Brenda Schaeffer

Kas t a i -
m e ilė a r p rik la u s o m y b ė ?
K n yg a , p a k e itu s i m ū s ų s u p ra tim ą
a p ie ro m a n tiš k ą m e ilę ir a r tim u m ą

Iš anglų kalbos vertė Milda Dyke ir Irena Jomantienė

V iln iu s 2 01 6
UDK 159.942 Versta iš:
Sc-06 Brenda Schaeffer.
Is It Love or Is It A ddiction?
The book that changed the way we think about
romance and intimacy.
Third edition, Hazelden, 2009

Viršelio dailininkė Živilė Adomaitytė

© 1987, 1997, 2009 by Brenda Schaeffer

All rights reserved.
First edition published in the United States
by Hazelden Betty Ford Foundation, 1987
Second edition 1997
Third edition 2009
© Vertimas, Milda Dyke, Irena Jomantienė, 2016
© Leidykla VAGA, 2016
ISBN 978-5-415-02444-5
Šią knygą skiriu dr. B a rto n u i Knappui, ku rio draugystė,
išm intis ir sąm oningum as m an yra did žio įk v ė p im o šaltinis,
savo vaikam s H eidi ir Gordy, linkėdam a jie m s p a tirti sveiką
m eilę, tė vu i Ralphui F u rtm a n u i, dėkodam a už n e s vyru o ja n ­
čią param ą ir rū p e stį, m o tin a i Bernicei F u rtm a n , ta rd a m a
ačiū, kad suteikė man g a lim yb ę gyvenim e a ts k le is ti g e ria u ­
sius savo gebėjim us. Tegul B a rto ir m ano tė v ų sielos ilsisi
ram ybėje, jo s to nusipelnė.
Gera knyga yra ir sukalbam a, ir nuolaidi. Jos p a skirtis -
g in čytis, a b e jo ti ja, ž y m ė tis rastas m in tis. Ji - idėjų m ūšio
laukas ir čia tu ri b ū ti vykusių kovos ar b e n t paru o šiam ų jų
neram um ų ženklų. Tai puikus penas p rotam s. Tokia knyga
nesiūlo g a lu tin io h a rm o n in g o ir našaus g y v e n im o recepto,
bet išjudina m ą s ty ti ir v e ik ti.

N orman Cousins , Hum an Options (Žm ogiškieji pasirin kim a i )

 T u r in y s

P ra ta rm ė /13
Padėka /17

įž a n g a /21

I. P r ik la u s o m o s m e ilė s r e a lu m a s / 25

1. M eilės galia 127

Sveika m e ilė / 27

P rik la u s o m y b ė / 31

P rik la u s o m a m e ilė / 36

Trys p rik la u s o m y b ė s nuo m e ilė s rūšys / 37

M e ilė ir n e s ą m o n in g u m a s / 45

2. M eilės kaip priklausomybės šaknys / 49

B io lo g ijo s v a id m u o

K u ltū ro s v a id m u o /6 1

T e c h n o lo g ijų v a id m u o / 65

D vasinių sie kių v a id m u o / 69

S a v ia k tu a liz a c ija / 70
P sich o lo g ijo s v a id m u o / 73
 3. Priklausomos meilės psichologija / 74
P sich o lo g in is p rik la u s o m y b ių s u p ra tim a s / 75

V aikas m u m yse . N esveika p rik la u s o m y b ė Į- į 8

P rikla u so m ą m e ilę p a la ik a n ty s m ita i / 80

P rikla u so m a m e ilė kaip atsakas į tra u m ą / 84

II. K a ip m a n t a v e m y lė t i? / 93

4. Priklausomybė nuo meilės / 95

K aip p a ž in ti p rik la u s o m y b ę nuo m e ilė s / 97
P rikla u so m a m e ilė ir s ve ika ta / 98
D v id e š im t m eilės ka ip p rik la u s o m y b ė s p o ž y m ių /101

5. Galios ža id im a i /134

G alia /134

G alios ž a id im ų pradžia /135

D v id e š im t tr y s galios ž a id im a i /137

P a s irin k im a i /142

T ik s la s -a b ip u s ė pagarba /1 4 4

6. Priklausomybė nuo romantiškos meilės /147

R o m a n tiš k a m e ilė /147

R o m a n tiš k i ja u s m a i sukelia p rik la u s o m y b ę /149

Jausm ų ro m a n a s /151

D v id e š im t p rik la u s o m y b ė s n u o ro m a n tiš k o s m e ilė s p o ž y m ių /152

7. Priklausomybė nuo sekso / 181

Tam susis Erosas /181
Seksas ka ip p rik la u s o m y b ė /183
Kas yra p rik la u s o m y b ė nuo sekso? /1 8 4
 D v id e š im t p rik la u s o m y b ė s nu o sekso arba k o m p u ls y v a u s
se ks u a lu m o p o ž y m ių /187

Kaip g y v e n ti to lia u / 215

III. R y to ja u s v iltis / 217

8. Sveikas susietumas / 219

• M u m s re ikia k itų / 219
D v id e š im t sve iko s u s ie tu m o p o ž y m ių / 221
D a lijim a s is galia / 248

9. NUO PRIKLAUSOMYBĖS PRIE MEILĖS / 251

Iš e itis / 252

N u o p rik la u s o m y b ė s p rie sveikos m e ilė s . Procesas / 254

N uo p rik la u s o m y b ė s p rie sveikos m e ilė s. Poros is to rija / 267

K a rta is te lie k a p a s itra u k ti / 274

10. Vaduojantis iš priklausomos meilės / 279

P agalbos sau m e to d a s / 282

S ą m o n in g u m o p ra tim a s .

P rip a žin im a s, kad p rik la u s o m a m e ilė jū s ų g y v e n im e yra / 283

Jsiv e rtin im o p ra tim a i. P rik la u s o m y b ė s la ip s n io js iv e rtin im a s / 284

A p s is p re n d im o p ra tim a i.

Kaip p a s ite lk ti savo galias v a d u o ja n tis iš p rik la u s o m y b ė s / 282

S a v ity ro s p ra tim a i. A s m e n in ių b a im ių , m itų ,

tra u m ų is to rijo s n a g rin ė jim a s / 297

N aujų m in č ių k ū rim o p ra tim a i. N u s im e s ti sena, p riim ti nauja / 304

A ts in a u jin im o p ra tim a i. P erėjim as p rie b ra n d ž io s m e ilė s /313

P lė to tė s p ra tim a i. A s m e n in io u n ik a lu m o u g d y m a s / 331

P a a iškin im a i /33s
 Pratarmė

Su džiaugsmu ir jauduliu pristatau knygos Kas tai - meilė ar

priklausomybė?trečią laidą. Ne todėl, kad kažkas dviejose pir­
mosiose paaiškėjo esą neteisinga. Tiesiog atsirado daug nau­
jesnės informacijos pagrįsti tam, ką dėsčiau anksčiau. Iš da­
lies čia visiškai nauja knyga. Tik taip ir turėtų būti, nes meilė
kaip priklausomybė tyrinėjama toliau. Užaugo ir kita mylinti
karta. Nauji smegenų tyrimai ir skenavimo atvaizdai patvirti­
na, kad mūsų prieraišumas, potraukiai, seksualinės varos yra
unikalios. Nagrinėjama, kaip jas galima pasitelkti tam tikrų
neaiškių mums kylančių reikmių savigydai. Technologijos
tiek į gera, tiek į bloga pakeitė mūsų meilės, sekso, romantiško
įsimylėjimo supratimą. Mokslinių tyrimų duomenys įrodo -
pasaulis tikrai sukasi meilės galia.
Kai 1987 m. pasirodė pirma šios knygos laida, meilės, ro­
mantiško įsimylėjimo ir sekso kaip priklausomybės idėja
buvo nauja ir prieštaringa. Labai nedaug kur nuo meilės pri­
klausomybės kenčiantys žmonės galėjo kreiptis ir tikėtis, kad
jų bėdos bus rimtai išklausytos. Kai kurie priklausomybių
1 it I K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

specialistai ir gydytojai praktikai kėlė klausimą, ar tokia veik­

la kaip seksas, meilė ir romantiškas įsimylėjimas (priešingai
nei medžiagos kokainas ar nikotinas) apskritai galėtų sukelti
priklausomybę.
Šiandien jau daugiau profesionalų šias priklausomybes
vertina rimtai, esama stacionarių ir ambulatorinių programų,
skirtų priklausomiems žmonėms, perspektyvūs specialistų
mokymo kursai ruošia psichoterapeutus dirbti su tokiais as­
menimis. Štai priklausomybė nuo sekso tapo plačiai žinoma,
nes dabar visuomenės susirūpinimas ja itin sustiprėjęs, gausė­
ja šiai bėdai spręsti skirtų knygų ir tokią literatūrą leidžiančių
organizacijų veiklos.
Meilės kaip priklausomybės tyrimai ir mokslinis pagrin­
das per šiuos dvidešimt metų gerokai pasistūmėjo. Sustiprėjo,
išsiplėtė ir mano asmeninė patirtis, žinios šia tema. Pirmą pas­
kaitą apie priklausomą meilę skaičiau XX a. 9 deš. pradžioje.
Mane buvo pakvietęs vietos gydymo centras. Buvo audrin­
gas, šaltas vakaras, skelbiami įspėjimai dėl artėjančios pūgos,
buvau beatšaukianti renginį. Staiga toptelėjo, kad kai kas jau
gali būti pakeliui į jį, tad nusprendžiau, kad nuvykti į paskai­
tą svarbu. Atvažiavusi nustebau - auditorija buvo sausakim­
ša. Kai kurie, tą vakarą atkeliavę tokiu pavojingu oru, žiūrėjo
ir klausė paskaitos iš kavinės, kurioje buvo įrengtas ekranas.
Paskaita vadinosi „Meilė ir kitos priklausomybės“.
Iš tos paskaitos ir išaugo pirma šios knygos laida. Fenome­
nali jos sėkmė nustebino mane ne mažiau nei minia žmonių,
atvykusių į pirmąją mano paskaitą. Abi auditorijos liudijo,
 P RATARMĖ / 15

kad kalbu apie joms itin svarbius dalykus. Nors profesionalų

bendruomenė vis dar negalėjo apsispręsti dėl veiklos priklau­
somybių, skaitytojai priklausomybės nuo meilės idėją suprato,
nes jiems teko ją patirti patiems.
Abiejose pirmose knygos laidose daugybė įvairiausių sun­
kumų, su kuriais žmonės susiduria meilės santykiuose, apta­
riami apibendrinant juos priklausomybės nuo meilės terminu.
Tačiau bėgant metams šios knygos skaitytojai ir psichote­
rapijos pacientai man įrodė, kad netiesiogiai šneku apie tris
skirtingas, dažnai sutampančias veiklos priklausomybes: nuo
meilės, romantiško ryšio ir nuo sekso. Atėjo metas šioje kny­
goje atspindėti tokią raidą. Trečioje laidoje vartojamas skėtinis
terminas „priklausoma meilė“ ir skiriamos trys tokios meilės
grupės: „priklausomybė nuo meilės“, „priklausomybė nuo ro­
mantiško ryšio“ ir „priklausomybė nuo sekso“. Priklausomybė
nuo meilės apima tankiai supintus prisirišimo prie kitų žmo­
nių santykius. Pirmosios ir antrosios laidos knygoje daugiau­
sia ir rašiau apie šio pobūdžio sunkumus. Priklausomybė nuo
romantiško ryšio apima nesveiką prisirišimą prie esant įsimy­
lėjimo būsenai kylančių romantiškų pojūčių, o priklausomybė
nuo sekso - nevaldomą seksualinės veiklos siekį. Šioje knygos
laidoje kalbama apie visas tris.
Jums, skaitytojau, turiu vieną palinkėjimą - kad šioje kny­
goje pasirinktumėte vieną naują įžvalgą, kuri padėtų jums ar
jums brangiam žmogui džiaugtis ir apsaugoti žmogiškąsias
sekso, meilės, romantiško ryšio dovanas. Jeigu jums pavyks,
aš savo darbą atlikau.
 Padėka

Knyga pirmiausia gimsta kaip kūrybinė mintis autoriaus

galvoje. Kelias nuo knygos sumanymo iki išleidimo - ilgas,
kartais varginantis. Jame nuo pat pradžių sutikau daug man
pagelbėjusių žmonių. Norėčiau su dėkingumu juos paminė­
ti. Dėkoju Murielei James, Jeanai Clarke ir Patriciai Dunn
už paskatinimą rašyti knygą, broliui Michaeliui Furtmanui,
dr. Bartui Knappui ir Lynnellei Mickelsen - už kritiškai per­
žiūrėtą pirmąją knygos redakciją. Nuoširdžiai vertinu jų atvi­
rumą ir padrąsinimą. Noriu padėkoti Pamei Miller už kūry­
bingą rankraščio redagavimą. Teksto rinkėja Nancy Barrett
verta ypatingos padėkos už nuostabius gebėjimus mano kie­
kvieną ranka parašytą žodį paversti paskaitomu tekstu. Dėkui
ir agentei Vicky Lansky už entuziazmą rengiant rankraštį, taip
pat sekretorei Janai Johannes, aukojusiai papildomas valan­
das, kad spėtume darbą pabaigti laiku.
Tariu ačiū visiems leidyklos „Hazelden“ darbuotojams, ti­
kėjusiems manimi ir skatinusiems išleisti pirmąjį šios knygos
leidimą - Jimui Heaslipui, Beth Milligan ir Patui Bensonui.
l8 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Dėkoju redaktoriams Judy Delaney ir Brianui Lynchui, kurie

nešykštėdami laiko gilinosi į mano sumanymą.
Ačiū pastoriui FreduLW. Hutchinsonui už dvasinę pagalbą
ir palaikymą. Ypač dėkui vaikams Heidi ir Gordy, kad su mei­
le priėmė mano darbą, už laiką, kurio reikėjo knygai parašyti.
Būtų labai aplaidu nepaminėti tų, kurie savo idėjomis prisi­
dėjo prie antrosios laidos. Nuoširdžiausiai ačiū Peteriui R. Ri-
chardsui, Patrickui Carnesui, Jenniferei Schneider, Sally Ste­
vens, Christinai Storbeck, Markui Laaseriui, Helenai Palmer,
Jacquelynai Small, Bartui Knappui, Homeriui Mittelstadtui,
Barry McKee, Jerry Buckanagai ir Lindai Star Wolf. Ypatinga
padėka - „Hazelden“ redaktoriams Steveui Lehmanui ir Da­
nui Odegardui, suprantantiems parašyto žodžio svarbą.
Dėkoju Cathy Broberg, trečiosios laidos redaktorei, už
kruopštumą ir įgūdžius sulieti tai, kas nauja ir sena, išlaikant
pradinio darbo vientisumą.
Taip pat spaudžiu leteną savo šuniškam bičiuliui Sagei,
kantriai tupėjusiam prie mano stalo ir reikalavusiam, kad lai­
ku eičiau pasivaikščioti į mišką, taip pat gamtai už tyrą jos
prieglobstį, puikią aplinką rašyti.
Dėkui vyrams ir moterims, kurie per šiuos metus atvėrė
man širdis. Tiems, kurie atsivėrė, o paskui užsisklendė, taip
pat ačiū. Visa tai - svarbios pamokos.
Tačiau didžiausią dėkingumą jaučiu savo pacientams, ku­
rie skyrė laiko gyventi pagal mano aprašomą teoriją ir ją pa­
tvirtinti, ypač tiems, kurie parašė savo istorijas, kad ir kiti tu­
rėtų vilties. Ačiū jums.
 P ADĖKA /19

Čia išvardyti leidėjai, maloniai leidę panaudoti citatas

iš autorių teisėmis apsaugotų kūrinių: p. 159: Kahlil Gibran
The Prophet (Pranašas)yautoriaus teisės apsaugotos 1923, atnau­
jintos 1951, Administrators C.T.A. of Kahlil Gibran Estate ir
Mary G. Gibran. Perspausdinta leidus Alfredui A. Knopfui,
Ine.; p. 175: Claude Steiner Scripts People Live, autoriaus teisės
apsaugotos 1974, išspausdinus kaip dalomąją medžiagą Tarp­
tautinei transakcinės analizės asociacijos (ITAA) konferen­
cijai. Perspausdinta autoriui leidus; p. 168, 183: Richard Bach
Bridge Across Forever, autoriaus teisės apsaugotos 1984. Per­
spausdinta autoriui leidus. Vii; p. 185: Norman Cousins Hu­
man Options, autoriaus teisės apsaugotos 1981. Perspausdinta
leidus „W. W. Norton and Company“, Inc.; p. 185: Margery
Williams The Velveteen Rabbit, autoriaus teisės apsaugotos
1975. Perspausdinta leidus „Doubleday“; p. 10: Stanton Peele,
Archie Brodsky Love and Addiction, autorių teisės apsaugotos
1975. Perspausdinta leidus „Taplinger Publishing Co“, Ine.;
p. 7,40,160,173: Erich Fromm The Art of Loving, autoriaus tei­
sės apsaugotos 1956. Perspausdinta leidus „Harper and Row“.
 Įžanga

Žmonės visur stengiasi kurti prasmingesnius tarpusavio san­

tykius. Esu sutikusi vyrų, kurie kovoja, kad pakeistų kultūri­
nius papročius, kai gėdinga būti pažeidžiamam, kai peršama
mintis, neva seksualinės priklausomybės elgesys naudingas
sveikatai ir labai vyriškas. Esu sutikusi moterų, kurios siekia
atkreipti dėmesį, kad mūsų kultūra pritaria nesveikoms pri­
klausomybėms, romantiškoms iliuzijoms ir seksui kaip var­
tojimo produktui. Keliaudama po pasaulį, išgirdau daugybę
pasakojimų apie žmonių santykius įvairiuose kultūriniuose
kontekstuose. Visur vyrai ir moterys negali atsirinkti, kokia
meilė yra sveika, brandi, abipusiškai susiejanti, o kokia kom-
pulsyvi, nesveikai prieraiši, priklausoma, nebrandi. Vėl ten­
ka prisiminti, kiek žmonių neleidžia savo meilei skleistis, nes
buvo sužeisti tėvo ar motinos, draugo, partnerio, visuomenės,
kultūrinės grupės. Žmonės žūtbūt trokšta artimų santykių, bet
jų bijo. To pasekmė - vienatvė, atskirtis, skausmas, smurtas ir
vėl išdavystė. Regis, pamaišyta ir vieno, ir kito. Ši knyga skirta
kiekvienam, norinčiam sustiprinti svarbius meilės ryšius - su
22/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

vaikais, tėvais, draugais, kolegomis, su broliais ar seserimis,

partneriais ar mylimaisiais. Nereikia būti priklausomam nuo
meilės, kad pastebėtumei įspėjamuosius ženklus. Priklauso­
ma meilė - talpus terminas, aprėpiantis ir vyrus, ir moteris,
tiek heteroseksualius, tiek homoseksualius, tarp kurių esama
tokių, kurie apibūdinami kaip „priklausomi“, „netiesiogiai
prisirišę“, „netiesiogiai priklausomi“ ir „vengiantys meilės“.
Jis apima viengungius ir poras. Priklausoma meilė gali apimti
romantiško įsimylėjimo pakilimą ir priklausomybę nuo sekso
arba reikštis nuo jų skyrium.
Tiesą sakant, kartais mylinčiam žmogui gera, kartais - blo­
ga. Dažnai nesuprantame, kodėl. Pagalbos sau knygų šia tema
apstu, tačiau meilės ryšiai išlieka didžiausia paslaptimi. Kodėl
patiriame trauką? Kodėl ir toliau trokštame santykių, netgi
po pribloškusios netekties? Jei šis ryšys toks galingas, kodėl
bijome įsipareigoti? Ar puoselėju šį ryšį dėl teisingų priežas­
čių, o gal klystu? Kodėl taip svarbu keisti savo meilės gyveni­
mą? Myliu ar esu priklausomas? Tai visuotini, atsakymo verti
klausimai.
Žmonės kreipiasi į mane kaip psichoterapeutę, kad paleng­
vinčiau jų emocinį skausmą. Kaskart man primenama, koks
kertinis yra meilės poreikis. Nors, mirus mylimam žmogui
arba nutrūkus ryšiui, jaučiame netektį, regis, vis tiek esame
pasiryžę ir toliau mylėti. Kodėl? Ar kažkas mus stumia paten­
kinti kažkokią paslaptingą vidinę reikmę? Ar griebiamės mei­
lės, kad išvengtume šiuolaikinio gyvenimo įtampos? Ar esame
šaukiami gilesnio sielos ryšio su siela? Ar todėl, kad tikime:
 įŽANGA / 23

tikra ir stipri meilė - vienintelis nekintantis dalykas, kuriuo

galime kliautis šiame pražūtingame pasaulyje?
Bėdas meilės santykiuose lemia ne meilės prigimtis. Tikra
meilė teikia gyvenimą. Tai veržli, maitinanti, beribė energija.
Ji neskaudina. Ji gydo. Sunkumų kyla iš baimės, kurią gim­
do pakirstas pasitikėjimas. Kai jis apviltas, sunku vėl atsiverti
meilei. Palaužus pasitikėjimą santykiuose atsiranda daugiau
dramatizmo nei artimumo. Merdėjantį ryšį galima palyginti
su vis stiprėjančiu sprando arba galvos skausmu. Užklupus li­
gai netenkame savęs. Mūsų gebėjimas gyventi kūrybingai sen­
ka, susitelkiame į savo skausmą. Genami ieškoti ko nors, kas
jį apmalšintų, griebiamės greitų vaistų - psichiką veikiančių
medžiagų, žmonių ir šalia mūsų vykstančių procesų. Dažnai
dėl to pasireiškia obsesinės kilmės susirgimai ir priklauso­
mybės. Kai prisirišama prie asmens, romantiško pakylėtumo
arba seksualinės veiklos, tai gali virsti meilės priklausomybe.
Polinkį į priklausomybę turime beveik kiekvienas. Žinome,
kad galime tapti priklausomi nuo alkoholio ir narkotikų, kad
esama puikių programų šioms priklausomybėms gydyti. Taip
pat esama kitų dalykų ir elgesio įpročių, nuo kurių tampame
priklausomi arba taip jų užvaldyti, kad tai ima mums kliudy­
ti, tačiau juos ne visada atpažįstame arba įvardijame. Šiame
sąraše - valgymas, sportas ir mankšta, išlaidavimas, cukrus,
seksas, lošimai, vaizdo žaidimai, darbas, internetas, televizi­
ja, meilės objektai, romantiškas jaudulys, drama, skausmas,
chroniškos ligos, netgi religija. Galbūt jame jau atpažįsta­
te veiklą, į kurią esate liguistai įnikę. Jeigu taip, nesmerkite
2 iiĮ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

savęs. Gyvename pasaulyje, kuris siūlo nepalyginamai dau­

giau patirčių nei mūsų tėvų laikais. Mus be paliovos užgriūva
daugiau informacijos, nei pajėgiame priimti ir apdoroti. Mes
turime žymiai daugiau poreikių! Kasdien girdime šiurpias,
baimę keliančias naujienas. Ir viso to tirštumoje tikimasi, kad
mūsų meilės ryšiai klostysis gražiai, kone tobulai. Visada sa­
kau, kad meilės ryšys - it dėlionė iš šimto dalelių. Mums labai
pasisekė, jei turime bent penktadalį ar trečdalį visų reikalin­
gų. O dabar, po kasdiene žinių, vaizdinių ir idėjų griūtimi, jų
dar sumažėjo. Daugelis mūsų turimų dėlionės dalių jau pase­
no arba veda į akligatvius.
Šios knygos tikslas - paskatinti žmones suprasti priklau­
somos meilės reiškinį: kas ji yra, kaip ją atskirti, dar svarbiau,
kaip iš jos išsilaisvinti. Siekiau parašyti viltingą knygą, pa­
dėsiančią pažinti sveikos meilės požymius ir išlaisvinsiančią
jus mylėti. Suprasite, kad tikroji meilė - ne priklausomybė,
o priklausomybė nuo romantiškų jausmų ir sekso - ne meilė.
Žmogiška, kad šios dvi patirtys gali persipinti, suteikti bega­
linio skausmo ir kančių. Seksas, meilė ir romantika - žavingi
mūsų žmogiškumo aspektai. Turime išmintingai rinktis, kaip
juos išreikšime. Norėčiau, kad iš šios knygos pasisemtumėte
išminties, kuri prasmingai paveiktų jūsų meilės gyvenimą. Ši
knyga neskirta specifinėms bėdoms gydyti. Tačiau geriau su­
vokdami, galime pradėti jautriau spręsti santykių sunkumus
ir pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Viliuosi, kad knygoje rasite bent keletą trūkstamų dalelių
savo meilės santykių dėlionei.
P riklausom os m eilės realum as
 1 .
Meilės galia

Sv e ik a m e ilė

Iš visų mus kerinčių paslapčių turbūt labiausiai trokštame

meilės. Vokietijoje gimęs amerikiečių psichologas Erichas
Frommas knygoje Meilės menas teigia, kad dauguma pa­
stangų mylėti žlunga, jei žmogus nesistengia aktyviai ugdy­
ti individualių pajėgumų ir savo asmenybės. Frommas meilę
apibūdina kaip „produktyvumo išraišką, apimančią rūpestį,
pagarbą, atsakomybę ir pažinimą, kaip mylimo asmens augi­
mo ir laimės siekį, kylantį iš paties asmens gebėjimo mylėti“.1
Su sveika žmogiškąja meile dažnai siejame prieraišumą, rū­
pestį, vertinimą, pasitikėjimą, davimą, džiaugsmą, pažeidžia­
mumą.
Meilė yra būsena, kylanti iš mūsų ir sklindanti į išorę.
Tai besąlyginė, veržli ir konkretaus objekto nereikalaujanti
energija. Meilė laisva ir pasiekiama kiekvienam. Jai nerūpi
mūsų išvaizda, įsitikinimai, nesvarbu, kuo verčiamės, kokia
mūsų seksualinė orientacija, ar esame susituokę, vieniši, tu­
rime širdies draugą. Meilei nesvarbu, princas jūs ar vargeta,
28/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

nusidėjėlis ar šventasis. Nors religija skelbia meilę, ši nesi­

dangsto jokia dogma. Mums visiems skirta tarnauti meilei.
Ir jei apie tai pagalvotume, suvoktume, kiek daug kančių kyla,
kada šią priedermę neigiame ar jai priešinamės.
Meilės galios nereikėtų painioti su sentimentalumu ar fi­
zine aistra. Ji kur kas didingesnė. Ji it maistas peni ir mus, ir
kitus. Tiesį sakant, meilė yra tarsi ekonomiškiausias sveika­
tos draudimas ir pigiausi kada išrasti vaistai. Ir jų ištekliai ne­
senka. Jau įrodyta, kad meilė stiprina imuninę sistemą, ilgina
gyvenimą, palengvina depresiją, užaugina energingus vaikus,
puoselėja ramybės, saugumo ir pasitikėjimo jausmus. Tačiau,
kaip sužinosite, vis gausėjantys moksliniai įrodymai liudija,
kad kai kurie meile laikomi dalykai sveikatai kenkia.
Meilė aprašyta ir kaip aukščiausia religinė patirtis. My­
lintis asmuo džiaugiasi nesenkančiu gėriu, kurį kuria ryšys
su kitu žmogumi. Mylėti reiškia viską daryti džiugia širdimi,
nesistengiant išvengti skausmo. Stipri meilė aprėpia baimingą
pagarbą, paslaptį, dėkingumą, sielvartą, susižavėjimą, ekstazę,
malonę, apšviestumą, šventumą. Visų šių emocijų gelmė gali
būti neišmatuojama. Meilės įkvėptas asmuo dažnai parodo
charakterio kilnumą, suklesti jos dorybės. Geriausiai tai ma­
tyti, žvelgiant į motinos meilę naujagimiui, į mirusį draugą
apraudantį žmogų, vaiką, besidžiaugiantį ką tik atvestais kati­
nėliais. Kai sieja meilės ryšys, net sumaišties ir abejonės laikais
viskas, regis, susidėlioja į savas vietas. Kai patiriame nuoširdų
intymumą, mūsų vidinė nuojauta taria - „tai ji“. Kur yra mei­
lė, žodžių nebereikia2.
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 29

Meilės kaip gelminės partnerystės idėją liudijančios užuo­

minos fiksuojamos jau apie XII a. pradžią, kai riteriška ar ais­
tringa meilė kitam laikyta ne nuodėminga, o kylančia iš pačios
sielos. Žodis „aistra“ tais laikais reiškė kančią. Erosas, fizinės
sueities ilgesys, susivienijęs su agape, visuotine dvasine artimo
meile, tapo meile - žmonių meilės ryšiu. Tokia gelminė patirtis
pirmesnė už bet kokią fizinę sąjungą. Meilė pašventina kūnų
prisilietimą ir seksualumą3. Ši patirtis visiškai priešinga įsi­
mylėjimo euforijai ar seksualiniam svaiguliui. Jais pirmiausia
siekiama malonumo. Sveika meilė apima pagarbą jausmams,
jų paisymą kaip prasmingą meilės santykio dalį. Kaip dar
vieną esminį meilės aspektą į šį santykį atsinešame ir užuo­
jautą. Gailestingas žmogus mato ir jaučia širdimi, kitiems ir
sau linki tik gero. Užuojauta reikalauja, kad santykiuose mūsų
sprendimus lemtų ne baimė, o meilė. Ji gydo žaizdas, teikia
saugumo jausmą, padedantį ištverti sunkumus.
Galime patirti, kad meilė kyla iš širdies. Juk žinome, kieno
širdis atvira, kieno gera, kieno negailestinga, o kas jos apskri­
tai neturi. Kai du žmonės sykiu, jų širdys nuolat šnekasi. Mūsų
širdys paskleidžia energijos lauką ir tai, kas tame lauke, meilė
ar baimė, stipriai veikia žmones aplink mus. Daugelis dvasinių
mokyklų kaip tik pabrėžia, kaip širdis sujungia mūsų žmogiš­
kąją ir dvasinę patirtis. Charlotte Kasi sakė: „Meilę randame
ne ją vydamiesi, mes tiesiog atveriame savo širdį ir randame
ją savyje.“4
Netrukus pamatysime, kad daugelis širdžių sužeistos, o kaip
tik neužgijusi širdis yra pažeidžiama ir linkusi nesveikai
30/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

prisirišti prie žmonių, priprasti prie euforijos, romantiškų

jausmų ar sekso. Tai ir vadinsime priklausoma meile. Pamė­
ginkime suvokti, kad mūsų emocijos būna dviejų lygmenų.
Žemesnio lygmens emocijas sukelia skriauda ir nuoskauda,
šios primeta sąlygas kitiems rodomai meilei. Tačiau tokios
sąlygos retai įgyvendinamos, dėl to ir vėl liekame vieniši, at­
skirti, neramūs, graužiami pavydo, nugrimzdę į sielvartą, ap­
leisti, išduoti, įniršę, nesaugūs, tūžmingi, atitolę, bejausmiai.
Kai išsiaiškiname, kas šiuos jausmus sukėlė, kai juos apsigy-
dome, mūsų širdyje kyla aukštesnio lygmens jausmų, išsi­
skleidžiančių į nuoširdžią besąlyginę meilę sau patiems, kokia
mylėti dabar jau esame pasiruošę. Kai šitą pasiekiame, mūsų
gerovės jausmas jau nepriklauso nuo santykio su kitu žmogu­
mi. Trokštame tiesti rankas, dalytis, apkabinti, duoti, puose­
lėti, daryti visa dėl meilės. Tuomet ir Erosas savaime suveši
naujais ūgliais.
Tik nemanykime, kad jei su žmogumi užmezgėte ryšį, jau
išsyk jį mylite. Meilė ir romantiškas santykis ne tas pats. Ry­
šys su kitu tėra neutrali vieta, kur įžengiame ir galime patirti
stiprią meilę arba ta meile su kitu nesidalyti. Esama ir nuo­
dijančių, pagiežos sklidinų santykių. Beveik kiekvieno ryšio
sunkumų kyla dėl meilės sutrikimų. Ne meilė savaime yra
bėda, tačiau ji gali likti nesuprasta, paneigta, iškreipta, panau­
dota piktam ar iškrypusiam tikslui, o visa tai gali paversti ją
priklausomybe.
Pirmasis mūsų patirtas meilės ryšys buvo su tėvais. Idea­
liausia, kai tėvų meilė besąlygiškai patvirtina vaiko vertę ir
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 31

gyvenimą. Motina su tėvu mielai ir be vargo patenkina vaiko

reikmes, suteikia šiam jausmą, kad gyventi puiku, gera būti
savimi, gera būti su kitais, kad mylėti nuostabu.

P r ik l a u s o m y b ė

Stantonas Peele’is ir Archie Brodsky, knygos Meilė ir priklau­

somybė autoriai, apibūdina priklausomybę kaip „nestabilią
būklę, kai dėl naujos pakylėjančios patirties žmogus kompul-
syviai linksta neigti visa, kas jis yra ar buvo“.5Bet kokia veikla,
pajėgi paveikti ar pakeisti subjektyvią patirtį, gali sukelti pri­
klausomybę. Kol priklausomos meilės biologija nėra galutinai
ištyrinėta, profesionalai klinikinę diagnozę formuluoja, rem­
damiesi įprastu elgesio aprašymu.
Psichologai praktikai nustatė, kad priklausomybę sudaro
trys elementai: obsesija arba įkyrus rūpinimasis priklausomy­
bės objektu, jausmas, kad viskas slysta iš rankų, ir elgimasis
taip pat, nors fizinės ar psichologinės pasekmės yra kenksmin­
gos. Kiti du elementai - tolerancija (kai, siekiant to paties po­
veikio, priklausomybės objekto reikia vis daugiau) ir atitrau­
kimo simptomai gali arba pasirodyti, arba ne. Šios savybės
reiškia, kad priklausomybę lemia veikiau liguistą prieraišumą
sukeliančio objekto poveikis asmens gyvenimui nei vartoja­
mas jo kiekis arba patirties mastas. Tad, atsižvelgdami į šiuo­
laikinius priklausomą elgesį nusakančius kriterijus, matome,
kad seksas, meilė, romantiškas įsimylėjimas gali būti apibū­
dinti kaip priklausomo elgesio objektai.6
32 / K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Keletas mokslininkų yra atskleidę, kad priklausomybių

nuo veiklos (sekso, lošimo, išlaidavimo) sukeliama euforija
nesiskiria nuo narkotikų ar svaiginamosios medžiagos (alko­
holio, narkotinių medžiagų) sukeltos priklausomybės. Pasak
Harvey Milkmano ir Stanley Sundervvirtho, fiziškai priklau­
somi nuo sujaudinimo, pasisotinimo ar fantazijos patirties ga­
lime tapti visiškai nepaisant to, ar šį susijaudinimą sukurianti
kapsulė yra narkotinė medžiaga, ar veikla.7 Bet kuri šių trijų
pajautų - sujaudinimą, pasisotinimą ir fantazavimą sužadi­
nanti veikla, sykiu ir meilė, sukelia cheminių medžiagų poky­
čius smegenyse. Neurocheminiu požiūriu esame pažeidžiami.
Mūsų smegenys natūraliai teikia mums šį trejetą malo­
numo pajautų, užtikrindamos turtingesnę gyvenimo patirtį.
Šiuos trejetą planų kontroliuoja šimtai mūsų smegenų che­
minių medžiagų, kurias perprasti dar tik pradedame. Be šių
cheminių medžiagų neįstengtume įvertinti žmogiškosios savo
prigimties. Pavyzdžiui, feniletilenas (PEA) yra neurocheminė
medžiaga, sukelianti sujaudinimo būsenas, skatinanti budru­
mą, įkvepianti veikti. Diskomforto būsenos, taip pat sukeltos
neurocheminiu medžiagų, padeda mums atpažinti pamatines
žmogiškąsias reikmes, skatina siekti pasitenkinimo, paleng­
vinti nepatogumus. Tai pasiekus, cheminiu būdu kontroliuo­
jami pasisotinimo jausmai mums praneša, kad jau gana, ir
leidžia kūnui pereiti į homeostazę arba pusiausvyrą. Esama
ir kitų cheminių medžiagų, būtinų turtingam vaizduotės gy­
venimui. Tokia paties žmogaus sukelta transo būsena leidžia
mėgautis malonių galimybių sklidina ateitimi, gėrėtis meno
 P R I K L A U S O MO S MEI LĖS REALUMAS / 33

kūriniu, pastebėti saulėlydį, įsijausti kuriant dainą. Pasitenki­

nimas, kūrybinė aistra, seksualinis susijaudinimas - kiekvie­
ną šių būsenų atitinka neurocheminė paralelė.
Priklausomybės įleidžia šaknis į vieną ar keletą tų pačių
malonumo lygmenų arba į geros savijautos cheminių medžia­
gų terpę. Vieni trokšta susijaudinimo ir ypatingų linksmybių,
jie būtinai įsipainioja į visokius pavojingus, rizikingus, stimu­
liuojančius dalykus: kompulsyvų lošimą, žaidimus, neteisėtus
meilės nuotykius, vairuoja beprotišku greičiu, būtinai dra­
matizuoja santykius. Kiti pasirenka turtingą fantazijos gyve­
nimą ir netrunka jame pasiklysti. Nugrimzdimas į mistiką,
romantikos euforiją, romantiško įsimylėjimo objektai, meilės
dramos - tai būdai paskatinti intensyvesnę tų pačių neuro-
cheminių medžiagų gamybą, patirti jų teikiamą svaigulį.
Yra ir tokių, kurie tarsi jaučia per daug. Šie pageidauja rami­
namųjų skausmui malšinti, stresui ir baimei slopinti. Endor-
finai - arba sąmonės opiatai - tai neurocheminės medžiagos,
švelninančios skausmą ir nerimą. Į tokį raminimąsi linkę
žmonės stengiasi aktyvinti endorfinus kompulsyviai persival-
gydami arba siekia į transą panašios, transformuotos sąmonės
būsenos, kurią laiduoja naujas romantiškos meilės ryšys. Pri­
klausomos meilės ryšys taip pat gali suteikti tokį pasitenkini­
mo jausmą. Vienas iš būdų suderinti palankų keleto neuroche-
minių medžiagų poveikį - išvengti skausmo, tikrovėje patirti
fantazijas, pasijusti tikrai gyvu žmogumi, yra užmegzti meilės
ryšį.8 Bėda, kad tokia smegenų chemijos teikiama nauda gali
sukelti priklausomybę.
34/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Kad pasiektume mūsų tikslą, priklausomybę nusakysime tri­

mis aspektais: i. kaip žalingą (disfunkcinį) nesąmoningu tapusį
įprotį; 2. kaip neįveikiamą (kompulsyvų) ritualą, kurio neatlikti
jau neįstengiame; 3. kaip psichologinį ar fizinį prisirišimą prie
objekto, kuriam atitolus, neretai pasireiškia atitraukimo ar reik­
mės sustiprėjimo simptomai. Dėmesio sutelkimas į priklauso­
mybės objektą gali trukdyti normaliam socialiniam, profesi­
niam, poilsiniam, emociniam, dvasiniam ir fiziniam gyvenimui.
Žmogus stengiasi sumažinti arba audringai neigia ir piktnau­
džiavimą, ir skausmą, kylantį dėl tokio susitelkimo į šį objektą.
Nepaisydamas neigiamų pasekmių, jis toliau lieka su objektu su-
sisaistęs. Priklausomybė yra piktybinė atauga, išleista normalaus
žmogiškojo polinkio susijaudinti, fantazuoti, pasisotinti.
Mūsų fizinės ir emocinės reikmės teisėtos. Tačiau kartais,
kai šių reikmių patenkinimas pasiglemžia kitiems, svarbes­
niems gyvenimo dalykams skirtą laiką ir dėmesį, mūsų porei­
kiai tampa priklausomybėmis. Priklausomybė dažnai nusako­
ma tokiais žodžiais: obsesiškas, nesaikingas, ardomasisyneįvei­
kiamas (kompulsyvus), tapęs įpročiu, prisirišęs, priklausomas.
Pasvarsčius paaiškėja, kad kai kurie jų tinka aptariant meilės
srities santykius ir seksą. Vadinasi, tada meilė visada yra įpro­
tis, kurio derėtų nusikratyti? Ne, visai ne. Mūsų poreikis pa­
tirti meilę tikras, tačiau reikėtų siekti atpažinti joje nesveikus
priklausomybės dėmenis ir pasistengti juos panaikinti, sutei­
kiant savo meilei daugiau sveikatos. Meilės santykiai yra ne
juodi ir ne balti, ne arba-arba, dauguma jų aprėpia visus šiuos
elementus. Daugeliui meilės santykių, regis, būdingi tiek pri­
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 35

klausomybės, tiek sveiko susietumo požymiai. Tad priklauso­

mybė būna ir sveika, ir nesveika.
Diduma mūsų įpročių ir praktinio elgesio gali turėti ypaty­
bių, primenančių priklausomybes, tačiau nebūtinai visi jie li­
guisti. Daugelis reikalingais laikomų dalykų mums tikrai bū­
tini biologiniam išlikimui arba emociniam saugumui, tad jais
verta pasirūpinti. Mums reikia maisto, pastogės, fizinio prisi­
lietimo, kitokių fizinės stimuliacijos formų, pripažinimo, su­
sietumo jausmo. Daugelis kitų dalykų, kurių, mūsų manymu,
reikia, tėra norai, be jų išgyventume. Pavyzdžiui, mums reikia
namo, bet garažas trims automobiliams nėra toks būtinas.
Kai svarstome apie meilę, reikmių klausimas pasirodo esąs
daug sudėtingesnis. Neseniai girdėjau kažką tvirtinant, kad
mūsų išlikimui meilės nereikia. Tiesa ta, kad net labiausiai pri­
klausomo kūdikio fiziniam išlikimui nereikia meilės, kūdikiui
reikia dėmesio ir rūpinimosi, aktyvinančių kūno nervų siste­
mą, skatinančių augimą. Tinkamai fiziškai prižiūrėtas kūdi­
kis, nestokojantis fizinio, tačiau emociniu požiūriu neutralaus
kontakto, išgyvens kaip ir tas, kuriuo rūpintasi itin meiliai.
Tačiau kūdikis, kuris liečiamas retai ar visai nesulaukia fizinio
prisilietimo, gali susirgti, pasiduoti depresijai, o kraštutiniais
atvejais likti suluošintos psichikos arba numirti.
Tad, remiantis pačiu primityviausiu supratimu, biologinis
išlikimas meilės nereikalauja. Tačiau vaikystėje meilės nepaty­
ręs žmogus nesugeba tapti vientisa, sveika asmenybe. Be mei­
lės jis išgyvens, tačiau jam bus sunku išsiugdyti savivertę,
išmokti mylėti kitus, pajusti meilę gyvenimui, jam trūks visų
36/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

pagrindinių sveiko ir priklausomybe nesančio meilės santykio

sudedamųjų dalių.
Taip, galima gyventi be meilės, tačiau visi mano sutikti
žmonės, nepajėgę mylėti savęs ar kitų, paprastai buvo iš tų,
stokojusių šilto saito su tėvais, tų, kuriems vaikystėje stigo jų
puoselėjančio rūpesčio ar besąlyginės meilės. Tokia meilė vai­
kui byloja: myliu tave nepaisant visko, net jei retsykiais man ir
nepatinka, ką sakai, galvoji ar darai. Net jei vaiko elgesys yra
apribojamas, šie apribojimai yra veikiau apsauginis barjeras,
neleidžiantis vaikui susižeisti. Tačiau vaiko unikalumo priė­
mimas visada būdingas besąlyginei meilei.
Meilės santykiai gali būti geri ar blogi, nelygu, ką jie mums
teikia. Šioje knygoje svarstome, ar priklausoma meilė tikrai
yra? Kas yra priklausoma meilė? Kaip meilė tampa priklau­
soma? Kaip tokia nuostabi meilė gali tapti kažkuo, kas taip
skaudina? Ar čia meilė? Gal priklausomybė? Koks santykis
yra sveikas?

