitinkamoje būsenoje reikia būti ilgiau – egzaminas, derybos, - galima
pasidaryti amuletą ar talismaną. Pavyzdžiui, užinkaruoti reikiama būseną
švarkui, žiedui, tušinukui. Prisiminėte pasitikėjimo būseną, užsidėjote
švarką. Nuimate švarką, prablaškote dėmesį. Kartojate tai tris – keturis
kartus.
Galima net kelias būsenas ant švarko užinkaruoti: ir pasitikėjimą, ir
ramybę, ir atsipalaidavimą, ir budrumą. Tai, taip vadinamas, inkarų
paketas – kai tą patį stimulą susiejame su keletu būsenų. Aišku, kad
35
inkarų paketas veiks ne tik su švarku, bet ir su žiedu, su tušinuku ir su
įsivaizduojamu žaliu trikampiu.
Puikūs inkarai gali būti ir kvapai – kvepalų, dezodoranto arba net
kramtomos gumos.

Būsenos inkaravimas kitam

Inkaruoti būsenas galima ne tik sau, bet ir kitiems. Bet čia yra tam tikrų
niuansų. Suprantama, kad stimulas ir šiuo atveju turi būti patogus –
lengvai įjungiamas ir lengvai išjungiamas. Čia tinka ir muzika, ir kvapai.
Tarkim jogos ar meditacijos užsiėmimuose dažnai yra įjungiama indiška
muzika, deginami smilkalai. Atėjo žmogus į užsiėmimą, užuodė smilkalų
kvapą ir iš karto nusiramino, atsipalaidavo ir įėjo į reikiamą būseną.
Inkaras neturi būti stipriai krentantis į akis. Tai gali būti būdinga poza,
gestas, veido išraiška, balso intonacija, vieta kambaryje. Žinoma galimi ir
kinestetiniai inkarai – jie patys patikimiausi – jei tai atitinka esamą
kontekstą. Mokymų metu taikydamas prisilietimą, operatorius atsiklausia
kliento. Štai pavyzdys:
Operatorius prašo klientą:
- Prisimink, prašom, situaciją, kai tu buvai visiškai atsipalaidavęs. Įsijausk
į ją, išgyvenk.
Pats atidžiai stebi, kaip keičiasi kliento būsena. Tai rodo kliento veido
išraiška ir kiti kūno kalbos požymiai - štai kiek pagilėjo kvėpavimas,
atsipalaidavo veido raumenys, pasirodė simetriška šypsena, nusileido
pečiai. Šiuo momentu operatorius liečia kliento petį. Prisilietimas trunka
10-15 sekundžių. Kad klientas greičiau disocijuotusi nuo inkaruojamos
būsenos galime užduoti kokį visai nesusietą klausimą:
- Ką tu planuoji daryti rytoj?

Inkarų paketas
Kartais reikia sukurti didelį ir galingą inkarą, kad jis nušluotų bet kokią
kliūtį. Nebūtinai tai yra teigiamas inkaras. Kartais mums reikalingi ir galingi
neigiami inkarai. Pavyzdžiui, žmogus nori mesti rūkyti. Tuomet cigaretei ir
kuriame tą galingą neigiamą inkarą. Cigaretė užinkaruojama įvairiomis
nemaloniomis būsenomis - pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas. Tarkim,
įsivaizduokite, kad kandate obuolį, o jis viduje supuvęs. Įsivaizduokite
mėsos gabalą, kuriame knibžda kirmėlės. Prisiminkite pašvinkusios
mėsos gabalą. Visa tai inkaruojama cigaretei, kad jau vien pagalvojus
apie rūkymą kiltų pasibjaurėjimas.
Toks galingas inkaras kuriamas kaip inkarų paketas. Sudarote sąrašą
reikalingų būsenų. Pavyzdžiui, jums reikia ramybės, kūrybiškumo,
pasitikėjimo savimi, laimės, humoro, energingumo, atsipalaidavimo ir
kūrybiškumo. Pradedate su kiekviena būsena iš eilės – pasirinkote iš
sąrašo būseną, sužadinate ją iki maksimalaus intensyvumo,
užinkaruojate, atsiribojote. Svarbiausia - visos būsenos yra inkaruojamos
36
vienam ir tam pačiam stimului. Pavyzdžiui ant „sėkmės švarko“ arba ant
tokio pat sėkmingo nykščio ir smiliaus suspaudimo.

Inkarų kolapsas
Neigiamais inkarais gali būti daugybė dalykų. Štai balsas, kuris varo iš
proto arba štai šita jo poza. Kai girdžiu žadintuvą ir norisi dar labiau
miegoti. Kaip mes galėtume šiuos inkarus nuimti? Tam panaudojamas
inkarų kolapsas. Žodis „kolapsas“ turi įvairių prasmių. Mūsų atveju tai
reiškia griovimą. Inkarų kolapsui padaryti reikalingi du inkarai, priešingi
vienas kitam pagal sukeliamą būseną ir vienodi pagal savo jėgą.
Pavyzdžiui užinkaravote prisilietimu prie dešinio kelio pasibjaurėjimą tam
tikram maistui, kurį nemėgstate nuo vaikystės, o prisilietimu prie kairio –
malonumą, kai valgote šokoladą. Patikrinate: prisilietėte prie dešinio kelio
– pasibjaurėjimas raugintų kopūstų sriuba, prisilietėte prie kairio kelio –
malonus karstelėjęs šokolado skonis burnoje. Dabar svarbiausioji dalis -
liečiatės prie abiejų kelių vienu metu. Jei viską darėte teisingai, atkreipkite
tuo metu dėmesį į kliento veidą. Gali pasirodyti tarsi viena veido pusė
išreiškia vieną emociją, o kita – priešingą emociją. Beje, tai gali būti tiek
dešinė – kairė, tiek viršus – apačia. Po to palaipsniui viskas išsilygina.
Kartais tai atrodo kaip bangavimas – tai pliusas, tai minusas. Po to, kai
jau viskas nurimo, galima patikrinti ar įvyko inkarų kolapsas – ryšys
stimulas – reakcija turi būti dingęs. Prisilietėte prie dešinio kelio – nieko,
prisilietėte prie kairio kelio – taip pat nieko.
Tačiau neigiamas išgyvenimas gali būti pakankamai stiprus. Čia gali
praversti inkarų paketas. Jūs juk prisimenate, kad sėkmingam inkarų
kolapsui inkarai turi būti vienodi pagal savo jėgą. Tai štai šią „jėgą“ galima
organizuoti ne tik vieno stipraus išgyvenimo dėka, bet ir iš silpniau
išgyvenamų būsenų sumos. Čia kaip ir su svarstyklėmis – ant vienos
svarstyklių lėkštutės galime padėti vieną kilograminį svarstį, o ant kitos –
penkis svarelius po du šimtus gramų.

Inkarų panaudojimas
Pasižiūrėkime, kaip tuos inkarus galime panaudoti kasdieniniame
gyvenime.
Labiausiai paplitęs inkarų panaudojimas yra paleidimas reikiamos
būsenos reikiamu momentu. Užinkaravote pasitikėjimą ir paleidote inkarą
atrankos pokalbio metu, užinkaravote susikaupimą ir paleidote paskaitos
metu, užinkaravote šaltakraujiškumo būseną ir paleidai pokalbio su
nemaloniu kaimynu metu.
O dar galima įsivaizduoti lektorių, kuris veda mokymus. Ar jam reikia
resursinės būsenos? Žinoma, reikia. Taip gali būti inkaruojamas :
pasitikėjimas, žvalumas, ramybė, dėmesingumas, atsipalaidavimas,
humoras, džiaugsmas ...

37
Dar inkarų pagalba galima markiruoti vertinimus pardavimų pokalbio
metu.
-Žinote, būna taip, kad ateini į parduotuvę, išsirenki tai, kas tau yra
reikalinga, ateini namo, išvynioji ir supranti, kad tai visai ne tai, - balsas
žemesnis - „inkaras” nusivylimui.
-O kartais būna visiškai atvirkščiai, ilgai renkiesi, ateini namo, išsivynioji ir
supranti, kad tai yra tai, ką tiek ilgai ieškojai, - balsas aukštesnis –
“inkaras” maloniam nustebimui.
-Visaip būna. O štai mūsų įmonėje, - balsas aukštesnis, inkaras
„maloniam nustebimui“ – yra daug įdomių pasiūlymų net ir išrankiausiems
pirkėjams. Analogiški yra ir kitose kompanijose,- balsas žemesnis, inkaras
“nusivylimui“, - ir taip pat pakankamai įdomūs.
Ir kokius žodžius nesakytume tuomet apie kitas įmones, kažkur klientų
viduje įsimeta abejonės kirminėlis ir neaiškus nusivylimas šitomis „kitomis
įmonėmis“.
Panašiai elgiasi ir merginos, kad susukti patikusiam vaikinui galvą.
Sukuria krūvą teigiamų inkarų, o paskui perkelia juos ant savęs (tiesa, tai
paprastai vyksta nesąmoningai: „Prisimeni savo pirmąjį įsimylėjimą? ... O
kas tau labiausiai merginose patinka? ... O nuo ko tu patiri daugiausiai
malonumo? ... O ką tu jauti, kai bučiuojiesi? ... O pasižiūrėk į mano naują
šukuoseną“.
O dar galima dirbant su grupe užinkaruoti dėmesingumo būseną ir
pasinaudoti, kai jie pradeda blaškytis.
Galima kolegai sukurti inkarą ramybei ir panaudoti jį po to kai jis grįžta po
pokalbio su vadovu. Galima ir sau tokį patį inkarą analogiškai situacijai
susikurti.
Inkarų pagalba galima padaryti tikrai daug įdomių ir naudingų dalykų.

38
 8. Kalbos fokusai
Dažname populiariosios psichologijos straipsnyje
galime rasti mintį, kad žmogaus sąveika su
išoriniu pasauliu vyksta per apsikeitimą
informacija. Iš tikrųjų, kiekvienas iš mūsų yra
atakuojamas didžiulio informacijos kiekio. Ta
informacija yra labai įvairaus pobūdžio. Kad
žmogus galėtų susidoroti su tuo informacijos
srautu, jis naudojasi tam tikrais filtrais. Šie filtrai
padeda ne tik atsirinkti optimalų informacijos kiekį,
bet ir apdoroti informaciją tokiu būdu, kad ji būtų
suprantama jo smegenims.
NLP (neurolingvistinis programavimas), viena iš
taikomosios psichologijos krypčių, išskiria dvi filtrų
sistemas. Pirmoji – fiziologinis filtras, kuris apima regos, klausos, lytėjimo,
uoslės ir skonio kanalus. Šiais kanalais iš išorinio pasaulio patenkanti
informacija yra transformuojama į elektromagnetinius impulsus ir
užkoduojama tokiu pavidalu, kuris yra suvokiamas mūsų smegenims.
Psichologine prasme ši informacija žmogui yra beprasmė. Prasmę ir vertę
ši informacija gauna perėjusi per psichologinį filtrą. Psichologinio filtro
funkciją atlieka mūsų per gyvenimą sukaupta patirtis. Būtent šio filtro dėka
mes suvokiame kas yra gerai ir kas yra blogai, ko reikia saugotis, kuo
galima pasinaudoti, kas gražu, o kas nelabai, ką galima ignoruoti, o į ką
būtina atkreipti dėmesį.
Psichologinio filtro dėka formuojasi žmogaus subjektyviosios realybės
struktūra. Šią struktūrą savo ruožtu sudaro Vertybės, Kriterijai ir
Įsitikinimai. Vertybės yra tai, kas kiekvienam iš mūsų yra svarbu gyvenime
– sveikata, šeima, finansinė gerovė, santykiai, profesinė veikla. Kriterijai
yra tai, ko pagalba mes įvertiname, išmatuojame vertybių įgyvendinimo
laipsnį. Tokios vertybės kaip Sveikata, pavyzdžiui, kriterijais gali būti –
savijauta, faktinis svoris, aplinkinių atsiliepimai, vaizdas veidrodyje.
Tokios vertybės, kaip Finansinė gerovė atžvilgiu kriterijai gali būti –
pajamų dydis, pajamų stabilumas, perspektyvus darbas. Įsitikinimai yra
taisyklės, kuriomis apibrėžiamas santykis su vertybėmis ir kriterijais.
Tarkime sveikatos kaip vertybės atžvilgiu gali būti toks įsitikinimas –
„Maitinimasis ekologiškais produktais yra sveikatos pagrindas“. Pajamų,
kaip kriterijaus atžvilgiu įsitikinimas gali būti – „Normalios pajamos šiais
laikais yra ne mažiau tūkstančio eurų per mėnesį „į rankas““.
Įsitikinimai - tai per visą žmogaus gyvenimą besiformuojantis elgesio
taisyklių rinkinys. Šiuos įsitikinimų rinkinius formuoja situacijos, kuriose
mes atsiduriame, kiti žmonės, su kuriais mes susitinkame asmeniniame
gyvenime ir profesinėje veikloje. Įsitikinimus formuoja organizacijos,
39
valstybė, visuomenė. Įsitikinimai yra tai, kas reguliuoja mūsų elgesį
praktiškai kiekviename žingsnyje.
Štai dar keletas pavyzdžių:
– Rūkyti yra nesveika.
– Vaikai turi gerbti tėvus ir rūpintis jais senatvėje.
– Kieti vyrai viršija greitį.
– Skolas privalu grąžinti.
– Šiūkšlinti galima tik kai niekas nemato.
– Galima būti neištikimam, tik apie tai neturi sužinoti sutuoktinis.
– Jei kiti vagia, tai ir aš galiu vogti.
– Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs.
Visus įsitikinimus santykinai galėtume suskirstyti į dvi grupes. Tai, taip
vadinami, palaikantys įsitikinimai. Įsitikinimai, kurie padeda siekti
užsibrėžtus tikslus, aktualizuoja mūsų vidinius resursus, padeda įveikti
iškylančias kliūtis. Antrajai grupei, kuri vadinama ribojančiais įsitikinimais,
priskirtini tie įsitikinimai, kurie atlieka priešingą poveikį mūsų elgesiui ir
motyvacijai.
Natūraliai kyla klausimas – ar mes galime sąmoningai valdyti mūsų
įsitikinių formavimosi mechanizmą? Ir tai pakankamai svarbus klausimas.
Išmokę tai daryti, mes ne tik suprastume, kokius įsitikinimus
„instaliuojame“ (dažnai net nesusimąstydami) savo vaikams arba
pavaldiniams. Mes padarytume mūsų kalbą tame tarpe ir rašytinę gerokai
įtaigesne. Supratę kaip veikia įsitikinimų formavimosi mechanizmas mes
galime apsisaugoti nuo tų įsitikinimų diegimo, kurie mums gali būti
nepriimtini ir net žalingi.
Robertas Diltsas, amerikietis įnešęs milžinišką indėlį į NLP kaip mokslo
vystymą, skyrė šio klausimo nagrinėjimui nemažai dėmesio. Pirmiausia jis
išanalizavo daugelio žinomų šiuolaikinių ir istorinių politinių ir
visuomeninių veikėjų kalbų, kurios savo laiku darė didelį poveikį ištisoms
tautoms ir netgi istorinei raidai. Tai buvo Karlas Marksas, Abraomas
Linkolnas, Albertas Einšteinas, Machatma Gandi, Martinas Liuteris
Kingas ir daugelis kitų. Jis išskyrė keturiolika kalbos paternų, kuriuos
pavadino kalbos fokusais. Šie kalbos fokusai yra specialios lingvistinės
priemonės, kurių pagalba mes galime:
• Sustiprinti arba susilpninti jau esančius įsitikinimus,
• Visiškai panaikinti pasirinktus įsitikinimus,
• Sukurti naujus įsitikinimus.
Kalbos fokusas tai - komunikacijos partnerio dėmesio perkėlimas nuo
vieno įsitikinimo aspekto prie kito, apie kurį jis net nebuvo pagalvojęs.
Psichologiškai toks dėmesio perkėlimas gerokai transformuoja situacijos
suvokimą ir padaro žymų poveikį tam įsitikinimui, kuriuo vadovaujasi
pašnekovas. Profesionaliai parinkti kalbos fokusai per labai trumpą laiką
gali kardinaliai pakeisti žmogaus požiūrį, kuriuo jis vadovavosi galbūt ne
vieną mėnesį ar net ne vienerius metus.
40
Šios įsitikinimų keitimo strategijos nėra sukurtos tuščioje vietoje. Tai
tiesiog apibendrinta efektyvių komunikatorių patirtis. Žmonės net
nežinodami, kad tai vadinama kalbos fokusais taiko juos kasdieninėje
komunikacijoje – kai siekiame išsisukti nuo kelių patrulio skiriamos
baudos, kai norime įtikinti pirkėją, kad kaina yra visai ne per didelė, kai
aiškiname paauglei dukrai, kad ji privalo atsirasti namuose ne vėliau kaip
dešimtą valandą. Paprastai kiekvienas žmogus turi keletą mėgstamiausių,
jam labiausiai dėl kažkokios priežasties patikusių kalbos fokusų ir naudoja
juos dažniau. Kitos įsitikinimų keitimo technikos gali būti naudojamos kur
kas rečiau. Žmonės, kurių profesinės veiklos sėkmė žymia dalimi
priklauso nuo komunikacinio meistriškumo būna įvaldę daugiau kalbos
fokusų. Profesionalus komunikatorius sugeba naudotis visais fokusais ir
parinkti tinkamiausius tai situacijai ir tam konkrečiam žmogui. Išsamiai
savo tyrinėjimus šioje srityje Robertas Diltsas aprašė garsiojoje savo
knygoje „Sleight of Mouth: The Magic of Conversational Belief Chang“.
Kur gali būti naudinga mokėti naudotis kalbos fokusais? Praktiškai visose
bendravimo situacijose, kur susiduria skirtingi interesai ir mes siekiame
pakeisti pašnekovo (ar oponento) įsitikinimus mums palankia linkme. Kita
svarbi įsitikinimų keitimo taikymo sritis yra savo paties įsitikinimai. Kai man
reikia susilpninti ar panaikinti ribojančius įsitikinimus ar sustiprinti
palaikančius.
Toliau šiuos kalbos fokusus (įsitikinimų keitimo strategijas) ir panagrinėti.
Patogiausia tai būtų padaryti per konkrečius pavyzdžius.

Kaip pavyzdį pasirinksime keletą žodinės agresijos pavyzdžių ir

pasižiūrėsime, ką galime su jais padaryti kalbos fokusų pagalba.
1. Tu man nedovanoji gėlių, vadinasi, tu manęs nemyli?
2. Šis laikrodis yra per brangus man.
3. Tu mane skaudini savo tylėjimu.
4. Jūs ir vėl pavėlavote į darbą!
5. Geras vadovas turi rūpintis savo pavaldiniais.

1.Ketinimai. Bet kokį poelgį iššaukia ketinimas. Paprastai galima atrasti

ne vieną ketinimą. Ketinimai gali būti tiek neigiami, tiek teigiami. Kuriuo
pasinaudoti priklauso nuo mūsų konkrečių tikslų.
1. Tai ar tau reikia gėlių ar mano meilės?
2. Tai ar jums reikia laikrodžio, ar sutaupyti?
3. Aš tiesiog grožiuosi tavimi.
4. Ar teisingai supratau, kad jūsų dabartinis rūpestis – tiesiog laiku
padarytas darbas.
5. Tai jūs norite, kad vadovas liautųsi užsiiminėjęs savo darbu ir
pradėtu rūpintis?

41
2.Perprasminimas. Bailumą galima pavadinti atsargumu, gobšumą –
taupumu, isteriškumą – nuoširdumu. Arba priešingai drąsą – kvailumu,
dosnumą – išlaidavimu, o ramumą – abejingumu.
1. Aš taupiau pinigus atostogoms Kanaruose...
2. Neturėjimas šiuo metu reikiamos pinigų sumos nėra priežastis
slopinti savo troškimus.
3. Tave skaudina mano nuoširdumas?
4. Taip aš atvykau vėliau nei jūs tikėjotės.
5. Taip, bet jis neturi su suaugusius elgtis kaip su vaikais.

3.Pasekmės. Kartais būna naudinga atkreipti dėmesį į tokių frazių

įsitikinimų pasekmes. Ir tuomet nesunku pokalbį nukreipti jau būtent į šių
pasekmių aptarimą.
1. Tu manai, kad po tokių tavo žodžių pas mane atsiras noras ateityje
dovanoti tau gėles?
2. Be kokybiško laikrodžio net ir geras kostiumas nepadarys to efekto,
kokį galėtų padaryti.
3. Pasiduoti neigiamoms emocijoms daug lengviau nei paskui iš jų
išsikapstyti.
4. Kuo ilgiau mes dabar aptarinėsime mano pavėlavimą, tuo mažiau
liks laiko darbui atlikti.
5. Taip. Ir to pasekmė – visą darbą daro pats?

4.Detalizavimas. Suvokimo rėmelį galima ne tik praplėsti, bet ir

susiaurinti. Tai neblogas būdas nukreipti dėmesį kiek į kitus dalykus, nei
norėtų jūsų oponentas.
1. Kokios gėlės būtų geriausias mano jausmų tau įrodymas – rožės,
tulpės, gvazdikai?
2. O dabar tik atidžiai pasižiūrėkite į šio laikrodžio dizainą.
3. O poza? Veido išraiška?
4. Taip 4 minutėmis ir 12 sekundžių.
5. Taip, kaip tik šiandiena aš atkalbėjau šefą nuo minties komandiruoti
jus į Šalčininkus.

5.Apibendrinimas. Rėmelio praplėtimas. Pasiūlytame rėmelyje kartais

gali būti ankšta. Ir rezultatas jau akivaizdus. Todėl rėmelio praplėtimas
gali būti geras sprendimas alternatyviam rezultatui gauti.
1. Juk meilė nėra tik dovanos. Ji daugiau nei visas gyvenimas!
2. Gyvenimas žmogui duotas vieną kartą. Kvaila būtų atsisakyti
galimybės patirti nedidelį malonumą.
3. Aš dažnai galvoju apie mūsų santykius. Man atrodo, kad tu kiek
sureikšmini neesminius dalykus.
4. Viešasis transportas yra toks neprognozuojamas, kad man ne
visada pavyksta pataikyti į jo grafiką.
42
 5. Mes visada tikimės, kad vyresnieji pasirūpins mumis, bet ką mes
patys padarome, kad tai užsitarnauti.

6.Analogija, metafora. Metaforos yra tuo vertingos, kad galima parinkti

tokią metaforą, kur yra sudėliojami mums reikiami akcentai. Ir
pašnekovas, sutikęs su analogija, pats padaro reikiamas išvadas.
1. Tikras krikščionis yra ne tas, kuris vaikšto į bažnyčią, o tas kuris tiki.
2. Ką pasėsi, tą ir pjausi.
3. Jei neturi skėčio, tai patekęs į liūtį tikrai permirksi.
4. Nešaudykite į muzikantą, jis groja kaip moka.
5. Mokyklinuko šaukštu jau nieks nebemaitina.

7.Rėmelio dydžio pakeitimas. Papildymas. Iš karto teigti priešingą

nuomonę ne visuomet tikslinga. Bet galima taip sutikti, kad prasmė
pasikeis. Kaip? Tiesiog papildant ir tikslinant išsakytą pastabą.
1. Taip, aš nemyliu, kai iš manęs to yra reikalaujama.
2. Taip, jūs negalite jų įsigyti nepasinaudojęs išsimokėjimo galimybe.
3. Tylėjimas gali įskaudinti, jei yra nepasitikima tylinčiuoju.
4. Sutinku, kad vėlavimas yra neleistinas, jei dėl to nukenčia sandoris.
5. Taip, jei pavaldiniai atsako jam tuo pačiu.

8.Kitas rezultatas. Dėmesio perkėlimas. Tiesiai šviesiai pareiškiame, kad

mes esame linkę aptarinėti ne šią, bet visai kitą temą. Jei pavyksta
priderinti toną, tai skamba įtikinamai.
1. Klausimas ne tame ar aš myliu tave, klausymas tame, o ką tu dėl to
padarei.
2. Jūs norėtumėte, kad aš jus pakonsultuočiau, kaip sukaupti reikiamą
pinigų sumą?
3. Gal geriau aptarkime kaip aš jaučiuosi, kai tu pradedi mane kaltinti
dėl savo nuoskaudų.
4. Aš kaip tik norėjau paprašyti jūsų pasirašyti vieną dokumentą.
5. Dabar jums derėtų pagalvoti, kaip išsaugoti savo darbo vietą.

9.Pasaulio modelis. Sakoma, kad kiek – žmonių, tiek ir – nuomonių. O

taip pat dar yra ir autoritetingos nuomonės. Visada galima surasti
autoritetą, kurio subjektyvioji realybė yra palankesnė būtent jūsų pozicijai.
1. Liaudyje ilgą laiką vyravo nuomonė, kad jei muša, vadinasi, myli. Tu
juk nenori, kad savo meilę aš įrodinėčiau remdamasis kažkieno
prasimanymais?
2. Jei jūs planuojate tvarkyti reikalus su rimtais žmonėmis, tai jums
vertėtų žinoti, kad sprendimą ar jiems turėti su jumis reikalų ar ne
tam tikra dalimi lems ir tai, kokį laikrodį jie pamatys ant jūsų rankos.
3. Psichologai teigia, kad žmogaus neįmanoma įskaudinti, kol jis pats
nėra sau leidęs tokiu pasijausti.
43
 4. Taip, ir aš manau, kad tikras įmonės patriotas turi nakvoti savo
darbo vietoje. Tuomet jis tikrai niekada nepavėluos.
5. Mūsų generalinis direktorius mano, kad vadovai turi rūpintis tik
geriausiais kompanijos darbuotojais.

10.Realybės strategija. Išmatuojamumas. Geras būtas išsklaidyti

pafosą – pritaikyti vertybėms kokią nors skalę arba išmatuojamą kriterijų.
1. Kaip mes galėtume pamatuoti meilę – litais, kilogramais, dovanomis
per savaitę?
2. Nuo kokio skaičiaus jums prasideda „per brangu“?
3. O dešimties balų skalėje šis įsižeidimas jau būtų ant kokios
padalos?
4. Nuo kiek minučių jau prasideda vėlavimas?
5. O rūpinimąsi jūs kaip pamatavote – litais ar laisvadieniais?

11.Priešingas pavyzdys. Išimtis. Bent viena, kad ir nedidelė išimtis

įrodo apibendrinimo klaidingumą. O išimtį gerai paieškojus visada
nesunku surasti.
1. Bet gi aš tave bučiavau. Argi tai nėra meilės įrodymas?
2. Argi jūs niekada nepirkote išsimokėtinai daiktų, kurių negalėdavote
apmokėti iš karto?
3. O vakar mano tylėjimas tau nesukėlė tokių neigiamų emocijų.
4. Užtat visą savaitę iki šios dienos aš ateidavau punktualiai.
5. Henris Fordas nesirūpino savo darbuotojais ir buvo puikus vadovas.

12.Kriterijų hierarchija. Palyginimas, kas svarbiau. Žmonės mėgsta

kalbėti apie tai, kas yra svarbu, o kas yra ne taip svarbu. Tad tegul tuo ir
užsiima, o mes apleliuosime į aukščiausias vertybes.
1. Kas tau yra svarbiau – mano dovanos ar meilė?
2. Tiesiog apsispręskite, kas jums yra svarbiau - socialinis statusas ir
truputėli sutaupyti?
3. Tau svarbiau sužinoti tiesą ar tiesiog nori išgirsti mano žodžius?
4. Mano atrodo, kad mano darbo kokybė yra svarbiau nei atėjimo į
darbą laikas.
5. Manau, kad jūs galėtumėte užsiimti kur kas svarbesniais reikalais,
nei priekaištauti savo vadovui.

13.Pritaikymas sau pačiam. Reversas. Kartais priekaištas gali būti

nukreiptas paties kaltinančiojo atžvilgiu.
1. Man atrodo, kad kalbėdama tokius dalykus tu pati manęs nemyli.
2. Nenoras save palepinti brangiai kainuoja.
3. O mane daug labiau skaudina, kai ant manęs užsipuolama dėl
menkiausių smulkmenų.
4. Ar ne vėlu kalbėti apie pavėlavimą? To jau vis tiek nepakeisi.
44
 5. Argi pavaldinys taip galėtų leisti sau kalbėti?

