TURTINGA

MOTERIS

LEIDYKLA
 Rich Woman
Kim Kiyosaki

Iš anglų kalbos vertė

Lina Pajarskienė irJonas Sipulis

Šio kūrinio leidybos teisė Lietuvoje priklauso leidyklai „SIROKAS“.

Šią knygą be leidėjų sutikimo perspausdinti, fotografuoti arba kopijuoti bet kokiu
kitu būdu draudžiama.

© 2006 by Kim Kiyosaki

© Leidykla „SIROKAS“, 2009

ISBN 978-609-95090-3-7
Turinys
Pratarmė Roberto kijosakio 7
Pratarmė ŠERON LECHTER 9
Įvadas 13

Pirmas skyrius Pietūs su draugėmis 25

Antras skyrius MERGINOS 31
Trečias skyrius M ano pasako) imas 39
Ketvirtas skyrius PRIEŠ DVIDEŠIMT METŲ... SALOSE 53
Penktas skyrius NE VIEN TIK PINIGAI 59
Šeštas skyrius .AŠ NETURIU LAIKO!“ 71
Septintas skyrius Kas yra finansinė 83
NEPRIKLAUSOMYBĖ?
Aštuntas skyrius
j “AŠ NESU PAKANKAMAI PROTINGA!” 93
Devintas skyrius KAIP TAPTI PROTINGA... GREITAI 105
Dešimtas skyrius AŠ MIRŠTU IŠ BAIMĖS!“ 113
Vienuoliktas skyrius Kokio dydžio jūsų turtas? 125
Dvyliktas skyrius AŠ NETURIU PINIGŲ!“ 137
Tryliktas skyrius DAR APIE PINIGUS 151
Keturioliktas skyrius .MANO VYRUI NE|DOMU!" 159
Penkioliktas skyrius KODĖL MOTERYS TAMPA PUIKIOMIS 173
1NVESTUOTOĮOMIS
Šešioliktas skyrius AŠ PASIRUOŠUS PRADĖTI!“ 187
Septynioliktas skyrius D evyniasdešimt procentų 193
SĖKMĖS -TIESIOG PRADĖTI!
Aštuonioliktas skyrius PRADĖKIME PROCESĄ! 201
Devynioliktas skyrius TRYS VYRŲ TIPAI / TRYS INVESTICIJŲ 213
TIPAI
Dvidešimtas skyrius PIRMI KETURI RAKTAI | INVESTA­ 225
VIMO PASAULJ, KURIUOS BŪTINA
ŽINOTI SĖKMINGAM INVESTUOTOJUI
Dvidešimt pirmas KITI PENKI RAKTAI. NORI NT TAPTI 239
skyrius SĖKMINGA INVESTUOTOJA
Dvidešimt antras .Parodyk man planą!" 251
skyrius
Dvidešimt trečias VISU GREIČIU PIRMYN! 259
skyrius
Dvidešimt ketvirtas Vakarienė su merginomis - 269
skyrius ŠVENTIMAS
Paskutinis pamąsty­ 275
mas
 ,
Šią knygą skiriu savo mamai ir tėčiui
Vinei ir Bilui Mejeriams
 Roberto Kijosakio pratarmė
Sakoma, kad „už kiekvieno sėkmingo vyro stovi stipri moteris“.
Mano atveju taip ir yra. Niekada nebūčiau tiek pasiekęs, jei ne mano
žmona Kim. Kartais susimąstau, kur šiandien būčiau, jei ne ji.
Pirmiausia mane pakerėjo jos grožis. Tačiau jau pirmo pasimaty­
mo metu pamačiau, kad ji ne tik graži, bet ir protinga. Kim labai su­
mani moteris. Kai artimiau susipažinome, aš įsitikinau, kad jos vidus
yra dar gražesnis nei išorė, ir tuomet įsimylėjau. Jeigu egzistuoja toks
dalykas, kaip gimininga siela, tai aš savąją radau.
Tačiau labiausiai jos charakterio tvirtumas atsiskleidė pačiais sun­
kiausiais mūsų gyvenimo laikotarpiais. Tik jos dvasios stiprybė padėjo
mums ištverti visas negandas, kurias be jos vargu ar būčiau įveikęs.
Daugybę kartų - kai neturėjome pinigų, stogo virš galvos, automobi­
lio - ji guodė mane, o aš verkdavau kaip mažas berniukas. Kim buvo
mano ramstis - ji tikėjo manimi net tuomet, kai aš pats būdavau
praradęs tikėjimą savimi.
Kaip ir dauguma porų, mes pykomės, nesutarėme. Bet kuriuo
atveju, mūsų gyvenimas tikrai nebuvo panašus į Ožio ir Harietės*
gyvenimą. Tačiau šių sunkių laikotarpių - pakilimų ir nuosmukių,
klaidų - dėka, mano meilė Kim perauga į pagarbą jai. Ji yra pati sau
šeimininkė. Jai nereikia, kad ja rūpinčiausi. Ji yra šiuolaikiška, naujo­
viška, turtinga, miela, mylinti, žavi ir nepriklausoma.
Kai žaidžiame golfą, ji smogia pirmąjį smūgį iš vyrų vietos. Ji ne­
prašo ir nesitiki lengvatų vien todėl, kad ji - moteris. Ir, deja, ji dažnai
* vert. past. „The Adventures of Ozzie and Harriet“ - Amerikos televizijos
istorijoje ilgiausiai rodoma situacijų komedija, tapusi šeštojo dešimtmečio
idealaus amerikietiškos šeimos gyvenimo modelio sinonimu
aplenkia mane ir surenka daugiau taškų. Ačiū Dievui, laimėjusi nesi-
puikuoja ir neaitrina man žaizdos.
Kai mes susipažinome, viskas, ką as turėjau, buvo daugybė sko­
lų, aibė klaidų, gyvenimo pamokos ir svajonės. Nepaisant to, kad as
nieko neturėjau, Kim buvo pasiruošusi žengti per gyvenimą kartu ir
padėti man įgyvendinti tas svajones. Tačiau mes įgyvendinome ne tik
šias svajones - mes pasiekėme daug daugiau ir šiandien mes gyvename
taip, kaip net nesvajojome.
Žinau, kad ji ištekėjo už manęs ne dėl pinigų, nes kai susipažino­
me, aš jų paprasčiausiai neturėjau. O kalbant apie investavimą, viskas,
ką dariau, tai tik mokiau ją to, ko mane išmokė Turtingas Tėtis. Ne­
ilgai trukus šioje srityje ji jautėsi kaip žuvis vandenyje. Šiandien ji yra
geresnė investuotoja nei aš, sudaranti žymiai pelningesnius sandėrius
negu aš kada nors esu sudaręs. Ši moteris iškilo savo jėgomis. Turtinga
Moteris.
Todėl aš labai didžiuojuosi galėdamas parašyti pratarmę jos pir­
mai iš daugybės būsimų knygų. Mano manymu, Kim yra puikus
šiuolaikinės moters pavyzdys: linksma, atsidavusi, miela, graži, nepri­
klausoma, protinga ir turtinga. O kai kalba pakrypsta apie pinigus ir
investavimą, ji žino, ką sako. Aš stebėjau, kaip iš jaunos, nieko apie
pinigus ir investavimą neišmanančios moters ji virto turtinga mote­
rimi, šių dalykų eksperte. Kim ir pati daro tai, ko moko kitus. Su
didžiausiu malonumu rašau šį įvadą savo geriausiai draugei ir verslo
partnerei - savo žmonai Kim.
 Seron Lechter pratarmė
Kim jau daugiau kaip 10 metų yra mano draugė ir verslo partne­
rė. Ji man suteikė didžiulę garbę paprašiusi parašyti šią pratarmę, ir aš
džiaugiuosi, turėdama galimybę tai padaryti.
Daugelis žmonių galvoja, kad Kim lengva investuoti, nes ji yra
Roberto žmona. Mes neretai girdime: „Lengva jums sakyti!“ Tačiau
būnant tokios žymios ir charizmatiškos asmenybės žmonai dar sun­
kiau tapti nepriklausoma ir klestinčia moterimi. Daugiau kaip dvi­
dešimt metų Kim kartu su Robertu keliavo po pasaulį, mokydami
žmones, kaip elgtis su savo pinigais ir kaip juos investuoti. Tuo pat
metu ji ėmėsi savo investicinio plano įgyvendinimo ir sukūrė multi-
milijoninės dolerių vertės nekilnojamojo turto imperiją.
Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad Kim yra pašėlusiai nepriklau­
soma moteris, trokštanti padėti kitoms moterims pasiekti finansinę
nepriklausomybę. Kim lengvai galėtų mėgautis „geru gyvenimu“, pa­
sitenkindama mūsų kompanijos sėkme ir nuosavomis investicijomis.
Tačiau Kim deda visas pastangas, kad ir kitos moterys galėtų kontro­
liuoti savo gyvenimą.
Kuomet įkūrėme „Turtingo Tėčio“ kompaniją, Robertas, Kim ir
aš nusprendėme, kad geriausiai šį prekinį ženklą gali išreklamuoti Ro­
bertas. Jis buvo ir visuomet bus „Turtingo tėčio“ žvaigždė ir labiausiai
perkamas autorius. Kim ir aš mielai jam padedame. Šiandien, kai 23
„Turtingo Tėčio“ knygos serijos yra išverstos į daugiau kaip 45 kalbas,
kai mūsų produktai yra pardavinėjami 96 valstybėse, o „Du tėčiai
- turtingas ir vargšas“ (Rich Dad Poor Dad) "The New Timers" best­
selerių sąrašuose laikosi daugiau nei penkerius metus, mes pajutome,
kad atėjo metas kelti naujus tikslus tiek mūsų kompanijai, tiek sau.
 Pastaraisiais metais Robertas man ir Kim daug kartų sakė: „Ačiū
jums abiem. Jūs padėjote man įgyvendinti savo svajones, dabar jūsų
eilė. Atėjo metas susikoncentruoti ties tuo, ko norite jūs“. Mes pra­
dedame seriją „Turtinga moteris“ nuo šios knygos apie moteris bei
investavimą ir abi planuojame išplėsti šią temą kitose knygose.
Kim aistra —padėti visoms moterims tapti finansiškai nepriklau­
somomis. Mano aistra - padėti tėvams mokyti savo vaikus, kad jie
galėtų ne tik išgyventi, bet ir klestėti šiuolaikiniame finansiniame pa­
saulyje.
Skaitydama šią knygą, jūs, greičiausiai, atpažinsite save vienoje
iš Kim aprašytų veikėjų. Kim nurodo daugybę priežasčių, kuriomis
moterys mėgina pateisinti savo nenorą investuoti:
„Manimi pasirūpins vyras“,
„Aš ir taip daug dirbu“,
„Noriu gauti naudą iš savo darbo“,
„Neturiu laiko“,
„Neturiu pinigų“,
„Tam man neužteks proto“,
„Aš reikalinga vaikams“,
„Kam man tiek rūpesčiai“, ir paaiškina, kaip nugalėti šias kliūtis.
Savaime suprantama, kad tekėdama moteris negalvoja apie sky­
rybas. Tačiau ne visos santuokos būna sėkmingos ir dauguma moterų
yra priverstos kęsti tokį gyvenimą kartu tik dėl pinigų.
O kuo labiau jums sekasi darbe, tuo daugiau jūs esate užsiėmu­
si ir tuo mažiau laiko lieka kitiems dalykams. O investuojant viskas
atvirkščiai: kuo labiau jums sekasi, tuo daugiau laisvo laiko. Tuomet
sunkiai dirbsite ne jūs, o jūsų investicijos, kurios atneš jums taip rei­
kalingų pinigų.
Per kelias savaites aš netekau savo tėvo ir artimo draugo. Tiek
mano mama, tiek draugo žmona jaučia ateities baimę. Jos abi labai
protingos ir prieš ištekėdamos dirbo. Dabar joms teks iš naujo moky­
tis tvarkyti savo pinigus. Tai tik dar kartą patvirtina, kad moterys turi
išmokti investuoti.
Gyvenimas pateikia mums netikėtų ir nenumatytų išbandymų.
Ši knyga parodys jums, kaip pasikliaujant vien savimi išgyventi bet
kokius sunkumus. Nepaisant jūsų kilmės, išsilavinimo, jūsų finan­
sinės padėties, vienokių ar kitokių kliūčių, ši knyga padės jums rasti
savyje drąsos, reikalingos norint pakeisti savo gyvenimą.
Geriausiai išmoko asmeninė patirtis. Kim pasakoja apie tai, su
kokiomis baimėmis susidūrė pradėdama investuoti, kaip jas nugalėjo
ir kaip galų gale sukūrė savo finansinę imperiją, nepriklausomą nuo
„Turtingo tėčio“. Kad ir kuo jūs būtumėte: ką tik išsiskyrusia motina,
vieniša pagyvenusia moterimi, našle ar laimingai ištekėjusia moteri­
mi, ir nerimaujate dėl pragyvenimo lėšų išėjus į pensiją, - žinokite,
kad nesate vieniša.
Dažnai pats sunkiausias būna pirmasis žingsnis. Valdydama savo
finansinę ateitį jūs įgysite pasitikėjimą savimi, kuris padės visose gyve­
nimo srityse. Šio pasitikėjimo dėka jūs išsikovosite laisvę būti, daryti
ir turėti tai, ko norite.
 Į vadas

_________________ Įvadas
Kodėl nusprendžiauparašyti knygą specialiai
moterims?
Atsakymas į klausimą apie tai, kaip investuoti - kaip pirkti nuo­
mojamą nekilnojamąjį turtą, kaip pasirinkti akcijas arba kaip gauti
gerą investicinę grąžą - moterims ir vyrams yra toks pat. Juk verty­
biniams popieriams ar nekilnojamajam turtui vis tiek, kas - vyras ar
moteris - perka, parduoda, disponuoja, remontuoja ar nuomoja.
Tuomet kam reikia knygos apie investavimą specialiai moterims?
Nes kalbant apie pinigus, tarp vyrų ir moterų išryškėja istoriniai,
psichologiniai, psichiniai bei emociniai skirtumai.
Būtent šiais skirtumais ir galima paaiškinti, kodėl tiek daug mo­
terų nieko neišmano apie pinigus ir investavimą. Todėl aš ir nuspren­
džiau parašyti knygą specialiai moterims.

Negaliupakęstiykai man nurodinėja ką ,

daryti!
Ši paantraštė - mano sielos šauksmas. Kartą, man ir Robertui pie­
taujant su keletu mūsų draugų, kalba pakrypo apie šią mano knygą.
Pavadinimas buvo aiškus iškart: „Turtinga moteris“. Tačiau mes dar
nebuvome apsisprendę dėl paantraštės, todėl kiekvienas siūlė įvairius
variantus.
Robertas atsisuko į mane ir paklausė: „Pasakyk, o kodėl tu taip
sieki būti finansiškai nepriklausoma? Šis poreikis atsirado ne dabar,
tu visuomet to norėjai. Šis troškimas kyla iš pačių tavo širdies gel-
13
 Turtinga moteris
mių. Kas tave verčia, kas bebūtų, siekti savarankiškumo? Paaiškink
mums.“
Šalia manęs sėdėjo mano draugė Sjuzė. Mes su ja mąstom taip
panašiai, kad, išgirdusios Roberto klausimą, susižvalgėme ir abi tuo
pat metu pasakėme: „Todėl, kad negaliu pakęsti, kai man nurodinėja,
ką daryti!“ Ir tuoj pat abi ėmėme pasakoti, kiek kartų mums mėgino
nurodinėti, ką daryti, kaip mes į tai reagavome ir kodėl mes daugiau
niekada niekam neleisime mums nurodinėti (esu tikra, kad daugelis
moterų supras, apie ką aš kalbu).
Mes nutilome. Nužvelgiau sėdėjusius prie stalo - jie šypsojosi.
,Atrodo, kad tu jau žinai kaip skambės tavo knygos paantraštė“, -
pasakė Robertas.

Nuojaunystės
Aš visuomet tokia buvau. Problemos dėl paliepimų vykdymo kil­
davo dar vaikų darželyje. Niekas iš mano grupės nepraleisdavo tiek
laiko prieškambaryje, kiek praleisdavau aš. Aš nenorėdavau miegoti
pietų miego, o norėdavau žaisti su savo draugėm - todėl mane iš­
varydavo į prieškambarį. Norėdavau spalvinti pirštais, o ne klausytis
pasakos - ir vėl atsidurdavau prieškambaryje. Atsisakydavau valgyti
siaubingą valgyklos maistą ir vėl keliaudavau į prieškambarį.
Auklėtoja sakydavo, kad esu „savavalė“. O aš tiesiog nemėgau, kai
man nurodinėja.
Po koledžo baigimo mane du kartus atleido iš pirmojo darbo - du
kartus iš tos pačios darbovietės! Ir ne dėl tingėjimo ar kompetencijos
stokos. Priešingai, aš labai norėjau mokytis. Štai kodėl mane priėmė
dar kartą. Tačiau prigimties nepakeisi. Aš buvau pernelyg nepriklau­
soma ir būdama dvidešimt vienerių žinojau (savaime suprantama!)
atsakymus į visus klausimus. Dėl begalinio pasitikėjimo savimi ir ne­
pakantumo įsakymams aš niekada nebūčiau padariusi karjeros šioje
kompanijoje.
Aš atsisakydavau daryti tai, ką man liepdavo, netgi žinodama, kad
man tai tik į naudą, nes aš negalėjau pakęsti, kai man nurodinėja.
14
 Į vadas
Iš vienos pusės, toks elgesys šukė- __________________
lė man nemažai nemalonumų, tačiau, Todėl savo knygoje noriu
iš kitos pusės, jis padėjo man įgyti ne- pabrėžti, kaip svarbu būti
priklausomybę, o ypač finansinę ne- pasiruošusiai bet kokiai situ-
priklausomybę. acijai, irpadėti išsiaiškinti,
Tikriausiai žinote tą posa- nuo ko priklausojūsų finan-
kį: „Kas moka, tas ir muziką užsa- sinė ateitis.
ko“. Kitaip sakant, kas turi pinigų,
tas ir nurodinėja bei kuria taisykles. Todėl aš dar jaunystėje nuspren­
džiau, kad taisykles kursiu aš ir niekas man nevadovaus.

KvailystėSy kurias daro moterys

Kartą Robertas grįžo namo ir išgirdo, kaip aš šaukiu ant televi­
zoriaus:
„Atsitokėk! Nebūk kvaila! Liaukis elgtis kaip maža paika mergai­
tė! Metas suaugti!“
Robertas ėmė juoktis:
- Kas čia vyksta?
Netverdama pykčiu paaiškinau:
- Negaliu ramiai žiūrėti, kaip moterys krečia tokias kvailystes!
Štai ši moteris klausia visiškai jai nepažįstamo žmogaus, kažkokio per
televiziją besireklamuojančio finansų konsultanto, ką jai daryti su ke­
liais tūkstančiais dolerių, kuriuos ji sutaupė. Jis jai duoda blogą pata­
rimą, o ji sako: „Labai jums ačiū. Aš taip ir padarysiu“. Na argi tai ne
kvaila? Būtent tokių kvaišų dėka visuomenėje susiformuoja nuomo­
nė, kad moterys nieko neišmano apie pinigus ir investavimą.
- Ji iš tiesų palietė tavo jautrią stygą, - šyptelėjo Robertas. -
Galbūt moterys pačios nesupranta, ką jos daro. O tu joms imk ir
paaiškink.

Kvailysčių sąrašas
Sis atvejis iš tiesų palietė mano jautrią stygą, kadangi mes, mote-
15
 TURTINGA MOTERIS
rys, darome didžiausias kvailystes, ypač kai kalba sukasi apie pinigus.
Manau, kad mums metas tapti protingesnėms.
Ar as noriu tuo pasakyti, kad moterys yra kvailos? Visiškai ne.
Tiesiog kartais mes elgiamės neįtikėtinai kvailai. Ir dauguma šių kvai­
lų poelgių yra susiję su pinigais.
Štai sąrašas pinigus liečiančių kvailysčių, kurias daro moterys:

• Mes ištekame dėl pinigų;

• Mes ir toliau gyvename nedarnioje šeimoje ar palaikome ne­
tikusius santykius, bijodamos, kad nesugebėsime užsidirbti
pragyvenimui pačios;
• Mes leidžiame vyrams priimti visus svarbiausius finansinius
sprendimus už mus;
• Mes tikime mitu, kad vyrai geriau tvarkosi su pinigais;
• Mes tikime mitu, kad vyrai yra geresni investuotojai;
• Mes neabejojame vyrų finansiniais sprendimais, nes nenori­
me drumsti ramybės ir užgauti vyrų savimeilės;
• Mes klausomės tariamų „ekspertų“ patarimų, nes laikome
save nepakankamai protingomis;
• Mes tylime, norėdamos išsaugoti ramybę;
• Mes pernelyg ilgai laikomės įsitverusios į vyrus, nes (bent jau
finansiniu požiūriu) mums taip „patogu“;
• Mes liekame vienos, kai vyrai išeina pas jaunesnes moteris,
kadangi mes pernelyg ilgai buvome į juos įsikibusios;
• Mes viliamės, kad vyrai pasikeis;
• Mes pasitenkiname „geru“ gyvenimu, kai iš tiesų mes trokš­
tame „puikaus“ gyvenimo;
• Vyras eina klaidingu keliu, bet mes sekame jam iš paskos;
• Mes apgaudinėjame save;
• Dėl algos mes kenčiame nelygybę darbe;
• Mes dirbame viršvalandžius ir dėl to jaučiamės kaltos prieš
savo vaikus;
• Paaukštinimo, kurio mes nusipelnėme, sulaukia kas nors ki­
tas, o mes... dirbame toliau;
• Mes sutinkame, kad mums mokėtų mažiau nei lygiai tokį
16
 Į vadas |
patį darbą atliekančiam vyrui, o neretai dar ir užbaigiame jų
pradėtą darbą;
• Mes praleidžiame svarbius mūsų vaikų gyvenimo įvykius,
nes turime dirbti;
• Dažnai žvelgiame į ateitį ir galvojame: „Kada nors...“

Daugelis iš mūsų yra padariusios vieną ar net keletą šių kvailys­

čių. Problemos esmė yra ta, kad vardan pinigų mes parduodame savo
sielą. Tačiau per tokias klaidas labiausiai nukenčia mūsų savigarba,
pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas.
Taip, ši knyga yra apie moteris ir investavimą, tačiau ji paliečia
dar svarbesnius klausimus. Šioje knygoje bus kalbama ir apie tai, kad
moteris turi pati kontroliuoti savo gyvenimą. Apie žmogišką orumą.
Apie savigarbą.

Vyras, seimą, darbdavys ar valstybė

Pirmasis šios knygos paantraštės variantas skambėjo taip: „Mote­
rims, kurios nori tapti finansiškai nepriklausomos nuo vyro, artimų­
jų, darbdavio ar valstybės“. Tai pagrindinė šios knygos tema. Visais
žmonijos istorijos etapais buvo manoma - ir taip buvo auklėjama,
- kad moteris turi būti nuo ko nors finansiškai priklausoma. Šiais
laikais tokia priklausomybė yra labai pavojinga. Laikai pasikeitė.

Vyras
Istorijos požiūriu neįmanoma kalbėti apie vyrus, moteris ir pi­
nigus, neužsimenant apie seksą. Seksas, pinigai ir moterys tampriai
susiję, todėl dažnai mes net nepastebime, kaip stipriai vienas įtakoja
kitą, kadangi mes buvome įpratinti tokią situaciją mūsų visuomenėje
laikyti norma.
Sulaukusios šešiolikos, o kartais ir anksčiau, merginos pradeda
suvokti, kokią didžiulę galią jos turi vyrams, galią, paremtą seksu.
Jeigu tokio amžiaus berniukai dar nerangūs ir paiki, panašūs į lėta-
pėdžius šunyčius, tai mergaitės ima pastebėti, kad jaunuoliai ir vyrai
‘A
 TURTINGA MOTERIS
žvelgia j jas kitaip, kažkaip ypatingai susidomėję. Kažkas nusišypso,
kažkas švilptelės pavijimui, kažkas ims atvirai kabinėtis, o kažkas tik
stovės ir spoksos.
Esu tikra, kad kiekviena iš mūsų prisimena „tą mergaitę“ iš kla­
sės, kuri buvo labiau „subrendusi“ nei visos kitos. Mano klasėje tokia
buvo mergaitė vardu Melodi. Dar būdama keturiolikos ji žinojo, kad
išsiskiria iš kitų, kad turi daugiau privalumų nei likusios klasės mer­
ginos ir ji ėmė puikuotis savo neseniai prasiskleidusiu seksualumu.
Aštuntoje klasėje ji susitikinėjo su vyresnių klasių berniukais, o po
metų kitų ji jau vaikščiojo su koledžo studentais. Ji žinojo, kaip gauti
trokštamą dėmesį iš vyrų.
Dabar aš suprantu, kad Melodi greičiau buvo išimtis, o ne tai­
syklė. Nepaisant to, kiekviena iš mūsų, jeigu tik išdrįstų būti atvira,
pripažintų, kad labai gerai suvokė savo mergaitiško seksualumo galią.
Nedidelis flirtas mums galėjo duoti labai daug.
Būtent vyrų sekso poreikis duoda mums, moterims', tokią didžiu­
lę galią jiems ir padeda formuoti mūsų suvokimą apie tai, ką reikia
padaryti ir kaip elgtis, kad gautume tai, ko trokštame. Ir ši formulė iš
tiesų veikia... kol mes esame jaunos ir seksualios. Tačiau laikas bėga ir
viskas keičiasi.

Lūžis
Man buvo keturiolika metų. Kartą, grįžusi namo iš mokyklos,
išgirdau, kaip mama valgomajame kalbasi su viena iš geriausių savo
draugių. Ji akies krašteliu pamatė, kad grįžau ir davė man ženklą į
valgomąjį neiti. Palikau jas vienas ir užsukau į virtuvę ko nors užkąsti.
Traukdama pieno pakelį iš šaldytuvo aš negalėjau susilaikyti ir slapta
pasiklausiau jų pokalbio.
Buvo akivaizdu, kad mamos draugė Glorija labai nusiminusi.
- Jaučiau, kad kažkas ne taip, - pasakė ji, - tačiau galvojau, kad
jis manęs nepaliks dėl vaikų.
- Ką jis pasakė? - paklausė mama.
- Pasakė, kad jau metai kaip susitikinėja su kita moterimi, už
18
 Į vadas |
mane daug jaunesne, —atsakė Glorija. —Sako, kad šalia jos jis jaučiasi
kaip herojus. Akivaizdu, kad šalia manęs jis jautėsi nevykėliu.
- Tu žinojai apie šį romaną? - paklausė mama.
- Atvirai sakant, įtariau, tačiau iš tikrųjų nieko nenorėjau ži­
noti. Tikėjausi, kad tai tik trumpas meilės romanas ir kad galiausiai
viskas vėl grįš į savo vėžes.
- Vadinasi širdies gilumoje tu žinojai? - neatstojo mano mama.
- Taip, manau, kad žinojau. Tiesiog nenorėjau sau to pripažinti,
- prisipažino Glorija. - Mūsų santuoka jau daugybę metų nėra lai­
minga. Vis mažiau ir mažiau lieka mus vienijančių dalykų. Jis turėjo
savo karjerą, o aš - vaikus. Jis nuolatos keliavo darbo reikalais, o aš
sėdėjau namuose.
- Bet jeigu jūsų santuoka nebuvo laiminga ir tu žinojai, kad jis
užmezgęs meilės romaną, kodėl tu neišėjai?
- Dėl vaikų, - net nesusimąsčiusi paaiškino Glorija.
- Dėl vaikų? - nustebusi pakartojo mama. - Glorija, jūsų vaikai
seniai užaugo. Sūnus ką tik baigė koledžą. Matyt yra kokia nors kita
priežastis.
Glorija padvejojo, ir tuomet tyliai pasakė:
- Neišėjau dėl pinigų. Nors santuoka ir nebuvo laiminga, ta­
čiau aš buvau aprūpinta materialiai. Bijojau net pagalvoti apie tai,
kad man vėl teks uždirbti duoną pačiai. Aš nedirbau 20 metų. Vargu,
ar aš sugebėsiu susitvarkyti pati. Taip, mūsų santuoka jau seniai pra­
dėjo byrėti ir vienintelis dalykas, kuris mane sulaikydavo - finansinis
saugumas.
Girdėjau, kaip Glorija pradėjo verkti.
- Nežinau, ką man dabar daryti. Baisu pažvelgti į realybę: man
- keturiasdešimt penki, aš viena ir turiu pati pasirūpinti savo pragyve­
nimu. Net neįsivaizdavau, kad atsidursiu tokioje situacijoje.
Aš pastačiau pakelį pieno į šaldytuvą ir nuėjau į savo kambarį.
Lipdama į viršų girdėjau, kaip mamos draugė pasakė: „Aš netgi neži­
nau, ar sugebėsiu pasirūpinti savo pragyvenimu“.
Tie žodžiai mane sukrėtė ir aš pagalvojau: „Jai tenka taikstytis su
nelaiminga santuoka todėl, kad ji yra priklausoma nuo vyro pinigų“.
19
 Turtinga moteris
Staiga aš supratau, kad gyvenimas visiškai nepanašus į pasaką, kurioje
„princas ir princesė gyveno ilgai ir laimingai“. Tą dieną aš priėmiau
sprendimą ir pasakiau sau: „Mano finansinė ateitis nepriklausys nei
nuo vyro, nei nuo ko nors kito“.
Sis sprendimas lydėjo mane per visą gyvenimą.

Atėjo laikas keistiformulę

Supraskite mane teisingai: aš nesu nusiteikusi prieš vyrus. Aš juos
myliu. Tiesiog nenoriu būti priklausoma nuo jų. O kiek moterų yra
priklausomos nuo savo vyrų!
Pernelyg dažnai man tenka sutikti moteris, kurios būdamos ke­
turiasdešimties ar penkiasdešimties išgyveno skyrybas ir susidūrė su
finansiniais sunkumais. Jų istorijos panašios: „Jaunystėje mes buvome
tokie laimingi! O paskui išsiskyrėme. Jis paliko mane ir išėjo pas jau­
nesnę. Pirmą kaną gyvenime aš likau viena“.
Man labai pasisekė. Mano tėvai man buvo geras laimingų sutuok­
tinių, kurie per daugiau kaip 50 santuokos metų išsaugojo meilę ir
pagarbą vienas kitam, pavyzdys.
Deja, bet daugelis santuokų neatlaiko laiko išbandymo. Skyrybų
skaičius didėja - jomis baigiasi viena iš dviejų santuokų. Aš nenoriu
pasakyti, kad jūs turite iš anksto sudaryti veiksmų planą skyrybų atve­
ju. Tiesiog reikia realiai žvelgti į gyvenimą ir pasirūpinti savo gerbūviu
nepriklausomai nuo situacijos. Glorija teturėjo vieną, pagrindinį pla­
ną - bet kokia kaina išsaugoti santuoką dėl materialinio komforto.
Jaunystės ir seksualinio patrauklumo panaudojimas savo tiks­
lams pasiekti puikiai padeda tuomet, kai jums dvidešimt ar trisdešimt
metų, tačiau būnant keturiasdešimties, penkiasdešimties ar šešiasde­
šimties reikia ieškoti kitų būdų. Tikėjimas, kad vyrai pasikeis, yra tik
tuščias laiko švaistymas. Pasikeisti turi pati moteris. Formulę, kurią
mes naudojame būdamos jaunos, praranda savo veiksmingumą, kai
pasenstame. Daugeliui iš mūsų atėjo metas pakeisti pačią formulę. Ir
lemiamą vaidmenį joje atlieka pinigai. Jeigu jaunystėje galią mums
suteikdavo seksas, tai su amžiumi kontroliuoti situaciją padeda pini­
20
 Į vadas
gai.
Geriausiai tai apibendrino Ketrina Hepburn:
„Moterys,jeigujums reikiapasirinkti tarp pinigų ir seksualinio
patrauklumo, rinkitėspinigus. Su amžiumijie tapsjūsų seksua­
liniupatrauklumu
Laikai pasikeitė ir mums, moterims, taip pat reikia keistis. Šioje
knygoje noriu jums papasakoti, kaip tai padaryti. Jeigu esate įsitikinu­
si, kad geriausia finansinė strategija - turėti vyrą, kuris jus išlaikys iki
pat jūsų gyvenimo pabaigos, man belieka jums palinkėti sėkmės. Vi­
soms kitoms, toms, kurios pasiruošusios kažką keisti savo gyvenime,
nori jį kontroliuoti ir pasiruošusios veikti, aš siūlau alternatyvą.
v

Seimą
Kai kurie iš mūsų gali leisti sau prabangą iki savo dienų pabaigos
naudotis šeimos sukauptu turtu. Tačiau tokių žmonių yra nedaug.
Kelioms mano draugėms teko ne tik pamiršti apie materialinę para­
mą iš savo artimųjų, bet ir pačioms jais pasirūpinti. Viena bičiulė iš
Honolulu pasiėmė pas save sergančią motiną, kai ši jau nebegalėjo
pasirūpinti savimi, ir tapo jos globėja. Negana to, kad pagyvenusio
sergančio žmogaus priežiūrai reikia nemažai lėšų, jai dar teko atsisa­
kyti darbo, vadinasi, ir pajamų.
Kita draugė moka 8 tūkstančius dolerių per mėnesį už savo mo­
tinos pragyvenimą senelių namuose. Ji nenumatė tokios situacijos ir
neplanavo tokių išlaidų.
Neseniai viena mano pažįstama po motinos mirties paveldėjo
šeimos namą, kuriame jos tėvai pragyveno trisdešimt metų. Kaip pa­
aiškėjo, per tą laiką namo vertė smarkiai išaugo, ir kartu su juo ji
paveldėjo didžiulę skolą - nesumokėtą nekilnojamojo turto mokestį.
Skolos suma buvo tokia didžiulė, kad moteris, norėdama ją padengti,
turėjo parduoti namą ir iš jos palikimo praktiškai nieko neliko.
Kita mano pažįstama, Suzana, atsidūrė gana apgailėtinoje situaci­
joje, kurioje pastaruoju metu atsiduria vis daugiau ir daugiau žmonių.
Jos tėvas sukaupė nemažą turtą užsiimdamas verslu, nekilnojamuoju
21
 Turtinga moteris
turtu ir vertybiniais popieriais. Po Suzanos motinos mirties jis vedė
antrą kartą. Po to tėvas susirgo ir kada jis gulėjo ligoninėje, jo naujoji
žmona privertė jį pakeisti testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko
jai. Tokiu būdu Suzana, jos brolis ir sesuo buvo išbraukti iš paveldė­
tojų sąrašo. Po tėvo mirties iš jo didžiulio turto Suzana negavo nė
sudilusio skatiko.
Aš pateikiu šiuos pavyzdžius ne tam, kad išvardinčiau, kas blogo
gali nutikti. Tiesiog aš noriu dar kartą pabrėžti, kaip svarbu būti pasi­
ruošusiai kiekvienai nenumatytai situacijai, ir padėti jums išsiaiškinti,
nuo ko priklauso jūsų finansinė ateitis.
Pasikliauti savo darbdaviu arba valstybe taip pat yra beprasmiš­
ka.

Darbdavys ar valstybė
2005 metų spalio 31 dienos „Time“ žurnalo numeryje pasirodė
straipsnis su antrašte „Didysis pensininkų apiplėšimas“, o paantraštė
skelbė, kad „Milijonų amerikiečių, kurie tikėjosi aprūpintos senatvės,
laukia nemalonus netikėtumas. Kaip korporacijos su Kongreso pa­
galba švarina žmonių kišenes“. Straipsnyje buvo pasakojama apie tai,
kad kai kurios stambios Amerikos kompanijos išeikvojo savo pensijų
fondus, tiesiog pavogę šiuos pinigus iš savo darbuotojų kišenių, ir kad
valdžios išleisti įstatymai leido darbdaviams netesėti savo pažadų dėl
mėnesinių pensijų išmokų darbuotojams bei medicininės priežiūros
paslaugų apmokėjimo jų pensijos metais.
Toliau buvo rašoma: „Žurnalo „Time“ atlikto tyrimo metu paaiš­
kėjo, kad dar anksčiau nei dabartiniai darbingo amžiaus amerikiečiai
sulauks pensinio amžiaus, korporacijų, o ne darbuotojų interesams
palankūs politiniai Kongreso sprendimai įstums milijonus pagyvenu­
sių amerikiečių - kurių daugumą sudaro moterys - į skurdą, dar milijo­
nus priartins prie šios ribos, ir pavers kiekvieno pensininko gyvenimą
kova už išlikimą. Žinoma, turtingų žmonių tai nepalies“.
Labiausiai mane sudomino realūs pavyzdžiai penkių žmonių,
tapusių šios problemos aukomis. Visais atvejais nukentėjo moterys.
22
 Į vadas |
Vienai šešiasdešimt devynerių metų moteriai kompanija atsisakė mo­
kėti kasmėnesinę 1,2 tūkstančio dolerių pašalpą, kuri jai buvo skirta
po vyro mirties, ištikusios jį darbo vietoje. Šiandien ji renka aliumini­
nes skardines, kad galėtų per mėnesį papildomi prisidurti 60 dolerių
ir taip išgyventi.
Kitoje istorijoje buvo pasakojama apie 60 metų moterį, 35 me­
tus išdirbusią kompanijoje „Polaroid“. Savo karjerą ji pradėjo nuo
kontoros tarnautojos, o užbaigė valdybos narės pareigose. Ji dalyvavo
kompanijos akcijų įsigijimo programoje (Employee stockownership
plan - ESOP) ir kas mėnesį įnešdavo 8 procentus nuo savo darbo
užmokesčio, tikėdamasi, kad išėjusi į pensiją ir pardavusi turimas ak­
cijas, gaus tūkstančius. Kompanijos akcijų kaina smarkiai krito ir dėl
prastų kompanijos vadovybės sprendimų bei Kongreso įsikišimo ši
moteris neteko nuo 100 tūkstančių iki 200 tūkstančių dolerių. Be
to, ji tikėjosi gauti kelias dešimtis tūkstančių dolerių pensijos išmokų
pavidalu, o gavo tik vienkartinį čekį 47 dolerių sumai.
Viso penkios moterys, apie kurias buvo rašoma straipsnyje, gal­
vojo, kad išėjusios į pensiją bus materialiai aprūpintos, tačiau išėjusios
į pensiją jos atsidūrė skurde. Tai siaubinga! Ir nesimato jokių požy­
mių, kad ateityje pensijų sistema bus atgaivinta. Greičiausiai ji ir liks
praeities pasiekimu.
Ir tokioje situacijoje atsiduria ne tik moterys, bet ir vyrai, šeimos
nariai. Si krizė palietė abi lytis.
Taigi jeigu jūs tikitės, kad jus išlaikys vyras ar šeima, turėkite
omenyje tai, ką papasakojau.
O kalbant apie socialinio draudimo sistemą ir sveikatos apsau­
gos sistemą, tai iš esmės jos yra bankrutavusios. Ir aš nesu tikra, ar
jos kada nors sugebės išspręsti šią problemą. Dauguma atliktų tyrimų
rodo, kad dvidešimties trisdešimties metų vyrai ir moterys jau žino,
kad sulaukę pensinio amžiaus jie gali negauti pensijos ir valstybinio
medicininio aptarnavimo. O kalbant apie pensijas, valstybė nesugeba
vykdyti įsipareigojimų, duotų tiems, kurie visą savo darbingą gyveni­
mą mokėjo įmokas į socialinio draudimo ir valstybinio medicininio
aptarnavimo sistemas.
23
 Turtinga moteris
Renkatėsjūs
Galimas dalykas, kad ateityje jums padės vyras, šeima, kompanija
ar valstybė... Bet aš tuo nepasikliaučiau. Aš nestatyčiau visos savo fi­
nansinės ateities ant to, ko negaliu pilnai kontroliuoti pati.
Jūs turite nuspręsti, ar norite būti finansiškai nepriklausoma. Jūs
turite sąmoningai pasirinkti. Jeigu jūs norite būti priklausoma, tuo­
met turite suvokti, kad tuo pačiu sutinkate perduoti atsakomybę už
savo gerovę kažkam kitam ir priimti geras ar blogas tokio sprendimo
pasekmes.
O jei jūs pasirinksite finansinę nepriklausomybę, tuomet jūs
trumpalaikį komfortą iškelsite į ilgalaikę laisvę. Sis kelias sunkesnis
tik pačioje pradžioje, todėl daugelis moterų iš jo išsuka, tačiau ateityje
jūs žingsniuosite plačiu keliu.
Esu tikra, kad kiekviena moteris, kuri tvirtai nuspręs kontroliuoti
savo finansinį gyvenimą, būtinai susilauks sėkmės. Daugybei moterų
jau pavyko tai padaryti.

Šioje knygoje bus kalbama apiefinansinę nepriklausomybę, nes aš

manau, kad moters laisvėpirmiausia slypifinansinėje laisvėje.
 pietūs su draugėmis

Pirmas skyrius
Pietūs su draugėmis
„ Visųpirma as esu moteris"
- Zaklina Kenedi Onasis

Aš myliu Niujorką. Tai iš tiesų toks vienintelis, nepaprastas mies­

tas: jame tiek energijos, tiek daug veiklos ir nė lašo monotonijos ar
nuobodulio. 51-je gatvėje, esančioje netoli Times skvero, įsėdau į tak­
si. Gatvės, kaip visuomet buvo pilnos į susitikimus skubančių versli­
ninkų, laikrodžius, pinigines ir kaštainius pardavinėjančių gatvės pre­
keivių, praeivių, spoksančių į parduotuvių vitrinas, ir išalkusių vyrų
bei moterų, traukiančių papietauti. Aš ketinau padaryti tą patį.
- Kur važiuosime? - paklausė vairuotojas.
- Į „Plaza“ viešbutį, - atsakiau aš.
Buvo nuostabi, gaivi ir vėsi diena: pūtė lengvas vėjelis, o žydrame
danguje - nė debesėlio.
Kelionė į viešbutį truko trumpiau nei aš tikėjausi.
- 5 doleriai 70 centų, - pasakė taksi vairuotojas, privažiavęs prie
centrinio įėjimo. Lipdama iš taksi aš šiek tiek nervinausi ir tuo pat
metu jaučiau malonų jaudulį. Dėl šių pietų Niujorke aš atskridau
iš Finikso. Aš neturėjau jokio supratimo, kas manęs laukia ir, tiesą
sakant, net nežinojau, su kuo turėsiu pietauti. Šie pietūs taps man
arba nuostabiu įvykiu, arba didžiule klaida. Dėl vieno dalyko buvau
visiškai tikra: nuobodu nebus.
Viskas prasidėjo nuo laiško, kurį aš gavau prieš du mėnesius elek­
troniniu paštu:

25
 Turtinga moteris
Sveikos, merginos!
Taigi, viskaspuiku! Mes susitarėme dėl senų draugių susitikimo datosy
laiko ir vietos. Renkamės kovo 22 dieną, 72 valandą Niujorke, „Plaza“
viešbutyjepietums. Iš Honolulu į Niujorką... Taipylaikai keičiasi. La­
bai laukiu susitikimo ir nekantrauju išgirstijūsų pasakojimus.
Su meile,
Pate

Mes su Pate mokėmės Havajų universiteto koledže. Susipažino­

me su ja filosofijos paskaitoje, o po to metus laiko kartu nuomojomės
butą. Mes nesimatėme daugiau kaip dvidešimt metų. Pate nusprendė,
kad metas vėl suburti mūsų „Havajietišką grupę“.
Havajietišką grupę sudarė šešios merginos. Kartu mes praleidome
nepamirštamas dienas Honolulu. Mes buvome jaunos, laisvos ir gyve­
nome Havajų salose. Tai buvo gražiausi mūsų gyvenimo metai.
Nežinau, kaip Pate viską suorganizavo, tačiau jai tai pavyko. Ji
mus surado (o juk mes gyvenome skirtingose Jungtinių Valstijų mies­
tuose), suderino mūsų planus, parinko susitikimo vietą ir paskyrė su­
sitikimo datą. Per tuos metus mes praktiškai praradome ryšį viena su
kita, todėl tam, kad surastų mus, ji įdėjo nemažai pastangų. Kai ku­
rios iš mūsų buvo ištekėjusios ir pakeitusios pavardes. Visos išvažiavo
iš Honolulu. Aš pati krausčiausi keletą kartų, kitos, tikriausiai, taip
pat. Tačiau Pate, mis Organizuotumas, padarė stebuklą ir surengė šį
susitikimą.
Paskutinį kartą mes matėmės ir kartu pietavome prieš 20 metų
Honolulu. Tuo metu mes buvome tik pradėjusios savo karjeras ir kur­
pėme grandiozinius ateities planus. Mes kartu užaugome Honolulu,
todėl man buvo labai įdomu sužinoti, kaip susiklostė mano draugių
gyvenimas.
Į viešbutį vedė raudonu kilimu padengti laipteliai. Šveicorius ati­
darė man duris ir kai aš įėjau į viešbučio vestibiulį, laikas tarytum
sustojo. Už kelių žingsnių stovėjo Pate ir Leslė, kurias aš išsyk atpaži­
nau. Pate atrodė kaip visuomet nepriekaištingai ir netgi tuomet, kai
nusiėmė skrybėlaitę, šukuosena liko tobula. Jos apranga buvo puikiai
I 26
 Pietūs su draugėmis
suderinta: griežto kirpimo kostiumėlis, nauji bateliai ir prie jų pride­
rintos pirštinaitės. Apgalvota kiekviena detalė. Tokia ji buvo visuo­
met. Ji man priminė smulkmenišką Feliksą Ungerį iš televizijos serialo
„Keista pora“.
Pate visuomet mėgo tikslumą ir punktualumą. Būtent dėl to ji
atvyko valanda anksčiau: norėjo įsitikinti, kad viskas paruošta taip,
kaip ji prašė. Taip, jeigu reikia ką nors organizuoti, skambinkite Patei.
Tačiau kartais jos pedantiškumas gali išvesti iš kantrybės net pačius
abejingiausius.
Salia Patės stovėjo Leslė. Sprendžiant iš išvaizdos, ji, kaip ir anks­
čiau, užsiiminėjo menu. Ji vilkėjo kelis sluoksnius ryškiaspalvių apda­
rų: ilgą platų sijoną, ryškaus kartūno palaidinę, liemenę, šaliką ir kiek
didoką paltą. Visiška Patės priešingybė. Leslė atrodė taip, tarsi ką tik
būtų įskridusi per langą su netikėtu vėjo gūsiu. Ant jos peties kabėjo
kimšte prikimšta rankinė, kurioje, greičiausiai, galima būtų rasti ko
tik nori. Niekada negali žinoti, ko laukti iš menininko. Ji atrodė šiek
tiek vėjavaikiška ir lengvabūdiška, tačiau iš tikrųjų ji buvo gabi ir pro­
tinga mergina. Jeigu ji tapydavo XIX amžiaus pastatą, tai visų pirmą
ji išstudijuodavo paties pastato istoriją, tą epochą, to laikotarpio dai­
lininkus ir jų tapybos stilius. Ji visa širdimi mylėjo meną ir pati buvo
gyvas jo įsikūnijimas.
Mes stipriai apsikabinome ir iš­
syk visos trys ėmėme tarškėti. Mes net _________________
nepastebėjome, kaip prabėgo 20 mi­ Paskutinį kartą mes ma­
nučių, kai pro duris įlėkė Dženisė, at­ tėmės ir kartupietavome
skridusi tiesiai iš vakarinės pakrantės. pries 20 metų Honolulu.
Šniokštuodama, uždususi ir šiek tiek Tuo metu mes buvome tik
sutrikusi, ji nužvelgė mus ir sušuko: pradėjusios savo karjeras
- Aš taip džiaugiuosi jus maty­ ir kurpėme grandiozinius
dama! Ar galite patikėti, kad mes visos ateities planus. Mes kartu
čia, Niujorke? Praėjo visa amžinybė, užaugome Honolulu.
kol pervažiavau šį miestą! O dar ir
mano susitikimas užtruko. Šiandien
puiki diena, ar ne?
27
 Turtinga moteris
Dženisė visa tai išbėrė vienu atsikvėpimu. Pate, Leslė ir aš susi­
žvalgėme, tylėdamos linktelėjome, tarytum sutikdamos, kad kai kurie
dalykai (ar žmonės) niekada nesikeičia. Dženisė liko tokia pati, kokią
mes pažinojome ir mylėjome. Ji visuomet dirbo dešimt darbų vienu
metu. Ji greitai kalbėjo, greitai vaikščiojo, visuomet buvo pilna ener­
gijos. Ir niekuomet nemokėjo tyliai įeiti į kambarį.
Mes paplepėjome dar kelias minutes ir jau ėjome link restorano
administratorės, kai suskambėjo Patės mobilus telefonas. „Labai gai­
la, - išgirdome Patę sakant. - Reiškia, tu dirbsi visą vakarą. Ačiū, kad
stengeisi. Aš tau po to viską papasakosiu. Iki!“
- Treisė negalės atvažiuoti. Jai reikia užbaigti projektą, prie ku­
rio dirba jau visą mėnesį. Ji manė, kad viskas baigta, tačiau šį rytą
jos viršininkas padarė kažkokius rimtus pakeitimus, todėl ji negalėjo
išvažiuoti, - pranešė Pate. - Noriu jums pasakyti, kad Treisė išeikvojo
nemažai laiko ir pastangų, kad pakiltų karjeros laiptais. Deja, dažnai
karjera būna svarbesnė už asmeninį gyvenimą. Ji labai nusiminė, kad
negalės su mumis susitikti.
- Kur ji gyvena? - paklausė Leslė.
- Čikagoje. Dirba stambioje kompanijoje, užsiimančia mobi­
liaisiais telefonais, - atsakė Pate.
Administratorė palydėjo mus prie staliuko. Pate išrinko jaukią
vietelę kampe. Ji netgi paprašė šalia įrankių padėti mažas dėžutes su
makadamijų riešutais šokolade, kad primintų mums apie Havajus.
Mūsų didžiai nuostabai, ant stalo stovėjo ir įrėmintos mūsų nuotrau­
kos, darytos prieš 20 metų per paskutinį mūsų susitikimą Honolulu.
Iš visko sprendžiant, mūsų laukė nepakartojami pietūs.
Žvelgdamos į nuotraukas mes vienbalsiai sutikome, kad išoriškai
nė kiek nepasikeitėme.
- Esu tikra, kad mes be vargo {tilptume į savo senuosius mau­
dymosi kostiumėlius, - kandžiai pasakė Dženis, kai mes visos sunkiai
atsidusome.
- O kur Marta? Ar ji atvažiuos? - paklausiau aš, kai padavėjas
supilstė vandenį į stiklines.
- Ji tikėjosi, kad galės prie mūsų prisijungti, tačiau paskutinę
28
 Pietūs su draugėmis
akimirką jai teko pakeisti planus. Susirgo jos mama ir Marta nenorė­
jo trims dienoms palikti jos vienos. Kaip supratau, prieš kelis metus
mirė jos tėvas ir Marta su mama liko vienos. Ji neturi nei brolių, nei
seserų. Marta prašė perduoti jums linkėjimus.
- Ką gi, keturios iš šešių - ne taip jau ir blogai, - pareiškė Dže-
nisė.
Kaip tik tuo metu atėjo padavėjas su ledukų kibirėliu vienoje
rankoje ir buteliu atšaldyto šampano - kitoje. Pate viską apgalvojo.
Padavėjas atkimšo butelį ir atsargiai išpilstė šampaną į ką tik ant stalo
sustatytas taures.
- Siūlau tostą! - iškilmingai pasakė Pate. - Už nuostabią, laiko
išbandymą atlaikiusią draugystę!
Mes pakėlėme taures ir išgėrėme į viena kitos sveikatą. O paskui
neskubant papietavome.
Turtinga moteris

30
 MERGINOS

Antras skyrius
Merginos
Nepamirškite, kad Dzindzer Rodzers kartodavo kiekvieną Fredo
Asterojudesį, tik atvirkščiai ir avėdama aukštakulnius.
- FeifVitlesi

Mes kalbėjome nenutildamos, tai poromis, su priešais ar šalia sė­

dinčia drauge, tai visos kartu. Turėjome atsigriebti už tą daugelį nesi­
matymo metų.
Garsiau už visas šnekanti Dženisė šūktelėjo priešais ją sėdinčiai
Leslei:
- Nagi, Lesle, papasakok mums, ką veikei visus tuos dvidešimt
metų.
Išgirdusios klausimą visos nutilome ir sužiurome į Leslę.

Leslėspasakojimas
- Pamenate, kai paskutinį kartą matėmės Havajuose, galvojau
apie išvykimą iš Honolulu?
Mes pritariamai linktelėjome.
- Po pusmečio aš persikėliau į Niujorką. Siame mieste nuolatos
kas nors vyksta, todėl čia man buvo daugiau galimybių prasimušti į
komercinio meno pasaulį. Man pasisekė: aš iš karto gavau darbą ne­
didelėje firmoje, užsiimančioje grafiniu dizainu. Tai leido man geriau
pažinti miestą ir suprasti, kuo gi aš noriu užsiimti. Iš pradžių jaučiausi
nekaip: persikėlimas iš Havajų į Niujorką man sukėlė šoką. Prieš tai
nebuvau važiavusi netgi metro. Aukštakulnius batelius išmokau su sa­
vimi nešiotis, o ne juos avėti. Vėliau pakeičiau dar kelis darbus; dirbau
31
 TURTINGA MOTERIS
netgi Bloomingdale‘s ir Macy s parduotuvių meno skyriuose.
Visą laisvą laiką skyriau tapybai. Savo nediduko kambario kam­
pe įrengiau savotišką studiją, pastačiusi ten savo molbertą ir dažus.
Tačiau labiausiai mėgdavau eiti į kokią nors vaizdingą miesto vietą,
pavyzdžiui į Centrinį parką ar Rokfelerio centrą, ir ten valandų va­
landas tapyti. Prieš keletą metų vienoje iš miesto galerijų netgi buvau
surengusi autorinių darbų parodą. Tai man buvo nemažas pasiekimas.
Daug pinigų ji neatnešė, nors keletą darbų pavyko parduoti, tačiau
buvo malonu, kad mano darbus gali pamatyti plati publika.
Tuomet sutikau Piterį, savo svajonių vyrą. Jis taip pat dailininkas.
Mes pamilome vienas kitą ir po metų susituokėme. Turime du vai­
kus: berniuką ir mergaitę. Tačiau dviem menininkams kartu gyventi
nelengva. Šeimyninis gyvenimas pasirodė ne toks, kokį aš įsivaiz­
davau. Piteris turėjo nuosavą studiją. Jis sėkmingai pardavinėjo savo
paveikslus ir vedė tapybos pamokas. Manau, problema ta, kad buvo­
me pernelyg panašūs. Juk mes abu menininkai! Mes abu impulsyvūs,
nelabai organizuoti ir nemokėjome taupyti pinigų. Užtat mokėjome
juos leisti. Mūsų santuoka truko 6 metus. Išsiskyrėme draugiškai.
Nuo to laiko vaikus auginu praktiškai viena. Piteris šiek tiek pa­
deda finansiškai, tačiau jis ir pats nedaug uždirba. Dabar mano dukrai
14, o sūnui 12 metų. Pastaruoju metu tapau tik tuomet, kai galiu, o
laisvo laiko turiu taip mažai. Dirbu netoliese esančioje dailės galerijo­
je. Sunku būti vieniša mama. Pragyvenimas Manhetene mums buvo
per brangus, todėl persikėlėme į Naująjį Džersį, kur mums nereikia
savęs labai varžyti, o vaikai gali lankyti geras mokyklas. Taigi, apskritai
paėmus, mano gyvenimas susiklostė neblogai, tačiau visiškai ne taip,
kaip svajojau prieš 20 metų.
- Negaliu įsivaizduoti, kaip įmanoma auginti vaikus vienai, -
įsiterpė Dženisė. - Aš dorai savimi pasirūpinti nesugebu! Tikriausiai
dėl to aš ir neištekėjau. Los Andžele pragyvenimas taip pat brangus,
bet su Niujorku nesulyginsi. Tu šaunuolė, Lesle.
- Ačiū, - padėkojo ji.
- O kaip gyvenimas Los Andžele? - paklausė Pate, žvelgdama į
Dženisę. - Aš visiškai nepažįstu Kalifornijos.
32
 MERCINOS

Dzenisėspasakojimas
- Aš myliu Los Andželą, - pradėjo savo pasakojimą Dženisė.
- Ir dar daugiau: as nepaprastai myliu savo darbą. Kaip jau minėjau,
niekada nebuvau ištekėjusi. Prieš aštuonis metus to vos neįvyko, ta­
čiau prieš mums išsiunčiant pakvietimus svečiams, mano jaunikis pa­
reiškė, kad turi „surasti save“ ir išvažiuoja į Europą! Po šešių mėnesių
jis man parašė, kad, tikriausiai, dar nėra pasiruošęs vedyboms. Tary­
tum aš pati to nebūčiau supratusi! Girdėjau, kad dabar jis gyvena Bali
ar Fidži saloje su kažkokia dvidešimtmete. Manau, kad pagaliau „at­
rado save“. Antrą kartą pamėginti netroškau, juo labiau, kad metams
bėgant darosi vis sunkiau susipažinti. Vis daugiau ir daugiau vyresnio
amžiaus vyrų renkasi jaunas merginas. Argi su jomis pasivaržysi?
Todėl aš nusprendžiau visą savo dėmesį sutelkti į darbą. Aš ilgą
laiką dirbau su ta pora, su kuria susipažinau dar gyvendama Honolulu.
Pamenate, jie užsiėmė egzotiškų dovanų prekyba? Iš pradžių jie turėjo
tik vieną parduotuvę Honolulu. Vėliau atidarė dar dvi Honolulu ir po
vieną Maui bei Big Ailendo saloje. Paskui jie pradėjo siųsti prekes paš­
tu ir išplėtė savo verslą žemyne. Aš dirbau su jais beveik penkerius me­
tus. Sukaupusi padorią sumą pinigų nusprendžiau pradėti savo verslą.
Kadangi mažmeninėje prekyboje nusimaniau, tikėjausi, kad man šio­
je srityje pasiseks. Galvojau, kad kuo puikiausiai susitvarkysiu ir pati.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad aš pervertinau savo galimybes. Norėjau
atidaryti nedidelę delikatesų parduotuvę. Honolulu buvo tik viena
tokia parduotuvė ir jai puikiai sekėsi. Visas savo santaupas ir nedidelę
paskolą investavau į savo verslą: judrioje gatvėje šalia Vaikiki paplū­
dimio išsinuomojau nedideles patalpas, nusipirkau prekių ir atvėriau
duris pirkėjams. Po to, kai per keturias dienas pas mane neužsuko nė
vienas pirkėjas, pagaliau suvokiau: aš juk niekam nepasakojau apie
savo parduotuvę, galvojau, kad pirkėjai ir patys mane susiras. Gana
greitai supratau, ką reiškia pardavinėti greitai gendančius maisto pro­
duktus. Be to paaiškėjo, kad mano patalpų nuomos sutartis numato
griežtas sankcijas už vėlavimą mokėti nuomos mokestį.
33
 Turtinga moteris
Keletą kartų buvo pasiryžusi viską mesti. Tačiau aš paskambinau
savo buvusiai darbdavei ir paprašiau jos pagalbos. Iš pradžių ji juokėsi.
„Sveika atvykusi į verslo pasaulį! - pasakė ji. - Pasakok, kas atsitiko.“
Ji tapo man puikia mokytoja ir padėjo išvystyti mano verslą. Vargu ar
aš būčiau susitvarkiusi be jos patarimų.
Mano verslas augo lėtai, bet užtikrintai. Net neįsivaizduojate, ko­
kia aš buvau laiminga, kai paskelbiau, kad man reikalingas padėjėjas.
Pagaliau mano pardavimai taip išaugo, kad man jau reikėjo pagalbos.
Kai pirmoji parduotuvė tapo populiari, atidariau antrą. Iš pradžių su
ja irgi buvo problemų, tačiau ilgainiui abi parduotuvės ėmė nešti gerą
pinigą.
Aš vėl ėmiau nenustygti vietoje ir man kilo dar viena puiki idėja:
atidaryti aukštos kokybės prekių parduotuvę moterims. Jaukiai įreng­
toje parduotuvėje galėjome pasiūlyti platų prekių ir paslaugų asorti­
mentą: nuo vonios aliejų ir aromatinių žvakių iki pietų pristatymo
klientams į namus.
Pardavusi savo parduotuves Havajuose, persikėliau į Kaliforniją.
„Vieni juokai“, - pagalvojau aš. Dženisė patylėjo ir atsiduso: - Aš
praradau beveik viską, ką turėjau. Verslas Los Andžele visai kitoks,
nei Honolulu. Čia kitokios taisyklės, kitokie pirkėjų poreikiai ir po­
žiūris visai kitas. Teko viską pradėti nuo pradžių ir mokytis iš naujo.
Dabar turiu tris parduotuves: dvi Los Andžele ir vieną - San Diege.
Aš atidariau parduotuves moterims, tačiau dabar jos yra populiarios
ir vyrų tarpe. Nemažai savo energijos skiriu ir internetinės prekybos
plėtojimui - turiu atidariusi kelias elektronines parduotuves. Jų gali­
mybės beribės!
Man tenka labai daug dirbti. Iš viso turiu 12 darbuotojų, tačiau
tai jau visai kita istorija. Aš nuolat blaškausi tarp Los Andželo ir San
Diego, visą laiką kuriu naujus projektus savo verslo vystymui ir plėtrai.
Norėtųsi pasakyti, kad uždirbu nemažus pinigus, tačiau iš tikrųjų di­
džioji dalis pelno grįžta į mano verslą, - prisipažino Dženisė. - Myliu
savo darbą, tačiau nekantriai laukiu tos dienos, kai galėsiu atsitraukti
nuo visų reikalų ir stebėti, kaip pinigai patys suplaukia man į kišenę.
Bet tam prireiks daug daugiau laiko nei aš tikėjausi.
34
 MERGINOS
Tiek visko daug įvyko per tuos
20 metų, kad man jie atrodo kaip visa Mes pakėlėme taures: “Už
amžinybė. Tačiau prisiminus mūsų pasirinkimą! Siekime gauti
nerūpestingas dienas Honolulu, susi­ išjo kuo daugiau naudos, o
daro įspūdis, kad tai buvo vakar. No­ ateityjepriimkime tik teisin­
rėčiau grįžti į tuos laikus, - baigė savo gus sprendimus!”
pasakojimą Dženisė.
Mes ėmėme dalintis prisiminimais apie linksmai praleistą lai­
ką, visus paplūdimio vakarėlius, vaikinus, mūsų keliones į kitas sa­
las, pirmuosius savo darbus, apie pasimatymus, vietinius delikatesus,
mažučius maudymosi kostiumėlius, laimingas valandas ir vėl apie...
vaikinus.
O tada Leslė kreipėsi į Patę:
- As prisimenu tavo pirmąjį darbą. Tau buvo taip įdomu dirbti
tame laikraštyje, kad tavęs net nebuvo galima nutildyti, kai pradėdavai
mums pasakoti tas istorijas, apie kurias rašydavai. Tu ir dabar rasai?

Pūtėspasakojimas
Pate mėgo rašyti ir dar labiau mėgo būti įvykių sūkuryje. Univer­
sitete Pate studijavo politologiją ir žurnalistiką, kadangi ji jau seniai
buvo nusprendusi, kad nori keliauti po pasaulį kaip užsienio kores­
pondentė ir rašyti apie visuotinai reikšmingus įvykius. Baigusi uni­
versitetą ji išsiuntė tik du gyvenimo aprašymus - į du stambiausius
Honolulu dienraščius. Paklausta, ką darys, jei negaus šio darbo, ji
atsakydavo: „Aš keturis metus ruošiausi šiam pokalbiui. Jeigu jie pa­
sakys „ne“, aš nenurimsiu tol, kol neišgirsiu „taip“.
Paprastai Pate būdavo santūri, bet tik ne tada, kai mėgindavo
išsiaiškinti kokį nors įvykį. Didžiąją dalį laiko ji praleisdavo prie stalo,
nukrauto šūsnimis knygų, žurnalų bei laikraščių. Ji nuolat ieškodavo
kokių nors faktų ir aistringai medžiojo naujienas. Ji užsiprenumeruo­
davo penkis skirtingus laikraščius ir kiaurą parą gaudavo informaciją
iš naujienų kanalų. Jeigu kas nors norėdavo sužinoti, kas vyksta pa­
saulyje, jam tereikdavo paklausti Patės. Mes žavėjomės jos tvirtumu.
35
 Turtinga moteris
Ji tiksliai žinojo, ko nori ir ką daro.
Tačiau gyvenimas kartais pakoreguoja mūsų svajones.
- As sėkmingai dirbau laikraštyje, - pradėjo pasakoti Pate, - ir
nuolat gaudavau naujus, vis atsakingesnius pavedimus. Mano karjera
ir asmeninis gyvenimas klostėsi taip, kaip ir planavau. Po trejų metų
darbo laikraštyje as susipažinau su Grantu, savo būsimu vyru. Mes
abu kūrėme grandiozinius planus.
Netrukus Grantui pasiūlė fantastišką darbą Dalase, viename di­
džiausių šalies bankų. Jis man pasipiršo ir aš sutikau. Žinojau, kad
ilgėsiuosi Havajų ir savo darbo, tačiau supratau, kad, vertinant iš fi­
nansinės pusės, atsisakyti tokio pasiūlymo būtų neprotinga. Susipa­
kavome lagaminus ir išvykome į Dalasą. Net neabejojau, kad rasiu
darbą kuriame nors Dalaso laikraštyje, tačiau įvyko kai kas netikėto.
Paaiškėjo, kad aš laukiuosi. Nėštumas buvo visiškai neplanuotas.
Buvo sunku įsivaizduoti, kad Patės gyvenime galėjo įvykti kas
nors „visiškai neplanuota“. Mes pajuokavome, kad jai tai nebūdinga.
- Galbūt, - sutiko ji, - bet pamėgink rasti darbą, kai laukiesi
kūdikio! Mėginau nusiraminti, įtikinėdama save, kad tai ne taip jau
ir sunku. Tačiau aš klydau. Kai pokalbių metu darbdaviams pasaky­
davau, kad laukiuosi, greičiausiai jie visi galvodavo vieną ir tą patį:
„Kam mes gaištame laiką? Aš tave apmokysiu, o po šešių ar septynių
mėnesių tu išeisi“. Tais laikais niekas nenorėjo priimti į darbą nėščios
moters, jau nekalbant apie motiną, auginančią mažą vaiką. Tai mane
pribloškė. Prisidurdavau parašydama vieną kitą straipsnį, tačiau mes
gyvenome iš Granto atlyginimo. Mane tai labai slėgė.
Mes pagalvojome, kad jei norime turėti du ar tris vaikus, tai ge­
riausia jų susilaukti dabar, o kai jie šiek tiek paaugs, aš galėsiu grįž­
ti prie savo žurnalistinės karjeros. Tačiau tie du trys metai virto ke­
liolika, o aš tapau nedirbančia mama su trimis nuostabiais vaikais.
Grantas buvo kelis kartus paaukštintas: dabar jis užima vadovaujan­
čias pareigas ir uždirba gana gerus pinigus. Taigi man nėra ko skųstis.
Mums niekada netrūko pinigų, todėl aš ir neieškojau darbo. Dabar,
kai vyresnieji vaikai ruošiasi eiti į koledžą, galėčiau užsiimti rašymu,
tačiau žinių pasaulyje taip viskas pasikeitė, kad jau nesu tikra, ar man
36
 MERGINOS
užteks jėgų atsikovoti ankstesnes pozicijas.
Prie triukšmingiausio restorano staliuko įsivyravo tyla. Patės balse
girdėjosi apgailestavimo gaida. Jautėmės nejaukiai ir tylėjome, nes ne­
žinojome, ką pasakyti. Pate pakėlė akis ir, tarytum perskaičiusi mūsų
mintis, pasakė:
- Klausykite, mes visi turime galimybę pasirinkti. Aš jau pasi­
rinkau. Ar dabar ką nors daryčiau kitaip nei tada? Žinoma. Tačiau,
apskritai paėmus, karjerą aš iškeičiau į motinystę ir nė kiek to nesigai­
liu, - tvirtai užbaigė ji.
Pate aiškiai išsakė savo poziciją ir jos žodžiai išsklaidė įtampą prie
staliuko. Dženisė pakėlė taurę ir tarė:
- Už pasirinkimą! Siekime gauti iš jo kuo daugiau naudos, o
ateityje priimkime tik teisingus sprendimus!
Mes visos pakėlėme taures ir išgėrėme.
Leslė pažvelgė į tuščią indą ir tarė:
- Manau, kad metas užsakyti dar šampano... ir išgirsti Kim pa­
sakojimą.
 Turtinga moteris

38
 MANO PASAKOJIMAS

Trečias skyrius

Mano pasakojimas
Jeigu laikysiesi visų taisyklių, gyventi bus neįdomu.
- Ketrina Hepbem

Nugirdęs paskutinius Leslės žodžius, padavėjas tučtuojau pripildė

taures. Kai tik jis nuėjo, Leslė paklausė:
- Taigi, Kim, kas nutiko tavo gyvenime per šiuos 20 metų?
- Tai buvo ilga kelionė, - pradėjau aš. - Kažkada, kai man buvo
13 metų, aš skaičiau apie keturis devyniolikmečius vaikinus ir mer­
ginas, kurie keliavo po Europą. Toje knygoje vaizdžiai aprašyti visi jų
nuotykiai - tiek geri, tiek blogi. Tuo metu mes gyvenome Naujajame
Džersyje, kur aš gimiau ir užaugau. Si knyga atvėrė man akis ir padėjo
įsisąmoninti, kad už Naujojo Džersio, Niujorko ir Pensilvanijos ribų
egzistuoja ištisas pasaulis. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš persi­
kėliau į Havajus.
- Kiek pamenu, tavo tėvai gyveno Oregone, - pastebėjo Pate.
- Kai man buvo keturiolika, mes persikėlėme, - paaiškinau aš. -
Tuomet aš pirmą kartą patekau už to pasaulėlio, kuriame prabėgo visa
mano vaikystė, ribų. Aš supratau, kiek daug visko dar galiu pamatyti,
ir nusprendžiau, kad labai to noriu.
Todėl, kai mano tėvai paklausė, kokiame koledže aš noriu moky­
tis, aš pasirinkau Havajų universitetą. Man atrodė, kad tokioje nuo­
stabioje vietoje bus įdomu gyventi. Tėvai, žinoma, paklausė, kiek laiko
aš ruošiuosi praleisti paskaitose, o kiek paplūdimyje. Ką gi, gana pa­
grįstas klausimas. Tačiau suprasdami, kad aš nesu pati pavyzdingiau-
39
 Turtinga moteris
šia studentė ir vargu ar ką nors pasieksiu tradiciniame universitete, jie
sutiko mane išleisti metams, tikėdamiesi, kad po metų aš subręsiu ir
pradėsiu rimtai galvoti apie savo išsilavinimą.
- Bet tu juk ir išvykai iš Havajų, - pastebėjo Pate, - tačiau vė­
liau grįžai.
- Taip, grįžau, - patvirtinau aš. - Per savo norą keliauti per
keturis metus aš pakeičiau penkis universitetus. Ir galų gale baigiau
Havajų universitetą su marketologo diplomu. Esu jauniausia iš trijų
dukterų, kurioms tėvai taip pat suteikė išsilavinimą, todėl kai gavau
diplomą, aš jį supakavau ir išsiunčiau savo tėvams su rašteliu: „Sveiki­
nu! Jūs nusipelnėte jo labiau nei aš“.
- Mes buvome susitikę su tavo tėvais, kai jie buvo atvykę į Ho­
nolulu, - prisiminė Pate. - Jie tokie malonūs žmonės!
- Taip, man labai pasisekė, - sutikau aš. - Tėvai man visuomet
buvo puikus pavyzdys. Kiek save pamenu, jie visuomet man saky­
davo, kad galiu pasiekti viską, ko tik noriu. Jie mokė mane mąstyti
savarankiškai ir nuolat kartojo: „Svarbiausia, kad būtum laiminga“.
Jie ir patys gyveno taip, kaip mokė. Mano mama, dirbusi mokytoja
vidurinėje mokykloje ir dar mokiusi specialiųjų poreikių vaikus, vi­
suomet buvo optimistė. Iš jos aš sužinojau, kas yra gerumas, rūpestis
ir kaip nesijaudinti dėl smulkių nemalonumų. „Nejaugi dėl to verta
taip nusiminti?“ - dažnai klausdavo ji. Tėtis, verslininkas ir profesio­
nalus prekybininkas, buvo man sąžiningumo ir dorumo pavyzdys. Jis
mokė mane trūks plyš tesėti savo pažadus. Šiandien mano tėvai mus
labai palaiko ir didžiuojasi tuo, ką mes su Robertu darome.
- Ir kaip mes visos, tu įsimylėjai į Havajus ir likai ten, - spėjo
Dženisė.
- Bet pagalvokite, mes buvome jaunos, laisvos, gyvenome Ho­
nolulu ir neturėjome beveik jokių įsipareigojimų. Kaip gi viso to ne­
pamilti?
- Tu teisi, - pritarė Dženisė. - Tai buvo nuostabūs laikai.