P r ik l a u s o m a m e ilė

Remdamasi savo, psichoterapeutės, praktika, galiu teigti, kad

priklausoma meilė - tai pasikliovimas šalia esančiuoju, sie­
kiant kompensuoti nepatenkintas reikmes, išvengti baimės
ar emocinio skausmo, dar kartą išgyventi traumą, išspręsti
sunkumus, atkurti pusiausvyrą. Paradoksalu, kad priklauso­
ma meilė yra pastanga kontroliuoti savo gyvenimą, tačiau taip
prisirišdami tokią kontrolę kaip tik prarandame, perduodami
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 37

savo galias kažkam kitam. Tokių pastangų vaisiai tėra nesvei­

ka priklausomybė nuo kitų, romantiška iliuzija arba seksas.
Jie labai dažnai susiję su jausmu, kad niekada nėra „gana“,
kad nė pats nesi toks, „kokio gana“. Daugelį mūsų šie jausmai
kankina dėl to, kad vaikystėje tinkamai ir laiku nebuvo pa­
tenkintos mūsų reikmės. Priklausoma meilė yra nesąmoninga
pastanga patenkinti mums vystantis nepasotintą saugumo,
pajautų, galios, tapatybės, susietumo ir prasmės alkį. Priklau­
soma meilė gali apimti romantišką ir seksualinį elementą,
tačiau gali jų ir neapimti. Juk bemaž kasdien iš žiniasklaidos
sužinome, kad kraštutiniai sekso, meilės, romantiško ryšio
priklausomybės atvejai gali būti pavojingi, net mirtini. Antraš­
tės šaukte šaukia apie nužudymus, savižudybes, persekiojimus,
prievartavimus, ŽIV, AIDS, buitinį smurtą. Priklausoma meilė
gali aprėpti tiek nesveiką prisirišimą prie asmens, romantišką
įsimylėjimą, visuomenės įteisintą seksą, tiek smurtą ir išnau­
dojimą, kuriais ta pati visuomenė baisisi, bet savaip skatina.
Svarbu suprasti, kad čia tik skirtingi tos pačios bėdos laipsniai.
Aptarsime ir ne tokias kraštutines šio reiškinio pasekmes, ku­
rios kasdien paliečia bemaž visų mūsų gyvenimą, ir kai ku­
riuos aršiausius piktnaudžiavimo priklausoma meile atvejus.

T rys p r ik l a u s o m y b ė s n u o m e ilė s rūšys

Psichologinės sėklos, iš kurių išauga priklausomybe persmelk­

ti meilės santykiai, priklausomybės nuo romantiškų nuotykių
ir sekso, paprastai pasėjamos anksti gyvenime, kai kuris nors
38/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

iš mūsų patiriame atvirą ar pridengtą mylimų žmonių smurtą.

Tai, kas prasideda kaip sveika priklausomybė, pasiligoja. Mei­
lės, romantikos, priklausomybės nuo sekso šaknys panašios,
neretai ir sutampa, tačiau pats procesas kiekvienąkart savitas.
Kai asmens meilės objektas sykiu yra ir romantiškų bei
seksualinių aistrų objektas, šiam atsitraukus ar grasinant at­
sitraukti, asmuo patiria stiprius, iracionalų elgesį skatinančius
jausmus.
Jei prisimintume milijonus žmonių, kurie negali atsiplėšti
niro kasdien tęsiamos dramos, kurioje pavydus buvęs meilu­
žis genasi auką per visą šalį, ar į niekingą seksualinį nuotykį
įsipainioja politikas, galime bent pamėginti įsivaizduoti, ką
turėtų reikšti į tokią dramą būti įklimpus pačiam. Meilės neu-
rochemija gali veikti kaip narkotinės medžiagos, jų atsisaky­
ti nė kiek ne lengviau nei alkoholio ar kokaino. Neįmanoma
suskaičiuoti ar numatyti, kiek įvairių apraiškų gali įgauti ne­
suvaldomas elgesys, prasiveržiantis netekus meilės. Priklauso­
mybės pobūdžio meilė apsunkina gyvenimą tuo, kad kažkada
įgyti netinkamo prisitaikymo įpročiai, kurie trukdo mums
mylėti ir užmegzti ryšį dabar, trukdys ir ateityje. Tad reikėtų
aiškiai atskirti, kur meilė, o kur priklausomybė, kada peržen­
giame šią dažnai neryškią ribą nuo vienos prie kitos.

P r ik la u s o m y b ė n u o m e ilė s

Priklausomybė nuo meilės nusako nesveiką prieraišumą prie

meilės objekto. Tai pasyvumo forma, kai patys tiesiai nespren-
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 39

džiame savo sunkumų, neprašome, ko mums reikia, bet sten­

giamės sudaryti su kitais sąmokslą. Siekiame, kad jie pasirū­
pintų mumis ir išspręstų mūsų problemas. Rūpinamės kitais,
emociškai save skriausdamu arba stengiamės kitus kontroliuoti
ir jų sąskaita patenkinti savo poreikius. Kad ir kaip susiklosto
situacija, laukiame, kad kiti išgydytų mūsų baimę, skausmą ir
nesmagumą, šiame procese pateisiname piktnaudžiavimą sa­
vimi arba piktnaudžiaujame kitais. Tie kiti gali būti bet koks
svarbus mūsų gyvenime asmuo, kurio nesąmoningai laikomės
įsikibę: vaikas, tėvas, draugas, viršininkas, sutuoktinis, myli­
masis. Priklausomybe paremtuose santykiuose svarbiausia,
kaip jaučiamės, kai šis asmuo mums nepritaria, su mumis ne­
sutinka, nuo mūsų traukiasi ar mums grasina. Elgesio sutriki­
mai suintensyvėja, kai meilės objektas mus palieka ar grasina
palikti.

P r ik la u s o m y b ė n u o r o m a n tiš k o s m e ilė s

Priklausomybė nuo romantiškos meilės nusako tokius atvejus,

kai į priklausomos meilės objektą sykiu nukreipiami ir ro­
mantiški jausmai. Toks objektas (asmuo) gali būti romantiško
ryšio partneris arba egzistuoti tik priklausomo nuo meilės as­
mens vaizduotėje. Gali būti svaiginamasi subtiliu vaizduotės
gyvenimu, nemenkai primenančiu meilės romano siužetą,
arba naujos romantiškos istorijos euforija.
Visais atvejais patiriamas svaiginamų jausmų antplū­
dis. Mokslų daktarė Dorothy Tennov šią būseną vadina aklu
40/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

susižavėjimu - limerencija (angį. Hmerence) ir palygina ją su nar­

kotiku, pakeičiančiu tikrą intymumą.9Tokios pakylėtos būse­
nos siekimas jau savaime gali virsti priklausomybe. Dažnai tai
tampa tragiška įkyria būkle, kurioje įstrigęs asmuo persekioja
romantiškos meilės objektą.
Nuo meilės priklausomas žmogus siekia visiškai pasinerti į
tikrus ar įsivaizduojamus romantiškus santykius. Romantiško
įsimylėjimo teikiamas svaigulys priklauso nuo santykių nau­
jumo, nuo to, ar įsimylėtas asmuo yra šalia. Tad neretai pri­
klausomybė nuo romantiško susižavėjimo būna persmelkta
aukos ir persekiotojo melodramos.

P r ik la u s o m y b ė n u o s e k s o

Nėra kitos žmogiškosios patirties, kuri prilygtų seksualinės

meilės galiai. Pasak autoriaus ir priklausomybės nuo sekso
specialisto Marko Laaserio, normalią seksualinę meilę iš­
kreipus, nuslopinus ar ją draudžiant religinėms arba šeimos
struktūroms, ši gali virsti priklausomybe nuo sekso. Jis rašo,
kad priklausomybė nuo sekso yra liga, pasireiškianti bet kokia
nevaldoma, neigiamas pasekmes sukeliančia seksualine veik­
la.10 Negydomas toks obsesiškas ir kompulsyvus seksualinis
elgesys tiek asmeniui, tiek jo partneriui ar partnerei ir šeimai
tampa streso ir nevilties versme. Patrickas Carnesas, vienas
pirmųjų priklausomybės nuo sekso tyrėjų, pabrėžia, kad svar­
bu ne „geras“ ar „blogas“ seksas kokiame moraliniame, socia­
liniame ar psichologiniame kontekste. Tik su seksu susijęs ei-
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 41

gesys lemia, ar jis tampa priklausomybe. Pasak Carneso, apie

priklausomybę nuo sekso liudija seksualinis elgesys, susijęs su
kito asmens išnaudojimu, naudingas tik vienam partneriui,
asmens pavertimas objektu, kitam atgrasūs, gėdą keliantys ar
baimės paskatinti veiksmai.11

PRIKLAUSOMA M.EILĖ. ANNOS ISTORIJA

P s ic h o te ra p e u ta s t u r b ū t a išk ia u s ia i s u v o kia, k a ip d a ž n a i a n t s u a u ­
gusių m ū sų p a c ie n tų m e ilė s s a n ty k io k rin ta a n k s ty v o s io s m e ilė s
p a tirtie s , y p a č v a ik o ryšio su tė v a is , šešėlis.
A n n o s is to rija v a iz d in g a i iliu s tru o ja , k a ip v a ik y s tė s tra u m o s
s tū k s o v irš u m d a u g e lio s u a u g u s ių jų s a n ty k ių it g rė s m in g o s , n e į­
ž v e lg ia m o s š m ė k lo s . Ji a ts k le id ž ia ir s v a rb ią tie s ą : m e ilė d a žn a i yra
d a u g ia u nei seksu alin is p o tra u k is , ro m a n tiš k a s ja u s m a s , s u d e rin a ­
m um as.
T ris d e š im t d v e jų A n n a - p a tra u k li, p r o tin g a m o te ris , k e tu rių v a i­
kų m o tin a . Ji k re ip ė s i į p s ic h o te ra p e u tą , s k ų s d a m a s i c h ro n išk u n e ­
rim u ir d e p re s ija . V ie n a m e la n c h o liją s u n k in a n č ių p rie ža s č ių b u v o
irjo s n e rim a s tin g i, a u d rin g i ja u s m a i v irš in in k u i, p e n k ia s d e š im tm e ­
čiui A n d re w . N o rs A n n a i A n d r e w p a tik o , m o te ris n e rv in o s i, k a d šis
ė m ė k e lti k eistu s e m o c in iu s ir sek su alin iu s re ik a la v im u s . A n n a n e ­
a b e jo jo p rik la u s a n ti nuo jo valios, n e g a lin ti ja m a ts is a k y ti, n o rs nė
p ati n e s u v o k ia n ti, k o d ė l. T ač ia u ž in o jo , kad ja u č ia s tip rią p rie d e rm ę
su ju o b e n d ra d a rb ia u ti, s te n g tis a p s a u g o ti jį n u o d e p re s ijo s . A n n a
t v ir tin o A n d r e w m y lin ti, ta č ia u ja i n e p a tik o sek su alin ia i šio re ik a ­
la v im a i, n e re ta i d a rb e , k u r m o te ris b u v o jo p a v a ld in ė . Ž in o jo , kad
įsivėlus į s a n ty k iu s su ju o s u k e ltų g rė s m ę ir savo, ir jo s a n tu o k a i, kad
ryšys lig u is ta s , ta č ia u savo e m o c in io b e jė g iš k u m o A n d re w a k iv a iz ­
d o je p a te is in ti nei s u v a ld y ti n e įs te n g ė .
V ie n ą v a k a rą A n n a p a s k a m b in o m a n s us in e rvin u s i. Prieš kelias
d ien as b u v o p a s iža d ė ju s i su A n d r e w b e n d ra u ti tik d a rb o re ik a la is .
*2 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

T ač ia u d a b a r jis p a s k a m b in o m a ld a u d a m a s , kad pas j į a tv y k tų .

K a n k in d a m a s ! iš s ie lv a rto ir ilgesio A n n a p a ju to , kad p a s iry žim a s su
ju o n e b e n d ra u ti s v y ru o ja .
- Jaučiu, kad b ū tin a i p riv a la u j į p a m a ty ti, - k a lb ė jo ji m a n . -
K ūną m a u d ž ia , k reč ia n e v a ld o m a s d re b u ly s , t a r y t u m tu o j p a t s u b y ­
rėsiu, ja u č iu , k ad m a n b ū t in ą jį p a m a t y t i a rb a susirgsiu, o gal iš p ro ­
tė s iu . P rašau , p a d ė k ite m a n , ja u č iu o s i to k ia b e jė g ė !
P a k la u s ia u , kas, jo s m a n y m u , ja i n u tik s , je ig u jo neišvys.
- N e ž in a u , b e t m a n a tr o d o , kad įv y k s k a žk a s tik r a i s ia u b in g o ,
m a n baisu, - t v i r t i n o ji. - Ir visa ta i iš tie s ų a tr o d o ta ip a bsu rd iška!
U ž tik rin a u A n n ą , kad n ie k o baisaus ja i tik r a i n e a ts itik s . Ji šiek
t ie k a p rim o , tą s y k k rizė p ra ė jo . P e r a rtim ia u s ią p s ic h o te ra p ijo s s e ­
ansą A n n a ir v ėl p a s iry ž o su A n d r e w n e s u s itik in ė ti. T ačiau iš ta ru si,
kad su ju o d a u g ia u n e s im a ty s , ė m ė d re b ė ti ir v e rk ti.
- Ko ta ip bijai? - p a k la u s ia u .
- A tr o d y tų , kad k v a iš te lė ja u . B a im in u o s i, kad je ig u n e s u s itik i­
nėsiu su A n d re w , je ig u j į a p le is iu , ja m gali n u tik ti kas b lo g o . G al jis
ta ip s ie lv a rta u s , k ad ką n ors sau p as id a rys . Jaučiu, k ad esu ja m re i­
k aling a ! - m ė g in o p a a iš k in ti ji.
- Bijai d ėl A n d re w , - ta r ia u ja i. - B e t, A n n a , o d ė l savęs a r n e ­
bijai? Juk čia tu n e rv in ie s i ir n u o g ą s ta u ji. Ką g a u n i iš šių s an ty k ių ?
K o dėl esi ta ip prisirišusi p rie šio vyro?
A ts a k y ti į šį k la u s im ą n e b u v o le n g v a . Tačiau p e r k itu s p s ic h o te ­
rap ijo s seansus, kai A n n a ė m ė s u g rįž ti į v a ik y s tę , p a s a k o jim e p a s i­
g ird o u ž u o m in ų , p a a iš k in a n č ių d a b a rtin ę k eb lią jo s p a d ė tį. B a im ė ,
k urią A n n a ja u tė d ė l A n d re w , b u v o ja i p a ž įs ta m a . T a ip ji k ad a is e b i­
jo d a v o d ėl tė v o , g e ro k a i A n d r e w p rim e n a n č io v y riš k io . T ė v u i, p rie
ku rio g la u sd av o si, s lė p d a m a s i n uo psichiškai nes ve ik o s, s m u r ta u ­
ja n č io s m o tin o s , A n n a ja u t ė p rie š ta rin g u s ja u s m u s . N o rs šis vyra s
s u g e b ė d a v o b ū ti m a lo n u s ir ja u tru s , m a ž y le i A n n a i jis k eld a vo d a u ­
g y b ę re ik a la v im ų , sykiu ir s ek su alin ių . M o t i n ą j ą n es irū p in o , prieš
ją s m u rta u d a v o , tė v a s ro d ė d ė m e s į, s u te ik d a v o s a u g u m o , ta č ia u
g rė s m in g a k a in a .
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / i »3

A n n a u ž a u g o p ris lė g ta ja u s m o , kad tė v u i e s a n ti re ik a lin g a , kad

b e jo s šis n e iš g y v e n s ią s , k ad ji p riv a lo p a s irū p in ti tė v o la im e . T o k ia
n e la im in g a v a ik y s tė lė m ė suaugusios A n n o s d e p re s iją . S k au s m as
ir k a ltė , k u rią ju t o b ū d a m a k ra u jo m a iš o s a u k a , p a v e r tė s u a u g u ­
sią A n n ą b e ly te b ū ty b e . S u ža d in u s jo s s e k s u a lin į p o tra u k į, ji n e į­
s te n g d a v o t r a m d y ti a is tro s ir e m o c ijų , k u riu o s b e v e ik visą la iką ta ip
s m a rk ia i s lo p in d a v o . Ji n e s u v o k d a v o , kad v ie n d ėl to , kad ž m o g u i
b ū d in g i s ek s u a lin ia i p o tra u k ia i, jie ne v is a d a tu r i le m ti jo elgesį.
- K o d ė l m a n e i, kad p riv a la i rū p in tis tė v o e m o c ijo m s ir s e k s u a li­
niais p o reikia is ? - p a k la u s ia u p e r v ie n ą te ra p ijo s seansą.
- T ik tė v u g a lė ja u p a s ik lia u ti, jis g a lė jo a p g in ti m a n e n u o m o ­
tin o s , - A n n a p ris im in ė , k o k į e m o c in į ir fiz in į s m u rtą iš jo s p a tir d a ­
vo. - Tėv as b u v o m a n o u ž ta rė ja s , m a n e m y lė jo .
Kai tė v a s b ū d a v o g e ro ū p o , nors ir p ik tn a u d ž ia v o d u k ra s e k s u ­
aliai, A n n a ja u s d a v o s i v e rta m e ilė s . P a ra g in a u ją p a p a s a k o ti, k a ip
ja u tė s i, ta r n a u d a m a tė v u i. P askui ištisus m ė n e s iu s į p av irš ių p a ­
m a ž u k ilo p irm o ji tra g iš k a A n n o s m e ilė s p a tirtis , ta ip n e tin k a m a i
f o r m u o ta jo s tė v o ir m o tin o s . P a a iš k ė jo , k ad ji ta ip ir n e a ts k y rė m e i­
lės tė v u i nuo in c es to s uk e lto s kančios ir k a ltė s . T aip ir n e iš p a in io jo
e m o c in ė s s u m a iš tie s , ir kai g a lv o d a v o a p ie tė v ą , ir kai m ė g in d a v o
s u v o k ti m e ilę .
P e r v ie n ą seansą A n n a ta rė :
- P riv a lė ja u iš la ik y ti tė v ą p rie savęs, b u v a u tik r a , kad t a m r e ik ė ­
jo a rb a p a d a r y ti j į la im in g ą , a rb a iš vy sti, k a ip jis m a n e a ts tu m ia , p a ­
liek a. K aip v a ik u i m a n ta i reiškė m irtį! A r g a lė ja u p a s irin k ti ką k itą ,
nei b ū ti jo b e n d rin in k e ir p a s is te n g ti p a d a ry ti j į la im in g ą ?
Š tai viskas ir p a a iš k ė jo - iškilo k e rtin ė jo s n u o s ta ta , kad k ito
ž m o g a u s p rita rim a s , n e tg i to , kuris s ek su alia i ja p ik tn a u d ž ia u ja ,
reiškia p a tį g y v e n im ą . Ir jis n e b u v o visai be p a g rin d o : ju k ja i , v a ik u i,
re ik ė jo g y n ė jo . Ta p a ti n u o s ta ta p e rs m e lk ė ir d a b a r ja u suaugusios
A n n o s n e įv e ik ia m ą tra u k ą p rie A n d re w , p a a iš k in o jo s b a im ę ir b e ­
jė g iš k u m ą , susidūrus su šio v y ro re ik a la v im a is . S ą m o n in g a i A n n a
ž in o jo , kad be A n d r e w n e p ra p u ltų . T ač ia u p a s ą m o n ė je g lū d ė jo
**/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

n u o g ą s ta v im a i, kad be jo p rita r im o n e b ū tų v e r ta m e ilė s , g y v e n i­

m as n e te k tų tik s lo ir p ra s m ė s . D a r v a ik y s tė je , b u v o įtik in ta , kad ja i
b ū tin a s in te n s y v u s s a n ty k is , k ad k ita ip p raras p sich in ę p u s ia u s v y rą ,
ilga in iu i n e te k s ir g y v e n im o . T ad sva rb iau s ia šiu o se p s ic h o te ra p ijo s
sea ns u o se b u v o n e le is ti, kad p a s ik a rto tų n e le m ta p ra e itie s is to rija .
P e r seansus A n n a p ra d ė jo ty r in ė ti s e n ą jį savo „aš" - p rik la u s o ­
m ą , iš g ą s d in tą v a ik ą , v a ld žiu s į d id u m ą jo s e m o c ijų , sykiu ir tra u k ą
p rie to k ių v y rų k a ip A n d re w . Jai p a v y k o v ie n ą po k ito s ą m o n in g a i
s u v o k ti ir įv e ik ti g a lin g u s n e s ą m o n in g u s , jo s b a im e s g im d žiu s iu s
įs itik in im u s ir tr a u m ų e p izo d u s .
- Tau ju k n e b e k e tv e ri a r p e n k e ri, esi suaugusi. Tiesa? - p a k la u ­
siau.
- Taip , tie s a , ta č ia u ne v isa d a to k ia ja u č iu o s i. Kai bū n u su tu o
ž m o g u m i, m a n a tro d o , kad esu tik k e tv e rių a r p e n k e rių .
- B e t k ie k ta u m e tų ?
- T r is d e š i m t d ve ji.
- Ir ką ligi šiol sužin ojai? N e g i ta u tik ra i re ik ia š ito ž m o g a u s , re i­
kia jo apsaugos? - s k a tin a u ją s u s im ą s ty ti.
P a g alvo ju s i a ts a k ė , kad ne.
- A r ta u re ik ia , kad šis a s m u o tik ė t ų , kad esi v e r ta m eilės?
Ji s u d v e jo jo .
- N es u t ik r a , nes iš tie s ų p a ti a b e jo ju , a r esu v e r ta m e ilė s.
- A r p a ž įs ti k itų ž m o n ių , k u rie ta v e m y lė tų ?
- T a i p , p a ž įs tu ž m o n ių , k u rie m a n e m y li.
- A r šis a s m u o v ie n in te lis s u te ik ia ta v o g y v e n im u i prasm ę?
P a ty lė ju s i a ts a k ė , kad ne.
- A r be šio ž m o g a u s n e iš g y v e n tu m ?
Ji p a p u rtė g a lv ą .
M a n o k la u s im a i p a d ė jo iš siaiš kin ti, k o ji bijo , k ok io s m in ty s šiuo
m e tu m a itin a jo s b a im ę .
P a m a ž u , vis g e ria u s u v o k d a m a savo tra u m o s e s m ę , ji ne tik s u ­
p ra to , kad b a im ė ir e lg es ys , a tr o d ę p ra s m in g i v a ik y s tė je , n e b ū ti­
nai tu r ė tų v a ld y ti ją ir š ia n d ie n , b e t ir a tg a v o s a v o jo „aš" ja u s m ą .
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 45

Ji įs te n g ė s u s itik ti su A n d r e w ir p a a iš k in ti, k ad d a u g ia u n eleis savęs

g la m o n ė ti a r p rie k a b ia u ti. M o te ris n u tra u k ė su ju o ryšį, ja i p a v y k o
vėl s u te lk ti e n e rg iją į d a rb ą ir š e im ą , ė m ė s i s p rę s ti savo s a n tu o k o s
b ė d a s . A n d r e w te k o g y d y tis , kad įv e ik tų p o lin k į seksualiai p ik tn a u ­
d ž ia u ti d ra u g e su ju o d irb a n č io m is m o te rim is , to k io m is k aip A n n a .
A n n a i, k urio s n e s a u g u m o šaknys itin gilios d ėl d a u g sunkesnės
nei k itų ž m o n ių v a ik y s tė s , re ik ė tų s ą m o n in g a i p ris im in ti savo p o ­
linkį lig u is ta i susisieti su išb ad ė ju sia is , re ik lia is , s m u rta u ti linkusiais
v y ra is , k u rie t y k o jo s kaip s ek s u a lin io g ro b io . Jai ja u p a v y k o įv e ik ti
v ie n ą s itu a c iją , a tv ira i iš d ė s ty ti sau savo e lg e s io m o ty v u s . A n n a i ta i
b u vo d id e lė p e rg a lė .

M eilė ir n e s ą m o n in g u m a s

Annos pavyzdys gali atrodyti tikrai kraštutinis. Deja, jis ne

vienintelis. Panašiose šeimose fizinio incesto gali ir nebūti, ta­
čiau psichologinis poveikis tolesniam vaiko gyvenimui - be­
veik toks pat rimtas. Kartais atvejai, kai vaikas vis raginamas
pasirūpinti kurio iš tėvų jausmais, apibūdinami kaip emocinio
incesto pavyzdžiai. Kartais šis raginimas atviras, kartais už­
slėptas. Vaikas neretai tokį tylų viliojimą neteisingai supranta
kaip tėvišką meilę.12Kai toks kvietimas ateina iš priešingos ly­
ties tėvo, incestas užslėptas. Vienas iš tėvų prašo vaiką tapti
surogatiniu partneriu. Tokia partnerystė sukeičia vaiko ir tėvo
vaidmenis, vėliau tai lemia priklausomos meilės santykius,
trukdo vaikui išsiugdyti teisingą tikro artimumo sampratą.
Už visų obsesiškų, dažnai destruktyvių santykių, ku­
riuos pavadinsime priklausoma meile, glūdi įsitikinimas, kad
toks priklausymas tarnauja svarbiam tikslui. Sąmoningai šito
ą 6 I KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

nesuvokiančiam asmeniui priklausoma meilė atrodo visiškai

natūralu būtina, kad žmogus išliktų.
Mylinčiam priklausoma meile net patologinis santykis gali
atrodyti įprastas ir reikalingas.
Bet perpratus baimę ir tai, kaip priklausoma meile naudo­
jamės savo tikslams, neretai ji netenka mums savo galios.
Priklausoma meilė savanaudiška, ji tarnauja tik sau. Vai­
kystėje Anna tėvą mylėjo ne nesavanaudiškai, o rūpindamasi
savo reikmėmis. Tikėjo, kad tėvo dėmesio ir pritarimo jai rei­
kia; kad išsaugotų savigarbą - ir gyvenimą. Nors vaikystėje
tokie įsitikinimai buvo visiškai pagrįsti, suaugusiai Annai jau
nereikia į tėvą panašaus asmens, kuris leistų jai jaustis vertai
meilės ir gyvai. Ji jau gali pasikliauti savo gebėjimais, pavyz­
džiui, pajėgumu laisvai ir atvirai mylėti, jaustis lygiai kitam
asmeniui. Atkaklus Annos kabinimasis į Andrew taip pat
buvo egocentriškas, mat, ji neabejojo, kad be jo pritarimo pra­
ras paskutinius savivertės likučius, dar giliau panirs į neviltį,
gal net numirs.
Neretai priklausomos meilės stiprumas tiesiogiai propor­
cingas jausmui, kad vaikystės reikmės nebuvo patenkintos.
Menkos savivertės žmonės dažnai pakliūva į stiprią priklau­
somybę. Kaip minėjau, tokia obsesija paradoksali: susisaisto-
me priklausoma meile, siekdami atgauti valią savo gyvenimui,
tačiau iš tiesų šitaip atiduodame jį išorinių mums jėgų kon­
trolei. Troškimas perleisti kitam žmogui savo gyvenimo va­
džias visada kyla iš baimės; stokos baimės, baimės apvilti kitą,
nesėkmės baimės, kaltės, pykčio, baimės, kad būsi atstumtas,
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S I ąj

kad liksi vienas, baimės susirgti arba pamišti; mirties baimės.

Mylintis priklausoma meile asmuo paprastai triūsia įkvėptas
iliuzijos, kad nesveiko prieraišumo santykis jo baimę išgydys.
Kaip tik ir panagrinėsime gausias, sudėtingas priežastis, ko­
dėl priklausoma meilė taip galingai veikia, kodėl taip sunku
išsilaisvinti. Juk daug žmonių, panašiai kaip Anna, nuolat su-
sipančioja priklausomos meilės pančiais. Bet kaip ši juos taip
pritraukia? Meilės priklausomybės sėklos glūdi giliai mūsų
biologijoje, visuomenės ugdyme, mūsų naudojamose techno­
logijose, dvasinėse paieškose, psichologiniuose įsitikinimuose.
Visus šiuos veiksnius aptarsime atskirai.
Sužinosite, kad kiekvienas asmuo, kurį šiandien saisto
priklausomybės santykis, atsidūrė čia keliaudamas pagal as­
meninį žemėlapį. Norint susidaryti kelio iš priklausomybės į
brandžią meilę ir susietumą maršrutą, būtina suvokti, kokią
prasmę priklausoma meilė teikia jos aukoms. Vėl grįžtame
prie galvosūkio: kaip gali tai, kas teikia tokią gerovę, tapti kaž­
kuo, kas šitaip kankina?
Prisiminkime Annos ir Andrew istoriją. Anna buvo pri­
klausoma nuo romantiško ryšio teikiamo svaigulio. Andrew,
kita vertus, buvo liguistai pripratęs prie pajautų, kurių jam
teikdavo seksas ir galia. Tačiau po romantikos ir sekso svai­
guliu tiek Annos, tiek Andrew atveju slypėjo prisirišimas prie
poreikio būti reikalingam. Tai ir vadiname priklausomybe
nuo meilės.
Istorijose, kurias nagrinėsime toliau, išmoksite atskirti tris
priklausomybės rūšis: nuo romantiško įsimylėjimo jausmo,
48 / K AS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

nuo sekso ir nuo meilės. Per ilgus psichoterapijos darbo me­

tus priėjau prie vienos svarbios išvados: po priklausomybe nuo
sekso ar romantiškų jausmų glūdi priklausomos meilės pro­
blema, kurią reikia įveikti, kad žmogus imtų sėkmingai sveik­
ti. Tačiau atrodo, kad žmogiškoji padėtis daugelį mūsų kaip
tik dažniausiai kreipia į priklausomybę nuo meilės. Ir dažnai
šito nepastebime tol, kol tokia meilė visiškai nesujaukia mūsų
gyvenimo.
 2 .
Meilės kaip priklausomybės šaknys

B io lo g ijo s v a id m u o

Būti artimam kitiems, troškimas kažkam tapti ypatingam -

ši reikmė taip įsišaknijusi į žmonių prigimtį, kad galėtume pa­
vadinti ją biologine.

S u s ie tu m o b io lo g ija

Antropologės Helenos Fisher teorija aiškina, kaip emocinis

ryšys ima megztis ankstyvojoje žmonijos istorijoje, siekiant
sistemingos seksualinės sueities ir palikuonių saugumo. Toks
ryšys buvo lemtingas, evoliucijos procese išnykus moters po­
ravimosi laikotarpiui, - ovuliacija tapo nematoma, o moterys
pasirengusios dažnesnei sueičiai. Jos ėmė dažniau gimdy­
ti, todėl reikėjo tvirtesnės vyrų emocinės paramos ir fizinės
pagalbos. Vyrai ir moterys tapo paslaugesni tarpusavyje, da­
lijosi darbu, vis tvirčiau veržė emocinį mazgą. Netrukus, ieš­
kodami poros, žmonės ėmė siekti daugiau, nei tik pradėti pa­
likuonį. Moterys taikėsi į vyrus gerus medžioklius, stiprius ir
50/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

gebančius apsaugoti vaikus, kad šie užaugtų iki pilnametystės.

Vyrai rinkosi kuo dažniau seksui nusiteikusią moterį, kad už­
tikrintų savo genetinio palikimo tęstinumą.
Ilgainiui emocinis susietumas peraugo vien funkcinius sai­
tus su sekso partneriu ir globos reikalinga atžala. Tiek vyras,
tiek moteris ėmė atsilyginti už tai, kas jiems teikė malonumą
ir apsaugą. Vaikai pradėjo prisirišti prie vyro, miegančio su
jų motina. Nusistovėjo asmeniniai santykiai - šeimos pagrin­
das. Sykiu klostėsi sudėtingos taisyklės, reguliuojančios tokius
tarpusavio ryšius. Kartu ėmė reikštis ir pagrindinės žmogaus
emocijos, kurių skatinami mezgame ir puoselėjame santykius.
Tikra tiesa, kad daugelis taisyklių ir emocijų sudaro sveiką ir
nuostabią mūsų žmogiškumo dalį. Trokšti, dalytis, ginti, glo­
boti, justi švelnumą, gyventi natūralioje pusiausvyroje - es­
minės sveikos meilės ypatybės. Su partneryste ir seksualiniu
prisirišimu kilo ir kitos emocijos. Siekdamas apsaugoti savo
genetinį paveldą, vyras ėmė pavydėti ir savintis. Bijodama,
kad ji ir jos atžala neišgyvens be partnerio apsaugos, moteris
pirmą kartą pajuto baimę būti apleistai.
Kartu su kitomis primityviomis baimėmis ir įpročiais,
mūsų gyvenime išliko daug pirmiausia emociniu pagrindu
susiformavusių elgesio modelių, valdančių mūsų santykius.
Vis dar flirtuojame, meilės ryšio pradžioje jaučiame aistringą
susižavėjimą, užsimezgus ryšiui - ištikimybę, sielojamės, kai
ryšys išsikvepia. Jaučiamės kalti nuklydę į šalį, pavydime ar
degame kerštu, kai išduoda. Vyrai tebesijaudina, ar jų žmonos
kartais nėra neištikimos, moterys - kad jas paliks. Mums ne­
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 51

būtina prisirišti, kad užsitikrintume seksą ar padėtume išgy­

venti savo atžaloms, tačiau ir toliau taip darome. Kodėl? Regis,
būti žmogumi reiškia trokšti susisaistyti su kitais. Kaip ir kiti
elgesio modeliai iš praeities - baimė nukristi, aukščio, užda­
rų erdvių, tamsos baimė, baimė likti vienam sukelia paniką
ir neviltį. Potraukis kurti emocines sąjungas pasirodo esanti
mūsų prigimtinė vara - ji daro mus žmonėmis ir neabejotinai
liks mums būdinga.13
Taigi, troškimą susisieti galime laikyti instinktyviu. Psi­
chiatras Johnas Bowlby, remdamasis gyvūnų bihevioristais
Konradu Lorenzu ir Harry Harlow bei jų darbais, tyrinėjan­
čiais paukščių ir beždžionių jauniklius, tėvų meilės evoliuciją
sieja su susietumo teorija. Daugumai gyvūnų jauniklių su­
siformuoja emocinis ryšys su pagrindiniu globėju, paprastai
motina. Atskirtus nuo globėjo jauniklius pirmiausia apima
nerimas, paskui depresija. Biologiškai paaiškinti paprasta:
laukinėje gamtoje gyvūno jauniklis yra pažeidžiamas, gali
lengvai tapti plėšrūnų grobiu arba nugaišti iš bado. Bowlby pa­
brėžia, kad įprastinė reakcija netekus mylimo asmens visada
pasireiškia impulsu pirmiausiąjį atgauti ir išbarti. Tačiau jeigu
noras atgauti ir išbarti yra savaiminis organizmo atsakas, va­
dinasi, šie impulsai pasireikš, asmeniui reaguojant į bet kokį ir
kiekvieną praradimą, neskiriant tų, kuriuos gali susigrąžinti...
ir kurių nebe.14
Medicinos mokslų daktaras, neuromokslininkas Danielis
Amenas aiškina, kad, mums prisirišus prie žmogaus, jis ar
ji išties apsigyvena mūsų emocinių smegenų neuronuose ir
52/ K AS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

sinapsėse. Kai žmogaus nebelieka, smegenys pasimeta ir puola

paniškai ieškoti dingusiojo. Dėl perdėto smegenų aktyvumo
nukrinta gerą savijautą lemiančių cheminių medžiagų lygis,
apima depresija, dingsta apetitas, kankina įkyrios mintys ir
net fizinis skausmas. Mums pakrinka nervai.15

T ra u k o s b io lo g ija

Galima manyti, kad, suskaidydami meilę į cheminius kom­

ponentus, gerokai sumenkinau jos paslaptingumą ir kerus.
Bet kaip tik toks darbas gali padėti atskirti sveiką prieraišu­
mą nuo priklausomos meilės. Neurocheminiai tyrimai rodo,
kad visa, kas sukelia reikšmingus nuotaikos pokyčius, gali
virsti obsesija16. Mums žinoma daugiau nei trys šimtai chemi­
nių medžiagų, veikiančių smegenų funkciją, tačiau tikresnių
žinių tesama apie mažiau nei šimtą. Kai kurios jų susijusios
su mūsų meilės gyvenimu, tad galime tapti priklausomi nuo
cheminio apsvaigimo, kurį smegenyse sukelia meilės ryšiai.
Dabar jau patvirtinta, kad su neurologiniu endorfinų išlaisvi­
nimu ir daugeliu kitų nuotaiką pakeliančių medžiagų siejama
intoksikacijos banga. Michaelis Liebowitzas knygoje Meilės
chemija teigia, kad meilinimuisi lemtingai svarbus konkretus
neurocheminis junginys PEA, kurio stimuliuojantis poveikis
prilygsta amfetaminams. Bėgant laikui ir šalia nebelikus su­
sižavėjimo objekto, jo poveikis silpnėja. Tačiau nesijaudinkite.
Yra kitų būdų mūsų cheminėms medžiagoms aktyvuoti, kaip,
antai, niauresni meilės aspektai, tačiau ir ne tik tai. Štai bai­
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 53

mė biologiškai gali sustiprinti aistrą, pavyzdžiui, teisme dėl

skyrybų besibylinėjusių žmonių kraujyje rastas didelis PEA
kiekis.17Esama ir svarių įrodymų, kurie susieja didelės rizikos
emocijas - pavojaus, baimės, susijaudinimo ir įtūžio nuojautą,
kurios dažnai įsipina meilės santykiuose, - su cheminių me­
džiagų sukeliamu pakilimu.
Priklausomybės nuo alkoholio ir kitų narkotikų atvejais
cheminės medžiagos, kurios vartojant pakliūva į organizmą,
sąveikauja su cheminėmis medžiagomis smegenyse ir sukelia
svaigulį. Mylėdami priklausoma meile, nesąmoningai taip
naudojame meilės, sekso ar romantiško ryšio objektus, kad
šie stimuliuotų mūsų nervinių takų chemines medžiagas ir
apsvaigintų. Neįmanoma nuolat palaikyti reikiamo stimulia­
vimo lygio (vis tik kiti žmonės ne visada elgiasi taip, kad ten­
kintų mūsų neurocheminį alkį), tad galiausiai krentame že­
myn, nublokšti nusivylimo, depresijos, nerimo, beviltiškumo
ar bejėgiškumo. Kad atgautume pusiausvyrą, vėl mėginame
pasinaudoti meilės objektu. Arba, kai jis ar ji nebeveikia kaip
reikiama dozė, galime prasimanyti įkyrią fantaziją, kurioje tas
asmuo suteikia trokštamą malonumą arba mus sužadina jau
mūsų pačių jaudulys, baimė, pyktis ar sentimentalus drama­
tizmas, iliustruojantys meilės kaip priklausomybės pobūdį.