14.Metafreimas. Veidrodis. Pasikeitimas vietomis gali gerokai susilpninti

puolančiojo jėgą. Nes žmonės kaip taisyklė leidžia sau kur kas daugiau
nei kitiems.
1. Tai vadinasi, jei tu kas savaitę nedovanoji man dovanų, reiškia kad
tu taip pat nemyli manęs?
2. Kai jūs parduodate vertingą daiktą, tai nustatote kainą žemiau
savikainos?
3. Vadinasi, kai tu tyli, tai nori mane įskaudinti?
4. O jums taip neatsitikdavo?
5. Ar galiu jus paprašyti apie atsakomąjį rūpestį?

Realioje kalboje galima pastebėti kad kalbos fokusai dažnai būna labai
persipynę ir iš pirmo žvilgsnio nėra labai lengva juos klasifikuoti, priskirti
prie konkrečios kategorijos. Kalbos fokuso poveikis pašnekovui bus tuo
stipresnis, kuo labiau atitinka jo pasaulio suvokimą.
Kasdieninėse gyvenimo situacijose žinodami šiuos dėmesio perkėlimo
šablonus, galite pastebėti, kuriuos šablonus naudojate jūs, kuriuos
naudoja kiti žmonės. Kalbos įtaigumui padidinti galite tiesiog
pasipraktikuoti ir naudoti tuos dėmesio perkėlimo šablonus, kuriuos esate
mažiau įpratęs naudoti.
Didesnio skaičiaus kalbos šablonų naudojimo padaro jūsų kalbą kur kas
įtaigesnę. Kalbos šablonai padeda praplėsti realybės matymo žemėlapį ir
išeiti iš ribojančio įsitikinimo įtakos zonos.

Ir dar keletas pastebėjimų:

• Bet kuriam teiginiui ar priekaištui galima parinkti atsakymą remiantis
bet kuriuo kalbos fokusu. Be to tą patį fokusą gali atitikti net keletas
skirtingų atsakymų.
• Humoras ir paradoksai nėra privalomi. Bet būna ypač efektyvūs, kai
reikia sukelti pašnekovo sumaištį.
• Žmonės yra imlūs tam tikriems kalbos fokusams. Todėl jei pavyko
išsiaiškinti, kuriems būtent, tuos fokusus ir reikėtų labiau naudoti.
Tai ypač efektyviai padeda perjungti pašnekovo dėmesį.
• Žodinės ekvilibristikos lavinimui treneris ir grupė nėra būtini.
Pradžiai užtektų pasirinkus konkretų teiginį padirbėti su juo taikant
įvairius lingvistinius šablonus ant popieriaus. Po to treniruotes
galima drąsiai perkelti į kasdienį gyvenimą.
• Taikydami kalbos fokusus, būtinai turite stebėti pašnekovą. Tai
geriausias būdas įsitikinti kiek rezultatyvūs yra jūsų ėjimai.
• Visuomet būtina prisiminti ekologiškumą. Ar jūsų kalbos triukai nėra
nukreipti prieš žmogui asmeniškai reikšmingus įsitikinimus. Jei
žmogus tiki, kad jam viskas turi pasisekti, gal tegul taip ir būna.
45
 Tačiau jei tai yra situacija, kai jūs buvote nepelnytai užsipultas, tada
jau, žinoma, visai kas kita.

Galiausiai viskas susiveda į suvokimo rėmelio pakeitimą. Jūs arba

plečiate jį iki visiško įsitikinimo perprasminimo arba siaurinate jį arba
perkeliate į kitus situacijos aspektus. Jūsų atsakymas turi atitraukti dėmesį
nuo nepatogios jums temos. Kaip jūs tai padarysite – ne taip jau ir svarbu.

46
 9. Neurologinių lygių modelis
Neurologinių lygių (NL) modelį tokiu
pavidalu, kokiu mes jį žinome dabar sukūrė
Robert Dilts. Šis modelis dabar plačiai yra
žinomas ir taikomas ir už NLP ribų. Apie jį
kalbama koučingo, konsultavimo,
psichoterapijos ir kitų taikomosios
psichologijos sričių kontekste.
Kur slypi tokio šio modelio populiarumo
paslaptis? Jis leidžia suprasti, kokiu būdu
žmogus struktūruoja savo patirtį. Modelį
sudaro šeši horizontaliai išdėstyti lygiai,
paprastai vaizduojami piramidės forma.
Apžvelkime kiekvieną lygį detaliau. Fizinės
jėgos panaudojimas prieš silpnesnius yra smerktinas elgesys, tačiau
fizinė jėga sutramdant viešosios tvarkos pažeidėjus gali būti vienintelis
būdas atstatyti tvarką.
Aplinka. Tai Neurologinių lygių piramidės pagrindas. Tai vieta ir laikas,
kur ir kada kažkas vyksta. Šis lygis turimas omenyje, kai užduodame
klausimus “kur?” ir “kada”? Bet kokią žmogaus veiklą yra prasmė
analizuoti tik atsižvelgdami į kontekstą arba aplinkybes, kur ir kada tai
vyko. Tas pats elgesys vienomis aplinkybėmis gali būti sveikintinas ir gal
net vienintelis įmanomas, kai tuo tarpu kitomis aplinkybėmis –
netoleruotinas ir neleistinas. Aplinka gali būti – namai, šeima, darbovietė,
susitikimas su klientu ir t.t.
Elgesys. Čia mes atsakome į klausimą “ką aš darau?”, “kaip aš elgiuosi?”.
Jei aš esu vadovas, galimi atsakymai – susitinku su savo darbuotojais,
duodu jiems nurodymus, kalbuosi apie keliamus tikslus, išklausau jų
nuomones. Tai vienintelis lygis, kuriame mes tiesiogiai galime atpažinti
visus kitus NL piramidės lygius – tiek gebėjimus, tiek įsitikinimus, tiek
vertybes. Todėl ir pokyčiai šiame lygyje yra esminis kriterijus, liudijantis,
kad įvyko tam tikras pokytis ar transformacija.
Gebėjimai. Dar aukštesnis lygis. Ką aš sugebu? Ką aš moku? Kokius aš
turiu įgūdžius. Čia kalbame apie gebėjimus, kurie leidžia vykdyti tam tikrą
veiklą tam tikrose situacijose. Šį lygį reprezentuotų klausimas – “Kaip?”.
Tarp gebėjimų ir elgesio yra tamprus ryšys. Gebėjimai apsprendžia, ką ir
kur aš darau ir ko nedarau. Jei mano komunikaciniai gebėjimai nėra mano
stiprioji pusė, natūralu, kad aš vengsiu veiklų, kurios reikalauja
komunikacijos. Nors egzistuoja ir atvirkštinis ryšys. Kai išeidami iš
komforto zonos, mes kryptingai darome tai, ko nemokame, kad tokiu būdu
ir įgautume reikiamus įgūdžius.

47
Įsitikinimai. Šiame lygyje esminis klausimas “Kodėl?” Tai įsitikinimų,
principų ir vertybių lygis. Kas man yra svarbu. Kodėl (dėl ko) aš kažką
apskritai darau. Pažindamas savo įsitikinimus žmogus įgauna galimybę
tuos įsitikinimus keisti. Tie įsitikinimai gali būti palaikantis ir skatinantys
augti ir gali būti ribojantys. Viskas priklauso nuo manęs. Nuo manęs
niekas nepriklauso. Tik apgaudinėdamas ir manipuliuodamas gali kažko
pasiekti šiame gyvenime. Pasitikėdamas kitais žmonėmis pasieksi
daugiau nei nepasitikėdamas.
Identiškumas. Esminis klausimas – “kas aš esu?” Kuo aš save laikau?
Kuo mane laiko kiti? Su kokiais vaidmenimis save sutapatinu –
Besidžiaugiantis gyvenimu, Tyrinėtojas, Eksperimentuotojas,
Verslininkas, Mokytojas, Mama ir t.t. Vaidmenų gali būti keletas. Vienas
ar keli vaidmenys gali būti dominuojantys, kiti – antraeiliai.
Misija. Aukščiausias neurologinis lygis. Tai mano laikysena gyvenimo
atžvilgiu. Šiame lygyje mes galvojame apie gyvenimo prasmę ir apie mūsų
misiją šiame pasaulyje. Dėl ko aš gyvenu? Ką aš norėčiau po savęs palikti
šiame gyvenime. Į šį lygį mes nepakylame kiekvieną dieną. Tai yra
ypatingi mūsų gyvenimo momentai, kai mes mėginame tarsi nuo kalno
viršūnės pasižiūrėti į tai, kas jau praeityje ir į tai, kas dar laukia.
Pirmą kartą į šį lygį mes pakylame paauglystėje, kai staiga suvokiame
(neretai tai atsitinka po artimo žmogaus ar giminaičio mirties), kad mūsų
gyvenimas nėra begalinis, kad mes negyvensime amžinai, kad mes kada
nors, nors ir labai negreitai bes visgi taip pat numirsime. Tuomet pirmą
kartą susimąstome, o kokia mano gyvenimo prasmė, dėl ko aš gyvenu.
Kitas kartas kada mes prisiliečiame prie šio lygio yra tuomet, kai atsiranda
šeima. Kai mano gyvenime atsiranda kiti žmonės, už kuriuos aš taip pat
tampu atsakingas. Tai reikšmingas momentas, kai mes pasikoreguojame
mūsų gyvenimo prioritetus. Ypač tai ryškiai pasireiškia moterims. Sekantis
kritinis taškas (jį labiau išgyvena vyrai) vidurio amžiaus krizė. Kai staiga
pradedama suvokti, kad liko gyventi tiek, kiek tu jau nugyvenai. Dar
vienas laikotarpis, kai žmogus susimąsto apie misiją – senatvė ir
sveikatos problemos.
O dabar galime pasižiūrėti, kokią praktinę naudą gali mums duoti šio
modelio žinojimas. Beje įdomu pastebėti, kad neurologinių lygių modelis
gali būti sėkmingai taikomas tiek individui, tiek ir organizacijai.
Pasižiūrėkime, kaip šis modelis pasireiškia profesinėje veikloje. Imkime
kad ir pardavimų vadybininko atvejį. Vadovą gali netenkinti jo darbuotojo
pardavimų rezultatai. Ką reikėtų daryti? Problema gali būti Aplinkos lygyje.
Tokiais atvejais yra sakoma jis yra ne savo vietoje. Iš tikrųjų jis dirba su
nepaklausiu produktu. Jam priskirti klientai iš tikrųjų yra nemokūs.
Apmokėjimo sistema yra neskatinanti veikti ir pardavinėti. Sutvarkius
šiuos klausimus, galime tikėtis vadybininko darbo rezultatų pagerėjimo.
Tačiau išsprendus šiuos klausimus, rezultatai kad ir pakilo, bet vis tiek
netenkina vadovo. Dabar kaip potencialų pokyčių šaltinį galima
48
panagrinėti elgesio lygį. Jei su aplinka viskas tvarkoje, gali būti, kad
vadybininkas daro ne visiškai tai, ką reikėtų daryti. Pavyzdžiui remiantis
Pareto dėsniu 80 procentų savo laiko skiria ne 20 procentų efektyviausių
veiklų, o aštuoniasdešimtukui, kuris duoda dvidešimt procentų rezultato.
Nesusitikinėja su klientais, nerengia komercinių pasiūlymų. Jei vadovas
sugebės subalansuoti vadybininko veiklą ir paaiškins kokiomis veiklomis
jis turėtų užsiimti neišvengiamai vadybininko rezultatas pagerės. Kitas
laiptelis rezultatų gerinimui yra Įgūdžių ir gebėjimų lygis. Jei vadybininkas
daro tai ką reikia, svarbu, kad ir darytų jis taip, kaip reikia. Svarbu ne tik
susitikinėti su klientais, bet ir mokėti užmegzti su klientu pasitikėjimu grįstą
kontaktą, mokėti išsiaiškinti kliento poreikius, mokėti argumentuotai
pateikti pasiūlymą, mokėti atsakyti į kliento išsakomus prieštaravimus.
Rezultatas neabejotinai pagerės. Kitas resursas augimui yra nuostatos,
vertybės ir įsitikinimai arba tiesiog vadybininko požiūris į tai, kuo jis
užsiima, požiūris į įmonę ir produktus, kuriais prekiauja, požiūris į klientus,
konkurentus, kolegas ir vadovą. Pagaliau požiūris į patį save. Dar vienas
laiptelis tobulėjimui – kiek mano kaip vadybininko veikla derinasi su mano
gyvenimo Misija. Tie, kurie net ir šiame lygyje sugeba atrasti balansą tarp
profesinių tikslų ir svarbiausių gyvenimo interesų ne tik kad pasiekia puikių
rezultatų, bet ir jaučia pasitenkinimą šia veikla.

Pasivaikščiojimo Neurologiniais lygiais technika

Praktiškai bet kuriame NLP Praktiko kurse dalyviai turi galimybę
susipažinti su vienokia ar kitokia technika, kur naudojamas Neurologinių
lygių modelis.
Viena iš veiksmingų Neurologinių lygių technikų pritaikymo sričių yra
darbas su savo tikslais. Kartais mes sugebame gerai suformuluoti tikslus
ir net parengti jų įgyvendinimo strategiją, bet vis tiek kažkas tarsi stringa
pradėjus juos įgyvendinti. Ilgainiui paaiškėja, kad tai “ne mūsų tikslai”. Tad
pasitikrinimui, kiek išsikelti tikslai yra mūsų būna naudinga “pasivaikščioti”
neurologiniais lygiais. Kaip atliekama ši technika?
Operatorius ant lapelių surašo visų lygių pavadinimus (Aplinka, Elgesys,
Sugebėjimai, Įsitikinimai, Identitetas, Misija). Šiuos lapelius kas pusmetris
padeda ant grindų priešais klientą. Tai – erdviniai inkarai. Galima, žinoma,
apsieiti ir be jų, bet judėdamas erdvėje žmogus lengviau sugeba
persijungti į kitas psichines būsenas. Paklauskite tų, kas jau yra tai daręs
ir jūsų abejonės išsisklaidys. Ši technika tinka tikslams, kurių
įgyvendinimui gali prireikti nuo vienerių iki penkerių metų.
Operatorius prašo klientą apibūdinti keliais sakiniais savo tikslą. Kuo tau
svarbus yra šio tikslo pasiekimas? Kada norėtum, kad tikslas būtų
pasiektas?
Pasiruošimas technikos atlikimui baigtas.
Operatorius prašo klientą žengti žingsnį į priekį ir atsistoti ties lapeliu su
užrašu “Aplinka”. Įsivaizduok, tarsi tikslas jau yra pasiektas. Koks
49
vaizdinys tau iškyla prieš akis? Kur tu save matai? Kas vyksta aplinkui?
Ką tu matai ir girdi?
Kai klientas detaliai apibūdina kur ir kada tai vyksta, operatorius prašo
klientą žengti kitą žingsnį ir atsistoti ties kortele “Elgesys”. Kaip galėtum
apibūdinti savo elgesį? Ką tu darai? Apie ką ir su kuo kalbi? Su kokiais
žmonėmis bendrauji? Kaip vyksta bendravimas? Kokias dar veiklas
vykdai tuo metu, kai tikslas yra įgyvendintas?
Toliau panašiu būdu operatorius paprašo klientą pereiti į Sugebėjimų,
Įsitikinimų, Identiteto ir Misijos lygį. Patyręs operatorius neskuba, juda su
klientu jam priimtinu tempu. Leidžia klientui pabūti su savo mintimis.
Misijos lygyje operatorius klausia kliento, kokia yra tavo gyvenimo
prasmė? Dėl ko tu gyveni? Jei viskas vyko teisingai, šiame lygyje klientas
išgyvena gilią transformuojančią būseną. Dabar prasideda grįžimas į ten,
iš kur ši kelionė ir prasidėjo. Operatorius paprašo klientą apsisukti ir žengti
iš Misijos lygio į Identiteto lygį. Sako: Turint omenyje tai, kaip tu matai savo
gyvenimo prasmę, kaip dabar tau atrodo tavo identitetas? Kas pasikeitė
tame, kokiuose vaidmenyse tu dabar save matai? Gana dažnai klientas
jau kiek kitoje šviesoje pradeda suprasti ir matyti savo vaidmenis.
Operatorius paprašo pereiti į “Įsitikinimų” lygį. Sako: Turint omenyje, kaip
tu matai savo gyvenimo prasmę ir kaip pasikeitė tavo identitetas, kaip tu
dabar matai savo vertybes ir įsitikinimus? Kas tau dabar yra svarbu?
Kokių taisyklių ir principų tau dabar atrodo svarbu laikytis?
Tokiu pačiu algoritmu vadovaudamasis klientas pereina į Sugebėjimų,
Elgesio ir Aplinkos lygius.
Po to operatorius paprašo klientą išeiti iš Aplinkos lygio ir pereiti į
Metapoziciją.
Dabar atliekamas viso pratimo aptarimas. Kaip pasikeitė tavo tikslo
suvokimas prieš pradedant pratimą ir dabar?
Net atliekant demonstracinę sesiją dažnai būna ženklios transformacijos.
Kartais klientas apskritai atsisako keliamo tikslo, nes supranta, kad tai ne
jo tikslas. Kartais tikslas išlieka, bet gerokai pasikoreguoja. Atsiranda
tikroji vidinė motyvacija siekti šio tikslo, nes žmogus akivaizdžiai pamato,
kaip šis tikslas integruojasi į bendrą vertybių sistemą ir kuo yra svarbus.

50
 10. Asociacija ir disociacija
Psichologine prasme žmogus gali turėti
dvejopą santykį su jam reikšmingais įvykiais.
NLP tai vadinama asociacija arba
disociacija.
Asociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai
žmogus jį išgyvena ir suvokia tarsi pirmuoju
asmeniu. Tokiame suvokime dalyvauja visi
jo jutimo kanalai. Disociacija – tai toks
santykis su įvykiu, kai mes esame tarsi
stebėtojo pozicijoje. Mes galime matyti save
tam tikroje situacijoje, galime girdėti, ką
tuomet kalbame. Bet tai tarsi kinofilmo žiūrėjimas. Tuomet mes
nejaučiame, bet galime tik hipotetiškai vertinti, kaip jaučiasi mūsų
stebimas žmogus.
Asocijuotas ir disocijuotas santykis kartais gali pasireikšti sapnuose.
Vienuose sapnuose mes “dalyvaujame” pirmu asmeniu – patys bėgame,
plaukiame, skrendame. Kituose sapnuose mes “dalyvaujame” trečiuoju
asmeniu – tarsi matytume save iš šalies. Matome save bėgantį, plaukiantį,
skrendantį.
Kad geriau suprastume, kas yra asociacija ir disociacija prisiminkime kelis
savo gyvenimo įvykius ir pamėginkime juos įsivaizduoti kaip tam tikrus
paveikslėlius. Dabar įvertinkite ar jūs esate šiame paveikslėlyje, tarsi iš
naujo išgyvendamas tą įvykį ir žiūrite į viską, kas vyksta savo akimis? Ar
jūs esate šalia ir tarsi žiūrite šio įvykio videoįrašą ir pats tarsi
nedalyvaujate tame įvykyje? Jeigu jūs prisiminėte įvykį pirmuoju būdu, tai
jūs buvote asocijuotas su tuo įvykiu. Jei tai vyko taip, kaip antruoju atveju,
jūs buvote disocijuotas.
Dabar galite prisiminti kokią nors emocionaliai jums reikšmingą situaciją
ir pamėginkite ją išgyventi iš pradžių asocijuotai, o po to - disocijuotai.
Pajauskite skirtumą. Skirtingas žiūrėjimas leidžia pamatyti skirtingus
dalykus. Ar atkreipėte dėmesį į tai, kas atsitiko su jūsų pojūčiais, kai jūs
nuo asocijuoto suvokimo perėjote prie disocijuoto? Kiek pasikeitė jūsų
emocionalus įsitraukimas į įsivaizduojamą įvykį?
Taigi, esminis skirtumas tarp asocijuoto ir disocijuoto suvokimo yra tame,
ar mes esame emocionaliai įsitraukę į situaciją, ar mes galime viską
analizuoti ir vertinti racionaliai. Asocijuotoje (įsitraukimo) būsenoje
žmogus išgyvena realius jausmus nepriklausomai nuo to, ar
prisimenamas praeities įvykis, ar tai, kas vyksta dabartyje, ar tai kas turėtų
atsitikti ateityje. Disociatyvaus suvokimo atveju situacija priimama be
realių jausmų, žmogus yra tarsi atribotas nuo situacijos. Žinoma, žmogus
disociacijos metu nepraranda jautrumo, bet jo išgyvenami jausmai nėra
51
realūs. Tai greičiau meta jausmai – vertinamosios emocijos apie
suvokiamą situaciją.
Asociacijos ir disociacijos procesai yra žmogaus smegenų funkcijos.
Todėl kiekvienas iš mūsų gali asocijuotis ir disocijuotis kada panorėjęs,
bet dažniausiai tai vyksta nesąmoningai, t.y., be mūsų valios ir kontrolės.
Realiame gyvenime žmonės yra linkę labiau naudotis vienu ar kitu būdu.
Vieni dažniau asocijuojasi su situacija, kiti dažniau disocijuojasi. Galite
paanalizuoti save. Kuris iš mechanizmų yra labiau būdingas jums?
Bet verta prisiminti, kad bet koks pripratimas turi dvi puses. Vystydami
vieną gebėjimą mes prarandame įgūdį naudoti alternatyvią savybę. Tai
gali paskatinti geriau išvystytą savybę naudoti visur, kur reikia ir kur
nelabai. Pavyzdžiui prisimenant malonius praeities įvykius, išgyvenant
smagius momentus dabartyje ar įsivaizduojant viliojančias ateities
perspektyvas, labiau vertėtų asocijuotis su patirtimi. Jausmai taptų
aštresni, o gyvenimas spalvingesnis. Bet vargu ar bus malonus
pakartotinas išgyvenimas praeities nesėkmių, gilinimasis į nemalonius
dabarties pojūčius arba savęs gasdinimas būsimais rūpesčiais.
Asociacijos ir disociacijos mechanizmų skirtumas paaiškina viena svarbią
NLP prielaidą - sistemos elementas gali aprašyti sistemą tik tuo atveju,
jeigu išeina už jos ribų. Tokiu būdu, asocijuodamiesi su tam tikru įvykiu,
mes atliekame jame tam tikrą vaidmenį ir mums bus sunku jį analizuoti.
Taip atsitinka pavyzdžiui tuomet, kai du žmonės pradėję ginčytis, pamiršta
apie tikrąją nesutarimų priežastį ir perdėm asocijuodamiesi su situacija
toliau įsikarščiavę tęsia beprasmį apsikeitimą „komplimentais“. Šioje
situacijoje kur kas naudingiau būtų disocijuotis ir pažiūrėti į viską be
emocijų, įvertinti situaciją ir atrasti geriausią jos išsprendimo būdą. Tai tik
vienas iš pavyzdžių, kaip galima pasinaudoti asociacijos ir disociacijos
įgūdžiu.
Daugelyje NLP technikų yra naudojamas perėjimas tarp asociacijos ir
disociacijos. Psichologinio konsultavimo metu gebėjimas pereiti iš
asocijuotos būsenos į disocijuotą ir atvirščiai yra svarbus įgūdis. Taip pat
svarbu yra pastebėti kokioje būsenoje yra klientas. Ir ne mažiau svarbu
yra mokėjimas esant reikalau pervesti klientą iš vienos būsenos į kitą.
Asocijavimasis su situacija – tai žaisti futbolą, jausti jaudulį, jausti įtampą
raumenyse, jausti kaip vėjas pučia į veidą. Disocijavimasis – žiūrėti filmą
apie tai, kaip žaidžiau futbolą, vertinti žaidimą žiūrovo akimis.
Būdami asocijuoti:
• mes patiriame vidinius pojūčius (raumenų įsitempimas, įtampa
krūtinėje),
• mes patiriame taktilinius pojūčius (vėjo gūsiai ant veido),
• mes patiriame meta pojūčius (susižavėjimas, pyktis, susierzinimas,
džiaugsmas).

52
Būdami disocijuoti mes patiriame tik meta pojūčius. Šiems meta
pojūčiams būdingas mano elgesio šioje situacijoje vertinimas: patinka /
nepatinka, gerai / blogai, erzina, žavi ir pan.
Nemaloniose situacijose disociacija leidžia stipriai sumažinti išgyvenimų
intensyvumą. Bet disociacija nuo teigiamų emocijų – tai tiesus kelias
padaryti savo gyvenimą pilką ir neįdomų. Disociacija gali būti vertinga,
kada mums reikia įvertinti savo elgesį ar išorę. Pavyzdžiui renkantis
apsirengimą arba mokantis šokti.
Dažniausiai disociacija yra susijusi su vizualizacija, nes tai visuomet yra
konstravimas. Vizualiai tai padaryti yra kur kas lengviau. Jūs tiesiog sau
prigalvojate, kaip atrodote iš šalies. Būtent todėl Kinestetikai yra labiau
linkę įvykius priimti asociatyviai, o Vizualai – disociatyviai. Tačiau galima
disocijuotis ir audialiai: tiesiog įsivaizduokite, kad girdite savo balsą tarsi
iš šalies. Pavyzdžiui įrašytą į diktofoną. Tiesa, kai kuriems žmonėms tai
gali būti gana sudėtinga.
Jeigu disociaciją vertinti kaip emocijų užslopinimą, tai perėjimas į digitalinį
kanalą taip pat yra disociacijos būdas: „Aš manau, kad šioje situacijoje
mano poelgis nepasižymėjo atsargumu ir pagrįstumu.“
Dar vienas gana paprastas būdas disocijuotis nuo situacijos yra proceso
aprašymas nominalizacijų pagalba:
-Aš šiandiena kalbėjau su vadovu (asociacija).
-Šiandiena įvyko mano pokalbis su vadovu (disociacija).
Daugiapakopė disociacija
Disociacija gali būti daugiapakopė. Mes galime įsivaizduoti, kad stebime
save iš šalies – paprasta disociacija. O galime stebėti save stebintį – antro
lygio disociacija. Galima disocijuotis dar toliau. Kiekvienas papildomas
disociacijos lygis leidžia sumažinti įsitraukimą į situaciją ir su tuo susijusius
išgyvenimus. Daugiapakopė disociacija naudojama tais atvejais, kai
turime reikalų su stipriais traumuojančiais išgyvenimais – fobijomis.
Greitojo fobijų gydymo technikoje, dar kitaip vadinamoje “Kino teatro
technikoje” daugiapakopė disociacija yra reikšminga sudedamoji dalis.
Asociacija į kitą
Dar vienas naudingo asociacijos mechanizmo panaudojimo pavyzdys yra
įsijautimas į kitą žmogų. Įsikūnijimas - tai aktorinio meistriškumo
pagrindas. Yra daug istorijų apie tai, kaip aktoriai ruošdamiesi vaidinimui
ilgai įsigyvena į savo personažų vaidmenį. Kai vienam aktoriui reikėjo
vaidinti advokatą, jis kelis mėnesius prieš tai praleido juridinėje kontoroje.
Susitapatinus su kito žmogaus pozicija galima geriau suprasti jo
ketinimus, tikslus, mintis, prognozuoti jo elgesį.
NLP mokymuose kartais asociacijos ir disociacijos būsenų skirtumui
pajusti daromas pratimas “Dušas”. Šis pratimas susideda iš dviejų dalių.
Pirmoji situacija. Įsivaizduokite, kad matote save iš šalies stovintį po dušu.
Jūs matote, kaip ten stovite po permatomomis šilto vandens čiurkšlėmis.
Jūs netgi galite girdėti garsus, kurie jus pasiekia iš dušo kabinos. Tas
53
žmogus stovi ir prausiasi. Staiga ant jo ima lietis šaltas vanduo, nes
kažkas atjungė šiltą vandenį.
Antroji situacija. Dabar įsivaizduokite kitokią situaciją. Jūs stovite dušo
kabinoje. Ant jūsų bėga šiltas vanduo. Vandens čiurkšlės masažuoja jūsų
kūną. Jūs girdite vandens čiurlenimą ir mėgaujatės malonia
atsipalaidavimo būsena... Staiga, vos per akimirką šiltas vanduo tampa
šaltas, net ledinis.
Kuo skyrėsi išgyvenimai patirti vienoje ir kitoje situacijoje? Greičiausiai
antroje situacijoje potyriai buvo kur kas intensyvesni.
Galima nesunkiai pastebėti, kada žmogus yra asocijuotas su situacija, o
kada disocijuotas. Asociacijai būdingas intensyvesnis kvėpavimas, oda
būna paraudusi, korpusas kiek palinkęs į priekį. Kartais pasakotojas gali
tiesiog „piešti“ tai, kas yra aplink jį ir realiai išgyventi realius jausmus,
kuriuos sukėlė situacija. Disocijuotą žmogų galima atpažinti iš atgal
atsilošto korpuso. Jis tarsi atsiriboja nuo situacijos ir pereina į stebėtojo
poziciją. Jo kvėpavimas labiau paviršutiniškas, oda – blyškesnė.
Aiškindamas jis tarsi perpasakoja, ką mato vidiniame ekrane. Situacija
priima kaip vaizdą, kurį mato iš šalies.
Ypač lengvai pastebimas pats perėjimas tarp šių būsenų. Štai žmogus
sėdėjo pasinėręs į išgyvenimus, o jau kitą akimirką – atsilošia, pasikeičia
veido išraiška. Veidas tampa mažiau judrus, lyg kas būtų paspaudęs
„pauzės“ mygtuką. Taip yra todėl, kad perėjimas iš asociacijos į disociaciją
yra diskretiškas, t.y., nutrūkstantis. Galima į pasaulį žiūrėti arba savo
akimis, arba matyti save iš šalies. Tarpinio varianta nėra.