40
 M a n o pasakojimas

Manopirmasis darbas
Aš tęsiau savo pasakojimą.
- Mano pirmasis darbas buvo Vienapirmųjų turtingojo
vienoje iš stambiausių Honolulu rek­ tėčiopamokų, kurią išgir­
lamos agentūrų visuomenės informa­ dau is Roberto: °Investuo­
vimo skyriuje. Darbas man patiko. tojas turi priversti pinigus
Honolulu - nedidelis miestelis, todėl dirbtijam, o nepačiam
aš greitai susipažinau su visais, kurie dirbti dėlpinigų \
dirbo reklamos sferoje. Turiu pasaky­
ti, kad tai buvo labai įdomūs žmonės.
Išėjusi iš reklamos agentūros, aš įsidarbinau toje pačioje sferoje,
tik šį kartą užsiėmiau reklamos pardavimu. Būtent ten aš ir dirbau,
kai su jumis matėmės paskutinį kartą. Kaip jūs, tikriausiai, pamenate,
aš nebuvau apsigimusi pardavėja, o darbe nebuvo apmokymų pro­
gramos. Todėl visko teko mokytis darbo vietoje. Man buvo 25 metai
ir aš vadovavau žurnalui, kuris aptarnavo visą Honolulu verslo ben­
druomenę. Mano pagrindinė užduotis buvo vietų reklaminiams skel­
bimams pardavimas. Su manimi dirbo dar du pardavimų atstovai. Jei
nebuvo reklamos, nebuvo ir žurnalo. Su kiekvieno numerio išleidimu
augo būtinybė didinti reklaminių plotų pardavimą. Mes kiekvieną
mėnesį kovojome už išlikimą ir kažkokiu būdu vis išsikapstydavome.
- Tai štai kur tu dirbai, kai matėmės paskutinį kartą. O kas buvo
paskui? - paklausė Leslė.
- Žurnale išdirbau beveik du metus, o po to nusprendžiau, kad
atėjo metas keisti viską iš esmės. Turėjau planą: visų pirma, persikraus­
tyti į pasaulinę reklamos Meką - Niujorką; antra, pasiekti viršutinį
karjeros laiptelį kokioje nors reklamos korporacijoje; trečia, užimti
vadovaujančią poziciją vienoje iš kompanijų, įsikūrusių Medison ave­
niu! Toks buvo mano planas ir aš jo laikiausi.... arba bent jau pati taip
maniau.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad jame buvo viena lemtinga klaida. Aš
supratau, kad norint sėkmingai kopti karjeros laiptais, reikia mokėti
paklusti, o aš, kaip žinote, labai nemėgstu, kai man kas nors vado-

41
Į turtinga moteris
vauja. Kaip parodė patirtis, svetimų nurodymų vykdymas - ne mano
būdui. Juk aš jau minėjau, kad mane du kartus atleido iš vienos ir tos
pačios darbovietės, ar ne?
Taigi man teko pereiti prie atsarginio plano. Aš sąžiningai prisipa­
žinau, kad kažkam kitam dirbti aš nesugebėsiu, todėl nusprendžiau:
„Pati sau būsiu viršininkė!“
Tačiau netrukus iškilo dar viena dilema: aš visiškai nieko nežino­
jau, kaip pradėti savo verslą. Tarp mano pažįstamų niekas neturėjo
nuosavo verslo. Nuo ko pradėti? Kokiu verslu užsiimti? Nelabai įsi­
vaizdavau, kur ieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Tačiau vieną dalyką
aš žinojau tiksliai: man reikia nuosavo verslo. Kaip tai padaryti - jau
kitas klausimas. Kupina jaunatviškos drąsos, būdama dvidešimt kele-
rių metų, nusprendžiau vykti į Niujorką ir viską išsiaiškinti vietoje.

Pirmasispasimatymas su Robertu
- Kartą aš pakviečiau savo draugę Karen į „GTI Friday‘s“ kavinę
Honolulu, norėdama su ja aptarti savo planus išvykti į Niujorką, -
toliau pasakojau aš. - Po treniruotės su ja patraukėme į barą, kur ji
sutiko savo draugą Robertą, atėjusį su draugužiais. Mes susipažinome
ir tuoj pat vienas kitą pamiršome. Bent jau aš taip maniau.
Trumpai tariant, Robertas siekė pasimatymo su manimi beveik
šešis mėnesius. Aš atkakliai atsisakinėjau, aiškindama jam, kad keti­
nu kraustytis į Niujorką, todėl nematau prasmės užmezginėti naujus
santykius Honolulu. Be to paaiškėjo, kad prieš aštuonis metus Karen
buvo Roberto mergina. Tai štai, skambina jis Karen ir sako: „Karen, aš
žinau, kad judvi su Kim - geriausios draugės. Ar negalėtum padaryti
man didžiulės paslaugos?“ „Žinau, kad kažką sumanei. Ir ko gi tau
reikia?“ - paklausė Karen. Robertas, kaip profesionalus pardavėjas,
atsakė: „Man reikalingos rekomendacijos!“ „Žinojau, kad skambini
ne šiaip sau“, - nusijuokė Karen.
Ir štai Karen pradeda pasakoti man apie tai, koks Robertas nuos­
tabus vaikinas. Ji taip išgyrė Robertą, jog aš pamaniau, kad Karen jis
vis dar patinka. O aš kaip gera draugė negalėjau eiti į pasimatymą su
42
 MANO PASAKOJIMAS \
žmogumi, į kurį ji taip įsimylėjusi. Taip praėjo dar du mėnesiai. As vis
dar ketinau persikelti į Niujorką. Iki to laiko Karen mane įtikino, kad
ji nėra įsimylėjusi Roberto. Visus šešis mėnesius Robertas siuntė man
gėles, atvirukus iš kelionių, mielus laiškelius. Vieną popietę Robertas
eilinį kartą paskambino man į darbą ir pakvietė mane į pasimatymą.
Sį kartą, suintriguota ir pamaloninta tokiu dėmesiu, atsakiau: „Gal šį
vakarą?“
Grįžtu prie Roberto, kaip pardavėjo, talento. Iš Karen ištraukęs
kaip įmanoma daugiau faktų apie mane, jis sužinojo, kad labiausiai
aš mėgstu gerą šampaną ir pasivaikščiojimus paplūdimyje. Šios infor­
macijos jam pakako, kad suorganizuotų mūsų pirmąjį pasimatymą. Ir
štai aš privažiuoju prie prašmatnaus viešbučio, įsikūrusio vandenyno
pakrantėje, centrinio įėjimo, vienas iš patarnautojų atidaro mano ma­
žojo Toyota Celica dureles ir sako: „Tikriausiai jūs esate Kim. Rober­
tas jūsų laukia. Leiskite jus palydėti iki jo apartamentų“. Mes įeiname
į vestibiulį ir aš liftu kylu į Roberto apartamentus. Jis atidaro duris.
Aš įeinu, mes persimetame keliomis frazėmis ir kartu patraukiame į
„Michefs“ - vieną iš geriausių Honolulu restoranų pakrantėje. Prie
mūsų prieina metrdotelis: „Misteri Kijosaki, jūsų staliukas su vaizdu
į vandenyną paruoštas, šampanas šaldomas“. Ką gi, man tai padarė
įspūdį. Kai pilstomas šampanas, vėl prieina metrdotelis ir sako: „Jeigu
norite, galite pasiimti šampaną su savimi ir pasivaikščioti pakrante“.
To pakako. Aš pasidaviau. Nuo to laiko mes kartu.

Verslopartneriai... išpirmo žvilgsnio

- Per pirmąjį pasimatymą mes kalbėjomės iki 3 valandos ryto.
Iki šiol pamenu svarbiausią klausimą, kurį man tada uždavė Robertas:
„Kuo tu norėtum užsiimti gyvenime?“ „Noriu turėti savo verslą. Aš
nemėgstu vykdyti kažkieno nurodymų, bet man patinka verslas, todėl
geriausia išeitis man - įkurti savo kompaniją“, - net nesusimąsčiusi
išbėriau aš. „Aš galiu tau padėti“, - pasakė jis. Jau po mėnesio mes ati­
darėme pirmąją savo įmonę. Nuo pirmojo pasimatymo mes tapome
ne tik gyvenimo, bet ir verslo partneriais.
43
 Turtinga moteris
Tą naktį Robertas paaiškino man verslo modelį, apie kurį jam
papasakojo turtingasis tėtis. Jis nubraižė štai tokią schemą...

Iš rankinuko išsitraukiau lapelį ir nupiešiau kvadrantą.

"Aš tai vadinu pinigų srauto kvadrantu, - pasakė Robertas. - Jis
vaizduoja keturis žmonių tipus, sutinkamus verslo pasaulyje. D raidė
žymi darbuotoją, L - laisvai samdomą (savarankiškai dirbantį) dar­
buotoją, V - verslininką, o I - investuotoją."
Aš pasakiau, kad šiuo metu aš priklausau D kategorijai, ir pa­
klausiau, kuo skiriasi savarankiškai dirbantis nuo verslo savininko. Jis
paaiškino, kad laisvai samdomu darbuotoju gali būti gydytojas, bu­
halteris, mechanikas ar kosmetologas. Jie yra verslo savininkai ir vieni
patys uždirba sau pajamas. O verslo savininkas naudoja samdomus
darbuotojus ir tik vadovauja įmonei. Microsoft, Harley Davidson ir
Starbucks yra V kategorijos pavyzdžiai. Jeigu laisvai samdomas dar­
buotojas išeina mėnesiui atostogų, jis mėnesiui liks be pajamų. Jei jis
liausis dirbęs, nebus ir pinigų. O jeigu verslo savininkas išeis mėnesiui
ar metams atostogų, jo įmonė ir be jo dirbs nė kiek neprasčiau, o gal
net ir geriau. „O norint tapti investuotoju, reikia, kad pinigai dirbtų
už tave, o ne tu dėl jų“, - pasakė Robertas.
"Vadinasi, man reikia pereiti iš kategorijos D į kategorijas V ir I,
kad verslas ir investicijos uždirbtų man pinigus netgi man esant išvy­
kus", - nusprendžiau aš.
"Būtent toks ir yra mūsų planas", - pritarė man Robertas.
Po dviejų mėnesių pradėjome mūsų pirmą bendrą verslą. Mes sugal-

44
 Ma n o pasakojimas \
vojome logotipą su žodžiais Win/Win\ išsiuvinėjome jį ant marškinė­
lių bei striukių ir ėmėme juos pardavinėti įvairiose JAV vykstančiose
konferencijose, seminaruose bei susirinkimuose. Mes norėjome su­
kaupti pinigų kelionėms ir mokesčiui už metines mokymo progra­
mas, kadangi ruošėmės užsiimti dar vienu verslu.
Pastaba: Pasakodama moterims apie verslą ir investavimą, aš skati­
nujas iš D ir L kvadranto pusėspereiti į V ir Ipinigų srauto kvad­
ranto pusę, kadangi būtent čiajūsų pastangos labiausiai atsiperka.
(Daugiau apie tai galite sužinotiperskaičiusios knygą yyPinigų srauto
kvadrantas1j.

1985-ieji - metaipragare
- 1984 metų gruodį mes pardavėme viską, ką turėjome - o tu­
rėjome ne tiek ir daug, - ir išvažiavome iš Honolulu į Kalifornijos
šiaurę tam, kad pradėtume ten savo verslą. Pinigai baigėsi greitai -
maždaug po dviejų mėnesių. Mes neturėjome nei pinigų pragyveni­
mui, nei darbo. Iki nuosavo verslo mums dar teks praeiti ilgą kelią.
Kartais mes neturėjome kur pernakvoti ir tekdavo miegoti mano ap­
daužytame automobilyje Toyota Celica. Atvirai kalbant, 1985 metai
buvo patys blogiausi metai mūsų gyvenime.
- Kas jums nutiko? - paklausė Pate.
- Ar kada nors esate girdėjusios tokį posakį: „Pinigai laimės ne­
atneša“?- paklausiau aš.
- Žinoma, - atsakė Leslė.
- Tai štai, aš iš savo patirties žinau, kad būtent jų neturėjimas
gali padaryti žmogų nelaimingu. Aš visuomet maniau, kad turtingi
žmonės yra godūs, beširdžiai ir nedori. Tačiau, kaip paaiškėjo, šios
ydos būdingos ne tik jiems. Kai mes su Robertu visiškai nieko netu­
rėjome, mes nuolatos pykomės, kaltindami vienas kitą dėl visų bėdų.
Mes nuolat reiškėme savo nepasitenkinimą, buvome nepaprastai įsi­
tempę. Tačiau blogiausia buvo tai, kad nukentėjo mano savigarba. Aš
visuomet buvau optimistiška, linksma, ryžtinga ir savimi pasitikinti*
* angį. win - laimėjimas; šis logotipas reiškia, kad laimi abi pusės
45
 Turtinga moteris
moteris. Tačiau tuo nelengvu metu pradėjau abejoti savo žiniomis ir
įsitikinimais, ir tuo, kad galiu ko nors pasiekti. As klausinėjau savęs:
„Ar aš apskritai ką nors žinau?“ Nepasitikėjimas savimi pavirto di­
džiule juoda bedugne, iš kurios, atrodė, neįmanoma išsiropšti.
- Ir kaip jums pavyko iš viso to išsikapstyti? - paklausė Pate.

Prieglobstis vienai nakčiai

— Mes su Robertu beldėme į duris visų, kuriuos nors truputį pa­
žinojome, ir prašėmės priimami nakvynei. Vienos nakties iš šio siau­
bingo laikotarpio mes nepamiršime niekada. Pinigų mes neturėjome,
o mūsų kreditinių kortelių limitai - išeikvoti. Tais laikais ne visi turė­
jo kreditinių kortelių aparatus, kurių dėka galima patikrinti sąskaitos
likučio stovį. Ir štai, vieną popietę mūsų draugas nuveža mus į pigų,
San Diego pakraštyje šalia greitkelio įsikūrusį „6-Pence“ motelį. Aš
įėjau į vestibiulį ir padėjau savo kreditinę kortelę ant registratūros sta­
lo, su viltimi, kad portjė neims jos tikrinti. Jis nusirašė mano kortelės
duomenis ir davė raktą nuo kambario. Aš vos susilaikiau nešokinėjusi
iš džiaugsmo. Iki automobilio aš ne ėjau, o kone bėgau. „Mes gavome
kambarį! Mes gavome kambarį!“ - sušukau aš, bet taip, kad manęs
neišgirstų portjė.
Daugeliui žmonių tai tebuvo pigus motelis. Tačiau mums tą nak­
tį jis buvo tiesiog rojus žemėje. Mes užėjome į kitoje gatvės įsikūrusią
užkandinę „Kentucky Fried Chicken“ ir nusipirkome keptų viščiukų,
o šalimais esančioje bakalėjoje įsigijome 6 skardines alaus. Grįžome
į kambarį, kur pagaliau mes buvome vieni. Tuo metu mums buvo
gerai. Mes turėjome stogą virš galvos. Tą naktį mes gulėjome stipriai
apsikabinę, nežinodami, ką mums atneš rytojus. Bent jau tą naktį
viskas buvo gerai.
Esu tikra, kad nei Robertas, nei aš nebūtume sugebėję viso to
ištverti, jei nebūtume turėję vienas kito. Giminaičiai ir draugai ne­
galėjo mūsų suprasti. „Kodėl nesusirandate kokio nors darbo? Vis gi
turėtumėte kažkokių pajamų, kol nepradėjote savo verslo“, - patari­
nėjo jie. Bet mes žinojome, kad jei pradėsime dirbti, tai bus žingsnis
46
 MANO PASAKOJIMAS |
atgal. Mes taip toli nuėjome, kad visko mesti tikrai nesinorėjo. Juk
jeigu mes patogiai gyvensime iš pastovaus atlyginimo, tai greičiau­
siai niekuomet nepradėsime savo verslo. Vertindama praeitį, dabar aš
suprantu, kad toje siaubingoje situacijoje būtent tai ir palaikė mūsų
jėgas bei troškimą eiti pirmyn, vertė ieškoti išeities. Darbą su pasto­
viu atlyginimu išeitimi nelaikėme. Mes buvome ryžtingai nusiteikę
sukurti savo verslą.

Atėjo laikas viskąpaimti į savo rankas

Aš pasakojau toliau:
- Pagaliau atėjo ta akimirka, kai mes nusprendėme, kad mums
jau gana to chaoso, kurį sukūrėme. Robertas padarė išvadą, kad niekas
kitas nepadarys jo gyvenimo geresnio, o tik jis pats, ir kad atėjo metas
imtis ryžtingų priemonių. Aš pasakiau sau, kad metas liautis gailėjus
savęs ir dėl savo bėdų kaltinti kitus. Mes abu nusprendėme patys pasi­
rūpinti savo ateitimi ir pradėti veikti. Tai mes ir padarėme.
- Kuo jūs užsiėmėte? - paklausė Dženisė.
- Mes įkūrėme kompaniją, kuri moko žmones verslauti, - atsa­
kiau aš. - Kol Robertas kūrė savo verslą Honolulu prieš mums persi­
keliant į Kaliforniją, jis daugelį metų stebėjo, kaip žmonės mokosi, ir
pats studijavo naujus mokymo metodus. Mūsų kompanija išaugo iki
vienuolikos filialų, įsikūrusių septyniose šalyse. Mes nuolatos keliavo­
me, daugiausia po užsienio šalis.
- O kada jūs susituokėte? - paklausė Leslė.
- Tai įvyko 1986 metų lapkričio mėnesį La Jolloje, Kalifornijos
valstijoje, - atsakiau aš. - Verslas tuo metu dar neklestėjo, bet mes
žinojome, kad mūsų laukia šviesi ateitis.
- Kas atsitiko su ta kompanija? - pasidomėjo Pate. - Ar jūs ją
vis dar valdote?
- Po dešimties metų, 1994-iais mes pardavėme ją ir išėjom į
pensiją. Man buvo 37, o Robertui - 47 metai. Pagaliau mes buvome
laisvi.
- Finansine prasme? - pasitikslino Pate.
47
 Turtinga moteris
- Taip. Daugiau mums nereikėjo dirbti, kad gautume pajamų,
- atsakiau aš. - Tai buvo nuostabu.
- Jūs, tikriausiai, savo kompaniją pardavėte labai brangiai, jeigu
daugiau jums nereikia dirbti - ypač turint omenyje, kad tau tuo metu
tebuvo 37. Tai reiškia, kad pinigų tau turi užtekti bent jau 50 ar 60
metų, o gal ir daugiau.
Aš nusijuokiau:
- Daugelis žmonių taip galvoja. Galimybę išeiti j pensiją mums
suteikė ne kompanijos pardavimas. Jeigu mums tektų gyventi tik iš
šių pinigų, jie baigtųsi per du metus.
- Tuomet aš nieko nesuprantu, - sumišusi pasakė Leslė.
- Mes galėjome išeiti į pensiją 1994 metais dėka savo investicijų,
pirmiausiai į nekilnojamąjį turtą. Kiekvieną mėnesį jos mums duoda­
vo stabilias pajamas, kurios viršijo mūsų pragyvenimo išlaidas. Būtent
tai ir turėjau omenyje, sakydama, jog tapome finansiškai laisvi.

Manopirmosios investicijos
- Aš nieko neišmanau apie investavimą, - prisipažino Pate. -
Man tai visiškai svetima.
- Aš taip pat nieko neišmaniau, - pasakiau aš. - Atvirai sakant,
kai tik pradėjau investuoti, aš net dorai nežinojau, ką reiškia žodis
„investuoti“. Man reikėjo labai daug ko išmokti.
- Į ką tu investavai savo pinigus? - paklausė Dženisė.
- Pradėjau nuo nekilnojamojo turto, kadangi ši kryptis man
atrodė perspektyviausia. Pirmą namą, skirtą nuomai, aš nusipirkau
1989 metais. Tai buvo nedidelis, gražus namas su dviem miegamai­
siais ir vienu vonios kambariu Portlende, Oregono valstijoje, tik už
dviejų kvartalų nuo mūsų namo. Turiu prisipažinti, kad taip baisu
man dar niekad nebuvo. Aš mirtinai bijojau padaryti kokią nors klai­
dą ir netekti visų pinigų. Aš tikrai nenutuokiau, kas bus toliau.
- Nepasakosiu visų smulkmenų, tik pasakysiu, kad nepaprastai
džiūgavau, kai po mėnesio gavau savo pirmąjį pelną - 50 dolerių.
Nuo tada aš užsikabinau. Šiandien aš valdau daugiamilijoninės vertės
48
 Ma n o pasakojimas |
nekilnojamąjį turtą ir kitus investicinius aktyvus. Ir būtent dėka šių
investicijų, kurios kiekvieną mėnesį atneša didžiules sumas grynųjų,
aš jaučiuosi finansiškai laisva ir nepriklausoma.
- Žodis „investavimas“ man asocijuojasi su investiciniais fon­
dais, akcijomis ir obligacijomis. Bet niekada investavimo nesiejau su
nekilnojamuoju turtu. Tu užsidirbi pirkdama ir parduodama namus?
- paklausė Dženisė.
- Ne, ne pirkdama ir parduodama, o pirkdama ir valdydama.
Tačiau tai labai plati tema. Jei norite, galime tai aptarti vėliau.

Kompanija „Turtingas tėtis“

- Kuo tu ir Robertas užsiėmėte po to, kai išėjote į pensiją? -
pasidomėjo Leslė. - Neįsivaizduoju jūsų kiauras dienas gulinėjančių
prie baseino.
- Tai jau tikrai, - nusišypsojau aš. - Tais pačiais metais Arizonos
pietuose įsikūrusiame nedideliame amatininkų Bisbio miestelyje įsi­
gijome 34 hektarų rančą. Joje stovėjo apgriuvusi lūšna, kuri laukinių
vakarų laikais tarnavo kaip pašto karietų stotis. Mes perstatėme ją į
nuostabų namelį su vienu miegamuoju ir atskira menininko studija
su vaizdu į upelį. Jame nebuvo nei televizoriaus, nei radijo - tik tyla
ir ramybė.
- Būtent Bisbio tyloje Robertas ir parašė knygą „Du tėčiai -
turtingas ir vargšas“ su antrašte „Ko turtuoliai moko savo vaikus apie
pinigus, o vargšams iki šiol tai nerūpėjo“. Kol jis dirbo, aš išvykau į Fi-
niksą stebėti, kaip vyksta nedidelio viešbučio perstatymo į daugiabutį
namą darbai. Tai dariau pirmą kartą, tačiau viskas puikiai pavyko.
O kalbant apie sėkmę, turiu pasakyti, kad „Du tėčiai - turtingas
ir vargšas“ tapo viena iš keturių knygų, ilgiausiai išsilaikiusių „The
New York Times“ bestselerių sąraše. Prieš išleisdami knygą mes sukū­
rėme stalo žaidimą „Pinigų srautas 101“, kad išmokytume žmones da­
ryti tai, ką padarėme mes - tapti finansiškai nepriklausomais. Žaisda­
mi jį, žmonės įgyja praktinės patirties investavimo ir pinigų valdymo
srityje. Žaidimo tikslas - išsivaduoti iš žiurkių rato, kuriame gyvena
49
 Turtinga moteris
didžioji dauguma žmonių, ir patekti į greitkelį, suteikiančiu galimybę
daryti didesnes investicijas. Norint pasiekti šį tikslą reikalingas toks
dalykas kaip pinigų srautas. Kai tik pinigų srautas iš jūsų investicijų
pasidaro didesnis už jūsų kasmėnesines išlaidas, jūs išsivaduojate iš
žiurkių rato.
- Robertas, aš ir mūsų verslo partnerė Seron Lechter išleidome
knygą savomis lėšomis. Ji buvo išleista 1997 metų balandžio mėnesį
1000 egzempliorių tiražu. Tiesą sakant, mes galvojome, kad kalėdinių
dovanų mums užteks dešimčiai metų į priekį. Nė vienas knygynas ne­
norėjo pardavinėti šios knygos, nė vienas platintojas nenorėjo prie jos
net prisiliesti, nė vienas didmenininkas net nesiteikė mums atsakyti.
Tuomet pradėjome ją pardavinėti patys. Pirmąja prekybos vieta tapo
mūsų draugo automobilių plovykla. Mes dėliojome knygas visur, kur
galėjome. Po truputį jas pradėjo pirkti ir po dviejų metų knyga „Du
tėčiai - turtingas ir vargšas“ pateko į „The Wall Street Journal“ geriau­
siai perkamų knygų sąrašą. Mes buvome tiesiog devintame danguje!
Tiesą sakant, mes neketinome kurti dar vienos kompanijos, ta­
čiau „Turtingas tėtis“ atsirado ir išsiplėtė savaime. Šiandieną knyga
yra išversta į daugiau kaip 46 kalbas ir pardavinėjama daugiau kaip
97 šalyse. Žaidimas „Pinigų srautas 101“ išverstas į 16 kalbų ir tai
dar ne pabaiga. Išėjo visa „Turtingo tėčio“ knygų serija ir dar viena
serija - „Turtingas tėtis rekomenduoja“, parašyta žmonių, kurie mus
konsultuoja investavimo ir komercinės veiklos klausimais. Sis verslas
išaugo iki tarptautinio prekinio ženklo, reprezentuojančio finansinę
laisvę ir nepriklausomybę. Niekam tai nesuteikė tiek džiaugsmo ir
laimės, kaip mudviem su Robertu.
- Štai kur gyvenimas! - sušuko Leslė. - Per tuos dvidešimt metų
tu suspėjai pabūti bename, išeiti į pensiją ir sukurti sėkmingą tarptau­
tinę kompaniją. Tau taip pasisekė! Šiandien norėčiau atsidurti tavo
vietoje.
- Man tikrai pasisekė, - sutikau aš. - Tačiau vargu ar kas no­
rėtų patirti tai, ką teko išgyventi mudviem su Robertu, kad visa tai
pasiektume. Mes pasirinkome sunkų kelią, - kurio atsisako dauguma
žmonių, - žinodami, kad ateityje bus lengviau. Laimė, mūsų triūsas
50
 MANO PASAKOJIMAS
pasiteisino.
Štai tokia mano gyvenimo istorija. Kad ir kokia ji bebūtų, nuo­
bodžia jos nepavadinsi.

Ypatingapastaba moterims:
Susitikimuose „Turtingo tėčio“ kompanijos reikalais moterys
manęs dažnai prašo: „Ar negalėtumėte moterims papasakoti apie
investavimą?“ Būtent tas klausimas ir paskatino mane parašyti šią
knygą. Pagrindinis jos tikslas - paskatinti moteris imtis aktyvių
veiksmų ir padėti suprasti, kad tapti finansiškai nepriklausomai
nėra taip sunku, kaip atrodo. Tai gali padaryti kiekviena iš mūsų.
Tiesiog tam reikia šiek tiek laiko ir žinių.
Skaitydama šią knygą jūs suprasite, kad šiandien, kaip niekada
anksčiau, moterys negali tikėtis finansinės paramos iš sutuokti­
nio ar partnerio, tėvų, darbdavio ar valstybės. Tai, kas tiko mūsų
mamoms ir senelėms, mums nebetinka. Mano manymu, moterys
turi mokytis investavimo, kad galėtų užtikrinti saugią ateitį sau
ir savo vaikams. Šiandien tai nėra vien tik alternatyva. Taisyklės
pasikeitė ir atėjo metas pasirūpinti savo finansine ateitimi.
Turtinga moteris

52
 Prieš dvidešimt metų

Ketvirtas skyrius
Prieš dvidešimt metų...
salose
yyMoterims reikalingi vyrai, karjera, pinigai, vaikai, draugai,
prabanga, komfortas, nepriklausomybė, laisvė, pagarba, meilė ir
trijų dolerių vertėspėdkelnės nenubėganciomis akimis
- Filis Diler

Papasakojusios viena kitai apie tai, kas įvyko mūsų gyvenime per
pastaruosius dvidešimt metų, mes grįžome prie tų dienų, kurias drau­
ge praleidome Havajuose. Prisiminimams nebuvo galo.
- Ar pamenate paskutinius mūsų pietus drauge? - paklausė
Pate.
Prie stalo keletui sekundžių įsivyravo tyla - mes visos mintimis
grįžome į tuos laikus. Į Havajus mes buvome atvykusios iš skirtingų
šalies kampelių, tačiau visų priežastys buvo daugmaž vienodos ir gana
akivaizdžios: smėlėti paplūdimiai, šilti okeano vandenys, švelnus tro­
pinis klimatas ir nesibaigiančios linksmybės. Pirmą kartą į Havajus
aš atvažiavau su tėvais per vasaros atostogas, kai dar mokiausi moky­
kloje. Per tą savaitę, kurią mes praleidome šiame rojaus kampelyje,
aš nusprendžiau, kad čia gyvena laimingiausi žmonės pasaulyje, tarp
kurių būsiu ir aš.
Visos paniro į prisiminimus. Pagaliau tylą pertraukė Dženisė:
- Tai buvo prieš dvidešimt metų kavinėje „Tahitian Lanai“.
Leslė nusijuokė.
- Buvo sausis. Puiki saulėta diena. Iki šiol prisimenu Dženisę

53
 Turtinga moteris
su didžiule skrybėle ir Martą, vilkinčią trumpute palaidinuke su roži­
niais žirneliais. Vyrai vos sprandų nenusisuko bespoksodami.
- Mes sėdėjome lauke, prie pat paplūdimio. Taip arti, kad buvo
galima užuosti losjono nuo saulės aromatą, - pridūrė Pate. - Ir tais
laikais mes gėrėme tik naminį vyną, o ne brangų šampaną. Nuosta­
būs buvo laikai... Jokių įsipareigojimų, jokių rūpesčių. Mes beveik
nieko neužsidirbdavome, tačiau vis tiek gyvenome gerai.
- Ir buvome geros formos - juk praktiškai nenusiimdavome
maudymosi kostiumėlių, - prisiminė Dženisė.
- Kartu mes daug ką išgyvenome, - pasakiau aš. - Gaila, kad
Marta irTreisė negalėjo atvažiuoti. Būtų taip gera vėl visoms susirink­
ti. O tu, Pate, šaunuolė, kad suradai mus ir suorganizavai šį susitiki­
mą. Mes už tai tau labai dėkingos.

Marios istorija
— Pamenu, kad Marta visuomet vilkėjo maudymosi kostiumėlį,
- savo prisiminimus ėmė pasakoti Leslė. - Paplūdimyje ji visuomet
būdavo su banglente. Tikra banglentininke. Jos vaikystė prabėgo pi­
etų Kalifornijos paplūdimiuose. Todėl nieko nuostabaus, kad meilė
vandenynui ir viskam, kas su juo susiję, nuvedė ją į okeanografijos
fakultetą.
Kai matėmės paskutinį kartą,
Marta buvo ką tik pradėjusi dirbti
“Praėjo 20 metų, - atsiduso jūrų faunos ir floros institute. Ji buvo
Pate. -Ir mano gyvenimas tiesiog devintame danguje, nes visuo­
visiškai ne toks, kokį įsivaiz­ met norėjo išsaugoti vandenynus ir jų
davau. Kas gi atsitiko?” gyventojus. Marta savo gyvenimo už­
duotimi laikė pasaulio išgelbėjimą! Ji
“Manau, kad tai vadinama
svajojo dirbti kartu su Žaku Kusto jo
gyvenimu, - atsakė Leslė. -
įžymiajame laive „Calypso“. Jūs neži­
Atsitiko gyvenimas. ”
note, ar jos svajonė išsipildė? Juk tu su
ja kalbėjaisi, Pate.

54
 PRIEŠ DVIDEŠIMT METŲ I
- Mūsų pokalbis buvo trumpas, - atsakė Pate. - As paklausiau,
kodėl ji grįžo į Kaliforniją. Kaip paaiškėjo, iš pradžių Marta ten nu­
važiavo keliems mėnesiams, kad padėtų savo tėvui versle, kai jo pa­
dėjėjas netikėtai išėjo iš darbo. O po kelių mėnesių jai jau nesinorėjo
išvažiuoti: buvo paprasčiau likti ir be jokių apribojimų užsiiminėti
burlenčių sportu. Pamenu, ji pasakė, kad tuomet ji gyveno „labai
komfortabiliai“. Tačiau kai kalbėjomės, jos balse girdėjosi nuovargis.
Po tėvo mirties Marta liko gyventi su motina. Kaip jau sakiau, šian­
dien ji negalėjo atvažiuoti todėl, kad motina blogai jaučiasi, o be Mar-
tos nėra kam ja pasirūpinti. Tikriausiai jai nelengva.
- Vadinasi, ji taip ir negrįžo prie okeanografijos? - paklausiau
aš.
- Tikriausiai ne. Kai aš jos apie tai paklausiau, ji pakeitė pokal­
bio temą, - atsakė Pate.
- Tai mane stebina, —pasakiau aš.
- Ji neminėjo, ar turi vyrą, vaikų? - paklausė Dženisė.
- Ne, neminėjo, - atsakė Pate.

Treisės istorija
- O kaip laikosi Treisė? Ką ji dabar veikia? - paklausiau aš.
- Ryte, kai kalbėjausi su ja, ji buvo labai nusiminusi, - pradėjo
pasakoti Pate. - Treisė iš tiesų labai krimtosi, kad negalės atvažiuoti,
ir pasakė, jog jai „iki gyvo kaulo įgriso kolektyvinis darbas“. Nežinau,
ką ji turėjo omenyje: ar problemas su paskutiniu projektu, ar ką nors
daugiau. Nors kai mes kalbėjomės anksčiau, Treisė taip pat neatrodė
laiminga. Jos balse girdėjosi ne entuziazmas, o nuovargis. Žinau, kad
ji ištekėjusi ir turi du vaikus. Vadovauti kompanijai ir auklėti du vai­
kus... ir vyrą - ne tokia jau lengva užduotis. Belieka tik stebėtis, kaip
jai tai pavyksta.
- Atrodo, kad Treisei pavyko įgyvendinti savo ambicingus pla­
nus, - pasakiau aš. - Aš su ja susipažinau per darbą, taip sakant. Jeigu
pamenate, kiekvieną penktadienį, darbo dienos pabaigoje Honolulu
centre būdavo uždaromos pagrindinės gatvės. Restoranai dirbdavo iki
55
 Turtinga moteris
ryto, juose grodavo orkestrai, gatvėse būdavo pilna žmonių, daugiau­
sia tų, kurie dirbdavo miesto centre arba aplink jj. Galėdavai vaikščio­
ti iš vieno restorano ar baro į kitą. Puiki vieta susitikimams - vienas iš
darbo miesto centre privalumų. Būtent ten aš ir susipažinau su Treise.
Mes iš karto radome bendrą kalbą ir greitai išsiaiškinome, kad abi
mokomės Havajų universiteto verslo mokykloje.
Treisę traukė korporacinis pasaulis. Ji ketino užkopti karjeros
laiptais iki pačios viršūnės ir, atrodo, kad jai tai pavyko. Pamenu, kad
baigusi koledžą ji iškart gavo stažuotojos vietą vienoje stambioje mais­
to produktais prekiaujančioje kompanijoje ir labai greitai, po kelių
paaukštinimų, užėmė gana atsakingą postą. Treisė pasakojo man apie
komandiruotes į kaimynines salas ir apie tai, kaip jai patinka bend­
rauti su klientais. Tuo metu ji tikrai buvo savo stichijoje. Manau, kad
niekas nepasikeitė ir dabar.
- Nuostabu, kiek visko nutiko per tuos dvidešimt metų, - at­
siduso Pate. - Mano gyvenimas susiklostė visai ne taip, kaip įsivaiz­
davau tik pradėjusi savarankišką gyvenimą. Tiek daug permainų aš
nesitikėjau.
- Toks gyvenimas, - priminė Leslė ir, šiek tiek patylėjusi, pri­
dūrė: - Nežinau, ar jūs prisimenate, apie ką kalbėjomės tų paskutinių
pietų metu, bet būtent tai šiandien ir atvedė mus čionai.
Mes prisipažinome, kad nežinome, kokį pokalbį ji turi omenyje.
- Viskas vyko maždaug taip, - ėmė pasakoti Leslė. - Dženisė
atbėgo vėluodama maždaug po pusvalandžio ir šniokštuodama grei­
takalbe ėmė pasakoti apie tai, kas ją užlaikė.
- Kai kurie dalykai niekuomet nesikeičia, - pertraukė ją Pate.
- Ei, tai nesąžininga! - nusijuokė Dženisė.

Mūsų susitarimas
Leslė toliau gyvai pasakojo apie seniai įvykusį pokalbį:
„Apie ką kalbėjotės? - paklausė Dženisė, mėgindama pataisyti
nuo peties smunkančią rankinę ir tuo pat metu išlaikyti didžiulę skry­
bėlę ant galvos. - Ką praleidau? Nagi, papasakokite“.
56
 PRIEŠ DVIDEŠIMT METŲ \
Mes trumpai jai perpasakojome tai, apie ką kalbėjomės prieš jai
ateinant. O po to Pate pasakė: „Įdomu, kuo mes užsiimsime po dvi­
dešimties metų“.
„Po dvidešimties metų! - sušuko Marta. - Bet mes net negalime
žinoti, kas nutiks šiandien po pietų, o tu kalbi apie dvidešimt metų“.
„Po dvidešimties metų mes būsime senos! - pareiškė Treisė. -
Kam norisi apie tai galvoti?!“ Mes visos prapliupome juoktis. Nė vie­
nai nesinorėjo galvoti apie ateitį. Buvo taip gera neskubant mėgautis
pietumis su draugėmis.
Tačiau Pate buvo atkakli: „Nagi, merginos, kaip įsivaizduojate
savo ateitį?“
„Noriu būti nepriklausoma ir turtinga, beprotiškai įsimylėjusi ir
keliauti po pasaulį“, - įsiterpė Dženisė.
„Ir aš!“
„Aš taip pat!“
„Taip pat!“
„Nepamirškite ir manęs!“
Kiekviena iš mūsų pagalvojo: „Ak! Dar to betrūko, kad tokią
nuostabią dieną pradėtume ilgą ir rimtą diskusiją apie ateitį. Pernelyg
graži diena, kad pradėtum mąstyti apie ateitį. Atsibodo klausytis vie­
no ir to paties klausimo nuo pat pradinės mokyklos: „Kuo tuo nori
tapti užaugusi?“ Geriau mėgautis šia diena“.
Ir vis dėlto Pate pamėgino paskutinį kartą: „Esu tikra, kad mes
ir toliau susitikinėsime, tačiau, anksčiau ar vėliau, mes patrauksim
į skirtingas puses. Susitarkime susitikti po dvidešimties metų. Jums
neatrodo, kad mums bus įdomu sužinoti, kas kuo užsiima?“
Norėdamos užbaigti šią temą, mes susitarėme, kad po dvidešim­
ties metų vėl susirinksime kartu papietauti ir viena kitai papasakosime
apie savo gyvenimą. Žinoma, mes nepuolėme aptarinėti, kas visa tai
organizuos ir kaip visą tą laiką palaikysime ryšį. Viskas buvo nuspręsta
ir mes galėjome toliau maloniai leisti laiką.
Mes nusijuokėme ir pagyrėme Leslę už gerą atmintį.
- Pamenu, kad man pavyko išgauti iš jūsų sutikimą susitikti,
tačiau visą kitą aš pamiršau, - prisipažino Pate.
57
 Turtinga moteris
- Tik pažadėk, kad šį kartą neversi mūsų leistis į ilgas ir rimtas
kalbas, - juokdamasi pasakė Dženisė.
- Sį kartą šią teisę suteiksiu kuriai nors iš jūsų, - atsakė Pate.
- Gal pageidaujate deserto? —paklausė priėjęs padavėjas.
 NE vien tik pinigai

Penktas skyrius
Ne vien tik pinigai
Galima turėti viską. Tik ne viską is karto.
- Opra Vinfrei

Neatsispyrėme pagundai ir užsisakėme porą desertų mums ketu­

rioms. Kai tik padavėjas nuėjo, Leslė paklausė:
- Kim, jeigu teisingai supratau, tu sakei, kad išėjai į pensiją prieš
kelis metus?
- Taip, 1994 metais, - atsakiau aš.
- Nepanašu, kad gyventum ramų ir nerūpestingą gyvenimą.
Man išėjimas į pensiją asocijuojasi su ramiu laiko leidimu vietinio
golfo klube arba kelionėmis kruiziniais laivais. O tu, man regis, dirbi
kaip niekad daug.
Aš nusijuokiau:
- Savo gyvenimo tikrai negalėčiau pavadinti ramiu. Tačiau tu
palietei labai įdomią temą. Manau, kad daugumai žmonių išėjimas
į pensiją asocijuojasi su tokiais idiliškais vaizdeliais: porelė kaitinasi
prieš saulutę balto smėlio paplūdimyje, su bičiuliais žaidžia golfą arba
keliauja po išsvajotuosius tolimus kraštus.
- Man patinka kelionės po tolimus kraštus ir balto smėlio pa­
plūdimiai, - įsiterpė Dženisė.
- Man irgi patinka, - pritariau aš. - Ir golfo neatsisakyčiau. Ta­
čiau man labiausiai patinka nauji iššūkiai ir aš mėgstu mokytis. O
darbas man yra labai svarbus. Sakydama, kad aš išėjau į pensiją, aš
turėjau omenyje ne tai, kad lioviausi dirbti, o tai, kad man nebūtina
dirbti, jei to nenoriu. Man daugiau nebereikia užsidirbti savo pragy­
59
 Turtinga moteris
venimui. As galiu rinktis ir daryti tai, kas man patinka. As tiesioginio
šio žodžio prasme įgijau finansinę laisvę - laisvę daryti tai, ką noriu.
- Atleisk už smalsumą, bet kaip tu to pasiekei? - toliau atkakliai
klausinėjo Leslė. - Tu sakei, kad investicijos tau užtikrina nuolatines
pajamas, tačiau aš nesuprantu, kaip tų pinigų gali pakakti pragyve­
nimui. Turiu omenyje, kad norint nedirbti, reikia būti sukaupusiam
nemenką sumelę. Todėl man ir įdomu, kaip tau tai pavyko?
- Visų pirma, aš nesukaupiau jokių turtų, - pradėjau aiškinti aš.
- Viskas prasidėjo prieš kelis metus. Roberto turtingas tėtis visuomet
jam sakydavo: „Tu turi išmokti, kaip priversti savo pinigus dirbti už
tave, kad tau nereikėtų dirbti dėl jų“. Pasak jo, kol žmogus priklauso
nuo atlyginimo, jis negali būti laisvas, nes tam, kad gautų pastovias
pajamas, jis turės nuolat dirbti.
- O kas jis, tas „Roberto turtingas tėtis“?- paklausė Dženisė.
- Tai jo geriausio draugo tėtis, kuris būdamas 13 metų metė
mokyklą ir ėmėsi darbo, kad aprūpintų savo šeimą. Galų gale jis tapo
vienu iš turtingiausių žmonių Havajuose. Už tai, ką išmoko apie pi­
nigus ir investavimą, Robertas labiausiai dėkingas savo turtingajam
tėčiui.
Kai Robertui tebuvo 9 metai, turtingas tėtis pradėjo jį mokyti,
kaip priversti dirbti savo pinigus. Aš to pradėjau mokytis 1989 me­
tais. Būtent tuomet aš pradėjau mokytis investuoti.
- Sį žodį tu mini jau ne pirmą kartą, - nekantraudama pasa­
kė Leslė. - Asmeniškai mane jis šiek tiek baugina. Nemažai žmonių
investuodami praranda pinigus. Tai perdaug rizikinga ir pernelyg su­
dėtinga. Reikia būti finansų genijumi, kad viską suprastum. O aš esu
dailininkė, kuriai sunkiai sekasi subalansuoti savo pajamas ir išlaidas.
Todėl nemanau, kad galėčiau užsiimti investavimu.
- Visus su investavimu susijusius klausimus sprendžia mano
vyras, - pasakė Pate. - Aš apie tai visiškai nenusimanau. Man tai per­
nelyg sudėtinga. Niekada negalėjau suprasti apie ką kalba biržos mak­
leriai. O tu dalyvauji akcijų biržos prekyboje? Užsidirbi pirkdama ir
parduodama akcijas? Mano vyras mėgina užsidirbti, bet kol kas jam
pavyksta tik išvengti nuostolių.
60
 NE vien tik pinigai
- As taip pat esu investavusi į akcijas ir fondus, tačiau nekreipiu
į tai labai didelio dėmesio. Nupirkau jų prieš keletą metų. Pasirinkau
ilgalaikio investavimo kryptį, t.y. nusipirkau ir laikau, tačiau nepuo­
selėju didelių vilčių, kad jų vertė labai pakils. Be to, aš pernelyg užsiė­
musi savo verslu, kad tam švaistyčiau savo laiką, - pridūrė Dženisė.
Išklausiusi jų tylėjau, o jos žiūrėjo į mane ir laukė atsakymo. At­
sakydama aš stengiausi kuo atsargiau rinkti žodžius.
- Aš viso labo ištariau žodį „investavimas“ ir kiekviena iš jūsų
automatiškai savaip sureagavote. Leslė sako, kad tai pernelyg rizikin­
ga, Pate - kad perdaug sudėtinga, o Dženisė - kad ji neturi laiko. Jūs
bandote pasiteisinti, kodėl negalite užsiimti investavimu.
O dabar šiek tiek grįžkime prie man užduoto klausimo. Leslė
paklausė manęs, kaip man pavyko taip anksti išeiti į pensiją. Aš pasa­
kiau, kad investavimo dėka. Tačiau noriu pabrėžti, kad mano tikslas
buvo ne investavimas. Ir netgi ne tunai. Mano tikslas buvo tapti fi­
nansiškai nepriklausoma. Aš gana anksti suvokiau, kad nenoriu būti
finansiškai priklausoma nei nuo sutuoktinio, nei nuo darbdavio, nei
nuo tėvų. Finansinė nepriklausomybė man reiškia laisvę. Kol mano
pragyvenimas priklausė nuo ko nors kito, aš nebuvau laisva. Štai koks
paprastas buvo mano motyvas. Finansinę nepriklausomybę aš apsi­
brėžiau taip: aš tapsiu nepriklausoma tuomet, kai, man nedirbant,
mano mėnesinės pajamos viršys išlaidas.
- Yra daugybę būdų tai pasiekti, - toliau aiškinau aš. - Galima
mėginti laimę loterijoje, tačiau aš supratau, kad tikimybė išlošti aukso
puodą beveik lygi nuliui. Palikimo taip pat nesitikėjau ir tuoktis dėl
pinigų taip pat neketinau.
- Prisimenate Eriką, kuri dirbo sveikatingumo klube? Ji ištekėjo
dėl pinigų už kažkokio 30 metų už ją vyresnio senio. Ko ji man tik
nepripasakojo! Net nežinau, kuris turėjo daugiau meilužių: jis ar ji, -
įsiterpė Dženisė.
Visos trys sumišusios sužiurome į Dženisę.
- Atleiskite, pamaniau, kad tai bus į temą, - pasiteisino ji.
- Kaip aš jau sakiau, neketinau tekėti dėl pinigų, - toliau pasa­
kojau aš. - Kai kurie žmonės praturtėja užsiiminėdami verslu. Nors
61
 Turtinga moteris
mes su Robertu turėjome kelias kompanijas, niekas negarantavo sėk­
mės. Ir net jei mūsų verslas būtų sėkmingas, kiek laiko mums reikėtų
jį vystyti? Todėl, kai buvau supažindinta su investavimo pasauliu, as
rimtai susidomėjau.
Leslė atrodė sutrikusi.
- Zinai, as iš tikrųjų automatiškai sureagavau į šį žodį. O dabar
suprantu, kad iš tiesų net nežinau, ką jis reiškia.
Aš nusišypsojau:
- Kaip jau sakiau, ir aš nežinojau, ką jis reiškia. Atvirai kalbant,
mane sudomino ne tiek investavimo idėja, kiek galimybė kiekvieną
mėnesį gauti stabilias pajamas nedirbant. Kaip jau sakei, Lesle, norint
nedirbti reikia būti be galo turtingam. Ir jeigu aš planuočiau gyventi iš
savo santaupų, jos turėtų būti labai solidžios. Tačiau jeigu kas mėnesį
gauni tam tikras pajamas iš investicijų, tuomet tau nereikės didžiulės
sumos pinigų, kad pragyventum. Ar dabar aišku?
Visos trys nelabai užtikrintai linktelėjo galvas.
- Vadinasi, daug svarbiau kiekvieną mėnesį gauti stabilias paja­
mas nei turėti didžiulį turtą? - paklausė Pate.
- Taip, - atsakiau aš. - Tai vadinama pinigų srautu. Kiekvieną
mėnesį pinigai patys įplaukia į tavo rankas.
- Ir kokios sumos tau reikia kiekvieną mėnesį? - paklausė Pate.
- Geras klausimas. Nepriklausomai nuo to, dirbu aš ar ne, pa­
jamos iš investicijų turi pilnai padengti visas mano mėnesines išlaidas
ir... dar šiek tiek likti. Viskas labai paprasta. Toks buvo mano pradi­
nis tikslas: rasti tokias investicijas, kurios man kiekvieną mėnesį duo­
tų tiek pajamų, kad užtektų padengti mano išlaidas. Kodėl tai taip
svarbu? Nes kai tik pasiekiau šį tikslą - man tada buvo 37 metai,
- aš tapau laisva. Daugiau man nebereikėjo dirbti, atsisakyti to, ką
norėjau daryti, ir vykdyti viršininko nurodymus. Galėjau daryti tai,
ką noriu ir kada noriu. Manau, kad būtent tada aš ir uždaviau sau
klausimą: „Kaip aš noriu tvarkyti savo gyvenimą?“ Tą patį klausimą
aš uždaviau sau prieš dvidešimt metų Honolulu, kai dar tik pradėjau
savarankišką gyvenimą ir priešakyje buvo daugybė galimybių, bet šį
kartą man jau nereikėjo galvoti apie pinigus. Dabar galėjau rinktis:
62
 NE VIEN TIK PINIGAI
daryti tai, ką noriu, o ne tai, kas rei­
kalinga. Finansinė nepriklausomybė Manau, kad būtent tada aš
suteikia pasirinkimo galimybę. ir uždaviau sau klausimą:
Ir dar vienas dalykas: daugybė „Kaip aš noriu tvarkyti savo
moterų patenka į nelaimingų santuo­ gyvenimą?“Dabar galėjau
kų spąstus ir negali iš jų išsivaduoti, rinktis: daryti tai, ką noriu,
kadangi finansiškai yra priklausomos o ne tai, kas reikalinga.
nuo savo vyrų arba dirba nemėgsta­
mą darbą tik todėl, kad joms reikia Finansinė nepriklausomybė
nuolatinio uždarbio. Mano manymu, suteikia pasirinkimo gali­
jos nieko nekeičia dėl to, kad „saugu­ mybę.
mas“ joms yra svarbiau nei savigarba.
Aš galvoju, kad tai yra pats didžiausias nusikaltimas. Dauguma mote­
rų pačios pasirenka nelaimingą gyvenimą dėl finansinių priežasčių, o
po to sako: „Pinigai ne tokie jau ir svarbūs“. Tačiau iš tikrųjų pinigai
moters gyvenime vaidina daug svarbesnį vaidmenį nei dauguma iš
mūsų norėtų pripažinti. Paklauskite savęs, ką savo gyvenime dary­
tumėte kitaip, jei turėtumėte daug pinigų. Pinigai turi galią įvilioti
moterį į spąstus arba suteikti jai laisvę. Renkasi moteris.
Mano bičiulės tylėjo. Manau, kad man pavyko patraukti jų dė­
mesį.

Kodėl moterys turi užsiimti investavimu

- Neseniai mane užkalbino jauna žurnalistė ir su užsidegimu
pasakė: „Mes turime įrodyti moterims, kad joms pačioms reikia pasi­
rūpinti savo pinigais. Siame reikale jos neturėtų pasikliauti kuo nors
kitu“. Pakalbėjusi su ja aš supratau tokio entuziazmo priežastį. Paaiš­
kėjo, kad jos 54 metų motina neseniai išsiskyrė, liko iš esmės be nieko
ir buvo priversta persikelti gyventi pas savo dukrą, ir jai dabar tenka
išlaikyti ne tik save, bet ir motiną. Si situacija privertė jauną žurna­
listę susimąstyti. Tuomet ji suvokė, kad jei netektų darbo, joms tektų
tenkintis 7 tūkstančiais dolerių, kuriuos ji buvo susitaupiusi juodai
dienai. Tai paskatino ją imtis ryžtingų veiksmų.
63
 Turtinga moteris
Kaip jau sakiau šios knygos pratarmėje, visi atsakymai į klausimą
„kaip“: kaip pirkti ir parduoti akcijas, kaip valdyti nuomojamą nekil­
nojamąjį turtą ar kaip analizuoti investavimo į verslą galimybes - yra
vienodi vyrams ir moterims. Tačiau priežastys, dėl kurių moterys turi
tapti investuotojomis, labai skiriasi.
Mes gyvename visiškai kitaip nei gyveno mūsų mamos. Galimas
dalykas, kad net neįsivaizduojate to didžiulio skirtumo. Egzistuoja še­
šios priežastys, dėl kurių moterys turi tapti žaidimo, vadinamo inves­
tavimu, dalyvėmis.
1. Statistika
• Statistiniai duomenys apie finansinę moterų padėtį tie­
siog sukrečia. Toliau pateikta informacija yra JAV statisti­
ka, tačiau aš spėju, kad kitose šalyse situacija yra panaši.
Jungtinėse Amerikos Valstijose:
• 47 procentai moterų, kurioms virš 50 metų, yra vienišos.
(Tai reiškia, kad jos pačios turi savimi pasirūpinti);
• Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų, kadangi
moterys, būdamos darbingo amžiaus, nedalyvauja darbo
rinkoje vidutiniškai 14,7 metų, tuo tarpu vyrai tik 1,6
metus. (Namų ir vaikų priežiūra, kaip taisyklė, dažniau
užsiima moterys nei vyrai). Atsižvelgiant į tai, kad ir jų
atlyginimai yra mažesni nei vyrų, jų pensijos sudaro tik
ketvirtį to, ką gauna vyrai. (National Center for Women
and Retirement Research - NCWRR);
• 50 procentų santuokų baigiasi skyrybomis. (Ir su kuo
dažniausiai lieka vaikai? Su motina. Todėl jai tenka išlai­
kyti ne tik save, bet ir savo vaikus). O kokia pagrindinė
sutuoktinių ginčų tema? Pinigai.
• Pirmaisiais metais po skyrybų moters gyvenimo lygis vi­
dutiniškai krenta 73 procentais;
• Remiantis 2000 metų duomenimis, moterų gyvenimo
trukmė 7-10 metų ilgesnė nei vyrų, (Ann Letteresee,
June 12, 2000), o tai reiškia, kad visus tuos metus joms
teks pačioms savimi pasirūpinti. O moterys, gimusios
„demografinio sprogimo“ metais, gali pergyventi savo
64
 NE VIEN TIK PINIGAI
vyrus net 15-20 metų.
• Moterys, gimusios tarp 1948 ir 1964 metų gali išlikti
darbo rinkoje vidutiniškai iki 74 metų amžiaus dėl nepa­
kankamų santaupų ir pensinių fondų išmokų. (National
Center for Women and Retirement Research, 1996);
• Tris ketvirtadalius skurstančių pagyvenusių žmonių suda­
ro moterys. 80 procentų šių moterų neskurdo, kol buvo
gyvi jų sutuoktiniai;
• Maždaug 7 iš 10 moterų ateityje gyvens skurde.
Ką mums sako ši statistika? O gi tai, kad vis daugiau ir daugiau
moterų, ypač vyresnio amžiaus, nėra pasiruošusios pasirūpinti sa­
vimi finansiškai. Mes visą gyvenimą rūpinamės savo šeima, tačiau
nesugebame pasirūpinti savo pragyvenimu senatvėje. Mes arba
priklausome nuo ko nors - vyro, partnerio, darbdavio, šeimos
narių ar valstybės, - arba tikimės, kad viskas kaip nors savaime
susitvarkys. Juk taip atsitikdavo ir pasakose, su kuriomis mes už­
augome.

Ir dar trys statistiniai duomenys pamąstymui:

1) 90 procentų moterų kažkokiame gyvenimo tarpsnyje bus
priverstos pačios save išlaikyti, tačiau net 79 procentai jų
nėra to numačiusios;
2) 58 procentai „demografinio sprogimo“ kartos moterų
išėjusios į pensiją sąskaitoje turi mažiau nei 10 tūkstan­
čių dolerių;
3) Tik 20 procentų šios kartos moterų išėjusios į pensiją
bus finansiškai saugios.
(Tai reiškia, kad likę 80 procentų turės kovoti už būvį. Tačiau jei
skaitote šią knygą, jūsų šansas patekti į apsirūpinusios mažumos
tarpą smarkiai padidėja. Kuo daugiau moterų pradės užsiiminėti
investavimu, tuo mažesnis bus skurstančiųjų procentas).

2. Nepriklausomybė
Tekėdamos moterys negalvoja apie skyrybas, o įsidarbindamos
65 I
Turtinga moteris
naujoje darbovietėje - apie atleidimą iš darbo. Tačiau taip nu­
tinka, ir šiais laikais daug dažniau nei kada nors anksčiau. Aš jau
sakiau, tačiau pakartosiu dar sykį: moterys, jeigu jūsų finansinė
ateitis priklauso nuo vyro, darbdavio, giminaičių ar dar ko nors,
gerai pagalvokite. Juk jūs galite likti visiškai vienos. Dažnai mes
net neįsivaizduojame kaip stipriai priklausome nuo kitų, kol akis
į akį nesusiduriame su žiauria realybe.
Pavyzdžiu imkime kad ir mano gyvenimo istoriją. Mes su Rober­
tu tapome verslo partneriais praėjus mėnesiui po mūsų pirmojo
pasimatymo. Per daugelį metų mes kartu sukūrėme keletą vers-
lų.
Mūsų kompanija gyvavo jau šešerius metus, kai tarp mūsų įvyko
rimtas ginčas. Būtent jis man ir padėjo praregėti. Kompanija tu­
rėjo filialus Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Ame­
rikos Valstijose, Honkonge, Singapūre, Malaizijoje ir Kanadoje.
Nominaliu vadovu, oficialiu atstovu ir idėjų generatoriumi buvo
Robertas ir naudos prasme tai visiškai pasiteisino. Tačiau sykį mes
susiginčijome ir greitai ginčas peraugo į atvirą kovą. Įsikarščiavusi
aš trenkiau durimis ir išėjau iš namų. Tą akimirką mes nesugebė­
jome mąstyti racionaliai. Man reikėjo laiko viską apgalvoti ir aš
nupėdinau į kalnus, stūksančius netoli mūsų namų. Vaikščioda­
ma ir mąstydama, aš staiga suvokiau žiaurią realybę.
Visą gyvenimą aš didžiavausi savo nepriklausomybe. Nuo tos pat
akimirkos, kai gavau pirmąjį savo darbą, žinojau, kad nuo nie­
ko nepriklausysiu iki tol, kol pati galiu užsidirbti pragyvenimui.
Ir nors šią kompaniją mes sukūrėme kartu su Robertu, staiga aš
suvokiau, kaip yra iš tikrųjų. Aš supratau, kad jei skirsiuosi su
Robertu, aš neteksiu ne tik vyro, bet ir savo verslo! Kadangi Ro­
bertas buvo oficialus mūsų kompanijos vadovas, jam pasitraukus,
verslas žlugtų. O jei jis liktų, išeičiau aš. Bet kuriuo atveju, gavosi
taip, kad aš visiškai priklausiau nuo Roberto. Negalėjau tuo pati­
kėti! Žinojau, kad Robertas taip negalvoja, užtat taip galvojau aš.
Sis suvokimas mane paveikė kaip šaltas dušas. Tai privertė mane
66
 NE vien tik pinigai
atsipeikėti ir pažadėti sau, kad nuo šiol bet kuris mano sprendi­
mas turi būti naudingas ne tik mano banko sąskaitai, bet ir man
pačiai.
Mes su Robertu susitaikėme ir supratome, kad norime visuomet
būti drauge. Tačiau ta diena pakeitė mano gyvenimą. Anksčiau aš
buvau įsigijusi nekilnojamojo turto, kurį nuomojau, tačiau tuo
metu man tai tebuvo hobis. Dabar į šią veiklą ėmiau žvelgti kaip
į priemonę tapti laisvai. Būtent tą akimirką mane užplūdo entu­
ziazmas ir investavimas iš hobio virto mano misija.
Mano investicinė veikla suteikė man netikėtą privalumą: išsiaiški­
nusi žaidimo taisykles ir išmokusi užsidirbti pinigus nedirbdama,
aš pirmą kartą gyvenime supratau, kad man nereikia Roberto.
Suvokiau, kad noriu būti su juo, bet ne todėl, kad priklausau nuo
jo, o todėl, kad man jis reikalingas kaip žmogus. Nuo tos aki­
mirkos mūsų santykiai įgavo naują prasmę. Mes buvome drauge
todėl, kad taip norėjome.
Be to, investavimas man suteikė ir dar vieną privalumą: išaugo
mano savigarba. Todėl mūsų su Robertu santuokiniame gyveni­
me atsirado dar daugiau pagarbos, meilės, lygybės ir laimės.
3. Jokių „stiklo lubųu
Susilaukti sėkmės korporaciniame pasaulyje moterims trukdo
mitas apie „stiklo lubas“, anot kurio, moterims negalima leisti
užimti aukščiausių postų.
Investavimo pasaulyje visai nesvarbu, moteris jūs ar vyras, juo­
daodis ar baltaodis, koledžo absolventas ar nebaigęs mokyklos
žmogus. Čia svarbus tik sugebėjimas tvarkyti savo pinigus. O
tam reikalingos žinios ir patirtis. Kuo protingesni jūsų investi­
ciniai sprendimai, tuo didesnė jūsų, kaip investuotojo, sėkmė.
Moterims čia nėra jokių apribojimų ir jokių lubų - nei stiklo, nei
kokių nors kitokių.
4. Neribotos pajamos
Dėl „stiklo lubų“ ir iki šiol egzistuojančios atlyginimo nelygybės
67 I
Turtinga moteris
tarp vyrų ir moterų, pastarųjų pajamos dažnai negali viršyti tam
tikros sumos. Atlikti tyrimai rodo, kad moterys, turinčios tokį
patį išsilavinimą ir patirtį kaip ir jų kolegos vyrai, uždirba tik 74
procentus tos sumos, kurią gauna tokį patį darbą dirbantys vyrai.
Investavimo pasaulyje jūsų pajamos nėra ribojamos, jūs pati esate
atsakinga už tai, kiek užsidirbate kaip investuotoja.
Kadangi aš nenorėjau, kad man kas nors nurodinėtų, kiek pini­
gų aš turiu gauti, šis investavimo aspektas man buvo ypač prie
širdies.
5. Savigarbos padidėjimas
Mano galva, tai vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos mote­
rims gali suteikti investicinė veikla. Paprastai moters savigarba yra
susijusi su jos sugebėjimu apsirūpinti. Finansinė priklausomybė
mažina savigarbą ir moteris nedrįsta užsiimti tuo, kuo galėtų už­
siimti, jei neturėtų problemų su pinigais.
Man teko ne kartą matyti, kaip padidėja moters savigarba, kai ji
žino, kaip pačiai pasirūpinti savimi. O kai pagerėja savęs vertini­
mas, pagerėja ir moters santykiai su aplinkiniais. Moters gyveni­
mas pakyla į kokybiškai naują lygmenį todėl, kad ji yra patenkin­
ta savimi ir daro tai, kas jai reikalinga. Su kiekviena pergale auga
moters pasitikėjimas savimi, o tai, savu ruožtu, didina savigarbą.
Didelė savigarba suteikia jai galimybę pasiekti didesnės sėkmės, o
sėkmė atneša visų didžiausią dovaną - laisvę.
6. Laiko kontrole
Viena iš didžiausių kliūčių, trukdančių moterims (daug labiau nei
vyrams) užsiimti investavimu, - laiko trūkumas. Tai ypač teisinga
kalbant apie motinas, priverstas didžiąją laiko dalį skirti vaikų
priežiūrai. Aš dažnai girdžiu iš moterų: „Grįžusi namo po darbo,
aš ruošiu vakarienę, padedu vaikams ruošti pamokas, suplaunu
indus. O kai visi gulasi miegoti ir aš pagaliau galiu skirti laiko sau,
aš jau nebeturiu tam jėgų!“
Investavimui galima skirti tiek laiko, kiek jo turite. Tuo galite
68
 NE vien tik pinigai
užsiimti namuose, ofise - bet kur.
Be to, į šią veiklą galima įtraukti ir vaikus. Daugelis motinų man
pasakojo, kad aiškina savo vaikams, kaip analizuoti investavimo
į nekilnojamąjį turtą ar verslą galimybes. Tokiu būdu vaikai nuo
mažumės mokosi būti investuotojais. Jūs tampate jų mokytoja
kaip kažkada turtingas tėtis tapo Roberto mokytoju.
Mes neturime vaikų, tačiau aš suprantu motinų troškimą praleisti
kuo daugiau laiko su savo vaikais. Stebėti, kaip jie auga, būti šalia
svarbiausiais jų gyvenimo momentais. Laikas - tai viena iš di­
džiausių laisvių. Būdama investuotoja, jūs galėsite leisti savo lai­
ką, kaip norite: su savo vaikais ar sutuoktiniu/partneriu, keliauti
ar ieškoti galimų sandėrių. Jūs pati kontroliuojate savo laiką.
Reziumė
Šios šešios priežastys paaiškina, kodėl moterims būtina užsiimti
investavimu. Statistika liudija, kaip stipriai pasikeitė moters pa­
dėtis visuomenėje, ir įrodo, kad praktinis finansinis išsilavinimas
joms iš prabangos virto būtinybe. Patikėti savo finansinę ateitį
kam nors kitam yra tas pat, kaip lošti kauliukais Las Vegaso ka­
zino: jūs galite laimėti, tačiau rizika yra pernelyg didelė. Moterys
visą amžinybę kovoja su „stiklo lubomis“ ir darbo užmokesčio
nelygybe. Investavimo pasaulyje tokių apribojimų nėra. Be to, jis
suteikia du didžiulius privalumus: didesnę savigarbą ir galimybę
savo laiką leisti taip, kaip nori. Šiandien moterys ne tik gali užsi­
imti investavimu, jos tiesiog privalo tai daryti.

69
turtinga moteris

70
 AŠ NETURIU LAIKO!

Šeštas skyrius
„Aš neturiu laiko!“
Aš manau, kad mespačios esame atsakingos uz savo sprendimus ir
turimepriimti kiekvieno savopoelgio, žodžio ir mintiespasekmes.
- Elizabeta Kubler— Ross

Pirmoji prakalbo Pate:

- Taip, tai iš tiesų atveria akis. Aš puikiai žinau, ką reiškia jaustis
materialiai priklausomai nuo vyro. Be jo aš negaliu priimti nė vieno
finansinio sprendimo, kadangi jis uždirba pinigus, o mano indėlis ne
toks jau didelis. Aš turiu tik šiokių tokių santaupų, kurias leidžiu savo
poreikiams.
Mane pritrenkė tai, kad viena mano gera draugė patenka į šią
statistiką - dabar, po 22 santuokoje praleistų metų, ji skiriasi. Po sky­
rybų jai praktiškai nieko neliks, išskyrus alimentus vaiko išlaikymui.
Paskutinius 18 metų ji nedirbo. Dabar jai beveik penkiasdešimt ir
tenka galvoti ne tik apie tai, kaip sudurti galą su galu, bet ir ką parašy­
ti savo gyvenimo aprašyme. Ji atsidūrė siaubingoje padėtyje, - užbaigė
pasakojimą Pate.
Dženisė atrodė kažko sunerimusi.
- Noriu tavęs paklausti štai ko, - pradėjo ji. - Man patinka
mano kompanija ir arba aš dirbsiu joje iki senatvės, arba parduosiu
ją už solidžią sumelę. Kam man tas investavimas? Man atrodo, kad
mano planas gana neblogas ir patikimas.
- Tavo planas puikus, - sutikau aš. - Bet aš kalbu apie pasirinki­
mą. Puiku, jei tavo planas pavyks. Ir pažinodama tave, net neabejoju,
kad taip ir bus. Tačiau noriu atkreipti tavo dėmesį į tai, kad „Turtingo
71
 Turtinga moteris
tėčio“ kompaniją mes įkūrėme jau būdami finansiškai nepriklausomi
ir tai žymiai paspartino jos augimą bei sėkmę. Mums su Robertu ne­
reikėjo papildomų pajamų, kaip ir mūsų partnerei Šeron. Priimdami
sprendimus mes orientavomės į tai, kas naudinga kompanijai, o ne į
tai, kas reikalinga mums, kad papildytume savo pinigines. Būtent dėl
to kompanija auga žymiai greičiau. Finansinė nepriklausomybė leido
mums priimti naudingesnius sprendimus verslui.
- Štai dar vienas pavyzdys moters, kuri myli savo darbą, - to­
liau pasakojau aš. - Mano labai gera draugė Kerolė yra odontologė
ir turi nuosavą kabinetą. Neseniai jai nustatė krūties vėžį. Ačiū Die­
vui, gydytojai nustatė ligą ankstyvoje stadijoje ir ją pagydė. Pasibai­
gus visiems išmėginimams, ji paskambino man ir prisipažino: „Zinai,
šis atvejis paskatino mane susimąstyti. Įsivaizduok: aš esu sėkmingai
dirbanti odontologė, uždirbu gerus pinigus, myliu savo darbą ir stai­
ga man nustato vėžį. Aš iš karto pagalvojau apie tai, kas bus, jei aš
negalėsiu dirbti. Nuolatinių pajamų šaltinis tuoj pat išseks, o mano
santaupų galbūt pakaks vieneriems metams. Aš ne juokais išsigandau.
Aš susidūriau ne tik su baisia liga, bet ir su finansinės katastrofos per­
spektyva“.
Šiandien Kerolė turi keletą nuomojamų nekilnojamojo turto
objektų, kurie kas mėnesį atneša nemenkas pajamas ir organizuoja
savo verslą taip, kad jos kabinetas galėtų dirbti ir be jos.
- Ir vėl, - reziumavau aš, - esmė slypi pasirinkimo laisvėje.
Dženisė pritariamai linktelėjo.

Pagrindinis moterųpasiteisinimas
- Zinai, Dženise, tu uždavei tą pirmąjį, patį svarbiausią klausi­
mą, į kurį turi atsakyti kiekviena moteris, (kaip, beje, ir vyras), prieš
pradėdama kažką naujo, tame tarpe ir investavimo veiklą.
- Kokį klausimą?
- Tą klausimą, į kurį atsakius nenuoširdžiai, nebus įmanoma
susilaukti sėkmės, - pasakiau aš. - Tik nepamanykite, kad atvykau čia
tam, jog įkalbėčiau jus tapti investuotojomis, nors ir manau, kad tai
72
 AŠ NETURIU LAIKO!
būtų labai protingas poelgis. Mes susirinkome čia, kad papasakotume
viena kitai apie savo gyvenimą, drauge maloniai papietauti, prisiminti
„senus gerus laikus“ ir pasidžiaugti susitikimu.
- Nesijaudink, - nuramino mane Pate. - Mums tai įdomu.
- Tuomet puiku, nes kartais as tiesiog negaliu susilaikyti nepa­
sidalinusi savo žiniomis ir patirtimi su tais, kurie man rūpi. Jei jau
pradedu, mane sunku sustabdyti. Todėl prašau man atleisti, jeigu pa­
sirodžiau pernelyg įkyri. Viską, ką šiandien turiu, aš pasiekiau ne to­
dėl, kad turiu ypatingų gebėjimų, ne todėl, kad esu protingesnė arba
žinau daugiau už kitus, ir ne todėl, kad mano galvoje gimsta kokios
nors genialios idėjos. Mano mokytojais buvo nuostabūs žmonės, o kai
kurie net neįsivaizdavo atliekantys šį vaidmenį. Tarp jų - verslininkai,
investuotojai, rašytojai, mano tėvai ir draugai. Todėl pasakodama apie
investavimą ir apie savo veiklą, aš dalinuosi su jumis tų žmonių žinio­
mis bei patirtimi.
Neketinu jūsų įkalbinėti ar kuo nors įtikinėti. Tiesiog aš labai
daug kartų esu mačiusi, kaip greitai pasikeičia moters gyvenimas po
to, kai ji pradeda investuoti. Todėl aš ir trykštų entuziazmu. Tačiau,
jeigu norite, mes galime apie tai pakalbėti kitą kartą, o dabar pamirš­
kime apie pinigus ir švęskime mūsų susitikimą.