Įs im y lė ju s io s s m e g e n y s

Esama teorijos, pagal kurią, užsimezgant meilės ryšiams, įsi­

suka trejetas skirtingų smegenų darbo grandinių. Šios trys
smegenų sistemos apima koreliuojančius jausmus ir elgesį,
5Ui KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

kurį dr. Helena Fisher apibūdina kaip geismą, trauką ir susie-

tumą. Mūsų analizės reikmėms nusakysiu jas kaip lytinį suža­
dinimą, romantišką trauką ir emocinį susietumą. Kiekviena jų
didesnėje smegenų sistemoje atlieka savitą vaidmenį ir siejasi
su tam tikrais cheminiais junginiais, kurstančiais kylančias
emocijas.18Mūsų smegenys yra fabrikas, gaminantis cheminį
kokteilį, reikalingą tam tikru meilės santykių metu.
Pagal šį modelį meilinimosi žaidimas pirmiausia prasideda
nuo aistros, seksualinio susijungimo geismo. Lytinis sužadi­
nimas arba libido pakursto mus seksualiai geidžiamiems da­
lykams. Jį iš esmės valdo lytinės liaukos, gaminančios testos­
teroną ir estrogeną, taip pat azoto oksidą, feromonus ir kitus
lytiškai žadinančius cheminius junginius. Turint omeny, kad
lytinis jaudulys gali kilti daugeliui asmenų, įsijungia antroji
smegenų sistema, padedanti susiaurinti žaidimo lauką. Šiame
etape imame geisti aistringo ryšio su vienu galimu partneriu.
Meilė be atsako atsiranda dėl cheminių medžiagų kokteilio,
kurį sudaro atlygio ir motyvacijos cheminis junginys dopami-
nas, adrenalino antplūdį skatinantys cheminiai junginiai epi-
nefrinas ir norepinefrinas, meilės cheminė medžiaga PEA ir
gamtinis antidepresantas serotoninas.19Ši cheminių junginių
ataka atkakli ir sunkiai valdoma.
Net ir norėdami ilgėliau pasimėgauti euforijos būsena, tu­
rime judėti į trečią mūsų meilės ryšio pakopą - emocinį susie­
tumą. Trečioji mūsų smegenų sistema palaiko gilesnę, ilgiau
trunkančią meilę, įkvepiančią įsipareigoti. Jeigu partneris
tinkamas, tam tikru metu romantiško tarpsnio biocheminis
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 55

pakilimas pereina į ramesnį jausmą, teikiantį saugumą, reika­

lingą augimui meilėje. Varų poveikis rimsta, jau galime atidėti
pasitenkinimą ir emocijas. Sužadinančių cheminių junginių
mažėja, ima veikti susietumui būdingi junginiai, oksitocinas
ir vazopresinas, skatinantys glostyti, liesti, išreikšti švelnumą
ir įsipareigoti.
Kitaip nei kitų hormonų, oksitocino kiekį gali didinti tiek
fiziniai, tiek emociniai signalai. Ypatingas žvilgsnis, šypsena,
gestas, spalvingas vaizduotės šuoras, prisiminimas - tai gali
sukelti hormoninę lygiųjų raumenų stimuliaciją ir taip įjau­
drinti nervus, kad kūnas atrodys atsipalaidavęs ir dėl to atviras
kito artumui. Tarp dviejų žmonių įvyksta cheminė simbiozė,
iš kurios kyla „nepavojingo artimumo“ patirtis. Tarpkultūri-
niai tyrimai atskleidė, kad 91 proc. moterų ir 86 proc. vyrų ne­
įsipareigotų santuokai, jeigu nebūtų įsimylėję. Tyrimas paro­
dė, kad dauguma teikia pirmenybę monogamijai arba serijinei
monogamijai, kuriose visos šios trys smegenų sistemos veikia
kartu.20
Kaip šis teorinis modelis siejasi su priklausomybę suke­
liančia meile? Užsimezgus saugiam ir patenkinančiam mei­
lės santykiui, šios smegenų grandinės sąveikauja, tačiau jos
gali veikti skyrium viena nuo kitos - kartais jos taip ir vei­
kia. Šioje knygoje pateikiamos istorijos atskleidžia, kad galime
būti susieti su vienu, susižavėję kitu ir turėti dar trečią sekso
partnerį. Taip, sudėliojame savo meilės gyvenimus į atskiras
lentynas. Ši trejeto smegenų sistemų teorija paaiškina, kodėl
ir kaip priklausomybė nuo seksoy romantiško įsimylėjimo ir
56/ K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

meilės gali būti patiriama atskirai arba vienu metu. Vieni tam­
pa priklausomi nuo cheminio poveikio, patiriamo sekso metu,
jis tampa jų pasirinktu narkotiku. Kiti pastebi, kad, susižavėji­
mo euforijai išgaravus, juos apima depresija arba nerimas, tad
jie puola nuo vienos romantiškos meilės viršūnės prie kitos.
Esama ir tokių, kurie dėl įvairių priežasčių (jas dar išnagri-
nėsime) negali visai pasinerti į intymų susietumą ir pasirenka
meilės priklausomybę, kuri tik imituoja tikrą meilę, bet išties
tokia nėra. Be to, žmogus, užmezgęs daugiau nei vienus santy­
kius, gali patirti ir daugiau nei vieną priklausomybę.

M o te r ų ir v y rų s m e g e n y s

Tyrimai patvirtina, kad tarp vyrų ir moterų smegenų yra

reikšmingų skirtumų. Iš tėčio gauta Y chromosoma lemia di­
džiulius skirtumus vyriškų smegenų ir kūno vystymesi. Vyras
pirmą testosterono užtaisą gauna įsčiose, kitą - ankstyvojoje
paauglystėje. Jauno suaugusio vyro organizme yra 26 kartų
daugiau testosterono nei moters organizme ir dėl to jo sek­
su besidominti smegenų dalis vystosi smarkiau. Vyriškumui
būtinas testosteronas glaudžiai susijęs su agresyvumu, pykčio
antplūdžiais, poreikiu valdyti, potraukiu rizikuoti.
Gavusios iš tėčio X chromosomą moters vystymasis smar­
kiai skiriasi nuo vyro. Nuo pat pradžios moters smegenys
skatina megzti santykius. Nuo kūdikystės mergaitės daugiau
šypsosi, bendrauja, labiau siekia saugumo, buvimo su žmo­
nėmis. Moterų emocinės atminties smegenų dalis didesnė nei
vyrų. Štai kodėl jai lengviau prisiminti pirmąjį bučinį, per jį
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 57

skambėjusią dainą ir ką jis pažadėjo praeitą savaitę. Tyrimai

atskleidžia, kad estrogenas, dėl kurio ji ir yra savitai moteriš­
ka, padeda jai gyventi harmoningiau, sukuria ryšius smegenų
pusrutuliuose ir tarp jų. Kairysis pusrutulis atsakingas už ana­
litinį, loginį mąstymą, nukreiptą į detales, gebėjimą planuoti
ir įgyvendinti planus. Dešinysis - už kūrybingumą, intuiciją,
platesnio konteksto matymą. Jis padeda įžvelgti problemą ir
nuspręsti, kada ją reikia priimti rimtai. Jei vyrai dažniau la­
biau priklauso nuo kairiojo pusrutulio, moterys gali naudotis
ir naudojasi abiem, joms paprastai geriau sekasi imtis keleto
užduočių vienu metu ir bendrauti.
Dažnai moteris pirmoji pastebi santykiuose iškilusią bėdą,
o vyras būna linkęs rasti greitą ir logišką jos sprendimo būdą.
Jeigu kas jam atrodo nepraktiška, jis nenori tam gaišti neuro­
nų laiko. Dažnai porai atėjus į terapijos seansus, moteris nori
būti išklausyta ir suprasta, o vyras tesiekia sužinoti, kaip jam
iš vieno taško nueiti į kitą, kiek tai užtruks ir kiek kainuos.
Skenuojant smegenis matoma, kad moters smegenys itin
aktyvios, ypač jų emocijų ir ryšių zonos. Vyro smegenys ra­
mesnės, daugiau veiklos apatinėse, primityvesnėse smegenų
dalyse. Rubenas Gurąs, tyrinėjantis skirtingų lyčių smege­
nų skirtumus, teigia, kad, vyrui ilsintis, 70 proc. smegenų
išsijungia. Moteriai ilsintis, 90 proc. jos smegenų veikia. Kai
ji nori šnekėtis, jis nori ilsėtis arba ko nors, kas jį stimuliuo­
ja. Moterys, paprastai labiau įgudusios bendrauti, alksta
pokalbių apie santykius, vyrai trokšta kažko naujo ir jaudina­
mo. Moterys gali pasitenkinti šeimos gyvenimu ir atsisakyti
58/ K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

išorinių jaudulių. Vyrus gali apimti vienatvė, nuobodulys, jie

linkę ieškoti išorinių stimulų.21 Norint puoselėti sveikus san­
tykius, reikėtų suprasti šiuos biologinius skirtumus, paisyti jų,
užuot mėginus jiems priešintis, leisti vyrams mylėti vyriškai,
o moterims - moteriškai.

R e ik m ių b io lo g ija

Mūsų fizinė prigimtis siekia vidinės pusiausvyros. Kūdikių iš­

likimo reikmes apibrėžia fiziniai pojūčiai ir troškimai: alkis,
troškulys, šiluma, šaltis, pasitenkinimas, irzulys. Kūdikis jau­
čia, kad kažkas jį vargina, ir verkia tol, kol kitas žmogus atsi­
liepia ir nepatogumą pašalina. Kai jo reikmės patenkinamos,
jis vėl jaučiasi patogiai, atkuriama pusiausvyra, kol nekyla kita
reikmė. Gyvenimas atrodo geras: kūdikis jaučiasi saugiai, juo
rūpinamasi. Todėl kūdikiai pasitiki savimi, kitais ir gyveni­
mu. Vystosi emocinis saugumas. Ši schema iliustruoja idealią
situaciją.
REIKMĖ — ► JUTIMAS — VEIKSMAS - ATSAKAS - PUSIAUSVYRA
skausmas siekia kitų reikmė pa­ pasitiki savimi,
praneša apie pagalbos (kū tenkinama kitais ir gyveni­
reikmę (alkį) dikis verkia) (kūdikis pa­ mu; pagrindas
maitinamas) brandžiai meilei
(jaučiasi paten­
kintas)

Kartais dėl įvairiausių priežasčių tėvų globa būna nepakan­

kama - kūdikio reikmės nepatenkinamos ir nepatogumas tik
stiprėja. Tėvai negali būti šalia visą laiką vos tik kilus kokiam
nepatogumui. Kartais esame atskirti nuo savo tėvų ir mumis
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 59

rūpinasi žmonės, kurie mums atrodo svetimi. Vaikai instink­

tyviai žino, kad jeigu kai kurios reikmės nebus patenkintos,
jie mirs. Tuomet juos apima panika. Tada situacija atrodo taip.
REIKMĖ JUTIMAS — > VEIKSM AS— ► ATSAKO — ► PALENGVĖJI­
skausmas siekia kity NEGAUNA MO NEPAJUN­
praneša apie pagalbos (kū­ nepatogu­ TA nepasitiki
reikmę (alkį) dikis verkia) mas stiprėja, savimi, kitais
jaučia panikę, ir gyvenimu
jutimas slopi­ (formuojasi
namas polinkio] pri­
klausomą meilę
pagrindas)

Mūsų nervų sistema užfiksuoja tokių baimingų epizodų prisi-

-minimus. Nenorime vėl patirti tokios baimės iš bejėgiškumo.
Ir suaugusieji gali būti nesąmoningai įsitikinę, kad jie labai
kentės arba netgi mirs, jeigu tam tikros prigimtinės reikmės
nebus patenkintos. Tad kai kitas asmuo mus atmeta arba pa­
lieka, apima stipri, dažnai protu nepaaiškinama baimė ir pa­
nika. Nevilties pagauti suaugusieji tarsi pamiršta, kad jie gali
pasirūpinti savimi, kad didumą savo bėdų gali išspręsti patys.
Turime gebėjimą mąstyti ir dėl to galime atidėti savo reikmes,
išspręsti problemą, kuri kliudo mūsų reikmes patenkinti pa­
tiems ar jas patenkinti kitiems. Dažnai tai, kas mums regisi
kaip reikmė, tėra noras, be kurio galime išgyventi.
Dabar pažvelkime į suaugusiųjų problemų sprendimo mo­
delį (p. 60).
Ši schema, vaizduojanti įprasto ir sveiko suaugusiojo reak­
ciją į problemą, naudinga terapijai, per kurią siekiama padėti
žmonėms suprasti savo reikmes ir troškimus, kad jie galėtų
imti veikti, siekti emocinio palengvėjimo ar pusiausvyros.
60 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

REIKMĖ JUTIMAS — MĄSTYMAS — VEIKSMAS — PALENGVĖ­

ARBA ARBA JAUS­ ARBA PROBLE­ ARBA IŠ­ JIMAS ARBA
NORAS MAS skaus­ MOS SPRENDI­ REIKŠTI REIK­ LIŪDESYS
mas nurodo MAS Kę jaučiu ir MĘ Daryti Reikmė pa­
reikmę kodėl? Čia noras arba apsieiti tenkinta arba
ar reikmė? Ar nepatenkinta
tai tikra ir įm a­
noma? Ar nega­
lima to atidėti?
Kaip galėčiau
jį patenkinti?
Kaip galėčiau
paprašyti, ne­
pažemindamas
savęs ir kitų?
Kokio veiksmo
prašyti? Kę
darysiu, jeigu to
negausiu?

Negerai, kad daugelis išmokome nepaisyti skausmo arba ap­

riboti savo problemų sprendimo pasirinkimus. Dėl to mums
nepavyksta imtis protingų veiksmų, toliau fiziškai ir emociš­
kai vargstame. Užuot reagavę logiškai, pasiduodame kūdikiui
savyje, panikuojame, kabinamės į kitą, trokštame, kad kitas
suteiktų mums vientisumą ir pusiausvyrą. Kartais net nesu­
vokiame, ko mums reikia, mat įgudome slopinti nepatogumo
jausmą, vengiame šnekėti apie savo reikmes. Kartais nuvo­
kiame, kad kažkas negerai, bet nepajėgiame išsiaiškinti, ko
mums reikia. Kartais ir jaučiame, ir apibūdiname patiriamų
jausmų priežastis, bet delsiame nepatogumo būsenoje ir nesi­
imame veiksmų. Nutinka ir taip, kad išpildyti mūsų troškimų
neįmanoma. Tąsyk sielvartaujame dėl praradimų ir tai tampa
būdu pusiausvyrai atkurti. Kartais sielvartas toks stiprus, kad
sužeista širdis gresia plyšti. Meilė tuo ir yra paradoksali, kad
turime būti atviri ir džiaugsmui, ir sielvartui.
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 6 l

Ku ltū r o s v a id m u o

Priklausomybė nuo meilės nesiformuoja tuštumoje. Norėdami

suprasti, kaip ir kur prisirinkome į priklausomybę stumian­
čių klaidingų idėjų apie meilę, romantiką ir seksą, turėtume
panagrinėti, ko moko mūsų kultūra. Tokios idėjos mus supa
visur ir nepaliaujamai skverbiasi tiek subtiliai, tiek tiesmukai.
Dažnai tokio pobūdžio žinią asmuo paverčia vidine nuostata
ir nuo ankstyvo amžiaus priima kaip faktą.
Gyvename įvaizdžio ir nuosavybės pasaulyje. Mus vertina
pagal tai, kaip atrodome, kiek turime, ar greta esama kokio šį
gerą įvaizdį palaikančio žmogaus. Liūdna, bet esame ištreni­
ruoti ieškoti laimės ir meilės išorėje, ne savyje. Visuomenės pa­
mišimas dėl sekso, romantikos ir meilės persmelkia kiekvieną
mūsų kultūros aspektą - internetą, kiną ir televiziją, reklamą,
dainų tekstus, netgi grožinės literatūros, poezijos, dramos ir
vaizduojamojo meno kūrinius. Tai matome Madisono aveniu,
Holivude ir iki pat Volto Disnėjaus pasaulio. Kiekvieną die­
ną pačiais įvairiausiais būdais mūsų visuomenė skatina mus
megzti priklausomybės santykius. Mūsų kultūra aukština,
režisuoja ir modeliuoja priklausomybę, kuri tvirtina, esą ne­
galime gyventi be kito žmogaus arba be sekso. Kai mylime,
natūraliai jaučiame geismą, romantiškus jausmus, trokštame
sietis su tuo ypatingu žmogumi, tačiau tai turi atsverti sveikas
mūsų nepriklausomybės ir savivertės suvokimas.
Gyvename kultūroje, kuri nepaliauja populiarinusi sekso.
Įvaizdžių ir situacijų, įkrautų seksualiniu užtaisu, knibžda
62/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

televizoriuje, žurnaluose, kine. O ar dažnai seksas siejamas su

nuoširdžiu emociniu ir dvasiniu intymumu, kuriame gimsta
kūno, širdies ir sielos vienovė? Labai retai. Stulbina, kaip retai
mūsų kultūroje pasmerkiamas nevaldomas seksualinis elge­
sys, dažnai jis garbinamas, nepaisant vis didėjančių neigiamų
prievartinio sekso socialinių padarinių. Žmonės miršta nuo
AIDS, seksualinio smurto toliau daugėja, įvairių profesijų at­
stovai viešai gėdijami ir netgi teisiami už nederamą ir neteisėtą
seksualinį elgesį. To padariniai - nepageidaujamas nėštumas,
prarastas darbas, įkalinimas, sugriautos šeimos. Galios pozici­
jose esančių žmonių praktikuojamas seksualinis išnaudojimas
pasiekė epidemiją. Šios priklausomybės kaina visuomenei iš­
reiškiama ne tik pinigais. Paveikiamas ir visuomenės dvasinis,
emocinis audinys, santykių sritis.
Mūsų visuomenė išdresuoja mus efektyviai gauti viską, ko
geidžiame. Tad, kai negalime valdyti kitų, kad šie mums duotų
tai, ko norime, tada, kai norime, mus arba pagauna nerimas,
arba mes tai pasiimame. Įrodymai tiesiog įsijungus žinias. Te­
išklausę vieną žinių laidą, išgirsite daug dramatiškų istorijų:
„Brutaliai nužudyta smurtinius meilės santykius nutraukusi
jauna mergina“, „Generalinis direktorius kaltinamas seksuali­
niu priekabiavimu“, „Treneris sulaikytas už seksualinį studen­
tų išnaudojimą“, „Profesionalaus sporto žvaigždės sutuoktinė
pateikia skundą dėl smurto namuose“, „Gubernatorius įkliuvo
prekiaudamas žmonėmis dėl sekso“.
Esame kalti, kad kartais stengiamės kontroliuoti savo gy­
venimus. Turime išmokti priimti santykių ribotumus ir ne­
 P R I K L A U S O M O S MEI LĖS RE AL UMAS / 63

sistengti jų valdyti, nes reikmė kontroliuoti kitus - vienas

didžiausių priklausomos meilės nusižengimų. Vyrams ir mo­
terims būdinga ta pati susietumo reikmė, meilės intymumas
ir išsipildymas. Abu trokšta patirti fizinę, emocinę ir dvasinę
vienovę. Tiek vyrai, tiek moterys patiria iš meilės ryšių kylan­
čių kančių. Toliau pateikiamas pasakojimas iliustruoja, kaip
kultūrinės deformacijos prisidėjo prie vyro sielvarto.

RICKO ISTORIJA
Jaunas, s ė k m ė s ly d im a s v ers lin in k a s Rickas a tv y k o j p s ic h o te ra p iją
n e n o ro m is . Jis s k a u s m in g a i s te n g ė s i iš s ik a p a n o ti iš e m o c iš k a i ž a lo ­
ja n č io s a n ty k io . Iš s is k y rim o s uk e lti n e rim o p rie p u o lia i p a s k a tin o j j
ie šk o ti p s ic h o te ra p e u to p a g a lb o s . B uvo g a n a šviesios galvo s, k ad
s u p ra s tų , jo g šie s a n ty k ia i jį n u o d ija , jis n e ž in o , kas y ra tik r a m e ilė ,
b e t, k a s k a rt a p im ta s n e rim o , ja u tė s i s tu m ia m a s v ėl ie š k o ti savo b u ­
vusios p ik tn a u d ž ia u ja n č io s p a r tn e rė s . D ėl s tip r ių jų s ek su alin ių r y ­
šių ir šio p o tra u k io ja m b u vo sunku n u tra u k ti b e n d ra v im ą . Jo p a r t ­
n e rė a titik o v is u o m e n ė s n u o s ta ta s - b u vo ju s lin g a g ra ž u o lė , b e t
Rickas ja u tė , k ad ji tu š č ia ir b e ja u s m ė . M e la v o , s eksu aliai iš d av ė.
Š ta i iš tra u k a iš jo d ie n o ra š č io .
„ P rip a ž įs tu , kad m e ilė s lygį m a ta v a u m o te rs te ik ia m u k ū n iš k u
m a lo n u m u . S tip rią m o te rs a is trą m y lė tis su m a n im i p a la ik ia u m e ile
m a n . Š n e k ė d a m ie s i savoje d ra u g ijo je , v y ra i įt v ir tin a šią tra d ic iją :
jie a p ta ria , a r n au jo ji m e rg in a k a rš ta ir p a tra u k li. Jie re ta i k lau s ia,
k ok ie jo s g y v e n im o tik s la i, k aip ji u žs id irb a . Juos lab iau d o m in a iš ­
v a iz d a , s eksu alin is p a tra u k lu m a s nei jo s in te re s a i. T o k į p o ž iū rį d o s ­
niai s k le id ž ia ž in ia s k la id a ir re k la m a - v a iz d u o ja m i n e g a rb in g i v y ra i
ir kerin č io s d a m o s . T ie s ą s a k a n t, n u s ip e rk u m o te r ų ž u rn a lų , n o riu
p a ž iū rė ti, kas b ru k a m a jo m s . Tai d a r b lo g ia u nei v y ra m s . R o m a n a i,
k rū va p a r tn e r ių , m e la s , a p g a u lė ir s k y ry b o s p a te ik ia m i k aip ž a v in ­
ga p a tirtis . Jei v y ra m s ir m o te rim is p a rd u o d a m a s visas šis š la m š ta s ,
6 itl KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

k a ip g a lim e tik ė tis s u s ik u rti n o rm a liu s , sveikus, g a rb in g u s s a n ty ­

kius? G a lb ū t žin ia s k la id o s m in tis p riim u p e r d ė ta i r im ta i. M a n o n u o ­
m o n e , visa p as ie k ia m ū s ų s m e g e n is ir k a ž k u r n u s ė d a . G a lim e š ito
n e p a is y ti ( ta m re ik ia d a u g p a s ta n g ų ), b e t šis s iū lo m a s p o žiū ris vis
tie k lieka ir p ris id e d a fo r m u o ja n tis b e n d ro m s m ū s ų n u o s ta to m s ."

S o c ia lin ia i v a id m e n y s š e im o je

Šeima taip pat gali pakreipti mus priklausomų santykių link.

Šeimos įtaka dažniausiai nepastebima ir neaptariama, tačiau ji
gali būti stipri ir įsismelkti giliai. Nuo vaikystės stebime suau­
gusiųjų elgseną jiems bendraujant su kitais. Išmokstame atsi­
liepti į tam tikrus gestus, kvapus, išskirtinius bruožus, rengi­
mosi stilių ir manieras. Įprantame prie gyvenimo būdo - prie
tvarkos arba chaoso. Šeimoje pirmiausia perprantame meilės
ir galios sąvokas, ką reiškia būti vyru ar moterimi. Šios nuos­
tatos nepastebimai įsitvirtina mūsų sąmonėje, o suaugę juos
priimame kaip neabejotinas visuotines tiesas. Vadovaudamie­
si šiais apibrėžimais, kuriame vaidmenis, kuriais gyvename, ir
galios pagrindą, kuriuo remiamės, imdamiesi šių vaidmenų.
Tokios vaikystės patirtys braižo mūsų meilės žemėla­
pį, lemiantį, ką ir kaip mylime. Tačiau netrukus pamatome,
kad šis žemėlapis vis veda mus į akligatvius. Dažnai mūsų
stebimiems pavyzdžiams stinga žinių apie sveikus meilės
santykius, sveiką seksualumą, sunkumų sprendimą, indivi­
dualumo ir autonomijos svarbą. O daugelis užauga uždaroje
šeimoje. Šeimoje, kurioje tikimasi, kad vaikai tikės tuo pačiu
ir elgsis taip, kaip darė jų tėvai. Štai ką pasakojo vienas vy­
 P R I K L A U S O MO S MEI LĖS R EALUMAS / 65

riškis: „Mūsų šeimoje buvo aišku, kad reikia eiti išmėgintu

ir patikrintu keliu, tai reiškė tapti priklausomam ir ieškoti
šaltų moterų. Laikiausi šių taisyklių ir iki šiol nežinau, kaip
užmegzti ryšį su moterimi.“

Te c h n o lo g ijų v a id m u o

Moderniosios technologijos sukūrė stulbinamų dalykų. Šian­

dien naudojamės mobiliaisiais telefonais visą parą, bendrau­
jame elektroniniu paštu ir tiesioginėmis žinutėmis, internete
galime tyrinėti faktiškai viską - taip pat ir seksą. Vildamiesi
romantiškų santykių, bendraujame pokalbių kambariuose,
internetu ieškome partnerio visam gyvenimui. Ir daugelį šių
dalykų galima daryti visiškai asmeniškai. Kol kas dar rei­
kia ištyrinėti, kaip ši žaibo greičiu gaunama informacija pa­
veiks smegenų chemijos evoliuciją ir sekso, meilės, romantiško
ryšio ateitį.
Daugeliui internetas labai lengvai gali tapti beprotišku pa­
sauliu, turėsiančiu neigiamą poveikį požiūriui į seksą, mei­
lę, romantiką. Droviems, nepatenkintiems savimi ar tiesiog
nuobodžiaujantiems žmonėms kibernetinius ryšius palaikyti
nesunku, nes už jų lengva pasislėpti. Vaizduotės pasaulis pa­
keičia tikrą gyvenimą. Kibernetiniai meilės ryšiai įelektrina
ir traukia į priklausomybę. Galimybė valandų valandas ben­
drauti internetu, lengvai įsilieti ir staiga nutraukti šnekas,
romantiškų fantazijų euforija sukuria vartojimo - „kritimo“
ciklą, kuris gali būti žudantis, vesti į depresiją ir savižudiškus
66/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

polinkius. Kibernetiniai santykiai gali turėti lygiai tiek emoci­

nio svorio ir sukelti ne mažiau skausmo nei bendravimas akis
į akį, tad nevalia sumenkinti jų poveikio. O paskui dar seksas.
Internetas yra vieta, kur atotrūkis tarp vaizduotės ir rea­
lybės gali padidėti. Naujausi tyrimai parodė, kad vadinamieji
kibernetiniai seksomanai nuo penkiolikos iki dvidešimt pen­
kių valandų per savaitę tūno internete, ieškodami seksualinės
medžiagos. Ta pati studija nurodo, kad pati interneto prigim­
tis tampa vilione, užkabinančia kai kuriuos asmenis, kurie ki­
taip nė nebūtų pakrypę į problemišką seksualinį elgesį, tačiau
kompulsyvų seksualinį elgesį susiformuoja interneto erdvėje.22
Nuo pornografijos internete neišsisuksi. Jeigu jos neieškai,
ji suras tave pati. Sudėkite įprastą smalsumą, aplinkos spaudi­
mą ir tiesiog naršant praleidžiamą laiką, suberkite neieškotas
išnyrančias žinias su seksualine medžiaga, pridėkite šlakelį
nebrandaus impulsų valdymo, žemą savivertę, drovumą ar ką
kito, kas sukasi galvoje. Štai ir kompulsyvaus seksualinių vaiz­
dų naudojimo receptas.
Daugiau nei 60 proc. apsilankymų svetainėse ir interneti-
nės prekybos puslapiuose susiję ir su seksualiniais tikslais.23
Patricko Carneso nauja ir įtakinga knyga Iš šešėlių, išleista
2001 m., pateikė duomenis apie tuo metu egzistavusius 100 ooo
pornografinių tinklalapių ir kiekvieną dieną atsirandančius
dar po du šimtus naujų.24 Pats internetas, kaip ir pornogra­
fija, nėra problema. Bėda veikiau kyla iš to, kaip ir kiek laiko
naudojamasi kibernetine erdve. Sekso vaizdiniai atakuoja tą
smegenų dalį, kuri įsuka geismo ratą, kai siekiama vis daugiau
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 67

jaudinančių vaizdinių. Pažinojau žmogų, kuriam priklauso­

mybė nuo interneto pornografijos, sistemingai šią medžiagą
naudojant, susiformavo vos per šešias savaites. Kita plati ap­
klausa parodė, kad kibernetinis seksas yra pagrindinis sky­
rybas lemiantis veiksnys. Iš apklaustų porų 68 proc. prarado
susidomėjimą žmonių ryšiais pagrįsta seksualine sueitimi.25
Siūlomas kibernetinis seksas yra trejopas: prisijungimo
metu vykstantis keitimasis pornografine medžiaga (momen­
tinėmis nuotraukomis arba filmuotu vaizdu), gyva komuni­
kacija pokalbių kambariuose ir interaktyviuosiuose tinklala-
piuose, pornografinių programų ir dokumentų atsisiuntimas.
Kad ir kokia forma vyktų, kibernetinis sekso pasaulis gali izo­
liuoti, sukelti fantazijas, sudaiktinti žmones ir apsunkinti san­
tykius. Kai kuriems iš šių požymių stiprėjant, ši veikla virsta
priklausomybe.
Kibernetinis seksas - anonimiškas, pigus ir lengvai priei­
namas variklis. Anonimiškumas skatina vartotojus bendrauti
atviriau, nei jiems įprasta.26 Kibernetinėje erdvėje intraverte
moteris gali virsti skrupulų neturinčia nakties dama, o nuslo­
pintas, kuklus vyriškis - donžuanu. Ir vieno, ir kito elgesys
sukuria tokį „pakilimą“, kuris tuojau pat patenkina ir galuti­
nai pririša.
O kaip tinklalapiai, skirti susituokusiems žmonėms, ieš­
kantiems kitų, irgi susituokusių, viliantis užmegzti seksua­
linius arba romantiškos meilės ryšius? Iš pradžių juos galbūt
patraukia poreikis patenkinti kokį vaizduotės įnorį, patirti
kažką jaudinančio, tačiau pritraukiantis šios terpės pobūdis
68/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

dažnai įvelia žmogų į kitus seksualinius nuotykius - internete

arba ne. Esu dirbusi su daug vyrų ir moterų, kurie rizikavo
netekti vaikų ir partnerių, kad susitikdami seksui užsitikrin­
tų ilgalaikę internetinę bendrystę. Štai mano konsultuojama
Jennifer pasakojo: „Žinau, kad beprotybė, bet įsimylėjau in­
ternetu, dabar jaučiu būtinybę susitikti tą vyriškį ir pasimy­
lėti. Regis, veikiau ne dėl sekso, bet iš noro jaustis ypatingai
ir trokštamai. Bijau, kad taip įsijaučiau į šį ryšį, kad troškimas
susitikti jį nugalės. Nerimauju dėl savęs, nes taip man nutiko
jau daugelį kartų.“
Be visos teikiamos naudos, technologijos mūsų meilės gy­
venime gali sukurti daug problemų - kompulsyvų sekso ir
romantiško ryšio siekį, poreikį smarkiai sužadinančių santy­
kių, kurie gali vesti į seksualinį arba fizinį piktnaudžiavimą ir
nerealius su mūsų partneriais siejamus lūkesčius. Kelia didelį
rūpestį, kad dėl jų sumenksta tiesioginiai, mums reikalingi
žmonių ryšiai.
Yra ir teigiamas sekso, meilės ir interneto sąveikos aspek­
tas. Juk taip lengva susirasti legalius tinklalapius, kuriuose
kalbama apie viską nuo nėštumo kontrolės iki abstinencijos,
apie lytiškai plintančias ligas, mitus apie seksą, patarimus
meilės ir sekso, sveikatos klausimais. Esama pagal tam tikrus
interesus susikūrusių grupių, kurios padeda žmogui teisėtai
internetu susipažinti su galimu partneriu. Pati esu mačiusi,
kaip per tokias pažintis užsimezgė daugybė vaisingų santykių.
 P R I K L A U S O M O S MEI LĖS R E AL UMAS / 69

Dv a s in ių s ie k ių v a id m u o

Daugelis pasakytų, kad pajusti savo dvasinę prigimtį yra gi­

liausia žmogaus patirtis. Nebūtina išpažinti konkrečią religiją,
nors jos vaidmuo taip pat gali būti svarbus. Dvasinius siekius
galime apibūdinti kaip tokius, kurie perkelia žmogų iš materia­
linių reikmių ir pasaulio malonumų į itin asmenišką, esminį
prasmės ieškojimą,’ kur jis bando siekti aukštesnio gyvenimo
tikslo. Mūsų dvasia veržiasi aukštyn. Kaip žolės stiebelis, pra­
simušęs pro kietą žemės luobą, siekia saulės, taip ir mes veržia­
mės patirti nuščiuvimą, nuostabą, paslaptį - sąjungą su Dievu.
Dvasingas žmogus gali patirti meilę visur ir visame. O jei su
kuo užmezgame artimą ryšį, mūsų meilė jam tik stiprėja.
Dvasiniai siekiai turėtų pagelbėti mums liautis ieškojus lai­
mės ne savyje. Užuot suvokę meilės ryšius kaip laimės šaltinį,
galime vaizduotis juos kaip vietą, kur išreikštume ir pasidaly­
tume savo laime ir kitais aukštesniais jausmais: atjauta, šird­
gėla, dėkingumu ir džiaugsmu. Kai dalijamės meile, patiriame
vienio jausmą arba dvasinę ekstazę. Patiriame save kitame ir
kitą savyje.
Ir kaip biologinė, ir kaip dvasinė būtybė žmogus trokšta
susisieti. Kai sužinome, kad mums duota tokia dieviška patir­
tis, jos siekiame. Kai kam netgi susiformuoja priklausomybė
nuo dvasinio pakilumo, kurį teikia ekstazė, palaima, nuostaba
ir transcendencija. Tąsyk jie pasirenka būti veikiau toje realy­
bėje nei kasdieniame gyvenime. Nors mums, kaip dvasinėms
būtybėms, natūralu trokšti transcendentinės patirties, sulie-
70/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė 7

jančios mus su kažkuo didingesnių, to siekti patartina palaips­

niui, išsaugant pusiausvyrą. Kai kurie žmonės taip nekantrau­
ja išgyventi šias patirtis, kad jų bandymai sukelia apsvaigimą,
panašų į eksperimentų su cheminėmis medžiagomis būseną.
Jeigu siekiame įjungti dvasinę pavarą, gali susiformuoti pri­
klausomybė. Dvasingumas - būdas ne pabėgti iš pasaulio,
o būdas jame gyventi. Kai dvasinius siekius mėginame panau­
doti kaip dar vieną bėgimo nuo skausmingos gyvenimo tikro­
vės formą, rizikuojame šventumo nepasiekti.
‘ Retas išmoksta ugdyti save dvasiškai, tad priklausomą mei­
lę žmogus gali priimti neteisingai, tardamas, kad vieno pri­
klausomo asmens susiliejimas su kitu yra aukščiausia dvasinė
patirtis. Nesunku suprasti, kaip tai gali įvykti, nes meilės ryšio
pradžioje arba per seksualinę sueitį žmonės dažnai patiria veik
mistinio masto euforiją ir ekstazę, kurioms palenkiamas racio­
nalus protas.

Sa v ia k t u a l iz a c ij a

Psichologas Abrahamas Maslow buvo įsitikinęs, kad asme­

nybės ir motyvacijos teorijos turi pabrėžti sveiką, normalią
raidą. Jis yra sudaręs reikmių hierarchiją, apibūdinančią šią
raidą nuo fizinių, instinktyvių motyvų iki racionalesnių ir
transcendentinių. Maslow „saviaktualizacijos“ teorija, paran­
ki aiškinantis dvasinių paieškų svarbą, paprastai teigia, kad
žmonės siekia tapti tuo, kuo tik jie gali tapti. Pateikiame Mas­
low žmogaus siekių piramidės iliustraciją.
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 71

Toliau išvardytos savybės žmonių, kurie priartėjo prie saviak-

tualizacijos:
1. Priima realybę.
2. Priima save, kitus žmones ir pasaulį tokius, kokie šie yra.
3. Spontaniški.
4. Orientuoti į problemą, ne į save.
5. Būdingas atsitapatinimas, reikalingas privatumas.
6. Autonomiški ir nepriklausomi.
7. Žmones ir dalykus priima atvirai, be stereotipų.
8. Dauguma yra turėję mistinės arba dvasinės patirties,
nebūtinai religinės.
9. Tapatinasi su žmonija.
10. Jų intymūs ryšiai su keletu ypač mylimų žmonių yra ne
paviršutiniški, o gelminiai ir paremti stipriomis emoci­
jomis.
11. Laikosi demokratiškų požiūrių ir vertybių.
12. Nepainioja priemonių su tikslu.
13. Humoro jausmas filosofinis, ne priešiškas.
14. Nesitaiksto su primetama kultūra.
15. Ne tik įveikia, bet ir pranoksta aplinką.27
72/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Maslow išskiria dvi saviaktualizaciją pasiekusių asmenų gru­

pes: menkos transcendentinės patirties ar jos visai neturinčius
ir turinčius transcendentinės patirties - jų transcendentiniai
potyriai buvę reikšmingi ir netgi svarbiausi. Transcendenci­
jos nepasiekusieji buvo praktiški, žemiški, gabūs ir pasaulie­
tiški. Jie buvo sveiki gyvenimo reformatoriai, nepatyrę trans­
cendentinės viršūnės. Transcendentinės patirties turėjusieji,
priešingai, buvo patyrę nušvitimų arba įžvalgų, įkvėpusių juos
pakeisti savo ir kitų gyvenimus. Jiems buvo būdinga lemties
pajauta, tiesos paieškos, atsisakymas teisti kitus, o skausmą,
patiriamą ir meilės gyvenime, jie suvokė kaip galimybę augti.
Tokias viršūnės patirtis, mistines vizijas ir savęs kūrimą Mas-
low laikė natūralia mūsų aukštesnės grandinės dalimi.28
Žmogaus prigimtis stumia mus susitelkti ties išlikimu ir
saugumu, o dvasinė prigimtis siekia asmens augimo ir susi­
liejimo su kitais. Maslow manė, kad gamta pripažįsta mūsų
susietumo poreikį, būtinybę priklausyti žmonių grupei.
Obsesiška erotinė meilė dažnai yra nevykęs mėginimas
pasiekti šį ypač trokštamą susietumą. Norime įveikti atskir-
ties jausmus, kuriuos sukelia mūsų išmoktas tikro intymumo
varžymas. Seksualiai susijaudinęs žmogus dažnai siekia nusi­
kratyti tokių susivaržymų, kad galėtų susilieti su kitu. Jeigu
tai priklausomas ir nebrandus susiliejimas, jis tampa kliūtimi
saviaktualizacijai. Gyvybinė energija nukreipiama į pasiten­
kinimo siekį, netausojama asmenybės augimui. Pasak Ericho
Frommo: „Šis susiliejimo su kitu asmeniu troškimas yra sti­
priausias žmogaus siekis. Tai pati pamatinė aistra, jėga, kuri
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 73

išlaiko žmonių giminę drauge. <...> Erotinė meilė <...> tai

visiško susiliejimo geismas. Iš prigimties ypatingas, o ne vi­
suotinis.“29 Žinoma, erotinė meilė nuostabiai papildo dvasinę
brandžių žmonių meilę. Gaila, kad daugeliui seksualinė ais­
tra yra ne daugiau nei pastangos sušvelninti vienatvės baimę,
pamėginti užpildyti tuštumą. Šia prasme tokia meilė priklau­
soma. Be agape, bę visuotinės kitų meilės, erotinė meilė lieka
narciziška.