Pratimas “Asociacija su savo tikslu”

Pasirinkime mums svarbų tikslą. Šis tikslas gali būti iš bet kurios srities.
Galbūt tai noras pradėti savo verslą. Šį pratimą galima atlikti su erdviniais
inkarais. Ant grindų šalia savęs padedame lapelį, kuris simbolizuos
dabarties momentą. Kitą lapelį “Ateitis” padedame į tą tašką, kur aš jau
tarsi esu pasiekęs savo tikslą. Tai gali būti dviejų – trijų metrų atstumu.
Stovėdamas ant lapelio “Dabartis” mėginu atsakyti sau į šiuos klausimus:
Kada norėčiau pasiekti šį tikslą? Kaip viskas bus, kai aš pasieksiu šį
tikslą? Iš ko aš spręsiu, kad tikslas yra pasiektas?
Dabar neskubėdamas pereinu prie lapelio “Ateitis”. Įsivaizduoju, tarsi
tikslas jau yra pasiektas. Asocijuojuosi su pasiekto tikslo situacija. Kaip aš
jaučiuosi? Kur aš esu? Kas vyksta aplinkui? Ką aš veikiu? Kaip aš
jaučiuosi? Kiek man patinka, tai, ką aš turiu? Apie ką aš galvoju dabar?
Kai užtektinai pabūnu asocijuotas su savo tikslu, grįžtu į pradinę padėtį.
Tokia kelionė laiku paprastai būna išties vertinga. Tikslo suvokime
atsiranda įvairių atspalvių. Kažkam atsiranda noras gerokai pakoreguoti
savo ankstesnį tikslą. Kažkam tikslas pasidaro gerokai patrauklesnis,
realistiškesnis ir padidėja motyvacija siekti jo.

54
Gyvenime mes turime puikų instrumentą, kuris mums leidžia disocijuotis,
t.y., matyti save iš šalies. Tai yra veidrodis. Tikriausiai sunkiai
įsivaizduotume bent vieną dieną nugyventą be veidrodžio.
Disociacija gali būti naudinga vertinant praeities įvykius. Prisiminkite kokį
konfliktą, dėl kurio nuoskaudą jaučiate iki šiol. O dabar pasižiūrėkite į ją
tarsi į filmą. Tikrai situacija neatrodys jau tokia dramatiška.
Žmogui vertingas tiek gebėjimas asocijuotis, tiek ir disocijuotis. Ypač
vertingas lankstumas – santykio su situacija keitimas priklausomai nuo to,
ko reikia. Todėl naudinga šį lansktumą lavinti.

Laviname gebėjimą disocijuotis.

Pradžiai pamėginkite pasižiūrėti į save iš įvairių pozicijų: nuo lubų, nuo
jūsų batų galiukų, iš už lango, iš kosmoso, nuo nosies galiuko, iš už
nugaros.
Kaip sekėsi? Kokį pajutote skirtumą?
Savo būsenos kalibravimo lavinimas.
Kaip jūs galite patirti, kokioje būsenoje – asocijuotoje ar disocijuotoje –
esate? Suraskite bent po tris požymius kiekvienai būsenai. Pavyzdžiui.
Asociacija: intensyvesni pergyvenimai, liemuo palinkęs į priekį, gilesnis
kvėpavimas. Disociacija: kūno padėtis tiesi, paviršutiniškas negilus
kvėpavimas, labiau įsitempusi oda kaktos srityje.
Kada ir kur.
Įvertinkite sau, kada ir kokiose situacijose jūs esate linkęs dažniau būti
asocijuotoje, o kurioje – disocijuotoje būsenoje.
Būsenos išlaikymas.
Pasirinkite trijų – penkių minučių laiko intervalą. Viso šio intervalo metu
stenkitės išlaikyti asocijuotą būseną. Kito intervalo metu – disocijuotą.
Disociacijos treniruotė.
Šį pratimą geriausia atlikti trise – Klientas, Operatorius, Stebėtojas.
Klientas visais įmanomais būdais stengiasi sužadinti Operatoriaus
emocijas. Galima skųstis, prašyti užuojautos, kaltinti, guostis. Galima
daryti viską, kas skatintų Operatorių reaguoti emocianaliai. Operatoriaus
tikslas - viso pokalbio metu išlikti disocijuotam. Stebėtojas seka laiką ir
duoda grįžtamąjį ryšį, kiek Operatorius sugebėjo susidoroti su savo
užduotimi.
Prisiderinimas prie būsenos.
Pratimas atliekamas trejetuose: Klientas, Operatorius, Režisierius.
Klientas su Operatoriumi kalba pasirinkta tema. Pokalbio metu Klientas
yra tai asocijuotoje, tai disocijuotoje būsenoje. Kada kurioje – nurodo
Režisierius. Jis ženklais parodo į kokią būseną pereiti. Pavyzdžiui: ranka
delnu į apačią – asocijuota būsena, ranka delnu į viršų – disocijuota.
Operatorius kalibruoja Kliento būseną ir pagal tai derinasi prie pašnekovo.
Klientas asocijuotas ir Operatorius asocijuotas. Klientas disociavosi ir
Operatorius atitinkamai pereina į disociaciją. Kliento tikslas – būti
55
pasirinktoje būsenoje. Operatoriaus uždavinys – kalibruoti ir prisiderinti.
Režisieriaus tikslas sekti pratimo atlikimo eigą ir po užduoties atlikimo
duoti grįžtamąjį ryšį Operatoriui.
Praeities korekcija.
Dar vienas asociacijos – disociacijos panaudojimo būdas yra koreguoti
praeities įvykių suvokimą. Yra puikus būdas susigadinti sau gyvenimą –
visas situacijas susijusias su neigiamomis emocijomis prisiminti
asocijuotai, o su teigiamomis emocijomis – atvirkščiai. Gyvenimas
garantuotai taps nepakeliamas. Pratindamiesi žiūrėti į neigiamus praeities
įvykius disocijotai mes visiškai neprarandame gyvenimo patirties.
Disociacija kaip tik ir leidžia mūsų patirtį organizuoti tokiu būdu, kad mes
galėtume tuo pasinaudoti. Stebėdami iš šalies mes kur kas pagrįsčiau
galime vertinti mūsų pačių ir kitų elgesį ir daryti atitinkamas išvadas.
Nemalonių išgyvenimų ir taip užtena per akis – nėra reikalo lįsti į
neigiamus išgyvenimus kiekvieną kartą, kai reikia ką nors prisiminti. Tai
tas pats, kas jeigu kiekvieną kartą, kai jums reikia pasinaudoti tam tikru
žinynu, jus prieš tai pereitumėte įkaitintų žarijų ruožą. Tai aišku gali lavinti
jūsų valią, bet ilgainiui garantuotai atmuš norą naudotis tuo žinynu.
Disociacija padeda kurti tokią patirtį, kuria būtų patogu bet kada
pasinaudoti.

Praeities perprogramavimo technika.

Įsivaizduokime merginą Danguolę, kuri sako turėjusi nelengvą paauglystę
ir norėtų tuos paauglystės prisiminimus bent kažkiek pakoreguoti. Dabar
pasižiūrėsime, kaip atrodys Praeities perprogramavimo technikos
pritaikymas jos atveju.
Specialistas: Danguole, pamėgink dabar mintimis nukeliauti į paauglystės
pradžią.
Danguolė: Taip.
S.: Puiku. Pagalvok, tuomet tu turėjai tiek neigiamų išgyvenimų, tiek ir
teigiamų. Kurioje pusėje – dešinėje ar kairėje tu labiau norėtum
įsivaizduoti malonias situacijas?
D.: Greičiausiai dešinėje.
S.: Tuomet nemalonios pas mus bus kairėje, taip?
D.: Taip.
S.: Gerai. Įsivaizduok, kad tavo gyvenimo įvykiai yra išsidėstę ant linijos.
Tai bus laiko linija. Toje laiko linijoje yra ruožas su tavo paauglystės
laikotarpiu. Pereik dabar mintyse šį ruožą ir išrūšiuok įvykius – malonius
perkelk į dešinę, nemalonius - į kairę. Išrūšiuok tuos įvykius, kuriuos
prisiminsi. Kai ką tu padarysi visiškai sąmoningai, o dalis tų įvykių
išsirūšiuos nesąmoningai. Tiesiog mintyse pereik laiko linija ir leisk tam
atsitikti.
D.: Taip, aš padariau tai.

56
S.: Dabar vėl atsistok paauglystės laikotarpio pradžioje, bet tik pusmetriu
dešiniau ir pereik per visas teigiamas situacijas. Tiesiog tarsi iš naujo
pergyvenk visas šias teigiamas situacijas, patirdama tas pačias emocijas
ir jausmus. Gali tam skirti tiek laiko, kiek tau reikia.
D.: Taip!
S.: Puiku. Dabar dar kartą mintyse pereik laiko linija paauglystės
laikotarpį, o į tas situacijas iš paauglystės, kurias patalpinai kairėje pusėje
žiūrėk tarsi filmo apie Danguolę ištraukas. Tu gali nutolinti arba priartinti
ekranus, kuriuose rodomas šis filmas, bet visuomet prisimink, kad tu esi
ant laiko linijos, o tuos įvykius tau tik rodo. Tam taip pat gali skirti tiek laiko,
kiek tau reikia.
D.: Taip, ir tai padariau.
S.: Dabar padaryk dar vieną dalyką – perkelk malonius paauglystės
prisiminimus atgal ant laiko juostos, o nemalonūs tegu lieka ten pat kur ir
buvo, kairėje. Kai tai padarysi, vėl praeik mintimis laiko juosta,
išgyvendama malonius potyrius ir pražiūrinėdama, ką darė Danguolė
nemaloniuose epizoduose. Prisimink, kad tu turi galimybę, esant reikalui
įeiti į ekraną ir pragyventi bet kurią situaciją iš vidaus. Bet tegu nemalonūs
įvykiai nuo šiol būna saugomis tavo atmintyje disocijuotų filmų pavidalu.
D.: Oooo!
S.: Ir kas gavosi?
D.: Visą laiką man atrodė, kad paauglystėje aš neturėjau nieko gero. O
dabar manau, kad malonių įvykių paauglystėje buvo net daugiau.
Daugelis situacijų, kurios man anksčiau atrodė nemalonios, dabar
tokiomis neatrodo. Aš jas į dešinę perkėliau. Pasirodo geras buvo laikas.
S.: Danguole, pagalvok, o negali toks naujas šio tavo gyvenimo tarpsnio
suvokimas kažkaip pakenkti tau?
D.: Manau, kad ne.
S.: Ir dar - pažvelk į savo ateitį. Kas ten pasikeis ryšium su tuo, ką mes
dabar padarėme.
D.: Man atrodo aš labiau džiaugsiuos gyvenimu ir labiau pasitikėsiu
savimi.
S.: Gerai. Galime šioje vietoje baigti?
D.: Taip, ačiū!
Ką mes padarėme? Mes padėjome Danguolei pakeisti požiūrį į savo
patirtį. Danguolė asocijavosi su maloniais paauglystės prisiminimais ir
disocijavosi nuo nemalonių. Nebūna gyvenime taip, kad būtų viskas
blogai arba viskas gerai. Visas klausimas tame, kaip mes tai priimame.
Čia mes išmokėme Danguolę nemalonius įvykius priimti disocijuotai, o
malonius asocijuotai. Tiesa, tik viename gyvenimo laikotarpyje. Bet tą patį
galima padaryti ir visam nugyventam gyvenimui. Tiesiog laiko tam reikėtų
daugiau.

57
 11. Trys suvokimo pozicijos

Bet koks sprendimas yra tiek teisingas,
kiek jį priimdamas asmuo sugebėjo
atsižvelgti į visus svarbiausius su šiuo
sprendimu susijusius kintamuosius.
Ypač tai yra aktualu žmonių tarpusavio
santykiuose. Kiek mes savo elgesyje
atsižvelgiame ne tik į savo, bet ir į kitų
žmonių interesus. NLP siūlo trijų
suvokimo pozicijų modelį, kuris leidžia ne tik suprasti šį fenomeną, bet ir
lavinti savo gebėjimą pereiti iš vienos pozicijos į kitą.
Suaugę žmonės natūraliai turi gebėjimą, tarsi, išeiti už savo „aš“ ribų ir
pasižiūrėti į situaciją kitų žmonių akimis. Buvo pastebėta, kad sąmoningas
pasinaudojimas tokiu gebėjimu yra labai naudingas.
Trijų suvokimo pozicijų modelyje kalbama apie pirmąją, antrąją ir trečiąją
suvokimo pozicijas. Tiesa, šio modelio vystytojai šiuo metu išskiria dar
ketvirtąją, penktąją ir net šeštąją pozicijas. Detaliau išnagrinėsime
pirmąsias tris, bet pasiaiškinsime, kas turima omenyje kalbant ir apie
likusias.
Pirmoji suvokimo pozicija. Ši pozicija reiškia, kad žmogus vertina
situaciją iš savo asmeninės pozicijos, vadovaudamasis savo interesais ir
vertybėmis. Nežiūrint į iš pirmo žvilgsnio atrodantį paprastumą, tai ne
visada yra lengva padaryti – visos trys pozicijos sąmonėje gali būti stipriai
sukibusios ir žmogui gali būti sunku atskirti savo interesus nuo kito
žmogaus interesų. Pirmoje pozicijoje žmogus kalba apie save pirmu
asmeniu: “Man svarbu išlaikyti šį egzaminą.“ Tai asocijavimasis su savimi.
Ši pozicija susiformuoja pati pirmoji. Kūdikiai net nenutuokia, kad kažkas
situaciją ir pasaulį apskritai gali matyti kitaip negu jie. Kūdikiai nesupranta,
kaip jų galima nesuprasti.
Antroji suvokimo pozicija. Šioje pozicijoje esame tuomet, kai kalbame
antruoju asmeniu, kai situaciją vertiname per kito žmogaus interesų
prizmę. Antroji pozicija byloja apie asocijavimąsi į kitą žmogų, šiuo atveju
į komunikacijos partnerį. Įėjimas į antrąją poziciją yra dažnai sutinkamas
mokymosi būdas. Pavyzdžiui vaikai reguliariai vaidina įvairius vaidmenis
– tai jie tėvai, tai nusikaltėliai, tai gyvūnai, tokiu būdu modeliuojama
elgsena. Aktorinio meistriškumo mokymasis taip pat reikalauja mokėjimo
asocijuotis į kito žmogaus poziciją. Kad greičiau pereiti į kito žmogaus
poziciją yra naudojamos atitinkamos frazės:
• atsistoti į kito žmogaus vietą,
• pasižiūrėti kito žmogaus akimis,
• pajausti, ką jaučia kitas žmogus,
• pasižiūrėti iš jo varpinės,
58
 • užsidėti kito žmogaus mokasinus.
Atkreiptinas dėmesys, jog dažnai tai yra kinestetinės instrukcijos –
atsistok į jo vietą, pajausk, ką jis jaučia, o dalis yra vizualinės – pasižiūrėk
jo akimis. Bet kokiu atveju jūs tarsi mintimis įeinate į kito žmogaus kūną ir
užsidedate jo pasaulėžiūrą tarsi apsiaustą.
Chronologiškai gebėjimas pereiti į antrąją poziciją formuojasi
paauglystėje. Paauglystėje bręstant asmenybei svarbu pasidaro
įsitvirtinimas bendraamžių tarpe. Paauglystėje vyksta lytinė branda. Todėl
vis svarbesni darosi santykiai su priešinga lytimi. Kad užkariautum
bendraamžių pagarbą ar priešingos lyties prielankumą tampa svarbu
adekvačiai įvertinti, kokie yra jų poreikiai, vertybės ir interesai. Priešingu
atveju tavo elgesys prasilenks tuo, ko iš tavęs yra tikimąsi.
Trečioji suvokimo pozicija. Šioje pozicijoje esame tuomet, kai situaciją
(save ir pašnekovą) vertiname, tarsi, iš šalies, nepriklausomo stebėtojo
akimis.
Trečioji pozicija reiškia disociaciją, atsiribojimą nuo situacijos. Trečioji
pozicija numato emocinį neutralumą ir fokusavimą į situacijos analizę.
Trečioje pozicijoje nėra atstovaujama kažkieno pozicija, bet
analizuojamas procesas ir santykiai. Frazės, kurias naudojame norėdami
paskatinti žmogų pereiti į trečiąją poziciją:
• pasižiūrėk iš šalies,
• išeik iš situacijos,
• paanalizuok tai,
• pagalvok apie tai blaiviai, be emocijų,
• pabūk bešališku stebėtoju.
Trečioji pozicija paprastai formuojasi jaunystėje, kai išsivysto analitinis
refleksinis mąstymas. Kai pradedame mąstyti priežasties pasekmės
kategorijomis. Kai suvokiame, kad yra ne tik aš ir kiti (tai būdinga antrajai
pozicijai), bet kad ir tie kiti yra labai skirtingi ir turi skirtingus interesus.
Trečiojoje pozicijoje labai svarbus yra atsiribojimas nuo emocijų, nuo
kategorijų “patinka”, “nepatinka”.
Ketvirtoji suvokimo pozicija. Labai dažnai prie jau esančių trijų pozicijų
yra priskiriama ir ketvirtoji pozicija. Robertas Diltsas pasiūlė ketvirtąją
pozicija laikyti asocijavimąsi su sistema. Visi mes esame tam tikrų sistemų
elementai – šeimos nariai, įvairių organizacijų dalyviai, įmonių dirbantieji.
Ketvirtoji pozicija – tai sisteminio požiūrio pozicija. Tai gebėjimas vertinti
situaciją iš sistemos pozicijų. Konfliktą su darbuotoju vadovas gali vertinti
vadovaudamasis savo egoistiniais interesais (kas jam patinka ar
nepatinka). Gali atsižvelgti į darbuotojo padėtį (mėgindamas priimti jo
motyvus ir vertybes). Gali turėti omenyje, kaip šią situaciją mato kiti
žmonės. Gali vertinti vadovaudamasis skyriaus ar visos įmonės
interesais.

59
Gebėjimas žvelgti iš ketvirtosios (sisteminės) pozicijos formuojasi tuomet
kai žmogus pradeda gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, yra sukūręs
šeimą, gyvena profesinį gyvenimą.
Penktoji suvokimo pozicija. Penktoji suvokimo pozicija – yra
multisisteminė pozicija. Gebėjimas žvelgti iš įvairių sistemų pozicijų. Jei
prisimintume neseniai naudotą vadovo pavyzdį, tai reikštų, kad vadovas
sugeba priimdamas sprendimą derinti tarpusavyje skyriaus, įmonės,
klientų, tiekėjų ir gal net visuomenės ar vietinės bendruomenės interesus.
Šeštoji suvokimo pozicija. Šeštoji pozicija dar kitaip vadinama Angelo
pozicija. Tai gebėjimas žvelgti iš savo gyvenimo, o gal net ir amžinybės
pozicijų. Tai gali būti Jėzaus Kristaus pozicija.

Kokia praktinė šio modelio nauda?

Galime tai pamatyti susipažinę su Trijų suvokimo pozicijų technika.
Ši technika geriausiai tinka bendravimo sunkumų, konfliktinių situacijų
užklausoms spręsti. Tai gali būti santykiai su kolegomis, su pavaldiniu, su
savo vadovu. Tai gali būti šeimos santykių situacijos. Santykiai su
sutuoktiniu, su vaikais ir t.t.

Trijų suvokimo pozicijų technika

Operatorius paprašo klientą papasakoti, su kokiu žmogumi jis norėtų
pagerinti savo santykius ar išnarplioti konfliktinę situaciją. Tikslinga
pasirinkti tokią situaciją, kai žmogus turi tęstinius santykius. Ypač tinka
situacija, kai ruošiamasi pokalbiu su tokiu asmeniu.
1.Situacijos aktualizavimas. Kodėl tau svarbu išspręsti šią situaciją? Kas
bus jei jūsų santykiai nepagerės? Kokia yra jūsų santykių istorija? Šie
klausimai padeda ne tik išsiaiškinti motyvaciją, bet ir ją sustiprinti. Ši
technika kaip ir daugelis kitų neturi prasmės, jei žmogus neturi
motyvacijos jos išsprendimui.
2.Toliau kalbame apie ateityje laukiantį susitikimą. Kada bus jūsų
artimiausias susitikimas? Apie ką jūs kalbėsite? Kokioje aplinkoje vyks
jūsų pokalbis? Kaip jus būsite išsidėstę? Sėdėsite už stalo? Kalbėsite
stovėdami? Čia pasiruošimas iš esmės ir pabaigiamas. Trijų suvokimo
pozicijų technika yra skirta ne apskritai kalbėti apie probleminius
santykius, bet pasiruošti būsimam pokalbiui.
3.Pirmoji pozicija. Klientas paprašomas sumodeliuoti situacija tarsi
pokalbis jau vyksta. Jei pokalbis turėtų vykti sėdint, klientas paprašomas
atsisėsti būtent taip, kaip sėdės realioje situacijoje. Pašnekovo kėdė stovi
taip, kaip bus realioje situacijoje. Kaip viskas prasideda? Kaip tu elgiesi?
Ką tu sakai savo pašnekovui? Kaip jis elgiasi? Kaip tu jautiesi? Ką tu
galvoji apie savo pašnekovą? Svarbu, kad klientas kuo labiau įsijaustų į
savo poziciją, kaip įmanoma detaliau aprašytų savo lūkesčius
pašnekovui. Kaip tau atrodo, kodėl jis taip elgiasi? Kokio jo elgesio tu
tikėtumeisi? Kaip tau atrodo, kokia bus pokalbio baigtis? Kokios pokalbio
60
baigties tu norėtumei? Svarbu, kad klientas išsakytų viską, ką galvoja ir
jaučia.
4.Trečioji pozicija. Klientas paprašomas atsistoti kelių metrų atstumu nuo
įsivaizduojamos pokalbio vietos. Operatorius sako klientui: Įsivaizduok,
kad mes dabar ėjome pro šalį ir matome du besikalbančius žmones. Mus
nuo jų skiria stiklinė siena. Mes galime matyti, kaip vyksta pokalbis, bet
negalime girdėti. Kaip galėtum pakomentuoti šių dviejų žmonių pokalbį?
Kaip jaučiasi kiekvienas iš jų? Kokia tikėtina šio pokalbio baigtis? Kuo
kiekvienas iš jų prisideda prie tokios pokalbio baigties? Svarbu stebėti,
kad klientas tikrai išeitų iš pirmosios pazicijos ir vertintų įsivaizduojamą
pokalbį atsietai nuo savo emocijų. Ar klientas pilnai išėjo iš pirmosios
pozicijos galima matyti iš kliento kalbos. Klientas gali sakyti “Aš matau,
kad man tikrai nepavyks jo įtikinti šiame pokalbyje”. Operatorius gali
paklausti klientą: Tavo pastaroji frazė buvo pasakyta iš kurios pozicijos?
Kaip ji skambėtų, jei ją sakytum iš trečiosios pozicijos?
5.Antroji pozicija. Operatorius klientą prašo atsisėsti į jo komunikacijos
partnerio vietą ir įsijausti į partnerio poziciją. Sako: tu dabar esi ne tu, o
tavo partneris. Sėdėk, kaip paprastai sėdi šis žmogus. Jauskis kaip,
paprastai jis turėtų jaustis. Ką tu galvoji apie šį pokalbį? Ką tu galvoji apie
tavo dabartinį pašnekovą? Ką tu jauti šiam pašnekovui? Kokius jausmus
jis tau sukelia? Jei galėtum pasakyti jam viską į akis, ką pasakytum?
Svarbu, kad klientas pilnai įsijaustų į savo pašnekovo poziciją ir
komentuotų viską taip, kaip mato iš pašnekovo pozicijos. Dabar bus labai
svarbus etapas. Operatorius klausia: Kokio elgesio tu tikėtumeisi iš to
žmogaus, kuris dabar sėdi priešais tave? Ką jis turėtų kalbėti? Kokius
jausmus tai iššauktų tavyje? Ar tau tai būtų priimtina?
6.Trečioji pozicija. Kai klientas pašnekovo pozicijoje išsako viską, ką
jaučia priešais jį sėdinčiam žmogui ir išsako kokio elgesio iš jo tikėtųsi ir
kokios tikėtinos tokio elgesio pasekmės, operatorius paprašo klientą išeiti
iš antrosios pozicijos ir sugrįžti į trečiąją poziciją. Operatorius sako: Tu
dabar vėl esi praeivis, kuris grįždamas vėl mato besikalbančius. Vėl
stiklinė siena. Vėl mes negirdim apie ką jie kalba. Galime tik matyti. Tai
tarsi antroji serialo seriją. Kas pasikeitė šių dviejų žmonių pokalbyje?
Kokius galima pamatyti pokyčius palyginus su pirmąja serija? Jei viskas
iki šiol buvo daroma teisingai, klientas turi pradėti matyti tam tikrus
pokyčius. Jis gali pasakyti: “Atrodo, kad pokalbis gali baigtis su tam tikru
rezultatu. Atrodo, kad konfliktas tarp jų nėra toks aštrus, kaip atrodė pirmą
kartą.”
7.Pirmoji pozicija. Operatorius klientą paprašo sugrįžti į pirmąją poziciją, į
save. Operatorius sako: Dabar gali sugrįžti į save. Dabar tu esi tas, kas
esi. Dabar tu galvoji savo mintimis ir jauti savo jausmus. Tavęs laukia
pokalbis su tavo pašnekovu. Kokį tikslą tu keltum šiam pokalbiui dabar?
Kokios norėtum šio pokalbio baigties? Dažnai pokalbiui keliami tikslai ir
tikėtinas rezultatas akivaizdžiai skiriasi nuo tų tikslų ir rezultato, kuriuos
61
klientas buvo įvardinęs technikos pradžioje. Koks bus tavo elgesys šio
tikslo pasiekimui? Ką tu sakysi savo pašnekovui? Kokią reakciją tikėtina
tai iššauks? Kaip jis sureaguos?
8. Technikos užbaigimas. Operatorius sako: Ar galime šioje vietoje
pabaigti šį pratimą? Jei klientas neprieštarauja, pratimas baigiamas ir
pereinama prie jo aptarimo.
Ką vertingo tau davė šis pratimas? Ką planuotum dar padaryti, kad
galėtum tinkamai pasiruošti būsimam susitikimui.
Trijų suvokimo pozicijų modelio panaudojimo galimybės yra tikrai plačios.
Šią techniką galima daryti ir vienam. Ji puikiai tiks ruošiantis svarbioms
deryboms ar pardavimo pokalbiui.