Koks klausimas
- Palauk! - įsiterpė Dženisė. - Tu sakei, kad aš uždaviau kažkokį
svarbų klausimą. Kokį?
Aš pažvelgiau į Patę ir Leslę:
- Jūs irgi norite tai žinoti? Aš galiu su Dženise apie tai pasikal­
bėti ir vėliau.
- Ne, tęsk, - pareikalavo Leslė. - Aš tikrai noriu pasiklausyti.
Man ši tema labai įdomi, todėl, kad, tiesą sakant, aš jau kuris laikas
domiuosi šia sritimi.
- Man taip pat įdomu, juk daug kas, ką tu pasakojai, gali palies­
ti ir mane. Tęsk, - prisijungė ir Pate.
- Gerai, - pradėjau aš. - Dženisė iš tiesų uždavė patį svarbiausią
73
 Turtinga moteris
klausimą. Tačiau prieš jį pakartodama, leiskite jums duoti nedidelę
užuominą. Tarkime, aš pasiūlyčiau jums tris dienas per savaitę praleis­
ti treniruočių salėje. Ką jūs į tai atsakytumėte?
- Aš pernelyg užsiėmusi. Aš negaliu taip dažnai palikti savo
verslo be priežiūros, - pradėjo Dženisė.
- Ir aš negaliu trims dienoms atitrūkti nuo savo darbo. Tai per­
nelyg daug, - pasakė Leslė.
- Aš sutikčiau, jei turėčiau laiko. Man iš tiesų reikia pasirūpinti
savo figūra, - užbaigė Pate.
- Laikas. Visa esmė slypi laike, ar ne? - paklausiau aš.
Visos pritariamai linktelėjo:
- Esame pernelyg užsiėmusios. Neturime laiko. Mes supranta­
me, kad tai mums būtų naudinga, tačiau neturime tam laiko.
- Kurlink tu suki? - paklausė Leslė.
- Mes dažnai prigalvojame pasiteisinimų ir pateikiame juos kaip
svarias priežastis, kai nenorime kažko daryti. Tos priežastys atrodo pa­
kankamai rimtos, tačiau iš tikrųjų už jų slypi noro nebuvimas. Ir kokį
pasiteisinimą mes dažniausiai naudojame?
- Neturiu laiko! - pasakė Leslė.
—Būtent! Ir daugeliu atvejų mes
Viską, ką šiandien tariu, as iš tiesų neturime laiko. Mes visi
pasiekiau ne todėl, kad turiu esame labai užsiėmę ir neretai ap­
ypatingų gebėjimų, ne todėl, gailestaujame, kad paroje tėra 24
kad esuprotingesnė arba žinau valandos. Ypač tai pasakytina apie
daugiau už kitus, ir ne todėl, moteris. Dauguma iš mūsų turi
kad mano galvoje gimsta kokios savo karjerą, vaikus, vyrą ir dau­
nors genialios idėjos. gybę kasdienių darbų. Ir jeigu kas
nors pasiūlo šį sąrašą papildyti dar
Mano mokytojais buvo nuos­
vienu punktu, mes automatiškai
tabūs žmonės, o kai kurie net
atsisakome.
neįsivaizdavo atliekantys šį vai­
Sakydamos „neturiu laiko“,
dmenį. Tarpjų —verslininkai,
mes norime pasakyti, kad turima
investuotojai, rašytojai, mano
veikla mums yra svarbesnė už siū­
tėvai ir draugai.
lomą. Kiekvienas žmogus turi teisę
74
 AŠ NETURIU LAIKO!
pasakyti, kad jis neturi laiko. Tačiau prieš tai jis turi savęs paklausti,
kas jam iš tiesų svarbu. Dažnai ši frazė išsprūsta savaime, nes mes taip
apsivertę darbais, kad nenorime net galvoti apie kokią nors papildo­
mą veiklą.
- O kas jei mes iš tiesų apsikrovusios darbais ir neturime nė
vienos laisvos minutės? - paklausė Dženisė.
- Geras klausimas, - pripažinau aš.
- Regis, man labiau sekasi užduoti klausimus nei į juos atsakyti,
- nusijuokė Dženisė.
- Tai puiki įžanga į tavo pirmąjį klausimą, - paprieštaravau aš.
- Siūlydama moterims užsiimti investavimu, dažniausiai girdžiu tokį
atsakymą: „Aš neturiu laiko!“ Kaip jo rasti, jei mėginate plėšytis tarp
šeimos, karjeros, labdaros organizacijų, sporto, jau nekalbant apie
bendravimą su draugais ir kasdienius darbus?
Deja, mes negalime prailginti dienos. Pasikalbėjusi su daugybe
moterų aš supratau, kad norint „surasti laiko“, pirmiausia reikia atsa­
kyti į Dženisės klausimą.
- Kokį? - nenustygo Dženisė.
- Tu paklausei: „Kodėl man reikia užsiimti investavimu?“
Į mane susmigo visiškai sutrikusių bičiulių žvilgsniai.
- Kodėl tai pats svarbiausias klausimas? - paklausė suglumusi
Leslė.

Jūsų asmeninis motyvas

- Nes dauguma žmonių galvoja, kad norint užsiimti investavi­
mu, pirmiausia reikia žinoti, kaip tai daroma, - atsakiau aš. - Kaip
surasti gerą nekilnojamojo turto brokerį, kaip pirkti akcijas, kaip rasti
gerą kompaniją, į kurią galima investuoti pinigus. Visų tų „kaip“ iš­
mokti nesunku. Reikia tik šiek tiek laiko (ir vėl tas žodis!) ir noro mo­
kytis. Tačiau prieš pradedant investuoti reikia išsiaiškinti, kodėl jūs
norite arba jums reikia tai daryti. Kam jums tai? Kas jus verčia aukoti
savo laiką ir pinigus tam, kad taptumėte gera investuotoja?
- Aš tiesiog noriu uždirbti pakankamai pinigų, kad man nerei-
75
 Turtinga moteris
ketų kasdien vaikščioti į darbą, - pasisakė Leslė.
- Ar tai pakankamai rimtas motyvas tam, kad pradėtum skaityti
knygas, lankyti seminarus, vaikščioti į susitikimus su investavimo eks­
pertais ir tam aukoti visą savo laisvą laiką?
- Oho! Reikia įdėti tiek daug darbo. Pavargčiau vien galvoti
apie tai.
- Vadinasi tai nėra tavo tikrasis „kodėl“. Jeigu tas motyvas neį­
kvepia tavęs, vadinasi jis nėra rimtas, - paaiškinau aš.
- O koks būtų rimtas motyvas? Ar gali mums pateikti pavyzdį?
- paprašė Pate.
Minutėlę pagalvojau.
- Gerai. Pamenate, aš pasiūliau jums tris dienas per savaitę pra­
leisti sporto klube? —Visos pritariamai linktelėjo galvas. - Akivaizdu,
kad nė viena iš jūsų neturėjote svarios priežasties priimti tokį pasiūly­
mą, ir išsyk atradote rimtų argumentų atsisakyti. Argi ne taip? - pa­
klausiau aš.
Jos ir vėl pritariamai linktelėjo.
Aš kalbėjau toliau:
- O jei gydytojas jums diagnozuotų retą ligą ir pasakytų, kad jei
nesimankštinsite tris dienas per savaitę, jūs mirsite? Ar tuomet atsiras­
tų svari priežastis sportuoti?
Iš nuostabos jos išpūtė akis.
- Aš tikrai sportuočiau, - prisipažino Dženisė. - Reguliarios tre­
niruotės išsyk taptų mano prioritetu.
- Būtent! - sujaudintu balsu pasakiau aš. - Iš pradžių sportas
tavo gyvenime nieko nereiškė, tačiau kai tik atsirado svari priežastis
sportuoti, jis tapo svarbiausiu tavo gyvenimo dalyku. Būtent tai aš ir
turėjau omenyje, sakydama, kad reikia surasti savo asmeninį motyvą.
- Vadinasi, jei tu neišsiaiškinsi tikrojo motyvo, tai investavimas
netaps tavo prioritetu ir tu tuo neužsiimsi? - pasitikslino Pate.
- Arba užsiimsi, bet ne ilgam. Greičiausiai po kurio laiko prarasi
susidomėjimą ir mesi, - pridūriau aš. - Kiek kartų imdavomės kokių
nors darbų, kurie mums atrodė tokie svarbūs, tačiau taip niekada ir
nebaigėm? Idėja atrodydavo nebloga, tačiau mes niekada nemėgin­
76
 AŠ NETURIU LAIKO!
davome rasti tikrojo motyvo tuo užsiimti. Norint sulaukti sėkmės
investavime, reikia daug ko išmokti, todėl nepakanka vien pasakyti:
„Noriu uždirbti daug pinigų“, „Noriu nusipirkti nekilnojamojo turto
ir jį nuomoti“ arba „Aš noriu išeiti į pensiją“. Visi šie motyvai yra geri,
tačiau aš abejoju, ar jie jus paskatins eiti toliau, kai atsiras noras viską
mesti dėl iškilusių sunkumų ar dėl to, kad vis dar nėra jokių rezultatų.
Jūsų asmeninis motyvas turi būti toks svarus, kad priverstų jus eiti
pirmyn, kai apniuks abejonės.
- Vadinasi, jei sau pasakysiu: „Aš turiu užsiimti investavimu“
arba „Tas ir tas sakė, kad tai nebloga idėja“, tai nepaskatins manęs
veikti, nes aš neišsiaiškinau, kodėl man tai iš tiesų reikalinga, - api­
bendrino Leslė.

Keletas galimų motyvų

- Teisingai. Štai jums vieno fantastiško motyvo pavyzdys, - pasa­
kiau aš. - Neseniai aš kalbėjausi su jaunu vyru, vardu Piteris. Jis vienas
augina 7 metų sūnų. Štai ką jis man papasakojo: „As esu inžinierius
ir labai daug dirbu. Sūnų matau kelias minutes ryte, kol kurio nors
iš jo klasės draugų tėvai paima jį ir nuveža į mokyklą. Aš išvažiuoju į
darbą ir, jeigu pasiseka, grįžtu namo anksčiau nei jis eina miegoti. Aš
norėjau tapti finansiškai laisvas dėl labai paprastos priežasties: sūnų į
mokyklą norėjau vežioti pats. Man prireikė keturių metų ir dabar aš
laisvas. Pajamos iš investicijų padengia mano kasdienes išlaidas. Da­
bar aš pats vežioju savo sūnų į mokyklą. Tikriausiai iš visų vairuotojų,
užstrigusių Los Andželo greitkelio kamštyje, tik mano veide šviečia
plati šypsena“. Štai koks puikus motyvas užsiimti investavimu.
- Ši istorija man priminė mano kaimynę, - pasakė Leslė. - Vai­
kus ji taip pat augina viena. Mes dažnai pasikalbėdavome ir vieną sykį
ji man papasakojo apie tai, kas ją labiausiai gniuždo šioje situacijoje.
Jos tėvai išsiskyrė, kai jai buvo penkeri. Ją globoti ėmėsi tėvas. Jo nieka­
da nebuvo šalia: jis arba dirbo, arba lakstė paskui eilinį sijoną. Ji augo
nejausdama stabilumo, be moralinio palaikymo. Iš esmės ją išaugino
nuolat besikeičiančios auklės. Todėl susilaukusi savo vaikų, labiausiai
77
 Turtinga moteris
troško, kad jie jaustųsi mylimi, saugūs, apgaubti rūpesčiu, stengėsi su
jais praleisti kuo daugiau laiko. Tačiau ji susidūrė su problema, kuri
kamuoja daugumą vienišų mamų: norint aprūpinti šeimą, tenka labai
daug dirbti, kartais netgi naktimis. Ji taip pat turi rimtą motyvą, tik ji
nežino, kaip rasti išeitį iš šios situacijos.
- O aš galiu papasakoti apie savo seserį, - pranešė Pate. - Nuo
tos akimirkos, kai išmoko skaityti, ji svajoja apie keliones aplink pa­
saulį. Ji tiesiog ryte rydavo knygas apie tolimus kraštus. Visų jos mo­
kyklinių rašinių veiksmas vykdavo egzotiškoje šalyje. Ji sukaupė di­
džiulę brošiūrų ir straipsnių kolekciją apie tuos kraštus, kuriuos ji sva­
joja aplankyti. Ji man nuolat kartoja, kad nori spėti įgyvendinti savo
svajonę, kol dar netapo pernelyg sena mėgautis kelionių teikiamais
malonumais. Manau, kad mūsų pokalbio tema ją labai sudomintų.
- Tokių motyvų begalės. Esu tikra, kad kiekvienas iš mūsų jį
turi, tiesiog mes nemėginame jų išsiaiškinti. Deja, labai dažnai tos
priežastys atsiskleidžia pačiu netinkamiausių būdu, kaip šaltas dušas.
- Ką turi omenyje, sakydama „kaip šaltas dušas“?
- Pamenate, aš jums pasakojau apie savo draugę, odontologę?
Jos motyvas išaiškėjo tuomet, kai jai buvo diagnozuotas vėžys. Iš tiesų,
„šaltą dušą“ jai teko išgyventi net du kartus. Pirmasis privertė ją su­
sirūpinti savo sveikata ir ji ėmė rinkti informaciją apie vėžinius susir­
gimus. Kokios galimos vėžio atsiradimo priežastys? Ką ji gali pakeisti
savo gyvenime, kad padidintų savo šansus pasveikti? Ar jai reikia keis­
ti mitybos ir darbo įpročius? Sveikata išsyk tapo jos prioritetu.
- Jos „antrasis šaltas“ dušas buvo dėl darbo. Ji suvokė, kad jei
negalės dirbti, tai praras vienintelį savo pajamų šaltinį. Menkų san­
taupų užteks neilgam ir ji neturės iš kito pragyventi. Jai reikėjo tokio
sukrėtimo, kad pradėtų rūpintis savo finansine ateitimi.
- Dažniausiai taip ir būna, - įsiterpė Dženisė. - Dauguma iš
mūsų negalvoja apie savo sveikatą tol, kol neatsiranda rimtų sveikatos
problemų. Pavyzdžiui, man, rytais suskambus žadintuvui, labai sunku
apsispręsti: eiti į sporto klubą ar verstis ant kito šono ir dar nusnaus­
ti.
- Keletą kartų aš taip ir padariau, - prisipažino Leslė.
78
 AŠ NETURIU LAIKO!
- O aš daugiau nei kelis kartus, - pasakiau aš. - Tačiau grįžkime
prie dažniausiai naudojamo pasiteisinimo: „Aš neturiu laiko“. Kai tik
jūs rasite tą tikrąjį motyvą, dėl kurio jūs norite užsiimti investavimu
ar kuo nors kitu, šio pasiteisinimo kaip mat neliks.
- Todėl, kad tai taps pačiu svarbiausiu dalyku mūsų gyvenime,
- užbaigė mintį Pate. - Todėl, kad tiksliai žinosime, kam mums tai
reikalinga.
- Viskas tas pat, kaip ir prieš 20 metų, - įsiterpė Leslė. - Tuo­
met svarbiausia mums buvo karjera, į ją mes sutelkėme visas savo
pastangas. Mums patiko iššūkiai. Tam paskyrėme didžiąją savo laiko
dalį... kai nevaikščiojom į pasimatymus ir negulinėjom pliaže, nes tai
mums buvo svarbiausias dalykas gyvenime. Ir mes kažko pasiekėme.
Tačiau man atrodo, kad po to, užuot sąmoningai pasirinkusi priorite­
tus, aš leidau aplinkybėms valdyti mano gyvenimą.
- Atrodo, kad mes leidomės į filosofinius apmąstymus, - pajuo­
kavo Dženisė. - Tačiau iš tikrųjų mūsų diskusija puiki. Aš pradedu
suprasti, kad išsirinkau tik vieną variantą ateičiai: sukurti savo verslą
ir jį parduoti. Jeigu mano lūkesčiai išsipildys - bus puiku. Tačiau kas,
jei įvyks kas nors nenumatyto arba aš susirgsiu? Iš tikrųjų reikia turėti
daugiau alternatyvų ir man labai patinka mintis apie kasmėnesines
pajamas ne iš darbo. Papasakok man apie tai plačiau, nes aš šių dalykų
visiškai neišmanau. Aš taip pat pradėsiu galvoti apie motyvą, kuris
priverstų mane eikvoti savo laiką ir energiją, kad tapčiau, kaip tu sa­
kai, finansiškai nepriklausoma... nežiūrint į tai, ką daryčiau su savo
verslu. Jaučiuosi laisva jau vien nuo tos minties!
- Po visų šių kalbų aš pradedu suprasti, - prakalbo Pate, - kad
niekuomet negalvojau apie savo veiksmų motyvus. Aš tiesiog dariau
tai, kas būtina. Aš niekada sau nepasakiau: „Štai čia mano prioritetai“.
Gyvenu diena po dienos ir nesusimąstau, kodėl aš tai darau. Jaučiu,
kad nuo šiol aš rimtai užsiimsiu savo gyvenimu.
- Ak, ir kaip mes įsigudrinome prieiti iki tokio rimto pokalbio?
- garsiai paklausė Leslė. - Pradėjome nuo malonių prisiminimų, o
dabar kalbame apie tai, kaip keisime savo gyvenimus! Kuri pirmoji
pradėjo šią temą? - Akimirką visos tylėjome. - Na, kad ir kas tai buvo,
79
 Turtinga moteris
dėkoju... Būtent tai man ir reikėjo išgirsti.
- Mes sutarėme palaikyti ryšį tarpusavyje ir kitą kartą susibėgti
visos šešios. Susitikimas buvo išties nuostabus! Labai džiaugėmės, kad
mums pavyko pasimatyti. Mes dar kartą padėkojome Patei už tai, kad
ji suorganizavo šiuos pietus ir išėjome į gaivų orą gaudyti taksi. Kai
pasirodė pirmoji mašina, Dženisė šūktelėjo:
- O ne! Tame iškilmingame atidaryme turėjau būti jau prieš
pusę valandos! Visiškai praradau laiko nuovoką! - ir sėsdama į auto­
mobilį, pridūrė: - Buvo labai malonu jus matyti! Skambinkite!
Ir nudūmė.
Mes susižvalgėme: taip - yra dalykų, kurie niekada nesikeičia.
 AS NETURIU LAIKO!

Kaip išsiaiškinti savo motyvą taptifinansiškai

nepriklausoma
Raskite ramią vietą, kur jūsų niekas neblaškys ir kur galėsite pa­
būti vienumoje su savimi. Neskubėkite. Galbūt atsakymas ateis tuoj
pat, o galbūt tam prireiks šiek tiek laiko.
1. A) Paklauskite savęs „Koks tikrasis mano noro tapti finansiš­
kai nepriklausoma motyvas?“
Pagalvokite:
• Ką jūs darytumėte, jeigu turėtumėte galimybę nedirbti?
• Ką darytumėte, jei galėtumėte leisti visą savo laiką taip,
kaip norite?
• Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jeigu nereikėtų sukti
sau galvos dėl pinigų?
B) Užsirašykite visas jums kilusias mintis.

2. A) Paklauskite savęs dar kartą: „Kokia yra pati svarbiausia

mano noro tapti finansiškai nepriklausoma priežastis?“ Pasi­
stenkite pažvelgti giliau.
B) Ir vėl užsirašykite visas jums kilusias mintis.

3. A) Ir dar kartą užduokite sau klausimą: „Kokia yra pati gi­

liausia, svarbiausia mano noro tapti finansiškai nepriklauso­
ma priežastis?“
B) Viską užsirašykite.

Nesiliaukite savęs klausinėjusi ir ieškokite atsakymo savo širdyje

tol, kol galėsite aiškiai suformuluoti asmeninį motyvą.

81
Turtinga moteris

82
 Kas yra finansinė nepriklausomybė?

Septintas skyrius
Kas yra finansinė
____ nepriklausomybė?
Aš nenortu, kad moterys valdytų vyrus; noriu,
kad moterys galėtų valdytipačios save.
- Merė Vostonkraft

Kas gi yra ta finansinė nepriklausomybė? Gerai apmokamas dar­

bas, kurio dėka galite save išlaikyti? Santaupos, kurių pakaks 30 - 40
metų? Ilgai lauktas palikimas? O gal net alimentai? Dauguma žmonių
taip įsivaizduoja finansinę nepriklausomybę: „Dirbsiu iki 65 metų, o
po to išeisiu į pensiją“.
Kiekvienas šią sąvoką supranta savaip. Aš taip pat turiu savo su­
pratimą apie finansinę nepriklausomybę, kuris man leido išeiti į pen­
siją sulaukus 37 metų.
Tačiau prieš pradėdama apie jį pasakoti, rekomenduoju jums per­
skaityti knygą „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“, kurią parašė mano
vyras Robertas. Tai tikra istorija apie du jo tėčius. Vargšu tėčiu jis va­
dino savo tikrąjį tėvą, labai išsilavinusį žmogų, filosofijos daktarą, Ha­
vajų valstijos mokyklų inspektorių. Robertas vadino jį vargšu todėl,
kad mėnesio pabaigoje jam nuolat trūkdavo pinigų. „Turtingu tėčiu“
buvo, kaip aš jau sakiau savo bičiulėms, Roberto geriausio draugo
tėtis. Jo išsilavinimas buvo menkas, tačiau tai jam nesutrukdė sukurti
nekilnojamojo turto imperiją Havajuose. Taigi knyga „Du tėčiai -
turtingas ir vargšas“ - yra pasakojimas apie tai, ko šie du tėčiai moko
savo sūnus - Robertą ir jo draugą - apie pinigus.
83
 Turtinga moteris
Viską, kas liečia pinigus, turtą ir finansinę laisvę, as sužinojau
iš Roberto, kai jis pasakojo arba rašė apie savo turtingą tėtį. Todėl
vietoj to, kad klausytumėtės jo pamokų iš trečių lūpų, aš siūlau jums
perskaityti knygą „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“. Iš jos jūs gausite
pagrindus ir stiprų pamatą, ant kurio galėsite statyti savo gerovę. Šią
knygą tiesiog būtina perskaityti, jei jūs iš tiesų rimtai galvojate apie
finansinę ateitį.
Labiausiai mane apstulbino tai, kokiais būdais turtingas tėtis su­
kaupė savo turtus. Tai visiška priešingybė tam, ko mus moko „finansų
ekspertai“. Jo mokymas tikrai nėra aukštoji matematika —jis visiškai
nesudėtingas. Norint jį įsisavinti reikės tik šiek tiek laiko, pastangų ir
sveiko proto.
Taigi kas yra finansinė nepriklausomybė? Aš apibrėžiu ją savaip
ir jau daugybę metų vadovaujuosi šia formule, kuri man padeda iš­
laikyti ir stiprinti mano finansinį suverenitetą. Esu girdėjusi nemažai
finansinės nepriklausomybės apibrėžimų ir manau, kad šiuo atveju
negali būti teisingų ar neteisingų formuluočių. Aš tiesiog paaiškinsiu
terminus ir investavimo kriterijus, kurie padėjo man tapti finansiškai
laisva.
Šios formulės, kurios dėka įgijau finansinę nepriklausomybę, Ro­
bertą išmokė jo turtingas tėtis. Dar kartą primenu, kad daugiau apie
tai galite sužinoti perskaitę knygą „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“.
Formulė yra tokia:
Aš perku ir sukuriu aktyvus, kurie generuoja pinigų srautą. Šis
pinigų srautas padengia mano pragyvenimo išlaidas. Kai mano
mėnesinis pinigų srautas iš aktyvų pasidaro lygus arba didesnis už
mano kasmėnesines išlaidas, aš įgyju finansinę nepriklausomybę.
Aš tampu laisva, nes mano aktyvai atneša man pajamas ir dirba už
mane. Daugiau man nereikia dirbti dėl pinigų.

Kas yra aktyvas?

Roberto turtingas tėtis viską aiškino labai paprastais žodžiais. Ak­
tyvus jis apibūdino taip:
„Aktyvas yra tai, kas neša tau pinigus, kai tu nedirbi“. Ir taškas.
I 84
 Kas yra finansinė nepriklausomybė? |
Viskas labai paprasta. Jeigu jūs šiandien liautumėtės dirbusi, iš kur
jūs imtumėte pinigų pragyvenimui? Dauguma moterų, kurioms aš
užduodu šį klausimą, atsako: „Iš niekur“. Pinigų tiesiog nebūtų.
Viena moteris kartą man pareiškė:
- Bet juk mano apyrankė su deimantais yra aktyvas.
- Jūs ketinate ją parduoti? - paklausiau aš.
- Žinoma, kad ne! - pasipiktinusi atsakė ji.
- Ar šiandien ji jums duoda pajamų?
- Ne, - tyliai prisipažino ji.
- Tuomet viskas paprasta. Remiantis turtingojo tėčio apibrėži­
mu, tai nėra aktyvas. Jeigu jūs parduotumėte apyrankę ir įsidėtumėte
pinigus į kišenę, tuomet tai būtų laikoma aktyvu.
Aktyvu gali būti nuomojamas nekilnojamasis turtas, kuris suku­
ria teigiamą pinigų srautą. Tai gali būti verslas, į kurį jūs investavote ir
kuris jums kiekvienais metais atneša pajamų. Tai gali būti akcijos, už
kurias jūs gaunate dividendus. Svarbiausia, kad tai būtų investicijos, iš
kurių reguliariai gautumėte pinigų, tai yra tokios investicijos, kurios
sukuria teigiamą pinigų srautą.
O pasyvas, pasak turtingojo tėčio, yra tai, kas iš jūsų kišenės iš­
traukia pinigus. Pavyzdžiui, jeigu jūs nustotumėte dirbti, pinigai iš
jūsų kišenės išeitų automobilio lizingo įmokoms, jo eksploatacijai ir
kurui. Kas mėnesį būsto paskolos įmokų, nekilnojamojo turto mo­
kesčių, draudimo ir išlaikymo pavidalu iš jūsų pinigus atimtų ir jūsų
namas. Visa tai sukuria neigiamą pinigų srautą.
Kaip sakydavo turtingasis tėtis, dažniausiai žmonės susiduria su
finansinėmis problemomis arba nejuda į priekį todėl, kad prikaupia
daug pasyvų, nes buvo kažkieno įtikinti, jog tai yra aktyvai.
Taigi pirmoji formulės dalis - pirkti arba sukurti aktyvus. Kaip
sakė turtingasis tėtis, aktyvas sukuria teigiamą pinigų srautą.
Kas yra pinigų srautas?
Pirkdama aktyvus, aš atkreipiu dėmesį į du dalykus. Pirmas ir
svarbiausias - PINIGŲ SRAUTAS.
Tarkime, jūs investavote daug pinigų, pavyzdžiui į akcijas, nekil­
nojamąjį turtą arba verslą. Kiekvieną mėnesį (ketvirtį arba metus) jūs
85 I
 Turtinga moteris
gaunate įplaukų iš investuoto kapitalo.
Jeigu tai akcijos, tai pinigų srautą sukuria dividendai.
Pateiksiu pavyzdį iš verslo: jūs investavote 25 tūkstančius dolerių
į naują savo draugės delikatesų parduotuvę (aš tikrai nerekomenduo­
ju investuoti pinigus į savo draugų įmones. Bet tai jau kita kalba).
Kiekvieną mėnesį jūs gaunate savo pelno dalį - 400 dolerių. Tai jūsų
pinigų srautas. /
Pavyzdys iš nekilnojamojo turto srities: jūs sumokate 20 tūks­
tančių dolerių dydžio įnašą už namą (likusią dalį finansuoja bankas),
kurio vertė - 100 tūkstančių dolerių ir jį išnuomojate. Mėnesio pa­
baigoje jūs gaunate nuompinigius, apmokate visas namo išlaikymo
išlaidas, paskolos įmoką ir jums dar lieka 300 dolerių. Tai ir yra jūsų
pinigų srautas, kuris įplaukia į jūsų kišenę.
Dėl ko gi dar investuoti, jei ne dėl pinigų srauto?
Dauguma žmonių investuoja dėl pinigų srauto sukūrimo arba dėl
kapitalo prieaugio.

Kapitalo prieaugis
Kapitalo prieaugis - tai vienkartinis pelnas. Pinigų srautas - nuo­
latinės pajamos. Pavyzdžiui, jūs nusiperkate namą už 100 tūkstančių,
0 parduodate jį už 130 tūkstančių. Sumokėjusi komisinius nekilno­
jamojo turto agentui ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo mo­
kesčius, jūsų grynasis pelnas bus 20 tūkstančių dolerių. Tai ir yra jūsų
kapitalo prieaugis.
Jeigu jūs perkate akcijas po 20 dolerių už vienetą, o parduodate
po 25 dolerius už vienetą, tai gautas pelnas taip pat bus laikomas ka­
pitalo prieaugiu.
Norint gauti kapitalo prieaugį, reikia parduoti aktyvą. O norint
ir toliau gauti kapitalo prieaugį arba pelną, reikia ir vėl pirkti bei par­
duoti aktyvus.
Pinigų srautas nenutrūksta tol, kol turite ir tinkamai valdote ak­
tyvą. Kai tik jį parduodate, pinigų srautas nutrūksta, o pardavimo
metu gautas pelnas laikomas kapitalo prieaugiu.
186
 Kas yra finansinė nepriklausomybė?

Kaip nustatyti pinigų srauto dydį?

Nustatyti pinigų srauto, gaunamo iš dividendų arba investicijų
į verslą (su sąlyga, kad jūs tik investuojate į verslą pinigus, bet pati
jam nevadovaujate), dydį gana paprasta. Jeigu jūs perkate akcijas, už
kurias jums mokami dividendai, tai tie dividendai ir yra jūsų pinigų
srautas. Iš esmės, čia nėra ką skaičiuoti. Be pinigų srauto reikia paskai­
čiuoti ir dar kai ką, bet apie tai mes pakalbėsime vėliau.
Pinigų srautas, kurį generuoja investicijos į verslą, skaičiuojamas
kitaip. Kiekvieną mėnesį ar ketvirtį jūs gaunate tam tikrą sumą už tai,
kad suteikėte galimybę pasinaudoti jūsų pinigais. Jūsų pinigų srauto
dydis, kaip paprastai, priklauso nuo to verslo gaunamo pelno.
Tam tikra prasme tai panašu į kaupiamąjį indėlį. Palūkanos, ku­
rias gaunate už savo indėlį ir sudaro jūsų pinigų srautą. Tik problema
ta, kad kaupiamojo indėlio palūkanų dydis svyruoja nuo vieno iki
dviejų procentų, kodėl pinigų srautas yra be galo mažas. Pinigai turi
dirbti investuotojui. O vieno-dviejų procentų grąža yra labai prastas
darbas.
Kalbant apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai
būtų namas, daugiabutis, biurų pastatas ar prekybos centras, formulė
būtų tokia pati:
Pajamos iš nuomos
- išlaidos
- paskolos įmoka
= PINIGŲ SRAUTAS
Svarbu, kad pinigų srautas būtų teigiamas, o ne neigiamas.
Kodėl finansinei nepriklausomybei yra toks svarbus
pinigų srautas?
Man finansinė nepriklausomybė reiškia tik vieną - LAISVĘ.
Laisvę užsiimti tuo, kuo noriu - kad ir dykinėti arba pradė­
ti naują verslą. Laisvę leisti laiką su žmonėmis, kuriuos pasirenku.
Laisvę susidaryti sau patogų grafiką. Mano laikas priklauso tik man.
Laisvė man duoda daugiau pasirinkimo galimybių. Jeigu turėtumėte
87
 TURTINGA MOTERIS
pasirinkimą skristi ekonomine klase
As perku ir sukuriu aktyvus, ir pirmąja klase, ką pasirinktumėte?
kurie generuojapinigų srautą. Dauguma žmonių tokio pasirinki­
Sispinigų srautaspadengia mo neturi. Jie skraido ekonomine
manopragyvenimo išlaidas. klase todėl, kad negali sau leisti
pasirinkti ko nors kito. Jeigu būtų
Kai mano mėnesinis pinigų galima pasirinkti tarp pigios mek-
srautas iš aktyvų pasidaro lygus sikietiškos kukurūzų paplotėlių
arba didesnis už mano kasmė­ užkandinės ir aukščiausios klasės
nesines išlaidasy aš įgyjufinan­ delikatesų restorano, ką rinktumė­
sinę nepriklausomybę. tės? Tai priklauso nuo nuotaikos (as
Aš tampu laisva, nes mano tikriausiai rinkčiausi užkandinę).
aktyvai atneša man pajamas ir Esmė tame, kad finansinė laisvė
dirba už mane. Daugiau man suteikia pasirinkimo galimybę. O
nereikia dirbti dėlpinigų. dauguma žmonių teturi vieną pasi­
rinkimą - pigų maistą.
Kaip gi visa tai susiję su pinigų srautu? Kol as turiu dirbti, as nesu
laisva (aš galiu dirbti, jei to noriu, tačiau aš neturiu dirbti, nes man to
nereikia). Jeigu aš kasdien turiu dirbti, kad užsidirbčiau savo pragyve­
nimui, tuomet aš nesu laisva.
Teigiamas pinigų srautas man patinka todėl, kad pinigus gau­
nu nepriklausomai nuo to, dirbu aš ar ne. Pinigai už man priklau­
sančių daugiabučių nuomą plaukia tiesiai man į kišenę. Reguliariai,
kiekvieną mėnesį, aš gaunu didžiules pajamas iš man priklausančios
komercinės nuosavybės. Roberto knygos kiekvieną mėnesį atneša jam
neblogas pajamas, todėl jam daugiau nereikia dirbti. Knygą jis rašo
tik vieną kartą ir jei ji yra gerai perkama, ji atneša pinigus. Pajamas
Robertas gauna nepriklausomai ar jis dirba, ar ne.
Svarbiausias uždavinys - gauti daugiau pinigų nei jų išleidi pra­
gyvenimui. Reikia pirkti tai, kas sukurs pinigų srautą, nepriklausomai
nuo to, ar dirbate, ar ne. Tai mes vadiname aktyvais.
Aktyvai turi dirbti už mane, kad aš galėčiau nedirbti dėl pinigų.
Būtent dėl tos priežasties kapitalo prieaugis man yra ne toks
reikšmingas ir nėra mano pagrindinis tikslas. Norėdama jį gauti, aš
88
 Kas yra finansinė nepriklausomybė? |
turiu parduoti aktyvą. Šiuos pinigus as anksčiau ar vėliau išleisiu, ir
tuomet man vėl teks pirkti ir parduoti kitus aktyvus. Ir tie pinigai
bus vėl išleisti pragyvenimui ir ciklas nuolat kartosis. O aš niekada
nebūsiu laisva.
Kai kurie žmonės sako: „Aš sukaupsiu tiek pinigų, kad jų pakaktų
iki gyvenimo galo“. Puiku. Bet pagalvokite, kiek jums reikės dirbti ir
taupyti, kad turėtumėte galimybę išeiti į pensiją ir gyventi vien tik iš
santaupų. Kokias palūkanas jūs gausite už savo santaupas, kai išeisite į
pensiją? Ar neteks jums skaičiuoti kiekvieną skatiką, baiminantis, kad
pinigai gali greitai baigtis? Ar neteks jums sumažinti savo pragyveni­
mo lygio, kad galėtumėte išgyventi iš savo santaupų? Pagalvokite...
Mūsų su Robertu tikslas - pirkti ir kurti aktyvus, kurie generuoja
pinigų srautą ir kiekvieną mėnesį padengia mūsų pragyvenimo išlai­
das. 1994 metais mes išėjome į pensiją būtent šios taktikos dėka.
O nuostabiausia yra tai, kad norint būti finansiškai nepriklau­
somai jums nereikia didžiulės sumos pinigų. 1994 metais mano ir
Roberto investicijos kiekvieną mėnesį atnešdavo mums 10 tūkstančių
dolerių pelno, o išlaidos tesudarė 3 tūkstančius dolerių. Nuo tada mes
tapome laisvi. Mes gaudavome daugiau nei reikėjo, kad padengtume
savo pragyvenimo išlaidas.
Žinome, mes neketinome sustoti, todėl ir toliau pirkome ir kū­
rėme aktyvus. Pinigų srautas padidėjo, o tai leido mums pakelti savo
pragyvenimo lygį.
Į ką dar reikia atkreipti dėmesį perkant aktyvus?
Kaip jau minėjau, perkant aktyvus reikia atkreipti dėmesį į du
dalykus. Pirmiausia - į pinigų srautą. Antra - į investicinę grąžą.
Kas yra investicinė grąža?
Tai pinigų suma, kurią jums atneša investuotos lėšos. Kitaip sa­
kant, tai rodiklis, pagal kurį galima spręsti, kaip sunkiai už jus dirba
pinigai.
Yra keletas būdų, kaip apskaičiuoti investicinę grąžą, priklauso­
mai nuo to, ką jūs imate atskaitos tašku. Kai aš kalbu apie investicinę
grąžą, paprastai turiu omenyje grynųjų pinigų investicinę grąžą. Mane
89
 Turtinga moteris
domina tik vienas dalykas - kiek pinigų man neša mano investicijos.
Kai kuriose formulėse, skaičiuojant investicinę grąžą, atsižvelgia­
ma į nusidėvėjimą. Kitose daroma prielaida, kad gaunamas pinigų
srautas nedelsiant reinvestuojamas. Kiekviena formulė yra tiksli, pri­
klausomai nuo to, ką jūs norite įvertinti. Aš mėgstu paprastumą, to­
dėl mane domina tik pinigų srautas.
Kaip paskaičiuoti grynųjų pinigų investicinę grąžų?
Labai paprastai. Kaip įprasta, jis skaičiuojamas kasmet ir išreiškia­
mas procentais. Lygtis yra tokia:
Metinis pinigų srautas / investuotų lesų suma
= grynųjų pinigų investicine grąža

Pavyzdžiui, aš perku nekilnojamąjį turtą, skirtą nuomai. Jis kai­

nuoja 100 tūkstančių dolerių. Aš ketinu sumokėti 20 procentų arba
20 tūkstančių dolerių įnašą (likusi dalis finansuojama iš paskolos).
Kiekvieną mėnesį aš gaunu teigiamą pinigų srautą - 200 dolerių, per
metus susidaro 2 tūkstančiai 400 dolerių. Padalinus 2 tūkstančius
400 dolerių (metinį pinigų srautą) iš 20 tūkstančių (investuotų lėšų),
paaiškėja, kad grynųjų pinigų investicinė grąža yra 12 procentų.
Panagrinėkime pavyzdį su akcijomis. Jūs perkate akcijų 2 tūks­
tančių 500 dolerių sumai, už kurias kasmet išmokami 100 dolerių
dydžio dividendai. 100 padaliname iš 2,5 tūkstančio. Grynųjų pinigų
investicinė grąža sudaro 4 procentus.
O dabar palyginimui pažvelkime į šiandienines kaupiamųjų in­
dėlių teikiamas galimybes. Už savo santaupas jūs galite gauti maždaug
2 procentus metinių palūkanų. Jeigu jūs į sąskaitą padėsite tūkstantį
dolerių, bankas jums kasmet mokės 20 dolerių pelną.
Formulė yra paprasta. Kiek grynųjų aš investuoju? Ir kiek grynų­
jų gaunu iš tų investicijų?
Kodėl reikia sutelkti dėmesį būtent į pinigų srautą? Todėl, kad
pinigai turi dirbti jums - kad jūs galėtumėte nedirbti dėl jų. Grynųjų
pinigų investicinė grąža parodo, kaip gerai dirba jūsų pinigai. Jeigu
pelnas tėra 2 procentai, pinigai gerai nedirba, o jeigu 50 procentų -
jie dirba puikiai.
90
 Kas yra finansinė nepriklausomybė?

Ir toliau siekite savo tikslo

Kelias į finansinę laisvę nėra labai sudėtingas - sėkmės formulė
yra visiškai paprasta. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis lengvas. Norint
pasiekti finansinę laisvę, reikia laiko ir pastangų - per naktį to nepa­
darysite. Tačiau aš garantuoju: kai tik jums į kišenę pradės tekėti pini­
gų srautas, žaidimas taps daug įdomesnis ir jūsų pastangos atsipirks.
Bet jei ši formulė tokia paprasta, kodėl moterys nesiima tvarkyti
savo finansinės ateities?
Mes jau kalbėjome apie pagrindinį moterų pasiteisinimą, kodėl
jos nieko nedaro: jos tvirtina ir pačios tuo tiki, kad neturi tam laiko.
Tačiau mes jau žinome: visuomet galima atrasti laiko tam, kas mums
iš tiesų svarbu.
Esmė ne tame, kad jums trūksta laiko, o tame, kad jūs leidžiate
jį darydama kitus dalykus. Esu tikra, kad jūs ir taip labai užsiėmusi.
Tiesiog žinokite, kad jei jūs iki šiol sakote sau: „Neturiu laiko“, va­
dinasi, investavimas dar netapo jūsų prioritetu, jūs vis dar neradote
asmeninio motyvo. Tačiau aš iš savo patirties žinau, kad jei moteris
užsibrėš tikslą trūks plyš pasiekti finansinę nepriklausomybę, niekas
jos nesulaikys. Ir vis daugiau ir daugiau moterų to siekia.
Kas dar trukdo mums, moterims, rūpintis savo gerove? Antras
pagal populiarumą pasiteisinimas, kurį aš girdėjau iš daugybės mo­
terų, yra ne tik kad nevykęs, bet ir kvailas. Jis visiškai nepagrįstas,
absurdiškas ir neturi nieko bendro su tikrove. Taigi antrasis moterų
pasiteisinimas yra...

91
Turtinga moteris

92
 AŠ NESU PAKANKAMAI PROTINGA'.

Aštuntas skyrius
“Aš nesu pakankamai
_________ protinga!”
Manau, kad svarbiausia moterims - nestatyti
saujokių apribojimų,
- Martina Navratilova

Praėjus maždaug savaitei nuo mūsų pietų Niujorke, as važiavau

masina į susitikimą, kai suskambo mano mobilusis telefonas.
- Sveika, Kim, čia Leslė. Ar turi minutėlę?
- Žinoma.
- As daug galvojau apie mūsų pokalbį prie pietų stalo, apie in­
vestavimą ir finansinės nepriklausomybės siekimą, ir visa tai man ima
patikti. Atrodo, kad būtent to man ir reikia, bet as vėl ir vėl grįžtu prie
vienos problemos.
- Kokia tai problema? - paklausiau as.
Leslė paaiškino:
- Visas mano gyvenimas susijęs su menu. Spalvos, formos, sti­
lius, technika. Į tai ir orientuotas mano protas. Aš negaliu mąstyti
metodiškai ir analitiškai. Dėl to aš netenku vilties, kai reikalas prieina
prie skaičių ir matematikos. Paprasčiausiai asgalvoju, kad nesupakan­
kamai protinga, joggalėčiau investuoti. Kiekvienąkart kai aš pagalvoju,
kad reikia pradėti kažką daryti, man tarsi migla ant akių užplaukia.
Aš netgi nuėjau ir nusipirkau „Wall Street Journal“. Zinai, su tokiu
pat pasisekimu aš skaityčiau ir kinų kalbą! Aš manau, kad yra žmonių,
kurie turi prigimtinių gabumų suvokti tuos dalykus ir suprasti skai­
čius, bet tai ne man.
93
 Turtinga moteris
Aiškiai jaučiau Leslės nusivylimą. Taigi aš pradėjau mažais žings­
neliais.
- Visų pirma leisk tavęs paklausti vieno dalyko. Kodėl tu nu­
sprendei imtis investavimo?
- Priežastis visiškai aiški, - atsakė Leslė. - Aš tiesiog noriu tapy­
ti. Menas yra mano aistra. Problema pasireiškia tame, kad, norėdama
apmokėti savo sąskaitas, aš taip esu užsiėmusi darbu galerijoje, kad
man visai nelieka laiko tapyti. Aš noriu pasiimti savo dažus ir mol­
bertą ir leisti dienas tapydama nuostabiose išskirtinėse vietose. Būtų
idealu, jei galėčiau važiuoti į Europą ir ten tapyti, taip pat ir studijuo­
ti didžiųjų meistrų darbus. Ten yra neįtikėtinų kursų menininkams,
kuriuose aš norėčiau dalyvauti. Jei man teliktų viena diena gyventi, aš
tapyčiau. Taip, aš puikiai žinau priežastį.
- Sveikinu. Dabar prasideda tavo procesas, - paskelbiau aš.
- Koks dar procesas? - paklausė ji vis dar truputį susinervinusi.
- Turtinga ar finansiškai nepriklausoma netampama per vieną
dieną. Ką naujo mes besimokytume, yra tam tikra mokymosi kreivė,
ir tą kelią mes turime praeiti. Ir tu gali jaustis gana nejaukiai, ypač
pradžioje, nes tu įžengi į areną, apie kurią labai mažai težinai.
- Spėju, bus panašu į tai, kai pirmą kartą mokiausi vairuoti, -
pasakė ji. Iš pradžių jaučiausi kaip kvaiša, per stipriai spausdama greitį
arba puldama stabdyti ir vos neišlėkdama pro priekinį stiklą. Aš vos
nesudaužiau mašinos, pirmąkart išvažiavusi į kelią.
- Būtent apie tai aš ir kalbu. Šiandien tu jau nebegalvoji, kada
spausti greičio pedalą, kada stabdyti, ir netgi kaip vairuoti. Viskas
gaunasi beveik automatiškai. Pradžioje mokymosi kreivė atrodo ne­
įveikiama. Dabar tai jau antroji prigimtis, - patikinau ją.
- Vadinasi, čia yra procesas ir daug ko reikia išmokti, - tęsė ji.
- Tik aš nežinau, ar aš esu pakankamai protinga šiam reikalui. Inves­
tavimas iš tiesų atrodo būsiąs vyrų žaidimas. Galbūt jų supratimas
apie skaičius yra geresnis, nei mano. Aš nežinau, ar galiu konkuruoti
su vyrais šiame žaidime.
- Visų pirma, - pasakiau aš, - tu teisi. Vyrai nusimano apie

94
 AŠ NESU PAKANKAMAI PROTINGA!
skaičius... 38— 24—36 ... jei kalbėti konkrečiau.
Leslė nusijuokė.
- Bet rimtai, kodėl tu manai, jog tai vyrų žaidimas?
- Na, aš nemačiau ir negirdėjau daug moterų kalbant per ži­
nias investuotojams, - atsakė Leslė. - Geriausi investuotojai, regis, yra
visi vyrai. Aš asmeniškai nežinau nei vieno sektino moters pavyzdžio,
kalbant apie investavimą. Aš manau, kad vyrai geriau išmano šiuos
reikalus, nei moterys.
- Tuomet tau klausimas, - ramiai pasakiau aš. - Ar vyrai geriau
išrenka politikus? Ar dėl to moterims anksčiau buvo draudžiama bal­
suoti? Ar vyrai buvo geresni studentai, nei moterys? Ar todėl moterim
buvo neleidžiama studijuoti universitetuose ir koledžuose? Ar vyrai
geriau išklauso ir įvertina parodymus? Ar todėl anksčiau tik vyrai sė­
dėjo teisėjų kėdėse?
- Žinoma, ne! - sušuko Leslė.
- Suprask, kad yra didelis skirtumas tarp kažką daryti geriau ir
kažką daryti ilgiau, - pabrėžiau aš.
- Atsižvelgiant į tai, kad tu nesijauti esanti pakankamai protinga
investavimo reikaluose, pasakysiu, kad yra tik trys dalykai, kuriuos
tau reikia suprasti, ir tuomet kertu lažybų, kad tokios mintys išnyks
visam laikui. Man irgi taip buvo.
- Gerai, klausau įdėmiai. Kas tai per dalykai? - paklausė ji.
Mūsų telefoninis pokalbis tęsėsi toliau, ir aš jai pasakiau tai, ką
dabar sakau jums.

Ko mesy moterysy buvome mokomos,

lįlšsilavinimas
Sutikite, moterims ne per daugiausia patikima finansinių žinių ir
operacijų. Iš tikrųjų, tai, kas buvo mokoma, apsiribodavo žemi­
nančiais ir pasitikėjimą mažinančiais dalykais - kaip subalansuoti
čekių knygelę, kaip nusipirkti mašinos draudimą, kaip apkarpyti
išlaidas ar sutaupyti grašius bakalėjos krautuvėje. Jei sąžiningai,
tai aš manau, kad mes sugebame šiek tiek daugiau.*
* moters figūros išmatavimai
95
Turtinga moteris

Taip, jūs turite sutvarkyti savo finansus. Taip, jums būtina žinoti
pagrindus. Visa tai labai svarbu. Bet, mano manymu, šiandien
vien tik šių dalykų nepakanka. Tai tik pradžia pamatų klojimui.
Kai jūs įsisavinate pagrindus, tuomet laikas imtis aktyvaus vai­
dmens siekiant savo asmeninių finansinių tikslų.
Kai aš girdžiu vyrą globėjiškai kalbant: „O, mano žmona tvarko
visus mūsų finansus“, man norisi rėkti. Devyniais atvejais iš de­
šimties ji netvarko jokių finansų. Ji apmoka sąskaitas ir subalan­
suoja čekių knygelę. Ir tai viskas. Jei patyrinėtumėm toliau, tai
pamatytumėm, kad visus investavimo ir stambių pirkinių spren­
dimus ji palieka savo vyrui. Jis tvarko akcijų pirkimą ir pardavi­
mą, nekilnojamo turto sandėrius ir priima daugumą, jei ne visus,
pagrindinių finansinių sprendimų.
Ir jei jos vyras numiršta ir jai lieka finansinių reikalų tvarkymas,
ji neturi jokio supratimo, ką daryti. Kelia nerimą tai, kad 80 pro­
centų skurdžiai gyvenančių moterų neskurdo, kol jų vyrai buvo
gyvi. Atminkite, kad tam tikrame gyvenimo tarpsnyje 90 procen­
tų iš mūsų teks vienoms tvarkyti finansinius reikalus. Todėl, kai
moteris lieka be vyro ir ji neturi patirties ar išsilavinimo finansų
srityje, ji arba priima blogus sprendimus, arba kreipiasi pagalbos
į įvairius patarėjus - finansų planavimo patarėjus, biržos makle­
rius, nekilnojamo turto brokerius, turto valdymo patarėjus ir kt.
„Mes tuo už jus pasirūpinsime, - sako jie. - Leiskite man padė­
ti tvarkyti jūsų finansus. Aš jums sudarysiu nuostabų investicijų
portfelį ir jums net nieko nereikės galvoti.“ Gerai, mielos mote­
rys, jei jūs pačios nesirūpinate savo pinigais, tai negi manote, kad
jais pasirūpins kas nors kitas?
Štai kaip baisiai susiklostė reikalai Don iš Šv.Luiso. Ji rašo:
Man 58 metai. Mano vyras netikėtai pasimirė. As neturiujokio su­
pratimo, kiek mes turime pinigų ar kurjie laikomi. Jis pats tvarkė
pinigus ir didžiavosi galėjęs užtikrinti, kad man niekada nereikėjo
jais rūpintis, tai reiškia, kad apiejuos niekuomet nekalbėdavome.
96
 AŠ NESU PAKANKAMAI PROTINGA!

Dabar; kai jo nebėra,

čiuosi kaip vienerių metų vai­ Taip, jūs turite sutvarkyti savo
kas, kuris nori atsistoti, bet finansus. Taip, jums būtina
vis kritinėja. Visus tuos metus žinoti pagrindus. Visa tai labai
aš buvau nežinioje. Tik prieš svarbu.
savo vyro laidotuves aš nuė­
Bet šiandien vien tik šių dalykų
jau pas draugę ir paklausiau,
nepakanka. Tai tikpradžia pa­
kaip sumokėti už laidotuves.
matų klojimui.
Aš buvau visiškai pasimetusi.
Kaijūs įsisavinatepagrindus,
Todėl jei jūs rimtai galvojate
tuomet laikas imtis aktyvaus
apie savo finansų kontrolę ir
vaidmens siekiant savo asmeni­
nenorite užbaigti kaip Don,
niųfinansinių tikslų.
tai nusiteikite skirti laiko
mokytis, ir padaryti ne vie­
ną klaidą. Tai yra procesas,
ir tai neįvyks per vieną dieną. Bet prašau nepadarykite pačios di­
džiausios klaidos - nemanykite, kad vyrai išmano daugiau už jus.
Vien dėl to, kad kažkas save vadina „finansų ekspertu“, negalvo­
kite, kad jis žino viską, kas geriausia jums ir jūsų finansams. Jei
jūs galvosite: „Visi jie žino daugiau už mane“, tai tapsite tų padė­
jėjų auka ir niekuomet nekontroliuosite savo pinigų.
Pirmas žingsnis yra pradėti mokytis. Ką tai reiškia konkrečiau?
Juk yra tiek daug informacijos; nuo ko gi pradėti?
Konkretus pradžios taškas kiekvienai yra skirtingas. Galima pra­
dėti studijuoti skirtingus investavimo tipus. Galbūt aptiksite, kad
jus traukia kokia nors konkreti sritis. Man tokia sritis yra nekil­
nojamas turtas. Mano draugei buhalterei patinka akcijų opcio­
nai. Mano draugas verslininkas mėgsta investuoti į pradedančias
kompanijas. Mokymosi procese jūs suprasite, kuri investavimo
sritis jums labiausiai tinka.
Čia pateikiu dalinį įvairių šaltinių sąrašą, suteiksiančių jums rei­
kalingų žinių:
97
Turtinga moteris

• Knygų skaitymas.
Yra šimtai knygų apie pinigus ir investavimą tiems, kurie tik
pradeda investuoti ir kurie jau yra užkietėję investuotojai. Re­
komenduoju perskaityti "Turtingojo tėčio" serijos knygas.
• Garso įrašų klausymas
Laikykite juos mašinoje ir klausykitės, kai vairuojate. Išnau­
dokite laiką, kai jūs leidžiatės į kelionę, važiuojate į darbą ar iš
jo grįžtate, ar vykdote kažkokias užduotis. Garso įrašų temų
spektras labai platus - nuo pinigų valdymo ir investavimo
iki asmeninio tobulėjimo. Jūsų požiūris ir mąstysena atlieka
lemiamą vaidmenį siekiant sėkmės bet kuriame dalyke. Kaip
pasakė Henris Fordas: „Jei tu galvoji, kad gali kažką padaryti
arba galvoji, kad kažko negali padaryti, tu esi visiškai teisus“.
• Lankykis mokomuosiuose seminaruose, pasitarimuose,
konferencijose.
Jūsų apylinkėje gali būti įvairių nemokamų programų ar
mokamų kursų. Tokias programas dažnai siūlo įvairios ben­
druomeninės kolegijos, verslo, visuomeniniai klubai ir orga­
nizacijos, vietinės investicinės grupės. Kai kurios programos
pritaikytos konkrečiai moterims.
• Finansinių laikraščių ir žurnalų skaitymas
„The Wall Street Journal“, „Business Daily“ ir „Barron‘s“ yra
laikraščiai, prikišti informacijos apie investavimą. Netgi jei
jūs nesuprantate visos terminologijos, tęskite skaitymą, ir il­
gainiui jūsų žinios neįtikėtinai išaugs. „Wall Street Journal“
išleido puikią knygą - „Vadovas į pinigų ir investavimo pa­
saulį.“ Si knyga moko, kaip skaityti ir suprasti „Wall Street
Journal“.
• Jūsų vietinio verslo žurnalo prenumerata
Čia rasite gausybę informacijos apie savo vietovę. Jūs galėsite
sužinoti apie įvairius įvykius, susijusius ar įtakojančius įvai­
rius investicinius sprendimus.
98
 ASNESU PAKANKAMAI PROTINGA! \
• Pokalbiai su nekilnojamojo turto, akcijų, ar verslo bro­
keriais
Klausinėkite jų. Jie gali sukrauti jums didelį informacinį turtą.
Bet nepamirškite, kad dauguma jų nori jums kažką parduoti,
todėl būkite budrios. Aš patyriau, kad dauguma sėkmingai
dirbančių brokerių mielai dalijasi informacija ir patirtimi su
kitais.
Trys patarimai: 1) Yra daug blogų brokerių - gal net dau­
giau, nei gerų. Kad surastumėt vertą pagarbos ir daug išma­
nantį brokerį, pasiklausinėkit pas aplinkinius. 2) Ypatingai
renkantis nekilnojamo turto brokerį įsitikinkite, kad jis yra
investicinio nekilnojamo turto brokeris, o ne gyvenamojo
ploto, kuris paprasčiausiai nori parduoti namą, kad jame gy­
venti. Abeji kalba skirtingomis kalbomis. 3) Jei tik įmanoma,
pasirinkite brokerius, kurie patys yra investuotojai. Daugelis
brokerių yra tik pardavimų agentai, ne investuotojai. Broke­
ris, kuris tuo pačiu yra ir investuotojas, kur kas geriau supras
jūsų poreikius.
• Pokalbiai su kitais investuotojais
Susiraskite žmonių, kurie investuoja į jus dominančius daly­
kus ir pasikalbėkite su jais. Vėl gi, galbūt jūs dar kartą įsitikin­
site, kad daugiau pasiekę investuotojai džiaugiasi, galėdami
pasidalinti su jumis savo žiniomis.
• Prisijunkite prie moterų investavimo klubų
Pasak Keno Džanki iš „Better Investing“, moterys sudaro ak­
cijų rinkos investicinių klubų narių didžiumą. „1960 metais
90 procentų investicinių klubų narių buvo vyrai, 10 procentų
moterys. Šiandien daugiau nei 60 procentų yra moterys.“ Aš
asmeniškai patariu rinktis klubus, kurie orientuoti į investi­
cinį išsimokslinimą. Aš ne visuomet remiu tuos klubus, ku­
rių nariai tik apjungia savo pinigus investicijoms. Aš mačiau
keletą aprūgusių draugysčių dėl neaiškių bendro investavimo
taisyklių. Norėdamos surasti moterų investicinius klubus,
99
Turtinga moteris
žvilgteliate į vietinius laikraščius ir žurnalus, kokie susirin­
kimai vyksta jūsų mieste ar netoliese. Internete paieškokite
specializuotų moterų klubų savo apylinkėje. Prisijunkite prie
vietinių moterų investicinių forumų ir paklauskite, kokius in­
vesticinius klubus jos rekomenduotų.
• Suburkite savo moterų investicinį klubą
Laikykite kartelę aukštai. Priimkite tiktai tas moteris, kurios
rimtai galvoja apie savo finansinę ateitį ir kurios palaikys ir
padrąsins viena kitą siekiant savo tikslų.
Ką veikti investiciniuose klubuose?
- Pradžioje jis gali būti kaip mokymosi grupė, kur jūs kartu
skaitote ir aptariate knygą. Arba bendram studijavimui ga­
lite pasirinkti audio/video produktus. (Tam tikslui puikiai
tinka ir „Turtingo tėčio“ serijos knygos bei investicinis žai­
dimas „Pinigų srautas“.)
- Pasikvieskite pranešėjų iš sėkmingų investuotojų tarpo,
taip pat išmanančių brokerių (kurie ateina mokyti, o ne
parduoti savo produktų), nekilnojamo turto administrato­
rių, pardavimo specialistų (mokėjimas parduoti padės jums
visuose reikaluose, kurių imsitės) - visus, kurie praplės jūsų
investicinių žinių ratą.
- Išmokite analizuoti potencialias investicijas. Pasiieškokite
specifinių nekilnojamo turto sandėrių, prekybos akcijomis
pavyzdžių, verslo investicijų sutarčių, kad moterys kartu
jas galėtų pastudijuoti ir pasimokyti. Pradžioje suraskite
patyrusį investuotoją ar profesionalą, kuris jums išaiškintų
pagrindus ir kaip atlikti investicijų analizę. Kuo daugiau in­
vesticijų jūs išnagrinėsite, tuo geriau sugebėsite atskirti gerą
galimybę nuo blogos.
• Prisijunkite prie Pinigų srauto klubų savo vietovėje
Visame pasaulyje yra daugiau nei 2000 Pinigų srauto klubų.
Paieškokite internete artimiausio klubo. Visi Pinigų srauto
100
 AŠ NESU PAKANKAMAI PROTINGA!
klubai tarpusavyje šiek tiek skiriasi. Dauguma klubų nuolatos
žaidžia Pinigų srauto žaidimą, palaiko vieni kitus siekiant in­
vesticinių tikslų, kviečiasi pranešėjų ir, kas svarbiausia, kartu
mokosi kurti savo finansinę ateitį.
• Naudokitės internetu
Internete pasisemkite įvairiausios informacijos apie savo pa­
sirinktas investicijas. Tai nuostabus žinių šaltinis, čia greitai
surasite reikiamos medžiagos, kontaktų, investicinių puslapių
su pokalbių „kambariais“ ir diskusijų forumais.
• Važinėkite po miestą
Turėkite pajautimą kas darosi su nekilnojamu turtu ir verslu
jūsų nuosavame darže. Dažnai žmonės mano turintys atrasti
„gerą“ miestą ar rinką investavimui, kai tuo tarpu neįtikėtinų
galimybių galima atrasti tiesiai už savo namo kampo. Kuo
arčiau fiziškai jūs esate prie savo investicijų, tuo didesnė pasi­
sekimo tikimybė. Kur kas lengviau laikyti ranką ant pulso, kai
jūsų investicija yra už dviejų kvartalų, o ne už 2000 mylių.
• Žiūrėkite finansinių žinių programas per televiziją.
Vėl gi, jūs galite visko nesuprasti, bet neabejotinai daug ko
išmoksite, ir jūs girdėsite investicinio pasaulio žodyną. Kuo
daugiau klausysite, tuo daugiau suprasite.
• Užsisakykite finansinius naujienlaiskius
Naujienlaiškiuose rasite santraukas apie tai, kas vyksta įvai­
riose investicinėse rinkose, ekonomines tendencijas regiono
ir pasaulio mastu bei ateities įžvalgas, į ką reikėtų atkreipti
dėmesį.
• Klausinėkite. Klausinėkite. Klausinėkite.
Atminkite, moterys, čia mes turime pranašumą. Kadangi mes
taip mažai finansiškai išprususios, tai mums nereikia apsime­
tinėti viską žinančiomis. Kuo daugiau jūs klausinėjate, tuo
protingesnėmis tampate.

101
 TURTINGA MOTERIS
Be to, mokymosi procese jūs galite sutikti naujų mentorių".
Tarp kitko, mokymasis niekuomet nesustoja. Kol jūs norite au­
ginti investicijas ir plėsti savo portfelį, jūsų lauks nauji mokymosi
lygmenys. Besikeičiant rinkoms ir augant mano investicijoms as
taip pat turiu nuolatos atnaujinti bei plėsti savo finansines ži­
nias.
2)Procesas prieš rezultatą
As nuolatos sau primenu, kas investavimas yra procesas. Nėra jo­
kios slaptos formulės. Nėra greito praturtėjimo tabletės, kurią ga­
lite išgerti. Užmigusi vakare jūs neatsibusite ryte turtinga. Galbūt
yra žmonių, kurie tai žada, bet aš vis tik žiūriu į ilgai išliekančius
dalykus.
Tai niekuo nesiskiria nuo svorio numetimo. Jei jūs norite suliek­
nėti ir išlaikyti pasiektą rezultatą, tuomet jūs turite praeiti proce­
są. Jūs reguliariai mankštinatės. Jūs pakeičiate mitybos racioną. Ir
ilgainiui jūs pastebite rezultatus. Tai neįvyksta per dieną... jei jūs
nesinaudojate poodinio riebalų sluoksnio pašalinimu. Bet net ir
tokiu atveju jūs turite pakeisti gyvenimo būdą, kad viskas nenu­
eitų šuniui ant uodegos.
Virtimo investuotojomis procese mes mokomės. Mes gauname
praktinių žinių. Mes darome klaidas. Mes mokomės iš savo klai­
dų. Mes įgyjame daugiau patirties. Ir šiame procese auga mūsų
žinios, mūsų pasitikėjimas, mūsų gebėjimai. Neminint mūsų
banko sąskaitų. Bet esmė yra čia - šisprocesas, per kurį mes eina­
meyyra svarbesnis nei pats galutinis tikslas. Nes kuo mes tampame
procese, veikiami mokymosi, klaidų ir patirties, ir yra reali vertė.
Kiniečių patarlė sako:
Kelionė yra atlygis.
1985 metais mes su Robertu patyrėme „pragaro metus“, kurie
neginčijamai buvo patys sunkiausi mūsų gyvenime. Mano savi­*
garba buvo sugniuždyta. Visą tą laiką buvau nusivylusi. Mano
* Žmogus, globotiniam perduodantis savo patirtį
102
 AŠ NESU PAKANKAMAI PROTINGA!
vidinis balsas man nuolatos kalbėdavo tik neigiamus dalykus: „Tu
negali to padaryti“, „Tu viską sugadinsi“, „Tu nieko nežinai“, „Tu
esi beviltiška“. Aš iš tiesų kartais eidavau gultis galvodama, kad
būtų kur kas paprasčiau niekada nebeatsibusti. Be abejonės tai
buvo žemiausias taškas mano gyvenimo kreivėje.
Ir dabar po daugelio metų žiūrint atgal, aš suprantu, kad mes su
Robertu kiekvienas ėjome per savo procesą. Nėra ko apsimetinėti,
viskas atrodė apgailėtinai. Vis tik praėjimas per šį procesą - atsi­
mušus į dugną ir po to traukiant save iš duobės - turbūt buvo pats
geriausias dalykas, koks tik mudviem galėjo nutikti. Kai aš buvau
šio proceso viduryje, tai sąžiningai pasakysiu, kad aš nežinojau ar
man pavyks išsikapstyti. Bet per šį slėnį eidami kartu, darydami
tai, kas buvo reikalinga individualiai ir kaip porai, bei sėkmingai
jį perėję, mes įgijome neįkainojamos charakterio ugdymo patir­
ties. Išdavoje tas nepaprastai sudėtingas laikotarpis padarė mus
stipresniais ir protingesniais individualiai ir dar labiau sustiprino
mūsų santuoką. Kuo aš tapau šiame procese ir kuo Robertas tapo,
buvo neįkainojama. Tai buvo teisingas atlygis proceso pabaigoje.
Aš jus užtikrinu, kad eidami per savo procesą jūs darysite klaidas
- ir kartais labai dideles. Jūs susidursite su iššūkiais. Bus bau­
ginančių akimirkų. Bus laikas, kai jūs turėsite priimti sprendi­
mus, nežinodamos aiškaus rezultato. Tai yra laikas, kai tikrinamas
mūsų charakteris. Jei mes vengiame šių iššūkių, mes neaugame.
Mes nesimokome. Jei mes priimame iššūkius - ar mums sekasi,
ar ne - mes augame ir stiprėjame. Ir ši „intelektualaus ir emocio­
nalaus kapitalo“ vertė yra neįkainojama.

103
 turtinga moteris

104
 Kaip tapti protinga

Devintas skyrius
Kaip tapti protinga.., greitai
Jei galėčiau savo gyvenimąpragyventi iš naujo,
aš daryčiau taspačias klaidas, tik anksčiau,
- Talula Benkhed

Leslei prašviesėjo.
- Ne tai, kad as nesu protinga, - pradėjo ji, - tiesiog man nieka­
da nedėstė šios medžiagos. Niekas manęs nemokė šitaip mąstyti. Tai
tas pats, kas mokytis jodinėti. Aš turėčiau pradėti nuo pat pradžių ir
eiti nuosekliai žingsnis po žingsnio.
- Būtent taip.
- Vis tik turiu tau pasakyti, - prisipažino Leslė, - aš keletą kar­
tų buvau įsijungusi finansines žinias, bet aš visiškai pasimečiau tarp
terminų, kuriuos naudojo pranešėjai. Tai mane visiškai pribloškė ir
supainiojo. Sunku sekti mintį, kai nežinai pusės žodžių reikšmių.

3) Žargonas
- Tu iškėlei tikrai gerą klausimą, - atsakiau aš. - Iš tiesų tai jau
trečias punktas. Tai investicinio žargono kalba ir tokių žodžių yra
daugybė pinigų ir investavimo žodynuose.

Aš tęsiau toliau:
- Manau kad didelę dalį painiavos, susijusios su investavimu,
sukelia ekspertų, pusiau ekspertų, vadinamųjų ekspertų ir visiš­
kai ne ekspertų naudojami žodžiai. Kartais aš manau, kad žmo­
nės naudoją šį žargoną, norėdami mus tyčiomis sutrikdyti, arba
105
Turtinga moteris
patys pasirodyti protingais, arba
Žodziai yra galingas įran­ norėdami mus paskatinti pirki­
kis. Naudokitėsjuo, irjūsų mui. Mes nenorime pripažinti,
informacijos supratimas ne­ kad mes nesuprantame, ką jie
įtikėtinai isaugs. Kai tikjūs kalba. Man taip yra buvę. Su
susiduriate su žodžiu, kurio kažkuo kalbiesi, kas vartoja man
nesuprantate... susiraskitejį nežinomus žodžius, ir aš, užuot
žodyne, suvokitejo reikšmę, paprašiusi juos paaiškinti, dėda-
ir skaitykite toliau. vaus suprantanti, nenorėdama
kvailai pasirodyti.
- Aš labai nemėgstu to pripažinti, bet būtent tai aš padariau
prieš du mėnesius, - pasakė juokdamasi Leslė. - Aš nuėjau į
grandiozinį naujo itališko restorano atidarymą. Savininkas buvo
mano klientas iš galerijos. Aš prisijungiau prie grupės, diskutuo­
jančios apie vertybinių popierių rinką. Visi buvo įkvėpti naujos
kompanijos pasirodymu biržos sąrašuose. Jie sakėsi žiną draugų
draugus, kurie susiję su šia kompanija, ir kad tai turėtų būti ant­
roji "Microsoft". Puiku, pokalbis žargono kalba! Jie tik ir svai-
čiojosi tais įmantriais žodeliais. Man tai buvo tušti tauškalai. Aš
kažką atsiminiau apie kainos ir išlaidų santykį ir kad akcijomis
prekiaujama "Nestech" biržoje. Jie atrodė tiek daug žinantys, ir
buvo tokie susijaudinę. Nors aš ir nežinojau, apie ką jie kalba, bet
man kažkodėl susidarė įspūdis, kad apie šią akciją aš gavau kaž­
kokios slaptos informacijos, kurios niekas nežinojo, išskyrus šią
nedidelę grupelę žmonių. Taigi kitą dieną aš nusipirkau šių akci­
jų. Tai buvo prieš du mėnesius. Šiandien tų akcijų vertė tesudaro
pusę to, ką aš mokėjau, ir dabar aš girdžiu, kad tos kompanijos
ateitis nėra labai jau šviesi.
Aš nusijuokiau.
- Aš manau, kad tavo nugirstas terminas buvo kainos ir pelno
santykis, kuris palygina akcijos kainą su praėjusiu metų pelnu,
tenkančiu vienai akcijai, o birža vadinasi "Nasdaq", kurioje pre­
kyba vyksta tik elektroniniu būdu. Čia nėra fizinės prekybos sa­
106
 Kaip tapti protinga
lės.
- Bet gali labai nesikrimsti dėl to, kad norėjai įsigyti Pelenės
akcijų. Mes visi norime tikėti pasakomis, - dar kartą ją nurami­
nau. - Jei tau nuo to bus geriau, tai galiu pasakyti, kad as ne tik
patikėjau pasaka, bet ir nupirkau akcijų tikros vištelės, dedančius
auksinius kiaušinius! Aš investavau į privatų fondą. Aš taip no­
rėjau tikėti visais pažadais, visais „per daug gerai, kad būtų tiesa“
pelnais. Malonus jaudulys, slaptas receptas, šventas Gralis. Ka­
dangi aš nesupratau jų naudojamų žodžių ir frazių, aš nežinojau,
kaip patikrinti, kas buvo tiesa ir kas ne. Skambėjo taip, tarytum jie
žinojo, ką kalba. Taigi aš nupirkau visas tas kalbas. Kitas dalykas,
kurį sužinojau - kompanijos atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas
ir savininkas buvo uždarytas į areštinę. Netgi tuomet, kai visos
negatyvios naujienos iškilo į viešumą, aš vis dar tikėjau, kad ant­
raštės buvo melagingos ir kad pažadai bus įvykdyti. Paaiškėjo,
kad viešumon iškilę faktai yra teisingi, ir aš praradau visus savo
investuotus pinigus. Problema pasireiškė tuo, kad aš nekalbėjau
jų kalba, ir aš nesivarginau jos išmokti, nes aš tik norėjau, kad
išsipildytų pasaka.
Leslė giliai atsiduso:
- Užjaučiu dėl tavo nuostolio... bet man palengvėjo sužinojus,
kad ne visiems viskas einasi kaip sviestu patepta. Taip pat pasi­
jutau geriau sužinojus, kad ne aš viena tapau finansinio žargono
auka.
- Štai dar viena istorija, - pasakiau aš jai. - Vieną rytą Niujor­
ke Robertas davė interviu vienoje nacionalinėje finansinių žinių
laidoje. Vedėjas naudojo visų rūšių žargoną - išvestiniai instru­
mentai, P/E rodiklis, pasipriešinimo lygiai ir t.t. Viduryje pokal­
bio Robertas jį sustabdė ir pasakė: „aš mieliau kalbėčiau paprasta
kalba“, ir Robertas tęsė pokalbį naudodamasis įprastine kasdie­
ne kalba. Kai po laidos išėjome, prie mūsų priėjo jaunuolis. Jam
buvo 29 metai, buvo apsivilkęs labai gražiu kostiumu ir lietpalčiu.
Jis pasisakė dirbantis Wall Street e. Tuomet jis papurtė Roberto
107
 Turtinga moteris
ranką ir pasakė: yyAš žiūrėjau jūsų interviu ir noriu jums padėkoti
už paprastą kalbą, kurią kiekvienas gali suprasti.“ As pamaniau,
kad tai tikrai puikus komplimentas iš žmogaus, dirbančio šioje
srityje.
- Ak! Man labai palengvėjo, - pripažino Leslė. - Aš manau,
kad daugybė moterų galvoja esančios nepakankamai protingos
įžengti į investavimo pasaulį, nes jos, panašiai kaip ir aš, galvoja
esančios vienintelės, kurios nieko nesupranta. Aš jau iš tikrųjų
pradedu suvokti, kad tai mokymosi procesas, ir tu mokaisi tiesiog
jo eigoje.
Ji užbaigė:
- Ačiū už tavo laiką! Man jau šiek tiek aiškiau. Kada vėl būsi
Niujorke?
- Maždaug po poros mėnesių, - pasakiau aš.
- Jei turėsi laiko, susitikime. Pietus statau aš!

Kaip suprasti, kaijūs nesuprantate

Mano draugė, daugelį metų studijavusi žmonių mokymosi pro­
cesą, mane pamokė vieno vertingo dalyko. Ji paklausė manęs:
- Ar tau buvo taip, kad vieną pastraipą vėl ir vėl skaitytum iš
naujo?
- Taip, - pasakiau aš. - Dažnai taip darau. Kodėl taip yra?
Ji ištyrė, kad žmonėms skaitant ir praleidžiant žodį, kurio jie ne­
supranta, jie praranda susitelkimą į tai, ką jie skaito. Tai priverčia juos
beveik nesąmoningai sakinį ar pastraipą skaityti dar keletą kartų. Kai
tik žmonės prieina prie žodžio, kurio reikšmės jie nesuvokia, sumažėja
jų supratimas aplamai apie visą skaitomą ištrauką. Taigi aš paklausiau
savo draugės:
- O tu kaip tai pergalėjai?
- Tai lengva, - pasakė ji. - Viskas, ką tau reikia padaryti - pa­
žiūrėti to žodžio reikšmę žodyne, suprasti, ką jis reiškia, ir skaityti
toliau. Tavo supratimo lygis neįtikėtinai išaugs.
108
 Kaip tapti protinga
Taigi dabar jei tik įmanoma, as stengiuos šalia turėti žodyną ir
žiūriu jame žodžius, kurių aš nesuprantu. Ir tikras ženklas, jei aš pra­
leidau kokį nežinoma žodį - kai aš susigriebiu ištrauką beskaitanti
keletą kartų.
Investavimo pasaulyje specifinė kalba labai išplitusi. Viename sa-
kinyje galiu surasti keturis žodžius, kurių nesuprantu. Aš tik norėčiau
greičiau pralėkti pro juos ir apsimesti, kad jie nėra svarbūs. Bet aš
dedu visas pastangas, kad prisivesčiau paimti žodyną ir pažiūrėti žo­
džius. Paprasčiau nebūna - tereikia perskaityti jų reikšmes. Aš noriu
įsitikinti, jog teisingai juos supratau. Kartais aš sugrįžtu į pradinės
mokyklos laikus, kai mokytojas aiškindavo, kokia tvarka žodžius nau­
doti sakinyje. Tai veikia! Tai gali pradžioje pareikalauti kiek daugiau
laiko, bet toks metodas neabejotinai pagerina mano supratimą skai­
tant, ir aš savo žodyną kasdien papildau naujais žodžiais.