Ps ic h o l o g ijo s v a id m u o

Norėtųsi tikėti, kad apie save žinome viską, ką derėtų. Tačiau

taip nėra. Sąmoningos mūsų žinios apie save tėra ledkalnio
viršūnė. Kiekvieno gyvenimo patirtis įrašyta kūno nervų sis­
temoje. Iš visų, nuo pačių ankstyviausių, gerų ir blogų patirčių
kuriame savo įsivaizdavimus, juos formuojame į įsitikinimus,
kuriais remdamiesi suaugę darome sprendimus. Tarp jų, ži­
noma, ir sprendimus, sąmoningus ir nesąmoningus, apie mei­
lę. Per savo gyvenimą panaudosime tik nedidelę savo fizinio,
emocinio, intelektinio ir dvasinio potencialo dalį - visos jos
svarbios puoselėjant tikrą meilę. Kodėl save taip apribojame?
Ir kaip šis apribojimas siejasi su meile? Atsakymai į šiuos klau­
simus padės suprasti, kur slypi meilės, kuri tampa priklauso­
mybe, šaknys.
 3-
Priklausomos meilės psichologija

Nesveika priklausomybė nuo žmonių, romantiškų ryšių ar

sekso susiformuoja dėl psichologinių priežasčių. Neatradę
psichologinio šio reiškinio pagrindo, negalėsime jo įveikti.
Paaiškėja, kad psichologinė priklausomybė kyla dėl nepaten­
kintų sveikos priklausomybės reikmių ir siekio jas patenkinti,
išsigydyti nuo traumos ir tikrovėje įgyvendinti savo psicholo­
ginius įsitikinimus. Pasąmonės lygmeniu polinkiai pakliūti į
priklausomybę veikia kaip apgaulingi apsaugos šaltiniai, kaip
deformuotos, neveiksmingos priemonės, neva teikiančios sta­
bilumo, užtikrinančios išlikimą. Teisingos psichoterapijos ir
pagalbinės literatūros tikslas - suteikti žmonėms priemones,
padėsiančias gyventi patiriant mažiau nusivylimo, daugiau
pasitenkinimo, daryti visa tai be gydytojo. Psichiatro Erico
Berne 6-7 deš. išvystyta transakcinė analizė pasiūlė asmeny­
bės raidos modelį, kuris pasirodė itin veiksmingas priklauso­
mybės santykiams aiškintis. Jis gali padėti atkasti giluminę
gyvenimo dramą, kuria minta priklausoma elgsena. Štai kele­
tas šios sistemos principų.30
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 75

Ps ic h o l o g in is p r ik l a u s o m y b ių s u p r a t im a s

Transakcinės analizės teorija skiria mūsų asmenybę į tris ats­

kiras dalis: tėvo, suaugusiojo ir vaiko ego būsenas. Jei žmogus
sveikas, tai:
tėvo ego būsena aprūpina ir saugo

suaugusiojo ego būsena mąsto ir sprendžia sunkumus

vaiko ego būsena jaučia ir atpažįsta reikmes

TĖVAS: aprūpina ir saugo

SUAUGUSYSIS: mąsto ir sprendžia sunkumus

VAIKAS: jaučia ir atpažįsta reikmes 31

V a ik o e g o b ū s e n a

Vaiko ego būsena - pirmiausia susiformuojanti mūsų asme­

nybės dalis. Iš jos kyla stipriausi pojūčiai ir jausmai. Iš vaiko
ego būsenos pasaulį patiriame visų pirma per pojūčius, stip­
rius jausmus ir troškimus. Ši būsena atpažįsta, ko mums rei­
kia, ko norime, iš jos siekiame išorinio pasaulio, pasitikėdami,
kad reikmės bus patenkintos. Transakcinė analizė atskleidė
šio vaiko svarbą gerokai anksčiau, nei visi sušneko apie „vai­
ką mumyse“. Kai asmens reikmės nepatenkinamos, vaiko ego
76/ KAS TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

būsena yra tas laukas, kuriame pradeda formuotis mitai, pa­

laikantys priklausomybę nuo meilės. Štai keletas pavyzdžių:
„Artimumas pavojingas“, „Manęs niekas nepamils“, „Meilė
skaudina“, „Vyrais negalima pasitikėti“ ir „Visos moterys ma­
nipuliuoja“.

S u a u g u s io jo e g o b ū s e n a

Antra susiformuoja suaugusiojo ego būsena. Ji veikia it kom­

piuteris: renka informaciją, ją apdoroja, pateikia atsakymus.
Ją skiria ne emocijos, bet racionalus problemų sprendimas. Jei­
gu suaugusiojo ego būsena gauna tikslią informaciją, ji pasiū-
lys įgyvendinamus sprendimus. Deja, informacija dažniausiai
nebūna tiksli, tad vien suaugusiojo ego darbas negali užtikrin­
ti, kad pateikiami problemų sprendimai bus adekvatūs. Jeigu
pavyzdys, kuriuo sekama, rodo, kad skausmas malšinamas
išgeriant „dar vieną“, toks problemos sprendimas įsirėžia ir
mūsų smegenyse.

Tėvo e g o būsena

Trečia ir vėliausiai susiformuojanti asmenybės dalis yra tėvo

ego būsena. Jos funkcija primena tėvo rūpesčius. Tai visuoti­
nis planas, apimantis kryptis, taisykles ir leidimus visam gy­
venimui. Ši asmenybės dalis turėtų mylėti be išlygų. Ji apsaugo
nuo pavojų. Čia nustatoma, kaip elgtis, kad gyventume pro­
duktyviai. Nustatyti ribas - tėvo ego būsenos funkcija, nes iš
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 77

čia kylanti meilė kieta: „Neskaudink manęs“, „Saugokis“. Bet

kartais ji kontroliuoja, kritikuoja, paleidžia vadžias, įgalina,
gelbsti ir stabdo vaiką mumyse. Štai pavyzdžiai: „Neįkyrėk“
arba „Esi blogas“.

T ry s p r ik la u s o m y b ė s rū š y s

Esama trijų rūšių priklausomybės santykių, tačiau ne visada

mūsų patiriama priklausomybė nesveika. Suaugę žmonės gali
pasiekti visas tris ego būsenas, vaikai to negali. Vaikai dar ne­
geba mąstyti arba apsisaugoti - jie susiformuoja sveiką, būtiną
priklausomybę nuo tėvų ir su jais funkcionuoja kaip vienas
asmuo. Kol nėra susikūrę savų, pasiskolina tėvų suaugusiojo ir
tėvo ego būsenas. Kai vaiko ir tėvo santykiai normalūs, sveiki,
tėvas teikia meilę, apsaugą ir peną. Tai vadinama p ir m in e p r i ­
k la u so m yb e. Ji būtina, kad vaikas augtų stiprus, ugdytųsi arti­
mumo, spontaniškumo, savarankiškumo, galiausiai abipusės
priklausomybės gebėjimus. A u to n o m in ė arba abipusė priklau­
somybė apima du suaugusius asmenis, turinčius visas tris ego
būsenas, iš kurių gali sveikai duoti ir gauti.

Sveika priklausomybė Savarankiškumas Abipusė priklausomybė

Tėvas Vaikas Tėvas Vaikas Aš Tu
78/ KAS TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

Tačiau tam, kad vaikas iš visiškos priklausomybės pereitų į

autonomiją, kiekvienoje vystymosi stadijoje tėvų figūros turi
patenkinti tam tikras reikmes, sukelti kuo mažiau traumų.
Nedaugelis mūsų (jei apskritai tokių pasitaiko) savo kūdikys­
tės ir vaikystės pirminės priklausomybės laikotarpiu gauna­
me viską, ko mums reikia, tad mūsų pastangos išlikti ir augti
sukuria antrinę sistemą. Ši priklausomybė, kurią jau vadinu
nesveika priklausomybėj tampa suaugusių žmonių priklauso­
mų santykių pagrindu. Prisiminkime pirmajame skyriuje mi­
nėtą Anną, kuriai dėl vaikystėje patirto smurto buvo sunku
pajusti savivertę ir tapti savarankiškai.

V a ik a s mumyse. N e s v e ik a p r ik l a u s o m y b ė

Tyrinėjant meilę kaip priklausomybę verta išsamiau panagri­

nėti vaiko ego būseną. Ji, pasak Berne, sudaryta iš trijų dalių:
natūralaus vaiko, mažojo profesoriaus ir tėvo vaike.32
Kūdikiui gimus, egzistuoja tik natūralus
vaikas - tai pojūčių ir jausmų šaltinis. Jis pa-
\ sako, ko reikia, kad išgyventume. Natūralus
vaikas spontaniškai siekia išorinio pasaulio,
/ \ vildamasis gauti tai, ko trokšta. Jis taip elgsis
\ : ir toliau, nebent būtų sustabdytas, jo nepai­
sytų arba išgąsdintų.
Tėvas vaike
Apie šeštą mėnesį pasi-
Mažasis profesorius rodo m a ža sis p ro feso riu s.

Natūralus vaikas
Tai mūsų intuityvusis mąs­
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 79

tytojas, vaikiškų apskaičiavimų meistras. Natūralus vaikas

žino, kad jam išgyventi reikia labai konkrečių dalykų (maitin­
tis, tuštintis, šilumos, apsaugos, stimuliavimo, prisilietimo).
Trumpai tariant, natūralus vaikas žino, kad jis privalo išlaikyti
šiuos didelius žmones šalia savęs tamy kad išgyventų. Mažojo
profesoriaus užduotis - atsakyti į klausimą, kurį šis žinojimas
iškelia: kaip juos išlaikyti šalia savęs?
Sulaukus trejų metų, susiformuoja trečia vaiko ego būse­
na - tėvas vaike. Šis etapas, trunkantis iki šešerių arba septy-
nerių metų, yra mitų ir magijos, Kalėdų Senelio, vaiduoklių ir
pabaisų karalystė. Taigi, kai jūsų mama sakydavo „varai mane
iš proto“ arba „be galo tavimi džiaugiuosi“, taip tiesmukai ją ir
suprasdavote. Jums atrodė, kad turite galią valdyti jos jausmus,
o ji valdo jūsiškius. Mąstėte tik juoda arba balta, jokios pilkos,
nes tik taip veikė jūsų protas. Tėvas vaike yra mitų puoselėto­
jas, jis tiki, kad jie yra tiesa. O tuo ir minta priklausoma meilė.
Šios jūsų asmenybės dalys ir šiandien atlieka tas pačias
funkcijas kaip vaikystėje. Natūralus vaikas žino, kad jam
kažko reikia, mažasis profesorius išsiaiškina, kaip tai gauti,
o tėvas vaike įgyvendina planą, kaip tą kažką - tuos svarbius
žmones - išlaikyti netoliese. Vaiko amžiuje ši dinamika visiš­
kai normali. Suaugus ji gali pridaryti bėdų, jeigu laikomasi
nuostatos, kuri meilę - pačią nuostabiausią žmogaus patirtį -
paverčia nesveika priklausomybe.
Sol K A S TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Pr ik l a u s o m ą m e il ę p a l a ik a n t y s m it a i

Kiekvienas priklausomybe virtęs meilės ryšys slepia vaikys­

tės istoriją, kurioje dominavo magiška mąstysena ir stipriai
įsitvirtinę mitai, tampantys savaime išsipildančia pranašyste.
Brento istorija - viena tokių.

B R E N T O IS T O R IJ A
B re n ta s tu r ė jo fin a n s in ę s ė k m ę u žtik rin u s ią p ro fe s iją , b u vo g e r b ia ­
m as b e n d ru o m e n ė s ž m o n ių , į p s ic h o te ra p ijo s seansus a tė jo ja u s ­
d a m a s a u k š tą s a v iv e rtę . Jo p ro b le m a b u vo n e g e b ė jim a s u ž m e g z ti
s a n ty k ių , k u rie s u te ik tų ja m re ik a lin g ą p a r a m ą ir a r tim u m ą . B uvo
u ž m e z g ę s k e le tą ro m a n ų su m o te rim is , k urių p o re ik ia i bu vo to k ie
d id e li a rb a k urio s b u vo to k io s s av a ra n k iš k o s , k a d n e a tlie p d a v o jo
re ik m ių . In te le k tu a lia i jis n u m a n ė a p ie savo e lg e s io ir p a s irin k im o
m o d e liu s , ta č ia u vis tie k n e g a lė jo jų su p ra sti. N a g r in ė ja n t jo p ra e i­
t į, k u rią v e ik s ą m o n in g a i p a m irš o a rb a a t m e t ė k a ip n e re ik š m in g ą ,
s u s id ė lio jo to k ia is to rija .
V ie n ą e ilin ę d ie n ą k e tu r m e tis B re n ta s a p g lė b ė m a m ą ir iš lė kė
ž a is ti, jo g y v e n im e viskas b u v o p u ik u . L aika s b ė g o ir, k a ip b ū d in g a
v a ik a m s , B re n ta s p a r b ė g o n a m o p a ž iū r ė ti, ką v e ik ia m a m a , p a tik ­
rin ti, a r jo p a s a u ly je ir t o lia u v iskas g e ra i. įlė k ę s v id u n , ra d o m o tin ą
ra u d a n č ią , ji s u p o a n t ra n k ų m a ž y lį b ro liu k ą , k u ris irgi v e rk ė . (N o rs
tu o m e tu B re n ta s n e g a lė jo t o ž in o ti, jo m a m a su tė č iu ką tik g in č i­
jo s i t e le fo n u .) B re n to p as a u liu i s ta ig a iškilo g rė s m ė , j į a p ė m ė s ia u ­
bas. K ą p a d a r i a u a r b a k o n e p a d a r i a u ? Ie š k o d a m a s n u s ira m in im o ir
p a d rą s in im o , B re n ta s p a k la u s ė : „K as n u tik o , m a m y te ? A r viskas
g e ra i? " B re n to m a m a a ts a k ė : „ M ie la s is , k aip š a u n u , kad esi čia.
P a s a k y k m a m y t e i, k ad viskas bus g e ra i." B re n ta s a k im irk ą p a s i­
m e tė , b e t p a s k u i išsyk p a s ie lg ė ta ip , k a ip p a s iū lė m a m a . P a p le k š ­
n o jo ja i ra n k ą , n u sišy p s o jo , ž v e lg d a m a s į a kis, ir t a r ė iš d id žia i ir
m a g iš k a i: „ P u ik u , m a m y te , visk as bus g e ra i. T ie s io g ž in a u !" M a m a
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 8 l

n u sišy ps o ju si a ts a k ė : „Tu m a n o n u o s ta b u s m a ž a s is v y riš k is . Ir ką

b e ta v ę s d a ry č ia u ."
B re n to p a s a u ly je v ėl įs iv y ra v o tv a rk a . T a č ia u įv y k o šis ta s s v a r­
baus. K e tu rm e tis n e g a lė jo s u v o k ti, kad ta i b ū ta n a tū ra la u s ir a t s ­
k iro e p iz o d o , k a d , n u ra m in d a m a s m a m ą , jis n e s in a u d o jo k o k io m is
nors savo m a g iš k o m is g a lio m is . T a ip g im ė m ita s ir b u vo iš p ū sta a s ­
m e n y b ė : B re n ta s d a b a r tik ė jo , kad jis tu rįs g a lią p a d a ry ti ta ip , k ad
jo m a m a (o g a lb ū t ir k ie k v ie n a s ) ja u s tų s i g e ra i. D a r d a u g ia u - p r iv a ­
lo ta i p a d a r y ti, kad b ū tų p a te n k in to s jo p a tie s re ik m ė s . D o m in u o ­
ja n č ia v a ik o n u o s ta ta ta p o id ė ja: „Esu a ts a k in g a s už ta i, a r ž m o n ė s
ja u sis g e ra i, a r p ra s ta i, m a n o ž o d ž ia i, m in ty s , ja u s m a i a rb a p o e lg ia i
la ik o ju o s p rie m a n ę s a rb a a ts tu m ia ."

Brento istorija gali pasirodyti skaudi ir miela: vaikas rūpinasi

nuliūdusia savo mama. Tačiau jis buvo vaikas, kuriam reikėjo,
kad mama būtų suaugęs žmogus, kuris pasirūpintų juo. Kaip
ir kiti tokio amžiaus vaikai, dar negalintys atskirti apsimeti­
mo nuo tikrovės, jis bijojo, kad jeigu kažkas nutiks tėvams,
sugrius ir jo pasaulis. Be to, manė, kad ir pats gali būti mamos
skausmo priežastimi - tėvai dažnai nepagalvoję tarsteli kažką
tokio, pavyzdžiui, „Man bloga dėl tavęs“, o vaikai visa priima
tiesiogiai. Suaugęs Brentas tokią situaciją būtų apmąstęs taip -
mama nuliūdusi. Paguosiu ją, nors ir negaliu viso to pagerinti.
Brentui vaikui reikėjo paaiškinimo ir padrąsinimo, kurio
jis negavo. Mamai derėjo pasakyti: „Dėkui, kad manimi rūpi­
niesi, man viskas gerai.“ Išsigandęs Brento vaiko ego nesulau­
kė motiniško nuraminimo - priešingai, jis buvo paakintas pa­
sirūpinti nuliūdusiu savo mamos vaiko ego. Kad tai padarytų,
8 2 / KAS TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

Brentas pasirūpino
j a m teko n u s lo p in ti savo b aim es ir reikm es.

mama, paaukodamas savo emocijas. Taip jis elgėsi ir toliau,

bendraudamas kaip suaugęs vyras. Vaiko požiūriu Brentas
prisitaikė itin kūrybingai: aš nuslopinsiu savo baimę ir porei­
kius ir pasirūpinsiu ja. Ir jam atrodė, kad tai pavyko! Mama
liko su juo. Ir ji netgi šypsojosi!33

Sveika Nesveika Nesveika suaugusio

priklausomybė priklausomybė žmogaus priklausomybė
Mama Brentas Mama Brentas Brentas Merginos

© 0 j (v (v L

© t 5 BT (s)(s')
0'$©r® ®
Brentas toliau elgėsi pagal savo jausmus ir reikmes slopinan­
tį modelį, todėl nesąmoningai pasirinkdavo psichologiškai
skurstančias moteris, kurios atitiko jo įsitikinimus. Taigi, gau­
davo tai, ko siekė iš savo pakrikusių priklausomų santykių: jo
partnerės pačios pasiimdavo, ko jos psichologiškai stokojo,
taip užkirsdamos kelią jo poreikiams. Įvairiais subtiliais bū­
dais šios moterys patvirtindavo jo ankstesnes išvadas: m a n o
reikm ės n esvarbios , tu r iu g a lią p a d ė ti m o te r ia i (m a m a i) p a s i­

Tačiau bėda, kad Brentas turėjo jausmus, troškimus

ju s t i g e ra i.

ir teisę juos išreikšti, gauti paramą. Jam taip pat reikėjo patirti
kitų rūpestį, užuot visą laiką rūpinusis pirmam.
Priklausomos meilės atveju priklausomybės ryšiai sieja
vieno partnerio vidinį vaiką su kito vaiku. Mylintys priklau­
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 83

somai yra įsitikinę, kad jie privalo būti su kažkuo susisaistę,

kad išgyventų, o tas kitas turi magiškų galių suteikti jiems
pilnatvę. Štai kodėl meilės santykiai dažnai pakrypsta į bloga.
Priklausomai mylintys žmonės netiki, kad pilnatvę pasiektų
ir patys. Neįveikiamas kažkokios stokos jausmas nesąmonin­
gai kreipia juos suaugusiųjų santykiuose ieškoti kitų, kad tie
patenkintų jų reikmes. Sunkumų kyla iš to, kad tikrųjų savo
reikmių neapčiuopiantis asmuo siekia susirasti žmonių, pana­
šių į tą (vieną iš tėvų), kuris pirmiausia pristigo gebėjimų arba
žinių jo reikmėms patenkinti.34
Tik tuomet, kai Brentas, kaip Anna ir daugelis kitų, pajėgė
iš naujos suaugusiojo perspektyvos išanalizuoti nesąmonin­
gas baimes ir įsitikinimus, susijusius su jų nepatenkintomis
reikmėmis, jis psichologiškai išsilaisvino siekti naujo abipusio
susietumo ryšio su moterimis.
Nebrandžia, vaikiška meile mylintis žmogus mano, kad jei
rūpinsiuosi tavimi ir mylėsiu tave taip, kaip pats norėčiau būti
mylimas, tuomet ir tu mane taip mylėsi. Vaiko meilė mums
gali atrodyti kilni ir nekalta, tačiau dažnai ji tokia nėra. Vaikai
dar negali mylėti dvasiškai, jų meilė egocentriška. Jie myli, kad
išgyventų, kad išvengtų skausmo, baimės, patenkintų stoką.
Kaip matome, tai persekioja ir priklausomus įsimylėjusius su­
augusiuosius.
Bi l l KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

P r ik l a u s o m a m e il ė k a ip a tsa k a s į t r a u m ą

Vos pradėję pažinti kitus žmones,

tuoj pat atrandame jų sudaužytą širdį.
Jacob N e e d l e m a n , A L it t le B o o k o n L o v e (K n y g e lė a p ie m e ilę )

Visos šioje knygoje pateikiamos istorijos iliustruoja, kad pa­

prastai esama tiesioginės koreliacijos tarp priklausomos
meilės ir traumos. Tam tikru emocionaliai traumuojančiu
momentu mes imame konstruoti psichologines nuostatas,
užkertančias mums kelią susikurti arba puoselėti tikrą arti­
mumą. Kaip tik tokiu momentu Brentas padarė išvadą: m ano

reikm ės nesvarbios.

T ra u m ų rū š y s

Neįveikta vaikystės trauma toliau sukelia simptomus, nelei­

džiančius mums susikurti sveikų, saugių santykių arba kreipia
mus į priklausomybę nuo romantiškų santykių ir sekso. Išgir­
dus žodį „trauma“, daugeliui į galvą ateina paskiros klaikios
patirtys, persekiojančios visą likusį gyvenimą. Tačiau trau­
mos, ypač patirtos vaikystėje, veikia mus net ir tada, kai nebū­
na kraštutinės. Dirbdama su pacientais paprastai patikrinu, ar
asmuo yra patyręs kurią iš keturių tipų raidos traumų. Neteko
sutikti nė vieno, nepatyrusio bent vienos jų. Štai jos.
• Apleidimo trauma.
• Smurtavimo trauma.
• Šoko trauma.
• Potrauminio streso sutrikimas.
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 85

A p le id im o tr a u m a - klastinga ir dažnai nepastebima. Psicho­

loginis brendimas reikalauja, kad tam tikros raidos užduo­
tys būtų atliekamos tam tikra eiga. Taip formuojasi sveika ir
vientisa asmenybė. Mums reikia apie save girdėti palankią
nuomonę ir leidimus, kurie patvirtintų mūsų teisę būti tuo,
kas esame. Nė vienas mūsų vaikystėje nėra gavęs visko, ko
reikia, ir reikiama tvarka. Šios nepatenkintos reikmės vadi­
namos a p le id im u . Suaugę gyvename nesuvokdami, kad mūsų
psichikoje žioji skylės ir kad stengiamės jas kaip įmanydami
užpildyti. Pavyzdžiui, į šią grupę patenka vaikai, kurių vie­
nas tėvų serga chroniška depresija arba kurių reikmės nepa­
tenkinamos dėl tėvų neišmanymo arba netinkamai vykdytų
pareigų.
A p le id im o trauma apima ir tai, kas vaikams pasakoma ir
padaroma, tačiau nederėjo būti nei pasakyta, nei padaryta.
Tai mušimas, burnojimas, žeminimas, gėdinimas, tyčinis ne­
paisymas, sunkios bausmės, emocinė kraujomaiša. Apsupti
dėl to kylančių jausmų galime padaryti tokias išvadas apie
save, kitus ir gyvenimą, kurios įsitvirtina mūsų psichikoje,
pavyzdžiui, „Esu blogas“, „Niekas nemylės manęs tokio, koks
esu“, „Būti arti kitų nesaugu“.
Gali būti dar smarkiau sukrečiančių įvykių, kuriuos labai
menkai arba kurių visai nekontroliuojame, bet vis tiek privalo­
me prie to prisitaikyti. Šoko tra u m a gali įvykti per sunkų gim­
dymą, guldant į ligoninę, automobilio avarijoje, rimtai susirgus,
netekus vieno iš tėvų, draugo, brolio ar sesers. Šoką gali sukel­
ti ir bendraamžių gėdin mas, patyčios, viešas pažeminimas,
8 6 / KAS TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

šiurkštus, smurtinis tėvų tarpusavio elgesys, kurį vaikas pri­

verstas matyti, arba mušamas brolis ar sesuo.
Kai kuriems vaikams tenka patirti katastrofinius gyvenimo
įvykius: seksualinį smurtą, prievartavimą, pagrobimą, brutalų
mušimą, matyti susišaudymus, stebėti, kaip vienas tėvų atima
kitam gyvybę, gyventi karo zonoje arba patirti gamtos nelai­
mes, pavyzdžiui, gaisrą, potvynį, žemės drebėjimą, viesulą.
Tokie gyvybei pavojingi, chaotiški įvykiai sukrečia psichiką,
emociškai užlieja vaiką. Šis lieka nelyginant transo būklės,
tarsi nejautriai stebi aplinkui siaučiantį pasaulį. Tai vadinama
potrauminio streso sindromu.

S v e ik im a s n u o tr a u m o s

Tai, kad esame sukrečiami, ne mūsų kaltė. Niekaip negalime

išvengti traumos poveikio. Kai vaiko reikmėmis nepasirūpi­
nama, kai ištariami žiaurūs žodžiai arba vaikas lieka vienas
traumuojančiomis aplinkybėmis, jis jaučiasi išduotas arba pa­
mestas. Nesijausdami turintys išgalių apsiginti vaikai dažnai
praranda pasitikėjimą. Trauma = išdavystė = sudaužyta širdis
= pasitikėjimo praradimas = baimė = priklausoma meilė.
Išgijimas nuo traumos turbūt yra pats svarbiausias atskiras
veiksnys, galintis lemti sėkmingą ilgalaikį sveikimą iš priklau­
somybės nuo sekso, romantiškų santykių ir meilės priklauso­
mybės. Mums duoti prigimtiniai gebėjimai išgyti nuo traumos
ir luošinančių jos simptomų, tačiau reikia suprasti, kad simp­
tomai būna fiziologiniai ir psichologiniai. Nuo traumos neiš-
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 87

T ris lu o k s n ė
s m e g e n ų ž ie v ė

Naujoji
(racionalioji dalis)

gyjama savaime, jos nepamiršta nei kūnas, nei psichika. Mūsų

smegenų sandara lemia, kad prisimename skausmingą patirtį
net tada, kai šiuo metu ji išstumta iš atminties. Daktaro Paulo
MacLeano trisluoksnių smegenų teorija paaiškina, kaip trys
mūsų smegenų dalys - roplių (instinktyvioji), žinduolių (emo­
cinė) ir naujoji smegenų žievė (racionalioji) atlieka šį darbą.35
Roplių smegenys mums užtikrina išgyvenimą. Jos veikia
nevalingai ir nesąmoningai, taigi, negali nereaguoti į gyveni­
mo įvykius. Į patalpą įžengus tigrui, jaučiame kilusį pavojų,
o pirminės smegenys įjungia kovos, sprukimo arba apmirimo
režimą. Pamačius šokoladinį pyragėlį, ima kauptis seilės. Kai
mums parodo intymaus turinio vaizdą, seksualiai susijaudi­
name. Jeigu vaikas, kaip nutiko Annai, patiria seksualinę prie­
vartą, jos smegenys lieka prikaustytos prie trauminės patir­
ties. Jeigu Anna išvys tai primenančius vaizdinius, jos kūnas
savaime, norės ji ar nenorės, patirs tuos pačius pojūčius.
8 8 / K A S TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

Žinduolių, arba limbinės, smegenys - mūsų emocinis

centras. Šios smegenų dalies struktūros susijusios su impul­
syvumu ir pykčiu, jos užšifruoja emocinius prisiminimus ir
išvadas, padarytas po emociškai sukrėtusios patirties. Štai
pagauta baimės Anna nusprendė, kad žūtbūt turi pasirūpinti
tėvu, kad būtų apsaugota. Tai virto išmokta baime, kuri slapta
kenks suaugusios moters meilės gyvenimui.
Naujoji smegenų žievė yra mūsų racionaliosios smegenys.
Šis smegenų žievės „kapitonas“ yra pačiame smegenų prieky­
je ir vadinamas priekine kaktine žieve. Tai mūsų sąžinė, toji
dalis, kuri kontroliuoja skatulius, racionaliai tvarko mūsų el­
gesį ir santykius. Jų darbas planuoti būsimus veiksmus, svars­
tyti pasekmes, valdyti emocijas. Štai Anną į psichoterapijos
seansus atvedė jos racionalus įsitikinimas, kad, net nutraukus
seksualinius ryšius su Andrew, dėl to nežus nei ji, nei jis.

K o v o k , s p ru k , a p m ir k

Neįveiktos traumos padariniai, užsifiksavę kūne ir prote,

meta traumos šešėlį ant mūsų meilės santykių. Vykstant trau­
miniam atgaminimui, žinomam kaip „sužadinimas“, abejos
žemesnės smegenys nurungia racionalų mąstymą ir tuojau
pat sugrąžina praeities atsiminimus į dabartį tokiu ryškumu,
kad praeities sukrėtimas patiriamas, lyg vėl pasikartotų dabar.
Pasak traumų eksperto daktaro Peterio Levine o, trauminius
simptomus sukelia ne „sužadinantis“ įvykis. Juos sukelia su­
stingęs neišnaudotos ir neiškrautos energijos likutis.36
 P R IK L A U S O M O S M E IL Ė S R E A L U M A S / 89

Pasak Levine’o, bauginamas žmogus panašėja į savo gimi­

naičius roplius ir žinduolius. Žmogui pajutus grėsmę, net ir
meilės santykiuose, biologinė mūsų dalis reaguoja instinkty­
viai pirminiu „kovok, spruk, apmirk“ atsaku, kurio sąmonin­
gai nevaldome. Daugumai žmonių geriau pažįstama „kovok
arba spruk“ reakcija nei „apmirk“ dėl kultūrinės jos interpre­
tacijos.
Sąstingio - arba neveiklumo - reakcija dažnai traktuojama
tiesiog kaip baimė. Dar jai priešinamasi dėl šio būvio panašu­
mo į mirtį. Gamtos pasaulyje sąstingį verta rinktis dėl dviejų
rimtų priežasčių: apsimetus mirusiu galima išvengti mirties
arba išsisukti nuo skausmo, jei persekiotojas mus visgi pa­
čiuptų. Gyvūnų organizme po traumos nelieka jokio poveikio
pėdsako, nes, traumai praėjus, pasipurtydami jie leidžia kū­
nui visiškai atsipalaiduoti. Gyvūnai neturi vidinių nuostatų,
skatinančių manyti, kad, išpurtydami baimę iš kūno, parodys
silpnumą.
Tačiau racionalios žmogaus smegenys priešingai - susipai­
nioja ir užkerta instinktyvų gijimo mechanizmą. Kaip tik dėl
to mūsų kūnai, taip pat ir širdis, sustingsta iš baimės. Liekame
apmirę arba užgniaužę emocijas, neprisileisdami kitų artyn,
nujausdami, kad mus įskaudins.
Annos pavyzdys rodo - moters kūnas drebėjo iš senos
baimės, užgniaužtos kūne ir vėl sužadintos bendraujant su
Andrew.
90/ K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

LINDSAY IR KEVINO ISTORIJA

V a ik y s tė s tra u m o s , ta ip p a t ir to s , a p ie k u rias n e t n e n u tu o k ia m e ,
p a s ik a rto ja suaugusių ž m o n ių s a n ty k iu o s e . L in d s a y ir K evin o is to ri­
ja siejasi su k e tu rių tip ų tr a u m o m is . Joje a ts is k le id ž ia , k aip šių ž m o ­
nių in d iv id u a lio s tra u m o s ta rp u s a v y v ie n a k itę m a itin o .

LINDSAY
„ S u s itu o k ia u su ž m o g u m i, kuris p a a iš k ė jo esąs p rik la u s o m a s nuo
sekso. P rib lo k š ta ir įtū ž u s i, kai ta i iškilo į d ie n o s š viesą, k a ltin a u jį
už d a u g e lį m ūsų s a n ty k ių b ė d ų . Jis b u vo ta s , kuris s u g rio vė p a s iti­
k ė jim ą , ta d savo te is in g ą p y k tį p a te is in a u . Jis tu r ė jo pas ik eis ti, kad
g a lė č ia u iš silaisv in ti iš m a n o g a lv o je b es is u ka n č ių m in č ių . B e t p a s ­
kui m a n k ilo įta r im a s , m a t p a ju ta u , kad jo v e ik s m u s a išk in u ta ip , lyg
jie šį t ą s a k y tų a p ie m a n e . A š lika u n e s v a rb i, n e p a tr a u k li ir k v a ila . Ir
nors visas šias m in tis , susipynusias su to k ia is ja u s m a is , b u vo g a lim a
p a a iš k in ti K ev in o p rik la u s o m y b e , n e g a lė ja u jų a ts ik r a ty ti n e t ta d a ,
kai m ū sų s a n ty k ių ž a iz d o s ė m ė g y ti. Jos buvo g ilio s. G aliausiai s u ­
la u k ia u p a g a lb o s . M a n o p s ic h ia tra s re ik a la v o , kad įd ė m ia i s te b ė ­
čiau, kas m a n y je v y k s ta , ką šis s a n ty k is m a n y je p a ž a d in a .
įsigilinusi į savo is to riją , s u v o kiau , kad į m u d u su K evinu ž v e l­
giu p e r savo p ra e itie s p a tir tį. Iš ties m a n ia u savo v a ik y s tę buvus la i­
m in g ą . Paskui ė m ia u g e ria u ją p ris im in ti. Kad m a n ę s n e p a is ė , kad
ja u č ia u s i v ie n iš a . K ad v yre sn is b ro lis m a n e u ž g a u lio d a v o . P a g alb o s
p a p ra š y ti tė v a i n u m o jo ra n k a . N u s p re n d ž ia u , k ad visos šios n e g e ­
rovės, kurias brolis iš s a ky d av o , veik ia u s ia i esą tie s a , nes tė v a i, r e ­
gis, ja m p rita r ia .
T o k ie p a t ja u s m a i, ku riu o s p a ty ria u ta d a , a p ė m ė ir sužinojus
a p ie K e v in o p rik la u s o m y b ę n u o sekso. Kassyk, kai r im ta i susiim -
d a v o m e , m in ty s e g ird ė d a v a u j į s ak a n t: „L in d s a y , esi k va ila " a rb a
„Tavo n u o m o n ė m a n n e rū p i". T u o m e t ž e n g d a v a u d a r v ie n ą ž in g s ­
nį ir iš g irsdavau : „P a lik siu ta v e d ėl g ra že s n ė s ". Jsirėžusi s te n g iau s i,
kad K evinas ta p t ų to k iu p a r tn e riu , k o k io m a n re ik ė jo , ž m o g u m i,
 P R I K L A U S O M O S ME I L Ė S R E A L U M A S / 91

kuris p a tv ir tin tų t a i# ko š e im a m a n n e p a s a k ė . S u v o k ia u , kad m a n

p a č i a i re ik ia iš s ig y d y ti tra u m o s p a d a rin iu s , m a n p a č i a i re ikia p a t ik ė ­

ti savo s v a rb a , g ro ž iu , p ro tu ."

KEVINAS
A š s ve iks tu n u o sekso p rik la u s o m y b ė s . N ė n e n u m a n ia u tu rįs šią
b ė d ą , kol p a m a č ia u , jo g , k a d ir v e d ę s m y lim ą m o te r į, n eg a liu n u ­
tr a u k ti k o m p u ls y v a ų s p o rn o g ra fijo s n a u d o jim o ir in te rn e tin ių r o ­
m a n ų . M a n e sučiupusi L in d sa y n e n u tra u k ė s a n tu o k o s su s ą ly g a ,
kad g y d y siu o s i. Iš p ra d žių p ris iė m ia u s u n kiausią pašlijusių s a n ty k ių
n a š tą , nes aš s u g rio v ia u p a s itik ė jim ą ta r p m ū s ų . T ačiau m e tu s p a ­
skyręs g ijim u i, s u v o k ia u , k ad a b u p rie b e n d ro s ta lo a ts in e š ė m e šio
to iš p ra e itie s . N e n o rė č ia u p rip a ž in ti to , kas ja u ta p o kliše, ta č ia u
L in d sa y m a n p rim e n a m a n o m o tin ą . Ji g arsia i t o n es ak ė, ta č ia u g ir­
d ė ja u to k iu s jo s žo d žiu s: „Esi tik r a i b logas". Kai p irm ą k a rtą p a s a ­
kiau ja i, k a ip ja u č iu o s i, o ji ė m ė g in tis , s u p ra ta u , kad m a n o ja u s m a i
n e p riim tin i. T a rp m ūsų įs ip lie k s d a v o a u d rin g i g alio s m ū š iai.
S ta čia g a lv a n ė ria u į savo tra u m o s is to riją . B e v e ik n e p a tird a v a u
jo k ių ja u s m ų , b e t m a n ia u , kad ta i tie s io g v y riš k a . D a u g m e tų b u ­
v au s lo p in a m a s . Kai ė m ia u g a iv in ti savo p a tirtis , suju do n u o s ta b ą
k elian čio s e m o c ijo s : b a im ė , p y k tis , s ie lv a rta s . D re b ė ja u ir v e rk ia u ,
p ris im in ę s , k aip p riv a lė ja u ž iū r ė ti, kai tė v a s m u š ė b ro lį, o aš n e g a lė ­
ja u jo s u s ta b d y ti. M a m a b u vo š a lta ir n e s u g e b ė jo m a n ę s a p s a u g o ti,
o brolis b u vo g eres n is u ž ją , kuri m a n e , p e n k ia m e tį, v a la n d o m s p r i­
riš d av o p rie lovos. P a m e n u , k aip iš p ra d žių b ū d a v o baisu, b e t p a s ­
kui iš m o k a u m in tim is p e rs ik e lti k itu r ir u ž g n ia u ž ti ja u s m u s .
Tokios p a tirty s p a s k a tin o m a n e m a n y ti, kad esu blogas ir kad
m a n o ja u s m a i n ie k a m n e s va rb ū s. V e ltu i la u kia u , kad L indsay m a g iš ­
kai išvaduos m a n e iš to k ių įs itik in im ų . P rie š in g a i, jo s tra u m a susi­
d ū rė su m a n ą ja . M ū s ų ryšiui visada bu vo b ū d in g a te is ė ta m e ilė , b e t
buvo ir p rid e n g ta re ik m ė iš sig y d yti ža izd a s . A iš ku , n e ž in o jo m e to .
D a b a r š n e k a m ė s a pie ta i, kas p rim e n a p ra e itį, je ig u ta i p a s te b im e ,
92/ K AS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ja u m o k a m e iš g irs ti b e rn iu k ą ir m e r g a itę m u m y s e , k u rie nori p a p a ­

s a k o ti savo is to riją .

Trauminius praeities įvykius prisimename retai, o psichologi­

niai motyvai, skatinantys priklausomą meilę, paprastai nėra
sąmoningai suvokiami, todėl mėginant išsiaiškinti, ar myli­
me, ar esame priklausomi, tenka įsižiūrėti į šiuo metu veikian­
čius elgesio modelius. Keliaukime toliau ir panagrinėkime po­
žymius, įspėjančius apie meilės priklausomybę.
Kaip m an ta v e m y lė ti
 A*
Priklausomybė nuo meilės
Kontrolė ir perdėtas'rūpestis daro padėtį nevaldomą.
M e l o d y B e a t t i e , C o d e p e n d e n ts ' G u id e to th e T w e lv e S te p s
(D v y lik o s p a k o p ų v a d o v a s n e tie s io g ia i p r ik la u s o m a m a s m e n iu i)

Daugelio, jei ne kiekvieno, meilės santykiams būdingas ir pri­

klausomybės dėmuo. Dėmesio sutelkimas į vieną partnerį yra
natūrali santykių struktūra, ir kai prisirišimas sveikas, ir kai
liguistas. Pripažinkime, palaimingai harmoningas, brandus
abipusis susietumas - tik mūsų svajonių idealas. Brandžiai
mylėti pavyks tiems, kas vaikystėje patyrė nuolatinę, tvirtą
tėvų meilę, išmokiusią mus mylėti save. Tėvų meilė suteikia
mums tvirtą gerovės jausmą, leidžia patirti davimo be išskai­
čiavimo džiaugsmą. O mums suaugus leidžia patirti ir išreikšti
ištisą emocijų ir troškimų spektrą. Pajėgiame aiškiai mąstyti,
atskirti iliuzijas nuo realybės, pasitikėdami reiškiame mintis,
nusprendžiame, kaip geriausia patenkinti savo reikmes. Tam,
kad suaugę pajėgtume brandžiai mylėti, reikėtų ugdytis tėvys­
tę sau, kuri suteikia besąlyginę meilę, išmintingumo ir pasiti­
kėjimo savo jėgomis.
96/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Reikia ne tik tvirtos tėvų meilės patirties, bet ir būti užau­

gusiam visuomenėje, kurioje sąmoningai siekiama išlaisvinti
vaikus iš iliuzijų, neva kiti žmonės kuria jų gyvenimą, kupi­
ną nepaliaujamai besipildančių pažadų: absoliutaus saugu­
mo, pasitikėjimo, kurio nereikia nusipelnyti, neatidėliojamo
pasitenkinimo, galios, nesenkančios paguodos. Tai būtų gar­
binga kultūra, kurioje nesibijoma pripažinti, kad iš prigimties
žmonės nėra apdovanoti taip, kad palaikytų sąmoningą, ar­
timą santykį su kitu. Mums dera sukurti visai naują mokslą
apie meilę. Priešingai tam, kuo tikėti mus ragina dainos apie
meilę, šis mokslas turėtų atskleisti, kad tik meilės negana, kad
gyventi meile nėra lengva. Ir mums nereikėtų taip graužtis,
kad sąmoningas, artimas, meile grįstas ryšys tarp žmonių yra
retenybė.
Tik nedaugeliui taip pasisekė, kad jiems nieko netrūksta
būti brandžiam individui ir mylimam asmeniui. Tačiau suži­
noti apie meilę ir laisvę suaugusieji gali tikrai nemažai. Kaip
tik šito siekiame ir mes.
Infantili meilė remiasi principu „Myliu, nes mane myli“.
Brandi meilė kyla iš supratimo „Aš mylimas, nes esu meilė“.
Nebrandi meilė sako: „Myliu tave, nes esi man reikalingas.“
Brandi meilė liudija: „Man patinka tave mylėti.“ Nebrandi
sako: „Turėčiau tau patikti, tik tada tave mylėsiu.“ Brandi mei­
lė nevaržo individualumo, leidžia laisvai reikšti idėjas ir jaus­
mus, ji sutinka apsvarstyti tai, kas laikoma vertybėmis, ret­
sykiais ji neprieštarauja net puolama. Nebrandi meilė su tuo
nesitaiksto. Brandi meilė maitina, nebrandi gali nešti ir mirtį.
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 97

Kai meilė nebrandi, susiformuoja priklausomybė nuo jos.

