James - Borg. .Minties - galia.2012.LT

Iš anglų kalbos vertė
Teresa Aidukienė
VILNIUS 2012
UDK 159.98 James BORG
Bo-275 MIND POWER
CHANGE YOUR THINKING,
CHANGE YOUR LIFE
Pearson Education, 2010
Viršelyje panaudota fotografija ©Jan Cerovsky | Dreamstime.com
© James Borg 2010

This translation of MIND POWER:
CHANGE YOUR THINKING,
CHANGE YOUR LIFE,
First Edition is published by arrangement
with Pearson Education Limited.
© Teresa Aidukienė, vertimas į lietuvių
kalbų, 2012
© Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2012
ISBN 978-9986-16-891-1 © „Tyto alba“, 2012
Skiriu visiems, kurie pasidalijo savo mintimis ir patirtimi. Visa tai
sudėjau j šią knygą.
Ir skaitytojams, kurie geba keisti savo mąstymą ir patirti didesnę

gyvenimo pilnatvę.
Jei ir yra toks tikėjimas,
kuris gali pajudinti
kalnus, tai tik tikėjimas
savo minties galia.
Turinys
Padėka 9
Įžanga 11
1 dalis. Svarbiausia yra mintys

1. Esate savo minčių produktas 19
2. Iškreipto mąstymo galia 51
3. Minčių valdymas 87
2 dalis. „Kankinamas protas"

4. Stresinė mąstysena 121
5. Nerimas 165
6. Pyktis 187
3 dalis. „Būtasis" „esamasis" ir

„busimasis" protas
7. Atmintis ir smegenys 209
8. Nugalėtojas pasiima viską 247
9. Gyvenimas yra nuostabus 267
Baigiamoji išvada: menas mąstyti 283

Priedas. Atsakymai {„Proto mankštos" klausimus 286
Padėka
Leidėjas dėkoja visiems, maloniai davusiems leidimą perspausdinti me

džiagą, kuriai naudoti jie turi autoriaus teises.
Už nuotraukas
Alamy Images: Dennis MacDonald, p. 52, Scott Camazine, p. 222,
Oredia, p. 226, Moviestore Collection Ltd, p. 276 (viršus);
Corbis: Ben Radford, p. 257; Getty Images: James N Arrington /
iStock Vectors, p. 34 ir 157, Norman Potter / Central Press, p. 255;
Rex Features: Miramax / Everett Collection, p. 77, Snap, p. 275,
Everett Collection, p. 276 (apačia) ir 278; Science Photo Library Ltd:
Jacopin, p. 31.
Tekstą
Citata 254-255 p. iš „Winning? It’s all in the mind') The Times,
2010-02-04, © The Times ir 2010 m. vasario 4 d./nisyndication.com.
Buvo stengtasi susisiekti su visais autoriaus teisių turėtojais. Iš anksto

atsiprašome už netyčia pasitaikiusias klaidas ar netikslumus. Būtų ma
lonu turėti galimybę ateityje, jeigu bus kartojamas šios knygos leidimas,
joje įdėti tikslesnę padėką.
...nieko nėra gero ar blogo,
tik mūsųmintys paverčia
ką nors geru ar .
William Shakespeare
Įžanga
Ar gali būti kas nors svarbiau už mintis? Mintys kuria realybę. Mąs-
tymo kokybė lemia gyvenimo kokybę.
Galvojimas neišvengiamai yra visa ko, ką veikiame, dalis; į ką įsi
traukiame kiekvieną dieną. Tačiau tai taip pat yra tai, ką dauguma
supranta kaip savaime aiškų, be jokių asmeninių pastangų vykstantį
dalyką. Mūsų protas veikia nuolatos, bet daugeliui net į galvą nešau
na mintis (!) pagalvoti apie savo galvojimo procesą. Iš tiesų nėra ir
negali būti svarbesnės temos nei ši, nes mūsų mintys yra visko, ką per
visą savo gyvenimą veikiame, pagrindas. Turbūt už mąstymą yra tik
vienas svarbesnis dalykas —kvėpavimas.
Apie ką rašoma šioje knygoje? Ogi apie tai, kaip pasiekti emocinę
gerovę, sėkmę asmeniniame ir profesiniame gyvenime išmokus val
dyti mintis, įgimtas proto galias panaudoti savo nuostatoms ir elge
siui keisti.
Taikydami knygoje siūlomus metodus, išsivaduosite iš minčių
tironijos, trukdančios daugiau pasiekti visose gyvenimo srityse. Su
žinosite, kaip savo nuostatas galima pakeisti kitomis ir vėl būti atsa
kingam už savo mąstymą. Atgauti kontrolę. Taigi šios knygos tiks
las - skatinti skaitytojus galvoti (iš tiesų kilnus knygos apie mąstymą
i ikslas!) ir suteikti žinių apie tai, kad mes, žmonės, panaudodami
įgimtas proto galias, puikiai gebame kontroliuoti savo mintis, užuot
leidę joms valdyti mus.
Tik protas gali vesti į sėkmę arba tempti atgal - tolyn nuo sėkmės.
Iodei norint pakeisti gyvenimą tereikia padaryti vienintelį daly
ką —pakeisti mąstymą.
ĮŽANGA
Pirmiausia knygoje nagrinėsime pamatinius turimus įsitikinimus

ir nuostatas. Nes būtent jie užkuria mąstymo variklį, tačiau dažnai
įsitikinimai ir nuostatos iš esmės patys yra „riboti“.
Tyrinėju protą jau kokį šimtą metų (gerai, gerai, aš tik taipjaučiuo
si). Kažkada seniai stengiausi išplėsti informacijos, kurią gali įsiminti
paauglys (štai šis), apimties ribas. Tuomet atrodė, kad toks smege
nų apkrovimas skatins jose formuotis vadinamąsias naujas neuronų
jungtis, arba, kaip dabar įprasta sakyti, nervinius takus, ir todėl „kuo
daugiau informacijos įsiminsi, tuo daugiau jos atgaminsi“. Iš tiesų ne
trukus buvo daug lengviau mintyse atlikti daugybos veiksmus nuo
2 iki 300 ir kitokius skaičiavimus, taip pat įsiminti pavadinimus,
populiarių dainų tekstus ir panašiai. Taip atsitiko dėl to, kad mano
protas buvo nuolat verčiamas vis sunkiau ir sunkiau dirbti, t. y. atlikti
vis daugiau ir kaskart sudėtingesnių skaičiavimų mintyse.
Tas domėjimasis - visiškai atsitiktinis - paslaptingais, stebuklin
gais dalykais mane paskatino susidomėti nuostabia proto veikla.
Būta net labai konkrečių priežasčių, pastūmėjusių specializuotis
meno srityje, vadinamoje proto stebuklu.
Laisvu nuo studijų laiku retkarčiais pasirodydavau scenoje, būda
vau trumpam įdarbinamas, o mano „numeris“ (pavadinimas glosto
savimeilę!) vadinosi „Jameso Borgo protas ir stebuklai“. Iš tikrųjų
buvo įdomu, kad žmonės nuoširdžiai žavėdavosi pasirodymo dalimi,
skirta protui. Panašu, kad daugeliui jų nepaprastai rūpi„minčių skai
tymas“„minčių valdymas“ ir visa, kas susiję su proto veikla.
Todėl tikiuosi, kad ši knyga apie protą suteiks nemažai informacijos.
Jeigu ją perskaičius bent viena ar dvi siūlomos idėjos palies jautrią jūsų
stygą, o jas pritaikius gyvenimas teiks daugiau pasitenkinimo, tuomet
knygos tikslas bus pasiektas. Nagrinėdami proto veiklą, keliausime
vis sudėtingesniais vingiais, kol galiausiai suprasime, kad kiekvienas iš
mūsų esame tas, ką galvojame. Suprasime, kaip įsitikinimai ir elgesys
apibrėžia, kas esame. Išmoksime keisti požiūrį į įvairius dalykus taiky-
12
ĮŽANGA
darni minčių valdymo modelį. Jį taikau mokydamas, per pratybas ir jau

daugybę metų pats sau! Modelio pagrindas - racionalaus emocinio
elgesio terapijos (REET) principai, o terapijos esmę sudaro filosofų,
gyvenusių prieš du tūkstančius metų, mokymas ir teorijos.
Aš „stoviu ant milžinų pečių“ kurie per amžius pabrėždavo tinka-
ino mąstymo svarbą. Jau filosofai stoikai, tokie kaip Sokratas, teigė,
kad „neištirto gyvenimo neverta gyventi“, o Epiktetui priklauso po
sakis „man rūpi ne tiek gyvenimo reiškiniai, kiek tai, ką žmonės apie
juos mano“. Shakespeareas taikliai yra pasakęs, kad „nieko nėra gero ar
blogo, tik mūsų mintys paverčia ką nors geru ar blogu“. Si mintis drie
kiasi nuo pat Normano Vincento Peale'o, pabrėždavusio pozityvaus
mąstymo galią, iki šiuolaikinio amerikiečių psichoterapeuto Alberto
Elliso, REET kūrėjo. Jo terapijos modelis padarė tikrą perversmą ir
buvo toks vaisingas, kad jį ėmė taikyti daugelis specialistų, o vėliau
jo pagrindu buvo sukurta kognityvioji elgesio terapija (KET; angį.
Cognitive Behavioural Therapy, CBT).
Akivaizdu, kad žmonės per tūkstantmečius ne itin pasikeitė. Juos
tebekamuoja tos pačios nekontroliuojamo proto keliamos bėdos.
liet argi šitaip turėtų būti?
Stresas yra šiuolaikinio gyvenimo palydovas, juk nė vienas žmogus

nepasakys, kad niekada nėra jo patyręs. Gyvenimas be rūpesčių —tik
iliuzija. Baimė ir nerimas prislegia kiekvieną, todėl panagrinėsime
budus, padedančius atpažinti mintis, kurios sukelia šias emocijas, ir
neleidžiančius joms įsisiautėti. Viena iš tų neigiamų emocijų, ken
kiančių protui ir kūnui, yra pyktis. Gebėjimas įveikti šį emocinį ne
galavimą —būtina sąlyga, kad žmogaus savijauta būtų gera.
Kaip jūs esate tas, ką galvojate, taip jūs esate tas, ką prisimenate.
A[įžvelgsime smegenų nervinių takų temą ir panagrinėsime, kaip yra
saugomi prisiminimai ir kaip galima sustiprinti smegenų ląsteles,
13
ĮŽANGA
kad kuo daugiau ir geriau įsimintume. Ir galiausiai išsiaiškinsime,

kaip susiformavę naujus mąstymo įgūdžius galime pažvelgti į savo
svajones ir į jų įgyvendinimo būdus. Vienintelis dalykas jus skirs
nuo ankstesniojo savęs —bus pakitę jūsų įsitikinimai ir nuostatos. Sis
pokytis - tai nuostabaus vandens ratilų efekto, kilusio pakitus jūsų
supratimui, padarinys.
Stengiausi rasti aukso vidurį derindamas pateikiamos medžiagos
nuodugnumą, informaciją apie mokslinius tyrimus (vengiau specifinių
sąvokų) irjų sąsajas su tikru gyvenimu. Jeigu iš šios knygos pasisemsite
bent žiupsnelį idėjų, padėsiančių tobulinti mąstymą ir gerinti gyveni
mą, manysiu, kad tikslą pasiekiau. Rašyti šią knygą, kaip ir kitas trilo
gijos knygas, mane įkvėpė troškimas informuoti, šviesti ir smaginti.
Išmintingų citatų poveikis žmogaus gyvenimui neįtikėtinai dide-
lis, gyvenimas gali net apvirsti aukštyn kojom. Į šią knygą įterpiau
keletą tokių. Gal skaitytojui kils noras vieną ar kitą įsidėmėti, galbūt
persirašyti ir kartais pacituoti.
Dėkoju šimtams žmonių, kurie papasakojo apie savo mąstymą, -
tai buvo labai informatyvu, —taip pat apie savo patirtį, kasdienio
gyvenimo sėkmes ir nesėkmes. Visiems turiu pasakyti - nemoku
saugoti paslapčių! Nors iš tiesų panaudojau tik kai kurias mintis ir
pavyzdžius (žinoma, nenurodęs juos pateikusiųjų vardų).
Man buvo malonu išgirsti, jog daugybė žmonių gebėjo pripažinti,
kad būtent„klaidingas“ arba„negatyvus“ mąstymo būdas juos gyvenime
stabdė ir kad minčių valdymo modelis atvėrėjiems akis ir padėjo išmokti
į viską pažvelgti kitaip. Taip pat buvo malonu, gal net dar maloniau,
išgirsti, kad pakeistos nuostatos ir pozityvus mąstymas, įdėjus daug pa
stangų praktikuojantis, daugeliui leido pasiekti puikius rezultatus.
Žmogaus praeitį, dabartį ir ateitį formuoja jo mintys. Įsidėmėki
te - mūsų mąstymas ir yra mūsų gyvenimo biografija. Taigi pra
dėkime ją rašyti...
James Borg
14
DALIS
Svarbiausia yra mintys

SKYRIUS
Šiandien esate ten, kurjus nuskraidino

vakardienos mintys, orytoj būsite ten,
kur šios dienos mintys nuves.
Blaise Pascal
Esate savo minčių produktas
Ar žinote, kad kasdien mūsų galvose vidutiniškai kyla nuo 60 iki

HO rūkstančių minčių? Stulbinamas skaičius, ar ne? Būtent todėl jų
kokybė lemia savijautų ir elgesį.
Tas vidinis dialogas, nuolat vykstantis galvoje, ir yra tikrasis bio-
yrafijos autorius. Nes mąstymas gali vesti į sėkmę arba priešingai,
l aigi, norėdami pakeisti savo gyvenimų, turite padaryti vienų daly-
ka pakeisti savo mąstymą.
Ar jūs valdote savo protų, ar jis valdo jus? Jei pripažinsite ir įsisų-
moninsite, kad Jūs pats laikote vadeles, viskas taps įmanoma.
Kasdienę žmogaus savijautų lemia išskirtinai jo mintys. Gyveni
me yra vienintelis pasirinkimas —siekti nugalėti arba susitaikyti su
pralaimėjimu. Kito kelio nėra. Gyvenimas - kova, ir kiekvienas iš
mūsų, šiaip ar taip, esame į jų įtraukiamas. Išgyvename nusivylimų,
nerimų, frustracijų, finansines problemas, kalbas apie mūsų planetai
ei esiančių pražūtį, kųjau kalbėti apie būtinybę kaip nors tvarkytis su
I n .1 „gamtos nelaime“ —žmogiškosiomis būtybėmis.
Nors žmogui būdinga kaltinti aplinkinius arba tiesiog savo lem-
I I dėl patiriamo pykčio, streso, liūdesio, nepasitenkinimo, nerimo ar
dar ko nors, iš tiesų tik mintys diktuoja tam tikrus jausmus ir lemia
elgesį.
Argi netampame savo minčių apie skurdų, skausmų, problemas,
meilę, gerumų, viltis produktu? Mūsų atsakymas į šį klausimų dau
giausia ir lems, kaip jausimės.
Kaip susidorojame su kasdienėmis problemomis ir kiek rūpesčių
jos mums kelia, tiesiogiai priklauso nuo to, kų apie jas galvojame ir
19
1 DALIS. SVARBIAUSIA YRA MINTYS
kaip jas vertiname. Kitaip sakant, per kokį filtrą iš tiesų žvelgiame į
pasaulį.
Paprastai kalbant, jeigu negalime pakeisti aplinkinių žmonių ar
tam tikrų savo gyvenimo aplinkybių, bent jau gebame pakeisti tai,
kas priklauso nuo mūsų —pasinaudoję proto galia pakeisti mąstymo
būdą; jį pakeitus pakis ir mūsų nuostata žmonių ar aplinkybių at
žvilgiu.
Tokia galinga yra ši neįvertinta, nors gilią senovę siekianti meto
dika. Amžių būvyje filosofai ir didieji mąstytojai ne kartą jau buvo
nutraukę paslapties skraistę nuo šio reiškinio. Dabarties laikais - vos
prieš penkiasdešimt metų - klinikinis psichologas Albertas Ellisas
atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu nesveiką negatyvų mąstymą keisti
remiantis jo siūlomu racionalaus emocinio elgesio terapijos (REET)
metodu. Ir mano paties socialinės ir kognityviosios psichologijos
sričių tyrimai tapo daug įdomesni, nes buvo nagrinėjama Elliso pa
siūlyta metodika, padėjusi pagrindus šiuo metu plačiai ir sėkmingai
taikomai kognityviajai elgesio terapijai (KET).
Mums pasisekė - nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio
kur kas daugiau sužinojome apie žmogaus smegenis. Žinome, kad
neuronų (smegenų ląstelių) jungčių skaičiaus didėjimas lemia smege
nų masės augimą. Žinome, kad kuo aktyvesnė smegenų veikla, kuo
dažniau joms duodame darbo —„testuojame“jas, tuo stipresnės tampa
ne tik jau susiformavusios neuronų jungtys, bet ir randasi naujų. Šie
svarbūs atradimai iš esmės pakeitė supratimą apie paprasto mąstymo
akto poveikį smegenims. Tikriausiai yra tekę girdėti sąvoką „paslan
kumas“ kai kalbama apie mūsų patirties įtaką smegenų formavimuisi.
Taigi, ar yra kas nors svarbiau už mūsų pačių mintis? Mąstymas
yra susijęs su kiekvienu mūsų atliekamu veiksmu, tai procesas, kuria
me dalyvaujame kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Tačiau dauguma
iš mūsų tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Protas nuolat
veikia, bet daugumai žmonių nė į galvą nešauna mintis (!) pagalvoti
20
ESATE SAVO M INČIŲ PRODUKTAS
ii>it‘ savo mąstymo procesą. Nors akivaizdu, kad svarbesnės apmąs

tymą temos nei ši nėra - tai visos mūsą veiklos šerdis.
1ik pagalvokime apie tai. Apsidairykime. Viskas, ką matome, kaž-
kicno galvoje gimė minties pavidalu. Štai tos kėdės dizainas, šios kny
gos viršelis, ano žadintuvo mechanizmas, nešiojamasis kompiuteris,
•aiteikiantis galimybę dirbti net ne darbovietėje ar namuose. Pasiraus-
I mue giliau, prisiminkime šią daiktą „protėvius“: kompiuterį (jis pa
ri indė minėtą nešiojamąjį), išrastą komunikacijos priemonę telefoną:
laikant, kad fiksuotasis ryšys yra savaime suprantamas, mintis, jog rei-
ku mobilesnės priemonės, buvo akstinas ją sukurti. Na, o kaip atsira
do televizija? Juk tai produktas visos virtinės minčią apie stebuklingo
k.uodimą spindulią vamzdelio tobulinimą, kol jis tapo plokščiuoju
■ kianų. O lėktuvas, be vargo kylantis į dešimties kilometrą aukštį...
Manau, kad pirmiausia buvo mintis. Kiekvienas žmonijos siekis,
•tvarkiausi jos atradimai - medicinos, mitybos, inžinerijos, architek
tui os ir verslo sričią atradimai - viskas prasidėjo nuo minties kaž-
I icno galvoje.
Maža to, visi tie, kurie apie tai mąstė, sąmoningai pasirinko viziją,
o ne gerokai paprastesnį kelią, t. y. tokias mintis: „šito niekad nebus“
ąiiokinga mintis“,„netikiu, kad...“ „gerai ir taip, kaip yra“ „visi mane
išjnoks" „neįmanoma šito padaryti,“ Arba mums įprastas: „Ne man
tokie dalykai...“ Ir taip toliau, ir panašiai.
Kaip jau minėjau, protas gali mus vesti nuostabiausią dalyką
link arba nuolat stabdyti.
Valdykite savo protą arba jis valdys jus
I ugi esame savo minčią produktas. Kas sekundę, kas minutę sau
mintyse komentuojame situaciją, ir šito komentaro turinys veda prie
velkamo arba ketinimo, taip pat ir prie tam tikro pojūčio.
21
Kyla svarbus klausimas:
Arjūs valdote protą?

Ar leidžiate protui valdyti jusi
Kadangi mintys lemia tam tikrą emocinę būseną, jūs, galimas

daiktas, didžiąją gyvenimo dalį klydote manydamas, kad niekaip ne
galite pakeisti savo nuotaikos arba emocinės būsenos. Pasiruoškite da
bar sužinoti didžiausią pasaulyje paslaptį - kiekvienas turime galių
pakeisti savo emocinę būseną. Ir ši galia vadinama minties galia. Ji
jūsų paslaugoms.
Protas, kuris leidžia patirti tam tikrą emociją, gana paslaugiai su
teikia galią ir j į pakeisti. Sutrikote? Žinoma, juk turite tokią teisę.
Bet akimirką pagalvokite: juk jūsų protas —tai nejus.
Kaip įrodymas gali būti toks faktas: jūs pats gebate jį stebėti.
Būdamas vienas įsitraukite į vidinį pokalbį ir imkite stebėti į galvą
ateinančias ir išjos išeinančias mintis. Pasėdėkite bent dvi minutes ir
pasiklausykite šito dialogo —sekite jį tarsi būtumėte pasyvus stebė
tojas. Nekomentuokite minčių, tik stebėkite jas kaip žiūrovas. Taip
pat atkreipkite dėmesį, ar buvote suviliotas priimti kai kurias, gali
mas daiktas, užklydusias į galvą negatyvias mintis.
Na ir kokių gi perlų jums pažėrė protas laukiant, kol prabėgs be
galinės dvi minutės? Ar panašu į tai (tikras pavyzdys)?
„Hm, lubas jau reikia baltinti... ar ten voras? Kuriuo laiku sa
kiau susitiksiąs su Nataša? Manau, ji atrodys fantastiškai po
dviejų savaičių poilsio... Mano oda tokia sausa ir spuoguota...
Tas oro kondicionierius kelia tokį triukšmą... Aš niekada
neatrodysiu toks spindintis kaip Nataša... Sis kambarys labai
ankštas... Šiandien turiu nueiti į valyklą... nekenčiu tos naujos
22
ponios prie langelio... o kur dėjau tą bilietą?.. Įdomu, ar tos dvi

minutės jau praėjo?..“
|ci gebėjote sekti mintis, įrodėte, kad esate tarsi už savo mąstymo,
ilorėje, t. y. sekėte savo paties mąstymą. Taigi jūs turite galią kontro
liuoti savo protą (jeigu juo naudojatės šiuo tikslu) ir neleisti protui
valdyti j ūsą.
I’ripažinus šį vieną paprastą faktą, galėtą pasikeisti milijoną žmo-
nią gyvenimai. Deja, ši tiesa nėra paplitusi visuomenėje, ja vadovau-
|,im tik nedaugelis suvokusiąją žmogaus proto gebėjimą dvilypu-
iii.; jie ir gauna didžiulę naudą.
Šie žmonės tiesiog budriai seka savo vidinį dialogą ir pripažįsta,
Lul jis visuomet yra pradinis stimulas veikti ar susiformuoti tam ti-
I i .ii nuostatai (taigi ir emocijai). Todėl jie stengiasi —kai tik įmano-
II i i negatyvias arba žlugdančias mintis pakeisti pozityvesnėmis ir
i'j >iimistiškesnėmis.
Aš pats tai atradau ankstyvojoje paauglystėje per mokinią atos-
iog.is, vartydamas labai seną įmantriai parašytą knygą, kelią šimtą
' is nesibaigiančio teksto puslapią, pageltusią nuo laiko ir drėgmės,
leidžiančią pelėsią kvapą, primenančią šventąjį vaikystės svajonią
gralį - „Burtą knygą“ (žinoma, tai buvo dar prieš „Harį Poterį“!).
' ik iii ydamas užkliuvau už citatos - tai buvo vienintelė vieta, išspaus
dini a pasviruoju šriftu. Ta citata tuomet mane tiesiog pribloškė, o
jiv. poveikis nepradingo ligi šiol. Ją perskaitęs išgyvenau „Eureka!“
mirksnį:
„Nesvarbu - būsi optimistas ar pesimistas, rezultatas

bus toks pat. Tiesiog optimistas smagiau nugyvens jam
skirtą laiką"
Man tai buvo tarsi mygtuko paspaudimas, įjungiantis kitokį mąs-
i gino būdą.
23
Kodėl, pamaniau, turėčiau eikvoti savo nervų energijų negatyvioms

mintims, juk tas pats mąstymo procesas gali būti optimistinis (ir dar
už dykų!)? Žodis, kuris anuomet buvo madingas - ir tinkamas, -
buvo „besmegenis“...
Išmintingų posakių, galinčių pakreipti žmogaus gyvenimą,

galia yra nuostabi.
Kad neužmirščiau, užsirašiau šį posakį, citavau jį daugybę kartų,

todėl kai pamečiau tų brangiųjų popieriaus skiautelę, žodžiai jau buvo
tvirtai įstrigę man į galvų. Būtent ten ir buvo jiems tinkamiausia vie
ta: akimirksniu pakito mano mąstymas —negatyvias mintis ėmiau
nuolat keisti daug pozityvesnėmis.
Tai sustiprino prielaidų, kad jeigu tik mes atsakingi už minčių
„gaminimų“ tuomet mes taip pat atsakingi už tų minčių keitimą (ir
24
ESATE S A V O M IN ČIŲ PRODUKTAS
P It.une tai atlikti). Taigi imti sveikiau, optimistiškiau mąstyti jau ne-
Impriminė neįmanomos atlikti užduoties.
/,moma, prireikė keisti įsišaknijusį įprotį. Daugumai žmonių nu-
o'ylimo, frustracijos, nelaimės ir praradimų lūkesčiai yra tapę tarsi
gyvenimo būdu:
„ Tikriausiai šeštadienį, kai lauke pradėsime kepti mėsą ant

grotelių, ims pilti lietus.“
„bažmuos, traukinys vėl vėluos.“
„Aš niekada nesuprasiu šitos buhalterinės apskaitos programos.“
„Aš niekada neišlošiu loterijoje.“
„Ji man nebepaskambins (po pirmojo pasimatymo), pamatysi.“
Nėra jokių abejonių: kuo daugiau dėmesio skiriame pesimisti-

m ms mintims, tuo prasčiau emociškai jaučiamės, nes mintys sukelia
hninkamą emocinę būseną. Tarkime, pavyko atsikratyti šio įpročio
n perfrazuoti anksčiau cituotas mintis:
„Manau, oras tinkamas mėsai ant grotelių kepti. O jeigu ir lis,

lietus nesutrukdys smagiai praleisti laiką."
„ Tikėkimės, traukinys šiandien atvyks numatytu laiku.“
„Si naujoji buhalterinės apskaitos programa sudėtinga, bet aš
ją perprastų, juk dar tik dvi dienas ja naudojuosi."
„Na, man niekad nesisekė loterijose, bet kažkas j u k laimi.“
„Ji tikriausiai paskambins —atrodo, bendrauti m u m s buvo
malonu.“
Vien pakeitus vidinį pokalbį su savimi, jau bus juntam as poveikis

nuolaikai ir fiziologijai. Nors veikla nepakito. Kalbama apie mėsos
I i piiną ant grotelių, traukinius, kompiuterinę programą, loteriją ir
p lumatymą. Pasikeitė tik lūkesčiai, susiję su aplinkybėmis, kuriomis
25
tai turėtų, vykti. Mes perjungėm jungiklį iš pesimistinės padėties į op

timistiškesnę. Pasikeitė nuostata. Pasijutome geriau.
Žinoma, yra žmonių, kuriems, atrodo, tiesiog pasisekė, nes jie iš
prigimties linkę žvelgti į gyvenimų optimistiškai. Tačiau pasikalbėjus
su daugeliu iš jų —o aš taip ir padariau - paaiškėjo, kad, šiaip ar taip,
jie sąmoningai pasirinko.
Jie turėjo sukurti savo psichologinę būsenų, o, paprastai kalbant,
išmokti, kaip pakeisti savo įprastų mąstymų. Pakeisti požiūrį į gyve
nimų, esmines nuostatas, nes optimistai, kaip ir visi kiti, jas susikuria
iš savo minčių.
Svarbu suprasti, kad pesimistinis mąstymas turi tokį ypatumų -
jis prasiskverbia į visas gyvenimo kerteles.
♦ Jis sulaiko nuo veiklos,

♦ Neleidžia pasinaudoti pasitaikančia proga,
♦ Neleidžia įgyvendinti sumanymų.
Ką pirmiausia reikėtų daryti? Pripažinti, kad turite polinkį - gal

būt tik retkarčiais - gyvenimų ir įvairias susiklostančias aplinkybes
vertinti negatyviai arba pesimistiškai. Tuomet įsidėmėkite šių svarbių
nuostatų (pagrindinę šios knygos idėjų):
Esate savo mąstymo produktas - jūsų mintys lemia savijautą.
Atlikta daugybė mokslinių tyrimų nagrinėjant negatyvų ir pozity

vų požiūrį į gyvenimų. Turbūt ne kartų yra tekę girdėti, kai kalbama
apie pesimizmų ir optimizmų, vartojant posakį apie puspilnę ir pus
tuštę stiklinę (optimistas ir pesimistas). Kitaip tariant, kurį variantų
stiklinės turiniui apibūdinti ir kurių nuostatų dėl visko, kas vyksta
gyvenime, pasirinktumėte?
26
ESATE SAVO MINČIŲ PRODUKTAS
•Iti.igtelėti jungiklį
I 'i i kelių dešimtmečių psichologijos ir smegenų veiklos tyrimų galime

i 111 .ii teigti, kad būti optimistu yra ne tik geriausias pasirinkimas, šis
■'I'iimizmas“ turi įtakos įvairių mūsų gyvenimo sričių rezultatams,
m >ipakeičia veiksmus ir jausmus. Šie pakitimai pirmiausia
• padeda siekti užsibrėžto tikslo ir

• sukuria palankesnes sąlygas siekiams įgyvendinti.
‘uįprantama, optimizmas nepadės ištraukti laimingo loterijos bi

ll' m ir laimėti milijoną - bet bent jau paskatins nueiti ir nusipirkti
l Ja l,j. (Daugybė pesimistų skundžiasi, kad juos aplenkia sėkmė lo-
'. i įjoję, bet taip niekada ir nenusiperka bilieto!)
'įkaitydami knygą, įsitikinsite, kad reikia tik spragtelėti proto jun-
i il 1/ ir mąstymas visiškai pakis. Taip pat tiesiog neišmatuojamai
i iii. gyvenimo kokybė. Esame įpratę prie minties, kad norėdami
i Miguti gerą fizinę sveikatą turime mankštintis. Jei jaučiame arba
lininis pasakoma, kad kūnas silpnas, dažniausiai imamės kokių nors
• 11 anų, kad pagerintume fizinę būklę.
I u iau, atrodo, šito nepasakysi apie mąstymą. Mes tokie abejingi
mi gyvenimo psichinei pusei, kad šį abejingumą galima pavadin-
ii \ įsiška apatija: manome —susitaikyk su stresinėmis situacijomis,
I iirios gyvenime nukrenta tau ant galvos, —kaip nors su jomis susi-
i n l yk (arba ne) —skųskis, kad pasaulis neteisingas, —ir šis ciklas
m | ' iii.uijamai kartojasi,
I' .u bine sveikata reikėtų rūpintis lygiai taip pat kaip ir fizine forma.
Kodėl? Todėl, kad kiekvienas žmogus yra savo minčių pro
duktas.
Ar lai būtų asmeninis, ar profesinis gyvenimas, be jokių abejonių,
■ I nu- lydės tik tuo atveju, jeigu mintys bus tinkamos.
27
Mąstymas yra ne tai, kas
tiesiog vyksta. Mąstymas
yra tai, ką mes patys
darome.
M r.tymas lems veiksmus išoriniame pasaulyje, taip pat reakciją į tai,

I i i .tme gyvenime nukrinta ant galvos, kitaip tariant, įgyjamą patirtį.
’•megenys - tai vaistinė
I imt**savo minčių produktas, todėl kitame skyriuje panagrinėsime

m . n yvų ir iškreiptą mąstymą ir emocijas, kurių jis sukelia. Kadan-
i i i knyga siekiama padėti pakeisti mąstymą, turėtume išmanyti,
i ui ir yra minčių valdymo būdai. Todėl bus naudinga sužinoti, kaip

I \ 11 mintys, prasideda mąstymo procesas ir kur jis gali nuvesti.
Kai suprantate, kas vyksta, galite geriau tą vyksmą valdyti,

o ne pats būti valdomas.
I is iš tiesų daro didžiulį įspūdį mąstymo procesų ir smegenų

' įklos tyrimų srityje, tai technologijų, pradėtų taikyti paskutiniame
i. dešimtmetyje, tobulėjimas. Iš tiesų tik jos leido „pamatyti“ kas
1 1 .1 i smegenyse, kai žmogus galvoja.
II igu perskaitęs šią knygą prisiminsite vos vieną dalyką, tebūnie tai
n n i s t eiginys: smegenys yra tarsi vaistinė, kuri veikia be pertraukos
•i duoda vaistų bet kuriuo paros metu. Kiekviena mintis sukelia bio-
In minę reakciją, ir kai kurios šių reakcijų labiau nei kitos priklauso
....i emocinio minties intensyvumo. Protas ir kūnas neatskiriamai
' n pu.-avyje susiję. Mintys sukelia emocijas, kurios paskatina išsi-
<lt li ti atitinkamas chemines medžiagas. Vienos šių medžiagų gali
l'Vih'ii, kitos —pakenkti (netrukus tai panagrinėsime).
I.iip pat išsamiau panagrinėsime stresą / nerimą ir pyktį. Kai
.....I ii jaučiame psichologinį stresą, į kraują nenutrūkstamai išsiski-
111 t am t ikrų cheminių medžiagų, nes išgyvenamos emocijos skatina
i i e tin intis. Ilgainiui šios medžiagos paveikia sveikatą.
29
Pamatysime, kad šios neigiamos emocijos drauge su daugybe kas

dien išgyvenamų kitų sukelia žalingų cheminių medžiagų antpuolį it
jos veikia ne tik tų akimirkų, bet ir dar ilgų laikų išlieka organizme.
Visiems žinoma, kad po sunkaus gyvenimo tarpsnio kartais suserga
ma arba kurį laikų prastai jaučiamasi. Taip būna todėl, kad negaty
vios mintys kaip atsakas į sunkių ar nemalonių situacijų (realių arb;i
įsivaizduojamų) ir jas lydinti „cheminė ataka" nualina organizmo
imuninę sistemų.
Tačiau būna ir priešingai —teigiamos mintys ir jas lydinčios ma
lonios emocijos duoda signalų smegenims ir į kraujų išsiskiria gerieji
cheminiai junginiai, stiprinantys protinę ir fizinę būklę, taip pat imu
ninės sistemos kovingumų.
Kokiu būdu nurodome šiai smegenyse veikiančiai vaistinei išskirti
gėrusias ar blogusias medžiagas? Labai paprastai - mintimis. Svarbu,
kokias - teigiamas ar neigiamas - mintis pasirenkame.
Taigi mųstymui būdingas grįžtamojo ryšio ciklas:
♦ kuo daugiau negatyvių minčių galvoje, tuo blogiau jaučiamės,

o tai sukelia dar daugiau negatyvių minčių, todėl savijauta dar
labiau pablogėja;
♦ kuo daugiau teigiamų minčių galvoje, tuo geriau jaučiamės, o
tai sukelia dar daugiau teigiamų minčių, todėl savijauta dar
labiau pagerėja.
Gerųjų ar blogųjų medžiagų pliūpsniai yra grįžtamojo ciklo dalis.

(Turbūt pastebėjote, kaip lengvai kai kurie žmonės grimzta į depre
sijų, - tai puikiai iliustruoja šį procesų.)
♦ Teigiamos mintys - sužadinate geras emocijas - išsiskiria ge

rosios medžiagos —gerai jaučiatės.
30
i Neigiamos mintys - sužadinate blogas emocijas - išsiskiria

blogosios medžiagos - blogai jaučiatės.
11»ks yra proto ir kūno ryšys.
Kaip formuojasi mintis (ir kas ji yra)
i I u.s prasideda nuo minties.

Apie savo mintis reikėtų žinoti štai šį svarbų dalykų - kiekviena
.....Ils smegenyse sukelia elektrocheminę reakcijų. Kaip tai vyksta?
I it.ii/,dnokite, sistemų sudaro du elementai:
I Nervų sistema (elektrinė).

' Iindokrininė sistema (cheminė).
IVi. ui rėkime, kas ta mintis iš tikrųjų yra ir kaip ji atrodo. Sniege-

m Nudaro neuronai (nervinės lųstelės), žr, 1.1 pav. - jų yra apie 100
HitllĮaidų, kiekvienas panašus į medelį, kurio šakos nuolat auga ir
i i vadinamos dendritais (juos panagrinėsime, kai kalbėsime apie
....mi į), f neuronus informacija atkeliauja būtent šiais dendritais.
Aksonas (padengtas
mielino dangalu)
Terminale
(jungia su sinapsėmis)
i I p.iv. Neuronas (arba„mintis")
31
Kuo didesnis jų skaičius, tuo daugiau sąsajų nervinė ląstelė turi su

kitomis nervinėmis ląstelėmis, tuo palankesnės sąlygos minčiai for
muotis. Šios ląstelių ataugos dalyvauja informacijos, kurią siunči.i
visi mūsų jutimai, gavimo ir apdorojimo procese, ją apibendrinant.
Keletas žodžių apie šį procesą. Nuo smegenų veiklos priklauso
viso mūsų kūno veikla, nes dendritų ūseliai ir aksonai (žr. pav.), nu
sidriekę ir plačiai pasiskirstę visame kūne, inervuoja raumenis ir vi
daus organus. Tai ir sudaro mūsų nervų sistemą.
Nuo nervų sistemos, kaip jau minėta, neatsiejama yra endokrininė
sistema, sudaryta iš daugybės smulkių organų —vidaus sekrecijos
liaukų, gaminančių ir tiesiai į kraują išskiriančių įvairius hormonus.
Gilindamiesi į minčių formavimosi procesą, turime neužmiršti an
tinksčių - liaukų, atsakingų už kovok arba bėk reakciją. Šios grupės
liaukų „viršininkas“ yra hipofizė - maža žirnio dydžio liaukutė gal
vos smegenų pusrutulių apačioje. Ją be išlygų galima pavadinti labai
veiksmingai, be pertraukos veikiančia smegenų vaistine, kurios tie-
stoginis valdytojas yra hipotalamas (pogumburis).
32
I'įprasčiau elektrocheminį procesą galima pavaizduoti taip:

ik molus siunčia elektrinį signalą neurono atauga —tokiu lyg ir
i nu itcliu, vadinamu aksonu. Kai signalas pasiekia aksono galą,
ui tuomet mums, žmonėms, kyla susidomėjimas. Neuronas į la-
i h mažą vadinamąjį sinapsinį plyšį išskiria chemines medžiagas
m iiioir.msmiterius). Šių cheminių medžiagų paskirtis - „plauk-
*i j' i lokyje“ smegenų skysčių jūroje, kol susiduria su kito neurono
Ii im Ii mo „žvilgsniu“. Signalą priėmęs neuronas pats iššauna atsako-
m iii elektrinį signalą.
I'. iekviena mintis ir ją lydinti emocija (įsidėmėkime, emocijos —
mini ui palydovės)„gamina“ chemines medžiagas, kurias vėliau po visą
1...... .nešioja cirkuliuojantis kraujas. Šios medžiagos vadinamos neu-
iii nsmiteriais. Mūsų mintys kyla dviejose smegenų dalyse: viena jų
nlinam,i limbine sistema, kita - išorinė smegenų dalis - žieve.
I . imiau panagrinėkime, kaip atsitinka, kad mintys sužadina
....i/io. Nuo emocijų priklauso, kokių būtent cheminių medžiagų
i In. smegenys. Jas galima palyginti su gamykla, gaminančia įvairią
In minę produkciją. Kaip minėta anksčiau - šios produkcijos pobū-
l| I. mu konkreti emocija, kurią išgyvena žmogus.
I įnirdami valdyti ir keisti mąstymą, turime išmanyti, kaip pakeis-
i pu mi į j iškreiptą savo mąstymą, nuotaikas - iš esmės kitaip į vis-
I | pa žvelgti.
I Imlilnė sistema
i ' n mu žinoti, kurioje smegenų dalyje slypi emocijų centras. Taigi

i i vyksta jau anksčiau minėtoje limbinėje sistemoje (1.2 pav.), kuri
ii i mlokrininės sistemos dalis ir kurioje yra svarbi vidaus sekrecijos
Ii imI i lupotalamas. Būtent ši liauka vadovauja vaistinei ir pagal min-
i n Kpobūdį arba išorinę situaciją sprendžia, kurias medžiagas reikia
.....it i. |i atlieka dar ir kitą svarbią funkciją —kontroliuoja apetitą.
33
1.2 pav. Limbinė sistema
Dar viena hipotalamo funkcija - kilus situacijai kovok arba bėk,

apėmus stresui, baimei, nerimui ar pykčiui, stimuliuoti hipofizę
(daugiau apie tai 2-oje dalyje).
Įsidėmėkite - hipotalamas gamina atitinkamas medžiagas kaip
atsaką į mintis. Taigi, kai negatyvias mintis keičiame pozityviomis,
jis elgiasi atitinkamai. Limbinėje sistemoje taip pat yra hipokampas,
migdolinis kūnas, tarpinių smegenų gumburas ir jie vaidina svarbi;
vaidmenį - nuo jų priklauso, ar žmogus ramus ir atsipalaidavęs, ar ap
imtas išgąsčio, kai reikia visame kūne suaktyvinti streso hormonus.
Yra neuronų, nuo kurių priklauso laimės būsena, - tai išgirtieji
endorfinai, kuriuos smegenys išskiria, kai jaučiame malonumą. Bet
yra ir daugybė kitų hormonų, apie kuriuos kalbama daug rečiau,
tačiau kuriuos smegenų vaistinė gamina, kai jaučiamės nelaimingi,
išgyvename baimę, stresą, kaltę, depresiją, pyktį ir kitas mus nuodi
jančias emocijas. Taigi emocijos, kurias sukelia mūsų pačių mintys,
„kaltos“ ar į kraują bus išskiriamos medžiagos, gerinančios savijautą,
ar priešingai —žalingos psichinei ir fizinei sveikatai.
34
Protas duotas mums
o ne mes protui.
Prieš tęsiant pasakojimą, dar keli žodžiai apie negatyvias mintis.

Vėliau panagrinėsime plačiau, tačiau būtina priminti, kad šios kny
gos tikslas —mažinti mąstymo negatyvumą, o ne stengtis visiškai
jo atsikratyti. Juk žinome, kad prireikus reaguoti į staiga iškilusi.;
problemą, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms būtent neigiamos
emocijos yra tinkamos ir būtinos. Pavyzdžiui, pykšime koneveikda
mi neteisingus sprendimus. Bijosime jausdami artėjantį pavojų ar
kokią nors grėsmę savo saugumui.
Dabar jau tvirtai įrodyta, kad protas ir kūnas neatskiriamai susi
ję. Paprastai tariant, minčių kokybė lemia emocinę ir fizinę būseną.
Taigi visos mūsų mintys ir emocijos - nesvarbu, ar jos teigiamos ar
neigiamos - yra tarpusavyje susijusios.
Mintys - gerosios, blogosios ir bjauriosios
Kalbėdamas apie jungiklio spragtelėjimą, turiu omenyje tokį mąsty

mo pokytį, kai ta pati situacija imama vertinti visai kitaip. Tikiuosi,
patys įsitikinsite, kad norint patirti gerėjančią gyvenimo kokybę ir
pajusti daugiau pasitenkinimo juo pasikeisti turi ne gyvenimas. Pa-
kisti turi tik tai, ką patys galime kontroliuoti, —mąstymo būdas.
Jeigu turėčiau pasakyti mane labiausiai nustebinusį dalyką, kurį
nustačiau per seminarus ir diskusijas, įžvalga būtų tokia:
+ dauguma žmonių mano, kad mąstymas yra tai, kas nutinka

savaime,
♦ o ne tai, ką jie atlieka patys.
Labai svarbu suvokti, kad mąstymas yra procesas, už kurio vyksmą

atsakome mes, todėl ir jo valdymo funkcija taip pat priklauso mums.
Ta mano nustatyta klaidinga nuomonė yra labai paplitusi tarp
36
it mumjų, su kuriais mane suvedė gyvenimas, todėl darau prielaidų,

i mI it jus priklausote prie klystančiųjų. Atsiprašau tų, kuriems pasi-
'Ii ii kurie yra supratę esminį skirtumų, todėl jau gauna nemažus
I" iilcndus.
I'i i dienų dešimtys tūkstančių minčių ateina į galvų ir išjos išei
ti i l n kurios įsitvirtina ir prasigraužia takelį, vis kyla tarsi spirale,
I m. in.įsi, tad nenuostabu, jog imame manyti, kad galvojimas tiesiog
mu r..ištinka" be mūsų valios, yra mums primestas.
Hi'il,i ta, kad dažniausiai ne gerosios mintys vyrauja mūsų galvoje -

daugiausia jų negatyvių ir bjaurių.*•
Visi pažįstame žmonių, turinčių pinigų, prestižinį įdomų darbų,

i|'mių automobilį, svajonių vyrų / žmonų ar draugų / draugę (arba
11 ) / žmonų ir draugų / draugę!), nuostabų namų. Tačiau ir visa
u i m ėdami jie nebūtinai gerai jaučiasi ir yra patenkinti gyvenimu.

I ii nmg kai kurie jų nepatiria pasitenkinimo jausmo. Jų mųstymas,
įlindo, neprilygsta nei turimai materialinei gerovei, nei gyvenimo
i|'llnkybėms.
tokie žmonės gali valandų valandas galvoti apie tai, ko jie neturi,
•i imi galvoję apie tai, kųjau tikrai turi.
1iii Viljame nuolatos“ —paprastas teiginys, bet daugelis jo nė ne-
n I i i . Kadangi tai vyksmas, kuriame visų laikų dalyvaujame, len-
i | laktų tiesiog pamiršti. Nors jis be galo svarbus. Kodėl? Nes

i " i lira jausmus.
I ii, kaip jaučiamės šiuo momentu, nulemta minčių. Tai nenu-
m i l lamas procesas, vykstantis astronominiu greičiu. Mintys ir jų
n iimas savijauta —tik kelių akimirkų klausimas, todėl mes to be-
d ni Į'.istebime. Neverta pasakoti, kiek daugžmonių, kuriuos buvo
n m imku tuo įtikinti, esu matęs. Jie labai ilgai negalėjo patikėti, kad
37
mintys ir jausmai neatskiriami kaip „persikai ir grietinėlė“ žinomame

posakyje (arba kaip braškės su grietinėle Vimbldone).
Jausmo neįmanoma išgyventi be minties.
Šiam teiginiui iliustruoti atlikime nedidelį eksperimentą:
1. Pamėginkime nuliūsti - negalvodami apie liūdnus dalykus.

2. Dabar pamėginkime supykti - negalvodami apie ką nors, kas
sukeltų pyktį.
3. O dabar pasistenkime pajusti kaltės jausmą - negalvodami
apie tai, kas pažadintų kaltės jausmą.
Nepavyko, ar ne? Mes tiesiog nepajėgiame justi emocijų be jas ati

tinkančių minčių, tas emocijas ir sukeliančių. Dabar, kai tai jau suvo
kėme, galime pereiti prie labiausiai pasaulyje saugomos „paslapties“.
Mintys lemia emocijas
♦ Optimistinės ir pakilios mintys —juntame optimizmą ir paki

lias emocijas. Jaučiamės gerai.
+ Pesimistinės ir negatyvios mintys —juntame pesimizmą ir slo
gias emocijas. Jaučiamės blogai.
Taigi, ką reikėtų rinktis? Atsakymas, atrodo, akivaizdus.

Jausimės laimingi, jeigu taip galvosime, t. y. mąstymas nebus pe
simistinis. Mintys lemia tam tikrą savijautą. Tai ir paaiškina, kodėl
du žmonės, pakliuvę į labai panašias aplinkybes, reaguoja ir jaučia
si skirtingai. Tik todėl, kad kiekvienas jų pasirinko skirtingai galvoti
apie tas aplinkybes.*
* Vimbldono teniso turnyre nuo pat jo rengimo pradžios žiūrovų mėgstamas tradicinis
desertas (čia ir toliau - vert. past.).
38
ln! tik mintis, ji negali įskaudinti

I m minėjau, kad dauguma mus supančių žmonių tiesiog nesupranta,
I ui jų jausmus lemia jų pačių mintys. Netgi ne įvykiai ar susiklos-
iii'iios aplinkybės sukelia jausmus. Juos sukelia tik žmonių reakcija,
I n I 1.111santi nuo minčių.
Keikia tiesiai pasakyti: mes patys kuriame savo mintis. Taigi, jei-
] ii mintys liūdnos, nerimastingos arba piktos, patys save žeidžiame.
Iii kas kitas. Patys užsikrauname šių naštų. Iš patirties žinau: kai tai
i ■ ikau, pirmoji reakcija būna gynybinė, bet ilgėliau pamųstę žmo-
ni minką, kad mano žodžiai yra visiška tiesa.
Mums duota galia slypi mūsų pačių protuose. Kiekvienas iš mūsų
I imame savo mintis, todėl patys ir atsakome už tai, kad prikeltame
'i kurios trukdo gyventi.
miima, nors gyvenimas klostosi sėkmingai, retkarčiais pasitaiko,
l ui irnka kovoti su skaudžiomis ar negatyviomis mintimis. Suvokę,
1 ui ui viso labo tik mintys nuosavoje galvoje, išsiugdysime atspa-
.... i./ jausmams, lydintiems tas mintis. Supratę jų tikrųjų prigimtį,
ik ame jas tiesiog stebėti, o ne bejėgiškai joms atsiduoti.
' ) kokia jūsų nuomonė apie save? Turiu omenyje savigarbų, sų-
I i u kuria, be abejo, labai dažnai susiduriame. Žinoma, mintys
i| u ,ave patį yra viso labo tik mintys. Jos nėra realios. Tik tuomet,
1 n i, alistiškai apibūdinsite savo asmenybę, galėsite gyvenimų kurti
uulamasis savo stiprybių ir silpnybių vertinimu. Prisiminkite, kiek
i ii mlybių nuėjo perniek dėl jūsų paties mųstymo klaidų. (Apie tai
I n I albėsime.)
Mintys neturi galios žeisti, jei tik patys šios galios joms nesutei-
l>i imi',
\ i unite tokios patirties: kažkur buvote, puikiai leidote laikų, gal-
I mi ii draugais restorane, jautėtės tiesiog nuostabiai, manėte, kad ir
• ir visas pasaulis sklidini gėrio. Tuomet staiga, lyg trenkus per
39
kūnui iš giedro dangaus, nugirdote ar pastebėjote kažką, kas susiję

su praeities prisiminimais, ir per vieną akimirką subjuro nuotaika,
apėmė liūdesys, pyktis ar išgąstis.
Jeigu seksime paskui negatyvią minčių traukinį, išnirusį iš nežini.i
kur, - nors ir esame savo minčių kontrolieriai, - leisime, kad kiltų dar
daugiau neigiamų minčių, ir šitaip spiralė įsisuks. Staiga, net neišėję iš
restorano, atsidursime pakeliui į neviltį. Išmokę sekti savo mintis, —o
tai yra įprotis, kuriam išsiugdyti reikia laiko, - palengva išmoksime
nuvyti tam tikras mintis šalin, neleisime joms savęs užvaldyti. Tai pri
klauso nuo mūsų. Juk tai tik mintys, jos negali įskaudinti.
Žinoma, jeigu nesuprantame, kad nuo mūsų priklauso suteikti
sau skausmo ar ne, tai toks procesas truks visą gyvenimą. Taip nu
tinka daugumai žmonių. Iš pradžių labai sunku patikėti, kad - nors
visą gyvenimą kaip įprasta mąstėme —mūsų pačių mintys ir buvo
daugybės kančių priežastis, kad patys sukūrėme savo skausmą.
Klaidingas manymas, kad mintys realios, gali įsukti pražūtinga
negatyvių minčių spiralę. Tačiau būdamos nerealios jos negali įskau
dinti. Kai pagaliau iš tiesų suvoksime, kad kalbame ne apie „realybę",
o tik apie mintis, tuomet pajusime galią pasakyti joms „sudie“ ir ne
išgyventi nepageidaujamų jausmų.
Per sąmoningo gyvenimo laikotarpį mūsų galvose kasdien kyla
nuo 60 iki 80 tūkstančių minčių, tačiau fiksuojame tik kai kurias
iš jų.
Mintys ateina.
Mintys išeina.
Taip ir turi būti.
Džeinės, einančios ryte į darbą, jutimai fiksuoja aikštelėje stovintį
automobilį su paliktu atviru langu, kitą akimirką peršoka prie greta
gyvenančio kaimyno pievelės —ji pagalvoja, kokia žalia žolė; paskui
pastebi įskilusį grindinio akmenį, vėliau į galvą jai šauna mintis, kad
jeigu dėl signalizacijos sistemos sutrikimo traukiniai vėluos:
40
„Aš pavėluosiu į susirinkimą. - vadovas bus nepatenkintas -

visi galvos, kad neturiu atsakomybės jausmo - jis paprašys ką
nors kitą pasirūpinti klientu - tikriausiai Saimoną - jie pasi-
stengs susitvarkyti ir išstumti mane iš darbo —aš susikivirčysiu
su ponia Poter iš Personalo skyriaus - ji vilkės tą siaubingą
i .msvą kostiumėlį - žinau, ji kurstys mane jai trinktelėti -
|ir turės mane stabdyti, kad nesigrumčiau su ja - trauks už
pi.nikų toliau nuo jos - mano sijonas plyš - bus iškviesta
apsauga —paprašys manęs atlaisvinti savo stalą —ponia Poter
reikalaus mane nubausti - baigsis teismu - galbūt kuriam lai-
kui mane uždarys —bendroje kameroje —tas bjaurus kalėjimo
apdaras —aš negalėsiu valgyti drauge su kitais kaliniais —aš
ne si mankštinsiu tame kieme - o jau tie dušai - jiems neteisė-
t ai įneša peilių —vienas telefono skambutis per dieną —aš šito
neatlaikysiu —aš turėsiu..“
41
Ohohoho... vaizdeliai tarsi vėlyvą naktį rodomas siaubo filmas,

Deja, minčių seka tiksliai atspindi, kaip elgiamės. Nutrūktgalvišku
greičiu galvoje sukame trumpojo metražo filmą.
Tik pagalvokit: jeigu po pamąstymo „jeigu traukiniai vėl vėluos..,"
būtų buvusi neutrali mintis, pavyzdžiui: „Šiandien reikėtų paragauli
sumuštinio su vėžiais ir gražgarstėmis" būtų buvusi nugnybta nega
tyvių minčių spiralės užuomazga.
Vienu metu galvoje sukasi tik viena mintis
Dėmesį perkėlus nuo vienos minties prie kitos, išsisklaido pirmoji,

Skamba kaip savaime suprantamas teiginys, bet stulbinamai daug
žmonių (kol jiems nepabaksnojama) nežino, kad:
vienu metu įmanoma tik viena mintis.
Važiuoti neigiamų minčių traukiniu reiškia riedėti slidžia nevil

ties nuokalne, o dažnai kelias ten dar nesibaigia. Gana dažnai, kai
jau būname sukūrę filmą, nes jau įsisukome į žemyn vedančią minčių
spiralę, mes tęsiame kelionę - tik jau turėdami dar daugiau negaty
vių minčių. Taigi prasideda naujas filmas, vos pasibaigia prieš tai su
kurtasis. Priežastis - žmogaus proto ypatumas: kai žmogus jaučiasi
nelaimingas, visos kylančios mintys yra negatyvios. Štai kodėl taip
svarbu tvirtai laikyti mąstymo proceso vadeles, kitaip tariant, sekti jį,
tai aiškiai suvokti ir taip užkirsti kelią mintims mus užvaldyti.
Jeigu minties nesureikšminsime ir dėmesį nukreipsime į ką nors
kita, ši mintis išnyks. Kuo daugiau dėmesio kreipsime į konkrečią
mintį, tuo reikšmingesnė ji atrodys, tuo daugiau „scenų“ sukursime,
Šį mechanizmą atskleidėme anksčiau pateiktu pavyzdžiu, kur viskas
baigėsi ne vėžiais, o įkalinimu.
Mes turime nedaug galios:
42
■ kontroliuoti minčių turinį.

|<’ .neina ir išeina priklausomai nuo to, kų registruoja mūsų pojū-
miii kokia informacija juos paverčia sąmonė.
I'mi galime valdyti:
savo minčių vertinimų.
Mi ii ia laikyti jas tuo, kas jos iš tikrųjų yra. Tik tiek - suvokti, kad
• n unulys, o ne tikrovė.
• kita savo mintis

i n)i svarbiausia išmokti sekti savo minčių eigų ir nesileisti būti
.......ki am į nesibaigiantį minčių verpetų, verčiantį nusiminti ar jaus
iu laimingam konkrečiomis aplinkybėmis ar apskritai. Išmokti
up adilti, kad mintys —ne realybė, o tik įsivaizdavimas. Sukurtos
.n il pačių. Mintys —tiek teigiamos, tiek neigiamos —ima reikš
ti I gavusios energijos. Mūsų energijos. Puiku, jei panaudojame jų
n I i \ 11 pozityviau „Aš mokysiuos ir tapsiu Pilateso mankštos trene-
I'mran viena geriausių...“ nes ne kas kita, o mūsų energija ir dėme-
padės iš tikro įgyvendinti tikslų.
I i pati energija gali būti panaudota negatyviai: „Aš norėčiau tapti
i ii n« o mankštos trenere, bet abejoju, ar jų perprasiu, nes visuomet
iii i-, kai reikėdavo mintis reikšti žodžiu —tikriausiai reikėtų vil-
..... ko - o tai išryškins apvalumus - mane pernai mokiusi trenerė
n u g i puikių figūrų - tiesų sakant, tų trenerių yra per daug - reikė -
111 k ill u i i didelei žmonių grupei —prisimenu, kartų prieš dvidešimt
n! u uis metus nevykusiai pasisakiau susirinkime...“ Po tokio vidi-

.... Iialogo žmogus pasijunta prastai. Juk mintis lydi emocijos - mo-
ii I i 11 k pati save privertė pasijusti menkų. O juk iš tikro niekas nė
m. gmo jos sumenkinti!
I i iymui būdinga tai, kad į galvų atėjusių mintį galima sekti, val
43
dyti ir imtis kokių nors veiksmų. Panagrinėkime šios moters, no

rinčios tapti Pilateso mankštos trenere, atvejį. Jeigu ji būtų sekusi
savo mintis, būtų jas sustabdžiusi ties „bet abejoju, ar jų perprasiu
Ji apibendrino —teisingai ar klaidingai, kad gali kilti motyvacijos
problemų. Kaip tik čia reikėjo sustabdyti mintis, o ne leisti joms
toliau plėtotis, vis labiau peikiant save. Bet štai busimoji treneri'
keliavo toliau, leido negatyvioms mintims įsisukti spirale ir paliesi i
daugybę nemalonių jai aspektų, leido sau susimenkinti ir nuliūsti.
Į apmųstymų pabaigų ji jau buvo bepradedanti „džiuginti“ save ne
sėkminga praeities patirtimi —prisiminė dvidešimt penkerių melų
senumo įvykį, susijusį su kalbėjimu viešumoje. Ir visa tai ji atliko
mintyse.
Laiku sustabdyti mintis - tai būdas jas valdyti. Dar kartų pri
minsiu: jūs valdote savo protų, o ne protas valdo jus. Deja, daugumu
žmonių verčiau leidžiasi būti valdomi. Bet juk galima išsiveržti iš šitų
spųstų, jeigu palengva keisime įsisenėjusius mųstymo įpročius.
Kai suvoksime, kad galime bent žingsnį atsitraukti nuo savo min
čių ir sekdami jas kritiškai vertinti, kurį tolesnį minčių kelių pasirink
ti, tai suteiks neįsivaizduojamų galių, leidžiančių kontroliuoti mųsty
mų. Juk galima pasirinkti negalvoti neigiamai arba destruktyviai. Ko
dėl mes tiek daug laiko skiriame šiam negatyviam arba sabotažiniam
mųstymo stiliui? Nes, kaip jau minėjau, tai žmonijos nelaimė, vienas
iš pražūtingų žmogaus ypatumų. Būtent mųstyti destruktyviai mes
gebame geriausiai. Žmogui lengviau gromuliuoti nepalankias mintis
nei galvoti pozityviai ir pakiliai. Spiralė dažniau sukasi žemyn, o ne
kyla aukštyn. Susirūpinimas, nerimas, depresija, pyktis, kaltės jaus
mas - tai patys artimiausi mūsų aktyvaus proto draugai, nes vien:i
mintis veda prie kitos panašios. Kai suprasite, kad mintys kyla jumy
se, kad jos nėra išorės įvykių ar aplinkybių rezultatas, jums paaiškės,
kad ir sprendimas priklauso nuo jūsų. Jūs esate tas, mąstantysis,
todėl tik jūs ir galite keisti savo mintis.
44
\ | uIn iui pindamas destruktyvaus mąstymo priežastis ir šios prob-