Geresnis supratimas, geresni rezultatai

Prieš keletą metų aš kalbėjau su investicinio nekilnojamojo turto
brokeriu apie 24 butų pastatą. Ir jis pradėjo pilti visą terminologiją.
„Paskolos ir vertės santykis 80 procentų. Kapitalo grąža 9 procentai.
Reinvestuojama grąža 19 procentų.“ Ir taip toliau. Aš jo paklausiau:
- O ką reiškia kapitalo grąža?
Jis atsakė:
- Kuo didesnė kapitalo grąža, tuo geresnis sandėris.
- Bet ką konkrečiai reiškia kapitalo grąža? Kaip atrodo lygybė?
Ir ką būtent ji įvertina?
Jis tik abejingai pažiūrėjo į mane ir pasakė:
- Tai nėra svarbu; svarbu tik suprasti, koks puikus šis sandėris.
Faktiškai jis neturėjo jokio supratimo, apie ką kalbėjo. Jis tik var­
tojo žodžius, bet nesuprato, ką tie žodžiai reiškė. Ir dar vienas dalykas:
šis nekilnojamo turto agentas ne tik kad susipainiojo savo žodžiuose,
bet ir jo siūlomo turto rodikliai taip pat nebuvo įspūdingi. Tai nebuvo
puikus sandėris.

109
 TURTINGA MOTERIS

Tryspaprastos taisyklės
Kas link žargono, tai aš išmokau naudotis trimis paprastomis tai­
syklėmis:

1) Kasdien praplėskite savo žodyną.

Nesibaiminkite ar, dar blogiau, netingėkite, kai susiduriate su
žodžiu, kurio jūs nesuprantate. Jei pokalbio metu jūs išgirstate
nežinomą žodį, paklauskite jį pavartojusio žmogaus, ką jis reiš­
kia, arba jį užsirašykite ir vėliau pasiaiškinkite. Jei jums skaitant
ar žiūrint televiziją "išlenda" nežinoma terminologija, susiraskite
šiuos žodžius žodyne.
2) Klausinėkite
Visada būkite smalsios. Net jei jūs ir kažką žinote tam tikru
klausimu, vis tiek klausinėkite. Visuomet galite sužinoti kažką
daugiau. Kai jūs klausiate žinovo ar pusiau žinovo, atsitinka du
dalykai.
a) Jūs greitai užmezgate ryšį su šiuo asmeniu, nes jis ar ji mato
jūsų nuoširdų susidomėjimą jų žinoma tema.
b) Jūs daugiau sužinote.
3) Atrodykite kvailai, kada tik įmanoma.
Nebijokite sakyti „aš nežinau.“ Efektyviausias būdas trukdyti sau
pačiai ko nors išmokti yra apsimesti žinančia visus atsakymus -
elgtis taip, tarytum jūs žinote apie ką kalbama, kai iš tiesų taip
nėra. Tik baimė pasirodyti kvailai daro jus kvaila.
Aš iš tiesų manau, kad mūsų, moterų, šiandien turimas pranašu­
mas yra tas, kad mes nebuvome ruošiamos finansų ir investavimo
pasauliui. Todėl mes nebijome sakyti „aš nežinau.“ Iš mūsų ne­
sitikima, kad mes žinotume. Mes nebijome klausinėti. Mes ne­
bijome prisipažinti nežinančios visų atsakymų, net jei ir iš mūsų
išvaizdos susidaro priešingas įspūdis.
110
 Kaip tapti protinga
Neleiskite žargonui - visiem tiem bauginantiems bei painiems
žodžiams - jums tapti kliūtimi. Tai yra tik žodžiai. Ir kiekvienas
žodis savo reikšmę, kurią nesunku pažiūrėti žodyne. Užuot sutri­
kusios, verčiau džiaukitės išgirdusios naują finansinį terminą, nes
su kiekvienu naujai išmoktu žodžiu jūs darotės protingesnėmis
investuotojomis.
Turtinga moteris

112
 "AŠ MIRŠTU IŠ BAIMĖS/"

Dešimtas skyrius
„Aš mirštu iš baimės!“
Jūs įgaunatejėgų, drąsos ir pasitikėjimo kiekvienąkart,
kai sustojatepažvelgti baimei į akis. Darykite tat, ko,jūsų
nuomone,jūs negalite.
- Eleanora Ruzvelt

Pakalbėkime apie baimę.

Mes negalime ignoruoti to fakto, kad daugelis moterų, susidūru­
sios su investavimu, patiria baimę. As nuolatos girdžiu klausimą, ypa­
tingai iš pradedančių investuotojų: „Kaip man įveikti savo baimę?“
Jei jūs manote esanti vienintelė, patirianti mirtiną baimę, kai ateina
laikas pirkti pirmąjį nuomojamą turtą ar investuoti į pirmąjį verslą,
ar kaskart, kai jūs kažkur kitur investuojate savo sunkiai uždirbtus
pinigus, tai žinokite - jūs tokia ne viena.

Geroji ir blogoji baimėspusės

Koks geriausias dalykas, susijęs su baime?
Baimė turi ir gerąją pusę. Baimė
mus įspėja esant gyvybei pavojingoms
situacijoms. Jūs galite pajausti baimę,
išgirdusios vėlai naktį keistą šlamesį.
Įtardama kažką įsibrovus į jūsų namą,
jūs nedelsiant imatės visų atsargu­
mo priemonių. Jumyse gali kilti bai­
mė, kai jūs viena vakare vaikščiojate
Kaip baimė gali mus įspėti
apie gyvybei gesiantį pavojų,
taipji irpati gali būti žu­
diku —svajoniųygalimybiųy
mūsų asmeninio augimo ir
troškimo gyventi visavertį
gyvenimą.
113
 Turtinga moteris
parke, taigi jūs greitai surasite saugiausią išėjimą iš parko. Jei jūs vai­
ruojate per sniego audrą ir beveik nieko nematote, baimė gali jus pa­
skatinti išsukti iš kelio ir palaukti, kol audra nurims. Taigi čia matome
aiškiai teigiamą baimės pusę.
Taip pat yra ir griaunanti baimės pusė. Kaip baimė gali mus įspėti
apie gyvybei gesiantį pavojų, taip ji ir pati gali būti žudiku - svajonių,
galimybių, mūsų asmeninio augimo ir troškimo gyventi visavertį gy­
venimą.
Kai mes įžengiame į mums nepažįstamą areną, tuputis baimės yra
sveikintinas dalykas. Baimė gali mus paskatinti dar kartą nuodugniai
peržiūrėti nuomojamo turto rodiklius ar įsijungti specialią televizijos
laidą apie pramonės šaką, susijusią su jūsų pirktomis akcijomis. Bai­
mės pojūtis verčia mus vaikščioti ant pirštų galiukų ir kartais pade­
da išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Tokiais atvejais baimė gali
mums pasitarnauti.
Žalingas baimės veidas išryškėja tuomet, kai ji mus paralyžiuoja.
Būdamos sukaustytos, mes nieko nedarome. Mes net nesvarstydamos
automatiškai atmetame bet kokią galimybę. Aplink mes galime ma­
tyti tiktai nesėkmes. Mes galime pateikti krūvą argumentų, kodėl in­
vesticija yra bloga, rizikinga, ir kodėl neprotinga imtis šios avantiūros.
Baimė suklysti, prarasti pinigus, patirti asmenišką nusivylimą paima
viršų.
Tai kodėl mes leidžiame baimei mus sustabdyti? Yra dvi priežas­
tys, kodėl taip atsitinka:
„Aš tuoj numirsiu!"
Viena mūsų proto funkcijų - baimės pagalba įspėti mus apie gy­
vybiškai pavojingas situacijas. Vis tik protas dažnai grėsmingoms pri­
skiria situacijas, kurios iš tiesų tokios nėra. Pavyzdžiai, protas kalba:

„Investuoti yra pavojinga!As prarasiu pinigus! Kasyjei as negalė­

siu apmokėti savo sąskaitų?!Kasyjei negalėsiu sumokėti uz namo
kreditą?! Bankas atims mano namą! Tuomet aš tapsiu bename!Aš
atsidursiu gatvėje. O Dieve, aš numirsiu!“

I 114
 "A5 MIRŠTU IŠ BAIMĖSf \
Ak! Tiek daug kalbų. Štai kokius pokštus gali krėsti protas. Ar
mes tikrai numirsime, jei pasiryšime vienai investicijai? Žinoma, ne.
Bet kartais tokia automatiška, nesąmoninga reakcija pakreipia mūsų
gyvenimą.
Jei jūs jaučiate, kad jus užvaldo ši paralyžiuojanti baimė, kai jūs
svarstote naują ir nežinomą investavimo galimybę, tai visų pirma su­
praskite, kad tai nėra gyvybei gresiantis pavojus. Tai nėra gyvenimo ar
mirties pasirinkimas. Antra, pasverkite visus už ir prieš. Kokia geroji
pusė? Kokia blogoji pusė? Kaip galima sumažinti neigiamą poveikį?
Kitaip tariant, atsikratykite neracionalaus, nesąmoningo mąstymo.
Baimė kaip pasiteisinimas
Antrasis ir akivaizdesnis požymis, kad baimė pradeda imti viršų,
- tai mūsų stengimasis paprasčiausiai jos išvengti, kai tokia atsiranda.
Kai mes susiduriame su kažkuo nežinomu, kartais metančiu mums
iššūkį ar mus slegiančiu, mes jaučiamės nejaukiai. Tuomet lengviausia
nieko nedaryti.
Pavyzdžiui, ar jums kada nors yra tekę kalbėti prieš auditoriją?
Ekspertai tvirtina, kad žmogaus viena didžiausių baimių yra kalbėti
viešai. Jei jūs jaučiate tokią baimę, tai lengviausia, ką jūs galite pada­
ryti - išvengti tos baimės ir neiti kalbėti.
Sunkesnis kelias - numalšinti savo baimę, užrašyti kalbą, pasi­
treniruoti, palankyti kalbėjimo kursus, pasipraktikuoti siauresnėje
aplinkoje, ir galiausiai užlipti ant pakylos. Eidamos per šį procesą jūs
augate. Pasitraukdamos į šalį jūs mažėjate.
Ar galite jūs tiesiog dabar pagalvoti apie kokį nors dalyką, kurį
padarius nepaisant baimės ir suvaržymo, jūs žinote jūsų gyvenimą
tapsiant geresniu ir pilnesniu? (Galbūt jūsų pirmoji ar antroji inves­
ticija.) Tokiu atveju baimė gali būti arba akstinas judėti pirmyn, arba
pasiteisinimas nedaryti nieko. Tokiomis akimirkomis jūs renkatės, ar
veikti ryžtingai ir susigrumti su baime, ar jos išvengti, nusišalinti, ir
pasilikti ten, kur esate. Tikrovėje mes niekuomet nepasiliekame toje
pačioje vietoje - mes arba augame, arba mažėjame. Pasauliui taip grei­
tai besikeičiant, mes turime pasirinkimą - arba išplėsti savo gyvenimą,
arba jį sutraukti. Aš nemanau, kad dar kas būtų per vidurį.
115
 Turtinga moteris
Baimė kaip turtas
Baimė gali būti didžiausiu mūsų turimu turtu. Kiekvienąkart
atėjus baimei, žinoma, kai tai nėra gyvybiškai pavojinga, jūs turite
puikią galimybę augti ir išplėsti savo galimybių ribas. Dažnai per tokį
jaudinantį procesą mes labiausiai ir paaugame. Ir jei jūs jį praeinate,
kaip tai įkvepia ir atgaivina! Jūs jau nebe tas asmuo, kuriuo buvote
prieš tai.
Pagalvokite apie tai - baimė mums padeda augti. Užuot vengiant
baimės, pažiūrėkite jai į akis ir supraskite, kad jūs tik atrandate dar
vieną savo augimo lygmenį... jei jūs priimate šį iššūkį.
Ralfas Valdas Emersonas mano gyvenimą pakeitė šiais žodžiais:

„TaSy kas kasdien nenugali trupučio baimėSy nesužino gyvenimo

paslapties. “

Dvi skausmo rūsys

Liūdniausi žodžiai, kuriuos esu girdėjusi iš vyresnių žmonių yra
šie: „Jei tik aš būčiau (užpildykite toliau)...“, „Aš norėčiau, kad būčiau
(užpildykite toliau)...“ Jie žinojo, kad jiems buvo skirta kažkas dau­
giau, bet dažniausiai juos sulaikydavo baimė. Tai gali būti nesėkmės
baimė, ar baimė nesurasti kažko geresnio, praradimų baimė ir baimė
būti pažemintam. Kokia bebūtų baimė, ji buvo stipresnė už aistrin­
go, džiaugsmingo, išsipildžiusių norų kupino gyvenimo galimybę.
Aš girdėjau motyvuojančio lektoriaus Antonio Robinso nuo scenos
pasakytus žodžius: „Yra dvi skausmo rūšys - nesėkmės skausmas, ir
apgailestavimo skausmas.“
Aš kasdien renkuosi nesėkmės skausmą. Man apgailestavimo
skausmas yra blogiausia bausmė, kokia tik galiu save nubausti. Aš tai
žinau, kai aš pasitraukiu. Aš tai žinau, kai sustoju. Esmė tame, kad to­
mis atsitraukimo akimirkomis aš turėjau pasirinkimą. Ir aš pasirinkau
būti baile, užuot pasirinkusi drąsą.
Kai aš sustodavau, man niekas to nesakė. Aš pati puikiai žinau
tuos momentus. Ir žvelgiant atgal į šiuos pasirinkimus, mane persmel-
116
 "AŠMIRŠTU IŠ BAIMĖS!
kia astrus apgailestavimo skausmas.
Kai kurios moterys apgailestauja atsisakiusios karjerų. Kitos,
priešingai, leidusios karjerai įsiterpti tarp jų ir šeimos. Ir klasikinis
apgailestavimas yra nepasitenkinimas santykiais ar vedybomis bei pa­
silikimas tokiame būvyje, nes taip yra „lengva“ ir „patogu.“
Dar vienas apgailestavimas, kurio aš tikiuosi nė viena iš mūsų
nėra patyrusi, yra apgailestavimas dėl mūsų asmeninių finansinių in­
teresų ignoravimo ir leidimo kažkam kitam diktuoti tai, ką jie mano
mums esant geriausia.
Be abejo, reikia drąsos ryžtis svarbiems pokyčiams savo gyveni­
me. Reikia drąsos susidurti su nežinomybe. Gera žinia ta, kad pasi­
rinkusios drąsą vietoje bailumo mes visada nugalime - nes mes save
išplečiame savo galimybes. Tuomet apgailestavimui nebelieka vietos.

Drąsos išbandymas
Esu tikra, kad kiekviena iš mūsų gali prisiminti drąsos išbandy­
mus, su kuriais mes susidūrėme, būdamos dar mergaitėmis, ar buvo­
me jų liudininkėmis. Kartą stebėjau 7 metų mergaitę.
Ji pirmą kartą ruošėsi nušokti nuo tramplino viešajame baseine.
Aš ją stebėjau, kaip ji kopė laiptais į viršų, stipriai spausdama
turėklus. Štai paskutinis žingsnis ant pakylos. Ji įsistebeilijo į len­
tos galą. Ji daugiau nieko nematė aplink, tik stovėjo ir kaupėsi
lemiamam šuoliui. Tuomet ji žengė pirmąjį žingsnį į priekį, vis
dar tvirtai laikydamasi turėklo. Turėklai baigėsi, ir dabar liko tik
ji, lenta, ir vanduo apačioje, kuris galbūt atrodė nutolęs mylios
atstumu.
Labai nenoriai, šiek tiek drebančiomis kojomis, ji nuėjo prie len­
tos galo. Ir tuomet atėjo lemtinga akimirka - arba ji atliks didelį
baisų šuolį į žemai apačioje esantį vandenį, arba ji apsisuks, nueis
prie laiptų ir nulipusi žemyn pasakys: „Aš negaliu to padaryti.“
Ji pastovėjo dar pora minučių ir tuomet, sukaupusi visą drąsą,
giliai įkvėpė, užmerkė akis ir šoko nuo lentos į nežinomybę.
117
 Turtinga moteris
Nuo smūgio į vandenį išsitaškė purslai. Kai jos galva išniro iš
vandens, ji šypsojosi didele plačia šypsena per visą veidą. „Aš nu­
šokau!“- šaukė ji. Jos džiaugsmui nebuvo ribų! Ji mirtinai bijojo,
bet ji tai padarė. Ir ką ji norėjo daryti toliau? Grįžti kopėčiomis į
aukštai esančią aikštelę ir šokti vėl... ir vėl... ir vėl.

Ši septynmetė iš tiesų niekuo nesiskiria nuo jūsų ar nuo manęs.

Situacijos gali skirtis, bet baimės ir siaubo jausmas prieš priimant
sprendimą, nesvarbu, ar šokti į baseiną, ar pasinerti į naujus nuoty­
kius, yra labai panašus.

„Kaip aš nugaliu savo baimę“

Kai mes nusprendžiame investuoti, dažnai mums tenka įžengti į
nežinomą teritoriją. Nes dauguma mūsų darome kažką, ko anksčiau
niekuomet nedarėme. Mes galime neturėti patirties. Be abejonės, mes
nežinome visų atsakymų. Aš nežinau nė vieno tokio investuotojo, ku­
ris žinotų. Taigi mokymosi kreivė yra stati. Klaidų tikimybė yra dide­
lė. Ir mes žaidžiame su tikrais pinigais, kas visuomet priverčia truputį
įsitempti.
Mūsų baimė gali pasireikšti įvairiais būdais. Tai gali būti pinigų
praradimo baimė. Tai gali būti baimė suklysti (ko iš tikrųjų jūs netu­
rėtumėte bijoti, nes vis vien tai yra neišvengiama - jūs būtinai darysite
klaidas.) Ar galbūt jūs girdėjote, kaip ir aš, kad viena didžiausių mote­
rų baimių yra atsidurti gatvėje, be duonos kąsnio ir stogo virš galvos.
(Jei jūs pažiūrėtumėte anksčiau pateiktą statistiką apie vyresnes mote­
ris ir jų finansinę padėtį, tokį požiūrį gal ir būtų galima kažkiek patei­
sinti.) Kokia bebūtų baimė, jei jau ji yra, tai pripažinkite ją esant.
Vienas iš būdų sumažinti baimę - per išsimokslinimą ir patyrimą.
Kuo daugiau jūs išmokstate ir sužinote apie tam tikras investicijas,
tuo labiau esate užtikrinta savo sprendimais. Kuo daugiau jūs val­
dote investicijų, tuo daugiau įgyjate pasitikėjimo. Vadinasi, baimės
vaidmuo sulig kiekviena investicija tampa vis mažesnis.

118
 "AŠMIRŠTU IŠ BAIMĖS!"
Gyvenimą keičiantispratimas
Dauguma mūsų patiriame baimę, o kartais galbūt ir tikrą siaubą.
Kaip mums ją nugalėti? Man teko dalyvauti išlikimo gamtoje kur­
suose - tai daugiausia buvo susiję su baime. Vieno pratimo metu aš
turėjau įlipti į medinį stulpą, primenantį telefono stulpą, atsistoti
viršuje nenaudojant rankų, tuomet šokti ir užsikabinti už kabančio
skersinio. Pradžioje aš pamaniau, kad baisiausia dalis bus šis tikėjimo
šuolis skersinio link. Bet ne. Lipdama stulpu į viršų, kabindamasi už
pakopų ir stodamasi ant jų, aš galvojau: „Tai nėra taip jau blogai.“
Tuomet aš užsiropščiau iki paskutinės pakopos, vienintelės vietos, už
kurios galėjau laikytis rankomis, prieš užlipant ant apskritos stulpo
viršūnės, kurios skersmuo buvo maždaug 12 colių. Mane pradėjo imti
siaubas. Dviem rankomis aš laikiausi už viršutinio skersinio, o mano
kojos buvo dviem pakopom žemiau. Baisiausia viso šio pratimo dalis
buvo nenaudojant rankų perkelti mano kojas nuo laiptų skersinių ant
plokščios lygumos ir atsistoti ant šios aikštelės. Aš buvau paralyžiuota.
Atrodė, kad aš amžiams prilipau prie stulpo šioje pozicijoje. Galiau­
siai instruktorius sušuko: „Kas atsitiko?“
Aš jo paklausiau:
- Kaip man nugalėti baimę?
Jis man atsakė:
- Nereikia stengtis pabėgti nuo baimės. Reikia išmokti valdyti
baimę, kai ji ateina. Tiesiog ženkite kitą žingsnį.
Turiu pasakyti, kad tą akimirką man prireikė milžiniškų pastan­
gų perkelti savo koją nuo skersinio ant aikštelės ir paskui pastatyti
šalia kitą. Aš stovėjau ant tos mažytės platformos, ant kurios vos tilpo
mano abi pėdos, ir, ištiesusi rankas į šonus, stengiausi laikyti lygsva­
rą. „Man pavyko“, - galvojau aš. Tada užėjo antroji baimė. Dabar aš
turėjau nuo čia nušokti, ir mano tikslas buvo užsikabinti už kabančio
skersinio, kuris buvo maždaug už šešių pėdų nuo manęs. Aš papras­
čiausiai pakartojau tai, ką man sakė instruktorius: „Tai yra baimės
valdymas. Tiesiog ženk kitą žingsnį.“
Taip pagalvojusi, aš giliai įkvėpiau, šokau nuo stulpo ir užsikabi-

119
 TURTINGA MOTERIS
nau už skersinio. Kai jie mane nuleido žemyn, mano kūnas drebėjo
daugiau, nei prieš pradedant pratimą. Prie manęs priėjo instruktorius
ir paklausė:
- Jūs išmokote pamoką?
Taip, šią pamoką išmoko kiekviena mano kūno ląstelė.

Manopirmosios investicijos baimė

Ar aš jaučiau baimę, sėdėdama kompanijos biure ir žiūrėdama į
priešais padėtus ir pasirašyti paruoštus popierius dėl mano pirmojo
nuomojamo turto įsigijimo? Tai buvo ne baimė - tai buvo siaubas.
1989 metais Robertas man pasakė, kalbėdamas panašiai kaip ir
išlikimo kursų instruktorius:
- Kim, tu dabar pradėsi investuoti.
- Investuoti? Ką tu turi galvoje, tai sakydamas? - paklausiau aš,
be galo sutrikus.
Robertas trumpai paaiškino keletą turtingojo tėčio principų, lie­
čiančių nekilnojamą turtą ir investavimą, ir pasakė:
- Dabar tu pati turi tai suvokti.
„O, ne, - pagalvojau aš. - Jis nori, kad aš vėl lipčiau ant to stulpo
viršūnės!“
Ir taip prasidėjo mano mokymasis apie investavimą.
Vienas iš Roberto man duotų patarimų - „žvalgykis savo kaimy­
nystėje.“ Aš taip ir padariau. Už kelių kvartalų nuo mūsų gyvenamos
vietos Ystmorelende, šalia Portlendo, Oregone, kaimynystėje buvo
vietovė, vadinama Vestmorelendu. Tai buvo nuostabi bendruome­
nė su daugybe mažų žavių namų su kiemais ir verandomis. Rajono
centre buvo parkas, o senovinės parduotuvėlės ir restoranai miesteliui
teikė jaukią senamiesčio dvasią.
Ilgai nepasakojant visos istorijos tik pasakysiu, kad aš suradau
parduodamą žavų namuką su dviem miegamaisiais ir vienu vonios
kambariu. Jis turėjo puikų kiemą ir atskirą garažą. Namo priekis netgi
buvo papuoštas gražiu spalvingu metaliniu drugeliu. Nuostabu. Par­
davimo kaina buvo 45000 dolerių. Aš turėjau įmokėti 5000 dolerių,
120
 "AS MIRŠTU IŠ BAIMĖS/"
likę - banko paskola. Ir po visų mano skaičiavimų paaiškėjo, kad aš
galėčiau turėti pinigų srautą tarp 50 ir 100 dolerių per mėnesį. Pinigų
srautas reiškia, kad nuomininkas sumoka nuomą, iš kurios aš apmo­
ku visas sąskaitas (pavyzdžiui, mokesčius, draudimą, vandenį ir t.t.),
sumoku paskolos įmoką, ir kas lieka tai ir yra pinigų srautas, kuris
plaukia tiesiai man į kišenę.
Kadangi tai buvo mano pati pirmoji investicija į nekilnojamąjį
turtą, tai iš tiesų aš gerai nežinojau, ką dariau. Todėl aš viską patikri­
nau tris ar keturis kartus - stogą, vandentiekį, pastato konstrukcijas,
mokesčius, draudimą - viską, kas tik įmanoma. Aš tariausi su keletu
nekilnojamo turto valdytojų, norėdama sužinoti, kiek aš galiu tikėtis
už nuomą. Viską dariau labai kruopščiai.
Ir vis dėlto, kai atėjo laikas pasirašyti galutinę sutartį kompanijos
biure ir pervesti savuosius 5000 dolerių, mano ranka iš baimės taip
drebėjo, kad aš vos sugebėjau pasirašyti dokumentus. Aš atlikau visus
namų darbus, liečiančius šį nekilnojamą tuną. Aš patikrinau jį iš visų
pusių. Triskart peržiūrėjau visus skaičius. Tai kodėl aš buvau tokia
išsigandus? Aš vis sau kartojau: „Paprasčiausiai ženk kitą žingsnį.“
Vėl gi, tai buvo mano pirmojo investicinio nekilnojamojo turto
pirkimas. Aš tiesiog nebuvau įsitikinusi, kad mano visapusiška analizė
buvo teisinga. Aš dėjau visas pastangas, kad tai suprasčiau. „Bet kas,
jei aš suklydau? - galvojau. - Jeigu aš kažkur skaičiavimuose įvėliau
klaidą? Jei aš kas mėnesį ne uždirbsiu pinigus, bet juos prarasiu? Kas,
jei išaiškės didelės problemos su vandentiekiu ar stogu? Jei aš prara­
siu savo 5000 dolerių?“ Visos šios mintys sukosi mano galvoje, kai
aš sėdėjau prie stalo ir spoksojau į savo 5000 dolerių čekį, su kuriuo
turėjau išsiskirti.
„Galbūt man geriau pasitraukti iš šio sandėrio, - pasakiau pati
sau. - Tai būtų lengviausias sprendimas. Galbūt man reikia geriau pa­
studijuoti investavimą į nekilnojamą turtą, prieš ką nors perkant. Jei
čia toks jau geras sandėris, tai kodėl niekas nepuola pirkti šito namo?“
Kiekviena tokia mintis atrodė kaip pakankama priežastis atsisakyti
sandėrio. Aš galėčiau surasti daugybę žmonių, kurie pritartų mano
apsisprendimui nutraukti susitarimą.
121
 Turtinga moteris
Bet tuomet as tariau pati sau: „Kim, tu kiek įmanoma geriau iš-
tyrei šį nekilnojamąjį turtą. Ir iš to, ką sužinojai, susidaro neblogas
vaizdas. Jei tu neužbaigsi šio sandėrio, tai galbūt niekada daugiau ne-
beinvestuosi į nekilnojamąjį turtą. Dabar arba niekada. Susiimk ir
įveik šią kliūtį.“ Ir sulig tais žodžiais aš pasirašiau galutinę sutartį, pa­
daviau savo čekį mokėjimui grynaisiais, ir tapau išdidžia savo pirmojo
investicinio turto savininke.
Ar aš klydau dėl šio nekilnojamo turto? Taip. Ar ši klaida man
kainavo? Taip. Ar visi skaičiai buvo tokie, kaip planuota? Ne. Ar tai
buvo pati svarbiausia mano kada nors padaryta investicija? Be jokių
abejonių. Ji buvo mano pirmoji. Ji man praskynė kelią. Ji atvėrė man
duris į investavimo pasaulį.
Ar aš bijojau ir nervinausi sudarydama kitą sandėrį ir vėliau dar
kitą ir vėl kitą? Taip. Buvo netgi vienas nekilnojamo turto sandėris,
dėl kurio aš tiesiog verkiau iš baimės tiesiogine ta žodžio prasme, bū­
dama įsitikinus, kad sandėris bus nevykęs. Ir aš taip pat tą įveikiau.
Ir su kiekviena nauja investicija aš išmokdavau kažką naujo. Aš tapau
protingesnė. Įgijau daugiau žinių. Iš tiesų tai yra procesas, kai vienu
metu jūs žengiate tik vieną žingsnį.
20 skyriuje aš papasakosiu apie vieną investicinį sandorį, kuris
visiems laikams pašalino 95 procentus mano baimės, ir paaiškinsiu,
kodėl buvo toks poveikis. Tai viena didžiausių pamokų mano gyve­
nime.

Investuotojo istorija - „Ženkite šį žingsnį“

Čia pateikiama įkvepianti vienos moters, susidūrusia su pirmo­
sios investicijos baime, istorija.

Vidos istorija:
Mes su vyru buvome tikri smulkaus verslo savininkai. Mes dir­
bome pilnu tempu, bet nieko nepasiekėme. Faktiškai kiekvieną
mėnesį mūsų padėtis vis prastėdavo.

122
 "ASMIRŠTU IŠ BAIMĖS!"
Man buvo 47 metai. Du mano vaikai mokėsi koledže, kiti trys
buvo namuose. Buvo sunku surasti laiko, kurio man reikėjo stu­
dijoms, žinių papildymui bei potencialių nekilnojamojo turto
sandėrių paieškoms. Bet kažkaip aš jo atsiskirdavau, nes žinojau,
kaip tai yra svarbu man ir mano šeimai. Mano vyras mane labai
palaikė, ir mes džiaugėmės, mokydamiesi kartu. Mes nusprendė­
me, kad aš susitelksiu į nekilnojamąjį turtą, o jis tuo tarpu studi­
juos kitas investicijų rūšis, tokias kaip akcijos ir opcionai.
Jaučiau milžinišką atsakomybę, kai atėjo laikas sudaryti pirmąjį
mūsų investicinį sandėrį - apartamentų pastato pirkimą. Siam
sandėriui reikėjo visų mūsų santaupų, ir aš mirtinai bijojau. Sulig
kiekviena valanda mano ryžtas blėso. Neabejoju, kad būčiau save
atkalbėjusi nuo šio pirkinio, jei ne kai kurių šalia buvusių svarbių
žmonių palaikymas.
Aš vis sau kartojau, kad per pastaruosius dvejus metus aš investa­
vau daugybę laiko ir pinigų į savo finansinį išsilavinimą ir kad aš
žinau, ką darau.
Aš tai sau vis kartojau ir kartojau, norėdama užgožti tą įkyrų tylų
balsą, nuolatos man sakantį, ką po galais aš čia sugalvojau ir kaip
aš aplamai įsivaizduoju, kad visas šis planas kada nors galėtų veik­
ti, ir kad aš prarasiu visus savo šeimos pinigus ir t.t.
Šiandien aš galiu pažvelgti atgal ir juoktis, ir tai yra puikus jaus­
mas. Aš užbaigiau sandėrį. Šiandien šis pastatas visas užpildytas
nuomininkais ir generuoja labai šaunų pinigų srautą. Aš ir toliau
mokysiuos ir pirksiu daugiau investicinių objektų. Aš tampu vis
sumanesnė ir labiau pasitikinti savimi, ir patiriu daugiau malo­
numo.

123
Turtinga moteris

124
 Kokio dydžio jūsų turtas?

Vienuoliktas skyrius
Kokio dydžio jūsų turtas?
Moterys visuomet buspriklausomos, koljos
neturės nuosavospiniginės.
- Elizabeta Kedi Stanton
moterų teisių aktyvistė (1815- 1902)

Vieną rytą peržiūrinėjau elektroninius laiškus ir pažinau adresą,

kurio jau kurį laiką nemačiau. Zinutėje buvo rašoma:
„Sveika, Kim! Tai aš, Dženisė! Rytoj manęs laukia netikėta vienos
dienos kelionė į Finiksą. Ar galėtum trumpai su manimi papietauti?
Iki! Dženisė.“
Aš atsakiau:
„Sveika, Dženise! Rytoj būtų puiku. Mielai susitikčiau su tavimi.
Labai įdomu sužinoti, kaip tau sekasi. Lauksiu. Kim.“
Mes sutarėme laiką ir vietą.
Pastarajame savo elektroniniame laiške Dženisė susijaudinusi pa­
rašė:
„Kim, aš daug svarsčiau apie mūsų pokalbį Niujorke. Aš pradedu
vis daugiau ir daugiau apie jį galvoti, ypač kai vieną dieną aš dirbu,
o kitą turiu laisvą. Aš nekantrauju daugiau apie tai sužinoti. Iki ryto­
jaus! Dženisė.“
Kitą dieną supratau, kad ji tikrai nekantravo pasikalbėti, nes pir­
mą kartą, kiek aš prisiminiau, ji jau sėdėjo prie stalo, kai aš atvykau.
Ji tikrai atvažiavo anksčiau! Ji kalbėjosi su kažkuo telefonu ir atsisvei­
kino, kai aš priėjau prie stalo.
Dženisė pašoko ir mes stipriai apsikabinome.
125
 Turtinga moteris
- Tu puikiai atrodai, - juokėsi ji.
- As taip džiaugiuosi, kad tu pakvietei susitikti, - pasakiau as. -
Tu kaip visuomet atrodai nuostabiai.
Nuo tada mūsų pietūs paskendo migloje. Mes nesustodamos kal­
bėjomės beveik dvi valandas. Pamenu, kad kažką valgėme, bet maistas
nebuvo mūsų susibėgimo akcentas.
As pasakiau:
- Papasakok man, kas atsitiko.

„Pinigai mane valdo!“

- Po mūsų paskutinio susitikimo mano galva sukasi nuo min­
čių. Be abejo, as dar daug ko nesuprantu, bet as pradedu matyti pro­
švaistes, kaip galėtų atrodyti mano gyvenimas, jei pinigai nebūtų man
problema. Aš niekuomet nesuvokiau, kaip dažnai mano sprendimai
buvo grindžiami paprasčiausiu pinigų uždarbiu, o ne tuo, kas geriau­
sia man ar mano verslui, - išpažino Dženisė.
- Pavyzdžiui, - tęsė ji toliau, - praeitą savaitę turėjau pasirin­
kimą. Buvo du renginiai, kuriuose norėjau dalyvauti, bet jie vyko tą
pačią dieną, todėl turėjau rinktis tarp jų dviejų. Vienas renginys buvo
susijęs su tinkliniu marketingu ir mokymu, kuriame dalyvavo maž­
meninės prekybos lyderiai. Šioje programoje aš labai norėjau daly­
vauti. Kitas renginys buvo nedidelė mugė, kurioje aš galėjau parduoti
savo gaminių.
- Ir ką tu pasirinkai? - paklausiau aš smalsiai.
- Visas mano apsisprendimo procesas neturėjo nieko bendro su
tuo, kas būtų naudingiausia mano verslui ilgalaikėje perspektyvoje, -
tarė ji susinervinus. - Visas sprendimas rėmėsi tuo, kiek aš šiandien
galiu uždirbti. Taigi aš pasirinkau mugę.
- Ir? - paraginau aš.
Dženisė tęsė toliau:
- Prekybinė mugė, galima sakyt, buvo tik laiko gaišinimas. Aš
pardaviau labai nedaug. Atėję lankytojai iš esmės nebuvo mano pir­
kėjai. Ji manęs nesužavėjo. Užuot to aš galėjau dalyvauti visą dieną
126
 Kokio dydžio jūsų turtas? |
trukusiame renginyje, kuriame, kaip vėliau sužinojau, galėjau susipa­
žinti ir pasikalbėti su dviem mano verslo srities „legendomis“, kurių
dalyvavimas nebuvo išreklamuotas. Mano draugių atsiliepimai buvo
nuostabūs. Aš jaučiu, kad būčiau sužinojusi tiek daug nuostabių da­
lykų, kurie pasitarnautų mano kompanijos plėtrai ateityje. Bet aš nu­
bėgau paskui greitą vienos dienos pinigą.
- Išties puiki pamoka, - pastebėjau aš.
- Vėl gi, tai šiek tiek nušvietė, koks mano gyvenimas galėtų būti,
jei mano sprendimai nebūtų paremti vien tik šiandieniniu uždarbiu,
- pasakė ji. - Aš pradėjau suprasti, kad jei mano pragyvenimo išlai­
dos būtų padengtos ir nepriklausytų nuo mano verslo, tuomet mano
verslas man teiktų kur kas daugiau malonumo, nes aš galėčiau priimti
sprendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje labiausiai atitiktų mano
verslo interesus... ir mano gyvenimo interesus.
Vakar aš atšaukiau pusryčius su moterimi, kuri užsiima tuo, kuo
aš noriu užsiimti jau maždaug dvejus metus. Ir ką aš dariau tuo metu?
Aš buvau susirinkime su savo trimis pagrindiniais pardavimų vady­
bininkais, nes mūsų pardavimai pastarąjį mėnesį nukrito, - pasakė
ji. - Aš žinau, kad tokie susitikimai yra svarbūs. Kvaila yra tai, kad
susitikimą aš galėjau atidėti kelioms valandoms ar netgi kitos dienos
rytui. Bet aš daugiau galiu nebeturėti galimybės akis į akį susitikti su
moterimi, kuri tikrai galėtų mano verslui suteikti pagreitį. Ir tai buvo
tiesiog kvaila.
- Taigi, ką tu dabar ketini daryti? - paklausiau aš.
- Na, aš dabar jaučiu turinti tikrai svarią priežastį, kodėl aš no­
rėčiau siekti to, ką tu vadini finansine nepriklausomybe. Aš noriu,
kad mano verslas teiktų malonumą. Aš noriu, kad tai būtų vieta, kur
aš mokausi ir augu, su tais, kurie siekia savo svajonių ir tikslų taip pat,
kaip aš siekiu savųjų. Man tai būtų be galo malonu ir teiktų didžiulį
pasitenkinimą. - Ji kalbėjo su užsidegimu akyse.
- Tai yra labai įtikinama ir įdomi priežastis, - pripažinau aš.
Mes su Dženise kalbėjomės toliau.
Aš papasakojau mūsų pokalbį su Lesle, kaip ji manė esanti ne­
pakankamai protinga, daugiausia dėl „ekspertų“ naudojamos kalbos.
127
 Turtinga moteris
Mes kalbėjomės, kaip svarbu išmokti investavimo ir finansų žodyną,
liaudiškai kalbant, žargoną.
— Tai labai svarbu, —sutiko Dženisė. —Nes visuomet, kai aš iš­
girstu tokias ne mirtingiesiems skirtas kalbas, aš paprasčiausiai atsi­
jungiu. Ir tuomet aplamai prarandu bet kokį susidomėjimą.
Gerą mūsų pietų dalį mes praleidome diskutuodamos apie tai,
kas yra finansinė nepriklausomybė ir kodėl pagrindinis dėmesys ski­
riamas pinigų srautui.

Kitas žingsnis
- Taigi ką man toliau daryti? Koks kitas žingsnis? - neatlyžo
Dženisė.
- Pameni, as anksčiau esu sakiusi, kad pagrindinis finansinės
nepriklausomybės tikslas - kad ateinantis pinigų srautas, gaunamas
be aktyvaus darbo, viršytų išeinantį srautą, reikalingą tavo pragyveni­
mo išlaidoms finansuoti? - paklausiau aš.
- Taip, ši mintis man patinka, - atsakė ji. - Ir man dar patinka
tavo išsakyta mintis, kad norint tapti finansiškai nepriklausoma nebū­
tina turėti didžiulių turtų - ką aš anksčiau vaizdavausi, jog tai būtina
sąlyga šiam tikslui pasiekti.
- Tai tiesa. Finansinė nepri­
"Patipagalvoky - pasakiau klausomybė, remiantis mano
aš. —Būtifinansiškai laisvai naudojama formule (ačiū Rober­
ir nepriklausomai reiškia, kad to turtingajam tėčiui) yra kiekvie­
tau niekada nebeteks vėl dirb­ nam skirtinga. Siekiant finansinės
ti dėlpinigų, nes kas mėnesį nepriklausomybės, tau reikalinga
iš savo investicijų tu turėtum pinigų srauto suma gali skirtis
pakankamai pajamų} kad nuo sumos, kurios reikia tavo kai­
padengtum savopragyvenimo mynei ar geriausiai draugei.
išlaidas. Todėl tavo turtas Aš papasakojau Dženisei, kaip
begalinis, nespinigų srautas mes su Robertu tapome finansiš­
niekuomet nesibaigia. " kai nepriklausomi 1994 metais.

128
 Kokio dydžio jūsų turtas? \
- Tapti finansiškai nepriklausomais mums prireikė tik penkerių
metų. Pameni, aš pasakojau apie savo pačią pirmąją investicinę nuo­
savybę, kurią aš įsigujau 1989 metais: nedidelį dviejų miegamųjų ir
vieno vonios kambario namelį? Puiku, po penkerių metų, savo pinigų
srauto investicijų, daugiausia į nekilnojamąjį turtą, dėka, mes iš viso
turėjome kas mėnesį 10000 dolerių, plaukiančius į mūsų kišenes. Tai
nėra dideli pinigai, bet visas žavesys pasireiškė tuo, kad anuo metu
mūsų pragyvenimo išlaidos sudarė tik 3000 dolerių per mėnesį. Taigi
finansiniu požiūriu mes buvome laisvi. Mums daugiau nebereikėjo
dirbti dėl pinigų, kad padengti tuos 3000 dolerių per mėnesį. Dabar
jau pinigai dirbo mums, ir 10000 dolerių kas mėnesį papildydavo
mūsų kišenes.
Dženisė įsiterpė:
- Taigi mano kitas žingsnis yra nustatyti, kokio pinigų srauto
man reikia, kad padengčiau savo mėnesio išlaidas. Aš jas turiu visas
apskaičiuoti.
- Būtent! Jei nori, galime jas apskaičiuoti tiesiog dabar.
- Apskaičiuojam, - pasakė ji, kumščiu trinktelėdama per stalą.

Jūsų turto apskaičiavimas

- Gerai, pažiūrėkime, kokia turtinga tu esi, - pasakiau aš.
- Kokį turto apibrėžimą tu naudoji? - paklausė Dženisė.
- Geras klausimas, - atsakiau aš. - Žodis „turtas“ turi nesu­
skaičiuojamą daugybę reikšmių. Aš naudojuosi apibrėžimu, su ku­
riuo buvau supažindinta prieš keletą metų. Šis apibrėžimas priklauso
nuostabiam išradėjui, filosofui ir filantropui R. Bakminsteriui Falerui.
Jis skamba taip:

„Žmogaus galėjimas išgyventi tam tikrą kiekį dienų. “

- Išreiškiant finansiniu požiūriu - kiek dienų tu gali pragyventi

nedirbdama? Ir esminis žodis yra „nedirbdama.“ Jei tu šiandien nu­
stotum dirbti, o tai reiškia, kad tavo darbo pajamos taip pat nutrūktų,
129
I Turtinga moteris
kaip ilgai tu galėtum išgyventi leisdama turimus pinigus?
- Paaiškink tiksliau, ką tai reiškia, - paprašė Dženisė.
- Iš tikrųjų tai visai paprasta, - pasakiau aš. - Pradžioje sudėk
visas tavo pragyvenimo išlaidas. Tai ir bus, kiek kainuoja tavo „išgyve­
nimas“ kas mėnesį. Jei tu negautum atlyginimo ar neturėtum pajamų
iš savo verslo, kiek tau reikėtų pinigų kas mėnesį pragyvenimui?
- Tu turi galvoje mano pagrindines išlaidas, kurių man reikia
pragyvenimui? Nes aš galiu nustot valgyti kavinėse, ką aš darau regu­
liariai, arba žymiai mažiau išleisti pirkiniams, - paaiškino Dženisė.
- Džiaugiuosi, kad tu iškėlei šį klausimą, nes čia yra svarbus
skirtumas. Ši formulė grindžiama tavo esamu pragyvenimo lygiu. Aš
nekalbu apie persikėlimą į mažesnį namą ar persėdimą iš automobilio
į autobusą. Aš nepasisakau už gyvenimą „žemiau savo vidurkio“. Kam
tau ta finansinė nepriklausomybė, jei tu turėtum susimažinti iki tokio
pragyvenimo lygio, kuris neteiktų tau jokio džiaugsmo? Finansinė ne­
priklausomybė reiškia pasiekti tokį gyvenimo būdą, koks tau patinka.
Šiandien tu esi nusistačiusi tam tikrus standartus, iš šį išlaidų lygį mes
naudosime skaičiavimuose. Ateityje tu visuomet galėsi pakelti savo
gyvenimo lygio kartelę... ką aš tau labai patariu.

Pirmasis žingsnis - koks tavo turtas?

Dženisė džiaugsmingai linksėjo.
- Taigi, kad apskaičiuoti mano mėnesines išlaidas, reikia sudėti
šias sąnaudas.
Dženisė čia pat sudarė sąrašą. Štai kaip jis atrodė.

Būsto paskolos įmoka 2500 dolerių

Nekilnojamo turto mokestis 300
Būsto draudimas 150
Pagrindinės namų išlaidos 350
(komunalinės, telefonas, kabelinė televizija)
Įmoka už automobilį 550
Kuras 150
130
 KOKIO DYDŽIO JŪSŲ TURTAS?
Maistas ir pramogos 500
(valgymas namie ir kavinėse)

O
Įvairūs pirkiniai

o
(drabužiai, namų apyvokos reikmenys)
Zurnalai/laikraščiai/knygos 50
Kelionės/atostogos 250

Kai jūs sudarinėsite savo pragyvenimo išlaidų suvestinę, galite pa

sinaudoti šiuo sąrašu.
• Būsto paskola
• Nekilnojamojo turto mokestis
• Būsto draudimas
• Pagrindinės namų išlaidos - komunalinės paslaugos, van­
duo, telefonai, kabelinė televizija
• Nuoma
• Įmoka (įmokos) už automobilio paskolą
• Automobilio remontas ir priežiūra
• Kuras
• Transporto išlaidos (traukiniai, autobusai, taksi)
• Mityba namuose
• Mityba ne namuose
• Pramogos - filmai, koncertai, sporto renginiai ir 1.1.
• Įvairūs pirkiniai - drabužiai, namų apyvokos reikmenys,
knygos, plaukų priežiūra ir 1.1.
• Zurnalų/laikraščių prenumerata
• Kelionės/atostogos
• Vaikai:
Auklė
Mokslai
Drabužiai
Įvairūs pirkiniai
Sportas/būreliai
• Sveikatos draudimas
131
Turtinga moteris
• Mankštinimosi/gimnastikos išlaidos
• Naminiai gyvūnai (maistas, sveikatos priežiūra, laikymo vie­
ta)
• Kiemo priežiūra
• Kito transporto išlaidos (valtis, motociklas)
• Mokymosi programos
• Parkavimo išlaidos
• Bet kokios kitos jūsų išlaidos

Pasižiūrėjusi į Dženisės išlaidų sąrašą aš paklausiau:

- Tai kokios tavo bendros mėnesinės išlaidos?
- 4900 dolerių per mėnesį, - apskaičiavo ji.
- Ir tu tikrai viską sąžiningai užrašei? - paklausiau aš.
- Nežinau, - dvejojo ji. - Galbūt aš šiek tiek daugiau išleidžiu
drabužiams ir pramogoms. Šiuos skaičius turėčiau truputuką pa­
didinti. Neblogai būtų pridėti eilutę „atsargos“ arba „įvairios są­
naudos“, nes atsiranda netikėtų išlaidų.
- Puiki mintis, - pareiškiau aš. - Kuo tu sąžiningesnė su savo
išlaidų skaičiais, tuo didesnės tavo galimybės pasiekti tikslą.
Aš pridūriau:
- Kai mūsų su Robertu verslas žlugo, sunkiausias dalykas man
buvo dukart per mėnesį susitikti su buhaltere. Tai nebuvo malo­
nus išgyvenimas, kiekvienąkart su ja sėdėti ir žiūrėti tiesai į akis
- kiek mažai mes turime įplaukų ir kiek daug išlaidų, ir kiek daug
skolų mes turime. Bet turiu pripažinti, kad aš nesistengiau pagra­
žinti padėties, kurioje mes buvome, ir tai mums padėjo aiškiai
nusistatyti tikslus ir derėtis su kiekvienu kreditoriumi bei spręsti
įvairias iškilusias problemas. Jei mes meluotume patys sau apie
finansinę padėtį, kurioje atsidūrėme, mes galbūt ir šiandien dar
tvarkytume tas skolas.
- Supratau, - atsakė Dženisė.
132
 Kokio dydžio jūsų turtas?

Ji atliko keletą pataisymų savo sąraše ir paskelbė:

- Mano mėnesinės išlaidos yra 5300 dolerių.
- Šauniai pasidarbavai, - pasveikinau aš. - Tai yra pirmasis
žingsnis tavo turto nustatymui. Pasiruošusi antrajam žingsniui?
- paklausiau aš.
- Visiškai, - atsakė Dženisė.
Antras žingsnis - koks tavo turtas?
- Sekantis žingsnis - nustatyti, kiek tu turi pinigų, neįskaitant
tavo darbo pajamų. Kitais žodžiais, jei šiandien tu nustotum dir­
busi, kiek pinigų tu turi, sudėjus tavo santaupas, indėlius, akcijas,
kurios gali būti nedelsiant parduotos ir, žinoma, tavo turto gene­
ruojamą pinigų srautą.
- O kaip dėl mano papuošalų ar senelės sidabro? Ar jie neįsiskai-
čiuoja? - paklausė Dženisė.
- Tokių dalykų aš neskaičiuoju dėl dviejų priežasčių, - paaiški­
nau aš. - Visų pirma, aš nežinau, ar galėčiau juos parduoti. Jei ir
galėčiau, greičiausiai jų vertė būtų kur kas mažesnė, nei aš tikė-
čiausi. Antra, šios užduoties prielaida - tavo esamas gyvenimo ly­
gis. Jei tu imsi viską pardavinėti, tai tavo gyvenimo lygis nukris.
- Skamba įtikinamai, - sutiko Dženisė. - Gerai, leisk man su­
daryti savo sąrašą, kuris visiškai nebus ilgas.
Kai viską aptarėme, Dženisė sudarė tokį sąrašą:
Santaupos 18000 dolerių
Akcijos 6000
- Tai mano sąrašas, - paskelbė Dženisė. - Žinojau, kad tai ne­
užims daug laiko. Viso aš turiu 24000 dolerių, kuriais galiu dis­
ponuoti.
Trečias žingsnis - koks tavo turtas?
- Gerai, - pasakiau aš. - Dabar paprasčiausiai padalink turimus
133
Turtinga moteris
24000 dolerių iš savo 5300 mėnesinių išlaidų, ir ką mes gauna­
me?
Dženisė atsidarė rankinuką ir išsitraukė kalkuliatorių.
- 24000 daliname iš 5300. Gauname 4,5, - pasakė Dženisė,
šiek tiek susimąsčiusi. - Ir ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad tavo turtas lygus 4,5 mėnesio. Jei šiandien tu
nustotum dirbti, tavo turto pakaktų apmokėti tavo pragyvenimo
išlaidas 4,5 mėnesio.
Mačiau, kaip Dženisės pečiai nusviro. Ji pažvelgė į mane šiek tiek
suglumusi ir pasakė:
- Tai nėra labai ilgai. Aš niekuomet anksčiau šitaip neskaičiuo­
davau.
- Čia nėra teisingo ar klaidingo atsakymo, - pažymėjau aš. -
Paprasčiausiai tai tavo atspirties taškas. Šiandien daugelis žmonių
nustoję dirbę turėtų nulinį turtą, ar dar blogiau, neigiamą turtą.
- Tai ši lygybė gaunama, paėmus mano sutaupytus pinigus ir šį
skaičių padalinus iš mano mėnesinių išlaidų. Teisingai? - paklau­
sė ji.
- Tai paprasta. Bet netrukus mes prieisime iki trūkstamos gal­
vosūkio dalies, - pasakiau aš. - Tik užtvirtinimui dar pakarto­
siu - tarkime moters mėnesinės išlaidos yra 2500 dolerių. Ji turi
5000 dolerių santaupų. Tuos 5000 padalinus iš 2500, gauname
2, ir tai reiškia, kad 2 mėnesius ji gali padengti esamo gyvenimo
lygio sąnaudas.
- Dabar apie trūkstamą dalį, - tęsiau aš. - Pilna lygybė yra to­
kia.
Aš užrašiau ant servetėlės.
Santaupos (arba kiti pinigai)
+ pajamos, gaunamos tau nedirbant /
mėnesinės išlaidos
= tavo turtas
134
 KOKIO DYDŽIO JŪSŲ TURTAS?

- As akivaizdžiai neturiu jokių mėnesinių įplaukų, dėl kurių as

neturėčiau dirbti. Tai ir yra trūkstama dalis, ar ne? - reziumavo
Dženisė. - Taigi, koks yra tikslas? Ar tavo turto skaičius yra tiek
mėnesių, kiek tu manai gyvensianti? Tai turi būti didelis skai­
čius!

„Koksyra tikslas?“
- Tai turi būti didelis skaičius, - sutikau as. - Tu uždavei puikų
klausimą. Kad būti finansiškai nepriklausoma, tavo skaičius turi būti
begalinis.
- Begalinis? - paklausė ji apstulbus.
- Pati pagalvok, - pasakiau aš. - Būti finansiškai laisvai ir ne­
priklausomai reiškia, kad tau niekada nebeteks vėl dirbti dėl pinigų,
nes kas mėnesį iš savo investicijų tu turėtum pakankamai pajamų, kad
padengtum savo pragyvenimo išlaidas. Todėl tavo turtas begalinis, nes
pinigų srautas niekuomet nesibaigia.
- Jei, kaip aš maniau, man reikėtų 1000000 dolerių likusiam
savo gyvenimui, tuomet man reikėtų labai daug dirbti, kad sutaupyti
tokią sumą. Tam reikėtų labai daug laiko, ir aš greičiausiai to niekada
nepasiekčiau. Ir net jei man tai ir pavyktų, šis 1000000 dolerių galiau­
siai būtų išnaudotas, ir tada aš turėčiau rimtų problemų.
- Būtent apie tai aš ir kalbu, - pasakiau aš.
- Taigi mano išlaidos apsprendžia pinigų srautą, kurio man rei­
kia. Ir dabar, kai aš žinau savo išlaidas, aš galiu nusistatyti tikslą, kokio
dydžio turėtų būti mėnesinės pajamos iš mano investicijų, - ji garsiai
išdėstė savo mintis.
- Tu supratai! - aš plačiai nusišypsojau. - Tai vadinama pinigų
srautu. Ateinančios pajamos. Pinigų srautas iš tavo investicijų vadi­
namas pasyviomis pajamomis. Jos yra pasyvios, nes tau nereikia dėl jų
dirbti.
Dženisė susijaudinusi pasakė:
- Ir mano pinigų srauto tikslas 5300 dolerių kas mėnesį atei­
nančių pajamų, neįdedant į tai darbo!
135
 Turtinga moteris
- Taip, 5300 dolerių per mėnesį... arba daugiau, - pasakiau as.
- Arba daugiau, - sutiko ji.
- Dabar iškyla klausimas, kaip tai pasiekti?
- Būtent to dabar aš ir ketinau paklausti, - nusijuokė ji. - Bet iš
tikrųjų tu man tai jau paaiškinai, kalbėdama apie investavimo formu­
lę. Tu sakei, kad perki ir kuri aktyvus. Aktyvai yra investicijos, kurios
papildo tavo kišenę. Taigi mano kitas žingsnis yra pradėti mokytis ir
surasti aktyvus, kurie mano kišenę pripildys pinigų! - pasakė ji trium­
fuojančiai.
Tuomet Dženisė dar pridūrė:
- Prieš mums išsiskiriant aš dar turiu tau paskutinį klausimą.
Aš neturiu daug atliekamų pinigų. Tu pati matai, kiek aš turiu susi­
taupius. Ar tam kad uždirbti pinigų, nereikia jų turėti? Ar pradedant
investavimo žaidimus nereikia turėti krūvos pinigų?
- Nuostabus klausimas, —atsakiau aš. - Žinau, kad mes abi sku­
bame, tai aptarsime šį reikalą šią savaitę telefonu.
Išėjus iš restorano, aš pasakiau Dženisei:
- Dabar į tavo klausimą apie pinigus aš tik tiek pasakysiu, kad
pinigų neturėjimas gali būti tavo pats didžiausias pranašumas, kai rei­
kalas liečia investavimą. Mes netrukus apie tai pakalbėsime! Iki!
 "AŠ NETURIU PINIGŲ!"

Dvyliktas skyrius
„Aš neturiu pinigų!“
Uzpinigus negalite nusipirkti laimės, betjie galijus
nuostabiai nuraminti, kaijums tos laimės trūksta.
- KJerė But Lūs

Aš planavau vykti į Niujorką ir prisiminiau Leslei pažadėjusi, kad

su ja susisieksiu, kai atvyksiu kitą kartą. Ai surinkau jos mobilaus
telefono numerį.
- Alio? - atsiliepė Leslė.
- Sveika, Lesle! Čia Kim. Ar turi kelias minutes?
- Žinoma! - atsakė ji.
- Po poros savaičių ketinu apsilankyti Niujorke. Ar tu norėtum
susitikti? - paklausiau aš.
- Be pietų tai neišleisiu! - nusijuokė ji.
Aš šypsojausi.
- Spėju, kad pietūs yra mūsų hobis. Prieš kelias dienas mieste
lankėsi Dženisė, tai mes susitikome... papietauti, žinoma.
Mes kalbėjomės dar kelias minutes ir sutarėme dieną ir laiką.
- Tu išrink vietą, - pasiūliau aš.
- Aš turiu mėgstamą vietelę. Pažiūrėsiu, ar ji bus laisva, ir tau
pranešiu, - atsakė ji. Tuo mes ir baigėme pokalbį.

Dar vienipietūs su merginomis

Tik leisk menininkams išrinkti tokią unikalią vietelę pietums,
galvojau aš, eidama į susitikimą.
137
 Turtinga moteris
As išsitraukiau mobilų telefoną, nes nebuvau tikra, kur tiksliai
buvo Leslės „mėgstama vietelė.“
- Sveika, Lesle! Aš einu per tiltą. Man sukti kairėn ar dešinėn?
- paklausiau aš.
- Suk dešinėn, eik keliu, ir tu mus pamatysi. Tu negalėsi prasi­
lenkti su mumis. Žavi dienelė, ar ne? - pasakė ji.
Ėjau ir šypsojausi. Danguje nesimatė nė debesėlio. Buvo pakan­
kamai šilta, taigi man pakako tik lengvos striukės. Kelias pasisuko, ir
aš ją pamačiau. Ji plačiai išsiviepusi sėdėjo ant didelio ryškiai raudono
pakloto, patiesto ant žolės Centrinio parko viduryje. Salia jos stovėjo
didelis iškylų krepšys.
Aš pamojavau, greitai eidama link jos. Nustebau, pamačiusi šalia
jos dar vieną moterį, sėdinčią nugara į mane. Ji nejudėjo, kai Leslė
man pamojavo atsakydama.
Kai priėjau prie pat jų, iškart atpažinau antrąją moterį.
- Treise! Kaip tu čia atsidūrei? - sušukau aš. Mes stipriai apsi­
kabinome.
- Aš buvau labai nusivylusi praleidusi pastarąjį jūsų visų susi­
tikimą, todėl Leslė, sužinojusi apie tavo atvykimą į miestą, man pa­
skambino ir paklausė, ar galėčiau prie jūsų prisijungti, - pasakė ji.
- Nė nemaniau praleisti dar vienos progos susitikti su jumis, ypač kai
Leslė papasakojo, kaip jūs maloniai kartu praleidote laiką.
Kokią valandą mes tauškėjome tarpusavyje... ir valgėme neįtikė­
tinus iškylos priešpiečius, kuriuos paruošė Leslė. Treisė mums papasa­
kojo, kaip ją išvargino darbas Čikagoje.
- Savo gyvenimo nepavadinčiau gyvenimu, - pasakė ji su ap­
gailestavimo gaidele. - Aš dirbu daugiau negu bet kada, bet už visą šį
sunkų darbą aš nematau atlygio. Man pakėlė atlyginimą, tačiau pers­
pektyva vis vien gana miglota. Mano vyras dirba tiek pat daug, kaip
ir aš. Mes turime du vaikus - vienas mokosi vidurinėje, kitas pradinės
mokyklos septintoje klasėje. Aš sukuosi kaip vijurkas, bet jei atvirai,
tai pasibaigus dienai aš nejaučiu jokio progreso. Lekiu visu greičiu
vien tik tam, kad išsilaikyčiau vietoje. Man iš tiesų reikia permainų.
- Kas mane iš tikrųjų išgąsdino, - pridūrė ji, - kad mano vyro
138
 "AŠ NETURIU PINIGŲ!" |
kompanija prieš pora mėnesių buvo parduota, ir buvo visai tikėti­
na, kad jį atleis iš darbo. Mat kompanija, kuri nupirko mano vyro
kompaniją, daug darbuotojų pakeitė savais žmonėmis. Ačiū Dievui,
jo neatleido, nes mūsų pajamoms tai būtų didžiulis smūgis. Bet aš
pamačiau, kokie mes pažeidžiami finansiškai.
Leslė įsiterpė:
- Aš šiek tiek papasakojau mūsų tarpusavio pokalbį apie pinigus
ir finansinės nepriklausomybės siekį, ir ši tema Treisės širdyje susilau­
kė didžiulio atgarsio.
- Kaip matote, man dabar pats laikas imti domėtis šiais daly­
kais, - pripažino Treisė.
Kaip ir su visais mūsų merginų pietumis, mes be paliovos tarškė­
jome. Treisė pasakojo, kaip sunku buvo suderinti karjerą su šeima.
Treisė pasakė:
- Aš manau, kad būtent todėl mintis „aš neturiu laiko“ turėjo
tokią stiprią įtaką mano gyvenime. Kada kas nors pasiūlydavo bet ką,
užimsiančio nors ir vieną minutę mano brangaus laiko, šie žodžiai
automatiškai išlėkdavo iš mano burnos. Aš pastebėjau, kad tai buvo
pirmas dalykas, atėjęs man į galvą iš karto po to, kai Leslė papasakojo
apie jūsų pokalbį pinigų ir investavimo tema. Ir aš jaučiuosi taip pra­
radusi kontrolę, kad man reikia drastiškų pokyčių. Tai viena iš prie­
žasčių, kodėl aš šiandien esu čia.

Deja Vu... pažįstamas klausimas

Treisės priežastis kodėl jau pradėjo atsiskleisti. Per trumpą laiką
mes apsvarstėme daug dalykų. Tuomet Treisė iškėlė labai girdėtą klau­
simą. Ji paklausė:
- Bet ar nereikia turėti pinigų, norint investuoti - ar nereikia
pradžioje turėti pinigų, kad uždirbti jų dar daugiau?
Aš nusišypsojau.
- Mes su Dženise turėjome susiskambinti dėl šio klausimo, nes
ji aną dieną paklausė lygiai to paties, mums išėjus iš restorano. Tada*
*pranc. 'jau matyta" - įspūdis, kad kažkas jau yra išgyventa anksčiau,
nors iš tiesų tai išgyvenama pirmą kartą .
139
 Turtinga moteris
mes neturėjome laiko jo aptarti.
Treisė pasakė:
- Iš tikrųjų jaučiuosi nepatogiai tai pripažindama, bet po šitų
daugelio nesėkmės metų mes su vyru tik tiek nedaug atsidėjome. Mes
turime savus 401 (k), esame investavę į pora investicinių fondų ir ati­
dėjome nedidelę sumą savo vaikų išsilavinimui, bet apart to mes išlei­
džiame beveik viską, kartais net daugiau, nei mes uždirbame.
- Jei tu nuo to geriau pasijausi, Treise, tai tu esi kur kas geresnėje
padėtyje, nei aš, - prisipažino Leslė.
- Tai pinigam uždirbti nereikia pinigų? - vėl paklausė Treisė.
- Leiskite man pasakyti tai, ką jau sakiau atsisveikindama Dže-
nisei po mūsų pietų, - pradėjau aš. - Pinigų neturėjimas man buvo
geriausias dalykas, kai aš pradėjau investuoti.
Abi moterys suglumusios žvelgė į mane.
- Kaip tai gali būti? - paklausė Leslė. - Aš pritariu Treisei ir
manau, kad aš turiu turėti pinigų, kad galėčiau investuoti.
- Bet ar tau reikia pinigų pradžioje, kai tu tik pradedi žvalgytis?
- pasipriešinau aš.
- Nesuprantu tavo minties, - pasakė Treisė.
Aš atsakiau:
- Ar tu esi sakiusi kada nors žodžius: „Kai tik aš gausiu pinigų,
aš padarysiu tą ir tą“, „Kai aš turėsiu šiek tiek laisvo laiko, aš padarysiu
X“?Ar nė vienas iš šių pasakymų jums nieko neprimena?
- Taip, - atsakė Treisė. - Be abejo, aš esu sakiusi tuos dalykus,
ypatingai kas liečia laisvą laiką. Ir kas toliau?
- Ar tu kada nors radai laisvo laiko? - kamantinėjau aš.
Ji pamąstė apie tai minutėlę ir tuomet pripažino:
- Beveik niekada.
Leslė įsiterpė:
- Aš tai sakau „kai tik aš gausiu pinigų.“ Ir žinote ką? Tie darbai,
kuriuos aš ketinu padaryti, atrodo, kad taip niekada ir nebus atlikti.
Ir žinote, kodėl? Nes pinigai visuomet nueina kur nors kitur. Gaunasi
taip, kad patys šie žodžiai beveik užtikrina, kad to neįvyks.
- Čia ir yra esmė, - pasakiau aš. - Kai aš ką nors girdžiu sakant:
140
 'AŠ NETURIU PINIGŲ!' \
„As pradėsiu iškart, kai tik turėsiu pinigų“, tuomet aš esu beveik tikra,
kad jie niekada nepradės. Vien tik ši mintis „kai tik aš turėsiu pinigų“
įteisina jūsų nieko neveikimą, kadangi jūs negalite... kol neturite pi­
nigų. Tai puikus pasiteisinimas nieko nedaryti.
- Taigi jei aš turiu „nuo nedaug iki nieko“ pinigų investicijoms,
tai ką aš turiu daryti? - paklausė kiek susierzinusi Treisė.
- Ar galiu jums papasakoti istoriją, pakeitusią mano supratimą,
kad pradžioje investicijoms reikia pinigų? - paklausiau aš.
Treisė ir Leslė linktelėjo.

„Mes neturimepinigų “
- Kai mes su Robertu gyvenome Oregone ir aš tik pradėjau
savo investavimo karjerą, mes neturėjome jokių santaupų. Faktiškai
tai mums buvo labai skurdus laiko tarpsnis. Mūsų sąskaitų apmokė­
jimas kiekvieną mėnesį jau pats savaime buvo nuotykis. Vieną popie­
tę mes sugrįžome iš penkių savaičių verslo kelionės Australijoje. Mes
tik įėjome pro paradines duris, rankose tebelaikydami lagaminus, kai
suskambo telefonas. Tai buvo mūsų nekilnojamo turto brokeris. Jis
pasakė, kad mes turime valandą laiko apžiūrėti ką tik pardavime pasi­
rodžiusį 12 butų pastatą. Mes buvome pirmieji, kuriems jis paskam­
bino. Jei jis valandos laikotarpyje negaus iš mūsų žinių, tai jis pastatą
siūlys kitam investoriui iš savo sąrašo. Grįžę po 24 valandų kelionės,
mes buvome išvargę. Robertas vis tik pasakė: „Aš eisiu pažiūrėti.“ Aš
dar atsimenu žodžius, kuriuos sušukau jam lipant į mašiną, žinodama
mūsų finansinę padėtį: „Nepirk jo!“
Ir, kur gi ne, Robertas grįžo visas susijaudinęs, o pirmi žodžiai iš
jo besišypsančių lūpų buvo: „Aš jį nupirkau!“
Aš išsižiojau. Nejučiomis sušukau: „Ką? Mes neturime pinigų!“
„Gerai, jei mes nesurasime pinigų, mes jo nepirksime, - pasakė
jis. - Geriau pagalvokime, kur mes galime gauti pinigų. Aš pasirašiau
pasiūlymą, kurį pardavėjas priėmė, ir jame sakoma, kad mes turime
dvi savaites turto apžiūrai bei finansinių rodiklių analizei. Jei mums
nepatiks, ką mes pamatysime, mes laisvai galime pasitraukti iš sandė­
141
 Turtinga moteris
rio. Bet tai taip pat reiškia, kad mes turime dvi savaites pinigų paieš­
kai.“
Turiu pripažinti, kad aš buvau daugiau, nei truputį susirūpinusi.
Mes iš brokerio gavome finansinę informaciją apie turtą. Tuomet
mes paskambinome mūsų draugui Dru į Kanadą, kuris buvo labai
sėkmingas investuotojas į nekilnojamą turtą. Jis pasakė susidomėjęs
pasiūlymu, taigi aš išsiunčiau faksu jam skaičius. Perkant tą pastatą
už 330000 dolerių, mums reikėjo 30000 dolerių savų pinigų. Nepra­
ėjus nė valandai po to, kai mes faksu išsiuntėme Dru duomenis, jis
paskambino ir pasakė: „Man patinka šis objektas. Tai puikus sandėris.
Aš prisijungiu ant pusės.“ Tai reiškė, kad mums dabar reikėjo 23000
dolerių, ir jam priklausytų pusė šio apartamentų pastato. Dabar mums
beliko surasti likusius 25000 dolerių.
„Puiku! - pasakė Robertas. - Rytoj aš tau paskambinsiu ir pateik­
siu daugiau informacijos.“
Kai skambino Dru, mes važiavome automobiliu. Tuo metu, kai
Dru kažkaip ypatingai pasakė „aš prisijungiu“, man atėjo įkvėpimas.
Aš pasisukau į Robertą ir pasakiau: „Jei Dru, kurio visas gyvenimas
susijęs su nekilnojamojo turto investicijomis, mano tai esant puikiu
sandėriu, tuomet iš tiesų jis turi būti geras.“
Robertas sutiko.
Aš nusišypsojau ir pasakiau: „Pirkime pastatą patys. Turėkime
visą 100 procentų!“
Robertas nuspaudė stabdžius ir
sustojo šalikelėje. „Žiūrėk, - pasa­
Kai jūs sakote: Aš pradėsiu
kė jis nekantriai. - Dru nori įnešti
iškart, kai tik turėsiupini­
pusę pinigų ir tada mums liks tik
gų“ ši mintis įteisinajūsų
25000 dolerių. Jei mes perkame šį
nieko neveikimų, kadangi
turtą patys, tuomet mes grįžtame į
jūs negalite... kol neturite
pradinę padėtį.“ Mes kurį laiką ty­
pinigų.
lėjome. Bet abu įtemptai mąstėme.
Tai puikus pasiteisinimas Mes pažvelgėme vienas į kitą, ir
nieko nedaryti. Robertas pasakė: „Gerai, bandyki­
me patys.“
142
 "AŠ NETURIU PINIGŲ!" \
Daugelis žmonių gali pagalvoti, kad mes padarėme išties kvailą
dalyką. Mes ir patys kartais taip pagalvodavome. Mes atmetėme už­
tikrintą dalyką ir galėjome likti be nieko. Dabar tai buvo viskas arba
nieko.
Mes vėl grįžome į pradžią, ieškodami 50000 dolerių. Ėjome iš
banko į banką, ir visur gavome neigiamus atsakymus. Mes kreipėmės
į pažįstamus žmones ir klausėme, ar jie negalėtų mums paskolinti pi­
nigų už protingas palūkanas - viskas veltui. Tuomet mes kruopščiai
prašūkavome savo pačių finansus ir atradome nedidelę pinigų sumą.
Paskui mes ėmėmės savo verslo ir iškėlėme keletą naujų idėjų, kurios
iškart turėtų sugeneruoti papildomus pardavimus, dar prieš sandėrio
užbaigimą. Viską peržiūrėję pamatėme, kad galime surinkti 25000
dolerių. Aš sau pagalvojau: „Kaip tik tiek, kiek reikia, perkant kartu
su Dru.“
Mes tęsėme paieškas. Beliko trys dienos iki pasiūlymo galiojimo
pabaigos. Paskutinė viltis buvo mūsų bankas. Mes sąmoningai nesi­
kreipėme į jį mūsų pirmosios kelionės po bankus metu, nes mes tetu­
rėjome tik 3500 dolerių asmeninėse ir verslo sąskaitose kartu paėmus,
ir manėme, kad bankui mūsų prašymas nebūtų labai priimtinas.
Mes su Robertu atėjome į banką ir pasiprašėme pokalbiui su ban­
ko vadybininku Džeimsu. Su Džeimsu prieš tai mes buvome susitikę
keletą kartų. Tai buvo nedidelis bankas, o jis, panašiai kaip ir mes,
į miestą buvo ne taip seniai atsikėlęs. Mes atsisėdome prie jo stalo.
Paaiškinome jam reikalą. Mes jam pateikėme finansinius duomenis
ir parodėme, kaip mes išmokėsime paskolą iš turto teikiamo pinigų
srauto. Džeimsas ramiai pažiūrėjo į mus ir pasakė: „Jūs žengėte drąsų
žingsnį, ateidami čionai. Visų pirma, aš žinau, kiek pinigų jūs turite
mūsų banke. Antra, mūsų banko klientais jūs esate tik du mėnesius.“
Mes jautėme, kad tuoj išgirsime blogą žinią.
Džeimsas tęsė toliau: „Net jei aš ir akimirkai imčiau svarstyti šią
paskolą, kuri atrodo labai abejotinai, tuomet pradžioje man reikia
jūsų parašų ant šio dokumento. Kodėl jums bent jau to nepadarius?“-
pasiūlė jis.
Mes pagalvojome, kad jis stengėsi būti kiek įmanoma mandages­
143
 Turtinga moteris
nis ir sušvelninti būsimo neigiamo poveikį.
Pasirašėme dokumentą ir padavėme atgal. Džeimsas paėmė jį ir
įsegė į segtuvą. Tuomet jis gudriai šypsodamasis pažiūrėjo į mus ir
pasakė: „Sveikinu. Jūs ką tik gavote paskolą.“
Mes buvome priblokšti. „Tikrai? Jūs suteikėte mums paskolą?“ -
paklausiau aš.
„Turtas palieka neblogą įspūdį, - pasakė jis. - Be to, nors su jumis
kalbėjomės tik keletą kartų, bet aš matau, kaip jūs pasišventę savo
verslui, ir aš tikiuosi, kad jūs taip pat būsite pasišventę savo investici­
joms. Linkiu sėkmės.“
Mes vis dar negalėdami atsipeikėti išėjome iš banko, paskambi­
nome brokeriui ir pranešėme perkantys tą turtą... visu 100 procentų.
Turiu pasakyti, kad logiškai mąstant banko vadybininkas netu­
rėjo pakankamo pagrindo suteikti mums paskolą. Ar mes galėjome
pagalvoti, kad jis taip rizikuos? Kartais pinigai pasirodo mažiausiai ti­
kėtinoje vietoje. Įvyksta stebuklai. Bet esmė tame, kad mes niekuomet
nebūtume suradę pinigų ir nusipirkę šį turtą, jei mūsų neskatintų pats
šis realus turtas ir realus galutinis terminas, - užbaigiau aš.