Ka ip p a ž in t i p r ik l a u s o m y b ę n u o m e ilė s

Priklausomybė nuo meilės - psichologinis ir elgesio sutriki­

mas. Jis pasireiškia tuo, kad žmogus žvelgia į kitą asmenį su
viltimis numalšinti saugumo, jutimų, galios, tapatybės, susie-
tumo ir prasmės alkį. Tai nesąmoninga pastanga išvengti arba
sušvelninti praeityje arba dabar patiriamą skausmą. Tačiau
užuot tapusi susietumo ryšiu, ji tampa psichologine našta. Šia­
me procese susiformuoja emocinė ir biologinė priklausomybė
nuo meilės objekto. Riboms tarp žmogaus ir jo meilės objekto
pamažėl trinantis, tokia būklė ima teikti smegenis raminantį
sotumo jausmą, bemaž nesiskiriantį nuo apsvaigimo alkoho­
liu. Panašiai kaip alkoholizmas ar narkomanija, priklausomy­
bė nuo meilės vis labiau primena nestabilią būseną, patirtį,
pradedančią teikti užmarštį. Priklausomi nuo meilės asmenys
paaukoja gerokai savo tapatybės, kad tik išlaikytų greta kitą
žmogų ir užsitikrintų nuspėjamą šio elgesį. Net jei šis jiems
žalingas. Stengdamiesi valdyti šį santykį, jie pamažu visai pra­
randa kontrolę. Sutrikimui stiprėjant, gausėja fizinių ir emo­
cinių bėdų.
Priklausomas nuo meilės asmuo stovi ant baimės pagrindo,
tad ima nujausti artėjančias nuoskaudas, nusivylimus, kad bus
atstumtas, išduotas. O tada, kad išsipildytų, kas išpranašauta,
meilės narkomanai sukuria tai, ko labiausiai bijojo. Kažkur
giliai tūno vaizduotės kurstoma viltis, kad pasirinktasis nar­
kotikas - asmuo - suteiks jam išsipildymą. Priklausomas nuo
98 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

meilės žmogus imsis ir netiesioginių priemonių, kad jo reikmė

būtų patenkinta. Jis pasiruošęs šiam tikslui pavergti kitus ar
leistis būti pats išnaudojamas.
Kol įžengiame į jaunystę, daugelis jau būname įtvirtinę to­
kius elgesio modelius, kaip ieškoti patvirtinimo ir savo vertės
ne savyje, trokšti pritarimo ir priėmimo, rūpintis kitų jausmais
nepaisant savo emocijų, grumtis dėl galios. Gyvename laisvės
iliuzija, bet nesuvokiame, kaip mūsų psichika buvo užprogra­
muota, koks mūsų meilės žemėlapis nubraižytas. Nežinome,
kokia trauma siekia išrišimo. Priklausomybė nuo meilės rodo
tai, ką Freudas vadino kompulsyviu ankstesnių emocinių patir­
čių kartojimu ar postūmiu vėl jas išgyventi, ieškant mūsų scena­
rijui tinkamų žaidėjų. Ilgainiui toks kartojimas sukelia daugiau
skausmo nei malonumo. Nors priklausomas nuo meilės žmo­
gus paprastai tikisi sukurti laimingą pabaigą, deja, kompulsy-
vus kartojimas taip įaugęs į jo elgesį, vaidmenys tokie sustabarė­
ję, kad paprastai prireikia kokio esminio gyvenimo įvykio, kad
jis suvoktų savo meilę esant priklausomybe ir šį tą keistų.

P r ik l a u s o m a m e ilė ir sv e ik a ta

Žmonės dažnai manęs klausia, kodėl iš priklausomos mei­

lės santykio reikėtų vaduotis. Atsakysiu. Todėl, kad ilgiau jį
puoselėti mirtinai pavojinga. Priklausomybė nuo meilės turi
fizinių pasekmių. Kaip iliustruoja Annos ir Brento istorijos,
priklausomybė nuo meilės ima formuotis kaip pasikeitimo
vaidmenimis rezultatas, vaikui stengiantis pasirūpinti tėvo ar
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 99

motinos jausmais. Toks situacinis pasikeitimas vaidmenimis

kelia ir fizinį skausmą, kartais net sukelia negalią. Paaiškinsiu,
kodėl taip vyksta. Sveikas prieraišumas susieja asmenis dvie­
jose abiem naudingose situacijose: rūpintojo ir rūpesčio gavė­
jo. Priklausomos meilės ryšys numato du energiją sekinančius
vaidmenis - narcizo (galingojo) ir aukos.
Trečiame skyriuje pasakojau apie berniuką Brentą, ku­
riam derėjo sulaukti rūpesčio, tačiau jis prisiėmė galingojo
vaidmenį. Kad taptų „mažučiu mamos vyriškiu“, vaikui teko
paskubėti suaugti, o besistengdamas pakenkė savo kūnui ir
psichikai. Vaiko kūnas, užuot atsipalaidavęs, atsivėręs gauna­
mam rūpesčiui, įsitempė. Šį galingojo vaidmenį, sykiu ir kūno
įtampą, jis perkėlė į suaugusiojo santykius. Priklausomi nuo
meilės žmonės, kurie santykiuose visų pirma prisiima galin­
gojo poziciją, dažnai suserga hipertonija, reumatiniu artritu,
migrena, neurodermatitu.
Tokį galingojo vaidmenį atliekantį asmenį pažinsime be
vargo. Jis jaučiasi energingas, galingas, įpareigotas, susijau­
dinęs, veiklus. Nori tobulinti situacijas ir žmones, sutvarkyti
savo pasaulį, tačiau sustoti, susivokti savo jausmuose jam sun­
ku. Rodydami „tėviškus jausmus“ (pasididžiavimo, teisuoliš-
kumo, nekantrumo, pasipiktinimo, kaltės), šie žmonės jaučia­
si už kitus pranašesni, yra įtarūs, nepriklausomi. Jie sumaniai
projektuoja savo problemas į partnerį, nes jiems tai būdas
įveikti bėdas ir savo padėties įtvirtinimo mechanizmas.
Kiti, kaip Brento motina, įpratinti būti aukomis. Išties jai
derėjo imtis rūpintojos padėties. Tačiau pasyvi poza, nuvipę
100 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

lūpų kampučiai, suraukti antakiai, maldaujančios akys kvietė

Brentą rūpintis ja. Aukos vaidmens ėmęsi meilės narkomanai
dažnai skundžiasi tokiais fiziniais negalavimais kaip bronchi­
nė astma, virškinimo sistemos opos, cukrinis diabetas, kolitas.
}ų raumenys suglebę, veidai išblyškę, kvėpavimas paviršinis.
Pažinti žmogų, kuris imasi aukos vaidmens taip pat nesun­
ku. Jis apatiškas, suglebęs, sutrikęs, vienišas ir prislėgtas. Jau­
čiasi nevisavertis, bejėgis, gailaujantis, susigėdęs. Tokie žmo­
nės puikiai įgudę manipuliuoti kitais dėl savų tikslų, priverčia
šiuos jais pasirūpinti. Aukos prasimano pasiteisinimų, gaili
savęs, retsykiais juos gali ištikti net isterinė depresija. Pagrin­
dinis jų streso įveikimo mechanizmas - neigti.
Susieti priklausomos meilės, ir galingasis, ir auka į savo
vaidmenis investuoja labai daug.
Tačiau šie vaidmenys atima daug energijos ir išlaikyti jų
neįmanoma, tad sprogimas ar žlugimas neišvengiamas. Arba
vaidmenys pasikeis, arba abu santykio nariai ims tarpusavyje
varžytis. Anksčiau ar vėliau meilės narkomanas ims reikalauti
stebuklingų savo lūkesčių išsipildymo.37 Jei vienas asmuo at­
sisako atlikti savo vaidmenį arba pasitraukia iš santykių, jie
pajus stiprius atitraukimo simptomus: emocinius, fizinius
ir elgesio. Ir nė nesvarbu, kuris išeina, kuris pasilieka. Šiuos
simptomus pajus abu.
Liguistos priklausomybės dėmenys prasiskverbia net į sėk­
mingiausius, brandžius meilės santykius, tad sunkiausia pa­
žinti ir pripažinti poelgius, kurie liudija apie priklausomybę
nuo meilės, atskleisti mitus, kurie juos palaiko, padaryti tai,
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / ĮOI

kas mūsų jėgoms juos pakeičiant, sutvirtinti sėkmingiausius

mūsų santykio aspektus.
Tad kaip žinoti, ar mūsų meilė priklausoma? Kad atsaky­
tume, pažvelkime į šiuos dvidešimt ryškiausių meilės kaip pri­
klausomybės požymių.

Dv id e š im t m ė ilė s k a ip p r ik l a u s o m y b ė s p o ž y m ių

Jei santykiams būdingi keli šių požymių, gali būti, kad jūsų
meilė priklausoma.
1. Per smarkiai taikotės prie kitų žmonių norų.
2. Sunku nubrėžti ribas.
3. Sadomazochizmas.
4. Bijote išsilaisvinti.
5. Baiminatės to, kas nežinoma.
6. Skurdus asmeninis augimas.
7. Sunku patirti artimumą.
8. Psichologiniai žaidimai.
9. Duodate, kad gautumėte.
10. Pastangos pakeisti kitus.
11. Pilnatvę suteikia kiti.
12. Norite, trokštate ir laukiate.
13. Reikalaujate ir tikitės besąlyginės meilės.
14. Atsisakote įsipareigoti ar piktnaudžiaujate kito įsipa­
reigojimu.
15. Laukiate iš kitų patvirtinimo ir įvertinimo.
16. Bijote būti palikti.
102 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

17. Pasikartojantys neigiami jausmai.

18. Trokštate ir bijote artimumo.
19. Stengiatės pasirūpinti kito jausmais.
20. Projekcijos, asmeniškas prisiėmimas, galios žaidimai.

Dabar kiekvieną požymį aptarkime išsamiau.

P e r s m a rk ia i ta ik o t ė s p rie k itų ž m o n ių n o rų

Prisitaikyti reiškia pritapti arba prisiderinti prie žmogaus

ar aplinkybių. Jūs rūpinatės kitų patogumu, gyvenime ben­
dradarbiaujate. Tarkim, susitariu susitikti su jumis aštuntą
ryto, tokiu laiku ir susitinku. Sustojame užsidegus raudonai
šviesai, laiku atvykstame į darbą. Toks prisitaikymas sveikas,
jis užtikrina sklandžius santykius ir bendruomenės darną.
Tačiau kai meilė priklausoma, prisitaikome per daug uoliai.
Rūpinamės kitais iš baimės, sumenkindami ar visai išsižadė­
dami savų minčių, jausmų, kūrybingumo, spontaniškumo,
gebėjimo pajusti artimumą, kad tik išlaikytume kitus šalia
savęs, pelnytume jų pritarimą, kad nedrumstume vandens.
Prisiminkime Brento iš trečiojo skyriaus istoriją. Vaikystėje
jis pasikliaudavo intuicija, išsiaiškindamas, kada suaugusie­
ji šypsosi, dėl ko susiraukia, ir prie to derindavo savo elgesį.
Išmoko nuslopinti savo jausmus ir reikmes, rūpintis ne jais,
o kitų žmonių jausmais. Būtent toks elgesio modelis sukėlė
skausmą suaugusio Brento santykiuose. Štai perdėto prisitai­
kymo pavyzdžiai.
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 103

• Šypsotės, kai pykstate, kai jus įskaudina.

• Slepiate tiesą, kad neužgautumėte kito žmogaus jausmų.
• Elgesiu prieštaraujate savo vertybėms.
• Nesugebate pakovoti už save.
• Leidžiatės, kad kiti įkalbėtų jus pakeisti sprendimus.
• Nepasakote žmonėms, ką iš tiesų jaučiate.
• Kitų žmonių poreikius laikote svarbesniais už savuo­
sius.
• Savo gyvenimą derinate prie kitų planų.
• Delsiate gyventi pats.
• Trukdote savo sėkmei, jei ji kelia grėsmę kitam.
• Meluojate, kad nesudrumstumėte ramybės.

Reikia pažymėti, kad, virtęs savo priešybe, per didelis prisi­

taikymas pasireiškia maištu. Yra žmonių, kurie per smarkiai
prisitaiko, vildamiesi, kad už jų pasiaukojimą juos įvertins.
Kai tai neįvyksta, griebiasi bet kokio maišto, net ir seksualinio
palaidumo.

S u n k u n u b r ė ž ti rib a s

Tai gali reikšti, kad kiti žmonės virsta tokiais absoliučiais mūsų
„aš“ viešpačiais, jog neįmanu atskirti, kas ką galvoja, kokius
kas jaučia jausmus, kas atsako už kuriuos poelgius. Arba, kita
vertus, tai reiškia, kad esame taip užsisklendę, jog kiti negali
prie mūsų nė prisiartinti. Tačiau mūsų „aš“ riboms derėtų būti
tokioms atviroms, kad pro jas laisvai sruventų mūsų mintys ir
104, I KAS T A I - MEI LĖ AR PRI KL A U S O M Y B Ė ?

emocijos, bet ne tokioms retoms, kad mūsų energiją išsunktų

kiti, sušliedami mūsų tapatybę su sava.

M A R IO IR J IL L IS T O R IJ A
S u sitiku si su M a rio ir Jill p o ra , a tk re ip ia u d ė m e s į, k a d , p aklau su s
M a rio , ką jis j a u č i a , Jill s p a rč iai a ts ilie p d a v o už j į . Kai klau s d av au Jill,
ką ji m a n a n t i , a ts a k y d a v o M a rio . Iš p ra d ž ių jie n e s u v o k ė , kad a ts a ­
k in ė ja v ie n a s už k itą , ta č ia u n e tru k u s s u p ra to , k a d jų s a n ty k iu o s e
Jill a ts a k in g a už ja u s m u s , M a rio - už m in tis . T a d a ir p aa iš kė jo , k o d ė l
a b u ta ip b ijo a ts is k irti: s ykiu jie b u vo v is u m a , n e s ą m o n in g a i p a s i­
re ik š ti le id o tik d aliai savo e sy b ė s .
Jie s u p ra to , k ad nors ro m a n tiš k a s id e a la s , k ai du ta m p a v ie ­
na, s k a m b a to b u la i, iš tie s ų jis n ė ra nei ro m a n tiš k a s , nei s ie k tin a s .
M u m s n e re ik ia p ra ra s ti savęs, kad t a p t u m e a r tim i k ita m . K ie k v ie n i
s a n ty k ia i su s id e d a iš trijų e sybių : „aš", „tu " ir „ m e s ".

Pagal apibrėžimą riba - žymuo, skiriantis vieną teritoriją nuo

kitos. Santykiuose jie nubrėžia mūsų psichologinę teritori­
ją. Tokias efemeriškas ribas nusakome žodžiais: „Jaučiu, kad
veržiamasi į mano teritoriją“, „Nežinau, kur pasibaigiu aš, kur
prasideda kitas“.
Sveika riba yra pralaidi, ji įgalina laisvą minčių, veiksmų,
žodžių ir jausmų apykaitą, kartu saugo mus nuo psichologi­
nio įsiveržimo. Ribos gali būti per daug atviros arba per daug
sandarios.38
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 105

Štai per daug atvirų ribų pavyzdžiai.

• Atvirai šnekatės su žmonėmis, dar nepelniusiais jūsų
pasitikėjimo.
• Įsimylite bet ką, kas tik parodo susidomėjimą.
• Reiškiatės seksualiai tik tam, kad patenkintumėte kito
asmens reikmes ar troškimus.
• Jūsų elgesį lemia pirmas seksualinis postūmis.
• Nepaisote asmeninių vertybių, kad įtiktumėte kitam.
• Priimate nenorimus dalykus - maistą, seksą, prisilietimus.
• Nesugebate pastebėti, kada pažeidžiamos jūsų ribos.
• Neįstengiate sutrukdyti kitiems pažeisti jūsų ribų.
• Sakote „taip“, kai turite galvoje „ne“.
• Leidžiate smurtingiems žmonėms likti jūsų gyvenime.
• Pasitikite bet kuo.
• Pernelyg atviraujate.
• Pataikaujate kitiems.

Štai itin uždarų ribų pavyzdžiai.

• Nepasitikite niekuo.
• Mąstote kategoriškai - juoda arba balta.
• Skirstote gyvenimą į lentynėles - žmonės ir veikla jūsų
gyvenime griežtai atskirti; nepavyksta susieti įvairių
gyvenimo aspektų.
• Atkakliai laikotės savo pozicijos, nepripažįstate nuolai­
dų ir kompromisų.
• Nuo kitų atsitveriate siena - nesidalijate su žmonėmis
mintimis, jausmais, energija; esate fiziškai atšiaurus,
atitolęs nuo kitų.
106 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

• Stokojate empatijos.
• Artimumą sau leidžiate tik seksualiai.
• Nenorite pasirodyti pažeidžiamas.
• Jūsų emocijos apsimestinės.
• Vengiate meilės - nepriimate kitų rūpesčio.
• Jūsų gyvenimas slaptas.
• Gyvenimą veikiau stebite, nei visaverčiai gyvenate.
• Laikotės įsisenėjusių nuostatų - senų įpročių, esate su­
sikaustęs; stokojate gebėjimo kitą atjausti ar parodyti
jausmus.

S a d o m a z o c h iz m a s

Sadistas - niekingas, pagiežingas, beširdis, net žiaurus as­

muo. Mazochistas - tas, kuris leidžiasi būti valdomas, leidžia,
kad su juo žiauriai elgtųsi. Sadomazochizmas nusako santykį,
kuriame du žmonės sutinka prisiimti vieną iš šių vaidmenų.
Nors dažnai šiuo terminu nusakomas iškrypęs seksas, sado­
mazochizmas priklausomos meilės atveju gali būti subtilus,
kai, tarkim, vienas asmuo nuolat lieka pajuokos taikiniu, ar
kai jis nuolat parodomas kaip šio santykio problema. Štai res­
torane nugirdau, kaip vyras tarstelėjo žmonai esąs praalkęs.
Toji atšovė, kad keliaudami jie nedaro nieko daugiau, tik val­
go. Vyras pamėgino dar sykį, užsiminė, kad čia jie turi jos
mėgstamo sūrio pyrago. Nesunku nuspėti. Ji rėžė, kad tik
sūrio pyrago jai ir trūksta. Taip, priklausoma meilė gali būti
skaudi.
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / X 07

Daugelyje liguistų santykių vienas partneris paprastai

daugiau duoda, kitas daugiau ima. Vienas gali nesąmoningai
skaudinti ar apvilti kitą. Žiauriausia, kai vienas partneris fiziš­
kai smurtauja prieš kitą. Paprastai tai susiję su praeityje patirta
trauma, tada tokia patirtis būna pažįstama, netgi trokštama.
Tampame patogiai nelaimingi, nes žinome, kas tai yra. Tarsi
būtume priklausomi nuo dramos, chaoso, skausmo. Klasiki­
niu pavyzdžiu galėtų būti Edie.

E D IE IS T O R IJ A
Edie a tv y k o p s ic h o te ra p ijo s n e s u p ra s d a m a , k o d ė l ją k an k in a n e r i­
m as. Ji t v ir tin o su v y ru s u ta ria n ti p u ik ia i. Jis tik r a i laikėsi s u s ita ri­
m o - b u v o p a ž a d ė ję s t r a m d y ti p yk čio p ro v e rž iu s . Sykį n e t s m a rk ia i
susig in čijo , ta č ia u a g re s y v a u s e lg e s io n e s ig rie b ė . B e t Edie n e p a s i­
ju t o g e ria u , ją iš tiko d a r ir p an iko s p rie p u o lis . Jos kūn as ir p sichika
bu vo p as iru o š ę įp ra s ta m p u o lim u i, jie n e įs te n g ė p e rž e n g ti la u k im o
b ū sen o s, n u s tė ru s i, k ad a „n u k ris b o m b a “. Edie m a n ta rė : „ M a n p a ­
tik d a v o , kai jis u ž s ip u ld a v o , nes žin o d a v a u , k ad paskui ta i baigsis,
g alės iu b e n t tr u m p a m a ts ip a la id u o ti. N e p a s itik iu ju o . L au k iu s m ū ­
gio. M a n o tė v a s b u vo s m u rta u ja n tis a lk o h o lik a s . Ir nors jo p yk čio
p ro v e rž ių n e k ę s d a v a u , ju o s b u vo įm a n o m a n u m a ty ti. Po tė v o p y k ­
čio b a n g o s g a lė d a v a u a ts ip a la id u o ti.“
N ie k o k eis to , kad ji p as irin k o v y riš k į, su k u rio u ž m e g z ti s a n ty ­
kiai ta ip p u ik ia i a titin k a p irm ą jo s m e ilė s p a tir tį. N e s te b in a , kad
p a s is te n g ė įs ip a in io ti į m e ilė s in trig ą , o p av yd u s is, tū ž m in g a s is jo s
v yra s a p ie ta i s u žin o jo .
108 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

B ijo te iš s ila is v in ti

Priklausoma meilė tokia stipri, kad laisvėti iš jos baugu. Todėl

kai kurie patologiniai santykiai gali trukti metų metus.

M A R T Y IR L A R R Y IS T O R IJ A
E m oc in is M a r t y ir L a rry ryšys ja u seniai išb lėsęs. Jie d a ž n o k a i p a ­
š n e k a , k a d r e ik ė tų jį n u tr a u k ti, b e t im tis tik rų ž in g s n ių bijo. A iš k in ­
d a m ie s i, k o d ė l b a im in a s i n u s im e s ti n e g r įž ta m a i u žgesusios m e ilė s
saitu s, s u p ra to , k a d d ra u g e ju o s laiko b a im ė lik ti v ie n ie m s , n e r i­
m as, a rįs te n g s p a k e lti iš s is k y rim ą . B e t ju k k a ip tik d ė l t o jie ja u č ia s i
n e la im in g i! V a ik y s tė je ab u b u vę fiziš k a i ir e m o c iš k a i tė v ų a p le is ti,
ta d n ė v ie n a s n e n o rė jo d a r sykį iš g y v e n ti p ra ra d im o a r a ts tū m im o
ska u s m o . E s am a p a d ė tis a tr o d ė g e ria u už ta i, ko b ijo jo . Jie n e įs te n ­
g ė p a s ik lia u ti a s m e n in ia is g e b ė jim a is b ū ti n e p rik la u s o m i ir iš tv e rti
iš s is k y rim ą , o a te ity je p a tirti ir d ž ia u g s m o te ik ia n č iu s s a n ty k iu s .

Visi savo gyvenime esame patyrę netektį. Ji skaudi. Buvome ir

atstumti. Tai taip pat skausminga. Kai kas sureikšmina savo
skausmą ir įsivaizduoja jį kaip nepakeliamą, griebiasi bet ko,
kad tik jo išvengtų. Užuot drąsiai jį priėmę, patikėję, kad jis
baigsis, žmonės laikosi įsitvėrę nesveikų santykių, kad nekan­
kintų sielvartas. Tačiau netektis ir atstūmimas yra mūsų gy­
venime. Viltis, kad nuo jų galime išsisukti, tereiškia magišką,
mitinį mąstymą. Sielvartas - natūrali gydanti reakcija į ne­
tektį. Ir priešingai mūsų įsitikinimams, esame pajėgūs pakelti
skausmą. Priklausomybės yra neteisingai nukreipta pastanga
susikurti saugumą.
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 109

B a im in a tė s t o , kas n e ž in o m a

Kitas priklausomos meilės dėmuo yra saugumo ir numaty­

mo iliuzija, kuri trukdo žmogui patirti tai, kas jam nežinoma.
Kad ir kaip blogai su mumis elgiasi, tas žmogus yra kvaišalas,
nuo kurio jau esame priklausomi. Kai mano sūnus dar buvo
mažas, paklausiau jo: „Kaip manai, kodėl gyvenime laimintys
žmonės patiria daugiau praradimų nei pralaimintys?“ Truputį
pagalvojęs jis atsakė: „Todėl, kad jie daugiau rizikuoja, dau­
giau išmėgina.“ Ir čia tiesa. Sykį suklydę nugalėtojai nesustoja.
Jie nespiria sau, kai pralaimi. Jie klausia: „Ko galėčiau iš šito
pasimokyti? Ką kitą kartą galėčiau daryti kitaip?“ Bet priklau­
somai mylintis asmuo laikosi šio santykio įsikibęs, nes jis tik jį
vienintelį patyrė. Jis turbūt galvoja ar sako sau: „Iš kur žinau,
kad kitą sykį bus geriau?“ „Kas, jeigu niekada nieko nerasiu?“

C A N D I IS T O R IJ A
C an d i k re ip ė s i į p s ic h o te ra p e u tą p a g a lb o s iš m o k ti s u a u g ti. Jos v a i­
kinas M ik e 'a s k a ltin o ją n e b ra n d u m u , p e r d ė tu k ab in im u s i į jį. M i ­
ke'as ja i p a s a k ė , kad je i n e s u a u g s ia n ti, p aliks ią s ją d ėl k ito s m o te rs ,
su k u ria s u s itik in ė ja . C an d i tro š k o p as ik e is ti, k ad įs ite ik tų M ik e 'u i,
m o te ris n e n o rė jo jo p ra ra s ti. B e t iš tie s ę M ik e 'a s nė n e n o rė jo , kad
C an d i k eis tų s i. Jis tik ė jo s i p a te is in ti savo ryšį su k ita , v e rs d a m a s
k a ltę C a n d i, kuri n ev a n e įs te n g ia n ti s u a u g ti. C a n d i, suvokusi, kad
iš tik r ų jų M ik e 'u i p a tik o jo s p rik la u s o m y b ė , liovėsi la n k y ti te ra p ijo s
seansus, nors b a im ė s p ra ra s ti v a ik in ą ta ip ir n e n u s ik ra tė .
Po m e tę ji vėl k reip ė si į p s ic h o te ra p e u tą , d a b a r sakė, kad šį k a r­
tą d ėl savęs. Ž in o jo , kad n u s ip e ln o ja u s tis suaugusi ir la im in g a , o je i
M ik e 'a s n o rė s to s ie k ti d ra u g e , p u ik u. Jeigu ne, ji ja u tė s i pasiruošusi
riz ik u o ti - p a s itik ti ta i, kas n e ž in o m a , n e try p č io ti v ie to je , o g y v e n ti.
110 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

S k u rd u s a s m e n in is a u g im a s

Priklausoma meile susieti asmenys sustingsta, dažnai pasi­

tenkina monotonišku^ gyvenimu, nes, tarnaujant esamiems
santykiams, svajonės ir aistros atidedamos į šalį. Jie aukoja
daugiau jėgų šio santykio puoselėjimui nei asmeniniam augi­
mui - savęs aktualizacijai. Kaip parodė Abrahamas Maslow,
žmonėms būdingas natūralus troškimas augti. Kai to troš­
kimo nepaisoma dėl priklausomybe esančio santykio ar dėl
kompulsyvaus įpročio, mes tam tikra prasme mirštame. Jei ne
fiziškai, tai protiškai, emociškai, dvasiškai.
Neleisti sau augti yra smurtas prieš save. Jis dažnai sukelia
emocinę arba fizinę ligą. Taip yra todėl, kad visi turime tam
tikrą kiekį energijos, kuri turi būti išreikšta jausmais, minti­
mis, veiksmais. Energijai reikia išsilieti. Kai ji slopinama ar
stabdoma, ilgainiui arba nukrypsta į vidų, sukeldama fizinę ar
psichinę negalią, arba išsiveržia į išorę. Tada imame agresyviai
elgtis su kitais.

B A R B A R O S IR G A R Y IS T O R IJ A
P ro tin g a ir k ū ry b in g a B a rb a ra , v a ik a m s p ra d ė ju s la n k y ti m o k y k lą ,
p a s k a tin ta v y ro G a ry, g rįž o s tu d iju o ti į k o le d ž ą . Ilg a in iu i B a rb a ra
g av o m a g is tro la ip sn į, jo s in te re s a i ir v e ik la ė m ė p lė stis . A tro d ė ,
kad d a u g k u r ji im a p ra n o k ti v y ro iš silav in im ą ir s ė k m ę .
T ad a G a ry ir p a s iju to n es au g u s . Ė m ė skųstis, kad d a rb a s ja i
sva rb iau už jų s a n tu o k ą . N e r im a u d a m a ž m o n a s te n g ė s i ja m įt ik ti,
ė m ė rib o ti d ra u g y s te s ir v e ik lą , kol p a g a lia u susirgo.
T u o m e t p o ra n u ė jo pas p sich o lo g ą k o n s u lta n tą . Šis d au g ia u sia
d ė m e s io s k y rė m o k y d a m a s G a ry s u p ra sti jį k a n k in a n č ią b a im ę , n e ­
 KAI P MAN TAVE M Y L Ė T I ? / i l l

s a u g u m o ja u s m ą , a ts ip a la id u o ti ir įv e r tin ti B a rb a rą , s k a tin ti jo s k ū ­
ry b in g u m ą ir s ė k m ę . B a rb a ra i išaiškin o jo s p o lin k į n e ig ti savo re ik ­
m e s, p a m o k ė s urasti p u s ia u s v y rą ta r p k a rje ro s ir s an tu o k o s .

S u n k u p a t ir t i a r t im u m ą

Žodis a rtim u m a s žmonėms turi skirtingus reikšmės atspal­

vius. Vieniems jis gali reikšti stiprų emocinį artumą. Kitiems
jis tapatus žodžiui m eilė. Tretiems jis yra „seksualinio artimu­
mo“ eufemizmas, neretai su neteisėtumo konotacija.
Tačiau sutikus su Erico Berne a rtim u m o samprata kaip
„giliu keitimųsi mintimis, jausmais ir veiksmais čia ir dabar“,
reikėtų sakyti, kad jis potencialiai aprėpia visas gyvenimo pa­
tirtis.39 Artimumas, kaip apibrėžė Berne, apibūdina tai, kas
patiriama dabar, tad jis implikuoja emocinį atvirumą, pažei­
džiamumą, riziką, nenuspėjamumą. Nesislepiame praeityje
ar ateityje. Tai gali sukelti gerus ar blogus jausmus. Kareiviai
mūšyje jaučia didesnį artimumą. Matyti mirštant artimą
žmogų - artimumas. Parodyti pyktį juo sustabdant skaudi­
nantį elgesį - artimumas. Išspręsti konfliktą - artimumas. Net
smurtą namie galima laikyti artimumu. Juk visa vyksta dabar!
Artimumo akimirkomis žmogus pažeidžiamas, ši patirtis įsi­
skverbia į jo psichiką. Taip svarstant, juk net ir ankstyvosios
vaikystės trauma įvyko emocinio artumo akimirką! O galbūt
sykį artimumo skausmas buvo toks didelis, kad net pasižadė­
jome niekada daugiau nebūti artimi. Tokie pažadai sau už­
tveria kelią į pakylėtas artimos meilės patirtis. Būdami artimi
112 / K AS T A I - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

esame nuogi, laisvi atskleisti tiesą, kas esame, savo emocines

žaizdas, savo baimes, savo sienas. Artimumo kupini santykiai
yra procesas, ne užbaigtas veiksmas. Artimumas - keitima­
sis mintimis, jausmais, veiksmais atvirumo ir pasitikėjimo
atmosferoje; tai giluminė mūsų tapatybės išraiška, jeigu ji
pozityvi, mus ištinka euforija. Priklausoma meilė suteikia ar­
timumo iliuziją, nereikalaudama mūsų atsiskleisti kaip visai
pažeidžiamų. Iliuzija, kad įmanomas žmogiškasis artimumas
be rizikos, daugiausia ir nulemia priklausomos meilės patrau­
klumą. Tačiau kaip ir visų priklausomybių atveju, toks paža­
das apgaulingas, ir anksčiau ar vėliau pasijuntame išduoti.
Prisiminkite vaiko ego būsenos dėmenį, kurį pavadino­
me natūraliuoju vaiku. Tikrasis artimumas reiškia kontaktą
tarp natūraliojo dviejų asmenų vaiko. Tačiau priklausomai
mylintys žmonės nuslopina tą būseną, stengdamiesi rūpintis
kitais. Dažnai liguistą priklausomybę jie klaidingai palaiko
artimumu.

A U D R E Y IS T O R IJ A
D a ž n ia u s ia i ž m o n ė s p s ic h o te ra p e u tu i s k u n d žia s i d ė l e m o c in io a r­
t im u m o s to k o s . A u d re y p a s a k o jo , kad iš te k ė jo v y re s n ė nei d v id e ­
š im tie s , su v y ru tu r i k e tu ris v aik u s, b e t jo n e p a ž įs ta . Į jo k la u s im ą ,
k ie k j į m y lin ti, m o te ris a ts a k ė : „G a liu ta v e m y lė ti t ik tie k , k ie k leisi
ta v e p a ž in ti. Juk p ra ša u ta v ę s tik šiek tie k d a u g ia u a ts iv e rti, kad
ta v e p a ž in č ia u ir laikui b ė g a n t p a m ilč ia u t o k į, k o k į p a žįs tu ." Ji t i ­
kin o n e ž e n g s ia n ti p irm o žin g s n io . N o rė jo , kad v y ra s a ts iv e rtų , tik
ta d a riz ik u o tų b ū ti a tv ira ir p a s a k y ti m y lin ti. B ijo jo ž e n g ti p irm ą
žin g s n į ir p as iju s ti a ts tu m t a . „ N o riu tik r u m o ." Ir iš k a rt n u siju o kė iš
savo ž o d ž ių .
 KAI P MAN TAVE MY L Ė T I ? / 113

P s ic h o lo g in ia i ž a id im a i

Psichologiniai žaidimai priklausomybe paremtuose santy­

kiuose pakeičia artimumą. Jie įtraukia į bendravimą ir dra­
mą, tampa aplinkiniu keliu, leidžiančiu išpildyti troškimus ir
reikmes. Nors prašyti aplinkiniu keliu - žaidžiant žaidimą -
mažiau rizikinga, tačiau mažiau ir vilties, kad gausime, ko
pageidaujame. Nepradėjome gyvenimo kaip žaidėjai. Vaikys­
tėje atpažindavome teisėtą reikmę, tiesiai pranešdavome apie
ją tėvui, paprašydami, ko mums reikia. Gaudavome teigiamą
atsakymą arba visai negaudavome, arba nepakankamą, arba
neigiamą. Kaip tik dėl to, kad paklausę nesulaukdavome de­
ramo atsako, ir liovėmės klausti tiesiai, o sužaidėme pirmąjį
žaidimą.
D ra m o s trik a m p is
S te p h e n K a rp m a n , M .D .

P e rs e k io to ja s + ________ G e lb ė to ja s

A uka

Žaidėjas imasi vaidinti vieną iš šių trijų vaidmenų: aukos, gel­

bėtojo arba persekiotojo.40
114 / KAS TAI — ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Dramai rutuliojantis, paprastai vaidmenimis keičiamasi.

Štai įprastos su kiekvienu vaidmeniu susietos temos.
• Auka: mėgaujasi būdama nelaiminga, pritraukia paže­
minimą, vengia atsakomybės, įrodo, kad jai prasčiau se­
kasi, kviečia atliekančius gelbėtojo ir persekiotojo vaid­
menis.
• Gelbėtojas: gelbsti kitus, suteikia galios aukoms, įrodo
esąs geresnis už kitus, pritraukia aukas ir persekiotojus.
• Persekiotojas: kaltina kitus, ieško priekabių, keršija už
skriaudas, įrodo savo pranašumą, kitų menkesnę vertę,
pritraukia aukas ir gelbėtojus.

Šie žaidimai atrodo absurdiški žmonėms žvelgiant jiems iš šalies,

neretai perprantantiems, kas tai iš tiesų yra, tačiau žaidėjams
jie - visiškai normalūs. Įprastesniame gyvenime be melodramų
mūsų žaidžiami žaidimai būna daug subtilesni, juos ne visada
taip lengva perprasti. Šios žaidimo dinamikos galime sąmonin­
gai nė nesuvokti, kol nepajusime jos keliamo skausmo. Net ir tada
ne visada suvokiame, kas vyksta. Tiesiog jaučiamės pasimetę.

G IN O S IR R A N D Y IS T O R IJ A
G ina ir R an d y b u vo n e p a ta is o m i ž a id ė ja i. G ino s, d ep re s ijo s k a m u o ­
ja m o s , s ek su alia i a p a tiš k o s ja u n o s m o te rs m ė g s ta m a s ž a id im a s
b u vo „ A r jis ne siau b in g as? " T a ip ji a p ib ū d in d a v o savo v y rą R a n ­
dy, kuris su G in a (ir k ito m is m o te rim is ) p a s irin k d a v o itin a g re s y v ią
s ek s u a lin ę la ik y s e n ą . R a n d y m ė g s ta m a s ž a id im a s b u vo „K o ks esu
vargšas", o jo savigailos m a n tr a s k a m b ė jo ta ip : „K a ip galiu b ū ti iš­
tik im a s ž m o n a i, kuri n e s ile id žia p a lie č ia m a ? " G ina savo s eksu alin į
 KAI P MAN TAVE MY L Ė T I ? / 115

š a ltu m ą te is in d a v o d e p re s ija ir p ykčiu . R a n d y p o lin k į į n e iš tik im y ­

bę te is in o n u s iv y lim u ir įn irš iu . T ačiau iš tie s y a b u b u vo p a te n k in ti
p r a m a n y ta is p a s ite is in im a is . A b u b ijo jo įs ip a re ig o ti, b a im in o s i a r­
t im u m o , ta d j y ž a id im a i le id o jie m s p a la ik y ti t o k į iš k re ip tą k o n ta k ­
t ą , b e n d ra u ti ir tę s ti m e lo d r a m ą . T aip jie iš v e n g ė b ū tin y b ė s įv e ik ti
b ė d ą ir p riim ti n e le n g v ą s p re n d im ą , ką re ik ia k eis ti.

D u o d a te , k a d ’ g a u tu m ė te

Kai meilė priklausoma, tariamai altruistiškas davimas dažnai

toks nėra. Priklausoma meilė kelia sąlygas, nes slapta asmuo
viliasi: „Jei darysiu, ką reikia, gausiu, ko tik noriu.“ Tiesiai
prašyti to, ko nori, duoti spontaniškai dažnai suprantama
kaip kažko atsisakymas, pasidavimas, savosios dalies netektis.
Tai vyksta dėl to, kad prašantis asmuo nesąmoningai nėra tik­
ras, ar elgiasi gerai, ar tai saugu, o duodantis yra pažadėjęs
kontrolės kitam neperduoti. Tačiau kreipimasis tiesiai dar ne­
užtikrina, kad asmuo gaus, ko nori. Kaip tik tai ir iliustruoja
Joanos pavyzdys.