1 hm' t įpirndimo būdus, darau išvadą:
Mąstymas įstūmė į šitą pelkę. Bet jis ir ištrauks.
•••u.ibdykite savo mintis
\ "i gyvenimą turite reikalų su mintimis, kasdien plūstančiomis į

,1 i, učiau tikriausiai niekad nepagalvojate, kad tūkstančius jų ve-
< iii m net nesusimąstydami.
\ kIv.u.,du, kad tiesiog nepajėgtume funkcionuoti, jeigu „apdoro-
.... I ickvieną menkiausią pastebėjimą ar į galvą atklydusią mintį.
i ugi me. pasirinktinai sutelkiame dėmesį į tas mintis, kurios mums
..... In svarbios. Pavyzdžiui, vaikštinėdamas po prekybos centrą pa-
bin pardavėją, išvaizda panašią į savo dukterėčią, - viskas kol kas
n liet sustojat prie šios minties, nes ji priminė, kad dukterėčia šį
m s| laikys vairavimo egzaminą. Reikia nepamiršti nusiųsti jai atvi-
I ■ palinkėti sėkmės.Taigi galvoje ši mintis išlieka tol, kol lipate į
mi i|| aukštą, kur parduodami atvirukai. Mintis buvo neatmesta, nes
1" "iii slinga. Sugebėjote kontroliuoti, kad ši mintis nepaspruktų.
I', i |ci spektaklyje atkreipsite dėmesį į pagrindinio vaidmens atli-
i aiknelę, kuri primins turimą panašią, bet sudėvėtą, galbūt im-
■ g.ilvoti „Graži spalva, turiu įsigyti naują... Įdomu, kur...“ paskui
.....mis grįšite vėl prie spektaklio, nuvysite mintis apie suknelę, kad
imI.....nei o toliau sekti pjesės veiksmą,
I ugi puikiai mokame įsileisti mintis ir jas nuvyti —jei tik nelei-
I miiir joms mūsų užvaldyti.
a i iciginys veda prie dar vieno svarbaus dalyko. Daugelis žino-
......... kuriais bendrauju, šiek tiek sutrinka ir ima domėtis, kodėl
u .loma kita idėja - galbūt pirmiausia reikia mėginti užkirsti
45
mintims kelią. į galvą.,. Bet, kaip esu minėjęs, mintys tiesiog atsirandi
ir jų turinys yra toks, mes šito negalime pakeisti. Ką mes galime, t.n
pasirinkti, kaip elgtis su jau kilusia mintimi.
Mintis pradedama kontroliuoti tik tada, kai ji jau susiformavusi
Taigi teatre tam tikram laikui, pavyzdžiui, iki spektaklio pabaigos,
galima tiesiog išmesti iš galvos mintis apie suknelės spalvą ir galini.;
jos įsigijimo vietą. Jei gebame mintį nukelti vėlesniam laikui arba j.;
išvis atmesti, lygiai taip pat galime elgtis ir su negatyviomis mintimis,
Žinoma, kad galvoje plėtojant negatyvias mintis išgyvenamos visos
itin stiprios emocijos: kartėlis, skausmas, susirūpinimas, nerimas ai
kaltės jausmas. Taigi kenčiame mes patys, o ne koks nors kitas as
muo ar „aplinkybės“.
Prisimenate, jau esame suformulavę puikų apibrėžimą —mąsty
mas yra tai, ką atliekame patys, o ne tai, kas vyksta savaime.
Gerai įsigilinę į šį apibrėžimą, suprasime: jeigu mes tą veiklą at
liekame, tai, be abejo, mes patys ją ir kontroliuojame. Ir priešingai
bejėgiai jausis klaidingai galvojamieji, kad mąstymas vyksta savaime.
Šie žmonės mano, kad
+ kiekviena mintis verta apmąstyti,

+ todėl pakliūva į begalinį uždarą minčių ciklą.
Tik nuo mūsų budrumo ir nuostatų priklauso, kurioms mintims

leisti plėtotis, o kurias atmesti ką tik kilusias.
Kuo aiškesnis protas, tuo jis geriau tvarkosi su mintimis, susiju
siomis su užgriuvusiais dideliais rūpesčiais ar svarbiais įvykiais. Bei
jeigu kas nors yra pratęs nuolat duoti valią visoms iki vienos min
tims, tuomet jo galvoje bus nuolatinė painiava, protas bus pakliuvęs
į minčių spąstus. Tokiais atvejais neišvengiamai bus aukštas streso
lygis ir prastai veiks atmintis (plačiau apie tai skaitykite 4 skyriuje).
Navos pertraukėlė
I isdien mūsų galvoje kyla 60-80 tūkstančių minčių. Vidinio

monologo pokyčiai lemia nuotaiką ir fiziologinius procesus.
Viskas, kas sukurta, kažkada gimė kažkieno mintyse.
Neįmanoma patirti jausmo, kurio nesukeltų mintis.
I.eisdami mąstymą, pakeisime savijautą, o ji paveiks mūsų elgesį.
Mes negalime pakeisti aplinkinių žmonių ar konkrečios gyve-

nimo situacijos, tačiau prisiminkime štai ką: mes galime vai-
<1)1i savo mintis.
|ei galime sekti savo mintis, tai galime valdyti ir savo protą -
neleisti jam valdyti mūsų.
I ,iip mes mąstome, taip ir reaguojame į gyvenimo netikėtu-

mus.
Smegenyse veikia „vaistinė“. Mintys sužadina emocijas, kurios

skatina gamintis chemines medžiagas - vienos jų mums nau
dingos, kitos žalingos.
Smegenų limbinėje sistemoje esantis hipotalamas reaguoja

I mintis —kai pozityvios mintys keičiamos negatyviomis (ar
n virkščiai), išskiria atitinkamas chemines medžiagas.
I hiuguma žmonių mano, kad mąstymas yra tai, kas tiesiog iš-
i mka, kad tai nėra veikla, kurią jie patys atlieka.
Musų mintys randasi ir virsta emocijomis akimirksniu —todėl

šito beveik nepastebime.
47
Spragtelėkite jungiklį: pesimistiškos mintys verčia jaustis ne

laimingus, o optimistiškos —laimingus.
Musų mintys neturės galios mus įskaudinti, jei mes patys joiir.
tokios galios nesuteiksime.
Esame linkę kentėti dėl klaidingos nuostatos, neva mūsų min

tys yra realios —bet jos nėra tikrovė, jos viso labo mintys.
Kuo daugiau dėmesio skiriame nemaloniems trumpojo me

tražo filmams kurti savo galvose, tuo daugiau kadrų sukuri,i
me, tuo prasčiau jaučiamės.
Negalime valdyti kylančių minčių turinio, bet galime valdyti

savo nuostatas ir požiūrį į jas.
SKYRIUS
Senų įpročių neišmesi laukpro

viršutinio aukšto langų*Juos reikia
nuleisti laiptais, pakopa po pakopos ♦
Mark Twain
lUireipto mąstymo galia
\ .1, 6-ojo dešimtmečio atlikta daugybė mokslinių tyrimų,

' i igi mėjami labiausiai vienu ar kitu laikotarpiu paplitę žmonių
mis mąstymo modeliai. Apžvelgsime svarbiausius iš tų, ku-
m im alė psichologai.
I iiyi iškreiptas mąstymas yra nepaprastai paplitęs - jūs tikriau-

n mlauksite atpažinęs save. Bent jau aš tikrai susiraukiau, kai
m) I artą, studijuodamas racionalaus emocinio elgesio terapiją
I' ll I), susipažinau su kognityvinėmis tendencijomis.
Ii vi,'tuomet paprasta atpažinti, kada imi šitaip mąstyti. Bet aišku
mi I ad ir koks būtų žmogaus mąstymas, net jeigu linkęs į nega-
i mogus vis vien nori jį vertinti kaip racionalų. Si tendencija
1 ■ i Ūmi tikrais atvejais - sveiko proto žmonėms. Bet kai žmogų
dilyti disfunkcinis protas, negatyvios mintys dažniausiai jau
l hm i n, i,unmalios.
iiiiluotis - išsiugdyti trijų pakopų mąstymą
i I II ur savo protui užduotį panagrinėję šį trijų dalių teiginį.
I Kodėl darau prielaidą, kad mano mintys apie save ir pasaulį

yra tiesa?
I’t įsiminkime, mintys ne visuomet atspindi tikrovę.
i . i civi veidrodžiai neatspindi manęs tikrojo.
51
Kai imsime nagrinėti įprastą dli

ną galvoje kilusias mintis (o jų, kaip
jau minėjau anksčiau, bus nuo M)
iki 80 tūkstančių), suvoksime, k;i<I
svarbiausiomis mintimis, tvarkant n
su šia minčių gausa, tampa minty*
apie pradinę mintį.
Taigi į galvą ateina mintis, nu
imame galvoti apie ją... paskui pr.i
dedame galvoti apie tą mintį apie
mintį... ir 1.1. Ar supratote, ką noriu
pasakyti? (Ar supratote, kaip įsisu
ka negatyvių, depresiją skatinančią
Mąstytojas. Skulpt. Auguste Rodin minčių spiralė?)
+ Iš tiesų ką dažniausiai stengiamės daryti, tai analizuoti arki

vertinti pradinės minties teisingumą.
Jau išsiaiškinome, kad kiekvienas iš mūsų esame savo minčių pro
dūktas. Smegenys skiria daug laiko naujoms sąsajoms tarp neuroną
užmegzti. Taigi smegenyse nuolat stiprėja tos jungtys, kurios naudoja
mos dažniausiai, ir, priešingai, silpnėja tos, kurios naudojamos rečiau
šiai. O kas atsitinka, jei visą gyvenimą praleidžiame mąstydami nega
tyviai? Atspėjote - tokiu atveju smegenyse susiformuoja gerai pramin
ti takai, arba, kitaip tariant, sąsajos tarp tų neuronų, kurie paprastai
aktyvinami negatyviai mąstant, ir smegenims tiesiog tampa lengviau
rasti šiuos iškreiptus neuronų jungčių takus ir jais pasinaudoti.
Taigi išsiugdome automatinius mąstymo įpročius. Puiku, jeigu
mintys pozityvios, bet nieko gero, jei imame slinkti žemyn negaty
viuoju taku. Problema ta, kad tampame specialistais. Iškreipto mąs
tymo specialistais! Bet ar norėtume būti įšventinti būtent į tokią
specialistų gretas?
52
IŠKREIPTO MĄSTYMO GALIA
I hm labiau j ką nors sutelkiame mintis, tuo labiau protas įsitrau-

i i |'l otosą. Negatyviai, arba iškreiptai, mąstydamas, jei staiga
• ■M i nuslopinti neigiamas mintis ir pakeisti jas sveikesnėmis tei-
i ......... . mintimis, tikrai nepavyks tuojau pat to padaryti. Reikia
1 ■ 11 Į"otcsui vykti —kilti tarsi balionui. Pamačius jį tolstant, tar
iu n sudie. Tai rodo, kad suvokiame mąstę neigiamai ir kad
"mi i iktą. Kodėl?
Imli I, k.id žengėme žingsnį į šalį ir pasistengėme nustatyti minties
> i h1 1n, taip, tai viso labo mintis. O mintis nebūtinai yra faktas.
....... keisdami įpročius ir pradėję ugdytis supratimą apie tai, kas
i u yra mintis, rasime būdą, kaip sau suteikti galių. Nes išvengsi-
iii f fili los tapatintis su pačia mintimi,
t**11 tyrinėję įvairias nesveiko ir iškreipto mąstymo, į kurį dažnai
Ii ima, rūšis ir taikydami minčių valdymo metodiką (žr. kitą sky-
■ m abejosime tokio mąstymo pagrįstumu ir pastebėsime, kad sa-
iii nir ir yra ta galia, kuri veda pirmyn.
ubu suprasti, kad tokio pobūdžio mąstymas ir yra pagrindinė
• iko mąstymo rūšis ir tampa kliūtimi, trukdančia gerinti savo
, i ui i i i n. j visose srityse.Tie iškraipymai gali mums pastoti kelią, su-
il 111 nuo veiklos (kaip jau ir pats tikriausiai esate pastebėjęs). Juk
1 lien nui ii mūsų - savo minčių produktas.
I Migdžius tokius mąstymo įpročius, smegenyse susiformavus
.......mis takams, kuriais įprastai žemyn ritasi destruktyvios min-
i h.įtinamas pasitikėjimas savimi, ribojamos veiklos galimybės,
lip iu j.i ryžtas.
I nyi mąstymas gali būti laikomas iškreiptu, jei žmogus:
krit ikuoja save dėl praeities „pralaimėjimų“,

ibcjoja savo gebėjimais,
bijo ateities įvykių,
53
♦ menkina save,
♦ tikisi nesėkmės.
Ką reikėtų visuomet prisiminti (prašau būtinai įsidėmėti, nes 1,11

formuos naujojo mąstymo pagrindą): nesvarbu, kaip stipriai km
nors tikime —nuo to tas dalykas netampa tiesa.
Kaip jau minėta, labai mažai žmonių suvokia, nors ir nesąmonin
gai —kaip mąstymas veikia jausmus. Tik įgudus atpažinti įvairi,i
mąstymo rūšis, bus įmanoma palengva keisti savaime kylančias m
gatyvias mintis.
Verta jau dabar paminėti: negatyvios mintys linkusios staigi,n
įlėkti (panašiai kaip erzinantis skraidantis vabzdys), pakenkti ir |m
to staigiai išlėkti, taip greitai, jog net sunku pastebėti. Tik kiek vėliau,
pradėję išgyventi tam tikrus jausmus, pastebime, kad mūsų sąmone |i
būta „pažeidėjo“.
Visas į galvą atklystančias žalingas mintis galima instinktyvi.u
priskirti vienai ar kelioms kategorijoms, jas toliau ir panagrinėsiim
Taip tapsime racionalesni, leisime suabejoti savo įsitikinimais ir g.i
liausiai pakeisti savijautą. Na, pradžioje tai gana keblu. Juk keičiami
įsisenėję įpročiai, jau tapę charakterio dalimi.
Aptarkime mąstymo iškraipymus, o tada:
1. Išnagrinėjęs visas pateiktas iškreipto mąstymo rūšis, pag.il

vokite, kuri jums būdingiausia, ir priskirkite save atitinkam.it
kategorijai.
2. Kol nepradėjome nagrinėti minčių valdymo metodikos, ap
tariamos kitame skyriuje, pasistenkite užmegzti sveikesnį u
konstruktyvesnį nei ligi šiol vidinį dialogą su savimi, bandyki
te mesti iššūkį tokiam mąstymui.
54
•mikI i ) / privalo (nelankstus mąstymo būdas)
1 K\ | ' I.Migelio žmonių iškreipto mąstymo apraiškas, pastebė-

i n' v in.i dažnas įsitikinimas, kad pasaulis arba aplinkybės, ar
1..... n žmonės „turėtų“ arba „privalo“ būti ar elgtis tam tikru
1 nikių lūkesčių padarinys: pyktis ir frustracija). Kadangi tai
I i ii paplitusi mąstymo rūšis stipriai ribojanti daugelio imo-
i n —
11 tminą — ją verta išsamiau panagrinėti. Toks mąstymas gyve

ni <11.i didelį kaltės jausmą.
I Hipelis iš mūsų neturi jokių nelanksčių nuostatų. Pasaulis tū
li n i inks... žmonės turėtų elgtis šitaip...
i i p inas nelankstus —jis visiškai kategoriškas dėl nelanksčių
1 1'minų. I’ritaikę tai sau, dar labiau bloginame ir taip jau nekokią
• i 11 i . | irivalėjau“ atlikti tą ar aną ar elgtis tam tikru būdu... Taip
*i■im įme kaltės jausmą ir išgyvename frustraciją.
i manu, kad bręsta problema...
...... mirt atidžiai parinkite žodžius —ir kalbėdami, ir galvodami.
A , m rėčiau užsidirbti premiją kaip ir tie netikę bankininkai.

I m turėjau būti vedęs ligi šio laiko,
į nirčiau būti apdairesnis dėl...
|n i m ėtų reaguoti, kai susidaro tokia ilga eilė.
Iit rečiau būti labiau vertinamas...
Vs iutėjau būti paslaugesnė.
■ Ah visuomet privalau būti laiku.
Ak j.iu turėjau ištobulinti šiuos įgūdžius ligi šio laiko.
Ktikėjo ištekėti už Endriaus, tuomet būčiau turėjusi...
|i neturėtų būti tokia įtari...
| ui turėjau būti pasiekusi gyvenime daug daugiau.
Iii rėčiau darbovietėje iš kitų neišsiskirti...
|itm.s turėtų pakakti druskos keliams barstyti.
55
♦ Niekada neturėčiau jam leisti...

♦ Aš turėjau mokytis ir tapti teisininku, tuomet būčiau galėjęs
būti...
Vyraujant tokiam mąstymui dažniausiai pasireiškia trys dalykai:
1. Įžengiama į vaizduotės teritoriją - paminama realybė ir įsi-

vaizduojama, kaip viskas „turėtų“ būti.
2. Brangus laikas ir emocinė energija švaistomi kritikuoti ar
smerkti viską, kas pažeidžia normą „privalėti“.
3. Pabrėžiama problema ir kaip blogai žmogus dėl to jaučiasi,
bet neieškoma išeities. Užuot pajutęs turįs vidinę motyvaciją,
žmogus pajunta psichologinį spaudimą.
Sakydami, kad verčiau reikėjo pasirinkti kelią B, o ne A, nes būtų

buvę taip ar anaip, mėginame kurti dirbtinę tikrovę.
Gyvenimas yra toks, o ne kitoks, todėl vadovaudamiesi nelanks
čiomis nuostatomis, kokie turėtų būti žmonės, aplinkybės ar kokie
turėtume būti patys, pasmerkiame save kančioms. Problema ta, kad
užsispyrusiai laikomasi savo įsitikinimų, o tai neišvengiamai sukelia
nemalonių jausmų.
Sveika nuostata —išmesti iš galvos mintis, kad kas nors turėtų
būti ar vykti būtent taip, o ne kitaip, vertėtų labiau galvoti, kam teikti
pirmumą. Nuostatos ir įsitikinimai nekels jokių problemų, jeigu apie
juos galvosime kaip apie trokštamus dalykus, suvoksime, kad gyve
nime nebūtinai taip ir bus. Sveikai mąstyti —tai ne reikalauti, kad
aplinkybės būtų kitokios, o teikti pirmenybę:
♦ tam tikros rūšies dalykams,

+ tam tikru būdu besielgiantiems žmonėms,
♦ tam tikrą požiūrį į mus turintiems žmonėms,
56
kartu išsaugant lankstumą susitaikyti su aplinkybėmis ar žmonėmis

ir tada, kai reikalai nesiklosto norima linkme.
Grįžkime prie atidaus žodžių vartojimo. Sakydami „turėtų“ visuo
met perkeliame kontrolę už savo pačių ribų. Kitaip tariant, valdymo
centras yra mūsų išorėje. O reikalavimai sklinda tarsi iš kritiškų tėvų
ar mokytojo lūpų, primindami, kad jų kažkodėl nesilaikoma. Gal ir
jums pažįstama ši situacija? Pakeitę formuluotes —taip pat ir supra
timą - perkeliame valdymo centrą į savo pačių vidų. Taigi išdava -
mažiau pagrindo stresui, nes dabar patys valdysime reikalavimus, o
ne būsime jų valdomi.
Panagrinėkime kai kuriuos anksčiau pateiktus pavyzdžius. Visų
pirma teigdami pasistenkime išvengti visokių „turėtų / turėčiau“. At
sikračius šitų emocionalių žodelių, svarbu prisiminti, kad reikia pa
keisti ir patį mąstymo būdą, kad vietoj buvusiojo įvaldytume lanks-
tesnį ir kad mintys keltų tinkamus jausmus.
Kaltės jausmo, frustracijos ir pykčio išvengtume, jeigu mintis per
formuluotume taip:
♦ Norėčiau būti pasiekęs daugiau nei ligi šiol esu (turiu pasikal
bėti Personalo skyriuje apie galimybę...).
♦ Būtų puiku sulaukti geresnio įvertinimo... (turėčiau atkreipti
Džono dėmesį į tai, kad...).
♦ Gerai būtų, jeigu vadovybė pastebėtų tą ilgą eilę...
♦ Norėčiau užsidirbti tiek pinigų, kaip tie bankininkai, kuriuos
paleidome už užstatą (ketinu pasikalbėti su tais...).
♦ Tikiuosi, kad naujieji savininkai patobulins traukinių tvarka
raštį... (tuomet galėčiau anksčiau parvykti iš darbo),
+ Jau verčiau ji būtų peržvelgusi praeitų metų protokolus nei
įtarinėjusi... (reikia parašyti elektroniniu paštu...).
♦ Būtų gerai pradėti laikytis dietos (kur aš padėjau tą sveikatin
gumo klubo lankstinuką...).
57
Tokios mintys kelia mažiau nemalonių jausmų ir skatina pamė

ginti kų nors keisti. Padėtis nebeatrodo tokia beviltiška. Kartu tai
subtilus būdas išvengti emocijų. Nebebūkite „turėtų / privalau“ au
kos, leiskite sau būti kūrybingiems įvairiose situacijose, lietis teigia
mai energijai, formuluokite motyvus, išsilaisvinkite iš kaltės jausmo.
Mes tarsi rykštę keičiame morka, kai savo protų kreipiame į no
rimų TIKSLĄ. Atkreipkite dėmesį, kad pakoreguotame mųstymo
turinyje atsirado vietos veiklai, kuria bandoma spręsti uždavinį.
Pakartosiu: keisdami užsispyrimų rodančius žodžius, tuo pat metu
turime keisti ir nuostatas. Jeigu šito nebus, rezultatas nepasikeis -
neišvengiamai jausimės blogai.
Atsitraukite nuo skaitymo keletu minučių ir sudarykite sųrašėlį
tų tironiškų „turėtų / privalau“ teiginių, suskirstykite juos į dvi ka
tegorijas:
1. Teiginius, kuriais manipuliuodamas protas stengiasi mus pri

versti susisieti su jais (pavyzdžiui, „Turėčiau susitvarkyti sta
lų - negaliu nieko rasti, tai įspėjimas, bet negaliu prisiversti“,
„Turiu sutvarkyti palėpę, bet savaitgaliais turiu tiek visokio
darbo“ „Turėčiau būti lieknesnė“) Ar jie verčia jausti kaltę?
2. Teiginius, susijusius su išorės įvykiais. Vieni gali būti tęsti
niai, kiti visai neseni. („Jie turėtų greičiau atsiliepti telefonu“,
„Ji turėtų pasiūlyti mane paaukštinti“, „Tie statybininkai turė
tų bent šypsotis dažniau, net katės jų bijo“) Ar tokie teiginiai
būdingi jūsų vidinio „aš“ plepėjimui?
Suskirstęs surašo teiginius į dvi kategorijas, gerai įsižiūrėkite į tai, kų

parašėte. Žiūrėkite kritiškai ir priekabiai. Atkreipkite dėmesį: iš tikro
tik mūsų pačių požiūris diktuoja tokius reikalavimus, o ne visatos dės
niai, liepiantys (kaip pavyzdžiuose) „susitvarkyti palėpę“ nurodantys,
kad „privalai sulieknėti“ ar „statybininkai privalo šypsotis“.
58
Dabar, kai jau tai žinote, vėl peržvelkite sąrašą arba turėdamas
šiek tiek laiko išbraukite kai kuriuos „reikalavimus“. Kaskart, ištaręs
arba pasakęs vidiniu balsu sakinį, kuriame buvo „privalo / privalau /
turėtą / turiu*' jį pasižymėkite. Tada apmąstykite tą savo vidinį kal
bėjimo būdą, pamėginkite performuluoti tuos įnoringus posakius.
Pavyzdžiui:
„Manau, pradėsiu tvarkyti palėpę, kai prasidės Keitės ir Simo
nos vasaros atostogos —jos man padės, jei turėsiu pakankamai
šokolado atsargų...“
(Mažiau spaudimo nei „Turiu sutvarkyti palėpę".) Taip pat pana-
grinėkite tuos sąraše esančius posakius, kai tiesiog esate pernelyg rei
klus sau —kai kuriuos gal reikėtų tiesiog išbraukti, bet jie yra įstrigę
sąmonėje kaip kaltė ar kažkoks nepatogumas. Pavyzdžiui:
„Aš privalau susisiekti su Fransuaza —tikrai turiu tai padaryti.“
Pagalvokite:
„Reikia prisiminti, kodėl nesusisiekiau su Fransuaza daugiau
nei šešis mėnesius. Jeigu žmonės skirstomi į „siurbikus“ ir
„spinduliuotojus“, ji neabejotinai yra siurbike. Pabendravusi su
ja, jaučiuosi išsekusi. Be to, ji pamiršta dalykus, dėl kurių buvo
sutarta, ir nuolat pokalbius pasuka kita linkme. Kodėl be jo
kios priežasties jaučiu kaltę? Aš iš tiesų visai nenoriu vėl su ja
bendrauti - štai kodėl praėjo tie šeši mėnesiai. Jei susitiktume,
vėl būtų tas pats. Aš vėl suirzčiau."
Šitą braukite iš sąrašo!
Racionalus vidinis pokalbis turėtų jums padėti:
1. Sutelkti mintis ieškant problemos sprendimo.
2. Neleisti švaistyti laiko ir energijos skundžiantis ar baiminantis
pažeisti „privalo / privalau / turėtų / turiu“ taisyklę.
59
3. Grįžti į realų pasaulį ir atskleisti tikrąją dalykų padėtį, o ne

kaip „turėtų būti“.
Ir dar vienas svarbus aspektas. Gana dažnai pamatysite - per vidi

nį dialogų ir bendraudamas su kitais —„turėtų / privalėtų“ teiginius
tarsi supakuotus ir pateiktus klausimų forma. Vidinis turinys —toks
pats ir protų jie veikia tuo pačiu būdu. Pavadinkime juos „Kodėl ne
gali? Kaip galima? Kodėl aš? Kodėl padarė?“ teiginiais. Jūs vis klau
siate savęs - keliate nereikalingus klausimus, į kuriuos jau esate atsa
kęs, bet esate išsiugdęs atsparumų negirdėti atsakymų.
„Kaip ji gali būti tokia nejautri ir pasakyti tokį dalykų?“

(Tikroji reikšmė: „Ji neturėtą būti tokia netaktiška ir šiurkšti.“)
„Kodėl aš niekaip negaliu suprasti, kaip reikia teisingai pasida

lyti sųskaitų?“
(„Turėčiau išmokti, juk tai paprastas skaičiavimas.“)
„Kodėl aš tokia?“
(„Neturėčiau būti tokia, esu nepatenkinta dėl to, kokia esu ir
kaip elgiuosi.")
„Kodėl tas metrdotelis sveikinasi su tavimi, o į mane nekreipia

dėmesio?“
(„Jis neturėtų ignoruoti moterų. Pasipūtęs šovinistas.")
Atpažinkite šias užmaskuotas tų pačių teiginių formas, nes tokie

teiginiai taip pat kelia neigiamų emocijų ir prastų savijautų. Nepasi
duokite, griebkitės racionalių minčių ir kitokių nuostatų, performu
luokite šias paslėptas „turėtų / neturėtų“ frazes.
60
Perdėti apibendrinimai
Neigiami posakiai apie gyvenimą, žmones ir save pačius dažniausiai

paremti labai ribota patirtimi, įvykiu, nutikusiu galbūt vienintelį kar
tą. Taigi darote išvadas apie dalykus, situacijas ar žmones turėdamas
labai mažai įrodymų, vadovaudamasis galbūt vieninteliu atveju. O
teigiate, kad taip būna visuomet, visą laiką.
♦ Padarote didelę klaidą, apskaičiuodamas biudžetą, kurį pri

statote mėnesio pasitarime (taip atsitiko pirmą kartą), jūs
teigiate: esu nekompetentingas ir daugiau manimi niekas ne
pasitikės.
♦ Pasirenkate ne tą išvažiavimą iš žiedinės sankryžos, taigi -
esu beviltiškas vairuotojas.
♦ Pamiršote išskalbti sūnelio sportinę aprangą, todėl - esu siau
binga mama.
♦ Kepsnys per kietas, todėl, žinoma, - esu bloga virėja.
Nesunkiai atpažinsite tokį mąstymo būdą, jeigu atkreipsite dė

mesį į žodelius „niekada“ „visada“ „pasaulis yra...“ „visuomenė yra...“
„kiekvienas...“ „bet kas...“„niekas...“.
Ar pastaruoju metu galvojote ar kalbėjote (ar girdėjote ką nors
kitą kalbantį) maždaug šitaip:
„Aš visuomet atsiduriu lėčiausiai judančioje eilėje prie kasos.“

„Tie traukiniai visuomet vėluoja nuo to laiko, kai buvo pradė
tos taikyti lengvatos...“
„Kodėl kiekvienas, stovintis eilėje prie bilietų automato, kai
reikia mesti monetas, amžinybę jų ieško...“
„Tie prakeikti balandžiai visą laiką apdergia mano naująjį au
tomobilį.“
„Žmonės šiais laikais tokie savanaudiški.“
61
„Niekas manimi dabar nepasitikės po tos mano kvailos klaidos.“

„Per tiek mėnesių —tik trys vaikinai, ir visi beviltiški. Aš nie
kada nesusirasiu tinkamo.“
Manau, akivaizdu, kad nė vienu iš šių teiginių nereikėtų taip griež

tai apibendrinti ir jis neturėtų skambėti taip kategoriškai. O esmė ta,
kad taip galvojant arba kalbant imama iškreiptai mųstyti. Tai verčia
prastai jaustis.
Atkreipkite dėmesį, jog pernelyg platūs apibendrinimai veda prie
to, kad susiklosčiusi padėtis ar aplinkybės ima atrodyti daug sudė
tingesnės ar baisesnės, nei iš tikrųjų yra.
Pastebėta, kad įsitraukę į vidinį monologų esame linkę gana daug
iš savęs reikalauti, o jokio kritiško balso juk nėra. Tačiau turėtume
išsiugdyti įprotį (anksčiau matėme, kad pakeisti įsisenėjusius įpro
čius, o ypač mąstymo klišes, reikia laiko) išmokti abejoti savo minčių
teisingumu. Ilgainiui tai pavyks, jūs „pakoreguosite“ savo smegenis
taip, kad jose atsiras takelis, negožiamas jokių negatyvių minčių.
Galbūt taip kritiškai nemųstytumėt, jei pasvarstytumėt, ar tokius
kategoriškus teiginius sakytumėte savo draugui, pakliuvusiam į pa
našių padėtį?
Tarkime, per svarbų pokalbį dėl darbo pamiršote pasakyti apie
save kažkų itin svarbaus, be to, lyg to dar būtų buvę maža, pavėlavo
te, nes rekomendacinį laiškų palikote namie ir iš stotelės grįžote jo
pasiimti. Jūsų taip ir nepakvietė į baigiamąjį pokalbį.
Jūsų vidinis monologas: „Kaip galėjau pamiršti paminėti, kad Džo
nas Kameronas, buvęs jų viešųjų ryšių direktorius, buvo mano vado
vas bendrovėje, kurioje dirbau pastaruoju metu, nepasakiau, kad jam
būtų labai malonu su ja pasikalbėti telefonu. Manau, ji nesupyko, kad
pavėlavau į pokalbį. Bet ji atkreipė dėmesį. Tai kvailys. Kaip galėjau
pamiršti tokį svarbų dalykų. Ir iš namų reikėjo anksčiau išeiti. Būčiau
turėjęs daugiau laiko grįžti pasiimti laiško, nebūčiau pavėlavęs. Tikrai
turėjau geriau pasirengti. Niekada daugiau nerasiu tokio darbo.“
62
Netikėk viskuo, kas tik
šauna į .galvą
Įsivaizduokite save sakantį draugui; „Tai kvailys. Kaip galėjai tai

pamiršti? Ir dar pavėlavai. Kodėl neišėjai iš namų anksčiau? Tu tikrai
turėjai geriau pasirengti. Niekada negausi kito darbo.“
Ir kaipgi jūsų draugas jaustųsi? Argi įgytų daugiau pasitikėjimo sa
vimi, pakiltų jo savivertė... jis imtų optimistiškai žvelgti į gyvenimų?
Iš tikrųjų jūs veikiau sakytumėte priešingai, galbūt šitaip: „Klau
syk, tavo galva buvo pilna minčių. Aš pats daug kartų per tokius po
kalbius esu pamiršęs pasakyti svarbius dalykus; kaltas kortizolis -
kai jaudiniesi, jis išsiskiria į kraujų. Visiems yra tekę pavėluoti dėl
nenumatytų aplinkybių —ne tavo kaltė. Esu tikras, netrukus kų nors
susirasi, ekonomika juk kyla.“
Šį principų reikėtų taikyti ir sau. Paklauskite savęs - ar galėčiau
tai pasakyti kam nors kitam, man iš tiesų rūpinčiam žmogui? Kaip
dėl to jis pasijustų - geriau ar blogiau? Atsakymų jau žinote. Taigi
kalbėkite su savimi drąsinamai ir taip keiskite savijautą.
Pertraukėlė: metas pagalvoti.

Ar prisimenate, kada paskutinį kartų buvote įsitraukęs į tokius ap-
mųstymus? Kaip jus tai paveikė?
Etikečių klijavimas
Dar viena iškreipto mųstymo rūšis —etikečių klijavimas. Taip atsitinka

tada, kai tam tikrų apibūdinimų priskiriame sau arba kitam žmogui.
Žinote, kų turiu omenyje. Dažnai taip elgiamės. Prieš pradėdamas gi
lintis į šių temų, turiu pasakyti, kad žmonėms būdinga klysti, apgailes
tauti, patirti nesėkmių siekiant tikslo, priimti netikusius sprendimus,
kritikuoti aplinkinius - toliau netęsiu, pernelyg ilgas sųrašas!
Bet visko raktas yra mūsų pačių mintys, vidinis monologas. Kai
sutelkiame dėmesį į savo elgesio kritikų: „Ši mano mintis nebuvo
64
geriausia“ „Kitą kartą turiu šv. Valentino dienos vakarienę surengti

kitaip“ „Tai buvo mano klaida“ - viskas gerai. Kritikuojame atskirą
iš konteksto ištrauktą įvykį, kuris niekaip neatspindi mūsų kaip as
menybės vertės.
Kai imame apie žmogų sakyti „pralaimėjėlis“ „nevykėlė“ „kvailys“
„beviltiška“ „nekompetentingas“ tokie žodžiai gali išsipildyti, nes
juos išgirdus nusvyra rankos, dingsta noras ką nors daryti. Prisi
menate, mintį juk lydi veiksmas? Tokie epitetai, kuriais aplinkiniai
jus apibūdina (arba pats save vadinate vidinio monologo metu), gali
sukelti problemų —vis daugiau mokslinių tyrimų tai įrodo, ypač tai
neigiamai paveikia tuos, kurie turi menką savivertę. Šią įžvalgą gali
ma pritaikyti ir kitiems žmonėms, ir patiems sau.
Etikečių klijavimas sukelia daugybę emocijų: gėdą, kaltę, neri
mą, bjaurėjimąsi savimi, net depresiją. Taip apibūdinti žmogų —
absurdiška, nes neįmanoma sudėtingos asmenybės apibrėžti viena
kuria nors savybe, o mes klijuojame etiketes ne tik sau, bet ir ap
linkiniams.
Žinoma, tarp mus supančių žmonių gali pasitaikyti neatsakingų,
neatidžių ir net negerų. „Ta mano darbo vadovė - tikra bjaurybė.“
Ibkia nuostata sukelia pyktį, apmaudą, verčia švaistyti vertingą pro
to ir nervų energiją, taip pat gadina tarpusavio santykius. Ko turė-
(ūme siekti? Reikia skirti asmens elgesio apraiškas nuo žmogaus kaip
asmenybės visumos. Dažniausiai ne žmogaus charakteris kelia pro
blemų, o mąstymo būdas ir/ar elgesys. Tik pripažinę šį faktą, įgau
sime motyvacijos pagerinti savo santykius su aplinkiniais, ieškosime
kitokių bendravimo būdų.
Kai kurios etiketės gali būti prilipusios prie mūsų nuo pat vaikys-
lės —prilipdytos bendraamžių, tėvų ar kitų mums svarbių asmenų.
Bet lygiai taip pat gali būti žodžių, kuriuos kažkur išgirstame, jie
/stringa į atmintį, ir pastebime, kad imame juos vartoti kalbėdami
gal ne apie save pačius, tai bent jau apie kitus žmones.
65
Išvardysiu tik keletą epitetų, kuriuos tikriausiai vartojate apibū

dindamas save ar aplinkinius asmenis:
Agresyvus Arogantiškas
Klastingas Valdingas
Šovinistas Beprotis
Atstumiantis Pralaimintis
Beviltiškas Isteriškas
Nesubrendęs Prastas
Nejautrus Neatsakingas
Tingus Ribotas
Impulsyvus Savanaudis
Užsispyręs Kvailas
Tuščiagalvis Problemiškas
Nedėkingas Netikęs
Silpnas Bevertis
Prisiminkite, kad etiketės —tai abstrakcijos, ir jos be galo netiks

lios. Kai užkabinate neigiamą etiketę
+ sau,
+ kitiems žmonėms,
+ įvykiams, reiškiniams,
šie emocinį užtaisą turintys žodžiai, keliantys neigiamų jausmų, gali

sulaikyti nuo tam tikrų poelgių arba išprovokuoti elgtis netinkamai.
Pavyzdžiui, pavadinote kitą žmogų neatsakingu ir imate ant jo pykti,
o ir pats galite iš jo sulaukti priešiško elgesio.
Pavadinote savo brolienę neatsakinga, nes ji, pasiskolinusi iš jūsų
raktą, dukart paliko jį laukujų durų spynoje. Ji karštai ginčijasi ir
nesutinka su tokiu apibūdinimu, pabrėžia, kad ėjo apsipirkti būtent
66
jūsų paprašyta. Pasak brolienės, pirmą kartą jos dėmesį prie durų
atitraukė suskambėjęs mobilusis telefonas. Antrą kartą - na, taip,
keldama pirkinių krepšius ji pamiršo raktą ištraukti iš spynos.
Emociškai įkrautos etiketės, kurias kabiname kitiems žmonėms
dėl vieno ar dviejų nusižengimų, jau gali sukelti trintį. Ar jūsų brolie
nė apskritai yra neatsakinga? Gal ji pasielgė šiek tiek nerūpestingai,
bet ji nesutinka su tokiu apibendrinimu —jos asmenybės vertinimu,
kitaip sakant, su neatsakingo asmens etikete.
Lygiai taip pat esame linkę apdovanoti etiketėmis ir save. „Esu ne
vykėlis, ne tik beviltiškas“„Esu niekam tikęs" „Taip elgiasi tik silpna
protis". Tokie teiginiai, pasakyti sau per vidinį monologą arba ištarti
balsu, dažniausiai sekina protą. Susitaikykite su faktu, kad poelgis
netikęs. Kad prastai atlikote užduotį. Kad kvailai pasielgėte. Bet čia
tik atskiri veiksmai. Atsieti nuo jūsų kaip visumos. Galvą aukščiau!
jeigu įstrigsite tokio mąstymo labirintuose, protas negalės nieko pa
daryti, kad padėtis pagerėtų.
Kaltės prisiėmimas
Tikriausiai gerai žinote tokį mąstymo būdą - jis labai paplitęs ir yra
tiesiog instinktyvi reakcija. Prisiimate kaltinimus, kai nesate kaltas,
net ir tuomet, kai dalykams, dėl kurių kaltinama, negalite daryti jo
kios įtakos. Kad ir ką kas sakytų ar darytų, jus tai veikia tiesiogiai,jūs
į tai reaguojate.
Rezultatas: nuolat jaučiatės įsižeidęs ar apima liūdesys - ir už
plūsta kaltės jausmas, nors nėra jokio realaus pagrindo taip jaustis.
♦ Teatre per pertrauką netyčia susiduriate su pažįstama. Ji laiko

rankose dvi taures vyno, paskubomis tarsteli „sveikas" ir, kadan
gi nepatogiai laiko taures, nueina nieko daugiau nepasakiusi.
67
Jūsų mintys: „Padariau kažką, dėl ko ji įsižeidė. Paprastai ji mėgsta pa

plepėti."
Jos mintys: „Galėjau pasiūlyti vyno Džonui. Kokia siaubinga eilė. Kąjis
dabar pagalvos? Jei šių taurių kuo greičiau nepastatysiu,
jos iškris man iš rankų. Ir į tualetą dar turiu nueiti."
+ Viršininkas, koridoriuje prasilenkdamas su jumis einančia

priešpiečių (jis grįžta iš pasitarimo su finansų direktoriumi),
puse lūpų pasisveikina ir kreivai šypteli.
Jūsų mintys: „Ką aš padariau? Šį rytą pavėlavau tik dešimt minučių. Dažnai
lieku po darbo vakarais. Jis buvo susitikęs su Kraufordu iš Fi
nansų skyriaus. Gal esu įtraukta į sąrašą numatytų atleisti dėl
personalo mažinimo. Štai kodėl jis vengė pažiūrėti į akis."
Jo mintys: „Tas pasitarimas ilgokai užtruko. Galiu lažintis, kad jie dabar
bėgs per gatvę sumuštinių su prancūzišku sūriu ir spanguo
lėmis. O aš turėsiu tenkintis pyragėliu su įdaru iš..."
68
+ Pas jus užeina draugė Trudi: „Sveika, Amanda. Šiandien tavo

namuose taip gražu ir tvarkinga.“
Jūsų mintys: „Ar ji šaiposi? Nori pasakyti, kad seniau, kai ji lankėsi pas
mane, buvo netvarkinga?"
Jos mintys: „Kaip gražu ir šviesu kambaryje, kai jis užlietas saulės. Ir
kaip tvarkinga - ne taip, kaip mūsų su Džonu namuose, kur
pilna popierių, knygų ir visur tyso kompiuterio ir spausdin
tuvo laidai."
Prisiminkite, kad ne viskas, kas atsitinka, būtinai atsitinka dėl

jūsų „netobulumo“ - ne viskas susiję su jumis. Darote išvadų, kad
mėgstantis paplepėti asmuo nenori su jumis kalbėtis —o juk to ne
noro priežastis gali būti su jumis visiškai nesusijusi, glūdėti kitame
žmoguje. Skubėjimas, nerimas dėl ko nors, galvos skausmas, danties
gėlimas... sąrašas gali būti begalinis.
Žmonės, linkę viską tuojau pat pritaikyti sau, be reikalo švaisto
savo mąstymo galias ir laiką, sužadina kaltės jausmą ir save skaudina,
nors tam dažniausiai nėra jokio pagrindo. Tai gali neigiamai atsiliep
ti ir tarpusavio santykiams.
Kitų kaltinimas
Sis iškreipto mąstymo būdas, palyginti su anksčiau aprašytuoju -
kaltinimų prisiėmimu, yra visiška priešingybė, nes, kad ir kas atsi
tiktų, kad ir kokia problema kiltų, visuomet bus kaltinami kiti žmo
nės, aplinkybės, visas pasaulis. Šitaip mąstantis žmogus laiko save
aplinkybių auka, o energiją švaisto ieškodamas kaltųjų ir žerdamas
kaltinimus, bet nesistengia rasti išeities ar problemos sprendimo.
Ką nors apkaltinus arba bėdą suvertus aplinkybėms, menksta
poreikis analizuoti savo paties mąstymą ar elgesį, kritiškai pagal-
69
votį, kad kaltinimas išpūstas. Taip mąstantieji neprisiima jokios at

sakomybės.
♦ „Jis kaltas, kad aprėkiau kasininkę.“

♦ „Taip elgdamasi ji sugadino visas atostogas.“
♦ „Jie užvertė mane darbu ir pasiekė, kad man dingtų noras jį
gerai atlikti.“
♦ „Jis pats man viską sugadino,“
Savęs kaltinimas
Sis mąstymo būdas yra priešingybė ką tik aprašytajam, nes žmo

gus stengiasi prisiimti atsakomybę už dalykus, kurie aiškiai su juo
nesusiję.
♦ „Mano kaltė. Juk aš parinkau statybininkus - jie atrodė pati

kimi. Gavau rekomendacijų.“
♦ „Neturėjau leisti Sju eiti į parduotuves. Tuomet ji nebūtų pa
metusi auskaro.“
+ „Jei būčiau anksčiau atvykusi į darbą, vanduo nebūtų užliejęs
lubų.“
Perdėjimas / filtravimas
Tikriausiai tai jums irgi pažįstama - kartais iš malkos priskaldomas

vežimas: išrankiojami menkiausi neigiami dalykai, pakišami po di
dinamuoju stiklu, o visi teigiami elementai tarsi išfiltruojami ir taip
sukuriamas iškreiptas įvykio ar reiškinio vaizdas.
Pavyzdžiui, per sutuoktuves buvote pirmasis pabrolys ir pasakėte
puikią kalbą (visi ja žavėjosi), bet dėl to, kad vienu tarpu kiek pa-
70
ilclsėte - pamiršote nuotakos mamos vardą, manote, kad pasirodėte

nekaip.
Viešbutyje rengėte konferenciją., viskas klostėsi puikiai, tik kilo
painiava skirstant kambarius, todėl direktorius su žmona turėjo pus
valandį jo palaukti. Dėl šio nesusipratimo, vertindamas konferenciją,
manote, kad būta nesklandumą, nors pagrindinis pranešimas buvo
puikus ir vakarienė praėjo labai sėkmingai.
Viskas arba nieko
Siam mąstymo būdui būdingi vertinimo kraštutinumai —arba gerai,

arba blogai. Tai taikoma ir sau, ir kitiems žmonėms, ir įvykiams bei
aplinkybėms. Kartais sakoma, kad žmogus mato tik juoda arba bal
ta, nepastebi pustomą, nemato to, kas yra tarp dvieją kraštutinumą,
per vidurį.
♦ „Jei nesužinosiu visos teisybės, mano pastangos bus tik laiko

švaistymas.“
♦ „Jei nesublogsiu aštuoniais svarais, šią pratimą kompleksas
bus laiko gaišimas.“
♦ „Jei nelaimėsime šią rungtynią, šeštadienio popietė bus praė
jusi tuščiai.“
Taip nelanksčiai mąstantis žmogus gali patirti didelį psichologinį

stresą ar nerimą. Daugelis į perfekcionizmą linkusią žmonią pana
šiai mąsto numatydami savo gyvenimo standartus ir keldami sau už
davinius, tokia mąstysena persmelkia visąją gyvenimą.
Jei toks „viskas arba nieko“ mąstymo būdas ima vyrauti, vadinasi,
taip mąstantis žmogus niekada neįvykdys užduočią, o jo kasdienybė
neatitiks trokštamą standartą, kuriuos jis pats yra nustatęs. Rezul
tatas —žmogus nukentės, sumenks jo savivertė, nes jausis nevykėlis,
71
ir toks paties susikurtas įvaizdis įsitvirtins. Visa tai neišvengiamai

paveiks asmens elgesį ir aplinkiniai veikiausiai stengsis su juo kuo
mažiau bendrauti.
Kad tobulybę įmanoma pasiekti ir kad tai vienintelis vertas daly
kas, taip pat ir tai, kad žmogaus vertę lemia jo laimėjimai, - štai tie
du klaidingi įsitikinimai, duodantys peno tokiam mąstymui.
Nelaimės lūkesčiai
Manau, jau atspėjote, kurio mąstymo būdo pagrindas yra ši iškreipto

mąstymo rūšis. Kalbu apie polinkį smarkiai išpūsti galimas poelgių
pasekmes, galvojimą apie jas kaip apie neišvengiamą nelaimę. Alber
tas Ellisas tai yra pavadinęs gųsdinimusi. Situacijas, kurių išgyventi
nenorėtų arba kurios nemalonios, taip mąstantis žmogus mintyse
pakelia į siaubingų arba nelaimingų lygmenį.
Tikriausiai esate kada nors panašiai mąstęs arba sutikęs taip mąs
tančių žmonių. Labai nerimastingi ar didelį stresą patiriantys žmo
nės yra pirmieji kandidatai perimti tokį mąstymo būdą. Įaudrinta
jų vaizduotė kuria „aiškiaregiškus“ vaizdus - juodą pesimistinį sce
narijų, o tos mintys galiausiai virsta įsitikinimu, kad nelaimė tiesiog
neišvengiama. Daugybė teiginių „o kas, jeigu...“ „tai neišvengiama“
ilgainiui tampa įprastu mąstymo būdu arba tiesiog įpročiu, o kartais
ir išsipildančiomis pranašystėmis.
„Tiesiog neišvengiama, kad būsiu išmestas pirmasis, kai bus

mažinamas departamentas. Prarasiu asmens sveikatos draudi
mą. Galbūt kada nors susižeisiu. Sąrašas laukiančiųjų pagal
bos ligoninėje bus begalinis. Aš negalėsiu ieškoti darbo...“
„Kas būtų, jeigu...“
72
Taigi galutinis rezultatas —neadekvatus gyvenimo ar įvykių vertini

mas, sukelsiantis taip mąstančiajam susierzinimą arba nepasitenkini
mą, jei spėjimas nepasitvirtins. Ar įsivaizduojate kasdienes situacijas,
kai jūs arba aplinkiniai, kuriuos jūs pažįstate ir stebite, visą laiką pačius
menkiausius įvykius verčia didžiausiomis nelaimėmis. Būtent tą dieną
.uitobusas vėlavo, darbuotojų užkandinėje morkos buvo per kietos,
kažkas stumtelėjo stovintį eilėje, nenueita pas odontologą, sūnus vėlai
grįžo iš vakarėlio. Kai apie kitus žmones arba apie gyvenimą apskri
tai imame galvoti remdamiesi tuo nelemtu „turėtų“ dažniausiai apima
pyktis: „Jis neturėtų versti žmonių taip ilgai laukti - tai siaubinga, juk
žmogus vargo, registravosi, jam buvo paskirtas priėmimo laikas.“
Taigi turime kontroliuoti savo mintis ir suvokti, kada imame mąs-
ryti ką tik aprašytuoju būdu, netgi tuomet, kai iš tikrųjų kyla didelių
problemų. Nes dėl iškreipto mąstymo tos mintyse gromuliuojamos
problemos gali virsti tikromis nelaimėmis, nors tam nebūta jokio
realaus pagrindo.
Emocionalus mąstymas
Ši mąstymo klaida yra tokia dažna, jog iš įpročio manome, kad mes
taip darome automatiškai, net negalvodami apie šį procesą.
Kas šiuo atveju vyksta? Jausmai ir emocijos mums pasako, kokia
yra „realybė". Jausmai tarsi virsta faktais - kaip patiriamų emocijų
išdava. Tarkime, kažko bijome, todėl tai turi būti pavojinga, bet tik
todėl, kad to bijome. Arba žmogus jaučiasi esąs kaltas, todėl mano,
kad jis neabejotinai padarė kažką blogo.
Nagrinėjome, kaip netinkamos mintys lemia mūsų jausmus ir
emocijas. Bet gali būti ir atvirkščiai - jausmai taip pat skatina min
tis krypti tam tikra linkme, tarsi pateikdami įrodymų, kad mintis iš
tiesų teisinga. Tarkime, žmogus nejaukiai jaučiasi darbo susirinkime.
73
Taigi jis šį emocinį išgyvenimą paverčia sprendimu, kad tas susirin

kimas ne jam ir kad reikėtų verčiau išeiti. Akivaizdu, kad emocijos
yra svarbios, nes teikia informacijos, tačiau jos turi būti objektyviai
interpretuojamos, kad būtų teisingai suprastos.
Minčių skaitymas
Suprantama, kai gyvenime mūsų pačių mintys kelia problemų, ta
čiau esama dar vienos iškreipto mąstymo formos, —ji būdinga vi
siems, - kai mintys imamos sieti su šalia esančiais žmonėmis. Tai
minčių skaitymas. Mes linkę manyti, kad turime telepatijos dovaną.
Nuostabu žinoti, ką kiti galvoja, jei kalbama apie telepatijos se
ansą scenoje (man pačiam šiame amplua teko patirti ir sėkmę, ir
nesėkmę!), bet tikrovėje tiesiog skubame daryti išvadas. Ir kokias
dažniausiai? Na, kad žmonės daro neigiamas išvadas apie mus. Ar
žmonėms taip būdinga tikėtis blogiausio? Baimės apnikta vaizduotė
kuria pačių įvairiausių scenarijų. Žmones, kurių savivertė nėra dide
lė, dažniausiai užplūsta tokio pobūdžio mintys:
♦ „Jis nepasisveikino su manimi prekybos centre.“

+ „Ji begėdiškai nusprendė man nepaskambinti.“
♦ „Jis mano, kad esu nepatraukli - mano per didelės ausys, štai
kodėl.“
+ „Žinau, jai pasirodė, jog per daug flirtuoju, kad tikčiau šiam
darbui, tai ją išgąsdino.“
„Tikrosios“ tokių minčių priežastys (pasipraktikuokite ir sugalvo

kite savo pavyzdžių):
+ „Jis nepastebėjo jos stovinčios eilėje prie kasos.“

♦ „Ji negalėjo aiškiai išgirsti balso pašto įrašo - nesuprato nu
merio.“
74
♦ „Puiki moteris - gaila, kad aš jau vedęs.“

♦ „Ji puikiai tiktų šiam darbui. Apmaudu, Polas nusprendė pa
naudoti vidinius išteklius.“
Žmogus pats save neigiamai apibūdina (remdamasis nevafaktais)

ii mano, kad aplinkiniai irgi mano taip pat. Štai jums ir telepatija!
Ateities spėjimas
I )ar vienas iškreipto mąstymo pavyzdys, su juo, be abejo, esate su-

sidūręs. Žmogus tiesiog žino, kaip viskas klostysis. Taigi jis visiškai
nesistengia aiškintis tikrosios padėties. Pats sau tampa pranašu.
♦ „Aš neisiu į tą renginį —ten visuomet būna nuobodu.“

♦ „Nėra jokio reikalo užsisakyti bilietus į koncertą parke atei
nantį mėnesį. Vis tiek greičiausiai lis."
♦ „Nesąmonė imti paskolą —lažinuosi, jie tikrai domėsis mano
turėtu verslu.“
Taigi spėjimai virsta faktais. Galimybė paverčiama tikimybe. Tik

kyla klausimas - ar turima faktų tai tikimybei pagrįsti?
Savęs barimas dėl įvairių natūraliai gyvenime pasitaikančių
nesėkmių, kaip ir daugybė klaidų, padarytų save neteisingai verti
nant, labai sekina emociškai. Vėliau žmonės kremtasi, kad nepasi
tikėjo savimi arba kad buvo pernelyg užsispyrę tam tikromis aplin
kybėmis, arba buvo pernelyg bailūs ar prislėgti. Visa ši savikritika
palieka ženklų:
♦ verčia justi frustraciją, pyktį, kaltę, gėdą, apmaudą;

♦ atima galimybę jaustis „visuma“ žmogumi kaip ir visi, turinčiu
silpnybių ir klystančiu;
♦ akina atidėlioti reikalus;
75
♦ neskatina nagrinėti savo charakterio bruožų, kuriuos norėtu

me pakeisti;
+ dar labiau smukdo savivertę.
„Atsargiai, durys užsidaro!"