62
 12. Asmenybės dalys
Žmogaus asmenybė yra sudėtinga,
prieštaringa ir įvairiaplanė sistema ir todėl
yra nelengva šią sistemą. Asmenybės dalių
(subasmenybių) koncepcija yra vienas iš
tokių aprašymo pavyzdžių. Įvairios
psichologinės teorijos nuo seno naudojo
asmenybės dalių koncepciją. Zigmundas
Froidas psichoanalizės teorijoje kalba apie
Id, Ego ir Super Ego dalis. Ego dalį jis
apibūdino, kaip priimančią sprendimus,
mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar. Id – tai
mūsų pasąmonėje glūdinti dalis. Tai mūsų
libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems
pasąmoniniams instinktams. Super Ego –
tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir
visuomenėje. Ego tokiu būdu yra savotiška arena, kurioje susitinka ID ir
Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja
tarp Id ir Super Ego.
Kitas psichologas panaudojęs asmenybės dalių koncepciją yra Erikas
Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją. E. Berne teigė, kad
kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės. Tai Tėvas,
Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie
kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas
ar kitas. Vėliau Berne šią sistemą dar labiau detalizavo.
Globojantis Tėvas. Taip mes elgiamės tuomet, kai žinome, kas yra gerai
ir kas yra blogai. Kai prisiimame atsakomybę. Kai patariame, kaip reikėtų
ir kaip nereikėtų elgtis tam tikrose situacijose. Kai džiaugiamės kito
žmogaus pasiekimais ir pergyvename dėl nesėkmių.
Kritikuojantis Tėvas. Tai kritiškoji Tėvo dalis. Jis reikalauja iš kitų laikytis
tam tikrų standartų. Jis žino, kokios yra taisyklės ir neleidžia jų laužyti.
Tėvo pozicija mumyse yra suformuota auklėjimo ir mūsų tėvų pavyzdžio.
Suaugusiojo pozicija. Šioje pozicijoje mes esame tuomet, kai
stengiamės atidėti visas emocijas į šalį ir kalbamės su kitais žmonėmis
faktų ir argumentų kalba. Suaugusiojo pozicijoje mes nerasime vertinimo,
kuris būdingas Tėvo pozicijai.
Vaiko poziciją sudaro net trys dalys.
Kūrybiškas Vaikas. Šioje pozicijoje mes būname tuomet, kai atmetame
bet kokius standartus ir dogmas. Kai pokytis mums yra svarbiau už
stabilumą. Kai mes mėginame sukurti tai, ko iki tol dar nebuvo.

63
Maištaujantis Vaikas. Šioje pozicijoje mes būname tuomet, kai
nepaklūstame autoritetams. Kai vien tai, kad taip kažkas pasakė, dar
mums nėra vienintelis ir neginčijamas tiesos kriterijus.
Prisitaikantis Vaikas. Šioje pozicijoje būname tuomet, kai patiriame
nesėkmę ir ieškome pagalbos ir užtarimo. Kai mums reikalingas kažkas,
kas padės atsikelti, vėl atrasi tikėjimą savo jėgomis ir padės pasirinkti
naują judėjimo kryptį.
E. Berne atkreipė dėmesį, kad šios asmenybės dalys pasireiškia ir žmonių
tarpusavio bendravime. Iš Tėvo pozicijos paprastai kitame žmoguje mes
kreipiamės į Vaiko poziciją. Iš Vaiko pozicijos kreipiamės į Tėvo poziciją.
Jei bendraujame iš Suaugusiojo pozicijos, tai numanome, kad ir kitas tuo
metu yra Suaugusioje pozicijoje. Konfliktai kyla tuomet, kai komunikacijos
partneris atsako mums ne iš tos pozicijos, iš kurios mes tikimės.
NLP išvystė subasmenybių teorijos modelį. NLP požiūriu asmenybės
dalių skaičius nėra baigtinis. Dalys atsiranda kartu su poreikiais. Jos gali
laiko bėgyje transformuotis ir net išnykti. Todėl viename žmoguje jų gali
būti ne dvi ar šešios, bet dešimtys ir gal net šimtai. Ryškiausiai
subasmenybes mes pamatome, kai kyla vidinis konfliktas.
Kita svarbi NLP nuostata yra tai, kad subasmenybių nėra gerų ar blogų.
Jos visos nori žmogui tik gero. Tik teigiamus jų ketinimus mes ne visuomet
ir ne iš karto sugebame įžvelgti. Subasmenybių teorijos esmė yra
prielaida, kad kiekvienas žmogaus poreikis tarsi turi ją atstovaujančią
asmenybės dalį.
Žinoma, iš tikrųjų nėra jokių asmenybės dalių. Tai tik metafora, aiškinanti
žmoguje vykstančius procesus. Bet kokia metafora ar modelis – yra
sudėtingos realybės supaprastinimas. Būtent tokiu būdu mes galime bent
kažką suprasti ir kažkaip paaiškinti.
Štai keletas pavyzdžių:
Situacija: Sunku keltis rytais.
Paaiškinimas: Yra viena dalis, kuri atsakinga už sėkmę ir yra kita
asmenybės dalis, kuri atsakinga už komfortą. Abi šios dalys konfrontuoja
tarpusavyje.
Situacija: Žmogui siūlomas geras darbas, bet jis daro viską, kad tik jo
negautų.
Paaiškinimas: Viena dalis nori augti ir tobulėti. Todėl ieško atsakingesnio
ir geriau apmokama darbo. Kita dalis nori išsaugoti vidinę harmoniją.
Todėl bijo, kad žmogus gali nesusidoroti su iššūkiu ir todėl saugo jį nuo
nusivylimo.
Situacija: Moteris išteka ir pradeda priaugti svorio.
Paaiškinimas: Viena dalis rūpinasi išvaizda. Kita dalis rūpinasi komfortu.
Kai tikslas pasiektas (sukurta šeima), tai tarsi ir nėra dėl ko stengtis
atrodyti gerai.
Situacija: Mergina vėluoja į pasimatymą ir vaikinas blaškosi
neapsispręsdamas ar laukti dar merginos, ar eiti.
64
Paaiškinimas: Viena dalis nori santykių ir pasiruošusi laukti meilės
objekto. Kita dalis rūpinasi saviverte ir mano, kad jei mergina vėluoja, tai
ir jis daugiau neturi jos laukti.

Asmenybės dalių modelio privalumai.

1. Modelis primena įprastus žmonių tarpusavio santykius. Todėl galima
taikyti tipines derybų vedimo ir tarpasmeninių konfliktų sprendimo
schemas.
2. Naujų elgesio modelių paiešką galima atlikti pasąmonės lygyje. Tai
greitas ir efektyvus būdas, nes apeinama sąmonės kontrolė.
3. Nėra reikalo sąmoningai palaikyti naują elgesio modelį. Jis įsijungs
automatiškai, kai tai bus reikalinga.
4. Santykis su problema tampa disocijotas. Kaltas ne aš, bet mano
asmenybės dalys, o galiausiai ir jos nėra kaltos. Tiesiog taip išėjo.

Asmenybės dalių modelis yra tik vienas iš modelių, padedančių spręsti

vidinius prieštaravimus. Gali būti ir kiti modeliai. Pavyzdžiui:
1. Galima pasirinkti modelį, kad žmogus tiesiog neturi efektyvių veikimo
būdų. Ir tuomet problemos sprendimas būtų – išmokyti žmogų naujų ir
efektyvesnių veikimo būdų.
2. Galima daryti prielaidą, kad problema yra “programos klaida” ir
problemos sprendimo būdas – yra pašalinti šią klaidą.
3. Galima daryti prielaidą, kad visa bėda yra ribojančiuose įsitikinimuose
ir tuomet problemos sprendimas – šių ribojančių įsitikinimų atpažinimas ir
keitimas.
4. Dar vienas modelis – kad “problemų” apskritai nėra, o yra tik
“uždaviniai”.
Kiekvienas iš pateiktų modelių turi savo pliusus ir minusus. Geras modelis
yra tas, kuris ne tik aprašo problemą, bet ir pateikia jos sprendimo būdus.

Kokie yra asmenybės dalių modelio trūkumai?

1. Ne visiems patinka žiūrėti į save, kaip į skruzdėlyną ar į seimą,
susidedantį iš daugybės dalių.
2. Su asmenybės dalimis reikia išmokti bendrauti. Kažkam tai gali būti
panašu į šamanizmą.
3. Atsakomybės nusiėmimas. Už viską tarsi atsakingos asmenybės dalys,
o aš čia visai ne prie ko. Tegu jos ir aiškinasi.
Prieštaravimo tarp subasmenybių esmė yra ne tame, kad viena man yra
gera, o kita nelabai. Prieštaravimas yra tame, kad gali susikirsti strategijos
(elgesio scenarijai), kurių pagalba subasmenybės tenkina mums svarbius
poreikius. Šis strategijų konfliktas gali atsitikti dėl to, kad savo laiku tam
tikra strategija buvo veiksminga ir ji įsitvirtino, kaip įprotis. Bet ilgainiui,
vystantis asmenybei, atsirandant naujiems poreikiams, senosios ir
efektyviosios strategijos pradeda prieštarauti naujų subasmenybių
65
strategijoms. Tai ir paaiškina, kodėl vidiniai konfliktai kartais sprendžiasi
metų metais ir neduoda jokių rezultatų.
Spręsdamas vidinį konfliktą žmogus daro esminę klaidą, kai mėgina
užgniaužti užspausti tam tikros subasmenybės pasireiškimą. Tokiu būdu
žmogus stengiasi atsisakyti kažkokios elgesio strategijos nepasiūlydamas
kitokios, labiau ekologiškos strategijos.
Todėl NLP siūlomas būdas yra ne pasiekti, kad viena subasmenybė
įveiktų kitą, bet kad jos susitartų. Kad subasmenybės atrastų kitas (labiau
ekologiškas) strategijas poreikių, už kuriuos jos yra atsakingos,
patenkinimui.
Bendravimas su savo asmenybės dalimi.
Gali iškilti klausimas. Gerai išsiaiškinome, kad už nagų kramtymą
atsakinga kažkokia mano dalis. Tuomet galima pabendrauti su dalimi ir
išsiaiškinti, koks pozityvus ketinimas slepiasi už šio veiksmo. Tuomet
reikėtų su savo dalimi mėginti tartis. Yra aprašyta nemažai NLP technikų
apie tai – ”Asmenybės dalių derybos”, “Konfliktuojančių dalių
integravimas”, “Šešių žingsnių refreimingas”, “Asmenybės dalių
kartografija” ir kt.
Bet kurios darbo su subasmenybėmis technikos dalis yra kontakto su
dalimi užmezgimas. Parinkime asmenybės daliai vardą ir kreipkimės į ją.
Jei tai yra įprotis, kurio mes norima atsikratyti, tai dažnai parenkame vardą
su neigiamu vertinimu – Neklaužada, Tinginė, Nevykėlė. Jei pamėginsime
kreiptis tokiu vardu, akivaizdu, kad su mumis niekas nenorės bendrauti.
Todėl reikia parinkti tokį vardą, kuriuo kreipiantis būtų noras bendrauti. Tai
pareikalauja nemažai pastangų. Bet tai psichologiškai labai svarbi dalis.
Vardo suteikimas yra formos suteikimas. Kai kažkas yra įvardijama, tuo
galima operuoti, su tuo galima kažką daryti. Jau vien raporto (darnos
ryšio) sukūrimas su savo asmenybės dalimi yra teigiamas rezultatas. Jei
sunkiai sekasi sukurti atitinkamą vardą, tai gali būti ir kažkoks beprasmis
vardas – Iks, Igrek ar Dvidešimt . Tačiau svarbu, kad mes priimtume
techniką ne kaip žaidimą, bet kaip rimtą dalyką. NLP tikėjimo momentas
labai svarbus. Svarbu įsidėmėti, kad nėra tikinčių kad NLP technikos
veikia ir netikinčių kad jos veikia, yra tikintys, kad jos veikia ir tikintys, kad
jos neveikia. Rezultatai abiem atvejais bus skirtingi.
Kitas psichologine prasme svarbus momentas yra padėkojimas
asmenybės daliai už tai, kad ji sutinka su manim bendrauti ir už tai, ką ji
man vertingo daro.
Toliau pateikiama keletas populiarių darbo su asmenybės dalimis
technikų.

Šešių žingsnių refreimingo technika.

1.Keistino elgesio (įpročio) pasirinkimas. Tai gali būti metimas rūkyti,
svorio reguliavimas, nuolatinis vėlavimas ir t.t. Šį kartą kaip pavyzdį
galime pasirinkti per ilgą užsisėdėjimą Facebook’e. Pasiaiškinkime, kas
66
yra negerai su tais socialiniais tinklais. Gali būti, kad dėl Facebook’o
neskiriu pakankamai laiko savo kitiems užsiėmimas. Kartais tai panašu į
beprasmiškai ir tuščiai gaištamą laiką.
2.Kontakto su asmenybės dalimi, atsakinga už šį elgesį,
užmezgimas. Tam tikslui užsimerkiame, atsipalaiduojame ir paklausiame
savęs, ar sutinka dalis, atsakinga už šį keistiną elgesį (pavadinkime ją
“Socializuojančioji”), su mumis bendrauti?“ Neskubėkime. Įsiklausykime į
save ir mes aiškiai pajusime iš vidaus ateinantį atsakymą.
3.Ketinimo atskyrimas nuo elgesio. Padėkokime šiai savo daliai už tai,
kad ji sutiko su mumis bendrauti. Paklauskime, ar ji sutiktų pasakyti, kokie
yra tokio jos elgesio pozityvūs ketinimai. Sulaukime atsakymo „taip“ arba
„ne“. Paprašykime pasakyti, kokie yra tie pozityvūs ketinimai. Tai gali būti
– galimybė pasijusti visuomenės dalimi, galimybė žinoti, kas šiuo metu
vyksta pasaulyje.
4.Naujo elgesio, atitinkančio įvardintus ketinimus, variantų kūrimas.
Šiame etape mums prireiks kitų mūsų asmenybės dalių pagalbos.
Kiekviename iš mūsų yra asmenybės dalis, kuri atsakinga už
kūrybiškumą, sprendimo alternatyvų generavimą, idėjų kėlimą. Tebūnie ši
mūsų asmenybės dalis vardu “Kūrybiškoji”. Paprašykime jos sukurti
keletą naujojo elgesio pavyzdžių. Kaip “Socializuojančioji” galėtų
patenkinti mums svarbius socializacijos poreikius kitu būdu. Tai gali būti
– nusistatyti laiko limitą, kiek galiu sau leisti būti FB. Tai gali būti –
pasirinkimas kito naujienų gavimo kanalo. Kuo daugiau tokių alternatyvių
elgesio strategijų bus sugeneruota, tuo geriau. Kai užduotis bus atlikta,
padėkokime jai.
5.Galutinis pasirinkimas. Paprašykime “Socializuojančiąją” išsirinkti
kelias, jos požiūriu, tinkamiausias elgesio alternatyvas. Kai ji tai padarys,
paprašykime jos pasirinkti iš jų vieną, nuo kurios norėtų pradėti.
6.Ekologinis patikrinimas. Dar kartą pažvelkite į savo vidų ir
paklauskite, ar yra kitos mano vidinės dalys, kurioms naujas elgesys būtų
nepriimtinas. Jei atsiras prieštaraujančių dalių, reikia išklausyti jų
argumentus ir į juos atsižvelgti. Kai bus surastas elgesys, atitinkantis visų
dalių interesus, reikia įsivaizduoti save ateityje elgiantis naujai ir įsitikinti,
kad naujas elgesys atitinka mūsų lūkesčius. Baigdami pratimą dar kartą
padėkokite savo pasąmonei už bendradarbiavimą.

Asmenybės dalių integravimo technika.

1.Užklausos suformulavimas. Kiekvienam yra situacijos, kai darome tai,
ko nenorėtume arba nedarome to, kas būtų tikslinga daryti. Pavyzdžiui,
pasiryžome reguliariai sportuoti ir niekaip nepavyksta šio sumanymo
paversti realybe. Šioje technikoje dirbama su dviem asmenybės dalimis.
Pirmoji bus ta, kuri yra atsakinga už sveiką ir sportišką gyvenimo būdą.
Antroji – kuri, rūpinasi komfortu ir nori, kad kad mes nepamirštume
pasirūpinti savimi. Turime šių dviejų subasmenybių konfliktą.
67
2.Konfliktuojančių asmenybės dalių vizualizavimas. Įsivaizduokime,
kad pirmąją asmenybės dalį išsikėlėme iš kūno ir patalpinome ant savo
delno. Kaip ji atrodo? Kokius sukelia pojūčius? Ką kalba? Kokius skleidžia
garsus? Tą patį padarome ir su kita asmenybės dalimi.
3.Įvertinkime, kuo kiekviena dalis yra vertinga. Pagalvokime apie
pirmąją subasmenybę. Ką vertingo ji man duoda tokiu savo elgesiu?
Galimas atsakymas – ji rūpinasi mano sveikata. Kokį aukštesnį tikslą ši
asmenybės dalis realizuoja besirūpindama mano sveikata? Būdamas
sveikas aš galėsiu efektyviai siekti savo užsibrėžtų tikslų. Besirūpindama,
kad aš efektyviai pasiekčiau užsibrėžtus tikslus, kokį dar aukštesnį poreikį
ji patenkina? Pasiekdamas savo tikslus aš būsiu laimingas. Tokią pačią
procedūrą padarome su antrąja dalimi. Paprastai paaiškėja, kad einant į
vis aukštesnį apibendrinimo lygį ir antrosios dalies aukščiausias ketinimas
bus analogiškas, kaip ir pirmosios.
4.Ko kiekviena dalis gali pasimokyti viena iš kitos. Dabar
asocijuojamės su pirmąja dalimi. Ko pirmoji dalis galėtų pasimokyti iš
antrosios dalies? Kokius turi resursus antroji dalis, kuriais vertėtų
pasinaudoti pirmajai daliai? Tas pat padaroma ir asocijuojantis su antrąja
dalimi.
5.Konfliktuojančių asmenybės dalių integracija. Dabar, kai jau
matome, kad galiausiai abi asmenybės dalys siekia patenkinti tuos pačius
mano aukščiausius poreikius ir kad jos turi ko viena iš kitos pasimokyti,
atliekame vizualinę abiejų dalių integraciją. Abu delnus artiname vieną
prie kito, taip, kad tos abi dalys transformuotųsi į kažkokį bendrą jungtinį
darinį. Svarbu, kad tai būtų ne mechaninis susijungimas, bet kokybiškai
naujas darinys.
6.Integracijos ekologiškumo patikrinimas. Įvertiname, ar naujas
darinys vizualiai yra priimtinas. Jei priimtinas ir patinka, gražiname jį į
savo kūną.
7.Pokyčių ekologijos patikrinimas. Įsivaizduokime situacijas, kuomet
galėtų pasireikšti asmenybės dalių susidūrimas. Kaip dabar jaučiuosi
galvodamas apie save tose situacijose? Jei viskas mane tenkina, darbas
yra baigiamas.

Asmenybės dalių kartografijos technika

1. Situacijos pasirinkimas. Pasirinkime situaciją, su kuria norėtume
padirbėti. Ši technika gali išmokyti geriau kontroliuoti savo asmenybės
dalis įvairiose situacijose. Tai gali būti - darbas, draugai, asmeniniai
santykiai, mokslai. Tarkime mergina nori patyrinėti santykių su vaikinais
temą.
2. Asmenybės dalys. Apibūdinkime asmenybės dalis, kurios įtrauktos į
šią situaciją. Šiame pratime optimalus asmenybės dalių skaičius – trys -
šešios. Parašykite kiekvienos dalies pavadinimą ant atskirų popieriaus
lapelių. Asmenybės dalių pavadinimai gali būti šiuo atveju pasirenkami
68
tiesiog pagal poreikius arba pagal antrines naudas, kurių siekiame šioje
situacijoje. Mūsų merginos atveju tai gali būti: Įdomumas, Pagarba,
Saugumas, Dėmesys, Pasitenkinimas, Pramoga. Išdėstykime tuos
lapelius ant grindų aplink save. Atstumas ir padėtis reiškia kiek ši
asmenybės dalis yra stipriai išreikšta, kokia yra šios dalies įtaka mūsų
sprendimams.
3. Asocijavimasis su dalimis. Pabūkime asocijuotais su kiekviena iš
dalių. Tam atsistokime ant kiekvieno lapelio ir pasakykime po keletą
žodžių apie situaciją iš tos požiūriu. Mūsų atveju mergina galėtų sakyti.
“Įdomumas – aš domiuosi pašnekovu ir stengiuosi, kad mums abiems
būtų įdomu. Pasitenkinimas – aš noriu, kad bendravimas būtų malonus
mums abiems. Pagarba – aš labai nesikišu, bet seku, kad bendravime
būtų pagarba vienas kitam tiek iš jos pusės, tiek ir iš pašnekovo pusės.
Saugumas – dairausi aplinkui ir vertinu, kaip viskas gali rutuliotis toliau.”
Po to galima atsistoti į centrą ir pasižiūrėti kiek komfortiškai jaučiamės,
kiek mums tai priimtina.
4. Pokyčių patyrinėjimas. Dabar galime paeksperimentuoti. Perkelkime
pasirinktą lapelį į naują vietą ir įvertinkime pokyčio poveikį. Ypač
ekologiškumą. Kaip jaučiamės iš vidaus? Kaip tai gali atrodyti iš šalies?
Po kiekvieno pokyčio gražinkime lapelius į jų ankstesnę padėtį. Paprastai
užtenka trijų keturių bandymų. Merginos atveju tai galėtų skambėti taip.
“Saugumas – man dabar yra priekyje ir perdėm arti. Jei patrauksiu toliau
ir truputi atgal, būsena tampa labiau kvailiojanti. Tai čia iš vidaus. Tačiau
vertinant iš šalies, kai Saugumas yra per toli, galima užsirauti ant
nemalonumų. Jei paeksperimentuoti su Įdomumu, tai jis dabar priekyje ir
per toli. Jei šią dalį pritraukti arčiau, tai viskas kažkaip tampa energingiau
ir patraukliau. Tai čia iš vidaus. Iš šalies vertinant kažkaip per daug
atsipalaidavusi tampu.”
5.Pakeiskime asmenybės dalių žemėlapį taip, kad mums būtų
komfortiška viduje ir gerai žiūrėtųsi iš šalies. Tam galima lapelius
perkelti iš vietos į vietą, visai išimti, pridėti naujus ir t.t. Mūsų merginos
atveju pakoreguotas asmenybės dalių žemėlapis gali atrodyti taip –
“Saugumas tokiu pat atstumu, tik ne iš priekio, bet už nugaros. Įdomumas
arčiau, bet iš priekio. Pagarba patraukta kiek tolėliau. Malonumas - šalia
Įdomumo. Iš vidaus jausmas komfortiškas ir iš šalies visai normaliai –
jaučiuosi gerai ir neatrodau lipanti per visas ribas.”
6.Ekologijos patikrinimas. Įsivaizduokime save keliose situacijose
ateityje - po savaitės, po mėnesio ar po pusmečio. Ar viskas mums tinka?
Jei kažkas netinka, grįžkime į ankstesnius žingsnius ir padarykime
atitinkamas korekcijas. Ekologijos patikrinimas šiame pratime praktiškai
vyksta kiekviename žingsnyje, kai mes aiškinamės, kaip jaučiamasi viduje
ir kaip mes žiūrimės iš išorės.

69
 13. Įsitikinimų keitimo technikos
Šiame straipsnyje bus pateiktos trys
įsitikinimų keitimo technikos – “Senų
įsitikinimų muziejus”, “Savęs priėmimas”
ir “Devyni kvadratai”. Tai jau klasika
tapusios technikos. Internete galima rasti
įvairių jų modifikacijų. Tad čia pateiktas
technikas priimkite, kaip vieną iš jų
galimų versijų.

Technika “Senų įsitikinimų muziejus”

Senų įsitikinimų muziejus, klasikinė Robert Dilts pasiūlyta technika skirta

ribojančių įsitikinimų keitimui. Technikos atlikimo algoritmas:
1.Mano ribojantys įsitikinimai.
Pagalvokime apie tikslą, kurio įgyvendinimą norėtumėte paspartinti.
Kaip suformuluotume įsitikinimus, kurie labiausiai blokuoja jūsų judėjimą
tikslo įgyvendinimo link? Pavyzdžiui: Aš nesugebėsiu. Aš neturiu
pakankamai patirties. Man trūksta reikiamų resursų.
Kuo šie įsitikinimai yra negeri? Kodėl jie stabdo jūsų judėjimą link tikslo?
2.Mano palaikantys įsitikinimai.
Dabar pagalvokime, kuo galima būtų pakeisti šiuos įsitikinimus.
Pageidautina, kad naujas įsitikinimas būtų suformuluotas pozityvia forma.
Pavyzdžiui: Aš sugebėsiu. Aš turiu pakankamai patirties. Aš turiu visus
reikiamus resursus arba žinau iš kur juos galėčiau gauti.
Įsitikinkime, kad tai yra būtent mūsų, o ne kieno nors kito mums primestas
įsitikinimas, ir kad esu pajėgus jį pakeisti, jei tik panorėsiu. Atkreipkime
dėmesį, kad mūsų naujas įsitikinimas būtų išreikštas dinamine, o ne
statine forma. Pavyzdžiui, geriau manyti, kad aš tobulinu savo viešo
kalbėjimo įgūdžius, negu, kad jūs esu puikus oratorius. Pasitikrinkime
pasirinkto naujojo įsitikinimo ekologiją.
Pasiruoškime šešis popieriaus lapus. Pasirašykime ant jų frazes,
atitinkančias kiekvieną iš šešių įsitikinimų transformacijos stadijų:
1.Dabartiniai įsitikinimai.
2.Atviras kritikai.
3.Senų įsitikinimų muziejus.
4.Naujieji įsitikinimai.
5.Pasirengęs naujų įsitikinimų priėmimui.
6.Absoliučiai teisinga.
Išdėstykite šiuos lapelius ant grindų priešais save prieš laikrodžio rodyklę.
3.Kelionė per įsitikinimų muziejų.
70
Pereikite nuo vienos kortelės prie kitos kiekvieną kartą kiek įmanoma
realistiškiau išgyvendami tuos pojūčius, kurie atitinka kiekvieną situaciją.
Pavyzdžiui prisiminkite, ką jūs jautėte, kai abejojote kokiu nors žmogumi
(„pasiruošęs naujiems įsitikinimams“). Arba prisiminkite kokį nors seną
savo įsitikinimą, kuris dabar jums praktiškai nieko nereiškia („Senų
įsitikinimų muziejus“). Prisiminkite situacijas, kuriose pasireikšdavo
kažkokie jums tiesiog „absoliučiai teisingi“ įsitikinimai. Tokie įsitikinimai
yra savotiški „inkarai“ kiekvienai iš išvardintų situacijų.
4.Dabartinis ribojantis įsitikinimas.
Būdamas zonoje „dabartinis įsitikinimas“, vėl prisiminkite įsitikinimą, kuris
silpnina jūsų tikslo pasiekimą.
5.Atviras kritikai.
Dabar pereikite į zoną „Atviras kritikai“ ir pagalvokite, kokias kritines
pastabas galite išsakyti šio ribojančio įsitikinimo atžvilgiu.
6.Senųjų įsitikinimų muziejus.
Dabar prisiminkite savo senuosius įsitikinimus ir vėl įsivaizduokite savo
ribojantį įsitikinimą, bet dabar visi jie yra praeityje.
Senų Įsitikinimų Muziejų patalpinkite kažkur erdvėje greta savęs (bet tik
ne savo viduje). Tai bus ta vieta, kur jūs galite nueiti ir apžiūrėti jūsų senus
įsitikinimus. Jei kažkokie iš jų jums bus reikalingi - galite juos pasiimti
atgal, o taip pat patalpinti į Muziejų tuos įsitikinimus, nuo kurių jūs
nusprendėte atsisakyti. Padėkokite savo seniesiems įsitikinimams už tai,
kad jie savo laiku jums taip padėjo ir tarnavo jums.
7.Pageidaujami įsitikinimai.
Palikite šiuos įsitikinimus ten, kur jie ir turi būti – „Senų įsitikinimų
muziejuje“ ir pereikite prie „Naujieji įsitikinimai“. Įsivaizduokite, kad jūs jau
turite šiuos įsitikinimus. Įsivaizduokite kaip juos įkeliate į savo kūną.
Palaukite kol šis procesas pasibaigs.
8.Pasiruošęs naujų įsitikinimų priėmimui.
Dabar persikelkite į zoną „Pasiruošęs naujų įsitikinimų priėmimui“ ir
įsivaizduokite save pasiruošusį tokio tipo pokyčiams.
9.Absoliučiai teisinga.
Dabar su savo naujais įsitikinimais pereikite į sritį „Absoliučiai teisinga“ ir
tuo pat metu atkreipkite dėmesį, kiek jums reikšmingi ir priimtini nauji
įsitikinimai.
10.Dabartiniai įsitikinimai.
Ir pagaliau, prisimindami tuos pojūčius, kuriuos išgyvenote zonoje
„Absoliučiai teisinga“, vėl persikelkite į zoną „Dabartiniai įsitikinimai“, taip
pat atkreipdami dėmesį į tuos pojūčius kurie atsiranda.
Susiejimas su ateitimi. Paėjėkite į šalį ir pažvelkite į savo ateitį. Kas ten
pasikeitė? Kaip konkrečiai šie pokyčiai pasireikš jūsų gyvenime?