J O A N O S IS T O R IJ A
J oan a, ty li, vis d v e jo ja n ti tr is d e š im t p e n k e riy m ė ty m o te ris , p s ic h o ­
te r a p e u to p a m o k y ta p e r p r a to d a u g n a u jy d a ly k y . Jau g e b ė jo a t v i­
rai k a lb ė ti a p ie savo ja u s m u s , tie s ia i p a p ra š y ti p a r tn e rį C la rk ą , ko
n o rin ti, kai a n k sč ia u s k ird a v o d ė m e s į v ie n ja m , tik ė d a m a s i, k ad šis
supras jo s re ik m e s . V ie n ą d ie n ą a tė jo pas m a n e įp y k u s i. „ P a d a ria u
v isk ą, ką re ik ė jo , - t a r ė ji, - n o rė ja u , kad C la rk a s šį tą p a d a r y ty ir dėl
m a n ę s , ta d p a p ra š ia u aiškiai ir m a n d a g ia i. Ir ž in o te ką? Pasakė ne!
Jis a ts is a k ė ."
1X6 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Joan a e lg ės i te is in g a i, ta č ia u p a d a rė įp ra s tą k laid ą : v y lė s i, k ad ,
tin k a m a i p a p ra š iu s i, gaus, ko n o rin ti. N o rs d a ž n a i ta ip ir b ū n a , ir t ik ­
rai s va rb u p a p ra š y ti t in k a m ą ž m o g ų tin k a m u m e tu , ta č ia u n e t ir
ta d a re ikia s u s ita ik y ti s u g a lim y b e išgirsti n e ig ia m ą a ts a k y m ą .
Ž m o n ė s n e r e ta i p a te n k a į b ė d ą , kai tikisi g a u ti, ko jie m s re ik ia a r
ko t r o k š ta . Tai, k a d m u m s k a ž k o re ik ia a rb a k a ž k o s ie k ia m e , n a t ū ­
ralu, ta č ia u je i tik im ė s visa g a u ti a r n e t r e ik a la u ja m e , n e iš v e n g ia m a i
n u sivilsim e . S v e ik a m e ilė y ra ir p a s iry žim a s a ts iž a d ė ti - ne p a r t n e ­
rio, o savo lū k es čių . K ad ir koks b ū tų re z u lta ta s , a tly g iu m u m s bus
m ū s ų g a rb in g a s e lg esys.

P a s ta n g o s p a k e is ti k itu s

Kartais jaučiamės kažko stokojantys ir tikimės, kad pilnatvę

mums suteiks kiti, o susiję su kitais priklausoma meile, sten­
giamės juos pakeisti, rasti jų trūkumų.
Štai mano klientai tvirtina: „Jei Gina nebūtų šalta, nekel-
čiau scenų dėl sekso“; „Jei Candi „užaugtų“, man nieko ne­
trūktų“; „Jei tik moterys mane mylėtų, pajusčiau pilnatvę“.
Tad dar sykį žmonės stengiasi pakeisti kitus, mėgindami slėpti
savo pačių baimę ir nevisavertiškumą.
Candi partneris Mike as atrodo pasitikintis, tačiau poreikis
turėti priklausomą, nesaugią moterį liudija, kad jis nėra savi­
mi toks tikras. Kai jis prisipažino apie savo abejones, jiedu su
Candi įstengė mylėti vienas kitą ramiau ir sąžiningiau.
Neužmirškite, kad jūsų meilės priklausomybė priglunda it
pirštinė. Liaukitės priežasties ieškoję kitame. Kodėl jums reikia
seksualiai šaltos moters? Kam jums reikia pikto vyro? Kodėl dir­
bate tironui viršininkui? Kaip jums pritinka toks jūsų santykis?
 K A I P MAN TAVE MY L Ė T I ? / 117

P iln a tv ę s u te ik ia k it i

Priklausoma meilė yra parazitiškas sandėris. Jį sudarę žmo­

nės minta vienas kitu. Priklausomiems nuo meilės žmonėms
reikia vienam kito, kad jaustųsi vientisi, išlaikę pusiausvy­
rą, saugūs. Kai šiai liguistai simbiozei iškyla grėsmė, apima
nerimas. Dažnai jis prasiveržia emociniu ar fiziniu smurtu.
Taip atsitiko Hankui ir Joannai.

H A N K O IR J O A N N O S IS T O R IJ A
H a n k a s b u vo š a lta k ra u jis , p rie ta rin g a s , to b u lu m o s ie k ia n tis ž m o ­
gus. U ž a u g o š e im o je , k u r sva rb iau s ia b u v o p a la ik y ti p a d o rų išo rin į
v a iz d ą , ta č ia u n a m ų s la p tu m e n e trū k o e m o c in io ir fizin io s m u rto .
H a n k o ž m o n a Joa n n a b u vo š ilta , n es au g i, d ro v i ir a is trin g a . H a n k a s
n e s lė p ė , kad Jo a n n ai n e ja u č ia jo k ių e m o c ijų . „Taip, ji šalia, ta č ia u
n ie k o ja i n e ja u č iu ." Kai J o a n n a s u d v e jo d a v o d ė l jų s a n ty k ių a r p r a ­
š n e k d a v o , k a d gal p a lik s ia n ti H a n k ą , jis įn irš d a v o , im d a v o s m u r­
ta u ti, ž o d ž iu , s eksu aliai, n e t fiziš k a i. H a n k a s Joan n o s n e m y lė jo ,
jo s n e n o rė jo , b e t ja m p a to lo g iš k a i jo s re ik ė jo . Im d a v o n e r im a u ti
n e t n u o m in tie s , kad ši g a lė tų jį p a lik ti. K a s k a rt J oa n n ai p areiš ku s ,
kad ja i g a n a , jo s ą m o n ę u žp lū s d a v o p irm a p ra d ž ia i s a v in in k iš k u m o
ja u s m a i, g a u s y b ė n e p a te n k in tų v a ik y s tė s p o re ik ių . S u v e ik d a v o įs i­
tv ir tin ę s o c ia lin ių v a id m e n ų m o d e lia i, be ž o d ž ių p rim e n a n ty s , kad
v y ra i p a s ie k ia , ko n o ri, g ą s d in d a m i, iš la ik y d a m i a ts tu m ą , v y ra i p r i­
v alo viską la ik y ti savose ra n k o s e , m o te r ų d a rb a s p a is y ti jų la im ė s .
T ačiau J o a n n a nė n e k e tin o jo p a lik ti. K a ž k a ip iš k re ip ta i jo e lg es ys
J oan n ai tik o , nes ta rs i p a tv irtin o , kad v y ru i tik r a i e s a n ti re ik a lin g a ,
kad d ėl t o v e r ta m e ilė s . H a n k o p e rv e rs iš k a s e lg es ys t e ik ė j a i k e is ­
tą s a u g u m o ja u s m ą . K aip tik to k s p a ra d o k s a s d a žn a i ir b ū d in g a s
s m u rtin g a i s a n tu o k a i: a b ie m e s m in g a i k ito re ik ia , ta č ia u , n e p a is a n t
šios s u v o k to s re ik m ė s (ar v e ik ia u d ėl šios re ik m ė s ), jie p a m a ž u v ie ­
nas k itą n a ik in a .
Il8 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

N o r ite , t r o k š t a t e , la u k ia te

Glaudžiai susijęs su aptartuoju yra ir įprotis laukti, kol per­

mainos įvyks kažkur kitur, bet ne mumyse. Daugelis dar mąs­
tome magiškai, tarsi tikėtume Kalėdų Seneliu, vis dar pasyviai
norime, trokštame, laukiame. Paklauskite savęs, kiek kartų
šiuos žodžius girdėjote, svarstėte ar ištarėte.
• Jei tik ką turėčiau...
• Jei tik ji pasikeistų, o tada jau...
f Kai jis turės daugiau laiko, tada...
• Kai užaugs vaikai, tada...
• Kitais metais jau viskas bus geriau...
• O jei būčiau padaręs daugiau, ji nebūtų išėjusi...

Užuot tiesiai išdėstę savo reikalavimus ar realiai įvertinę padė­

tį ir veikę, įsitvėrę laikomės vaikiško tikėjimo magija. Bet juk
privalome sutikti, kad patys esame atsakingi už save ir savo
veiksmus. Nepajėgdami pasikliauti savimi, patiriame frustra­
ciją, nepasitenkinimą, net susergame.
Mano klientė Meghan yra gyvas įrodymas, kad norai, troš­
kimas ir laukimas, jog kiti pasirūpins mūsų laime, atidavimas
jiems savo galių, baigiasi liūdnai.

M E G H A N IS T O R IJ A
„P rie š p e n k e tą m e tŲ , sulaukusi tris d e š im t p e n k e rių , p ag a lia u n u ė ­
ja u g y d y tis įs is e n ė ju s io a lk o h o liz m o . M a n o g y v e n im e b ū ti b la iviai -
s te b u k la s . Iki iš b la iv ė d a m a , savo b ėd a s s te n g ia u s i įv e ik ti a lk o h o liu
ir k ita is n a rk o tik a is .
 KAI P MAN TAVE MY L Ė T I ? / lig

M a n e a u g in o tė v a s a lk o h o lik a s , ja u č ia u s i n e la im in g a ir m ė g in a u
a ts is p irti s la p s ty d a m a s i, la ik y d a m a s i p a s y v ia i. S te n g iau si v isiem s
įt ik ti, b u va u ta rp in in k e ta r p tė v o ir m o tin o s . T ėv as m a n e s ek su aliai
iš n a u d o jo m o tin a i ž in a n t, ta č ia u ji n e u ž k irto t a m kelio, o s u v e rtė
k a ltę m a n , d e š im tm e č iu i v a ik u i. V ė lia u d a u g m e tų v yliau si, kad kai
p a g a lia u išeisiu iš n a m ų , m a n o g y v e n im a s p asikeis. T ro šk au iš te ­
k ė ti, n o rė ja u , kad m a n e iš g e lb ė tų s tip re s n is ir sveikesnis už m a n e
ž m o g u s . T a č ia u iš g e lb ė jim o vis n e s im a tė . J a u n y s tė je s k a u s m ą
įv e ik d a v a u b ū d a m a p irm ū n e , tu r ė ja u ta le n tą m u z ik u o ti, g ro ja u v ie ­
tin iu o s e a n s a m b liu o s e . Prieš k o n c e rtu s s lo p in d a m a n e rim ą p ris iry ­
d a v a u ra m in a m ų jų . įju n k a u g ir ta u ti. D ė l to k io s m e n k o s s a v iv e rtė s
k e n tė m u z ik a v im a s . M a n o raiška t a r p ž m o n ių ir b e n d ra v im a s d a u ­
giau sia b ū d a v o g irtu o k lia v im a s . T a ip s u s ip a žin a u ir su savo v y ru .
G ir ta u d a m a ja u s d a v a u s i g a lin g a , la ik a n ti g y v e n im ą savose
ra n ko se , p a k y lė ta , la im in g a . Š t a i k a i p ž m o n ė s s u s it v a r k o . T aip m a ­
nydavau. N e tru k u s a lko h o lis m a n o d e p re s ijo s ja u n e įv e ik d a v o .
Vis d a ž n ia u v e rk d a v a u , ja u s d a v a u s i b e jė g ė , v ie n iš a . M a rk a s , b ū s i­
m as v y ra s , m a n e ir „ iš g e lb ė jo “. Jis p a rū p in d a v o m a n a lk o h o lio , ė m ė
t v a r k y ti m a n o fin an su s, p riim d a v o už m a n e s p re n d im u s , k e tin o
v e s ti, n e t kai p a p a s a k o ja u a p ie n e le m tą savo v a ik y s tę ir iki to l p a ­
laidą g y v e n im ą .
T ač ia u a r tė ja n t tu o k tu v ė m s , jis vis d a ž n ia u ė m ė p rie k a iš ta u ti
m a n už p r a e itį, d ėl to s m a rk ia i s u s ib a rd a v o m e . G a liau siai a p s iv e rk ­
d a v a u , m a ld a u d a v a u jo a tle id im o . B uvau įs itik in u s i, kad nie ka s m a ­
nęs n e n o rė s , b e v iltiš k a i tro š k a u k a ž k a m p rik la u s y ti. Vis d a r v y lia u ­
si, kad iš te k ė ju s m a n o n e g a n d o s p as ib a ig s. P a m irš a u , ką iš m o k a u
v a ik y s tė je , k ad v y ra i s m u rta u to ja i ir g rė s m in g i, kad niekas m a n ę s
n ie k a d a n e m y lė s . N e tru k u s įs itik in im a i v ir to k o š m a riš k a g y v e n im o
tik ro v e .
Vos m ė n u o po v e d y b ų M a rk a s ė m ė m a n e m u š ti. Sykį p a lik a u
j į k elio m s d ie n o m s , b e t paskui g rįž a u , nes m a n a tro d ė , kad n ie ka s
d a u g ia u m a n ę s n e m y lė s . D a b a r s ta čia i susig ū žiu p a g a lv o ju s i, k aip
m a ž a i ta d a save m y lė ja u . S te n g ia u s i įt ik ti M a rk u i, tik ė ja u s i, kad je i
120/ KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

tik tin k a m a i e lg siu o s i, viskas bus g e ra i. V ie n in te lis te ig ia m a s to k io

e lg e s io re z u lta ta s b u vo ta s , k ad ta is m e ta is m a ž ia u g ė ria u , nes v y ­
ras t a m p rie š in o s i.
M a n o s a v iv e rtę šiek t ie k s u s tip rin d a v o tik sunkus d a rb a s . D ir­
bau n e t ir v a ik a m s g im u s , m a t, d ė l to ja u s d a v a u s i ž m o n iš k ia u , be
to , n e s itik ė ja u , k ad M a rk a s g a lė tų m us iš la ik y ti. N e s ip rie š in d a m a
a tid u o d a v a u ja m savo a tly g in im ą . Jei m a n ko p rire ik d a v o , t e k d a ­
vo m a ld a u ti iš jo p in ig ų . N e t n e a te id a v o j g a lv ą , k a d p a ja m o s ju k
m a n o , kad s u g e b ė č ia u ir p a ti t v a r k y t i pin ig u s.
T u o p a t m e tu p ris iė m ia u ir m o tin o s g e lb ė to jo s v a id m e n į, g in d a ­
vau ją n u o g ir to tė v o s ia u tė jim ų . P a siju sd avau s va rb i iš te m p d a m a
m a m ą iš n a m ų , kai d ėl jo s b ard a v a u s i su tė v u . T ik rų d ra u g ų n e t u ­
rė ja u , visas laikas p ra b ė g d a v o su M a rk u a r m a m a . P a s in a u d o d a v a u
m o tin a , kai re ik ė d a v o g a u ti tr a n k v ilia n tų ir a n tid e p re s a n tų , nes
M a rk a s jų m a n n e p irk d a v o , už ju o s s u m o k ė d a v o ji. V y ra s a ts is a k y ­
d a v o n u p irk ti d ra b u ž ių m a n a r v a ik a m s , tv ir tin o , k a d p irm a re ikia
p a s irū p in ti s ą s k a ito m is . D ra b u ž ių n u p irk d a v o m o tin a . Tačiau m a n
vis tie k a tr o d y d a v o , kad M a rk a s m a n im i rū p in a s i. M e ilė m ūsų n e ­
siejo, b e t lika u su ju o . Su m o tin a p a s id e ju o d a v o m e , p as is kų s d a v o -
m e k ie k v ie n a savo s a n tu o k a .
P a g a lia u s u v o k ia u , kad m a n o s a n tu o k a ir g y v e n im o bū d as n e ­
s veiki. P a p ra š ia u M a rk ą n u e iti su m a n im i p a s ita rti s a n tu o k o s k la u ­
sim ais. Jis a ts is a k ė , p a lik a u jį. Po kelių d ie n ų M a rk a s s utiko k o n s u l­
tu o tis , m e s s u s ita ik ė m e . Paskui šešis m ė n e s iu s la n k ė m e s a n tu o k o s
k o n s u lta v im o g ru p ę . Po sesijos e id a v o m e d ra u g e iš g e rti. M a rk a s
d a b a r n e s ip ik tin o m a n o g irtu o k lia v im u , iš tie s ų n e t s k a tin o . Ū m a i
abu g rie b ė m ė s a lk o h o lio savo n e la im ė m s s k a n d in ti. A ts is a k ė m e
p a m a ty ti savo s u n k u m u s, ta d k o n s u lta v im a s b u v o n e s ė k m in g a s .
Paskui m irė m a n o m a m a . įju n k a u g ir ta u ti d a r s m a rk ia u . N o rs
ž in o ja u , kad n e te is in g a , g ė ria u la b ai s m a rk ia i, b ė g d a m a nuo s ka u s ­
m o ir s ie lv a rto . L au kiausi k e tv ir to v a ik o . S te b u k la s , kad m a n o d u k ­
ra D a n ie lla g im ė be a lk o h o lin io vaisiaus s in d ro m o . T ą d ie n , kai ji
g im ė , iš g ir tu m o vos p a s to v ė ja u a n t kojų.
 KAI P MAN TAVE MY L Ė T I ? / 121

D a n ie llo s g im im o iš v a k a rė s e m u d u su M a r k u g irti s u s ik iv irč ijo ­

m e . Jis m a n e s u m u š ė , s akė, kad visus m ė n e s iu s , kai la n k ė m e v e d y ­
bų k o n s u lta v im o g ru p ę , jis tik ir laukęs p ro g o s p a ro d y ti, k ie n o čia
v a ld ž ia . K a ž k o d ė l iki šiol n e s u v o k ia u , k aip b ru ta lia i jis e lg ias i. J a u ­
čiausi s u k rė s ta . Ž in o ja u , k ad n e g a liu ju o p a s itik ė ti, ė m ia u b a im in tis
d ė l savo g y v y b ė s .
N u s p re n d ž ia u , kad p riv a la u iš e iti, b e t n e ž in o ja u kaip. N ie k u o
n e p a s itik ė ja u . N u tila u , su M a rk u ištisus m ė n e s iu s b e v e ik n e š n e k ė ­
d a v a u . T o lia u s m a rk ia i g irtu o k lia v a u . M a rk a s t a ip p a t. V ė lia u lo š d a ­
m as p ra s is k o lin o ir įk lim p o į d id e le s fin a n s in e s b ėd a s, d ė l t o a ts i-
ž e g n o jo a lk o h o lio . M u m s s m a rk ia i susiriejus, jis vėl m a n e p rim u š ė
v a ik a m s m a ta n t. K itę d ie n ę p a s iė m ia u v a ik u s ir p a b ė g a u . P a s is a m ­
d ž ia u a d v o k a tę , v ė lia u g av au ir iš tu o k ę . V y lia u s i, kad rū p es čiai liks
p ra e ity je .
B e t jie n e s ib a ig ė . T o lia u g irta v a u , p a s ip a in io d a v a u v y ra m s , k u ­
rie s m u rta v o ne m a ž ia u nei M a rk a s . Po tre jų m e tų s uv o kiau , kad
p r i v a l a u lia u tis g irtu o k lia v u s i. Šio įp ro č io ja u n e įs te n g ia u s u tr a m d y ­

ti, g rė s ė n e te k ti d a rb o . P a g a lia u kre ip ia u s i p ro fe s io n a lio s p a g a lb o s ,

kad liaučiausi p ik tn a u d ž ia u ti a lk o h o liu .
G y d y m a s p a d ė jo g e ria u p a ž in ti save p a č ię . S u p ra ta u , kad d a u ­
g e lį m e tų u ž t a i, k o k ia esu, k a ltin a u kitu s. S u p ra ta u , kad n e n o rė ja u
im tis n ie k o , kas p a d ė tų keistis.
P ra ė jo šeši b la iv u m o m ė n e s ia i, kai vėl le id a u sau tik ra i ja u s ti.
S ta ig a p ra s iv e rž ė p e r visus m e tu s sus ik au p ęs s ie lv a rta s , išliejau
d a u g a š a rų . B u vo sunku, b e t b ū tin a . Kai p a lio v ia u tro k š ti ir la u k ti
k a ž k o , kas m a n e išg elb ė s, p a m a ž ė l ė m ia u s i a tk u r ti savo s ub y rėju sį
g y v e n im ę .

R e ik a la u ja te ir t ik it ė s b e s ę ly g in ė s m e ilė s

Vienintelis metas, kai mums tikrai reikėjo t i k besąlyginės

meilės, buvo vaikystė. Vėliau meilei nustatė sąlygas: glostė
122 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

už bendradarbiaujantį elgesį ir braukė prieš plauką už netin­

kamą. Negalėdami mylėti, augti, apsisaugoti patys, buvome
reikalingi kitų rūpesčio ir kreipimo, jie užtikrino mūsų gy­
vybę ir brendimą. Jei visa buvo teikiama su besąlygine meile,
netrukome suprasti, kad mes ir mūsų elgesys nėra tas pats.
Kad net ir iškrėtus ką blogo meilė nedingsta. Sužinojome,
kad meilės nereikia nusipelnyti. Deja, daugelis savo vaikystė­
je šito nepatyrėme, tad taip ir likome toliau laukti besąlyginės
meilės.
Visiškai teisėta, kad suaugęs žmogus trokšta besąlyginės
meilės ir jos sulaukia. Tačiau reikalauti jos - nesveikas ir ne­
įgyvendinamas lūkestis. Priklausomos meilės atveju veikiau­
siai atsisakysime mylėti save besąlygiškai, pykšime ir verk­
sime, kai būtent taip mūsų nemylės kiti. O jei besąlygiškai
nemylime patys savęs, tuomet dar labiau linkstame patikėti,
kad meilę privalome nusipelnyti. Arba šio poreikio stumiami
kabinamės į kitus.

D O R O T H Y IS T O R IJ A
C h ro n iš k ą d e p re s iją b e s ig y d žiu s i D o ro th y a tr o d ė re ikli, n ia u z g ia n -
ti, p ik ta ja u n a m o te ris . Jos m e ilė s ir p rita r im o p o re ik is , n u k re ip ta s
į m a n e , p s ic h o lo g ę , a tro d ė n e p a s o tin a m a s . P y k o , k ad tu ri m o k ė ti
už te r a p iją , p yk o , kad seansai p e r tr u m p i. N e p a lia u ja m a i k la u s in ė ­
jo , n ejau g i n e tu rin ti te is ė s b ū ti m y lim a . Jos n e iš s a k y ta žin ia m a n
b uvo to k ia : „ M a n o tė v a i n e m y lė jo m a n ę s ta ip , k a ip n u s ip e ln a u b ū ti
m y lim a , ta d g e ria u ja u jū s ...! u P a a iš k in a u D o ro th y , kad a p g a ile s ­
ta u ju , jo g ji n eg a vu s i te ig ia m o s n u o šird žio s m e ilė s , į kokią tu r ė jo
te is ę v a ik y s tė je , ta č ia u n e g a liu ir n e n o riu už tą n e te k tį a ts ite is ti.
Jai puolus re ik a la u ti b e s ą ly g in ė s m e ilė s , ja u s d a v a u s i p riv e rs ta nuo
 KAI P MA N TAVE M Y L Ė T I ? / 123

jo s a ts itr a u k ti, ne p r ia r tė ti. Ir je i ta ip ja u č ia u s i aš, jo s p s ic h o te ra ­

p e u te , k a ip šalia jo s g y v e n im e t u r ė t ų ja u s tis kiti?
D o ro th y p rip a ž in o , kad jo s m e ilė s s a n ty k ia i k lo s tė s i p ra ž ū tin g a i.
M o te rs p o re ik is b ū ti p a r tn e rio g y v e n im o c e n tre , įn irtin g a s to r e ik a ­
la v im a s ja u s u g rio v ė dvi s a n tu o k a s , p a ž e n k lin ta s žo d in iu ir fiz in iu
s m u rtu . D a b a r tin ė jo s s a n tu o k a ja u irgi k y b o a n t p la u k o . N e v e ik ­
laus b ū d o s u tu o k tin is , k e n č ia n tis d ė l savo p a tie s n e s a u g u m o , k a ip
įm a n y d a m a s s te n g ė s i D o ro th y įt ik t i. R e ta i p a te n k in ta , D o ro th y
d a ž n a i k a lb o m is jį ž ė m in d a v o , o ja m ta i ro d ė jo m e n k a v e rtiš k u m ą .
V y ra s laikėsi iš p a s k u tin ių jų , kad n e p a s itra u k tų iš šių s a n ty k ių , k ad
n e k irs tų ja i a tg a l. Ir D o ro th y , ir jo s v y ru i re ik ė jo iš m o k ti n u o š ird žia i
m y lė ti save, lia u tis s m u rta v u s , kad g a lė tų im ti k u rti sveiką a p lin k ą
savo b e n d ra v im u i. P a ra d o k s a lu , ta č ia u ta i le is tų k ie k v ie n a m jų iš­
re ik š ti g iliai š ird y je s ly p in tį g e ru m ą ir iš k ito a s m e n s s u la u k ti b e s ą ­
ly g in ės m e ilė s .

A ts is a k o te įs ip a r e ig o ti a r p ik tn a u d ž ia u ja te

k it o įs ip a r e ig o jim u

Meilės priklausomybė dažnai sukuria visiško priešiškumo

prieraišumui vaizdą, aiškiai purtantis įsipareigoti. Gyvenime
tokia nepriklausomybė yra tiesiog išvirkščia priklausomybė.
Mūsų reikmė susisieti yra reali. Žmonės, tvirtinantys, kad aš
gyvenu savo, o tu gyvenk savo gyvenimą, o jei susitiksime, tai
būsime susitikę, skelbia iškreiptą nepriklausomybę. Daugelis
savo laisvę aukštinančių žmonių slepia daug nepatenkintų pri­
sirišimo reikmių. Jie tiesiog išmoko išvengti skausmo ir bai­
mės, tapo perdėm savarankiški. Nors ir prisiėmę „didingojo“
vaidmenį santykiuose, daug svarbos teikia kontrolei. Vaikys­
tėje jiems dažnai atrodė, kad vienas ar abu tėvai labai stengėsi
12* / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

nugalėti vaikus arba vienas kitą. Paradoksalu, bet tie troškimo

kontroliuoti apimti tėvai neįstengė patenkinti pamatinių vai­
ko vystymosi reikmių, o vaiko atsakymas dažniausiai būdavo:
„Ne, to nedarysiu ir manęs nepriversi!“ Arba: „Jaučiuosi gerai,
čia tau kažkas ne taip!“ Tokie buvo pagrindiniai būdai, kuriais
vaikas nesmagioje, liguistoje situacijoje išsaugodavo asmeni­
nės galios ir kilnumo jausmą.
Tačiau silpnų, pareigų nepajėgiančių atlikti tėvų ugdymas
irgi gali duoti panašių rezultatų. Tuomet vaikai, užuot pasi­
kliovę tais, nuo kurių priklauso, priversti patys pasirūpinti
savimi. Tačiau tokie pasižadėjimai išlikti visiškai nepriklauso­
mam trukdo įsipareigoti brandžiam meilės santykiui. Ne taip
retai tokia nepriklausomybės būklė gali virsti piktnaudžiavi­
mu įsipareigojimu. Tokios nuostatos kaip „Esi man skolingas“
ar „Esu tau skolingas“ atvedė prie daugybės neįsivaizduojamų
buitinio smurto istorijų. „Antipriklausomybė“ yra išvirkštinė
nepriklausomybė. Sveika nepriklausomybė liudija apie sveiką
pirminę priklausomybę nuo tėvų vaikystėje.

R IC H A R D O IS T O R IJ A
T ra u m a g ali s u k e lti iš lie ka n čią b a im ę , n e t s iau b ą įs ip a re ig o ti. P a ­
ž in o ja u ž m o n ių , k u rie išsigąsta v ie n n uo m in tie s , k ad re ik ė tų susi-
s a is ty ti m e ilė s ryšiu . Jų širdys u ž v e rto s . A p im ti s e k s u a lin io ja u d u lio
a r ro m a n tiš k o s va ig u lio s u k e lto s e u fo rijo s jie g e b a tr u m p a m a ts i­
skle is ti, p a s o tin d a m i p a ja u ta s , ta č ia u paskui vėl g r įž ta a tg a l ir jas
u ž ra k in a . K o k ie ta ik lū s b u vo m a n o k lie n to R ic h a rd o žo d žia i: „ M a n o
širdis u ž v e rta s e p ty n e rių v a rtų . A rčiau s iai ž m o g ų įs ile id žiu iki t r e ­
č ių jų . R a k tu s tu r iu tik aš. Kuo s m a rk ia u kiti ž m o n ė s ju o s s tu m ia ,
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 125

m ė g in d a m i įe iti, tu o la b iau p rie šin u o s i." S u la u k ę s k e tu ria s d e š im t

p e n k e rių , po d v ie jų iširusių s a n tu o k ų ir g a u s y b ė s ro m a n ų jis ta ip ir
n e iš m o k o p a m ilti tv a riu ja u s m u , to lia u k a ltin a k itu s , kad šie m in a
ja m a n t n u o s p a u d ų . Iš tie s ų už tų v a rtų v y ra s s lep ia senas n e u ž g i­
ju sias ž a iz d a s ir b a im ę . N o rs la ik o save s tip riu , ta č ia u kol n e įg ijo
drąsos a tv e r ti šird į, liek a savo p a tie s s u s ik u rta m e k a lė jim e . G a lb ū t
š iam v y ru i ir p a ž įs ta m a s e k s u a lin ė b ei ro m a n tiš k a m e ilė , ta č ia u , t ik
a tra k in ę s v a rtu s , p ažin s ir ilgiau tv e r ia n tį širdies ryšį su š ird im i.

L a u k ia te iš k itų p a t v ir t in im o ir į v e r t in im o

Nedaug žmonių myli patys save be išlygų. O taip mylimas no­

rėtų būti kiekvienas. Kaip vaikai ieškome pasaulyje žmonių,
kurie mus mylės be atodairos. Kai meilės nuotykis pasibaigia,
išgaruoja ir mūsų savigarba.

J U D IT H IS T O R IJ A
Itin ž e m o s s a v iv e rtė s J u d ith p a ra š ė š ta i to k į la iš ką n u o savo p r ik la u ­
s o m o „aš" s v e ik a ja m savo „aš", iš d ė s ty d a m a n e s ą m o n in g ą d id u ­
m os savo b lo g ų įp ro č ių m o ty v a c iją .
„ J u d ith , ju k visiškai aišku, k o d ė l tie k v a lg a i, g e ri ir rū k a i. Ką d a r
g a lė tu m d a ry ti? Juk už šių ta v o g y n y b o s s k y d ų n ie ko n ė ra , a b s o ­
liučiai n ie k o . N ė ra jo k io s J u d ith . T av o n a m a s , d a rb a s , š e im a , a u t o ­
m o b ilis , b a ld a i, a u g a la i, d ra b u ž ia i - viską iš ta v ę s g a lim a a tim ti. T au
b u vo b ū tin a m a n y ti, kad visa esi tu , ta č ia u d a b a r ja u ž in a i, k aip v is ­
kas y ra . Tavęs n ė ra . G al nė n e e g z is tu o ji. Tau atrodydavo , kad egzis ­
tuoji tik tada , kai turėjai ką m y lė ti ar kai kam priklausydavai . O d a b a r
n ie ko n e tu ri. T ad d a b a r tik rū k a i, v a lg a i, g e ri, b e n t ja u d ė l viso t o
m a n a is i e s a n ti g y v a ."
126 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Tokie žmonės kaip Judith turėtų suvokti, kad jie patys pasi­
renka, ar gyvens prasmingiau. Diduma mūsų galime būti lai­
mingesni, jausti didesnį išsipildymą, nei patiriame šiuo metu.
Mums kliudo įsitikinimas, kad kas kitas tai už mus padarys.
Neįvertiname savo galios pasirinkti savo tobulėjimo kelią.
Esame pajėgūs ne tik pasirinkti, bet ir sukurti savo pačių ga­
limybes.

B ijo te b ū t i p a lik ti

Patologinį vienišumą apibūdina chroniškas skausmas, pani­

ka, pyktis, neviltis, tuštuma. Jis skiriasi nuo brandžios vienat­
vės, kuri tėra sveikas ilgėjimasis su mumis nesančio mylimo
asmens. Priklausomas nuo meilės asmuo nepajėgia palankiai
prisiminti mylimo žmogaus, paprasčiausias išsiskyrimas jam
kelia baimę, kad bus paliktas. Meilės narkomanas nepajėgus
patikėti, kad kitas sugrįš. Toks reiškinys veikiausiai susifor­
muoja dėl ankstyvoje vaikystėje negautos svarbios raidos
pamokos. Itin svarbu, kad kūdikystėje vaikai pajustų ryšį su
tėvais, visiškai pasitikėtų, kad šie visada bus šalia. Jeigu tai
vyksta, vaikai išmoksta pasiguosti. Prisimindami tėvų meilę
ir tada, kai šių nėra šalia, jie tiki, kad ją vėl patirs. Kai vaikai
įpranta netikėti tuo, kad tėvai sugrįš, kad ir kas nutiktų, jie ne­
pajėgia sužadinti malonių prisiminimų šiems nutolus. Suaugę
jie sunkiai pasikliauja partneriais ir būna ramūs, tik nuolat
juos matydami.
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 127

J E A N IS T O R IJ A
V a ik y s tė je Jean b u v o tė v ų e m o c iš k a i a p le is ta . Jie re ta i a ts ilie p d a v o
į jo s p o re ik iu s , d a ž n o k a i n e t fiziš k a i s m u rta u d a v o . P s ic h o te ra p ija
šiai d v e jo n ių k a n k in a m a i, p rik la u s o m a i ja u n a i m o te ria i tu r ė jo t e i ­
g ia m ą p o v e ik į, su s tip rin u sį jo s s a v iv e rtę ir s a v a ra n k iš k u m ą . D e ja ,
u žv ė ru s i k a b in e to duris, ji n e įs te n g d a v o p a s in a u d o ti p s ic h o te ra p i­
jo s vaisiais. Kai n e b ū d a v a u šalia, Jean p a n ik u o d a v o , n u o g ą s ta u d a ­
vo, kad ją p a lik s iu , kad jo s tra p u s savęs p a tv ir tin im o d a rb a s n u eis
p e rn ie k . Jean reikėjo* iš m o k ti p a s itik ė ti a tm in t im i ir k a s d ie n ia m e
g y v e n im e p r ita ik y ti g a u ta s g y d y m o p a m o k a s . Iš p ra d ž ių sekėsi
s un k ia i, m o te ris v a rg o k a r to d a m a ir iš n au jo įs iv a iz d u o d a m a m ū s ų
p o k a lb iu s , p ris im in d a m a g erus p e r ju o s ly d ėju s iu s ja u s m u s . Ji s u ž i­
n o jo , kad e s a m e p a jė g ū s p ris im in ti tie k m a lo n iu s , tie k n e m a lo n iu s
ja u s m u s ir e p iz o d u s , kad šis p ro cesas m ūsų p ač ių ra n ko se . N ie k o
n au jo s u te ik ti Jean n e g a lė ja u , tik p a tv ir tin ti ta i, kas jo je ja u b u v o ,
p a s k a tin ti ją u g d y tis s a v iv e rtę .

P a s ik a r to ja n ty s n e ig ia m i ja u s m a i

Kita ryški meilės kaip priklausomybės ypatybė ta, kad žmo­

gų nuolat persekioja neigiami jausmai, pavyzdžiui, tuštumos,
prislėgtumo, kaltės, atstūmimo, nerimo, teisuoliško pykčio,
menkstančios savivertės. Tie pasikartojantys jausmai kyla iš
priklausomų nuo meilės asmenų žaidžiamų psichologinių žai­
dimų. Žmonės paprastai būna pamėgę tam tikrus jausmus,
juos palaiko nesąmoningais mitais apie save, kitus ir gyveni­
mą. Tokie jausmai trukdo pamatinėms psichologinėms reik­
mėms, apsunkina artimumą.
128 / K AS TA l - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

C A R L O S IR K E N O I S T O R I J A
C arlai p a tik o liū d ė ti. M ė g s ta m o s n e ig ia m o s K en o e m o c ijo s b u v o
ja u s tis a ts tu m t a m ir lie p s n o ti te is u o liš k u p yk čiu . A b u žin o jo , k a ip
rasti k a b liu k ą š iem s n e ig ia m ie m s ja u s m a m s p a te is in ti. C arla ir K e -
nas d ra u g e d irb o , o po d a r b o d a ž n a i sykiu su k ita is b e n d ra d a rb ia is
e id a v o iš le n k ti ta u r e lę . C a rla flirta v o ir t a i v e ik d a v o K en ą. V ie n ą v a ­
k a rą jis p a k v ie tė ją pas save į n am u s v a k a rie n ia u ti. C arla k e tin o p a ­
la ik y ti su K en u d ra u g iš k u s s a n ty k iu s , ta č ia u ja m p a s iro d ė , kad savo
e lg esiu ji u ž s im e n a n o rin ti s ek so . Kai Kenas ė m ė in ty m ia i a rtin tis ,
o ji a ts a k ė to n e n o rė ju s i, v y ra s p a s ija u tė a ts tu m ta s , s u g ė d in ta s ir
te is u o lio to n u ją u ž s ip u o lė . C a rla p a s iju to n e s u p ra s ta , a p s iv e rk ė .
* K aip K evin as su L in d sa y tre č ia ja m e s k y riu je , šie ž m o n ė s v ie n a s
k itą e rz in o , k ū rė d ra m ą .

T r o k š ta te ir b ijo te a r t im u m o

Didis priklausomos meilės paradoksas, kad žmonės iš tie­

sų trokšta mylėti ir būti mylimi, tačiau priklausomas jų „aš“
bijo suartėti. Daugelio santykių, tiek priklausomybės, tiek ne,
bėdos savo šaknimis siekia apviltą pasitikėjimą. Kai pasitikė­
jimas pažeistas, prarandame nekaltybę ir žengiame į baimę.
Vėl matome, kad priklausoma meilė kyla iš baimės: baimės,
kad mums atstums, kančių baimės, baimės netekti kontrolės,
prarasti save ar netekti gyvybės. Priklausomos meilės siekis -
ir susisieti, ir išvengti to, ko bijoma.

N A N C Y IS T O R IJ A
V a ik y s tė je buvusi n e la im in g o s , ginČŲ k u p in o s tė v ų s a n tu o k o s liu d i­
n in ke, N a n c y p a s iž a d ė jo m y lė ti a ts a rg ia i, visų g e ria u s ia b ū tų m e i­
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 129

lės iš v e n g ti. T ač ia u p a m ilo d a r visai ja u n a . S m a rk ia i prisirišo p rie

v y riš k io , kuris b e jo k io įs p ė jim o n u tra u k ė s u ž a d ė tu v e s p rieš p a t
v e s tu v e s . N a n c y s ie lv a rta v o d u k a r t s m a rk ia u , ju k s u la u žė ir p a ž a d ą
sau. Jos p a tirtis - b ū ti p a m e s ta i - tik p a tv ir tin o n e s ą m o n in g ą įs iti­
k in im ą , kad m e ilė n e iš v e n g ia m a i v e d a į s ie lv a rtą . P a ti n e s u p ra s d a ­
m a a tn a u jin o ir s u s tip rin o savo įž a d ą .
Po k e le rių m e tų vėl įs im y lė jo . Jau sm ai n a u ja m m y lim a ja m b u v o
s tip rū s , b e t ji n e įs te n g ė visai išsilaisvinti, įs ip a re ig o ti e m o c iš k a i a r
s ek su alia i. Kai t ik p aju sd av o a ts iv e ria n ti a r tim u m u i, iš k a rt a p im d a ­
vo b a im ė , k a ltė , p y k tis a n t savęs. K ru o p š tu s ja u s m ų iš ty rim a s p a ­
d ė jo ja i a p č iu o p ti savo n e s ą m o n in g ą įž a d ą . Ji įs te n g ė išvysti visą
to k io m ą s ty m o b e p ra s m iš k u m ą . Ilg a in iu i N a n c y p a s iry ž o s u rizi­
k u o ti ir m y lė ti, n e t je ig u t e k t ų k ęsti s k a u s m ą .

S te n g ia tė s p a s ir ū p in ti k it o ja u s m a is

Turbūt ryškiausiai meilės kaip priklausomybės ypatybę nu­

sako tokia nerašyta taisyklė: „Tu pasirūpink mano jausmais,
o aš pasirūpinsiu tavaisiais. Padėk man pasiekti vientisumą,
pasijusti gerai, o aš tai padarysiu dėl tavęs.“
Rūpintis kito suaugusio žmogaus jausmais toli gražu ne tas
pats, kas rūpintis kitu žmogumi. Pirmu atveju rūpestis reiškia,
kad vienas žmogus pajėgus skaityti kito mintis, žinoti jo reik­
mes, išsklaidyti jo neigiamus jausmus. Tačiau tokia prielaida
padaro mylintį asmenį atsakingą už visą mylimojo gerovę. Tik­
ras rūpestis juk liudija, kad man rūpi, ką tu jauti; galiu tau pa­
dėti, nors ir neturiu galios panaikinti tavo skausmo, negaliu
padėti tau pasijusti vientisam. Vienos nuostatos paremtos bai­
me ir kalte, kitos - užuojauta ir realizmu.
130 / K AS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Tačiau kaip dažnai tikimės, kad kiti skaitys mūsų mintis,

žinos, ko norime! Juk kaip dažnai tariame: „Turėtum žinoti,
juk pakankamai ilgai su manimi gyveni.“ Kaip dažnai darome
prielaidą, kad kiti žino, ko norime, nors niekada to neprašėme.
Gal kartais jie ir žino, gal gali teisingai atspėti, tačiau iš savo
santykių daugiau gausime išmokę skaityti savo emocijas, su­
prasti savo norus ir poreikius, išsakydami juos taip, kad juos
geriausiai suprastų mūsų partneriai. Prašyti privalome aiškiai
ir atsižvelgdami į kitą. Emocinis nesąžiningumas yra viena
didžiausių bėdų priklausomybe esančios meilės situacijoje.
Tai sutrauko komunikaciją, lemia emocinių saitų stoką.