Mes skiriame daugybę laiko tokio pobūdžio apmąstymams, svars
tydami alternatyvias galimybes, kas „galėjo būti“, jeigu kažkas nebū
tų nutikę ar jeigu „būtume pasielgę štai taip, o ne...", arba „jeigu tik
būčiau / nebūčiau...“ ar „kas būtų buvę, jei nebūtų buvę...“ Sukurtas
įdomus, įžvalgus ir verčiantis susimąstyti filmas, pavadintas „Atsar
giai, durys užsidaro!“ Siužetas sukasi apie moterį (vaidina Gwyneth
Paltrow), atsiduriančią dviejuose skirtinguose pasauliuose, kuriuose
išgyvena du skirtingus gyvenimus, o viską lemia tai, ar ji spėja į Lon
dono metro traukinį.
Rytą, atleista iš darbo, ji eina į stotį, kad sėstų į traukinį ir važiuotų
namo.
Puiki pirmosios „realybės“ įžanga: ji įšoka į traukinį, grįžta namo
ir užtinka savo draugą su kita moterimi. Ji palieka jį. Kita „realybė“:
herojė nespėja į traukinį —durys užsidaro prieš nosį ir ji nuspren
džia grįžti namo kitu būdu, bet atsitinka taip, kad ją sumuša ir ji
galiausiai atsiduria ligoninėje. Taigi herojė nesužino apie savo draugo
neištikimybę.
Siužetas atskleidžia, kaip mūsų gyvenimas gali priklausyti nuo
vieno menko, beveik visai nereikšmingo įvykio ir sukelti vandens ra
tilų efektą. Dvi skirtingos „tikrovės" atskleidžia, kaip herojės ateitį
paveikia tai, kad ji pavėluoja į traukinį, ir kaip viskas klostytųsi, jeigu
į tą traukinį ji būtų suspėjusi. Akivaizdu, kad abiejose istorijose dau
giausia dėmesio skiriama tarpusavio santykiams.*
* Originalus šio filmo pavadinimas Sliding Doors.
76
„Atsargiai, durys
užsidaro!"
Nepasakosiu viso turinio, nes gal nuspręsite pažiūrėti šį filmą, bet

intriguojantis siužetas atskleidžia žiūrovui tai, ką dauguma iš mūsų
esame sakę patys sau ir prikaišioję: „Jeigu tik nebūčiau to padaręs...
visas mano gyvenimas būtų buvęs kitoks...“
Manau, labiausiai už širdies griebianti mintis, siunčiama šiuo filmu,
siejasi su tuo, kaip mes save plakame ir smukdome, kai duodame valią
nerimastingoms mintims, mus kaltinančioms ir menkinančioms min-
i ims, kai sau kartojame:,, Aš turėjau taip daryti... ir tada būtų buvę...“
Kaip minėta anksčiau, jeigu sakome sau, kad pasirinkus kelią B, o
ne A, kurį jau išmėginome, būtų buvę geriau, nes būtų buvęs pasiek
tas „šis“ o ne „anas“ rezultatas, kuriame dirbtinę tikrovę.
Štai būdingas tokio mąstymo, gadinančio nuotaiką, pavyzdys:
Sara: „Neturėjau stoti į architektūrą. Gyvenamųjų namų statybos rin

ka keletą pastarųjų metų buvo itin nestabili. Netikęs sprendimas.
Verčiau būčiau tapusi tarptautinės korporacijos teisininke - tuo
met būčiau galėjusi specializuotis užsienio įmonių susijungimo ir
įsigijimo srityje, būčiau galėjusi apkeliauti pasaulį, sulaukusi ketu
riasdešimties metų aš tikriausiai būčiau turėjusi sodybą kaime ir
butą mieste, o penkiasdešimties būčiau galėjusi išeiti į išankstinę
pensiją. Vyras ir aš būtume galėję ilgai atostogauti, vaikai būtų be
baigiu universitetus, aš turėčiau daug laisvo laiko savo anūkams."
77
Bet akimirką stabtelkime. Durys užsidaro. Kita realybė:

♦ Sara nepasirinko architektūros.
♦ Ji studijavo teisę, išlaikė egzaminus, pradėjo dirbti bendrovėje
ir specializavosi korporacinės teisės srityje.
♦ Studijuodama susipažino su jaunuoliu, už kurio ištekėjo ne
baigusi mokslų.
+ Pirmojo vaiko susilaukė antraisiais darbo teisinėje bendrovėje
metais.
♦ Blaškymasis tarp abiejų gyvenimo sričių sukėlė didžiulę įtampą.
♦ Vyras daug keliavo darbo reikalais, jo dažnai nebūdavo, todėl
ji patyrė daugybę papildomų rūpesčių.
♦ Netrukus jie ėmė gyventi atskirai. Žlugusi santuoka stipriai
sumažino jos pasitikėjimą savimi; sūnus tuo metu susidūrė su
emociniais sunkumais, ir mokykla atkreipė jos dėmesį į tai.
+ Užuot labiau pasitikėjusi sūnaus auklėtojais, ji nusprendė, kad
pati turi praleisti daugiau laiko su juo.
♦ Jos darbo kokybė smuko, todėl dukart nuspręsta jos nepa
aukštinti.
♦ Be to, kurį laiką ji nedirbo, nes išsekusi susirgo.
+ Vis sunkiau pakeldama šlyjančios sveikatos ir sūnaus proble
mas, ji vis prasčiau dirbo, o darbo krūvis nuolat didėjo.
♦ Kai kompanijos valdymą perėmė JAV „milžinė“, darbuotojų
skaičiaus mažinimo išvengti nebebuvo galima.
♦ Trisdešimt dvejų metų Sarai buvo įteiktas atleidimo raštas,
baigiantis jos kaip teisininkės karjerą.
Kas atsitiko pranašystėms, paremtoms samprotavimais: „Verčiau
būčiau tapusi tarptautinės korporacijos teisininke, tuomet būčiau
galėjusi...“ Kurgi sodyba kaime? Išankstinė pensija?
Ar šis pavyzdys neparodo, kad veltui švaistome laiką galvodami apie
praeities troškimus, apie tai, kas būtų buvę, jeigu gyvenime būtume
pasukę kita kryptimi? Žinoma, remdamiesi įgyta patirtimi galėtume
78
į u iimti geresnius sprendimus. Bet barti save ir kelti sau emocinių kan-
■ iu, pagrįstų savo įsivaizdavimais apie tai. kas būtų buvę, apie tai, kas
i įsiškai nepriklauso nuo mūsų valios, - tai jau savęs žlugdymas.
Gamtos dėsniai?
Žmonės tikrai gali patikėti, kad įvairūs reiškiniai, vykstantys visatoje

.ir mūsų kasdieniame gyvenime, vyksta todėl, kad juos tuo momentu
lemia gamtos dėsniai. Visata „nusprendžia“ kad 2010 metais išsiver-
usio ugnikalnio pelenai sutrikdys lėktuvų skrydžius ir sukels daug
rūpesčių keliaujantiems —tiesiog taipjau yra. Dėl pasirinktos karjeros
krypties galiausiai nukentėjote mažinant etatus - nes taipjau yra.
Mes priimame sprendimus vadovaudamiesi protu ir aplinkybėmis,
susiklosčiusiomis tam tikru metu.Jeigu tuo metu mūsų mintys ir aplin-
kybės būtų buvusios kitokios, mes nebūtume atsidūrę tam tikrame
gyvenimo kelyje. Žinodami, kas jau įvyko, galime sakyti, kad būtume
gulėję ko nors išvengti arba elgtis kitaip. Viskas, kų iš tikrųjų galime pa
daryti, tai ateityje priimti labiau pamatuotus sprendimus, pasinaudoję
praeityje įgyta patirtimi. Bet net ir tokiu atveju nauji sprendimai bus
grindžiami mūsų protu (nors ir geriau išlavintu) ir vyraujančiomis tuo
metu aplinkybėmis.
Taigi anksčiau pateiktame pavyzdyje aprašyta, kad Sara, remdama
si savo samprotavimais ir susiklosčiusiomis tuo metu aplinkybėmis,
nusprendė tapti architekte. „Gamtos dėsniai“ lėmė, kad gyvenamojo
būsto rinka yra įnoringa. Sara jaučia nepasitenkinimų tais dalykais,
kurie vyksta šiame versle, ir kritikuoja save už neva klaidingai pasi
rinktų karjeros kryptį. Ji mat turėjusi tapti korporacijos teisininke,
nes tuomet būtų praturtėjusi, turėjusi namų kaime, ilgas atostogas,
anūkų, didelę pensijų... ir visa tai iki penkiasdešimties metų.
O kokia buvo tikrovė? Ogi visiškai kitokia.
79
Kitą kartą, kai jūsų vidinis monologas vėl kėsinsis apkartinti jums
gyvenimą, gal net dar baisiau, pranašaudamas, kas gi būtų galėję nu
tikti, jeigu tik būtumėt padaręs kažką kita - pasirinkęs kitą kelią,
mintyse ištarkite: „Durys užsidaro.“ Tai primins, kad taip mąstyda
mas tikrai nepadarote sau nieko gero. Nes negalite tiksliai žinoti, kas
gyvenime atsitiktų, jei pasuktumėte kitu keliu.
Jūsų vidinis kritikas
Turime prisiminti, kad esama dviejų požiūrių į padarytas klaidas,

tačiau labai dažnai, apimti neigiamų emocijų, žmonės nebeužčiuopia
skirtumo. Taigi galite:
♦ kritiškai vertinti klaidas,

* kritikuoti save dėl padarytų klaidų.
Ir čia esama nemažo skirtumo. Būti kritiškam dėl savo veiksmų

ar kokios klaidos gali būti veiksminga, nes iš to mokomasi. Svarbu
suprasti, kad šiuo atveju dėmesys sutelkiamas į klaidą, o ne į save, ją
padariusį. Gal kitą kartą panašiomis aplinkybėmis pasielgsite visai
kitaip. Nebūdamas pernelyg savikritiškas ir žiaurus pats sau be rei
kalo nešvaistysite emocinės energijos.
Priešingai, kai kritikuojate save, visos strėlės ir lekia į jus, o ne į
klaidą. Iš savo bendravimo su aplinkiniais patirties turbūt žinote,
kad tokia kritika sukelia neigiamų išgyvenimų, trukdo pereiti prie
veiksmingesnio mąstymo būdo. Taip pat ji trukdo blaiviai mąstyti ir
rasti, kaip tas klaidas derėtų taisyti. Atvirkščiai, ji žmogų įtraukia į
negatyvių minčių ir ydingo elgesio spiralę, sekina jo energiją, menki
na ryžtą tobulėti ir ateityje užkirsti kelią klaidoms.
Žmonės, suvokiantys save kaip pralaimėtojus (prikabina sau eti
ketę, kaip jau esame aptarę anksčiau) dėl to, kad yra suklydę ar kad
80
jiems gyvenime kas nors yra nepasisekę, ar kad tiesiog netinkamai

pasielgė tam tikromis aplinkybėmis, nebenori bandyti laimės atei
tyje. Protas, susidūrus su baimę keliančiomis aplinkybėmis, yra ir
didžiausias mūsų turtas, ir aršiausias priešas.
Sėkmė dažnai ateina po daugybės patirtų nesėkmių. Būtent bai
mė pralaimėti drauge su atidėliojamais veiksmais lemia menkesnius
laimėjimus, nes žmogus mušto negatyviai. Kaip jau minėta, jeigu
asmuo kenčia dėl menkos savivertės, be to, pernelyg rūpinasi, ką
apie jį mano kiti, ši nesėkmės baimė įsitvirtina. Prisiminkite istorijų
apie Thomų Edisonų, kaip jis septynis šimtus kartų bandė sukurti
elektros lemputę. Paklaustas, kaip jautėsi po tiek nepavykusių ban
dymų, jis atsakė: „Aš nepralaimėjau tuos septynis šimtus kartų. Aš
nepralaimėjau nė vieno karto. Man pasisekė įrodyti, kad tie septyni
šimtai būdų klaidingi. Tik atmetęs visus netinkamus būdus, atradau
tų, kurio ieškojau.“ Iš tiesų be galo pagirtinas požiūris, kurio visiems
vertėtų pasimokyti, ir puikus pagrindas išmokti žvelgti į perspekty
vų. Taigi galima kritikuoti save, bet galima į nesėkmę žiūrėti ir kaip į
vienų etapų einant keliu į galutinę sėkmę.
Kai siekiame kvestionuoti mintis (apie tai kalbėsime kitame skyriuje)
ir įtikinti save, kad nėra pagrindo jaustis vienaip ar kitaip, pamatome,
kad delsimas tik sustiprina nesėkmės baimę. Mestas iššūkis savo min
tims padeda žmogui įgyti pasitikėjimo savimi ir įkvepia motyvacijos,
reikalingos imtis veiklos, įveikti nuolatinį atidėliojimų.
Prisiminkite: kasdien patiriame įvairių dalykų, vykstančių ne taip,
kaip norėtume. Mūsų reakcija į nepageidaujamų rezultatų yra indi
viduali, ji priklauso nuo mūsų pačių susikurtos realybės. Taigi kaip
turėtume reaguoti į nesėkmę? Svarbiausia - suvokti ir tikėti. Ne re
zultatas ir nefaktas.
Kaip jau supratote iš apžvelgtų mųstymo būdų, visi darome mųs-
tymo klaidų, nes siekiame pateisinti tikėjimo savimi stygių. Įprastos
klaidos, tokios kaip perfekcionizmas, viskas arba nieko, perdėti api
bendrinimai, proto filtrai ir visokiausi „turėtų“ —visa tai tikriausiai
81
jums pažįstama. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant to, kaip jautėmės

praeityje, savikritika menkai kreipia produktyvumo ar pozityvaus
mąstymo link. Galiausiai imamejaustis dar blogiau, švaistome bran
gią gyvybinę energiją, kurią verčiau reikėtų panaudoti tobulinani
save. Mokydamiesi iš patirties, keisdami mąstymo būdą, mažindami
savikritikos, darome pažangą.
Proto pokštai
Apžvelkime kai kuriuos klausimus iš mano „20 svarbiausių" sąrašo.
Šiuos klausimus galite užduoti pats sau, jei norite mesti iššūkį iš
kreiptam mąstymui. Pastebėsite, kad gana nesunkiai galite papildyti
sąrašą savo paties suformuluotais klausimais.
1. Kuo aš tai grindžiu - nuomonėmis ar faktais ?

2. Ar šio pobūdžio minčių aklavietėje įstrigau dėl mąstymo tin
gumo?
3. Ar iš tiesų yra koks nors ryšys tarp to, kas atsitiko praeityje, ir
to, kas vyksta dabar?
4. Ar gali būti, kad klystu?
5. Kaip dėl to galiu būti tikras?
6. Kokias prielaidas aš darau?
7. Ar yra kokių nors pavyzdžių, galinčių pagrįsti mano mąstymo
būdą?
8. Jeigu taip, ar jie tinka šioje situacijoje?
9. Ar šis mąstymo būdas tempia mane atgal?
10. Kas blogiausia galėtų atsitikti?
11. Ar susitvarkyčiau, jei blogiausia išsipildytų?
12. Ką draugas / giminaitis / kolega pasakytų apie šį mano po
žiūrį?
13. Ką jie sakytų, norėdami jį pakeisti?
82
14. Kas pasakė, kad būtent taip viskas ir turėtų būti?

15. Kas verčia mane tuo tikėti?
16. Kur šito įrodymai?
17. Ar esama kitokio požiūrio į šių situacijų?
18. Ar aš neprisiimu kaltės, nors nėra mano kaltės?
19. Kų galvojau, kad pasijusčiau geriau, kai buvo apnikusios to-
kios mintys?
20. Ar tik neskubu daryti išvadų?
Atlikta daugybė mokslinių tyrimų, siekiant nustatyti dažniausius
monėms būdingus iškreipto mųstymo būdus. Visi aprašytieji ne-
i.icionalaus mųstymo būdai tikriausiai jums buvo žinomi, net jei ir
nesuvokėte, kad vienas ar keli iš jų jau yra tapę jūsų įpročiu.
Kaktas keisti jūsų mųstymų, o drauge ir gyvenimų - tai nustatyti,
kurie iš šių įprastų mųstymo būdų yra tapę jūsų proto atliekamo re
pertuaro dalimi. Esama vieno kito būdo, traukiančio atgal, stabdan-
(io kelyje į geresnę saviraiškų ir lūkesčių išsipildymų. Kiekvienas iš
šių klaidingų mųstymo būdų verčia jus prastai jaustis. Tik juos įvar
dijęs, galėsite pamažu jų atsikratyti.
Mųstymo įpročiai yra pagrindinė savęs žlugdymo priežastis. Bus
labai naudinga, jei suprasite, kuris mųstymo būdas jums būdingas.
Pamatysite, jis susijęs su įsitikinimais apie
♦ mus pačius,
♦ pasaulį,
♦ kitus žmones,
verčiančiais neracionaliai ir negatyviai mųstyti, sukeliančiais žalingų
emocijų, kurios mums neleidžia gerai jaustis. Kaip visada, sprendi
mas toks - mesti iššūkį tokiems įsitikinimams, aiškinti juos raciona
liai ir pakeisti mųstymo būdų.
Toliau nagrinėsime, kaip valdyti savo mintis, kaip pakeisti mųsty-
mo būdų, kartu ir gyvenimų, į gera.
83
Kavos pertraukėlė
Daugelis žmonių sunkiai atpažįsta savo įsisenėjusius nekons
truktyvaus negatyvaus mąstymo šablonus, nes dažniausiai jie
yra tapę gyvenimo įpročiais.
Keliama prielaida, kad ir negatyvus mąstymas vis dėlto yra ra
cionalus. Bet taip yra tik tuo atveju, kai protas veikia blaiviai,
o kai jis yra sutrikęs, toks mąstymas dažniausiai neracionalus.
Kai dauguma minčių sukasi apie pradinę mintį - ratas įsisuka.
Kai visą gyvenimą mąstote „iškreiptu“ būdu, stiprinate ryšius
tarp tam tikrų neuronų. Rezultatas? Tampate iškreipto mąs
tymo specialistu.
Negatyvios / iškreiptos mintys įsiskverbia į sąmonę, pridaro
žalos ir išlekia taip greitai, jog sunku pastebėti, kad kažkas at
sitiko (lieka tik sukeltos emocijos).
Galvoje kurti alternatyvias „realybes“ mąstant, kas „būtų- galėję
būti“ar kad „reikėjo būti tą ar aną padarius“, - tiesiausias kelias
į kančias ir nerimą. Šios „ateities pranašystės“ kuria dirbtinę
realybę, ir autorius esate jūs pats.
Mąstymo, todėl ir gyvenimo pokyčių raktas yra šis - reikia
nustatyti, kuris ar kurie iš iškreiptų mąstymo būdų trukdo pa
tirti pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
Galima kritiškai vertinti savo klaidas arba kritikuoti save dėl
padarytų klaidų. Pirmuoju atveju gaunama naudos, nes moko
masi iš situacijos. Antruoju - dėmesio centre atsiduriate jūs, o
ne klaida ir tai labai trukdo pasirinkti konstruktyvesnį mąsty
mo būdą.
84
SKYRIUS
Žmogui nerimą kelia ne daiktai ar

įvykiai, o tai kąjis apiejuos mano
, ♦
Epiktetas (55-135 m.)

Minčių valdymas
I. .iip skaitėme ankstesniame skyriuje, jau atlikta daugybė mokslinių

lytimų, siekiant nustatyti mąstymo nukrypimus, būdingus daugu-
Mini žmonių.
I’akartosiu: mąstymo keitimo raktas - nustatyti iškreipto mąsty
mo būdus, kurie yra tapę neatskiriama jūsų proto atliekamo repertu-
.im dalimi. Juos nustačius, palengva pradėti jų atsikratyti.
Galbūt jums jau aišku, kad ši knyga remiasi prielaida:
Mūsų pažintiniai gebėjimai lemia mūsų savijautą ir elgesį.
Kad ir kaip būtų dėl tų gyvenimo lūženų ir duženų, vienas daly-

kas, kurį valdydami galime keisti, - tai mūsų mąstymas. Jei gebėsime
reaguoti į sudėtingas aplinkybes ir problemas - realias ar išgalvo-
ias - be neigiamos nuostatos, pakis mūsų požiūris į save pačius, kitus
manės ir pasaulį.
• Stabdanti minčių ir įsitikinimų jėga išties yra milžiniška.

♦ Bet ši jėga gali taip pat stipriai stumti mus pirmyn —siekti
gyvenime to, ko trokštame.
Pagalvokime apie tai. Ankstesniuose skyriuose buvo rašoma, kad

protas/smegenys - tai elektrocheminė sistema. Mūsų mintys yra
energija. Kai ypač susitelkiame prie kurios nors minties, mes tiesio-
gine prasme imame šios energijos iš savo vidinio pasaulio ir kažką
•iįkuriame išoriniame pasaulyje —realybėje, o to kūrinio pagrindas
yra mūsų mintys.
87
Galiausiai ta energija virto šia jūsų dabar skaitoma knyga, trau

kinio sėdyne, ant kurios dabar sėdite, šiais akinių rėmeliais ant jusi;
nosies, tais puikiais bateliais ant jūsų kojų, patogiai sukirptu jūsų
dėvimu švarku. Mintys - tai idėjos, generuojančios vaizdų jūsų sų-
monėje ir energijų toms idėjoms įgyvendinti.
O kad tas gyvenimas būtų toks paprastas. Kad mintys keltų pa
sitikėjimų savimi ieškant galimybių kurti pozityvių realybę. O tie-
sa yra štai tokia - didžiumų laiko mūsų smegenys beatodairiškai
blokuoja minčių takų, vedantį į asmeninę laimę ir sėkmę. Jos tam
skiria tiek daug laiko, kad mes beveik neturime prabangos patirti tai,
kas galėtų būti pavadinta, jei man bus leista sukurti šių sųvokų,„pozi
tyviąja spirale“. Užtat tikrai patirsime tų nesibaigiančių kelionę nega
tyviąja spirale žemyn - tai, apie kų kiekvienas iš mūsų tikrai žino.
(Štai kodėl kitoje šios knygos dalyje bus nagrinėjama, kaip prisi
jaukinti tų „kankinamų“ protų, kad išmoktume valdyti minčių ener
gijų ir neleistume vyrauti negatyviajam srautui, siekiant, kad viršų
imtų pozityvusis, kad išmoktume tų energijų valdyti ir nukreipti į
laimės ir pasitenkinimo takų. Nelengva užduotis, bet vis dėlto įvei
kiama. Tai pasiekiama kontroliuojant savo protų —valdant mintis
ir jausmus.)
Tačiau per daugybę metų įgijome tam tikro mųstymo būdo įpro
čių, ojų, kaip ir daugumos įpročių, neatsikratysi per vienų dienų. Tur
būt sunkiausia įveikti vienų iš būdingiausių žmogui polinkių mųstyti
negatyviai. Tyrimais įrodyta, kad didžioji dalis mūsų mųstymo pa
kliūva į „negatyvaus“ kategorijų. Minčiai vos kilus mes jau lekiame
žemyn vedančiu keliu —tai įvyksta tiesiog akimirksniu. Nustebote?
Atkreipkite į tai dėmesį, jei prisiminsite savo minčių turinį kitų dienų
ar po kelių dienų. Manau, sutiksite, kad teiginys teisingas.
Panagrinėkime kasdienes situacijas. Pradėkime, tarkime, nuo pus
ryčių, ėjimo į traukinių ar autobusų stotelę ar kelionės automobiliu.
Paskui —priešpiečiai, kelionė atgal į namus, televizoriaus žiūrėjimas
88
M INČIŲ VALDYMAS
ii galbūt gulėjimas lovoje. O dabar sąžiningai įvertinkite, ar jūsų

mintys buvo pozityvios, kai visa tai vyko. O gal vyravo negatyvios
mintys?
Ar jau supratote, kodėl taip svarbu išgyvendinti šį seną įprotį dar
Medingus menkiausiai vilčiai apie kitokį, mielesnį, gyvenimą? Tai
galima padaryti, tačiau prieš tai reikės daug ką išgyvendinti, įveikti.
IIsmė ta, kad niekada neįstengsime sustabdyti visų negatyvių min
čių. Tai neįmanoma ir to nereikia. Turime būti šiek tiek kritiški, pa
vyzdžiui, sau, kad motyvuotume save būti dar geresnius.
Kai galvoje pernelyg daug negatyvių ir nekonstruktyvių minčių —
lai jau problema. Suvokus, kad toks mąstymas ima įsibėgėti, reikia
mesti jam iššūkį - spragtelėti jungiklį (plačiau apie tai skyriuje„Min-
i’ių valdymas“), vos pajutus, kad imi taip mąstyti. Tai ir yra raktas,
.nversiantis duris į prasmingesnį gyvenimą. Mintys, taigi ir požiūris,
ir, žinoma, svarbiausia, emocinė būsena - viskas pasikeis.
Kartais gali būti nelengva atskirti, kurios į galvą ateinančios min-
lys priskirtinos būtent prie negatyviųjų kategorijos. Paprasčiausias
Inidas jas atpažinti: jei dėl kurių nors minčių ima blogėti savijauta,
palyginti su buvusia prieš tai, iki tų minčių invazijos - galima manyti,
kad būta vieno iš negatyvaus mąstymo epizodų.
Kaip jau nagrinėjome ankstesniame skyriuje, tuomet, kai pernelyg
/sitraukiame į negatyvų mąstymą, jis tampa žalingas. Žinoma, esama
minčių, sukeliančių mums tikrų problemų kasdieniame gyvenime. Ir
jos kaupiasi diena iš dienos. Jei pavyksta atmesti vieną arba neleisti
jai materializuotis, įjos vietą ateina dvi.Jeigu pavyks išmokti keisti
savo seną įprotį, teikiantį energijos toms mintims, ir neleisti joms
įsismarkauti, tai bus pirmas žingsnis.
Taigi dabar turbūt supratome, jog patys esame kalti dėl to, kad
leidžiamės įviliojami į negatyvaus mąstymo spąstus, tačiau vis tiek
leidžiamės būti valdomi savo proto, nors turėtų būti atvirkščiai.
Dabar verta apibendrinti pirmo skyriaus mintis.
Kai:
♦ pakeičiame mąstymą,
♦ pakeičiame jausmus,
+ tuomet pakeičiame veiksmus,
+ o tai keičia mūsų gyvenimą.
Glaustai apibendrinkime tai, kas buvo nagrinėta anksčiau: iš

kreiptos mintys gali sukelti tik nesveikas, neigiamas emocijas. Įgu
dus pozityviau ir realistiškiau mąstyti, keičiasi mūsų emocinė būse
na. Svarbu prisiminti, kad protas turi galių pakeisti ne tik dabartinės
padėties suvokimą, jis taip pat gali keisti požiūrį į praeities dalykus.
Tai gali būti klaidos, kurias jaučiamės padarę praeityje, arba ligi
šiol dėl kažko neišnykęs pyktis. Atgamindami praeities patirtį, turė
kite omenyje, kad anuo konkrečiu laiku jūs elgėtės taip, kaip anuo
met mąstėte. Buvote, kas buvote, - anuo laiku. Mąstymo procesas
vyko tam tikru būdu - jis rėmėsi turėtomis žiniomis apie pasaulį ir
požiūriu į save.
Mūsų veiksmai tiesiogiai kyla iš mūsų minčių. Jei sutelksime min
tis į trūkumus, imsime riedėti keliuku žemyn. „Niekada nesugebėsiu
šito atlikti...“, „Truks visą amžinybę, kol pasieksiu...“, „Negaliu rasti
laiko šiam...“ Tokie žlugdantys ar blokuojantys įsitikinimai padeda
sustiprinti mūsų kuriamas priežastis savo neveiklumui pateisinti.
Skyrę šiek tiek laiko refleksijai, be abejo, gebėtume išnagrinėti
savo mąstymo šablonus, būdingus įvairioms situacijoms. Kas sukelia
stresą? Kaip jį galėtume sumažinti? Ką iš mąstymo proceso reikėtų
pakeisti, kad imtume geriau jaustis? Kaip galėtume pakoreguoti savo
elgesį, kad pagerėtų emocinė būsena?
Norėčiau grįžti prie citatos, kadaise privertusios žemę susiūbuoti
man po kojomis ir padariusios man, vaikui, nepaprastą įtaką (tai ap
tarta pirmame skyriuje):
90
M INČIŲ VALDYMAS
Nesvarbu - būsi optimistas ar pesimistas, rezultatas bus toks

pat. Tiesiog optimistas smagiau nugyvens jam skirtą laiką.
Kitą savo „Eureka!“ mirksnį patyriau praėjus daugeliui metų. Per

kognityviosios psichologijos studijas buvau supažindintas su ameri-
kiečių klinikinio psichologo Alberto Elliso, laikomo didžiausiu kūg
ini yvinės revoliucijos šviesuliu, darbais. Jis sukūrė didžiulę svarbą
įgavusį kognityviosios terapijos modelį, žinomą kaip REET (racio
nalaus emocinio elgesio terapija; angį. REBT).
Taigi. Nesvarbu —būsi optimistas ar pesimistas (anot minėtos ci-
iatos), - dabar jau paaiškėjo (dėl sukurtos REET) - tai gali paveikti
rezultatą.
O kaip, sužinosite skaitydami toliau.
Aš labai nudžiugau sužinojęs apie šią naują terapiją, kuri patvirti
no tai, ką jau pats buvau atskleidęs iš savo patirties. Aptikta minėta
citata man, paaugliui, padarė pritrenkiantį įspūdį, todėl atrodė, kad
reikėtų ją perimti. Vėliau pastebėjau, kad optimizmas iš tiesų daro
įtaką rezultatams —gerąja prasme, nes įkvepia drąsos rinktis progas,
suteikiančias daugiau galimybių gauti tai, ko norėjai. Nes optimiz
mas susijęs su įžvalgumu ir poreikiu dažniau apsidairyti. Taigi čia
įžvelgiau glaudžią sąsają mintis-jausmas-elgesys.
Koks mąstymas leido daktarui Ellisui sukurti savo terapiją? Ir vėl
...mąstymas, taigi ir mes pamąstykime apie tai!
Apie mąstymo meną - filosofiškai. Ellisas ypač gilinosi į filosofų
stoikų, tokių kaip Epiktetas, kūrybą. Šiam filosofui priklauso viena
žinomiausių citatų:„Žmogui nerimą kelia ne daiktai ar įvykiai, o tai,
ką jis apie juos mano.“
REET terapija remiasi Elliso įsitikinimu, stipriai paveiktu antikos
filosofų, o būtent:
♦ mūsų mintys ir įsitikinimai yra psichologinių problemų prie

žastis;
91
+ mintys ir įsitikinimai lemia, kaip interpretuojame pasaulį,

kuriame gyvename, ir kaip jaučiamės diena iš dienos.
Ydingas, nekonstruktyvus arba neracionalus mastymas verčia pras

tai jaustis —toks buvo šio terapijos modelio loginis pagrindas. Šios
mąstymo klaidos verčia:
♦ iškraipyti „realybę“
+ daryti klaidingas išvadas,
♦ tikėtis nepageidaujamo rezultato.
Ellisas atliko daug tyrimų su pacientais, juos apklausė ir paste

bėjo aiškią tendenciją - žmonės linkę neracionaliai aiškinti įvykius,
Taigi jis padarė išvadą, kad neracionalus mąstymas sukelia stresą ir
sekina.
Paprastai kalbant, bloga nuomonė apie save arba neracionalus el
gesys yra vidinio dialogo rezultatas.
Elliso sukurtas modelis labai svarbus ir ligi šiol plačiai taikomas
visame pasaulyje. Jo idėja tokia - mąstymo klaidos ir iš čia kylan
tis nekonstruktyvus mąstymas yra daugumos gyvenimo trukdžių
priežastis. Todėl sprendimas būtų toks - kritiškai įvertinti ir blaiviai
analizuoti savo negatyvias mintis.
XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose buvo labai populiarus
teiginys čia ir dabar —ir atitinkamas mąstymas. Tai buvo priešin
gybė pernelyg giliam nėrimui į praeitį, kuris yra kitų psichoterapi
jos metodų esmė. Freudo išpopuliarinta psichoanalizė vis dažniau
buvo diskredituojama, o Elliso metodika, kuri rėmėsi pažinimu, vis
labiau pripažįstama. Neurozę, pagrindinę Freudo asmenybės mo
delio sąvoką, Ellisas atmetė kaip „viso labo aukštuomenės vartojamq
žodį verkšlenimui pavadinti“.
Trumpalaike terapija buvo siekiama pakeisti žmogaus mąstymo čia
ir dabar pobūdį, o ne kapstantis jo praeityje ir stengiantis ją suprasti.
92
Tokio dalyko kaip
apskritai nėra,
yra tik suvokimas
(savaip suvokdami
kuriame savo realybę).
Tai ir buvo šio psichologijos modelio esminis principas - įsitikinimai

atsidūrė jo centre:
„Kaip matau, psichoanalizė duoda klientams galimybę išsisuk

ti.Jie esu neturi keisti savo elgsenos ar gyvenimo filosofijos; jie
tiesiog turi dešimt metų kalbėti apie save, kaltinti savo tėvus ir
laukti stebuklo.“
1982 metais per Amerikos psichologų asociacijos (APA) atlikt.)

psichologų apklausų Ellisas buvo pripažintas antruoju įtakingiausiu
XX a. psichologu —jis aplenkė Freudų, o pirmų vietų užleido Carini
Rogersui.
Mūsų neracionalūs įsitikinimai

Teorija, teigianti, kad ne gyvenimo įvykiai yra sielojimosi priežastis,
bet mūsų reakcija įjuos —pagrįsta įsitikinimais —yra kertinis Elliso
sukurto psichoterapijos modelio akmuo. Sukurtas modelis (moks
lininko suformuluotas raiškia kalba) įžvalgus ir kupinas atlaidumo
žmogaus emociniam gyvenimui. Jis pagrįstas prielaida, kad:
♦ neigiamai reaguojame ne į pačius įvykius,

* bet į savo neracionalius įsitikinimus jų atžvilgiu.
Negana to, mes reikalaujame, kad realybė būtų kitokia. Yra net
trys „turėti“, kurie taip ir tempia atgal (žr. toliau): „Man turi būti ge
rai. Jūs turite su manimi gerai elgtis. Ir pasaulyje turi būti lengva gy
venti.“
Remiantis tuo, kad visų žmonių gyvenimo vizija panaši - reikia
būti laimingiems, tiesiog gėda, kad sėkmė, deja, lydi ne visuomet.
Mūsų norai, poreikiai ir tikslai nuolat blokuojami. Galime į tai re
aguoti:
94
M INČIŲ VALDYMAS
• sveikai ir konstruktyviai;
• eiti kitu, savęs žlugdymo, keliu - mąstyti nesveikai ir nekons
truktyviai.
Žinoma, visi žmonės skirtingi, tačiau esama trijų universalių ne-

i u ionalių įsitikinimų, skirtingai pasireiškiančių ir suteikiančių kiek-
i imam žmogui sielvarto. Elliso žodžiais, tai trys pagrindiniai „priva
li |i mai“ kurie susiję su:
1. Reikalavimu sau pačiam: man privalo sektis, turiu laimėti ap

linkinių palankumą arba būsiu nevykėlis (sukelia nerimą, kal
tės jausmą, depresiją).
2. Reikalavimu kitiems žmonėms: žmonės privalo su manimi
elgtis taip, kaip aš norėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi -
sąžiningai, rūpestingai ir maloniai. Jeigu jie šitaip nesielgia, va
dinasi, nėra geri žmonės, todėl juos reikia smerkti, taip pat ir
bausti (sukelia pyktį, slaptą agresiją ir net jos protrūkius).
k Reikalavimu pasauliui: aš privalau gauti tai, ko noriu, ir tuo
met, kada to noriu, be to, manęs neturi ištikti tai, ko nenoriu.
Tiesiog siaubinga, jei negaliu gauti, ko noriu, tiesiog negaliu
šito ištverti (verčia atidėlioti veiklą, formuoja aukos mentali
tetą ir savęs gailėjimo nuostatą).
Iismė tokia: nelankstūs reikalavimai visuomet yra susiję su kons-

miktyvaus supratimo stoka. Tik pakeitus vidines nuostatas ir įsiti-
I mimus į lankstesnius, galima tikėtis sveikų emocijų ir atitinkamo
elgesio.
Koks priešnuodis padeda apsisaugoti nuo tokių neracionalių mąs-
lymo būdų? Priėmimas.
Priimti realybę —nesvarbu, kad ir kokia nemaloni ji atrodytų.
I’.ligi atsižvelgdami į tris minėtus reikalavimus, susijusius su savimi
I'.u iii, kitais žmonėmis ir gyvenimu (pasauliu) apskritai, turėtume
95
išsiugdyti gebėjimą „priimti“ skirstomą į tris rūšis. Kiekviena jų re

miasi trimis esminėmis nuostatomis.
1. Priimame save patį be jokių išlygų.

- Priimame faktą, kad esame klystantys žmonės, turintys
gerų ir blogų savybių, kaip ir visi kiti.
- Nėra jokių priežasčių, dėl kurių turėtume būti neklystan
tys, neturintys jokių ydų.
- Esame nei mažiau, nei labiau vertingi nei kas nors kitas,
juk visi turime ir gerų, ir blogų savybių.
2. Priimame kitus bejokių išlygų.

- Priimame faktą, kad kiti žmonės kartkartėmis elgsis su
mumis netinkamai.
- Nėra jokios priežasties, dėl kurios jie privalėtų su mumis
elgtis tinkamai.
- Žmonės, netinkamai su mumis besielgiantys, nėra labiau
ar mažiau vertingi nei kiti,
3. Priimame gyvenimų be jokių išlygų.

- Priimame faktą, kad gyvenimas ne visuomet klostosi taip,
kaip norėtume.
- Nėra jokios priežasties, dėl kurios gyvenimas visuomet tu
rėtų pasisukti mums norima linkme.
- Gyvenimas gali ir nebūti toks, kokį laikytume maloniu, ta
čiau jis nėra baisus ir iš esmės tikrai pakeliamas.
Supratimas, kad atsirado terapijos metodas, galintis paveikti mąs

tymo procesus, taip pat atskleisti glaudų emocinės, fiziologinės ir elge
sio stadijų ryšį, sukėlė nemenką sujudimą. Netrukus buvo sukurta
tai, kas dabar vadinama kognityviąja elgesio terapija (KET; angį.
Cognitive Behavioural Therapy - CBT), apie kurią, galimas daiktas,
jau esate girdėjęs. XX a. 7-ajame dešimtmetyje, remdamasis dak-
96
M INČIŲ VALDYMAS
i iro Elliso teorija, psichiatras Aaronas Beckas sukūrė kognityviąją

u i.ipiją, kurią taikė depresija sergantiems žmonėms. Vėliau ji buvo
Iu pildyta biheivioristiniu elementu ir tapo dabar gerai žinoma KET.
Menko terapijos metodas buvo labiau praktinis ir tuo skyrėsi nuo El-
tiso sukurtos terapijos. Dabar, praėjus pusšimčiui metą, jau visuoti-
ii.ii pripažinta, kad:
♦ galime pasirinkti mąstymo būdą;

♦ mintys sukelia jausmus;
♦ tik ilgalaikiai per gyvenimą susiformavę įpročiai verčia pasi
rinkti ir įsitraukti į tam tikras mintis (dažniausiai negatyvias).
Mąstymas „čia ir dabar"

Elliso sukurta racionalaus emocinio elgesio terapija (REET) ir vė
lu u paplitusios kognityviosios terapijos pabrėžė minčių ir įsitikini
mą „čia ir dabar“ svarbą. Kadaise suformuluota Sigmundo Freudo
icorija, pabrėžianti praeities - ankstyvosios vaikystės patirties -
iriksmą, buvo atmesta, ją pakeitė kita, iškelianti dabarties, šios aki
mirkos suvokimą ir elgesį. Lyg ir priimtinesnis požiūris. Kad ir kaip
Imtą - juk gyvenimas iš tikrąją yra virtinė dabarties akimirką. Sis
metodas atskleidžia, kad tokie stiprūs negatyvūs jausmai kaip pyktis,
nerimas, depresija ar kaltė nėra tiesiog įstrigę mūsą praeityje, tarsi
nuėję ilgą ir kupiną įvykių kelią kartu su mūsų biografija. Šie jausmai
kyla akimirka po akimirkos, situacija po situacijos, atsižvelgiant į kiek
vieno asmens požiūrį ir neracionalų įsitikinimą tam tikros situacijos
.užvilgiu. Niekas netvirtina, kad ankstesnio gyvenimo patirtis nėra
svarbi. Ji tikrai gali padėti nustatyti, kodėl žmogus turi susiformavęs
Imtent tokius įsitikinimus. Šie įsitikinimai dažniausiai grupuojami į
i ris pagrindines kategorijas. Įsitikinimai, susiję su:
97
♦ pačiu savimi,
♦ kitais žmonėmis,
♦ pasauliu.
Tikslas - pakeisti bet kurį netinkamą bet kurios iš šių trijų sričių įsi
tikinimą, kuris dabar žmogui gyvenime kelia nekonstruktyvių minčių
ir pakeisti taip, kad šis dabartinis gyvenimas pasisuktų į gera.
Elliso filosofijos esmė išreikšta paprastai:
1 . Mąstydami racionaliau (ne taip kritiškai / ne taip negaty

viai) keičiame savo emocinę būseną.
2 . Sis pokytis savo ruožtu lemia elgesio pokyčius.
Sis griežtai suformuluotas Elliso metodas padarė didelį įspūdį jo

kolegoms ir pacientams (vėliau ir studijuojantiems REET, tokiems
kaip aš). Metodą jis grindėjam būdingomis dalykiškomis išvadomis,
daugybę jų pateikė per penktadienio paskaitas (tik stovimos vietos!),
vykusias Niujorke nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurio iki 2007
metų. Tiesiog neįmanoma pasakyti aiškiau nei štai taip:
„Jei esi gerokai kuoktelėjęs, vadinasi, esi geroje draugijoje,

nes žmonių giminė neturi tos sumautos galvos... Jei marsie-
čiai kada nors sužinos, kaip mes, žmonės, mąstome, mirs iš
juoko.“
Mintį, kad pasikeitęs žmogaus mąstymo būdas, prieš tai pakei

tus savo nuostatas, keičia ir jo emocinę būseną, o dėl to kinta ir to
žmogaus elgesys, daktaras Ellisas labai sėkmingai taikė gydydamas
pacientus, todėl iš jos išsirutuliojo keletas kognityviosios terapijos
atšakų, o visa ši praktika virto viena didele sėkmės istorija, prasidė
jusia taikomojoje psichologijoje 7-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Prielaida, kad turime galią - esame minčių kūrėjai, o ne pačios
mintys atsiranda savaime, yra kiekvieno iš mūsų, norinčio gyvenimo
98
MINČIŲ VALDYMAS
pokyčių, raktas. Priešingas elgesys reikš, kad būsime suvedžioti savo

m inčių.
Kokių dalį nesėkmių lemia nerealūs lūkesčiai? Kokių įtakų saviver-
0 i daro virtinė pažinimo akimirkų, vidinių monologų ir neraciona
lių įsitikinimų?
Pripažinkime - juk didžiumų gyvenimo nugyvename leisdami
I mu i suviliojami, argi ne? Juk daugybę nuostabaus gyvenimo laiko
pi .įleidžiame apnikti minčių, sukeliančių stiprias emocijas, kurios iš
1 M i l ė s yra netinkamos, verčiančios švaistyti laikų, energijų ir jausmus
ūsai ne ten, kur vertėtų? Ir tik todėl, kad esame tvirtai kažkuo įsiti-
I mę, nors tai dar nereiškia, kad įsitikinimas teisingas.
Atkreipkime dėmesį ir į tokį dalykų. Ar tikrai didžiumų savo gy-
veiūmo praleidžiame pozityviai ir konstruktyviai galvodami apie
įvykius, reiškinius, kitus žmones? Ar vis dėlto esame linkę galvoti
priešingai —negatyviai? Kai paprašau savo seminarų klausytojų, kad
u sakytų į šiuos klausimus pakeldami rankų, apie 90 proc. dalyvių
pi i.sipažįsta linkę galvoti negatyviai. O šiek tiek pasufleravus ir uždą-
i ns papildomų klausimų, rankų pakelia jau 100 proc. - visi!
Sveikesnio mųstymo raktas yra čia pat - reikia tik spragtelėti savo
I T oto jungiklį. Aš nesiūlau pozityvių minčių kaip vaisto nuo visų
yyvenime pasitaikančių negandų. Jau tikriausiai įgriso visur girdė-
ii lų „mųstyk pozityviai“ rekomenduojamų geranoriškų žmonių ir
.n .lipšnių, kurie moko, kaip gyventi, ir kurių apstu žurnaluose ir
laikraščiuose.
Sunku net įsivaizduoti žmogų, gebantį per visų gyvenimų diena iš
■Iienos mųstyti tik teigiamai. Netgi tuomet, kai pašto dėžutėje ran
d i naujų automobilio draudimo sųskaitų, kai padavėjas išpila pada-
) ant naujosios suknelės, kai per pačius šalčius dingsta elektra, kai
' ulovas nepelnytai kritikuoja, kai apsižiūri, kad mobilusis telefonas
ūko sausakimšame traukinyje... Gyvenimas visuomet įlieja pataisų į
musų kuriamus planus.
Nesvarbu - būsi
optimistas ar pesimistas,
rezultatas bus toks pat.
Tiesiog optimistas smagiau
nugyvens jam skirtą laiką.
M INČIŲ VALDYMAS
Meskite iš galvos skeptiškas mintis (ir taip yra kuo rūpintis!) -

AImties galia padės:
• nustelbti neigiamas mintis kitomis mintimis,

♦ pažvelgti į dalykus kitu aspektu.
lai reiškia ne tik pastangas viską piešti šviesesnėmis spalvomis.

Veikiau tai reiškia poreikį įvertinti savo vidinį monologą, suabejoti
|u |'.įtikimumu ir prireikus įveikti jo neracionalumą.
Iaigi štai ką aš sakau per minčių valdymo seminarus:
„Atsikratykite negatyvių minčių, o kitos mintys

savaime susitvarkys."
Pakeiskite savo mąstymą, pakeisite gyvenimą
Ankstesniame skyriuje apžvelgėme spiralę mintys-jausmai-elgesys.

I.ligi, jei mintys veikia elgesį, vadinasi, proceso esmę sudaro tai, ko
mes save„pripildome“ —motyvacija ar demotyvacija veikti.
Būdami didesni realistai, racionaliau mąstydami kiekvienoje situa-
i ijoje, mes galime negatyvias mintis pakeisti. Pavyzdžiui:
Pirmas scenarijus
Sara (galvoja): „O, štai ta ponia, kurią buvau sutikusi seminare apie
sveikatą ir gerovę praeitais metais Lozanoje. Išeidama iš
kokteilių vakarėlio, ji paprašė, kad palaikyčiau suja ryšį.
Įdomu, gal yra laisvų darbo vietų ten, kur ji dirba? Ne, ji
neprisimins manęs. Tikriausiai tai pasakė šiaip, iš man
dagumo... Girdėjau ją tą patį sakant dar kažkam."
101
Išvada: Nesivarginsiu ir nepasinaudosiu proga prieiti Ir

prisistatyti.
Jos nekonstruktyvus „Neprisimins manęs... tikriausiai buvo tik mand.i

(negatyvus) gi... visiems sakė tą patį. Kas aš esu, palyginti su
mąstymas: ja? Neatlaikyčiau pamačiusi, kaip ji nustemba ir
sako:„0 kas jūs esate?"
Mąstymo „Kas blogiausia galėtų nutikti? Ta moteris (Dia

pakeitimas: na) neprisimena manęs (Saros). Bet vis vien galiu
pasidomėti, ar nėra laisvų darbo vietų. Kas blo
giausia čia galėtų nutikti? Nenudžiugtų. Gal ji at
pažintų mane, atsitiktinai susitikusi trečią kartą?
Labai tikėtina."
O mes jau žinome: blogiausia, kas gali nutikti susiklosčius tokiai

padėčiai, yra tai, kad ponia neprisimins Saros, todėl pažvelkime,
koks galėtų būti vaisingesnis rezultatas:
Antras scenarijus
Diana prisimena Saru:
Sara: Laba diena, aš esu Sara. Mes buvome susitikusios seminare Lo
zanoje praeitais metais. Jūs Diana, Personalo direktorė Kran-
forde.
Diana: Taip, tikrai. Aš jus prisimenu - ir mano duktė vardu Sara, todėl
aš prisimenu mūsų pokalbį. Jūs po daugelio darbo metų buvo
te ką tik išėjusi iš tarnybos, jei neklystu?
Sara: Taip, tikrai. Ir aš vis dar ieškau kokios nors įdomios veiklos re
klamos srityje... Ar jūsų bendrovė dar neieško naujų darbuoto
jų?
102
M INČIŲ VALDYMAS
Dlnna: Na, tiesą sakant, turėsime per du mėnesius pakeisti du dar

buotojus. Viena išeina motinystės atostogų, o kitas - vyrukas -
perkeliamas į Frankfurtą. Štai mano vizitinė kortelė. Ar galėsite
paskambinti kitą savaitę?
Sis atvejis atskleidžia, kad:
♦ pirminė Sarai kilusių minčių priežastis buvo įsitikinimai;

♦ jie lėmė, kaip ji jautėsi ir kaip ji elgėsi.
(sitikinimai formuoja tų pagrindų, nuo kurio priklauso, kaip su

vokiame pačius save, kitus žmones ir įvykius. Šie įsitikinimai lemia,
k.iip galvojame— jaučiamės—elgiamės. Lygiai taip, kaip mintys vei-
kia savijautų ir elgesį, įsitikinimai veikia mintis.
Mintys ateina ir išeina (prisiminkime stulbinantį skaičių —nuo
(>() iki 80 tūkstančių minčių per dienų), bet mūsų įsitikinimai - tai
prielaidos, kurios savo ruožtu valdo mūsų mųstymų ir mintis. Todėl
suabejoję įsitikinimų teisingumu galime imti galvoti veiksmingiau ir
ne taip negatyviai.
Ankstesnis pavyzdys atskleidė Saros įsitikinimų, kad kažkada su-
likta moteris tiesiog privalėjo jų atpažinti, priešingu atveju tai būtų
reiškę, kad Sara visai nesvarbi šiai moteriai, ir tuomet Sara jaustųsi
labai sutrikusi. Pirma, vadovaujantis modeliu „Kas blogiausia galėtų
.itsitikti?“ padėtis būtų teisingiau apibrėžiama. Antra, jei moteris ne
atpažintų Saros, tai niekaip nepakenktų Saros statusui. Ta moteris
i ikriausiai sutinka daugybę žmonių įvairiomis aplinkybėmis. Trečia,
paaiškėjus, kad nėra laisvų darbo vietų, ji būtų jau dukart pabendra
vusi, todėl ryšys būtų sustiprintas, o tai suteiktų daugiau galimybių,
kad situacijai pasikeitus ji sulauktų darbo siūlymo.
Antras scenarijus buvo pasirinktas pasikeitus įsitikinimams ir iš
sirutuliojo į Sarai akivaizdžiai palankų rezultatų, t. y. galimybę gauti
darbo siūlymų ar bent jau apie tai pasikalbėti vėliau.
103
Kas čia yra svarbu? Mūsų mąstymas nulemia mūsų jausmus, o

mūsų jausmai paveikia mūsų elgesį*
Saros jausmai pirmame scenarijuje: „Ji manęs neprisimins“ (jau iš
anksto sutrikimas!); „Kas aš esu?“ (neadekvatus savęs vertinimas);
„Nėra jokio darbo“ (atmetimo jausmas).
Saros įsitikinimu, žmonės visuomet turėtų ją įsidėmėti ir prisi
minti, kiti žmonės yra pranašesni už ją (dėl jų darbo statuso), o jeigu
ji ko nors tam tikru momentu negali gauti, tai reiškia jos, kaip as
menybės, atmetimą. Taigi Saros mąstymas gali būti priskirtas prie
iškreipto ar neracionalaus. Pakartosiu: suabejokite savo įsitikinimais
ir pakeiskite mąstymą.
Pakeitusi mąstymą, Sara pakeitė ir savo elgesį. Pirmuoju atveju ji
ketino apsigręžti ir net nesikreipti į Personalo direktorę.
Pagal antrą scenarijų Saros elgesys buvo kitoks. Ji priėjo prie di
rektorės ir užmezgė draugišką pokalbį, kuris gali tapti lemtingas jai
ieškant darbo ir pasukti gyvenimą kita linkme. Dvi skirtingos mintys
ir du skirtingi rezultatai, galintys lemti moters gyvenimą. Taigi dabar
žinome: mūsų mintys ir įsitikinimai yra tam, kad galėtume juos keis
ti - pakeisti savo mąstymą - tai pakeisti gyvenimą.
Tik dar kartą priminsiu: „Nesvarbu - būsi optimistas ar pesi
mistas, rezultatas bus toks pat. Tiesiog optimistas smagiau nu
gyvens jam skirtą laiką.“ Šito pakako, kad nepalūžčiau, kai buvau
paauglys. Vėliau padariau svarbų atradimą —optimizmas vis dėlto
gali paveikti rezultatą! Ši nuostata žmogų, kad pasiektų savo tiks
lų, skatina galvoti tam tikru būdu, tos mintys verčia jį atitinkamai
jaustis, o tai skatina elgtis tam tikru būdu. Štai ir viskas. O dabar
išsamiau panagrinėkime, kaip įmanoma laipsniškai keisti savo po
žiūrį į gyvenimą.
104
M INČIŲ VALDYMAS
Paprasta kaip ABC
I i.mguma žmonių —manau, esate vienas iš jų —retai skiria laiko ste-

Immi, kaip jie mušto. Manoma, kad mintys tiesiog yra, savaime ateina
ii išeina, todėl negalime valdyti nei jų turinio, nei kiekio.
I’rastai, jei manote būtent taip. Juk visos žmogaus įvairiopo ir ku-
I'Ino įvykių gyvenimo sritys —ryšiai su kitais žmonėmis, būsto reika-
Iii, piniginiai klausimai, darbas, sveikata —lemiamos minčių ir iš jų
kylančio supratimo. Taigi vienintelė lūkesčių išsipildymo paslaptis -
mokytis valdyti savo mintis.
Žinome, kad pakeitę savo mąstymų galime pasijusti laimingesni, nes
Imiikiai suvokiame, kad stebėdami tai, kas kelia blogą nuotaiką, aktyviai
metame iššūkį neracionalioms / negatyvioms mintims.
b'ilosofinis ir mokslinis REET pagrindimas pavertė šį metodą
i iii ngu psichologiniu įrankiu tinkamesnei ir sveikesnei mąstysenai
I .įtinti. Dešimtmečius tikrinta įvairiais moksliniais testais, ši meto-
ilika remiasi filosofine nuostata, kad kiekvienas individas turi savo
vertybes ir įsitikinimus, siejamus su pasauliu, kuriame gyvena. Taip
Imi aiškinama, kad žmonės gyvena skirtingomis sąlygomis, o tai le
mi.i skirtingus jų įsitikinimus ir nuostatas.
Šio terapijos metodo sėkmės raktas - pripažinti, kad nors ir esa
ma sunkumų, vis dėlto įmanoma pakeisti žmogaus emocinę būseną
I’.ikeitus jo savižlugdos nuostatą ir iškreiptą, trukdantį gyventi mąs-
iymą,
Elliso psichoterapijos metodo (kaip minėjau, jį perėmė visos kitos
I IIT pakraipos) pagrindas yra ABC modelis, pagrįstas štai tokia la
bai svarbia prielaida:
♦ ne kiti žmonės ir ne įvykiai priverčia žmogų pasijusti gerai

ar blogai;
♦ tai mąstymas sukelia tuos jausmus (emocijas).
105
ABC modelis reiškia:
A —tai, kas atsitiko, įvykis (vaizdžiai kalbant, kibirkštis, nuo ko pr.i

sidėjo).
B - įsitikinimai (mintys apie A).
C - pasekmės (kaip žmogus jaučiasi, kaip elgiasi, taip pat fizinė kūno
reakcija).
Beveik visuomet —aš nuolat tai tikrinu per minčių valdymo senu
narus —žmonės linkę reaguoti šitaip:
♦ kaltinti A (aplinkybes / įvykį)

+ dėl C (pasekmių).
Pagal REET modelį B sukelia C (o ne A sukelia C).

Juk tikrai, racionaliai pagalvojus, nuo B (įsitikinimų) priklauso
jausmai (emocijos) ir jų nulemtas elgesys. Argi ne taip?
Grįžkime prie Saros ir jos minčių pačios pradžios:
A (įvykis): ji pastebi Dianų.
B (įsitikinimai): ji manęs neprisimins (kodėl turėtų?), bus siau
bingas nesusipratimas ir aš tik sugaišinsiu jų. Juk darbe ji bendrauja
su daugybe žmonių.
C (pasekmės): Sara susierzinusi dėl savo dvejonių, jos širdis smar
kiau plaka nuolat savęs klausinėjant,, Ar reikėtų?“ ar „Gal nereikėtų?",
ir tada po visų dvejonių moteris nusprendžia atsitraukti.
Manau, supratote, kad viskas, kas vyko C dalyje —kilusios emo
cijos, fizinė reakcija ir elgesys (pasišalinimas iš įvykio vietos), vyko
ne dėl A, o dėl vidinio monologo arba minčių, per B stadijų kilusių
Saros galvoje, dėl jos įsitikinimų.
Antro scenarijaus rezultatas visiškai kitoks. Sara metė iššūkį savo
mųstymui (B) ir galbūt pakeitė savo gyvenimų.
Suabejojusi savo mųstymu, metusi jam iššūkį, Sara pakeitė jį. Sis
iššūkis pagal REET modelio terminologijų buvo pavadintas prieši-
106
M INČIŲ VALDYMAS
ulnuisi, arba disputu (D). Atpažinimas minčių ir įsitikinimų, vedam

11f Į iškreiptų mąstymų, leidžia jiems pasipriešinti. Tai yra svarbiau-
i is principas siekiant valdyti savo mintis ir geriau jaustis įvairiomis

cplinkybėmis.
Kitaip tariant, supratimas lemia emocijas ar jausmus, kylančius
ko nors atžvilgiu. Ne kitų žmonių veiksmai ar gyvenime nutinkantys
nykiai lemia, gerai ar blogai jaučiamės. „Nėra nieko, kas būtų gera ar
bloga. Tik mintys verčia mus vienaip ar kitaip jaustis“ (Shakespea-
ir). Žinoma, kiekvienas įvykis sukelia reakcijų. Bet būtent reakcija ir
Irinia jausmus. Kitais žodžiais - mąstymas.
Mūsų pažiūros skiriasi, tai yra esminė žmogaus ypatybė. Dau-
puma mūsų įsitikinimų yra susiformavę iš praeityje įgytos patirties,
kiekvieno iš mūsų yra skirtinga „realybė". Nes viskas remiasi suvoki
mu. Mes visi skirtingai suvokiame žmones, įvykius, reiškinius.
Todėl galime sakyti, kad tokio dalyko kaip realybė apskritai
nėra, yra tik suvokimas.
Paprašę išeinančiųjų iš naktinio klubo pasakyti savo nuomonę, iš-
yn stume skirtingus atsakymus: vienas sakytų, kad muzika grojo per
garsiai ir buvo per daug žmonių, todėl visi jautėsi tarsi silkės sta-
i mėje. Kitas sakytų, kad muzika buvo nuostabi ir jis sutiko begalę
(įlomių žmonių.
Minčių valdymas
Stipriai remdamasis Alberto Elliso darbais aš suformulavau minčių
valdymo metodų kaip neklinikinį savigalbos modelį, kurį taikydamas
kickvienas žmogus gali pakeisti ir kontroliuoti savo mąstymų. Nuolat
I>raktikuojantis jį nesunku įvaldyti.Jeigu supratote ABC formulę, kurių
nagrinėjome anksčiau, praktiškai pradėti taikyti modelį bus nesunku.
Žvelkite į šį minčių valdymo modelį kaip į planų veiksmingiau mus-
iyri. Daugumos žmonių nuomone, jis yra paprastas, lengvai įsimena
107
mas, o įpratus mintis kreipti norima linkme patiriama geresnių emu

cijų, apskritai imama geriau jaustis. Trumpai tariant, gyvenimas jau
nebe toks, koks buvo. Iš tiesų pasikeičia štai kas - staiga suvokiate,
koks jūsų mąstymas buvo anksčiau ir kaip naujas požiūris į viską gali
iš esmės pakeisti jausmus.
Pažvelkime:
M - proto aktyviklis.
I —neracionalios mintys ir įsitikinimai.
N - neigiamos pasekmės.
D —disputas, priešinimasis.
Kontroliuokite savo mąstymą ir elgesį.
M reiškia proto aktyviklį, kuris kyla iš pažintinės veiklos.

I reiškia neracionalų mąstymą, lemiamą įsitikinimų ir nuostatų.
N reiškia neigiamas emocijas ir netinkamą elgesį kaip neraciona
lauš mąstymo (I) pasekmes.
D yra priešinimosi procesas, kai ginčijamas srautas savaiminių min
čių, kad jomis būtų suabejota ir jos būtų racionaliau įvertintos.
Kontroliuokite savo mąstymą ir elgesį.
Dar kartą priminsiu: svarbu nepamiršti sąsajos mintys-jausmai,

nes tik mums, žmonėms, ji būdinga. Kaip galvojame, taip ir jau
čiamės. Taigi mūsų mintys visuomet lemia mūsų nuotaiką. Būtina
mesti iššūkį netikusių minčių traukiniui ir patirti kitokių —geresniu
emocijų, nesukeliančių prislėgtumo būsenos.
Panagrinėkime pavyzdį.
Draugė paskolina DVD „Gyvenimas yra nuostabus“, kad per va
karą jį peržiūrėtumėte. Jos poelgis gražus. Tik, deja, kaip visada, įvy
kiai klostosi ne taip, kaip suplanuota!
108
M INČIŲ VALDYMAS
I'.j pačią popietę:
M (minčių palikote DVD kavinėje, kur tą rytą buvote susitiku-

iltlyviklis): sios, ir niekas jo negrąžino.
I (neraciona „Kaip galėjau būti tokia neatidi? Ji tikrai pagalvos,

liu’. mintys): kad esu nedėkinga. Daugiau niekada man nieko
nebeskolins. Rytoj paskambins ir paklaus, ar man
patiko filmas. Ir ką aš jai pasakysiu?"
n (neigiamos jaučiatės sutrikusi, susigėdusi ir nervinga.„Nemanau,

imsekmės): kad įstengsiu, kaip buvau įpratus, matytis suja rytais
ir gerti kavą" - toks jūsų vidinis monologas.
O dabar pažiūrėkime, kas atsitiktų, jeigu būtų pasipriešinta nėra

iniialioms mintims. Viskas galėtų atrodyti maždaug taip:
i' (priešinima- „Tokių dalykų atsitinka. Tuo metu, kai ji man padavė
*l»): DVD, rankose turėjau daugybę maišelių. Esu tikra,
kad jai gyvenime irgi yra pasitaikę kur nors palikti
kokį daiktą. Aišku, ji nepasakys, kad dėl to, kas atsi
tiko, niekada daugiau nenorės su manimi matytis -
juk tai tik DVD. Gaila, kad niekas jo nerado. Vis dėlto
yra ir gera naujiena. Parduotuvės, į kurią paskambi
nau, darbuotoja pasakė, kad išleista spalvota versi
ja - ir jie turi ją."
V.tldymas (jūsų „Sara supranta, kad gali atsitikti įvairių dalykų. Prisi
mąstymas ir menu, kartą tualete ji paliko savo mobilųjį telefoną.
rlgesys): Nueisiu į parduotuvę ir nupirksiu tą DVD. Šį vakarą
galėsime jį peržiūrėti, o kai ryte ji man paskambins,
pasakysiu, kas atsitiko, ir, suprantama, pasakysiu,
kad grąžinsiu spalvotą versiją, kurią ji su malonumu
žiūrės!"
109
Labai svarbu sekti mintis ir nustatyti, kada prasideda tas suvoki

mas, verčiantis blogai jaustis. Tik tada pajėgsime jam, t. y. negaty
vioms mintims, pasipriešinti. Tai padarius, tos emocijos, kurios už
plūstų, ir įsisuktų dar nemalonesnių destruktyvių minčių ir emocijų
spiralė, galėtų būti pakeistos. Kuo? Emocijomis, labiau tinkančiomis
tuo atveju.
Priešinimosi (D) tikslas —pakeisti emocijas ir jausmus realistiš
kesniais ir tinkamesniais. Tai mąstymo valdymo esmė.
Už tai atsakingas mūsų protas
Panagrinėkime anksčiau pateiktų pavyzdį - ir pamatysime du skir

tingus mąstymo būdus ir dvi emocines būsenas - I, N ir D.
M: pameta DVD.
I: „Kaip galėjau būti tokia neatidi? Ji tikrai blogai apie mane pagal
vos."
N: Sutrikusi, susigėdusi ir nerami. Mano, kad daugiau kartu nebegers
rytais kavos.
Tik tuomet, kai toms mintims pasipriešinama (D), išryškėja šios

padėties perspektyva - esame pajėgūs keisti ir valdyti mąstymų:
D: „Taip pasitaiko ir kitiems žmonėms. Be to, juk prarastą daiktą yra

kuo pakeisti. Gerai padariau, kad paskambinau į parduotuvę. Jie
gavo visą partiją, dabar pat nueisiu ir įsigysiu. Šitas nutikimas bus
man pamoka ateity būti atidesnei. Taip pat galiu pasiteisinti - bu
vau apsikarsčiusi maišeliais, o kai Sara išėjo, turėjau juos pasidėti
ant stalo, kol ieškojau automobilio rakto."
110
MINČIŲ VALDYMAS
Guldymas: „Rytoj, kai Sara paskambins, pasakysiu, kad grąžinsiu jai

netgi geresnę DVD versiją - spalvotą. Ji supras. Prisimenu,
ji kartą pasakojo, kad buvo pamiršusi savo mobilųjį Niujor
ke, parduotuvės tualete."
Kaip matėme anksčiau nagrinėdami ABC modelį, kai B buvo C

priežastis, taip ir šiame modelyje ne M (minčių aktyviklis) —įvykis
ukėlė problemų, tai I (neracionalios mintys) sukėlė N (neigiamas
pasekmes). O už visa tai atsakingas protas - kokios nors susiduriu-
•jos situacijos įkarštyje pravartu prisiminti, kad negatyvus mąstymas
n netinkamas elgesys (N) kyla iš neracionalių įsitikinimų (I).
Atkreipkime dėmesį, kaip kito neigiamos emocijos, pradėjus ki-
i.iip galvoti. Iš pradžių būta nerimo ir pan., bet dabar pirminis su-
.ierzinimas virto džiaugsmu, kad draugei galės atiduoti net geresnę
lilmo įrašo versijų, nei pasiskolino. Taip pat pirmoji kilusi mintis
keisti elgesį („nemanau, kad įstengsiu, kaip buvau įpratus, matytis
.u ja rytais ir gerti kavų“) atsidūrė jai tinkamoje vietoje, nes buvo tik
neracionali mintis.
Mes negalime išvengti visų nemalonių emocijų, kurių per gyveni
nių tenka patirti. Tai juk neįmanoma. Bet viena tikrai galime padary-
11 ■ pakeisti mąstymų ir į nemalonias situacijas reaguoti tinkamesnių
Imdu, sukeliančiu mažiau susierzinimo.