Nėrapinigų?Neproblema
- Regis kad tai, ką tu sakai, yra visiškai priešinga tam, ką aš gal­
vojau turinti daryti, - pasakė Leslė. - Tu sakai, kad užuot pradžioje
ieškojus pinigų, pradžioje reikia surasti kur investuoti. Teisingai su­
pratau?
- Būtent tai aš ir sakau, - patvirtinau aš. - Dauguma žmonių
sako: „Pradžioje aš surasiu pinigų, o tada investuosiu.“ Užuot to aš
išmokau sakyti: „Pradžioje aš surasiu kur investuoti, tuomet aš gausiu
pinigų.“
- Na, ir toliau? - neryžtingai paragino Leslė.
- Tai paprasta, - tęsiau aš. - Pradžioje surask investicinį objek­
tą. Priimk jį kaip realybę. Žavėkis juo. Pavyzdžiui, jei tai yra trijų
miegamųjų, dviejų vonios kambarių nuomojamas namas, apžiūrėk jį.
Paliesk jį. Pasivaikščiok jame. Paskaičiuok pinigų srautą. Įsivaizduok
144
 "A5 NETURIU PINIGŲ/" |
jį turinti. Kalbėk apie jį. Dabar tai jau nėra vien tik idėja ar teorija,
tai realybė. Dabar tavo protas įjungia pavarą, ir tu nustebsi savo kū­
rybiškumu beieškant pinigų. Tas pats bus ir su investavimu į verslą ar
su bet kokia kita investicija, kuri tave žavi. Paprastai labiausiai mane
jaudina pinigų srautas, kurį man suteikia vienas ar kitas aktyvas.
- Taigi pradžioje aš ieškau tinkamos investicijos, užuot ieškojusi
pinigų, - pakartojo Leslė. - Tai reiškia, kad aš galiu pradėti nedel­
siant. Sąžiningai prisipažinsiu, kad mano entuziazmas truputį išblėso,
kai aš bandžiau įsivaizduoti, iš kur aš gausiu pinigų. Viskas, kas man
atėjo į galvą - tai dar daugiau dirbti. Vien tik galvojimas apie tai mane
vargina, todėl aš niekada nerodžiau jokių ryžtingesnių pastangų ieš­
kant kur investuoti.
Treisė įsiterpė:
- Tai tu sakai, kad jei aš surasiu gerą investiciją, tai pinigai ste­
buklingai atsiras?
- Jie neatsiras, jei tu tik lauksi, sudėjusi rankas, ir nieko nedarysi,
- pasakiau aš. - Tu turi imtis veiksmų. Tu turi eiti ir juos surasti. Yra
du dalykai, kurie veikia tavo naudai, jei tu turi numačiusi tam tikrą
investiciją. Visų pirma, tave motyvuoja konkretus turtas, apie kuri tu
gali kalbėti ir pristatyti skolintojams ir potencialiems investuotojams.
Antra, paprastai tu turėsi apibrėžtą laiko tarpą, per kurį turėsi surasti
dalį arba visus pinigus. Atsiranda būtinybė ir galutinis terminas, taigi
tu negali pasakyti: „Su šiuo klausimu aš padirbėsiu vėliau“. Tai verčia
tave nedelsiant imtis veiksmų. Su kuo didesniu skaičiumi žmonių,
potencialių skolintojų ir potencialių investuotojų, tu kalbėsi, tuo dau­
giau sukursi energijos, ir kuo daugiau sukursi energijos, tuo daugiau
galimybių atsivers prieš tave. Energija pritraukia energiją. Tuomet ir
įvyksta stebuklai... panašiai kaip kad banko vadybininkas mums su­
teikė paskolą.
Leslė paklausė:
- Ar tu kiekvieną kartą surandi pinigų? Ar buvo kada nors, kad
nerastum?
- Be abejo, nėra jokių garantijų, bet taip elgdamasi tu bent jau
esi žaidime. Tu tai bandai padaryti. Arba tu gali sau pasakyti: „Aš
145
 Turtinga moteris
neturiu pinigų. Aš negaliu sau to leisti.“ - ir pasitraukti iš žaidimo
jam net neprasidėjus. Pasinėrus į pinigų paieškas, tavo šansai įsigyti
investicinį tuną gali būti nuo 50 iki 100 procentų. Bet jei tu iš karto
nusprendi, kad negali sau to leisti, tuomet šansai prilygsta nuliui.

Neturėjimaspinigųyra pranašumas
Treisė toliau klausinėjo:
- As supratau apie investicijų paieškas pradžioje. Bet nesu tikra,
kad supratau, kaip pinigų neturėjimas gali būti pranašumu. Regis,
pinigų paieškoms reikia įdėti daugybę pastangų.
- Geras pastebėjimas, - atsakiau aš. - Aš įdedu daugybę pastan­
gų - ir taip yra su kiekvienu pirkimu. Faktiškai mes neturėjome rei­
kiamų pinigų „ant rankų“ beveik nė vienai mūsų padarytai investici­
jai. Kai aš tik pradėjau investuoti, tai pinigų mes paprasčiausiai daug
ir neturėjome. Šiandien aš jų neturiu dėl to, kad visi mūsų pinigai
visuomet yra kažkur investuoti.
- Ir pinigų neturėjimas suteikia pranašumą, nes... - spaudė
Treisė.
- Nes tai verčia tave galvoti. Tai verčia tave būti kūrybiška.
Užuot turėjusi vieną savo investicijų finansavimo strategiją, kaip kad
savo pinigų panaudojimas, dabar aš turiu begalę investicijų finansavi­
mo būdų. Svarbiausias privalumas yra tai, kad aš niekuomet neleisiu
sau pasiteisinti pinigų neturėjimu ir atsisakyti geros investicijos. Gali
padaryti nuostabius dalykus, kai tu esi priversta, - pasakiau aš.
Viena šauniausių pamokų, kurias Robertas gavo iš savo turtin­
gojo tėčio - niekuomet nesakyti žodžių „aš negaliu sau to leisti.“ Kai
tik tu sau pasakai „aš negaliu“, tavo protas automatiškai atsijungia.
Užuot sakęs negalįs kažko sau leisti, jo turtingasis tėtis savęs klaus­
davo: „Kaip aš galiu sau tai leisti?“ Taip formuluojant klausimą tavo
protas atsiveria ir ieško atsakymų.

146
 "AŠ NETURIU PINIGŲ!"

Kaip surastipinigų
Dauguma žmonių nustoja ieškoti paskolų ar papildomų išteklių
po apsilankymo banke. Iš pirmojo banko gavę neigiamą atsakymą, jie
nuleidžia rankas ir sako: „Aš negaliu gauti paskolos.“ Ir vėl yra žodis
„negaliu“. Jie nesuvokia, kad pirmasis jų aplankytas bankas neskolina
pinigų būtent to turto ar verslo, kurio jie siekia, įsigijimui. Skirtingi
bankai skolina skirtingoms investicijų rūšims. Neskaitant tradicinių
bankų, yra keletas alternatyvių jūsų investicijų finansavimo būdų.
Augant tavo patirčiai, tu atrasi vis daugiau papildomų pinigų pritrau­
kimo būdų.
Pardavėjo finansavimas. Nekilnojamojo turto rinkoje pardavė­
jas gali veikti kaip bankas. Jūs pasirašote paskolos sutartį su par­
davėju, kurioje nurodyta paskolos dydis, palūkanos, kurias jūs
mokate pardavėjui, ir paskolos laikotarpis.
Finansavimas iš pinigų srauto. Pavyzdžiui, jūs perkate verslą ir
sudarote sutartį su pardavėju, skolintoju arba investuotoju, kad
paskolai grąžinti jūs panaudosite pinigų srautą, kurį generuoja
tas verslas.
Finansavimas iš paskolos. Yra daug skirtingų paskolų teikėjų
tipų. Čia paskolų nekilnojamam turtui ar verslui brokeris gali
tapti vertingu jūsų komandos nariu. Tokie brokeriai žino, kokie
skolintojai kurioms investicijoms skolina. Komisinius brokeriam
moka bankai. Jums mokėti nereikia.
Perimamos paskolos. Nekilnojamo turto rinkoje tam tikras tur­
tas gali turėti susietą su juo paskolą, ir tai reiškia, kad jūs papras­
čiausiai galite „priimti“ egzistuojančią paskolą, įdėjusios iš savo
pusės visai nedaug pastangų dėl kriterijų atitikimo formalumų.
Jūs galite paprasčiausiai priimti esamas paskolos sąlygas, apibrė­
žiančias palūkanų normą, paskolos laikotarpį ir kitas sąlygas.
Kiti investuotojai. Yra daug žmonių, turinčių pinigų, bet ne­
turinčių noro, laiko ar išmanymo surasti bei valdyti tam tikras

147
 Turtinga moteris
investicijas. Jei jūs galite įrodyti, kad jūsų investicija - ar tai būtų
nekilnojamas turtas, verslas, turto arešto sertifikatai, brangieji
metalai, ar dar kas nors kita - duos investuotojui gerą grąžą nuo
jo ar jos pinigų, tuomet individualūs investuotojai gali tapti jums
rimtu finansavimo šaltiniu.
Šeima ir draugai. Jūs galite pakviesti savo giminaičius ar draugus
investuoti kartu su jumis. Iš jūsų pusės yra pastangos ir laikas,
iš jų pusės pinigai. Jei jūs kreipiatės į giminaičius ar draugus dėl
finansavimo, tai noriu keliais žodžiais perspėti dėl dviejų dalykų.
1) Elkitės su savo giminaičiais ar draugais kaip su investuotojais,
o ne kaip su žmonėmis, kurie jus myli ir kurie nori „jums padė­
ti.“ Jei ketinate tapti investuotojomis, tai su kiekviena investicija
elkitės profesionaliai. Paaiškinkite investuotojams, kaip jie atgaus
savo pinigus ir numatomą investicinę grąžą. Sudarykite tarpu­
savio sutartis. 2) Dėl emocionalių ryšių, jus siejančių su gimi­
naičiais ir draugais, aš nerekomenduoju būtinai eiti šiuo keliu.
Neverta rizikuoti gerais draugystės ryšiais dėl investicijos, kuri
gali nepavykti. Esu mačiusi šeimyninę kovą, kur dieveriui, sutei­
kusiam savo brolio žmonai paskolą, po septynių mėnesių pačiam
žūtbūtinai prireikė tų pinigų, ir kaip ji kepurnėjosi ieškodama
naujo finansavimo. Pinigai neverti to. Žiūrėk į kiekvieną investi­
ciją kaip į atskirą verslą, nes būtent taip viskas ir yra.

„Pinigų visadayra “
Aš papasakojau savo draugėm:
- Vos praėjusią savaitę brokeris, su kuriuo aš dirbu, pasiūlė man
nekilnojamo turto sandėrį. Po kelių derybinių etapų mano pasiūly­
mas buvo priimtas. Brokeris matė, kaip aš repečkojausi su pinigais,
kuriuos rinkau iš trijų skirtingų šaltinių. Galiu pasakyti, kad jis šiek
tiek nervinosi, ar man pavyks surinkti reikiamą sumą. Tą dieną, kai
mes sėkmingai užbaigėme sandėrį, aš jam pasakiau: „Ačiū už puikų
sandėrį. Paskambinkite man iškart, kai turėsite kažką įdomaus. Kad
ir rytoj.“
148
 "AŠ NETURIU PINIGŲ/" |
- Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Rytoj? Bet ar jūs dar turite pi­
nigų? As maniau, kad pastarasis sandėris pareikalavo visų jūsų lėšų.“
- Aš užtikrintai nusišypsojau: „Geram sandėriui pinigų visada
atsiras.“
Treisė tarė:
- Tai esmė tame, kad pradžioje nereikia susitelkti į tai, kaip gau­
ti pinigų. Jei aš taip elgsiuos, tai galiu niekuomet nepradėti. Pradžioje
aš turiu susitelkti į investicijų paiešką. Kai tik randu tinkamą investi­
ciją, tuomet pradedu rūpintis pinigais. Man tai patinka.
- Taip ir yra, - atsakiau aš. - Dabar leiskite pasidalinti su jumis
paskutiniu patarimu, kuriuo mes su Robertu naudojamės daug daug
metų. Kaip jūs galite kaupti pinigus kiekvieną dieną, nesiimant jokių
esminių pokyčių savo veikloje. Bet iš pradžių paragaukime šio sūrio.
turtinga moteris

150
 Dar apie pinigus

Tryliktas skyrius
Dar apie pinigus
Geras tikslas - kaip sunkuspratimas:
priverčia įtempti visas jėvas.
- Merė Ket Eš

- Ir koks tai patarimas? - paklausė Treisė.

- Paklausykite dar vienos istorijos, - pradėjau as. - Pamenate,
as pasakojau, kaip mes su Robertu persikėlėme į Oregoną ir mums
nepakako pinigų net sąskaitų apmokėjimui?
Abi moterys linktelėjo.
- Būtent tada mes supratome, kad turime kažką keisti savo gy­
venime, kitaip niekada neišsikapstysime iš finansinių problemų. Nors
tuo metu mes uždirbdavome labai mažai, tačiau vis dėlto ryžomės
žengti keletą žingsnių savo finansinės ateities link.
- Ir ką gi jūs padarėte? - paklausė Leslė.
- Pirmiausia mes pasamdėme buhalterį, - atsakiau aš.
- Kodėl buhalterį? - nustebo ji. - Tu gi sakei, kad beveik netu­
rėjote pinigų. Kam reikalingas buhalteris, jei nėra ką skaičiuoti?
- Ar žinai, kaip lengva save apgaudinėti dėl savo finansinės pa­
dėties? - paklausiau aš. - Tuo metu aš galvojau, kad mūsų finansinės
problemos išsispręs savaime. Nors aš ir optimistė, man nesinorėjo su
jomis susidurti akis į akį. „Jeigu apie jas negalvosiu, jos tiesiog išnyks“,
- kaip mantrą kartojau aš.
- Tu moki skaityti mintis? Aš darau lygiai taip pat, - nusijuokė
Leslė.
- Sutik, taip daug lengviau, nei pripažinti tiesą, - atsakiau aš.
151
 Turtinga moteris
- Todėl as padariau patį sunkiausią, kokį tik galėjau, dalyką: pasam­
džiau buhalterę ir susitikinėjau su ja du kartus per mėnesį. Kas dvi
savaites Betė išrėždavo man į akis visą liūdną tiesą apie mūsų finansus.
Kaip mama, kuri neleidžia vaikui pakilti nuo stalo, kol jis nesuvalgys
visų pupelių, Betė nepaleisdavo manęs tol, kol mes neišsiaiškinsime
dėl kiekvienos sąskaitos ir išleisto dolerio. Malonu nebuvo. Į kiekvie­
ną susitikimą eidavau su baime.
- Ar šioje istorijoje yra ir kas nors gero? - pajuokavo Treisė.
Aš nusijuokiau:
- Gerai buvo tai, kad aš aiškiai įsivaizdavau mūsų finansinę pa­
dėtį. Aš neapsimetinėjau, kad viskas yra gerai ar kad viskas susitvarkys
savaime. Žinojau tiesą apie mūsų pajamas ir išlaidas. Gerai žinodami
savo padėtį galėjome nuspręsti, ką norime pasiekti ir kaip tai padary­
ti.
- Tol, kol nepasirodė Betė, aš kaip strutis slėpiau galvą smėlyje.
Tai tas pat, kas skambinti į restoraną ir klausti, kaip iki jo nukakti,
nepaaiškinus, iš kur ketini važiuoti. Jeigu žmogus nežino, kur tu esi,
kaip jis gali tau paaiškinti, kokia kryptimi reikia važiuoti?
Todėl jei norite nusistatyti sau finansinius tikslus, pirmiausia tu­
rite išsiaiškinti, kokia jūsų padėtis yra šiandien.

Svarbus patarimas:
Susitikinėdami su Bete, mes pirmiausiai suvokėme, kad nieko
neatidedame ateičiai. Visi uždirbti pinigai buvo skirti apmokėti
sąskaitas. Todėl mes nusprendėme pirmiausiai mokėti sau, o tik
po to kreditoriams. Aš suprantu, kad sąvoka „mokėti pirmiausia
sau“ praktiškai tapo kliše ir kiekvienas ją aiškina savaip. O štai ką
ji reiškia mums.
Mūsų planas buvo paprastas.
Iš kiekvieno gauto dolerio, nepaisant pajamų šaltinio, pir­
miausia mes išskaičiuodavome 30 procentų. Vadinasi, iš kie­
kvienos gautos šimtinės pasilikdavome 30 dolerių, iš kiekvie­
no dolerio - 30 centų.
Tuomet mes išskirstydavome šiuos pinigus į tris sąskaitas:
152
 Dar apie pinigus

1. Investicinę (10 procentų)

2. Taupomąją (10 procentų)
3. Labdaros arba dešimtinės (10 procentų).
Likę 70 procentų būdavo skiriami sąskaitų apmokėjimui. 30
procentų pajamų skyrėme savo finansinės ateities kūrimui.
Šis planas teturi vieną sunkumą - jo reikia laikytis. Negali
pasakyti: „Šį mėnesį aš praleisiu, už tai kitą mėnesį atidėsiu
dvigubai“. Greičiausia to jūs nepadarysite ir kitą mėnesį. Svar­
biausia - disciplina, tai yra šios taisyklės taikymas visoms be
išimtiems pajamoms. Svarbu ne tai, kiek procentų jūs atidėsite
kas mėnesį, o įprotis tai daryti su absoliučiai visomis pajamo­
mis. Kai susiformuos įprotis, jūs tai darysite automatiškai.
Jūs galite pasirinkti kitą atidedamų pinigų procentą. Mes pa­
sirinkome 30, nes žinojome, kad tam mums teks įdėti šiek
tiek daugiau pastangų, atsižvelgus į tuometinę mūsų finansi­
nę padėtį. Nieko baisaus, jei pasirinksite mažesnį procentą ar
sumą. Tačiau aš nerekomenduočiau pernelyg žemai nuleisti
kartelę dėl dviejų priežasčių.
Visų pirma, kai procentas labai mažas, reikia daugiau laiko
pasiekti žymesnį rezultatą. Antra, kai ilgai nematai rezultato,
gali greitai prarasti interesą ir įprotis dings. Manau, kad užsi­
brėžtas tikslas yra venas pastangų ir šiokio tokio pasiaukoji­
mo. Būkite kūrybinga. Nespėsite nė susivokti, kai sumos tose
sąskaitose ženkliai išaugs.
Svarbiausia, kad mes supratome, jog tie 30 procentų - mūsų fi­
nansinė ateitis. Jei nebūtume pradėję jai ruoštis, tos ateities ne­
būtų niekuomet.
- Bet jei vos sudurdavote galą su galu, kaip jūs apmokėdavote
savo sąskaitas? - paklausė Treisė.
Aš pradėjau juoktis:
153
 Turtinga moteris
- Būtent šį klausimą mums uždavė ir mūsų buhalterė Betė!
Mūsų pokalbis buvo maždaug toks:
Aš pasakiau: „Bete, 30 procentų visų mūsų pajamų norime
atidėti pirmiausia sau. Mes išskirstysime šiuos pinigus į tris
sąskaitas ir leisime juos tik investicijoms ir labdarai. O taupo­
moji sąskaita bus skirta tik nenumatytiems atvejams“.
„Bet jūs negalite to padaryti! Jūs turite daugybę neapmokėtų
sąskaitų. Kaip ketinate jas apmokėti?“ - paprieštaravo Betė.
„Mes kiekvieną mėnesį po truputį mokėsime visiems kredito­
riams. Kartais galima sumokėti šiek tiek mažiau nei jie prašo.
Jeigu reikia, galiu jiems paskambinti ir paaiškinti, kad mes
būtinai apmokėsime visas skolas, tik šiek tiek vėliau“, - atsa­
kiau aš.
„Aš turiu geresnę idėją, - pasiūlė Betė. - Iš pradžių pilnai ap­
mokėkite sąskaitas, o tai, kas liks, atsidėsite“.
„Taip visi sako, - paprieštaravau aš. - Problema ta, kad nie­
kada nieko nelieka. Laikykimės mūsų plano, o su kreditoriais
aš susitarsiu“.
Betė sunkiai atsiduso, bet buvo priversta sutikti.
- O kreditoriai jūsų nepersekiojo? - paklausė Leslė.
- Pagrįstas klausimas, - atsakiau aš. - Aš tikrai nerekomenduoju
jums neapmokėti sąskaitų. Bankrotų skaičius Jungtinėse Valstijose yra
gana didelis ir daugumoje atvejų tie žmonės nori išvengti finansinės
atsakomybės. Aš nesu tokių dalykų šalininkė. Mes užtikrinome, kad
pilnai apmokėsime savo sąskaitas ir nuolat palaikėme ryšį su kredito­
riais, kad jie žinotų, jog mes grąžinsime skolą.
Šiuo atveju aš noriu jums parodyti, kad egzistuoja įvairūs finan­
sinių problemų sprendimo būdai. Tiesiog reikia pasinaudoti savo kū­
rybingumu. Paanalizuokite turimas alternatyvas. Sukurkite jas pačios.
Paklauskite savęs: „Jeigu aš nuspręsčiau pirmiausia mokėti sau, kaip
aš tai padaryčiau? Ką man reikia pakeisti savo gyvenime?“ Svarbiausia
154
 Dar apie pinigus
buvo - ne sutaupyti kažkiek pinigų, o jau šiandien pradėti kurti savo
finansinę ateitį. Turiu jums pasakyti, kad sumos tose sąskaitose augo
greičiau nei mes tikėjomės.
- Paaiškink dar kartą, kam reikalingos tos sąskaitos, - paprašė
Leslė.
Ant popierėlio nupiešiau tris langelius:

INVESTAVIMAS AUKOS SANTAUPOS

- Pirmiausia mes nusprendėme, kad reikia užsiimti investavimu

ir tam atidarėme investicinę sąskaitą. Antra, mes tikime, kad norint
gauti, pirmiausia reikia duoti, todėl atidarėme ir labdaros sąskaitą. Ir
galų gale atidarėme taupomąją sąskaitą, kad turėtume pinigų juodai
dienai ar ypatingoms progoms.
- Vadinasi, sąvoka „pirmiausia mokėti sau“ nereiškia, jog gali
palepinti save nauja batų pora ar kelione į Taitį. Ji reiškia būtinybę
pasirūpinti savo finansine ateitimi, - susimąsčiusi ištarė Leslė.
- Būtent, - sutikau aš. - Ir tu palietei labai svarbią temą, kadan­
gi dauguma žmonių iš tiesų neteisingai supranta šią sąvoką ir išleidžia
kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus „mažyčiams malonumams“ ir
lieka prie suskilusios geldos. Tarp kitko, pinigus savo pirmajam in­
vesticiniam projektui - namui su dviem miegamaisiais - aš nuėmiau
būtent nuo investicijų sąskaitos.
- Man sunku įsivaizduoti save atidedančią 30 procentų pajamų
ir gyvenančią iš likusių 70 procentų, - pabėdojo Leslė.
- Jeigu tai būtų taip paprasta, visi taip darytų, - atsakiau aš. -
Būk išradinga. Pagalvok, kaip tai padaryti. Geriau pagalvok apie štai
ką. Paskaičiuok, maždaug kiek pajamų gavai praėjusiais metais.
- Paskaičiavau.
- O dabar atskirk iš šios sumos 30 procentų ir įsivaizduok, kiek
pinigų šiandien būtų tavo sąskaitoje, jeigu tu būtum pradėjusi juos
kaupti prieš metus.
Leslė pagalvojo ir nusišypsojo.
- Pagalvok apie tai. Galvok apie tai, ką turėsi, o ne apie tai, su
755
 Turtinga moteris
kuo tau teks atsisveikinti, - pasiūliau as.
- Atsisveikinti? - nesuprato Leslė.
- Taip, - nusijuokiau as. - Pavyzdžiui, su įpročiais, kurie tau
trukdė judėti į priekį.
- Supratau, - nusišypsojo Leslė.
- Jūs iki šiol turite tą įprotį? Jūs ir dabar atidedate 30 procentų
savo pajamų? - paklausė Treisė.
- Taip. Tik dabar jau daug daugiau nei 30 procentų. Skirtumas
tas, kad didžiąją dalį savo santaupų mes išleidžiame investicijoms.
Mes dar ilgai kalbėjomės, visiškai patenkintos Leslės pasirinktu
„restoranu“, jau nekalbant apie jos prigriebtą maistą ir gėrimus. Mes
iš tiesų mėgavomės kiekvienu kąsneliu. Visiškai atsipalaidavome ir
stebėjome, kas vyksta aplink, kai suskambėjo Leslės telefonas...
 Dar apie pinigus

PRATIMAS:
1. Kiek pajamų jūs gavote
per paskutinius 12 mėnesių? _

Jeigu per visą šį laiką jūs

būtumėte atidėdavusi 30
procentų visų savo pajamų,
kiek pinigų jūs turėtumėte šiandien?
Jūsų metinės pajamos x 0,3 = _

2. Kokios jūsų kasmėnesinės

pajamos šiandien? _

Padauginkite šį skaičių iš 12,

kad galėtumėte paskaičiuoti
būsimas metines pajamas. _

Kokias papildomas pajamas

jūs galite gauti: mokesčių
permokos grąžinimas, dovanos,
pajamos iš investicijų, papildomas
uždarbis ir 1.1.

Visos pajamos: _

Jeigu sekančių metų bėgyje jūs

atidėdinėtumėte 30 procentų
visų savo pajamų, tai kiek pinigų jūs
sukauptumėte, kad pirmiausiai
sumokėtumėte sau?

Visos pajamos X 0,3 = _

157
turtinga moteris

158
 *MANO VYRUI NEĮDOMU!"

Keturioliktas skyrius
„Mano vyrui neįdomu!“
Valdžiayra galėjimas nepataikauti.
- Elizabeta Dzenivei

- Klausau! - nekantriai atsiliepė Leslė.

- Sveika, Lesle, čia Pate! - pasigirdo balsas telefone.
Leslė nusijuokė.
- Pate! Taip ir jaučiau, kad gali būti tu. Kaip būtų puiku, jei
prisijungtum prie mūsų pietų... nors mes absoliučiai viską suvalgėme.
Palauk minutėlę. - Leslė įjungė savo telefone garsiakalbį. - Pate, pasi­
sveikink su Treise ir Kim.
- Sveikos! Malonu girdėti, kad Treisė su jumis. Na, dabar jūs
turite viską man papasakoti, ką kalbėjotės.
Treisė prakalbo:
- Norėčiau, kad tu būtum čia su mumis. Ačiū už skambutį. As
su Kim ir Lesle vejuosi savo atsilikimą dėl praleisto paskutinio susiti­
kimo su jumis. Su Lesle šnekėjomės apie jūsų pokalbį pinigų, finansų
ir investavimo temomis. Aš panorau išgirsti daugiau, todėl ir esu čia.
Mes šauniai pasikalbėjome. Mums tavęs trūko!
- Aš taip pat norėčiau būti su jumis, - atsakė Pate. - Jūs ne
veltui leidžiate laiką.
Pate tęsė toliau:
- Žinote, aš kai ką papasakojau savo vyrui iš mūsų pokalbio
Plazoje - tik kalbas apie investavimą, ne iš mūsų priešvedybinių die­
nų. Bet jo, atrodo, tai visai nesudomino. Jis taip pakomentavo: „Mes
uždirbame pakankamai pinigų. Aš nemanau, kad jais verta rizikuo­
159
 Turtinga moteris
ti investuojant. Mums ir taip gerai.“ Tuo mūsų pokalbis ir baigėsi.
Mano pastangos taip pat tuo baigėsi. Sunku pradėti kažką naujo, kai
tavo svarbiausias partneris tuo nesidomi, ir juolab kai jis namo atneša
visus pinigus. Aš nežinau, ką daryti tokioje situacijoje.
Mes visos tylėjome.
Aš mąsčiau pati sau: „Tai milijono dolerių klausimas. Ką daryti,
kai tavo partneris nesidomi investavimu, kai tu tuo tarpu domiesi?
Kaip tau pradėti? Ar tau reikia jo palaikymo? Aš žinau, kad turint
palaikymą yra žymiai lengviau. Ir kaip tau pasiekti sutarimą dėl pini­
gų skyrimo investicijoms? Tai liečia ne vien tik investavimą, tai liečia
tarpusavio santykius...“ Mano galva sukosi nuo minčių.
Aš pakėliau akis ir pamačiau Leslę ir Treisę spoksančias į mane
it tartum klausiančias: „Ką tu jai atsakysi? Pasakyk gi ką nors. Ką jai
daryti?“
Aš nežinojau, ką sakyti. Aš neturėjau asmeninės patirties tokiose
situacijose. Manoji buvo visiškai priešinga. Aš turėjau partnerį, nuo­
latos skatinantį mane vis daugiau ir daugiau mokytis ir investuoti.
Bet žvelgiant atgal aš galiu pasakyti, kad esu susidūrusi su daugybe
moterų, užduodančių tą patį klausimą. Taigi aš tiksliai žinojau, kad
Pate nėra vienintelė.
Pirmieji žodžiai, išėję iš mano lūpų, buvo šie:
- Pate, aš neturiu tau ką pasakyti. Aš norėčiau žinoti stebuklingą
sprendimą, bet atrodo, kad tavo klausimas yra vienas iš sudėtingiau­
sių. Tai liečia ne vien tik pinigus. Tai aiškiai liečia ir jūsų tarpusavio
santykius. Taigi leisk man apie tai pagalvoti ir pasikalbėti su keletu
žmonių, ir vėliau aš tau pranešiu, ką atradau šiuo klausimu. Gerai?
- Tai būtų puiku, - atsakė Pate. - Ačiū tau.
Mes visos keturios ir toliau kalbėjomės. Pakilome tik prieš pra­
sidedant piko valandai. Mes visos apsikabinome, „įskaitant“ ir Patę.
Nors mes nežinojome, kada vėl susitiksime, bet visos sutarėme, kad
palaikysime ryšį.

160
 "m a n o vyrui n e įd o m u r

Tame nieko neįprasto

Galvoje man vis sukosi Patės klausimas. Ką reikia daryti, jei tu
nori pradėti investuoti, bet tavo antroji pusė tuo nesidomi?
Vienas moterų bruožas, kurį aš matau ir kuris susijęs su šia tema,
yra tai, kad dauguma moterų rūpestingai ir išsamiai apsvarsto su ap­
linkiniais visus klausimus, liečiančius svarbius pokyčius ar sprendi­
mus jų gyvenime. Kur kas daugiau, nei vyrai. Aš manau, kad būtent
dėl to šis klausimas nedelsiant iškyla daugeliui moterų, kai jos nori
pradėti investuoti. Moterys aplamai linkusios įtraukti į savo sprendi­
mus aplinkinius, kai vyrai labiau laikosi konkurencinio „padaryk tai
vienas“ požiūrio.
Mano draugė atskleidė puikią analogiją ta pačia tema. Ji paklau­
sė:
- Ar tu stebėjai kada nors vaikus baseine? Jei tu paprašytum ber­
niukų grupės išsirikiuoti palei baseino kraštą ir kartu šokti į vandenį,
štai ką tu pamatytum: jie visi išsirikiuoja, ir tada kiekvienas berniukas
stengiasi nurungti kitus. Džekas ištaško daugiausiai vandens. Čarlis
toliausiai nušoka. Pitas geriausiai šoka galva žemyn. Ir Danis ilgiausiai
išbūna po vandeniu.
- Dabar to paties paprašyk grupės mergaičių, ir ką gi jos darys?
Jos visos mandagiai išsirikiuoja, susikimba rankoms ir sulig skaičiumi
„trys“ visos kartu šoka į vandenį.
Aš nieko neturiu prieš lenktyniavimą. Man patinka konkuren­
cija. Aš tik noriu pasakyti, kad mes, moterys, aplamai linkusios atsi­
žvelgti į savo artimųjų jausmus bei mintis, ir priimti jų nuomonę kur
kas labiau, nei vyrai. Taigi natūralu, kad moterims taip dažnai iškyla
klausimas: „Kas, jei mano antrosios pusės investavimas nedomina?“
Laikas nuo laiko aš vis išgirstu šį klausimą. (Beje, vyrai taip pat
užduoda šį klausimą.) Paprasčiausiai man niekada nereikėjo į jį atsa­
kyti. Aš esu laiminga, Roberto asmenyje turėdama partnerį, kuris ne
tik mane palaiko investuojant, bet ir smarkiai (ir aš tikrai turiu galvoje
smarkiai) skatina mane tęsti mokytis ir priimti vis didesnius iššūkius.
Jis nuolatos mane ragina daryti tai, kas, mano nuomone, viršija mano

161
 Turtinga moteris
galimybes. Todėl as neturiu betarpiškos patirties šiuo klausimu, bet
aš pažįstu daug moterų, kaip, beje, ir vyrų, kurios susiduria būtent su
šia problema.

Keturipasirinkimai
Kiek aš matau, moterys, susidūrusios su šia dilema, turi keturis
pasirinkimus. Jos gali:
1) Investuoti kartu su vyru kaip komandai.
2) Investuoti pačiai - palaikant vyrui.
3) Investuoti pačiai - be vyro palaikymo.
4) Neinvestuoti.
Pirmasis pasirinkimas. Tai idealus variantas. Kaip sako patar­
lė, dvi galvos geriau, nei viena. Investavime pasireiškia visa eilė
gabumų - nuo investicijos suradimo iki sąlygų suderėjimo, do­
kumentacijos vedimo. Dažnai poros, dirbančios kaip komanda,
savyje atranda talentų, apie kuriuos anksčiau nė neįtarė, ir šiuos
sugebėjimus panaudoja savo investicinėje strategijoje. Ir antra,
kadangi jie kartu investuodami mokosi, tai atsiranda daug apie
ką kalbėtis. Jie kartu priima sprendimus, kartu studijuoja ir mo­
kosi, ir kartu praleidžia žymiai daugiau laiko. Dauguma atveju
tai labai teigiamai paveikia tarpusavio santykius bei prisideda prie
investavimo sėkmės.
Kaip man parašė viena moteris, vardu Džesminė:
Mes abu su savo vyru jautėme, kad turi būti geresnis gyveni­
mo praleidimo būdas, nei vergauti mūsų korporacijai, dirbant
labai įtemptą darbą. Mes pradėjome kartu skaityti knygas, ir
mūsų akiratis plėtėsi tuo pačiu metu. Skaitymas, knygų aptari­
mas, naujų idėjųpaieška mums tapo maloniu užsiėmimu. Kartu
mes taip pat nuspręsdavome apie užduočių pasidalinimą mūsų
investavimo į nekilnojamąjį turtą procese. Kaip moteriai, man
malonu žinotu kad turiupalaikymą; man nebūtinai galbūtjo ir
reikiaf bet manpaprasčiausiai patinka tai žinoti.
162
 "MANO VYRUI NEĮDOMU!"

Antrasis pasirinkimas. Po pirmojo, tai geriausias pasirinkimas.

Jei jūs turite savo sutuoktinio palaikymą, jums nereikės kovoti
varginančių kovų. Jis yra jūsų pusėje ir manau nori, kad jums
sektųsi. Aš iš tiesų kalbėjausi su daugeliu investuotojų, būtent
taip pradėjusių. Vyras sakė: „Tu eik pirmyn. Aš tave palaikau, bet
pats aktyviai nedalyvausiu.“
Dažniausiai atsitinka taip, kad jums pradėjus procesą, ir ypatin­
gai kai jis pamato ateinančius pinigus, jam darosi sunku išlikti
abejingam. Jo susidomėjimas auga, ir užuot pasilikęs pasyviu ste­
bėtoju, jis vis labiau ir labiau įsitraukia. Kaip pasakė viena mote­
ris, kai jos paklausiau, ką daryti moteriai, kurios vyras ar draugas
nesidomi investavimu: „Parodykite jam pinigus!“
Čia yra nuostabus vieno džentelmeno pavyzdys, kurio žmonos
investavimas nedomino. Aš jį įtraukiau, nes mes, moterys, kartais
nesuprantame, kaip stipriai mūsų vyrai nori, kad mes jų gyveni­
me užimtume didesnę dalį.
Aš pradėjau investuoti savarankiškai, jai paprasčiausiai stebint
iššalies. Aš dirbdavau visą dieną, kartais net dviejuose darbuose,
tada grįždavau namo, greitai užkąsdavau irpasinerdavau į savo
pirmosiospinigų srauto investicijospaieškas.
Po ilgų paieškų galiausiai suradau tinkamą variantą ir greitai
sudariau nekilnojamojo turto sandėrįykuris man atnešė mėnesinį
350 dolerių pinigų srautą. Patikėkite, pirmą kartą tai daryda­
mas, tūkstantį kartų norėjau viską mestiybet mano nusistatymas
ir apsisprendimas padėjo man žingsniuoti toliau. Mano žmona,
vieną dieną prisijungusi prie šio jaudinančio sumanymo, tapo
viena iš didžiausių manopaskatų.
Tai tęsėsi metus. Po pilnos darbo dienos aš grįždavau namo ir
pusę vakaro praleisdavau prižiūrėdamas savo investicijas. Jos ne
tik moralinė, bet ir labiau praktinė pagalba man neabejotinai
būtų gerapaspirtis, bet ašjos šito neprašiau.
163
Turtinga moteris
Kažkuriuo metują tai pradėjo labiau traukti. Ji matė mano at­
sidavimą, mano pasiaukojimą ir mano tikėjimą šia investicine
masina... irji matėpinigus!
Truputį beprotiška auginti du vaikus ir valdyti virš 40 nuomo­
jamų butų ir tvarkyti visus su tuo susijusius reikalus. Aš turiu
geriausią žmoną. Aš taip didžiuojuosi tuo, kąjinai daro. Tai as­
meninio tobulėjimo kelias mums abiem. Mes matome nuolatinio
augimo ir mokymosi būtinybę. Aš niekuomet neįsivaizdavau,
kad mūsų santykiai gali būti tokie nuostabūs. Niekas neprilygsta
tam, kadjūs darote tai kartu... būtent kartu.
Trečiasis pasirinkimas. Tai nėra lengva situacija. Jūs ne tik kad
įžengiate į visiškai naują pasaulį, bet tai darote be svarbiausio
asmens savo gyvenime pagalbos. Todėl aš nenoriu apsimetinėti
ir sakyti, kad tai yra pyragas, nes taip išties nėra. Vis tik laikui
bėgant, kaip ir anksčiau aprašyto džentelmeno atveju, kai jūs pa­
sieksite sėkmę ir apčiuopiamų rezultatų, jūsų vyras gali pakeisti
savo nusistatymą ir tapti jūsų didžiausiu rėmėju. Tai yra moterys,
ir daugeliui iš jų labiau nei bet kada reikalingas palaikymas iš
aplink esančių žmonių, geriausia taip pat investuotojų.
Būtent čia gali pasireikšti neįkainojama moterų investicinių gru­
pių, taip pat įvairiausių klubų bei organizacijų, vertė. Jei jūs esate
tokioje situacijoje, apsupkite save žmonėmis, turinčiais panašių
tikslų bei ambicijų.
Ketvirtasis pasirinkimas. Aš baisiai nenoriu netgi įvardinti tai
kaip pasirinkimą, bet tikrovėje dauguma moterų būtent tai ir pa­
sirenka - neinvestuoti. Kaip pasakė man viena moteris:
„Jei mano vyras to neremia, tuomet aš bijau, kad tai neigiamai
paveiks mūsų santuoką. Aš tikiuosi, kad galiausiai jis pakeis savo
nuomonę.“ Deja nėra greito sprendimo ar lengvo atsakymo, kaip
paveikti jūsų sutuoktinį ar partnerį, kad šis prisijungtų prie jūsų.
Vis tik gera žinia yra tai, kad moterys visame pasaulyje tai pasie­
kia.
164
 "Ma n o vyrui n e įd o m u !” \

Kaip įtrauktijūsų sutuoktinį į žaidimą

Klausdama investuotojų: „Kaip jūs sužadinote savo sutuoktinio
susidomėjimą, kai prieš tai jam ar jai tai nerūpėjo?“ Aš išgirdau keletą
labai kūrybiškų bei praktiškų sprendimų. Keletą čia pateikiu.

Meganė
Meganė buvo įsitikinusi, kad ji nori įsijungti į investavimo žaidi­
mą. Ši mintis dvejus metus sukinėjosi jos galvoje, ir atėjo laikas imtis
konkrečių veiksmų. Ji susėdo su savo vyru Džefu, ir paaiškino, ką ji
nori daryti ir kad ji tikisi taip pat ir jo dalyvavimo.
Jis atsakė: „Aš tam neturiu laiko. Visą mano laiką suryja darbas.
Tau, atrodo, tai labai svarbu, tai tu judėk pirmyn. Informuok mane,
kaip tau seksis.“
Ji nusivylė, kad jis neužsikrėtė jos entuziazmu, bet truputį ramino
tas faktas, kas jis bent jau norėjo girdėti, ką ji darysianti.
Meganę domino nekilnojamas turtas nuomai. Maždaug keturis
mėnesius tyrusi įvairias vietoves bei rinkas, Meganė surado būtent
tokį nuomojamą namą, kokio ji ieškojo. Kai ji pažvelgė į namą nuo
kelkraščio, jai šovė mintis, kaip į šį pirmąjį sandėrį įtraukti ir savo
vyrą.
Kitą sekmadienį ji pasiūlė
eiti papusryčiauti į „tą restoraną,
Mano manymu, tarpusavio
kuris, kaip girdėjau, yra labai ge­
santykių ir pinigų temosyra
ras.“ Restoranas buvo patogioje
karščiausios pasaulyje. Todėl kai
vietoje, maždaug už šešių kvar­ jas abi apjungiate, kažkas turi
talų nuo jos pasirinkto namo.
įvykti.
Džefas buvo grafikos dizaineris.
Jis buvo labai kūrybiškas ir me­ Todėl nenuostabuykadpagrindi­
niškas. Ji pamažu nuvedė jį prie nė tema, dėl ko šiandien kovoja
savo namo ir, sustojusi priešais sutuoktiniai yra —galite atspėti?
jį, paklausė: „Džefai, jei tai būtų Pinigai.
tavo namas, ką tu čia patvarky-
turn?
165
 Turtinga moteris
Džefas atsakė: „Visų pirma reikėtų sutvarkyti kiemą. Keliukas ga­
lėtų būti iš akmenų su žole tarpuose. Šiuolaikinė stoginė ir šiltesnės
spalvos suteiktų namui daugiau jaukumo. Ir, be abejo, aš pakeisčiau
įėjimo duris.“
„Ar tu nori tai padaryti kartu su manimi?“ - šypsojosi ji.
„Apie ką tu čia kalbi? - paklausė jis ir iškart sumojo, ką tai reiškia.
- Sį namą tu nori nupirkti, ar ne?“
Tą dieną Meganė ir Džefas tapo investicijų į nekilnojamąjį tur­
tą partneriais. Meganė gudriai sugalvojo, kaip uždegti Džefo susido­
mėjimą, į žaidimą įjungdama jo tikruosius sugebėjimus. Kol Meganė
kalbėjo apie skaičius ir ryšių palaikymą su brokeriais, Džefui tai visai
nerūpėjo. Bet kai jis į nuosavybę pažvelgė menininko akimis, jis as­
meniškai susidomėjo projektu.
Kai šią istoriją papasakojau kitai moteriai, turinčiai nesidomintį
vyrą, ji pasakė: „Nuostabu! Mano vyras mėgsta sodininkauti. Jis išreiš­
kia savo nuomonę apie kiekvieną kaimynystėje esantį žemės plotelį -
kaip viską jis galėtų padaryti geriau. Dabar tai jau galės!“

Edvinas
Edvinas rašė:
Savo žmonos ir vaikų susidomėjimą aš sukėliau paprasčiausiai
juos įtraukdamas į veiksmą. Mes reguliariai su šeima žaidėme
stalo žaidimą „Pinigų srautas 101“y todėl vaikai galėjo moky­
tis kartu su mumis. Savaitgaliais mes autobusiuku važiuodavo­
me apžiūrėti siūlomo nekilnojamo turto. Mes žaidėme žaidimą
„Teisinga kaina“- spėjome tikslų plotą, miegamųjų bei vonios
kambarių skaičių, ir kainą —tuomet mes išsitraukdavome už­
rašus ir žiūrėdavome, kuris numatęs tiksliausiai. Kitaip sakant,
mes patys susikūrėme žaidimą ir įsitraukę į jį patyrėme daug
džiaugsmo.

166
 "Mano vyrui n eįd o m u r
Lėja
Lėja savo sumanymui pasiekti panaudojo šiek tiek gudrybės:
Kai mano tėtis davė man knygą „Išeik į pensiją jaunas, išeik į
pensiją turtingas“, ašją tiesiogprarijau. Joje radau tai, ko man
reikėjo —kaip tapti finansiškai nepriklausomai. Kiekvieną va­
karą ašjam bandžiau pakišti šią knygą (jis nėra didelis knygų
gerbėjas), bet manopastangos buvo beprasmės.
Apie šią problemą prasitariau savo draugui. Žinodamas, kad
mes savaitgaliui vykstame į šešių valandų kelionę automobiliu,
jis paskolino CD diską „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“. Mano
vyras, atsidūręs šešių valandų kelionės su manimi spąstuose, ir
būdamas geresniu klausytoju, nei skaitytoju, neturėjo kito pasi­
rinkimo, kaip klausyti.
Ir staiga įvyko neįtikėtinas dalykas! Staigajo mąstymaspersijun­
gė. Likusią kelionės dalį mespuikiai praleidome laiką, aptarda­
mi girdėtas idėjas ir kalbėdamiesi, kaip mesgalimepakeisti savo
gyvenimus. Dabar mes pradėjome savo investicinę veiklą ir jau
įsigijome nekilnojamo turto.

Andrė
Andrė ėmėsi kraštutinių priemonių. Ji pasakė:
Mano vyras buvo ambicingas Kuala Lumpuro (Malaizija) ver­
tybinių popierių birios finansų makleris. 1998 metais, Azijos
finansinės krizės metu, jis neteko savo verslo ir mes praradome
daugiau nei pusę savo turėtų akcijų vertės.
Mes atvažiavome į Jungtines Valstijas. Mano vyras vėl grįžo į
finansinių paslaugų verslą, ir jis investavo visus mūsų likusius
pinigus į vertybinius popierius (ir vėl!). Aš, būdama namuose,
ėmiausi smulkaus verslo. 2000 metais mūsų portfelis pakilo 60
procentų, ir aš paraginau parduoti turėtas akcijas. Žinoma, jis
nesiklausė savo „mažosios žmonos. “ Būdama gera žmona, lei­

167
Turtinga moteris
džiančia laivą vairuoti vyrui, aš nesipriešinau. Po dviejų savai­
čių prasidėjo birios griūtis. Mūsų gyvenimo santaupos beveik
visiškai išnyko.
Tuomet atėjo 2000 rugsėjo vienuoliktoji, ir mūsų abeji verslai
išleido garą. Mes likome su didžiule būsto paskola ir tuščiomis
kišenėmis. Galite įsivaizduoti įtampą ir pykčius mūsų namuose.
Tai nebuvo sveika nei mūsų vaikams, nei mumspatiems.
Galiausiai mane užvaldė baimės, nusivylimo bei pasipiktinimo
jausmai. Kaip ir dauguma moterų, visą vadovavimą as atida­
viau į savo vyro rankas, nesjis buvopagrindinis maitintojas. Aš
paprašiau savo vyro nors kartą manęspaklausyti ir nuo šiol elgtis
su manimi kaip su lygiaverčiu partneriu visose mūsų gyvenimo
sferose, tame tarpe irfinansinėje. Aš paprašiaujį liautis pykti ir
atsiriboti nuo manęs, kai tik mes imdavome kalbėtis apie pini­
gus. Paprašiau, kad mes dirbtume kartu kaip komanda, ir kad
jis nustotųpriešintis mano idėjoms beijas išjuokti. Ašpastačiau
jam ultimatumą —arba mes susėdameprie vieno stalo kaippart­
neriai ir dirbame kartu, kad išbristume iš savo finansinės sui­
rutės, arba mes einame skirtingais keliais. Aš ėmiausi didžiulės
rizikos, žinodamapasekmes mūsųgyvenimui, irypatingai vaikų
gyvenimui.
Laimei mano lošimaspasiteisino. Galiausiai mes tapome koman­
da, kartu dirbanti mūsų šeimos labui. Aš daugiau nebebuvau
„mažyte žmona“, bet realiu mūsų santuokospartneriu. Šiandien
mes viską apvertėm aukštyn kojom. Mes turime aštuonis daugia­
bučius namus Waikiki, ir mes užbaigėme du nekilnojamo turto
vystymoprojektus. Mes tikimėspo dviejų metų ištrūkti iš žiurkių
rato ir taptifinansiškai nepriklausomais.
As žinau, kad nėra lengva pasiekti finansinę nepriklausomybę,
kai jūsų sutuoktinis nėra jūsų pusėje, ir tikrai tikiu, kad jums
nereiks savo antrosios pusės gąsdinti skyrybomis, norint kad jis
atsibustų.

168
 "Mano vyrui neįdom u !"
Dar vienaspamąstymas
Girdėdama daugybės žmonių pasisakymus šia tema, galiu išskir­
ti du nuolatos pasikartojančius pasiūlymus. Pirmasis: visada, kada
tik įmanoma, pritrauk savo sutuoktinį ar draugą į procesą. Nesvar­
bu, kokį investavimo rūšį pasirenkate, taktiškai supažindinkite savo
vyrą su tuo, ką darote ir ko mokotės. Pradžioje galite tiesiog parodyti
atitinkamą straipsnį spaudoje ar paminėti girdėtus pasisakymus apie
jūsų vietinės nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Dauguma žmo­
nių tvirtina sėkmingai pakeitę savo sutuoktinių požiūrį juos pritrauk­
dami, o ne atstumdami proceso metu. Sprendimo raktas daugumai
porų buvo aktyvesnis, o ne skurdesnis bendravimas šiais klausimais.
Antrasis patarimas moterims - žengti pirmąjį žingsnį ir imtis ini­
ciatyvos. Viena moteris pasakė: „Žinojau, kad pradėti turėjau aš. Ti­
kėjau, kad mano vyras taip pat prisijungs. Galiausiai jis taip ir padarė.
Jis matė mano atsidavimą ir entuziazmą, ir tai patraukė jo dėmesį. O
kai pamatė pinigus, galutinai užkibo!“

Jūsų santykiaipinigų atžvilgiu

Visos šios istorijos iškelia svarbų klausimą, į kurį, mano manymu,
turėtų atkreipti dėmesį dauguma porų. Sis klausimas toks:
„Kokie jūsų santykiai pinigų atžvilgiu?“
Kitaip tariant, ar jūs atvirai kalbatės tarpusavyje apie jūsų finansi­
nę padėtį? Ar finansinius sprendimus paprastai priima vienas asmuo?
Ar jūs svarstote ir priimate sprendimus kartu? Ar pinigų tema retai
paliečiama jūsų pokalbiuose, jei aplamai liečiama?
Šiuos klausimus aš užduodu todėl, kad, mano manymu, tarpusa­
vio santykių ir pinigų temos yra karščiausios pasaulyje. Todėl kai jas
abi apjungiate, kažkas turi įvykti. Todėl nenuostabu, kad pagrindinė
tema, dėl ko šiandien kovoja sutuoktiniai yra - spėkite... Pinigai.

169
 Turtinga moteris
)yAr tu nori būti turtinga “
Pačioje mūsų santykių pradžioje Robertas manęs paklausė: „Ar
tau nesukels problemų būti labai turtinga?“ As pamaniau: „Kas per
klausimas? Kas gali dėl to turėti kokių nors problemų?“
As pasakiau Robertui: „Žinoma, dėl to neturėčiau jokių proble­
mų. Kodėl tu to klausi?“
Jis pasakė: „Tu nestebtum sužinojus, kiek daug moterų, su ku­
riomis esu susidūręs, mano, kad noras labai praturtėti yra smerktinas
dalykas. Arba jos mano, kad tikslas tapti turtingu yra labai paviršuti­
niškas. Yra daugybė žmonių, kurie mano, kad pinigai —tai ne ta tema,
kurią galima atvirai aptarinėti. Neįtikėtina, kad apie pinigus - tai, ką
kiekvienas iš mūsų naudoja kiekvieną dieną - būtų vengiama kalbėtis.
Aš niekuomet to nesupratau. Kaip sakė mano turtingasis tėtis: „Pini­
gai nėra svarbiausias dalykas pasaulyje, bet jie turi įtakos viskam, kas
yra svarbu.“ Jie turi įtakos jūsų sveikatos priežiūrai, jūsų ir jūsų vaikų
išsilavinimui, maistui, pastogei, ir t.t. Negaliu suvokti, kodėl žmonės
apie tai vengia kalbėti. Aš ketinu tapti labai turtingu, ir noriu žinoti
tavo nuomonę apie tai. Todėl aš ir iškėliau šį klausimą.“
Nuo to laiko mes kur kas daugiau kalbėjomės šia tema. Mes kal­
bėjomės apie gyvenimo būdą, kokio norėjo kiekvienas iš mūsų. Mes
kalbėjomės, ar mūsų šeimose, kuriose užaugome, buvo diskutuojama
apie pinigus. Kas mums buvo sakoma apie juos, kai mes buvome vai­
kai? Dažnai šeimos pozicija pinigų atžvilgiu persikelia į suaugusiųjų
santykius. Ką kiekvienam iš mūsų reiškė pinigai?
Tai buvo neįtikėtinai įdomus pokalbis. Lig tol niekas su manimi
taip nekalbėjo. Apie daugelį mūsų aptartų dalykų aš anksčiau nebu­
vau nė pagalvojusi. Tai veikė taip gaivinančiai. Žinoma, mano galvoje
atsirado daugybė klausimų.
Esmė buvo išsiaiškinti kiekvieno iš mūsų supratimą apie pinigus.
Tai taipogi atvėrė kelią mūsų atviriem pasikalbėjimams visais klausi­
mais, susijusiais su pinigų tema. Paslapties šydas, dažnai dengiantis šią
temą, buvo nuimtas.

170
 ’m a n o vyrui n e įd o m u r |

Kaip kalbėti apiepinigus

Jei pinigai nėra ra tema, apie ką jūs kalbatės atvirai ir aiškiai, tuo­
met jūs galite su sutuoktiniu sutarti tam tikrą laiką ir pradėti pokalbį.
Čia yra keletas klausimų, į kuriuos jūs galėtumėte abu atsakyti, ir
kuriais jūs galite pradėti pašnekesį:
- Ką tavo tėvai tau sakė apie pinigus?
- Ar tavo paties mintys skiriasi nuo tavo tėvų minčių?
- Ką reiškia tau pinigai?
- Ką tu aplamai manai apie labai turtingus žmones?
- Ką reiškia būti „labai turtingu“?
Daug žmonių jaučiasi nepatogiai kalbėdami apie pinigus dėl vie­
nos ar kitos priežasties, todėl jei jūs patiriate staigų pasipriešinimą
iš savo sutuoktinio pusės vos tik paliečiate šią temą, tai pabandykite
prieiti prie šio klausimo lėtai ir švelniai. Tai nesiskiria nuo bet kokios
kitos nepatogios temos iškėlimo. Paprasčiausiai bandykite prieiti iš
įvairių pusių, iki kol nesulauksite atsako. Aš pamačiau, kad jei tik
man pavyksta į tarpdurį įkišti koją, toliau durys atsidaro lengvai ir
natūraliai.

Grįžtantprie Putės
Aš paskambinau Patei, norėdama pratęsti mūsų paskutinį pokal­
bį telefonu. Kalbėjomės apie tai, kaip ji ir jos vyras elgiasi su pinigais,
būdami santuokoje. Pernelyg nenustebau išgirdusi, kad ši tema buvo
retai aptarinėjama. Jis uždirba pinigus, o ji apmoka sąskaitas. Štai ir
viskas. Jie kalbasi apie didelius pirkinius - namą, mašinas, atostogų
keliones. Visais investavimo reikalais rūpinasi vyras, apsiribodamas
dalyvavimu keliose investiciniuose fonduose ir retkarčiais pagal bro­
kerio rekomendacijas įsigydamas akcijų. Išskyrus šiuos reikalus, pini­
gų tema Patės namuose neegzistuoja.
- Man čia puiki proga pasireikšti kaip žurnalistei - atrišti vyro
liežuvį ir pasikalbėti apie pinigus, - pareiškė Pate. - Žinoma, reikės
elgtis atsargiai.
171
 Turtinga moteris
As papasakojau keletą istorijų apie investuotojas, kurios pradėjo
panašiai, kaip ji. Ji tylėjo, kol as pasakojau. Matyt kažką intensyviai
galvojo.
- Ačiū, kad man visa tai papasakojai. Viskas po truputį stojasi
į vietas. Noriu pasakyti, kad lengviau jautiesi žinodama, kad yra ir
kitų moterų tokioje pat padėtyje, kaip ir as, ir kad jos imasi veiksmų
ir kažką pasiekia. Prieš tai jaučiausi kaip priėjusi aklavietę. Dabar aš
matau keletą pasirinkimų. Mano didžiausias rūpestis buvo galimas
mūsų vedybinių santykių atšalimas, ir aš išties dėl to nerimavau. Bet
kitų moterų istorijos rodo, kad šią situaciją galima išspręsti. Kad kaž­
ką galima daryti, o ne laukti ir tikėtis, kad mano vyras susipras. Būtų
idealu, jei mano vyras kartu dalyvautų investuojant, nes aš manau,
kad tuomet mes turėtume bendrą tikslą ir mūsų santuoka taptų tvir­
tesnė. Bet jei jis neprisijungs prie manęs, aš vis tiek stengsiuos eiti
pirmyn. Aš tau pranešiu, kaip man sekėsi! - pasakė Pate pakiliu, pilnu
gyvybės balsu.
- Linkiu tau visa ko geriausio! - pasakiau aš. - Aš tave pažįstu,
Pate, ir jei jau tu ką nors nusprendei, tai atkakliai to sieksi. Iki!
Mums atsisveikinus aš supratau vieną dalyką: aš daugiau nebe-
sijaudinau dėl Patės. Su ja viskas tvarkoj. Aš daugiau nerimavau dėl
Patės vyro. Jo gyvenimas turi pasikeisti.
 Kodėl moterys tampa puikiomis investuotojomis

Penkioliktas skyrius
Kodėl moterys tampa
puikiomis investuotojomis
„Mes, moterys, per daug nesirūpiname
pasirodyti turinčiospinigų, kaijų išties turime. “
- Aivi Beiker Prist
JAVfinansų ministrė, 1954

Atėjo metas kartą ir visiems laikams atsikratyti tų senųjų moterų

stereotipų, su kuriais dauguma iš mūsų užaugome. Mes galime pati­
kėti mitu, kad moterys ir investavimas vienas prie kito nelimpa. (Arba
kaip pasakė vienas neišmanus vyras, išgirdęs mane rašant knygą mo­
terims apie investavimą: „Moterys ir investavimas - tai neturi nieko
bendro! Moterys ir pinigų leidimas - taip, sutinku. Bet ne moterys ir
investavimas.“ Galite tuo patikėti? Aš nusprendžiau nieko neatsakyti.
Aš esu išmokyta elgtis protingai. Tas vaikinas buvo kas tik nori, bet
ne išminčius.)
Mes galime dėtis nesančios protingos. Mes galime vaidinti nie­
ko nesuprantančias ir sumišusias, kai reikalas paliečia pinigus. Mes
galime atlikti vaidmenį moters, esančios už vyro nugaros (ar tai būtų
mūsų viršininkas, ar vyras, ar netgi verslo partneris). Tai yra stereoti­
pai, su kuriais mes, moterys, gyvename ir amžinai kovojame.
Bet esmė tame, kad mes esame protingos. Tiesą sakant, mes su­
prantame daugiau, nei netgi apsimetame. Be to, mes turime be galo
sveiką nuovoką. Jau neminint neįkainojamos intuicijos. Nesiginčiju,
kad praeityje pinigai, investavimas ir finansai nesiderino su moterų
vaidmeniu... ir kas iš to?
173
 Turtinga moteris
Laikai pasikeitė. Laikai ir toliau keičiasi. Laikai visuomet keičia­
si.
Daugiau nebegalioja tokie pasiteisinimai: „As neišmanau apie
pinigus. Aš nieko nežinau apie investavimą.“ Šiuo atžvilgiu praeitis
neturi reikšmės. Reikšmę turi tik tai, ką jūs darote šiandien.

Taijūsųpasirinkimas
Kiek aš galiu įžvelgti, tai čia yra du pasirinkimai: 1) Sutikti, kad
pinigų bei investavimo pasaulyje jums nėra vietos - pasitenkinti čekių
knygelės subalansavimu ir komunalinių išlaidų apmokėjimu. ARBA
2) Paimti į rankas savo finansinio gyvenimo kontrolę. Žinoti, kad
jūsų finansinė ateitis priklauso nuo jūsų ir nuo nieko kito. Sumaniai
elgtis su savo pinigais. Pasiruošti. Imtis veiksmų. Ir priversti reikalus
pajudėti.
Iš tikrųjų laikas apsispręsti. (Ir dauguma iš jūsų jau priėmėte
sprendimą.) Galite kalbėti apie tai kiek tik norite. Galvoti apie tai
amžinai. Tyrinėti šią temą iki pamėlynavimo. Bet ateina laikas sąmo­
ningai pasirinkti vieną ar kitą kelią. Aš siūlau tai padaryti dabar.
Sprendimas yra toks: ar aš ketinu prisiimti atsakomybę dėl savo
finansinės ateities... ar ne? Jei ne, tai aš sąmoningai leidžiu kažkam
kitam būti atsakingam už mano finansinę gerovę... ir sutinku su viso­
mis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bet jei aš noriu pati prisiimti
atsakomybę, tuomet laikas atidėti į šalį visus pasiteisinimus ir pradėti
veikti. Jūs tiesiog turite apsispręsti.
Renkatės jūs.

Jūsų ateities link

Iki šiol mes kalbėjomės apie nepritarimus, mintis, klaidingą in­
formaciją - visa, kas mus paralyžiuodavo, kai reikalas prieidavo iki
meškerių užmetimą į investicinius vandenis. Dabar laikas pajudėti
link ateities. Kaip jums tampti neįtikėtinai sėkminga investuotoja?
Jei jūs tam pasiruošusi, tai nuo ko pradėti? O jei jūs jau investuojate,

174
 KODĖL MOTERYS TAMPA PUIKIOMIS INVESTUOTOJOMIS \
tai kaip patirti dar didesnę sėkmę? Apie tai kalbama likusioje knygos
dalyje.
Gera žinia
Pradėkime nuo geros žinios. Gera žinia yra ta, kad moterys tampa
puikiais investitoriais. Statistika tai patvirtina. Moterys investuotojos,
kurias sutikau visame pasaulyje, tai patvirtina. Kasdien tai patvirtina
vis daugiau ir daugiau moterų.
Statistika nuolatos mums rodo, kad moterys yra apsigimusios in­
vestuotojos. Štai keletas faktų:
2000 metais Nacionalinė institucinių investitorių asociacija
paskelbė, kad nuo 1951 metų grynai moterų klubai pasiekė
32 procentų vidutinį metinį pelningumą, tuo tarpu grynai
vyrų investiciniai klubai 23 procentus.
Tereinso Odin, profesoriaus iš Deivio universiteto Kalifor­
nijoje, investicinės elgsenos tyrimas atskleidė, kad moterų
uždirbama grąža 1,4 procento didesnė, nei vyrų.
Remiantis 1995 metų NILĄ duomenimis, grynai moterų
investiciniai klubai pranoko grynai vyriškus 9 metus iš 15.
Merrill Lynch investicijų valdybos atlikti tyrimai atskleidė
vyrų ir moterų investicinės elgsenos skirtumus:

Moterys Vyrai
Per ilgai laikė nuostolingus in­
vesticinius instrumentus 35% 47%
Per ilgai delsė parduodant geras
investicijas 28% 43%
Investavo į greitai kylančias ak­
cijas prieš tai jų neištyrę 13% 24%
Daugiau nei kartą darė tas pa­
čias klaidas investuojant 47% 63%

Nuosprendis akivaizdus - moterys žino:, kaip elgtis su pinigais

175
 Turtinga moteris
Moterys prieš vyrus
Prirašyta nesuskaičiuojama daugybė straipsnių, kas yra geresni
investuotojai - moterys ar vyrai.
Aplamai tai aš nepasirašau po išvadomis, kad viena lytis geriau
investuoja už kitą. Tai ne lyties klausimas. Panašiai kaip yra puikūs
dainininkai ir ne tokie puikūs. Kaip yra gerų virėjų ir neišmanėlių.
Kaip ir yra nepaprastai sėkmingų verslininkų ir niūrių nevykėlių. Yra
laiminčių ir pralaiminčių investuotojų. Tai asmenybės klausimas. Tai
liečia jo ar jos įgūdžius, žinias, patirtį - visa, kas sąlygoja skirtumą tarp
pelno ir nuostolio investiciniame pasaulyje.
Reikia pažymėti, kad dauguma iš mūsų, moterų, investavimo
srityje turime tam tikrų pranašumų. Yra daug dalykų, kuriuos mes
darome labai gerai, kai kuriuos jų tiesiog dėl savo prigimties, ir tai
ypatingai mes turime išnaudoti siekdamos tapti puikiomis investuo­
tojomis. Taip, aš suprantu, kad ne kiekviena moteris pasižymi šiais
bruožais, bet vis tik manau, kad dauguma iš mūsų juos turi. Ir mūsų
darbas juos panaudoti savo labui.