Technika. “Savęs priėmimas”

71
Mes dažnai atmetame kažkokius savo jausmus, praeities įvykius, savo
išvaizdą arba elgesį:
• Kaip aš taip galėjau tuomet išsigąsti.
• Aš neapkenčiu savo silpnavališkumo.
• Aš taip bijau išsigąsti.
Suprantama, kad kai mes nenorime ko nors pastebėti gyvenime,
dažniausiai viskas nutinka atvirkščiai – neigimas tik sustiprina negatyvius
išgyvenimus. Paprastai toks teiginys atrodo kaip sluoksniuotas pyragas –
yra situacija, aš šios situacijos bijau ir dar pykstu ant šios baimės. Toks
pergyvenimas dėl kito pergyvenimo – vadinamas meta-būsena. Ši meta-
būsena labai stipriai veikia pirminį išgyvenimą – jį valdo, sustiprina arba
susilpnina. Piktumas baimės atžvilgiu ją dar labiau sustiprina, o ramybė –
priešingai – susilpnina. Naudojant šias meta-būsenas galima labai
efektyviai keisti požiūrį į pačią situaciją, į žmones į save patį.
Ši technika gerai veikia su požiūrio keitimu į situacijas, savo savybes ir
kitus žmones, bet vargu ar padės dirbant su fobijomis ir stipriomis
priklausomybėmis, tokiomis kaip rūkymas ar alkoholizmas.

1.Užklausos suformulavimas.
Nuspręskite, į ką jūs norėtumėte pakeisti požiūrį – į situaciją, į kažkurią
savo savybę, į kažkokį konkretų žmogų?
2.Objektas ir santykis.
Teisingai suformuluokite patį įsitikinimą:
-Yra žmogus – jis mane erzina. Ir aš pykstu ant savęs už šį susierzinimą.
-Man labai patinka šokoladas. Ir aš pykstu ant savęs už tai.
Schema - Šokoladas -> Man jis patinka -> Aš pykstu ant savęs už tai.
3.Pergyvenimo (būsenos) vaizdinys.
Atsitokite ir įsivaizduokite priešais save objektą, kurį pasirinkote darbui –
žmogus, mano svoris, šokoladas, situacija. Išjauskite tą jausmą, kurį jam
jaučiate.
Ženkite žingsnį atgal ir įsivaizduokite šį jausmą (Jausmas 1) kaip vaizdinį.
Tai gali būti debesis, kamuolys, dėmė ir t.t. Pajauskite jausmą (Jausmas
2), kurį jūs jaučiate jausmui 1.
Ženkite dar žingsnį atgal ir įsivaizduokite kaip vaizdinį Jausmą 2.
4.Pokytis.
Prisiminkite teigiamas būsenas – ramybė, pasitikėjimas, susikaupimas –
ir išjauskite jas kiek galite intensyviau Jausmo 2 atžvilgiu. Jausmo 2
vaizdinys turėtų pasikeisti – tapti labiau perregimu, sumažėti, susitraukti.
Ženkite žingsnį į priekį ir priimkite šį vaizdinį į save. Pasirinkite jausmą,
kurį norėtumėte jausti Jausmui 1 – ramybė, susitaikymas, pasitikėjimas,
abejingumas. Jausmo 1 vaizdinys taip pat turėtų pasikeisti ir būti ne toks
intensyvus.
Ženkite į priekį ir paimkite šį jausmą į save.

72
Pavyzdžiui, schemai su šokoladu atžvilgiu susierzinimo galima buvo jausti
pasitikėjimą, o atžvilgiu „patinka“ – ramybę.
5.Ekologijos patikrinimas.
Ką jūs dabar jaučiate objekto atžvilgiu? Ar tai jums nepakenks? Jei šis
naujas santykis jums yra nepriimtinas, ženkite žingsnį atgal, įsivaizduokite
šį naująjį jausmą vaizdinio pavidalu ir pridėkite jam labiau atitinkantį
išgyvenimą.
6.Susiejimas su ateitimi.
Įsivaizduokite save ateityje trijose – keturiose situacijose, kur jūs anksčiau
jausdavote probleminius išgyvenimus. Kaip pasikeitė jūsų požiūris? Ar
jums tai yra priimtina. Jei kažkas netinka, reikėtų sugrįžti į atitinkamus
ankstesnius technikos etapus ir padaryti atitinkamus pokyčius.

Technika “Devyni kvadratai”

1. Užklausos suformulavimas.
Pasirenkame tikslą, kurį norime įgyvendinti. Pasirenkame ribojantį
įsitikinimą, kuris neleidžia mums pasiekti užsibrėžtą tikslą.
2. Devyni kvadratai.
Ant grindų devyni popieriaus lapeliai išdėstomi kvadrato trys ant trijų
forma. Trys viduriniai lapeliai yra dabartis, trys tolimieji lapeliai yra ateitis,
trys artimieji lapeliai yra praeitis. Atitinkamai statmenai trys viduriniai
lapeliai atitinkamai yra Aš - Ateityje, Dabartyje ir Praeityje. Trys kairiosios
pusės lapeliai atitinkamai yra Man svarbus asmuo – Ateityje, Dabartyje ir
Praeityje. Šis man svarbus asmuo yra man autoritetingas asmuo, kurio
nuomonė man yra svarbi. Tai gali būti – man artimas žmogus – tėtis,
mama, gali būti mano draugas ar draugė. Gali būti tiesiog literatūrinis
herojus. Trys dešiniosios pusės lapeliai atitinkamai yra Neutralaus
stebėtojo pozicija – Ateityje, Dabartyje ir Praeityje.

Autoritetas Aš Stebėtojas
Ateitis Ateitis Ateitis

Autoritetas Aš Stebėtojas
Dabartis Dabartis Dabartis

Autoritetas Aš Stebėtojas
Praeitis Praeitis Praeitis

3.Pradžia. Aš Dabartyje.
73
Atsistojame į centrinį kvadratėlį (pozicija “Aš Dabartyje”), įvardiname savo
ribojantį įsitikinimą ir apibūdiname jį.
4. Bet kuri kita laisvai pasirinkta pozicija.
Pereiname į laisvai pasirinktą gretutinę poziciją. Pavyzdžiui, tai gali būti
Man reikšmingas žmogus “Autoritetas Dabartyje”. Maksimaliai
asocijuojamės su pasirinkta pozicija.
Dabar pasižiūrėkime į poziciją “Aš Dabartyje” ir pasakykime tai, kas leistų
suabejoti ribojančio įsitikinimo nepajudinamumu ir būti labiau atviresniam
naujai patirčiai ir naujiems įsitikinimams.
5.Grįžimas į poziciją “Aš Dabartyje”.
Grįžtame į pozicija “Aš Dabartyje”. Prisiminkime žinutę, kurią gavome iš
pazicijos “Autoritetas Dabartyje”. Kas pasikeitė mano situacijos
suvokime? Kiek esu pasiryžęs suabejoti savo senuoju ribojančiu
įsitikinimu ir kiek esu pasiryžęs tikėti į kažką naują.
6.Procedūros kartojimas.
Pakartojame procedūrą pasirinkdami dar vieną poziciją, kuri taip pat gali
padėti dar labiau atsiriboti nuo ribojančio įsitikinimo arba transformuoti jį.
Darbas tokiu būdu tęsiamas toliau. Technika yra baigiama tuomet, kai
naujasis įsitikinimas ar požiūris mano yra suvokiamas, kaip natūrali mano
asmenybės dalis.

74
 14. Metaprogramos ir metaprograminiai
profiliai
Metaprograminio profilio metodas
Vienas iš esminių faktorių sąlygojančių
efektyvią įmonės veiklą yra savo darbą
išmanantys ir motyvuoti darbuotojai.
Suburti įmonėse nepriekaištingai
dirbančias komandas užtrunka ne
vienerius metus. Ir gebėjimas parinkti
tinkamus darbuotojus yra vienas iš
pagrindinių. Personalo atrankos
specialistai šiandiena naudoja visą eilę
atitinkamų psichologinių metodų. NLP
(neurolingvistinis programavimas)
personalo specialistams siūlo dar vieną
metodą. Tai – metaprograminio profilio (toliau MP) metodas.
Metaprograminio profilio metodas yra psichologinės diagnostikos
instrumentas, kuris padeda išsiaiškinti svarbiausius žmogaus mąstymo
būdo ypatumus ir prognozuoti, kiek sėkmingai žmogus susitvarkys su jam
skiriamomis užduotimis.
Metaprogramos tai būdai, kaip žmogus apdoroja iš išorinio pasaulio
gaunamą informaciją ir kaip po to ją naudoja priimdamas atitinkamus
sprendimus. Toliau trumpai ir apžvelgsime tas metaprogramas, iš kurių
vėliau ir sudaromas asmens metaprograminis profilis. Taip pat
apžvelgsime, kokiu būdu gali būti sudaromas pareigybės (darbo vietos)
metaprograminis profilis ir kaip galima praktiškai nustatyti konkretaus
žmogaus metaprograminį profilį.

Metaprogramos
Mus pasiekiančios informacijos kiekis yra kur kas didesnis nei mes
pajėgiame priimti ir apdoroti. Todėl didesnė informacijos dalis tiesiog lieka
už mūsų dėmesio ribų, kitaip tariant, yra paprasčiausiai praleidžiama.
Metaprogramos yra psichologiniai filtrai, kurie apsprendžia kiek ir kokios
informacijos bus priimta, kaip su ja tvarkomasi ir kaip ji bus panaudojama
priimant sprendimus, pasirenkant veikimo scenarijus.
Tam tikrų uždavinių sprendimui labiau tinkamas gali būti tam tikras
informacijos rinkimo ir apdorojimo būdas. Kiekvienas žmogus kaip
taisyklė geriau susitvarko su vienomis užduotimis negu su kitokiomis.
Todėl darbo efektyvumas didžia dalimi priklauso nuo to, koks mąstymo
stilius (koks metaprogramų rinkinys) būdingas šiam žmogui.
Akivaizdu, kad nei viena iš metaprogramų nėra „gera“ arba „bloga“. Viskas
priklauso nuo konteksto ir nuo tikslų ( norime priimti į darbą buhalterį,
75
vadybininką ar kitą specialistą). Todėl jau susipažįstant su
metaprogramomis yra verta atkreipti dėmesį į tuos klausimus ar tikslus,
kuriems geriau tiktų viena ar kita metaprograma.
Metaprogramos paprastai nagrinėjamos poromis, kurios parodo du
priešingus tam tikros užduoties sprendimo polius. Pavyzdžiui, poroje
Vidinė referencija – Išorinė referencija, paprastai dominuoja viena iš
dviejų metaprogramų. Ne visuomet yra lengva nustatyti, kuri iš
metaprogramų yra dominuojanti. Tačiau, atidžiau pasižiūrėjus visuomet
galima įvertinti, kad ir nežymią persvarą į vieną ar kitą pusę.
Taigi, o dabar panagrinėkime ir pačias metaprogramas.

Vidinė referencija – išorinė referencija

Ši metaprograma parodo, kokiais kriterijais žmogus vadovaujasi
palygindamas kelis galimus savo elgesio variantus. Žmonės su vidine
referencija vadovaujasi savo pačių vidiniais kriterijais ir įsitikinimais. Jie
renka informaciją išoriniame pasaulyje, vertina ją, bet sprendimus priima
savarankiškai, pasikliaudami savo asmenine patirtimi. Vadovauti tokiems
žmonėms nėra lengva. Nurodymus ar instrukcijas jie priima tik kaip
papildomą informaciją. Žmogus su ryškiai išreikšta vidine referencija
priešinsis bet kokiam iš šalies siūlomam sprendimui, nors tas sprendimas
ir būtų jam naudingesnis.
Žmonės su išorine referencija ieškos kitų žmonių pagalbos aiškindamiesi,
kokiais kriterijais ar normomis reikia vadovautis. Dažnai jie apsisprendžia
veikti tik tuomet, kai gauna kažkieno kito palaikymą. Jiems nuolat
reikalingi kitų žmonių patarimai, nes jie nėra tikri, kad elgiasi teisingai.
Stebint iš šalies gali pasirodyti, kad jiems sunku yra priimti sprendimus.
Žmonėms su išorine referencija patinka, kad jiems būtų vadovaujama ir
jie mielai perleidžia atsakomybę už sprendimų priėmimą kitiems
žmonėms.
Šią metaprogamą galima nustatyti uždavus klausimą „Kaip jūs žinote, kad
darbą atlikote gerai?“ Žmogus su vidine referencija pasakys, kad pats taip
nusprendė. Žmogus su išorine referencija, pasakys, kad klientas buvo
patenkintas arba vadovas pasakė, kad viskas yra gerai.

Nuo - Link
Ši metaprograma paaiškina, kaip žmonės motyvuoja save daryti tai, ką
jiems daryti nesinori. Žmonės su metaprograma “Link” fokusuoja dėmesį
į savo tikslus. Jiems rūpi tai, ką jie gali išlošti, gauti, pasiekti. Jie
įsivaizduoja, kaip viskas bus pasiekus užsibrėžtą tikslą ir tai jiems -
geriausia motyvacija.
Žmonės su metaprograma “Nuo” mato problemas ir žino, ko reikia vengti.
Savo dėmesį jie pirmiausia kreipia į tai, kas jiems nepatinka. Dažnai jie
įsivaizduoja, kaip jiems bus blogai, jei jie kažko nepadarys ir tai juos
skatina veikti.
76
Priklausomai nuo dominuojančios metaprogramos vienus žmones labiau
motyvuos siūlomas apdovanojimas, kitus gręsianti bausmė.
Šią metaprogramą galima nustatyti uždavus klausimą: „Kodėl jūs norite
pakeisti darbą?“ Žmogus su metaprograma “Nuo” dažniausiai kalbės apie
tai, kaip jis pavargo, koks neįdomus ir neperspektyvus yra jo senasis
darbas. Žmogus su metaprograma “Link” pirmiausia kalbės apie tai, kad
naujas darbas jį domina savo iššūkiais ir galimybėmis, ir kad čia jis galbūt
geriausiai galės save realizuoti.
Žmonės su metaprograma “Link” sėkmingesni tose veiklose, kur svarbus
nuolatinis tikslų siekimas. Žmonės su metaprograma “Nuo” labiau tinka
ten, kur reikalingas kruopštumas, kur reikia pastebėti klaidas ar tikrinti
ataskaitas.

Veikti – Galvoti
Ši metaprograma aprašo žmogaus veikimo stilių. Veiksmo žmogus yra
iniciatyvus ir greitai imasi naujos veiklos. Jis nelaukia kol kiti žmonės
pradės kažką daryti. Nors tai nereiškia, kad darbus jis atliks greitai. Jo
iniciatyvumas pasireiškia tuo, kad jam pradėti darbą nereikalingas
postūmis iš išorės, jis gali pradėti judėti pats.
Žmogus su metaprograma “Galvoti” neskuba, jis laukia, kada kiti pradės
veikti arba laukia tinkamo momento startui. Jo elgesį galima apibūdinti
kaip reakciją į tai, kas vyksta. Tai nereiškia, kad jis lėtai dirba, bet jam
tiesiog reikalingas postūmis iš šalies. Į klausimą „Kas jums geriausiai
sekėsi jūsų ankstesniame darbe?“ Žmogus su metaprograma “Veikti”
greičiausiai pasakys, kad jis sugebėjo pats pasiūlyti ir realizuoti keletą
svarbių projektų. Tuo tarpu žmogus su metaprograma “Galvoti” pasakys,
kad jis puikiai susidorojo su tais projektais, kurie jam buvo patikėti ir taip
pat pasiūlė keletą vertingų įdėjų, kurias greičiausiai realizavo kažkas kitas.

Globalus - Detalus
Ši metaprograma aprašo, su kokiu informacijos kiekiu yra mieliau
dirbama. Žmonės su “Globalia” metaprograma dažniau dirba su dideliais
informacjos kiekiais. Jie masto globaliai ir mėgsta apibendrinti. Stengiasi
pamatyti visumą ir praktiškai negilina į detales. Gali praleisti tam tikrus
žingsnius, tokiu būdu sudarydami nepatogumų, kai reikia atkurti visą
paveikslą. Procesą jie mato kaip visumą, o ne kaip tam tikrų žingsnių
seką. Puikiai kuria strateginius planus. Per mišką jie gali nepastebėti
atskirų medžių.
Žmogus su metaprograma “Detalus” linkęs dirbti su mažais informacijos
kiekiais, iš kurių jis gali konstruoti stambesnius masyvus. Daugiau
dėmesio skiria detalėms. Pirmenybę teikia nuoseklumui – žingsnis po
žingsnio. Mėgsta duoti tikslius apibūdinimus. Linkęs tikslinti detales. Per
medžius gali nepamatyti miško.

77
Norint nustatyti dominuojančią metaprogramą reikėtų įsiklausyti į tai kaip
žmogus kalba. Ar jo kalbai labiau būdinga konkretika ir detalės ar jis labiau
linkęs į bendro pobūdžio atsakymus ir stambius informacijos blokus. Į
klausimą „Ką jūs veikėte savo ankstesniame darbe?“ pirmasis pateiks
daug ir detalios informacijos, antrasis apsiribos tik esminių momentų
apibūdinimu.

Panašumas – Skirtumas
Ši metaprograma parodo, į ką žmogus daugiau kreipia dėmesį - į tai, kas
panašu ar kas skirtinga. Žmonės orientuoti į “Panašumą” greičiau pastebi,
kas susišaukia su jų ankstesne patirtimi. Jie yra labiau konservatyvūs.
Perka paprastai tuos pačius ar panašius daiktus kaip ir anksčiau.
Pokalbyje pastebi tai, kam galėtų pritarti. Retai keičia darbovietes. Gerai
atliks tas užduotis, kurios yra panašios į ankstesnes. Iš kelių veiklos
variantų pasirinks tą, kuris jau buvo išmėgintas ir yra jam pažįstamas.
Žmonės su metaprograma “Skirtumas” lengviau pastebi tai, kas nauja ir
nepanašu. Pokalbyje atkreipia dėmesį į tai, su kuo nesutinka ir ginčijasi.
Nuolatos ieško permainų. Dažniau nei kiti keičia darbus. Ieško naujų
elgesio būdų. Nemėgsta kartotis.
Į klausimą „Kodėl jūs pasirinkote būtent mūsų darbą?“ – “Panašumo”
žmogus greičiausiai atsakys, kad jis yra panašus į tai, kuo jam teko
užsiimti anksčiau. “Skirtumų” žmogus jums papasakos, kas naujo
palyginus su jo praeitais darbais jį sudomino.

Praeitis – Dabartis - Ateitis

Ši metaprograma rodo, į kur labiausiai sufokusuotas dėmesys – į įvykius
praeityje, dabartyje ar ateityje.
“Ateities” žmogus pirmiausia orientuotas į tai, kas gali įvykti. Mėgsta
dalintis savo artimesniais ar tolimesniais planais. Jei jį paprašyti
papasakoti apie savo įmonę, jis pasakos apie vystymo planus ir
perspektyvas. Tokie žmonės gerai sprendžia užduotis susijusias su
planavimu ir vystymu.
“Dabarties” žmogus, pirmiausia, orientuotas į tai, kas vyksta šiuo metu.
Žmogus su metaprograma “Praeitis” labiausiai orientuotas į praeitį. Šie
žmonės yra neblogi analitikai.
Šią metaprograma padėtų nustatyti abstraktus klausimas nesusietas su
laiku, pavyzdžiui: „Kaip reikalai? Kas geresnio?“ “Praeities” žmogus
pasakos apie neseniai atsitikusius įvykius, “Dabarties” žmogus dalinsis
tuo, kuo užsiima dabar, “Ateities” žmogus papasakos apie savo planus.

Tai tik trumpas pristatymas pačių populiariausių metaprogramų.

Specialioje literatūroje jų galima rasti kur kas daugiau. Dažnai papildomai
minimos tokios metaprogramos – „Procedūros – Galimybės“, „Intraversija
– ekstraversija“, „Sensorinis – intuityvus“, „Vizualinis – Audialinis –
78
Kinestetinis“, „Žmonės – Daiktai – Procesas – Rezultatas“, „Individualiai –
Kartu – Lyderis“. Jūs galite pasirinkti tas metaprogramas, kurios jums
atrodytų tinkamiausios sprendžiant jūsų uždavinius. Tačiau jau ir šių šešių
aukščiau aptartų metaprogramų pakanka metaprograminio profilio
sudarymui.

Metaprograminio profilio įvairioms pareigybėms nustatymas

Kiekvienu konkrečiu atveju, žinoma, reikia atsižvelgti į tos veiklos, kurią
turėtų užsiimti žmogus tam tikroje pareigybėje specifiškumą. Kita vertus,
akivaizdu, kad tai pačiai pareigybei skirtingose įmonėse gali būti
sudarytas vis kitoks MP profilis. Toliau pateikiame tipinius MP profilius
įmonės direktoriaus, biuro administratorės ir rinkodaros specialisto
pareigybėms. Taip pat trumpai pateikiami argumentai, kodėl buvo
pasirinkta viena ar kita metaprograma. Pačių metaprogramų eilės tvarka
MP profilyje atspindi kiek jos yra reikšmingos duotai pareigybei.

Įmonės direktorius
1. Vidinė referencija. Įmonės vadovas priima didžiąją dalį visų svarbių su
įmonės veikla susijusių sprendimų. Todėl gali būti svarbu, kad šiuos
sprendimus jis priimtų savarankiškai.
2. Globalus. Pakankamai svarbu, kad vadovas matytų bendrą įmonės
veiklos vaizdą, kad jis matytų to ar kito pokyčio visuminį, o ne lokalų
efektą.
3. Veikti. Pageidautina, kad įmonės vadovas būtų aktyvus, energingas ir
iniciatyvus. Svarbu, kad jis nelauktų, kol kiti žmonės (akcininkai,
darbuotojai ar išoriniai įvykiai) paskatintų jį aktyviems veiksmams, o veiktų
pats.
4. Link. Svarbiau, kad vadovas orientuotusi ne tiek į esamų blogybių
pašalinimą, kiek rūpintusi įmonės galimybių plėtra, siektų sėkmingesnio
funkcionavimo, galvotų apie papildomą pelną.
5. Dabartis ir Ateitis. Vadovas turi gerai suprasti, kas įmonėje vyksta šiuo
metu ir aiškiai matyti įmonės vystymosi perspektyvas.
6. Skirtumas. Pageidautina, kad vadovas organizuotų įmonės darbą ne
standartiškai ir konservatyviai, o panaudodamas naujausius metodus ir
technologijas. Kad priimdamas sprendimus, jis remtusi ne tiek tuo, kaip
tai darė praeityje spręsdamas analogiškas užduotis, o ieškotų naujų
variantų, kurie būtų tinkamiausi dabartiniam momentui.

Biuro administratorė
1.Išorinė referencija. Būtina, kad administratorė atsižvelgtų į vadovų
nuomonę, egzistuojančias normas ir reglamentus, nes būtent to iš jos
tikimasi. Būtų nelogiška, jei administratorė veiktų pirmiausia
vadovaudamasi savo savo asmenine nuomone.

79
2. Detalus. Administratorė turi atlikti daug nedidelių konkrečių darbų,
reikalaujančių dėmesio detalėms.
3.Veikti. Vienas iš profesionalaus administratoriaus bruožų – nelaukti, kol
vadovas primins, ką ji turi padaryti, bet įmtis vykdyti gautus nurodymus.
4. Panašumas. Administratorė turi vykdyti daugelį diena iš dienos
besikartojančių funkcijų. Todėl yra geriau, kai ji stengiasi vykdyti būtent
tuos nurodymus, kuriuos yra gavusi, neprikurdama nieko papildomo nuo
savęs. Kiltų bereikalingų nepatogumų, jei ji orientuotusi į skirtumus ir
kiekvieną tipinę ataskaitą ruoštų vis kitaip.
5. Ateitis. Dažniausiai administratorė susiduria su užduotimis,
orientuotomis į ateities įvykius. Pageidautina, kad ji aiškiai įsivaizduotų
visus numatomus atlikti darbus. Nors profesionaliai administratorei
praverstų ir geras jau atliktų veiklų įsivaizdavimas. Tai padėtų jai geriau
kontroliuoti visus einamuosius uždavinius ir tuo pačiu nepamesti iš
akiračio ateičiai planuojamus darbus.
6. Nuo - link. Administratoriaus atliekamų darbų požiūriu šį metaprograma
nėra kritiškai reikšminga. Tiesiog, šios metaprogramos žinojimą galima
panaudoti ruošiant administratorės apmokėjimo ir skatinimo sistemą -
labiau skatinti už tinkamą užduočių atlikimą arba skirti nuobaudas už
netinkamus veiksmus.

Rinkodaros specialistas
1.Skirtumai. Įvykiai rinkoje vystosi dinamiškai ir dažnai yra sunkiai
prognozuojami. Dar visai netolimoje praeityje naudoti būdai ir metodai
šiandiena gali būti ne tokie efektyvūs. Todėl specialistui, atsakingam už
prekių ir paslaugų pardavimus yra labai svarbu matyti naujas galimybes,
kurios atsiranda besikeičiančioje rinkoje. Svarbi orientacija į naujų darbo
su klientais būdų paiešką. Mokėjimas viskame įžvelgti naujas galimybes.
2. Ateitis. Dėmesio sutelkimas į ateities įvykius yra labai svarbu. Tai leistų
prognozuoti situaciją rinkoje ir būti vienu žingsniu priekyje.
3.Aktyvus. Nedovanotina yra laukti, kol kažkokie įvykiai ar žmonės
pastūmės imtis veiksmų. Tai visuomet reikštų vėlavimą ir
nepasinaudojimą rinkos siūlomomis galimybėmis. Svarbu ne laukti, bet
veikti.
4.Išorinė referencija. Pardavimų rezultatas iš esmės priklauso nuo to, kaip
vartotojai reaguoja į įmonės veiksmus. Todėl pakankamai svarbu, kad
rinkodaros specialistas priimdamas sprendimus pirmiausia susitelktų į
potencialių vartotojų nuomonę. Kad jis darytų ne tai, kas jam atrodo
svarbu, o tai, ko iš jo tikisi vartotojai.
5. Link. Rinkoda - nuolatos besivystanti sritis. Vystymuisi, naujiems rinkos
tyrimams, naujų darbo su klientais metodų tyrimui kur kas efektyvesnis
skatinimas morka, nei botagu.
6. Globalus. Strateginiam planavimui, projekto visumos matymui labiau
tinka žmogus su metaprograma “Globalus”. Rinkos tyrimai tai - gausybė
80
faktinės satitistinės medžiagos. Ir gebėjimas matyti visumą padeda šiame
informacijos vandenyne įžvelgti tas tendencijas, į kurias būtina atkreipti
dėmesį.

Po to, kai jau yra surinkta informacija apie optimalų pareigybės MP profilį,
galima pradėti pokalbius su pretendentais ir aiškintis, kuris iš jų pagal savo
mąstymo stilių yra labiausiai tinkamas.
Siekti šimtaprocentinio pretendento metaprograminio profilio sutapimo su
pareigybės metaprofiliu nėra būtina. Svarbu, kad sutaptų bent trys –
keturios pagrindinės metaprogramos. Kita vertus – neatitikimas kad ir
pagal vieną, bet esminę metaprogramą gali sutrukdyti pretendentui
sėkmingai susitvarkyti su darbo vietos reikalavimais.
Net jei pretendento mąstymo stilius šimtu procentu sutampa su
pareigybės metaprograminiu profiliu reikia turėti omenyje, kad darbo
kokybę stipriai įtakos ir tokie dalykai kaip išsilavinimas, darbo patirtis,
kompetetingumas... Todėl metaprograminio profilio metodas yra tik
vienas iš metodų, leidžiančių spręsti personalo parinkimo klausimą ir turi
būti derinamas su kitais patikimais diagnostiniais instrumentais.

Asmens metaprograminio profilio sudarymas

Yra įvairių būdų kaip galima nustatyti asmens metaprograminį profilį. Tai
gali būti klausimynas su uždaro tipo atsakymais „taip“ ir „ne“. Tai gali būti
mini rašinukas, kuriame pretendentas turi duoti išplėstinius atsakymus į
pateiktus atviro tipo klausimus. Pagaliau – asmeninis 15-20 minučių
trukmės pokalbis. Užduodant specialiai paruoštus klausimus galima gana
greitai surinkti visą MP profilio sudarymui reikiamą informaciją. Šis
metodas reikalauja iš atrankos specialisto tam tikros patirties, bet pokalbio
metu galima užduoti papildomus klausimus tose vietose, kur yra
neaiškumas ir turimos informacijos neužtenka.