Žmonės, kurie itin linkę viską pritaikyti sau, tiesiog iššvaisto dau
gybę gyvenimo energijos ir dažnai jaučiasi įsižeidę ar kalti. O tai vi
suomet gali sukelti trintį tarp žmonių.
Taigi meskite iššūkį savo įprastam mąstymui (minčių valdymas).
0 štai dar vienas pavyzdys. Pasvarstykite, ar jums ko nors panašaus
nebuvo nutikę.
M (minčių aktyviklis): važiuojant baigėsi benzinas.
1 (neracionalios mintys „Nesvarbu, kad automobilis visiškai naujas,

Ir įsitikinimai): turėjau žinoti, kad bake buvo mažai benzino.
Aš pats kaltas. Šiais laikais niekam nepasitaiko, kad

baigtųsi benzinas. Ir ką Džonas pasakys - šiandien tu
rėjau su juo peržiūrėti departamento biudžetą. Jie pa
manys, kad aš tikras... Aš pats kaltas. Reikėjo prisipilti
benzino toje paskutinėje degalinėje... Turėtų būti, žino
ma, daugiau degalinių, kaip būdavo senais laikais... Esu
labai nusiminęs, ką ten - siaubingai jaučiuos."
N (neigiamos susinervinęs skambina į techninės pagalbos tarnybą

pasekmės): Kai budinti darbuotoja pasako, kad pagalba galės at
vykti ne anksčiau kaip po dviejų valandų, nes šįryt visos
mašinos užimtos - daug iškvietimų, vairuotojas Tomas
neišlaiko ir pratrūksta: „Šį rytą aš turiu susitikimą. Mo
terie, ar tu supranti, ką reiškia skubėti?!" Ji savo ruožtu
pakartoja tą pačią jau pasakytą frazę ir neskuba ko nors
imtis, neina pasižiūrėti, ar jau atsilaisvino koks techni
nės pagalbos automobilis (tai padėtų greičiau atsiliepti
į jo maldavimus). „Apgailestauju, pone, - sako ji, nors jis
tuo metu vis dar rėkia, - bet būčiau dėkinga, jei kalbėtu
mėt savo automobilio reikalu."
Tomas paskambina Džonui, susijaudinęs, stipriai plakančia šir

dimi ir nervindamasis dėl techninės pagalbos tarnybos nerangumo.
Pasako, kad negalės atvykti į susitikimą, kaip buvo numatyta, vėluos
kelias valandas. Džonas sutinka. Jis ramina Tomą, kad šis nesijau
dintų. Bet Tomas vis dar jaučiasi kaltas ir priekaištauja sau, kad ne
apsižiūrėjęs. Kai pagaliau pasirodo darbe, jis nebeturi jėgų ką nors
protingo pasiūlyti dėl tobulinamo projekto ir dar smarkiau ima sau
priekaištauti.
Visi šie pačiam sau skiriami priekaištai, nepaisant kitų susidėju
sių aplinkybių, išsilieja į didžiulį kaltės ir savigraužos jausmą, kuris
dažniausiai tik dar labiau pablogina susidariusią padėtį. Deja, toks
112
M INČIŲ VALDYMAS
iškreipto mąstymo būdas pasitaiko labai dažnai. O juk reikėtų per-

kr Iii dėmesį nuo savęs į kitas priežastis ar paaiškinimus - neužsi-
I i .ait i kaltės vien sau. Panagrinėkime D, kuriuo pasiremsime mes-
■I,imi iššūkį I.
I) (priešinimasis): „Automobilis naujas. Visų automobilių nevienoda

benzino bakų talpa: užsidegus raudonam signa
lui, juose lieka nevienodai benzino. Mano sena
jame automobilyje, užsidegus signalui, likdavo
beveik du galonai. Svarbu, kad ateityje taip ne
beatsitiktų. Kitąkart servise, kol galioja garantija,
paprašysiu patikrinti, ar degalų matuoklis veikia
gerai - dėl viso pikto."
Valdymas (mąstymas „Džonas tikrai dėl šito nepyks. Aš juk tai, ką keti-
ii elgesys): nom aptarti, galiu atidėti kitai dienai. Jis supras,
kas nutiko. Neseniai pats įsigijo naują automobi
lį. Žinau, kad susidūrė su daugybe problemų. Na,
kurgi tas pagalbos tarnybos numeris? Šiandien
blogas oras - tikrai teks ilgokai palaukti, kol jie at
vyks. Nieko baisaus - kol laukiu, galiu padirbėti su
popieriais sėdėdamas automobilyje. Štai radau tą
numerį..."
Pasipriešinus ankstesnėms mintims Tomo jausmai ir emocinė bū-

.(■na ėmė labai skirtis nuo aprašytųjų. Paskambinęs techninės pagal
bos tarnybai, pagalbos gali sulaukti netgi greičiau, nes prašymą dėstė
ūmiu tonu. Paskui būdamas visai ramus paskambino į darbovietę.
|is gali darbuotis sėdėdamas automobilyje ir laukdamas pagalbos.
Ai vykęs į darbą, Tomas nebuvo susijaudinęs. Jis gebėjo valdyti savo
mintis, todėl galėjo pakeisti ir savo jausmus, susijusius su kilusia
problema. Patys įvykiai abiem aprašytais atvejais buvo lygiai tokie
113
patys, skyrėsi tik Tomo reakcija į juos. Kaip galvojame, jaučiame ir

elgiamės, visada bus susiję su tuo, kaip suvokiame realybę.
Pastebėjote, kaip lengvai pakliūvame į bejėgiškumą skatinančio
negatyvaus mąstymo pinkles. Kai protas imamas „kankinti j dar la
biau klimpstame į tokias nereikalingas mintis. Antroje knygos dalyje
šį reiškinį panagrinėsime išsamiau.
M INČIŲ VALDYMAS
Kavos pertraukėlė
Vienintelis dalykas, kurį mes patys galime kontroliuoti ir keis

ti, —mūsų mąstymas. Reakcija į realius ar tik įsivaizduojamus
įvykius ne tokiu savižlugdišku būdu keičia su tais įvykiais susi
jusius mūsų jausmus.
Mintys - tai energija. Sutelkiame dėmesį į vieną vienintelę
mintį, traukiame ją iš vidinio pasaulio ir kažką kuriame už jo
ribų —išorinėje„realybėje“. Jos pagrindas —mūsų mintys.
Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad žmonėms labiau
būdinga galvoti negatyviai.
fe Negatyvių minčių srautas niekada nenutrūks, šito neįmanoma
pasiekti, o ir nereikia. Svarbiau štai kas —pirmiausia išmokti
atpažinti negatyvias mintis, paskui sumažinti jų, nes jos kliudo
gyvenime eiti pirmyn.
fe Mūsų mintys ir įsitikinimai - tai mūsų visų psichologinių
problemų priežastis. Nuo jų priklauso, kaip interpretuojame
mus supantį pasaulį ir savo kasdienę savijautą.
fe Mus pykdo ne gyvenimo įvykiai (kaip sakė daktaras Albertas
Ellisas), bet reakcija į tuos įvykius (o ją lemia mūsų įsitikini
mai).
Elliso terapija apima mąstymo procesus, atskleidžia emocinės,
psichologinės būsenos ir elgesio sąryšį. REET modelio sėkmė
paskatino kurti kitus terapijos modelius, taip pat ir dabar tai
komą KET (kognityvioji elgesio terapija).
■v
Atkreipkite dėmesį į tariamą suvokimą, kuris gadina nuotai
ką, verčia prastai jaustis, o paskui pasipriešinkite jam, meskite
jam iššūkį.
115
Kontroliuokite protą remdamiesi minčių valdymo formule, Įsi

dėmėkite: ne M, o I atsakingas už N. Valdykite savo mąstymą,
Prielaida, kad galią turime mes —minčių, kūrėjai, o ne pačios

mintys, yra gyvenimo pokyčių raktas.
a) Taikydami minčių valdymo formulę matome dalykus iš kito',

perspektyvos; tai reiškia ne tik matyti gyvenimą šviesesnėmis
spalvomis. Tai susiję su vidiniu monologu ir priešinimusi ne
racionaliam mąstymui.
b) Tuščia manyti, kad galime išvengti visų kasdien patiriami;

neigiamų emocijų. Bet tikrai galime pakeisti savo mąstymą,
todėl į nepatogumus ir nemalonumus reaguoti tinkamiau, ra
cionalesniu būdu.
DALIS
„Kankinamas protas"
SKYRIUS
Perskaitęs apie alkoholio vartojimo

žalą, aš mečiau skaityti
♦
Henny Youngman
stresinė mąstysena
'■m skyriaus nagrinėjama tema - mūsų įsitempęs, stresą patiriantis

I'totas. Mėginsime atsakyti į klausimą, kodėl apskritai patiriame
nesą, ir aptarti būdus, kaip galimąjį sumažinti iki tokio lygio, kad
I*įlėtume atlaikyti įtampą. Taip pat 5 ir 6 skyriuose aptarsime du psi-
liuloginio streso elementus, kurie pasireiškia visuomet, kai tik susi-
iliiriame su kuo nors, ką suvokiame kaip grėsmę. Vienas iš šių streso
palydovų yra nerimas - atsakas į patiriamą baimę, o kitas - pyktis.
I ugi mūsų emocinė būsena būna visokia, ne tik tokia, kokia mums
Iibiau patinka —optimistinė nuotaika, laimės ir pasitikėjimo savimi
Imamas. O mokėjimas susitvarkyti su emocine įtampa yra lemiamas
geros psichologinės mūsų savijautos veiksnys.
įsitempęs, streso valdomas protas yra nekontroliuojamas. Bet mes
nirime atgauti gebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą ir mus supantį
p įsaulį.
♦ Streso ir nerimo procesų tyrėjai teigia, kad svarbiausias daly

kas - gebėjimas kontroliuoti padėtį apimtam streso.
Kas gi yra tas stresas, apie kurį nuolat rašoma ir kalbama, o šį

Jndį visi itin laisvai vartoja? Sąvoka labai plati, ji, atrodo, gali aprėpti
' Iaugybę blogybių, o ja apibūdinamą pojūtį - vienokio ar kitokio sti
prumo - esame išgyvenę kiekvienas iš mūsų. Kartais šis žodis varto-
jamas apibūdinti tam, kas mums gyvenime tiesiog atsitinka: „Darbe
I i kokia beprotybė - tikras stresas tas kėlimasis į naujas patalpas.“
' iiuo metu namie vien stresas —Sju ir Metju artėja egzaminai.“ Daž-
n u „streso“ sąvoka vartojama žmonių psichologinei būsenai apibū
121
2 DALIS. „KANKINAMAS PROTAS"
dinti:„Šį vakarą negaliu eiti į susitikimą, jaučiu pernelyg didelį siu

są“ „Visos tos procedūros oro uoste sukelia per daug streso.“
Įsisukusi streso spiralė gali sukelti dar daugiau problemų, jeigu
mėginama netinkamais būdais „nuskausminti“ įsitempusį protą.
Pavyzdžiui, kai kas ima vartoti itin daug alkoholio —viliojantis daly
kas, kai prireikia stimuliatoriaus („kurgi tas likęs butelis raudonojo..."),
Įtampa atslūgsta, nes protas kuriam laikui nutildomas. Tuo metu (pri
reikia vos kelių minučių) smegenyse pakinta cheminių medžiagų pu
siausvyra, išsiskiria dopaminas ir serotoninas, t. y. greitai nuslopinau u
įtampa. Taigi proto siautulys gali atvesti į gėrimo siautulį!
Tie, kurie nesigydo alkoholiu, patyrę įtampą dažniausiai griebiasi
vaistų (taip pat ir receptinių). Vaistai skatina išsiskirti dopaminą, u
šis sukelia žmogui palengvėjimo, atsipalaidavimo jausmą. Štai kodėl
taip lengva įgyti priklausomybę nuo vaistų.
Rūkaliai, patirdami stresą, ima daugiau nei įprastai rūkyti, taigi
gauna daugiau nikotino, kuris savo ruožtu skatina intensyviau išsi
skirti dopaminą. Kai kurie žmonės puola valgyti ir taip mėgina susi
tvarkyti su proto įtampa.
Ar galėtumėte teigti, kad šiuo metu išgyvenate stresą? Jeigu jūsų
atsakymas teigiamas, nesijaudinkite, nedidinkite jo - jūs pakliuvot!'
į gerą draugiją.
Tyrimai, atliekami Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nuolat patvirtinu,
kad nuo 50 iki 70 proc. žmonių visuomet yra susirūpinę dėl per di
delio patiriamo streso. Negana to, tyrimas „Stresas Amerikoje“ kurį
2007 metais vykdė Amerikos psichologų asociacija (APA), atskleidė,
kad stresas, susijęs su darbu, tarp įvairių rūšių streso, žmonių pati
riamo gyvenime, užima pirmąją vietą.
Kiti APA tyrimo rezultatai, susiję su stresą išgyvenančių žmonių
elgesiu, taip pat įdomūs, nors ir nėra netikėti. Penktadalis išgerian
čiųjų teigė, kad tuo metu per daug gėrė; du trečdaliai rūkalių —kad
surūkydavo gerokai daugiau cigarečių; pusė apklaustųjų teigė blogai
122
STRESINE MĄSTYSENA
Miltuodavę ir beveik pusė respondentų, prisipažino, kad arba persi-

■ lipydavo, arba valgydavo itin daug nesveiko maisto.
I’.iciriamą stresą galima suskirstyti į keletą kategorijų. Jis yra su-
il|ys su
• darbu,
* pinigais,
♦ vaikų auginimu,
* tarpusavio santykiais.
C) šalia viso šito mes kasdien dar patiriame stresą, kurį sukelia:
Lilbyklės gedimas, pamestas mobilusis, automatiniai telefono at-
Aikliai („paspauskite vienetą, jeigu,..“), neužvedamas automobilis,
|'.imirštąs skėtis. Taigi, kaip matome, pasislėpęs stresas tiesiog tyko
Miusų, kad imtų ir sugriautų planus nuo pat tos akimirkos, kai tik
Iškeliame koją iš lovos.
Stresorius (įtampą keliantis dirgiklis) gali būti išorinis, atėjęs per
l'ojūčius, tai, ką matome, girdime, jaučiame, ragaujame ar liečiame,
,nba vidinis —mintis, kuri kirba galvoje. Tai svarbu žinoti ir suprasti,
urs galiausiai visi stresoriai tampa vidiniai —kitais žodžiais tariant,
jie baigiasi mąstymo procesu, ir būtent sutrikusiu mąstymu.
Pagal sunkumo laipsnį skiriamas nestiprus ir stiprus stresas. Ne-
liprų stresą patiriame kasdien (minėti pavyzdžiai). Stiprus stresas
susijęs su svarbiais gyvenimo įvykiais: liga, kraustymusi į kitą būstą,
nauju darbu, etatų mažinimu, skyrybomis, dar vieno vaiko gimimu.
[domu tai, kad žmonės, paklausti, kuri, jų nuomone, iš šių dviejų
streso rūšių labiau vargina ir kenkia sveikatai, dažniausiai nurodo
m iprų stresą. Tačiau visų šios srities tyrimų rezultatai, gauti apiben
drinus psichologinio konsultavimo centrų praktiką, terapijos specia

listų darbo analizę ir pokalbius, vykstančius virtuvėje tarp artimųjų,
rodo, kad būtent nestiprus stresas, tapęs neatskiriama kasdienybės
dalimi, yra tas lašas, perpildantis taurę.
123
2 DALIS. „KANKINAMAS PROTAS'
Taip yra dėl to, kad nestiprus stresas, kurį sukelia mums įprasti dii
gikliai, yra nuolatinis, mes taip priprantame priėjo, kad imame m
bekreipti dėmesio. Ir priešingai —rimtai reaguojame ištikus stipriam
stresui (nors toks būna daug rečiau), todėl esame verčiami ieškoti kilu
sios problemos sprendimo (stresą keliančio dirgiklio šalinimo) būdų.
Ką jūs manote apie stresą? Ar atkreipėte dėmesį, ką aplinkiniai
laiko stresu, galbūt darbe, pavyzdžiui, ar tikimasi patirti stresą tam
tikrame darbe ar esant konkrečiai gyvenimo situacijai? Argi pats gy
venimas iš esmės nėra kupinas stresą sukeliančių dirgiklių, su kuria o
reikia kasdien tvarkytis? Argi gyvenimas nėra nepaliaujama pavojų
ir spaudžiančių darbų atlikimo terminų (turiu suspėti...) grandini
O gal kai kas priklauso ir nuo mūsų požiūrio? Argi nėra dalykų, su
kuriais galėtume daug geriau susitvarkyti, jeigu reaguotume į juos
kitaip —kitais žodžiais tariant, kitaip galvodami, pakeitę savo mąsty
mą? Ką vieni žmonės jau laiko stresu, kiti juk vadina viso labo šioki.i
tokia įtampa, sunkumu.
Daugeliu atvejų saikinga įtampa yra naudinga, nes stiprina mo
tyvaciją ir norą atlikti darbo užduotis ar tiesiog įveikti įvairias gyve
nimo aplinkybes. Tačiau tas pats įtampos lygis vienam žmogui guli
reikšti tik sunkumą, kitam —jau stresą. Pavyzdžiui, įtampa darbi'
gali padėti būti motyvuotam ir kūrybiškam, sukelti jaudulį ar troški
mą gauti tam tikrą profesinę užduotį, įgyvendinti projektą. Ji stumi.i
siekti savo tikslų, skatina įgyvendinti svajones. Stresas kyla dėl per
nelyg didelės įtampos. Tuomet siekti tikslo gali trukdyti jausmas, kad
viskas krinta iš rankų, kad padėtis nevaldoma. Taigi tuomet net gera
išvirsta į bloga. Dėl to sutrinka žmogaus, kurį užgriūva per didelė
įvykių gausa, pusiausvyra, ir visi motyvaciją kėlę dalykai ima atrodyti
grėsmingi. Jei tokia padėtis užsitęsia, įžengiama į streso spektro ruo
žą, vadinamą lėtiniu stresu.
Čia ir glūdi streso apibrėžimo problema. Skirtingi žmonės stresų
apibrėžia skirtingai. Kaip turbūt suprantate, negalima nepaisyti in-
124
STRESINĖ MĄSTYSENA
ll\ ulo ankstyvosios vaikystės patirties, genuose užkoduoto polinkio

ii iuip ar kitaip reaguoti į įvairius gyvenimo įvykius. Kaip rodo nuo-
Iu vykdomi moksliniai tyrimai, reakcijai į gyvenime atsitinkančius
Iįlykus turi įtakos ankstyvojoje vaikystėje patirtas stresas.
Nustatyta, kad žmonės, kurie vaikystėje išgyveno daug situacijų,
ui' i lūšių stresų, palyginti su tais, kurie šito nepatyrė, vėliau gyveni-
"ir si ipriau reaguodavo į stresų keliančius dirgiklius - tai parodė į jų
I i mjų išsiskiriantis kortizolio kiekis.
|.m esame kalbėję apie suvokimų. Žmonės, patiriantys stresų ir jo
m patiriantys, tiesiog skirtingai galvoja apie tam tikrų situacijų. Ko-
iIri? Jie skirtingai jų suvokia.
Mes išsamiai aiškinomės 2 skyriuje, kad visomis aplinkybėmis yra
r ilimybė pasirinkti reagavimo būdų. Vadinasi, ar žmogus patirs tik
|i nnpų, ar išgyvens tikrų stresų, iš esmės priklauso tik nuo to, kaip jis
nvokia tam tikrų įvykį ar problemų.
Iaigi stresų galime apibrėžti kaip tam tikrų padėtį, kai žmogus
•iivokia, kad jam keliami reikalavimai viršija jo gebėjimus tuos

i nkalavimus įvykdyti.
Mes vėl grįžtame prie mųstymo, nes kalbame apie suvokimą. Rei-
I n pripažinti: tai, kaip žmogus suvokia stresų, lemia jo nuostatų su-
aklosčiusios padėties atžvilgiu. Be abejo, ir jums turbūt teko matyti,
I ,id tomis pačiomis aplinkybėmis vienas žmogus išlieka ramus, kone
ibejingas, o kitas - patiria stiprų stresų.
Pavyzdžiui, darbe jums pasakė, kad esate atrinktas skaityti prane-
.imu tam tikru klausimu regiono pasitarime, tai daryti turėsite drau
ge su kolega. Jo supratimas:
|i|<ilvoja): „Didžiuojuosi, kad pasirinko mane. Aš juos priversiu

išsižioti pateikęs kai kurias diagramas - viceprezi
dentas iš Pekino taip pat dalyvaus."
125
2 DALIS..KANKINAM AS PROTAS'
Jūsų supratimas: „Negaliu patikėti. Ir taip turiu marias darbo, tik šito
dar trūko - nekenčiu kalbėti tokiuose renginiuosr
Viceprezidentas taip pat žada dalyvauti. Skauda nu
garą... ne, tai nepadės išsisukti..."
Šiais laikais labai įprasta girdėti skundžiantis - esu ištiktas streso,

Ir kaip dažnai, palyginę su savo „užsipuolimais“ ir „iššūkiais“ pagal
vodavote: „Na, visa tai panašu tiesiog į kasdienį gyvenimą, o ne į 11
krą stresą.“ Kai išgyvename stresą, protas sako, kad bijome tam tikrą
aplinkybių, ir, - dar svarbiau, - esame įsitikinę, kad nesugebėsime
susitvarkyti su iššūkiais, kuriuos kelia šios aplinkybės.
Taigi mūsų interpretacija —arba suvokimas —ir yra ta varomoji
jėga. Kartais gerai, kadjaučiamės papurtyti - stresas ir kilusios emo
cijos gali veikti kaip pavojaus sistema, mobilizuojanti ir padedami
veikti ir į jį atsakyti.
Tačiau kartais streso priežastis gali būti tik iškreiptas mąstymas,
kai esame pernelyg kritiški arba darome liguistas išvadas apie kitą
žmonių veiksmus ar įvykius. Rezultatas —negatyvių minčių trauki
nys, tempiantis prie būsenos, kai tampi nelaimingas, žlunga pasitikę
jimas savimi, o streso spiralė įsisuka dar smarkiau.
Svarbu suprasti, kokios elektrocheminės reakcijos vyksta organiz
me, kai susiduriame su įtampą keliančiu veiksniu. Jau žinome, kad
tam tikru momentu įvertiname mintį ir nustatome, ar ji verta dė
mesio. Rezultatas —arba mintis lieka iškreipta ir reiškia vien baimę,
arba keičiame savo mąstymą ir jauseną. Tuomet mintis jau negali
mūsų toliau valdyti.
Jeigu mintis vis dėlto išsiveržia iš šios - valdymo - stadijos, tai
ji toliau keliauja per limbinę sistemą - tarpinių smegenų gumburą
ir migdolinį kūną. Tarpinių smegenų gumburo paskirtis - interpre
tuoti informaciją, ateinančią į smegenis, ir toliau siųsti ją į smegeny
se esančias atminties saugyklas. Prisiminimai apie kažkada patirtas
126
•mocijas - o juos„saugo“ migdolinis kūnas, - sukelia savaiminį emo-

•mį atsaką.
Retai pasitaiko, kad stresą sukelia vienas vienintelis veiksnys - pa-
prastai jie vienas kitą papildo, kaupiasi. Stresas kyla, kai protas ir
1tinas nebegali pakelti stresorių puolimo ir nerimo taurė prisipildo
ikt kraštų. Ar jums tai pažįstama?
Stresas šiais laikais yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Tik
p.į žiūrėkime, koks, pavyzdžiui, yra gyvenimo tempas, prie kurio jau
■ •.ame įpratę. Visas mūsų gyvenimas žemėje susijęs su įvairių pro
blemų sprendimu diena iš dienos. Kaip nusprendžiame galvoti apie
|,is - tai esame aptarę ankstesniame skyriuje - ir lemia, kaip veiks
mingai su jomis tvarkomės.
Paliktas likimo valiai stresas didėja ir plinta, o negatyvios mintys
I .itipiasi, sluoksniuojasi.
♦ Stresas - tai reakcija į keliamus reikalavimus.
* Stresoriai - tai įvykiai, sąlygos ar aplinkybės, kurios sukelia stresą.
Svarbu iš pat pradžių pripažinti, kad esama daugybės streso api
brėžimų, tačiau jie visi galiausiai susiję su tuo pačiu dalyku. Verta
Įsidėmėti oficialų streso apibrėžimą, vartojamą Jungtinėje Karalys-
lėje, kurį teikia Sveikatos ir saugumo komitetas (Health and Safety
I xecutive, HSE):
Stresas - tai neigiama žmogaus reakcija į pernelyg didelę įtampą
arba į kitus jam keliamus reikalavimus.
Atkreipkite dėmesį į žodžius „pernelyg didelė įtampa". Ta pati

Įiampa kai kuriems bus normali, o kiti ją priskirs streso kategorijai
su visomis iš to išplaukiančiomis fizinėmis ir elgesio pasekmėmis. O
kartais vienas išskirtinis įvykis, kuris turėtų būti priskirtas prie įtam
pos, gali sukelti žmogui visas stresui būdingas organizmo reakcijas
ir įstumti jį į streso būseną. Įsidėmėkite: skirtingi stresoriai kaupiasi,
127
2 DALIS.„KANKINAM AS PROTAS"
todėl didieji papildo kasdien patiriamus mažuosius ir jų visuma api

brėžia žmogaus patiriamo streso lygį.
Pakartosiu: suvokimas yra mūsų vertinimo pagrindas —juk pai)
įvykiai ar aplinkybės iš tiesų streso nesukelia. Daug kas priklauso
nuo žmogaus asmenybės tipo —kaip ir kiek žmogus pakelia įtampo*
ir kokiais būdais su ja tvarkosi.
Ar patiriate stresą?
Stresas pasireiškia įvairiais ženklais ir požymiais. Pateikiamoje lcn
telėje išvardyti dažniausiai pasitaikantys, nustatyti moksliniais tyri
mais, taip pat ir HSE. Požymių sąrašas nėra išsamus, bet jei pasu
bime, kad nuostatos ar elgesys kinta dėl padėties darbe ar namie, t.o
gali reikšti, kad patiriame stresą. Lentelės „Streso požymiai“ skiltyje
dėkite varnelę prie to požymio, kuris, jūsų nuomone, jums tinka. (Tai
naudingas pratimas, skirtas priminti požymiams būsenų, galinčių iš
augti į stresą, nors šiuos požymius laikome savaime suprantamais,
manydami, kad viskas yra normalu.)
Streso požymiai Retai Gana dažnai Kartais

Proto
• sunku sutelkti dėmesį
• piniginės problemos
• neryžtingumas / atidėliojimas
• menka savivertė
Emocijų
• nerimo jausmas
• prislėgta nuotaika
• liūdesys
•jautrumas / irzlumas
•polinkis greitai supykti
•nuovargis / energijos stoka
128
li/iologijos
miego sutrikimas
nuolatinis nuovargis
nugaros / krūtinės / pečių
skausmas
galvos skausmai
nusilpusi imuninė sistema
l Igesio
■ padidėjęs alkoholio ar rūkalų
vartojimas
■ pykčio priepuoliai
• tarpusavio santykių
problemos
lytinio gyvenimo problemos
• žmonių šalinimasis
■ pakitę mitybos įpročiai
Kokių minčių ateina į galvų tik pažvelgus į šių lentelę? Kų ji jums

■uko?
Su stresu žmogus gali kovoti tik tuomet, kai supranta, kaip ir ko-
•Iri jis kyla, ir yra pasiryžęs imtis reikiamų veiksmų.
Ingi svarbu imtis veiksmų ir peržvelgti savo gyvenimo būdų, mė-
ginti rasti kokius nors veiksnius, prisidedančius prie galimo streso:
♦ skubėjimas, blaškymasis, visų kvietimų priėmimas;

♦ kelių darbų darymas tuo pat metu;
♦ nepaisymas pertraukų darbo metu, darbo užduočių nešimasis
namo;
♦ neturėjimas laiko mankštintis ir ilsėtis.
Panagrinėkime stresui būdingus požymius, pasireiškiančius ketu

riose anksčiau nurodytose srityse, kai įtampa pasiekia tam tikrų lygį
ir jau kyla stresas. Štai tos keturios sritys:
129
1. Protas
2. Emocijos
3. Fiziologija
4. Elgesys
Pirma situacija
Per pasitarimą viršininkas jums ir visiems susirinkusiems praneš.i,
kad jūs buvote atrinktas surengti apdovanojimų už filmų propag.i
vimą įteikimo ceremoniją ir kad jums paskirta užduotis susisieki i
su kai kuriais Holivudo agentais, galinčiais padėti pasikviesti kai ku
riuos aktorius, kad jie pristatytų A sąrašo svečius.
♦ „Aš niekada nesusitvarkysiu su šia užduotimi“ (protas).
♦ Pastebite, kad imate jausti nerimą ir baimę (emocijos).
+ Jaučiate, kad staiga smarkiai pradeda plakti širdis, džiūti bm
na, mintys ima painiotis (fiziologija).
♦ Nusprendžiate atsisakyti ir išvengti užduoties —rizikuojate,
nes tai gali atsiliepti jūsų karjerai ateityje, gali nepaskirti dirbi i
norimame projekte (elgesys).
Ar prisimenate, kada paskutinį kartą išgyvenote ką nors pana
šaus? Kokios buvo aplinkybės? Ar viskas vyko tokia pačia seka? Ki
tais žodžiais tariant, tai įvyko - buvo taip, kaip ir galvojau, - taip ii
jaučiausi - baigėsi tuo, kad reikėjo taip padaryti...
Ar prisimenate, kurioje stadijoje reikėtų pasinaudoti minčių valdy
mo metodika ir apsvarstyti savo mintis?
Pagal anksčiau pateiktą modelį, jeigu asmuo įvykį ar situaciją savo
kė kaip įtampą, o ne kaip stresą, tuomet procesas, inspiruotas pakeis
to mąstymo, būtų maždaug toks:
Antra situacija
♦ „O, skamba labai viliojamai —aš susitvarkysiu. Na ir kas bloga
gali nutikti?“ (protas)
130
• Užplūsta susijaudinimas ir nuogąstavimas (emocijos).

• Virpulys skrandyje, iš pradžių šiek tiek paviršutiniškas kvėpa
vimas (fiziologija).
• Pradedate dirbti ieškodamas, kalbindamas žmones, kurie ga
lėtų padėti sėkmingai įgyvendinti projektą (elgesys).
I'.ligi matome, kad tą padą situaciją suvokus dviem skirtingais bū-

I n.', buvo sukurtos dvi skirtingos „realybės“. Kaip sužinojote prieš tai
I .mytame skyriuje, turime suabejoti savo mąstymo pagrįstumu, kad
ncleistume mintims ristis žemyn (į nusiminimą) vedanda trajekto-
i i|.i. Taip pat žinome, kad negatyvios mintys - tai pirmiausia į galvą
iicinandos mintys.
Visi galime išgyventi dviejų rūšių stresą —ūminį arba lėtinį.
Ūminis stresas
I lininis stresas patiriamas pakliuvus į situaciją, verčiančią reaguoti ne-

■įeisiant —kovoti arba bėgti (perpildytame Londono metro traukinyje
i-liga pasijuntate tarsi silkė statinėje), arba metamas iššūkis (kviečia
I pokalbį dėl darbo), ar patiriamas baimės jausmas (reikės važinėtis
įmerikietiškaisiais kalneliais arba debiutuoti teatro scenoje). Kai bau
bas dingsta, žmogaus fiziologinė reakcija greitai sunormalėja.
Lėtinis stresas
Šio streso poveikis daug destruktyvesnis nei ūminio, nes žmogų kas
dien veikia daugybė stresorių, ir šis procesas nepaliaujamai tęsiasi.
Kitaip tariant, lėtinis stresas —tai ilgą laiką gyventi aplinkybėmis,
kurias vadiname ūminiu stresu, ir jis apima mūsų asmeninį ar profe-
sinį gyvenimą. Po patirto ūminio streso, kai stresorius išnyksta, kūno
reakcijos greitai tampa įprastos. Veikiant lėtiniam stresui stresoriai
131
nuolat puola, kūnas yra nuolat įsitempęs ir jaučia pavojų.. Tas pavo
jus nepraeina. Vis jaučiama tarpusavio santykių įtampa (asmeniu i.i
me ar profesiniame gyvenime) ir nuolatinis pinigų stygius yra tos ilvi
sritys, kurios smarkiai prisideda prie ilgalaikio streso.
Kaip žinome, stresų, nuo kurio kenčiame kasdien, gali sukelti m
tik reakcija į patiriamus išorinius įvykius, bet ir vidinės priežastys
Jau neblogai susipažinome su mustymo klaidomis, kurias esame Iin
kę daryti, vos kyla mintis. Vidinio monologo rezultatas - jausm.ii,
imantys gyventi savarankiškų gyvenimų. Si būsena gali peraugti |
nuolatinį stresų dėl mūsų turimų pažiūrų, lūkesčių, baimių ir nesau
gurno jausmo.
Tai vadinamieji vidiniai stresoriai.
Tačiau mus veikia daugybė išorinių dalykų, pavyzdžiui, esmių i.n
mūsų gyvenimo pokyčiai, finansinės problemos, supančios aplinkos
ypatumai, sunkumai darbe ar tarpusavio bendravimo nesklandumai.
Tai išoriniai stresoriai.
Žmonės nevienodi, jie skirtingai suvokia tuos pačius dalykus, to
dėl visuomet bus taip, kad tam tikrų situacijų vienas žmogus suvoks
kaip stresų, o kitam ji bus tik šiokia tokia įtampa. Skiriasi ir kiek
vieno iš mūsų pakeliamos įtampos lygis, nesvarbu, ar jų mes patiria
me darbe, ar gyvenime apskritai.
Tam tikra situacija vienam žmogui gali sukelti visokių neigiamų
ir baimingų samprotavimų, kurie net gali lemti asmenybės pokyčius,
sugriauti pasitikėjimų savimi ir sukelti sunkių depresijų. O kitam ta
pati situacija gali tapti tik papildoma tam tikrų laikotarpį truksiančia
įtampa —šiam žmogui įtampų gali kelti tiesiog užduočiai atlikti ski
riamas laikas, o ne pati užduotis.
Svarbu atkreipti dėmesį į proto ir kūno sųveikų.
Įsidėmėkite:
Fiziologinė reakcija žmogaus, suvokiančio situacijų kaip įtampų,
ir žmogaus, suvokiančio situacijų kaip stresų, skiriasi.
132
* Žmogaus, patiriančio stresą, kraujyje streso hormonų lygis

bus daug aukštesnis nei, tarkime, jo kolegos, patiriančio įtam
pą ar tiesiog jaučiančio iššūkį.
• Kaskart, kai žmogus ką nors suvokia kaip grėsmę, jo hipo-
talamas (pogumburis) „paspaudžia mygtuką" —įjungia pa
vojaus signalą ir į kraują pradeda plūsti tam tikri hormonai.
Jie perduoda žinią smegenyse esantiems baimės ir nuotaikos
centrams.
* Kai žmogus yra sunerimęs ar įsitempęs, „smegenų vaistinė“
išskiria kitokį rinkinį medžiagų nei tuomet, kai jis yra atsipa
laidavęs - todėl kitokia ir mūsų savijauta, kitokios mintys,
Iaigi yra gana svari priežastis pakeisti mąstymą - kad fiziologinė

i r.ikcija nekenktų sveikatai.
Pastebimai ima keistis ir kūno kalba. Turbūt žinote, kokie išraiš-

I ingi yra neverbalinės komunikacijos ženklai, liudijantys įtampą.
I msmai ir emocijos lydi mintį, ir šie jausmai „pasklinda“ po visą
kūną.
Jei kalbėtume apie darbingumą, tai daugelis žmonių geriausių re-
ultatų pasiekia tada, kai patiria tam tikrą įtampą, nes tuomet jie yra
I'.įsitempę ir kūrybingi. Kas reiškia įtampą vienam, kitam gali reikšti
Nlresą.
Jeigu įtampos nepakanka:
♦ galima prarasti susidomėjimą ir darbe ar kur kitur pradėti

nuobodžiauti.
Jeigu įtampos per daug:
♦ gali kilti stresas ir nerimas.
Ar kada nors teko kreiptis į kompiuterių specialistą su prašymu

kuo greičiau išspręsti su programomis ar programavimu susijusias
133
problemas ir pastebėti, koks ramus ir susikaupęs šis specialistas, imi

ir žinantis, kad turi labai mažai laiko darbui atlikti (sveika įtamp.i'
Šio žmogaus reakcija buvo kitokia nei to, į kurį kažkada kreipt i•
panašiu reikalu ir matėte, kaip jis, išgirdęs prašymą ir darbo terminą
dūsavo, barbeno pirštais, keikėsi (!) ir apskritai sukaito, išraudo ir vi
sunkiau kvėpavo (dėl streso / nerimo).
Tie patys reikalavimai —ir dvi visiškai skirtingos reakcijos, kurias

aiškiai rodo kūno kalba, išduodama skirtingą šių žmonių savijautą.
Stresas yra psichologinė ir fizinė žmogaus reakcija į gyvenimo įvy
kius. Jeigu pasiekiate ribą, kai jau nebegalite pakelti gyvenimo staig
menų, ir protui, ir kūnui tai kainuos. Kai išgyvename stresą, protą
valdo dvi jėgos:
1. Baimė dėl, mūsų manymu, iškilusios grėsmės.

2. Įsitikinimas, kad nesugebėsime susidoroti su šia grėsme.
134
Nesistenkite kilimais
iškloti viso pasaulio.
Verčiau nusipirkite
šlepetes.
Žmogaus organizmas turi įgimtą pavojaus sistemą —tai jau daug

kartų minėta „kovok arba bėk“ reakcija. Ji veikia ir protą, ir kūn.i
Taigi galime teigti, kad stresas veikia kaip šios reakcijos jungikli:,
(plačiau apie tai dar kalbėsime).
Norėdami išsivaduoti iš nerimo / baimės, taip pat pykčio giliau v,
tų (tai aptarsime kitame skyriuje), turime išsiaiškinti, kaip stresas i.š
tiesų mus veikia. Mūsų kūnas sukurtas taip, kad jo atsakas - fizinė
reakcija yra tokia pati ir kai patiriame malonumą, ir kai susijaudini
mą, taigi visai priešingomis aplinkybėmis.
Mums visiems reikia šiek tiek streso, skatinančio veikti, bet kai
patiriame jo per daug, esame išmušami iš pusiausvyros. Streso spėk
tras svyruoja - nuo lengvo budrumo būsenos, tarkim, turime labai
susikaupti per svarbų pasitarimą, iki tokio reiškinio, kai negalinu
aiškiai mąstyti, kūnas jaučia grėsmę, apima nerimas, vedantis, gali
mas daiktas, į depresiją.
Žinoma, stengiamės mažinti patiriamą stresą tik tada, kai itin blo
gai jaučiamės. Prisiminkite iš ankstesniojo skyriaus fundamentaii;j|
REET ir iš jo išsirutuliojusią minčių valdymo taisyklę:
Mintys sukelia jausmus / emocijas ir elgesį.
Dabar jau žinote, kad mąstymas - tai viskas. Nieko nėra svarbiau
nei mąstymas (išskyrus kvėpavimą). Kalbant apie streso ciklą, visk.r.
prasideda nuo žmogaus minčių.
Prisiminkime:
Interpretacija (suvokimas) to, kas atsitiko, yra svarbiau nei tai,

kas atsitiko.
136
Nuo minčių priklauso emocinė būsena, kuri savo ruožtu veikia fi
lologijų. Kaip sužinojote skaitydami ankstesnį skyrių, ne aplinkybės
n įvykiai, kuriuos patiriame, ir ne žmonės, su kuriais turime reikalų,
.11kelia emocijas. Tai lemia prasmė, kurių nusprendžiame suteikti
loms aplinkybėms ir žmonėms. Vadinasi, turime užimti kontroliuo-
lojo pozicijų.
Žinoma, kartais vidinis monologas būna visiškai teisingas; mes iš
i icsų galime atsidurti pavojingų įvykių sūkuryje, kai kyla fizinė grės
mė, arba pakliūti į lengvesnę situacijų, kur taip pat grėsmė sukelia
iresų ir jį lydinčias emocijas. Šiuo atveju stresas veikia kaip pavojaus
.istema, įspėjanti, kad reikia rengtis galimam atsakui.
Visų pirma panagrinėkime stresorius, kurie kelia problemų:
♦ Kiek jų susikuriate?
♦ Kiek jų leidžiate gyvuoti?
Štai kad ir ataskaita, kurių turite parengti, nes beveik baigiasi tam
•įkirtas laikas. Argi ne pats darbo atidėliojimas kelia daugiau stre-
i) nei grėsmingai artėjanti galutinė darbo atlikimo data? Jei taip, tai
kažko nesuvaldėte, nors galėjote. Kartais išvengti streso padeda tam
likrų dalykų kontrolė.
Kiekvienas žmogus, pakėlęs tam tikrų įtampos ir streso naštų, pa
lekia tik jam būdingų ribų, kai kūnas pasako —gana; vadinasi, gana.
Iačiau esu tikras, kad jums teko sutikti žmonių, kurie tarsi troško
I>.it irti streso būsenų. Jie įgijo priklausomybę nuo streso. Skamba
l.vailai, tačiau šie žmonės tikrai yra įgiję tikrų priklausomybę nuo
M reso.
Jie trokšta kuo didesnio adrenalino antplūdžio, todėl šokinėja nuo
vienos krizės ar iššūkio prie kito. Tikrai esame sutikę tokių žmo
nių —jie kuria stresų net ten, kur juo net nekvepia. Jie būna susijau-
ilinę ir nenustygsta, jeigu aplink juos nevyksta kas nors pakankamai
■Ii'.imatiška.
137
2 DALIS. „KANKINAMAS PROTAS*
Jei tenka būti šalia tokio žmogaus, tai gali sekinti, bet gali ir už
krėsti. Jei šiuos požymius pastebėsite savyje, žinokite - patiria! r
psichologinę žalą, ką jau kalbėti apie bendravimo sunkumus. Nuo
streso priklausomi žmonės būna linkę į pykčio priepuolius ir ypač
didelio nerimo būseną. Pasistenkite prisiminti ir aiškiai atkurti pa
skutinį atvejį, kai jautėte, kad ši būsena jūsų neužvaldė. Jei negalite
atėjo laikas kritiškai įvertinti padėtį.
Reikia žinoti, kuriuo būdu su kuriuo stresoriumi, puolančiu mus
kasdieniame gyvenime, - kuo puikiausiai juos visus pažįstame, - ge
riausia susidoroti.
Psichologai jau seniai yra nustatę keturis susidorojimo su stresu
būdus, kurie žinomi kaip neišskiriamas ketvertukas:
1. PRISITAIKYK
2. PRIIMK
3. VENK
4. KEISK
Norint kuriuo nors iš šių būdų nugalėti stresą, būtina ką nors fens
ti. O keisti reikia:
+ reakciją arba
+ susidariusią padėtį.
Prisitaikyk ir priimk (turi keistis reakcija).

Keisk ir venk (reikia keisti susidariusią padėtį).
Kurį iš šių būdų pasirinkti konkrečiu atveju? Visi esame skirtin

gi ir kiekviena susiklosčiusi padėtis yra kitokia, todėl vienas kuris iš
šių būdų ar keli kartu gali padėti įveikti problemą. Tas būdas, kurį
pritaikius ima gerėti psichinė savijauta, atgauname jausmą, kad g.i
lime susitvarkyti ir valdyti situaciją, ir bus tuo konkrečiu atveju tin
kamiausias.
138
Panagrinėkime du pirmuosius - prisitaikyk ir priimk. Abu juos

i.likant reikia pakeisti žmogaus reakciją, kitaip sakant, mąstymą, po-
dūrį į susidariusią padėtį, kad reakcija būtų tinkamesnė.
Prisitaikyk
I;,smė yra tokia - jei neįmanoma pašalinti konkretaus stresoriaus ar

jo pakeisti, reikia keisti save, tai yra keisti savo mąstymą. Dabar jau
inome kodėl.Jeigu pakeitę požiūrį prisitaikome prie stresoriaus, tai vėl
.ugauname gebėjimą valdyti situaciją. Gyvenimas niekur neskuba.
Kai susiklosto tokia padėtis, galima sau pasakyti:
♦ „Kol esu įstrigęs transporto spūstyje, galiu paklausyti kom

paktinės plokštelės „Prancūzų kalba per tris mėnesius"."
♦ „Nemanau, kad turėčiau švaistyti brangią energiją, stresuoti
ir jaudintis dėl šios konkrečios problemos - problemos, kuri
vis tiek niekur neišnyks, o aš turėsiu kaip nors su ja tvarkytis.
Niekas juk nenori dvigubos naštos - jaudintis ir dar ieškoti
sprendimo? Ji to neverta."
♦ „Ar tai iš tiesų taip svarbu? Ar tai dar ką nors reikš, sakykime,
po pusmečio ar po metų?"
♦ „Na ir kas, jei jį paaukštins, o manęs - ne. Medalis turi dvi pu
ses. Aš neprivalėsiu keltis septintą ryto, be to, jei paaukštintų,
turėčiau atsiskaityti..."
įsidėmėkite štai ką:
1. Skirkite pakankamai laiko mąstymui - ir jį lydinčiai reakci

jai —pakeisti.
2. Nepasiduokite pagundai tuojau pat, nedelsiant reaguoti į įvy
kį. Suskaičiuokite iki dešimties prieš ką nors pasakydamas ar
nutildykite netikusį vidinį monologą.
139
2 DALIS.,KANKIN AM AS PROTAS"
3. Kai šiek tiek atvėsite, suformuluosite geriau tą padėtį atitin

kantį atsaką.
Priimk
Būkime realistai ir supraskime, kad gyvenime nėra teisybės, todėl vi

suomet atsiras stresorių, kurių negalėsime suvaldyti. Tiesiog jie mm
mūsų nepriklauso. Taigi pirmiausia reikia savęs paklausti - ar galiu
ką nors pakeisti, ar yra kas nors, ką galiu kontroliuoti? Iš pat pi a
džių atsakius į šį klausimą, galima išvengti didelio širdies skausmu
vėliau.
Įsiminkite, kad dažniausiai stresas yra vidinis atsakas į išorinį įvyl i
(M ir I pagal minčių valdymo modelį). Taigi jeigu negalime paktu,
ti išorinio įvykio (transporto spūsties), turime ieškoti, kaip pakeisi i
savo nuostatą.
Jeigu stresorius vidinis, reikia ieškoti sprendimo, bet kartu išsiug
dyti nuostatą, kadjaudintis dėl kilusios padėties neverta, nes neg.u \
vios mintys sukels generalizuotą nerimo būseną, o tai vėliau neigti
mai paveiks kitas gyvenimo sritis.
140
♦ Kartais mums tenka pripažinti, kad gyvenimas yra toks, o ne

kitoks, kad esama dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso ir ku
rių mes tiesiog nesuprantame. Priimti tuos dalykus dažniau
siai yra vienintelis būdas, jei norime išsaugoti ramybę.
♦ Kartais lengviau susitaikome su diskomfortu keliančia situa
cija, jeigu prisimename panašių buvus anksčiau ir atgaminame
atminty būdus, kurie padėjo susitvarkyti.
♦ Kitų žmonių elgesys yra nuolatinis mūsų susierzinimo šalti
nis. Užuot dėl kieno nors elgesio, kuriam iš esmės neturime
jokios įtakos (juk dauguma žmonių yra tiesiog užsispyrę, ar
ne?), išgyvenę stresų, išmokime pakeisti savo reakcijų. Tai ti
krai mūsų valioje.
♦ Jei turite patikimų žmogų, iškrovos dėlei pasikalbėkite su juo apie
susidariusių padėtį, kartu galbūt kų nors vertinga sužinosite.
♦ Kaskart susidūręs su stresoriumi, išbandykite būdų sustok-
įsižiūrėk-įsiklausyk (žr. toliau), kuris verčia analizuoti auto
matinę reakcijų į stresų. Kai padėtis taps grėsminga ir pajusite
užplūstantį atsakų į stresų, pirmiausia kiek įmanoma labiau
nuslopinkite pykčio ir apmaudo jausmus, pertvarkykite min
tis ir atsikratykite negatyvių jausmų. Taip pasieksite svarbų
tikslų - kontrolę ir dėl to tikrai išlošite.
♦ Jei priėmėte netinkamų sprendimų, sukėlusį stresų ir jums, ir ap
linkiniams, priimkite tai kaip įvykusį faktų ir pasinaudokite turi
momis žiniomis, kad sumažėtų tolesnių klaidų rizika. Nesielkite
neatsakingai ir neapgalvotai, juk visi mes mokomės - nuolatos.
SUSTOK: stabdykite savaime kylančias streso išprovokuotas

mintis ir ramiai pamųstykite.
ĮSIŽIŪRĖK: pastebėkite streso dirgiklį (tai nėra gresiantis
pavojus, tiesų sakant) ir nuspręskite, ar sielojimasis šiuo metu
iš esmės kų nors keičia.
141
ĮSIKLAUSYK; įsiklausykite į savo mintis, nes ėmėte kitaip

suvokti, nusprendėte, kad nebus jokios naudos, jei imsite prie
sintis (vyksta kelio darbai, susidarė eilė pašto skyriuje, lėktu v.i
vėluoja, aptarnauja šiurkštus ir nepaslaugus tarnautojas).
Prisiminkite: priešinimasis paralyžiuoja protą, o situacijos prieini

mas, susitaikymas su ja jį išlaisvina, leidžia aiškiau galvoti ir ieškinį
sprendimo.
Gyvenime daugelis dalykų ir kylantis susierzinimas yra laikini,
tarkim, reikia vaidinti (tėvams) dukters mokyklos spektaklyje pn
Kalėdas, artėja vairavimo egzaminas ar koks nors kitas patikrinimus,
reikia užbaigti paskutinį knygos skyrių iki nustatytos datos. Juk
kiekviena ši veikla turi pabaigą.
Kitokio pobūdžio įvykiai, kaip antai: gyvenamosios vietos keiti
mas, liga, naujas darbas, skyrybos, žinoma, gali kelti daugiau iššūkių
jų pasekmės gali būti ilgalaikės. Turime susitaikyti su šiomis aplin
kybėmis ir verčiau ieškoti būdų, kaip jas priimti, o ne pataisyti.
Kartais reikia tiesiog pasistengti susitaikyti su susidariusia pade
timi, nes yra dalykų, kurių negalime pakeisti. Nešvaistykite laiko ir
energijos, stengdamiesi valdyti dalykus, kurių neįmanoma valdy
ti. Tikriausiai girdėjote Romybės maldą, kurioje ši mintis išdėstytu
trumpai ir aiškiai:
...suteik man romybės, kuri

padėtų priimti tai, ko negaliu pakeisti;
drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti;
ir išminties atskirti viena nuo kito...
Reinhold Niebuhr
Kiti du būdai - venk ir keisk - susiję su padėties keitimu.
142
Venk
I irtais yra tik vienintelė išeitis —laikytis vengimo strategijos.

Mes esame pajėgūs valdyti tam tikrus stresorius.
Argi ne per didelis savęs apkrovimas dažnai ir sukelia stresą? O
p.iI tai kitų žmonių keliami reikalavimai? Gal esate per daug geras ar
pernelyg užjaučiantis ir nustelbiantis savo tikrąsias mintis, kai kiti
inonės iš jūsų reikalauja vis daugiau ir daugiau. Tuomet:
♦ Išmokite naudotis žodelio „NE“ galia.
Daugelis man yra sakę, kad jaučiasi nesmagiai, priversti pasakyti

„ne" ir tai veda prie to, kad jie amžinai apsikrovę darbais, kuriuos
visus reikia atlikti vienu metu, o tai sukelia didelį stresą. Kad to
kie žmonės pasijustų geriau ir pratintųsi naudotis savo teise vartoti
vienskiemenį žodelį „NE" aš prašau jų įsivaizduoti, kad šis žodelis
reiškia nebūk engiamas.
Aš prašau jų įsivaizduoti ateitį - kaip dabar įprastas atsakymas
„taip" pamažu virsta„NE" (nebūk engiamas).
Žinoma, pagirtina retkarčiais pasakyti „taip" tais atvejais, kai pra
šoma atlikti mums nepriklausantį darbą, juk dažniausiai mes taip
ir elgiamės. Tik mes patys kalti dėl to, kad tenkiname vis daugiau ir
daugiau ant galvos krintančių nedidelių prašymų ir reikalavimų, ga-
liausiai pasibaigiančių nepakeliamu krūviu arba perkrovimu. Rezul
tatas apgailėtinas —mes imame nekreipti dėmesio į daug svarbesnius
dalykus, kuriais iš tiesų turėtume pasirūpinti.
Daugelis žmonių, paprašyti pamąstyti, kodėl jie visada daro tai,
ko iš tiesų visiškai nenori, dažniausiai pateikia labai paprastą atsaky
mą. Jiems, pasirodo, sunku ištarti dviejų raidžių žodį. Žinome, kaip
būna: juk nepatogu pasakyti „ne" jeigu mūsų ko nors prašo. Kartais
sutinkame kažką atlikti tik todėl, kad norime padaryti paslaugą
143
2 DALIS.„KANKINAM AS PROTAS'
draugui, šeimos nariui ar darbo kolegai. Kartais paslaugą padaromi

paprašius žmogui, einančiam aukštesnes pareigas ir galinčiam nuo
kontroliuoti - dažniausiai darbe.
Galbūt atlikti papildomą darbą sutinkama pamanius, kad atsis.i
kymas pablogintų tarpusavio santykius darbe. Taip gali ir neatsitiki i,
bet baiminimasis to, ką kiti pagalvos, jei pasakysite „ne“, skatina p.t
sakyti „taip“:
„Žinau, jis pagalvos, kad nenoriu padėti, tada pasiūlys, kad

pirmoji būčiau atleista dėl etatų mažinimo, o tuomet turėsimi
gyventi tik iš Džono uždirbamų pajamų, todėl jis turės dirbti
papildomai —namo grįš vėlai vakare...“
(Siek tiek minčių skaitymo, kaip minėta 3 skyriuje, ir iškreiptu

mąstymo, kai tikimasi tik paties blogiausio.)
Taigi dažniausiai kylant streso lygiui dėl papildomų darbų darbi
lių stiprėja apmaudas. Netgi atlikę papildomą užduotį, galime likn
priešiški jos paprašiusiam žmogui. Prieš nusprendžiant imtis papil
domo darbo, vertėtų įsiklausyti į savo mintis ir jausmus. Kai jūsų
prašo paslaugos:
♦ akimirką luktelkite stengdamasis išgirsti instinktyvų vidini

atsaką;
+ suvokite, kokių jausmų tai sukelia;
♦ pripažinkite, kad emocijos, kurias pajutote, atskleidžia tikt.;
jį požiūrį į situaciją. Jeigu jas nustelbsite, - o dažnai taip ii
padarome, norėdami būti paslaugūs, —tikėtina, kad jos grįš,
aplankys dar kartą.
Jeigu jausmai sako „ne“ tuomet susikaupkite ir nedelsdami pa

sakykite „ne“ ir paaiškinkite priežastį (jei jaučiate, kad norėtumėte
arba kad reikėtų tai padaryti). Taip skamba ryžtingiau ir mažina pra
šančiojo norą priversti persigalvoti:
144
„Ne, šiuo metu negaliu“

„Ne, jaučiu, kad negalėčiau šito tinkamai atlikti, nes..."
„Ne, jaučiu įtampą, nes turiu suspėti laiku pateikti duomenis Dei
vido metų ketvirčio ataskaitai...“
„Ne, kitomis aplinkybėmis mielai pagelbėčiau, bet dabar, kai serga
Klison...“
Paaiškinimai skamba įtikinamiau, jei sutampa su kūno kalba, to

li-1 nepamirškite kalbėti tinkamu tonu ir taip sakydami žiūrėkite į
ikis. Jei atsisakote padėti, nežiūrėkite į batų galus, lubas, dangų, su
muštinį ar mobilųjį.
Mažinkite streso gyvenime tiesiog atsisakydami (žinoma, tinka
mu būdu) tų dalykų, kurie kelia engimo jausmą. Sakydami „ne" įsi-
v,užduokite save apsivertusį darbais ir šis vaizdinys iš tiesų padės su-
■iiprinti savo nuostatą ir pajusti mažesnę kaltę dėl to, kad atsisakėte
ipsiimti atlikti dar vieną darbą.
+ Venkite tam tikros situacijos arba aplinkos.
Kartą kalbėjausi su moterimi, ir ji man teigė, kad patiria stresą,

nes nuolat susinervina pašto skyriuje, kai stovi ilgoje eilėje nusipirkti
pašto ženklų, o labiausiai ją tiesiog įsiutina darbuotojų elgesys: jie vis
uždaro langelius ir užtraukia užuolaidas netgi matydami ilgas lau
kiančiųjų eiles.
Pasiūliau jai pasvarstyti, ar nepadėtų išvengti šios situacijos kokia
nors alternatyva. Galbūt ponia galėtų nusipirkti pašto ženklų kios
kuose, tuose pačiuose, kur perka transporto bilietus ir laikraščius.
Taip išvengtų situacijos, keliančios stresą, dėl kurio pakyla kraujo
spūdis, situacijos, keliančios pyktį ir provokuojančios bjauriai kalbėti
su kasininkėmis.
Sutikęs šią moterį po kelių mėnesių, kai ji apsilankė viename mano
vedamų seminarų, paklausiau dėl to streso, susijusio su pašto ženklų
145
pirkimu. Ji atsakė, kad jau seniai nė kojos nebuvo įkėlusi į pašto sky
riti (buvo tik tada, kai reikėjo atnaujinti sutartį dėl televizijos ir su
mokėti mokesčius už automobilį, be to, specialiai ėjo ten ne per pin ą
pertrauką). Dabar ji pašto ženklus perka kioske.
Kodėl ji to nedarė anksčiau? Moteris teigė, kad jai nebuvo atėję |
galvą, kol jai nepatariau, o, svarbiausia, kad taip įsigyti ženklią nebuvo
įprasta. Pašto ženklai jai siejosi tik su pašto skyriumi. Mąstymo įpro
tis. Kaip visi žinome —įpročius keisti labai sunku.
Įsivaizduokite, kad pasikeitė įprastas maršrutas, kuriuo automo
biliu važiuodavote į darbą ar į svečius, —ir jus apima stresas dėl p.i
sikeitusio mašinią srauto ar greičio. Ar yra koks nors būdas, galiu
tis padėti išvengti šio kasdienio scenarijaus, verčiančio jus atvyk u
į darbą kolegoms dvidešimt minučių pasakoti nuobodžias istorija .
susijusias su transportu?
Akivaizdu, kad stresorius nepasikeis —jūs turite pasikeisti. Galbui
reikėtų išvykti iš namų kiek anksčiau? O gal vertėtų paieškoti kokiu
kito kelio? Gal galima būtų vykti viešuoju transportu, ne savo auto
mobiliu? Galbūt net vertėtų pakeisti darbą (jeigu mintis tai padaiyi i
jau pribrendo, o jūs nuolat sau žadate vieną dieną tai padaryti)?
Kaip sakoma: Jei darysite, ką visuomet darydavote, rezultatas biu
toks kaip visuomet.
* Venkite žmonių.
Kartais tiesiog nusprendžiame vengti situacijų, kai yra galimybė su

sidurti su žmonėmis, keliančiais problemų. Mums tenka bendrauti su
žmonėmis, iš kurių vienus galima pavadinti siurbikais, kitus —spin
duliuotojais. Pastebėję, kad pirmųjų poveikio per daug, nes jie siurbi.i
energiją, pasistenkite daugiau būti draugijoje žmonių, spinduliuojan
čių optimizmą ir gėrį. Žinoma, ne visuomet bus įmanoma išvengi i
sąveikos su tam tikrais nepageidaujamais žmonėmis, nors kartais t.u
pavyks, bet bent jau gebėsite sutrumpinti buvimo su jais laiką.
146
Keisk
1i.ilime pakeisti reagavimo į stresorių būdų, keisdami su juo susiju-

imk aplinkybes, tiesiog imti kitaip elgtis: pakeisti kasdienio gyveni
mo rutinų darbe ar namie, kad nepatirtume įtampos ir nemalonių
|,msmų kaip anksčiau.
I’avyzdžiui, norėdamas būti visuomet pasiekiamas, atsiliepdavote
I skambučius pats, o dabar pastebėjote, kad tai trukdo jums dirbti:
■ -..ite verčiamas ilgiau užsibūti darbe, gyvenimo draugė dėl to pyksta,
II ii lesta laiko nuoširdžiai pabendrauti su vaikais. Si aplinkybių gran-
•linė reiškia, kad patiriate stresų ir darbe, ir namie.