Astuonipranašumai, padedantys moterims

taptipuikiomis investuotojomis.
1) Mes nebijome pasakyti „aš nežinau
Neperdėsiu sakydama, kad pirmasis pranašumas, kurį turi dau­
guma moterų - kad mes nebijome ištarti žodžių „aš nežinau.“
Mes labiau linkusios klausinėti ir prisipažinti ko nors nesupratu-
sios. Asmuo, kuris turi žinoti visus atsakymus, kuris bijo kvailai
atrodyti, niekada nesimoko ir neauga. Jei jūs norite atrodyti viską
išmanančia, ir niekuomet neišsiduoti ko nors nežinant, tuomet
jūs niekuomet neklausinėsite, kad ką nors sužinoti. Jūs nustojate
mokytis. Iš tikrųjų kvaili yra tie, kurie bijo tokiais pasirodyti.
Mano draugui Frankui yra 85 metai. Jis vienas iš nuostabiausių
mano pažįstamų investuotojų ir verslininkų. Vienas dalykas, ku­
ris man labai patinka, tai jo vaikiškas smalsumas. Jis viskuo do-
I 176
KODĖL MOTERYS TAMPA PUIKIOMIS INVESTUOTOJOMIS |
misi ir nepaliaujamai klausinėja. Vieną dieną as buvau su Franku,
kai mus supažindino su maždaug 35 metų vyru.
Frankas paklausė:
- Kokiu verslu jūs užsiimate?
Vyras atsakė:
- As dirbu Volstryte. Dirbu su kompanijomis, ketinančiomis
kotiruotis vertybinių popierių biržoje.
Frankas pasakė:
- Bet juk tai be galo įdomu! Papasakokite man daugiau.
Ir šis džentelmenas 20 minučių pasakojo Frankui viską apie kom­
panijų priėmimą į vertybinių popierių biržos sąrašus. Frankas
nepratarė nė žodžio. Jis tik smalsiai klausėsi. Kai mes išėjome,
Frankas pasisuko į mane ir pasakė: „Tai buvo baisiai įdomu.“
Ši istorija žavi tuo, kad Frankas Volstryte pradėjo dirbti dar eida­
mas trečią dešimtmetį. Pro jo rankas į vertybinių popierių biržą
pateko daugybė kompanijų. Jis ir šiandien dar tuo užsiima. Šioje
srityje jis susikrovęs milžinišką žinių bagažą, bet jis ir šiandien
mielai pasiklauso, ką kalba naujokai - galbūt jis sužinosiąs kažką
naujo. Frankas yra nuostabus sektinas pavyzdys. Jis niekuomet
neužima visažinio pozicijos ir dėl to tiek daug žino.
Mūsų, moterų, pranašumas jaustis pakankamai gerai sakant „aš
nežinau“ atveria duris daugybės klausimų išsiaiškinimui. Daug ką
galima sužinoti pokalbio metu paprašius: „Gal galėtumėte man
tai paaiškinti? Nesu susipažinusi su šiais dalykais.“ Ar galbūt jūs
sužinote kažką intriguojančio perskaičiusi straipsnį ar žiūrėdama
televiziją, ir pilnai to nesuprantate, tuomet jūs galite prisėsti prie
interneto ar nueiti į biblioteką ir patyrinėti giliau.
Aš šventai tikiu, kad gebėjimas pasakyti „aš nežinau“ yra vienas
galingiausių mokymosi įrankių, kurį turime mes, moterys. Tai ir
yra pasitikėjimas savimi. Apsimetimas žinant visus atsakymus dėl
nenoro kvailai atrodyti išplaukia iš nepasitikėjimo ir savigarbos
177
 Turtinga moteris
trūkumo. Taigi laikykitės tvirtai ir didžiuokitės prisipažindamos
„aš nežinau!“ Ir jūs nustebsite, kiek daug dalykų jūs sužinosite.
2) Mes linkusios prašyti pagalbos
Papildant pirmąją savybę, antrasis pranašumas, kurį turi daugu­
ma iš mūsų, pasireiškia tuo, kad mes kur kas mažiau drovimės
prašyti pagalbos, nei vyrai.
Vieną popietę aš svečiavausi pas savo draugus Merę ir Karlą, ve­
dusią porą. Karlas, visur išbarstęs įrankius, krapštėsi svečių vonios
kambaryje, nesėkmingai bandydamas sutaisyti tualetą. Merė pri­
ėjo prie jo ir nekaltai paklausė: „Karlai, gal man pakviesti san­
techniką ir paklausti, kur čia gali būti problema?“
- Nėra jokio reikalo, - atsakė Karlas. - Po minutės viskas bus
sutvarkyta.
Karlas pasirodė po valandos, pavargęs ir nusivylęs, ir pasakė Me­
rei:
- Zinai, vis tik pakviesk santechniką. Problema pasirodė besanti
kur kas didesnė, nei maniau iš pradžių.
Po kurio laiko atėjo santechnikas, kuriam teko pakeisti visą klo­
zetą. Karlas, žinoma, pakomentavo maždaug šitaip:
- Matai, kaip ir sakiau, tai išties rimtas gedimas.
Vėliau santechnikas, jų šeimos draugas, papasakojo Merei, kad
gedimą sąlygojo viena nedidelė detalė, kurią pradžioje jis nesun­
kiai būtų pakeitęs, bet po Karlo remonto jau visas tualetas pasi­
darė nebetinkamas naudoti.
Merės pirmasis instinktas buvo
Paklauskite savęs: “Aras pakviesti į pagalbą santechniką.
ketinu prisiimti atsakomybę Tai niekuo nesiskiria nuo įprasto
dėl savofinansinės ateities... scenarijaus, kai pora išklysta iš
ar ne?” kelio nepažįstamoje vietovėje ir
Taijūsų sprendimas. žmona pasiūlo sustoti ir paklaus­
ti kelio. Bet vyras nepasiduoda,
178
 KODĖL MOTERYS TAMPA PUIKIOMIS INVESTUOTOJOMIS |
sakydamas: “As žinau, kur mes esame. Esu tikras, kad mes teisingame
kelyje”. Kai iškils investavimo klausimas, moterys pasiklaus kelio. Jos
paprašys pagalbos. Čia yra du privalumai: pirma, jos išmoks kažko
naujo; antra, jos nešvaistys savo laiko, bandydamos visa tai suvokti
pačios.
3) Moterys yra puikios pirkėjos
Dauguma moterų yra puikūs pirkėjai. Kokią tai turi reikšmę? Nes
jos pamato naudingą sandėrį. Naudingo apsipirkimo formulė ga­
lioja ir investavime - ieškoti kažko, kas įvertinta žemiau tikrosios
vertės, ir tai įsigyti.
Rūta Heiden, finansų mokytoja ir rašytoja, tai apibūdino ge­
riausiai: „Jei mes, moterys, apsiperkame (investicijųprekių) taip,
kaip mes perkame prekybos centre, mūsų pirkiniai yra pelningi.
Pigių akcijų įsigijimas primena trijų pėdkelnių pirkimą už vie­
nų kainą. “
Moterys, mėgstančios pirkti, žino „Lois Vuitton“ rankinukų ir
„Donna Karan“ džinsų vertę. Jos gerai žino prekes, todėl iškart
pastebi naudingus pirkinius. Tas pats liečia ir investavimą. Jei jūs
žinote ir stebite tam tikras akcijas arba kažkokios vietovės nuo­
mojamo turto rinką, tuomet jūs pastebėsite naudingus sandėrius,
kai jie tik pasirodo. Jeigu jūs nesate susipažinusi su „prekėmis“ ir
kainų stebėjimui visai neskyrėte laiko, tuomet jūs neturėsite jokio
supratimo apie prekių ar investicijų tikrąją vertę. Ta pati formulė.
Surandate kokybišką prekę gera kaina ir perkate ją. Paprasta.
4) Moterys ruošia namų darbus
Moterys, kaip taisyklė, atlieka savo namų darbus. Paprastai jos
nesusigundo „karštomis žvaigždėmis.“ Pasak Nacionalinio mo­
terų elgsenos tyrimo centro, moterys skiria daugiau laiko savo
investicijų tyrinėjimui, nei vyrai. Tai apsaugo moteris nuo pre­
kiavimo įgeidžiais bei „karštų žvaigždžių“ vaikymosi —elgesio,
suliesinančio vyrų portfelius.
Moterys nelinkusios pirkti viską iš eilės. Jos perka todėl, kad san-
179
| Turtinga moteris
dėris atrodo patraukliai.
5) Moterys nelinkusios rizikuoti
Sekant ketvirtojo pranašumo pėdomis, tyrimai parodė, kad mo­
terys mažiau linkusios rizikuoti, nei vyrai. Esu girdėjusi argu­
mentų, kad moterys nepasieks didelės sėkmės investavime, nes
jos nėra nusiteikusios rizikuoti. Jei tai tiesa, kad moterų polinkis
rizikai mažesnis, ar iš tiesų tai jau taip blogai?
Iš savo patirties žinau, kad jei aš rizikuoju įsigydama investicinį
objektą, kuris mano pajautimu kiek labiau rizikingas ar mažiau
man žinomas, aš linkusi šiek tiek atidžiau nei paprastai jį patyri­
nėti ir atlieku kruopščiau savo namų darbus prieš paklodama pi­
nigus ant stalo. Jei moterys tikrai nelinkusios rizikuoti, ši savybė
jas gali paskatinti daugiau laiko skirti jas dominančių investicijų
tyrinėjimams, o tai savo ruožtu sąlygoja didesnį pasisekimą inves­
tuojant - ką, beje, patvirtina ir statistika.
Tik mes, moterys, turime saugotis spąstų ir žiūrėti, kad mūsų
vengimas rizikuoti mūsų neprikaustytų prie nuolatinių analizių
ir tyrimų. Paprastai tai vadinama analizės paralyžiumi. Jei taip
atsitinka, mes niekur nenueisime. Išnaudokite riziką kaip prana­
šumą. Tik neleiskite jai jūsų paralyžiuoti.
5) Moterys kur kas mažesnės savimylos
Esu tikra, kad čia iš vyrų sulauksiu atsakomosios reakcijos.
Moterys kur kas mažesnės savimylos investavimo reikaluose.
Mano draugės investuotojos yra labai praktiškos, bereikalingai
neimprovizuoja, ir labai susitelkusios ties savo investicine grąža.
Ne paslaptis, kad vyrai truputį (o gal daug?) linkę pasirodyti šau­
niais drąsiais investuotojais, tenkindami savo savimeilę. Vienin­
telis dalykas, kurį nori parodyti mano draugės, yra pinigai. Paro­
dykite man pinigus! Arba kaip 1954 metais pasakė iždo sekretorė
Aivi Beiker:
„Mes, moterys, per daug nesirūpiname pasirodyti
turinčios pinigų, kaijų išties turime."
180
KODĖL MOTERYS TAMPA PUIKIOMIS INVESTUOTOJOMIS

Maikas Hamilton iš Pasaulinio investicijų instituto rašė:

Būdamas susijęs su kompanija, mokančia žmones aktyviai pre­
kiauti vertybinių popierių biržojey as mačiau tūkstančius vyrų
ir moterų, pradedančių savo kelią klestėjimo link. Maždaug 80
procentų mūsų klientų yra vyrai. Bet nesuklysčiau pasakęs, kad
80procentųpačių sėkmingiausių investuotojųyra moterys.
Remdamasis šia patinimu as panorau sužinotiy kodėl moterys
sėkmingiau investuoja, nei vyrai. Prie to klatisimo as grįžau vėl
ir vėly ir as negaliu ignoruotifaktų. Moterys sėkmingesnės inves­
tuotojosynei vyrai.
Bet kodėl?As manauy visa tai galima išreikšti paprastu žodžiu
- „savimeilė. “ Viena savybė, kuri būdinga daugumai vyrų, yra
vyriškas išdidumas.
Vyrai linkę leisti savo savimeilei priimti sprendimus užjuos. Jie
laiko, kai turėtų parduoti. Jie perkay bijodami praleisti puikią
galimybę. Jie vengia klausinėti ar prašyti pagalbosy bijodami
kvailai pasirodyti.
Kitaip tariant, vyrai labiau susirūpinę atrodyti stipriais, išma­
nančiais, ar sėkmingais. Jie investuoja siekdami ne geriausių
sandėriųy bet investuoja taip, kad gerai pasirodytų (ar bentjau
neatrodytųprastai).
Moterys, kita vertusy kur kas labiau tikėtinay kad klausinės tol,
kol pilnai nesupras studijuojamo dalyko, ir paprastai jos labiau
domisi savo siekiu (šiuo atvejupinigais), nei kaippadaryti įspūdį
aplink esantiems žmonėms.
Paprastai kai žmonės galvoja apie investavimą, jie tai įsivaiz­
duoja kaip galimybių ir rizikos derinį. Bet iš tiesų investavimas
kur kas labiau, nei įsivaizduoja dauguma žmonių, susijęs su
emociniu intelektu. Emocinis intelektasyra sugebėjimas objekty­
viai įvertinti situaciją ir neleisti įsivelti emocijoms. Moterys, kaip
taisyklė, pasižymi aukštu emociniu intelektu.
181
 Turtinga moteris
Ši savybė moteris paverčiapuikiomis investuotojomis. Užuot in­
vestavusios taip, kadgerai atrodytų, moterys investuoja laikantis
plano —nežiūrėdamos savo nuotaikų ar kaipjos atrodys.
7) Moterys yra dėmesingos
Kalbant apie investavimą, reikia pažymėti, kad moterys labiau
dėmesingos savo investicijoms. Vieną dieną man teko kalbėtis su
investuotoja apie jos daugiabutį. Ji su pasididžiavimu pasakojo,
kaip suremontavusi ir pagerinusi pastato vaizdą. Ji minėjo, ko­
kius nuostabius nuomininkus ji turinti ir kad asmeniškai su kiek­
vienu susipažinusi. Ji rūpinasi savo nuosavybe ir nuomininkais.
Ji rodo jiems dėmesį. Mainais jos nuomininkai rekomenduoja
apartamentus savo draugams. Jos turtas buvo visas išnuomotas ir
dar buvo laukiančių eilė, todėl ji galėjo išlaikyti palyginti aukštą
nuomos kainą. Dėl aukšto užimtumo ir aukštos nuomos kainos
jos turto vertė ir toliau tebeauga.
Dėmesingumas pasireiškia ir santykiuose su investicine aplin­
ka. Ją sudaro nekilnojamojo turto brokeriai, vertybinių popierių
makleriai, skolintojai, investuotojai, organizacijų bei klubų na­
riai, asmenys, susipažinę su informacija apie miesto vystymo pla­
nus, mokesčių konsultantai, mentoriai - čia išvardinau tik keletą.
Juo geresni jos santykiai, tuo geresnę informaciją ji gauna, kuri
gali būti neįkainojama sudarant investicinį portfelį.
8) Moterys puikiai mokosi iš kitų moterų
Štai kodėl auga klubų, sudarytų vien iš moterų, populiarumas.
Tokie klubai dygsta visame žemės rutulyje, ir tai yra puikus bū­
das susipažinti su investavimo pasauliu, arba apie jį sužinoti dar
daugiau.
Moterys tarpusavyje dalinasi patirtimi. Jei jos atranda kažką ver­
tingo, jos tą pasako ir savo draugėm. Galbūt todėl moterų in­
vesticiniai klubai pranoksta vyriškuosius. Moterys paprastai nori,
kad sektųsi ir draugėms.
Neigiamas aspektas yra tas, kad moterys kartais gali priimti in-
182
KODĖL MOTERYS TAMPA PUIKIOMIS INVESTUOTOJOMIS |
formaciją iš patirties neturinčių moterų. Jos paklauso patarimų,
nes „ji yra mano draugė.“ Būkite įsitikinusios, kad moterys, su
kuriomis jūs kalbatės apie investavimą, yra panašių pažiūrų ir turi
panašius investicinius tikslus. Priešingu atveju jūs galite išeikvoti
daugybę laiko.
Pavyzdžiui, kartą pas mane atėjo mano draugė Mykole ir pasakė
norinti Finikse įsigyti nuomojamą nekilnojamą turtą. Per kelias
dienas mes apžiūrėjome daug pasiūlymų. Mes užtikome vieną
namą poilsio zonoje, apsuptą medžių ir su vaizdu į baseiną. Tai
buvo vienas geriausių namų tame komplekse. Surinkusi nuomą
ir atskaičiavusi išlaidas bei paskolos įmokas, ji ketino kas mėnesį
savo kišenę papildyti 250 dolerių. Tai buvo puikus investicinis
turtas. Tarp jos ir pardavėjo buvo pasiektas susitarimas, ir jai da­
bar teliko viską apžiūrėti ir patikrinti. Aš tuo tarpu išvykau vie­
nam mėnesiui į užsienį.
Grįžusi paskambinau Mykolei ir paklausiau:
- Kada pasirašai galutinę sutartį dėl savo pirmojo nuomojamo
namo?
Ji kiek patylėjusi atsakė:
- Aš nusprendžiau jo nepirkti.
Aš giliai įkvėpiau ir šiek tiek susinervinusi paklausiau:
- Kodėl tu jo neperki? Tau, regis, tai būtų puiki investicija.
Ji paaiškino štai ką:
- Kai tu išvažiavai, aš nuėjau pasikalbėti su savo drauge Kandi-
se. Aš papasakojau jai apie pirkinį, o ji man pasakė, jog tai labai
rizikinga investicija.
- Kodėl jos manymu tai rizikinga? - paklausiau aš.
- Ji pasakė, kad jos draugė turėjo nuomai skirtą namą, bet nega­
lėjusi rasti nuomininko ir iš tos investicijos patyrusi nuostolį. To­
dėl ji pasakė, kad manim dėta jo nepirktų, - paaiškino Mykole.
Ilgokai patylėjusi, aš paklausiau:
183
 Turtinga moteris
- Ar tavo draugė Kandisė pati kada nors turėjo nuomojamo ne­
kilnojamo turto?
- Ne, - atsakė Mykole.
- Tai kodėl tu paklausei jos patarimo dėl investicijos, apie kurią
ji ničnieko neišmano? - paklausiau pakeltu balsu. - Tai tolygu
vegetaro atsiliepimui apie mėsos užkandinę. Jei tu ketini ko nors
klausti patarimo, tai pradžioje įsitikink, kad tas žmogus išmano,
ką kalba. Susirask kažką, kas turi asmeninę patirtį šiuose reika­
luose!
Taip, moterys mokosi iš kitų moterų. Tik įsitikinkite, kad tos,
iš kurių mokotės, turėtų asmeninės patirties jus dominančiuose
dalykuose.
Štai kodėl man patinka moterų investiciniai klubai. Dauguma
šiems klubams priklausančių moterų yra panašių pažiūrų ir turi
tokį patį tikslą - uždirbti iš savo investicijų. Investiciniai klubai
apskritai dalijasi į dvi kategorijas: 1) mokomieji ir 2) finansinių
išteklių apjungimo. Kaip jau sakiau anksčiau, aš tvirtai remiu
grynai mokomuosius klubus - kur moterys kartu studijuoja ir
semiasi patirties. Jos pasakoja viena kitai apie savo turimas ar ke­
tinamas įsigyti investicijas ir dalinasi sukaupta patirtimi.
Aš šiek tiek atsargiai žiūriu į klubus, kurių narės sujungia savo
finansinius išteklius ir bendrai investuoja. Nežiūrint į tai, kad su­
sitarimai yra labai skaidrūs ir sudaromi raštiškai, vis tiek lieka
daugybė vietos nusivylimui ir susierzinimui. Aš linkusi atskirti
mokymąsi nuo tikro investavimo.

Mes tai galimepadaryti... mesjau tai darome

Kaip investuoti, nėra didelė paslaptis. Tai lengvoji dalis. Pagrin­
dinis dalykas moterims yra perjungti savo mąstymą nuo „aš ne­
galiu“ ar „aš nežinau kaip“ į „Aš galiu būti ne tik investuotoja. Aš
galiu būti puikia investuotoja!“
184
Kodėl moterys tampa puikiomis investuotojomis \
As noriu su jumis pasidalinti nedidele paslaptimi - kai tik jūs
įsijungsite į investavimo žaidimą... jus tai iškart sužavės. Laikas
nuo laiko iš moterų investuotojų aš vis girdžiu įkvepiančius ir
jaudinančius atsiliepimus: „Nesuprantu, ko aš bijojau. Man tai
patinka!“, „Nežinau, kodėl aš nedariau to anksčiau!“, „Tai taip
smagu - uždirbinėti pinigus!“, „Negaliu sulaukti kito savo sandė­
rio!“, „Aš tiek daug sužinojau!“.
Ar jums kas nors aiškėja? Moterys tampa neįtikėtinomis inves­
tuotojomis! Mes tam sutvertos. Šiandien investuotojomis tampa
vis daugiau ir daugiau moterų... ir įrodo, kad mes galime tą daryti
geriau, negu tik gerai. Smagu tai įrodyti. Smagu uždirbti pinigus.
Smagu mokytis ir augti. Smagu jausti naujai atrastą savigarbą.
Ir kas svarbiausia, smagu žinoti, kad mes kontroliuojame savo
gyvenimus - ir dėl to mums atsiveria daugiau pasirinkimų bei
galimybių. Taip mes įgyjame laisvę.
Turtinga moteris

186
 ’AŠ PASIRUOŠUS PRADĖTI!"

Šešioliktas skyrius
„Aš pasiruošus pradėti!“
Mintysyra energija, ir mąstydamijūs
galite sukurti arba sugriauti savopasaulį,
- Suzana Teilor

Vienintelė asmenybė iš mūsų senosios Havajų grupės, su kuria

nesusisiekiau, buvo Marta. Aš panorau sužinoti, kaip ji laikosi ir kuo
užsiima.
- Klausau. Čia Marta, - ji atsiliepė į mano skambutį.
- Sveika, Marta. Čia Kim. Balsas iš tavo praeities Havajuose.
- Kaip malonu tave girdėti. Aš labai apgailestauju negalėjusi
prisijungti. Aš kalbėjau su Pate ir Lesle. Buvau tokia užsiėmusi. No­
rėjau paskambinti, kai jūs pietavote parke, bet kažkas sutrukdė, - at­
siprašinėjo ji.
- Nieko tokio, - pasakiau aš. - Ar turi keletą minučių paple­
pėti?
Martą akimirką dvejojo, tuomet tarė:
- Žinoma. Dabar kaip tik turiu laiko.
- Kadangi mudvi nesikalbėjome, tai tiesiog norėjau pasisveikin­
ti ir sužinoti kaip tau sekasi. Seniai nesimatėme, - pradėjau aš.
Kurį laiką buvo tylu.
- Marta? Tu mane girdi?
- Gerai. Štai kas, - ryžtingai pasakė ji. - Aš labai nenorėjau su
jumis visom susitikti, nes šiuo metu reikalai man ne kaip klostosi.
Atvirai prisipažinsiu, mano gyvenimas visai nepanašus į tą, kokį aš
įsivaizdavau, kai mes visos buvome Havajuose. Pate man šiek tiek
187
 Turtinga moteris
papasakojo apie ką jūs kalbėjotės, ir jeigu atvirai, tai as nesmagiai jau­
čiuosi dėl savo šiandieninės padėties, - prisipažino ji. - Pameni, kaip
aš norėjau tapti pasaulinio lygio okeanografe?
- Aš tai puikiai atsimenu, - patikinau ją.
- Tai va, maždaug po dviejų metų paskambino mano tėtis ir
pasakė, kad jam reikia padėti jo šeimyniniame versle. Iš darbo išėjo
vadovaujantis darbuotojas, ir jis atsidūrė keblioje padėtyje. Jis sakė,
kad tai truks tik porą mėnesių, kol jis surasiąs kitą žmogų. Aš puikiai
žinojau tą verslą, nes su juo užaugau, nors aplamai verslas manęs ne­
domino. Taigi, skatinama pareigos jausmo, aš palikau savo darbą Ha­
vajuose ir keletui mėnesių grįžau į namus padėti tėčiui. Nežinau, kas
atsitiko, bet šie keli mėnesiai pavirto į metus, o po to ir į trejus metus,
ir aš iki šiol esu čia. Mano tėtis verslą pardavė maždaug prieš septy­
nerius metus, bet iš šio sandėrio daug pinigų jis negavo. Mano tėvai
gyveno pasiturinčiai, bet pardavęs verslą mano tėtis netrukus apsirgo,
ir didelė jų santaupų dalis nuėjo jo sveikatos priežiūrai. Vėliau jis išėjo
iš šio pasaulio. O aš dirbu per du darbus, kad sudurčiau galą su galu.
- Pate sakė, kad tavo mama sirgo. Ar su ja viskas gerai?
- Taip, dabar gerai. Bet kadangi po tėčio mirties pinigų buvo
likę nedaug, ji atsikėlė gyventi pas mane. Todėl aš ir dirbu per du dar­
bus, kad išlaikyčiau mus abi. Mes turime draudimą, bet atrodo kad
jo niekada neužteks visiems poreikiams. Taigi mums tai buvo sunkus
laikotarpis.
Mane labiausiai stebina tai, kad pradžioje aš buvau tokia paten­
kinta savo gyvenimu. Kai grįžau atgal į San Diegą, viskas buvo papras­
ta. Be ypatingų pastangų susimokėdavau nuomą. Iš verslo nukrisdavo
pinigų. Turėjau mašiną, o mano butas buvo tik už dviejų kvartalų
nuo paplūdimio. Galėjau plaukioti banglente, kada tik panorėdavau.
Viskas buvo taip patogu. Spėju, todėl aš čia ir pasilikau. Viskas buvo
paprasta ir lengva.
Ji tęsė toliau:
- Bet aš pastebėjau dvi pagrindines „lengvo gyvenimo“ proble­
mas. Visų pirma norėčiau žinoti, kas būtų atsitikę, jei aš toliau būčiau
siekusi okeanografijos. Esu dėl to truputį nusivylus. Ir antra, atrodo,
188
 715PASIRUOŠUS PRADĖTI!'
kad dabar lengvas gyvenimas ima virsti sunkiu. As visuomet gyvenau
tik ta diena - plaukiojau banglente kada tik norėdavau, kiekvieną
uždirbtą skatiką išleisdavau žaidimams ir pramogoms - bet visa tai
jau praeityje. Dabar aš žvelgiu į ateitį, kuri man primena didžiulio
mūšio lauką.
Taigi aš atsiprašau. Todėl ir nenoriu su niekuo matytis. Iš tikrųjų
sunkiai kovoju, ir man visai nelinksma.
- Aš suprantu, kaip tu jautiesi, ir aš tikiu, kad mūsų draugystė
dar labiau sustiprės, - patikinau aš.
- Ačiū, - atsakė ji. -Tiesiog nežinau, kaip man išlipti iš šitos
duobės.
Marta iš tiesų atrodė prislėgta, ir aš pasinaudojau proga.
- Leisk man tavęs kai ko paklausti. Ar tu norėtum, kad kažkas
pasikeistų ir tu galėtum ištrūkti iš šio užburto rato?
- Be abejo. Reikia kažką keisti. Toliau aš taip nebegaliu. Nema­
tau jokios šviesos tunelio gale, - atsakė ji.
- Jei aš atsiųsiu tau knygą, ar tu ją perskaitysi? - paklausiau aš.
- Žinoma perskaitysiu.
- Tuomet aš ją tau siunčiu, ir kai tu ją perskaitysi, paskambink
man, ir mes apie tai pakalbėsime. Aš nesakau, kad tai išspręs visas tavo
problemas, bet jei ta informacija sužadins tavyje susidomėjimą, tai
bus bent jau kažkokia pradžia.
- Aš ją perskaitysiu, - tarė ji pabrėžtinai. - Iškart pradėsiu skai­
tyti, kai tik ją gausiu.
Tuomet mes atsisveikinome. Aš nusiunčiau Martai knygą „Du
tėčiai - turtingas ir vargšas“ ir laukiau ją atsiliepsiant.

yyAspasiruošus “
Maždaug po mėnesio susigriebiau, kad iš Manos nesulaukiau
jokių žinių. Aš jau galvojau jai skambinti, bet paskui nusprendžiau,
jei ji tikrai nori pakeisti savo gyvenimą, tai pati turėtų žengti pirmą
žingsnį. Aš negalėjau to padaryti už ją.
Tuomet suskambo mano mobilus telefonas. Skambino Leslė. Ji
189
 Turtinga moteris
buvo labai susijaudinusi.
- Na, as pasiruošus! - sušuko ji.
- Pasiruošusi kam? - paklausiau aš.
- Pasiruošusi išmokti, ką reikia išmokti, ir daryti tai, ką reikia
daryti, kad pasiekčiau savo finansinę nepriklausomybę, - paskelbė ji.
—Man jau įkyrėjo sudūrinėti galus. Aš jau tuo pasisotinau. Dabar aš
pasiruošusi imtis veiksmų. Ir tai ne tuščios kalbos. Aš visai rimtai.
- Tikiu, - atsakiau aš. - Dėl ko staiga kilo toks nenugalimas
troškimas?
- Prieš keletą mėnesių, - pradėjo pasakoti Leslė, - aš užsirašiau
į dviejų dienų dailės kursus Vermonte. Tai buvo peizažo kursai, ir mes
turėjome važiuoti su savo molbertais į nuostabias Vermonto apylinkes
- mano mėgstamiausias dalykas. Aš viską suruošiau ir parinkau laiką,
kai nukritę lapai žvilgės briliantinėmis spalvomis. Aš taip nekantriai
laukiau šios kelionės. Likus vienai dienai iki kursų, paskambino mano
galerijos bosas ir pranešė, kad yra galimybė pas save surengti žinomo
menininko parodą ir aš turiu ten būti. Jis to nesakė, bet iš jo balso
jaučiau, kad arba rytoj aš ateinu į darbą, arba neateinu visai.
- Ir ką tu darei? - paklausiau aš.
- Jaučiau, kad neturiu pasirinkimo, - ji tęsė toliau. - Turėjau
eiti į darbą dėl tos parodos. Taigi aš nutraukiau savo Vermonto planus
ir kitą dieną buvau galerijoje. Aš suprantu, kad atsirado nenumatytos
aplinkybės ir aš turėjau pakeisti savo planus, bet tą akimirką aš staiga
suvokiau, kiek menkai aš kontroliuoju savo gyvenimą. Ir visa tai dėl
pinigų. Tai buvo vienas iš „aha“ momentų. Man viskas nušvito, ir aš
nebenoriu eiti atgal. Man laikas judėti į priekį.
- O, aš žaviuosi tavimi, - pasakiau aš. - Atrodo, kad tavo meni­
nės kelionės atšaukimas buvo pats geriausias dalykas, koks tik galėjo
tau atsitikti. Tu atsikratei savo seno mąstymo.
- Taip, spėju, kad atsikračiau, - tarė ji susimąsčiusi.
- Ir ką tu ketini daryti toliau? - paklausiau aš.
Ji iškart užsidegė:
- Turiu vieną idėją. Išklausyk mane. Atmesk bet kokius išanks­
tinius nusistatymus, ir pasakyk, ar tu tam pritari.
190
 "ASPASIRUOŠUS PRADĖTI!
- Tikrai bus įdomu išgirsti tavo idėją, - pasakiau aš.
- Tikiuosi. Štai, paklausyk, - tarė ji susijaudinusi. - Paskirkime
dvi pilnas dienas. Sukviečiame visas moteris iš mūsų Havajų grupės
ir skrendame į Finiksą. Mes dvi dienas praleidžiame su tavimi, ir tu
papasakosi mums visus žingsnius, kaip tu pradėjai... ir toliau augini
savo investicijų portfelį. Ką apie tai manai?
Sį kartą aš tylėjau.
- Matai, aš pati tik mokausi dirbdama. Ir aš, žinoma, negaliu
atsakyti į visus klausimus. Ir aš nesilaikau tradicinių investavimo stra­
tegijų, kurias liaupsina dauguma finansų „ekspertų“. Aš mokausi iš
tam tikrų puikių žmonių, ir šiandien aš esu labai protingų žmonių
apsuptyje, iš kurių aš kasdien mokausi investavimo vingrybių.
- Aš tai suprantu, - pertraukė Leslė. - Aš noriu perprasti tavo
strategiją ir toliau mokytis. Tai, ką iš tavęs išgirdau, man viskas labai
priimtina. O kas dėl tų žmonių aplink tave, tai jų juk nebuvo, kai tu
pradėjai. Tu sakei, kad pradėjai nuo nieko. Būtent aš dabar esu tokioje
padėtyje. Aš nieko neturiu... išskyrus stiprų troškimą mokytis ir imtis
pokyčių. Taigi, pažvelgus atgal, tai ką tu darei? Kokius pirmuosius
žingsnius tu žengei? Tu pati sakei, kad moterys gerai mokosi vienos
iš kitų, taigi aš įsivaizduoju, jei mes vėl susirinktume drauge, mes iš­
moktume daugybę dalykų. Tai būtų jauki aplinka, kur mes nesivaržy­
tume klausinėjusios. Ne taip, kaip kuriose mano lankytose paskaitose
apie investavimą, kur vieninteliai klausinėjantys žmonės yra tie, kurie
nori pasirodyti esą protingi. Taip mes galėtume visos pasimokyti vie­
na iš kitos.
Aš nusijuokiau.
- Ir tu man dar sakei, kad nesi gera pardavimo vadybininkė. Tai
buvo įtikinamas kvietimas.
- Tai tu sutinki? - paragino ji.
- Taip, bet tik su dviem sąlygom, - paaiškinau aš. - Visų pirma,
durys atviros tik toms moterims, kurios iš tiesų nori mokytis. Jei jos
pasirodys tik tam, kad smagiai praleistų laiką su draugėmis, tai tegu
geriau visai nevažiuoja. Troškimas mokytis ir, kas dar svarbiau, imtis
veiksmų, turi gimti jų pačių viduje. Mes negalime joms to įpiršti.
191
 Turtinga moteris
- Tai geras pastebėjimas. As tiesiog visas pakviesiu, ir pažiūrėsiu,
kaip kuri reaguos, - sutiko ji. - O kokia antroji sąlyga?
- Antra, noriu kad visos, kurios atvyks, aiškiai suprastų, kad
nėra kažkokios stebuklingos formulės. Aš neturiu jokio stebuklingo
vaisto, kuris jus akimirksniu paverstų laurus skinančiomis investuo­
tojomis. Kiekviena turi suprasti, kad investavimas yra procesas, ir kad
čia reikia daryti namų darbus ir praeiti varginantį kelią, norint tapti
gera investuotoja. Nenoriu, kad jos atvyktų su nerealiais lūkesčiais. Ar
tu tikra, kad galėtum joms tai paaiškinti?
- Sutarta. Galim sutarti susitikimo laiką? - neatlyžo Leslė.
Aš šypsojausi.
- Taip, galim, mis „Nemoku parduoti.“ Sutarta!
Aš papasakojau Leslei apie savo pokalbį su Marta. Paprašiau, kad
ją taip pat pakviestų.
- Keista, - pasakiau aš. - Aš kaip tik apie ją galvojau, kai tu
paskambinai. Daugiau kaip prieš mėnesį jai nusiunčiau knygą, ir nuo
to laiko nieko apie ją negirdėjau.
 D evyniasdešimt procentų sėkmės - tiesiog pradėtu

Septynioliktas skyrius
Devyniasdešimt procentų
sėkmės - tiesiog pradėti!
Tiesiog kažką daryk - būkykur reikia, pasirodyk, kada reikia -
taip auga mūsų asmenybė. Žmoguspasireiškia kažką darydamas.
- Dzoi Braun

Vudi Alenas’ kartą pasakė: „Devyniasdešimt procentų sėkmės -

tiesiog pradėti“. Aš įsitikinusi, kad šiame tvirtiniame yra didelė dalis
tiesos. Daug žmonių sako norintys numesti svorį, bet kas realiai pa­
sirodo gimnastikos salėje? Kiti sako norintys daugiau padaryti savo
bendruomenei, bet kas pasirodo miestelio tarybos susirinkime? Dau­
guma mūsų tvirtina norintys pagerinti savo gyvenimą, bet ką mes dėl
to darome?
Tiesą sakant, aš buvau kiek susirūpinusi laukdama kas pasirodys
mūsų dviejų dienų investiciniame susirinkime. Leslė viską organi­
zavo, ir ji pranešė visoms moterims apie susitikimą mano namuose
penktadienį 9 valandą ryto.
- Visos sakė norinčios dalyvauti, - pranešė ji.
- Mes dar pamatysim, kas atvyks, - pasakiau jai.

9 valanda ryto
Kava buvo paruošta. Leslė atvyko pusę devynių su vaisiais ir ban­
delių asortimentu.
- Aš nieko nespaudžiau, - patikino ji. - Paprasčiausiai pasakiau,
ką mes ketiname daryti. Nupasakojau, kaip atvykti. Ir dar pasakiau,
* JAV scenaristas, aktorius, rašytojas, g. 1935 m.
193
 Turtinga moteris
kad nėra būtinybės man perskambinti - paprasčiausiai kad atvyktų,
jei joms tai svarbu.
- Ir iš visų tu gavai teigiamą atsakymą? - paklausiau aš.
- Taip! Netgi iš Martos. Visos sakė labai norinčios dalyvauti.
Aš pripyliau du puodelius kavos. Mes šnekučiavomės, belaukda­
mos kitų. Kelios minutės prieš devynias suskambo durų skambutis.
Mes susijaudinusios susižvalgėme tarpusavyje - kaip du vaikai sėdin­
tys amerikietiškų kalnelių kabinos priekyje, žinodami apie artėjančią
kelionę ir smalsaudami, kas jų laukia priešakyje. Mes nuskubėjome
prie durų ir jas atidarėme.
- Sveikutės! Lesle, tu puikiai nupasakojai kelią! Taksistas iškart
suprato, kaip važiuoti. Aš taip džiaugiuosi čia būdama! - kiek uždu­
susi kalbėjo Treisė.
- Treise, kaip nuostabu tave čia matyti! - džiaugsmingai pasa­
kiau aš.
- Jūs elgiatės taip, tarsi būtumėte nustebusios mane pamačiu-
sios, - pasakė ji. - Jūs nesitikėjote, kad aš atvyksiu? Man net nebuvo
kitos minties pasielgti kitaip, ypač po to, kas atsitiko praėjusią savai­
tę*
Mes ėjome link virtuvės.
- Ir kas gi atsitiko? - paklausiau aš.
- Prisimenate, kaip jums sakiau
Daug žmonių sako norintys apie savo nuogąstavimus, kad mano
numesti svorį, bet kas realiai vyrą gali atleisti iš darbo, pasikeitus
pasirodo gimnastikos salėje? kompanijos savininkams? - priminė
Kiti sako norintys daugiau ji mums.
padaryti savo bendruome­ Mes abi linktelėjome.
nei, bet kaspasirodo mieste­ - Dabar mano kompanija praė­
lio tarybos susirinkime? jusį penktadienį paskelbė esminį pra­
nešimą, - pasakojo ji. - Jau maždaug
Dauguma mūsų tvirtina metus ėjo kalbos, kad mūsų kompa­
norintys pagerinti savo gy­ nija susijungs su kita, bet vėliau mes
venimą, bet ką mes dėl to išgirdome, kad šis planas sužlugo. Tai­
darome? gi penktadienį po pietų kompanijos
194
 D evyniasdešimt procentų sėkmės - tiesiog pradėti! |
valdytojas mus visus sukvietė ir pranešė, kad susijungimas neįvyko,
bet vietoj to mūsų kompanija buvo parduota didesniam konkurentui!
Valdytojas mums pasakė, kad nebus jokių pakyčių ir jis padarysiąs
viską, ką galėsiąs, kad užtikrintų visų darbo vietų išsaugojimą. Bet
kaip mes galime dėl to nesinervinti?
- Kaip, tavo nuomone, visa tai baigsis? - paklausė Leslė.
- Aš nežinau, tik galiu pasakyti, kad praėjusią savaitę dirbome
tarsi laidojimo biure. Žinoma, gresia atleidimai. Juk visuomet taip
daroma įsigijus kompaniją! Visi vaikštinėja bijodami prarasti darbą.
Tai siaubinga. Ir prie viso to, kadangi niekas, pradedant nuo viršaus
iki apačios, nežino, kas įvyks ateityje, tai nepriimami jokie sprendi­
mai. Panašiai tarsi visų gyvenimas būtų sustojęs. Tai stumia į neviltį.
Taigi aš nežinau, ko dabar man griebtis, ir šios dvi susitikimų dienos
yra pačiu laiku. Vienintelis dalykas, ką aš jaučiu, tai kad kažkaip turiu
perimti kontrolę į savo rankas. Dievas žino, kad manęs niekas nesieja
su mano darbu.
- Ak! Niekas, išskyrus žadintuvo skambutį! - sušuko Leslė.
- Ar kažkas beldžiasi į duris? - paklausė Treisė.
Mes buvome taip įsitraukusios į pokalbį, kad neišgirdome besi­
trankančio durų bumbulo.
- Pažiūrėkime, kas gi antroji mūsų atvykėlė, - nusijuokiau aš.
Mes visos trys išėjome į prieškambarį, norėdamos pažiūrėti, kas gi
atvyko. Aš atidariau duris.
- Negaliu patikėti, kad vėluoju 10 minučių! Viską buvau supla­
navusi minutės tikslumu. Aš niekuomet nevėluoju, - apgailestauda­
ma pasakė Pate.
- Užeik, Pate, - pasakiau aš. - Visos apsikabinome ir nuėjome
atgal į virtuvę.
Mes šnekučiavomės prie kavos, vaisių ir bandelių iki maždaug be
ketvirčio dešimtos ir nusprendėme, kad mūsų grupė jau suformuota.
Daugiau niekas nepasirodė.

Kas atsitiko suMarta?

Vėliau sužinojau, kas atsitiko Martai. Marta, kaip pamenate,
195 I
 Turtinga moteris
buvo tas asmuo, kuriam žūtbūtinai reikėjo kažko griebtis, kad pakeis­
ti savo situaciją. Kuri žadėjo perskaityti knygą, kurią jai nusiunčiau.
Kaip vėliau patvirtino Leslė, ji buvo vienintelė, kuri sakė neabejotinai
dalyvausianti mūsų dviejų dienų susitikime. Paaiškėjo, kad ji niekada
nebuvo nė atvertusi knygos “Du tėčiai - turtingas ir vargšas.” Ji net
nebandė kažko imtis. Esu tikra, kad ji net neketino su mumis praleis­
ti tas dvi dienas. Marta buvo greita kalbėti, bet ne daryti. Ji norėjo
pakeisti savo gyvenimą, bet ji nenorėjo dėl to pajudinti nė piršto. Ji
pati nenorėjo keistis - ir taškas. Todėl aš supratau, kad labai svarbu
dirbti tik su tais žmonėmis, kurie iš tiesų siekia to, ką aš siūlau - ku­
rie iš tiesų siekia mokytis. Priešingu atveju bus kaip mano mėgstamo
posakio atveju:
Nemokykite kiaulių dainuoti'.
Tai eikvoja jūsų laiką... ir erzina kiaules.
Yra daugybė žmonių, kurie tvirtina kažko norį, kaip Marta, bet
nieko dėl to nedaro. Iškyla klausimas: ar iš tiesų jūs norite kažką da­
ryti, kad gautumėte tai, ko norite? Aš tai dariau - ir ne vieną kartą.
Pavyzdžiui, kad ir šios knygos rašymas. Aš jau prieš tris metus, kai
ėmiausi šio darbo, sakiau, kad ketinu parašyti knygą moterims apie
investavimą. Pasakiau, ir nieko nedariau. Aš vėl tai pasakiau, ir vėl
neparašiau nė žodžio. Ir dar kartą tas pats. Galiausia pora mano ar­
timų draugių nelabai mandagiai man tai priminė: “Vieną kartą tu
apsispręsk, ar rašysi tą knygą, ar ne!” Kita pasakė: “Žodžiai, žodžiai,
žodžiai. Ir kur gi ta knyga?”

Karolė
Kitas didžiulio noro ir nieko neveikimo pavyzdys yra Karolė. Vie­
nu metu Karolė prižiūrėjo Roberto ir mano apskaitą ir mes tapome
labai geromis draugėmis. Mes susitikinėdavome dukart per mėnesį
apsvarstyti mūsų finansus. Mes peržiūrėdavome visus skaičius. Ji ma­
tydavo skirtingas investicijas ir nekilnojamo turto objektus, kuriuos
mes įsigydavome, ir kiekvieno susitikimo metu klausinėdavo mane
apie investavimą. Tai tęsėsi maždaug du metus.
196
 D evyniasdešimt procentų sėkmės - tiesiog pradėti! |
Galiausiai vieno susitikimo metu ji pasakė:
- As noriu kai ko paklausti apie investavimą.
As sustabdžiau ją sakinio viduryje ir pasakiau:
- Daugiau jokių klausimų! Jau daugiau nei metai klausinėji
mane apie investavimą, ir ką tu konkrečiai nuveikei? Kur tu esi in­
vestavusi?
- Niekur, - atsakė ji.
- Taigi, daugiau jokių klausimų, - pareiškiau aš. - Daugiau ne­
ketinu atsakinėti nė į vieną klausimą apie investavimą; daugiau ne­
ketinu aplamai apie tai kada nors kalbėti - kol tu ko nors neimsi ir
nepadarysi. Kai tu padarysi savo pirmąją investiciją, tuomet mes vėl
pakalbėsime.
Po poros savaičių, kito mūsų susitikimo metu, Karolė išdidžiai
įėjo, nešina popieriaus lapu, kuriame buvo surašyti jos pirmieji akcijų
pirkimai. Ji pasakė:
- Šios akcijos tik tam, kad aš vėl galėčiau su tavim kalbėtis. Iš
tikrųjų tai aš noriu įsigyti nuomojamo nekilnojamo turto. Aš pažadu
kad neužduosiu nė vieno klausimo apie nekilnojamąjį turtą, kol ne­
sudarysiu savo pirmojo sandėrio.
Ji laikėsi žodžio. Mėnesio laikotarpyje Karolė surado nedidelį
nuomojamą namą, pateikė pasiūlymą ir sudarė sutartį. Pati neturėda­
ma daug pinigų, ji paprašė vieno gerai pažįstamo investuotojo tapti
jos partneriu šiame projekte. Jis sutiko, ir tai buvo Karolės pradžia.
Nuo to laiko ji įsigijo daugybę investicinių objektų, įskaitant vienbu­
čius ir didesnius namus, bei keletą daugiabučių pastatų. Šiandien ji
labai aktyvi investuotoja... ir mes daug su ja kalbamės.
Karolė vėliau sutiko, kad pradžioje visi jos veiksmai apsiribojo
klausimais apie investavimą ir vyko tik jos mintyse. Jai apsišvietė pro­
tas supratus, kad tai jau tęsiasi du metus ir ji nenuveikė nieko, kuo
galėtų pasigirti. Vėl ir vėl klausinėdama ji tiesiog save įtikino, kad ji
dalyvavo “žaidime”. Bet iš tiesų tai tebuvo jos nieko neveikimo pasi­
teisinimas.
Taigi šios istorijos pamoka - atskirti kalbas nuo darbų. Pradžia
būna tuomet, kai mes imamės veiksmų.
197
 turtinga moteris

Apie Dzenisę
Vos tik mes pakilome ir ketinome iš virtuvės pajudėti link mūsų
studijų patalpos, suskambo mano namų telefonas. Tai buvo Dženisė.
Aš įjungiau garsiakalbį, kad mes visos galėtume girdėti.
- Aš tik noriu kad jūs, merginos, žinotumėte, kad aš galvoju
apie jus! - pasakė ji garsiai. - Žinau, kad turėčiau būti su jumis, bet aš
turiu nuostabių naujienų!
- Kokios tos nuostabios naujienos? - paklausė Leslė.
- Jūs žinote, kad aš daugybę kartų sakiau mananti, jog nesu su­
kurta ilgalaikei draugystei. Taigi, viskas gali pasikeisti. Aš sutikau tą
vaikiną! Jo vardas Gregas. Aš jo ilgai nepažįstu. Jis tarsi viesulas. Ir pati
negaliu patikėti tuo, ką sakau - bet aš, atrodo, įsimylėjau! - išpyškino
ji-
Pate vos nenukrito nuo taburetės, ant kurios sėdėjo.
- Tu? Įsimylėjusi? Niekada nemaniau, kad išgirsiu tokius žo­
džius iš tavo lūpų. Tai turėtų būti žavinga. Papasakok apie jį. Kiek
laiko tu jį pažįsti?
- Tris savaites, - atsakė ji. - Aš žinau, kad tai nėra ilgai, bet ma­
nau, kad taip jau turi būti. Mes susipažinome kavinėje netoli mano
biuro. Aš užbėgau išgerti kapucino ir stovėjau eilėje prie baro, ir štai
jis įėjo. Mes žiūrėjome vienas į kitą, kol galiausiai jis priėjo ir mes
pradėjome kalbėtis.
- Koks jo išsilavinimas? Ir kuo jis užsiima? - smalsavo Treisė.
Dženisė kalbėjo padrikai:
- Kol kas mes apie tai daug nekalbėjome. Man atrodo, kad jis
patyrė keletą verslo nesėkmių ir kol kas nejaukiai jaučiasi apie tai kal­
bėdamas. Aš žinau, kad jis dirbo įvairiose kompanijose, daugiausia
rūpinosi pardavimais. Šiuo metu keičia darbo vietą. Jis suvokia, ką jis
nori po to daryti. Jis labai protingas. Jis turi daugybę verslo idėjų. Jo
protas tarytum visuomet šuoliuoja devynmyliais žingsniais. Jis labai
žavisi mano verslu. Jis netgi užsiminė galbūt dirbsiąs su manimi mano
versle. Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau man patinka ši mintis.
Kartais tai vargina - viską daryti vienai. Būtų puiku turėti partnerį,

198
 D evyniasdešimt procentų sėkmės - tiesiog pradėti! \
kuris išsklaidytų šias mintis ir nuimtų nuo manęs dalį krūvio.
Šiomis dienomis aš negaliu būti su jumis, nes mes skrendame į
San Franciską, kur ketiname praleisti romantišką savaitgalį, - paaiš­
kino ji. - Visa tai buvo jo idėja. Jis užsakė viešbutį. Jam pavyko gauti
vietų tame nuostabiame itališkame restorane, į kurį beveik neįmano­
ma pakliūti. Laukiančių eilė nusitęsia net iki trijų mėnesių. Bet jis
viską sutvarkė.
Treisė nesusilaikė nepaklausus:
- Tu sakei, kad jis keičia darbus. Ką tai tiksliau reiškia?
Dženisė paaiškino:
- Viskas, ką aš žinau iki šiol - kad jis patyrė nesėkmę savo pa­
skutinėje verslo avantiūroje. Jis įkūrė konsultacinią imonę, ir maždaug
po vienerių metų prasidėjo nesutarimai su partneriu. Jis pasitraukė iš
verslo prieš du mėnesius, ir todėl dabar ieško, kuo toliau užsiimti. Tu­
rėdama savo firmą, aš žinau, kaip tai kartais būna sunku, ir kad tik po
kokių metų pasirodo šiek tiek įplaukų. Tuomet tik prasideda pakili­
mas. Jis pasijaustų nepatogiai sužinojęs, kad aš jums tai sakau, bet jam
šiuo metu šiek tiek striuka su pinigais. Visi mes patiriame nesėkmių.
Ir aš neturiu nieko prieš, jam kurį laiką finansiškai padėti.
Leslė naiviai paklausė:
- Kas apmokėjo jūsų savaitgalį San Franciske?
- Aš, - prisipažino ji. - Kaip jau minėjau, aš nematau nieko
bloga, jei trumpą laiką jam padėčiau, kol jis atsistos ant kojų. Jis iš
tikrųjų labai protingas, todėl aš ir manau, kad šių aplinkybių sutapi­
mas gali būti labai laiku. Aš klausiu savęs, gal Grego išėjimas iš savo
verslo galėtų būtų puiki galimybė man susirasti partnerį? Viskas lyg ir
sustoja į savo vietas.
- Aš žinau, kad tai kvailai skamba, - pasakė ji. - Žinau, kad
viskas vyksta taip greitai. Bet mes rimtai kalbame apie tai, kad Gregas
ateis pas mane gyventi! Aš net niekada negalvojau apie galimybę su
kažkuo gyventi. Pasakykite, kad aš išprotėjau.
- Tu išprotėjai! - mes vienbalsiai sušukome į garsiakalbį.
- Aš žinau, žinau. Aš ir jaudinuos, ir nervinuos tuo pat metu!
- nekantriai tarė Dženisė. - Turiu eiti! Vykstu į oro uostą. Linkiu ma­
199
 Turtinga moteris
loniai praleisti šias dvi dienas! Iki!
Aš padėjau ragelį ir mes visos keturios spoksojome viena į kitą
gluminančioje tyloje.
Treisė prakalbo pirmoji:
- Ar aš tikrai girdėjau, ar man pasivaideno? Ar tikrai Dženisė
sakė, kad tas vaikinas, kurį ji pažįsta viso labo tris savaites, neturi jokių
pajamų? Ir kad už viską moka ji? Kad jis gali atsikraustyti į jos namus?
Ir nors ji, atrodo, beveik nieko nežino apie jo verslo užkulisius, ji sakė,
kad jis ketina tapti jos verslo dalininku? Pasakykite man, ar aš iš tiesų
tai girdėjau?
- Ir aš tą pat girdėjau, - patvirtino Leslė.
- Ką po galais galvoja ši mergina? Ar ji akla? - negalėdama pa­
tikėti paklausė Treisė.
- Sako, kad meilė apakina. Štai ir puikus įrodymas, - pasakiau
aš.
- Su laiku susipras, - tarė Pate.
- Jis man panašus į veltėdį, - neiškentė Treisė.
Mes vis dar negalėjome atsitokėti.
- Ir negana to, mes dar jį išlaikome! - Treisė buvo susijaudinus.
- Nekenčiu, kai moterys taip elgiasi. Kaip tai yra kvaila.
- Galbūt jis paprasčiausiai labai gražus, - sušnabždėjo Pate.
- Galbūt jis gražus ir jaunas, - pridūrė Leslė.
- Galbūt jis gražus, jaunas ir yra milijonų paveldėtojas, - pasa­
kiau aš.
- Dabar pagaliau atsiranda kažkokia prasmė, - pašaipiai nusi­
šypsojo Treisė.
Mes juokėmės, rinkdamos tobulą vyrą Dženisei. Tačiau nepaisant
mūsų nerūpestingumo, giliai širdyje mes visos dėl jos nerimavome.

200
 Pradėkime procesą!

Astuonioliktas skyrius
_____ Pradėkime procesą!
Savo gyvenimejūs bet kada galite išmokti naujų dalykų,
jei tik sutinkate būti naujoku. Jeijūs tikraipamigsite būti
naujoku, priesjus atsivers visaspasaulis.
- Barbara Šer

Mes išėjome pro galines duris ir nuėjome į svečių namelį, kurį

mes pavertėme savo namų biuru. Čia mes ir praleisime šias dvi die­
nas. Mes susėdome prie sunkaus medinio konferencijų stalo. Viduryje
buvo padėti bloknotai ir rašikliai.
- Atrodo gana oficialiai, - pastebėjo Leslė. - Nuo ko mes pra­
dėsime?

L Jūsų motyvas.
- Pradžioje pakalbėkime apie priežastis, kodėl kiekviena iš jūsų
čia esate ir kodėl jūs nusprendėte imtis veiksmų, vedančių į finansinę
nepriklausomybę.
- Savąją priežastį aš jau papasakojau, įeidama pro duris, - pra­
dėjo Treisė. - Mano kompanijos pardavimas galbūt yra geriausias da­
lykas, koks tik galėjo atsitikti, nes jis tikrai mane pažadino, ir aš su­
vokiau tikrovę, kad daugelyje sričių, ypač liečiančių darbą ir pinigus,
aš nekontroliavau savo gyvenimo. Iškart po kompanijos pranešimo
aš suvokiau, kad dabar turėsiu laukti niekuomet nematytų žmonių
sprendimo dėl mano ateities. Mano vardas atsidūrė sąraše tarp dauge­
lio kitų, ir bet kuriuo metu gali būti iš jo išbrauktas. Taigi aš čionai dėl

201
 Turtinga moteris
to ir atvykau, kad daugiau niekuomet nebenoriu vėl atsidurti tokioje
padėtyje. Tai yra mano gyvenimas, ir nuo dabar aš pati noriu spręsti
apie savo ateitį. Mano pirmasis sprendimas - perimti finansinę kont­
rolę. Dabar aš matau, kad dirbdama dėl savo kassavaitinio atlyginimo,
ne aš kontroliavau pinigus, bet pati buvau jų kontroliuojama.
Toliau kalbėjo Leslė.
- Savo motyvą aš pasakiau Kim vieno mūsų pokalbio metu.
Jis labai paprastas. Aš paprasčiausiai noriu tapyti. Tai atgaiva mano
širdžiai. Stovėdama priešais savo molbertą su teptuku rankoje aš jau­
čiuosi laiminga, saugi, jaučiu savyje gyvenimą. Ir tiek daug dirbant
savo darbe, man lieka vis mažiau ir mažiau laiko daryti tai, kas man
patinka. Štai tokia paprasta mano priežastis.
Dabar mes pasisukome į Patę. Aš smalsavau išgirsti, ką jinai pasa­
kys, nes, prisipažinsiu atvirai, labiausiai nustebau atvykus Patei.
Pate kalbėjo ramiai.
- Nuo mūsų pačių pirmųjų pietų aš pasinėriau į savo sielos ty­
rinėjimus. Tuo metu aš supratau, kad dažniausiai savo gyvenime esu
vedama kažkieno kito svajonių bei tikslų, bet ne savo pačios. Aš rūpi­
nausi savo vyro bei vaikų gyvenimais, o savo pačios visiškai pamiršau.
Po mūsų pietų Niujorke aš nusprendžiau savo gyvenimą perstumti į
sąrašo viršų ir paklausti savęs, ko aš iš tiesų noriu. Ir atsakymas mane
nustebino.
- Mūsų pokalbis apie investavimą įžiebė manyje susidomėji­
mą. Kaip jūs žinote, man patinka tyrinėti ir atkapstyti faktus, ką aš
ir darau. Aš prisėdau prie interneto ir pradėjau domėtis investiciniu
pasauliu. Tai mane sužavėjo. Skaitydama tinklalapius aš daug sužino­
jau apie akcijas, akcijų opcionus, nekilnojamąjį turtą, investavimą į
privatų verslą, brangiuosius metalus ir daug kitų dalykų. Aš valandų
valandas praleidau priešais savo kompiuterį, dėdamasi į galvą visą šią
informaciją. Bet visa tai aš dariau paslapčia. Apie tai niekam nesakiau,
net ir savo vyrui. Tuomet atėjo sunkioji dalis. Kaip jau minėjau, pa­
grindinius finansinius klausimus sprendžia mano vyras, ir aš baimi­
nausi, kad jis, sužinojęs iš manęs apie visus tuos dalykus, nepažiūrės į
juos rimtai ir kils didelės diskusijos dėl pinigų.
202
 Pradėkime procesą!
Ji tęsė toliau:
- Taigi nusprendžiau paprasčiausiai pasakyti jam tiesą. Ir as pa­
sakiau. As pasakiau, kaip jaučiuosi rūpindamasi visais kitais ir kad
as noriu kažką padaryti ir dėl savęs. Pirmą kartą per labai ilgą laiką
as panorau kažką pakeisti. As pasakiau jam, kad nesiryždavau su juo
kalbėtis apie mūsų finansus, nes pinigai visuomet buvo jo sritis. As
paaiškinau jam, ką sužinojau naršydama internete ir kad žiūriu į tai
ne kaip į hobį, bet noriu tam rimtai atsidėti ir skirti pagrindinį darbo
laiką. Aš pasakiau, kad turiu dar daug ko išmokti ir labai džiaugčiausi
jo palaikymu. Ir tuomet sulaikiau kvapą ir laukiau, ką jis atsakys.
- Ar jis pritarė šiai idėjai? - paklausiau aš.
- Norėčiau, kad būtų taip paprasta, - atsakė Pate. - Ne, jis ligi
šiol manęs pilnai nepalaiko. Bet aš esu įsitikinusi, kad galiausiai jis pri­
tars. Aš tikiu tuo pakankamai, kad pajudėčiau į priekį ir be jo palaimi­
nimo. Jis yra iš tų, kuriems reikia įrodymų, ir kai jis juos pamatys, esu
tikra, kad jis prisijungs prie manęs. Jis taip pririštas prie savo darbo,
kad apart jo dabar nieko daugiau negali matyti. Aš net nepasakyčiau,
kad jis laimingas ten dirbdamas, bet jis tiesiog išmano tą darbą. Ir
kuo ilgiau jis ten dirba, tuo, atrodo, mažiau džiaugiasi savo darbu. Aš
noriu jam parodyti kitą pasirinkimą, kuris mano manymu yra kur kas
geresnis. Taigi iš tikrųjų aš tai darau ne tik dėl savęs, bet ir dėl jo taip
pat. Aš nuoširdžiai tikiu, kad ilgu laikotarpiu tai dar labiau sutvirtins
mūsų santuoką, kas būtų mums pati didžiausia dovana.
- Vau. Nuostabu! - pritarė Leslė. - Sveikinu.
- Visa tai skamba kaip trys labai svarūs motyvai, - pripažino
Treisė.
- Iš tiesų, - pritariau aš. - Jie ir turi būti svarūs, nes jie turi jus
palaikyti tais laikotarpiais, kai reikalai eis ne taip, kaip planavote, ir jūs
pačios imsite abejoti, arba tas abejones sės kiti. Visuomet lengviausia
viską mesti. Jūs visos turite įtikinamus motyvus to siekti. Puiku!

2. Kurjūs šiandien esate

- Tam, kad atsidurtumėte ten, kur jūs norite, pradžioje reikia
203
 Turtinga moteris
nustatyti, kur jūs esate, - pasakiau as. - Ar jūs įsivaizduojate save
lipant į taksi neturint supratimo kur važiuoti? Jūs arba niekur neva­
žiuosite, arba praleisite dieną sukant ratus aplinkui.
- Taigi dabar jums reikia suvokti, kur jūs esate šiandien finan­
sine prasme. Kokia jūsų esama finansinė padėtis? Ir tai visai nesunku
nustatyti, - patikinau aš.
- Aš kalbėjausi apie tai su Dženise, kai paskutinį kartą su ja ma­
čiausi. Pradžioje reikia apibrėžti jūsų tuną, - pasakiau aš.
- Gerai gerai, tęsk taip ir toliau. Mane jau dabar tai slegia, -
dejavo Leslė. - Turtas neįeina į sąrašą tų žodžių, kuriais galėčiau api­
būdinti save.
Aš nusijuokiau.
- Štai kokį tuno apibrėžimą aš naudoju: jei šiandien nustotu­
mėte dirbusios, kiek dienų jūs galėtumėte išsilaikyti finansiškai? Ki­
taip tariant kiek dienų, mėnesių, metų sudaro jūsų turtas?
Mes praėjome tuos pačius žingsnius, kaip ir su Dženise, skaičiuo-
damos kiekvienos moters turtą. (11 Skyrius). Štai tie žingsniai:
1) Pate, Treisė ir Leslė sudarė savo mėnesinių išlaidų sąrašus.
2) Toliau mes sudėjome jų santaupas, indėlius, akcijas, kurios
gali būti nedelsiant parduotos, ir pinigų srautą iš jų turimų
investicijų.
3) Tada jos suskaičiavo: Pajamos (2 žingsnis) padalino iš mėne­
sinių Išlaidų (1 Žingsnis) = jūsų Turtas.
Čia prasidėjo niurnėjimas.
- Ne visai suprantu, ką reiškia šis skaičius, bet nemanau, kad jis
yra geras, - bėdojo Leslė.
- Mano skaičius yra 7,2, - tarė Treisė. - Ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad tavo turtas sudaro 7,2 mėnesio. Jei šiandien
liautumeis dirbusi, finansų atžvilgiu tu galėtum pragyventi 7,2 mėne­
sio. Po 7,2 mėnesių tu turėtum sugeneruoti daugiau pajamų.
- Tai ne ką daugiau, nei užsitęsusios atostogos! - sušuko ji.
- Tavim dėta aš nesiskųsčiau, - atkirto Leslė. - Mano skaičius
tik 0,6. Tai reiškia, kad aš nė mėnesio neprasilaikyčiau! Manau, kad
204
 Pradėkime procesą!
aš neišlaikiau šio testo.
Aš nusijuokiau.
Pirmiausiai realiai įvertin­
- Čia nėra teisingo ar klaidingo
kite savopadėtį.
atsakymo. Tavo atsakymas paprasčiau­
siai yra atsakymas. Šio pratimo tikslas Kitas žingsnis - apsibrėžkite
yra sužinoti, kur šiandien jūs esate. savo tikslų.
Tai štai. Dabar jūs žinote.
Dabar pasijungė Pate.
- Kiek aš įsivaizduoju, kadangi nesu tikra dėl tikslios sumos
mūsų taupymo ir investicinėse sąskaitose - kas savaime atskleidžia
mano menką supratimą apie mūsų finansus - tai mūsų turtą galėčiau
įvertinti 10 mėnesių. Ir tai dar kaip čia pasakius, nes aš įskaičiavau
kaip savaime suprantamą dalyką, kad mano vyras ir toliau dirbs. Bet
jei dėl kokių nors priežasčių jis negalėtų dirbti? Tuomet lieka ne tiek
jau ir daug laiko, per kurį man reikėtų pasirūpinti kitais pinigų šalti­
niais, tarkim mano pilnos dienos darbas. Tai būtų beveik neįmano­
ma, palaikyti mūsų pragyvenimo lygį kaip žurnalistei, nedirbusiai 17
metų!

-
3) Jūsųplanas kurjūs norite būti ir kaip
tenpatekti
- Dabar jūs visos žinote, kur esate. Sveikinu, - pasakiau aš. -
Jūsų kitas žingsnis yra apsibrėžti, kur jūs norite nueiti. Tam reikia
atsakyti į du klausimus.
- Kokie tai klausimai? - paklausė Pate.
Pirmasis klausimas
- Pirmas klausimas: jūs investuojate dėl kapitalo vertės prieau­
gio ar dėl pinigų srauto? - pradėjau aš. - Prisiminkite, ką mes apie tai
kalbėjome. Kai jūs investuojate, paprastai jūsų tikslas būna arba kapi­
talo vertės prieaugis, arba pinigų srautas. Jei jūs investuojate į akcijas,
tai jūsų dėmesys daugiausia nukreiptas į vertės prieaugį. Jums reikia,
kad pakiltų akcijų vertė, kad galėtumėte jas parduoti brangiau, nei
205
 Turtinga moteris
pirkote. Jei jūs perkate namą, suremontuojate jį ir iškart parduodate,
tai jūs taip pat investuojate dėl vertės prieaugio. Bet jei jūs perkate
namą, laikote jį ir nuomojate, tai jūs investuojate dėl pinigų srauto.
Akcijos, mokančios dividendus, taip pat yra pinigų srauto investici­
jos.
- Mano du mėgstamiausi žodžiai yra pinigų srautas. Kol pinigų
srautas teka į mano kišenę man nedirbant, aš esu laisva. Aš paprasčiau­
siai siekiu įsigyti ar sukurti turtą, kuris kiekvieną mėnesį man atneštų
grynąsias pajamas, t.y. teigiamą pinigų srautą. Tai mano formulė.
Treisė įterpė gerą pastebėjimą.
- Aš žinau, kad nenoriu dirbti visą savo likusį gyvenimą. Bent
jau nenoriu daryti to, ką šiandien darau. Aš matau, kad jei aš pirksiu
ir laikysiu investicijas, kurios man kas mėnesį užtikrins pinigų srautą,
ir aš ir toliau taip darysiu, tai palaipsniui aš sukaupsiu vis didesnį pi­
nigų srautą. Galiausiai aš galėsiu nustoti dirbus, nes tol, kol aš turėsiu
tas investicijas, aš kas mėnesį gausiu pajamas.
Kita vertus, jei aš perku išimtinai tik vertės prieaugio investicijas,
tuomet aš turiu jas parduoti, kad gaučiau iš jų šiek tiek pinigų. Taigi
aš turiu nuolatos pirkti ir parduoti, kad didinčiau savo pajamas. Ir
galiausiai aš galiu sukaupti tam tikrą pinigų sumą, iš kurios galėčiau
gyventi iki pat savo mirties. Iš tiesų čia yra dvi skirtingos strategijos.
- Būtent, - atsakiau aš. - Ir aš visai nenoriu pasakyti, kad kuri
nors iš šių strategijų yra geresnė už kitą. Aš naudoju pinigų srauto
receptą. Aš pradėjau investuoti į pinigų srautus nuo 1989 metų. 1994
metais šių investicijų dėka mes tapome finansiškai nepriklausomi. Aš
nekalbu apie milžiniškų turtų sukaupimą. Aš kalbu apie finansinę
laisvę, kad jūs galėtumėte daryti tai, ką jūs iš tiesų norite daryti.
Leiskite man pasakyti dar vieną dalyką. Mano pirminė investi­
cija yra nekilnojamas turtas. Kodėl? Nes man patinka nekilnojamas
turtas. Man patinka apžiūrinėti namus. Man patinka analizuoti. Man
patinka ieškoti gerųjų pusių, kaip tą turtą geriausiai panaudoti. Ir
man patinka pinigų srautas. Jūs turite atrasti savo investavimo kelią,
kuris jums patinka, antraip jūs galite nesulaukti sėkmės.
Aš turiu draugę, kurią daugiau nei metus skatinau investuoti į
206
 Pradėkime procesą! į
nekilnojamą turtą. Bet ji nepajudėjo iš vietos. Tuomet vieną dieną ji
atėjo pasikalbėti apie prekybą akcijų opcionais. Ji buvo susižavėjusi.
Šiandien ji sėkmingai prekiauja akcijų opcionais. Jai tai patinka, ir
kadangi jai tai patinka, jai labai gerai sekasi. Todėl svarbu pasirinkti
jums tinkančias investicijas - investicijas, kurios jums patinka.
Antrasis klausimas
Aš reziumavau:
- Taigi pirmasis klausimas, į kurį jums reikia atsakyti: pinigų
srautas ar vertės prieaugis? Tuomet antrasis klausimas yra toks: koks
jūsų tikslas?
- Mano tikslas būti absoliučiai laisvai! - išpyškino Leslė. - Man
tai visiškai aišku. Man nereikia didelių rūmų ar ekstravagantiškų au­
tomobilių. Aš tiesiog noriu tapyti. Nekenčiu rūpesčių dėl pinigų. Aš
nekenčiu, kai man sako, kad turiu ateiti į darbą. Aš noriu žinoti, kad
aš turiu savo gyvenimo finansinę apsaugą ir galiu nedirbti, jei to ne­
noriu. Aš jau apsisprendžiau siekti pinigų srauto investicijų. Aš noriu
tokio pinigų srauto, kurio pakaktų padengti mano pragyvenimo išlai­
das. Mano pragyvenimo išlaidos sudaro 5200 dolerių per mėnesį. Tai
yra mano tikslas.
- Tai labai aiškus tikslas, - pasakė Pate. - Aš žinau, kad tai ne­
panašu į mane, bet aš čia atvykau neturėdama galvoje tikslo. Mano
mintis buvo tiesiog pradėti investuoti ir palaipsniui ta investicijas au­
ginti. Bet dabar, atlikusi užduotį aš supratau, kad sudėjus mano vyro
atlyginimą ir mūsų santaupas, pinigų mums užtektų tik maždaug vie-
neriems metams. Turiu iš naujo tai pergalvoti. Kas žino, kas laukia
ateityje? Aš neabejotinai nesu pasiruošusi kokiems nors netikėtiems
įvykiams. Taip, į visą tai aš turiu pažvelgti žymiai rimčiau.
Kaip pasiekti tikslą
- Dabar, kai aš turiu tikslą, kaip man jį pasiekti? - nekantriai
paklausė Leslė.
- Čia ir prasideda jūsų namų darbai, - atsakiau aš. - Dabar
jums reikia sukurti planą, kuris jus nuves į jūsų tikslą. Kaip jūs nori­
te jį pasiekti? Jums prieinama daugybė finansinių instrumentų, taigi
207
 Turtinga moteris
jūsų pirmas darbas yra nuspręsti, kokios rūšies investicijos jus labiau­
siai traukia ir į ką investuosite pirmiausia. Nėra nieko blogiau, kaip
mokytis jus nedominančių dalykų. Tai man primena mano dienas
aukštojoje mokykloje, kai aš buvau priversta studijuoti tokias disci­
plinas, kaip trigonometrija. Aš negalėjau įsivaizduoti kur galėčiau tai
pritaikyti už klasės sienų.
- Spėju, kad dėl to man ir nesisekė biologija, - prisipažino Trei-
sė. - Varlių skrodimas paprasčiausiai nebuvo mano pašaukimas.
Pate įsiterpė:
- Man taip pat tai būdinga. Pastaraisiais mėnesiais patyrinėjusi
įvairias galimybes aš sudariau kai kurių siūlomų investicijų sąrašą. Aš
jį elektroniniu paštu persiunčiau Kim, ir ji sąrašą papildė dar keliomis
pozicijomis. Atspausdinau kiekvienai po kopiją.
- Tai šaunu. Ačiū! - padėkojo Leslė.
Čia pateikiu Patės investicijų sąrašą. (Žinoma, egzistuoja ir dau­
giau investicijų, bet pradžiai pakaks ir šių.)

Investicijų rūsys:
Nekilnojamas turtas: Vienbučiai namai
Daugiabučiai namai (pradedant
blokuotais namais ir baigiant
didžiuliais apartamentų pastatais)
Biurų pastatai
Prekybos centrai
Logistikos centrai
Sandėliavimo patalpos
Plyna žemė
Vertybiniai popieriai: Akcijos
Akcijų opcionai
Obligacijos
Savitarpio fondai
Iždo vekseliai ir lakštai
Ribotos atsakomybės fondai
208
 pradėkime procesą! \
Privataus kapitalo fondai
Verslai: Privatus verslas. (Jūs galite aktyviai
dalyvauti veikloje ar susikurti
pasyvias pajamas kaip investuotojas.)
Frančizės
Tinklinė rinkodara (Jūs kuriate
verslą ir gaunate pasyvias pajamas iš
žemiau jūsų esančio paskirstymo
tinklo.)
Prekės: Brangieji metalai
Kuras
Nafta
Kviečiai
Cukrus
Kiauliena
Kukurūzai
Kita
Užsienio biržos
Mokestiniai turto arešto sertifikatai
Patentai
Intelektuali nuosavybė
Vandens ir oro taršos teisės
- Pate išskyrė tris pagrindinius investicijų tipus: nekilnojamas
turtas, vertybiniai popieriai ir verslas, - paaiškinau aš. Ir dar, kaip
galite spėti iš šio dalinio sąrašo, yra daugybė kitų. Jūs galite in­
vestuoti netgi į kylančias sporto žvaigždes. Dauguma sportininkų
neturi pakankamai lėšų, kad pasiektų aukščiausią lygmenį, todėl
reikiamas lėšas treniruotėm, kelionėms ir varžyboms gali parū­
pinti investuotojas. Jei sportininkas tampa profesionalu, tuomet
investuotojas gauna dalį nuo jo pajamų.
- Atrodo, kad galima investuoti bet kur, - pareiškė nuomonę
Treisė. Taigi, kai tik apsisprendi, į kur nori investuoti, kaip tuo-
209
Turtinga moteris
met tiksliai turi atrodyti planas? Kaip suprasti, kokiu būdu pa­
siekti tą tikslą?
- Tai geras klausimas, nes dažnai žmonės, išgirdę žodžius „suda­
rykite planą“, linkę jį padaryti kur kas sudėtingesnį, nei to iš tiesų
reikia. - Aš paaiškinau, kad norint pasiekti tikslą, reikia atlikti:
1. Koks bus mano pagrindinis investicijų garvežys? Jūs galite
investuoti į keletą investicijų kategorijų, bet iš savo patirties
žinau, kad man labiausiai sekasi, kai aš savo laiką ir jėgas nu­
kreipiu į vieną investicijų kategoriją.
2. Kokį investicijų tipą as pasirinksiu šios kategorijos ribo­
se? Pavyzdžiui, jei jūs investuojate į akcijas, į kokią akcijų rūšį
jūs sutelksite dėmesį? Kokios srities žinovu jūs ketinate tapti?
Aš, pavyzdžiui, jei nusipirkčiau technologinių firmų akcijų,
tai greičiausiai rezultatas būtų apgailėtinas, nes šios kompani­
jos manęs visai nedomina ir aš nieko nenusimanau technolo­
gijose. Jei aš nusprendžiu įsigyti akcijų, didžiausią dėmesį aš
skiriu su nekilnojamu turtu susijusių kompanijų akcijoms.
Jei savo investicijoms jūs pasirenkate nekilnojamą turtą, tai
čia jūsų laukia vienbučiai namai, biurų pastatai, prekybinės
patalpos ir t.t. Ypač jei jūs tiktai pradedate, išsirinkite vieną
sritį, kurioje jūs galite tapti žinovu, ir susitelkite ties ja. Kai
jau jūs laisvai jaučiatės šioje srityje, galite pasirinkti kitą, į
kurią nukreipsite savo dėmesį.
3. Kada ir kiek aš galiu skirti laiko savo tikslui pasiekti? Ir
kaip aš paskirstysiu laiką smulkesniems tikslams, siekdama
pagrindinio?
- Iš tiesų tai ir viskas, ko jums reikia siekiant tikslo, - apiben­
drinau aš. - Jei norite, viską galite daryti ir sudėtingiau, bet
aš perspėju jus dėl ilgo, ištęsto, detalizuoto plano, kurį visą
suprasti reikia tiek laiko, kad jūs galite niekada taip ir nepra­
dėti jo vykdyti.
- Koks buvo tavo planas, kai pradėjai? - paklausė Leslė.
210
 Pradėkime procesą!