S T A N O IS T O R IJ A
S ta n o s a n tu o k a ė m ė k lib ė ti ir jis su ž m o n a P a t k re ip ė s i j s a n tu o k o s
k o n s u lta n tą . Jis n ie k a ip n e įs te n g ė s u v o k ti, k o d ė l jie m s ta ip p ra s ­
ta i klojasi. Juk p a g a lia u jis d a rė v isk ą, ką re ik ė jo , kad ji ja u s tų s i k u o
g e ria u . B u vo iš tik im a s , ja m p a tik d a v o įs ite ik ti ž m o n a i. D a u g d irb o ,
b u vo s tip ru s , d a u g n e re ik a la u d a v o , p a rū p in o š e im a i n u o s ta b iu s
n am u s . T ač ia u P a t ja u tė s i n e la im in g a , nes b e n d ra u ti jie m s sekėsi
sun kiai, ja u tė s i S ta n o u ž g o ž ta , v a r g in o jo d a ž n i, ta rs i ir be p rie ž a s ­
tie s iš tin k a n ty s p ykčio p ro v e rž ia i. Kuo la b iau a tr o d ė p ris lė g ta , tu o
s m a rk ia u v y ra s s te n g ė s i ją p a k e is ti. Jis m a n a išk in o : „Čia a tė ja u tik
s u ž in o ti, ką d a r y ti, kad P a t ja u s tų s i la im in g e s n ė . Juk tu r ė tų b ū ti
k ažk as . P a s a k y k ite m a n i r t a i p ad a ry s iu ."
S ta n a s n e s u p ra to , k ad nors ir jo jė g o m s p a s irū p in ti ž m o n a , p a ­
g y d y ti jo s ja u s m ų jis n e g a li. P a d ė tį d a r s u n k in o S ta n o n e ž in o jim a s ,
k aip s u v o k ti ir iš reikš ti savo p a tie s ja u s m u s , k aip p a p ra š y ti, ko ja m
re ikia a r ko n o ri, nes visą d ė m e s į b u vo s u te lk ę s į P a t. Jam te k o vėl
iš m o k ti, ką ž in o jo v a ik y s tė je , kad ja u s m a i s u te ik ia u ž u o m in ų a p ie
jo p o re ik iu s , b e t jis p a ts a ts a k o už ta i, kad ju o s p a a iš k in tų k itie m s .
P a t re ik ė jo iš m o k ti to p a tie s .
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 13 X

Kai S ta n a s g e ria u p e r p r a to savo ja u s m u s , g e b ė jo a ts k le is ti

ju o s ž m o n a i, P a t p a s iju to ja m a r tim e s n ė . D a b a r, kai S ta n a s n e ­
s is te n g ė p e r k e is ti jo s ja u s e n o s , ž m o n a b u v o la im in g e s n ė . V y r ą
re č ia u iš tik d a v o ir p y k č io p rie p u o lia i, nes jis d a ž n ia u iš re ik š d a v o
savo re ik m e s .

P ro je k c ija , a s m e n iš k a s p ris iė m im a s , g a lio s ž a id im a i

Priklausomybė nuo meilės kupina neigimo. Neigimas - der­

linga dirva, kurioje tarpsta tie trys prastai funkcionuojančių
santykių elementai: projekcija, suasmeninimas, galios žaidi­
mai. Žodyne The Funk & Wagnalls pateiktas toks projekcijos
apibrėžimas: mesti ar stumti ką į erdvę arba paviršių, antai,
atvaizdą ar šešėlį. Metaforine prasme tai ir tikslus psichologi­
nės projekcijos apibrėžimas. Projekcija reiškia, kad kaltė per­
keliama į kitą arba jame įžiūrimos tos savybės ar charakte­
ristikos, kurias savyje neigiame arba kurių nenorime matyti.
Prisiėmimas apibūdina tuos atvejus, kai prisiimame į vidų sau
kitų į mus nukreipiamas projekcijas, traktuojame jas kaip tiesą
apie save. Ji nusako ir tuos atvejus, kai asmeniškai priimame
tai, ką sako ir daro kiti. Net tada, kai tai netaikoma asmeniškai
mums. Galios žaidimai, kuriuos išsamiau aptarsime penktaja­
me skyriuje, yra pastangos nukreipti projekcijas atgal ir išsau­
goti kontrolę.
Pirmąjį žingsnį projekcijų, prisiėmimo ir galios žaidimų
šokyje žengiame vaikystėje. Kai kiti asmenys jautėsi per daug
trapūs, kažko neišmanė, buvo per daug išsigandę, tamsią­
ją savo asmenybės dalį jie perkeldavo į mus. Mumyse jie
132 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

matydavo, mums priskirdavo tai, ką paneigdavo savyje. Atro­

dėme jiems neužtektinai tobuli, rūpestingi, neužtektinai ap­
dovanoti sėkme. Buvome nesveiki, nevertinantys, klystantys,
pakvaišę, kvaili, pernelyg jautrūs, pikti, per daug gundantys.
Antrąjį šio šokio žingsnį žengėme, prisiimdami į save
nukreiptus žodžius ir veiksmus. Nesugebėdami pakovoti už
save, susipainioję ir stengdamiesi likti ištikimi mylimiems as­
menims, įimdavome kitų projekcijas. Taip tapome problema
arba kitų žmonių trūkumų auka. Toks neteisingumas ir įstū­
mė mus į nesibaigiančią kovą už asmeninę galią ir vientisumą.
Galios žaidimai tapo trečiuoju šokio žingsniu. Manipu­
liuojančiu elgesiu siekiama palaikyti nelygybę santykiuose,
iškilti aukščiau kito arba nustumti jį žemiau. Galios žaidimai
yra bendravimo kitais įpročiai, kurie gali virsti ir gyvenimo
būdu. Daugiau ar mažiau subtilūs, sąmoningai sukurti ar vi­
siškai nesąmoningi, galios žaidimai gali būti priešiškos pri­
gimties, jie visada slapti. Iš esmės tai schemos, skirtos priversti
kitą elgtis tokiais būdais, kurie, kaip manome, suteiks mums
vidinį pasitenkinimą.
Keletą šios dinamikos mechanizmų iliustruoja Christine
pavyzdys. Vaikystėje ji žinojo, ko jai reikia, tiesiai to papra­
šydavo. Kai kiti žmonės nekreipdavo dėmesio, ji tardavo sau,
kad jos nepaiso, nes ji esanti nesvarbi. Suaugusi ėmė manyti,
kad dėl galios reikia kovoti. Nors ir kritikavo ją už tai, kad el­
giasi it bejėgė, draugai ir šeima jos bejėgiškumą skatino.
 KAI P M AN TAVE MYL Ė T I ? / 133

C H R IS T IN E IS T O R IJA
N u o la t s a p n u o d a v a u s a p n ą , vis p a s ib a ig ia n tį s iaubu ir įn iršiu . V a i­
k y s tė je m a n o m ie g a m a s is b u vo n a m o g ale, už tė v ų s m u k lė s . S a p n e
ž m o n ė s n e p a s ib e ld ę v a ik š tin ė jo į m a n o k a m b a rį. G irti triu k š m a v o ,
g ą s d in o . S u irzu si n u e id a v a u į b arą ir m ė g in d a v a u ju o s iš v a ry ti. T u o
m e tu sesuo m a n o k a m b a ry je rau sd avo si po m a n o d ra b u žiu s , rin k ­
d a m a s i, ką v ilk ė s k itą d ie n ą . T ėvas su d ra u g a is visu g arsu p lė šė m u ­
z ik ą . J m a n o m a ld a v im u s nie ka s n e k re ip ė d ė m e s io , n e b e n t t a r s t e ­
lė d a v o , kad esu p e r jė u tr i.
S apnas m a n p rim in ė , k o k ia b e jė g ė ja u č ia u s i v a ik y s tė je . P a -
s im e s d a v a u , je i ž in o d a v a u , kad k a žk a s g a lė tų p a s a k y ti m a n n e.
T aiksčiausi su m e n k in im u . Ž iū rė d a v a u į k itu s , la u k d a m a le id im o
v e ik ti. V a ik y s tė je ta i bu vo m a n o tė v a s , v ė lia u v y ra s , šiais laikais g e ­
riausia d ra u g ė . M a n o tik s la s - lia u tis ie šk o ti k itų p rita r im o , n e p r i­
im ti jų p rim e s tų p ro je k c ijų , iš m o k ti v e rtin ti save u ž t a i, ką p a s ie k ia u
p a ti, p a tik ė ti, kad tu riu savų g alių .

Dabar išsamiau aptarkime galios žaidimus.

 5-
Galios žaidimai
Kai meilė neįgali, rūpinamės kitais, skausdami save. Rodydami galią
be meilės, skaudiname, žeidžiame, piktnaudžiaujame kitais, galiausiai
vėl skriaudžiame save.
B r e n d a S c h a e f f e r , L o v in g M e , L o v in g You ( M y liu s a v e - m y liu ta v e )

Ga l ia

Vienas ryškiausių meilės kaip priklausomybės santykio po­

žymių - galios žaidimai, suteikiantys partneriui apgaulingą
valdžios jausmą. Kaip minėjome ketvirtajame skyriuje, galios
žaidimai yra manipuliuojantis elgesys, kuris susieja du žmo­
nes kaip nelygius. Išmokę tokį elgesį atpažinti, jau žengiame
pirmą žingsnį, raudami jį iš savo santykių arba atsisakydami
galios žaidimais pagrįstų ryšių.
Žodis galia vartojamas įvairiomis prasmėmis. Kai žmonės
siekia meilės ir abipusio prisirišimo, trokštama galia kyla iš
savivertės (asmeninių galių), o ne kito žmogaus kontrolės.
Galios žaidimai remiasi mitu, kad abiem galios neužten­
ka, todėl valdyti turi vienas. Šį mitą maitina įsitikinimas, kad
pasaulį valdo galingieji, galintys gauti visa, ko nori ir ko jiems
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 135

reikia. Be tokios kontrolės gyvenimas atrodo pažeidžiamas

ir neužtikrintas. Mes, žinoma, visi norime jaustis užtikrin­
tai. Dėl paslaptingo „valdžia“ vadinamo dalyko tarp žmonių
dažnai įsiplieskia įnirtinga konkurencija. Akivaizdus liudiji­
mas - karai. Neretai nė nesuvokiame, ką norime valdyti. Dar
daugiau, galios žaidėjai, deramai vadinami „kontrolieriais“,
apsigaudami mano, kad kiti žmonės suteikia arba užgrobia jų
asmeninę galią. Iš kur kyla tokie įsitikinimai?

Ga l io s ž a id im ų p r a d ž ia

Vaikystėje dėl galios ėmėme kovoti vos sulaukę dvejų, kai tė­
vai tarė, kad vaikučiams metas liautis buvus visatos centru
ir dabar reikės bendradarbiauti su dideliais žmonėmis. Kaip
pamename, kalbėti ir veikti teko bendradarbiaujant su kitais.
Jei to nedarėme, mus neretai bausdavo arba atstumdavo. Tada
vaikai turi galimybes rinktis iš trejeto: gali maištauti, perdėtai
prisitaikyti arba tiesiog bendradarbiauti.
Maištininkai sako: „Nedarysiu taip, manęs nepriversite.“
Jie įsirėžę kaunasi, kad būtų jų valia. Visi esame matę vaikų,
mėginančių įveikti kurį iš tėvų atsikalbinėjant, spyriojantis,
ožiuojantis.
Perdėm prisitaikantys vaikai dažniausiai yra palenkti vie­
no iš tėvų galiai. Jiems gali atrodyti, kad jie praryti kito žmo­
gaus, iš jų atimta visa laisvė. Tokie vaikai būna liūdni ir įsibai­
minę, nes jų elgesys ir pasirinkimo laisvė slopinama, užuot ją
kur kreipus. Jie prisitaiko, užgniauždami pyktį.
136 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Vaikai, skatinami bendradarbiauti ir pripažinti, kad ir kiti

turi reikmių, ilgainiui to išmoksta, tad tapti dideliam gali būti
visai smagu. Galios dalijimasis ir atsisakymas dėl kito - pagrin­
diniai sveikos meilės dėmenys - tampa įprasti jų gyvenime.
Man augant, mums neteko įveikti savo tėvų, kaip ir jiems
nereikėjo nugalėti mūsų nurodymais, papirkinėjimais, grasini­
mais, reikalavimais ir fizinėmis bausmėmis. Tėvai ir vaikai gali
būti lygiai galingi savitais būdais. Dalydamiesi galia, jie tiesia
bendravimo, paramos ir meilės tiltus. Tai normalus vystymasis.
*Kiekvienas dvejų ar trejų metų vaikas išgyvena maišto sta­
diją. Kai kuriems tenka mažiau emocinių randų, bet visi mano
sutikti žmonės yra patyrę bandymo kontroliuoti kitus bėdų.
Suaugusiųjų galios žaidimų šaknys dažnai siekia vaikystę.
Esama įvairių galimybių padėti vaikams šiuo sunkiu metu.
Juos netgi galima pamokyti, kad galia nebūtinai turi būti tai,
ką vienas žmogus atima iš kito.
Sykį mano trimetė dukra Heidi {tapsėjo į virtuvę, kur plo­
viau indus rikiuodama galvoje dar likusius to vakaro darbus.
„Mama, paskaityk man knygą“, - kreipėsi Heidi, tempdama
mane už sijono. Dirstelėjau žemyn, susiraukiau, pamačiusi po
virtuvę ir kambarį išmėtytus žaislus. „Turiu laiko arba paskai­
tyti jai, arba surinkti žaislus“, - šmėkštelėjo mintis.
Jau žiojausi nurodinėti: „Eik, susirink žaislus, tada pasišne­
kėsime apie skaitymą.“ Bet staiga susigriebiau suvokusi, kad
pateiksiu jai irzlų įsakymą. Taigi, ėmiau ir pasakiau: „Heidi,
turiu laiko tik vienam: arba paskaityti, arba surinkti žaislus.
Kodėl tau nenusprendus, ką man verčiau daryti?“
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 137

Leidau vaikui pasirinkti ir Heidi apstulbo. Nebuvo jokio

preteksto nei nusivilti, nei ožiuotis, nes dabar rinkosi ji. Ir ji
pasirinko: nubėgusi susirinko žaislus ir grįžo to vienintelio
dalyko, kuriam turėjau laiko, - kad jai paskalyčiau knygą.
Tai, kad paskatinau ją pagalvoti ir pasirinkti, patvirtino jos
asmeninę galią.
Perėjimas nuo vaikiškos visagalybės prie dalijimosi galia,
regis, visiems vaikystėje ir paauglystėje pareikalauja kovos.
Tai nelengva net suaugusiesiems. Nesveikuose, sunkiuose su­
augusiųjų santykiuose akivaizdžiai įžvelgiame painiavą dėl
galios. Kokie tie galios žaidimai, kenkiantys suaugusiųjų mei­
lės santykiams?

Dv id e š im t trys g a lio s ž a id im a i

Štai galios žaidimų, dažnai įsipinančių į priklausomos meilės

santykius, pavyzdžiai.
1. Patarimus dalijate, bet neklausote.
2. Sunku kreiptis į kitus, paprašyti palaikymo ir meilės.
3. įsakinėjate, iš kitų daug reikalaujate ir tikitės.
4. Stengiatės atsikirsti, sumenkinti kitų savivertę ar galią.
5. Smerkiate kitus, stengiatės sumenkinti ir paneigti kitų
sėkmę, ieškote kliaučių, persekiojate, baudžiate.
6. Nenusileidžiate kito valiai, nesuteikiate jiems to, ko jie
nori, arba to, ko jiems reikia.
7. Žadate ir neištęsite; siekiate pasitikėjimo, o paskui jį
apviliate.
138 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

8. Slopinate kitus, perdėtai rūpinatės.

9. Elgiatės globėjiškai, laikotės iš aukšto tarsi pranašesnis,
bauginate.
10. Sprendžiate už kitus, neįvertinate kitų gebėjimo spręsti
bėdas.
11. Stumiate kitus į beviltišką padėtį.
12. Stengiatės pakeisti kitus (patys keistis nenorite).
13. Puolate kitus tada, kai šie yra labiausiai pažeidžiami.
14. Demonstruojate priešišką susietumui nuostatą „man
tavęs nereikia“.
15. Užgauliojate, papirkinėjate, grasinate.
16. Demonstruojate kartėlį ar teisuolišką pyktį, pagiežą.
17. Smurtaujate žodžiais, emociškai, seksualiai, fiziškai.
18. Agresyvumą pateikiate kaip atkaklumą.
19. Privalote laimėti arba likti teisus.
20. Atkakliai priešinatės, žūtbūt laikotės įprasto.
21. Vargiai pripažįstate klaidas, sunku atsiprašyti.
22. Išsisukinėjate nuo klausimų ir vengiate tiesaus atsako.
23. Pateisinate visus šiuos elgesio būdus.

Norėdamas jaustis galingas, į galios žaidimus įsitraukęs as­

muo stengiasi kitus valdyti. Jis, regis, nesąmoningai sako:
„Numanau esąs bejėgis, tad man reikia kitų, kad galėčiau juos
kontroliuoti, kad būčiau galingas.“ Tokia klaidinga nuostata
grindžiama prielaida, esą už mūsų asmenines galias atsakin­
gas kitas. Tad jei norime jaustis saugiai ir stipriai, mums būti­
na tą žmogų kontroliuoti.
 KAI P M A N TAVE M Y L Ė T I ? / 139

Galios žaidėjas stengiasi, kad kiti išliktų aukomis, kad galė­

tų juos išgelbėti arba persekioti. Tokia melodramos dinamika
neturi jokio ryšio su tikra asmenine galia - taip reiškiasi pri­
klausomybė. Galiausiai įsitraukęs į galios žaidimus žmogus
tampa labai nelaimingas.
Lengvai galios žaidimų niekas neatsisako, mat jie slepia
nesąmoningą ir dažnai slopinamą baimę. Kaskart, kai tenka
nustatyti, iš kur kyla žmogaus reikmė valdyti kitą asmenį,
į paviršių iškyla senos traumos patirtis arba įsivaizduojama
grėsmė, dėl kurių prarandamą kontrolę jis suvokia kaip savęs
netektį, kaip pavojingą ir grėsmingą galimybę. Yra buvę, kai
pacientams, matyt, buvo leista įveikti savo tėvus, taip susifor­
muojant nuomonę, neva jie galingesni už kitą, tad viskas galė­
tų būti pagal jų norą.
„Be to, - argumentavo viena galios žaidėja, - būti galin­
gam daug geriau. Kodėl turėtume tokio elgesio atsisakyti?“
Tokie asmenys nesupranta, kad tokia pozicija ir nestabili, ir
nesveika, grindžiama neteisingomis nuostatomis. Žmonės,
besistengiantys valdyti kitus, veikiausiai vengs tvarkytis ir su
savo baimėmis, nesaugumu, dvejonėmis, nes šalia visada yra
kitas, kuriam „blogiau“. Į jį ar ją ir sutelkiamas dėmesys. Ne­
pamirškite, kad į žaidimą įtraukti ne tik galios žaidėjai, bet
ir jų aukos. Auka irgi mato žaidimo naudą. Kai ji bendradar­
biauja, kitas žmogus yra šalia, padeda nukreipti žvilgsnį nuo
savo baimės, daro gyvenimą nuspėjamą, teikia pripažinimo,
stimuliuoja, kuria saugumo jausmą. Bet turbūt visų svarbiau­
sia, kad šie santykiai patvirtina aukos širdyje daugybę metų
1*0 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

glūdinčius įsitikinimus: „Man neskirta būti stipriai“, „Ir ty­

liai galiu pasiekti, ko man reikia“, „Baisu būti stipriai“, „Jeigu
pritarsiu, manęs nenuskriaus“, „Jeigu būsiu galinga, mane pa­
liks“, „Nesu nei tokia svarbi, nei tokia gudri, nei tokia stipri,
kad mano nuomonės paisytų“.
Mūsų galios žaidimai veikiausiai susiformavo vaikystėje.
Siekdami saugumo, šių itin giliai mumyse įaugusių elgesio mo­
delių galimam atmetimui veikiausiai smarkiai priešinsimės.
Galios žaidėjai, siekiantys išsilaikyti laipteliu aukščiau, re­
tai kreipiasi pagalbos arba bent užsimena, kad norėtų keistis.
Juk iliuzijos ir neigimas leidžia jiems manyti, neva jiems se­
kasi geriau nei kitiems. Imtis terapijos arba kažką keisti juos
priverčia tik trauma, pavyzdžiui, partnerio grasinimas palik­
ti. Bet ir tada jų tikslas gali būti tik atgauti kontrolę maištau­
jančiam partneriui. Bet dabar partneris ar partnerė nebenori
būti auka. Kartais partneris gali pykti, netgi konkuruoti dėl
dominuojančios padėties. Nė vienas žmogus nebus pasirengęs
nutraukti galios žaidimų, kol sąmoningai nesuvoks, kad daro
tai, nes pats nėra saugus.

P E T E 'O IS T O R IJ A
G alio s ž a id ė ja i d a ž n a i k o n tro lė s n e te k im ą s u vo kia k a ip savojo „aš"
n e te k tį. P e te 'a s , k reip ę sis p a g a lb o s d ė l d e p re s ijo s ir ž e m o s savi-
v e rtė s , p a ra š ė sau laišką - n u o to s savo e sy b ė s, k uriai b uvo b ū tin a
k o n tro liu o ti.
„Tu v is a d a tu rė ja i to k į s tip rų „aš" ir bu vai to k s s av ara n kiš ka s,
o d a b a r k e tin i viską p e rd u o ti k ita m a s m e n iu i, kuris a tim s iš ta v ę s
k o n tro lę . Juk š ito visai n e n o ri, tiesa? K aip tik n e m ė g in a u ta v ę s a p ­
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 141

s a u g o ti. G a l p a m e n i, k aip n e s itra u k ia u nuo ta v ę s ir n e le id a u k itie m s

nė p ris ia rtin ti. L a ik ia u ta v e v ie n ą , visiškai k o n tro liu o ja m ą . Esi p r o ­
tin g a s ir p ra n a še sn is u ž tu o s , k u rie siekia p a d ė ti. Tau jų n e re ik ia ,
nes g ali viską iš siaiš kin ti p ats . Juk visus šiuos m e tu s viskas ku o p u i­
kiausiai sekėsi, tiesa?
N e s u v o k iu , k o d ė l n o ri p a s iro d y ti n u g a lė ta s a r p ra š y tis p a g a l­
bos. Juk ir to lia u gali la ik y ti v a irą savo ra n ko se . G a lin g ie ji v a ld o p a ­
d ė tį, ta u norisi b ū ti to k ia m , ta i ir pasilik. D a u g u m a ta v o b ė d ų k y la
iš to , kad k iti n o ri ta u s u k liu d y ti. P a s tu m k ju o s iš kelio ir viskas eisis
k aip iš p yp k ės ."
P e te 'a s surašė visus būd us, k u riais p e r te ra p ijo s seansą m ė g in o
m a n e a p g a u ti.
1. N u s iju o k d a m a s a r p rid e n g d a m a s n u o s k a u d ą šyp se n a.
2. D o m in u o d a m a s p o k a lb y je .
3. M ė g in d a m a s s u k e lti g a ile s tį sau.
4. P e re id a m a s į g y n y b ą , p a lie tu s ja u tr ią t e m ą .
5. įtik in ė d a m a s m a n e , k ad k a lti k iti.
6. V e rs d a m a s te ra p ijo s seansą ju o k a is .
7. In te le k tu a lia i iš v e d ž io d a m a s .
8. D ė d a m a s is lan ksčiu .
9. P e rd ė ta i b e n d ra d a rb ia u d a m a s .
1 0 . R a s d a m a s m a n o s ilp n y b ę ir ja p a s in a u d o d a m a s .
11. Iš s ia iš k in d a m a s , ką m a n te k o iškęsti ir a tja u s ti.
1 2 . M ė g in d a m a s įs itra u k ti e m o c iš k a i.
13. P a s k a tin d a m a s s u a b e jo ti sav im i.
1 4 . D v e jo d a m a s m a n o m o ty v a is ja m p a d ė ti.
15. Š n e k ė d a m a s a p ie a p ta r ia m ą d a ly k ą u žu o la n k o m is .

G u d ra v im o P e te 'a s g rie b ė s i, kad s u s tip rin tų p o re ik į k o n tro liu o ti.

V ė lia u g y d y m a s p a d ė jo ja m s u p ra s ti, kad savo g alio s p ik tn a u d ž ia u ­
d a m i k ita is n e s u s tip rin a m e . M ūsų a s m e n in ė g a lia k yla iš m ū sų p a ­
čių, n e re ik ia s te n g tis k o n tro liu o ti k itų . Kai p a s itik im e s av im i, a ts i­
k r a to m e g alio s ir p o re ik io k o n tro liu o ti41.
142 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Pa s ir in k im a i

Suvokę, kad galios žaidimai ardo mūsų santykius, turime tris

pasirinkimo galimybes.
Pirmoji - bendradarbiauti ir atsiliepti pasyviai, tampant
auka, sutinkant atsisakyti savo galios ir būti paklusnesniam.
Elgesys nesunkus ir pažįstamas, tačiau taip reiškiasi priklau­
somybė. Nereikia nė sakyti, kad čia nėra visaverčio gyvenimo
pasirinkimas, nors daug žmonių taip ir elgiasi. Paprastai šie
žmonės išgyvena jausmus, kurių kitas stengiasi išvengti - gė­
dos, kaltės, neatitikimo ir baimės. „Ji mane nugalėjo“, „Ji mane
nuginklavo“, „Esu bejėgis prieš jos gundymus“ - klaidingos
iliuzijos, liudijančios, kad asmeninė galia yra kitų kontroliuo­
jama prekė, o ne mūsų gyvenimo energija.
Antroji - siekti pranašesnės padėties. Tada kyla grėsmė įsi­
painioti į varžytis verčiančius priklausomybės saitus. Du prie­
raišumui besipriešinantys žmonės lenktyniauja dėl galios, gy­
vendami nuolatiniais konfliktais, nes abu mėgina apstulbinti
vienas kitą kūrybinga ir griaunančia galios žaidimų taktika.
„Atiduodu tau tavo galią“, „Atsiimu savo galią“ - teiginiai,
sustiprinantys įsitikinimą, kad galia yra daiktas kito asmens
valioje. Nelaimė, bet daugelis susijusių tokiu santykiu blaškosi
nuo pirmojo prie antrojo pasirinkimo, visą gyvenimą svyruo­
dami lyg sūpuoklėse.
Bet yra ir trečioji, daug sveikesnė galimybė - pažvelgti į
padėtį teigiamai, pripažįstant lygią asmeninę galią. Šitaip pa­
sirinkę, tariame: „Mums abiem nieko nestinga, turime asme­
ninės galios. Tačiau kartais tavo elgesys man nepriimtinas.“
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / X*3

Prisipažįstame, kad: „Elgiausi, lyg būčiau atidavęs savo galią

jai“, „Elgiausi taip, lyg būčiau jo nuosavybė“, „Ji elgėsi taip, lyg
būtų mane užvaldžiusi“. Tokia nuosavybė suteikia galios.
Kalbame apie sąmoningą galios savo gyvenimui atsikovoji­
mą. Kai mūsų gyvenimas tampa nevaldomas dėl nuodijančio
prisirišimo, galime imtis darbo ir arba šį santykį pakeisti, arba
jį nutraukti. Posakis „Paleisk ir leisk Dievui veikti“ nereiškia,
kad pasyviai laukiame užtarimo ir neigiame savo asmeninę
galią. Priešingai, tai skatina dalytis galia, padaryti, kas šiomis
aplinkybėmis įmanoma. Ir tada paleisti.
Kai pasirenkame šį kelią, svarbu pripažinti, kad jėgos žai­
dimai paverčia aukomis abu žaidėjus, ir stengtis puoselėti nau­
ją abiejų asmeninės galios ir orumo jausmą.
Štai sąrašas veiksmų, kurių reikia imtis, norint pasitraukti
iš galios žaidimų.
1. Pripažinkite, kad galios žaidimai vyksta jūsų gyvenime.
2. Išsiaiškinkite, kokius galios žaidimus dažniausiai ren­
katės.
3. Išmokite savyje pastebėti apie šiuos žaidimus įspėjan­
čius ženklus: tai pasimetimas, jausmas, kad esi užspęs­
tas, kaltės, nepatogumo, pavojaus, konkurencijos jaus­
mai, abejonė savimi, sarkastiški atsikirtimai, perėjimas
į gynybą, kaltės perkėlimas kitam, partnerio vengimas,
išsisukinėjimas atsakyti į klausimus.
4. Išnagrinėkite neigiamas nuostatas, kuriomis remiasi
galios žaidimai, pakeiskite jas.
5. Tikėkite, kad visi esame lygūs.
144 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Laimime, jei perprantame vidinį procesą - išmokstame gy­

venti su savimi. Kai savimi pasikliaujame, mums nereikia lai­
mėjimo, dėl kurio kitas pralaimi.

T ik s la s - a b ip u s ė pagarba

Nesunkiai pastebėsite, kad kai ginčą sukelia galios siekiančio

partnerio elgesys, kuo mažiau atsakysite į žodines provoka­
cijas, tuo geriau. Potraukis gintis arba sutikti gali išsyk nu­
kreipti atgal į priklausomo elgesio mechanizmus. Trumpi,
vieno žodžio atsakymai geriausiai padeda neįsitraukti į galios
varžybas.
Savo nuostatą galite suformuluoti ir taip: „Kai tu (veiks­
mas), aš jaučiuosi (jausmas) ir galvoju (mintis). Man būtų
priimtiniau, pageidaučiau kitokio (naujas veiksmas)“ Jūs at­
siliepiate iš lygios asmeninės galios padėties - mokote kitą.
Pasakykite tai tuo metu, kai esama didžiausios tikimybės, kad
būsite išgirstas, o ne įpykę ar ginčo įkarštyje. Štai pavyzdys
poros, kuriančios sveikesnį santykį abiejų partnerių lygios as­
meninės galios pagrindu.

J E N I F E R IR B R A D O I S T O R I J A
J e n n ife r ir B ra d o s a n ty k ia i g a lė jo b ū ti visai šaunūs. Tačiau B radas
buvo įs ija u tę s į d a u g e lio ž m o n ių g e lb ė to jo ir p a ta r ė jo v a id m e n į,
v isiem s jie m s tu r ė jo g a lią . V y ra s b u vo a p k ib ę s „a u k o m is ", re ik a ­
la u ja n č io m is jo laiko ir e n e rg ijo s , J e n n ife r ju o s v a d in d a v o ne tik ra is
d ra u g a is , o s iu rb ė lė m is . B rad a s d a ž n a i s kų sd avo si, k ad šie ž m o n ė s
š va isto jo la ik ą , b e t n e g a lė jo jie m s a ts a k y ti.
 KAI P MA N TAVE M Y L Ė T I ? / 145

J e n n ife r d a ž n a i ja u tė s i n u s tu m ta j šalį, ta č ia u keleriu s m e tu s

n e p ra v ė rė b u rn o s, v ild a m a s i, k ad p a d ė tis p a s ita is y s . V a ik y s tė je jo s
iš m o k ta e lg s e n a s k a tin o t y lė t i, k ad ir ja u č ia n tis p ra s ta i. Š e im o je
n e p a ty r ė , kaip d a lija m a s i g a lia , ta d jo s b a im ė p rie š in tis B rad u i r iz i­
k u o ja n t, k ad jis įp y k ę s ją a ts tu m s , b u vo tik r a .
Kai ji p a g a lia u s u k a u p ė jė g ų p a s ip rie š in ti, t a i p a d a rė labai n u o ­
š ird žia i. P a s a k ė B ra d u i, kad d a u g ia u n e b e a tid ė lio s savo re ik m ių d ė l
j o p a ž įs ta m ų : „K ai a tš a u k i m ū s ų s a v a itg a lio s u m a n y m u s , nes d r a u ­
gas p a p ra š o p a g e lb ė ti ja m p e rs ik ra u s ty ti, ja u č iu o s i įs k a u d in ta ir
p y k s tu . M a n a tro d o , kad esu n e s v a rb i. N o rė č ia u , k a d , p riim d a m a s
s p re n d im u s , a ts iž v e lg tu m e i į m a n e ." Ji ė m ė s u v o k ti, kad jo s e lg s e ­
na b u vo p a r e m ta iš v a ik y s tė s a ts in e š tu m o d e liu . M o te ris n e n o rė jo
t o tę s ti.
Iš p ra d ž ių B rad as s u p ra tin g a i klausėsi, b e t v ė lia u p e rė jo į ž o d ž ių
a ta k ą , k a ltin o , neva a š a ro m is ji m ė g in a ju o m a n ip u liu o ti, p e r im ti
s a n ty k iu s į savas ra n ka s. K ad a tg a u tų p u s ia u s v y rą , B radas ė m ė ją
k ritik u o ti, n e r o d y ti m e ilė s ir a iš k in ti, k o k ia n u o šiol tu r ė tų b ū ti -
ir b u s - j ų s a n tu o k a .
J e n n ife r ž in o jo g a lin ti n u sileisti, b ū ti t v ir t a ir iš la ik y ti o ru m ą
a rb a n u tr a u k ti šią s a n tu o k ą . L a im ė , ja i p a k a k o jė g ų s u p ra sti, kad
ją s k a u d in a n tis B ra d o e lg esys kyla iš b a im ė s n e te k ti v a ld žio s , jis
p ats bijo b ū ti įs k a u d in ta s . P a siryžu s i n e lik ti a u k a , J e n n ife r ir to lia u
n es ile id o įtr a u k ia m a į g alio s ž a id im u s ir n e p riė m ė jo k ritiko s a s m e ­
niškai.
Ž in o d a m a , kad m o d e lį, n u lė m u s į visą jo g y v e n im ą , p a k e is ti n e ­
bus le n g v a , susiklosčius p a la n k ia i p ro g a i, ji p a a iš k in o B ra d u i, k a ip
ją v eik ia jo e lg es ys . P a sa kė n o rin ti sveikos s a n tu o k o s , k u r a b u g a ­
lė tų p ris id ė ti savo m in tim is , ja u s m a is ir p a s irin k im a is , v e ik ti s a v ita i,
n e s ib ijo d a m i a ts a k o m o jo s m ū g io . J e n n ife r v y lė s i, kad to k į id e a lą
g a lim a p a s ie k ti, o je ig u ne, ja i n eliks n ie ko k ito , tik a p s v a rs ty ti, k a ip
to lia u p a la ik y ti šį s a n ty k į. Ir a r a p s k rita i j į tę s ti.
L a im ė , šiuo m e tu J e n n ife r ir B rad as s te n g ia s i s u s ik u rti s tip re s ­
nį, laisvesnį ryšį. J iem s n e b u v o le n g v a , b e t a b ip u s ė p a g a rb a įg a lin o
146 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ju o s p e re iti n u o k o n tro liu o ja n č io p rik la u s o m y b ė s s a ito p rie k ito k io

ry šio , kuris ir s u s tip rin a , ir išlaisvina. G alio s ž a id im ų s u m a ž ė jo ir
a b ie m d ėl to g e ria u - ir k aip a s m e n y b ė m s , ir k a ip p o ra i.
M a n n e p a lia u ja m a i kelia n u o s ta b ą , kaip d a ž n a i ž m o n ė s im a
g a u ti ta i, ko jie m s re ikia iš jų s a n ty k ių , kai p a s iry ž ta a ts is a k y ti p o ­
re ik io k o n tro liu o ti. G a lb ū t jie m s p a v y k s ta d ėl t o , k ad vien a s iš p a r­
tn e rių ja u č ia k ito g a lią g lū d in t giliai v id u je , ir, a p im ta s p a g a rb io s
n u o s ta b o s , p a s iju n ta p a s k a tin ta s ją p a s ie k ti. O g a l jie p a ty s p ra re g i,
kad v a ld ž ia k itie m s tė r a iliu zija , ir išsilaisvina iš šių s iek ių . A u k š ta s
u ž a u g a ta s m e d is , kuris p e r a u d rą p a lin k s ta p a v ė ju i.

Mūsų smegenyse esama schemos, lemiančios, kad susietumą,

romantišką įsimylėjimą ir seksą patiriame atskirai. Tolesniuo­
se skyriuose panagrinėsime, kaip įsimylėjimas ir seksas tampa
priklausomybe, kaip pastebėti tai įvykstant.
 6 .
Priklausomybė nuo
romantiškos meilės
Žvėris, kuris v is ų akivaizdoj mane užklumpa,
Ta meilė, šitas ilgesys, ta užmarštis
Pavergusi mane, kai lapai žemėn krinta,
Išdvės, pasiligos, ligi pavasario nė ženklo jo neliks.
Žaizda užgis ir karštinė atlėgs,
Mazgan sušokusi širdis krūtinėj atsileis,
Pamiršiu tavo žvilgsnį paukščiai tuoktis kol parlėks
Kuris man šiandien ir rytai, ir vakarai.
Tačiau nuo letenos šitos aštrių nagų
Sveika neliksiu, nors meilė ir sugrįš,
Net ir sapne žymės ji mano kūną
Šaltais kaip ledas, bučiniui aštriais,
Tarytum kardas šio susitikimo randais
Kurie mus skirs ir mano mylimąjį žeis.
E d n a St . V i n c e n t M il l a y , F a t a l In te r v ie w (L e m tin g a s p a s im a ty m a s )

Ro m a n t iš k a m e il ė

Romantiškos meilės euforija - viena labiausiai svaiginančių

gyvenimo patirčių. Jau nuo jaunystės girdime pasakojimus
apie stebuklingą jos galią. Ji prikelia princesę iš amžino mie­
go, nuliūdusį princą paverčia kerinčiu herojumi. Daugelyje
istorijų meilė trenkia kaip žaibas iš giedro dangaus, pagrobia
įsimylėjėlius - o likusios istorijos siūlas tarsi išsprūsta jiems iš
1^8 / K AS TA l - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

rankų. Fatališka trauka sena kaip pasaulis, sklidina patoso,

ilgesio ir didžiausių nelaimių. Įsimylėjimas - tas meilės ry­
šio traukos etapas, kai įsimylėjėlius užlieja jų pačių sukurtos
ekstazės cheminės medžiagos. Kai stebuklingas meilės gėri­
mas išsivadėja, o tai tikrai įvyksta, nuo akių netrunka nukristi
valktis, mes pamatome, kad žmogus, kurį buvau įsimylėjęs,
man netinka, tad pagrįstai traukiuosi. O jeigu tai tikra meilė,
tąsyk bėgant laikui išaugs susietumo ryšys.
Romantiška meilė - dviašmenis kalavijas. Apimti jaudulio,
trokštame būti pažeidžiami ir parodyti geriausias savo savy­
bes. Pamirštame tuos, kas mus įskaudino, atlapojame širdį, at­
skleisdami savo tapatybę kitam. Kita vertus, kai mus paglem-
žia visa apimantys romantiški jausmai arba fantazija, būname
lyg šiek tiek kvaištelėję. Bet kai mėginame išlaikyti šį santykį,
išlenda mūsų ydos: skurdumas, pyktis, noras valdyti.
Bet romantiškos meilės pagava - meilės aistra (psicho­
logės Dorothy Tennov pavadintas bereikšmiu žodžiu lime-
rencija, - skiriasi nuo seksualinės iškrovos potraukio arba
romantiško įsimylėjimo. Abi šios būsenos gali būti trumpa­
laikės. Tai kitokia patirtis - žmogus pameta galvą dėl meilės.
Pasak profesorės dr. Dorothy Tennov, limerencija - ypatinga
būsena, žinoma tik tiems, kas tai patyrė, ir visiška paslap­
tis nepatyrusiems.42 Tai ypatinga būklė, kuri arba yra, arba
ne. Kai ištinka, be kitų pagalbos tiesiog negali jos įveikti. Ji
nevalinga. Netgi tada, kai ji atslūgsta išstūmus savo meilės
objektą iš minčių, ateityje susidūrus su tuo asmeniu, ji gali vėl
įsiplieksti. Atrodo, kad „su ja beveik viskas baigta“, bet tik tol,
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 1*9

kol ji užsuks tik pasilabinti. Tai ypatingas susietumas, kuris,

regis, pranoksta cheminį poveikį ir užvaldo žmogų psicho­
logiškai.
Pamesti galvą dėl meilės gali pasitaikyti bet kuriam gyve­
nimo tarpsnyje ir bet kam. Tai gali trukti ilgai. Tam nebūtina
matytis akis į akį, kaip įrodo daugybė virtualių romantiškų
meilės istorijų. Dainai nuo kitų tai slepiama arba iš gėdos ti­
kroji padėtis švelninama. Ši būklė gali būti abipusė, kaip Ro­
meo ir Džiuljetos istorijoje, arba vienpusė, kaip įrodo Scarlett
O’Hara romane Vėjo nublokšti. Psichologai šias dvi situacijas
vadina abipuse romantiška meile (ši sklidina pakylėtumo, eks­
tazės, išsipildymo) ir romantiška meile be atsako (ši atmiež-
ta agonija, ilgesiu ir liūdesiu)43. Pasak dr. Dorothy Tennov, be
euforijos, ekstazės ir obsesinių sutrikimų, romantiškai meilei
būdingos nevalingos mintys, atsiribojimas ir jautrumas meilės
objekto veiksmams. „Viskas matuojama pagal tikėtiną meilės
objekto pritarimą arba nepritarimą. Limerencija yra begalinės
jėgos trauka kitam asmeniui. Regis, ji įveikiama tik užsimez­
gus abipusiam jausmui arba numarinama badu, tačiau ši gali
ištverti net ir jį.“44

Ro m a n t iš k i ja u s m a i s u k e l ia p r ik l a u s o m y b ę

Romantiška meilė tikrai gali sukelti priklausomybę. Susifor­

muojantys cheminiai junginiai liudija, kokį poveikį mums
turi kitas žmogus. Tai emocinis sniego kamuolys, laukinė eks­
tazė, užkerėjimas, mintis užvaldanti beprotybė. Kai esame tik
150/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ką įsimylėję, mūsų smegenys gamina didelį kiekį dopamino,

pasitenkinimo cheminės medžiagos, sukeliančios euforijos
būseną, ir norepinefrino, kurio pagausėjus prakaituoja delnai,
greitėja širdies ritmas, kyla kraujospūdis, apima jaudulys. Ro­
mantiška meilė imituoja psichodelinių ir euforiją sukeliančių
svaiginamųjų medžiagų poveikį, pasinėrimo į mistinius daly­
kus būseną, meilės romanus. Romantiško įsimylėjimo chemi­
niai tyrimai liudija, kad pradinė intoksikacijos banga - būti­
nas poravimosi proceso žingsnis. Tačiau svarbu suprasti, kokį
nuoširdų džiaugsmą ar skausmą gali sukelti ši būsena. Smege­
nų skenavimas liudija, kad meilės ištiktų smegenų būklė pa­
naši į kokaino ir opiatų sukeltą euforijos būseną.45
Jeigu romantiško įsimylėjimo proceso simptomai - žvilgs­
nio sutelkimas į vienintelį asmenį, ypatingos reikšmės mūsų
meilės objektui suteikimas, šio asmens aukštinimas, įkyrios
mintys, staigus nuotaikų svyravimas, mėgavimasis ekstaze,
aistra, laukimo kančios - normalūs, kodėl romantiška mei­
lė tampa priklausomybe? Tokią meilę kaip priklausomybę
išskiria šie požymiai: (i) obsesija ar nepaliaujamas rūpestis,
(2) kontrolės praradimas, sukeliantis neigiamų pasekmių,
(3) šio ryšio tąsa, nepaisant neigiamų pasekmių. Kiti du ele­
mentai pasireikšti gali arba ne - tai tolerancija arba vis didė­
jantis šios patirties poreikis, siekiant to paties poveikio, ir atsi­
traukimo simptomai, kai meilės objektas atitolinamas.
Nors romantiškos meilės priklausomybė dažnai klaidin­
gai tapatinama su seksualine priklausomybe ir dar nėra pri­
pažinta kaip atskiras sutrikimas nei įtraukta į Diagnostinį ir
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / X 51

statistinį psichikos sutrikimų vadovų (diagnozavimo vadovėlį,

kuriuo naudojasi psichiatrai), romantiška meilė gali atitikti
priklausomybės kriterijus. Iš tiesų, kaip man teko patirti, pri­
klausomybė nuo romantiškos meilės, dosniai užtaisyta gerą
savijautą lemiančiais cheminiais junginiais ir prie vieno as­
mens prikaustytu dėmesiu, iš šių dviejų gali būti netgi stip­
resnė. Negaliu išmesti tavęs iš galvos. Šis posakis ne pokštas.
Jei pakvietęs pasimylėti išgirsti neigiamą atsakymą, negrasini
tam asmeniui, kad nusižudysi. Bet paskaitykite žinias. Žmo­
nės dėl meilės gyvena, iš meilės miršta, iš meilės žudo.