Jūs turite galių kontroliuoti įvykius darbe: galbūt pasinaudokite
•ienos iš sekretorių paslaugomis - ji galėtų atsakyti į telefono skam
bučius, kol esate užsiėmęs, ir perduoti darbuotojams, kad jiems pa-
T.imbinsite vėliau. Tokiu atveju jūsų perfekcionistinė nuostata nuo-
kitos būti pasiekiamam išliktų nepakitusi. Jūs tiesiog atsilieptumėte į
.kambintojų poreikius jums patogiu laiku.
Panagrinėkime kitokių situacijų, jos esmė - laiko valdymas (pa
grindinė streso priežastis, esu tikras, neprieštarausite). Į namus ne
paliaujamu srautu plūsta laiškai ir įvairios sųskaitos, jaučiatės esųs
In-jėgis susidoroti su laiškų šūsnimis, finansiniais reikalavimais ir
kitokiomis pašto siuntomis, stengiatės atidėti jas visas į šalį —net
neatplėšęs.
Neatplėštų vokų šūsnis auga kiekvienų savaitę. Atidėliodamas
skaitymų, neatsakote ir į svarbius laiškus. Tai kelia dar didesnį stresų,
kai stengiatės gesinti gaisrų, kad bent kiek kompensuotumėte savo
neveiklumų. Visa tai kartu su įtampa darbe įsuka streso spiralę.
Imkite šiek tiek kitaip planuoti laikų. Galbūt pasistenkite bent jau
.nplėšti vokus, kad sužinotumėte, į kų reikėtų reaguoti skubiau. Su-
skirstykite korespondencijų į dvi krūveles ir tvarkykite jas kas savaitę.
<lavęs naujų pluoštų, jausitės, kad valdote padėtį. Vėl padarykite tų
147
patį. Šiek tiek imsite kontroliuoti situaciją, o kartu palengva ir p.nl

riamą stresą.
Jei kyla problemą bendraujant su žmonėmis, jei kas nors nesi si
ka ir kelia stresą, tuomet aiškiai įvardykite, kas jums kelia rūpėsi m
ir pasistenkite keisti situaciją. Jei negebama šito padaryti, papras! m
kyla daug apmaudo šeimose, bendraujant su draugais ir darbe. |i i
nieko nekeisite, frustraciją kelianti situacija taip pat išliks tokia pail,
o apmaudas augs tol, kol „greitpuodis“ nebeatlaikys slėgio. (Žinoti
kas tuomet atsitinka.)
Kaip visada, turime reikalą su įpročių keitimu. Kai tam tikru
būdu elgiamės daugybę kartų, susiformuoja įprotis. Šis dėsningumą
galioja ir kai norime pakeisti reakciją į stresorių, taip pat kai norimi
blogus įpročius pakeisti gerais. Taigi keiskite elgesį, jei norite labi.m
valdyti situaciją.
Turėdamas minutėlę laiko surašykite, kas jums kelia daugiau,si,i
streso. Kai kurie stresoriai bus jau ilgalaikiai ir varginantys (kaip lo
žmogaus su krūva neatplėštų vokų), nes esama giliai įsišaknijusią cl
gesio būdų, kurių pasekmes tenka nuolat gesinti. Kiti gali būti trinu
palaikiai, dar kiti - veikiantys žaibiškai.
Juos nesunku surašyti ir suskirstyti į keturias grupes: priimk, pu
sitaikyk, venk, keisk.
Priimk Prisitaikyk Venk Keisk
148
I\igalvokite, kaip galėtumėte pakeisti savo reakciją ir aplinkybes,

I ui gyvenime patirtumėte mažiau streso. Spręsdamas šią problemą
(lite rinktis ir „viskas palengva“ būdą, bet, be jokios abejonės, tai
| udarius stresas sumažės.
budriai sekite mintis, veiksmus ir reakcijas ir pastebėjęs, kad kak
mute aplinkybes arba žmones dėl blogos savo emocinės būsenos, ku
hoitf neigiamų jausmą, prisiminkite, kas sukelia emocijas. Jas sukelia
| iisi ; mintys.
Jei sutelksite dėmesį į tai, kokios aplinkybės ar žmonės yra jūsų stre-
n ir jo sukeltų problemų priežastis, tuomet:
♦ susilpninsite turimą galią keisti aplinkybes.
Kai atgausite šią galią, tuomet jūsų valioje bus
♦ keisti situaciją ir spręsti problemas (o ne kaltinti).
I'avyzdžiui:
Andžela: „Nataša, gal galėtum parodyti vadovei, atvykusiai iš Pary

žiaus, visus aplankus su naujų pusryčių javainių reklamos
nuotraukomis. Ji laukia priimamajame. Supažindink ją su
numatoma kampanija - tu juk žinai esminius dalykus. Aš
turiu lėkti."
Nutaša „Turiu parengti skelbimą apie naujų kvepalų liniją, ži-

lų.ilvoja): nau, kad jau turėjau būti jį parašiusi, bet antradienį pra
leidau porą valandų pas odontologą. Ir kodėl ji visuomet
visus darbus krauna man? Jeigu pradėsiu rodyti nuotrau
kas tai vadovei, niekada nepabaigsiu reikalų su kvepalais.
Žinau, Džonui šios medžiagos reikia rytoj ryte, o jeigu lik
siu po darbo, nematysiu Tanios netbolo rungtynių, juk pa
žadėjau (širdis ima smarkiai ir tankiai plakti, kyla nerimas).
149
Andžela tikra įkyruolė, jau kartą pakišo mane prieš Did|||

penktadienį, net nepadėkojo, tiesiog pasiėmė atostogų
Kodėl ši ponia iš Paryžiaus negalėtų atvykti, kai būsiu nu
žiau užsiėmusi?"
Vėl prisiminkime svarbiausią - valdymo - principą.

Neigiami samprotavimai turi didelę galią ir lemia streso, kurį pal i
riate, stiprumą. Paprastai kalbant, jūs neįeisite stresui įsisiautėti, jei
gu kilus problemai galvosite pozityviai: „Aš galiu su tuo susidomi i
Bet tikrai patirsite stresą, jei mintyse sakysite: „Ne, šito aš negaliu
ištverti, kas čia pagaliau vyksta?..“ Ištisas emocijų pliūpsnis lydi ciklą,
prasidedantį kūno, priversto įsitraukti į šį negatyvaus grįžtamojo ry
šio ratą, pokyčiais.
Nuodingos medžiagos gamina „nuodingas"

mintis
Išvada tokia: mūsų mintys visuomet sukelia neigiamas emocijas kaip
atsaką į neigiamas mintis. Esant stresui kylančios mintys verčia p.i
justi kaltę, liūdesį, nerimą, sutrikimą, nusivylimą, sąžinės graužai p
pavydą ir išgyventi kitus nemalonius jausmus.
Cheminių medžiagų išsiskyrimo stadija tikrai įdomi ir verta d<
mesio. Beje, daugelis žmonių apie ją labai mažai žino ir nesupranti
jos svarbos, o juk šis procesas tuo ir įdomus, kad vyksta nepriklauso
mai nuo to, kokią neigiamą emociją sukėlė neigiamos mintys.
Taigi nesvarbu, ar žmogus išsigando, ar pajuto kaltės jausmą, su
pyko ar sumišo, nuliūdo ar pan., smegenyse ir kūne vyksta toks pal
procesas. Jis priklauso nuo endokrininės (hormoninės) ir nervų sis
temos sąveikos.
Neigiami potyriai skverbiasi į limbinę sistemą ir siunčia neuronai',
signalus vidaus sekrecijos liaukoms, gaminančioms adrenaliną, kuris
150
limuliuoja daugelio vidaus organų veiklų - didina jų aktyvumų. Šie

'•įganai tuomet išskiria į kraujų daug įvairių cheminių medžiagų, o
los veikia hipofizę, glūdinčių po hipotalamu (plačiau apie tai kalbė-
line tuoj pat).
Štai keli svarbūs faktai apie stresų:
♦ Kaip jau minėta, jis sukelia „kovok arba bėk“ reakcijų.

♦ Mūsų kūnas užprogramuotas reaguoti į mūsų mintis (apie
tai jau buvo rašyta) taip, tarsi tai, kų žmogus galvoja, iš tiesų
vyktų dabar, nepaisant to, ar stresorius yra mūsų mintys apie
ankstesnę neigiamų patirtį, ar tai nerimas dėl ateityje laukian
čių problemų.
♦ „Organizmo vaistinė“ išskiria atitinkamų medžiagų ir hormo
nų (kaip buvo rašyta 1 skyriuje) dabar - dabartyje.
I'anagrinėkime šį proto ir kūno ryšį. Tai padės atpažinti tam ti-

I rus fizinius požymius, leidžiančius suprasti, kada„kovok arba bėk“
reakcijos mygtukas jau paspaustas.
Mokslininkai visuomet sakydavo, kad žmogaus atsako į stresų iš-
iakos siekia neandertaliečių laikus, kai olose gyvenę mūsų protėviai,
kasdien susidurdami su pavojumi savo gyvybei, kovojo dėl išlikimo.
Iolimųjų protėvių kūnai į stresorių reaguodavo tokiu pat būdu kaip
n mūsų, šiuolaikinių žmonių, tik ši „kovok arba bėk“ reakcija jiems
Imvo išties gyvybiškai svarbi —ji tiesiogine prasme reiškė gyvybę arba
mirtį. Tai fiziologinis atsakas, kuris aktyvina procesų, leidžiantį pro-
lui ir kūnui pasirengti ir reaguoti į artėjančių grėsmę. Be to, įvykis
limenamas, kitų kartų jau žinome, kad tokios situacijos reikia vengti.
(„Neketinu daugiau eiti į šį restoranų. Ta kurtinanti muzika tiesiog
varo iš proto. Mano širdis lekia lyg greitasis traukinys.“) Arba:„Tu-
iėčiau vengti šio kelio ruožo, nes, atrodo, čia bet kada gali pasirodyti
ptcrodaktilis“ (dabar kalbu apie priešistorinius laikus, o ne apie pir
madienio rytų Pikadilio aikštėje).
151
Priešistoriniais laikais gyvenę mūsų protėviai tikriausiai patini.h•

vienintelę neigiamų emocijų —baimę, o streso metu į kraujų išsi'.l \
rusios medžiagos jiems suteikdavo energijos kovoti su lokiu ar mm t
pabėgti. Sis automatinio sužadinimo atsakas —taip jis buvo pav.ulm
tas —išsigandusiam žmogui suteikdavo jėgų arba kovoti, arba bėgu
nuo pavojaus, susidūrus su žvėrimis, priešiškos genties žmonėmis n
kita jo gyvybei kilusia grėsme.
Skirtumas tarp tų laikų ir dabarties tas, kad priešistorinio žiliu
gaus, laimėjusio kovų arba pabėgusio nuo pavojaus, parasimpainu
nervų sistema nuslopindavo streso medžiagų išsiskyrimų iš„smegrmj
vaistinės“ ir žmogaus fiziologinė būklė palengva tapdavo normali
Puiku - teoriškai. Šiandienos pasaulyje mus nuolat puola nedideli
stresoriai. Nepaliaujamai. Ir „kovok arba bėk“ refleksas paleidžiam i
daug dažniau nei priešistoriniais laikais.
Kodėl šiuolaikinės visuomenės žmonės patiria tiek daug strc.si i
Mūsų emocijos šiais laikais neapsiriboja vien baimės išgyvenimu. Mt
gebame patirti ištisų spektrų įvairiausių emocijų, jomis tiesiog apM
krauname. Pasirinkite, įvardysiu tik kelias: kaltė, pavydas, apgailestavi
mas, kartėlis, frustracija... Naši dirva negatyvioms mintims.
Tik šioms negatyvioms mintims nereikia energijos, kuri išsiskiria
veikiant streso hormonams:
♦ jeigu neišvaduojame organizmo iš nesveikų minčių, tai dėl |ų

išsiskyrusios medžiagos neturi galimybės pasišalinti iš orga
nizmo;
+ dar prisiminkime, kad žmonės linkę mųstyti negatyviai, o tai,
kaip žinome, sukelia stresų;
♦ visa tai sukuria negatyvaus mųstymo ir savigynos užburtų ral.)
(kaip nagrinėjome praeitame skyriuje);
♦ žinoma, kad kuo daugiau laiko praleidžiame galvodami apie
savo stresorius, tuo daugiau negatyvių minčių kyla;
152
• ir dar daugiau adrenalino, kortizolio ir kitų cheminių junginių

skiriasi į kraujotakos sistemų;
• taigi žmogus nuolat yra „perpildytas“;
• vidaus organų veikla pagreitėja labiau, nei turėtų;
• žmogus jaučiasi pavargęs ir išsekęs, nes patiria nuolatinį stresų;
• nusilpsta imuninė sistema.
Vienintelė išeitis —nutraukti šitų ciklų.

Šiais laikais stresoriai dažniausiai yra psichologiniai ar socialiniai
n nereikalauja tokių fiziologinių organizmo pastangų, kaip būdavo
|n icšistoriniais laikais, bet smegenys organizmui siunčia tuos pačius
ieii.dus. Argi jums nedžiūvo burna per prezentacijų praeitų savaitę?
i /,r, 5 skyrių)
( ierai, kad šiais laikais kyla nedaug gyvybei gresiančių pavojų, dau-
Į’iim a įvykių yra tiesiog gyvenimas. Bet jie kelia pakankamai streso.
Brautis per rytines transporto spūstis ir slopinti besiveržiantį

jiylctį, užtrenkti namų duris, palikus viduje raktų, laukti iki vėlumos
negrįžtančio vaiko, pamesti piniginę, būti paprašytam parengti dar
i ienų ataskaitų, susiginčyti su viršininku, pamiršti nusipirkti svar-
I>i.msio produkto pyragui, laukti medicinos tyrimų atsakymo, stovėti
I'(‘galinėje eilėje banko skyriuje, bijoti prarasti darbų, pakilusios Ben
ino kainos... ar dar vardyti? Tai tipiškos „grėsmės“ tykančios mūsų
I isdieniame gyvenime.
Kad ir kaip būtų, visi šie dalykai veikia migdolinį kūnų, tas dvi
nedideles, migdolo riešutų primenančias sritis, susijusias su bai
mės emocija ir slypinčias giliai limbinėje smegenų dalyje. Dėl šios
.niegenų srities veiklos jaučiame baimę ar pavojų, ji siunčia signa
lu hipotalamui ir tada duodama komanda paleisti „kovok arba bėk“
mechanizmų. Hormonai, įskaitant du svarbiausius - adrenalinų ir
kortizolį, plūsteli į kraujų. Migdolinis kūnas taip pat sųveikauja su
judesius kontroliuojančia smegenų žievės dalimi, ir smegenims įver
153
tinus aplinkybes žmogus arba bėgs, arba pasirengs kovai, arba su

stings (kol susivoks, kas vyksta).
Norėdami sumažinti atsaką į stresą ir nuraminti organizmą, kol
situacija per daug neįkaito, turime keisti mąstymą ir mokėti taikyi i
kūno atpalaidavimo būdus.
Kaskart, kai susiduriame su galima grėsme, migdolinis kūnas Ii
hipotalamas„paspaudžia skambutį" skelbiantį pavojų, ir išskiria poi
ciją atitinkamų hormonų. Paskui signalas keliauja į smegenų centrus,
atsakingus už baimės jausmą ir nuotaikas.
Pagrindinė problema yra ta, kad smegenys, siųsdamos organizmui
pavojaus signalą, nenurodo, koks tas pavojus. Taigi kūnas mobili
zuojamas kovoti su kardadančiu tigru, nors stresorius, sukėlęs toki ,i
sumaištį, tik nuvažiuojantis rytinis traukinys į Mančesterį iš Kiny.
Kroso stoties („Prakeikimas —dabar garantuotai pavėluosiu į pasi
tarimą“).
154
Be jokios abejonės, gyvenime visi susiduriame su vadinamaisiais

didžiaisiais stresoriais. Toliau išvardytų sričių sunkumai kartkartėm
sekina energiją ir prisideda prie negatyvių minčių spiralės įsukimo.
Štai sritys, kuriose patiriami „didieji“ išgyvenimai:
♦ tarpusavio santykiai,
♦ darbas,
♦ sveikata,
♦ šeima,
♦ pinigai,
♦ socialinis gyvenimas.
Akimirką nustokite skaitęs ir dar kartą atidžiai įsižiūrėkite į pa-

teiktą sąrašą. Ar bent viena ar dvi iš jame minimų sričių šiuo metu
kelia problemų ir mintys apie jas neduoda ramybės? („Didiesiems“
išgyvenimams būdinga, kad mintys apie dalykus, kurie ir sukelia
tuos išgyvenimus, žmogaus galvoje tūno beveik nuolat.)
155
Kaip suvokiama tam tikra situacija, lemia, ar ims valdyti stresini

mintys. Mes kartais galime neteisingai suprasti kitų žmonių veik n
mus ir prieiti klaidingas išvadas dėl jų motyvų arba galime būti m
pagrįstai kritiški patys sau.
Kaip pertvarkytumėte mintis apie problemas, kilusias kurioje noi
vienoje ar keliose išvardytose srityse, pritaikę dabar jums žinomą mm
čių valdymo metodiką? Kurių neracionalių įsitikinimų ir negatyvių c.
vadų pagrįstumu suabejotumėte ir taip suvaldytumėte savo mintis?
Prisiminkite formulę ir mintyse atlikite keletą veiksmų. Jei ramy
bės neduoda stresorius, susijęs su šeimos reikalais, pagalvokite, kol
buvo proto aktyviklis (M), sukėlęs neracionalius įsitikinimus (I
vedančius prie negatyvių išvadų (N)? O dabar pasipriešinkite min
čių tėkmei (D), dar labiau didinančiai jau ir taip išgyvenamą stresą
Dabar įgiję sveikesnį požiūrį į gyvenimą - o tai tikrai padeda - ju
ėmėte valdyti (C) savo protą.
Mūsų nerimo šaknys yra mūsų baimė. Kaip žinome, išgirdus pu
vojaus signalą, per akimirką prasideda fiziologinė reakcija - žmo
gus ima tankiau kvėpuoti, širdis —tankiau plakti. Apskritai mes visi
linkę nerimauti. Todėl turime išmanyti, kaip „išjungti“ organizmo
pavojaus signalus ir atpažinti netikrą pavojų. Dar kartą pažvelkime,
kas vyksta smegenyse, tai turėtų padėti suprasti priežastį, dėl kurios
prasideda nerimavimo ciklas (žr. 4.1 pav.).
Prisimenate prefrontalinę žievę, kurią jau minėjome? Tiesiai n
akių išsidėsčiusi orbifrontalinė žievė. Akimirką apie tai pagalvokite
Dabar prisiminkite migdolinį kūną - smegenyse esantį baimės ceni
rą. Jis paspaudžia pavojaus mygtuką kilus tikrai ar įsivaizduojam.n
grėsmei. Ji veikia išvien su orbifrontalinė žieve arba savarankiškai.
Įsivaizduokime, kad migdolinis kūnas aktyvinamas trimis būdais,
1. Per smegenų žievę, o tai reiškia, kad procese dalyvauja mintys.

Žmogus galvoja apie situaciją, ir tik tada jo mintys virsta ne
rimastingomis ar kupinomis baimės išvadomis. Taigi galime
156
STRESINE MĄSTYSENA
sau pasakyti, kad viskas gerai, nėra dėl ko jaudintis ar ko bijoti.

Bet lygiai taip pat, tik mąstant neracionaliai, išvada bus prie
šinga —esama kažko, ko reikia bijoti. (Matote, kokią svarbią
reikšmę turi pasipriešinimas ir kontrolė taikant minčių valdy
mo metodiką.)
2. Aplenkiant smegenų žievę. Simpatinė nervų sistema skelbia

pavojų, todėl suaktyvėja migdolinis kūnas ir žmogus pajunta
nerimą, dar nekilus minčiai (apie tai, dėl ko jis taip pasijuto).
Per akimirką norepinefrinas suaktyvina antinksčius —epinef-
riną (adrenaliną) išskiriančias liaukas, ir šios į kraują išskiria
adrenaliną, verčiantį širdį greičiau plakti, kvėpuoti ir didinantį
kraujospūdį - prasideda „kovok arba bėk“ reakcija.
3, Prisiminkite seką: migdolinis kūnas siunčia signalą hipotala-

mui, šis duoda komandą hipofizei, kad ši įsakytų antinksčiams
pradėti išskirti adrenaliną ir kortizolį. Taigi reakcijos grandinė
hipotalamas-hipofizė-antinksčiai pradeda veikti.
4.1 pav. Hipotalamas, tarpinių smegenų gumburas ir hipokampas
157
Fizinė mankšta - kad gyventume
Mokslininkai daugybę laiko stebėjo šių laikų žmogaus proto, besi

stengiančio susidoroti su psichologiniu stresu, kančias. Atsiranda vis
daugiau mokslinių įrodymų, kad laimės pojūtis ne tik padeda neu
tralizuoti streso metu išskirtas chemines medžiagas, jį, pasirodo, g.i
Įima sustiprinti reguliariai mankštinantis. Mankšta - puikus atsakas
į emocinius ir fizinius požymius, rodančius, kad protas įsitempęs. |i
taip pat gerai gydo nerimų. Labai paprastas receptas: pakeitus mus
tymo būdų, šį pokytį reikia sustiprinti fizine mankšta - taip veiks
mingiau pakelti nuotaikų ir susigrųžinti džiaugsmo pojūtį.
Jei pamenate, gana išsamiai nagrinėjome „kovok arba bėk“ reakci
jų ir atkreipėme dėmesį į tai, kad streso metu į kraujų išsiskyrusios
cheminės medžiagos ilgai lieka kūne, nes neturi kur pasišalinti. Dar
niausiai susiduriame ne su fizinėmis, o su psichologinėmis grėsmė
mis, tokiomis kaip pyktis ir nerimas.
Manoma, kad fizinė mankšta naudinga žmogaus sveikatai, nes
ji aktyvina kraujotakų ir širdies veiklų. Vis daugiau tyrimų, atlik: ų
pastarąjį dešimtmetį, ne tik patvirtino šių prielaidų, bet taip pat at
skleidė didžiulį deguonies, kurį gauna smegenys fizinio krūvio metu,
poveikį smegenų kapiliarams (smulkiosioms kraujagyslėms).
Atlikdami aerobinius pratimus - bėgdami, mindami dviratį,
plaukdami, energingai žingsniuodami —treniruojame širdį, nes dar.
niau susitraukiantis širdies raumuo stimuliuoja kraujotakos sistema,
todėl gerėja rankų, kojų aprūpinimas krauju ir galima išvalyti stre
so hormonų ir kitokių cheminių junginių, cirkuliuojančių kraujyje,
perteklių. Jei kraujyje tos medžiagos užsibūtų, mūsų galvose kilty
dar daugiau negatyvių, liūdnų minčių, kurios mus tiesiog apvog
tų —netektume daugybės laimės akimirkų. Mankštinantis širdis ima
dažniau susitraukti, todėl pradeda gamintis hormonas peptidas, jis
švelnina organizmo atsakų į stresų, nes stabdo grandinės hipotala
158
m.is-hipofizė-antinksčiai procesą (apie jį kalbėjome), atsakingą už

kovok arba bėk“ reakciją. Peptidas taip pat gali laikinai nutraukti
ulrenalino skyrimąsi į kraują.
Svarbu suvokti, kad aerobiniai (dėmuo „aero“ rodo sąsają su oru)
pratimai veikia smegenų, veiklą, nes skatina smegenis gaminti:
♦ neurotransmiterius,
♦ beta endorfinus.
Jos gamina tuos du neurotransmiterius (išeikvotus streso metu),

kurie kelia nuotaiką ir skatina mus jaustis laimingus - noradrenaliną
ir serotoniną. Serotonino gamyba intensyvėja, kai organizme vyksta
i iebalų rūgščių skaidymo procesas, kai išsiskiria energija, reikalinga
raumenų darbui. Įsidėmėkite: žemas serotonino lygis susijęs su de
presija ir nerimu.
Aerobiniai pratimai taip pat skatina organizme gamintis beta en-
ilorfinus. Šie morfinai, kuriuos gamina organizmas, taip pat padeda
susidoroti su streso metu išsiskyrusiomis cheminėmis medžiagomis
ir jų padariniais: gerina nuotaiką, jaučiamės energingesni, grįžta op-
limizmas. Sis natūralus opiatas, gaminamas paties organizmo, taip
pat padeda malšinti skausmą. Kai sakoma „bėgiko euforija“ turimas
omeny sportininko jėgų antplūdis, sukeltas dėl fizinio krūvio į kraują
plūstelėjusių endorfinų.
Daugybė nervų sistemos tyrimų įrodo fizinės mankštos naudą
ne tik nuotaikai, bet ir kūrybiškumui, ir gebėjimui mokytis. Fizinis
aktyvumas gerina kraujotaką, smegenyse gaminamas didesnis hor
monų kiekis skatina ląsteles augti. Tyrimai rodo, kad smegenų žie
vės dalyje, susijusioje su atmintimi —hipokampe, daugėja smegenų
ląstelių, todėl ir gerėja žmogaus gebėjimas mokytis. Tyrimai taip pat
rodo, kad fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, gerina depre
sija sergančių žmonių būklę, o kartais net leidžia nustoti vartoti anti
depresantus.
159
Kavos pertraukėlė
CS> Stresas braunasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis: jį patiriame

dėl tarpusavio santykių, darbo, piniginių reikalų, vaikų augini
mo, kasdienio gyvenimo problemų.
Ta pati situacija vienam žmogui sukelia stresų, o kitas - prie

šingai - jaučiasi gerai (kyla sveika įtampa). Viskas priklauso
nuo to, kaip žmogus suvokia tų situacijų.
Tarpinių smegenų gumburas, įeinantis į smegenų limbinę sis

temų, apdorojęs ir įvertinęs nervinėmis lųstelėmis visų gani.;
informacijų siunčia jų į migdoliniame kūne kaupiamų atmini |
(ten saugomi prisiminimai apie mūsų emocinę patirtį).
Kai įtampa sukelia stresų, sutrinka mūsų protas, emocijos, Ii

biologinė būsena ir elgesys.
Stresas ir įtampa fiziologiškai juntami skirtingai. Stresų išgy

venančio žmogaus kraujyje cirkuliuoja daugiau streso hormo
nų, palyginti su tų pačių situacijų suvokiančio kitaip ir dėl to
patiriančio tik įtampų arba tiesiog jaučiančio iššūkį (tai gan.i
svarbus argumentas, kad būtų pradėtas keisti mųstymas).
Interpretacija (suvokimas) to, kas vyksta, yra svarbesnė, nei tai,

kas vyksta iš tikrųjų.
Yra keturi būdai susidoroti su stresų keliančia situacija: prisi

taikyk, priimk, venk, keisk.
Automatinis atsakas į stresų - „kovok arba bėk“ reakcija

šiandieniniame pasaulyje aktyvinamas dažniau nei tolimoje
senovėje, todėl du hormonai, adrenalinas ir kortizolis, linkę
kauptis šiuolaikinio žmogaus kraujyje.
160
STRESINE MĄSTYSENA
Keisti mąstymą ir kartu imtis fizinės mankštos (geriausia -

aerobinės) - puikus būdas pataisyti nuotaiką: tai rodo tokių
mokslinių tyrimų rezultatai. Hormonas peptidas (gaminamas,
kai intensyvėja širdies veikla) sustabdo adrenalino išsiskyrimą
į kraują ir švelnina reakciją į stresą, susilpnina hipotalamas—
hipofizė—antinksčiai grandinės veiklą, atsakingą už „kovok
arba bėk“ reakciją.
SKYRIUS
Mano gyvenimas buvo kupinas

nelaimiųykurių dauguma taip ir
neįvyko♦
Michel de Montaigne
Nerimas
|.m nagrinėjome, kaip stresą keliančios mintys ir jų. žadinami nema

lonūs jausmai gali paveikti kūną. Jausmai - tai galinga jėga, o juos
iikėlusios negatyvios mintys - nė kiek ne menkesnė. Taigi verta įsi-
įlėmėti, kad stresą taip pat gali sukelti įvairios emocijos ar nuotaikos.
Kaip mintys daro įtaką nuotaikai, lygiai taip nuotaika savo ruožtu
veikia mąstymą.
Ligi šiol kalbėjome apie tai, kaip mintys veikia savijautą, o netru
kus suprasime, kaip nerimas skatina kilti mintis, susijusias su savi
grauža arba nuoskauda.
Nerimas paprastai susijęs su įsivaizduojama ateitimi, kaip prieš
prieša tam, kas vyksta dabar. Todėl reikia panagrinėti šias mintis ir
suabejoti, kaip vertinama dabartis. Galime jaustis ne tik priblokšti
.iicities, bet ir patirti pasikartojančių nevaldomo nerimo priepuolių,
suvokti prarandantys objektyvumą, gali užplūsti pesimistinės nuos-
i.itos besitikint paties blogiausio.
Emocijos veikia mąstymą lygiai taip pat stipriai, kaip ir mąstymas
veikia emocijas. Tai reiškia, kad niekas nėra apsaugotas nuo nerimo
ir baimės. Šios dvi kartais painiojamos sąvokos įvairiai apibrėžiamos,
ir žmonės apibrėžimus linkę vartoti taip, lyg jie reikštų tą patį; aiš
kumo dėlei laikykime, kad viena sąvoka žymi spektro pradžią, kita -
pabaigą. Bendras vardiklis yra žodis „grėsmė“. Dėl kokių nors prie
žasčių jaučiame grėsmę. Tuo pačiu metu jaučiame ir nerimą. Dingus
grėsmei, dingsta ir nerimas.
Tik vienas įspėjimas. Kai žmogus įsibaiminęs, jam nerimauti dėl
susidariusios padėties kartais tikrai verta —pavadinkime tai sveiku
165
nerimastingumu, nes jis padeda pasirengti būsimiems galbūt imu i

loniems įvykiams. Tačiau dažniausiai nerimas ar baimė kenkiu vi i
katai.
Čia pats laikas dar kartą pabrėžti: galvoje vienu metu yra tik vU
na mintis.
Dabar, kai jau žinome apie vidinį monologą, dažniausiai ii Ii
miantį, kad kokią nors situaciją suvokiame esant negatyvią, p.m i
grinėkime mintis, kylančias iš nerimo ir baimės, ir aptarkime, k i i i
sumažinti jų sekinantį poveikį. Ar tai iš tiesų taip svarbu? Susi|>.i i
nūs su tyrimų rezultatais, rodančiais, kad net 80-90 proc. d.il) I 11
dėl kurių žmonės nerimauja, niekada taip ir netampa tikrove, l.il<u
svarbu.
Iš esmės tai mūsų gerovės raktas. Kaip norėtumėte jaustis: mini u
nerimaujantis ir prislėgtas ar laimingas ir kupinas vilčių? Ir vėl uin
loma ta pati išeitis —išmokti negatyvias mintis keisti pozityve,n u
mis. Ir vėl minčių valdymas yra prioritetinis nerimastingo žmogau*
poreikis. Linkę nerimauti žmonės nuolat kartoja, kad jiems biiliii <
kontroliuoti situaciją, įvykius, todėl jie daugybę laiko pralcul’n
stengdamiesi planuoti, numatyti, kas bus, ir užbėgti įvykiams n
akių. Šios pastangos jų gyvenimą pripildo nuolatinės įtampos, k m m
kaip jau supratome, yra nevaldoma ir maitina nerimą ar baimę, >1u
labiau blogina jų psichikos būseną.
Kaip jau minėta, nerimą dažniausiai sukelia grėsmė. Kart .u i
tiesiog menama — nerimaujama dėl ateityje galinčių nutikti ne mm
lonumų. Turėsiu kitą savaitę paskambinti Deividui ir pasakyi i, I i i
naujai kompiuterių įrangai finansavimo nebus; duktė vis dai m
grįžo iš vakarėlio ir nepaskambino; traukinys, turėjęs atvykti |tu«|
antros, vėluoja; kitą savaitę reikės skaityti pranešimą konfercin i|n
je - visa tai pavyzdžiai to, kas vadinama laikina nerimo būsena, m
įvykiui praėjus nerimas išnyksta. Mus visus neretai kamuoja lokiu
pobūdžio nerimas.
166
NERIMAS
Vi a žmonių, kurie, atrodo, turi įgimtų potraukį išgyventi nuolatinį

m i linų. Tokiais atvejais nerimas laikom as būdingu žmogaus bruožu.
Inks žmogus nuolat galvoja, kad kažkas bloga gali nutikti. Šiems
nmnėms būdingas iškreiptas mąstymas (kaip rašoma 2 skyriuje)
n jir dėl savo pesimistinio mąstymo gana dažnai negeba mėgautis
i miimu. Kartais tokiems žmonėms būdingas nesveikas potraukis
i muraliuoti ir noras kuo labiau numatyti gyvenimo netikėtumus,
I nl išvengtų galimų klaidų. Pastangos kontroliuoti dalykus, kurie
mv.iįdomi, sukelia dar didesnį nerimą* Pasaulio kilimais neišklosi.
I i' l.i lieka mokytis mąstymo būdų, kurie padėtų susidoroti su gyve
ni no sunkumais kiekvienu konkrečiu atveju-
Žmogaus polinkio tikėtis tik blogo priežastis gali būti tiek anks-
•i tosios vaikystės patirtis, tiek vėlesni jo gyvenimo įvykiai. Priešintis
i J mčioms mintims (kaip siūloma minčit} valdymo modeliu) šiems
lininėms ypač svarbu. Kai kurie žmonės kenčia dėl pernelyg dide
li■' nerimo - sutrikimo, vadinamo generalizuotu nerimo sutrikimu
i iNS), ir juos jau reikia gydyti,
( i.ina dažnai nerimas dėl tam tikrų įvykių neturi pagrindo - jie
•ur kada neįvyksta. Ir net jei įvyksta, nebūtinai yra tokie baisūs, ko-
I nr. juos mums nupiešė vaizduotė ir mus privertė tuo baisumu pa-
iii iii, Taigi labai daug laiko jaučiame nerimą be jokios priežasties ir,
i, iru net kas nors ir atsitinka, šis nerimas problemos spręsti nepa-
I. >l.i. Vienintelis akivaizdus padarinys —įsiaudrinimas, emocinis ir
is nestabilumas ir net liga.
I ).ižnai sakoma, kad dauguma žmonių labiau nerimauja dėl gal
iui .iteityje jiems kilsiančių grėsmių, nei dėl esamu momentu nu-
iml, ančių nesėkmių. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs:„Gąsdina ne
II nįgis, o jo laukimas.“
( i.ilime susitvarkyti su tikraisiais gyvenimo sunkumais, bet nega

linu įveikti tų, kurie gyvuoja mūsų vaizduotėje.
Nerimas ima kamuoti dėl:
167
2 DA LIS ., KANKINAMAS PROTAS“
+ išorinio įvykio - kitą savaitę reikės skaityti pranešimą past

tarime dėl biudžeto; giminaičiui ar draugui reikės pasakyit
nemalonią dalyką;
♦ menamo įvykio - konkrečios į galvą atėjusios minties.
Dažnai tai būna minčių grandinė„o kas bus, jeigu?“
„O kas bus, jeigu jie paklaus apie Škotijai skirtą švietimo
biudžetą? Neturiu Šiaurės Anglijos skaičių, nes neatlikome
analizės. Jie pagalvos, kad prastai dirbu. Kas bus, jei pasitarime
dalyvaus viceprezidentas iš Siatlo? Manau, jis tikrai norės gan
ti visus jį dominančius skaičius, kad galėtų palyginti.“
„Nesuvokiau, kad pereikvojau banko kreditą. Tikriausiai kitais
metais palūkanų norma pakils. Niekada nesugebėsiu atkurti
balanso. Jeigu, tarkim, susilaužyčiau koją ar panašiai. Man,
besiverčiančiam privačia praktika, tai būtų tikrų tikriausia
nelaimė. O kas bus, jeigu visiškai neteksiu darbingumo? Kas
tuomet pasirūpins šiuži? Kaip jos mokymasis skambinti
fortepijonu? Jai šios pamokos labai patinka. Ji man niekados
neatleistų - kaip ta mergaitė, kurią žiūrėdamas pokalbių laidą
mačiau kalbančią apie savo mamą...“
Ir minčių spiralė įsisuka!
Jaučiamas nerimas yra emocinė reakcija į susirūpinimą. Praside
da fiziniai ir psichologiniai pokyčiai - greitai susierziname, sunku
sukaupti dėmesį. Nerimas išauga iš rūpesčių —jis tarsi pats save au
gina. Taigi turėtume ieškoti, kas įsuka minčių spiralę, o ne narplioti
susirūpinimo padarinius.
Yra žmonių, turinčių neracionalių įsitikinimų, t. y. manančių, kad
jeigu jie dėl kažko ilgą laiką blogai jaučiasi arba yra susirūpinę, tai
šitai pakeis praeities arba būsimus - ateities įvykius. Įsivaizduojate -
gana tik būti susirūpinusiam ir blogai jaustis! Taigi šiandien, dabar,
esame tiesiog žlugdomi nerimastingų minčių. Susirūpinimas tikrai
168
NERIMAS
neišsprendžia galimų rytdienos problemų, jis tik išduoda šią dieną,

nima iš mūsų gyvybingumą.
Skiriamos dvi rūpesčių rūšys:
♦ Tikros problemos (realus įvykis).

♦ Galinčios kilti problemos.
Galimų problemų, tokių, kokias jas žmogus įsivaizduoja, gali aps

kritai niekada nekilti. Dažniausiai jos reiškia tai, kas galėtų įvykti
lolimoje ateityje, bet mažai tikėtina, jog taip atsitiks. Paprastai šios
problemos vadinamos susirūpinimu dėl hipotetinių įvykių. Tuomet
mes matome lakios vaizduotės kuriamus paveikslus, lydimus garso
jakelio, padedančio susikurti tikrovės iliuziją.
Mes galime ieškoti būdų tikroms problemoms spręsti. Galime
racionaliai mąstyti ir stengtis rasti išeitį. Tai suteikia situacijos kon
trolės pojūtį. Antruoju atveju rūpestį kelia tai, kas yra tik įsivaizduo
jama, todėl gali niekada ir neįvykti - ir ką gi tokiu atveju reikėtų
daryti? Taigi nerimaujančio dėl įsivaizduojamos problemos žmogaus
psichinė energija eikvojama nerimui išgyventi, o ne ieškoti sprendi
mų, todėl įsisuka nerimo spiralė.
Įveikti šios rūšies rūpesčius, kai „įvykis“ gali niekada ir neįvykti,
padeda racionalesnis mąstymas, stengiantis atsakyti į klausimus:
1. Pagal 10-ies balų skalę kokia yra tikimybė, kad įvykis, dėl ku
rio nerimauju, įvyks?
2. Jeigu jis įvyktų, ar galėčiau su juo susitvarkyti?
3. Jeigu taip, kokių veiksmų imčiausi?
4. Ar aš esu pasirengęs, nes galvoju apie šį įvykį iš anksto?
5. Kas labiausiai tikėtina, kad įvyks?
6. Kas geriausia galėtų įvykti?
7. Jeigu vis dėlto nesusitvarkyčiau, kas blogiausia galėtų nutikti?
8. Ar pajėgčiau tai išgyventi?
169
Turėdamas šią strategiją, žmogus, kurio galvoje kasdien kyla 60

80 tūkstančių minčių, galėtų pasirengti galimam atsitiktinumui it
galimoms jo pasekmėms, užuot nuolat graužęsis ir nerimavęs. Ir dar
svarbiau štai kas —žmogus galbūt suvoktų, kad tai, ko baiminasi, gali
apskritai niekada neįvykti.
Baimė dažniausiai yra aiškiai įsivaizduojama grėsmė —tai, su kuo
žmogus mano susidursiąs. Vaikas gali bijoti išlįsiant vaiduoklį iš
spintos antrą valandą nakties; suaugusiajam tai reikalas lipti į sce
ną pasakyti kalbą arba gaisro sirenos signalas. Kad būtų patogiau,
visas savo išgyvenamas emocijas, nors priežastys skiriasi, vadiname
tuo pačiu vardu. Bendras vardiklis yra žodis „grėsmė“. Mes jaučiame
gresiant kažką negero.
Kai išnyksta „grėsmė", išnyksta ir nerimas.
Nerimas ir baimė sukelia nepageidaujamas būsenas: žmogus būna

susirūpinęs, blogos nuotaikos, apimtas negerų nuojautų, jaučiasi esąs
bejėgis, įsisuka negatyvių minčių spiralė.
Šioje knygoje buvo aptariami mąstymo būdai ir kaip, pasiprieši
nus savo pačių mintims ir išsiugdžius pozityvesnį požiūrį į įvairias
gyvenimo aplinkybes, keičiasi reakcija į aplinkinius žmones ir tam
tikrą situaciją. Jei galime pakeisti jausmus
♦ pasipriešinę nerimą keliančioms mintims ir pasiekę, kad susi

rūpinimas įgautų lengvesnę formą,
♦ pasikeis ne tik mūsų jausmai, bet ir elgsena.
Dona kartu su kita mokinių tėvų atstove Madlena yra prašoma

pabūti išvaržytoja labdaros aukcione, kurį rengia mokykla.
Dona jau turi bendravimo su publika patirties, tačiau artėjant ren
giniui ima nerimauti. Madlenai dar nebuvo tekę dirbti su žmonėmis
tokiomis aplinkybėmis („Paskutinis kartas buvo tuomet, kai būda-
170
NERIMAS
ina aštuoniolikos dalyvavau universiteto diskusijų klubo veikloje,

priešinausi, o paskui sutikau“). Tačiau Madlena laukia aukciono, nes
i ikisi, kad renginys bus malonus: ji tiesiog sveikai susirūpinusi dėl to,
ar gebės tinkamai atlikti skirtas pareigas. Bet ji žino, kad Dona taip
pat bus renginyje, kad ji sėdės pirmoje eilėje ir padės, jei kas nors ims
strigti.
Tačiau Dona nesveikai įsitikinusi, kad šį kartų viskas tikrai baigsis
blogai, nors kažkada jai pavyko sėkmingai viešai kalbėti. („Galbūt aš
pamiršiu, kokių sumų buvo pasiūlęs paskutinis asmuo —viskas juk
vyksta taip greitai. Aš patirsiu pažeminimų prieš visus tuos susirin
kusius į aukcionų vaikų tėvus. Kų jie pagalvos? Bus tiesiog siaubinga,
jei pasakysiu ne tų skaičių...“) Taigi renginio dienų jų valdė nerimas,
o Madlena tikėjosi maloniai praleisti laikų, o paskui dar pasimėgauti
vynu ir sūriu.
Abi moterys susidūrė su ta pačia „grėsme“ tačiau nevykęs įsiti
kinimas Donai sukėlė nerimų dėl įvyksiančio aukciono, o Madlena
išgyveno sveikų susirūpinimų, būsimo įvykio nelaikė jokia ypatinga
grėsme, todėl nepatyrė nerimo, bet galvojo apie savo pareigas (ir tau
rę kitų vyno!).
Jei lygintume abu požiūrius ir gretintume juos su tais iškreipto
mųstymo įpročiais, kurių kartkartėmis pasireiškia mums visiems,
pastebėtume, kad vienas iš Donos įsitikinimų yra „Būtų tiesiog siau
binga, jeigu aš...“ Jeigu ji tam tikromis aplinkybėmis vadovaujasi tik
šiuo vieninteliu įsitikinimu (palikime ramybėje jos iškreiptų supra
timų apie kitus dalykus!), tuomet tuo momentu, kai jai reikia atlikti
tam tikrų užduotį, jos dėmesys bus sutelktas tik į viena —į tų ramybės
neduodančių grėsmę. Taigi galiausiai ji nebegalvoja apie tos situacijos
tikslų ir tai gali neigiamai atsiliepti - ji blogai atliks užduotį.
O štai Madlenos mųstymas visiškai kitoks. Būdama ne tokia pa
tyrusi viešo bendravimo srityje, ji nekomplikuoja padėties jokiomis
išankstinėmis nuostatomis —kitaip tariant, jokiais nerimų skatinan
171
čiais įsitikinimais. Ji per daug negalvoja, ar tikrai gerai atliks užduot |,

ar nelabai gerai. Ji tiesiog galvoja apie konkretų darbą, kurį apsii
mė atlikti kaip savanorė, ir apie tai, ką jai reikėtų konkrečiai žinoti,
kad galėtų užduotį įvykdyti. Todėl būsima situacija jai nekelia jo
kios grėsmės ir prieš renginį ji nepatiria nerimo. Jos susirūpinimą n
normalus - pakankamas, kad ji turėtų motyvaciją: tą dieną ji lauku
aukciono ir galimybės maloniai praleisti laiką (tam aukoja laisvą šcš
tadienį).
Donos duktė, išgirdusi, kad mama, likus kelioms dienoms iki nu
matyto aukciono, ketina atsisakyti būti išvaržytoja ir dėl to atsiprašė
rengėjų, suėmė ją į nagą:
„Klausyk, mama, jeigu tu bijai pamiršti paskutinę pasiūlytą

sumą, gali greitai, kai tik kas nors šūktelės naują skaičių, už
sirašyti lapelyje - tuomet prireikus galėsi tiesiog žvilgtelėti, ir
viskas. Nieko čia siaubingo nėra, niekam tai nerūpi. Juk daly
vaus tik kitų vaikų mamos ir tėčiai, giminės ir draugai.“
Renginio dieną viskas vyko gerai. Aukciono metu abi moterys

surinko rekordinę labdaros lėšų sumą (o po jo abi kaip reikiam
atšventė).
Pažvelkime atidžiau į aprašytą situaciją ir į tai, ką ji atskleidži.i.
Būsimasis įvykis kėlė nerimą Donai ir susirūpinimą Madlenai. Ne
rimaujama ir rūpinamasi dažniausiai dėl įvykių, galbūt įvyksiančią
ateityje. Išgyvename šiuos jausmus, nes jaučiame tam tikrą grėsmę.
Jeigu vadovaujamasi tam tikrais nerimą skatinančiais įsitikinimais,
kilus grėsmei apima nerimas.
Kitokios nuostatos skatina sveiką žmogaus susirūpinimą, todėl
žmogus, susidūręs su tokia pačia grėsme, pajus tik įprastą susirūpi
nimą. Taigi kas geriau?
Galime teigti, kad pakeitę savo mąstymą taip, kad kiltų įprastas
susirūpinimas, neišgyvensime tokios įtampos nei priešingu atveju,
172
NERIMAS
k.ii jaučiamas stiprus nerimas, todėl galėsime konstruktyviai elgtis

n valdyti situaciją.
Pritaikykime minčių valdymo modelį Donos mąstymui panagrinėti:
M (proto aktyviklis): pasirinkta būti viena iš aukciono vedėjų.
1(neracionalios „Galiu pamiršti statomas sumas. Ir kąjie pagalvos

mintys, apie mane? Neištversiu pažeminimo, jei pasaky
įsitikinimai): siu klaidingą skaičių..."
N (neigiamos aukciono dieną apima nerimas. Lyg ir atslūgęs

emocijos): prieš keletą dienų, bet ir vėl grįžęs (bus dar dides
nis pažeminimas...), kol pasikalba su dukra.
D (priešinimasis): „Ir kas čia žeminančio? Kas sako, kad esi patyru
si aukcionų vedėja? Ir kas baisaus nutiks, jeigu
užsirašysi siūlomas sumas (ačiū dukrai)? Juk ne
„Sotheby" aukcionas Niujorke - o tik mokyklos
labdaros aukcionas!"
Valdymas (mintys): „Po kelių dienų jau mėgausiuosi šiuo darbeliu. Esu
tikra, puikiai susitvarkysiu. Užsirašysiu siūlomas
sumas ir sutelksiu dėmesį į tai, kaip gauti dau
giausia įplaukų už kiekvieną parduodamą daiktą,
būsiu tvirta ir pasitikėsiu savimi."
(Kadangi Donai nekilo „kovok arba bėk“ reakcija —į kraują ne

pakliuvo streso metu išskiriamos organizmui žalingos medžiagos,
jos kūno kalba ir jos pasitikėjimas savimi bendraujant su aukciono
dalyviais lėmė gerą rezultatą - labdaros aukcione buvo surinkta re
kordinė pinigą suma.)
173
Tai tik mintis,
ji negali įskaudinti.
NERIMAS
I)ona pakeitė mąstymą ir per šešias dienas, likusias iki renginio,

nepajuto jokio nerimo. Įsidėmėkite: nerimą (iš pradžių) kėlė jos
netinkamas požiūris į grėsmę. Dona bijojo grėsmės savigarbai (iš
kilniau apie tai bus rašoma vėliau). O Madlena pajuto tik nedidelį
•iiisirūpinimą, kuris paskatino ją pasidomėti, kaip vedamas toks ren
ginys, kad pasitikėdama savimi galėtų atlikti jai patikėtas pareigas.
Dar kartą grįžkime prie pavyzdžio. Vienu metu Dona ketino at
isakyti jai skirtos užduoties (pažiūrėkite į N minčių valdymo mode
lyje). Taigi šis pavyzdys rodo iškreipto mąstymo poveikį elgesiui -
dažniausiai žmonės, apimti nerimo, taip ir daro. Elgiamasi arba taip,
kad nerimas būtų įveiktas, arba taip, kad jis iš viso nebūtų jaučia
mas - kitaip sakant, atsitraukiama nuo grėsmės. Dona jau ketino
išvengti baimę keliančios užduoties.
Dažniausiai žmonės taip elgiasi, kai nori išvengti situacijos, kurią
(ie laiko grėsminga. Nieko blogo, jei toks elgesys retas, netampa įpro
čiu, nes jis tikrai nesustiprina nei žmogaus pasitikėjimo savimi, nei
savigarbos. Jeigu žmogus neapsvarsto savo mąstymo ir jo tinkamai
nepakoreguoja, toks elgesio būdas tik sustiprina nuostatą būti pasi
rengusiam ir vėl suklupti, kai susiklosto panaši padėtis.
Pasinaudojimas galimybe ko nors išvengti kažkuriam laikui sutei
kia palengvėjimą. Jeigu kalbėtume apie poveikį protui, tai jis tarsi yra
.ipdovanojamas, todėl tiesiog įprantama vengti „nepatogių“ situacijų.
Kaskart kažko išvengęs žmogus pasijunta gerai. Bet ši taktika po ku
rio laiko ima slopinti žmogaus norą stiebtis aukštyn. Jis ima vengti
rizikos, pasinaudoti galimybėmis atsidurti ten, kur galėtų pasiekti
norimus tikslus ir svajones.
Daug naudingiau suabejoti įprastų netikusių nuostatų pagrįstu
mu ir pažiūrėti į gyvenimą kitaip.
Įsidėmėkite:
♦ kai grėsmės suvokimas išnyksta —nerimas taip pat išnyksta. Ne

abejotinai daugeliu atvejų tai tik suvokimas, niekas daugiau;
175
♦ galime pakeisti mąstymą - rūpindamiesi dėl grėsmės, o ne dėl

jos nerimaudami.
Proto ir kūno ryšys
Išsamiau panagrinėkime proto ir kūno ryšį. Tai padės atpažinti fiziniu s

požymius, pranešančius, kad„kovok arba bėk“ reakcija prasideda.
Mūsų nerimo šaknys yra mūsų baimė. Žinoma, kad kvėpavimo
ritmo ir širdies susitraukimų dažnis —tai signalai, pajuntami aki
mirksniu. Apskritai kalbant, mums visiems būdinga rūpintis. Mrs
turėtume išmokti „išjungti“ organizmo pavojaus signalizaciją ir ai
pažinti netikrą aliarmą. Dar kartą panagrinėsime smegenyse vyks
tančius procesus, kad būtų lengviau suprasti, kas vis dėlto suteikia
postūmį nerimo ratui įsisukti.
Įvardykime priežastis, šiuolaikinėje visuomenėje dažniausiai su
keliančias nerimą.
Šiuolaikinis žmogus išgyvena daug daugiau emocijų, ne tik bai
mę. Mes patiriame gausybę pačių įvairiausių emocijų, kurios tampa
mums nelengva našta. Štai tik keletas:
♦ kaltė,
♦ pavydas,
♦ apgailestavimas,
♦ kartėlis,
♦ frustracija,
♦ gėda,
♦ pyktis.
Sąrašas tikrai nėra baigtinis. Visos jos yra palanki dirva negaty
vioms mintims. Tik, deja, mums visai nereikia tos energijos, kuri.;
išsiskirti verčia hormonai, kaskart plūstelintys į kraują dėl patiriami;
176
NERIMAS
emocijų. Ir jeigu nepadedame organizmui jų atsikratyti, jie neturi ga

limybės pasišalinti iš mūsų kūno.
Išgyvenus tikrų „kovok arba bėk" situacijų (tai priešingybė psicho
loginei „grėsmei"), parasimpatinė nervų sistema (PNS) nutraukia
.ititinkamų cheminių medžiagų iš„vaistinės" skyrimus! j kraujų, tuo
met psichologinė būsena taip pat tampa normali, žmogus nurims
ta. Organizmas turi įgimtų savybę - po atsako į stresų jo funkcijos
turi grįžti į normų. Dviejų rūšių hormonai - adrenalinas ir kortizo
lis, davę komandų širdžiai tankiau plakti ir pakilti kraujospūdžiui,
stresui atslūgus „traukiasi" jų lygis kraujyje žemėja. Taip pat ir visos
organizmo reakcijos, atsako į stresų grandinėje dalyvavę elementai
grįžta į normalių fiziologinę būklę.
Jei pats nepriklausote nuolat įsitempusių, nerimo graužiamų, ner
vingų ir dėl to nuolatinio streso apimtų žmonių grupei, tai kiek tokių
darbovietėje ar tarp artimųjų pažįstate?
Nervų sistema valdo kūno reakcijas į dirgiklius. Skiriama soma
tinė nervų sistema, kurios nervai driekiasi į raumenis, o nuo jų susi
traukimo priklauso mūsų gebėjimai atlikti judesius ir pojūčiai. Ir yra
autonominė, arba vegetacinė, nervų sistema (ANS) —nervų tinklas,
nusidriekęs į vidaus organus ir liaukas, jis atsakingas už savaiminę
organų veiklų —tokių kaip virškinimas ir kvėpavimas.
ANS skirstoma į dvi sistemas - simpatinę ir parasimpatinę:
1. Simpatinė atsako už „kovok arba bėk" reakcijų. Ji mobilizuo

ja kūnų akimirksniu, kad jis tuojau pat galėtų duoti atsakų
iškilusiai grėsmei vienu iš šių dviejų būdų (kovojant arba
bėgant).
2. Parasimpatinė nervų sistema atsako už tai, kad organizmo
būklė po „kovok arba bėk“ reakcijos vėl būtų normali. Taigi
visos funkcijos, tokios kaip kvėpavimas ir virškinimas, grįžtų
į normalių būklę.
177
2 DALIS..KANKINAM AS PROTAS'
Kai ima veikti simpatinė nervų sistema, organizme vyksta štai kas.
Hipotalamas (pogumburis, žr. 4 skyrių) ima siųsti signalus adrc
naliną išskiriančiai liaukai - antinksčiams (yra virš inkstų), ir jie pr.i
deda išskirti į kraują įvairių hormonų, iš kurių yra svarbiausi šie du;
♦ Adrenalinas - didina širdies susitraukimų skaičių ir kraujo

spūdį.
+ Kortizolis - pagrindinis streso hormonas, didinantis gliuko
zės (cukraus) kiekį kraujyje ir slopinantis funkcijas, kurios
nėra gyvybiškai svarbios, vykstant „kovok arba bėk“ reakcij.n,
pavyzdžiui, virškinimą.
Tikriausiai jums ne naujiena simpatinės nervų sistemos reakcijos,

vykstančios smegenims išskyrus atitinkamų medžiagų:
♦
Didėja raumenų tonusas, mobilizuojantis žmogų veikti.
♦
Virškinimas laikinai sustabdomas, todėl į kitus raumenis pa
tenka daugiau kraujo.
♦ Dažniausiai išdžiūsta burna, nes išsiskiria mažai seilių. Virš
kinimo sistemos sustabdymas reiškia, kad išsiskiria mažiau
virškinimui reikalingų skysčių.
♦ Kepenys išskiria daugiau gliukozės, kuri greitai virsta reikia
ma energija.
♦ Akių vyzdžiai išsiplečia (kad„pavojus“ būtų geriau matomas),
+ Širdis plaka dažniau (į raumenis priteka daugiau kraujo ir jie
geriau pasirengia kovoti arba bėgti).
♦ Kvėpuojama dažniau ir giliau, į plaučius patenka daugiau dc
guonies.
Keletas žodžių apie šio sąrašo gale įrašytą reakciją —kvėpavimą.