- Mes su Robertu sukūrėme plačios apimties išsamų pla­

ną, kaip tapti finansiškai nepriklausomais, - nusijuokiau aš.
- Mūsų planas buvo toks: 10 metų kasmet nupirkti po du
nuomojamus objektus. Tai buvo mūsų planas. Mūsų akiratyje
buvo vienbučiai namai. Po dešimties metų mes apsibrėžėme
įsigyti iš viso 20 nuomojamų vienetų ir sukurti pinigų srautą,
kuris viršytų mūsų pragyvenimo išlaidas. Štai ir visas planas.
- Jūs taip ir padarėte? - paklausė Treisė.
- Padarėme, - pasakiau aš. - Tik ne pagal tą grafiką, kurį nu-
sistatėme iš pradžių.
Trys moterys atrodė šiek tiek nusivylusios.
Aš tęsiau toliau:
- Vos tik aš nupirkau savo pirmąjį nuomai skirtą namą su
dviem miegamaisiais ir viena vonia, netrukus mes nupirkom
kitą ir po to trečią. Proceso metu mes supratome, kad nusi­
pirkti didelius namų kompleksus taip pat paprasta, kaip ir
vienbutį namą. Taigi užuot gaišę dešimt metų savo užsibrėž­
tiems 20 vienetų, mes visus tuos 20 turėjome vos po 18 mė­
nesių. Kai tik mes supratome kur mes buvome ir kur mes
norėjome nueiti ir mes į tai susitelkėme, visas planas išsipildė
žymiai greičiau, nei mums atrodė įmanoma.
Likusią dienos dalį mes praleidome mokantis, kalbant, rašant,
braižant, skambinant telefonu ir naršant internete, kiekvienai
iš moterų sudarinėjant savo investicinį planą.
Besibaigiant dienai Leslė, Pate ir Treisė savo planus jau turėjo
rašytinėje formoje. Visos buvo patenkintos savo atliktu dar­
bu. Leslė pažiūrėjo į laikrodį ant sienos ir nusijuokė.
- Negaliu patikėti! Jau beveik septynios! Mes taip įsisukome
į savo darbą, kad mes pražiopsojome mūsų tradicinius mer­
gaičių pietus!
- O kaip dėl mergaičių vakarienės? - paklausė Pate.
211
Turtinga moteris

Kai kuriate savo planą:

1. Apibrėžkite savo tikslą.
2. Tuomet užduokite sau šiuos tris klausimus:
- Kokia bus mano pirmoji investicinė kategorija?
- Kokį produktų tipą jūs pasirinksite iš
šios kategorijos?
- Koks bus mano laiko grafikas, siekiant
savo tikslo?
 Trys vyrų tipai / trys investicijų tipai

Devynioliktas skyrius
Trys vyrų tipai /
trys investicijų tipai
Aš esu nepaprastai kantri, su sąlyga,
kadgaliausiai gausiu tai, ko noriu,
- Margaret Tetcer

Vakarieniaujant paaiškėjo, kad mes visos gana išvargome. Pokal­

bis netikėtai pasisuko apie vyrus, ir toliau juokingai plėtojosi.
Aš pradėjau svarstymus.
- Mes su drauge Cere nuostabiai pasišnekėjome apie vyrus.
Kaip vyrai praeinančias moterys įvertina nuo 1 iki 10 skalėje, tai ir
mes gatvėje nusižiūrėdavome tam tikrus vyrus ir spėliojome, kokiam
vyrų tipui jie priklausė.
Aš atpasakoju mūsų pokalbį.
- Žinai, - pasakė Čerė, - iš tikrųjų pasaulyje yra tik trys vyrų
tipai.
- Trys? - pasitikslinau aš. - Neabejoju, kad yra daugiau, nei
trys.
- Aš įvardinsiu tris tipus, o tu man pasakysi, jei yra daugiau, -
metė iššūkį Čerė.
- Sutarta, - pasakiau aš.
Ji paaiškino:
- Trys pasaulyje esantys vyrų tipai - blogi berniukai, mieli vai­
kinai ir ištižėliai.
- Aš klausau, - pasakiau aš.
- Blogi berniukai yra tie, su kuriais tavo tėtis nenori, kad susi­
213
 Turtinga moteris
tikinėtum, - nusijuokė ji. - Jie žavingi, gundantys - moterys negali
jiems atsispirti. Jie iššaukiančiai elgiasi. Jie yra nenuspėjami, ir jie vi­
suomet prikausto tavo žvilgsnį. Jie nėra nuobodūs. Jie neleis atslūgti
tavo susidomėjimui. Tu niekada jo neužmirši. Ir nesistebėk, jei jie su­
daužo tavo širdį. Jei yra meilės-neapykantos santykiai, tai labai tikėti­
na, kad bus įsivėlęs blogas berniukas.
Toliau eina mieli vaikinai. Mes visos juos pažįstame. Tai tavo
draugai. Visos mėgsta apie juos sukinėtis. Tu gali su jais pasikalbėti.
Patogu, kai jie šalia, ir jie tave išklausys, jei turėsi kokių problemų.
Tu retai įsijungsi į kovą su mielais vaikinais, nes jie suvaldo situaciją,
kol ji dar kontroliuojama. Su jais yra saugu ir jie nesukels tau daug
galvos skausmų. Jie yra nuspėjami. Iš mielo vaikino tu beveik niekada
nesulauksi bučinio per pirmąjį pasimatymą, nes jis visuomet elgiasi
mandagiai ir pagarbiai.
- O ištižėliai? - paklausiau aš.
- Ištižėliai yra tie vaikinai, kuriuos norisi papurtyti ir įkrėsti
jiems gyvenimo, - pareiškė ji. - Jie yra nuobodūs! Jų gyvenime ma­
žai jaudulio. Pasimatymas su ištižėliu dažnai baigiasi iškart po kino
filmo peržiūros. Iš ištižėlio nesulauksi improvizuoto vakaro kavinėje
ant stogo, šviečiant žvakėms ir žvaigždėms virš galvų. Ištižėliai tavęs
nenustebins. Iš jų nesulauksi nieko įdomaus, nes jie niekada nenori
įsupti valties. Jie niekada neišnaudos galimybės. Jie nori, kad viskas
būtų gražu ir stabilu. Jiems beveik viskas per daug rizikinga. Viską
susumavus, jie paprasčiausiai egzistuoja.
- Tai trys aiškūs apibūdinimai, - pripažinau aš. - Ir tu sakai,
kad visi vaikinai šioje žemėje pakliūna į vieną iš šių kategorijų?
- Tu pati man tai pasakyk, - spyrė ji. - Pagalvok apie kurį vai­
kiną. Ar jis pakliūna į vieną iš šių trijų kategorijų?
- Taip, - pripažinau aš.
- Į kurią? - paklausė ji.
- Blogas berniukas, - pasakiau aš.
- Tik pagalvok, - nusijuokė ji. - Dabar pagalvok apie visus savo
pažįstamus vaikinus. Esu tikra, kad jie yra arba blogi berniukai, arba
mieli vaikinai, arba ištižėliai.
214
 Trys vyrų tipai / trys investicijų tipai \
Aš perkračiau galvoje tiek vaikinų, kiek sugebėjau per tris minu­
tes, ir įsitikinau, kad visus juos galiu priskirti vienam iš šių trijų tipų.
- Tu laimėjai, - pripažinau aš. - Nėra jokio poreikio ketvirtam
ar penktam tipui. Tu puikiai viską sutraukei į tris. Galėsiu savo drau­
gėms suteikti malonumo.

Blogi berniukai, mieli vaikinai ir ištižėliai

Pate, Leslė ir Treisė juokėsi. Mačiau, kaip jų galvose sukosi min­
tys, grupuojant savo pažįstamų vyrų ratą į šias kategorijas.
- Mano koledžo vaikinas - jis tikrai buvo blogas berniukas! -
sušuko Leslė. - Bet juokinga tai, kad aš ištekėjau už mielo vaikino.
Gal todėl mes ir neišsilaikėme. Galbūt iš tiesų man reikėjo blogo ber­
niuko.
- Kai blogas berniukas tau atsiunčia gėlių po pirmojo pasima­
tymo, tuomet tu susijaudini. Bet jei ištižėlis tau atsiunčia gėlių, tu
susirūpini. Ar jis nori kažko daugiau iš jūsų santykių, nei nori tu? -
šaipėsi Treisė.
- Mieli vaikinai pasiima tave į kelionę, bet prie tavęs nesiartina.
Blogi berniukai po antklode daro nežinia ką, - krizeno Pate.
Leslė pridūrė:
- Vidurinėje mokykloje, jei su niekuo nebūdavau susitarusi eiti
į šokių vakarėlį, tai eidavau su ištižėliu, nes jis buvo visuomet po ran­
ka. Jis buvo toks malonus, bet atrodo, kad visos populiarios merginos
buvo su blogais berniukais. Ir dar aš pastebėjau, kad būdama su blogu
berniuku pati dariausi populiaresnė.
- Atrodo, jog daug ką lemia požiūris. - pasakė Pate. - Pagalvok
apie Frozą iš televizijos šou „Laimingos dienos.“ Jis nebuvo aukštas,
tamsus ir gražus, bet jis neabejotinai buvo blogas berniukas.
- Įdomu, kodėl moteris taip traukia blogi berniukai, - pasakiau
aš.
- Turiu vieną draugę, kuri susitikinėja su mielais vaikinais, bet
tai ilgai netrunka. Bet vienas vaikinas, kurio ji niekuomet nepamiršta,
yra blogas berniukas, su kuriuo ji susitikinėjo prieš penkerius metus.
215
 Turtinga moteris
- Blogi berniukai šiek tiek pavojingi. Jie yra truputį paslaptingi,
- pasakė Treisė. - Jie rizikuoja, ir turi didelį potencialą. Mano vyras
yra mielas vaikinas. Aš žinojau, kad ištekėjus mudviejų gyvenimas bus
tipiškas vidutiniškai uždirbančių ir gyvenančių priemiesčio name as­
menų gyvenimas. Ir kai mintimis aš grįžtu atgal ir pagalvoju apie savo
karjerą ir šeimą, tai šito galiausiai aš ir norėjau - stabilumo ir saugumo
jausmo.
- Man žemumos siejasi su blogais berniukais, bet aukštumos su
jais gali būti labai aukštos, - pareiškė Leslė. - Yra nežinomybės jaus­
mas, bet galimybės yra nesuskaičiuojamos.
- Tai ką gi jūs priskiriate blogiems berniukams? - visų paklausė
Pate.
- Mikas Džageris - blogas berniukas, - pradėjau aš.
- Džonas Makinro, Eminemas, Čarlis Šinas - visi jie blogi ber­
niukai, - pridūrė Treisė.
- Ir, žinoma, Rembo.
- O kaip su mielais vaikinais? - paklausiau aš.
- Jei Fronzas yra blogas berniukas, tuomet Ričis Kaningemas iš
„Laimingus dienų“ yra mielas vaikinas, - pasakė Leslė. - Taip, neabe­
jotinai jis yra mielas vaikinas. O kaip dėl Bani Rabi iš „Flintstouns“?
Mes nusijuokėme.
- Kas liečia ištižėlius, Elas Bandis iš „Vedęs ir turi vaikų“ yra
puikus pavyzdys, - šypsojosi Pate. - Homeris Simpsonas tai pat gerai
tinka.

Trys investicijų rūsys

Mes galėjome nors ir visą vakarą vardinti visus pasaulio žmonės.
Tačiau pokalbis pakrypo kita tema.
Aš pasakiau:
- Žinote, kaip yra trys vyrų rūšys, esu įsitikinusi, kad investici­
jas taip pat galima suskirstyti į tris dalis - blogus berniukus, mielus
vaikinus ir ištižėlius. Kaip mes galėjome visus vaikinus suskirstyti į
šias gražias ir tvarkingas kategorijas, taip mes tą patį galime padaryti
ir su investicijomis.
 Trys vyrų tipai / trys investicijų tipai
- Nesu tikra, kad tau pritarčiau,
- pasakė Leslė.
- Jei visas investicijas šitaip su- Yra du investuotojų tipai
skirstytume, tai kas tuomet yra blogo - aktyvūs investuotojai ir
berniuko investicija, mielo vaikino pasyvūs investuotojai.
investicija ir ištižėlio investicija? - aš Jei savo investicijų dėkajūs
klausinėjau toliau. norite taptifinansiškai ne­
- Suprantu, ką tu nori pasakyti, priklausoma,jūs turite būti
- atsiliepė Pate. - Pavyzdžiui, blogo aktyvi investuotoja.
berniuko investicija labiau susijusi su
iššūkiais.
- Būtent, - pasakiau aš. - Blogi berniukai yra iššaukiantys. Turi
sutelkti į jį dėmesį ir stovėti ant pirštų galų. Neatsitrauk nuo blogo
berniuko, nes grįžusi gali jo neberasti. Tu turi būti labai užsiėmusi su
blogu berniuku. Jie gali būti nenuspėjami. Blogi berniukai reikalauja
daugiau darbo, bet jie teikia didžiausią atlygį... jei jūs mokate su jais
elgtis.
- Ir mieli vaikinai niekuomet jūsų neįskaudins... per daug! -
paskelbė Treisė.
- Taip. Mieliems vaikinams nereikia tiek daug dėmesio, kaip
blogiems berniukams, bet vis tik vienų jų ilgam palikti negalima.
Jiems reikia bendravimo su jumis, kad žinotų, kad jais rūpinamasi.
Jie kur kas labiau atlaidūs, nei blogi berniukai. Atlygis niekada nebus
toks didelis, kaip iš blogų berniukų, bet su jais taip pat mažesnė rizika
nudegti, - pareiškiau aš.
- Ką jūs manote dėl ištižėlių, - vėl paklausiau.
- Ištižėliai yra nuobodūs! - pareiškė Leslė. - Jie nieko nedaro!
- Nuostabu, - nusijuokiau aš. - Jūs galite jį amžinai ignoruoti,
ir jie beveik nesikeičia. Į juos nebūtina kreipti dėmesį. Iš tiesų jie ir
nesitiki jūsų dėmesio; todėl jie ir yra ištižėliai. Turėti su jais reikalų
beveik nėra jokios rizikos, bet atlygis taip pat nuo mažai iki nieko.
- Tai nuostabu! - sušuko Leslė. - Investicijos panašios į vyrus! Ir
net geriau, nes investicija nepaliks tavęs dėl jaunesnės investicijos.
- Investicijos neatsikalbinės! - juokavo Treisė.
217
 Turtinga moteris
- Ir tau niekada nerūpės, kur jūsų investicija praleis naktį, - ne­
atsiliko Pate.
Mes tai įsismarkavome juoktis, kad net nepastebėjome, kaip res­
torano darbuotojai sužiuro į mus.

Kasyra kas?
Treisė mus grąžino į vėžes paklausdama:
- Taigi, kaip atskirti tas investicijas? Kuri investicija yra blogas
berniukas, kuri mielas vaikinas ir kuri ištižėlis?
Aš paėmiau popieriaus lapelį ir užrašiau tris kategorijas:
Blogi berniukai Mieli vaikinai Ištižėliai
Peržiūrėkime keletą skirtingų investicijų ir pažvelkime, kuriam
tipui jos priklauso, - pasiūliau aš. - Ką jūs manote apie akcijas?
- Jei aš ketinu įsigyti akcijų ir laikyti jas ilgą laikotarpį, tuomet
sakyčiau, jog tai mielas vaikinas, - atsakė Pate. - Nes aš reguliariai
stebiu, ką jos veikia ir domiuosi, kas atsitinka su kompanija.
- Bet kas, jei jūs vykdote dienos prekybą? - paklausiau aš. - Jei
jūs perkate ir parduodate tą pačią dieną? Jūs galite išlaikyti akcijas tik
kelias valandas, iki jas parduodate. Dažnai dienos prekiautojai prieš
baigiantis dienai parduoda viską, ką jie turi.
- Aš spėju kad tai blogas berniukas, - atsakė Treisė. - Nes jas
reikia stebėti nuolatos visą dieną. Tu turi būti labai įsitraukusi, jei
vykdai dienos prekybą.
- Gerai pastebėjai, - pripažinau aš. - Aš įrašysiu „akcijos, pirk­
tos ilgam laikotarpiui“ į mielų vaikinų stulpelį ir „akcijos - dienos
prekyba“ į blogų vaikinų stulpelį. Ką manote apie akcijų opcionus?
Pasijungė Pate:
- Aš nagrinėjau akcijų opcionus, nes jos patraukė mano dėmesį.
Manau, kad čia galimi du atsakymai. Jei opciono galiojimo laikas šeši
mėnesiai, per kurį jūs turite nustatyti, ar jūs uždirbate pelno, tuomet
tai mielas vaikinas. Jūs prižiūrite jį, bet nelabai aktyviai. Kita vertus,
jei jūs vykdote dienos prekybą akcijų opcionais, tuomet tai blogas

218
 Trys vyrų tipai / trys investicijų tipai |
berniukas, nes akcijų kainas jūs stebite kiekvieną minutę. Turiu pripa­
žinti, kad šie blogi berniukai mane verčia šiek tiek nervintis.
- Manau nekilnojamą turtą taip pat galima suskirstyti į skir­
tingas kategorijas, priklausomai nuo to, su kokia nekilnojamo turto
investicija jūs turite reikalų, - samprotavo Treisė.
- Teisingai. Jei aš paprasčiausiai skolinu pinigus savo draugei
investuotojai, kad ji galėtų įsigyti nekilnojamą turtą, ir ji išrašo vekselį
arba skolos pakvitavimą, kuriame nurodoma, kiek palūkanų ji mokės
kas mėnesį, tuomet aš tai pavadinčiau mielu vaikinu. Čia yra šiek tiek
rizikos, jei turtas prastai valdomas ir ji negalėtų vykdyti įsipareigo­
jimų, bet jei ji yra protinga investuotoja ir žino ką daranti, tuomet
rizika ir kontrolės poreikis yra nedideli.
- Jei ji nustoja mokėti pagal skolos raštą, tuomet mūsų mielas
vaikinas pavirsta rėkiančiu blogu berniuku! - nusijuokė Leslė. - Tu
susiduri su iššūkiu, ir tai reikalauja tavo dėmesio.
- Kaip dėl 50 vienetų apartamentų pastato, kurio pajamingu-
mas mažėja, turi prastus nuomininkus ir 20 tuščių butų? - paklausiau
aš.
- Blogas berniukas! - visos vienbalsiai sušuko.
- Kodėl? - paklausiau aš.
- Jei jis prastai valdomas ir turi daugybę tuščių butų, tuomet
šis turtas reikalauja milžiniško dėmesio ir didžiulių pastangų, norint
jį vėl grąžinti į gyvenimą, - pasakė Pate. - Aha! Dabar aš suprantu,
kodėl mano kaimynė taip prižiūri savo vyrą. Ji ištekėjo už blogo ber­
niuko!
Leslė tęsė:
- Kai tik turto valdymas susitvarko ir eina sklandžiai, tai jis iš
blogo berniuko gali virsti mielu vaikinu. Jums vis dar reikia jį atidžiai
stebėti, bet jau ne taip, kaip anksčiau, kai ėmėtės jį tvarkyti.
- Geras pastebėjimas! - pasakiau aš, paveikta Leslės vertinimo.
- Savitarpio fondai? - pasiūlė Pate.
- Mano asmeninė patirtis sako - „ištižėlis“, - nusišaipė Treisė. -
Aš įdėjau pinigus ir tikėjausi, kad įvyks kas nors gero. Nieko neįvyko,
išskyrus tai, kad turėjau sumokėti krūvą mokesčių.
219
 Turtinga moteris
- Sutinku, - pasakiau as. - Tas pats su 401 (k). Jūs tik mokate
įnašus ir laikui bėgant nieko nevyksta.
Pate įsiterpė:
- Išskyrus kai biržos griūna ir daugelis mūsų draugų praranda
didžiulę dalį savo 401 (k). Tuomet ištižėlis tampa visišku nevykėliu.
- Žemės sklypo pirkimą pavadinčiau mielu vaikinu, - pasakė
Treisė. - Jūs jį nuperkate, ir jis ramiai sau laukia. Jam nereikia skirti
daug dėmesio, nors reikia domėtis visais procesais aplink jį, kaip ir
kitais įvykiais. Ir jei jūs šiame sklype nusprendžiate pastatyti prekybos
centrą ar administracinių patalpų kompleksą, tuomet tam reikia lai­
ko, pastangų, išsilavinimo ir jis lengvai gali pavirsti blogu berniuku.
- Kokių dar yra ištižėlių? - paklausė Pate.
- O tau kaip atrodo? - nepasidaviau aš.
- Ar taupomieji indėliai taip pat priskiriami investicijoms? - ji
paklausė. - Nes taupomieji indėliai nieko neveikia. Jūs tik pildote
sąskaitą ir tuo viskas pasibaigia. Rizika yra nulinė, bet ir adygis, ypa­
tingai šiomis dienomis, taip pat yra arti nulio.
- Puikus pavyzdys, - atsakiau aš.
- Depozitoriniai pakvitavimai taip pat yra ištižėliai. Panašiai
kaip mano buvęs dieveris, kuris trynėsi aplink, uždirbdavo nuo mažai
iki nieko, ir niekas iš jo nieko nesitikėjo, - šaipėsi Leslė.
- O kaip dėl aukso ir sidabro? - pasiūlė Treisė.
- Jei aš perku auksą ir sidabrą, aš juos vadinu mielais vaikinais, -
atsakiau aš. - Aš laikau ranką ant kainų pulso, bet aš žinau, kad ryte
jie bus savo vietoje. Ne taip, kaip su blogais berniukais.
- Blogų berniukų investicijos iš tiesų gali jums pakenkti, jei jūs
nežinote, ką darote, - apibendrino Pate. - Dėl šios priežasties mes čia
ir susitikome dviem dienom - kad išmoktume išvengti tokių nuosto-
lių.
- Puikiai pasakyta. Ir vis tik kartais jie gali jus įskaudinti. Nėra
jokių garantijų, - paaiškinau aš. - Bet jei jūs tęsite mokymąsi, tai pa­
tirti įskaudinimai nebus mirtini.
- Ir dar, - pasakė Leslė. - Kaip yra su verslu?
- Tu ketini investuoti į kažkieno kito verslą ar tai tavo verslas,
220
 Trys vyrų tipai / trys investicijų tipai |
kurį nori pati valdyti? - paklausiau aš.
- Tarkim aš mąstau apie dalies egzistuojančio verslo įsigijimą.
Taigi aš tampu verslo partnere ir galiu dalyvauti valdyme, - paaiškino
Leslė.
- Anksčiau aš apie tai negalvojau, - pasakė Treisė. - Manau, kad
yra keletas būdų, kaip investuoti į verslą. Iš tikrųjų mano brolis įdėjo
šiek tiek pinigų į verslą, kurį pradėjo jo draugas. Jis aktyviai nedaly­
vauja kompanijos veikloje. Jis paprasčiausiai investavo nedidelę sumą,
tikėdamasis gauti pelno. Tokį investavimo į verslą būdą aš priskirčiau
mielo vaikino tipui. Nors aš turėčiau būti tikra, kad tie, kurie užvirė
tą košę, žino, ką darantys.
- Jei jie neturi patirties ir nelabai suvokia, kas ir kaip, tuomet
tokią investiciją aš pavadinčiau investavimo loterija, - pridūriau aš.
- Ir jei aš pati {kurčiau verslą... - pradėjo Leslė.
- Blogas berniukas, - užbaigė Treisė. - Eina kalba apie daugybę
laiko, pastangų ir dėmesio. Tai turėtų būti netoli blogų berniukų są­
rašo viršūnės!

Aktyvus investuotojaspriespasyvų
- Tai iškelia išties gerą klausimą, - pradėjau aš. - Yra du inves­
tuotojų tipai - aktyvūs investuotojai ir pasyvūs investuotojai. Jei jūs
norite įgyti finansinę nepriklausomybę savo investicijų dėka, tuomet
jūs turite būti aktyviomis investuotojomis. Aš abejoju, kad jūs tai pa­
siektumėte vien tik papildant pinigais pasyvias investicijas. Savitarpio
fondai ir 401 (k) yra puikūs, bet jums reikia kai ko daugiau, jei jūs
siekiate finansinės nepriklausomybės.
- Kaip tu nustatai, investicija yra aktyvi ar pasyvi? - klausė
Pate.
Aš paaiškinau:
- Kiekvienąkart, kai jūs duodate pinigus kažkam kitam, kad jis
investuotų už jus, ir jūs neturite jokio sąlyčio su savo investicija ir jos
nekontroliuojate, tai tokį investavimą aš vadinu pasyviu. Jūs paduo-
date savo pinigus ir pasitraukiate. Iš kitos pusės, būti aktyviu inves­
221
 Turtinga moteris
tuotoju reiškia aktyviai įsitraukti į investavimo procesą.
- Nuomojamo turto pirkimas ir valdymas būtų aktyvi investi­
cija, - pridūrė Treisė.
- Teisingai, - sutikau aš.
- Panašu į tai, kad visos blogų berniukų investicijos neabejo­
tinai yra aktyvios investicijos, - išreiškė nuomonę Leslė. - Regis tai
turi prasmę, nes visi blogi berniukai, kuriuos pažinojau, buvo labai
aktyvūs.
- Ir daugybė mielų berniukų investicijų taip pat yra aktyvios
investicijos, tik dalyvavimo lygmuo yra mažesnis, - pasakė Treisė.
- Ištižėliai yra 100 procentų pasyvūs, - pareiškė Pate.
- Panašiai kaip mano buvęs dieveris, - pridūrė Leslė.
- Tarpusavio fondai yra pasyvios investicijos, kaip ir 401 (k). Aš
tik įnešu savo pinigus ir daugiau nieko su jais nedarau.
Treisė pridūrė:
- Ir man atrodo, kad daugybė investitorių į akcijas iš tikrųjų
yra pasyvūs investuotojai. Dauguma mano pažįstamų žmonių, kurie
investuoja į akcijas, patiki pinigus finansų makleriui, ir makleris pata­
rinėja ką pirkti ir parduoti. Tokia investuotoja aktyviai nedalyvauja. Ji
gali patikrinti savo akcijų kainas, bet atidžiai jų nestudijuoja ir neseka,
ką daro kompanija už vertybinių popierių biržos ribų.
- Sutinku su tavimi, - atsakiau aš.
- Prieš keletą metų mes nusipirkome gyvybės draudimą, ir
agentas tai traktavo kaip investiciją. Tai aiškiai pasyvi investicija, nes
visas mūsų dalyvavimas apsiribojo įnašų mokėjimu. Aš net nežinojau
draudimo poliso sąlygų, - prisipažino Treisė.
Pate viską susumavo.
- Taigi jei aš įsigyju investiciją, įkišu ją į stalčių ir nekreipiu į ją
jokio dėmesio iki tos dienos, kai ją parduodu, tada tai galime apibū­
dinti kaip pasyvią investiciją. Jei finansų makleris paskambina mano
vyrui ir pataria įdėti kažkiek mūsų pinigų į ABC akcijas, apie kurias
mes nieko nežinome, tuomet jis yra pasyvus investuotojas. Ar jeigu aš
įnešu pinigus į kažkieno naujai kuriamą verslą ir pamirštu apie tai, vėl
gi mes turime pasyvią investiciją.
222
 Trys vyrų tipai / trys investicijų tipai |
- Skamba pakankamai įtikinamai, - pasakė Leslė ir pridūrė:
- Investicijos į nekilnojamą turtą yra geras aktyvios investicijos pa­
vyzdys. Jei as perku namą, jį sutvarkau ir išnuomoju, tuomet aš la­
bai aktyviai dalyvauju šiame procese. Jei aš esu parduotuvių alėjos
savininkė ir nuomoju patalpas prekybininkams, tuomet tai taip pat
aktyvi investicija.
- Bet jei jūs perkate investicijų į nekilnojamą turtą tresto
(INTT) akcijų, kuris primena nekilnojamo turto savitarpio fondą,
ir nekreipiate į jas ypatingo dėmesio, kol jų neparduodate, tai tokia
investicija pasyvi, - pasakiau aš.
Pate paklausė:
- Jei aš perku ir parduodu akcijas, ir aš nesu dienos prekiautoja,
bet aš tyrinėju kompanijas ir pramonės šakas, aiškindamasi jų istoriją
bei kitus duomenis apie kiekvieną kompaniją, į kurią investavau, tuo­
met tai skaitysis aktyvi ar pasyvi investicija?
- Aš manau, kad labiau tiktų žodis „aktyvi“. Jei tu aktyviai daly­
vauji, šiuo atveju tai būtų tyrinėjimai ir mokymasis - tuomet sakyčiau,
kad tu esi aktyvi investuotoja. Priešingai nei asmuo, kuris per daug
tingus mokytis ir tik nori, kad kažkas kitas tai padarytų už juos, - at­
sakė Treisė.
- Gerai pasakyta, - tariau aš. - Aš asmeniškai nepatarčiau in­
vestuoti į kažką, ko jūs neišmanote. Todėl jūs turite būti aktyviomis
investuotojomis, kad priversti jūsų pinigus jums dirbti taip smarkiai,
kaip tik įmanoma.
- Man dabar žymiai aiškiau dėl mano klausimo apie investa­
vimą į verslą, - pareiškė Leslė. - Aš galiu turėti savo verslą ir jį pati
valdyti, ir tai yra aktyvus investavimas. Aš galiu investuoti pinigus į
kieno nors kito verslą ir dalinai dalyvauti įmonės valdyme, kas taip
pat yra aktyvu, bet mažesniu laipsniu. Tai galėtų būti bet koks fizinis
darbas kompanijos viduje arba už jos ribų arba atidus stebėjimas kas
vyksta kompanijoje ir toje pramonės srityje. Trečia, aš galiu investuoti
į kompaniją ir pasitraukti. Tai būtų pasyvus investavimas.
- Tu atsakei į savo pačios klausimus, - pasakiau aš.

223
 Turtinga moteris

Apibendrinimas
- Štai ką aš supratau, - apibendrino Treisė. - Yra trys vyrų ti­
pai, kaip ir trys investavimo rūšys - blogi berniukai, mieli vaikinai ir
ištižėliai. Kiekviena investicija priklauso vienai iš šių kategorijų. Jūsų
investicija gali būti nuo pasyvios, nereikalaujančios jūsų dalyvavimo,
iki labai aktyvios investicijos, reikalaujančios daug jūsų pastangų ir
dėmesio. Ir kas man krito į akį kaip svarbiausias dalykas, kad iš tikrųjų
ne investicijos yra aktyvios ar pasyvios, o pats investuotojas!
- Gražiai supakavai, - pagyriau aš. - Norėčiau pridurti, kad ne­
reiktų išskirti kurios nors investicijų rūšies kaip geresnės ar blogesnės
už kitą. Norint būti sėkminga investuotoja, svarbu žinoti kiekvienos
investicijų rūšies visus už ir prieš. Paklauskite savęs, kokie yra rizika ir
atlygis kiekvienos mano turimos investicijos atveju? Nesitikėkite, kad
visus jūsų finansinius poreikius būnant pensijoje padengs tarpusavio
fondai. Jie ne tam sukurti. Kaip ir nuomojamas turtas nėra skirtas pa­
syviam investavimui. Žinokite, kas kaip yra ir pasirinkite investicijas,
kurios attinka jūsų planus. Ir atminkite, jei jūsų siekis yra finansinė
nepriklausomybė, jūs negalite paprasčiausiai būti investuotojomis, jūs
turite būti aktyviomis investuotojomis.

224
 Pirm i keturi raktai

Dvidešimtas skyrius
Pirmi keturi raktai į investa­
vimo pasaulį, kuriuos būtina
žinoti sėkmingam investuotojui
Jeijūs mokote vyrą, jūs mokote asmenį;
jeijūs mokote moterį, jūs mokote šeimą.
- Ruki Maniken

Kitą rytą eidamos j savo susirinkimo kambarį, mes vis dar juoka­
vome apie tris vyrų tipus.
Kai visos susėdo į savo vietas prie konferencijų stalo, aš pasa­
kiau:
- Prieš tai, kai jūs grįšite prie savo planų kūrimo, aš noriu pa­
pasakoti apie kai kuriuos raktus į investavimo pasaulį, kuriuos aš
atradau per eilę metų. Mano mokymosi kelias buvo sunkus, išgrįstas
daugybe klaidų.
- Jei aš galiu pasimokyti iš tavo klaidų užuot dariusi jas pati, tai
aš ištempiu ausis! - pareiškė Leslė. - Esu tikra, kad kai kurios iš tų
klaidų buvo brangios.
- Taip, buvo, - atsakiau aš. - Ir brangios ne tik pinigų prasme,
bet brangios ir praleistų galimybių ir iššvaistyto laiko požiūriu.
- Paklausykime, kokie tai raktai, - tvirtai pasakė Pate.

Pirmas raktas
Aš pradėjau.
- Su pirmuoju raktu nuo investavimo pasaulio durų jūs jau esate
 Turtinga moteris
susipažinusios. Pirmasis žingsnis imantis kokių nors investicijų yra:

Pasisemkite šiek tiek žinių

Tai liečia išsimokslinimą. Kuo daugiau žinote, tuo geresni jūsų
sprendimai. Atlikite namų darbus prieš pradėdamos investuoti. Yra
daugybė prieinamų informacijos šaltinių. Siek tiek išankstinių žinių
gali lemti skirtumą, ar jūs dirbate pelningai, ar nuostolingai.
Jūs nešoksite į baseiną bent jau šiek tiek nepramokusios plauk­
ti - kitaip nuskęsite. Griebimasis investavimo su nuliniu žinių lygiu
niekuo nesiskiria - yra tikimybė jums paskęsti.
Viena iš priežasčių, kodėl mes remiame tinklinės rinkodaros vers­
lą - nes geros šios šakos kompanijos suteikia savo platintojams tam
tikrą išsimokslinimą - nuo pardavimų ir finansų iki asmeninio tobu­
lėjimo. Geros kompanijos neieško vien tik pardavimo agentų, jos nori
padėti žmonėms pasiekti sėkmę visose jų gyvenimo srityse.
Kompanija „Turtingas tėtis“ yra finansinio švietimo kompanija.
Mes neparduodame investicijų ir šiuo klausimu neteikiame rekomen­
dacijų. Mes siūlome tik išsilavinimą. Toliau jau pačių klientų reikalas
susirasti jiems tinkamas investicijas.
Mes turime mokymo priemonę, kartu su Turtingo tėčio serijos
knygomis, kuri privaloma visiems, rimtai žiūrintiems į investavimą.
Si priemonė yra žaidimas „Pinigų srautas 101“.
Kai Robertas ir aš 1994 metais išėjome į pensiją, žmonės nuolatos
mūsų klausinėjo: „Kaip jums tai pavyko? Kaip jūs išėjote į pensiją
būdama 37? (Robertui buvo 47.) Vienas iš mano ir Roberto bendrų
dalykų yra mūsų polinkis žaidimams.
Dauguma iš mūsų jaunystėje žaidėme žaidimus, tiek stalo žaidi­
mus, tiek ir judriuosius. Pamenu, kaip būdama 12 metų, sekmadienio
rytą važiavau žemyn gatve dviračiu, jausdamasi visiškai laisva ir lai­
minga. Aš važiavau žaisti futbolą. Aš užaugau sportuodama, ir iki šios
dienos mėgstu įvairiausius žaidimus.
1993 metais Robertui kilo idėja sukurti stalo žaidimą, kuris žings­
nis po žingsnio parodytų visą procesą, kurį mes praeiname siekdami
finansinės nepriklausomybės. Mokytis yra smagu (kaip ir uždirbti pi­
nigus bei investuoti.) Taigi mes sukūrėme stalo žaidimą „Pinigų srau-
226
 pirmi keturi raktai \
tas 101“ , kad žmonės mokydamiesi investuoti galėtų patirti malonu­
mą. Sis stalo žaidimas atspindi realų gyvenimą, kaip mes su Robertu jį
suprantame ir kaip mes investuojame. Remdamiesi visais gaunamais
atsiliepimais sužinojome, kad šį žaidimą nuolatos žaidžia nuo 85 iki
90 procentų visų rašiusių apie savo investicinę sėkmę žmonių. Žaidi­
mas skatina žmones imtis veiksmų.
Čia pateikta mokymosi kūgio diagrama. Tai Deilo vadovaujamų
tyrimų 1969 metais rezultatas. Tyrimas parodo, kaip žmonės geriau­
siai įsisavina žinias.

Mokymosi kūgis
Po dviejų savaičių
Dalyvavimas
mes atsimename

Reali veikla

90% ką mes sakome Realios veiklos imitacija

ir darome
Aktyvus
Teatralinė vaidyba

Minčių išreiškimas garsiai

70% ką mes sakome
Dalyvavimas diskusijoje

Stebėjimas natūralioje aplinkoje

»

Veiklos demonstravimo
stebėjimas
50% ką mes girdime
ir matome Eksponatų demonstravimo
stebėjimas

Pasyvus
Filmo peržiūra

30% ką mes matome Atvaizdų žiūrėjimas

20% ką mes girdime Žodžių klausymas

10% ką mes skaitome Skaitymas

227
 Turtinga moteris
Pritrenkia kūgio dugnas, parodantis mažiausiai efektyvų mo­
kymosi būdą. Kas tai yra? Skaitymas ir paskaitos - du pagrindiniai
mūsų švietimo sistemos mokymo būdai. (Tačiau aš tikrai vertinu jūsų
pastangas skaitant šią knygą.) Kokia mokymosi technika labiausiai
efektyvi? Realaus gyvenimo patirtis ir imitavimas. Žmonės geriausiai
mokosi veikdami. Štai kodėl mes sukūrėme stalo žaidimą, realaus gy­
venimo imitaciją, skirtą mokytis investavimo pagrindų.
Todėl aš rekomenduoju į savo investicinę švietimo programą
įtraukti ir PINIGŲ SRAUTO žaidimą. Jūs galite jį nusipirkti ir žaisti
su savo draugais arba susižinoti arčiausiai jūsų esantį PINIGŲ SRAU­
TO klubą. PINIGŲ SRAUTO klubai yra finansinio švietimo klubai,
kurių nariai žaidžia tarpusavyje PINIGŲ SRAUTĄ ir naudoja kitas
ugdymo priemones.
- Žaidžiame žaidimą šį vakarą! - pareikalavo Treisė.
- Tai puikus būdas užbaigti mūsų dviejų dienų susitikimą, -
sutiko Leslė.
- Be šio stalo žaidimo mes siūlome ir daug kitų mokymo prie­
monių - Turtingojo tėčio serijos knygos, CD, DVD, seminarai, įvai­
rios organizacijos ir kita. Žinoma, nėra geresnio mokymo, kaip rea­
laus gyvenimo patirtis, taigi nemanykite, kad jūs turite praleisti ilgus
studijų metus prieš imantis konkrečių veiksmų. Įsigykite atitinkamą
kiekį žinių ir įsijunkite į žaidimą.

Antrasis raktas
Antrasis raktas, iš investavimo pašalinantis didžiąją baimės dalį,
yra šis:
Pradekite po truputį
Kokią investiciją jūs bepasirinktumėte, pradėkite nuo trupučio,
ir laukite būsimų klaidų. Jūs jas darysite. Toms moterims, kurios man
prisipažįsta bijančios investuoti dėl klaidų baimės, aš sakau: „Nebi­
jokite klaidų. Jūs jas darysite. Užtikrinu jus. Tuomet sužinosite, kad
daugiau jau nėra ko bijoti.“

228
 Pirm i keturi raktai
Aš niekuomet nepamiršiu
savo pirmosios klaidos su pačiu
pirmuoju nuomojamu namu. Būti investitoriumi reiškia būti
Maždaug po šešių mėnesių, kai žaidime. Ir aš vadinu tai žaidi­
jį įsigijau, išsikraustė nuominin­ mu, nes kartaisjūs laimite, kar­
kas. Aš pamaniau: „Aha! Puiki tais pralaimite.
galimybė. Aš padidinsiu nuomą Investuotojas apibrėžiamas kaip
25 doleriais per mėnesį!“ Kadan­ asmuo, kompanija ar organiza-
gi teigiamas pinigų srautas buvo rija, į kažką investavusi pinigus.
50 dolerių per mėnesį, tai jis Jeijūs neinvestavotepinigų,jūs
padidėtų iškart 50 procentų. Įsi­ nesate investuotoja.
vaizduodama tai galvojau, kokia
aš šaunuolė.
Mano klaida buvo ta, kad aš nepasidomėjau, kokia aplink buvo
palyginamoji nuomos kaina. Jei aš būčiau padariusi savo namų dar­
bus, aš būčiau atradusi, kad mano prašoma nuoma buvo maksimali
tame rajone. To pasėkoje namas tris mėnesius stovėjo tuščias, taigi
užuot papildomai uždirbusi 75 dolerius, aš praradau daugiau nei
1500 dolerių. Tai buvo gera pamoka.
Taigi klyskite su mažomis sumomis. Pasimokykite investavimo
pagrindų. Jei investuojate į akcijas, nedėkite visų kiaušinių į vieną
pintinę. Nusipirkite keletą akcijų. Jei perkate nekilnojamąjį turtą,
pradžioje įsigykite nuo vieno iki keturių nuomojamų vienetų, o ne
iškart 150 butų pastatą. Nesitikėkite iš pirmojo karto gerai pasiplėšti
pinigo. Tai yra procesas, kurio metu jūs mokotės. Nebriskite iki kak­
lo, mokykitės, ir judėkite į priekį. Tai nėra loterijos bilietas.
Prieš keletą metų draugė man rekomendavo knygą apie mokesčių
skolininko turto arešto sertifikatus. Tokie sertifikatai išleidžiami, kai
savininkas nemoka mokesčių už savo nekilnojamąjį turtą. Jūs sumo­
kate mokesčius už jį, ir jei savininkas niekuomet nesumokės mokes­
čių, tai reikalas gali baigtis tuo, kad jūs įsigysite šį turtą tik už tą sumą,
kurią sumokėjote mokesčiams. O jei savininkas sumoka, jūs kartu
su savo investuota suma gaunate ir valstybės nustatytus palūkanas už
vėlavimą.
229
 Turtinga moteris
As nupirkau du 16 procentų pajamingumo sertifikatus, vieną
sau, ir vieną Robertui. Taigi pradžioje mes įsigijome šiek tiek žinių,
skaitydami knygą. Tuomet mes nuvažiavome į administracinį centrą,
kur tie sertifikatai parduodami, ir žingsnis po žingsnio praėjome visą
procesą, kaip aprašyta knygoje. Mes nupirkome maždaug 500 dolerių
vertės sertifikatų. Su tokia nedidele suma mes pasijungėme į žaidimą
ir pažinome procesą betarpiškai.
Aš dažnai pastebiu, kad žmonės įsivelia į geriausių investicijų
paieškas - kurios grąža yra didžiausia. Tai gali paralyžiuoti žmogų, nes
kas žino, kokia gi ta geriausia investicija. Taip galite amžinai ieškoti.
Pradėdami nuo mažo, jūs galite gauti realaus gyvenimo patirtį dirb­
dami su įvairiomis investicijų rūšimis ir išsirinkti, kuri jums geriausiai
tinka.

Trečiasis raktas
Paprasčiausiai ką mes su Robertu darėme, įsigydami sertifikatus:
Investuokite nedidelę sumą
Tai svarbu jūsų sėkmei dėl trijų priežasčių.
Pirma priežastis yra gana akivaizdi. Kol nepatuštinate piniginės,
jūs nesate žaidime. Tai ir yra visa teorija. Būti investitoriumi reiškia
būti žaidime. Ir aš vadinu tai žaidimu, nes kartais jūs laimite, kartais
pralaimite. Investuotojas apibrėžiamas kaip asmuo, kompanija ar or­
ganizacija, į kažką investavusi pinigus. Jei jūs neinvestavote pinigų,
jūs nesate investuotoja.
Pereiname prie antros priežasties. Mažai pinigų reiškia mažai rizi­
kos. Daug pinigų gali reikšti didelę riziką. Kai aš imuosi naujo dalyko,
aš atsižvelgiu į savo žinių ir patirties trūkumą. Aš pasiruošusi naujoms
klaidoms, kurios man kainuoja pinigus. Paprasčiausiai investavusi
nedaug pinigų aš galiu sužinoti tiek pat, kaip ir žaidžiant su didele
suma.
Didžiausią vertę turi trečioji priežastis. Ar jūs kada nors paste­
bėjote, kaip išauga jūsų susidomėjimas, jūsų pinigams atsidūrus apy­

230
 Pirm i keturi raktai
vartoje? Mano kaimynė neseniai nusipirko Lexus kabrioletą. Prieš
svarstydama apie tokį pirkinį ji aplamai nerodė jokio susidomėjimo
mašinomis. Kai ji nusprendė įsigyti naują mašiną, staiga ji tapo auto­
mobilių ekspertu mūsų kaimynystėje. Prieš pirkdama mašiną, ji atliko
neįsivaizduojamos apimties tyrimą. Bet ji tai padarė, nes dabar ji turė­
jo asmeninį suinteresuotumą - tai jos pačios pinigai.
Kitas pavyzdys yra mano draugės dešimtmetis sūnus. Vieną dieną
jis nugirdo tėtį kalbant apie sidabro pirkimą. Jis paklausė savo tėčio
apie sidabrą ir kodėl jis jį perka.
Vieną popietę man paskambino jo tėtis. Jis pasakė: „Mano sūnus
Benas nori su tavim pakalbėti.“
Benas paėmė ragelį. „Kim, aš nupirkau 10 sidabrinių monetų iš
savo kišenpinigių! Aš sumokėjau 7,60 dolerių už monetą, viso 76 do­
lerius! Kaip jūs manote, ar aš turiu jas laikyti namie, ar padėti į seifą
banke? Aš mielai nešiočiausi jas su savimi, bet tėtis sako, kad jas turiu
padėti į saugią vietą. Aš turiu 10 sidabrinių monetų!
Benas kiekvieną dieną stebėjo sidabro kainą. Apie tai jis pasakė
savo mokytojai. Ji leido Benui apie savo investiciją papasakoti klasei.
Tą dieną sidabro kaina buvo 8,5 dolerio už unciją. Kitiems moki­
niams jis pateikė paskaičiavimus, kiek daug pinigų jis uždirbo nuo to
laiko, kai įsigijo monetas. Dabar jis toks susidomėjęs sidabru, be to,
jis studijuoja ir kitus brangiuosius metalus. Ir jam tik 10 metų!
Salia norėčiau įterpti pastabą: Benas nepasižymėjo mokyklo­
je. Kaip ir parodyta "Mokymosi kūgyje", geriausiai asmuo mokosi
veikdamas. Tyrimai parodė, kad tik apie 20 procentų mokinių gerai
įsisavina medžiagą taip, kaip ji pateikiama švietimo sistemoje. Likę
80 procentų žmonių neįsitraukia į mokymąsi. Susidomėjęs sidabru,
jis pagerino savo skaitymo įgūdžius, nes jis jungiasi prie interneto ir
skaito apie sidabrą, taip pat stulbinančiai pagerėjo jo matematiniai
sugebėjimai, nes jis taiko skaičiavimus realiame gyvenime.
Šios istorijos pamoka: jei norite daugiau sužinoti apie naują in­
vesticiją, tiesiog investuokite pinigus... bet tik truputį.

231
 Turtinga moteris
Ketvirtasis raktas
Kaip ir posakyje „žolė visuomet žalesnė kitoje tvoros pusėje“,
taip ir gyvenime žmonės visuomet ieško karštų naujų rinkų. Ar tai
būtų naujai atrasta butų rinka Las Vege, ar antra technologinių akci­
jų manija, ar naujausi klubai - tai populiarios verslo galimybės, kur
kiekvienas būtinai nori sudalyvauti. Ten jiems žolė visada žalesnė nei
„velėna“ savo kieme.
Ketvirtas raktas yra:
Laikykitės arti namų
Nesvarbu, ar jūs tik pradedate, ar jau esate užsigrūdinusi inves­
tuotoja, aš vis tik patariu laikytis arčiau namų. Ką tai reiškia? Tai visiš­
kai priešinga, nei investuoti į „karštas žvaigždes“.
Technologinių akcijų burbulas daugeliui žmonių buvo pamoka,
kaip rizikuoti toli nuo namų. Nežiūrint į tai, kad fundamentalūs ro­
dikliai ištirpo ore, visi metė pinigus į technologines akcijas. Žmonės,
niekuomet prieš tai neinvestavę akcijų rinkose, manė, kad technolo­
ginės akcijos bus jų išgelbėtojas. Kaip mes žinome, burbulas sprogo,
ir žmonės prarado milijonus.
Peteris Lynčas, buvęs Fidelity Magellan fondo valdytojas ir kny­
gos „Mokykis uždirbti“ autorius, geriausiai pasakė apie akcijas:

- Kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėjey valgydami mė­

sainį ar įsigydami akinius nuo saulės, jūs gaunate vertingos in­
formacijos. Vaikštinėdami aplink, jūs matote, kas parduodama,
ir kas ne. Stebėdami savo draugus, jūs sužinotey kokius kompiu­
teriusjie perka, kokiusgeriagėrimus, kokius žiūrifilmus, kokiais
drabužiais rengiasi. Visa tai svarbios detalės, galinčios jus nu­
kreipti į tinkamų akcijų įsigijimą.
Jūs nustebsite sužinoję, kiek daug žmonių nepasinaudoja siomis
nuorodomis. Milijonai žmonių dirba įvairiose pramonės sakose
ir niekuomet nepasinaudoja savo vietos pirmoje eilėje pranašu­
mu. Gydytojai žino, kokios kompanijos gamina geriausius vais­
232
 Pirm i keturi raktai
tus, betjie ne visadaperka vaistųgamintojų akcijų. Bankininkai
žino, kurie bankaiyra stipriausi, ir kurių mažiausios išlaidos bei
geriausios paskolos, bet jie nebūtinai įsigyja šių bankų akcijų.
Sandėlių bei prekybos centrų valdytojams prieinamos mėnesinės
pardavimo atskaitos, taigijie tiksliai žino, koks mažmenininkas
daugiausia parduoda prekių. Bet kiekprekybos centrų valdytojų
savepraturtino, investuodami į mažmenininkų akcijas?

Šios galimybės ne tik kad šalia namų, jos tiesiai prieš žmonių
akis.
Kelionės į Singapūrą metu prie manęs priėjo moteris ir paklau­
sė: „Aš gyvenu Singapūre, bet girdėjau kad Orlende, Floridoje, labai
gera nekilnojamo turto rinka. Ar man verta įsigyti ten nekilnojamo
turto?“
Visų pirma, aš nežinau, ar Orlende gera rinka, ar ne. Antra, tai vis
tiek neturi reikšmės. Ji niekuomet prieš tai nebuvo investavusi į ne­
kilnojamąjį turtą. Aš jos paklausiau: „Jūs buvote Orlende, ar netrukus
planuojate tenai nuvykti?“
- O ne, - atsakė ji. - Aš maniau nupirksianti turtą internetu.
Paprastai aš neduodu konkrečių patarimų, bet tai buvo ypatingas
atvejis. Aš jai pasakiau:
- Nepirkite nekilnojamo turto internetu. Jei jūs tik pradedate,
nepirkite nuosavybės miestuose, kuriuose jūs nebuvote ir kurių jūs
nepažįstate. Pasižvalgykite turto arčiau namų. Ir, svarbiausia, įgykite
nors kokį supratimą apie investavimą į nekilnojamą turtą.
Aš neturiu nieko prieš žmones, darančius klaidas, bet nereikia
būti kvailam. Ši moteris ketino patirti brangiai kainuojančią nesėk­
mę.

Tryspriežastys laikytis arčiau namų

Kas liečia nekilnojamąjį turtą, tai aš mėgstu laikytis arčiau namų
dėl kelių priežasčių.
Pirma, jūs turite laikyti ranką ant pulso toje vietovėje, kurioje
233
 Turtinga moteris
investuojate. Jums reikia žinoti, nuomos kaina kyla ar leidžiasi, ar į
rajoną ateina nauji verslai ir parduotuvės, kaip keičiasi turto vertė,
bendros vietovės tendencijos teigiamos ar neigiamos? Tai tik keletas
faktorių, kurie nuolatos turi būti jūsų akiratyje. Ir kai rinkoje pasiro­
do nauji objektai, jūs jau esate šios vietovės žinovas ir greitai nuspren­
džiate, ar tas objektas jus domina.
Antra, jei su jūsų turtu iškyla kokios nors problemos, jums ne­
reikia šokti į lėktuvą, nuomotis mašinos, važiuoti spręsti problemų,
tada grįžti atgal į oro uostą ir skristi namo. Tai jums kainuos laiką ir
pinigus.
Trečioji priežastis, kodėl aš rekomenduoju laikytis arčiau namų,
yra ta, kad galvodama visuomet esant geresnių sandėrių kituose mies­
tuose, aš sugaiščiau visą savo laiką, naršydama šimtus potencialių
objektų visame pasaulyje. Užuot tai dariusi, aš sutelkiu dėmesį į kelis
pagrindinius rajonus ir atrandu begalę nuostabių sandėrių.

Mano didžiausia investavimo klaida

Kodėl aš to taip tvirtai laikausi? Nes didžiausia mano padaryta in­
vestavimo klaida... iki šiol... įvyko man paklausius savo pačios balso.
Mes su Robertu buvome Majamyje, ir mes atradome tai, kas ro­
dės būsiant puikia investicija. Tai buvo vienam nuomininkui skirtas
komercinis pastatas, išnuomotas pagrindiniam sveikatingumo klubui.
Pastato plotas buvo maždaug 45000 pėdų. Mes suderinome kainą ir
ėmėme derėtis dėl smulkesnių sutarties punktų.
Kadangi aš niekuomet anksčiau nebuvau pirkusi tokios rūšies
nekilnojamojo turto ir nebuvau gerai susipažinusi su Florida, aš krei­
piausi į teisininką, kad jis padėtų užbaigti sandėrį. Pirmoji problema
buvo ta, kad mano teisininkas buvo Arizonos teisininkas ir nežinojo
Floridos įstatymo niuansų. Antroji problema buvo ta, kad pardavėjo
teisininkas, kurio patirtis kėlė abejonių, nemėgo mūsų teisininko, ir
atvirkščiai. Tokiu būdu nekilnojamo turto sandėrio derybos pavirto
purvo mėtymųsi tarp dviejų teisininkų. Prie viso to, kadangi ši in­
vesticija rodėsi sudėtingesnė, nei man buvo įprasta ir buvo man ne­
234
 Pirm i keturi raktai
pažįstamame mieste, as leidau savo teisininkui derėtis mano vardu.
Didelė klaida. As sužinojau, kad nekilnojamojo turto teisininko vaid­
muo nėra vesti derybas. Teisininko vaidmuo yra iškelti klausimus ir
įžvelgti galimas problemas. Tuomet tai jau mano reikalas spręsti, ką
daryti toliau.
Sutrumpindama istoriją pasakysiu, kad tai tęsėsi penkis mėne­
sius. Didele dalimi padėtis komplikavosi todėl, kad aš neturėjau vi­
siškai jokios patirties tame rajone, į kurį investavau. Suprantate, mes
vis dar terliojomės su pradiniu sutarties variantu. Turto patikrinimo
etapas vis dar neprasidėjo.
Vienu metu mes su Robertu nuskridome į Majamį susitikti akis
į akį su pardavėju. Per kelias minutes mes išsprendėme paskutinius
nesutarimus, ir mes su Robertu išskridome namo. Kitą rytą sutarties
projektas jau gulėjo ant mano stalo - pardavėjo teisininkas pataisė
visus punktus, dėl kurių mes susitarėme! O pardavėjas tuo tarpu iš­
skrido į užsienį.
Galiausiai, vėl praėjus keliems mėnesiams, vieną vakarą apie 10
valandą paskambino mūsų brokeris ir pranešė: „Pardavėjas nutraukia
derybas. Turtas nebeparduodamas.“ Kaip vėliau sužinojau, čia būta
kitų problemų. Bet anuo metu man tai buvo smūgis. Laikas, pastan­
gos, teisininko sąskaitos - viskas veltui. Aš paskambinau pardavėjui,
ir šis patvirtino nutraukiantis sandėrį.
Buvo netoli vidurnakčio. Aš buvau suglumusi ir pikta. Bet aš py­
kau ne ant pardavėjų ar teisininkų. Aš buvau įsiutusi ant savęs pačios.
Sandėrį apsunkino aplinkybė, kad aš nieko nežinojau apie tą vietovę.
Taip pat aš nebuvau gerai susipažinusi su ta turto rūšimi. Bet giliai
širdyje aš žinojau, kad visą tą sumaištį sukėlė vienintelė priežastis. Ir ta
priežastis buvau as - aš nepasitikėjau savimi. Jaučiausi nepakankamai
žinanti. Aš bijojau susimauti. Aš leidau savo baimei paimti viršų, kol
galiausiai tai sužlugdė sandorį. Žiūrint atgal, tai buvo tik dar vienas
nekilnojamojo turto sandėris su keliomis išplaukiančiomis išvadomis.
Bet man tai buvo didžiulė pamoka.
Buvo jau apie pirmą nakties, o aš vis dar pykau ant savęs. Nieko
kito negalėjau galvoti, tik bandžiau raminti save: „Po visų šių pastan­
235
 Turtinga moteris
gų ir laiko, as turiu surasti kitą tokį pat turtą!“
As nuėjau į biurą, esantį mano namuose, kur mano kompiutery­
je buvo krūva nekilnojamojo turto pasiūlymų. (Tuose pasiūlymuose
suteikiama informacija apie parduodamą nekilnojamą turtą, įskaitant
numatomas pajamas, išlaidas ir finansavimo sąlygas.) Taigi aš nedel­
siant pradėjau sijoti didžiulę krūvą, kurią aš ignoravau, būdama pasi­
nėrusi į Majamio projektą.
Buvo apie antrą valandą nakties, ir aš apsistojau ties vienu pasiū­
lymu, pateiktu man prieš keletą mėnesių. Juo daugiau aš jį žiūrinėjau,
juo labiau jis man patiko. įdomu, ar galėtų taip būti, kad jis vis dar
neparduotas, galvojau aš.
Septintą ryto aš jau skambinau brokeriui, kurį labai gerai pažino­
jau ir juo pasitikėjau. „Kreigai, prisimenate, prieš keletą mėnesių mes
kalbėjomės apie turtą, esantį prieš jūsų ofisą kitoje gatvės pusėje? Ar
jis vis dar parduodamas?“
- Iš tiesų jie niekuomet jo ir nereklamavo, - pasakė jis. - Jis
buvo siūlomas tik rimtiems pirkėjams. Aš paskambinsiu brokeriui ir
sužinosiu.
Jis paskambino po pusvalandžio.
- Brokeris pasakė, kad jei jūs rimtai domitės, tai jie parduosią.
- Kiek jie už tai nori? - paklausiau aš.
- Visos kainos, kuri nurodyta pasiūlyme, - pasakė Kreigas.
- O kiek jis vertas? - paklausiau aš.
- Tiek ir vertas, - atsakė jis.
- Aš jį perku, - pasakiau aš.
Ironiška, bet šis turtas buvo beveik identiškas Majamio turtui. Ir
kadangi aš puikiai žinojau šią vietovę, ir jau buvau nemažai sužinojus
apie šią nuosavybės rūšį, mes visą sandėrį užbaigėme per 45 dienas.
Be to, sandėrio eigoje aš sutikau vieną geriausių nekilnojamojo turto
teisininkų, kuris atnaujino mano pasitikėjimą jais.
Kaip vėliau paaiškėjo, šiai dienai ši nuosavybė yra geriausia iš visų
mano investicijų pinigų srauto, vertės ir vietos atžvilgiu. Taip mano
didžiausia klaida pavirto didžiausia sėkme - tiek žinių, tiek ir pinigų
srauto prasme.
236
 Pirm i keturi raktai
Norite išgirsti didžiausią kuriozą? Šis turtas yra tik už dviejų kvar
talų nuo mano namų.
Kaip jau sakiau, aš mėgstu laikytis šalia namų.
turtinga moteris

238
 KITI PENKI RAKTAI

Dvidešimt pirmas skyrius

Kiti penki raktai, norint
tapti sėkminga investuotoja
Nepriklausomybė, kurią turiu, laikau didžiuliu
gyvenimo palaiminimu, visą dorybiųpagrindu.
- Merė Volstonekraft

- Tu pateikei didžiulę pamoką - išmokti pasitikėti savimi, - pa­

sakė Treisė.
Pate pažymėjo:
- Aš manau, kad tai labai svarbu moterims, ypač piniginiuose
ir investavimo reikaluose, nes daugumai iš mūsų tai yra nauji dalykai.
Kokį didžiausią poveikį tau padarė ši pamoka?
Aš atsakiau:
- Sakyčiau, kad tą vakarą dingo dauguma mano baimių, susiju­
sių su investavimu. Išnyko didžioji dalis pasipriešinimo ir susirūpini­
mo emocijų. Aš supratau, kad visos mano dvejonės bei pergyvenimai
su investavimu neturi nieko bendro; tai kur kas labiau susiję su ma­
nimi pačia. Aš spėju, kad pagaliau sugebėjau atskirti save nuo investi­
cijų. Dabar, apgalvodama investicinį sprendimą, nors ir ne visuomet,
bet paprastai aš sugebu nagrinėti investiciją, kokia ji yra iš tikrųjų,
užuot leidusi savo emocijoms iškreipti faktus.
- Šie patarimai man padės atsikratyti bereikalingos painiavos,
- pasakė Treisė. - Ar dar yra kokių brangakmenių, kuriuos atradai
bedirbdama?
- Dar yra penki dalykai, kurie mano manymu gali būti naudin­
gi, - atsakiau aš.
239
| turti nga moteris
- Na tai pirmyn, - paragino Treisė.

Penktas raktas
Pirmieji keturi sprendimai susiveda j šį:
Sutelk savo jėgas pergalei
Visos mes mėgstame sėkmę. Mums patinka laimėti. "Green Bay
Packers" futbolo komandos treneris Vincas Lombardis yra pasakęs:
„Parodykite man, kas gražiai pralaimėjo, ir aš jums parodysiu pralai­
mėtoją.“ Siame investavimo žaidime mes tam, kad laimėtume.
Jei tu tik pradedi, tai ypač svarbu patirti nors ir nedidelę sėkmę
pačioje pradžioje. Naudojantis pirmaisiais keturiais patarimais - įgyti
šiek tiek žinių, pradėti po truputį, įdėti nedaug pinigų, ir laikytis ne­
toli namų - aš tikiu, kad sėkmės tikimybė stipriai išauga, nepriklau­
somai, kokia tai investicija.
Paverskite pirmąją investiciją pergale. Kodėl tai taip svarbu? Yra
trys priežastys.
Pirmoji. Nedidelis pasisekimas pradžioje sustiprina pasitikėjimą
savimi, kaip investuotoja. Jei jūs patiriate nuostolį, ypač pačioje pra­
džioje, tuomet pradeda smelktis abejonės. Jūsų protą atakuoja tokios
mintys: „Galbūt aš tam nesu skirta“, „Aš nenoriu prarasti dar daugiau
pinigų“, „Neapgaudinėk savęs, tu to negali!” Kur kas lengviau ir sma­
giau investuoti antrą kartą, kai tu laimėjai iš pirmo.
Per daug dažnai as matau žmones, kurie nuspendžia prašokti
smulkius sandėrius ir tiesiai prie prie stambaus. Užuot pirkę dviejų
butų namą, jie iškart užsimoja nupirkti šimto apartamentų pastatą.
Jie neturi patirties ir nežino, kaip valdyti didžiulę nuosavybę, todėl
greitai padaro daugybę klaidų. Nuomininkai išsikrausto, nes jiems
neatsakoma į jų problemas. Išlaidos nukertamos iki tokios vietos, kur
užmautas apynasris atrodo nebepatraukliai, taigi vis mažiau ir mažiau
laukiamų nuomininkų beldžiasi į jų duris. Tuščių butų skaičius di­
dėja. Kol jie tai supranta, šie žmonės, nesidomėję esminiais dalykais,
kiekvieną mėnesį praranda savo pinigus, kol galiausiai pasako: „Taip,

240
 Kit i penki raktai
dabar aš suprantu. Investicijos į nekilnojamąjį tuną nepasiteisina!“
Investuotojas, nusipirkęs 200 akcijų opcionų po 5 dolerius ir in­
vestavęs 1000 dolerių, pasielgė galbūt kur kas išmintingiau, nei pra­
dedantis investuotojas, nusipirkęs 200 tų pačių akcijų po 30 dolerių
ir investavęs 6000.
Pasitikėjimas savimi investavimo sėkmei turi didžiulę įtaką. Tai­
pogi tai esminis faktorius, siekiant savo finansinės nepriklausomybės.
Juo labiau nuo pirmųjų pergalių išaugs jūsų pasitikėjimas, tuo labiau
jūs būsite linkusios tikėti investiciniais sprendimais. Ir kuo labiau jūs
pasitikite savimi, tuo mažesnę reikšmę turės baimės faktorius. Tos pir­
mosios pergalės paruošia dirvą jūsų neribotai sėkmei.
Antra. Galbūt aplink jus bus žmonių, kurie tvirtins, kad investuoti
yra pavojinga. Tai žmonės, kurie nekantrauja iškirpti straipsnius apie
sutuoktinių porą, kuri viso gyvenimo santaupas prarado vertybinių
popierių biržoje ar sprogus nekilnojamo turto burbului. Jie siunčia
tuos straipsnius tiesiai jums. Jie mėgsta būti teisiais ir kalbėti: „Ar aš
tau nesakiau?“ Esu tikra, jūs pažįstate vieną kitą tokį žmogų. Jie lau­
kia, kol sužlugs jūsų pirmoji investicija, kad galėtų jums paskambinti
ir „paguosti“ žodžiais: „Taip, taip, brangioji, sakiau tau, kad investuoti
yra pavojinga, bet dabar tu ir pati tai supratai.“ Jūs praskaidrinote
jiems dieną! Bet neleiskite sau praskaidrinti jiems gyvenimo, pavers­
kite savo pačių gyvenimą nuostabiu. Įrodykite juos klydus! Sėkmė yra
geriausias atsakas.
Trečia. Jums reikia uždirbti. Tokia šio žaidimo prasmė. Aš jus už­
tikrinu, vos tik jūs pamatysite savo pastangų pirmą sėkmės gabalėlį,
viskas rodysis kur kas smagiau. Atminkite, tai yra žaidimas, nes kartais
jūs laimite ir kartais pralaimite. Bet žaidimas taip pat reiškią pasiten­
kinimą, ir uždirbinėti pinigus neabejotinai yra smagu!
Rizikingas investuotojas
Aš jau minėjau, kad rizika yra antrasis ypatumas. Žmonės dažnai
mano, kad investuoti pavojinga. Tai netiesa. Mano investicijos susi­
jusios su minimalia rizika. Žmonės, manantys, kad investuoti yra pa­
vojinga, yra tie, kurie nenori investuoti, arba žmonės, turintys menką
išsimokslinimą bei skurdžias žinias apie investavimo reikalus.
241
 Turtinga moteris
Pavyzdžiui, paimkime moterį iš Singapūro, norinčią internetu
įsigyti nekilnojamą turtą Floridoje - tai rizikinga. Tai daugiau, nei
rizikinga; tai tiesiog kvaila. Ji neturi investavimo į nekilnojamą turtą
žinių, neturi supratimo apie Floridos rinką, turto valdymo patirties,
ir be to, yra už tūkstančių mylių nuo savo potencialios nuosavybės.
Ji pati save pasmerkė pralaimėjimui. Jei ji vis tik įsigytų nuosavybę
Floridoje ir patirtų nuostolį, ji taptų viena iš tų skeptikių, kurios sako:
„Aš žinau, kad investavimas į nekilnojamą turtą yra pavojingas.“
Tiesa būtų ta, kad investicija nebuvo rizikinga. Ji elgėsi rizikingai.
Ji neturėjo išsimokslinimo ir patirties. Ji norėjo eiti trumpesniu keliu.
Ji norėjo greito ir lengvo rezultato, užuot aukojusi laiką ir dėjusi pa­
stangas, kad taptų sėkminga investuotoja. Kaip jau sakiau, rizikingas
yra ne investavimas, o jos elgesys.
Ar jūs kada nors pirkote greitai kylančių akcijų? Žmonės daro tai
nuolatos. Aš taip pat tai dariau. Kažkas jums pasakė turįs truputėlį
„insaido“ apie akciją, kuri ketina „pramušti lubas“. „Ji kils iki debesų!
- sako jie. - Greičiau jų įsigyk.“ Ir nieko nežinodamos apie tą kompa­
niją ar jos produktus, jūs šokate į traukinį. Tai yra pavojinga.
Aš turiu draugę, kuri, jos pačios manymu, vadovavosi geriausia
investavimo strategija pasaulyje. Kiekvieną rytą pirmas jos darbas buvo
įsijungti mėgstamas finansines žinias per televiziją. Kokios akcijos be­
būtų aptarinėjamos laidos pradžioje, ji jų nusipirkdavo. Jos teorija
rėmėsi tuo, kad jei televizijos žiniose kalbantis ekspertas gerai atsiliep­
davo apie kurias nors akcijas, tuomet tai paskatindavo kitus taip pat
jas pirkti ir tokiu būdu sukelti kainą. Dienos pabaigoje ji parduodavo
įsigytas akcijas. Pradžioje ši strategija jai atnešė pelną. Tai buvo bulių
rinka, kilo aplamai visos akcijos. Bet ji per daug į tai nekreipė dėme­
sio. Bet galiausiai rinka apsisuko žemyn. Ji buvo tikra, kad jos planas
ir toliau sėkmingai dirbs, ir užsispyrusi jo laikėsi. „Aš žinau, kad galiu
susigrąžinti prarastus pinigus“, pradžioje ji save įtikinėjo. Kol galiau­
siai ji pasidavė, patyrusi beveik 10.000 dolerių nuostolį. Jos strategija
nebuvo paremta jokiais faktais ar esminiais principais. Jos strategija
rėmėsi televizijos vedėjų pasisakymais. Vėlgi, jokio išsimokslinimo ar
patirties. Tai rizikinga.
242
 Kiti penki raktai
Jei jūs ketinate investuoti savo pinigus, nesvarbu, kokia tai in­
vesticija, pradžioje pasidomėkite ja, pradėkite po truputį, nuo mažos
sumos, ir laikykitės šalia namų. Paruoškite save pergalei, ypač pačioje
pradžioje. Išauginkite savo pasitikėjimą. Žinoma, jūs darysite klaidų,
bet kuo daugiau klaidų jūs darysite, tuo daugiau išmoksite.

Ir kuo daugiau jūs išmoksite, tuo mažesnė bus jūsų rizika, ir tuo
pačiu padidės jūsų sėkmės tikimybė. Nusistatykite laimėti nuo pat
pradžios.

Šeštas raktas
Sis sprendimas puikiai tinka moterims.
Išmintingai pasirink aplinką
Jūsų „aplinką“ sudaro jus supantys žmonės. Savo gyvenime jūs
galbūt turite keletą tokių aplinkų. Jūs galite turėti šeimos ratą, su
darbu susijusių žmonių ratą, ar savo draugių ratą. Jei jūs turite hobį
ar sportuojate, tuomet jūs turite su šiais pomėgiais susijusių žmonių
ratą.
Ir kai jūs pradedate investuoti, susidaro „investicinis“ ratas. Tai
žmonės, kurie įtraukti į šį procesą, arba padeda jums siekti jūsų inves­
ticinių tikslų. Pakalbėkime apie drauges, mentorius, ir moterų gru­
pes.
Pirma. Pasirink drauges. Mano draugė Džeinė prieš keletą metų
davė man protingą patarimą. Aš dalinausi su ja savo mintimis apie
mūsų kompanijos "Turtingas tėtis" tikslą. Tai buvo didelis ir drąsus
tikslas. Aš pasakiau norinti papasakoti žmonėms apie šią didžiulę vi­
ziją, kad aš pati galėčiau labiau ja patikėti. Aš įsivaizdavau, kad kuo
daugiau žmonių sužinos apie mano tikslą, tuo didesnė tikimybė, jog
tai iš tiesų įvyks.
Dženė į tai man atsakė: „Gerai, papasakok kitiems žmonėms apie
savo tikslą, bet būk atsargi ir žiūrėk, kam būtent tu pasakoji. Ne kiek­
vienas padės tau pasiekti tai, ko tu nori“.

243
 Turtinga moteris
Ką? Ai tuo nenorėjau tikėti. Ai esu optimistė. Apie kiekvieną
žmogų ir kiekvieną situaciją as linkusi manyti kuo geriau. Ai papras­
tai žmonėmis pasitikiu. Ir dabar ji man sako būti atsargiai ir žiūrėti,
kam as pasakoju savo tikslus.
Netrukus man ir pačiai teko susidurti su tokia situacija, ir as su­
pratau, kad ji buvo visiškai teisi.
Tai atsitiko naujametiniame vakarėlyje, kalbantis keturių žmo­
nių būrelyje apie naujametinius įžadus. Tuomet prisijungė mūsų visų
draugė ir labai jaudinančiai papasakojo apie savo ateinančių metų
tikslą. Ji pasakė: „Aš niekam nepasakojau, bet šiais metais aš buvau
išsigandusi dėl savo sveikatos ir netgi trim dienom buvau atsidūrus li­
goninėje. Dėl to, kad savo sveikatą aš visuomet statydavau į paskutinę
vietą. Dabar mano tikslas numesti 30 svarų. Aš jau suradau asmeninį
trenerį, kuris dirbs su manimi tris kartus per savaitę. Aš žinau, kad
galiu tai padaryti!“
Mes visos pritarėme jos siekiui ir ją padrąsinome. Vos tik jai nuė­
jus, viena moteris iš mūsų grupės pasisuko į mane ir sušnabždėjo: „Ji
to niekuomet nepadarys. Ji jau bandė tai anksčiau, bet jai nepavyko.
Nemanau, kad ji galėtų laikytis režimo.“
Tai ir yra tas Džeinės minėtas atvejis, kad reikia žiūrėti, kam pa­
sakoji apie savo siekius. Aš nežinau, kodėl ta moteris taip negatyviai
atsiliepė apie savo „draugę“. Gal tai buvo pavydas, galbūt apmaudas,
konkurencija, ar kokie politiniai įsitikinimai įsimaišę, bet buvo aišku,
kad ji nebuvo visu 100 procentų mano draugės pusėje. Ir kai jūs sie­
kiate savo tikslo, kitų žmonių negatyvių minčių bei trikdančių pasta­
bų jums mažiausiai reikia. Kas žino, gal mūsų smegenys gali priimti
visas tas nepasvertas mintis kaip savo pačių. Kam reikia, kad draugės
prisidėtų prie apkalbų?
Kartais jūsų sėkmė, ar naujas tikslas gali kažką bauginti ar išryš­
kinti kitų sėkmės trūkumą. Kažkas, kas nejuda gyvenime į priekį, gali
jausti apmaudą dėl tų, kurie tai daro ar nori daryti. Tokiems žmo­
nėms, norint geriau jaustis, belieka nuslopinti kitus, kažko siekian­
čius. Žmonės nemėgsta, kai kas primena jų pačių trūkumus.