Pabaigai būtina paminėti, kad metaprogramų modelio žinojimas gali

praversti ir kitose personalo valdymo srityse. Žinant metaprograminius
darbuotojų profilius galima kur kas efektyviau išnaudoti jų asmenybinį ir
profesinį potencialą, nes galime jiems pateikti būtent tas užduotis, kurios
labiausiai atitiks jų MP profilius. Taip galima gerokai optimizuoti užduočių
paskirstymą tarp darbuotojų. Kita vertus, iš anksto žinant skyriaus
darbuotojų mąstymo ypatumus, galima įvertinti kaip jiems seksis dirbti
kartu vienoje komandoje.
Ir, žinoma, turite prisiminti, kad koks tai bebūtų efektyvus ir patrauklus
instrumentas, jo nepakanka norint efektyviai įvertinti tokią sudėtingą
sistemą kaip žmogus. Todėl geriausia metaprograminių profilių metodą
vertinti kaip vieną iš instrumentų, skirtų optimaliam žmogiškojo potencialo
panaudojimui organizacijoje.

81
 15. Kino teatras – greita baimių įveikimo
technika
Baimė yra psichologinis mechanizmas,
vaidinantis žmogaus gyvenime svarbų
vaidmenį. Baimė apsaugo mus tose
situacijose, kur mes galime elgtis
nepamatuotai rizikingai savo sveikatos ar
net gyvybės atžvilgiu. Baimė užmegzti
naujus santykius apsaugo mus nuo naujo
nusivylimo. Baimė išeiti ir kalbėti viešai
apsaugo mūsų savivertę nuo
neapsikvailinimo. Baimė eiti neapšviestu
skersgatviu vėlai vakare apsaugo nuo užpuolimo ar apiplėšimo. Pagal
intensyvumo skalę žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką. Tačiau
kartais žmonėms šis psichologinis mechanizmas “sutrinka” ir baimė gali
reikštis neadekvačiai. Gali būti hiperbolizuota, nepamatuotai didelė
atliekamai funkcijai. Tuomet tokį sutrikimą vadiname fobija.
Fobija yra neįveikiama baimė. Būsena, kuriai būdinga nemotyvuota
baimė. Fobinė reakcija yra puikus momentinio išmokimo pavyzdys. Ją
galima apibūdinti, kaip greitą stabilaus inkaro susikūrimą. Pamačiau vorą
– išsigandau – dabar gąsdinuosi kiekvieną kartą.
Baimė labiau panaši į palaipsnį išmokimą. Iš pradžių žmogus mokosi bijoti
nedaug, o po to vis stipriau ir stipriau. Galiausiai jis gali gauti pakankamai
intensyvų išgyvenimą. Baimės formavimosi procese didelį vaidmenį
vaidina vidinis dialogas.
Yra pastebėta ir aprašyta daug fobijos rūšių. Čia pateikiamas tik nedidelis
jų skaičius.
agarofobija – atviros erdvės baimė,
arachnofobija – vorų baimė,
bromgidrofobija – baimė, kad aplinkiniai gali pastebėti blogą kvapą,
ereitofobija – baimė parausti,
glenofobija – lėlės žvilgsnio baimė,
hidrofobija – vandens baimė,
intimofobija – baimė apšvietimo prietaisų įjungimui,
kancerofobija – baimė susirgti vėžiu,
klaustrofobija – uždarų patalpų baimė,
mizofobija – nešvaros baimė,
mikrofobija – mažų daiktų baimė,
niktofobija – tamsos baimė,
teniofobija – baimė užsikrėsti žarnyno kirmėlėmis,
teofobija – dievo, dievo bausmės, dievo įsikišimo baimė.

82
Fobijos sunkina žmogaus gyvenimą ir sukelia įvairių nepatogumų. NLP
metodų ir technikų žinojimas gali padėti daugelio fobijų įveikimo atveju.
Viena iš technikų sėkmingai naudojamų baimių įveikimui yra “Kino teatro”
technika. Jos pagrindas – disociacija.
“Kino teatro” technikos algoritmas.
1.Kuriame stiprų resursinį inkarą.
Operatorius padeda klientui atgaminti stiprią teigiamą emociją ir inkaruoja
šią būseną. Inkaras turi būti kinestetiškas. Technikos atlikimo metu
atkuriamas inkaras padeda klientui jaustis komfortiškai
2.Disociacija.
Pirminė disociacija. Operatorius prašo Klientą prisiminti dvi scenas (kaip
statiškus vaizdus ekrane). Pirma scena (nespalvota nuotrauka) iki įvykio,
kada Klientas dar buvo teigiamoje būsenoje ir po įvykio, kada jau viskas
pasibaigė, jis atsigavo ir vėl buvo teigiamoje būsenoje (spalvota
nuotrauka).
Antrinė disociacija. Operatorius pasiūlo Klientui mintyse atsistoti jam
sėdinčiam ir žiūrinčiam į ekraną už nugaros. Galima atsisėsti į paskutinę
eilę arba net persikelti į kinomechaniko būdelę.
3.Greita nespalvoto filmo peržiūra. Būdamas antrinėje disociacijoje
Klientas peržiūri nespalvotą filmą nuo pradinio iki paskutinio epizodo.
Visas filmas – nespalvotas, tik finalinė scena – spalvota. Klientas peržiūri
filmą keletą kartų, kiekvieną kartą vis padidindamas peržiūros greitį.
4.Peržiūra atvirkščiai - iš pabaigos į pradžią. Dabar Klientas asocijuojasi
(susitapatina) su savimi finaliniame (spalvotame) epizode ir jau kaip filmo
herojus pragyvena visus įvykius dideliu tempu ir atvirkštine eiga.
Pradiniame epizode išeina iš ekrano į mechaniko būdelę ir ekranas gęsta.
Klientas pakartoja šią procedūrą kelis kartus, kol įgunda tai padaryti
pakankamai greitai.
5.Patikrinimas.
Klientui pasiūloma pagalvoti apie buvusį fobinės reakcijos šaltinį ir
stebima jo kūno kalba. Galime pasiūlyti Klientui įsivaizduoti susitikimą su
buvusios fobinės reakcijos šaltiniu. Išsiaiškinkiname, kaip dabar Klientas
elgtųsi tose situacijose. Patikriname atsargumo kriterijus. Kaip jis supras,
kada situacija yra saugi, o kada reikia būti atsargiu.

“Kino teatro” technikos praktinio pritaikymo pavyzdys

Demonstracijos tekstui naudota medžiaga – Aleksandr Liubimov
(www.trenings.ru)

Klientas Jolanta. NLP specialistas.

Specialistas. Jolanta, kokia baimė tau neduoda ramybės?
Jolanta. Aš bijau mašinų.
S.: Kada tau tai prasidėjo?
J.: Gal prieš metus.
83
S.: Kaip ši baimė tau pasireiškia?
J.: Aš stengiuosi jomis nevažinėti.
S.: O kaip čia atvažiavai?
J.: Autobusu. Aš bijau lengvųjų automobilių. Aš vengiu jais naudotis ir net
artintis prie jų.
S.: Supratau. Pagalvok dabar apie ką nors malonaus, apie situaciją, kur
jauteisi maksimaliai komfortiškai (Specialistas inkaruoja resursinę
būseną). O dabar pasakyk, kas tose mašinose yra tokio, ko reikėtų bijoti?
J.: Jos gali partrenkti.
S.: Bet daug žmonių jomis važinėja, vaikšto gatvėmis ir nebijo jų.
J.: Logiškai aš viską puikiai suprantu, žinau, kad taip paniškai bijoti yra
kvaila, bet nieko negaliu su savimi padaryti.
S.: Viskas gerai, šiandiena tu išmoksi nebijoti automobilių. Bet prieš tai
dar pagalvok, ką tau dar duoda tai, kad tu vengi automobilių? Kokią naudą
tu iš to gauni?
J.: Pirma, kas ateina į galvą – man nereikia mokytis vairuoti automobilį ir
nereikia vairuoti pačiai. Vyras vaikus ryte nuveža į mokyklą, o mane į
darbą.
S.: O ką tau tai duoda, kad vyras nuveža vaikus į mokyklą, o tave į darbą?
J.: Tai yra patvirtinimas, kad manimi rūpinamasi, man skiriamas dėmesys.
S.: Ką dar gauni?
J.: Nevažinėdama mašinomis, nepapulsiu į rizikingas situacijas. Žinote,
pagavai mašiną, o tave nuvežė nežinia kur. Išprievartavimai ir visa kita.
S.: Ir ką tu gauni išvengdama rizikingų situacijų?
J.: Esu saugi.
S.: Vadinasi, lengvųjų automobilių vengimas tau leidžia turėti
dėmesingumą iš vyro ir asmeninį saugumą?
J.: Taip.
S.: Jei teisingai supratau, tau svarbu ne apskritai liautis bijojus
automobilių, kiek išmokti nusistatyti konkrečios situacijos pavojingumo
laipsnį?
J.: Greičiausiai taip. Kai aš noriu pereiti itin judrią gatvę ar sėsti į mašiną
su dviem nepažįstamais vyriškiais, baimė būtų visai vietoje. Bet kai bijau
pereiti gatve degant žaliam šviesoforo signalui ar sėsti į savo vyro
automobilį, tai baimė tuomet nelabai logiška.
S.: Tuomet pradžiai susitvarkykime su pačia baime, o vėliau parinksime
konkrečioms situacijoms tinkamus elgesio modelius. Dabar mums reikia
sukurti nedidelį filmą. Prisimink, kada tu paskutinį kartą bijojai lengvųjų
automobilių.
J.: Šiandiena, kai ėjau čia, bijojau pereiti gatvę.
S.: Supratau. Prisimink momentą iki gatvės perėjimo, kada dar viskas
buvo gerai.
J.: Taip, aš einu iš autobusų stotelės.

84
S.: Pasidaryk nuotrauką – Jolanta eina iš stotelės. Tarsi matai save iš
šalies. Nuotrauka turi būti nespalvota.
J.: Padariau.
S.: Dabar pagalvok apie situaciją, kai tu jau esi perėjus gatvę ir jau
nebebijojai. Padaryk šio momento nuotrauką. Ji turi būti spalvota.
J.: Taip, padariau. Tai momentas, kai įeinu į viešbučio pastatą.
S.: Gerai. Dabar įsivaizduok, kad sėdi priešais televizorių, kuriame
rodomas filmas apie tave.
J.: Taip, įsivaizduoju.
S.: O dabar įsivaizduok, kad stebi save žiūrinčią filmą. Tavo rankose
valdymo pultas. Tu gali sustabdyti filmą, prasukti jį greičiau ar lėčiau,
pirmyn arba atgal. Paeksperimentuok su navigacijos pulteliu, kad geriau
apsiprastum.
J.: Pabandžiau.
S.: Dabar tu pasižiūrėsi filmą apie save kaip tu ėjai nuo stotelės iki čia.
Filmas bus juodai baltas. Prasidės nuo to kadro, kur tu pajudi nuo stotelės.
Po to pereini gatvę. Po to įeini į pastatą. Paskutinis kadras spalvotas.
Svarbiausia, kad filmą pražiūrinėsi pagreitintai. Net labai pagreitintai.
(Specialistas atkuria ir paleidžia resursinį inkarą.) Dabar bus nespalvotas
filmas apie tai, kaip Jolanta eina nuo stotelės. Ir tu stebi save žiūrinčią šį
filmą.
J.: Taip, peržiūrėjau.
S.: (Nuima inkarą) Kiek komfortiška tau buvo žiūrėti?
J.: Pakankamai komfortiška, bet truputi jaučiau baimę.
S.: O kas tau padėtų jaustis labiau komfortiškai? Plius prie šios būsenos
(atgamina resursinį inkarą).
J.: Gal pasitikėjimas savimi. Ramybė. Atsipalaidavimas.
S.: Pajausk save maksimaliai nusiraminusia, kiek tai yra įmanoma. Dar
labiau nusiraminusi (Sukuria inkarą resursinei būsenai). Nusikratyk,
apsidairyk aplinkui. Dabar pajusk pasitikėjimą savimi. Tiesiog maksimalų
pasitikėjimą savimi (sukuria inkarą resursinei būsenai). Kaip dabar tu
jautiesi?
J.: Viskas gerai.
S.: Grįžkime prie filmo. Pasižiūrėk jį dar keletą kartų. Kiekvieną kartą
didindama greitį. Tu išeina iš stotelės ir opa – tu jau įeini į pastatą.
J.: Taip. Peržiūrėjau.
S.: (Nuima inkarą) Ar jauteisi pakankamai komfortiškai dabar?
J.: Taip, dabar visiškai normaliai.
S.: (Atgamina ir laiko inkarą) Gerai, dabar pasižiūrėk filmą dideliu greičiu,
tik nuo pabaigos į pradžia. Tu judi nugara į priekį, mašinos važiuoja
atbuline eiga.
J.: Chm, keista. Net truputi juokinga.
S.: Dabar aš tau papasakosiu, o po to tu tai padarysi. Iš pradžių tu greitai
pražiūrėsi filmą filmą, kaip tu išeini nuo stotelės iki to momento, kai įeini į
85
pastatą. Po to tu mintyse “įšoki” į spalvotą nuotrauką, kur tu užeini į
pastatą ir pragyveni visą filmą nuo pabaigos į pradžią, bet tik asocijuotai,
pirmu asmeniu. Mintyse eina atbula, mašinos važiuoja atbulomis ir tu
nugara prieini prie stotelės. Tuo momentu iššoki iš filmo atgal ir sugrįžti į
save žiūrinčią televizorių su pulteliu rankose. Ir išjungi televizorių.
Pasiruošusi? (atkuria resursinės būsenos inkarą).
J.: Taip, aš padariau tai.
S.: Tai buvo greitai?
J.: Nelabai.
S.: Daryk tai tiek kartų, kiek tau reikės, kad pavyktų padaryti greitai.
J.: Dabar gavosi greitai.
S.: (Nuima inkarą) Gerai. Dabar pagalvok apie lengvąsias mašinas.
J.: Na mašinos kaip mašinos.
S.: Ką tu dabar jauti, kai galvoji apie jas?
J.: Kaip ir nieko ypatingo.
S.: Gerai, dabar pagalvokim apie štai ką – yra tam tikros situacijos su
mašinomis, kai tau reikia išlaikyti budrumą.
J.: Taip, kai pavyzdžiui pereidinėji gatvę, kur nėra šviesoforo. Arba jei
ketini sėstis į mašiną, kiek saugu važiuoti su tuo žmogumi.
S.: Kas tau bus signalas, pranešantis apie tai kad reikia būti budriai?
J.: Pirmu atveju, ar matau mašiną gatvėje ar ne. Antruoju atveju
vienareikšmiškai įsivertinti, kiek patikimas vairuotojas tos mašinos, į kurią
ketinu sėstis.
S.: Ir ką tu tuomet darai, kai matai mašiną kelyje? Įsivaizduok, kad ketini
pereiti gatvę...
J.: Jaučiu kažką kaip perspėjimą. Kažkokį jaudulį viduje. Tuomet pradedu
vertinti situaciją.
S.: O dabar įsivaizduok, kad ketini tranzuoti mašiną.
J.: Stoviu šalikelėje. Keliu ranką. Sustoja mašina...
S.: Ką tuomet jauti?
J.: Tas pats jausmas, kaip ir pereinant gatvę – tik ryškesnis. Tuomet aš
sau aiškiai sakau: “Taip!” arba “Ne!” Priklausomai nuo to, ką matau
vairuotojo vietoje.
S.: Ir ką tu darai?
J.: Jei, “ne” – moju, kad važiuok toliau. Jei “taip” – tai pradedu tartis su
vairuotoju. Jei man kažkas nepatinka pokalbio metu, aš taip pat sakau
“ne”.
S.: Dabar pagalvokime apie mašinos vairavimą.
J.: Aš jau pagalvojau. Mes turime vieną mašiną. Vyras galės parodyti
man dėmesingumą nuveždamas vaikus į mokyklą, o mane į darbą. Užtat,
jei aš išmoksiu vairuoti, aš galėsiu važinėti savo reikalais.
S.: Tave tenkina tas rezultatas, kurį tu gavai?
J.: Taip. Ačiū.

86
 16. Transiniai įsitikinimų keitimo būdai
NLP dažnai yra priskiriama manipuliacijų
mokslo etiketė. Tačiau atidžiau įsigilinę
pamatysime, kad paprastai manipuliavimas
apibūdinamas, kaip meistriškas operavimas
daiktais. Psichologijoje šis terminas
naudojamas apibūdinant paslėptą poveikį
kitam žmogui. NLP „manipuliacija“ vadinamas
paslėptas, orientuotas į pasąmonę veiksmas. NLP manipuliavimo sąvoką
vertina be negatyvaus atspalvio, neutraliai. Bet kuri psichologinio poveikio
priemonė yra tik instrumentas, o jos taikymo pasekmės teigiamą ar
neigiamą atspalvį įgauna priklausomai nuo konteksto ir šį instrumentą
panaudojusio asmens tikslų ir ketinimų. Kita vertus, net nepriklausomai
nuo ketinimų, pasekmės bus teigiamos ar neigiamos priklausomai nuo to,
kokio masto kontekste tai yra vertinama. Ne atsitiktinai yra sakoma,
pralaimėti mūšį, tai dar nereiškia pralaimėti karą. O taip pat dar yra
sakoma, kas mūsų nepalaužia, tas mus užgrūdina.
Manipuliacija yra grėsminga tik tuomet, kai mes jos nepastebime. Negali
pasipriešinti tam, ko nematai ir nesupranti. Kai poveikis yra pastebimas,
jis jau nėra paslėptas ir atitinkamai tai jau nėra manipuliacija. Todėl tai dar
viena priežastis gilintis į psichologinių poveikio priemonių veikimo
mechanizmų pažinimą.
Poveikis gali būti žodinis ir nežodinis. Vienas iš neverbalinio
manipuliavimo pavyzdžių – inkarai.
Prie žodinių poveikio priemonių NLP yra priskiriami:
• Kalbos paradoksai – specifinės paradoksalios žodinės
konstrukcijos.
• Integruotos komandos – tekste “įsiūtos” komandos.

Iš tikrųjų jų yra ir daugiau, bet šie dažniausiai naudojami.

Vidinė realybė
Mums užtenka pamatyti tik dalį esamo paveikslo – ir lengvai prikuriame
visą likusią dalį. Atpažinti žmogui užtenka dalies veido nuotraukos.
Remdamiesi tik tam tikru informacijos fragmentu, mes nusipiešiame visą
likusį paveikslą.
Bendravimas, kalbėjimasis yra ne kas kita, kaip tik apsikeitimas
nuorodomis į mūsų ankstesnę patirtį. Pagalvokime apie šunį – ir
kiekvienas įsivaizduoja šunį. Tik kažkam tai bus didžiulis dogas, kažkam
judrus taksas, kažkam šuns paveikslėlis knygoje. Toks pat principas
galioja ir situacijų suvokimui: vyras pavėlavo vakarienei, ir žmonos
vaizduotėje sušmėžuoja visas spektras situacijų – nuo... iki.
87
Kai mes bendraujame, mes kuriame tam tikrą realybę. Šioje realybėje yra
Anglijos karalienė, jei kalbame apie Anglijos karalienę, leopardas, jei
kalbame apie leopardus, tinkamas elgesys, jei kalbame apie problemos
sprendimą. Ši realybė gali sutapti su pašnekovo žemėlapiu, o gali ir
nesutapti. Ką žmogus darys jei yra neatitikimas? Apkaltins jus melagyste,
susimąstys, pakoreguos savo žemėlapį? Kada ir kaip pasielgs? Jei mes
norime įtikinti, tai mūsų pasiūlyta realybė turi būti tikrai įtikinanti. Bet kaip
tai padaryti? Pavyzdžiui, galiu sakyti klientui, kad jis pats pajėgus
susidoroti su savo sunkumais, bet klientas kažkodėl tuo abejoja. Aš galiu
kreiptis į kliento sąmonę ir patekti aibę logiškų įrodymų, kodėl jis visgi gali,
aš galiu ji motyvuoti priimti šį įsitikinimą, o galiu kreiptis į pasąmonę ir
pastaroji viską padarys. Daugeliu atveju tai daug efektyviau negu įtikinėti
sąmonę. Pasąmonė tiesiog daro – ir žmogus tiesiog ateina, tiesiog
susitvarko su savo situacija, ir tiesiog perka tai, kas reikalinga. Iš esmės
visi žodinio poveikio būdai – tai būdai, daugiau ar mažiau nukreipti į
pasąmonę. Sąmonė stovi sargyboje ir taip gana kritiškai vertina visą
įeinančią informaciją ir tam, kad pasąmonei duoti teisingą komandą,
sąmonę reikia kažkaip „atjungti“ – atitraukti dėmesį, sumažinti kritiškumą,
„užmigdyti“.
Vienas iš būdų sumažinti sąmonės kritišką – raporto sukūrimas. Praktiškai
visi žodinio poveikio būdai yra veiksmingi tik esant raportui. Tai esminis
skirtumas nuo inkaravimo technikų. Bet galimi ir kiti papildomi būdai –
pavyzdžiui šablono nutraukimas. Arba informacijos atskyrimas sąmonei ir
pasąmonei. Ir dar vienas svarbus dalykas. Žmogų galima pakeisti tik ta
kryptimi, kuria jis pasiruošęs keistis. Tai reiškia, kad pokytis turi atitikti jo
vertybes.

Kalbos paradoksai
Dar vienas būdas pašalinti sąmonės kontrolę – šablono nutraukimas.
Kalbos paradoksai kuriami remiantis paprastu principu – tai pasakyti
galima, bet įsivaizduoti neįmanoma: juodas baltumas, negalvokite apie
savo mąstymą, piktas gerumas.
Kalbos paradoksai – tai vienas iš būdų sugriauti įprastinį mąstymą,
galimybė išeiti už rėmelio. Kas savo ruožtu reiškia senų įsitikinimų
sugriovimą. Ir sukūrimą naujų. Mes reguliariai susiduriame su kalbos
paradoksais. Kai kurie taip įsišaknijo, kad mes jų net nepastebime -
Vyriška moteris. Aš greičiausiai tikrai ateisiu. Gyvas lavonas.
Galima prisiminti ir filmų pavadinimus: „Paprastas stebuklas“, „Plačiai
užmerktomis akimis“. Rytų kultūroje, kalbos paradoksus galima sutikti
sufijų istorijose, dzeno koanuose: „kaip skamba suplojimas vienu delnu?“
O taip pat įvairių pasaulio tautų pasakose. Tai kad kalbos paradoksai
sutinkami įvairiose kultūrose, galima daryti prielaidą, kad tai veiksminga
priemonė apeiti mąstymo dualumą, išplėsti sąmoningumą.

88
Kalbos paradoksų kūrimas
Vienas iš būdų kurti kalbinius paradoksus – paprasčiausiai sujungti
priešingybes: balta ir juoda, lengva ir sunku, tyliai ir garsiai, aukštai ir
žemai, gėris ir blogis.
-Ar tu tiek pat jį myli kaip ir neapkenti?
-Šio melo tiesa slypi tame, kad...
-Liaukis taip garsiai su manim tylėti!
-Tai tiek pat blogai, kaip ir gerai.
Galima tiesiog naudoti dalelytę „ne“:
-Ar jūs dabar jau suprantate, kad nieko nesuprantate?
Jei galima apjungti priešingybes, tai galima atskirti ir tai, kas yra panašu.
-Ar tu tikrai žinai tai, ką tu žinai?
-Kuo labiau tu kažko nesupranti, tuo labiau tau tai tampa aišku.
-Tai ne tik kad negalima, bet ir draudžiama.
-Juokas juk nebūtinai turi būti juokingas.
Parenkam žodžiui antonimą ir jį paneigiame:
-Netiesa ir melas yra visiškai skirtingi dalykai.
Dvigubas neigimas:
-Negalvok apie tai, apie ką negalvoji.
Tai kas sensoriškai yra nesuvokiama:
-Pamatyti nematoma.
-Juoda šviesa.
-Liftas pradėjo kilti į apačią.
-Garsas buvo kažkoks trikampis.

Integruotos komandos
Integruotos komandos buvo Miltono Eriksono arkliukas. Kaip tai
padaroma? Jei tekste išskirti tam tikrus žodžius ir iš jų gaunasi prasminga
frazė, tai ši frazė kaip nurodymas nueina tiesiai į pasąmonę.
Imam sakinį – Tu pasitiki savimi. Ir įkeliame jį į kieno nors monologą.
-Tu štai dabar galvoji apie tai, ar aš pasitikiu savimi? Taip, pasitikiu. Aš
prisiekiau sau, kad aš galėsiu tai padaryti.
Komandą galima išskirti intonacija ar rankos judesiu.
Sugalvotą komandą įkeliame į tekstą. Galima - į metaforą arba į istoriją.
Galima tiesiog paimti laikraščio straipsnį ir pasitreniruoti įkelti nurodymą
taip, kad kas nors gautųsi.
-Aš tau patinku.
-Aš noriu tau pasakyti vieną dalyką. Aš žinau, kad tau patinka
Prancūzija, papasakok man apie ją.
Atkreipkite dėmesį, kad nurodymo frazė ne visiškai gali sutapti - vietoje
„patinku“ yra „patinka“ – bet pasąmonė visiškai normaliai priima šį tekstą.

89
 17. Lingvistiniai pasąmoninio poveikio
būdai
Mūsų naudojama kalba yra galingas
poveikio kitam darymo instrumentas. Kitą
kartą mes net nesusimąstome kaip vienokia
ar kitokia sakinio konstrukcija gali tam tikra
linkme paskatinti kitą žmogų mąstyti ar
elgtis.
Žmogaus, apkrauto darbu, mes galime
paklausti:
„Ar tu pajėgsi susidoroti su šia užduotimi?“
O galime tą patį klausimą suformuluoti kitaip:
„Kaip tu ketini susitvarkyti su šiuo darbu?“
Toks sakinys visiškai kitaip veikia žmogų. Pirmame sakinyje mes darome
prielaidą, kad žmogus gali susidoroti su darbu, bet gali ir nesusidoroti.
Antrame sakinyje mes darome prielaidą, kad neabejojame, kad jis
susitvarkys su darbu, bet tik nežinome kokiu būdu jis tai ketina padaryti.
„Ko jūs išmokote?“
Šiame sakinyje aiškiai galima išgirsti įsitikinimą, kad „jūs kažką išmokote“.
Kai mes naudojame tokį įsitikinimą mokymo procese, tai mokiniai
nesąmoningai sutinka su tuo, kad jie kažko išmoko ir pradeda ieškoti
atsakymo į šį klausimą. Mokinių pastangos nukreipiamos į suvokimą, o ką
būtent jie išmoko.
Naudodami tam tikrą sakinio konstrukciją mes suteikiame žmogui kelis
pasirinkimo variantus, bet, kaip taisyklė, jie visi veda prie mums norimos
reakcijos. Sakinio struktūrą, kaip pasąmoninio poveikio priemonę galima
naudoti įvairiuose srityse – mokymo procese, kasdieniniame bendravime,
ir aišku, vykdant pokyčius, kai mes padedame sau ar kitiems kažką
pakeisti savo gyvenime.

Tam tikru būdu konstruodami sakinius mes kuriame realybę, kur

egzistuoja tik mus tenkinantys pasirinkimai. Pavyzdžiui, realybėje, kurią
kuria pasakymas: „Petraičio sūnus vėl atnešė iš mokyklos dvejetą.“ – yra
tokios prielaidos:
Yra Petraitis, kuris turi sūnų. Sūnus greičiausiai yra mokinys ir šis sūnus
gavo mažiausiai antrą dvejetą. Todėl, kad buvo pasakyta „vėl“. Tai yra
tarsi pamatinis realybės teiginys.
Sakinio struktūra – vienas populiariausių pasąmoninio poveikio būdų, nes
yra nukreiptos į pasąmonę ir sukuria tokią realybę, kurioje egzistuoja tik
reikalingi elgesio variantai. Pavyzdžiui sakinyje „Kada mes susitinkame
rytoj?“ nėra pasirinkimo, susitinkame ar nesusitinkame. Klausimas tik

90
tame, kada mes susitinkame. Jei pašnekovas priima šią realybę jis ateina
į susitikimą.
Konstrukcijų pavyzdžiai ir kuriamos realybės modeliai:
• Man patinka, kad jūs viską įsidėmite. (Jūs viską įsidėmite.)
• Mane erzina jūsų nenuoseklumas! (Jūs esate nenuoseklus.)
• Kai jūs nuspręsite, paskambinkite man. (Jūs tikrai nuspręsite.)
• Šiandiena tu atrodai geriau, nei paprastai. (Paprastai tu atrodai
nekaip.)