Kadangi kvėpavimą laikome savaiminiu, dažniausiai net nesusimąs
tome apie didžiulį kvėpavimo poveikį smegenų veiklai ir kartu mąs
tymui.
178
NERIMAS
Pagalvok apie kvėpavimą...
Kai kvėpuojame greičiau arba giliau, arba ir greičiau, ir giliau, bet

šito organizmui nereikia, nes tuo momentu jam nereikia nei tiek de
guonies poreikiams tenkinti, nei pašalinti tiek anglies dioksido, turi-
mc hiperventiliaciją. Paprastai tariant, perteklių. O tada netenkama
daug anglies dioksido kraujyje ir tai nėra gerai, nes anglies dioksidas
padeda palaikyti organizmo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrų) ir
reguliuoti kvėpavimo funkcijų.
Ištikus hiperventiliacijai, nervinėse lųstelėse pH padidėja ir ima
ma rengtis „kovok arba bėk" reakcijai ir tada atsiranda jau išvardytų
požymių. Padėtis juo sunkesnė, nes daugelis žmonių nesupranta,
kad ištiko hiperventiliaciją: juk dauguma žmonių kvėpuoja be jo-
I ių pastangų ir kvėpavimų suvokia kaip savaime suprantamų dalykų.
( iIdas įsisuka, ir kuo stipriau žmogus nerimauja, tuo labiau plinta
nerimas.
Hiperventiliaciją pasireiškia vienu iš dviejų (arba abiem) kvėpavi
mo tipais. Dažnas atvejis, kai kvėpuojant kilnojasi viršutinė krūtinės
k;stos dalis, o ne diafragma:
♦ krūtinės lustą pakyla ir nusileidžia,

♦ kvėpavimas tampa greitas ir paviršutiniškas.
Daugybė žmonių, kenčiančių dėl ilgalaikio nerimo problemų, iš

siugdo įprotį kvėpuoti viršutine krūtinės lųstos dalimi, - tai vadi
namasis krūtininis (torakalinis) kvėpavimas, jis tampa būdingųjų
kvėpavimo būdu. Kiti, pajutę nerimų kokiomis nors ypatingomis
įplinkybėmis, instinktyviai pasirenka būtent šį kvėpavimo būdų.
Kodėl taip elgiamės, sunku pasakyti. Tikrai aišku, kad pakitusi krau
li) sudėtis sukelia grandininę reakcijų, kuri skatina organizmų rengtis
kritinei situacijai.
179
Kvėpuojant diafragma būdinga:
♦ lėčiau ir giliau kvėpuoti;

♦ prisipildžiusi oro apatinė plaučių dalis stumia diafragmą že
myn;
♦ pilvas išsiplečia ir vėl susitraukia (pagal kvėpavimo ritmą).
Taip kvėpuoja atsipalaidavęs žmogus, tuo metu neužsiimantisjoki.i

fizine veikla. Tačiau kai kurie žmonės daug valandų kvėpuoja krūtini
niu kvėpavimo būdu, nes nuolat stengiasi susidoroti su kasdienėmis
„grėsmingomis“ problemomis. Jeigu tokie žmonės neims problemos
suvokti ir suprasti kitaip, niekas negelbės.
Dar viena problema modernioje visuomenėje ir įžymybių garbi
nimo kultūroje yra poreikis gerai atrodyti, būti lieknam, neturėti at
sikišusio pilvo. Pastangos sėdint, stovint ar vaikštant įtraukti pilvų
reiškia, kad kvėpuoti diafragma bus neįmanoma, todėl ims vyrauti
torakalinis kvėpavimo tipas, peraugsiantis į įprotį. O dar noras dė
vėti aptemptus, prie kūno prigludusius drabužius kai kuriems žmo
nėms tampa tiesiog manija, todėl visuomenėje daugėja kvėpuojančių
torakaliniu kvėpavimo būdu.
Taigi ar nedidelį nerimą išgyvenantiems žmonėms labai didelę įta -
ką daro kvėpavimo įpročiai? Pakeisite kvėpavimo tipą, pasikeis ir
mintys.
Atkreipkite dėmesį, kaip kvėpuojate (darykite tai radę progą - ti
krai atsipirks):
1. Giliai įkvėpkite, vieną ranką laikydami ant krūtinės, kitą —ant

pilvo.
2. Kuri ranka labiau sujudėjo?
3. Jeigu ranka ant krūtinės, vadinasi, jums būdingas torakalinis
kvėpavimas, kilnojasi viršutinė krūtinės ląstos dalis.
4. Tai reiškia, kad pernelyg stipriai kvėpuojate, skatinate kil-
180
NERIMAS
ti „kovok arba bėk“ reakciją, įvairaus stiprumo jos požymius

kasdieniame gyvenime (nepamirškite, kad esama ir atsipalai
davimą skatinančio kvėpavimo).
5. Jeigu labiau sujudėjo ranka ant pilvo —kvėpuojate diafragma.
6. Tai sveikesnis kvėpavimo būdas (stenkitės taip pat kvėpuoti ir
esant įtampai).
Įsidėmėkite: emocijų paletėje yra labai daug įvairiausių emocijų, ne

lik nerimas ir baimė. Mes apsisunkiname išgyvendami kaltę, pavydą,
apgailestavimą, kartėlį, frustraciją, šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Iš tikrųjų derlinga dirva negatyvioms mintims tarpti. Šios emocijos
ir yra tipiškos „grėsmės“ tykančios kasdieniame gyvenime.
Norėdami sumažinti neigiamą šių emocijų poveikį, t. y. nusira
minti, kol emocijos ir mintys neįsisiūbavo, turime valdyti mintis, taip
pat daryti kūno atpalaidavimo pratimus.
Nepamirškite, kad tai, kaip suvokiame situaciją ir įvykius, o ne jie
patys verčia išgyventi nerimą ir baimę, galinčius mus užvaldyti. Kar
tais mes:
♦ klaidingai suprantame kitų žmonių veiksmus;

♦ nerimaujame dėl ateityje galimų įvykių (ir iš anksto darome
klaidingas išvadas);
+ esame nepagrįstai sau kritiški.
Remdamiesi tuo, ką jau išmanote apie minčių valdymo metodą, at

kreipkite dėmesį į nerimastingas mintis, neduodančias ramybės pas
taruoju metu. Kuriai kategorijai jas priskirtumėte? Kaip galėtumėte
pakeisti savo mąstymą vienoje ar keliose mūsų jau aptartose srityse?
Ar gebate priešintis nepagrįstiems savo įsitikinimams ir nuostatoms,
negatyviems samprotavimams? Jei taip, vadinasi, gebate kontroliuoti
savo mąstymą. Skirkite truputį laiko vis pakartoti minčių valdymo
formulę.
181
2 D A L IS .„ K A N K IN A PROTAS"
Kaip jau /Gilėta, užrašytos mintys kartais labai praverčia, ypač j<i
jos analizuc> jarr|os,nes tai padeda nugnybti negatyvių minčių užuo
mazgas. T u T ėdamas laiko, galite tiesiog žiūrėti į žodžius, kuriais
apibūdinote kokių nors konkrečių situacijų, ir šie žodžiai jums datų
pasakys. Tikš Pamatvti užrašytus žodžius - jau didelė pagalba prieši
nimosi m int;jfns fazėje.
Įsidėmėki te*
♦ IšnyktT grėsmės suvokimui, išnyksta ir nerimas. Daugeliu

atvejų*. cai iš tiesų tik mūsų suvokimo vaisius.
♦ Mūsų*. va^a yra keisti mųstymų ir dėl „grėsmės“ nesikankinit
a p im ti111nerimo, o tik jausti įprastų susirūpinimą.
Kartais g e P ai1jaustis padeda juokingos gyvenimo pusės, jei gebu

me jas pastelTC'' Geras humoro jausmas yra puikus nerimo ir streso
priešnuodis*
Stenkitės įmigti juokingų įvykių pusę - gal jus pralinksmins
mintis, kad vdsa tal vyksta kažkam kitam, ne jums!
NERIMAS
Kavos pertraukėlė
Nerimas dažniausiai kyla, kai labai daug mąstome apie įsivaiz

duojamą ateitį - kaip priešingybę tam, kas vyksta dabar.
Kontrolė - tai, ko dažniausiai gyvybiškai reikia linkusiam į

nerimą žmogui, nes jis nori kontroliuoti visus įvykius ir reiš
kinius. Tada per daug dėmesio skiriama planavimui, pastan
goms numatyti visas smulkmenas ir gyvenimas tampa kupi
nas nuolatinio streso.
Paprastai skiriamos dvi dažniausiai paplitusios nerimo rūšys:

nerimas kaip būdo bruožas ir nerimo būsena. Pirmosios rū
šies nerimas pasireiškia tuomet, kai žmogus nuolat sunerimęs,
tik ir laukia, kad tuoj nutiks kas nors negera; tokiems žmo
nėms būdingas iškreiptas mąstymas (jau rašyta 2 skyriuje).
Nerimo būsena dažniausiai pasitraukia, kai įvykis praeina
(būdinga mums visiems).
Dažnai nerimaujame dėl nepagrįstų dalykų —jie niekad nenu

tinka. Arba jie nėra tokie baisūs, kaip mums sufleruoja mūsų
suvokimas, verčiantis tuo baisumu patikėti. Taigi daugybę lai
ko nerimaujame, kai nerimauti nėra dėl ko.
Yra dvi susirūpinimo rūšys: tikros problemos (realūs įvykiai)

ir problemos, galinčios galbūt kilti (įsivaizduojamas įvykis).
Lengvai susitvarkome su tikrais gyvenimo sunkumais, bet ne

sugebame nugalėti įsivaizduojamų.
Baimė skatina vengti, ši elgesio taktika tinkama, jeigu taiko

ma retai, nes protas, išvengęs susidūrimo su kuo nors nemalo
niu, pajunta palengvėjimą. Tačiau vengimo taktika, skatinanti
183
vengti rizikos ir tapusi dažnu įrankiu, riboja žmogaus galimy

bes siekti savo gyvenimo tikslų. Be to,ji nestiprina pasitikėjimo
savimi, silpnina savigarbą, sutvirtina netinkamas nuostatas.
Ilgalaikis nerimas turi įtakos kvėpavimui - jis tampa pavir

šutiniškas, kvėpuojant daugiausia kilnojasi viršutinė krūtinės
dalis (torakalinis kvėpavimas). O kuo dažniau kvėpuojama
diafragma, atsipalaidavus, kai kvėpavimas lėtesnis ir gilesnis,
tuo sveikiau žmogui.
Pakeitus kvėpavimo tipą, keičiasi mąstymas.
Kiekvienoje situacijoje stenkitės įžvelgti ką nors juokinga

humoras gyvenime labai padeda.
SKYRIUS
Prieš teisdamas žmogų, nueik mylių

avėdamasjo batus O kas paskui?
♦
Jis bus už mylios nuo tavęs, o tu turėsi

jo batus♦
Billy Connolly
Pyktis
Dabar panagrinėsime pyktį —antrąją psichologinio streso sudeda

mąją dalį, pasireiškiančią, kai žmogus situaciją suvokia kaip grėsmin
gą arba pavojingą. Tai emocinis atsakas, aktyvinantis „kovok arba
bėk“ reakciją, kurios mechanizmą jau esame perpratę. Kartais tai, ką
suvokiame kaip pyktį, visiškai ne pyktis, o stresas. Pavyzdžiui, „Ne,
aš nenoriu kavos. Kiek kartų gali siūlyti? Dabar kuriam laikui palik
mane ramybėje. Aš turiu iki septintos valandos išsiųsti šį elektroninį
laišką.“ Taip kalba streso apimtas žmogus, kuriam pyktis - būdas
pranešti apie stresą.
Viskas, apie ką kalbėjome ligi šiol, buvo susiję su įsitikinimais ir
nuostatomis, lemiančiomis mąstymą. Kaip jau žinome, ne įvykiai
mus vargina, o tai, ką jie mums reiškia. Panašiai yra ir su pykčiu -
niekas negali priversti mūsų supykti. Negalime perkelti atsakomybės
už savo emocijas ant kito žmogaus pečių ar suversti aplinkybėms.
Jie tiesiog neturi tokios galios. Galią turime mes. Proto galią. Kiek
vieno iš mūsų pyktis yra labai asmeniškas dalykas. Kartais naudinga
nužingsniuoti mylią apsiavus kito žmogaus batais, kaip teigia posa
kis. Pasistengti pažvelgti į aplinkybes ir įvykius kito žmogaus akimis.
Verta įsidėti šį įspėjimą į galvą ir kilus ginčytinoms aplinkybėms, su
sidūrus nuomonėms priminti savo protui jus krestelėti.
Žinoma, gyvenime patirtas stresas turi įtakos pykčio protrūkių
dažniui arba pykčio laikymo trukmei. Įprastos streso sukeliamos
ligos yra sunkios, nes stresas sukelia pyktį, o pyktis sukelia stresą.
Grįžtamasis ryšys reiškia, kad žmogus, patiriantis stresą, ūminį ar
lėtinį, bus linkęs pratrūkti pykčiu, nesusivaldyti, nes jo atsparumas
187
sumažėja - ir tai dar dažniau sukelia stresą. Kuo daugiau streso, hm

daugiau pykčio.
Smulkmenos, kurių įprastomis sąlygomis net nepastebėtum, gili
sukelti nemalonią reakciją. Streso, patiriamo darbe, perkėlimas į u.i
mus dažnai paprastą šeimos problemą gali paversti pražūtinga. Siu
perkeltas pyktis yra mūsų kasdienio gyvenimo bruožas. Galime ||
pastebėti kelyje, kai prasiveržia vairuotojų vienas kitam rodomu ne
pakantumu, nes jie perkelia stresą, patirtą kitose gyvenimo srityse
Jau apžvelgėme visas situacijas, kai išorinis dirgiklis, sukėliau
tis pyktį, gali suteikti žmogui dingstį supykti. Bet tik pats žmogn
sprendžia, ar verta. Galime pasirinkti pyktį, įsiusti ar dar kaip kilai)'
pasielgti —bet tai jau bus mūsų pasirinkimas. Kai suvokiame, kad
galvojame arba sakome maždaug šitaip:
+ „Elektrikas vakar man taip sugadino nuotaiką...“

♦ „Dabar jis tikrai sugadino visus priešpiečius...“
♦ „Jie privertė mane juos aprėkti...“,
tai rodo, kad mes nesuvaldome situacijos (mintys valdo mus), o mūsą
emocijas valdo kiti žmonės. Reaguojame tam tikru būdu, ir tai vadi
narna pykčiu. Pertvarkykite savo mintis arba dialogą taip, kad sveri.n
vėl būtų jūsų rankose, nes priešingu atveju priklausysite nuo įvykių
Dar kartą kartoju —ne įvykiai mus vargina, o mūsų reakcija įjuos.
Visai kitaip pasijusite, jei perfrazuosite ankstesnius teiginius taip;
♦ „Aš taip supykau ant elektriko dėl to, kad jis vėlavo, buvo pa
miršęs, ką reikėjo pataisyti...“
♦ „Nesimėgavau priešpiečiais, nes jis pradėjo kalbėti apie praė
jusias Kalėdas...“
♦ „Baigėsi tuo, jog turėjau pakelti balsą, kad jie pradėtų dirbti...“
Dabar jūs valdote situaciją, tai jūsų nauja reakcija (priešinga anks
tesnei). Pagaliau:
188
PYKTIS
♦ Ne elektrikas sugadino nuotaiką —tai jūs supykote, nes jis vė

lavo ir sutrukdė nueiti apsipirkti. Be to, norėjote, kad apšvieti
mas būtų sutvarkytas būtent tą savaitę.
♦ Ne svečias sugadino priešpiečius. Jums nepatiko, kad reikėjo
kalbėtis nemalonia tema.
♦ Jautėte, kad jie ims dirbti tik tuomet, kai bus aprėkti.
Vėliau aptarsime ūmios reakcijos nuslopinimo būdus.

Pastebėta, jog dauguma žmonių nesupranta, kad kiekvieno tikro
ve skirtinga. Prisimenate, apie tai jau kalbėjome: nėra tokio dalyko
Liip tikrovė, esti tik suvokimas. Subjektyvus pasaulio suvokimas
kiekvieno žmogaus yra kitoks. Pasistenkite šito nepamiršti, prisi
minkite per akimirksnį prieš pasiduodamas pykčio impulsui ir pa-
istenkite į dalykus pažvelgti kito žmogaus akimis, kai jūs esate jo
pykčio objektas.
Taigi pyktis kyla suvokus, kad kažkas vyksta ne taip, kaip norėtu
mėte. Kaip ir nerimo atveju, aptartu ankstesniame skyriuje, ši emoci-
|.i kyla, kai žmogus suvokia kažką kaip artėjančią grėsmę arba pavojų.
| situaciją patiri stresų - kovok (primena „kovok arba bėk“) emocinis
.nsakas yra pyktis, ir, žinoma, kilus fiziniam pavojui tokia reakcija
yra pagrįsta ir naudinga. Bet verta žinoti, kad beveik visada pyktis
kyla ne tokiais atvejais.
Nors ir aplinkybės nepalankios, jeigu tinkamai valdomas šios
emocijos intensyvumas ir reiškimosi būdai, ji gali suvaidinti ir
leigiamą vaidmenį. Pyktis yra itin asmeniškas, todėl gana dažnai
mums būna sunku įlįsti į svetimą kailį, kai nesiseka dėl ko nors
sutarti.
Panagrinėkime pavyzdį. Sūnus, klausydamasis muzikos, per sti
priai leidžia garsą, kojas su batais ištiesė ant sofos, nors rytą lakstė
po daržą. Ramiu tonu net du kartus paprašytas pritildyti garsą ir
nukelti kojas - nereaguoja. Tuomet įsiveržiate į kambarį, rankoje ly
gintuvas, ką tik ištrauktas laidas ant grindų, kita ranka ant klubo:
189
2 DALIS..KANKINAM AS PROTAS"
„Kiek reikės kartoti? Man skauda galvą, nes trūksta miego

turėjau išskalbti ir išlyginti tavo drabužius, paruošti rytdienai,
kad galėtum važiuoti su mokyklos draugais* Pati savo balso
negirdžiu. O tu dar nori, kad reikėtų skalbti ir sofos užtiesal.;,
nes tavo batai mėšlini —lyg aš neturiu ką daugiau veikti!“
„Atsiprašau, mama - aš tuoj.“
Tokių scenų šeimose būna nuolat - netgi dabar, kai apie tai ska i11>
te, visoje žemėje ir kiekvieną dieną. Joms būdingas nedidelis pykti i
Lygiai tokį nestiprų pyktį jaučiame grąžindami brokuotą prekę, kai
prekybos centro darbuotojai nesupranta, kodėl taip elgiamės. Padi
monstruojame susierzinimą, išreiškiame nepasitenkinimą, apmau
dą - visa tai pykčio išraiška. Išeiname iš parduotuvės, kategoriškai
pareiškę nuomonę ir pasiekę trokštamą rezultatą.
Labai dažnai taip elgiamės —ir asmeniniame, ir profesiniame g)
venime. Problema ta, kad pyktis gali įgauti ribinę išraiškos form.;
virsti įniršiu. Jis yra pačiame pykčio išraiškų spektro gale. Maža In,
įniršęs žmogus elgiasi destruktyviai, todėl, suprantama, toks pykn
laikomas nesveika emocija, turinčia neigiamų padarinių. Įniršis ska
tina žalingų medžiagų išsiskyrimą į kraują ir sukelia nemalonių ii. i
nių pojūčių, kuriuos jau esame aptarę.
Kadangi nagrinėjame mąstymo virsmo pykčiu procesą, o pyko
nepriskiriamas prie racionalių atsakomųjų reakcijų, apibendrinkimi
du atvejus, kai reiškiamas netinkamas atsakas:
1. Kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų susitvarkyti.

2. Kai pykčio lygis neatitinka jį sukėlusių aplinkybių.
Taip atsitinka arba dėl žmogaus įsitikinimų, paremtų iškreipiu

mąstymu (2 skyriuje išnagrinėta daug tokių pavyzdžių), arba T I
žmogaus psichikos būklės tuo konkrečiu momentu - kitaip tariam
žmogus patiria stresą dėl menkiausios smulkmenos.
190
PYKTIS
/'žmogaus gyvenimui pyktis neigiamai atsiliepia, jeigu jis:
♦ per daug stiprus,

♦ nuolat kartojasi,
♦ per ilgai trunka.
Daugybė dalykų, kuriuos turime atlikti kasdien, gali būti pri

kirti varginančių ir erzinančių kategorijai, esančių pykčio skalės
ipačioje. Žinome, kad tokio pobūdžio emocijos yra dažnos, jos
kyla ir praeina, ir ne tokios žalingos. Pakeitus mųstymų, pasiprakti-
I avus, žinoma, galima susilpninti reakcijos lygį - užuot leidus kilti
pykčiui, viso labo tik susierzinti. Minčių valdymas. Pasipriešinkite
mintims.
Trumpalaikis ir ilgalaikis pyktis
Psichologai, mokslininkai, dirbantys neurologijos srityje, ilgų laikų

i yrė pykčio priežastis, poveikį ir rūšis. Jie skiria dvi pykčio rūšis:
1. Trumpalaikį
2. Ilgalaikį
Trumpalaikis pyktis būna susijęs su tam tikromis aplinkybėmis,

konkrečia situacija. Žmogus trumpam pratrūksta pykčiu (arba įnir
ai), per kelias sekundes pasireiškia visi psichologiniai pykčio po-
ymiai ir tuojau pat viskas nurimsta. Žinoma, problemų gali kelti
mos situacijos atgarsiai. Pykčio pliūpsnis gali būti trumpas, bet jo
poveikis aplinkiniams ilgalaikis. Jis gali neigiamai paveikti šio žmo
gulis santykius su gyvenimo partneriu, kolegomis, draugais, vaikais,
klientais - jie gali būti sugadinti per akimirkų.
Net premjerai yra pajutę, kokį ilgalaikį griaunamųjį poveikį gali tu-
iei i pykčio protrūkis, kai išlieja pagiežų patogiai įsitaisę ministro au
191
tomobilyje ar privačioje (jiems taip atrodė) aplinkoje. Bet baigę dimi i

interviu žurnalistams jie turėtų, nepamiršti išjungti mikrofonų!
Mes daugybę kartų užpykstame ant kokio nors žmogaus, taip imi
pykstame ant aplinkybių, organizacijų, vyriausybių ir viso pasaulin
Ne visuomet pyktis yra blogybė. Jeigu niekada dėl ko nors non
pyktume, neturėtume motyvacijos išmėginti ką nors nauja ir knnn
tai, kas įkyrėjo. Jei pyktis adekvatus situacijai ir pasireiškia rinki
ma forma dėl tinkamų priežasčių, tuomet ši emocija pateisinama Ii
naudinga.
Pagrindinė priežastis, sukelianti ilgalaikį pyktį, yra nesveikas ai Im
iškreiptas mąstymas —kai manoma, kad žmonės ir pasaulis t nu
tų būti kitokie. Lūkesčiai, kad žmonės turėtų ar neturėtų elgtis tam
tikru būdu, kaip pažymėjo Albertas Ellisas, pasireiškia nuolatiniu
minčių gromuliavimu (jis pasakė... tada aš atsakiau... tada, spėk, I »
jis atsakė... taigi aš pasakiau... ir tuomet ji ir sako... o aš pasakiau
atsiprašau...).
Visi turbūt pažįstame žmonių, metų metais arba net visą gyveni
mą jaučiančių apmaudą. Šį scenarijų galima nutraukti tik pakeliu
mąstymą, nes šito nepadarius įsisuka negatyvių minčių spiralė, ž iliu
gaus emocijos aptemdomos, ilgam prigęsta jo dvasinis gyvenimą;,
Visų pirma išsiaiškinkime vieną dalyką. Pyktis yra tai, kąjauii i
me, lygiai kaip jaučiame džiaugsmą, liūdesį, nerimą, apmaudą. Vis.il
šiais atvejais būtent mintys sukelia emocijas. Taigi pyktį sukelia mm
tys apie tam tikrą situaciją.
Žinoma, kitų žmonių veiksmai tampa mūsų pykčio aktyvikli.n
(M), bet kaip reaguoti, lemia mūsų pačių pasirinkimas dalykus ui
vokti tam tikru būdu. Taigi, kaip jau žinome, kontroliuodami mini i
galime valdyti ir jausmus. Mokslininkai yra nustatę, kad pyktis si. I
riasi nuo kitų nesveikų emocijų tuo, kad tarsi nenorima ištrūkti U
jo gniaužtų. Panašu, jog kartais teisybės trokštame taip stipriai, k.ui
jokiu būdu nenorime leisti kitam žmogui ar „dalykui" išsisukti mm
192
PYKTIS
milNŲ nuomone, pelnytos bausmės. Tokią situaciją nesunku pakreip-

n palankesne linkme sau pasakius: „Betgi aš pats kenčiu nuo savo
pykčio.“
kiek pažįstate žmonių, kuriems taip yra atsitikę? Turiu omeny-
|i kenčiančių nuo savo pykčio. Jie kaip kokie baudžiauninkai min-
Mims prisirišę prie savo visam gyvenimui skirto feodalo, ir tuo pat
m m jaučiasi ir gerai, ir blogai. Gerai jaučiasi dėl to, kad neleidžia
i i kam pasprukti nuo bausmės, nuolat savo mintyse tarsi baudžia
inogų už jo kažkada padarytus nusižengimus, bet tuo pačiu metu
i nu'i,įsi blogai. O kai mintys kovoja, kurios - negatyvios ar pozity-
ms visuomet laimi? Jei pamenate, protas nekuria pozityvių min-
n; spiralės. Minčių spiralė visuomet leidžiasi žemyn ir negatyvios
... itys laimi kovą.
( i.ilbūt manote, kad siekdamas keršto visai gerai jaučiatės. Koks
t ilm inis tokios nuostatos poveikis? Žinoma, blogųjų padarinių gau
nu nei gerųjų, argi ne? Štai keli įvairių žmonių komentarai:
< Kai apie tai galvoju, susinervinu (nuo įtampos įskausta galvą).
t Pamatęs juos gatvėje, stengiuosi išvengti kontakto (sukelia
diskomfortą ir stresą).
• Pabundu naktimis —kartais sapnuoju, galvoju apie tai; visa tai
sukasi ir sukasi galvoje (jaučiuosi sudirgęs ir išsekęs dėl miego
trūkumo).
• Jaučiu, kad mane sekina šios situacijos aptarimai su kitais
(nuovargis).
• Nutrūkusi draugystė mane ne tik liūdina, bet ir pykdo (gyve
nimo švaistymas).
Kaip galėtume sumažinti nesveiką pyktį, sukeliamą mūsų pačių

galvoje kylančių minčių?
193
Pykčio mažinimas
Aš siūlau būdą, duosiantį daugiau laiko pagalvoti, o ne tuojau p.u

netinkamai reaguoti. Turint omeny, kad esate linkęs į pykčio protm
kius, nesvarbu, pagrįstus ar ne, bet tai jau yra tapę elgesio įpročiu,
reikės palengva jį keisti kitais įpročiais:
1. Liaukitės-nusiraminkite-skaičiuokite - vos imate suvokti, kml

galvoje jau mezgasi pikta mintis.
Liaukitės apie tai galvoti —savaime kylančios mintys greičiausi.u

nepagrįstos ir nenaudingos, taigi kuo greičiau jas stabdykite.
Nusiraminkite —sumažinkite psichikos temperatūrą ir galvokite

blaiviai.
Ko gero, lengviausias dalykas pasaulyje —tiesiog prarasti blaivi;
protą. Intuityvi reakcija į įvykį gali sukelti pyktį, nes nervų sistema
suvokia jį kaip grėsmę arba pavojų. Kiek kartų kartojote sau, kad
būtų kur kas geriau, jeigu galėtumėte vadovautis blaiviu protu ir pro
tingai elgtis, tuomet ir pyktis atslūgtų. Betgi ne. Daug lengviau elgtis
priešingai. Kitais žodžiais tariant - reaguoti.
Gali kilti klausimas - o kas gi bloga, jei reaguojama? Kai esame
supykę, mes linkę tuoj pat reaguoti. Tuomet esame savo emociji;
vergai.
Bet daug geriau yra atsakyti pamąsčius.
Kai atsakome pamąstę: mes valdome protą, o ne jis valdo mus.
Jeigu dėmesį nukreiptume ne į pyktį keliančią situaciją, kurioje at

sidūrėme (priežastį), o į savo vidinį atsaką, tada nuspręstume, ar verta
194
Gyvenimas per daug rimtas
dalykas, kad taip rimtai įjį
žiūrėtume.
2 DALIS..KANKINAM AS PROTAS"
pykti ir kokio stiprumo tas pyktis turėtų, jeigu turėtų, būti, kiek |ln
turėtų trukti ir, —dar svarbiau, —kaip reikėtų elgtis.
Juk praradus savitvardą būtent elgesys ir pridaro bėdų, dėl km nj
paskui reikia atsiprašyti ir atgailauti, būtent jis paveikia ryšius su I i
tais žmonėmis. Tai įprotis, kurį reikėtų įveikti, jeigu jis giliai įsiš.il
nijęs, o dauguma įpročių kaip tik tokie ir yra. Taigi reikės paplušri i
Bet užsidirbsite daug dividendų ir, jeigu norite turėti ramesnį ir d . i i i
gybės stresų neapkartintą gyvenimą, verta mėginti keistis.
Taigi, jeigu save priskiriate būtent šiai žmonių kategorijai, pusi
stenkite savo įprotį pakeisti sveikesniu: verčiau atsakyti pamąsčius
o ne reaguoti.
Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote.

Kai atsakote į pyktį pamąstę, tvardotės.
Kodėl? Taip yra todėl, kad:
Kai reaguojate į pyktį, veikia refleksai.

Kai atsakote į pyktį pamąstę, galvojate.
1. Skaičiuokite
Skaičiavimas mintyse nuo vieno iki dešimties ligi šiol yra vienas iš
veiksmingiausių emocijų tramdymo būdų. Tiesiog pribloškia, kaip
toks paprastas dalykas, atitraukiantis dėmesį, praskaidrina situaciją
prisimenate, kad siekiama rezultato, o tuo metu išgaruoja ir emoci
jos. Per tą laiką turite galimybę greitai įvertinti tai, ką ketinote pasakyti
(„Net nedrįsk galvoti, kad...") ar padaryti (paleisti padažinę į jo nauj.j
kostiumą), ir pasiekti norimą tikslą.
Atkreipkite dėmesį: kartais geriau tiesiog išeiti - ypač jei reikia
196
PYKTIS
ilgesnio laiko susitvarkyti su mintimis. Kadangi neigiamos emocijos

(pyktis) susijusios su tam tikra situacija, pasišalinimas iš vietos daž
niausiai jas susilpnina. Tuomet mintys tampa skaidresnės. O kaip
jau žinome - kaip galvojame, taip ir jaučiamės.
Taigi „persigrupuokite“ ir „persitvarkykite“ - pabėkite nuo situa-
i ijos iki to laiko, kol būsite geresnės formos ir galėsite pakeisti mus-
iymų, išlaisvinti jį iš iškreiptų nuostatų, užleisti vietų racionalesnėms.
Iai padės pasiekti norimų rezultatų ir išsaugoti santykius.
Ar esate matęs dokumentinių filmų apie oro uostų darbų? Pastebė
jote, kiek pykčio pliūpsnių būna prie registracijos stalų? Yra žmonių,
kuriems priimtina garsiai šaukti, niršti, reikalauti, o galų gale net užsi
pulti aplinkinius. Bet yra keleivių, kurie po pirmojo kivirčo pasišalina.
|ie palieka„scenų“ vėliau grįžta —atvėsę ir blaiviau mųstydami. Jūs ge
bate valdyti savo temperamentų. Kų pasirinksite, priklauso nuo jūsų.
2. Analizuokite pyktį
įsiklausykite į vidinį monologų ir savęs paklauskite: „Kokia mano

pykčio priežastis?“
Dažniausiai mintyse pirštu bakstelsite į pykčio žiežirbų. Bet ar vi
suomet taip? Kartais pykčio aktyviklis yra nesusijęs su situacija.
Tikriausiai mintyse mes visi kai kų „troškiname“. O gal esame it
karščiausias garo puodas ir pakanka tik mažos streso kibirkštėlės,
kad turinys išsiveržtų lauk? Jei taip atsitiktų, pykčio stiprumas gali
būti neadekvatus jį sukėlusiai priežasčiai, ir žmonės, kuriems jo kliū
va, gali būti visiškai niekuo dėti.
Verčiau paklauskite savęs: „O ko aš apskritai dabar noriu?“
Užuot troškęs keršyti ar įskaudinti kitų žmogų ar kolegų, galite
juk norėti ko nors neįprasta. Tai gali būti piniginė kompensacija,
atsiprašymas arba tiesiog pripažinimas, kad elgesys netinkamas ar
prasta paslaugos kokybė. Turbūt gresia nepasiekti tikslo, jeigu aiš-
197
kinsitės piktuoju —juk tuomet jūs pats turėsite atsiprašyti (užuot t,n
būtų dariusi kita pusė)?
Kartais reikėtų pasvarstyti:„Ar verta?“
Ar tikrai verta švaistyti emocinę energijų, ypač jei situacija kebli, t ii
tam, kad paskui justumėte visus organizmo veiklos pokyčius, sukeli i i i
nervų sistemos reakcijos, sveikatai žalingų medžiagų, kurios reik.ilii
sprendžiant piktuoju tikrai pliūptelės į kraujotakos sistemų? Juk jeigu
kitam asmeniui ar organizacijai norime tik pranešti apie nepasitenkl
nimų, tikriausiai šitai galima atlikti ramiau, nekeliant balso. Jeigu cs.iii
tvirtai įsitikinęs savo teisumu (pavyzdžiui, nekokybiška paslauga n
torane), geriau pykčio neslopinti. Galite supykti, nesukeldamas„kovol'
arba bėk“ reakcijos. Kai kalbėsite, pasistenkite neatrodyti praradęs s.i
vitvardų, bet pasirinkite tokį balso tonų ir kalbos manierų, kad būu;
aiškiai justi nepasitenkinimas (bet ne agresyvumas).
3. Ar pyktis adekvatus situacijai?
Labai dažnai nagrinėdami pikto apsižodžiavimo arba apskritai pyk

čio, sugadinusio nuotaikų, scenų prieiname išvadų, kad tokia reakcij.i
buvo visiškai netinkama. Taigi visuomet pasitikrinkite: „Ar tikr.u
reakcija adekvati?" Juk dauguma dalykų labai subjektyvūs, todėl bu
kime realistai ir supraskime, kad dažniausiai situacija nebūna gryno
ji —tinkama ar netinkama pykti.
Analizavimas padeda blaiviai įvertinti aplinkybes, nes daug pyk
čio išliejama„ir dar dėl kažko“. Pykstame būdami pavargę, alkani, k.u
sergame ar išgyvename stresų. Na, dar kartų priminsiu, kų jau žino
me, - stresas sukelia pyktį.
Mano pažįstama papasakojo tokį atvejį. Kartų ji tiesiog padūko,
kai į jų (pirkėjų!), įėjusių į prekybos centro parduotuvę, du pardavėjai
net neatkreipė dėmesio - jie toliau sau gyvai aptarinėjo „Kviečiu šok
ti“ laidų. (O moteris tuo metu jau vėlavo į susitikimų.)
198
PYKTIS
O tada kilo tikras spektaklis, nes visi kitų skyrių pirkėjai ir par
davėjai sužiuro į ją., šaukiančių: nepamirškite, kad ne kas kitas, o bū-
lent pirkėjai jums moka algų... Galiausiai pasirodė vadybininkas ir jų
.iptarnavo - pardavė pageidaujamo drėkinamojo kremo indelį. Bet
ilsi tiko taip, kad, būdama tokia įsiaudrinusi ir praradusi budrumų,
paskubomis eidama iš parduotuvės ji pametė keletu banknotų (gautų
gružu), nes pinigus kartu su čekiu greitomis kišo į palto kišenę net
ncnusimovusi pirštinės. Ji tik norėjo kuo greičiau dingti iš tos nelem
tos parduotuvės.
Rezultatas buvo toks, kad „kovok arba bėk" reakcija stipriai suga
dino jai nuotaikų: ji mintyse suko nutikimo parduotuvėje juostų vis
labiau įpykdama, nes streso metu į kraujų išsiskyrusios medžiagos ne-
turėjo kur pasišalinti...
Aš jos paklausiau, ar ji galėtų pasakyti, kokia buvo konkreti prie
žastis, dėl kurios ji taip supyko? Ar ji, jau atgavusi blaivų protų, ap
svarstė savo minčių eigų? „Taip, kai pagalvoju apie anų įvykį, —atsakė
ji, —iš tiesų jaučiau stresų dėl to, kad vėlavau į susitikimų."
Kartais verta numatyti pasekmes, kurių mūsų veiksmai gali sukel
ti. Galbūt reikėtų išmokti savęs paklausti: „Ar verta?" arba „Ko aš iš
liesų noriu?" Juk galime pajusti pasitenkinimų iškeikę kaltininkus —
tai perjuos būtume pavėlavę į susitikimų, bet ir mums patiems lieka
nemalonios mūsų pačių pykčio pasekmės. Jei minėtoji moteris būtų
suskaičiavusi iki dešimties, ji būtų šiek tiek nurimusi ir apmalšinusi
kilusį įniršį. Po dalykiško pokalbio, leidusio suprasti, kad pardavėjų
elgesys jų erzina, ji būtų išėjusi iš parduotuvės geresnės psichologinės
būsenos - ir kiek turtingesnė!
4. Nuspręskite, kokių veiksmų imsitės
Pagalvokite, ar pati pykčio priežastis jums kelia kokį nors pavojų. Šio
skyriaus pabaigoje svarbu suprasti, kad ramus ir pozityvus elgesys
gali tą pavojų sumažinti ir išsklaidyti. Kartais gali padėti pakeist;!,■.

mąstymas, kartais —elgesys. Štai ankstesnis pavyzdys apie pirkėjos
įniršį parduotuvėje. Moteris galbūt iš karto galėjo paprašyti pakviesi i
vadybininką ir jam išreikšti nepasitenkinimą. Taigi ji galėjo savo pas
tabas išdėstyti kategoriškai, bet ne agresyviai.
Akivaizdu, kad daugelis žmonių nesupranta, kuo kategoriškumas
skiriasi nuo agresyvumo. Bet tai tikrai visiškai skirtingi dalykai, nors
abiem atvejais žmogus gina savo poreikius ir nori būti tikras, kad jo
teisių tikrai bus paisoma.
Kai mėginama problemą spręsti kategoriškai, abi pusės, kurios įsi
traukia į tam tikrą ginčytiną situaciją ar aiškinasi tarpusavio santy
kius, lieka patenkintos. Kategoriško elgesio tikslas - susitarti ir rast i
priimtinus sprendimus, atsižvelgus į abiejų pusių teises ir gerbiant
vienai kitą. Ir priešingai, agresyviu elgesiu atstovaujama tik vienos
pusės interesams, į kitos pusės reikalavimus neatsižvelgiama.
Taigi, kaip matome, norėdami tvardyti pyktį, turime išmokti
valdyti situacijos suvokimą. Juk būtent mintys, kaip visada, sukelia
emocijas. Ar galite prisiminti per pastarąją savaitę buvus kokį savo
pykčio priepuolį? Kas padėjo nusiraminti? Ar nusileidote tam asme
niui, atsižvelgėte į situaciją? Ar kokia nors blaivesnė mintis padėjo
rasti tinkamesnių, neužgaulių žodžių?
Pasirauskite atmintyje —kaip dažnai jūsų pyktis remiasi visuotine
„privalo“ taisykle, kurią esame linkę labai dažnai taikyti? Ar tikrai „pri
valo“ kiti žmonės, aplinkybės ir visas pasaulis?Jau žinome, kad lankstu
mo stoka ir keliami pernelyg dideli reikalavimai galiausiai mus pačius
suerzina (mąstymas—nuotaika—elgesys) ir prarandama savitvarda.
Dažnai pagalvoju, kad atėjo laikas plačiai paplitusį posakį„Įvaizdis yra
viskas“ pakeisti kitu. Na, kad ir šitokiu (reklamos agentūrų dėmesiui:
jūs žinote, kaip mane nutverti):„Tvardymasis yra viskas.“
Pyktis yra mūsų, todėl verta dar kartą paminėti, kad būtent mes
ir nusprendžiame, kada verta supykti, o kada - ne. Žinoma, gali pa
200
PYKTIS
sitaikyti, kad aplinkiniai ar aplinkybės, ar apskritai gyvenimas prives

prie ribos, paskutinio kantrybės lašo ir pykčio pliūpsnio. Bet vis tiek
sprendimą, kaip tvarkytis su pykčiu, priimame mes - nes mes valdo
me atsakomąsias reakcijas.
Baigdamas norėčiau patarti - kartais naudinga žengti žingsnį at
gal ir nuspręsti, ar tas, ar anas dalykas yra vertas, kad eikvotume pro
tinę ir emocinę energiją, sukeltume savyje vidinę sumaištį, visuomet
lydinčią pykčio protrūkį. O dar laiko švaistymas, jei pykstama ilgai,
užuot ieškojus kitokių mąstymo būdų. Ir pagaliau pernelyg rimtas
požiūris į situaciją. Juk gyvenimas per daug rimtas dalykas, kad
taip rimtai į jį žiūrėtume,
Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) jau anuomet gerai pasakė:
„Supykti gali kiekvienas - tai taip lengva, bet pykti ant to žmogaus,
kuris vertas pykčio, iki reikiamo laipsnio ir tinkamu laiku, dėl
tinkamos priežasties ir tinkamu būdu - tai gali ne kiekvienas, ir tai
tikrai nelengva."
Tikriausiai žmogui, apie kurį toliau rašoma, reikėtų trupučio Aristo

telio filosofijos - esu tikras, to vyriškio žmona dėl to neprieštarautų!
Vyras su žmona išeina iš degalinės kavinės. Pavažiavus penkiolika
minučių:
Patricija: „Donai, sustok. Tuoj pat. Čia, sustok čia."

Donas: „Kas yra? Kas nutiko?"
Patricija: „Mano akiniai - palikau juos kavinėje. Ant stalo, kur
pusryčiavome... Aš taip manau."
Donas „Ką? Vėl važiuoti tokį kelią atgal! Ką tik pradėjo lyti.
(griausmingu Kodėl neapsižiūrėjai nueidama nuo stalo? Jeigu at
balsu): virai..."
201
2 DALIS.,KANKINAM AS PROTAS'
Patricija: „Dažniausiai apsižiūriu. Bet mano mintis pertraukė pa

davėja, ji klausė, ar neturiu dešimties svarų banknoto
vietoj dvidešimties - jie neturėjo smulkiųjų grąžos."
Donas: „Man nerūpi.Tu amžinai visur palieki daiktus."
Patricija: „Amžinai? Dukart, įskaitant šitą. O tu, kaip suprantu,
niekada nieko nepalieki nei parduotuvėse, nei restor.i
nuošė, nei kur kitur."
Donas: „Tai jau tikrai niekada. O dabar turime ieškoti tos suš...
vietos kur apsisukti ir grįžti atgai.Tu tikras galvos skaus
mas..."
Važiuojant atgal Donas buvo blogos nuotaikos, jam pakilo kraujo

spūdis ir vis pliūptelėdavo pyktis.Jis priekaištavo Patricijai dėljos„am
žinai“ visur paliekamų daiktų. Mažiau nei po dvidešimties minučių jie
grįžo į degalinę. Patricija išlipo iš automobilio ir išskleidusi skėtį jau
bėgo į kavinę, o Donas tuo metu pro pravertų mašinos langų sušuko:
„Nuėjusi ten gal paimtum ir mano mobilųjį telefoną."
202
PYKTIS
Kavos pertraukėlė
Kai situacija suvokiama kaip grėsminga ar pavojinga, tai gali

sukelti pyktį kaip psichologinį atsaką į stresą. Tai emocionalus
atsakas, aktyvinantis „kovok arba bėk“ reakciją.
Stresas sukelia pyktį, o pyktis sukelia stresą; tarp ją yra grįžta

masis ryšys.
Mes renkamės —supykti ar ne. Tai mūsų sprendimas. Pakeis

kite vidinio monologo arba dialogo tekstą, kad susigrąžintu
mėte valdymo svertus. Jeigu šito nepadarysite, priklausysite
nuo įvykių malonės.
Kiekvieno tikrovės suvokimas subjektyvus, ir jis skiriasi. Prieš

leisdamas sau supykti, pamėginkite pažvelgti į dalykus kito
žmogaus akimis.
Daug laiko mus skandina nedidelio stiprumo pykčio emoci

jos: reiškiame susierzinimą, nepasitenkinimą, apmaudą. Pyk
tis, pasireiškiantis ribinėmis formomis, yra labai destruktyvus
ir nesveikas - jis sukelia reakcijų, kurių metu smegenys išski
ria nepageidaujamų cheminių medžiagų, ir visas organizmas
patiria stresui būdingus pojūčius.
Pyktis yra netinkamas atsakas abiem atvejais: kai nėra jokios

grėsmės, su kuria reikėtų grumtis, ir kai pykčio lygis neatitinka
jį išprovokavusios situacijos.
Trumpalaikį pyktį dažniausiai sukelia kokia nors konkreti

situacija ir paskui greitai nusiraminama. O ilgalaikio pykčio
priežastis —mūsų iškreiptas mąstymas.
203
CX) Moksliniai tyrimai atskleidė, jog pyktis nuo kitų nesveik;

emocijų skiriasi tuo, kad jam kilus žmonėms būdinga nenori'! i
iš tos būsenos „išeiti“
Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote (veikia refleksai). Kai atso

kote į pyktį pamąstęs, tvardotės (galvojate).
Keiskite mąstymą ir kartais savęs paklauskite: „Ar verta pyk

ti?“ arba„0 ko aš noriu iš šios situacijos?" - tai daug geriau ik i
supykti.
DALIS
Būtasis", „esamasis" ir
„busimasis" protas
SKYRIUS
Pirmiausia pamirštame vardus, paskui

pamirštame veidus Vėliau užsitraukti
♦ -
užtrauktuką ir galiausiai -jį atitrauktu

George Burns
Atmintis ir smegenys
Kokia jū:sų atmintis? Gera? Ar jums patinka, ką atmintis sako apie

|im kaip asmenybę?
I ikria_usiai jus žavi faktas, kad kartais galite žaibiškai ir tiksliai
hgamintai norimą informaciją iš tolimos praeities —ir netgi dalykus,
I m inos miekada nenutuokėte žinantis! O kartais stengiatės suprasti,
I inlėl atimantis taip nuvilia, pavyzdžiui, įeinate į kambarį ir pamiršta-
i■, ko tena ėjote. Arba kai pamirštate žodį, kurį vartojote gal tūkstantį
I .iri ų. Airba slaptažodį, kurį rinkote ne kartą ir ne du. Draugo tele-
lono nuimerį. Arba tas daugeliui būdingas atvejis —pamiršti vardus.
Mano p atirtis rodo, kad šis nusiskundimas yra dažniausias iš visų
mi.'iiskumdimų, kuriuos esu išgirdęs. Beveik kiekvienas tuo skun-
il/aasi kaiip kasdienio gyvenimo bėda.
I rurrrpai stabtelkime.
(Džonas, vartydamas žurnalus oro uosto kioske, pastebi buvusį
kolegą ir* jo žmoną.)
I nonas: „Edai, negaliu patikėti! Tiek metų prabėgo! Ką tu čia veiki?"

Itl.is: „Sveikas, Džonai! Kaip sekasi? Mes porai dienų vykstame į
Paryžių. O kur tu?"
I nonas: „Ai, mes su žmona savaitėlei traukiame į Niujorką. O Paryžiuje
lankėmės praėjusį mėnesį. Dukart vakarieniavome fantastiš
kame restorane, kurį aptikome Kairiajame krante. Savininkė
nuostabi ponia - tikras atradimas."
I lias: „Išmėginsime. Kaip jis vadinasi?"
209
3 DALIS. . BŪTASIS',.ESAMASIS" IR .BŪ S IM AS IS 'PROTAS
Džonas: „Mmm - tuoj prisiminsiu. Šiaip vardus puikiai įsimenu

Naaa... Kaip ta žolelė, kuria gardinama ėriena?"
Edas: „Turi omeny... rozmariną?"
Džonas: „Taip, ta pati." (Jis šūkteli žmonai, vartančiai knygas.) „Rozma
ri, kaip vadinasi tas restoranas, kurį aptikome Paryžiuje?"
Na ir nuo ko pradėti kalbą apie smegenų svarbą? Smegenys saugo

mūsų prisiminimus, viltis, svajones, nemalonumus, baimes ir mūši;
mintis. Neįmanoma perprasti jų „daugiafunkcio“ vaidmens, nepana-
grinėjus visos nervų sistemos. Smegenys yra viena jos dalių - ir pati
svarbiausia. Jų užduotis - apdoroti jutimais gaunamą informaciją, j.;
saugoti ir panaudoti kūno funkcijoms valdyti.
Apie smegenis (arba protą) tikrai yra žinoma, kad jos nors ir
nėra raumuo, bet kuo labiau jos apkraunamos veikla, tuo pajėgesnės
tampa ir prireikus tuo geriau dirba. Be to, jose yra daugiau kaip 10
trilijonų neuronų, laukiančių, kada bus pašaukti veikti. Kitaip nei
210
ATMINTIS IR SMEGENYS
raumenų, smegenų gebėjimai neriboti, jas būtina nuolat stimuliuo-

ii ir apkrauti, kad laikui bėgant proto galia nesusilpnėtų. Nemėgstu
posakio „Naudokis arba prarasi“ —bet šiuo atveju jis tikrai tinka!
Prisimenu, kaip būdamas vaikas („Įžangoje“ tai minėjau) sten
giausi nuolat plėsti pažinimo ribas, todėl išlavinau ir sustiprinau tam
i ikras savo smegenų sritis (tuomet nei aš, nei psichologai, kurie mane
tyrė, nesuprato kodėl). Gebėjimas dauginti mintyse iš 16, šiek tiek
padirbėjus, išaugo iki to, kad galėjau dauginti iš 56, o paskui mano
Jaugybos lentelė išaugo iki 300 ir daugiau.
Tų pačių smegenų sričių lavinimas reiškė, kad mintinis skaičiavi
mas, pavyzdžiui, sudėtis, man tapo lengvai įkandamu riešutu (padėjo
įvesti tvarkų pirkinių krepšelyje prie kasos parduotuvėje!). Maža to,
utrodė, kad pratybos sustiprino ne tik protinius gebėjimus ir funkci
jas, susijusius su skaičiais, bet ir kitas. Neuronų sąsajos akivaizdžiai
stimuliavo kitas smegenų sritis, pavyzdžiui, susijusias su kalba, mu
zika, vardais ir veidais.
Visa tai iš to, ką aš vadinu „per intensyviu smegenų naudojimu“
ankstyvojoje vaikystėje, kai smegenys vis dar auga. Ryšiai - asociaci
jos tarp įvairių psichikos elementų leido smegenims įsiminti vis dau
giau informacijos. Pastebėjau, kad jei tik atpalaiduodavau smegenis
nuo sunkesnio darbo, netrukus protiniai gebėjimai grįždavo į buvusį
lygį. Panašiai kaip ir raumuo: jei kurį laikų nenaudojamas —susilpnė
ja. Tačiau man malonu pasakyti, kad išlavintus gebėjimus išlaikiau ir
suaugęs.
Kai dirbu su žmonėmis per atminties lavinimo pratybas, prašau jų
atgaminti savo mintyse tas pačias asociacijas, kad susikurtų neuronų
takai, padėsiantys susigrąžinti atmintį; juos formuoja dendritai, pa
siekiantys sinapses ir sukuriantys sąsają su atmintimi.
Žinome, kad kuo dažniau užsiimame kokia nors veikla, tuo gi
lesnis neuronų takas susiformuoja smegenyse. Įsivaizduokite, kad
esate keliautojas, drauge su kitais nuolat vaikštantis miško taku,
211
3 DALIS. „BŪTASIS", „ESAMASIS" IR „BUSIMASIS" PROTAS
tuomet pastebėsite, kad juo eiti vis lengviau, nes takas vis gi Ii.iii |m
namas. Taigi, kai stengiamės susigrąžinti atmintį, svarbu, I i,M
neseniai buvusios pasikartojančios veiklos. Tuomet neuronų i ii
jau išmintas.
Panašiai formuojasi ir mūsų įpročiai. Mes įprantame galvon i m.
tikru būdu ir todėl pamėginus keisti mąstymą turi susiforminu i i
naujas neuronų takas. Atmintyje turime įspaustą tam tikrą |pi
jau pastiprintą daugybę kartų. O jeigu dar įtraukta smegenų ui m.
atsakinga už malonumą, nugalėti įprotį būna dar sunkiau.
Mokslininkai neurobiologai tyrinėja proto ir smegenų ryšį, I•<1
lėjant technologijoms, sudarančioms galimybę tyrinėti smegenų -
klą, atminties funkcijai skiriama vis daugiau dėmesio, nes ji yr......
egzistencijos šerdis. Jau minėjome, kad jau antikos filosofai p a l u .
mąstymo, lemiančio suvokimą, svarbą. Graikų filosofas Pl.iinn
(428—348 m. pr. Kr.) buvo vienas iš pirmųjų, paaiškinusių ii nų ų
dalykų, susijusių su žmogaus protu. Jis teigė, kad protas yra gi \ •*•*(*
būtis, ir vartojo graikų kalbos žodį„psyche“ (reiškia„siela“) ši ai n.
matomai būčiai apibūdinti.
Jis ir jo kolegos filosofai pirmieji suformulavo atminties lavinimu
principus, taikomus ligi šiol. Platonas teisingai yra pasakęs:
„Visos žinios yra ne kas kita, kaip įsiminimas."
Kodavimas - laikymas - atgaminimas

Visi procesai, susiję su atmintimi, vyksta smegenyse, todėl pirtiiliin
šia jas ir panagrinėsime, pasistengsime išsiaiškinti, kaip išs.iug.....
prisiminimai. Žinios apie skirtingas smegenų dalis ir jų funlui|i»
padės mums geriau suprasti mūsų pačių mintis ir elgesį. Panagr Iin
212
•imr, kaip nervinė ląstelė išsaugo informaciją, o paskui reikiamu

.... įimtu ją „iššauna“, ir mes jau mėgaujamės prisiminimais, nau-
l'ij.imės atgamintais faktais. Visa tai ne kas kita, kaip tikrų tikriau-
ii*, stebuklas.
Kognityviosios psichologijos atstovai, norėdami dar daugiau
mmoti apie protinę veiklą, iškėlė hipotezę, kad smegenyse, kaip
u kompiuteryje, informacija verčiama į kalbą, kurijoms atpažįsta-
m,i, kompiuteris išverčia programą į sau suprantamą kalbą; žmo
ni , priima sensorinius signalus (plačiau apie sensorinę atmintį dar
Ims rašoma) ir juos apdoroja savo protu. Taigi mes iš tikrųjų infor-
i u iją koduojame, laikome, atgaminame ir ja, išsaugota atmintyje,
naudojamės.
Šie trys elementai - kodavimas, laikymas ir atgaminimas - ir yra
iuogaus atminties pagrindas. Vieno ar kelių šių elementų pažeidi-
Hi.i,s sutrikdo atminties funkcionavimą. Paprastai kalbant: „Aš ne-
, ilm prisiminti jos vardo“ arba„Koks gi tas slaptažodis?", ar „Kada
i" ■ gimtadienis?“ reiškia„Mano siaubingai prasta atmintis!“
Įvairi jutimais gaunama informacija laikoma skirtingose smegenų
n (ose. Atsižvelgdami į šią aplinkybę, panagrinėsime tris pagrindi
ni •. sritis, kurias smegenų veiklos tyrinėtojai išskyrė ir įvardijo kaip
• ikią, kuriuo atrakinamos atminties saugyklos:
(K) Kodavimas - informacijos priėmimas

(I.) Laikymas - priimtos informacijos laikymas (saugojimas)
(A) Atgaminimas —išsaugotos informacijos atgaminimas prireikus
kitaip tariant, pirmiausia informaciją reikia sudėti į savo sistemą

(koduoti), paskui gebėti ją kažkur laikyti (saugoti) ir galiausiai - ga
li i i reikiamu momentu susirasti reikalingą (atgaminti).
Visi šie trys elementai sąveikauja tarpusavyje, kad mūsų atmintis
Imlų gera. Dabar bent jau aišku, kad sutrikus bent vienam iš šių pro
213
3 DALIS. „BŪTASIS*, „ESAMASIS" IR „BŪSIMASIS" PROTAS
cesų atmintis sutrinka. Nuo to, koks metodas (įsiminimo technik.t)

bus panaudotas informacijai koduoti (K), priklausys, kas ir kaip bus
laikoma (L), ir lems, kas galės būti atgaminta (A).
Panagrinėkime pavyzdį, kurį smegenų veiklos tyrėjai dažnai pa
teikia nagrinėdami atmintį. Turite sąrašų produktų, kuriuos ketina
te nusipirkti, - tai pagalba trumpalaikei atminčiai, ja kasdien nau
dojasi daugybė žmonių. Tarkime, šį sąrašą turite paduoti kažkam,
kas eis apsipirkti vietoj jūsų. Kad išvyka į parduotuvę būtų sklandi,
pirmiausia turite aiškiai surašyti pavadinimus, kad juos suprastą
tas, kuris eis apsipirkti. Jei, pavyzdžiui, tą sąrašą sulis lietus, rašalas
susilies (panašiai, kaip sutrikus informacijos saugojimo procesui),
raides bus sunku atpažinti ir reikės vargti stengiantis perskaityti
žodžius (apsunkinamas atgaminimas). Taigi matote, kad galutinis
rezultatas —prisiminimų saugojimo tikslas —informacijos atga
minimas vyksta daug sunkiau, kai rašysena prasta (kodavimo ir
atgaminimo operacija) ar įrašas neaiškus (laikymo ir atgaminimo
operacija).
Taigi, kai sakote, kad norėtumėte turėti geresnę atmintį, arba gir
dite kitus kartojančius tą patį, pagalvokite, ko gi norima iš tiesų. O
norima daug geresnio informacijos atgaminimo, kalbant įprastais
terminais.
Kaip jau esu minėjęs, gedimas dalyse (K) ar (L) reiškia, kad infor
macija išnyks, nebebus ką atgaminti. Kokios pagrindinės atminties
nepakankamumo priežastys? Jos glūdi informacijos priėmimo (ko
davimo) etape. Mes nekreipiame dėmesio į dalykus. Jei mes nesusi
kaupę klausomės arba žiūrime į ką nors, tuomet informacija pro mus
tiesiog praslysta. Gana dažnai taip nutinka dėl to, kad stengiamės su
sidoroti su daugiau nei viena užduotimi tuo pat metu. Nors daugybė
žmonių didžiuojasi gebėjimu vienu metu atlikti šimtą darbų (aiškiai
perlenkia!), paprastas faktas yra toks.
Visi moksliniai tyrimai įrodė, kad:
214
♦ net stengiantis atlikti tik dvi užduotis tuo pat metu, blogiau
sutelkiamas dėmesys j abi užduotis, todėl nukenčia informa
cijos atgaminimas.
Žinoma, dabar mes visi skatinami arba verčiami, netgi kai tai nėra
būtina, tapti šimtadarbiais. Bet reikia suprasti, kad bent jau atmin
čiai tai tikrai atsilieps, nes tik į trumpalaikę (darbinę) atmintį pate
kusi informacija, nesuteikus į ją dėmesio, niekada taip ir nepaklius
į ilgalaikę atmintį. O dėmesio sutelkti neleis per didelis užduočių
kiekis.
įsidėmėkite: daugdarbystė - atminties priešas.
Gyvename mobiliųjų telefonų, „BlackBerry’ų“ „iPod’ų“ ir kitokių

komunikacijos priemonių, atakuojančių mus ir reikalaujančių sau
dėmesio, amžiuje. Juk matome daugybę žmonių, kurie tuo pat metu
stengiasi atlikti dvi ar daugiau užduočių: ar žvilgsniais ir pirštais pri
lipę prie mobiliųjų telefonų skaito elektroninius laiškus, ar bando į
juos atsakyti.
Viena pažįstama neseniai pasakė: „Anksčiau, kai nueidavau su
kuo nors —klientu ar verslo partneriu —papietauti ir susėsdavome
prie stalo, pirmas klausimas būdavo - baltojo ar raudonojo. Dabar
turiu sėdėti ir laukti šimtų metų, kol jie įbedę nosis knebinėja savo
„BlackBerry’us“. Pradėjus valgyti —nė kiek ne geriau. Aš kalbu su
jais, o jų žvilgsniai nukreipti žemyn. Jokio dėmesio. Dažnai pasi
juntu taip, kaip princesė Diana sakydavo: šioje santuokoje buvome
trise...“
Išvada: jei sutrinka kodavimas, nes smegenys turi išskaidyti dėme
sy kelioms užduotims, tuomet nėra kų išsaugoti; jokia informacija
nenukeliauja į smegenų kaktinę skiltį. Įsivaizduokite, kad apsilan
kote viename iš tų visoje šalyje pridygusių sandėlių. Privažiuojate
215
Daugdarbystė
atminties priešas.
automobiliu su priekaba, bet joje nieko nėra, pasiimate raktus nuo

savo sandėlio, bet nieko į jį nepadedate. Kai kitą mėnesį atvažiuo
jate atsiimti savo (įsivaizduojamų) baldų ar kitų daiktų, kurie buvo
čia „saugomi“ —nieko nepešate. Nes sandėlis tiesiog tuščias.
Panašiai ir su atmintimi. Jeigu ko nors nepastebėjote, nes neat
kreipėte dėmesio, tai to dalyko smegenys neapdoroja —nėra nervinės
veiklos. Taigi nėra ko išsaugoti. Nėra ir ko atgaminti. Sandėlis tuščias.
Tik tuomet, kai sąmoningai ką nors stebėsite ar ką nors girdėsite, ga
lės įsitraukti ir sąmonė. Kai informacija pasiekia smegenis, ieškoma
sąsajų su jau turima, kad prireikus būtų lengviau ją rasti ir atgamin
ti. Bet visų pirma prieš tai reikia šiek tiek padirbėti, reikia atkreipti
dėmesį. Jei dėmesio nekreipsite, tai tik trumpalaikėje (darbinėje) at
mintyje buvusi informacija nenukeliaus į ilgalaikę atmintį.
Samuelis Johnsonas yra puikiai pasakęs:
„Tikrasis atminties menas yra dėmesio menas."
Smegenų fiziologija
Pažvelkime atidžiau į smegenis ir jų fiziologiją. Šioks toks nusima

nymas apie procesus, nuo kurių priklauso įsiminimas, padės geriau
suprasti, kaip pažeidžiama atmintis ir kokiais būdais galima gerinti
jos galias.
Mūsų smegenys —informaciją apdorojantis procesorius. Sme
genų fiziologija tiesiogiai domisi atmintį tyrinėjantys mokslinin
kai. Neurobiologai daug pasiekė tirdami šią 1-1,5 kg masę. Tad
kartu su kognityviosios psichologijos krypties tyrėjais dabar ir mes
galime įžvelgti šių dviejų krypčių tarpusavio sąveiką, o kartais ir
išgirsti sakant - smegenų pažintinių funkcijų neurobiologijos tyri
217
3 DALIS. „BŪTASIS",,ESAMASIS' IR „BŪSIMASIS" PROTAS
mai, (Šios srities mokslininkų užduotis - apibrėžti proto ir smegenų

ryšius.)
Pasinaudodami technologijomis, įvairiais pjūviais parodančiomis
smegenų vaizdų, dabar galime matyti, kaip vyksta pažintinės infor
macijos apdorojimo procesas, ir susieti tai su smegenų funkcijomis ir
sandara. Šių tyrimų metu daug sužinota apie tai, kas vyksta smege
nyse, kai atliekame įvairių veiklų, na, kad ir įsimename informacijų.
XX a. paskutinis dešimtmetis buvo pavadintas smegenų dešimt
mečiu dėl padarytų itin reikšmingų atradimų tyrinėjant smegenų
anatomijų, jų stebuklingas galias ir ribotumų. Mano pastabos remiasi
pačiais naujausiais neurobiologijos mokslo, kuriame didelį pervers
mų sukėlė naujausi smegenų skeneriai, tyrimų rezultatais. Mokslo
pažanga suteikė galimybę stebėti, kaip veikia smegenys.
Taigi šie tyrimai įrodė, kad smegenys gana „lanksčios" ir nuolat
kinta, tai priklauso nuo mūsų patirties.
Tikriausiai jau šiek tiek žinote apie smegenų struktūrų, tuomet
jums ne naujiena, kad kalbame apie tai, kas:
♦ sveria nuo 1 iki 1,5 kilogramo (esate parduotuvėje pirkęs 1 kg

cukraus pakelį - juk sunkokas?);
+ yra sudarytas iš dviejų dalių (kairiojo ir dešiniojo pusrutu-
lių).
Tai svarbūs skiriamieji požymiai. Smegenys —informacijos apdo

rojimo centras, todėl būtų labai naudinga nustatyti, kurioje būtent jų
dalyje apdorojama tam tikros rūšies informacija. Dabar mokslinin
kai jau gali tiksliai tai pasakyti.
Galimybę atskleisti daugybę smegenų veiklos paslapčių suteikė
tokie prietaisai kaip encefalografai, pozitronų emisijos topografai
(PET skeneriai) ir magnetinio rezonanso tomografai, jie pateikia
daugybę duomenų apie smegenyse arba tam tikrose jų dalyse vyks
tančius procesus.
218
Iš esmės smegenys yra nervinių lusteliu, arba neuronų, sankaupa

(kalbėjome apie tai 1 skyriuje). Kaip centrinės nervų sistemos da
lis, neuronai sąveikauja su kitomis ląstelėmis individualiai arba tam
tikrame tinkle, kurį sudaro milijonai ir milijardai kitų ląstelių. Pa
garbią baimę keliantys skaičiai, bet ką jūs pasakysite žiūrėdami į or
ganą, turintį milijardus neuronų ir trilijonus sinapsių (daugiau apie
tai netrukus).
Smegenys dažnai lyginamos su kompiuteriu, bet žavėdamiesi jų
galia privalome prisiminti, kad jos —biologinis organas, kuris auga
ir vystosi. Kiekvieną akimirką, kai nemiegame —ir netgi miegame —
mes kažką patiriame, o tai kuria neuronų takus, kurie yra svarbiausi
mums įsimenant tai, ką turėsime kada nors atgaminti. Kad galėtų
vykdyti savo sudėtingas užduotis, visi neuronai turi abipusį ryšį vie
nas su kitu, kurį užtikrina du procesai dvyniai:
1. Elektrinis: per nervinius impulsus.