244
 Kiti penki raktai
Mano draugė Margari­
ta, kuri daugumą savo karjeros
metų dirbo televizijoje, išreiškė
Esmė tarne, kad investicija ne­
vieną pastebėjimą šiuo klausi­
buvo rizikinga. Ji pati elgėsi
mu. Anot jos, muilo operų po­
rizikingai. Ji neturėjo išsimoks­
puliarumo priežastis yra ta, kad
linimo irpatirties. Ji norėjo eiti
žmonės mėgsta žiūrėti į kitus,
trumpesniu keliu. Ji norėjo greito
kurių gyvenimai labiau kompli­
ir lengvo rezultatoy užuot auko­
kuoti, nei jų pačių. Tuomet jie
jusi laiką ir dėjusi pastangas, kad
gali sakyti patys sau: „Žiūrėk,
taptų sėkminga investuotoja.
tavo gyvenimas nėra jau toks
blogas.“ Žmonės, esantys pras­ Jos elgesys - ne investicija - buvo
tesnėje būklėje, nei jie patys, yra rizikingas.
kaip jų nesėkmių pateisinimas, ir
jie vėl gali jaustis geriau dėl savo
pačių problemų.
Jūs galite jausti, kai kažkas nuoširdžiai džiaugiasi jūsų pasiseki­
mu, ir kai kitas gali sakyti „sveikinu“, bet jūs žinote, kad iš tiesų taip
nėra.
Aš sutinku, kad pati mėgstu konkuruoti. Aš mėgstu laimėti, ir
kartais jaučiu tuos pavydo skausmus. Aš juos jaučiu, nes kažkieno
kito sėkmė man primena, ką aš turiu daryti savo gyvenime ir ko aš
nedarau. Manau, tokia yra žmogiškoji prigimtis. Dabar, jei aš jaučiu
tuos skausmus, aš priimu sąmoningą sprendimą - užuot jautusi ap­
maudą, aš juos panaudoju savęs įkvėpimui ir motyvavimui.
Taigi, esmė yra apsupti save žmonėmis, kurie nuoširdžiai jus remia
ir padrąsina jus siekti savo tikslų. Jau prieš keletą metų aš apsispren­
džiau užmegzti draugystes ir turėti verslo reikalų tik su tais žmonėmis,
kuriais aš iš tikrųjų džiaugiuosi esant šalia. Gyvenimas per trumpas.
Taigi, kai jūs pasiryžtate įžengti į šią investavimo areną, būkite
šiek tiek atsargios dėl jus supančių žmonių. Pasidalinkite savo siekiais
su panašiai mąstančiais žmonėmis, turinčiais tokius pat tikslus - žmo­
nėmis, kurie jus temps į viršų, o ne trauks žemyn. Susiraskite žmonių,
kurie nori mokytis ir augti, ir kurie jums padės pasiekti jūsų laukines
245
 Turtinga moteris
svajones. Būkite su naujomis draugėmis.
Antra. Ieškokite mentorių. Memorial yra žmonės, kurie daro
tai, ko jūs dar tik siekiate, ir yra patyrę savo srityje. Jūs galite turėti
mentorių skirtingoms jūsų gyvenimo sritims: investicijų, verslo, fizi­
nės būklės, asmeninio gyvenimo. Mano geras draugas ir investavimo
partneris Kenas yra vienas iš mano mentorių. Jam priklauso viena
iš didžiausių nekilnojamo turto valdymo kompanijų pietvakariuose;
taip pat jis ir investuotojas. Jis mato visas investavimo į nekilnojamą
turtą puses. Man patinka su juo susitikti ir aptarti potencialų sandėrį.
Mes praleidžiame gana nemažai laiko, analizuodami visus už ir prieš.
Kiekvienąkart iš susitikimo aš išeinu aukštai iškelta galva, nes dabar aš
žinau žymiai daugiau, nei prieš ateidama.
Daugelis klausia: „Kaip tu susirandi mentorius?“ Aš neturiu tam
jokios stebuklingos formulės. Atrodo, kad daugumą mentorių savo
gyvenime aš sutikau atsitiktinai. Yra toks posakis: „Kai studentas pa­
siruošęs, pasirodo ir dėstytojas.“ Aš manau, kad tai teisinga. Jei jūs
tikrai pasiruošusios mokytis, tai pagrindinis patarėjas gali būti čia pat
už kampo.
Trečia. Ieškokite moterų investicinės grupės. Kaip jau anksčiau
esu sakiusi, aš manau, kad moterys labai gerai mokosi vienos iš kitų.
Todėl aš ir raginu jas susiburti į grynai moteriškas investicijų analizių
grupes. Noriu pasikartoti, kad aš palaikau tokias grupes, kurių dė­
mesys sutelktas į studijavimą, o ne grupes, kurios tik sudeda krūvon
pinigus ir kartu investuoja. Jūs turite išmintingai pasirinkti savo in­
vestavimo partneres.
Jei formuojate investicinę grupę, nusistatykite aukštus standartus.
Pakvieskite į grupę moteris, kurios rimtai žiūri į savo finansinę ateitį ir
nori mokytis bei imtis veiksmų. Pakvieskite į grupę moteris, panašiai
mąstančias, atviro būdo, norinčias ištirti naujas idėjas ir galimybes.
Susitikimus organizuokite profesionaliai. Pinigų valdymas yra
profesija. Pradėkite laiku. Užbaikite laiku. Kiekvienam susitikimui tu­
rėkite darbotvarkes. Aš priklausau nemažam moterų grupių skaičiui,
ir galiu pasakyti, kad labiausiai sėkmingos ir efektyvios yra tos grupės,
kurios iš savo narių nuo pat pradžių reikalauja aukštų standartų.
246
 Kiti penki raktai
Investiciniai klubai taip pat yra gera platforma pasikviesti į su­
sitikimus ekspertus, kurie išplėstų jūsų žinias. Investavimo pasaulyje
daugybė sumanių žmonių, ir aš pastebėjau, kad šviesiausi ir sėkmin­
giausi protai paprastai trokšta savo žiniomis pasidalinti su kitais. Jie
gali neturėti laiko mokyti jus asmeniškai, bet paprastai jie noriai su­
tinka atvykti valandos pranešimui besidominčiai grupei žmonių. Tai­
gi pagrindinis dalykas - apsupti save žmonėmis (ir tai tinka visoms
jūsų gyvenimo sferoms), kurie jumis džiaugsis, elgsis jūsų atžvilgiu
garbingai, padės jums nuosmukio ir pakilimo laikotarpiais siekti jūsų
tikslų, ypatingai finansinių tikslų.

Septintas raktas
Dauguma žmonių, susidūrę su investavimu, ieško „karšto patari­
mo.“ „Pasakykite, ką man daryti.“ „Tiesiog man atsakykite.“ „Aš turiu
5000 dolerių. Kur man juos investuoti?“
Jie nori viską greitai sutvarkyti. Norėdamos tapti sėkmingomis
investuotojomis, turite atsiminti:
Investavimas yra procesas
Jūsų finansinės nepriklausomybės siekis yra procesas. Tai neat­
sitiks per vieną dieną. Čia nėra jokios pastovios greito praturtėjimo
schemos. Tai primena užsienio kalbos mokymąsi: jūs negalite jos
išmokti per vieną dieną. Pradžioje jūs išmokstate keletą žodžių bei
frazių, ir palaipsniui plečiate savo žodyną. Jūs nuolatos praktikuoja-
tės ir mokotės kalbėti padoriame lygmenyje. Galbūt tame procese jūs
padarysite apmaudžių klaidų. Tačiau galiausiai, jei tęsiate mokymąsi,
jūs pradedate laisvai kalbėti.
Nuo kiekvienos savo padarytos klaidos jūs paprasčiausiai tampate
sumanesnėmis. Aš žiūrėjau filmą, kaip R.Bakminsteris Faleris stato
geodezinį kupolą - vieną žymiausių savo išradimų. Grupė koledžo
studentų montavo kupolą, kurį jis bandė pastatyti jau daug kartų,
tačiau kupolas niekuomet nesilaikė, vis sugriūdavo. Sį kartą studentai
buvo įsitikinę, kad jie turi teisingus skaičiavimus bei brėžinius, ir kad

247
 Turtinga moteris
kupolas išsilaikys. Kai jie buvo jau beveik baigę, ir Faleris stebėjo dar­
bus iš viršaus, kupolas eilinį kartą sugriuvo. Studentai buvo sumišę,
prislėgti ir nuliūdę. Falerį, atvirkščiai, buvo apėmęs džiaugsmas. Jis
susijaudinęs strakaliojo aplink. Jis šūkaliojo kažką panašaus: „Dabar
aš matau, ką mes ne taip padarėme! Tai nuostabu. Mes per žingsnį
priartėjome prie sėkmingo kupolo pastatymo!“ Faleris nesisielojo, kad
kupolas neatlaikė. Jis žinojo esąs proceso viduryje, ir nuo kiekvieno
žingsnio jis darėsi vis sumanesnis ir artėjo prie savo tikslo.
Man šis procesas niekada nesibaigia. Aš mokausi kiekvieną dieną.
Aš žinau, kad klaidos yra mokymosi dalis. Ar man patinka klysti? Ne,
aš bjauriai jaučiuosi tuo metu, bet aš žinau turinti klysti, kad išmok­
čiau ir galiausiai pasiekčiau tai, ko aš noriu. Jei 1989 metais aš būčiau
ryžusi savo pirmai investicijai į milijonus kainuojantį biurų pastatą
it tai pasiteisintų, tuomet greičiausiai atsitiktų du dalykai. Pirma, aš
manyčiau, kad esu protinga ir šį tą išmanau apie investavimą, kai iš
tiesų tai būtų tik laimės dalykas. Antra, tikriausiai aš tai pakartočiau
dar kartą, nes manyčiau esanti protinga, ir galbūt užbaigčiau su dide­
liais nuostoliais, nes aš neturėčiau jokio supratimo, kas sąlygojo mano
sėkmę pirmuoju atveju, ir todėl aš neturėčiau galimybės savo sėkmės
pakartoti antrą kartą. Perėjusios procesą ir išstudijavusios kiekvieną
žingsnį, jūs galėsite savo sėkmę pakartoti vėl ir vėl.
Aktorė Elizabeta Teilor tai suprato. Ji pasakė: „Tai nėra turėjimas,
tai yra įgijimas.“

Aštuntas raktas
Norint augti asmeniškai ir auginti savo investicijas, nėra kito ke­
lio, išskyrus:
Nuolatos mokytis
Iš tiesų, tai yra raktas j sėkmę. Vietoje niekas nestovi. Rinkos
nuolatos keičiasi. Taisyklės nuolatos keičiasi. Norint būti sėkminga
investuotoja, jūs, kaip ir rinkos, turite keistis pačios. Ir tai reiškia, kad
jūs nuolatos turite mokytis. Čia galima rinktis iš trijų variantų: laiky­

248
 Kit i penki raktai
tis kartu su pokyčiais, eiti pokyčių priekyje, ir eiti paskui pokyčius.
Karina, labai sėkmingai investuojanti į nekilnojamąjį turtą, pa­
sakė mano draugei lankanti dviejų dienų trukmės investavimo į ne­
kilnojamąjį turtą kursus, kuriuos siūlo privati kompanija. Karina pa­
klausė, ar ji nenorinti prisijungti.
„Kam tau lankyti šiuos kursus? Juk su tuo tuo susiduri kiekvieną
dieną. Ko jie dar gali tave išmokyti?“, paklausė mano draugė.
Karina atsakė: „Galbūt dėl to man ir sekasi geriau, nei viduti­
niam investuotojui į nekilnojamą turtą. Aš visuomet rūpinuosi turėti
šį pranašumą. Čia tiek daug naujos informacijos. Aš niekada nesiliau­
ju mokytis.
Mano draugė neprijungė prie Karinos. Ji taip pat yra investuoja į
nekilnojamą turtą. Tačiau ji jau daugiau nei tris metus nebuvo pirkusi
ar pardavusi nė vieno objekto, nes jos senoji formulė nebeveikė, o
ieškoti naujų atsakymų ji nenorėjo. Ji nusprendė nebesimokyti.
Bet paimkime mano draugą Franką, einantį aštuntą dešimtį. Man
atrodo, kad jis gyvens amžinai, nes jis niekada nesiliauja mokęsis. Aš
kiekvieną savaitę iš Franko gaunu straipsnius, susijusius su pasauline
ekonomika ir investavimu. Vieną savaitę jis yra Kinijoje, domėdama­
sis aukso kasykla, kurios akcijų įsigijo, kitą savaitę jis jau Vankuveryje,
Kanadoje, lankydamas meno kursus. Jis pakvietė mane su Robertu į
privačią konferenciją Skotsdeile, Arizonoje, kurioje buvo pristatyta
nauja bendros nuosavybės valdymo koncepcija. Jis dažnai pasirodo ir
mūsų "Turtingo tėčio" seminaruose. Jis išmano ir naudojasi naujau­
siomis ir geriausiomis kompiuterinėmis technologijomis, didindamas
savo verslo efektyvumą. Jis niekuomet nesiliauja mokęsis. Ir aš esu
laiminga, galėdama mokytis iš jo.
Nuolatiniam mokymuisi reikia pastangų. Jūs neketinate mokytis
nubėgti pusės maratono distanciją paprasčiausiai naršydamos apie tai
internete. Jūs turite eiti ir užsimauti sportinius batelius. Taip pat jums
gali tekti susirasti trenerį. Jūs pradėsite nuo trumpų distancijų ir pa­
laipsniui jas didinsite, kol galėsite nubėgti 13 mylių nekrisdamos nuo
išsekimo. Tam reikia ne tik fizinės ištvermės, bet ir dvasinės. Jūs turite
treniruoti ir savo sielą.
249
 Turtinga moteris
Taigi, vardan savo sveikatos ir finansinio pasisekimo, tęskite mo­
kymąsi.

Devintas raktas
- Dabar as primygtinai prašau niekuomet nepamiršti devintojo
rakto. Galbūt jis pats svarbiausias iš visų. Pažadėkite, kad visados sau
priminsite šią esminę asmeninę taisyklę. Pažadate? - paklausiau aš.
- Pažadame, - atsakingai pareiškė moterys.
- Devinta taisyklė yra tokia:
Darykite tai linksmai!
Aš labai rekomenduoju švęsti kiekvieną pergalę savo kelyje. Pri­
pažinkite save, kai jūs patiriate sėkmę. Jūsų pasiekimais gali būti fi­
nansiniai laimėjimai, kliūčių pašalinimas, baimės įveikimas ir ėjimas
į priekį, kai jus pajusite, kad mėnesiais nesirūpinate dėl pinigų, ar
jaučiatės visiškai užtikrintai ir kontroliuojate savo gyvenimą. Pakeliui
jūs patirsite daug pergalių. Ir jos yra vertos, kad jomis džiaugtis ir jas
švęsti.
Smagu ieškoti naujų investicijų, progresuoti buvusių pagrindu,
mąstyti, kaip padidinti pajamas ir pinigų srautą iš savo investicijų,
mokytis kažko naujo, kad dar labiau padidinti efektyvumą, ir ypač
matyti, kaip ateina pinigai. Tai išties smagu.

Užbaigimas
- Tai ir yra mano pagrindiniai raktai, kaip tapti sėkminga inves­
tuotoja, - užbaigiau aš. - Gal yra klausimų?
- Šimtai, esu tuo tikra, - atsakė Leslė. - Turėsi smagių telefoni­
nių pokalbių.
- Atmink, ką pažadėjai, - nusijuokiau aš.
- Palaipsniui man aiškėja vaizdas, - pasakė Treisė. - Dabar tikrai
supratau, kad tai yra procesas. Ir kiek aš beinvestuočiau, šis procesas
niekuomet nesibaigs. Nes visuomet yra ką mokytis.
- Beje, - pasiūlė Pate, ištikima raštvedybai. - Aš užrašiau pasta­
bas apie devynis raktus. Su malonumu padarysiu kopijas!
250
 'Parodyk m an planą!"

Dvidešimt antras skyrius

„Parodyk man planą!“
Moterys kaip arbatospakeliai; kuo ilgiau
laikai karštame vandenyje, tuoji stipresnė.
- Eleanora Ruzvelt

Mes keturiese praleidome likusią dienos dalį, besidalindamos tar­

pusavyje idėjomis, aiškiau apibrėždamos, ko nori kiekviena moteris,
ir realistiškai svarstydamos, kaip galima tai pasiekti.
Baigiantis antrai dienai kambaryje tvyrojo energija. Mes jautėmės
kaip po varginančios treniruotės, bet tai buvo puikus jausmas. Mes
užbaigėme tai, ką norėjome padaryti.
Kiekviena moteris turėjo savo veiksmų planą ir, kaip pasakė Leslė:
„Aš nekantrauju grįžti namo ir tai išbandyti praktiškai.“
Treisei, Patei ir Leslei buvo visiškai aišku, kad finansinė nepri­
klausomybė yra tai, ko joms visoms reikėjo. Kiekviena turėjo savo
atskirą planą, kaip tai pasiekti. Užbaigiant mūsų dviejų dienų sesiją,
kiekviena moteris pristatė savo planą grupei.

Leslėsplanas
Leslė pradėjo pirmoji.
- Prieš atvykdama aš žinojau, kad mano galutinis planas buvo
sukurti tokį pinigų srautą, kad man nebereikėtų žiūrėti į darbą, kaip į
pragyvenimo šaltinį. Kaip jau sakiau, aš nekenčiu rūpesčių dėl pinigų
ir dar daugiau, nekenčiu, kai man sako, kada aš turiu dirbti ir kada aš
galiu ilsėtis. Dabar aš ketinu toliau dirbti, nes šiuo metu tai vienintelis
251
 Turtinga moteris
mano pragyvenimo šaltinis, bet pradžiai aš planuoju atidėti 20 pro­
centų nuo visko, ką aš uždirbu, ir tai nukreipti į investicinę sąskaitą.
Man teks susiveržti diržą, bet šią sąskaitą aš noriu greitai išauginti.
Leslė tęsė:
- Mane traukia nekilnojamas turtas. Aš save įsivaizduoju kaip
nuomojamo nekilnojamo turto savininkę, bendraujančią su žmonė­
mis, susijusias su šiuo darbu, ir kurdama malonią aplinką savo nuo­
mininkams. Aš jau žinau kai ką netoli savo namų, kas puikiai tiktų
nuomai. Vos grįžusi namo, aš iškart imsiuos tyrinėti kaimynystėje
esančius rajonus, ir kaip tu sakei, ruošiuosi tapti tik keleto vietovių
žinove. Aš netgi pasiūlysiu tai dviem žmonėms, kuriuos pakankamai
gerai pažįstu, kurie gali nuoširdžiai norėti būti mano partneriais. Prie
šio klausimo prieisiu atsargiai. Abu jie iškilę savo pastangomis, taigi aš
žinau galinti kai ko išmokti paprasčiausiai pasikalbėdama su jais. Aš
žinau, kad turiu susikurti savo strategiją, bet aš tam esu pasiruošus.

Treisėsplanas
Tresės požiūris buvo kiek kitoks.
- Mano kompanijos, kurioje dirbu, pardavimas atvėrė man
akis. Anksčiau niekuomet nesuvokiau, kaip nedaug aš kontroliuoju
savo gyvenimą, ir kokia aš esu priklausoma nuo savo darbo. Man pa­
tinka verslo pasaulis, ir aš mielai imsiuos savo verslo. Dabar tinkamas
metas. Net jei aš ir išsaugosiu savo darbą, aš niekada toli nenueisiu,
nes man sekėsi vien tik dėl to, kad pašvenčiau savo gyvenimą šiai
kompanijai ir savo darbui. Pusę septynių aš jau būnu savo kabinete,
ir aš retai kada grįžtu namo anksčiau aštuonių. Ir kai aš nesu darbe, aš
vis tiek apie jį galvoju. Man reikia drastiškai pasikeisti.
- Štai mano planas, - paaiškino ji. - Aš ketinu susėsti su savo
vyru ir atidžiai išnagrinėti mūsų esamus finansinius poreikius. Tuomet
noriu padaryti du dalykus. Visų pirma, aš ketinu pradėti dirbti sau.
Jau rytoj galėčiau pradėti darbą su trimis projektais, jei tik norėčiau!
Keletas mano pažįstamų žmonių, nepriklausantys mano kompanijai,
kvietė mane dirbti projektų valdyme, taigi dabar tinkamas laikas kaip
252
 'Parodyk m an planą!” \
niekad. Kaip jau sakiau, galėčiau pradėti kad ir nuo rytdienos. Tai
neužims viso mano laiko, nors aš neapgaudinėju savęs, kad tai bus pa­
sivaikščiojimas parke. Vien tik iš šių trijų projektų aš uždirbčiau tiek
pat, jei ne daugiau, ką aš gaunu dabar. Antra, aš atskirčiau laiką savo
investicijų kūrimui. Aš pritariu Leslei; aš tiesiog noriu įsigyti turtą,
kuris generuotų pinigų srautą. Aš nesu tikra, kokią tiksliai investicijų
rūšį pasirinksiu. Aš linkstu prie nekilnojamojo turto ir verslo, kurio
man nereiktų valdyti. Aš matau save dirbant kartu su vyru. Aš žinau,
kad jis labai susijaudins ir apsidžiaugs, kai visa tai jam papasakosiu.
Tuomet antras žingsnis bus apibrėžti, kokio pinigų srauto iš investici­
jų mes norime siekti. Aš pažadu šį atsakymą jums trims pateikti savai­
tės laikotarpyje. Aš nenoriu prarasti nė mažiausio šių dviejų dienų im­
pulso. Žinote, kas mane labiausiai jaudina - kad pirmą kartą kiek aš
save pamenu, galiausiai pajaučiau grįžtančią savo gyvenimo kontrolę.

Patėsplanas
- Regis, aš natūraliai domiuosi akcijų opcionais, - pasakė Pate.
Galbūt dėl pomėgio tyrinėjimams, aš labai gerai jaučiuosi internete ir
opcionų prekybos pasaulis mane žavi. Turiu prisipažinti, kad mano
pastarųjų kelių mėnesių tyrinėjimai susiję su opcionų prekyba.
- Taigi mano planas toks, - dėstė ji. - Aš ketinu pasinerti į pre­
kybą opcionais studijavimą. Ir kiek aš supratau, tai nėra paprastas
dalykas, todėl aš noriu mokytis iš geriausių. Aš išsirinksiu geriausias
mokymo programas ir geriausius instruktorius. Pradėsiu pamažu ir
investuosiu tik nedidelę sumą. Mane vien tik mintys apie tai be galo
įkvepia!
Ji tęsė toliau:
- Aš niekuomet visiškai nemesiu savo rašymo. Aš turiu atsidė­
jusi juodai dienai santaupų iš savo įvairių darbų per tam tikrą laiką.
Aš panaudosiu dalį šių pinigų savo išsimokslinimo finansavimui. Aš
suvokiu, kad mano uždirbti pinigai iš opcionų prekybos priskiriami
kapitalo vertės prieaugiai, bet galutinis mano tikslas yra nuolatinį pi­
nigų srautą sukuriančios investicijos. Todėl visas mano pelnas iš akci­
253
 Turtinga moteris
jų opcionų prekybos eis į sąskaitą, skirtą pinigų srauto investicijoms.
Tie pinigai galiausiai bus panaudoti aktyvų, sukuriančių šiuos srau­
tus, įsigijimui.
- Taigi, savo pinigus aš uždirbsiu prekiaudama akcijų opcionais.
Tuomet už tuos pinigus pirksiu pinigų srautą generuojančius akty­
vus. Šis planas man tinka, nes man leidžia uždirbti iš savo investicijų
nepriklausomai nuo savo vyro. Jei jis nuspręs prisijungti prie manęs,
tuomet puiku, šį planą mes galėsime greičiau įgyvendinti. Tai būtų
idealu. Bet jei jis nepanorės, aš vis tiek laikysiuos savo kelio į finansinę
nepriklausomybę.
- Dar du dalykai, - pridūrė Pate. - Aš jau paskambinau dviem
moterims, kurios sakė norinčios formuoti investicijų tyrimų grupę.
Aš pažiūrėsiu, ar jų ketinimai rimti, kai susitiksiu su jomis akis į akį.
Aš manau, kad nuolatinis viena kitos palaikymas būtų labai naudin­
gas. Ir dar aš turiu vieną smagią, neįprastą mintį. Autoriniai honorarai
už straipsnius yra geras pasyvių pajamų šaltinis. Yra kažkas, ką aš, kaip
rašytoja, visuomet noriu daryti - rašyti romanus. Iš tiesų aš esu pradė­
jusi rašyti knygą, kuri jau metais tūno mano kompiuteryje. Dabar aš
žinau, kad tai avantiūra, bet aš niekuomet nežiūrėjau į knygas kaip į
pinigų srauto šaltinį ar į pasyviąsias pajamas. Kaip rašytoja aš papras­
čiausiai svajojau išleisti savo knygą. Bet dabar aš matau galimybę savo
pomėgį rašyti įtraukti į savo finansinius planus. Dabar aš planuoju
rašyti daugiau straipsnių parda­
vimui, paklusdama žurnalų ir
As išmokaupasitikėti savimi. Ir laikraščių reikalavimams, ir gau­
kuo daugiau sandėrių as atlieku, namus honorarus panaudoti kaip
tuo labiau aštrėja mano intuicija. šaltinį investicijoms. Pagrindinis
dalykas, kaip minėjo Treisė, išlai-
Didžiausia manopadaryta klaida,
kyti poveikį tų impulsų, kuriuos
ne investuojant, bet aplamai gyve-
aš gavau per pastarąsias dvi die­
nime> tai nepasitikėjimas savimi -
nas. Aš tokia susijaudinus.
kai aš leidausi žmonių įtikinama
imtis veiksmijy kuriems aš neprita-
riau, ir vis vien tai dariau.

254
 "Parodyk m an planąr
Darytipries turėti
Tai gera mintis, - pridūrė Leslė. - Reikia daug ką padaryti, ir as
taip pat nenoriu prarasti savo susitelkimo, kai iš čia išvažiuosiu. Todėl
aš žinau, kaip svarbu turėti šalia vieną ar kelis žmones, einančius tuo
pačiu keliu, kaip ir aš. Bet kaip aš įveiksiu visą tą „reikia padaryti“?
- Geras klausimas, - atsakiau aš. - Jei jūs žiūrėsite iškart į viską,
ką jums reikia padaryti, tai jūsų entuziazmas gali išblėsti, matant prie­
šais save tokią darbų krūvą. Prieš keletą metų man kilo tas pats klausi­
mas, ir vienas asmuo, kuriuo aš labai žaviuosi, man tai išaiškino.
Jo konsepcija paprasta:
TU-DARAI-TURI
- TU yra jūsų būtis, tai, kas jūs esate. DARAI yra jūsų veiks­
mai. TURI yra tai, ką jūs turite. Taigi, kas jūs esate ir ką jūs darote,
apsprendžia tai, ką jūs turite. Pavyzdžiui, jei jūs norite turėti vaiką, tai
kuo jūs turite būti, tai tapti būsima mama, ir ką jūs turite daryti, tai
pastoti, tikrintis pas gydytoją, rūpintis savo sveikata, pasiruošti vaiko
atėjimui, ir galiausiai pagimdyti. Esmė yra tame, kad nuo pat pradžių
jūs susitelkiate ne ties visais tais dalykais, kuriuos jūs turite padaryti,
bet savo dėmesį perkeliate į tai, ko jūs norite - „aš noriu vaikelio“.
Aš tęsiau toliau.
- Savo mintis jūs turite sutelkti ties tuo, ko jūs norite, nes tai,
ko jūs norite, jus žymiai stipriau motyvuoja, nei tai, ką jūs turite pa­
daryti. Pate, jei tu nori, kad tavo straipsnis būtų išspausdintas žurnale
„Time“, tai kuo tu turi būti? - paklausiau aš.
- Aš turiu būti aukščiausio rango rašytoja, - atsakė ji.
- Ir ką tu turi padaryti? - vėl paklausiau.
- Aš turiu sužinoti, kokio pobūdžio straipsnių reikia žurnalui
„Time“. Aš, asmeniškai, galiu palankyti rašytojų kursus savo įgūdžių
atnaujinimui, tyrinėti su straipsniu susijusią medžiagą ir tuomet pati
parašyti straipsnį. Aš turiu sužinoti, kam jį pateikti, ir tai padaryti.
Jei mano straipsnis bus atmestas, aš galiu kartoti procesą iš naujo, kol
galiausiai mano straipsnis bus išspausdintas. Sunku numatyti visus
žingsnius, kurie tave laukia. Iš tikrųjų, jei aš žinočiau visus šio proceso
255 I
 Turtinga moteris
žingsnius, galbūt as niekada to nepradėčiau, - atsakė ji.
- Tai ir yra esmė, - pasakiau as. - Susikoncentruok į tai, ką tu
nori turėti ir ko tu sieki, ir tuomet tas ir įvyks. Žiūrint iki šios dienos
- tai, kas jūs esate ir ką jūs darėte, davė jums tai, ką jūs dabar turite.
Jei jūs norite pakeisti tai, ką jūs turite - apie ką mes ir kalbėjomės per
pastarąsias dvi dienas - tuomet jūs turite pakeisti tai, kas jūs esate, ir
tai, ką jūs darote. Priešingu atveju jus pasiliksite su tuo, ką turite da­
bar ir ką, kaip jūs sakėte, norite pakeisti ir pagerinti. Teisingai?
Kiekviena jų linktelėjo.
- Kaip tu pakeiti tai, kas tu esi? - paklausė Treisė.
- Paimkime Patės pavyzdį, - pasakiau aš. - Jei ji nori parduo­
ti savo straipsnį, ji turi tapti aukščiausio rango rašytoja. Jokiu būdu
nenoriu įžeisti Patės, bet šiandien ji nėra pasaulinio lygio rašytoja,
nes dabar ji neužsiima aktyviu rašymu. Todėl ji turi pakeisti tai, kas ji
esanti. Kaip ji sakė, ji gali lankyti rašytojų kursus, kad pagerintų rašy­
mo įgūdžius, sekti naujausius straipsnius ta tema, kuria ji rašo, galbūt
susitikti su pagrindiniais redaktoriais ir užmegzti su jais ryšį, susitai­
kyti su straipsnio atmetimu, jei taip įvyktų, ir perrašyti bei pateikti iš
naujo. Darydama visa tai, ji pasikeis pati. Iš vidutinės rašytojos ji taps
puikia rašytoja. Ar supratote?
- Supratome, - atsakė Treisė. - Aš, kad pasiekčiau savo tikslą,
turiu tapti sėkminga verslininke, kuria aš šiandien nesu, kaip ir puikia
investuotoja, kuria taip pat nesu. Taigi mano tikslas, ar tai, ką aš noriu
turėti, apsprendžia kuo aš tampu ir ką aš darau.
- Būtent. Ir dauguma žmonių iš pradžių pažiūri į visą tą darbą,
kurį jie turi padaryti ir kuris jiems atrodo gerokai per didelis, ir jie
niekuomet negauna to, ką jie nori turėti, - pridūriau aš.
Pate pagalvojo ir pasakė:
- Tai primena, kai kas nors sako: „Jei aš žinočiau, ką reikės per­
eiti, niekada to nesiimčiau!“
- Tai tiesa, - pasakė Leslė. - Aš paprasčiausiai susitelksiu ties
tuo, ką aš noriu turėti —o tai yra mano pirmasis nuomojamas turtas
- ir tuomet tai, kuo aš tapsiu tame procese ir ką aš dėl to turėsiu pa­
daryti, įgaus tam tikrą formą.
256
 "Parodyk m an planą!"

Tikėkite savimi
- Žinau, kad jau vėlu, bet noriu užduoti paskutinį klausimą,
- pasakė Treisė. - As žinau, kai man darbe reikia priimti sunkų spren­
dimą, tai vos gavusi reikiamus faktus, as jaučiu, kad sprendimą lemia
mano vidinis balsas ir mano intuicija. Ar tai pasireiškia ir investavi­
me? Nes aš manau, kad „moteriška intuicija“ galėtų suteikti tam tikrą
pranašumą.
- Aš tik galiu su jumis pasidalinti savo patirtimi šiuo klausimu.
Likus dienai iki mano pirmojo nuomojamo turto įsigijimo, aš vis dar
neradau sau vietos, niekaip negalėdama apsispręsti. „Taip, aš jį per­
ku.“ „Ne, nepirksiu.“ Aš tiesiog ėjau iš proto. Galiausiai aš pasakiau
pati sau: „Tu surinkai tiek informacijos, kiek galėjai surinkti. Dabar
tau belieka pasitikėti savimi.“ Aš paklausiau savęs: „Darom ar neda­
rom?“ Ir pajutau atsakymą - „Darom.“ Kitą dieną aš įsigijau tą turtą,
ir pasirodė, jog tai puiki investicija.
Dabar jei aš pradėčiau nuo klausimo „darom ar nedarom“, neat-
likusi savo tyrimo ir nesusipažinusi su faktais, ir savo visą sprendimą
paremčiau vien tik gera nuojauta, tuomet tai būtų tikrai kvaila. Aš
taip pat pastebėjau, kuo daugiau sandėrių aš atlieku, tuo mano in­
tuicija aštrėja. Kartais aš ko nors paklausiu ir pati stebiuosi, kam aš
uždaviau šį klausimą? Ir vėliau pasirodo, kad šis klausimas nulemia
viso reikalo eigą.
Ankstyvuoju savo investicinio gyvenimo laikotarpiu aš nusipir­
kau Koka-kolos akcijų per brokerį, su kuriuo susipažinau per bendrus
pažįstamus. Aš jas nupirkau ir nekreipiau į jas prnelyg daug dėmesio,
kol vieną dieną patikrinau kainą ir pamačiau, kad šios akcijos man
uždirbo gražaus pelno. Paskambinau brokeriui ir pasakiau: „Aš noriu
parduoti Koka-kolos akcijas.“
Jis iškart pasipriešino: „Ne, dabar neparduokite. Esu įsitikinęs,
kad jos ir toliau kils. Žinote^ aš esu profesionalas, ir žinau ką kalbu.“
Aš pasakiau jam: „Nors ir kiek jos ten kiltų, aš esu patenkinta
esamu pelnu, ir noriu jas parduoti.“
257
 Turtinga moteris
Jis ir toliau mane įtikinėjo, kiek daug pinigų aš galiu uždirbti, ir
kaip aš krimsiuosi, jei parduosiu jas šiandien. Galiausiai jis mane įti­
kino, ir aš nepardaviau. Savaitės laikotarpyje akcijų kaina ėmė kristi.
Galiausiai aš pardaviau akcijas nuostolingai. Taip baigėsi mano nepa­
sitikėjimas savimi ir savo intuicija.
Turiu pasakyti, kad didžiausios mano kada nors padarytos klai­
dos, ir ne tik investuojant, bet ir aplamai gyvenime, buvo tuomet, kai
aš nepasitikėjau savimi - kai aš leidausi kitų įtikinama imtis veiksmų,
kuriems aš nepritariau, ir vis tiek tai dariau. Tai buvo metas, kai ne­
buvau sau ištikima, kai aš ėjau prieš tai, kas dera su mano mintimis ir
tikėjimu, ir prisidarydavau sau daug bėdų.
Aš sutinku su tavimi, Treise. Aš manau, kad investavimo pasauly­
je intuicija atlieka labai svarbų vaidmenį. Aš nuolatos į ją įsiklausau.
Tiesiog aš neiškeliu jos į pirmą vietą, ji nėra lemiamas veiksnys. Bet
aš visuomet atsižvelgiu į savo jausmus. Aš padarau namų darbus. Aš
surenku faktus. Ir įsiklausau į save. Jei viskas gražiai išsirikiuoja, tuo­
met judu pirmyn.
- Mano intuicija man sako, kad su šiuo dalyku mes puikiai su­
sitvarkysime, - nusijuokė Leslė.
- Padarome nedidelę pertraukėlę, ir aš jums dar papasakosiu pa­
skutinę istoriją, - pasakiau aš.

258
 Visu greičiu pirmyn !

Dvidešimt trečias skyrius

Visu greičiu pirmyn!
Uoste laivasyra saugus, betjis ne tam sukurtas,
- Greisė Hoper

- Aš noriu jums papasakoti paskutinę istoriją, ir tuomet laikas

švęsti, - pareiškiau aš.

Ypatinga dovana
Per 2004 metų Kalėdas Robertas padavė man supakuotą dovaną.
Dėl šios dovanos jis buvo ypatingai susijaudinęs. Jo akys nekantriai
laukė, bet man vis nesisekė jos išvynioti. Aš nuplėšiau popierių nuo
mažos dėžutės, atidariau ją ir - kas tai!
Keturių dienų Grand Prix vairavimo kursai,
Bondurantpažengusio vairavimo mokykla
Feniksas, Arizona.
Aš pažvelgiau į jį kiek suglumus. Tokia dovana man buvo visiškai
netikėta.
- Aš nupirkau tai ir tau, ir sau! - sušuko jis.
„O, dabar jau suprantu“, - pagalvojau aš. Jis pats nusipirko sau
dovaną ir įpakavo ją, kad aš atidaryčiau.
- Kodėl lenktynių mokykla? - paklausiau aš.
- Aš pamaniau, kad tai bus smagu, - paaiškino jis. - Ir mes
mėgstame kartu mokytis, taigi mes galėsime šią programą praeiti kar­
tu!
Lenktynių mokykla neužėmė aukštos vietos mano norimų patirti
šiame gyvenime dalykų sąraše. Tačiau mes užsiregistravome ir sutarė­
me laiką.
259
 Turtinga moteris
Pirmoji diena lenktynių mokykloje
Mes važiavome greitkeliu iš namų į Bondurant pažengusio vai­
ravimo mokyklą, įrengtoje dykumoje. Tai buvo pirmoji mūsų kursų
diena. Visai nenutuokiau, ko tikėtis. Turiu pripažinti, mes abu bu­
vome šiek tiek susinervinę ir sutrikę. Savo gyvenime dar niekuomet
nebuvau lenktynių trasoje. Atvykę užsiregistravome ir atsisėdome kla­
sėje - iki šios vietos viskas gerai. Įėjo instruktoriai, pasisveikino su
mumis ir pasakė keletą įžanginių pastabų. Vienas instruktorius patarė
pasirašyti draudimo polisą, nes, kaip jis sakė: „Jei jūs apgadinsite au­
tomobilį, turėsite už tai sumokėti.“
„Apgadinti automobilį? - pamaniau aš. - Aš galiu jį sudaužyti?
Tiesiog puiku.“ Daugiau aš nesijaudinau. Jaudulys peraugo į baimę.
Kiekvienas kursų lankytojas buvo paprašytas atsistoti ir paaiškin­
ti, ko jis čia atvyko. Mūsų klasėje buvo dvylika. Kai įžanginė dalis
buvo baigta, Robertas ir aš pažvelgėme vienas į kitą su išraiška „mes
padarėme didžiulę klaidą“. Paaiškėjo, kad likę dešimt žmonių klasėje
buvo lenktynininkai - arba profesionalai, arba mėgėjai. Jie čia atvy­
ko atnaujinti savo įgūdžius. Mes su Robertu buvome vieninteliai iš
Arizonos. Likusieji buvo iš Europos, Pietų Amerikos, Japonijos, ir iš
įvairių Jungtinių Valstijų vietų. Kai priėjo mano eilė, aš atsistojau ir
drebančiu balsu pasakiau: „Aš atvažiavau čia pasilinksminti.“ Ir grei­
tai vėl atsisėdau. Aš jaučiau, kad tai buvo ne mano nosiai ir tiesiog
norėjau, kad mane atsijotų. Ir negana to, aš buvau vienintelė moteris
klasėje.
Dėstytojai kalbėjo toliau ir paaiškino, ką mes ketiname daryti
pirmąją valandą.
- Kiekvienam bus priskirtas atskiras automobilis. Jūs praeisite
įvairių kliūčių ruožą ir greičio testus. Paskutiniame teste jūs važiuosite
visu greičiu tiesiame kelyje ir po mūsų signalo užgulkite stabdžius
taip, kaip tik galite, ir per kelias sekundes visiškai sustokite.
Taip, baimė, atrodo, prilipo ilgam prie manęs.
Mes visi išsirinkome ir apsirengėme vientisus lenktynių kostiu­
mus bei užsidėjome šalmus. Sulig kiekvienu žingsniu artėdama prie

260
 Visu greičiu pirmyn !
savo masinos jaučiau, kaip mano širdis daužėsi vis smarkiau. Aš vis
sau galvojau: „Kurių galų aš čionai atvažiavau?“
Aš atsargiai įsitaisiau už savo Korvetės vairo. Prisiderinau sėdynę,
sureguliavau veidrodžius, išsiaiškinau, kaip prisisegti saugos diržus.
Tuomet giliai įkvėpiau, pasukau raktelį ir užvedžiau variklį.
Mano instruktorius Lesąs palenkė galvą prie lango ir pasakė:
- Visi važiuoja paskui vedantį automobilį, vienas paskui kitą į
lenktynių trasą. Linksminkitės!
„Kodėl aš sakiau, kad atvažiavau čia pasilinksminti?“ paklausiau
savęs. Tai buvo klaida. Aš uždėjau koją ant akceleratoriaus pedalo ir
suvokiau, kad kelio atgal nėra.
Turiu pagirti Bondurant pažengusio vairavimo mokyklą už jų
pedagoginius sugebėjimus. Aš ten buvau, turėdama nulinę lenkty­
nių patirtį, bet laikydamasi jų instrukcijų, aš praėjau vieną pratimą
po kito, nuolatos dusdama nuo jaudulio. Kartais mano instruktorius
sėsdavosi į vairuotojo ar keleivio sėdynę, norėdamas geriau parodyti,
ko jis iš manęs tikisi. Taip aš visuomet jaučiau, kad turiu apsauginį
tinklą, jei man jo reikėtų. Tai programa, kurią aš labai rekomenduoju
kitiems. Bondurant mokykla padėjo man padaryti tai, ką aš maniau
esant už mano galimybių ribos. Tiesiog tam pasiruoškite - per visas
tas keturias dienas aš čia patyriau tiktai du jausmus - visiško siaubo ir
vaikiško džiūgavimo. Ir tarp jų nieko daugiau.

Antroji lenktynių diena

Kiekvieną dieną susidurdavau
su nauju baimės lygmeniu. Antrąją
dieną mums pristatė tos dienos die­
notvarkę. Manau kad pristatymas
buvo baisesnis, nei pats važiavimas.
Sėdint klasėje ir klausantis, ką mes
ketiname daryti, man tai atrodė vi­
siškai neįtikėtina. Antrąją dieną mes
būsime tikroje lenktynių trasoje... ir
“Pasakykite man, arjūs pe­
dalą spaudžiate iki dugno?
- paklausė vairavimo instruk­
torius ir pridūrė: - Kimyjūs
toliau nenueisite, jei dabar to
nepadarysite. ”
“Spausti iki dugnoyttapo
mano nauju gyvenimo sūkiu.
261
 Turtinga moteris
lenktyniausime tarpusavyje. Aš pažiūrėjau į Robertą ir tyliai pasa­
kiau:
- Tai tavo beprotiška idėja. Ką mes čia veikiame? Atsimink, tai
tavo kaltė!
Aš visa tai praėjau. Mano didžiausia tos dienos pergalė buvo, kai
mes praktikavomės startuoti. Mums buvo pasakyta išrikiuoti mašinas
trasoje vieną šalia kitos. Mes iš lėto važiavome kartu, imituodami tik­
rų Grand Prix lenktynių pradžią.
Ir taip, mes iš lėto važiuojame kartu, nelenkdami vienas kito iki
pamojavimo vėliava. Aš žiūrėjau į bokštą, kur stovėjo instruktorius,
ir laukiau signalo. Staiga instruktorius mostelėjo vėliava ir mes visi
startavome! Kiekvienas vairuotojas visaip stengėsi užsiimti geresnę
poziciją, norėdamas išsiveržti į priekį. Mes tai pakartojome daug kar­
tų. Pirmus du kartus aš atsilikau ir leidau kitiems vairuotojams mane
pralenkti. Mane užvaldė baimė. Trečią kartą startuodama žinojau, kad
man reikia būti labiau agresyviai. Mes išsirikiavome. Sį kartą atsidū­
riau arčiau mūsų grupės priekio. Mes važiavome antru bėgiu palei
ratą, laukdami vėliavos ženklo. Aš atidžiai žiūrėjau, ir štai - instruk­
torius mostelėjo vėliava, ir aš startavau. Aš atsikračiau grupės aplink
save, ir prieš mane teliko vienas vaikinas, per vėlai sureagavęs į star­
to signalą. Aš pralėkiau pro jį ir išsiveržiau į priekį! „Neblogai, kaip
moteriai“, sarkastiškai pagalvojau. Vėliau sužinojau, kad tas vaikinas
baisiai susikrimto pralaimėjęs, ir ypač moteriai - nuo ko man pergalė
tapo dar saldesnė.

Trečioji lenktynių diena

Trečioji diena buvo ir gąsdinanti, ir džiuginanti - kaip ir pirmo­
sios dvi. Vos tik aš atsipalaiduodavau ir pajausdavau ramybę, instruk­
torius tuojau kilsteldavo kartelę. Sulig kiekvienu pratimu mes kopė­
me vis aukščiau.
Trečios dienos pabaigoje klasėje buvo dienos aptarimas. Buvo pa­
skelbta ketvirtosios dienos dienotvarkė. Mano instruktorius pasakė:
- Per šias tris dienas mes mokėmės pagrindų. Jūs buvote moko-
262
 VISU GREIČIU PIRMYN!
mi, kaip valdyti masiną slystant, posūkiuose, apsisukant ir taip toliau.
Rytoj mes visa tai apjungsime. Rytoj jums Korvečių nereikės. Jums
bus paskirti "Formulės 1" bolidai, ir jūs visu greičiu lenktyniausite
tarpusavyje lenktynių trasoje. Ir kadangi "Formulės 1" bolide gali sė­
dėti tik vienas žmogus, jūsų instruktorius galės jums patarinėti tik
jums įvažiavus į boksą. Jie negali būti su jumis mašinoje. Jūs būsite
vieni.
Jums, kurios nesate susipažinusios su lenktynėmis, kaip ir aš ne­
buvau, pasakysiu, kad "Formulė 1" yra tikras lenktyninis automobilis.
Jo kabina, kur jūs sėdite, yra tokia maža, kad jūs turite tiesiog įšliaužti
į ją kojomis priešais save.
Jaučiau plūstantį adrenaliną. Klausydama instruktoriaus kalbos,
perėjau į visiškai kitą baimės lygmenį. Mes su Robertu mažai kalbėjo­
mės tą vakarą, kai važiavome namo. Man svaigo galva vien pagalvojus,
ką aš rytoj ketinu daryti. Galvoje sukosi įnirtingų lenktynių susidūri­
mų vaizdai, matyti per televiziją. Kaip aplamai aš galėsiu užmigti?

Ketvirtoji lenktynių diena

Štai tas tikrasis momentas. Aš įėjau į klasę ramesnė, nei paprastai.
Kalbėjosi tik labiausiai prityrę vairuotojai. Likusieji tylėjome, vaiz­
duodami nesą mirtinai išsigandę.
Į klasę įėjo instruktorius ir ėmė aiškinti, ko galime tikėtis iš šios
dienos. Jis nesunkiai prikaustė mano dėmesį frazėmis: „Jei jūsų au­
tomobilis tampa nevaldomas; jei jūs nukrypstate nuo kurso; jei jūs
apgadinate automobilį ar susiduriate su kitu vairuotoju...“ Visa kita
tik susiliejo į monotonišką ūžesį.
Aš nuėjau į moterų drabužinę persirengti. Aš buvau vienintelė
moteris kursuose, taigi kambaryje visuomet būdavau viena. Tai man
suteikdavo dar daugiau laiko patyliukais prisikaupti baimės. „Negaliu
patikėti, kad už tai aš dar ir sumokėjau, - galvojau aš. - Tai beprotiš­
kiausias dalykas, kokį tik esu padariusi. Turėjau tai suprasti jau pačią
pirmą dieną, kai jie man pardavė draudimo polisą. Visuomet galiu
apsimesti, kad sergu. Ką tu čia kalbi, apsimesti? Žinoma, aš sergu!“
263
 Turtinga moteris
Visos šios mintys sukosi mano galvoje.
Aš išėjau iš kambario, kur manęs laukė Robertas. Tyliai ir niūriai,
susikibę rankomis, mes ėjome per stovėjimo aikštelę prie bolidų ga­
ražo. Aš vėl jaučiausi kaip pirmąją dieną. Instruktoriai patikrino savo
mašinas, ar viskas tinkamai paruošta. Mane palydėjo iki mašinos, ku­
rią tą dieną turėjau vairuoti. Mano instruktorius Lesąs man nusišyp­
sojo ir numetė keletą juokelių, norėdamas apvalyti mano mintis nuo
baimės. Kabina buvo tokia ankšta, kad įsėdimas į vairuotojo sėdynę
panašėjo į dviem dydžiais per mažų džinsų užsitempimą.

Užveskite variklį!
Įsėdusi į bolidą, prisisegusi saugos diržus ir sureguliavusi veidro­
dėlius, aš išbandžiau bėgių pavarą, kuri visiškai skyrėsi nuo Korvečių,
kuriomis važiavome prieš tai. Didžiulės garažo durys atsidarė, ir aš
išgirdau žodžius: „Dabar visi užvedame variklius!“ Aš giliai įkvėpiau
ir po trečio nervingo bandymo paleidau variklį. Tuomet lėtai vorele
mes išvažiavome paskui vedantįjį automobilį iš garažo į trasos bok­
są. Užsidėjusi šalmą aiškiai girdėjau savo kvėpavimą. Visas mano dė­
mesys buvo sutelktas į mašinos išvairavimą į treką, ir nieko daugiau.
Bokse mano instruktorius davė dar keletą patarimų ir pasakė: „Jei jūs
pasiruošusi, išvažiuokite į trasą ir lėtai apvažiuokite keletą ratų, kad
pajaustumėte mašiną“.
Susirinkau manyje dar likusią drąsą ir išvažiavau iš bokso. Tuo
metu didžioji dalis labiau patyrusių vairuotojų jau buvo trasoje ir va­
žiavo visai padoriu greičiu. Privažiavusi pirmąjį posūkį, aš šaukiau sau
garsiai instrukcijas, ką aš turiu daryti. „Žemesnį bėgį! Žemesnį bėgį!
Posūkio vidurys! Vidurys! Spausk! Pirmyn!“ Aš praėjau pirmąjį posū­
kį. Plūstelėjo adrenalinas. Aš padidinau greitį. Sulig kiekvienu ratu
jaučiausi vis užtikrinčiau. Tuomet instruktoriai mums visiems davė
ženklą sugrįžti, ir mes su jais atlikome dar keletą pratimų trasoje.
Maždaug po dviejų valandų, skirtų mums priprasti prie savo au­
tomobilių, jie įsitikino, kad mes pasiruošę lenktynėms. „Kai pamaty­
site languotą vėliavą, vadinasi, laikas išvažiuoti iš trasos. Apvažiuoki­
264
 Visu greičiu pirmyn !
te vieną ratą atvėsimui ir įvažiuokite į boksą“. Vienas iš instruktorių
mums priminė: „Praleiskite greitesnę mašiną. Jei trasoje pakliūsite į
bėdą, paprasčiausiai pakelkite ranką, ir kas nors ateis į pagalbą. Pasta­
rąsias tris dienas dabar sujunkite į vieną. Sėkmės!“
Po šių žodžių mes užsidėjome šalmus, sulipome į bolidus, ir iš­
važiavome į trasą. Jaučiausi visai neblogai, tiek pasiekusi. Važiuojant
maždaug dešimtą ratą, aš artėjau prie posūkio priešais tiesią atkar­
pą. Įeidama į posūkį aš neįjungiau žemesnės pavaros ir mano maši­
na važiavo per greitai. Kol aš bandžiau išlaikyti mašinos kontrolę, ji
pradėjo suktis. Negalvodama aš automatiškai tiksliai dariau tai, ko
mane mokė prieš dvi dienas, ir po maždaug keturių ar penkių pilnų
apsisukimų aš sustojau kelio viduryje priešinga kryptimi. „Vau! Man
pavyko! - džiūgavau aš. - Aš ką tik suvaldžiau savo didžiausią lenk­
tynių baimę - mašinos kontrolės praradimą. Aš netekau kontrolės, ir
su manim viskas TVARKOJ!“ Tai mane įkvėpė. Mano pasitikėjimas
savimi akimirksniu išaugo.

Gyvenimą keičiantipamoka
Apsukau automobilį ir apvažiavau dar keletą ratų. Bet tuomet aš
pastebėjau, kad nepaisant to, kad aš praktiškai jau dalyvavau lenkty­
nėse, važiuodama vieną ratą po kito, aš tampu vis labiau susierzinus.
Kai vairavau Korvetę, vairuotojai mane lenkdavo, bet aš taip pat ap­
lenkiau daugybę kartų. Aš neatsilikau nuo visų kitų. Formulėje 1 visi
mane lenkė. Aš nelenkiau nieko. Negalėjau suprasti, kodėl. Aš kovo­
jau su šiuo keistu reiškiniu dar keletą ratų, tuomet pasukau į boksą.
Lesąs priėjo prie manęs.
- Nėra lengva važiuoti, ar ne? - paklausė jis.
- Jo-o. Aš to nesuprantu, - atsakiau aš. - Neturėjau jokių sun­
kumų lenkiant mašinas su Korvete, bet šiandien visi tik mane lenkia.
Jaučiuosi taip, lyg per lėtai važiuočiau.
Ir tuomet jis pasakė žodžius, pakeitusius mano gyvenimą. Lesąs
tarė:
- Pasakykite man, ar jūs pedalą spaudžiate iki dugno?
265
 Turtinga moteris
- Iki dugno? Turite omenyje, kad išspaust pedalą maksimaliai?
- Taip, būtent tai aš turiu omenyje, - atsakė jis. - Ar jūs išspau-
džiate iki dugno?
- Ne, neišspaudžiu, - greitai atsakiau aš.
Lesąs parodė į trasą ir pasakė:
- Jie spaudžia iki dugno.
- Tai todėl jie mane ir lenkia? - paklausiau aš. - Aš nežinau, ar
taip sugebėsiu.
Tuomet Lesąs pažvelgė man į akis, nusišypsojo, ir pasakė stebuk­
lingus žodžius:
- Kim, jūs toliau nenueisite, jei dabar to nepadarysite.
„Prakeikimas! - galvojau aš. - Tai niekuomet nesibaigia. Net ir
paskutines kelias kursų valandas aš verčiama eiti toliau.“
Kelias minutes sėdėjau bokse. Žinojau, kad Lesąs mane stebi. Iš
lėto pasukau link įvažiavimo į trasą, gerai dar nežinodama, ką darysiu
toliau. Palaukiau atidarymo, įsibėgėjau, ir štai aš vėl trasoje. Pravažia­
vau ratą, ausyse tebeskambat Leso žodžiams: „Jūs toliau nenueisite, jei
dabar to nepadarysite.“ Ir antrame rate aš nuspaudžiau pedalą, kaip
sakoma, iki dugno, ir po kelių sekundžių lėkiau visu greičiu. Nespėjus
užbaigti rato, aš aplenkiau pirmąją mašiną, ir aš šaukiau iš džiaugsmo,
kiek tik leido mano plaučiai. Aš grįžau į lenktynes.
Aš be galo nustebau pamačiusi, kad spaudžiant visą greitį iš tikrų­
jų važiuoti buvo lengviau, įskaitant ir posūkius, nei važiuoti prisilai­
kant. Tai buvo nuostabu! Aš taip susitelkiau į savo važiavimą, kruopš­
čiai atlikdama kiekvieną posūkį, kad aš niekaip negalėjau pastebėti
languotos vėliavos. Kai išvažiavau į tiesią atkarpą, ten kelio viduryje
jau stovėjo trys instruktoriai, mosuojantys languotomis vėliavomis.
Aš buvau vienintelė likusi trasoje. Visi jau kurį laiką buvo bokse. Aš
nusijuokiau ir, apvažiavusi atvėsimo ratą, įvažiavau į boksą.
Sustabdžiau mašiną ir spinduliuodama iš džiaugsmo nusiėmiau
šalmą. Lesąs jau stovėjo šalia.
- Jūs tai padarėte! Sveikinu! - pasakė jis.
- Tai buvo nepakartojama! Aš jaučiau, kad iš tikrųjų aš vairuo­
ju geriau, spausdama iki dugno. Tai mano naujas gyvenimo šūkis!
266
 Visu greičiu pirmyn !
- džiaugiausi as.
- Kai ko as jums nepasakiau, - tarė jis. - As nenorėjau suteikti
jums pasiteisinimo to nedaryti.
- Apie ką jūs kalbate? - paklausiau as.
- Didžioji dalis moterų, lankiusių šiuos kursus, iš pradžių ne­
spaudžia iki dugno.
- Panašiai kaip aš, - pasakiau.
- Taip, neskaitant vieno skirtumo, - tęsė jis.
- Kokio skirtumo?
Lesąs tarė:
- Kai jos užsuka į boksą, ir aš pasikalbu su jomis taip pat, kaip
ir kalbėjau su jumis - 90 procentų moterų vis vien nespaudžia iki
dugno. Jos to nepasiekia. Nesiryžta tam. Aš jums to nesakiau, nes
nenorėjau, kad jūs galvotumėte: „Dauguma moterų to nedaro, tai ir
aš nedarysiu. Esmė yra tame: jei jūs nespausite iki dugno, jūs nesuži­
nosite, ko yra vertas šis sportas.“
Aš tyliai sau pagalvojau: „Ir jei jūs nespausite iki dugno, jūs nesu­
žinosite, ko yra vertas šis gyvenimas.“
Šie kursai pakeitė mano gyvenimą.
 Vakarienė su merginomis - šventimas

Dvidešimt ketvirtas skyrius

Vakarienė su merginomis -
šventimas
Mergaitei nuo gimimo iki 18 metų reikalingi geri tėvai. Nuo 18
iki 35jai reikalinga gera išvaizda. Nuo 35 iki 55jai reikia indi­
vidualumo. Ir nuo 55jai reikia gerųpinigų.
- Sofija Taker

Mes visos buvome pasiruošusios puikiai, maloniai vakarienei.

Persirengusios įšokome į mano mašiną ir nuvažiavome, tik ne
visu greičiu, į netoliese esantį nuostabų itališką restoraną, garsėjantį
savo naminiais makaronais ir šviežiais kalmarais.
Kamerdineris pastatė mūsų automobilį, ir įėjus mus pasveikino
šeimininkė.
- Jūsų stalas paruoštas. Linkiu šauniai praleisti vakarą!
- Būtinai! - patikino Leslė.
Priėjo padavėjas ir paklausė:
- Galiu ko nors atnešti atsigerti?
Pate, turinti organizacinių sugebėjimų, paklausė mūsų:
- Manau, kad truputis šampano mums nepamaišys?
Likusioms mums ši idėja taip pat patiko.
Pate užsakė, ir padavėjas nuėjo
vykdyti jos nurodymų. Koks nuostabus gyvenimas!
- Šios dvi dienos pakeis mano Keliu tostą ui sveikatąy ui
gyvenimą, - pripažino Pate. laimę... ir ui pinigus mūsų
- Mano galva sukasi nuo to, ką laukinėms svajonėms!
aš sužinojau iš jūsų visų. Ačiū jums.
269
 Turtinga moteris
Mes paeiliui pasidalinome tuo, ką reiškė šios dvi dienos kiekvie­
nai iš mūsų ir ką dabar mes ketiname pakeisti savo gyvenime.
Treisė užbaigė šiais žodžiais:
- Mano gyvenimas jau nebebus toks, koks buvo. Prieš atvykda-
ma čionai aš žinojau, kad atsižvelgiant į visus pokyčius mano kompa­
nijoje ir visas mano pastangas daugiau uždirbti, jei aš iš esmės kažko
nepakeisiu, tai turėsiu tik tai, ką jau dabar turiu... arba mažiau. Pirmą
kartą per daugelį metų aš jaučiu, kad atgaunu savo gyvenimo kontro-
k-
Tuo metu pasirodė padavėjas su Patės užsakymu ir išpilstė šam­
paną į taures.
- Aš turiu tostą! - paskelbė Leslė.
Mes pakėlėme savo taures.
- Sveikinu mus visas. Jūsų visų palaikymas ir padrąsinimai man
be galo malonūs. Aišku, kad visos mes norime, kad kiekviena iš mūsų
pasiektų savo užsibrėžtus tikslus. Ir aš jaučiu, kad nepasiekusi savojo
tikslo, aš asmeniškai nuvilčiau kiekvieną iš jūsų. Vien jau tai mane
skatina eiti pirmyn. Aš esu tokia dėkinga, būdama šios grupės dalimi.
Už mus!
- Už mus! - visos pritarėme.
- Už mus... ir mūsų finansinę nepriklausomybę! - pridūrė Trei­
sė.
Mes vėl pakėlėme taures.

Mąstymopasikeitimas...
Pate pasakė:
- Sį rytą aš pabudau galvodama apie mūsų lemtingą susitikimą
Honolulu prieš 20 metų. Mes visos buvome panašių pažiūrų, siekda­
mos savo karjeros tikslų. Nepaprastai įdomu matyti skirtingus kelius,
kuriais mes nuo tada pasukome. Ir štai mes vėl čia susirinkome po 20
metų, ir užuot uoliai siekusios savo karjeros tikslų, mes vėl esame tos
pačios minties, tik šį kartą jau siekdamos investicinių tikslų.
- Toks nuostabus pasikeitimas, - pasakė Leslė. - Mane žavi vien
270
 Vakarienė su merginomis - šventimas
ta mintis, kad as, menininkė nuo gimimo, praleidau dvi dienas, stu­
dijuodama ir kalbėdama apie pinigus, investavimą, ir kartu iškeldama
sau finansinės nepriklausomybės tikslą. Aš niekuomet net nesvajojau
apie kažką panašaus. Aš visuomet maniau, kad finansai ir investavi­
mas ne mano galvai, bet dabar aš supratau, kad aš tai galiu... ir mane
tai taip įkvepia!
Treisė prisijungė:
- Aš niekuomet nesuvokiau, kad baimė, jog mano vyras gali ne­
tekti darbo ar kad aš galiu prarasti savąjį, susijusi su tuo, kad aš leidau
kitiems kontroliuoti savo gyvenimą. Laukiau, kad mano bosas pasa­
kys, kokie bus mano ateinantys 10 metų. Dabar aš važiuosiu namo
visiškai to nebijodama. Aš šiek tiek sau priekaištauju, kad nemačiau
to anksčiau, bet geriau vėliau, negu niekada. Aš tik mintyse juokiuosi,
jausdama kad galėsiu tai padaryti, nes kai ką aš galėsiu atskirti nuo
mano darbo ir panaudoti savo naujame versle. Mano mąstymas pa­
sikeitė!
- Įsikalk tai į galvą, Treise, - pasakiau aš. - Visa esmė ir yra
pakeisti mąstymą. Kitas mąstymo būdas. Tu daugiau nežiūrėsi į savo
darbą ar atlyginimą kaip į savo gyvenimo atramą, ar ne?
- Tikrai ne, - atsakė ji. - Visą gyvenimą gyvenau galvodama,
kad yra tik vienintelis būdas pinigams uždirbti - tai atlyginimas. Ir
aš galiu uždirbti tik tiek, kiek man kažkas sutinka mokėti, tam tik­
rą ribotą sumą. Dabar aš pakeičiau mąstyseną ir manau, kad pinigų
suma, kurią galiu uždirbti, yra neribota. Aš pati nuspręsiu, kiek pi­
nigų turiu uždirbti, tiek iš savo verslo, tiek iš investicijų. Iš tiesų tai
neribotos galimybės. Vien dėl šios minties pastarosios dvi dienos yra
neįkainojamos.
Leslė pasakė:
- Iki šių visų mūsų pokalbių aš įsivaizdavau, kad vienintelis bū­
das uždirbti daugiau pinigų yra papildomas darbas. Aš maniau kad
viską lemia atlyginimas. Aš išvargdavau vien nuo minčių apie antrą
ar trečią darbą. Dabar man darbas tai tik priemonė, padėsianti man
pasiekti savo tikrąjį tikslą - finansinę nepriklausomybę. Į savo darbą
paveikslų galerijoje aš žiūrėsiu visai kitu kampu. Ir į daugelį dalykų aš
271
 Turtinga moteris
žiūrėsiu kitu kampu, nes iki šiol tiek daug laiko aš praleidau rūpinda­
masi savo sąskaitų apmokėjimu ir nuolatos sukdama galvą, kaip gauti
tai, ko norėjau. Pirmą kartą aš pamačiau šviesą tunelio gale. Daugiau
aš tuo nesirūpinsiu. Aš tiesiog turiu imti tai ir daryti!

Pokyčiaiprasideda nuo tavęs

- Smagu žiūrėti, kaip viskas keičiasi aplink tave, kai tu pati pa­
sikeiti, - pasakiau aš.
- Tai tiesa, - sutiko Leslė. - Aš jau kitaip žiūriu į darbą. Aš ki­
taip žiūriu j savo bosą. Aš netgi į savo sąskaitas kitaip žiūriu. Bet mano
darbas, mano bosas, ir mano sąskaitos visiškai nepasikeitė. Pasikeičiau
aš! Įdomu, ar į savo buvusį vyrą taip pat kitaip žiūrėsiu. Gali įvykti
stebuklai.
- Žinau, ką turi galvoje, - nusijuokė Pate. - Aš atėjau čionai
tikėdamasi, kad pasikeis mano vyras, bet ne jam reikia pasikeisti, o
man. Aš atsikračiau tos minties, kad be jo nieko negalėsiu padaryti,
kai supratau, jog būtent aš turiu žengti pirmuosius žingsnius. Vis tik
aš tikiuosi, kad jis galiausiai prie manęs prisijungs, bet tai priklau­
so nuo manęs. Jaučiuosi, tarytum nuo mano pečių nukristų didžiulė
našta.
Aš pridūriau:
- Kas žino, galbūt dėl savo naujo mąstymo tu grįžusi aptiksi
jame tam tikrų nuostabių pokyčių.
Pate nusišypsojo apie tai pagalvojus.
- Kadangi, regis, aš esu šios grupės organizatorė, - pažymėjo
Pate, - tai noriu pateikti pasiūlymą. Mes kalbėjome apie šių dviejų
dienų varančiosios jėgos išsaugojimą. Manau, kad tai yra svarbu.
- Esu tikra, kad ketini pasiūlyti tai, apie ką ir aš galvojau, - pa­
sakė Leslė.
- Aš ateinančiam pusmečiui siūlau kartą per mėnesį daryti va­
landos trukmės konferencinius pokalbius, dalyvaujant visom ketu­
riom, - pasiūlė Pate. - Nes Treisė, Leslė ir aš tik pradedame, ir aš
žinau, kad tai mums labai padėtų. Ir jei Kim sutiktų įdėti savo indėlį,
272
 vakarienė su merginomis - šventimas
tai manau mes turėtume puikias diskusijas ir didesnį pasisekimą. Ką
jūs visos manote apie tai?
Mes visos keturios sutikome. Pate iškart pasirūpino, kad pirmam
kartui mes nustatytumėm dieną ir valandą.
Tuomet pasirodė padavėjas.
- Savininkė pastebėjo, kad šį vakarą jūs aiškiai švenčiate kažką
labai svarbaus, taigi ji siunčia jums dar keturias šampano taures su
geriausiais palinkėjimais.
Mes džiugiai padėkojome padavėjui ir savininkei.
Šį kartą atsistojo Treisė ir paskelbė:
- Turiu tostą. Dėkoju jums visoms, nes pirmą kartą per ilgą lai­
ką jaučiu, kad pati kontroliuoju savo gyvenimą. Už nuostabų gyve­
nimą mums visoms - už sveikatą, laimę... ir pinigus mūsų laukinėms
svajonėms!
- Valio!

Pabaiga
P.S. Grįžtant į mano namus, Pate patikrino žinutes savo mobilia­
jame telefone. Buvo garso žinutė nuo Dženisės. Ji šaukė susinervinu­
siu balsu: „Ką aš sau galvojau? Visai nukvailėjau? Tam vaikinui visiškai
nerūpėjo draugystė, jam rūpėjo tik išvyka! Koks nevykėlis! Negaliu
patikėti, kad taip apsigavau. Ir ne toks jau jis ir gražus! Esu tikra, kad
jūs nuostabiai praleidote šias dvi dienas. Norėčiau irgi būt buvus su
jumis. Tikrai man pasimaišė protas, kad aš prašvaisčiau laiką su šiuo
vaikinu, galvodama, kad jis mano ateitis, kai tuo tarpu galėjau būti su
jumis, kurdama savo tikrąją ateitį.“

273
 Paskutinis pamąstymas
Daugelis žmonių tvirtina, kad pinigai nėra svarbiausias dalykas
gyvenime. Galbūt tai ir tiesa. Vis dėlto pinigai įtakoja viską, kas yra
svarbu - jūsų sveikatą, jūsų išsilavinimą, ir jūsų gyvenimo kokybę.
Galų gale už pinigus jūs galite įsigyti du dalykus: galite įsigyti ver­
govę, arba galite įsigyti laisvę. Vergavimą savo darbui, savo skoloms,
kartais vergavimą jūsų santykiams. Arba laisvę gyventi taip, kaip jūs
pasirenkate.
Svarbiausia, ką aš įgijau savo gyvenime uždirbdama pinigus —tai
laisvė. Man tai labai svarbu... paprasčiausiai todėl, kad aš nekenčiu,
kai man nurodinėja, ką turiu daryti.
 APIEAUTORĘ
KIM KIYOSAKI
Kim yra puikus moters pa­
vyzdys, kuri visiškai nieko ne­
žinojo apie pinigus bei investa­
vimo pasaulį. Ji anksti suprato,
kad ji neis tradiciniu gyvenimo
keliu, paprasčiausiai todėl, kad ji
buvo pašėlusiai nepriklausoma ir
turėjo problemą - nemėgo, kai
jai nurodinėdavo, ką ji turinti
daryti.
Savo karjerą ji pradėjo reklamos versle, kur netrukus išryškėjo jos
verslumo dvasia. 1984 metais ji pradėjo savo pirmąjį verslą. Nuo to
laiko kartu su savo vyru Robertu įkūrė keletą sėkmingai veikiančių
kompanijų. Paskutinė „Rich Dad Company“, įkurta kartu su verslo
partnere Saron Lechter, yra labiausiai žinoma dėl ją išgarsinusio best­
selerio „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“.
Savo investicinę veiklą Kim pradėjo 1989 metais. Netrukus po
savo pirmosios investicijos ji suprato, kad investavimas - tai jos kelias
į laisvę, ir ji karštai ėmėsi šios veiklos. Šiandien ji valdo milijonų dole­
rių vertės nekilnojamąjį turtą bei kitus investicinius aktyvus.
Kim, verslininkė ir moteris, su užsidegimu moko kitas moteris
apie investavimą bei savo finansinės ateities kontrolės perėmimą į savo
rankas.
Stalo žaidimas
m m m į sm jm m
Tai mokymo programa, kuri žaidimo forma moko apskaitos, finansų ir investavimo.
Užuot sunkiai dirbę dėl pinigų, išmokite pabėgti iš užburto žiurkių rato į greitkelį, kur
pinigai dirbs už jus ir jums.

Finansų žinios ir patirtis dažniausiai įgyjami per tam tikrą laiką, be to, reikia išmokti
įveikti baimę prarasti pinigus, ypač jeigu eksperimentuojama su nuosavais pinigais. Rober­
tas T. Kijosakis, įžvelgęs problemą ir galimybę, sukūrė žaidimą PINIGŲ SRAUTAS*.

Žaidimas yra veiksmingas mokymosi būdas, nes sudaro sąlygas praktiškai išmokti
investavimo. PINIGŲ SRAUTAS* 101 sukuria aplinką, kurioje galima priimti su
pinigais susijusius gyvenimo sprendimus ir labai greitai pamatyti jų efektyvumą bei
įvertinti padarinius.

PINIGŲ SRAUTAS prisideda prie „Turtingojo tėčio“ misijos gerinant finansinę

žmonijos padėtį, leidžia tiek suaugusiems, tiek vaikams aktyviai dalyvauti žaidime, ku­
riame siūlomos finansinės galimybės ir išbandymai yra tikro gyvenimo atspindys.
Gebėjimas numatyti finansinių sprendimų padarinius ir
suvokti, kad finansinis išprusi­
mas gali tiesiogiai lemti
mūsų gyvenimo kokybę,
yra milžiniška „investicijų
grąža“, gaunama iš PINI­
GŲ SRAUTO žaidimų.

Turtingojo tėčio PI­

NIGŲ SRAUTO žaidimus
visame pasaulyje žaidžia ir
suaugusieji, ir vaikai, siekiantys
sužinoti daugiau apie pinigus,
kad įgytas žinias galėtų taikyti
savo kasdieniame gyvenime.

PINIGŲ SRAUTĄ* 101 galima žaisti jau nuo 10-ties metų.

 '-t-
Turtingojo
tėčio
investavimo

lk!l invest^ u.r«*i

i.,, nežino var?^
irto ^ rC išliirtU iPi reitai praturtėti
'sl'ktj turtingam ir ą!
visa gyvenim
^idutintonv

iks*sTt^S
DU
D U T Ė Č IA I - TĖČIAI-
T U R T IN G A S
TURTINGAS
^ Nv s ir v a rg ša s.
p rotto£asV al p^JG U A ^S U' Vargšas
koturti
• ^ r '%
r » K ...:: ,s«®
„ . ub i
u *® Pinigų paslaptys, kurių nesužinosi mokykloje'.
SEfSs

SK*į®®S Turtingojo
tėčio
fllABRAMAS VADOVAS,
KAIP TAPTI
turting am

1 neatsisakant
kreditiniu
kortelių gera skola

____
jo te a o..N-d d
.-lAnas,
o s a s k^P Pavepskite ilc ^ ^u
^ įo S* ~ ’ Kas
asiektifioan^5la,S^ - Paėmė mano
i p in ig u s ?
ww.turtineastetis.com www.turtinsastetis.comwww.turtingastetis.com
 Kiyosaki, Kim
Turtinga moteris / Kim Kiyosaki - Vilnius: FNS GROUP, 2009 - 280 p.

ISBN 978-609-95090-3-7

Kim Kiyosaki

Turtinga moteris

Iš anglų kalbos vertė

Lina Pajarskienė ir
Jonas Sipulis

2009 11 24
Leidykla „SIROKAS“, Vilnius
sirokas@vsp.lt

Spaudė spaudos namai “ARX Baltica”

Veiverių g. 142b, LT-46353 Kaunas
 t

„TURTINGA MOTERIS“ YRA KNYGA MOTERIMS

APIE INVESTAVIMĄ. KODĖL KNYGA APIE INVESTAVIMĄ,
PARAŠYTA TIK MOTERIMS? TAM YRA LABAI
RIMTŲ PRIEŽASČIŲ.

Visi atsakymai į klausimą „kaip“: kaip pirk­ Pripažinkime, moterys, kad sąlygos, ku­
ti ir parduoti akcijas ar kaip valdyti nuo­ riose gyveno mūsų mamos ir senelės, pa­
mojamą nekilnojamąjį turtą - yra vienodi sikeitė daugumos mūsų, mūsų vaikų bei
vyrams ir moterims. Tačiau priežastys, dėl mūsų anūkų atžvilgiu. Todėl dabar mote­
kurių moterys turi tapti investuotojomis, rys turi kur kas protingiau elgtis su savo
labai skiriasi. Akis atveria statistiniai duo­ pinigais.
menys apie moterų finansinę padėtį. Toliau
pateikta informacija yra JAV statistika. Ki­ Mano troškimas yra pamokyti bei paska­
tose šalyse šie skaičiai skiriasi, bet tenden­ tinti moteris susikurti finansinį saugumą
cijos yra panašios. ir pasiekti dvasios ramybę, kurių jos nori
bei nusipelno šiame gyvenime. Jei jums iš
• 47 procentai moterų, kurioms tiesų to reikia, tai aš manau, kad ši knyga
virš 50 metų, yra vienišos.
jums turės didelę vertę. Būkite ir jūs tur­
• 50 procentų santuokų baigiasi tinga moterimi!
skyrybomis. (Pagrindinė sutuokti­
nių ginčų tema yra pinigai.) Ačiū,
• Pirmaisiais metais po skyrybų
moterų gyvenimo lygis vidutiniškai
t ,//ef/O 'U /X 't
nukrenta 73 procentais.
• Tris ketvirtadalius skurstančių pa­
gyvenusių žmonių sudaro moterys.
80 procentų šių moterų neskurdo,
kol buvo gyvi jų sutuoktiniai.
• 90 procentų moterų kažkokiame
gyvenimo tarpsnyje yra priverstos
pačios save išlaikyti.