Kam tai yra reikalinga?

Lingvistinių konstrukcijų dėka mes galime geriau pažinti vidinę žmogaus
realybę, o taip pat daryti jai įtaką. Naudojamos lingvistinės konstrukcijos
atskleidžia žmogaus požiūrį į situaciją, o taip pat ir jo nuostatas, vertybes
ar įsitikinimus. Tai mums suteikia galimybę ne tik prisiderinti prie žmogaus
aukštame vertybiniame lygyje, bet ir suprasti, ką būtent mes galime įtakoti.
• Man vėl pasisekė. – ( Prielaida – man sekėsi ir anksčiau).
• Jūs užeisite rytoj ar poryt? – (Prielaida, kad vistiek užeisite).
Gali kilti pagrįstas klausimas – o kodėl negalima pasakyti tiesiai – užeikite
rytoj? Tiesioginės komandos eina į sąmonę. O sąmonė gali labai jau
kritiškai pasižiūrėti į tokius dalykus ir galiausiai nepraleisti. Žmogus gali
tiesiog iš principo priešintis tiesioginiam nurodymui. Lingvistinės
konstrukcijos komandą nukreipia į pasąmonę. Pasąmonė yra kur kas
stipresnė ir pajėgi daryti tai, ko negali padaryti sąmonė. Pavyzdžiui,
tiesioginė komanda, „reikia lieknėti“ paprastai neduoda jokio efekto, bet ta
pati komanda nukreipta į pasąmonę gali būti kur kas efektyvesnė.
Kaip tai veikia? Kuriame realybę, kurioje egzistuoja tik reikalingi
pasirinkimai.
Lingvistinių konstrukcijų ir jų kuriamų realybės modelių pavyzdžiai:
• Rytoj atėję laiku jūs sužinosite daug naujo.
Prielaida „ateikite rytoj laiku“ - labai nebloga komanda.
• Po to, kai jūs dar geriau išsiaiškinsite šią temą ...
Daroma prielaida, kad jūs jau dabar kai ką esate neblogai išsiaiškinę.
• Petriuk, kokią šunybę tu ketini iškrėsti mums šį kartą?
Prielaida: Petriukas ketina iškrėsti šunybę ir krėsdavo šunybes ir
anksčiau.
• Petraitis vėl viską padarė puikiai!
Prielaida: Petraitis jau yra iki tol kažką padaręs ir tai darė puikiai.
• Ar jūs suvokiate savo išskirtinumą?
Prielaida: jūs sėkmingas.
• Kitą kartą tai bus dar įdomiau!
Prielaida: bus antras kartas ir kad šį kartą tai jau buvo įdomu.
• Ar jūs jau jaučiatės geriau?
Prielaida: jūs jautėtės ne kaip, bet greitai viskas bus geriau.
91
 • Kitą kartą, kai tu pavėluosi, gausi papeikimą.
Prielaida: ateityje tu pavėluosi.
• Perskaitę šį tekstą iki galo, jūs viską suprasite.
Prielaida: dabar jūs dar ne viską suprantate, bet netrukus suprasite viską.
• Mane žavi jūsų betarpiškumas!
Prielaida: jūs esate betarpiškas.

Šiose frazėse galite pasipraktikuoti patys nustatyti kuriamas prielaidas:

• Kas iš jūsų labiausiai nori pradėti anksčiau?
• Ši kramtomoji guma turi dar daugiau skonio!
• Jūs ir toliau jaučiate save pasitikinčiai?
• Atkreipkite dėmesį į šių vietų grožį.
• Man patinka, kad jūs viską prisimenate.
• Mane erzina jūsų nenuoseklumas!
• Kai jūs apsispręsite, paskambinkite man.
• Nepaisant to, kad jūs taip gerai atrodote, leiskite man pasiūlyti jums
šiuos lūpų dažus.
• Šiandiena tu atrodai geriau nei paprastai.
• Kadangi jums geriau, jūs galite šiandiena išeiti pasivaikščioti.
• Papasakok, kaip tau pavyksta būti tokiu pastebimu ir išsiskiriančiu
iš minios.
• Kodėl tu taip gerai atrodai?
• Kam jums tiek daug knygų?
• Jums reikia pasirūpinti sveikata.

Prielaidų tipai
1. Priežasties pasekmės ryšys.
2. Priešpastatymas.
3. Tariamas pasirinkimas.
4. Klausimai.
5. Suvokimas.
6. Seka.
7. Vertinimas.
8. Pokyčiai laike.

1.Priežasties pasekmės ryšys.

Pageidaujamas rezultatas siejamas su tuo, kas vyksta arba turi atsitikti.
Pavyzdžiai:
• Kai tik jūs atsisėsite ant kėdės, jūs pasijusite geriau.
Čia daroma prielaida, kad jei įvyks vienas įvykis (atsisėsite ant kėdės), tai
po to įvyks ir kitas įvykis (pasijusite geriau). Jūsų tikslas – susieti
tarpusavyje gal būt ir nebūtinai susijusius dalykus: įvykis, kuris greičiausiai
įvyks ir tai, ką jūs norite gauti.
92
 • Iš karto po to, kai jūs išeisite pro duris, jūs pasijausite kur kas geriau.
Pasąmonei šie du dalykai tampa viena visuma. Ir jei įvyksta pirmasis
įvykis – automatiškai įvyksta ir antrasis.
Be to susiejimas su įvykiu, kuris greičiausiai įvyks, veikia kur kas stipriau,
nes čia veikia veiksmų nuoseklumas.
• Jei nori būti visuomet geros formos - sportuok.
Dažniausiai naudojamos konstrukcijos:
• Kai tik
• Po to, kai
• Iš karto, kai
• Jeigu, ... tai
• Kai
• Prieš tai, kai
• Nekreipiant dėmesį į tai, kad

• Tuo metu, kai jūs valysitės dantis, jūs prisiminsite, kažką svarbaus.
• Jei jūs visi atsisėsite, tai mes greičiau visi pradėsime paskaitą.
• Prieš nupirkdami šį daiktą, atidžiai ją apžiūrėkite.
Jei žmogus pradės apžiūrinėti šį daiktą, tai tiesiog automatiškai seka, kad
jis jį vis dėlto užsinorės nupirkti.
• Jei eisi į kambarį, uždaryk langą.
Prielaidą galima padaryti apskritai be siejančių žodžių, tik intonacijos
pagalba : Eisi į kambarį, uždaryk langą.
• Pabudęs ryte jūs prisiminsite, kad šiandiena reikia atnešti ataskaitą.
Čia yra įvykis, kuris būtinai atsitiks – “pabusi ryte” ir tai, kad jūs atnešite
ataskaitą.
• Po to, kai perskaitysite sutartį, pasirašykite apatiniame dešiniajame
kampe.
Tobula įtaiga: perskaitei – pasirašei. Apie tai, kad pasirašydami, jūs
sutinkate su sutarties sąlygomis, tarsi ir neprisimenama.
• Prieš sutikdamas, dar kartelį pagalvok.
Susiejama “pagalvojimas” ir sutikimas.
• Kai išauš rytas, tu prisiminsi mane…
Kiekvieną kartą, kai išauš rytas, tu prisiminsi mane.
• Jei jūs norite medžiagą įsidėmėti dar geriau, tai kitam kartui
atneškite atliktus namų darbus.
Čia jūs susiejate motyvaciją “įsidėmėti medžiagą” dar geriau ir tai, ką jūs
norite gauti: “atnešti padarytus namų darbus”. Įsidėmėkite, kad abu
susiejimo variantai veikia skirtingai: prielaidos yra nukreiptos į pasąmonę,
motyvacija į sąmonę.

2.Priešpastatymas

93
Jeigu priežasties - pasekmės ryšio kategorijoje mes siejome tarpusavyje
du įvykius, tai čia mes jau siejame tarpusavyje du procesus (gal net
vedančius į skirtingas puses) – todėl ir priešpastatymas.
• Kuo daugiau abejonių, tuo lengvesnis pasirinkimas!
Ir nors abejonės neturėtų labai palengvinti pasirinkimą, čia šie dalykai yra
“logiškai” susieti ir vieno didėjimas veda prie kito didėjimo.
Priešpastatyme naudojamas jungtukas :
• Kuo … tuo
Keletas pavyzdžių:
• Kuo labiau jūs išsiblaškote, tuo atidžiau klausotės.
• Kuo atidžiau jūs perskaitysite sutartį, tuo greičiau priimsite
sprendimą.
• Kuo labiau skauda galvą, tuo greičiau skausmas praeina.
• Kuo daugiau laiko tu skirsi mokymuisi, tuo geriau išmanysi tą
dalyką.
• Nuolaidos ! Kuo daugiau jūs išleidžiate, tuo daugiau jūs sutaupote.
• Kuo prekė brangesnė, tuo ji yra geresnė.
Priešpastatyme taip pat galime panaudoti motyvaciją:
• Kuo greičiau jūs pasirašysite sutartį, tuo anksčiau mes pradėsime
prekių pristatymą.
• Kuo sudėtingesnis uždavinys, tuo daugiau pasitenkinimo suteikia jo
išsprendimas.
• Kuo ilgesnis kelias link tikslo, tuo saldesnis pergalės jausmas.

3.Tariamas pasirinkimas
Žodelio “arba” pagalba nesunkiai galima sukurti pasirinkimo iliuziją.
Nesvarbu, kuris variantas bus pasirinktas, svarbu tai, kas stovi už
pasirinkimo variantų. „Visi keliai veda į Romą“, ką jūs nepasirinktumėte.
• Tu pabaigsi darbus dabar ar po pietų?
Daroma prielaida, kad jūs pabaigsite darbus – tik klausimas kada.
• Tu norėtum pradėti įgyvendinti projektą nuo pirmos ar nuo antros
dalies?
Daroma prielaida, kad jūs dirbsite su abiem dalimis – klausimas tik su
kuria pradėsite dirbti pirma.
• Aš nežinau ar tu leisi pokyčiams prasidėti dabar ar po kelių akimirkų.
• Kai dabar ar po kelių akimirkų jūs būsite pasiruošę, galėsite dar
labiau atsipalaiduoti.
• Tu nori paskaičiuoti balansą ar parašyti ataskaitą, prieš pradedant
skambinti klientams?
• Jūs ketinate pirkti skalbimo mašiną ar šaldytuvą?
• Jus norėtumėte pasinerti į transo būseną greitai ar lėtai?
• Jums arbūzą supjaustyti ar pirksite visą?
Turgaus prekeivių mėgiamas klausimas:
94
 • Tai ką jums pasverti?
• Tu į parduotuvę suvaikščiosi iki ar po filmo?
• Tu patvirtinsi savo dalyvavimą šiandiena ar rytoj?
• Kur tu norėtum vykti atostogų: į Ispaniją ar į Kiprą?
Tariamas pasirinkimas nebūtinai formuluojamas klausimo forma, nors
pokalbio metu kur kas patogiau tai daryti būtent taip. Žmogui atrodo, kad
jei jis yra aktyvus, nes atsakinėja į klausimą, vadinasi, jis pats daro
pasirinkimą. Tačiau tariamas pasirinkimas gali būti pateiktas ir teiginio
forma.
• Dabar mūsų produkciją jūs galite įsigyti išfasuotą tiek tiek po 1 kg,
tiek po 0,5 kg.
Tai veikia ne taip stipriai kaip klausimas, bet principas panašus.

4.Klausimai
• Kada tu pas mane užeisi?
Prielaida: žmogus užeis, o jo sąmoningo dėmesio fokusas perkeliamas į
tikslaus laiko aiškinimąsi.
• Kuo jums patinka mūsų restoranas?
Nėra klausimo – ar patinka, yra klausimas „kuo”?
• Kodėl jūs tiek daug laiko skiriate pavaldinių apmokymui?
• Kaip jūs pasiekėte tokią fizinę formą?
• Kur jūs išmokote taip sklandžiai dėstyti savo mintis?
Klausimų kategorijoje naudojamos konstrukcijos:
• Kodėl
• Už ką
• Kokiu tikslu
• Kaip
• Kada
• Kur

5.Suvokimas
Žodžiai: suvokti, žinoti, pastebėti ir panašūs kartais gali padėti sukurti
prielaidas, kurios padeda padaryti pasąmoningą poveikį.
• Tu pastebėjai, kaip tavo megztinis dera prie tavo akių?
Daroma prielaida, kad megztinis tikrai tinka prie akių, tik ar tai buvo
pastebėta.
• Ar tu suvoki, kokią svarbią reikšmę turi tavo straipsnis kompanijai?
Daroma prielaida, kad straipsnis turi didelę reikšmę kompanijai, tik tai
nebuvo pastebėta.
• Dabar jūs dar galite nepastebėti, kiek lengviau jums sekasi naudoti
savo kalboje lingvistines pasąmoninio poveikio priemones.
• Aš nežinau, ar jūs suvokiate, kad jau dabar jas naudojate.
• Įdomu ar jis pastebi, kaip dažnai jis įžeidinėja savo darbuotojus?
95
Sąmoningumo laipsnio aiškinimasis, reiškia, kad kažkas yra, bet tik
neaišku kiek tai yra įsisąmoninta.
• Ar jūs jau įsisąmoninote, kad pradėjote kur kas geriau suprasti
pasąmoninio poveikio būdus?
Numanoma, kad jūs jau suprantate, kas yra pasąmoninio poveikio būdai,
tiesiog dar to sąmoningai nesuvokiate. Sąmonė ieškos atsakymo į
klausimą, o pasąmonei šis supratimas yra kaip ir neginčijamas.
Suvokimo kategorijoje naudojamos šios konstrukcijos:
• Suvokti
• Suprasti
• Žinoti
• Pastebėti
• Atkreipti dėmesį
• Prisiminti
Štai keletas pavyzdžių:
• Jūs pastebite, kad su kiekvienu bandymu jums gaunasi vis geriau ir
geriau?
Aš asmeniškai nežinau, ką konkrečiai jūs ten darote, bet nepriklausomai
nuo atsakymo, jūs daro tai vis geriau, net nežinau palyginus su kuo.
• Ar jūs pastebite vykstančius pokyčius?
Visi jau pastebėjo, kad su jumis kažkas vyksta – kad jūs keičiatės.
Klausimas tame, ar jūs pats pastebėjote tuos pokyčius. Pokyčių gali ir
nebūti, bet jei žmogus pradeda jų ieškoti, tai jis būtinai juos suras. O tai
reiškia, kad jie atsiras.
• O jūs žinote, kad Povilas turi pleiskanų?
Klausimas ne tame, ar Povilas iš tikrųjų turi pleiskanų. Klausimas tame,
ar šį „baisi“ naujiena jau pasiekė jus.
• Ar jūs jau suvokėte visą šių pasąmoninio poveikio priemonių
potencialą?

6.Seka
Seka reiškia, kad yra procesas. Pašnekovo dėmesys perkeliamas į
žingsnių (etapų) eiliškumą, o tai, kad jis tai darys tampa kaip ir savaime
suprantama.
• Koks bus tavo pirmas žingsnis?
Tu jau nusprendei, kad darysi, bet tik nežinia, nuo ko pradėsi.
• Tu pirmiausia skambinsi jam ar man?
Tu tikrai paskambinsi mums abiem – tiesiog nuspręsk, kuriam skambinsi
pirmiausia. Žinoma, čia yra ir „tariamas pasirinkimas“ , bet ir seka yra taip
pat.
• Kam pirmam tu apie tai praneši?
Tu praneši tai, bet tik nežinia, kuriam pirmiausia.
• Kas nori kalbėti kitas?
96
 • Ką darysi po to, kai pakeisi darbą?
Dažniausiai naudojamos konstrukcijos:
• Pirmas
• Antras
• Kitas
• Prieš tai buvęs
• Pirmiausia
• Po to

• Kurią iš užduočių tu norėtum atlikti pirmą?

Daroma prielaida, kad teks atlikti abi užduotis, klausimas tik, kurią užduoti
tu ketintum atlikti pirma.
• Tu lengvai gali pastebėti dar vieną galimybę.
Daroma prielaida, kad galimybių yra ne viena.
• Iš pradžių aš paprašysiu jūsų stebėti, kaip jūs kvėpuojate.
• Jūs galite pasiekti dar gilesnį atsipalaidavimo lygį.
• Aš bijau momento, kai jis vėl man trenks.

7.Vertinimas
• Man patinka, kaip jūs šiandiena gerai atrodote.
Pašnekovo dėmesys perkeliamas į situacijos vertinimą, o pati situacija
pagal nutylėjimą tampa kaip ir teisinga.
Paprastai naudojamos šios vertinamosios konstrukcijos:
• Svarbu
• Reikia
• Keista
• Puiku
• Patinka
• Smalsu
• Erzina
• Stebina
• Abejoju
• Esu įsitikinęs
• Norėčiau
Štai keletas pavyzdžių:
• Visus stebina šio fotoaparato kokybiškumas.
Šio fotoaparato kokybė yra neginčijama. Ir ji tokia neįtikėtina visiems.
• Aš įsitikinęs, kad jūs rytoj ateisite laiku.
Ateisi laiku, niekur nedingsi.
• Norėčiau sprendimus priiminėti taip pat greitai, kaip ir tu.
• Šaunu, kad jūs atkreipėte į tai dėmesį.
• Mane veda iš proto tavo užsispyrimas.
97
 • Mane stebina, kaip ši įmonė įsigudrina viską sugadinti.

8.Laiko naudojimas
„-Ponas prokurore, jūs tikrai manote, kad į visus klausimus galima atsakyti
tik „Taip“ arba „Ne“?
-Taip!
-Tuomet atsakykite, prašom, ar jūs ir toliau rytais mušate savo žmoną?“
Čia dėmesys perkeliamas į tai, kaip procesas vystosi laike (prasideda,
tęsiasi, užsibaigia). O paties proceso buvimas nekvestionuojamas.
• Jūs toliau sveikstate.
Dažniausiai naudojamos konstrukcijos:
• Pradėti
• Tęsti
• Iki pat dabar
• Jau
• Vis dar
Keletas pavyzdžių:
• Jūs jau pradėjote ruošti dokumentus?
Nėra klausimo, ar ruošti dokumentus, yra klausimas ar jau pradėjote, ar
dar ne?
• Ir toliau atidžiai skaitykite šį tekstą.
Prielaida: jūs atidžiai skaitote šį tekstą.
• Jūs vis dar norite nusipirkti šią prekę?
Prielaida: jūs norite nusipirkti šią prekę.
• Jūs jau esate pasiruošę?
Prielaida: vienaip ar kitaip, bet jūs pasiruošite.
• Iki šiol mes spėdavome.
Prielaida: mes visada įsipaišydavome į terminus.
• Mes galėtume pasiūlyti jums papildomas nuolaidas.
Prielaida: mes jau kažką esame pasiūlę.

Suvestinė lentelė

Lingvistinio Konstrukcijos Pavyzdžiai

poveikio būdas.
1.Priežasties • Kai tik Tuo metu, kai jūs valysitės
pasekmės ryšys. • Po to, kai dantis, jūs prisiminsite, kažką
Pageidaujamas • Iš karto, kai svarbaus.
rezultatas • Jeigu, ... tai Jei jūs visi atsisėsite, tai mes
siejamas su tuo, • Kai greičiau visi pradėsime
kas vyksta arba • Prieš tai, kai paskaitą.
turi atsitikti. • Nekreipiant
dėmesį į tai, kad
98
2.Priešpastatymas. • Kuo ... tuo ... Kuo labiau jūs išsiblaškote,
Pageidaujamas tuo atidžiau jūs klausotės.
procesas Kuo atidžiau jūs perskaitysite
siejamas su tuo, sutartį, tuo greičiau jūs
kas vyksta arba priimsite sprendimą.
turi atsitikti.
3.Tariamas • Ketinate ... ar Jūs ketinate pirkti skalbimo
pasirinkimas. ...? mašiną ar šaldytuvą?
Dėmesio Jus norėtumėte pasinerti į
perkėlimas į transo būseną greitai ar
pasirinkimą. lėtai?
4.Klausimai. • Kodėl Kada tu pas mane užeisi?
Dėmesio • Už ką Kodėl jums patinka mūsų
perkėlimas į • Kokiu tikslu restoranas?
proceso • Kaip
aplinkybes. • Kada
• Kur
5.Suvokimas. • Suvokti Jūs suprantate, kad su
Dėmesio • Suprasti kiekvienu kartu pas jus
perkeliamas į • Žinoti gaunasi vis geriau ir geriau?
įsisąmoninimą. • Pastebėti Ar jūs pastebite vykstančius
• Atkreipti dėmesį pokyčius?
• Prisiminti
6.Seka. Dėmesio • Pirmas Kas nori kalbėti kitas?
perkėlimas į • Antras Ką darysi po to, kai pakeisi
proceso žingsnius. • Kitas darbą?
• Prieš tai buvęs
• Pirmiausia
• Po to
7.Vertinimas. • Svarbu Man patinka, kaip jūs
Dėmesys • Reikia šiandiena gerai atrodote.
perkeliamas į • Keista Visus stebina šio
išorinį situacijos • Puiku fotoaparato kokybė.
vertinimą. • Patinka
• Smalsu
• Erzina
• Stebina
• Abejoju
• Esu įsitikinęs
• Norėčiau
8.Laiko • Pradėti Jūs jau pradėjote ruošti
naudojimas. • Tęsti dokumentus?
99
Dėmesys • Iki pat dabar Ir toliau atidžiai skaitykite šį
perkeliamas į • Jau tekstą.
proceso dinamiką. • Vis dar

100
 18. Naujasis NLP kodas ir žaidimas
“Abėcėlė”
Kas yra Naujas NLP kodas

Naujasis NLP kodas (NK NLP) atsirado 1983

metais, praėjus maždaug dešimčiai metų po
paties NLP atsiradimo. Naujasis NLP kodas
neišsivystė kaip savarankiška kryptis, nors
atskiri jo elementai dažnai pristatomi tiek NLP
Praktiko, tiek NLP Meistro kursuose. Taip
atsitiko veikiausiai todėl, kad NLP “vartotojai” NLP daugiau suvokia kaip
instrumentą skirtą naudoti pirmiausia kitų žmonių atžvilgiu.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje klasikinio NLP kūrėjai Ričardas
Bandleris ir Džonas Grinderis pastebėjo, kad žmonės, sėkmingai NLP
pagalba sprendžiantys kitų žmonių problemas, minimaliai NLP naudoja
savo pačių klausimų sprendimui. Tai paskatino NLP kūrėjus peržiūrėti jų
sukurtą NLP sistemą. Prie šito prisidėjo dar ir tai, kad Ričardo ir Džono
keliai tuo metu išsiskyrė ir jie pajudėjo skirtingomis kryptimis. Ilgainiui
Ričardas Bandleris sukūrė DHL (Desing of Human Engineering), o
Džonas Grinderis kartu su Džudit Delozje - Naująjį NLP kodą. Naujasis
NLP kodas kaip tik ir fokusavosi į savo problemų ir uždavinių sprendimą.

Naujojo NLP kodo technologijos

Pagrindinis Naujojo NLP kodo ypatumas yra tai, kad jo kuriami pokyčiai
(pasirenkant naujus būsenas, resursus ir elgesio modelius) vyksta
pasąmonėje. Šios koncepcijos pagrindas yra pasitikėjimas pasąmone ir
panaudojimas jos galimybėmis, kurių neturi mūsų sąmoningoji
asmenybės dalis. Pagrindinis Naujojo kodo uždavinys individo tobulėjimo
kelyje yra sąmonės ir pasąmonės integracija, darnios sąmonės ir
pasąmonės komandos sukūrimas. Džonas Grinderis šiai sintezei
iliustruoti naudoja raitelio ir žirgo metaforą. Šioje komandoje raitelis
pasirenka judėjimo kryptį, pasitiki žirgu ir retkarčiais koreguoja kryptį. Ko
neturėtų daryti raitelis, tai bandyti rankomis kilnoti žirgo kojas, rodant jam,
kaip reikia joti šia kryptimi.
Džonas Grinderis įvedė Aukšto Efektyvumo Būsenos (High Performance
State) sąvoką. Šioje būsenoje žmogus sąmoningai neieško uždavinio
sprendimo, o lieka spontaniškas, ir leidžia sprendimui pačiam ateiti iš
pasąmonės.
Kaip rodo specialiai atlikti tyrimai, visi pasąmonėje priimti sprendimai,
(gauti Aukštos Efektyvumo Būsenos dėka), yra efektyvesni nei
sąmoningai priimti sprendimai ir kur kas ekologiškesni vertinant
sisteminiu požiūriu.
101
Aukštą Efektyvumo Būseną (AEB) galima pasiekti naudojant specialias
kvėpavimo praktikas arba Naujojo NLP kodo žaidimus. Naujojo NLP kodo
žaidimų ypatumas yra tame, kad aktyvuojami abudu smegenų pusrutuliai
ir panaudojami visi suvokimo kanalai. Keli lygiagrečiai vykstantys
procesai, ritmas ir galimybė varijuoti užduočių sudėtingumu sudaro
prielaidas pasiekti Aukštą Efektyvumo Būseną.
Naujojo NLP kodo žaidimai leidžia žmogui greičiau ir tiksliau įeiti į AEB.
Nuolatinis praktikavimasis leidžia šią būseną pasiekti ir kitomis, kur kas
paprastesnėmis priemonėmis.
Tačiau Naujasis NLP kodas neapsiriboja tik sinergijos tarp sąmonės ir
pasąmonės kūrimu ir darbu su būsenomis. Naujas NLP kodas padeda
žengti už supratimo apie žmogaus galimybes ribų ir gauti prieigą prie
milžiniško mūsų protinių galimybių potencialo.

Naujojo NLP kodo žaidimai

Naujojo NLP kodo žaidimai yra praktikos, padedančios įeiti į Aukštą
Efektyvumo būseną. Tuomet klasikinio NLP priemonių pagalba šią
būseną galima pernešti į problemines realaus gyvenimo situacijas. AEB
dar kartais yra vadinamai srauto būsena arba nežinojimo būsena būdinga
- pristabdytas vidinis dialogas, minimalus raumenų tonusas,
sinchronizuotas periferinis ir fokusuotas regėjimas.
Bandymai su encefalografu parodė, kad Naujojo NLP kodo žaidimų metu
patyrusiems žaidėjams aktyvuojasi smegenų teta ritmas, kuris yra
būdingas ribinei (tarp sapno ir realybės) būsenai. Tokia pat būsena
naudojama daugelyje dvasinio ir asmenybinio ugdymo mokyklų ir atrodo,
kad Naujojo NLP kodp žaidimai yra vienas iš trumpesnių ir paprastesnių
kelių sužadinti šią būseną.
Iš pradžių Naujojo NLP kodo žaidimai užima vidutiniškai apie 12-15 min.
Patyrusiems žaidėjams jau užtenka 5-10 min. Tai bet kokiu atveju mažiau,
nei 30-60 min įprastos meditacijos metu. Be to žaidimo metu yra būtina
palaikyti nuolatinį kontaktą su išoriniu pasauliu – o tai reiškia, kad tuomet
daug paprasčiau išlaikyti dėmesį ir nesiblaškyti.
Džonas Grinderis sukūrė pirmuosius Naujojo NLP kodo žaidimus
“Abėcėlė” ir “NASA”. Jie tapo klasika ir yra dėstomi bemaž kiekviename
Naujojo Kodo seminare. Be to Džonas Grinderis paskelbė principus,
kuriais remiantis turi būti konstruojami tokio tipo žaidimai. Tai paskatino
kurti naujus ir dar įdomesnius žaidimus. Rusijos NLP specialistai sukūrė
tokius žaidimus kaip “Maskva – Amsterdamas”, “”Plojimai pažengusiems”.