2. Cheminis: naudojant neurotransmiterius.
Neuronas panašus į mažą augalą, turintį šaknis iš abiejų galų. Iš

neurono kūno driekiasi šimtai ataugų, vadinamų dendritais; jų už
duotis priimti signalus iš gretimų ląstelių. Be to, neuronas turi ilgą
kotelį, vadinamą aksonu; tai savarankiška kiekvieno neurono dalis, ji
perduoda signalus kitiems neuronams.
Neuronai sąveikauja sinapsėse; sinapsė —tai tarpusavyje sąveikau
jančių ląstelių jungtis.
Nervinis impulsas keliauja aksonu į šią jungtį, paskui pereina si
napsinį plyšį pasinaudodamas smegenų cheminėmis medžiagomis,
vadinamaisiais transmiteriais. Du neuronai, tiesą sakant, niekada ne
susitinka, nes impulsas plyšį pereina padedamas neurotransmiterių.
Gali kilti klausimas - o kurgi tos smegenų cheminės medžiagos
(neurotransmiteriai) laikomos? Laikomos po ranka - jų esama ner
vų galiukų mažyčiuose maišeliuose, vadinamosiose vezikulėse. Im
219
3 DALIS. .BŪTASIS', „ESAMASIS" IR „BUSIMASIS" PROTAS
pulsui pasiekus nervo galiuką, maišelio turinys užpildo ertmę ir susi

jungia su receptoriaus vieta, esančia šalia nervinės ląstelės.
Ląstelės, kurios drauge užsidega, kartu ir liepsnoja

Pastarųjų dviejų dešimtmečių mokslo atradimai atskleidė pribloš
kiančių faktų - pasirodo, sinapsės yra nuolatinės kaitos būsenos,
jos prisitaiko ir keičiasi, todėl sugalvotas netgi naujas terminas šiam
reiškiniui pavadinti —„neuroplastiškumas“. Smegenys lanksčios, ir
sinapsės kinta kaskart užkodavus informaciją. Taigi mes tarsi nuo
lat pertvarkome tarpneuroninius ryšius savo smegenyse. Tarp įvairią
neuronų atsiranda naujų ryšių. Jei mes, pavyzdžiui, norime susieti
kokį nors vaizdą su tuo, ką norime įsiminti, neuronai reaguoja ir
užtikrina tokį ryšį. Gal esate girdėję posakį „ląstelės, kurios drauge
užsidega, kartu ir liepsnoja“.
Neuronų ryšiai, reikalingi atminties funkcijoms, tampa juo sti
presni, juo dažniau jie naudojami. Tai galioja tiek dainos žodžiams
įsiminti, tiek šlifuojant smūgio techniką žaidžiant tenisą. Nenaudo
jamos neuronų jungtys silpnėja, naudojamos stiprėja. Ar esate girdėję
apie smegenis sakant „Naudok arba prarasi“?
Smegenų tyrėjus dar labiau pribloškė atradimas, kad tiesiog vien
galvojimas apie kokią nors veiklą ar atliekant kokius nors veiksmus
mintyse jau keičia smegenų struktūrą. Taigi mokymasis skambinti
gitara tiesiog savo mintyse keičia smegenis! Po tokių pratybų, kai
reikia praktiškai atlikti užduotį, tikrai geriau sekasi, nes tam tikrą
smegenų sričių neuronų jungtys jau užmegztos —takelis pramintas.
Tai rodo, kaip svarbu dalį darbo atlikti mintyse (žr. 8 skyrių).
Neurotransmiteriai
Tad kas tie neurotransmiteriai ir kam jų reikia? Žinomos dvi jų rū
šys (šiek tiek apie jas kalbėjome 1 skyriuje).
220
♦ Amino rūgščių neurotransmiteriai sinapsėse vaidina pagrin

dinį vaidmenį, taip pat nurodo neuronams siųsti nervinius
impulsus. Kai kurie šios rūšies neurotransmiteriai smegenyse
veikia kaip endorfinai (natūralūs skausmo malšintojai). Kar
tais jų aptinkama hormonų pavidalu kitose žmogaus kūno
dalyse,
♦ Monoamino neurotransmiteriai susidaro iš vienos aminorūgš-
ties ir labiau paplitę nei pavienės aminorūgštys. Jie išskiria do-
paminų, epinefrinų (arba adrenalinų), norepinefrinų ir serotoni
nų. Apie šias medžiagas, ko gero, esate girdėjęs daugiausia.
- Dopaminas dalyvaujajudėjimo, dėmesio koncentracijos ir mo
kymosi procesuose (jo trūkumas sukelia Parkinsono ligų).
Tai vienas svarbiausių neurotransmiterių, susijusių su malo
numo pajautimu, - jis aktyvina smegenų malonumo centrų.
Priklausomybės susijusios būtent su šia smegenų sritimi.
Dopamino perteklius nustatomas šizofrenijos atveju. Si me
džiaga taip pat dalyvauja gaminant epinefrinų (adrenalinų) ir
norepinefrinų - nuo šių medžiagų priklauso žmogaus bud
rumas ir gebėjimas reaguoti į kilusių grėsmę ar pavojų.
- Serotoninas dažnai siejamas su miegu ir pabudimu, jautru
mu skausmui, nuotaikos ir apetito reguliavimu. Iš esmės
būtent nuo šios medžiagos priklauso emocijos. Žemas se
rotonino lygis sukelia nerimų ir depresijų.
Paprastai tariant, yra trys pagrindinės smegenų sritys. Užpakali

nės smegenys išsidėsčiusios virš stuburo smegenų kamieno pagrindo.
Si sritis (kartais dar vadinama „roplių smegenimis“, nes jų struktūra
tokia, kokios pakanka ropliui išgyventi) yra sankaupa lusteliu stubu
ro smegenų pagrindo viršuje, o prie jų yra smegenėlės. Jų pagrindinė
funkcija yra reguliuoti gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas -
kvėpavimų ir širdies plakimų.
221
3 DALIS. „BŪTASIS", „ESAMASIS" IR „BŪSIMASIS" PROTAS
Virš užpakalinių smegenų yra vidurinės smegenys, atsakingos

už sensorinius refleksus. Ir trečioji sritis, tikriausiai geriausiai pa
žįstama smegenų dalis, sudaranti didžiausių žmogaus smegenų
dalį - priekinės smegenys (senosios žinduolių smegenys). Smegenis
gaubia smegenų žievė. Tai išorinis susiraukšlėjęs smegenų dangalas.
Visi tai žinome. Be šios smegenų dalies neįmanoma aukštoji pažin
tinė veikla, tokia kaip komunikavimas ir įsiminimas. Iškart po ja yra
pagrindinė sudėtinga struktūra, nuo kurios priklauso tai, kad mes
gebame išgyventi emocijas ir turime atmintį; tai smegenų limbinės
sistemos dalis.
Panagrinėkime galvos smegenų žievę, dengiančių abu smegenų
pusrutulius. Juos skiria gilus griovelis, o jungia nervų pluošto jungtis,
vadinama didžiąja smegenų jungtimi (corpus callosum). Kiekvienas
pusrutulis skirstomas į keturias pagrindines skiltis (žr. 7.1 pav.), iš
kurių kiekviena atlieka skirtingas funkcijas.
Momeninė skiltis
Kaktinė skiltis
Pakaušinė skiltis
Smilkininė skiltis
Smegenėlės
7.1 pav. Keturios pagrindinės galvos smegenų skiltys
Kaktinė skiltis tęsiasi nuo žmogaus kaktos iki maždaug viršugal

vio vidurio. Užpakalinėje šios smegenų skilties dalyje plyti smegenų
žievės sritis, atsakinga už judėjimų (valingus judesius), ir smegenų
222
žievės dalis, reguliuojanti aukštesniąją motoriką. Šioje smegenų da

lyje yra ir vadinamoji Broca sritis, atsakinga už kalbėjimo funkciją.
Iš karto už kaktinės smegenų skilties (ties viršugalviu) yra mome-
ninė skiltis, kurios žievė reguliuoja somatines ir sensorines funkcijas.
Būtent čia susiformuoja tokie pojūčiai kaip lytėjimo, temperatūros po
jūtis ir skausmas. Nors momeninė skiltis atsako už pažintinius proce
sus, ji taip pat —šalia kitų funkcijų —reguliuoja dėmesį ir darbinės at
minties procesą. Ši smegenų žievės sritis apdoroja erdvinę informaciją
ir atsako už vaizdinių susiformavimą ir žmonių veidų atpažinimą.
Žemiau momeninės skilties yra pakaušinė skiltis, jos smegenų
žievė atsako už regėjimo funkciją - gebėjimą matyti, atskirti vaizdus.
Regos nervas baigiasi būtent šioje smegenų srityje. Šioje smegenų
žievės srityje apdorotą informaciją suvokiame kaip spalvas, formas
ir objektus.
Ketvirtoji smegenų skiltis - smilkininė - yra už ausų. Šios skil
ties žievė apdoroja girdimąją informaciją. Tai sritis, kurioje anali
zuojama pirminė girdimoji informacija ir kuri atsako už pusiau
svyrą. Šiai skilčiai priklauso ir Wernicke’s sritis, atsakinga už kal
bos suvokimą. Kalba - svarbi smilkininės skilties funkcija. Ši skil
tis taip pat atsako už labai svarbų dalyką - informacijos perkėlimą iš
trumpalaikės atminties į ilgalaikę.
Smegenų žievėje yra ir tokių sričių, kurios neatsako už jokias kon
krečias motorines ar sensorines funkcijas. Mokslininkai jas pavadino
smegenų žievės asociacinėmis sritimis. Jie mano, kad jos atsako už
kitų sričių atliekamų funkcijų sąveiką, tokių kaip kalbos apdoroji
mas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas.
Dėl to, kad ne visos smegenų žievės sritys „įdarbintos“ nuolat
tenka girdėti, kad žmonės panaudoja vos 2 ar 10 proc. (įvairiuose
straipsniuose duomenys skiriasi) smegenų galios. Yra teorija, kad tos
asociacinės sritys, kurios neatlieka jokių specifinių funkcijų, tiesiog
dykinėja ir laukia kokios nors veiklos! Jos yra būtinos, kad jungtų į
223
3 DALIS. „BOTASIS", „ESAMASIS" IR „BUSIMASIS" PROTAS
visumą —kaip simfonijoje - informaciją, apdorotą skirtingose smc

genų srityse.
Du didieji smegenų pusrutuliai —dešinysis ir kairysis - atliek.i
skirtingas funkcijas. Tikriausiai žinote, kad kairioji pusė gauna in
formaciją iš dešiniosios kūno pusės ir yra atsakinga už judėjimą. O
dešinysis smegenų pusrutulis valdo kairiąją kūno pusę ir išjos gan
na informaciją. Čia veikia vadinamasis kontralateralinis principas
kiekvienas iš dviejų didžiųjų galvos smegenų pusrutulių atsako už
priešingos kūno pusės funkcijas.
Greičiausiai ir jums yra tekę skaityti trumpų kairiojo ir dešiniojo
smegenų pusrutulių funkcijų aprašymų (funkcijas nagrinėsime vė
liau aptardami vyrų ir moterų smegenų funkcijų skirtumus). Esa
ma ryškių skirtumų lingvistinių gebėjimų srityje, kairysis pusrutulis
atsako už verbalinius procesus, o dešinysis yra lyg ir „neverbalinis“,
Tebevykdomi tyrimai rodo, kad kairysis smegenų pusrutulis dau
giausia yra atsakingas už kalbos procesą.
Chirurgas Paulis Broca pirmą kartą sutiko pacientą, turintį labai
ryškų kalbos sutrikimą - jis galėjo pasakyti tik vieną žodį. Po mirties
buvo atlikta jo smegenų autopsija ir atskleista, kad kaktinės skilties
kairėje pusėje būta nedidelio pažeidimo. Taigi nuo tol ši smegenų
žievės vieta vadinama Broca sritimi. Netrukus neurologas Carlas
Wernicke atrado dar vieną su kalba susijusią smegenų dalį, taip pat
lokalizuotą kairiajame smegenų pusrutulyje. Si sritis buvo pavadinta
Wernickes sritimi. Salia yra dar viena su kalba susijusi smegenų žie
vės sritis, vadinama kampiniu vingiu. Taigi beveik visuotinai sutaria
ma, kad kalbos reikalai labiau susiję su kairiuoju smegenų pusrutuliu
nei dešiniuoju.
Panašu, kad dešinysis smegenų pusrutulis atsako už erdvinį
suvokimą ir su juo susijusią veiklą. Svarbu tik įsidėmėti, kad abu
galvos smegenų pusrutuliai veikia drauge tarpusavyje glaudžiai są
veikaudami.
224
Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?
Pažvelgę į vyrų ir moterų smegenis, pastebėsite, kad vyrų smegenys

apytikriai 10 pro c. didesnės nei moterų netgi atsižvelgus į kūnų dy
džio skirtumus. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad dėl to moterų pro
tiniai gebėjimai bent kiek menkesni. Smegenų lusteliu skaičius yra
tas pats, tik moterų smegenyse jos tankiau išsidėsčiusios.
Seniau ši tema buvo ypač subtili: aplinkui sklandė frazė „lyčių
stereotipai“, o moksliniai tyrimai dėl temos jautrumo tiesiog nebuvo
vykdomi. Dabar po didžiulių šuolių smegenų tyrimų srityje matome
kaip ir suprantame kodėl vyrų ir moterų smegenys informacijų apdo
roja skirtingai. Tas pats kompiuteris —skirtingos programos.
Įdomų tyrimų atliko dr. L. Brizendine iš Kalifornijos universiteto
San Fransisko medicinos mokyklos. Mokslininkė tyrė vaistų ir hor
monų poveikį moterų smegenims, taigi, ir nuotaikai, ir atskleidė, kad
jų poveikis kasdien daro įtakų moterų gyvenimui. Jos tyrimų rezulta
tai parodė, kad jie veikia moterų gyvenimo vertybes, mųstysenų, elge
sį beveik nuo pat pirmosios dienos visais jų gyvenimo tarpsniais.
Mokslininkės tyrimai atskleidė, kad kiekvienoje gyvenimo pako
poje - vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje, motinystės ir menopauzės
laikotarpiu - hormonai veikia kitaip. Kokia tad išvada dėl vyrų ir
moterų proto skirtumui1Dėl svyravimų, prasidedančių pirmaisiais
gyvenimo mėnesiais ir tebesitęsiančių iki laikotarpio po menopau
zės, neurologiniu požiūriu moterų gyvenimas nėra toks pastovus kaip
vyrų.
♦ „Jis tarsi kalnas tūkstantmečiais nepastebimai gludinamas le

dynų, orų...“
♦ „Jos panašios į orus —nuolat keičiasi ir sunkiai prognozuoja
mos.“
225
Moterų šeštasis pojūtis, arba intuicija
Mokslas apie smegenų funkcijas atskleidė įdomių faktų apie vyrų ir

moterų smegenis. Du smegenų pusrutuliai —kairysis ir dešinysis -
nuolat sąveikauja, nesvarbu, kokią veiklą atliekame. Sis teiginys tinka
ir vyrams, ir moterims. Tačiau tyrimai parodė, kad didžioji smege
nų jungtis (corpus callosum, minėta anksčiau, žr. 7.2 pav.) - storas
skaidulų pluoštas, jungiantis abu smegenų pusrutulius, moterų yra
tankesnis nei vyrų. Prisimenate, šios skaidulos užtikrina tarpusavio
ryšį tarp neuronų, priimančių ir siunčiančių nervinius impulsus iš
skirtingų smegenų pusių. Taigi moterų smegenims būdingas geres
nis ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulių.
Ilgainiui atsiskleidė įdomių tyrimų rezultatų ir apie kalbos varto

jimo skirtybes. Jau žinome, kad moterys daugiau, palyginti su vyrais,
turi neuronų kairiajame smegenų pusrutulyje. O ši smegenų pusė
atsako už kalbos ir atminties gebėjimus.
Moterys testus, paremtus verbaliniu mokymusi, atlieka geriau nei
vyrai. Be to, moterims būdinga aukštesnė dopamino koncentracija
šioje smegenų dalyje. Nustatyta, kad moterų, kai jos klausosi ir kalba,
226
smegenys dirba intensyviau nei vyrų. 2000 m. J. Lurito ir M. Phillips

iš JAV Indianos universiteto medicinos mokyklos atliko įdomų ty
rimą, Vyrų ir moterų grupei buvo perskaityta Johno Grishamo ro
mano ištrauka. Suvokiant sakinius (ne atskirus žodžius) vyrų sme
genų buvo naudojama tik tam tikra smegenų žievės sritis kairiajame
pusrutulyje, o moterų smegenyse buvo aktyvinama ta pati smegenų
sritis kaip ir vyrų, bet iš abiejų smegenų pusių (virš ausų).
Tai rodo, kad moterų kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai
linkę veikti vienodai, sąveikauti. Kaip šis smegenų veiklos ypatumas
reiškiasi kasdieniame gyvenime? Kairysis pusrutulis atsako už deta
les ir kalbą, šitai ką tik aptarėme. Dešinysis —susijęs su vizualine ir
erdvine informacija; kairysis linkęs nagrinėti detales, dešinysis pir
mumą teikia „dideliam vaizdui“.
Dešinysis galvos smegenų pusrutulis labiau sąveikauja su tomis
smegenų sritimis, kurios išsidėsčiusios po žieve, todėl labiau „rūpi
nasi“ emocijomis nei „logiškas“ ir tiesmukas kairysis. Taigi dešinysis
galvos smegenų pusrutulis labiau lemia emocijas, o kadangi mote
rų dešinioji ir kairioji smegenų pusės turi geresnį tarpusavio ryšį nei
vyrų, laikoma, kad moterų intuicija stipresnė. Nustatyta, kad emoci
jomis nuspalvintus prisiminimus smegenys koduoja stipriau. Todėl
gali būti, kad kai kurios moterys, be to, kad turi geresnę intuiciją,
pasižymi ir geresne atmintimi dėl informacijos saugojimo ypatumų.
Dažnai sakoma:
Vyrai pamiršta, bet niekada neatleidžia.

Moterys atleidžia, bet niekada nepamiršta.
Jeigu manėte, kad kalbos apie moterų intuiciją (arba šeštąjį po
jūtį) - tik mitas, galbūt laikas nuomonę pakeisti. Jau įrodyta, kad
moterų smegenyse neuronų tankumas daug didesnis smilkininė-
je skiltyje, atsakingoje už kalbą. Remiantis šiuo privalumu, drauge
227
ir geresniu dešiniojo ir kairiojo pusrutulių tarpusavio ryšiu galima

paaiškinti, kodėl dauguma moterų, palyginti su vyrais, pasižymi ge
resniu gebėjimu įsijausti į kito žmogaus būsenų ir dažniausiai kalba
vaizdingiau, parinkdamos emocinį atspalvį turinčius žodžius.
įsiminimas ir limbinė sistema
Iškart po smegenų žieve glūdi sudėtinga smegenų darinių sistema,

vadinama limbine sistema.
Si sistema vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį mokantis ir įsime
nant informacijų, taip pat generuojant emocijas. Jų sudaro šios pen
kios pagrindinės dalys:
♦ hipokampas - atlieka lemiamų vaidmenį atmintyje KO

DUOJANT naujų informacijų,
♦ migdolinis kūnas - atlieka svarbiausių vaidmenį reguliuojant
emocijas ir formuojantis emocionaliems prisiminimams,
♦ tarpinių smegenų gumburas - yra tarsi pirmas punktas, į
kurį suplaukia sensorinė informacija, o paskui ji perduodama
atitinkamoms smegenų sritims (regimoji - smegenų žievei ir
pan.), taip pat, atrodo, yra susijęs su dėmesio koncentracija,
♦ hipotalamas (pogumburis) - glūdi iškart už tarpinių smege
nų gumburo; reguliuoja kūno hormonus (endokrininę siste
mų) ir vaidina svarbų vaidmenį formuojantis emocijoms,
♦ pagrindinis nervinis mazgas - daugiausia atsako už judėji
mų ir yra svarbus motorinei atminčiai (pvz., įsimenant, kaip
važiuoti dviračiu).
Nebus per daug, jei dar kartų pabrėšime: nors ir esama specifinių
smegenų sričių ir struktūrų, atsakingų už tam tikras funkcijas, pa
vyzdžiui, atmintį, visos sritys ir struktūros taip glaudžiai tarpusavyje
susijusios, kad veikia kaip simfoninis orkestras, todėl ir kalbama apie
228
koordinuotą daugelio sričių veiklų. Atminties funkcijas reguliuoja

įvairios smegenų sritys.
Panagrinėkime migdolinio kūno funkcijas, apie jį esame kalbėję
ankstesniuose skyriuose, kai analizavome „kankinamų“ protų. Taigi
ši smegenų dalis leidžia mums įsiminti emociškai įkrautus pozity
vius arba negatyvius įvykius. Ji atsako už tai, kad atmintyje būtų iš
saugoti ir su išgųsčiu susiję prisiminimai. O kaip nelengva juos iš ten
iškrapštyti!
Atsimenate pojūtį, kai voras ropojo oda? Ar pašokate iš vietos,
vos tik įtarę, kad voras ropoja? Migdolinis kūnas įspėja apie galimų
pavojų. Problema ta, kad kai patiriame stresų ar nerimų, jis veikia
pernelyg intensyviai. Tuomet į kraujų išsiskyręs kortizolis kenkia šir
džiai - taip pat jis žalingas ir smegenims, o ypač hipokampui (pla
čiau apie tai dar bus).
Gal prisimenate: hipokampo funkcijos yra svarbiausios mokantis
ir koduojant naujų informacijų. Kortizolis tiesiogine prasme suar
do kai kurias hipokampo lųsteles ir neleidžia susiformuoti naujiems
neuronams. Rezultatas —ribojamos mokymosi ir atminties galios,
šie procesai patiria neigiamų kortizolio antpuolio poveikį. Ir tai dar
ne viskas. Kortizolis kiša kojų, kai reikia apimtam streso atgaminti
reikiamų informacijų. Ar pastebėjote, kad nemaloniomis aplinkybė
mis lyg ir imate prasčiau protauti? Ištiktas streso pamiršote tai, kų
mokėjote atmintinai, argi ne? Kaltas ne jūs —kaltas kortizolis. Ir,
žinoma, kuo didesnį stresų tam tikroje situacijoje patiriate ar kuo
labiau imate nerimauti, tuo didesnis kiekis šios medžiagos išsiskiria
į kraujų ir tuo sunkiau blaiviai mųstyti. Turbūt dabar suprantate, ko
dėl kartais giliai kvėpuoti, skaičiuoti iki dešimties (ar daugiau!) arba
atsipalaiduoti kokiu nors kitu būdu tikrai apsimoka.
Įrodyta, kad hipokampas vaidina svarbiausių vaidmenį įsimenant
informacijų (koduojant) ir jų atgaminant. Be to, hipokampas yra vie
nintelė smegenų dalis, galinti kurti naujas nervines lųsteles. Dėl šios
229
priežasties smegenų tyrėjai siūlo daryti ir fizinę, ir proto mankštų,

nes paaiškėjo, kad įvairios smegenų žievės dalys, turinčios ryšį su hi
pokampu, tuomet tarpusavyje sąveikauja. Kadangi dažnai pasikar
tojant neuronų sąveikai nervinius takus dengiantis mielino sluoks
nis storėja, galima greičiau ir tiksliau atgaminti norimą informaciją.
Kartojimas —žinojimo motina.
Psichologai ieško atsakymų į tuos pačius su proto apibūdinimu su
sijusius klausimus. Tie klausimai rūpėjo ir didiesiemsfilosofams, gyve
nusiems iki jų. Šiais laikais yra priemonių, leidžiančių tyrinėti pasaulio
reiškinius praktiškai, o ne kliautis abstrakčiomis teorijomis. Kai kas
teigia, kad perpratę smegenų veiklos paslaptis suprasime ir tai, kas yra
protas. Bet taip pat esama manančių, kad jie turėtų būti tyrinėjami
atskirai.
Šitaip teigiantys pateikia šiuos argumentus:
♦ smegenys yra fizinis darinys;

+ protas yra abstraktus konceptas (jis, ko gero, atitinka „sielą“).
Geriausias būdas apibūdinti smegenis ir protą - palyginti jas su

kompiuteriu:
Smegenys - tai techninė kompiuterio dalis,„geležis".

Protas - tai programinė įranga.
Kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją
Norint įvertinti tą proto galią, kurią kiekvienas turime, ne pro šalį

žvilgtelėti į kompiuterių raidą, pasiūliusią visuomenei mašiną, ge
bančią tam tikrais būdais „galvoti" už mus.
Mašiną, kurią galima užprogramuoti taip, kad ji gebėtų atlikti ope
racijas, kurias, kaip ligi tol buvo manoma, pajėgus atlikti tik žmogaus
230
protas. Netrukus žmogaus protinės arba pažintinės veiklos, vykstan

čios jo atmintyje, ypatumai metaforiškai prilyginti kompiuterio vei
kimo būdui.
Kitaip tariant, kaip mes, žmonės, —pagal analogija su kompiute
riu - iš pradžių apdorojame duomenis, paskui juos saugome, atga
miname ir jais naudojamės. Mes turime trumpalaikę atmintį —visai
kaip kompiuterio operatyvioji atmintis RAM. Ji padeda trumpai
išlaikyti informaciją, kurios nereikia išsaugoti ilgiau. Be to, turime
ilgalaikę atmintį, kuri saugoma standžiajame diske.
Prieš keletu dešimtmečių mokslininkams pasirodė esu paranku
pasiūlyti smegenų veiklos sampratų, paremtų kompiuterio ir kom
piuterinių programų analogija. Žinome, kad smegenims tinkamai
funkcionuoti būtina energija, kad joms taip pat reikia „programų“
informacijai apdoroti ir kad smegenys yra„išjungiamos“ kaip mašina,
ir tada programa nebegali veikti. Tačiau yra viena sritis, kurios tyri
mai per maždaug dvidešimt pastarųjų metų atskleidė naujų faktų.
Anksčiau manyta, kad smegenyse vykstantys mųstymo procesai —tai
grynai elektriniais impulsais pagrįsta veikla, todėl žmonės yra „pri
rišti“ prie savo įgimtų „kompiuterių“ („geležies“) - remtasi analogija
su kompiuteriais. Tačiau dabar jau žinome, kad smegenyse vyksta
daugybė cheminių procesų, todėl požiūris į žmogaus smegenų veiklų
pasikeitė.
Nesunku rasti analogijų tarp būdų, kaip žmogaus smegenys
saugo ir atgamina informacijų ir kaip tai atlieka kompiuteris. In
formacija išsaugoma atmintyje dėl smegenyse vykstančios elektro
cheminės veiklos, keičiančios smegenų fizinę struktūrų, o pačiai
informacijai atgaminti naudojamasi tokiomis pačiomis elektroche
minėmis reakcijomis. Kaip jau sakėme, pats neuronų tinklas ir yra
mūsų atmintis.
Apžvelgėme tarpinių smegenų gumburo ir hipokampo reikšmę
atminties kaupimo procesui. Kai mums reikia informacijos trum
231
pam (trumpalaikės atminties), įvyksta sąveika tarp skirtingų „vienas su

kitu kalbančių“ neuronų ir po jų „pokalbio“ lieka žymė - įsivaizduoki
te pėdas, įspaustas sniege. Ar supratote, ką noriu pasakyti?
Kuo labiau apkrauname atmintį, tuo lengviau neuronams „užsi
liepsnoti“ ir vėliau informaciją atgaminti. Praturtinę protą reikia
momis asociacijomis, lengviau atgaminsime informaciją, saugomą
ilgalaikėje atmintyje.
Kad ir kokie įspūdingi būtų kompiuteriai, privalu visuomet prisi
minti, kokia yra žmogaus smegenų galia. Esama kelių dalykų žmo
gaus naudai, todėl kol kas kompiuteriai pasaulio neužvaldys.
♦ Galima netekti kai kurių duomenų (ar net visų) dėl disko ar
kitos kompiuterio dalies gedimo.
Žmogaus smegenų didybę liudija tai, kad informacija saugoma

skirtingose smegenų dalyse ir „išsikviečiama“ asociacijomis. Taigi
praradę vieną kelią (dėl smegenų pažeidimo), galime atkurti infor
maciją nutiesę kitą kelią (nervinį taką) į trokštamą informaciją.
♦ Kompiuteris gali tik priimti specifinę informaciją ir saugoti

nepakitusią (turbūt girdėjote posakį „Šiukšlės ateina - šiukš
lės išeina“ (Garbage In Garbage Out - angį. GIGO)).
Žmogus priima informaciją ir ją susieja su ankstesne, pasinaudo

damas ir savo intuicija, o tik paskui išsaugo —įvertinęs ir supratęs
jos vertę ir prasmę. Todėl mes, būdami išrankesni, galime pasirinkti,
kur nukeliaus ir bus saugoma informacija. O tai reiškia, kad mūsų
smegenyse vykstantis išsaugojimo procesas lankstesnis.
Žinoma, mes taip pat gebame „pažaisti“ GIGO. Juk tokiu princi
pu grindžiamas visas iškreiptas žmogaus mąstymas.
Pirmiausia gautą informaciją mes tam tikru „iškreiptu“ būdu in
terpretuojame, o paskui saugome prisiminimus, pagrįstus mūsų
pačių klaidinga galvosena. Tokiu atveju vidinis dialogas su pačiu
232
savimi remiasi nevykusiomis mintimis apie praeitį. (Tikėtina, kad

taikydamas minčių valdymo modelį dabar jau sugebėsite mesti iššūkį
tokiems prisiminimams.)
Kompiuteriui galima pavydėti tik jo atminties.
♦ Duomenų perkėlimas iš darbalaukio (darbinė atmintis) į il

galaikę standžiojo disko atmintį įmanomas akimirksniu —vos
paspaudus klavišų.
Nepaisant žmogaus smegenų stebuklingų galių, informacijos per

kėlimas iš trumpalaikės (arba darbinės) atminties į ilgalaikę nėra jau
toks sklandus. Procesas ilgiau trunka, nes stiprinamos sąsajos tarp
neuronų. Mums taip pat reikia labai pasistengti, kad perkeliant ne
nukentėtų įsimintinos medžiagos kokybė, nes, kitaip nei mašinos,
mes prisiminimus išsaugome pasitelkę asociacijų tinklų. Žinoma,
jeigu kalbame apie mūsų įsiminimų, informacija, kurių koduojame,
saugome ir atgaminame, yra subjektyvi ir paveikta mūsų būsenos,
taip pat ir kitų veiksnių.
Be to, reikia pabrėžti, kad kompiuteris išsaugos tam tikrų infor
macijos vienetų tam tikroje konkrečioje vietoje, todėl atgaminimas
yra visai paprasta operacija. Mes, kita vertus, saugome informacijų
skirtingose smegenų srityse ir atgaminimo procesas gali vykti gausy
be nervinių takų, kurie buvo praminti.
Epizodinė ir semantinė atmintis

Kada paskutinį kartų lankėtės teatre? Kur buvote tuo metu, kai išgir
dote skelbiant rinkimų rezultatus? Į kurių pusę žiūri karalienė vieno
svaro monetoje? Kurioje šalyje yra Eifelio bokštas?
Atsakymai į šiuos klausimus atkeliauja iš dviejų atminties dalių -
epizodinės atminties ir semantinės atminties, jos pakliūva į tų pa
čių eksplicitinės atminties kategorijų.
233
Semantinė atmintis - tai mūsų žinios apie pasaulį apskritai ir daik -

tų pavadinimai, jų apibūdinimai. Jei pasakyčiau, kad kų tik nusipirkau
„iPodųJ tai pavadinimas taptų dalele jūsų semantinės atminties, žino
ma, galbūt jau kitų dienų tai pamirštumėte. Jeigu jus pristatys asmeniui
vardu Frančeska, tai šis vardas taps jūsų semantinės atminties dalimi
(taip pat ir jūsų epizodinės atminties - apie tai dar kalbėsime), nors jos
vardų galbūt pamiršite po penkių minučių. Prisimenate dabartinio mi -
nistro pirmininko vardų? Taip, dėl semantinės atminties. Atspėjote, kad
paveiksle pavaizduota Marilyn Monroe, - tai taip pat semantinė atmin -
tis. Jeijūs žinote, kad gabalas metalo su keturiais ratais vadinamas auto
mobiliu, ir atpažįstate jį - tai irgi tik semantinės atminties nuopelnas.
Eidamas į patalpų pro besisukančias duris ir spausdamas lifto mygtukų,
naudojatės semantine atmintimi. Prisimenate, kokia Londono maršru
tinių autobusų spalva? O kokios spalvos morka? O koks mėtų skonis?
Džino skonis? Prisiminti mums leidžia semantinė atmintis.
Visa tai naudojimosi semantine atmintimi pavyzdžiai. Matote,
kokia ji svarbi kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime po milži
niškų semantinės atminties rūšiai priskiriamos informacijos sandėlį.
Ji glaudžiai susijusi ne tik su asmeniniu gyvenimu, bet ir su darbine
veikla. Juk esate įgijęs specifinių žinių, kurios skiriasi nuo kito žmo
gaus turimų, nes susijusios su tam tikra sritimi, kurioje specializuoja-
tės būtent jūs. Taip pat esate sukaupęs daug informacijos, susijusios
su savo pomėgiais ir domėjimosi sritimis, kurios kiti žmonės neturi.
Su semantine atmintimi glaudžiai susijusi epizodinė atmintis -
tai įvykių, vykusių tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikrose vietose,
įsiminimas. Dažnai keli prisiminimai susipina, nes priklauso dviem
svarbiausioms rūšims prisiminimų, susijusių su sųmoningu žinoji
mu. Pavyzdžiui, jeigu prisimenate, kad praeitų savaitę susitikote su
savo mergina ir valgėte priešpiečius sušių bare, tuomet šis prisimi
nimas priklauso epizodinės atminties rūšiai. Bet taip pat buvo daug
dalykų, priskirtinų semantinei atminčiai.
234
Pirmiausia dalykai, susiję su mergina. Prisiminėte jos veidą -

puiku. Tai padėjo jums išvengti priešpiečių su visiškai nepažįstama
mergina - ir sąskaitos apmokėjimo! Taip pat prisiminėte jos vardą:
semantinė atmintis neleido apsijuokti (jei būtumėte į ją kreipęsis
„Vanesa“ o ne „Ema“)!
O dėl veiksmo vietos, tai jūs žinojote, kur esate, kaip reikia pasi
imti patiekalus nuo konvejerio, kokiais įrankiais valgyti tam tikrus
patiekalus. Pasibaigus priešpiečiams, jums užteko žinių atsiskaityti
kredito kortele pasinaudojus tam tikru aparatu. Visi pateikti pavyz
džiai - semantinės atminties, nors situacija epizodinė. Ir abiejų rūšių
atmintis, nors ir susijusi, aiškiai skiriasi. Atgaminama informacija iš
semantinės atminties nesusijusi su praeitimi ir patirtimi taip, kaip
epizodinės atminties atveju.
Būta tikrai įdomių atradimų, atskleidusių šių dviejų atminties
rūšių skirtumus, parodžiusių, kas vyksta smegenyse, apdorojančio-
se įsimintiną informaciją. Patikrinus apie šimtą penkiasdešimt ser
gančių amnezija žmonių, nustatyta, kad visais atvejais buvo sutrikusi
epizodinė atmintis ir, priešingai, daugelis turėjo tik nedidelių seman
tinės atminties problemų. Taigi smegenų pažeidimai labiau paveikė
epizodinę nei semantinę atmintį.
Kiti tyrimai, susiję su retrogradinės amnezijos atvejais (pacientai
neprisiminė, kas įvyko prieš pat amneziją), atskleidė, kad pacientai
turėjo daug prastesnę epizodinę atmintį, jie negalėjo papasakoti, kas
įvyko prieš pat smegenų traumą (kaip matome filme „Borno tapaty
bė“). Beveik visais atvejais semantinė patirtis, įgyta iki įvykio, nebuvo
paveikta, ir tai buvo tvirtas įrodymas, kad šios abi atminties rūšys
tikrai skiriasi.
Tobulėjant aparatams, galintiems parodyti, kas vyksta smegeny
se, buvo gauta dar daugiau įrodymų, kad šios dvi atminties rūšys
skiriasi. Per 20 tyrimo seansų dalyviai turėjo atlikti įvairias užduo
tis, susijusias su atminties funkcijomis, tuo metu jų smegenys buvo
235
skenuojamos. Tyrėjų prielaida buvo tokia: jeigu semantinė ir epi

žodinė atmintis yra skirtingos atminties rūšys, tuomet skenerio mo
nitoriuje bus matyti, kad dalyviams atliekant užduotis įsiminimo
(kodavimo) ir atgaminimo operacijų metu aktyvios yra skirtingos
smegenų sritys.
Gauti rezultatai parodė, kad atliekant 20 smegenų veiklos, susiju
sios su įsiminimu (kodavimu), tyrimų vyko štai kas:
+ 18 atvejų kairioji kaktinės smegenų žievės dalis buvo aktyvcs

nė, dalyviams atliekant epizodinės atminties reikalaujančias
užduotis, ir ne tokia aktyvi, atliekant užduotis, susijusias su
semantine atmintimi.
Atliekant 26 smegenų veiklos, susijusios su atgaminimo operacijų

mis, tyrimus vyko štai kas:
♦ 25 atvejais dešinioji kaktinės smegenų žievės dalis buvo ak

tyvesnė, dalyviams atliekant epizodinės atminties reikalaujan
čias užduotis, ir ne tokia aktyvi, atliekant užduotis, susijusias
su semantine atmintimi.
„Jis vardu..."
Pateiksiu įdomų pasakojimų, vienokį ar kitokį jį esu girdėjęs iš dau
gelio žmonių. Jis apie vardus ir jų svarbų ir puikiai atskleidžia mums
būdingų siekį įsiminti kitų žmonių vardus!
Štai kokia įdomi istorija neseniai buvo man papasakota:
„Praeitų savaitę su žmona nuėjome pavakarieniauti į mėgstamų

restoranų netoli namų. Ten sutikome vienų iš kaimynų.
—Sveikas, Filai, kaip sekasi? - pasisveikinau.
Vėliau, mums bevalgant pirmąjį patiekalų, aš prisiminiau, kad
jo vardas ne Filas, o STIVENAS.
236
Taigi visą. laiką valgydamas priekaištavau sau, kad pavadinau jį

Filu, todėl negalėjau mėgautis maistu, o vis stengiausi sugalvo
ti, kaip užglaistyti savo netaktą.
Kai baigėme valgyti desertą (jo skonio nepajutau, nes galvoje
kirbėjo mintis apie kilusį keblumą), pastebėjau, kad Stivenas
pakilo ir nuėjo į tualetą!
Puoliau jį vytis, o žmona atsiskaitė su padavėju. Labai garsiai
pašaukiau jį „Stivenai“. Per minutę taip kreipiausi dar tris kar
tus. Norėjau jį įtikinti, kad jis greičiausiai bus netiksliai nugir
dęs ir pamanęs, kad pavadinau jį Filu.
Deja, tai dar ne istorijos pabaiga. Pabudau sekmadienio rytą ir
supratau, kad vardas, kuris taip ir sukosi man ant liežuvio galo,
buvo SAIMONAS, SAIMONAS. Jo vardas SAIMONAS!“
(Labai būdingas pavyzdys ir situacija, kokių apstu mūsų gyvenime.

Kur čia esmė? Kas atsitiko?)
„Atrodo, aš tik prisiminiau, kad jo vardas prasideda raide S, ir

į galvą atėjęs vardas buvo Stivenas.“
(Ar jis įsitikinęs, kad ten iš tikrųjų buvo Saimonas?)
„Visiškai. Aš dar paklausiau savo žmonos. Ji puikiai įsimena

vardus.“
(Kodėl žmona šito nepasakė restorane?)
„Todėl, kad jos tuo metu nebuvo. Kai aš pašaukiau jį „Filai“

žmona buvo drabužinėje, ėmė numeriuką. O vėliau, kai krei
piausi į jį „Stivenai“ji buvo prie stalo ir mokėjo už vakarienę!“
237
3 DALIS. „BŪTASIS", „ESAMASIS“ IR „BUSIMASIS" PROTAS
Asociacijos
Asociacijų dėsningumus (kai kalbama apie dviejų minčių ar sampra-

tų ryšį) atskleidė didysis Aristotelis. Jau anksčiau šioje knygoje esu
pavartojęs sąvokų „asociacija“ ir ji reiškia tai, ką mes įprastai darome
norėdami prisiminti įvairius dalykus. Pateiksiu pavyzdį. Per vakarėlį
esate pristatomas moteriai ir jos trejų metukų dukrelei vardu Joana.
Jūsų sesers vardas taip pat Joana. Taigi didelė tikimybė, kad po mė
nesio atsitiktinai susidūręs prekybos centre su ta moterimi prisimin
site vardą, galbūt ne jos, bet bent jos dukrelės.
Esu tikras, suprantate kodėl, nes susiėjote, tiksliau, jūsų protas
susiejo informaciją, akimirksniu ir spontaniškai, su seserimi. Ti
kriausiai tuomet net įsivaizdavote seserį Joaną, ir šis ryšys neabejo
tinai buvo užregistruotas smegenyse (smegenys mėgsta vaizdinius,
sukuriamus mintyse). Taigi informacija pakliuvo į ilgalaikę atmintį,
be didelių pastangų buvo išsaugota ir įgavo kokybę, reikalingą infor
macijai atgaminti.
Taigi susidūręs su jomis (suprantama, neatsitrenkėte į jas preky
bos centro vežimėliu, ne tai turiu omeny) šalia šokolado lentynos
instinktyviai ir pasitikėjimo kupinu balsu sušuksite:„Sveika, Joana.
Ką gi mamytė tau šiandien perka?“
Tad kaipgi yra su tais vardais? Patys kitų žmonių vardus pamiršt;!
me gana dažnai, bet būname nepatenkinti, kai jie pamiršta mūsų ar
net atvirai nesistengia jo įsiminti. Man tai primena epizodą iš filmo
„Draugai“: Rachelė (aktorė Jennifer Aniston) guodžiasi savo ištiki
miesiems draugams, drauge su ja nuomojantiems butą, kad jai jau
bloga nuo padavėjos darbo, nuo varganų arbatpinigių, bet labiausiai
jai bloga nuo kreipinio „Atsiprašau“.
238
Autobiografinė atmintis
Dabar aptarsime vieną svarbų semantinės ir epizodinės atminties

bruožą: autobiografiškumą. Prisiminimus apie mus pačius ir mūsų
sąveiką su pasauliu per tam tikrą laikotarpį. Savo gyvenimą - vai
kystę, mokyklos laikus, kur gyvenome, dirbome, žaidėme - visa tai
mes prisimename dėl turimos autobiografinės ir iš dalies asmeninės
semantinės atminties. Kaip tik šie prisiminimai, ko gero, patys svar
biausi.
Jie vaidina labai svarbų vaidmenį formuojantis mūsų savigarbai ar
savivertei. Kai prastai jaučiatės, veiksmingiausias būdas nuotaikai pa
taisyti - prisiminti gerus darbus, kuriuos kažkada atlikote, arba ma
lonius nutikimus. Jau nagrinėjome, kaip negatyvus mąstymas sukelia
neigiamas emocijas. Jeigu negatyvioms mintims nepasipriešinama lo
giškais klausimais - dažnai susiejant su praeityje įgyta patirtimi, pri
simenant, kaip buvo susidorota su iššūkiais ir kaip buvo jaučiamasi,
tuomet žalingi įsitikinimai ir mintys pradeda imti viršų. Mokslininkai,
tyrinėjantys smegenų veiklos ir proto sąveikos klausimus, kalba apie
nuotaiką atitinkančią atmintį: kai jaučiamės prislėgti, mūsų galvoje
vietoj pozityvių ir nuotaiką keliančių prisiminimų kaupiasi negatyvūs
(apie tai jau kalbėjome ankstesniuose skyriuose).
Mes tokius prisiminimus linkę saugoti kaip savo gyvenimo istori
ją (ligi šios dienos) - apie savo vaikystę, paauglystę, studijų dienas,
darbinę veiklą, tarpusavio ryšius, ir visi jie iš dalies yra epizodiniai
prisiminimai.
Pasitaiko, kad saugomi netikslūs prisiminimai: kažkada mes „duo
menis“ pagrindėme savo nuomone, o ne faktais.
Žinoma, jeigu narpliosime autobiografijos faktus, kurie buvo pa
grįsti tik tuometiniu iškreiptu mūsų mąstymu, nieko nenuveiksime,
kad pagerintume savo gyvenimą. Kanados psichologas Endelis Tul-
vingas (1972) pasiūlė skirti epizodinę ir semantinę atmintį, ir šis jo
239
3 DALIS. .BŪTASIS”,,ESAMASIS" IR .BUSIMASIS" PROTAS
siūlymas taikomas ligi šiol. Jis taip pat suformulavo koncepciją „įsi
vaizduojama kelionė mintyse“ (angį. mental time travel).
E. Tulvingas rėmėsi faktu, kad smegenys leidžia kartotinai išgy
venti kai kuriuos kažkada buvusio įvykio aspektus; suteikia galimybę
tarsi prikelti prisiminimą ir „pajusti“ tą įvykį, pasinaudoti šia infor
macija ateityje.
Taigi žmogui suteikta galimybė įvertinti jau turimą prisimini
mą ir pakeisti savo požiūrį į jį, jeigu anuo metu jis buvo pagrįstas
iškreiptu mąstymu. Tai reiškia, kad galime pakeisti ir savo dabar
tinius jausmus.
įsidėmėkite: niekada ne per vėlu pakeisti prisiminimą.
Tikriausiai ir jums į atmintį įstrigo kokių nors jutiminių prisimi

nimų, sukeltų emocinio paties išgyvenimo intensyvumo. Pavyzdžiui,
laikant egzaminą vairuotojo teisėms gauti, kilo audra. Klasės auklė
tojos veido išraiška prieš trisdešimt metų, kai ji pasakė, kad laimėjote
prizą. Atšiaurus kambarys, kuriame vyko pokalbis, kai pirmą kartą
ketinote įsidarbinti. Kaip tik sensorinės detalės padeda mums at
gaminti tolimus prisiminimus. Jutimais gauta informacija taip pat
patvirtina, kad prisiminimai iš esmės tikslūs, o dar svarbiau - au
tentiški.
Prisiminimai, sustiprinti pojūčiais, dažniausiai būna nuspalvinti
dar ir regimaisiais vaizdais. Kai dėl kokios nors priežasties smarkiai
susijaudiname ar išgyvename stiprias emocijas ar netgi šoką, išlieka
stiprus regimasis prisiminimas. Štai kodėl kartais mus vargina prisi
minimų blyksniai.
240
Mnemonikos galia
Ar pastebėjote, kad kai prisimenate kokį nors praeities įvykį, daž

nai išlaisvinate ir visą srautą su juo susijusią prisiminimą ir pats nu
stembate, kad visa ši informacija vis dar „buvo čia“. Taip atsitinka dėl
ryšią tarp sinapsią ir neuroną tinklo. Koduojant informaciją kartu
koduojama visa puokštė asociaciją, vaizdinią, pojūčią. Kaskart, kai
atgaminamas prisiminimas, ne tik sustiprinamas ryšys tarp nervintą
taką, bet ir atgaminama daug papildomos informacijos, susijusios su
patirtu įvykiu.
Būtent dėl glaudžią atminties sąsają su asociacijomis galime gero
kai patobulinti savo atmintį, t. y. išmokti taikyti įvairius mnemonikos
metodus, gerinančius informacijos atgaminimą. Galime įvilioti savo
protą į žaidimą, kai dalis informacijos su kuo nors susiejama. Šitaip
susiformuos nauji nerviniai takai, ir mes galėsime jais pasinaudoti,
kai norėsime atgaminti tą informaciją, kurios iš tiesą mums reikės.
Niekada ne per vėlu
pakeisti prisiminimą.
Kavos pertraukėlė
ja
Nors smegenys ir nėra raumenys, bet kuo labiau jas apkrau
name darbu, tuo stipresnės jos tampa. (Kitaip nei raumenų,
smegenų galia neribota.)
Informacija geriau įsiminsime asociacijomis, jos nutiesia nau

jus nervinius takus, o šie vėliau padeda lengviau informacijų
atgaminti.
Ar atmintis svarbi? Atmintis —tai viskas, o žinios —tai tik pa

prasčiausias įsiminimas.
Įsimenant informacijų svarbiausios trys šio proceso dalys: ko

davimas, laikymas, atgaminimas. Problemų sukelia bet kurios
iš jų nepakankamumas.
CH) Kas dažniausiai sukelia atminties nepakankamumų? Dažniau

siai —informacijos kodavimas, nes tam skiriame nepakanka
mai dėmesio.
TA Moksliniai neurobiologijos srities tyrimai atskleidė, kad sme

genys yra „lanksčios“ ir nuolat kinta veikiamos žmogaus patir
ties. Smegenis mes nuolat „instaliuojame“ - tiesiame naujus
nervinius takus.
TA
TA Informacija įsimenama ir saugoma smegenyse dėl neuronų
elektrinių impulsų (nervinių impulsų) ir cheminių reakcijų
(neurotransmiterių veikla).
■JA
TA) Hipokampas ir migdolinis kūnas (įeina į smegenų limbinę siste
mų) vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį mokantis ir įsimenant
informacijų, taip pat saugant emocionalius prisiminimus.
243
3 DALIS. .BOTASIS', .ESAMASIS" IR .BOSIMASIS' PROTAS
Prisiminimai yra saugomi skirtingose smegenų dalyse, o asocia-

cijos juos sukelia.
%
Tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų smegenys tam tikrais atve
jais informacijų apdoroja skirtingai. Moterų kairiojo ir dešinio
jo smegenų pusrutulių jungtis geresnė.
Semantinė ir epizodinė atmintis —dvi svarbiausios atminties

rūšys, dėl jų nepakankamumo patiriame sunkumų kasdie
niame gyvenime. Čia mums gali padėti mūsų įvaldyti mne-
monikos metodai (taip pat skyrimas daugiau dėmesio nori
mai įsiminti informacijai).
SKYRIUS
Čempionas bijopralaimėti*
Visi kiti bijo laimėti*
BillieJean King
Nugalėtojas pasiima viską
Jau turbūt supratote, kad gebėti prisiimti atsakomybę už savo mąs

tymą yra įgūdis ir jis išugdomas. Nugalėtojais gyvenime tampa tie iš
mūsų, kurie išmoksta valdyti mintis ir panaudoti protą savo pačių
labui. Bet ne atvirkščiai. Mintys, kurios mus stabdo, rodo, kad ne
same verti patirti sėkmę. Gali trukdyti ir įsišaknijusi nuostata, at
keliavusi iš vaikystės, arba tam tikri įvykiai, sutrypę savigarbą. Jeigu
tvirtai netikite, kad iš tiesų esate vertas sėkmės, pats sau garantuojate
pralaimėjimą.
Jau esu minėjęs ankstesniuose skyriuose, bet tai verta kartoti dau
gybę kartų: protas yra duotas mums. Ne mes protui. Galia pakeisti
mąstymą ir pritraukti daugiau sėkmės į savo gyvenimą slypi ne mūsų
rankose - ji yra mūsų galvoje. Mums skirta žaisti gyvenimo žaidi
mą. Ar aktyviai norėsime jame dalyvauti ir siekti pozityvių rezultatų,
dažniausiai priklauso nuo to, ar gebėsime nugalėti savo baimes ir ne
gatyvų mąstymą.
Nė kiek netirštinant spalvų galima teigti, kad dauguma žmonių gy
vena jiems skirtą laiką visai nesiekdami to, ko jie iš tikrųjų gyvenime
trokšta —tikslų ir svajonių, net įpranta nesiekti, tampa tiesiog tokios
veiklos specialistais. Jie visą laiką smerkia save už patirtas nesėkmes,
prarastas galimybes, yra įsikalę „Aš privalėjau...“ „Aš galėčiau...“ tei
ginius ir kitokias iškreipto mąstymo formas. Kiekviena sėkmė, kurią
gyvenime patiriame, - mūsų minčių išdava. Nesėkmė taip pat.
Daugiausia laiko per vidinį dialogą atkalbinėjame save ko nors
imtis, nes dėmesį būname sutelkę į būsimą kokią nors nesėkmę. Jei,
pavyzdžiui, turėtume draugą ar giminaitį, kuris nepavargdamas kri
247
tikuotų ir mus, ir padėtį, į kurią pakliuvome, to tikrai nepakęstume.

O štai, kai patys sau nuolat kartojame kritiškus teiginius, trukdau -
čius saviraiškai, mielai klausomės.
O kaip elgėsi jūsų gyvenime sutikti žmonės, turėję svajonę ar ko
kią nors viziją?
„Ateis laikas ir pamatysi mano vardą Brodvėjaus afišose, ir dar

apšviestą lempučių.“
„Ketinu tapti teisininku ir padėti žmonėms.“
„Kai įgysiu profesinę kvalifikaciją ir imsiuos pelningos veiklos,
turėsiu raudoną ferarį.“
„Vieną dieną baigsime namo statybas ir turėsime tuos ažūri
nius vartus.“
„Gyvenime man niekada nepasiseks.“
„Nesu sukirptas dirbti biure. Aš tikriausiai nugyvensiu gyveni
mą dirbdamas juodus darbus.“
„Neverta šito siekti... per didelė konkurencija.“
„Pasitenkinsiu tuo, ką jau moku... atlygis nedidelis, bet tai da
rau jau penkiolika metų.“
Tikriausiai pirmų keturių teiginių autoriai jau įgyvendino savo

svajones ir siekius, pasiekė gyvenime norimus rezultatus (net jeigu
jie ir nepasiekė to konkretaus tikslo), o likę kiti - turbūt taip pat!
Žmonės, kurie vadovaujasi optimistine nuostata, dažniausiai sako
„Kada nors...“ arba „Ketinu...“ ir veikia siekdami norimo tikslo, daro,
kas jų jėgoms, kad svajonė taptų tikrove. Jie daro viską, remdamiesi
savo minčių galia ir vaizduote. Lygiai taip pat žmonės save išreiškia
ir paskutiniais keturiais atvejais - pasitelkiama ta pati minčių galia
ir vaizduotė.
Ir optimizmas, ir pesimizmas - galinga jėga. Iš patirties žinome,
kad kiekvieno iš mūsų sėkmės ar nesėkmės lūkesčiai gali padaryti
įtaką tam, kas iš tiesų vėliau gyvenime mums atsitinka. Savo opti
248
NUGALĖTOJAS PASIIMA VISKĄ
mizmu arba pesimizmu mes sukuriame vandens ratilų efektų. Jei ti
kimės atsitiksiant kų nors gera, mūsų protas nuolat ieško galimybių,
kur būtų galima tų gera įžvelgti, kurios padėtų gauti norimų rezul
tatų (pesimistiškai nusiteikęs asmuo tokių dalykų tiesiog nemato).
„Pesimizmas“ jei nežinojote, kilęs iš lotynų kalbos žodžio pessimus,
reiškiančio „blogiausias“. Jeigu tikimasi blogiausio, tai protas įjungia
mechanizmų mintis-jausmas-elgesys, o jo veikimo principai jau ži
nomi ir jis garantuotai ves prie tokio rezultato, kokio tikimasi.
Įdomu, kad mokslininkai, tyrinėdami optimizmo ir pesimizmo
apraiškas tomis pačiomis aplinkybėmis, atrado tam tikrų, su lūkes
čiais susijusių dėsningumų. Jie nustatė, jog optimistai tiki ir laukia,
kad gyvenime atsitiks gerų dalykų, kad reikalai bus sprendžiami no
rima linkme, o ne „viliasi“ tokių rezultatų. O tyrime dalyvavę pesi
mistai tikėjosi tik blogo rezultato.
Esu minėjęs, kaip netikėtai atradau posakį apie optimizmų ir pe
simizmų ir kaip supratau, kad yra vienintelis kelias, vedantis tikrai
žemyn. Iš tiesų šios srities tyrimai, - jie ir toliau atliekami, - aiškiai
rodo, kad ir kaip matuotum optimizmo teikiamų naudų, beveik vi
suomet minima:
♦ laimė,
+ pasiekti tikslai, įgyvendintos svajonės,
♦ atkaklumas,
♦ gera sveikata.
Pesimizmų dažniausiai lydi:
♦ nusiminimas, jausmas, kad esi nelaimingas,

♦ nenoras spręsti problemų,
♦ prasta sveikata,
♦ polinkis kaltinti.
249
3 DALIS. „BOTASIS*, „ESAMASIS" IR „BUSIMASIS" PROTAS
Tyrimas, atliktas C. S. Carverio ir M. F. Scheierio (1981), atsklei

dė, kad dalis žmonių tiesiog turi polinkį optimistiškai žvelgti į gyve
nimų. Ir šių nuostatų jie beveik visuomet išlaiko. Kiti optimistiškai
žvelgia tik į kai kuriuos gyvenimo aspektus.
Sis tyrimas atskleidė svarbiausių dalykų - kad nuostata, reiškian
ti tam tikrų mųstymo būdų, todėl ir išgyvenamus atitinkamus jaus
mus, ir yra tas pagrindinis veiksnys, lemiantis, kaip žmogus mato
tam tikrus dalykus —teigiamai ar neigiamai. Maža to, tokių nuostatų
galima formuoti. Žinome, - tai jau esame aptarę, —kad kiekvienas
žmogus gyvenime pasiektų daugiau, jeigu pakeistų įprastų negatyvų
mųstymų —gyvenimo žaidime nesame tokie jau bejėgiai, kaip dauge
liui iš mūsų atrodo.
Daug laiko paskyrėme tam, jog išsiaiškintume faktų, kad žmogui
būdinga mųstyti negatyviai. Be to, išsamiai nagrinėjome, kaip visos
mintys, geros ar blogos, tam tikru momentu tiesiogiai veikia ir savu
jautą, ir elgesį. Mintys gali būti geros, blogos, stabdančios, ryžtingos.
Viskų, kas gyvenime patinka, sukelia mintys; ir viskų, ko nekenčia
me, sukelia taip pat mintys.
Nuolat girdime apie ko nors švaistymų. Vyriausybės tai teigia savo
politinėse deklaracijose, aiškina, kaip jos suvaldysiančios šį procesų,
palyginti su buvusia vyriausybe. Savivaldybės daro tų patį. Tačiau di
džiausias švaistymas yra nieko nedarymas. Kol nepakeisime mųsty
mo, tol būsime įklimpę toje pačioje vagoje ir niekada neatsiplėšime
nuo starto linijos.
Ko gyvenime iššvaistome daugiausia, -

tai pats gyvenimas.
250
Svarbiausia - vaizdai
Tai, ką laikome savaime suprantamu dalyku arba į ką tiesiog nekrei

piame dėmesio, yra mąstymo būdas —tai, kaip mes galvojame. Kaipgi
vyksta mąstymo procesas? Panašu, kad mąstoma vaizdais.
Atkreipkite dėmesį, kaip atgaminame prisiminimus, tarp ją ir tuos
iš tolimos vaikystės. Juk dažniausiai mintyse blykčioja įvykių scenos,
vaizdai kaip trumpojo metražo filme, galbūt juos net lydi garsai ar
kvapai. Šie prisiminimai ne žodiniai, jie visi - vien vaizdai.
Ką darote išgirdęs per radiją sklindančią muziką? Kokios spalvos
jūsų automobilis? Ar galite šiuo momentu galvoti apie savo virtuvę?
O virtuvės spintelė —ar ant jos stovi elektrinis virdulys? O šaldy
tuvas - atidarykite dureles, kokie produktai išdėlioti lentynose? Ar
išgirdęs mėgstamą dainą mintimis grįžtate į tuos gerai atmenamus
laikus? Kokią vaizdų virtinę jums sukelia ši daina? O paplūdimys,
žydras dangus ir auksinis smėlis - ar galite juos įsivaizduoti?
Ką tik vaizduotė padėjo sukurti vaizdus —vizualizuoti tam tikrus
dalykus. Protas puikiai tai moka. Ir visiškai suprantama. Toks vizua
lizavimo procesas vyksta, kai kas nors pasakoja apie savo nesėkmes
ar malonius potyrius, mes pradedame kurti —pasitelkę vaizduotę —
visą seką vaizdų, kurie ir padeda suvokti įvykį. Vaizduotė yra labai
galinga. Jau matėme, kaip dėl iškreipto mąstymo —o tai gryna vaiz
duotė drauge su scenomis, vaizdais —galime klaidingai interpretuoti
įvykius ir nuslopinti norą siekti tikslų.
Jeigu išmoksime pasitelkti vaizduotę ir jai vadovauti, ji ves į sėkmę

visose gyvenimo srityse.
Net Albertas Einšteinas apie vaizduotę yra pasakęs garsiąją frazę:

„Kur kas svarbiau vaizduotė, o ne žinios.“
251
Įsivaizduoti, kad suvoktume
Gebėjimas kurti vaizdus ir yra vizualizacijos esmė. Jums tikriausiai

yra tekę girdėti šią sąvoką pokalbiuose apie sportininkus ir kai ku
riuos žinomus verslininkus. Jei prisimenate šį žodį, tai dėl to, kad tai
yra be galo veiksmingas proto galių panaudojimo būdas, padedantis
tapti „nugalėtoju“ visose gyvenimo srityse. Jo pagrindas —norimų re
zultatų įsivaizdavimas.
Vizualizacija galime pasinaudoti bet kuriomis aplinkybėmis. Iš
esmės esame įpratę tai daryti kasdien - nesąmoningai. Tai daryti
taip pat lengva kaip ir kvėpuoti. Mintyse susikurkite tuščią ekra
ną. Įsivaizduojami pavyzdžiai įgis daugiau tikroviškumo. Taip pat
ekranas padės sutelkti dėmesį į ką nors konkretaus - tai bus sti
mulas veikti - ir padidins tikimybę, kad pasieksime savo tikslus
ir įgyvendinsime svajones. Bet vis dėlto ką vizualizacija primena?
Sapną.
Mąstome vaizdais, todėl labai lengva vizualizuoti. Akimirką pa
svarstykite visus klausimus, kuriuos jau esame aptarę šioje knygo
je. Žinome, kad žmonės savo mintyse daro pranešimus, diskutuoja,
netgi kuria ir režisuoja trumpojo metražo filmus.
Kadangi protas tiek daug reikšmės teikia vaizdams ir garsams, va
dinasi, pasitelkę be galo lakią savo vaizduotę lengvai sukursime garso
takelį ir vaizdų seriją nesėkmei pavaizduoti. Argi ne taip?
O kodėl negalime sukurti filmuko, kuriame viskas sektųsi, klosty
tųsi pagal mūsų norus?
Toks įsivaizduojamas scenarijus suteiktų pasitikėjimo veikti bet
kurioje srityje, kurioje norima patirti sėkmę. Žinome, kad vizualiza-
ciją praktikuojantys žmonės mintyse įsivaizduoja veiksmo scenarijų,
jį tiesiog įgyvendina ir sėkmingai pasiekia užsibrėžtą tikslą. Jie į savo
filmuką įtraukia galinčias kilti kliūtis ir jas nugali savo galvoje. Kai
ateina laikas veikti ir užduotis atlikti iš tikro, mes išties jau būna-
252
me pradėję „mintinę kelionę laiku“ (prisimenate, apie tai buvo rašyta

ankstesniame skyriuje?), keliaujame į ateitį, o tai reiškia, kad būna
me numatę, kaip užduotis atlikti ir kaip nugalėti kilsiančias kliūtis
ir sunkumus. Visa tai padidina tikimybę, kad tikrai pasieksime, ko
norime.
Tarkime, - tai įprastas pavyzdys, - jums reikės pasakyti dvidešim
ties minučių kalbų dviejų šimtų žmonių rinktinei publikai būsimame
pokylyje. Kaip vizualizacija galėtų padėti šiuo atveju?
Galimi du būdai:
1. Galima mintyse sudėlioti visų procesų:

a) įsivaizduoti save lipantį į scenų publikai plojant;
b) įsivaizduoti save, pasitikinčiu tonu kalbantį susižavėju
siems klausytojams;
c) autoritetingai atsakantį į visus klausimus diskusijų dalyje;
d) įsivaizduoti, kaip pabaigoje jums dėkoja vakaro vedėjas;
e) įsivaizduoti save lipantį nuo pakylos aidint plojimams.
Ketinau dar pridurti, kad eidamas prie išėjimo pastebite, kaip eis
mo kontrolieriai nuveža jūsų automobilį, bet tai jau būtų per žiauru!
Ištrinkite tai. (Esu tikras, lengvai galite tai vizualizuoti.)
2. Galima sutelkti dėmesį į galutinį rezultatų:

a) įsivaizduoti vakaro vedėjų, dėkojantį jums už puikių kal
bų ir spaudžiantį rankų, aidint nenutrūkstamiems susi
rinkusiųjų plojimams;
b) įsivaizduoti save išeinantį ir mojuojantį susižavėjusiai pu
blikai ranka.
Jeigu, pavyzdžiui, jūs prieš renginį šiek tiek nerimaujate dėl galimų
klausimų per diskusijų, įsivaizdavimas, kaip kupinas pasitikėjimo sa
vimi jūs elgiatės renginyje, tikrai padėtų nuslopinti nerimų.
253
Vizualizavimas kuria smegenyse nervinius patirties takus, nors

fiziškai nė nebuvome „įvykio“ dalyviai. Būtent todėl vizualizacija ir
yra tokia galinga ir veiksminga jėga. Smegenų veiklos tyrimai, kaip
minėta anksčiau, atskleidė, kad mintys keičia smegenų neuronų ry
šius ir biochemines reakcijas. Tai leidžia įsivaizduoti epizodų, lyg iš
tiesų būtume jį patyrę. Taigi lyg mes jau ten būtume buvę. Žinoma,
visiškai nauja, nepažįstama situacija mums dažnai kelia „grėsmę“. O
vizualizacija suteikia patirties turėjimo ir galutinio rezultato iliuzijų.
Parengiame „juodraštį“. Taigi užuot kūrę visai nenaudingus vaizdus,
kai nepasitikime savimi (juk dažniausiai taip ir elgiamės pakliuvę
į naujas, stresines aplinkybes), kuriame pozityvius vaizdus, kuriais
protas gali remtis. O panašus traukia panašų.
Sportininkai plačiai taiko vizualizacijų nerviniams takams smege
nyse formuoti. Šis procesas yra labai svarbi mokslo, vadinamo sporto
psichologija, dalis. Pasųmonė šiuo atveju yra naši dirva.
Kaip ir anksčiau aptartas pavyzdys, sportininkai taip pat turi pa
tirties, kų reiškia, kai pasiektas tikslas, arba koks apima jausmas lai
mėjus. Jie jau yra buvę lenktynių trasoje, plaukimo baseine, futbolo
aikštėje ar teniso kortuose. Sportininkai panaudoja visus savo pojū
čius, ne tik regimuosius, bet ir girdimuosius (girdi tribūnų gausmų),
o jausdami savo kūno jėgų - ir kinestetinius. Tarsi iš tikro jie gali pa
kartoti ir 100 metrų distancijos bėgimų, ir rutulio stūmimų, ir rake
tės smūgį Vimbldono turnyre. Šitoks įsivaizdavimas kuria pergalės
iliuzijų ir sukelia pojūtį tarsi išgyventum įtemptų situacijų. Jis stipri
na nuostatų laimėti ir suteikia vidinės tvirtybės, šiuos dažnai mini
mus dalykus, kai kalbama apie sporto pasaulį. Sportininkai, nuolat
treniruodamiesi, sustiprina tam tikrus neuronų takus smegenyse, ir
tai jiems suteikia pranašumų tikrose varžybose.
Jonny Wilkinsonas, Anglijos regbio komandos žaidėjas, pelnęs
komandai daugiausia taškų tarptautinėse rungtynėse, labai taikliai
apibūdino vizualizacijos galias pasakydamas štai tokių frazę: „Kaip
254
regbio lygos žaidėjas negaliu pervertinti minčių valdymo svarbos. Prieš

pasiekdamas puikų rezultatų, pirma privalau jį pamatyti. Taigi aš per
treniruotę žaidimų suskaldau į dalis: gaunu kamuolį, prasiveržiu pro
gynybų, pamatau smūgį mintyse... tai puiki treniruotė..."
Minties galia tiesiog sužibėjo 1954 m. gegužės 6 d. Oksfordo uni
versiteto bėgimo take buvo atverstas lengvosios atletikos istorijos
puslapis, kai britas Rogeris Bannisteris pasiekė rezultatą, kuris, tada
manyta, viršijo žmogaus galimybes. Bėgdamas mylios distanciją,
sportininkas įveikė keturių minučių ribą ir sumušė ankstesnį pasau
lio rekordą —mylią įveikė per 3 minutes 59,4 sekundės.
Rogeris Bannisteris
Iki tol metų metus daugelis sportininkų stengėsi nubėgti šį at

stumą per keturias minutes ar greičiau. Bannisterio paslaptis buvo
tokia: per treniruotes jis mylios distanciją padalijo į keturis etapus,
iškėlė tikslą kiekvieną jos atkarpą įveikti per minutę ar greičiau. (Ar
dažnai girdite, kad vertėtų užduotį suskaidyti dalimis savo mintyse
taip, kad būtų įmanoma kiekvieną dalį sėkmingai atlikti?)
Kai buvo laimėtas „šventasis Gralis“ praėjo nedaug laiko, ir šis re
kordas buvo sumuštas. Vos po 46 dienų vienas iš didžiausių čempio
255
3 DALIS. .BŪTASIS", „ESAMASIS" IR „BŪSIMASIS" PROTAS
no varžovų (jo ankstesnis laikas buvo 4 min 02 s) pasiekė rezultatą

3 min 58 s. Po ketverių metų buvo nubėgta per 3 min 54 s. Ir šis skai
čius per kitą pusšimtį metų vis mažėjo. Bannisterio laimėjimas aki
vaizdžiai suteikė kitiems drąsos ir įkvėpė: jei manau kad gali, tai ir
gali. Sportininkas tikėjo savimi ir gebėjimu įgyvendinti savo svajonę.
Rogeris Bannisteris visuomet pabrėždavo nusiteikimo mintyse
laimėti ar pralaimėti svarbą, jis tikėjo proto galia. Jis tikėjo savimi ir
tuo, kad tikrai gali pagerinti rekordą. Kartą jis yra pasakęs, kad ne tik
fiziologija, - o tai yra akivaizdu, - bet ir „psichologija ir kiti veiksniai
yra tie skustuvo ašmenys, kurie skiria pralaimėjimą nuo pergalės“.
Niekur kitur vizualizacija nedominuoja taip stipriai kaip tenise.
Iš esmės tai proto žaidimas, kai svarbūs taškai laimimi arba pralai
mimi neurono impulso greičiu. Žaidime, kuriame taškų skaičiavimo
sistema tiesiogine žodžio prasme yra veikiama daugybės spaudimo
svertų, visas mačas gali nueiti perniek tik dėl vienos klaidos. Atspa
ri psichika —šios sporto šakos sėkmės raktas. Sportininkui būtina
galinga savęs įtikinimo jėga ir galinga vaizduotė. Daugkartiniai čem
pionai, vis sužibantys tenise, turi būtent faktorių X ir žaidžia didelį
žaidimą didelio spaudimo sąlygomis. Kartais žiūrėdami tokių čem
pionų kaip Rogeris Federeris ir Rafaelis Nadalis žaidimą būname
priblokšti to, kaip jie nugali tvyrančią įtampą ir laimi sunkią partiją
ne tiek dėl laiku suduotų lemiamų smūgių, kiek dėl ryžto ir psicho
loginio pasirengimo.
Daugelis turbūt esame matę arba galime prisiminti skaitę ar girdė
ję kvapą gniaužiantį pavyzdį apie žmogaus minties galią - tai 2010
metų birželį vykęs istorinis Vimbldono turnyras. Pirmame etape
Johno Isnerio ir Nicolas’o Mahuto mačas patraukė net sportu visiš
kai nesidominčių žmonių dėmesį, nes žinia apie ilgiausią mačą teniso
istorijoje buvo išplatinta po visą pasaulį.
Penktajame, paskutiniame, sete abu žaidėjai tik keitėsi padavimais
ir žaidimas buvo sustabdytas dėl nepakankamo apšvietimo, nes ėmė
256
Rogeris Federeris ir Rafaelis Nadaiis
temti, o rezultatas po daugiau nei septynių valandų kovos buvo

stulbinamas - 59—59, Varžybos buvo tęsiamos kitų dienų, ir vėl
žaidimas vyko daugiausia padavimais —judėti aikštelėje žaidėjai
nebeturėjo jėgų dėl didelio psichologinio spaudimo, o klausimas,
kuris iš dviejų sportininkų palūš pirmasis, rūpėjo labiau, nei kuris
iš jų laimės. Daugelis žmonių net nesupranta, kaip tokiame mače
kur; nors galima vadinti pralaimėjusiu, juk rezultatų lemia vienin
telis geimas arba vienintelis taškas. Johnų Isnerį tų dienų lydėjo
sėkmė: rezultatas 69-68 buvo jo naudai, jis sugebėjo pasinaudoti
vienu nesėkmingu varžovo kirčiu ir pagaliau - po iš viso vienuolika
valandų trukusios sekinančios kovos laimėjo rezultatu 70—68. Abu
varžovai buvo fiziškai išsekę, bet jų begalinis ryžtas ir psichikos
tvirtybė padėjo atlaikyti išbandymų.
Daugybė žmonių, kuriuos lydi sėkmė įvairiose gyvenimo srityse,
taiko vizualizacijų, naudojasi savęs įtikinimo galia ir įsivaizduoja
scenas, kuriose jų keliami tikslai jau pasiekti, o svajonės išsipil-
džiusios. Įsivaizdavus situacijų kaip „tikrovę“ atsikratoma iškreipto
mųstymo, žmogus skatinamas veikti. Šitaip žmonės priartėja prie
„tikros“ tikrovės.
257
3 DALIS. „BOTASIS“,,ESAM ASIS' IR „BUSIMASIS“ PROTAS
Pratybos: pasirūpinkite savo svajonėmis
♦ Galvokite apie tą svajonę, kurią siekiate įgyvendinti.

+ Atsisėskite ramioje vietoje.
♦ Atsipalaiduokite ir ramiai kvėpuokite.
♦ Įsivaizduokite tą svajonę kaip pasiektą arba išsipildžiusią.
♦ Štai jūs toje„nuotraukoje“ spinduliuojate džiaugsmą.
+ Sužadinkite tinkamas emocijas, matykite visas detales, girdė -
kite visus garsus.
♦ Savo mintyse darykite viską, ką galite, kas leis jums pajusti,
kad tai realu ir pasiekiama.
♦ Leiskite paveikslui palengva išnykti.
Tai savo vaizduotėje pakartokite mažiausiai du ar tris kartus per

savaitę ir jūs smegenyse sustiprinsite nervinius takus, jie bus „pra
minti“. Mokslas, tiriantis smegenų veiklą, jau įrodė, kad mes smege
nis „perinstaliuojame“ jeigu dažnai apie ką nors galvojame. Smege
nims lankstumas leidžia greičiau reaguoti į mūsų mintis.
Kai apsiprasite su mintimi, kad ši svajonė tikrai gali būti įgyven
dinta, ženkite pirmuosius kelis žingsnius, kad jos išsipildymą šiek
tiek priartintumėte. Kitaip tariant, atėjo eilė veikti - praktiškai įgy
vendinti. Arba įstrigsite prie starto linijos, kaip atsitinka daugeliui
žmonių. Niekas, nežengęs pirmojo žingsnio, dar niekur ir niekada
nenukako ir svajonių neįgyvendino.
Kiekvienu dabartiniu veiksmu jūs kuriate savo ateitį. Bet pirma pa
sirūpinkite savo svajonėmis.
258
Proto mankšta
Sužinokite daugiau, kaip suvokiate tai, ką gyvenime galvojate ir ma
tote. Pakeisite mąstymą, pakeisite nuostatas it prielaidas. Pažaiski-
me - atlikime nesudėtingus testus, ištirkime skirtingus proto galių
aspektus:
> <
>
1. Kuri iš šią dviejų linijų trumpesnė?
2. Pažvelkite į du juodus apskritimus kiekvienos figūros centre.

Kuris iš jų didesnis?
3. „Kur kas svarbiau_______________, o ne žinios.“

A lb e r t E in s te in
259
3 DALIS. .BŪTASIS", „ESAMASIS” IR „BŪSIMASIS" PROTAS
4. Vyriškis su sūnumi išsiruošė į žygį pėsčiomis. Ant stataus

skardžio įvyko nelaimingas atsitikimas. Tėvą dėl patirtų ne
didelių sužeidimų nuvežė į ligoninę, o sūnų - tiesiai į opera
cinę. Iš skubiai susirinkusių chirurgų tarpo pasigirsta: „Ne
galiu operuoti šio paciento, šis berniukas mano sūnus.“
Kaip tai paaiškinti?
5. Kiek trikampių čia matote?
6. „Kam mokėti dolerį už knygos žymeklį? Kodėl nepanaudo

.
J U S __________________________________ .
u
S te ve n S p ie lb e rg
Įrašykite du žodžius.
7. „Tu nieko nepasieksi, jeigu taikysi tik į vaikus. Galų gale su
augusieji yra tik _________ , _____________________ .“
W a lt D is n e y
Įrašykite tris žodžius.
8. „Bepigu Disney’ui atsirinkti aktorius. Jeigu jam nepatinka

koks aktorius, jis tiesiog_____________________
A lf r e d H itc h c o c k
Įrašykite du žodžius.
260
9. Polas visuomet meluoja. Ričardas visuomet sako tiesą. Kuris

iš jų pasakė: „Jis teigia, kad jis yra Polas?"
10. Serlokas Holmsas ir daktaras Votsonas išvyko stovyklauti.

Po geros vakarienės ir išgėrę butelį vyno jie nuėjo gulti. Po
kelių valandų Holmsas pabunda ir pažadina savo ištikimą
draugą.
- Votsonai, pažvelk į dangų ir pasakyk, ką ten matai.
- Matau milijonų milijonus žvaigždžių, Holmsai, - atsako
Votsonas.
- Ir ką tai sako?
Votsonas kokią minutę galvoja.
- Na, astronomijos požiūriu, tai sako, kad yra milijonai ga
laktikų ir tikriausiai milijardai planetų. Astrologijos požiū
riu, Saturnas šiuo metu yra Liūto žvaigždyne. Laiko matavi
mo požiūriu, manau, kad šiuo metu yra apytikriai penkioli
ka minučių po trijų. Meteorologijos požiūriu, aš spėju, kad
rytoj bus puiki diena. Teologijos požiūriu, aš matau, koks
galingas yra Dievas, o mes esame tik maža ir nereikšminga
dalelė visatoje. O jums ką tai sako, Holmsai?
Ką Holmsas atsakė daktarui Votsonui? (Jeigu šitai jau esate

girdėjęs, tai tegul bus jums atminties testas. Jeigu nesate gir
dėjęs, patikrinsime jūsų proto gebėjimus!)
261
11. Dabar ištirkime jūsų intuiciją ir / ar dėmesį.

Pažvelkite į septynias kortas paveikslėlyje. Kad laimėtumėte,
turite pasirinkti tik vieną iš jų - tą, kuri intuityviai jus trau
kia, ir įvardykite ją mintyse keletą kartų. Prašom tai daryti
greitai.
3 A J
4* ♦ ♦ ♦[įįfT ]
♦
♦ ♦ ♦
*
m
£ V i
7 10
♦ ♦ ♦♦ v
** * vA% A
L 01
K 4
♦ ♦ ♦
“ a ** ♦
m f
O dabar patikrinkime jūsų vizualizacijos galias, apie kurias
jau skaitėte. Įsivaizduokite pasirinktą kortą - kaip ji pakyla į
orą ir pranyksta tarp debesų.
Gerai. Dabar liko tik šešios kortos. Pažiūrėkite į „Priedą“.
Jeigu teisingai atlikote užduotį, jūsų kortos ten nebebus.

Tikrai tikiu, kad jos ten nebus. Jeigu aš neklystu ir jūsų kor
tos ten nėra - jūs laimėjote. Puikiai padirbėta. Nugalėtojas
pasiima viską!
(Visus atsakymus rasite „Priede“ psl. 286)
262
Kavos pertraukėlė
<S) Gyvenime nugali tie, kurie ką nors daro geriau nei dauguma
žmonių: kaip išmokti valdyti mąstymą ir pasiekti, kad jis pa
klustų mums, o ne atvirkščiai.
Js ; Daugybę laiko gromuliuojame vidinio dialogo mintis, kai vidi-

nis balsas atkalbinėja nuo veiklos, nes būname sutelkę dėmesį
laukti kokios nors nesėkmės.
Lygiai taip pat daugybę laiko mąstome apie prarastas galimy

bes, mintyse vis kartojame teiginius„Aš turėčiau“„Aš galėjau“
ir taikome kitas iškreipto mąstymo formas.
Ta pati minčių ir vaizduotės galia ir jų išsipildymo tikimybė

galioja mąstant ir negatyviai, ir pozityviai.
Mokslininkai, tyrinėdami labai artimas optimizmo ir pesimiz

mo apraiškas, atrado įdomių, su lūkesčiais susijusių dėsnin
gumų. Jie nustatė, jog optimistai tiki ir laukia, kad gyvenime
įvyks gerų dalykų, o ne viliasi, kad tai turėtų įvykti. O pesimis
tai tikisi tik blogo rezultato.
Nuostatos —tai specifinis mąstymo būdas ir atitinkami jaus

mai —yra lemiamas veiksnys; nuostatas galima formuoti. Gy
venimo žaidime mes ne tokie jau bejėgiai. Vis dėlto yra daugy
bė žmonių, kuriems patinka manyti priešingai.
Protas meistriškai kuria vaizdus —vizualizuoja; kiekvieno iš

mūsų vaizduotė yra labai galinga. Iškreiptas mąstymas - gry
niausia vaizduotė, kurianti ir scenas, ir vaizdus.
Jeigu išmoksime pasitelkti vaizduotę ir jai vadovauti, ji ves į

sėkmę visose gyvenimo srityse. Viskas prasideda nuo minties.
Trokštamų rezultatų įsivaizdavimas ir išsiruošimas į „mintinę

kelionę laiku“ yra galingas įrankis savo tikslams įgyvendinti ir
pasiekti, kad svajonės išsipildytų.
Kodėl vizualizacija yra tokia galinga ir veiksminga jėga? Įsi

vaizdavimas sukuria smegenyse naujus nervinius patirties ta
kus, nors fiziškai net nebuvome to „įvykio“ dalyviai. Smegenų
veiklos tyrimai, kaip minėta anksčiau, atskleidė, kad mintys
keičia smegenų neuronų išsidėstymų ir biochemines reakcijas.
Sportininkų sėkmės raktas —pasąmonė, jie vizualizaciją taiko

labai intensyviai, kad smegenyse susiformuotų nerviniai takai.
Daugybė žmonių, kuriuos lydi sėkmė įvairiose gyvenimo srity

se, taiko vizualizaciją, naudojasi savęs įtikinimo galia ir įsivaiz
duoja scenas, kuriose jų keliami tikslai jau pasiekti, o svajonės
išsipildžiusios. Įsivaizduodami „įvykį“ atsikratome iškreipto
mąstymo ir galime pradėti veikti.
SKYRIUS
Mes visi esame tame pačiame

griovyje, bet kai kurie mato
žvaigždes
♦
Oscar WiU
Gyvenimas yra nuostabus
Dabar turbūt ir jums jau aišku, tiksliau, supratote, kad visas jūsų gy
venimas iki pat šios akimirkos yra ne kas kita, kaip jūsų metų metus
puoselėtų minčių ir nuostatų rezultatas. Dabar visa tai jau vadinama
praeitimi. Tai, ko nebepakeisi.
Prisiminimai liudija mąstytas mintis ir išgyventus jausmus. Vis
kas, ką turime dabar, —o tai, žinoma, ypač brangintina, —yra štai ši
dabarties akimirka. Kaip yra pasakęs Tennessee’is Williamsas:
„Visas gyvenimas - prisiminimai, išskyrus tą vienintelę dabar

ties akimirką, bet ji pralekia taip greitai, kad vargu ar ją pajunti.“
Būtent dabar yra mums svarbu, nes nuostatos ir mintys, vadinasi,

ir tai, ką sakome ir darome, kuria ateitį. O šios ateities kūrimo galia
glūdi dabartyje —šioje akimirkoje. Ir dabar tik protas nuspręs, koks
nuo šiol bus gyvenimas.
Norint pasiekti gyvenimo pokyčių, kaip jau žinote, reikia susi
tvarkyti su situacijos suvokimu, kitaip tariant, pakeisti mąstymą ir į
viską imti žvelgti kitaip. Turėkite galvoje ir tai, su kuo save lyginate,
ir panagrinėkite savo lūkesčius. Nepamirškite optimisto ir pesimisto
mąstymo galios. Jau žinome, koks galingas gali būti protas, kai sprag
telima jungikliu ir nuostata suabejojama.
Matėme, kaip lengva žmogaus protui sustoti prie bejėgiškų, m
gatyvių minčių. Kai tik jūsiškis protas prisiriša prie kokių nors get i ,i
minčių, jūs greitai nuslopinate jas kokiu nors įprastu iškreipto m.p.
tymo būdu (juos apžvelgėme 2 skyriuje). Bet jei gebate uždai yt i du
ris —atsisakyti galvoti pozityviai, tai lygiai taip pat galite .11 sis.ik yi 1 n
3 DALIS. „BŪTASIS“,,ESAM ASIS" IR „BUSIMASIS" PROTAS
negatyvių minčių apie save. Kaip jau esame minėję, pasipriešinimas

šioms mintims atima iš jų visų galių. O jums atveria galimybę iš nau
jo ir kitaip į viskų pažvelgti. Tas naujas, kitoks mųstymas
♦ sukelia kitokius jausmus, kurie

+ skatina kitaip elgtis ir
♦ įgyti kitokios patirties,
+ vedančios į kitokį gyvenimų.
Vandens ratilai plečiasi.

Dabar, kai jau baigiame kelionę proto labirintais, norėčiau dar
kartų primygtinai pakartoti: niekada ne per vėlu keisti savo mųsty-
mų. Pamirškite, kaip elgėtės seniau. Tai jau praeitis. Apmaudas, kal
tės jausmas, „aš turėjau“„aš būčiau galėjęs" - visa tai jūsų ankstesnio
mųstymo palikimas. Įsidėmėkite:
Tikriausiai padarėte viską, ką galėjote padaryti

vadovaudamiesi ta anuometine vidine nuostata.
Turbūt suprantate, kad būtumėte kitaip daręs daugelį dalykų, jei

gu jūsų mųstymas būtų buvęs kitoks. Bet jis buvo toks, ir ne kitoks.
Ir visa tai jau praeitis. Nepamirškite - praeities pakeisti negalite. Bet
kai kų galite padaryti —o tai pagrindinė šios knygos mintis —lavinti
tų galių, kurių turite. Galių valdyti savo mintis.
Tai, kų galvojote apie kažkų seniau, tarkime, 1970, 1981 ar 2009
metais (rėmėtės anuometinėmis savo nuostatomis), nereiškia, kad jūs
ir dabar turite turėti tokias pačias nuostatas.
Turbūt sutikote žmonių, kurie sakė, kad tik dabar, kai patys tapo
tėvais, suprato, kų jų mamoms ir tėvams teko patirti ir kodėl jie elgėsi
būtent vienaip ar kitaip? Giliai viduje paslėpti nesutarimai ir nuos
kaudos gali visiškai išnykti įgijus naujų žinių. Taigi šie žmonės pakei
268
GYVENIMAS YRA NUOSTABUS
tė savo mintis apie tai, kas buvo praeityje. Ir tai pakeitė jų mąstymų
dabar, o todėl - ir jų ateitį.
Taigi pakeiskite mintis apie praeitį. Atleiskite sau už tai, kokia ji.
Apžvelkite savo gyvenimo įvykius ir savo senąsias mintis apie juos.
Įvertinkite jas, nuimkite senus „filtrus“ ir, dar kartą - iš naujo - pa
žvelgę į savo praeitį, užčiuopkite momentus, kai įprotis iškreiptai
mąstyti jums trukdė. Įsidėmėkite:
Nuomonė - tai dar ne faktas.
Jei pykstate ant seniau sutiktų žmonių (tai nagrinėjome 6 skyriu

je), galbūt laikas jiems atleisti. Kad ir ką jie padarė, jie taip pasielgė
dėl savo klaidingo mąstymo. Panagrinėkite, ką jūs pats manote apie
tuos žmones. Galbūt pajusite, kad pyktis neturi pagrindo. Gal ant jų
visiškai nereikėjo pykti.
Nereikia sau sakyti, kad jų elgesys buvo pateisinamas. Tai, ką rei
kia padaryti —tiesiog paleisti „balioną kartu su siūlu“; išlaisvinate
jį - išsilaisvinate ir pats. Jūs laimite. Nuolat dėliodamas galvoje nuo
dingas mintis, švaistote energiją šią nuostabią dabarties akimirką. Jei
neįstengiate šio metodo pritaikyti kitiems žmonėms, gal bent galite
pritaikyti jį sau.
Iš tiesų kas yra laimė šiame nuostabiame gyvenime? Sąvoka „lai
mė“ kiekvienam žmogui siejasi su skirtingais vaizdais. Prisimenate,
viskas priklauso nuo suvokimo, argi ne? Ir vėl mintis ta pati - jūs
pats esate savo mąstymo kontrolierius, būtent jūs turite galią sprag
telėti mygtuką. Ir ar tikrai laimė yra nuolatinė būsena?
Ar teko sutikti nors vieną žmogų, kuris būtų laimingas visą lai
ką? O kaipgi tie žmonės, turintys daug pinigų? Jie praturtėjo ir kiek
laiko jautėsi esą laimingi, kol grįžo įprasta pasitenkinimo gyveni
mu būsena? Na, o tie žmonės, kurių savivertė grindžiama siekimu
įsigyti kuo daugiau turto. Praradus turtą, —apie tai gana dažnai
tenka išgirsti, - ar dėl neapgalvoto eikvojimo, ar blogų investicijų,

kas tuomet lieka?
Nebeliko pinigų - nebeliko savivertės. Kaip yra pasakęs Richar
das Armouras:
Ar moka pinigai kalbėti.

Aš nežinau, bet jie,
Tą kartą liovęsi šlamėti.
Pasakė man: „Sudie!"
Daugelis atidėlioja laimę, tikėdamiesi, kad ji ateis vėliau, kada nors

ateityje. Tačiau viskas, ką turime, —tai dabartis. Kaip dažnai tenka
girdėti žmones sakant, kad jie bus laimingi, kai gaus kitą darbą, su
ras naują draugę / draugą, persikels į kitą namą, numes svorio, galės
įsigyti „Aston Martin“ markės automobilį, laimės loterijoje, išlaikys
egzaminą, parašys bestselerį. Bet vis laukdami būsimos laimės pra
laukiame šį nuostabiai vertingą dabarties tarpsnį.
Argi mes nepatiriame laimės akimirkų? Argi neteko pastaruoju
metu mėgautis kokiu nors ypatingu patiekalu? Argi nesate žiūrėjęs
filmo ar spektaklio, kuris itin patiko? O ar nesijautėte laimingas, kai
viršininkas dėkojo už puikiai atliktą darbą? O džiugūs vaikų vei
deliai, kai buvote mugėje ar kai drauge žiūrėjote naujausius Hario
Poterio nuotykius? Argi neapima laimės jausmas kiekvieną savaitę
nuėjus į maisto gaminimo kursus?
Pagalvokite, turbūt galite įvardyti bent tris dalykus, pastaruoju
metu sukėlusius jums laimės pojūtį. Gal tik esate įpratęs tą jausmą
vadinti kitaip. Bet tai galiausiai turbūt reiškia tą patį.
Kaip greitai tos laimingos akimirkos iškilo jūsų mintyse? Spėju,
gana greitai. Tos laimės akimirkos, kai jautėtės džiugiai, buvote pama
lonintas ar patenkintas. Tačiau paklaustas „Ar buvote laimingas?“ ne
vienas ilgai tylėtų prieš atsakydamas. Gal priežastis —žodžio seman-
27 0
Ko gyvenime iššvaistome
daugiausia, - tai pats
gyvenimas.
tika? Gal tai, ką patiriame, neatitinka mūsų lūkesčių, t. y. ką iš tiesų

norėtume patirti šiame pasaulyje, nes „laimės“ sąvoka sako, kad ši bū -
sena nuolatinė ir ją reikia stengtis pasiekti.
Betgi visi žinome, kad gyvenime esama daugybės akimirkų, kai
jaučiame fizinį ar psichologinį stresą, kai esame pervargę, nerimauja
me ar pykstame. Žinome, kad galime pakeisti savo mąstymą ir padė
ti patys sau geriau įveikti tokias aplinkybes.
Lygiai taip pat galime pakeisti tam tikras nuostatas, kad jaustu-
mės esą laimingesni. Kas pasakė, kad laimė negali ateiti kąsneliais?
Juk išvardijote tris atvejus, kai jautėtės laimingas? Buvote laimingas
tomis konkrečiomis akimirkomis. Taigi ši akimirka yra viskas, ką
visi turime. Jeigu atidėliosime savo laimę iki kažkurios datos ateity
je, kas atsitiks, kai jūs (prisiminkime ankstesnį sąrašą):
♦ gausite kitą darbą,

♦ surasite naują draugę/draugą,
♦ persikelsite į kitą namą,
+ numesite svorio,
♦ galėsite leisti sau įsigyti „Aston Martin“ markės automobilį,
+ laimėsite loterijoje,
♦ išlaikysite egzaminą,
♦ parašysite bestselerį?
Kai pagaliau įgyvendinsite tikslus ir siekius kada nors ateityje, ar

bent numanote, koks naujas stresas ir įtampa gali imti slėgti jūsų pe
čius?
Išvada: galbūt pasisekė įgyvendinti tai, dėl ko, jūsų nuomone, tap
site laimingas. Tik tuomet, vadovaujantis šitokia strategija, ši laimės
būsena tuoj pat bus pakeista nauja —„aš būsiu laimingas, kai...J pri
klausys nuo tuo metu susiklosčiusių aplinkybių ir turimų problemų.
Jūsų ateitis tapo nauja „dabartimi“ - gavote naują darbą, ištirpo ne
reikalingi kilogramai, bet dabar nežinia iš kur išniro naujų kliūčių ar
272
ambicijų, kuriomis būtinai reikės „ateityje“ pasirūpinti. Taigi ir vėl

laimė ateis, „kai aš...“ Taip šis procesas tęsiasi be galo ir praryja vis
daugiau dabarties akimirkų, nes iškreiptas mąstymas verčia gyveni
mą vis atidėti ateičiai.
„Negyvenk taip, tarsi ketintum gyventi dešimt tūkstančių

metų. Neišvengiama lemtis kybo virš galvos. Kol gyveni, kol
įmanoma, būk geras.“
(Markas Aurelijus, „Sau pačiam“ iš senosios
graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė)
Esmė tokia: visuomet jūsų „pašto dėžutėje“ atsiras kažkas, kas

stengsis trukdyti pozityviai mąstyti. Pripažinkite, jog norėdamas
gyventi šį nuostabų gyvenimą turite susitaikyti su faktu, kad iliuzi
nė laimės būsena yra visiškai subjektyvus dalykas. Ko iš tiesų trokšta
dauguma žmonių, tiksliau galėtų būti nusakyta taip - pasitenkinimo
gyvenimu. Tai nuolatinis vidinis jausmas ar būsena, o ne pavieniai
malonūs dalykai, kurie baigiasi triguba porcija šokoladinių ledų, sa
vaitgaliu Paryžiuje ar vakarėliu po spektaklio premjeros.
Laimė niekada nebus ta vieta, į kurią vieną gražią dieną lemta at
vykti. Kažkas yra pasakęs, kad laimę gyvenime galima pasiekti vado
vaujantis paprasta taisykle: padidinti džiaugsmo akimirkų skaičių ir
sutrumpinti skausmingų ir nemalonių akimirkų trukmę. Kai sutin
kame laimingų žmonių, paaiškėja, kad jų požiūris į pasaulį iš esmės
pozityvus, tačiau ir juos užplūsta nemalonios emocijos, apima bloga
nuotaika, ir su tuo jie turi susitvarkyti.
Jau ne vienas mokslinis tyrimas atskleidė, kad būtent gebėjimas
tinkamai mąstyti šiems žmonėms padeda suvaldyti negatyvias min
tis; tokie laimingi žmonės greičiau pastebi, kaip negatyvios mintys
ima atakuoti jų psichiką, nei žmonės, įsijautę būti nelaimingi. Be to,
laimingieji gyvena vadovaudamiesi savo vertybių sistema, kurios „ša
lutinis produktas“ yra tai, kad jie jaučiasi laimingi.
273
Ir j laimingų žmonių galvas užklysta negatyvių minčių, tačiau jų

reakcija į jas daug sveikesnė nei kitų žmonių. Jie šias mintis laiko tie
siog mintimis. O štai nelaimingieji tokias mintis laiko tikrove, užuot
pamėginę iš tiesų jas suvokti ir įvertinti, ar jos pagrįstos. Taigi ko ga
lėtume pasimokyti iš pozityviai į gyvenimų žvelgiančių, optimistiškai
nusiteikusių žmonių?
Mokslininkai išskyrė keletu „konstantų“ (dešimt jų toliau išvardy
ta), kurios siejasi su žmonėmis, laikančiais save laimingais ir pati
riančiais gyvenimo džiaugsmų:
1. Jie suvokia, kad save valdo.

2. Optimizmas.
3. Jų lūkesčiai ir tikslai realistiški.
4. Jie mankštinasi, jų gera sveikata.
5. Jiems būdinga sveika savigarba.
6. Jie —atviros asmenybės.
7. Turi su kuo artimai bendrauti.
8. Turi laisvalaikį ir pomėgį.
9. Naudojasi pagalba.
10. Patenkinti savo darbu.
Dar kartų pakartosiu: pasiekti pasitenkinimų gyvenimu - lai

mės -jausmų galime valdydami savo suvokimų. Kitaip tariant, keis
dami mųstymų ir požiūrį į gyvenimų. Spragtelkime jungiklį, keičiantį
nuostatas. Kitas būdas, padedantis pasiekti didesnį pasitenkinimų
gyvenimu, —imtis malonesnės nei ligi šiol veiklos.
Praeitis, dabartis ir ateitis
Mes daug laiko gyvename praeitimi arba žvelgiame į ateitį. Apgai

lestavimas dėl praeities ir rūpinimasis ateitimi tarsi užgniaužia da
274
barties akimirką. Turime susitaikyti su tuo, kad ateitis yra neaiški.

Bet neturėtume pamiršti viena - to, kad tik dabar, dabarties momen
tu, turime galią paveikti savo ateitį. Negalime pakeisti praeities (nors
galime išjos pasimokyti), bet iš tiesų galime būti tikri tik dėl to, ką
darome dabar - o tai netrukus taps praeitimi - galvodami apie tai,
ką norėtume pakeisti.
Tikriausiai daugeliui jūsų pasisekė pamatyti 1970 metų filmą
„Skrudžas“ (Scrooge), plačiai pagarsėjusią Charles’o Dickenso kūri
nio „Kalėdų giesmė“ (Christmas Carol), kurį jis parašė 1843-iaisiais,
ekranizaciją. Ebenezerą Skrudžą, kaip tikriausiai prisimenate, ap
lanko trys vaiduokliai —Praeities, Dabarties ir Ateities. Si nuostabi
ekranizacija atskleidžia, kaip gera išpirkti kaltę ir atleisti, skaudžiai
aštriai parodoma, kad kiekvienas iš mūsų gebame pakeisti savo gy
venimą.
„Skrudžas". Netikėtas susidūrimas su vaiduokliu
Ateities vaiduoklis parodo Skrudžui jo likimą, ir šito pakanka, kad

jis pradėtų keisti savo elgesį - nebūti toks godus daiktų ir pinigų. Jis
suvokia, kad yra vienintelis būdas pakeisti savąją ateitį - tai keisti da
bartį. Staiga Skrudžas suvokia, kad gyvenimas yra nuostabus, o lai
kas, skirtas gyventi, trumpas, kad po akimirkos jo čia tiesiog nebeliks.
275
3 DALIS. .BŪTASIS', .ESAMASIS" IR .BUSIM ASIS' PROTAS
„Skrudžas". Atrandamas naujas požiūris j gyvenimą
Suvokdamas, koks džiaugsmingas gali būti gyvenimas, jis ima keisti

savo ir aplinkinių žmonių dabartį ir įgyja nuostabios gyvenimo pa
tirties. „Skrudžas“ —tai sielų sušildanti pasaka, kurios moralas toks:
kaip pakeistas mąstymas sukuria vandens ratilų efektų, paveikiantį
daugelį žmonių. Ji parodo, kaip mes galime atsiriboti nuo praeities ir
kurti ateitį. Šios pasakos moralas toks pat aktualus šiandien kaip ir
Charleso Dickenso laikais.
Ar kas nors galėtų atsispirti tokia
pačia optimistine gaida, bet šiek tiek
kitokia idėja pagrįstam 1946 metais su
kurtam Franko Capros filmui „Gyveni
mas yra nuostabus“? Žinia, kurių šio fil
mo kūrėjas siekė perduoti žiūrovui, yra
paprasta, bet kupina išminties. Kiek
vienas iš mūsų yra svarbus ir gali kuo
nors prisidėti prie gyvenimo kūrimo.
Sis filmas žiūrovų verčia galvoti. Todėl
jis ir vadinamas filmu mųstantiesiems.
„Gyvenimas yra nuostabus". Jamesas Stewartas vaidina Džor
Angelų įsikišimas džų Beilį, gyvenantį mažame Bedfordo
276
Praeitis - istorija,
ateitis —paslaptis, o
dabartis* —ne kas kita
kaip dovana.
' Anglų kalbos žodis present reiškia ir„dovana", ir„dabartis".

3 DALIS. „BOTASIS“, .ESAMASIS' IR „BŪSIMASIS' PROTAS
Krioklio miestelyje, savo svajones paaukojusį kitų labui. Kūčių vaka

rą draskomas nevilties jis ketina nusižudyti, bet jį išgelbsti jo angelas
sargas (Clarence Oddbody), nes parodo, koks būtų pasaulis be jo
Džordžo Beilio. Herojus iš tiesų nesupranta, kiek daug jis nuveikė,
bet matydamas vandens ratilų efektą, sukeliamą tų darbų, prie kurių
jis prisidėjo, įsitikina, koks niūrus ir nualintas būtų buvęs gimtasis
miestelis, jeigu jis, Džordžas, nebūtų gimęs.
Vertas pagyrimo aktorius Clarenceas, pasirodęs paskutinėje fil
mo scenoje, kai duktė sako tėvui, Džordžui, kad kaskart suskambant
varpui dar vienas angelas įgyja sparnus. Neįmanoma pergirti šio fil
mo jėgos, aktualumo ir įkvėpimo. Jis moko, kad gyvenimas, nepai
sant pasirinkto kelio, iš tikrųjų yra nuostabus. Filmo leitmotyvas:
nesvarbu, kokie nereikšmingi jaučiamės esą, visi esame tarpusavyje
susiję ir darome įtaką vieni kitų gyvenimams. Tik pažiūrėti šį filmą
jau savaime reiškia įgyti patirties, galinčios pakeisti gyvenimą.
„Gyvenimas yra nuostabus". Gyvenimo džiaugsmai atrandami iš naujo
Šių filmų pamokančiomis istorijomis galima pailiustruoti aptartą

faktą, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimas galėtų pasikeisti, jeigu pasi
278
stengtume pakeisti savo mąstymų. Vandens ratilų efektas visuomet

veikia. Kai tik iškreiptų mąstymų pakeičiame geromis ir vaisingomis
mintimis, ima keistis ir mūsų elgesys, ir aplinkybės, į kurias pakliū
vame, o šitai veikia ir aplinkinius žmones, su kuriais bendraujame.
Keičiasi ir mūsų gyvenimas, kaip sako Džordžas Beilis, net jeigu ne
įgyvendinsime visko, ko troškome. Dabar, šių akimirkų.
Jei manai, kad gali, tai ir gali.
Taigi pirmyn: pakeiskite mąstymų —pakeisite gyvenimų.

Kavos pertraukėlė
m Jūsų gyvenimas iki pat šios akimirkos —ne kas kita, kaip metų
metus jūsų puoselėtų minčių ir nuostatų vaisius. Dabar visa
tai jau praeitis. Išjos likę tik prisiminimai.
Tik nuo mūsų dabartinių minčių ir nuostatų priklauso, kokia

bus ateitis. Protas dabar turi spręsti, koks nuo šiol bus mūsų
gyvenimas.
cH> Pasipriešinimas mintims atima iš jų galių.
-' k Naujas mąstymas žadina kitokius jausmus, šie skatina kitaip

elgtis, o pakitęs elgesys veda prie kitokio gyvenimo. Vandens
ratilų efektas pasireiškia nuolat.
Prisirišimas prie praeities gali duoti priešingų, nei norėtume,

rezultatų. Tikriausiai padarėte viskų, kų galėjote, remdamasis
anuomet turėtomis gyvenimo nuostatomis. Dabar jūsų įsitiki
nimai nebūtinai turi būti tokie patys kaip kadaise.
Mokykitės iš klaidų ir kurkite ateitį - tai viskas, kas jums liko.
Įsidėmėkite: nuomonė —tai dar ne faktas.
Laimės jausmas priklauso nuo to, kaip mes jų suvokiame.

Dauguma žmonių atideda jų tolesniam laikui, tikėdamiesi
kada nors būti laimingi, bet viskas, kų turime, tai - dabartis.
Spragtelkite j ungiklį.
Iliuzinė laimės būsena yra subjektyvus dalykas. Gyvenime vi

suomet kas nors kris į jūsų „pašto dėžutę" ir pasistengs blo
kuoti pozityvias mintis. Pakeiskite mąstymų —pasitenkinimo
gyvenimu, štai ko jūs iš tiesų siekiate.
280
Daug laiko gyvename praeitimi arba žvelgdami į ateitį. Mes

negalime pakeisti praeities (galime išjos pasimokyti), bet gali
me keisti ateitį. Ir tai turime daryti dabar.
Vandens ratilų efektas pasireiškia visais gyvenimo atvejais.

Kaip įmetus akmenuką į vandenį ima sklisti bangos ir surai
buliuoja visas vandens paviršius, taip ir mes, pakeitę įprastą
mąstymą, galime keisti susiklosčiusią situaciją. Tai savo ruož
tu veikia aplinkinius žmones, ima teikti daugiau pasitenkini
mo tarpusavio santykiais ir nuostabiu gyvenimu.
Visas menas yra
autobiografinis; austrės
geldelėje glūdintis perlas
yra jos autobiografija♦
Federico Fellini
Baigiamoji išvada: menas mąstyti
Štai ir pasiekėme odisėjos po mūsų mąstymo subtilybes pabaigą. Ke

liavome greitkeliais, šunkeliais —ir dar svarbiau —nerviniais takais.
Esu tikras, dabar kiekvienam kelionės dalyviui akivaizdu, kad nieko
nėra galingesnio nei mūsų mintys. Jūs esate tas, ką galvojate. Gyveni
mo biografija prasideda ir baigiasi mąstymu.
Mąstyti iš tiesų yra menas. Ir tai nėra tiesiog kažkas, kas vyksta
savaime. Tai yra tai, ką darome. Descartesas, ištaręs garsiąją frazę:
„Mąstau, vadinasi, esu“ žinoma, filosofiniu požiūriu buvo teisus. Ta
čiau pernelyg susitapatinus su mintimis kyla problemų.
Matėme, kaip iškreiptas mąstymas užvaldo protą ir išplėšia iš
mūsų mums duotas galias. Mes susiliejame su nevaldomais minčių
sūkuriais, stumiančiais žemyn tais greitkeliais, šunkeliais ir takais,
kuriais verčiau nebūtume keliavę.
Dauguma žmonių kenčia dėl tos pačios problemos - tinkamai
nepanaudoja jiems duoto proto. Išties gana dažnai mes juo apskri
tai nesinaudojame. Imame vergauti tam, ką patys turėtume kontro
liuoti. Ir mumis naudojamasi. Įsidėmėkite: protas yra duotas mums,
o ne mes protui. Pasistenkite šią frazę kalte įsikalti į galvą (jūs jau
dabar valdote savo protą!) ir prisiminkite ją, kai grumsitės su to
mis neracionaliomis, vertinančiomis ir jūsų saviraišką ribojančiomis
mintimis, kurios jus gąsdina ir iškraipo jūsų elgesį.
Sekdami savo mintis, kaip esame aptarę ankstesniame skyriuje,
arba ėmęsi stebėtojo vaidmens klausomės monologo arba dialogo ir
tuo pačiu metu atskiriame save nuo savo proto. Įrodymas, jei tokio
įrodymo reikia, - jūs ir jūsų protas - tai ne tas pat. Taigi jei galite
283
BAIGIAMOJI IŠVADA: MENAS MĄSTYTI
stebėti savo protą, galite jį ir kontroliuoti. Turite galią sustabdyti ne

gatyvias mintis, kaip jau kalbėjome. Ne užgniaužti jas. Bet pripažinti
jas kaip mintis, klausydamas jų ir suvokdamas šį procesą, nes esate
per žingsnį atsitraukęs ir todėl galite jas stebėti iš šalies - jūs ir jūsų
protas - tai ne tas pat.
Kiek daug Žemės gyventojų štai šią akimirką kenčia nuo tik žmo
gui būdingos būsenos - nuo nenutrūkstamų destruktyvių ir tuščių
plepalų savo galvose, ir jų nutraukti, jų nuomone, jie neturi galios?
Šie žmonės ligi šiol nesuvokė, kad gebėtų išsivaduoti iš savo pačių
proto diktato, jei skirtų laiko ir pastangų stebėti savo mintims.
Dauguma žmonių neskiria laiko savo mintims stebėti - jiems nie
kad nebuvo šovę į galvą, kad jie tai gali daryti. Daugelis niekada net
nesusimąsto, kaip tai reikėtų daryti. Jiems net netoptelėjo, kad min
tis galima sustabdyti tarsi distancinio valdymo pulteliu ir pažvelgti
į savo mąstymą. Mokyklose niekas nebuvo suinteresuotas mus šito
mokyti, nors tai galbūt būtų buvę daug vertingiau, nes būtume pasi
rengę tvarkytis su gyvenimo staigmenomis.
Patirtis yra geriausia mokytoja. Kaip ankstesnis mūsų mąstymas
veikė mūsų gyvenimą? Visos gyvenimo sritys, pradedant sveikatos,
finansų ir meilės reikalais, buvo priklausomos nuo mąstymo ir elge
sio - to mąstymo rezultato.
Koks buvo vandens ratilų efektas, sukeltas seno, pavergto mąsty
mo, kai protas laikė už pavadžio mąstantįjį? Kai sustabdome „ple
pėjimą“ sekinantį mūsų energiją, galime pasiekti būseną, kai ėmę
stebėti ir kontroliuoti, užsitikrinę tam tikrą dozę ramybės, gebame
sąmoningai mažinti minčių skaičių, ar kaip jūs tai pavadinsite.
O juk žmogaus protas gali mąstyti daug kūrybingiau. Didieji me
nininkai ir išradėjai skelbė, kad įgyvendino savo idėjas, kai protas dar
tylėjo. Šių didžiųjų žmonių menas pasireiškė per jų meną mąstyti.
Taigi nuo šios dienos pradėkite kurti savo likimą - savo autobio
grafiją. Jūs turite galią... minties galią.
284
BAIGIAMOJI IŠVADA: MENAS MĄSTYTI
Įsidėmėkite vieną, dalyką. Perskaitę apie mąstymo procesus, ti

kriausiai geriau supratote, kas yra mąstymas. Tai ir buvo šios knygos
tikslas. Dabar turite veikti ir pasistengti pakeisti savo įprastą mąs
tymą. Metas pradėti. Jei nepanaudosite įgytų žinių, būsite kaip tas
žmogus, kuris įėjo į knygyną ir pasakė pardavėjai:
- Atsiprašau, ar galėtumėt pasakyti, kur yra savigalbos len

tyna?
- Galėčiau, - pasigirdo atsakymas, - bet jei pasakysiu, ar tai
nesugadins paties objekto?
285
Priedas: Atsakymai į
„Proto mankštos" klausimus
1. Argi jos abi ne vienodo ilgio? (1 taškas)
2. Argi jie ne to paties dydžio? (1 taškas)
3. Vaizduotė. (1 taškas)
4. Vienas iš chirurgų buvojo mama. (Argi visi chirurgai vyrai?)
(1 taškas)
5. Jų yra 16. (1 taškas)
6. paties dolerio.“ (1 taškas)
7. «... vaikai, kurie užaugo.“ (1 taškas)
8. „...jį suplėšo.“ (1 taškas)
9. Polas. (1 taškas)
10. - Vatsonai, jūs - idiotas! Kažkas pavogė mūsų palapinę!
(10 taškų)
11.
286
PRIEDAS: ATSAKYMAI | .PROTO MANKŠTOS' KLAUSIMUS
Įsižiūrėkite. Kurios kortos trūksta? Jūsų kortos čia nėra, juk

taip? Veikė proto galia? Dėmesys? Vadinkite, kaip norite. Pui
kiai padirbėta. (10 taškų)
Taškų skaičiavimo skalė

+ 9 taškai ir daugiau (9-29): turite galių - minties galią.
* Mažiau kaip 9 taškai: jūsų protas bejėgis!

James - Borg. .Minties - galia.2012.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

James - Borg. .Minties - galia.2012.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Iš anglų kalbos vertė

Viršelyje panaudota fotografija ©Jan Cerovsky | Dreamstime.com

© James Borg 2010

Ir skaitytojams, kurie geba keisti savo mąstymą ir patirti didesnę

1 dalis. Svarbiausia yra mintys

2 dalis. „Kankinamas protas"

3 dalis. „Būtasis" „esamasis" ir

Baigiamoji išvada: menas mąstyti 283

Leidėjas dėkoja visiems, maloniai davusiems leidimą perspausdinti me­

Buvo stengtasi susisiekti su visais autoriaus teisių turėtojais. Iš anksto

Pirmiausia knygoje nagrinėsime pamatinius turimus įsitikinimus

darni minčių valdymo modelį. Jį taikau mokydamas, per pratybas ir jau

liet argi šitaip turėtų būti?

Stresas yra šiuolaikinio gyvenimo palydovas, juk nė vienas žmogus

kad kuo daugiau ir geriau įsimintume. Ir galiausiai išsiaiškinsime,

Svarbiausia yra mintys

Šiandien esate ten, kurjus nuskraidino

Ar žinote, kad kasdien mūsų galvose vidutiniškai kyla nuo 60 iki

ii>it‘ savo mąstymo procesą. Nors akivaizdu, kad svarbesnės apmąs­

Valdykite savo protą arba jis valdys jus

Kyla svarbus klausimas:

Arjūs valdote protą?

Kadangi mintys lemia tam tikrą emocinę būseną, jūs, galimas

ponios prie langelio... o kur dėjau tą bilietą?.. Įdomu, ar tos dvi

„Nesvarbu - būsi optimistas ar pesimistas, rezultatas

Kodėl, pamaniau, turėčiau eikvoti savo nervų energijų negatyvioms

Išmintingų posakių, galinčių pakreipti žmogaus gyvenimą,

Kad neužmirščiau, užsirašiau šį posakį, citavau jį daugybę kartų,

„ Tikriausiai šeštadienį, kai lauke pradėsime kepti mėsą ant

Nėra jokių abejonių: kuo daugiau dėmesio skiriame pesimisti-

„Manau, oras tinkamas mėsai ant grotelių kepti. O jeigu ir lis,

Vien pakeitus vidinį pokalbį su savimi, jau bus juntam as poveikis

tai turėtų, vykti. Mes perjungėm jungiklį iš pesimistinės padėties į op­

♦ Jis sulaiko nuo veiklos,

Ką pirmiausia reikėtų daryti? Pripažinti, kad turite polinkį - gal­

Esate savo mąstymo produktas - jūsų mintys lemia savijautą.

Atlikta daugybė mokslinių tyrimų nagrinėjant negatyvų ir pozity­

I 'i i kelių dešimtmečių psichologijos ir smegenų veiklos tyrimų galime

• padeda siekti užsibrėžto tikslo ir

‘uįprantama, optimizmas nepadės ištraukti laimingo loterijos bi­

M r.tymas lems veiksmus išoriniame pasaulyje, taip pat reakciją į tai,

’•megenys - tai vaistinė

I imt**savo minčių produktas, todėl kitame skyriuje panagrinėsime

i ui ir yra minčių valdymo būdai. Todėl bus naudinga sužinoti, kaip

Kai suprantate, kas vyksta, galite geriau tą vyksmą valdyti,

I is iš tiesų daro didžiulį įspūdį mąstymo procesų ir smegenų

i i e tin intis. Ilgainiui šios medžiagos paveikia sveikatą.

Pamatysime, kad šios neigiamos emocijos drauge su daugybe kas­

♦ kuo daugiau negatyvių minčių galvoje, tuo blogiau jaučiamės,

Gerųjų ar blogųjų medžiagų pliūpsniai yra grįžtamojo ciklo dalis.

♦ Teigiamos mintys - sužadinate geras emocijas - išsiskiria ge­

i Neigiamos mintys - sužadinate blogas emocijas - išsiskiria

11»ks yra proto ir kūno ryšys.

Kaip formuojasi mintis (ir kas ji yra)

i I u.s prasideda nuo minties.

I Nervų sistema (elektrinė).

IVi. ui rėkime, kas ta mintis iš tikrųjų yra ir kaip ji atrodo. Sniege-

i I p.iv. Neuronas (arba„mintis")

Kuo didesnis jų skaičius, tuo daugiau sąsajų nervinė ląstelė turi su

I'įprasčiau elektrocheminį procesą galima pavaizduoti taip:

i ' n mu žinoti, kurioje smegenų dalyje slypi emocijų centras. Taigi

1.2 pav. Limbinė sistema

Dar viena hipotalamo funkcija - kilus situacijai kovok arba bėk,

Leidėjas dėkoja visiems, maloniai davusiems leidimą perspausdinti me

ii>it‘ savo mąstymo procesą. Nors akivaizdu, kad svarbesnės apmąs

tai turėtų, vykti. Mes perjungėm jungiklį iš pesimistinės padėties į op

Ką pirmiausia reikėtų daryti? Pripažinti, kad turite polinkį - gal

Atlikta daugybė mokslinių tyrimų nagrinėjant negatyvų ir pozity

‘uįprantama, optimizmas nepadės ištraukti laimingo loterijos bi

Pamatysime, kad šios neigiamos emocijos drauge su daugybe kas

♦ Teigiamos mintys - sužadinate geras emocijas - išsiskiria ge

Kalbėdamas apie jungiklio spragtelėjimą, turiu omenyje tokį mąsty

Nepavyko, ar ne? Mes tiesiog nepajėgiame justi emocijų be jas ati

11 tminą — ją verta išsamiau panagrinėti. Toks mąstymas gyve