Naujojo NLP kodo žaidimams keliami reikalavimai:

1.Naudojami abudu smegenų pusrutuliai. Žaidėjas turi atlikti veiksmus,
kurie reikalauja vienu metu arba paeiliui pajungti abudu smegenų
pusrutulius. Pavyzdžiui: naudoti tiek kairę, tiek dešinę kūno puses, vykdyti
matematinius skaičiavimus ir dainuoti tuo pačiu metu.
102
2.Visos reprezentacinės sistemos (vizualinė, audialinė ir kinestetinė) turi
būti naudojamos ne tik priimant informaciją iš išorinio pasaulio, bet ir
reaguojant į jį. Žaidėjas turi ne tik pamatyti, išgirsti ir pajusti bet ir
atitinkamai ir reaguoti į tai: atlikti judesius, kalbėti ar skleisti kitus garsus.
3.Vienu metu vykstantys procesai. Skirtingų pusrutulių ir skirtingų sistemų
valdomų veiksmų panaudojimas vienu metu. Pavyzdžiui teksto sakymas
ir judesiai rankomis.
4. Ritmiškumas. Žaidėjas turi palaikyti nuolatinį judesių ir kvėpavimo
ritmą. Ritmas gali būti palaikomas ritmiška muzika, metronomu, savo
judesiais ar balsu.
5. Atpalaiduotas raumenų tonusas. Žaidimo metu žaidėjas turi sekti, kad
raumenų tonusas būtų minimalus.
6.Galimybė keisti mastelį. Jei žaidimas tampa per lengvas ar per
sudėtingas, turi būti galimybė proporcingai žaidimą daryti sudėtingesniu
arba paprastesniu.

Žaidimas “Abėcėlė”

Žaidimas “Abėcėlė” yra vienas žinomiausių Naujojo NLP kodo žaidimų.

„Abėcėlė“ – nesąmoningo perprogramavimo technika. Jis leidžia
transformuoti įvairius ribojančius įsitikinimus, įprastinius automatinio
reagavimo būdus. Tai gali būti nepageidaujamas kažkokiose situacijose
elgesys, baimės, žalingi įpročiai, nemalonūs prisiminimai, ribojantys
įsitikinimai. Šią techniką galima naudoti kaip kūrybiško mąstymo
skatinimo techniką, sudėtingų uždavinių sprendimo būdą.
Šią techniką pradžioje geriau daryti su patyrusiu treneriu, kuris stebi jūsų
būseną ir reikalui esant koteguoja ar duoda grįžtamąjį ryšį. Nesant
išoriniam pagalbininkui teks pačiam stebėti savo vidinę būseną ir jos
pokyčius.
Žaidimas yra sudėtinė Naujojo NLP kodo keturių žingsnių modelio .

Žingsnis 0. Žaidimo priemonių paruošimas.

Žaidimui yra reikalinga speciali lentelė su raidėmis. Galima naudoti šią:

A B C D E
K D A K K
F G H I J
A D K A D
K L M N O

103
 D A K D D
P R S T U
K A D A K
V Z X Y W
D D A K D

Jūs taip pat galite sukurti analogišką lentelę savarankiškai. “Abėcėlės”

žaidimo raidžių lentelė turi atitikti šiuos reikalavimus:
• Lentelėje 5-6 kolonėlės ir tiek pat eilučių,
• Kiekviename langelyje po dvi raides viena virš kitos.
Viršutinės raidės yra abėcėlės raidės eilės tvarka, apatinės raidės –
simbolizuoja Kairę (K), Dešinę (D) arba Abi tuo pat metu (A). Apatinės
raidės išdėstytos atsitiktine tvarka, išskyrus tai, kad raidė “K” turi būti
po “D”, raidė “D” turi būti po “K”. Raidės turi niekuo nesiskirti viena nuo
kitos – nei spalva, nei dydžiu, nei šriftu.
Lentelė turi būti akių lygyje tokiu atstumu, kad gerai matytumėte raides.

1.Spręstinos užduoties pasirikimas.

Tai gali būti situacija, kuria esate nepatenkintas, kurią norite išspręsti.
Svarbu, kad pasirinktumėte konkretų kontekstą – darbas, šeima, gatvė –
kurioje ši situacija iškyla arba gali iškilti ateityje.
2.Asocijavimasis su situacija.
Pasirinkite vietą kambaryje tokiu būdu, kad žaidimo lentelė būtų tiesiai
jums prieš akis. Dabar jums reikia “įeiti“ į spręstinos užduoties situaciją.
Jūsų kūno padėtis tokia, kaip būna, kai jūs esate ten. Jei jūs ten sėdite –
tai atsisėskite, jei stovite – atsistokite. Kaip įmanoma aiškiau
įsivaizduokite tai, kas vyksta jūsų pasirinktoje situacijoje. Prisiminkite
viską su menkiausiomis smulkmenomis. Išgyvenkite šią situaciją tiesiog
dabar : pamatykite tai, ką tuomet matėte – įsivaizduokite šį paveikslą didelį
ir ryškų, jei ten kažkas vyksta – įsivaizduokite kaip situacija rutuliojasi.
Tuomet pridėkite garsą – išgirskite tai, ką jūs girdėjote ir tai, ką kalbėjote
pats sau viduje. Pajauskite viską, ką pergyvenote, tegul tai būna net ir
nemalonūs išgyvenimai, būdingi šiam momentui ir atkreipkite dėmesį į tai,
kas vyksta su jūsų kūnu: kokie raumenys įsitempia, ar yra kažkur vidinis
judėjimas, drebulys ir t.t.
Pavyzdžiui, jūs norite suvaldyti nerimą viešojo kalbėjimo metu.
Prisiminkite tipinę viešo kalbėjimo prieš auditoriją situaciją. Kokią jūs
matote sale, žiūrovus, ką jūs girdite, ką jūs kalbate sau ir kitiems?
Pastebėkite, kokie jūsų tuo metu yra pojūčiai kūne.
3.Žaidimas.
104
Pasitraukite iš tos vietos. Nusimeskite savo dabartinę būseną,
nusikratykite, ištieskite pečius, pakeiskite kvėpavimo ritmą. Prieikite prie
lentelės ir pradėkite žaidimą.
Žaidimo taisyklės:
Skaitykite garsiai (kad girdėtumėte pats save) viršutines raides eilės
tvarka (A,B,C ir t.t.). Priklausomai nuo to, kokia raidė yra apačioje, K, D ar
A, tuo pat metu kelkite, sulenkdamas per alkūne 90 laipsnių kampu Kairę,
Dešinę arba Abi rankas kartu.
Kai apsiprasite su žaidimu – pradėkite žaidimą sunkinti. Kelkite ne tik
ranką bet ir priešingą koją: D – kairė koja, K – dešinė koja, A – pašokti
(bet iš tikrųjų pašokti! Tai svarbu). Palaipsniui jūs pastebėsite, kaip jūsų
būsena pradeda keistis. Kuo labiau apsiprantate su žaidimu tuo labiau
didinkite greitį.
Jei suklystate, žaidimą tęskite toliau. Negrįžkite į pradžią.
Taip pažaiskite kelias minutes. Po to darykite tą patį, tik skaitykite lentelę
atvirkštine tvarka nuo pabaigos į pradžią. Po kelių minučių pradedate
kilnoti priešingą koją ir šokinėti.
Dvi minutės – yra pakankamas laikas apsiprasti su žaidimu.
Kokias būsenas mes siekiame sužadinti žaidimo metu?
Žaidimo tikslas sukurti Aukšto Efektyvumo Būseną. Šiai būsenai būdinga:
- Minimali raumenų įtampa, tonuso ir atsipalaidavimo derinys, gera
laikysena, judesių gracija,
- Pasitikėjimas savimi, prisikrovimas energija,
- Entuziazmas dėl paties žaidimo, įsitraukimas į procesą,
- Pozityvus požiūris į klaidas,
- Atvirumas netikėtumams, nepriklausomai nuo to, kokia bus kita raidė ir
kiek jūs esate pasiruošęs sureaguoti.
Tai “žaidžiančios katės” būsena, labai lanksti, atsipalaidavusi, bet tuo
pačiu kupina energijos. Pasistenkite atsipalaiduoti kiek įmanoma labiau,
tuo pat metu išsaugodami aukštą energijos lygį. Laikykite pečius kiek
atitrauktus atgal, kvėpuokite tolygiai, judėkite ritmingai, grakščiai ir
tolygiai. Jei pastebite susierzinimą, tai reiškia, kad rezultatas jums rūpi per
daug. Turėkite omenyje, kad tai tiesiog žaidimas, leiskite sau klysti, bet
stenkitės, kad klaidų būtų vis mažiau ir mažiau.
Ši būsena yra labai artima srauto būsenai. Jei žaidimas jums tampa per
daug sudėtingas ir jums nelabai sekasi – supaprastinkite užduotį. Jūsų
tikslas – palaikyti žaidimo sudėtingumą tokiame lygyje, kad jums nebūtų
lengva, kad būtų tam tikras iššūkis, bet apskritai jums viskas gaunasi, jūs
sėkmingas ir patenkintas savimi. Būtent šioje būsenoje jums tampa
prieinami galingi nespecifiniai resursai, naudingi praktiškai bet kurioje
situacijoje.
Žaiskite žaidimą 12-15 min. Patyrusiems žaidėjams gali užtekti 5-10
minučių. Pasiekę reikiamą būseną baikite pratimą. Jei esate su treneriu,

105
tai treneris yra atsakingas už tai, kad pastebėti, kada yra pasiektas
būsenos pikas ir kada yra tinkamas momentas išeiti iš žaidimo.
Net ir patyrę žaidėjai ne visuomet sugeba tiksliai nukalibruoti, kada yra
pasiekiama pikinė būsena. Dažnai po piko seka nedidelis smuktelėjimas
ir po jo išeinama į stabilų plato – kas irgi yra geras momentas išėjimui iš
žaidimo. Vidutinis laikas tarp piko ir sugebėjimo suprasti, kad geriau jau
nebus yra maždaug viena minutė. Geras kriterijus išėjimui iš žaidimo gali
būti tai, kad pastebite, kad pamiršote raides, t.y., jūs žiūrite į raides, bet
negalite suprasti, kaip jos vadinasi ir ką reikia sakyti.
4. Grįžimas į situaciją.
Grįžkite į tą vietą, kur jūs buvote asocijuotas su sprestina situacija.
Prisiminkite, kaip tai buvo. Gali būti, kad jūs nesugebėsite iš karto to
padaryti ir jums prireiks laiko ir valios pastangų. Stenkitės iš visų jėgų –
tai labai svarbu. Pradėkite nuo vaizdinio, po to įjunkite garsą ir vidinį
dialogą, po to atkreipkite dėmesį į kinestetinius pojūčius. Šiame etape
stipri negatyvi būsena turi susimaišyti su stipria pozityvia. To pasekoje
bendra būsena pagerėja. Įsisąmoninkite įvykusį pokytį. Kas pasikeitė
vaizdelyje, garsuose, pojūčiuose?

Žaidimo komentarai
Jei jūs pastebėsite, kad jūsų požiūris į situaciją pasidarė ne teigiamas, o
tik neutralus, ir tai jūsų netenkina, tai gali reikšti, kad jūs praėjote tik
pirmąją fazę – stiprių neigiamų emocijų pašalinimą. Padirbėkite su šia
situacija dar ir dar kartą. Kiekvieną kartą situacija darysis vis geresnė ir
geresnė. Daugkartinis pratimo kartojimas su ta pačia situacija, kuri darosi
vis geresnė ir yra normali praktika. Idealiu atveju jums reikia pasiekti
būseną, kai sąmoningai jus pilnai tenkins pasiektas rezultatas.
Jei jūs nepastebėjote jokių esminių pokyčių, vadinasi jūs negavote
žaidimo metu kokybiškos būsenos. Galite pamėginti praktikuotis toliau,
atkreipę ypatingą dėmesį į reikiamos būsenos charakteristikas. Galite
kreiptis į patyrusį Naujojo NLP kodo trenerį ir sudalyvauti specialiame
seminare.
Jei jūs pastebėjote, kad per keletą dienų žaidimo efektas pradingsta ir
negatyvios emocijos vėl sugrįžta, greičiausiai jums reikia padirbėti su
platesniu kontekstu. Pavyzdžiui, jei jūs be jokių rezultatų mėginate
susitvarkyti su stresinėmis situacijomis darbe, kurios jus vis persekioja, tai
galima savęs paklausti: o ar aš apskritai noriu čia dirbti? Jeigu jūs
užstrigote netinkamoje vietoje su blogu viršininku, tai dalinių klausimų
sprendimas vargiai ar padės. Tačiau “Abėcėlės” pratimą jūs galite
panaudoti gauti atsakymui į klausimą “kokį kitą darbą man pasirinkti?”
Reguliarus šios technikos atlikimas padės jums rimtai pagerinti jūsų
gyvenimo kokybę. Vidutinis praktikavimosi skaičius reikiamas geros
formos palaikymui yra 2-3 kartai per savaitę.

106
 19. NLP terminų žodynėlis
NLP (neurolingvistinio programavimo)
teorijoje kaip ir kiekvienoje mokslo sistemoje
per keletą raidos dešimtmečių susiformavo
sava specifinė terminologija. Įvairių NLP
terminų žodynėlių, siauresnių ar išsamesnių,
galima rasti internete tiek anglų, tiek rusų,
tiek kitomis kalbomis. Čia išsamiausias
pagrindinių NLP terminų žodynėlis lietuvių
kalba.

Akių judesių raktai (Eye Accessing Keys) – nesąmoningi akių judesiai,

parodantys, kokia reprezentacinė sistema yra šiuo metu yra naudojama –
vizualinė, audialinė ar kinestetinė. Iš akių judesių taip pat galima spręsti
žmogus prisimena ar konstruoja naują patirtį.
Aptaimas (Uptime) – transo būsena, kurioje visas dėmesys ir jausmai yra
nukreipti į išorę.
Asmenybės redagavimas (Personal Editing) – vidinės būsenos ar
proceso pakeitimas, veikiant išorinius žmogaus elgsenos požymius.
Asociacija (Association) – būdas išgyventi patirtį, kai stebintysis
pasineria į situaciją ir mato ją iš vidaus tarsi pirmuoju asmeniu, girdi ir
jaučia viską, kas jam darosi. Priešinga būsena – disociacija.
Atspindėjimas (Mirroring) – prisiderinimas prie išorinių kito žmogaus
elgsenos parametrų. Atspindėjimas padeda sukurti raporto būseną.
Atspindėjimas, kryžminis (Crossover Mirroring) – prisiderinimas vienu
savo elgsenos parametru prie pašnekovo kito elgsenos parametro,
pavyzdžiui, savo rankų judesiais atkartojame pašnekovo kalbos tempą.
Atspindėjimas, tiesioginis (Direct Mirroring) – to paties kaip ir partnerio
elgsenos parametro atkartojimas. Pavyzdžiui, prisiderinimas prie
pašnekovo kvėpavimo, ritmo arba gestų.
Audialinis (Auditory) – susijęs su klausa (viena iš reprezentacinių
sistemų).
Audialinis digitalinis (Audio Digital) – susijęs su kalba, tiek išorine, tiek
vidine (vidinis dialogas).
Būsena – mūsų jausmai ir nuotaika. Neurologinių ir fizinių procesų
visuma, esanti kiekviename individe bet kokiu laiko momentu. Būsena,
kurioje esame, daro įtaką mūsų gebėjimams ir patirties interpretavimui.
Dauntaimas (Downtime) – lengvo transo būsena, kai visas jūsų dėmesys
yra nukreiptas vidun, į jūsų mintis ir pojūčius.
Disociacija (Dissociation) – būdas išgyventi patirtį, stebint įvykius tarsi iš
šalies trečiuoju asmeniu, kai stebėtojas mato, kaip jis pats veikia toje
situacijoje, vertina savo ir aplinkinių elgesį. Priešinga būsena asociacijai.
107
Ekologija (Ecology) – asmens ir jį supančios aplinkos tarpusavio santykių
visuma. Vartojamas ir vidinės ekologijos terminas: santykių harmonija
(balansas) tarp asmenybės ir jos minčių, elgesio, sugebėjimų, vertybių
sistemos ir įsitikinimų. Sistemos elementų dinamiškas balansas.
Ekologinis patikrinimas (Ecology Check) – patikrinimas ar visi
numatomi pokyčiai tinka žmogui (arba sistemai), ar atitinka jo vidinę
ekologiją. Būtina bet kurios NLP technikos dalis.
Gustatorinis (Gustatory) – skonio, priklausantis nuo skonio. Sudedamoji
Kinestetinės reprezentacijos dalis.
Inkaras (Anchors) – patvarus, nuo nesąmoningas ryšys tarp vidinės
būsenos ir / arba proceso bei išorinių stimulų. Daugeliu atveju atsiranda ir
veikia savaimingai, bet gali būti sukurtas ir naudojamas sąmoningai.
Egzistuoja visų modalumų inkarai, pavyzdžiui, spalva (V), melodija arba
tonas (A), prisilietimas arba kvapas (K), žodis (Ad).
Inkarų kolapsas (Collapsing Anchors) – inkarų keitimo technika, kai
vienu metu naudojami du visiškai skirtingi inkarai (teigiamas ir neigiamas).
Kalibravimas (Calibration) – vidinės būsenos nuskaitymas pagal
išorinius požymius, pavyzdžiui, pagal gestus, mimiką, kvėpavimą ar veido
odos spalvą. Taip pat – sugebėjimas matyti, girdėti ir jausti skirtumą tarp
dviejų labai arti vienas kito esančių stimulų.
Ketinimas – giluminis bet kokios elgsenos tikslas.
Kinestetinis (Kinesthetic) – jausminis, suvokiamas ir jaučiamas kūnu
(viena iš reprezentacinių sistemų). Kinestetika skirstoma į taktilinius
potyrius (atsirandančius liečiant), kūno pojūčius (pavyzdžiui, pusiausvyros
jausmą), ir emocijas, išgyvenimus (baimę, melą, apatiją, įkvėpimą…).
Kinestetikai taip pat priklauso skonis ir kvapas.
Kongruentumas. Plačiąja prasme – atitikimas tarp žmogaus
deklaruojamų vertybių ir jo faktinio gyvenimo būdo. Siaurąja prasme –
atitikimas tarp to, ką žmogus sako žodžiais ir to, apie ką byloja kūno kalba,
balso intonacijos ir panašiai. Tyrimai rodo, kad neverbaliniai signalai
perduoda penkis kartus daugiau informacijos, nei verbaliniai, ir jei
informacijos srautai nekongruentūs (prieštarauja tarpusavyje) žmonės
labiau pasitiki neverbaline informacija.
Kontekstas – situacijų, kurias vienija tam tikri parametrai, rinkinys.
Pavyzdžiui: darbas, šeima, poilsis, susipažinimas gatvėje, rytiniai ritualai,
knygos skaitymas…
Laiko juosta – būdas, kuriuo mes išsaugome vaizdinę, garsinę ir
kinestetinę informaciją apie praeitį, dabartį ir ateitį.
Metafora – Tai istorija, analogija, alegorija, kai situaciją ar reiškinį
apibūdiname kaip kažką kitą. Paprastai metafora atlieka netiesioginio
palyginimo funkciją.
Modalumas (Modalities) – tas pats, kas ir reprezentacinė sistema. Gali
būti vizualinis, audialinis ar kinestetinis.

108
Modelis (pasaulio) (Model) – konkretaus žmogaus unikalus pasaulio
įsivaizdavimas, jo kūrimas, remiantis individualiu suvokimu ir patirtimi.
Nesąmoninga (Unconscious) – vidiniai procesai, kurių žmogus
neįsisąmonina, sąmoningai nekontroliuojami procesai.
Neuro lingvistinis programavimas (Neuro-Linguistic Programming) –
tai savarankiška žinių sritis, nagrinėjanti subjektyviąją žmogaus gebėjimų
struktūrą, jo minčių ir poelgių strategijas, šių strategijų modeliavimą ir
sėkmingą jų įvaldymą.
Neverbalinis (Non-verbal) – nepasireiškiantis kalba, stebimas ir
patiriamas jausmais, be žodžių (pavyzdžiui, veido odos spalva,
kvėpavimas, akių judesiai).
Nominalizacija – meta-modelio komponentas. Lingvistinis terminas,
reiškiantis veiksmažodžio sudaiktavardinimą. Pvz.: “kalbėjimas”,
“tylėjimas”, “mėgdžiojimas” ir pan.
Olfaktorinis (Olfactory) – susijęs su kvapu (uosle), kinestetinės
reprezentacinės sistemos dalis.
Pasaulio modelis (realybės žemėlapis) – unikalus kiekvieno žmogaus
pasaulio įsivaizdavimas, pagrįstas individualiais pojūčiais ir patirtimi.
Paternas – nuolat besikartojantis elgsenos elementas.
Predikatai (Predicates) – žodžiai, apibūdinantys tam tikrą reprezentacinę
sistemą arba modalumą (“ryšku”, “garsu”, “slėgti”). Paprastai, (bet ne
būtinai) būdvardžiai, prieveiksmiai ir veiksmažodžiai.
Presupozicija (Presupposition) – paslėptas, numanomas tvirtinimas
kalbant ar komunikuojant, kuris turėtų būti tiesa, kad bendravimas būtų
prasmingas.
Presupozicijos (pagrindinės) (Basic Presuppositions of NLP) – NLP
“aksiomų”, kuriomis verta tikėti, rinkinys.
1. Žemėlapis – nėra teritorija.
2. Sąmonė ir kūnas – vienos sistemos dalys.
3. Visa mūsų gyvenimiška patirtis užkoduota nervų sistemoje.
4. Subjektyvią patirtį galima išskaidyti į vaizdus, garsus, pojūčius, skonį ir
kvapus.
5. Komunikacijos prasmė – reakcijoje, kurią ji iššaukia.
6. Nėra pralaimėjimų – yra tik atgalinis ryšys.
7. Bet kokio elgesio priežastis yra pozityvūs ketinimai, ir jie yra susiję su
pirmine aplinka.
8. Bet koks poelgis – tai geriausias pasirinkimas iš tuo metu galimų
alternatyvų.
9. Kiekvienas turi visus jam reikalingus resursus.
10.Visata – draugiška ir pilna resursų aplinka.
Prisiderinimas (Pacing) – išorinių ir vidinių elgsenos parametrų
pakeitimas, siekiant raporto būsenos.
Prisiderinimas prie ateities (Future Pacing) – žingsnis į ateitį. Būsimojo
elgesio repetavimas, siekiant, kad taip elgtis ateityje būtų galima
109
automatiškai (be sąmoningų pastangų). Kartu su ekologiniu patikrinimu
yra daugelio NLP technikų sudėtinė dalis.
Raportas (Rapport) – dinaminė tarpusavio pasitikėjimo, supratimo,
bendradarbiavimo ir harmonijos būsena.
Refreimingas (Reframing) – prasmės arba požiūrio į ką nors pakeitimas
keičiant “rėmelį”, kito požiūrio taško pasirinkimas. Pati situacija lieka
nepakitusi. Išskiriamos dvi refreimingo rūšys – konteksto ir prasmės.
Refreimingas (konteksto) – refreimingo tipas, kai elgsenos vertinimas
pasikeičia perkėlus šį elgesį į kitą situaciją. Pavyzdžiui: agresyvumas
puikiai praverčia sporto varžybose (sportinis pyktis).
Refreimingas (turinio) – refreimingo tipas, kuomet keičiama pati
situacijos vertinimo prasmė, paprastai iš negatyvaus vertinimo keičiasi į
pozityvų. Pavyzdžiui: kažkas tai gali pavadinti polinkiu meluoti, nesakyti
tiesos, o galima tai pavadinti diplomatiškumu.
Reprezentacinė sistema (Representational System) – vienas iš
pagrindinių būdų koduoti (pateikti, reprezentuoti) smegenyse informaciją.
Yra vizualinė (V), audialinė (A) ir kinestetinė (K) reprezentacinės sistemos
(modalumai).
Resursas – viskas, kas gali pasitarnauti tikslo pasiekimui: būsenos,
mintys, strategijos, sugebėjimai, išgyvenimai, žmonės, įvykiai, daiktai…
Resursinė būsena – tai tokia būsena, kurioje mes turime didžiausią
elgsenos variantų pasirinkimą.
Sąmoningai (Conscious) – visi žmogaus tam tikru momentu sąmoningai
suvokiami procesai.
Sensorinis akivaizdumas – akivaizdūs požymiai, kuriuos jūs pastebite ir
kuriuos gali patikrinti kiti žmonės. Pavyzdžiui: galva nežymiai palenkta
dešinėn, balsas žemas, akys nukreiptos į šoną. Priešingas pavyzdys būtų:
“ji atrodo sutrikusi”. Tai jau yra vertinimas ir priklauso nuo asmeninės
stebinčiojo patirties, kitais žodžiais tariant, jo žemėlapio.
Sensorinis jautrumas – gebėjimas pamatyti, išgirsti ir pajausti
menkiausius skirtumus tarp panašių sensorinių signalų.
Sinestezija – procesas, kurio metu vienos reprezentacinės sistemos
submodalumai stipriai persipina su kitos reprezentacinės sistemos
submodalumais. Dalį tokių persidengimų sąlygoja fiziologiniai ir kultūriniai
faktoriai, o dalį – asmeninis patyrimas ir gyvenimiška individo patirtis.
Pavyzdžiui, karštis / šaltis apibūdinami raudona / mėlyna spalva. Iš dviejų
vienodo svorio kamuolių lengvesnis atrodys tas, kuris yra didesnis. Taip
pat yra žinomi tokie žodžių deriniai – “lengva / sunki muzika”, “šaltos /
šiltos spalvos”, “sunkūs prisiminimai”.
Strategija (Strategy) – nuosekli minčių ar veiksmų eiga, siekiant kokio
nors tikslo.
Submodalumai (Sub-modalities) – reprezentacinių sistemų
charakteristikos. Vizualinės repsistemos submodalumai – vaizdo dydis,
atstumas, spalvos, dinamiškumas ir kt.
110
Suvokimo filtrai – svarbiausi informacijos išskyrimo būdai. Suvokimo
filtrai suformuoją unikalius pasaulio suvokimo žemėlapius. Suvokimo
filtrams priskiriami suvokimo kanalai, metaprogramos, įsitikinimai ir pan.
Suvokimo signalai (Accessing Cues) – verbaliniai ir neverbaliniai
požymiai, nurodantys, kokia reprezentacinė sistema yra naudojama.
Transas – pakitusi sąmonės būsena. Transas gali būti įvairaus gylio ir
varijuoja nuo visiško budrumo iki miego būsenos.
Trigeris – tai stimulas iš išorinio pasaulio, kuris automatiškai iššaukia
reakciją, nulemtą žmogaus sąlyginiais refleksais. Trigerio įdiegimas
suteikia galimybę automatiškai „paleisti“ norimą būseną be jokių
sąmoningų pastangų.
Vedimas (Leading) – savo elgsenos keitimas raporto būsenoje, siekiant
pakeisti kito žmogaus ar žmonių grupės būseną ar elgseną.
VAK (V + A + K) – Vizualiniai + Audialiniai + Kinestetiniai. (Visual +
Auditory + Kinesthetic). Realios ir įsivaizduojamos patirties aprašymas
“smegenų kalba”. Viskas, ką šiuo metu žmogus mato, girdi ir jaučia – ir
išoriškai, ir vidumi.
Verbalinis (Verbal) – pasireiškiantis kalba (naudojant žodžius).
Vizualinis (Visual) – susijęs su regėjimu (viena iš reprezentacinių
sistemų).

111
 20. Istorija apie skirtumą tarp
psichoanalizės ir NLP
Į konsultaciją pas psichoanalitiką ateina
apsiverkusi moteris.
- Daktare, padėkite. Aš susapnavau tokį
baisų sapną...
- Na gi, ir ką būtent jūs susapnavote, -
klausia daktaras.
- Susapnavau, kad aš einu koridoriumi. Aš
einu, einu, o jis vis nesibaigia ir nesibaigia.
Man baisu ir būtinai reikia iš jo ištrūkti... –
moteris apsipila ašaromis.
- Liaukitės verkusi, - ramina ją daktaras. – Kas gi buvo toliau?
- O paskui aš prieinu duris. Paimu už rankenos ir trukteliu. Bet durys
neatsidaro. Vėl traukiu ir jos vėl nė krust.
- Rimtas atvejis, - susimąsto daktaras. – Netvirtinsiu, kad tai
išsprendžiama, bet galėčiau pabandyti ...
Moterį užvaldo isterijos priepuolis.
Kaip tik tuo metu pas daktarą užeina pažįstamas enelperis. Jis greitai
įvertina situacija, prisiderina prie klientės būsenos ir taria:
- O jūs pamėginkite iš šalies pasižiūrėti. Gal ten dar kas nors tokio yra?
Apsidairykite, įsižiūrėkite atidžiau...
Moteris kiek nusiramina. Po nedidelės pauzės taria:
- O taip. Atrodo, kad ant durų kabo lentelė su kažkokiu užrašu...
- Gerai. Gal galite perskaityti tą užrašą?
- Taip. Ten parašyta ... „Stumti“...

112