Ja u s m ų romanas

Jausmų romanas, dažniau panašus į vaizduotės žaismą nei re­

alybę, priartėja prie romantiškos meilės priklausomybės, kai
emocinis prieraišumas tampa toks, kad imama šalintis par­
tnerio ar sutuoktinio. Paprastai į jausmų romanus nekreipia­
me ypatingo dėmesio, kol tai nepasiekia tokio lygio, kai sunku
šį ryšį išlaikyti kaip draugystę. Įspėjamieji ženklai, liudijan­
tys, kad šis ryšys peržengė draugystės ribas ir ima panašėti į
romantišką priklausomybę, yra įkyrios ar nepaliaujamos fan­
tazijos apie tą asmenį, aplaidumas ar atidėliojimas svarbiose
gyvenimo srityse, įsitikinimas, kad tas asmuo supranta jus
geriau nei bet kas kitas, to žmogaus elgesio ir dėmesio kitiems
stebėjimas, begalinis laiko švaistymas, tikintis tą asmenį pa­
matyti arba kuriant planus susitikti, pastangos sumenkinti
šio santykio poveikį, tvirtinant, jog mes tik draugai, poreikis
152 / KAS TA l - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

slėpti tam tikrus šio ryšio aspektus, paverčiant tą asmenį svar­

biausiu patikėtiniu, iškilus problemai, pirmiausia kreipiantis į
jį. Tai priešinga sveikam, priklausomybės nepažeistam santy­
kiui, kai žmogus lieka realybės plotmėje, žino aiškias draugys­
tės ryšio ribas, nesidrovi įtraukti šį draugą į santykį su partne­
riu ar kitais draugais.

D v id e š im t p r ik l a u s o m y b ė s n u o r o m a n t iš k o s

MEILĖS POŽYMIŲ

Svarbu, kad toks įsimylėjėlis atpažintų pasikartojančius požy­

mius kaip pavojaus ženklą. Be priklausomybės nuo meilės po­
žymių, aptartų ketvirtajame skyriuje, kurie gali būti pastebi­
mi ir romantiškos meilės santykiuose, esama ir kitų, būdingų
konkrečiai romantiškai priklausomybei.
1. Obsesija.
2. Stiprus pavydas.
3. Savininkiškumas.
4. Depresija ir melancholija.
5. Priklausomybė nuo svaigių jausmų.
6. Sustiprėjęs nerimas.
7. Romantiška meilė tampa kliūtimi tikram gyvenimui.
8. Gyvenimas ties tobulesnės meilės riba.
9. Gyvenimas vaizduotės pasaulyje.
10. Pasirenkamos romantiškos, dramatiškos ar euforiškos
linksmybės.
11. Meilės objekto persekiojimas.
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 153

12. Vejasi iliuziją.

13. Protarpinio skatinimo poveikis.
14. Atsako troškimas.
15. Atitraukimo simptomai meilės objektui nutolus.
16. Draugai ir šeima susirūpinę.
17. Atkaklus laikymasis to, kas nepasiekiama arba smur­
tiška.
18. Nuviliantys rezultatai.
19. Tikrovės iškraipymas.
20. Melodrama.

T ra u k a i įv e ik t i b ū tin a p a g a lb a

Meilės santykiuose kylančios bėdos visuotinės. Štai elektroni­

niu laišku atkeliavęs pagalbos šauksmas, parašytas Ricardo iš
Pietų Amerikos. Jame daug priklausomybės nuo romantiškos
meilės požymių. Jis iliustruoja, kaip galime susipainioti tarp
tikros meilės ir priklausomybės.

Daktare Schaeffer;
būčiau dėkingas, jei padėtumėte išspręsti kilusią problemą.
Beveik metus darbe draugauju su moterimi, itin ryškia as­
menybe, tad jos draugijoje labai smagu. Daug laiko prabėgo
drauge, jaučiu jai labai stiprų romantišką potraukį. Nesame
užmezgę jokio romantiško santykio nei kaip įsipareigoję, ne­
buvo nei intymių ryšių. Paskui susikivirčijome, kad buvau
pasimatyme su kita, irji nusprendė su manimi nebendrauti,
154 / KAS TA l - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

tardama, jog aš apgaudinėju. Praėjo jau keli mėnesiai nuo

to, kai mūsų draugystė nutrūko. Tačiau bėda, kad, nors ir
nenoriu ilgalaikio ryšio su ja, bet:
1. Man trūksta tų akimirkų kartu, suvokiu, kad vien
būdamas su ja ir kurdamas apie jų fantazijas, patir­
davau romantiškų svaigulį. To apsvaigimo netektis
skausminga.
2. Mano ypatingas fizinis ir emocinis potraukis jai nie­
kaip nesilpnėja. Kai kurį laikų jos nematau, skaus­
mas nuslopsta, bet jų išvydus viskas atsinaujina.
3. Negaliu liautis galvojęs apie jų ir tai, kaip jų susigrų-
žinti. Galbūt noriu jos tik todėl, kad negaliu turėti.
4. Kai matau jų su kitais vyrais, mane pagauna begali­
nis pavydas. Tada jai paskambinu arba parašau elek­
troninį laiškų, ji sako, kad jų persekioju.
5. Jaučiuosi vis labiau prislėgtas. Sakau sau, kad jei bū­
čiau labiau pasistengęs, ji vis dar būtų mano draugė.

Kaip man išsivaduoti iš šio stipraus fizinio ir emocinio po­

traukio? Jaučiu, kad tai panašėja į obsesijų, gali būti, kad
negaliu susitaikyti su tuo, jog ji mane atstūmė, noriųjų su-
sigrųžinti. Kad ir kas būtų, man tai teikia skausmo ir labai
reikia patarimo. Gal čia galėtų būti meilė?
Dėkingas,
Ricardo
 KAIP M A N TAVE MY L Ė T I ? / 155

Leisiu jums, skaitytojau, įvertinti, ar tai priklausomybė, kai

peržvelgsite toliau nagrinėjamus romantiškos meilės priklau­
somybės požymius. Tada galėsite atsakyti į šį klausimą. Štai
keletas tamsesnių romantiškosios meilės pusių.

O b s e s ija

Obsesija gali pasireikšti švelniai - kaip įkyrūs vaizdiniai, kaip

nuolat sugrįžtanti ta pati mintis. Arba kraštutine forma, kai
žmogus jaučiasi tarsi pagautas, protas suparalyžiuotas dėl fik­
sacijos į vieną objektą arba dėl fanatiško, nepaliaujamo rūpini­
mosi juo. Kai romantiškas įsimylėjimas virsta priklausomybe,
žmogus pasišalina į savąjį pasaulį, nugrimzta į įkyrias mintis
apie romantišką objektą ar jų ryšį. Jį pirmiausia prisimenate
ryte, visą dieną svarstote, ką jis veikia, ką galvoja, diena bai­
giasi tomis pačiomis mintimis. Visa matote pro meilės aki­
nius - it rūke.
Per knygoje Kodėl mes mylime aptariamą tyrimą Helen Fi­
sher nustatė, kad 79 proc. vyrų ir 78 proc. ką tik įsimylėjusių
moterų teigė, jog darbe ar per paskaitas jų mintys vis sukosi
apie meilės objektą.46 Obsesija gali virsti psichikos liga arba
fiziškai susargdinti. Terminu obsesija apibūdinamos bet ko­
kios įkyrios mintys, emocijos ar elgesys, taip stipriai ir pasto­
viai veikiantys žmogaus gyvenimą, kad ima trukdyti norma­
liam funkcionavimui. Kaip Ricardo nurodė, sukinėjant visus
„o jeigu“ ir „galbūt“, protą užvaldo arba "pavergia ankstesnis
santykis.
156/ KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Meilės santykiuose, tikruose ar įsivaizduojamuose, užval­

do pats meilės objektas. Įklimpęs žmogus eikvojasi, netenka
energijos, skirtos kitoms svarbioms gyvenimo sritims. Dažnai
tik ką įsimylėję abu asmenys visiškai nugrimzta į tokią patirtį
ir iš dalies gerai, kad mintys nuolat sukasi apie mylimąjį. Ta­
čiau kartais šis susitelkimas į kitą yra vienkryptis, net gali būti
susijęs su sudėtingais pramanais apie aktorių, aktorę ar po­
litiką. Keistas elgesys, pavyzdžiui, persekiojimas, dažnai yra
tokios obsesijos šalutinis padarinys.

S tip r u s p a v y d a s

Andrius Kapelionas knygoje Riteriškos meilės menas rašė, kad

pavydas - „meilės auklė“, nes jis kursto meilės liepsną, kad ši
neišblėstų. Tam tikra prasme tiesa. Pavydas yra visuotinis su
romantiška meile susijęs reiškinys. Visose kultūrose žinoma,
kad abi lytys gali būti ir būna labai pavydžios. Vyrai, baimin­
damiesi, kad jų neapgaudinėtų, dažnai audringai sutinka sek­
sualinės išdavystės grėsmes, o moterys, bijodamos būti palik­
tos, stipriai reaguoja kilus įtarimui, kad jų partneris išduoda
jas su kita. Ir viena, ir kita baimė turi istorines šaknis, šeimos
raidoje netgi atlieka tam tikrą vaidmenį. Pavydas gali meilės
ryšį sustiprinti arba sunaikinti47.
Pavydas kyla iš baimės - bijome skausmo, bijome, kad mus
paliks, bijome būti vieni, bijome, kad esame per menki, ir taip
toliau. Pasikliaudami, kad mūsų meilės objektas „sutvarkys“
tai, ko bijome, vienas arba abu įsimylėjėliai atidžiai tiria savo
 KAI P MAN TAVE MY L Ė T I ? / 157

meilės objekto veiksmus arba dėmesį kitiems žmonėms. Ki­

lus įtarimų, neva dėmesys kiek susvyravo ar iškilo grėsmė
santykiui, įsiplieskia pavydas. Nors tam tikro pavydo tikėtis
natūralu, priklausomybės nuo romantiškos meilės atvejais
jis gali pasiekti žodinį ir fizinį smurtą - kaip bausmę už tokį
susvyravimą. Dažnai toks elgesys išauga iš praeityje pažeisto
pasitikėjimo.

D A V ID O IS T O R IJ A
„M ūsų ryšys tru k o k e tu ris m ė n e s iu s , n e a b e jo ja u , kad ši m o te ris -
p a tik im a ir tik r a . P a k la u s ia u , a r ji k ad a tu r ė jo v ie n o s n a k tie s n u o ­
ty k ių . A ts a k ė , kad ta ip , ir ja i ta i n e p a tik ę . N u o ta d a m a n e a p n ik o
įk y rio s m in ty s a p ie jo s sek su alin iu s n u o ty k iu s , ė m ia u save įtik in ė ti,
k ad n e g a liu ja ta ip p a s ik lia u ti, k a ip m a n ia u . L a b a i g re ita i p a s id u o d u
p a v y d u i. S te b iu ją kuo įd ė m ia u s ia i, lyg n o rė č ia u rasti k o k į k a b liu k ą
ir ją p a lik ti p irm a s . J u o k in g a , nes p a ts tu r ė ja u d a u g y b ę v ien o s n a k ­
tie s n u o ty k ių ."
D a v id a s , k u rio p a s itik ė jim a s b u vo s u g ria u ta s a n k s ty v o jo je v a i­
k y s tė je i r t a i p a s ik a rto jo iš g y v e n u s m e ilė s ro m a n ą , m a n labai n u o ­
š ird žia i p as a k ė „n o rįs šiuose s a n ty k iu o s e šią k lia u d ą iš ta is y ti."

S a v in in k iš k u m a s

Su obsesija ir pavydu artimai siejasi troškimas savintis arba

kontroliuoti meilės objektą. Priklausomybės nuo romantiškos
meilės atveju stimulą pojūčiui „gera“ teikia žmogus - meilės
objektas. Jam ar jai atsitolinus, priklausomas meilės roman­
tikas veikiausiai griebsis manipuliuojančios kontroliavimo
taktikos, kad išlaikytų tą asmenį netoliese. Tokia taktika gali
158 / KAS TA l - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

reikštis tai grasinimais, tai papirkinėjimais, protarpiniu tam

tikro elgesio skatinimu. Galų gale romantiška priklausomybė
yra nesąmoningas mėginimas psichologiškai gydytis. Dėl to
dar svarbesnės tampa pastangos išlaikyti šį santykį. Taip liu­
dija Patricko pavyzdys.

P A T R IC K O I S T O R I J A
P a tric k a s iš ne itin d žiu g a u s g y v e n im o n a m ie p a s p ru k o labai a n k s ­
ti - u ž m e z g ė m e ilė s s a n ty k iu s . Jis tro š k o m e ilė s te ik ia m o s va ig u lio
ir tik r u m o . T ačiau sykiu n e n o rė jo visiškai savęs p ra ra s ti. Čia p a s iro ­
d ė Jan. Ji b u v o ja u n e s n ė ir n e p a ty ru s i m e ilė s s rity je , iš p ra d žių le n g ­
vai k o n tro liu o ja m a . Tačiau kai ro m a n tik o s s v a ig u ly s ė m ė u žle is ti
v ie tą re a ly b e i, ji n u s p re n d ė ie šk o tis la im ė s k itu r. P a tric k a s supyko ir
b a n d ė m a n ip u liu o ti Jan, g rie b ė s i įv a irio s ta k tik o s : p a s ė ti ja i a b e jo ­
nę s av im i, s e k ti p o ka lb iu s , p a p irk in ė ti ją p o k y č ių p a ž a d a is , g ra s in ti,
paskui ro d y ti šveln esn iu s ja u s m u s . Kai jo ta k tik o s ž lu g o ir Jan j į p a ­
liko, P a tric k a s ja u n e b e p y k o , b e t įs m u k o į gilią d e p re s iją . P s ic h o te ­
ra p ijo s s eansu o se jis s u žin o jo , kad m e ilė n ė ra n ei n u o s a v y b ė , nei
v a is ta i, kuriais g a lim a n u m a lš in ti ska u s m ą .

D e p re s ija ir m e la n c h o lija

Meilės istorijose paprastai įsipina melancholiško ilgesio gija,

tačiau jeigu romantiškas įsimylėjimas tampa priklausomybe,
smunkama į tokią biologinę ir psichologinę duobę, kad dažnai
tai patiriama kaip depresija. Tragiški romantiški įsimylėjėliai
dažnai nesikreipia patarimo ir apie depresiją nešneka nei su
šeima, nei su tėvais. Kai kurie žmonės prisiriša net prie sal­
džios melancholijos, primenančioms jiems, kad yra įsimylėję.
 KAI P M A N TAVE MYL Ė T I ? / 159

Šios depresijos nuotaikos iš pradžių gali būti trumpalaikės,

palengvėjimo suteikia romantiškos meilės objektas, taip pat
pafantazavus grįžta „gera“ pojūtis. Tačiau pagal vartojimo-
duobės-vartojimo ciklą, kuris sukasi galvoje esant priklauso­
mybei, niauri nuotaika galiausiai užsitęsia ir stiprėja.
Romantiški vaizdiniai ima neveikti, nepalengvina pri­
slėgtos nuotaikos, ypač jei kai kuriais atvejais tam asmeniui ji
buvo būdinga visą laiką. Depresija taip pat apnuodija žmogaus
gebėjimą aiškiai suvokti šiuos santykius. Kai, romantiškai is­
torijai pasibaigus, žmogų apima depresija, jam sunku išjudėti
pirmyn, jis įsikibęs laikosi buvusios meilės objekto arba svajo­
ja apie tobulą meilę.
Štai depresiją liudijantys požymiai. Depresijos buvimą pa­
tvirtina tai, kad, nagrinėjant poros savaičių ar ilgesnę atkarpą,
joje dominuoja dienos, kuriomis šie simptomai pasireiškia.
• Žmogus jaučiasi nusiminęs, rūškanas, prislėgtas.
• Per daug arba per mažai miega, užmigęs vėl tuoj pat pa­
bunda.
• Dėl pasikeitusių valgymo įpročių arba apetito gali kristi
arba augti svoris.
• Sunku susikaupti, viskas blaško, nusilpsta atmintis.
• Stinga energijos, dažnai juntamas nuovargis.
• Sunku save motyvuoti.
• Beviltiškumo, bejėgiškumo, nevertumo ar kaltės jaus­
mas.
• Verkimo epizodai.
• Socialinė atskirtis.
l 60 / KAS TAI — M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

• Miglotas fizinis skausmas.

• Mintys apie mirtį arba savižudybę.
• Padidėjęs irzlumas.

Jeigu šių simptomų esama ir jie nepranyksta, kreipkitės profe­

sionalų pagalbos. Medikamentai ir psichoterapija gali padėti
mąstyti aiškiau, geriau pasirinkti ir sparčiau judėti į priekį.

P r ik la u s o m y b ė n u o s v a ig ių ja u s m ų

Manomės galį kontroliuoti meilės chemiją. Romantiškas svai­

gulys pašalinei akiai nepastebimas, tad įmanoma susikurti
neįtikėtiną vaizduotės pasaulį, kuriame pavyksta tokį apsvai­
gimą palaikyti. Dauguma priklausomų nuo meilės žmonių
užkimba, siekdami patenkinti kokią suvoktą arba nesuvoktą
reikmę, taip pakliūva į svaigių jausmų priklausomybę. Inter­
netas siūlo patogų būdą kompulsyvioms romantiškų santykių
paieškoms ir romantiniam užtaisui gauti. Interneto pokalbių
platybėse sutiktą anoniminį asmenį nesunku idealizuoti. Ši­
taip patiriamas susijaudinimas, pavojus, o, gaminantis adre­
nalinui ir dopaminui, ir malonumas. Tačiau tokie santykiai
kuria apgaulingo emocinio ir cheminio saugumo jausmą.

J U L IE IS T O R IJ A
„V ie n a d ra u g ė p a p a s a k o jo m a n a p ie k itą savo g y v e n im ą , a p ie r o ­
m a n tiš k u s ro m a n u s in te r n e te ir aš p a m a n ia u , k ad ji k v a iš te lė jo .
Ji p asiū lė m a n a p s ila n k y ti su s itu o ku sių v y rų ir m o te r ų s v e ta in ė s e .
Iš s m a ls u m o ė m ia u ir d irs te lė ja u . Įju n k a u tik r a i n e iš k a rt. Iš p r a ­
 KAI P M A N TAVE MYL Ė T I ? / l6l

d ž ių p o k a lb ia i b u v o d ra u g iš k i ir s au g ū s. Jaučiausi a rtim a v y ra m s ,
ku riu o s s u tik a u k ib e rn e tin ė je e rd v ė je , p a s iju ta u s va rb i. Paskui b e n ­
d ra v im a s a p s irib o jo v ie n u a s m e n iu , p ra d ė jo m e š n e k ė tis a s m e n iš ­
kai. Š ita i p a te is in a u tu o , kad po p o k a lb ių b ū d a v a u p ak ile sn ė s n u o ­
ta ik o s su š e im a .
T ad a įs im y lė ja u . M a n e tie s io g a p n ik o m in ty s ir sva jo n ės b ū ti
su N ie k u . M u d u in ty m ia i b u rk u o d a v o m e ištisas v a la n d a s . T ro k š te
tro š k a u j į s u s itik ti. N e b u v o d ie n o s , kad a p ie jį n e s v a jo č ia u . D ėl įs i­
v a iz d u o ja m o g y v e n im o , d ėl ry š io su v y ru , kuris m a n e ta ip švelniai
m y li, b u va u p as ire n g us i p a lik ti viską - s a n tu o k ą , n e t v aik u s. A r ne
b e p ro ty b ė ? "

S u s tip rė ję s n e rim a s

Priklausomybė nuo romantiškos meilės ne tik įsuka depresijos

ciklą. Taip pat gali padidėti nerimo lygis, kuris trukdo žmogui
įprastai funkcionuoti. Imame skrupulingai stebėti kito žmo­
gaus elgesį, nerimauti kaskart, kai jis šiek tiek atsitraukia arba
parodo nepritarimo ženklų. Tai dažnai būna susiję su konkre­
čia trauma iš praeities, išsiskyrimo baime, negebėjimu pasiti­
kėti romantiško ryšio partneriu. Nerimą gali kelti ir baimė per
daug suartėti.

N IK K I IS T O R IJ A
N ik k i į p s ic h o te ra p ijo s seansus a tė jo su v is ie m s b ū d in g a is k la u s i­
m ais: k o d ė l kai k u rie ž m o n ė s m a n e tra u k ia ? K o d ė l ir n o rim e , ir b i­
jo m e m e ilė s ? Ji s ku n d ė s i aišk ia i s u v o k ia m u šird ie s s k a u s m u ir jo s
k ū n ą a p ė m u s ią b ū s e n a , k u rią a p ib ū d in o k a ip p a n ik ą . U ž m e z g u s i
n a u ją m e ilė s r o m a n ą , ji s a v y je a tp a ž in o šiuos p o jū čiu s ir ja u s m u s .
„ M a n e ta i g ą s d in a ." T o kiais žo d ž ia is ji n u sa kė g a lim y b ę , kad šis
l6l / K A S TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ž m o g u s jo s n e p riim s . M o te r is įd ė m ia i s te b ė jo k ie k v ie n ą n iu a n s ą ,
k ie k v ie n ą j o g e s tą , k ie k v ie n ą iš ta r tą žo d į. N ik k i klau s ė, k aip t u r i
e lg tis , k ad b ū tų g e id ž ia m a ? S u k rė s ta jo s k la u s im o , p a s ite ira v a u ,
iš k u r t a i k y la .
M o te ris p a p a s a k o jo a p ie savo v a ik y s tę ir ja u s m ą , kad b u vo n e ­
p a g e id a u ja m a . „ M a n o tė v a i s u s itu o kė d ė l m a n ę s . M a m a p ris ip a ­
ž in o v e rk u s i ištisas d ie n a s p rieš m a n g im s ta n t ir išvydus p a s a u lį,
kad buvusi a p im ta d e p re s ijo s . Ji a ts isa kė įs p ū d in g o s k a rje ro s . Kai
g im ia u , tė č io nė n e b u v o , jis g y v e n o p a s k e n d ę s savo d a rb u o s e . M a ­
m o s jis n e m y lė jo . Jų g y v e n im a s šešiolika m e tų b u v o a p g a ilė tin a s ,
g aliau s ia i visa ta i n u tra u k ė . T ė tis m a n sakė k e n tė ję s k ie k v ie n ą jų
s a n tu o k o s d ie n ą . K a ltin a u save d ė l jų g y v e n im o be d ž ia u g s m o ir g y ­
v e n a u k a n k in a m a n e rim o . N e s ija u č ia u t r o k š ta m a . M a n regis, t r a u ­
kiu v yru s , k u rie m a n ę s n e n o ri. M a n ta ip p a t a tro d o , kad a r tim u m o
b ijau lygiai ta ip , k aip b ijau b ū ti n e g e id ž ia m a , ta ig i, m a n o e lg es ys
g rio v ė m a n o ro m a n tiš k u s s a n ty k iu s ."

R o m a n tiš k a m e ilė t a m p a k liū t im i t ik r a m g y v e n im u i

Priklausomybė išsiurbia žmogaus energiją. Svaigulio paieš­

kos, jausmų pakilimas, pagirios po euforijos - visa pamažu
įsismelkia į gyvenimą. Bet kokia priklausomybė turi neigia­
mų padarinių, tačiau žmogus nesiliauja vartojęs pasirinktų
kvaišalų, nekeičia elgesio. Ne išimtis ir romantiškos meilės
priklausomybė. Visas dėmesys tuomet tenka meilės romanui,
žmogus nukreipiamas nuo kitų svarbių gyvenimo siekių, o
biologinės ir psichologinės pasekmės kaupiasi. Pasekmės gali
būti štai tokios.
• Prasčiau sekasi darbe.
• Prastėja sveikata.
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 163

• Netenkama draugų.
• Konfliktas santykiuose.
• Atsisakoma asmeninių tikslų.
• Emocinės bėdos.
• Apleidžiami vaikai.

N A D I N O S IS T O R IJ A ^
Š ta i to k s d a ž n a i b e s ila n k a n č io s p a c ie n tė s N a d in o s p a s a k o jim a s .
„ M a n g ė d a ju m s p a s a k y ti, kad m e z g ia u m e ilė s ro m a n ą su v y ru ,
tu o p a t m e tu tu rė ju s iu k itą m o te r į, g y v e n a u v iltim i ir p a ža d a is . D a r
b lo g ia u , k ad b u v a u ką tik p asieku si tik s lą - g a v a u k o rek cin ė s t a r ­
n ybos lic e n c iją , ta č ia u a tid ė ja u savo s v a jo n ę p ra d ė ti savo p ra k tik ą .
B uvau n u tra u k u s i ryšius su ju o k e le tą k a rtų , b e t m a n e a p im a to k ia
d e p re s ija , k ad v ėl g rįž tu . M ą s ta u a p ie n u o s ta b ų laiką d ra u g e , a p ie
n e la im in g u s d a b a rtin iu s jo s a n ty k iu s . Turiu visa n u tra u k ti ir d a b a r
m a n tik ra i re ik ia p a g a lb o s , kad šį k a rtą b ū čiau a ts a k in g a už savo
v e ik s m u s . Jaučiuosi e m o c iš k a i išsekusi, je i jis p a s k a m b in tų ta rs i
n ie ko n e b ū tų įv y k ę , ja u s č ia u p a g u n d ą vėl jį s u s itik ti. V ie n a s k itą la ­
bai tr a u k ia m e ."
N a d in a p ris ip a ž in o ta ip s usipainiojusi šiuose ro m a n tiš k u o s e s a i­
tu o s e , kad ta i k e n k ia jo s fiz in e i ir e m o c in e i s v e ik a ta i, k a rje ra i, fin a n ­
sin iam s ta b ilu m u i, jo s d ra u g a m s ir jo s s va jo n e i.

G y v e n im a s tie s to b u le s n ė s m e ilė s rib a

Romantiškas susižavėjimas leidžia paragauti nuoširdesnės,

širdies gilumoje patiriamos, mūsų ieškomos meilės. Tai ide­
alizuota meilė, kuri regisi gležna ir neapčiuopiama. Prancū­
ziškoji amour, vienas meilės sinonimų, kuriuo apibūdina­
mas romantiškas ryšys, patiriama kaip palaimos, nuostabos,
164 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

susižavėjimo - pati rafinuočiausią - sielos būsena. Dvylikto­

jo amžiaus trubadūrams šis jausmas reiškė veikiau kituose ir
savyje regimų dorybių meilę. Suteikdami savo meilės objektui
šių dorybių galią, nuogąstaujame, kad prarasime savo didybę,
jeigu šis ryšys nutrūktų. Gyvendami ties riba, pilnai neįženg­
dami į šią idealizuotą, kartais uždraustą meilę, galime laikytis
tobulesnės meilės ir jos dorybių iliuzijos. Dažnai nesupranta­
me, kad meilės ryšiai nepadaro mūsų dorybingesnių, veikiau
tai būdas mums tapti geresniais žmonėmis. To nesuprasdami,
santykiams nutrūkus, tuoj pat nugrimsime į tragizmą, liūdesį
ir ilgesį.

C L IN T O IS T O R IJ A
R o m a n tiš k a i m e ile i išblėsus, m ū sų d o ry b ė s ta ip p a t t a r y t u m iš g a ­
ru o ja . M a n o p a c ie n ta s G in ta s labai s ie lv a rta v o n u trū k u s , p as ak jo ,
ko n e to b u lia u s ia m jo g y v e n im o m e ilė s ry šiu i. J am ž ū tb ū t re ik ė jo
vėl u ž m e g z ti to k į p a tį, k ad g a lė tų vėl b ū ti ir ja u s tis to k iu kaip a n k s ­
čiau. Tai p r im in ė ja m , kad jo m y lim o ji n e d a v ė ja m n ie k o , ko ja m e ja u
ir prieš ta i n e b ū tų b u vę . Tas ro m a n tiš k a s ryšys s k a tin o jį b ū ti s a v im i
ir šia p ra s m e ta i b u v o d o v a n a . P a klau s iau , kas ja m p a tik o s av yje , kol
ro m a n a s tę s ė s i. V y ra s a ts a k ė , kad ja u tė s i laisvas, įd o m e s n is , ju o k ė ­
si, d ž ia u g ė s i g y v e n im u , b u v o g eres nis. T ad a p a s ite ira v a u , koks jis
b u vo v a ik y s tė je . Jis p ris im in ė , kad jį išsiųsdavo į savo k a m b a rį, m a t,
b ū d a v o p e r d a u g e n e rg in g a s . Jam re ta i b ū d a v o s m a g u , o į a tv ira i
ro d o m ą m e ilu m ą b ū d a v o š n a iru o ja m a .
Jis viską s u p ra to . Jam n e re ik ia g y v e n ti tie s to b u le s n ė s m e ilė s
riba nei la u k ti, k ad a k ita s ž m o g u s jį a tv e rs a r bus ja m a rtim a s . Jis
p u ik iau s iai g a lė jo p a s in a u d o ti visada tu r ė t a p a tir tim i ir iš jo s p a s i­
s e m ti e n e rg ijo s , je i t o p a n o rė tų .
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 165

G y v e n im a s v a iz d u o tė s p a s a u ly je

Vaizduotė praturtina mūsų gyvenimą, kai mintyse kuriame

įvairius vaizdinius, rašome poeziją ir laukiame susitikimo su
mylimuoju. Tai tinkamas cheminio junginio, kai yra gera, pa­
naudojimas, darantis gyvenimą pakeliamą. Tad žmogus nori
pasprukti nuo skausmo, klaidžiodamas vaizduotės pasaulyje.
Gali atrodyti, kad’romantiška meilė puikiausiai tam tinka.
Kai kurie žmonės jau vaikystėje ėmė bėgti į vaizduotės pasaulį
ir tai tęsėsi iki suaugusių žmonių meilės ryšių. Tokia ir Kari
istorija.

K A R I IS T O R IJ A
„ P a m e n u , kad ja u tre jų b ė g d a v a u n u o v ie n a tv ė s s k a u s m o , p a lik d a ­
v au k ū n ą ir p e rs ik e ld a v a u į to liu s . P e rs iritu s d e š im t m e tų , m e ilė s ir
d ė m e s io ilgesys s tip rė jo . V a iz d u o d a v a u s i, kad m a n e p a s ire n k a v y ­
resni, v is ie m s p a tin k a n ty s b e rn iu k a i, kad ta m p u t a r p jų p o p u lia ria u ­
sia m e rg a ite . L a b a i s te n g ia u s i, kad m a n o fa n ta z ijo s ta p t ų re a ly b e .
T ač ia u , regis, n ie ka s n e g a lė jo u ž p ild y ti m a n y je žio jė ju s io s d id žiu lė s
p ra ra jo s . V is k a s a tr o d ė it u ž b u rta s ratas: s k a u s m in g i iš g y v e n im a i,
fa n ta z ijo s a p ie naujus ro m a n tiš k u s ryšius, fa n ta z ijo s „ įg y v e n d in i­
m as", s k a u s m in g i iš g y v e n im a i, vėl n au ja f a n ta z ija .
T aip p a t s va jo jau ir suau g u si. S ie k d a m a , kas p a g y d y tų v ie n a tv e
u ž p ild y ta s v a ik y s tė s ža izd a s , ie šk o jau ro m a n tiš k o s m e ilė s . T o lia u
g y v e n a u savo t u r tin g a m e v a iz d u o tė s p a s a u ly je , v ild a m a s i m a g iš ­
ko iš g e lb ė jim o p e r d a u g y b ę ro m a n ų . T a d a s u tik a u C liffą . T ik ra i
m a n ia u , k ad ra d a u t ą , k u rio ie š k o ja u . D a b a r k a rtu s v a jo jo m e a p ie
b e n d rą g y v e n im ą . A tro d ė , k ad n ie k u o m e t n e p a s is o tin s im e v ie ­
nas k itu . Ištisus m ė n e s iu s b u va u e m o c in ia m e v e rp e te . T ad a iškilo
s e k s u a lin ė p rik la u s o m y b ė , a p ie k u rią n e n u tu o k ia u , n uvedusi j į pas
k itą m o te r į. L ik au visai s u n io k o ta . D a b a r g e d ž iu m a g iš k o jo „m e s ".
l66 / K AS T A I - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

M a n regis, ė m ia u šio to iš m o k ti. M e ta s leisti m e ile i b ū ti m e ile ,

o n e la u k ti, kol jo je išsipildys m a n o svajų pilys, n u o k urių ta p a u p r i­
k la u s o m a . M e ta s iš g y d y ti šaknis tų re ik m ių , ku rio s s tu m ia m a n e į
v a iz d u o tė s p asau lį."

P a s ire n k a m o s r o m a n tiš k o s , d r a m a tiš k o s

a rb a e u fo r iš k o s lin k s m y b ė s

Žmogus, kurio ryšys su romantiškumu priklausomas, be įsi­

mylėjimo objekto ieško ir kitokių būdų, galinčių sustiprinti
transą primenančią būseną. Priklausomas asmuo gali palinkti
prie romantiškos prigimties medijų, sustiprinančių vaizduo­
tę arba sukeliančių melancholiją ir ilgesį, pavyzdžiui, meilės
romanų, dainų, kantri muzikos, muilo operų, realybės šou,
romantiškų pokalbių kambarių internete, euforiškų meno for­
mų arba euforinės patirties atkūrimo.

N A N C Y IS T O R IJ A
S v e ik s ta n ti n u o ro m a n tiš k o s m e ilė s p rik la u s o m y b ė s N a n c y p a p a ­
sakojo , k o k į ritu a lą s en iau n au d o ju s i ro m a n tiš k a i n u o ta ik a i s u k u rti.
Ji g rįž d a v o n a m o iš d a rb o , p as ile is d av o ro m a n tiš k ą m u z ik ą , g a l­
v o d a v o a p ie m y lim ą jį, p ris im in d a v o kokį itin ro m a n tiš k ą e p iz o d ą ,
a p s iv ilk d a v o ju s le s ž a d in a n č iu s d ra b u žiu s , ta ip p a t p a s ik v e p in d a v o .
„K ol jis a te id a v o a rb a p a ti n u e id a v a u į p a s im a ty m ą , ja u b ū d a v a u
ro m a n tiš k a i įs ia u d rin u s i. Šį ja u s m ą g a lė d a v a u p a s ie k ti ir n e b ū d a ­
m a susisaisčiusi ro m a n tiš k u ry šiu , tie s io g e id a m a m e d ž io ti n a u jo
m e ilu ž io . M a n ia u , kad m a n re ik ia s ek su alin ės tra u k o s , ta č ia u tik r a i
ie š k o d a v a u ne sekso. Ie š k o d a v a u ro m a n tiš k o ja u d u lio .
 KAIP MA N TAVE MY L Ė T I ? / 167

M e ilė s o b je k t o p e r s e k io jim a s

Persekiojimas žodyne apibūdinamas kaip obsesinis sekioji­

mas, pasiekiantis smurto lygį. Pagal kitą apibrėžimą, persekioti
reiškia slapta prisliūkinti siekiant nužudyti, kaip, pavyzdžiui,
medžiojant. Seksualinė aistra, teritoriškumas, agresyvumas ir
pavydas gali paskatinti itin nepastovų elgesį. Šiais laikais su­
siduriame su labai nesveikais būdais, kurių griebiamasi slo­
pinant baimę, kad meilės romanas nutrūks. Kai romantiška
meilė tampa priklausomybe ir meilės objektas pasišalina arba
bent pagrasina pasitraukti, romantikos narkomanas dažnai
tampa persekiotoju. Pirmasis biologinis ir psichologinis im­
pulsas, kai palieka arba grasina palikti svarbus jums žmogus,
yra laikytis jo įsikibus. Antrasis - supykti. Tai seni išlikimo
instinktai, kurių mums nereikia tapus suaugusiais žmonėmis.
Tačiau persekiotojo programa kita - jis siekia kontroliuoti.
Į pirmykštę medžioklę iškilęs persekiotojas nori žinoti, kokie
kito žmogaus sumanymai, kur jis eina, ar jo gyvenime esama
kito asmens.
Nors persekiotojas patirtų siaubingą psichologinį atmeti­
mo skausmą, iš dalies jį gena ir augantis dopamino ir norepi-
nefrino lygis. Be to, kai pakyla šių cheminių junginių lygis, su­
mažėja serotonino, dėl to tampa sunkiau valdyti smurtingus
impulsus, taigi, mumyse glūdi ir fatališkas refleksas, kaip jį
apibūdino Williamas Jamesas.48 Daugelį persekiotojų šis fata­
liškas refleksas įveikia. Nepajėgdami suvaldyti savo impulsų,
persekiotojai gali tapti pavojingi.
l68 / KAS T A I - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

L A N C E IS T O R IJ A
„ Is to rija tik r a , - t a r ė L an ce, p a ti p s ic h o te ra p e u te . - M a n o d u k ra s u ­
s itik in ė jo su v y ru , kuris p rie š s u s ip a žin d a m a s su ja bu vo n u tra u k ę s
c h a o tiš k ą m e ilė s ro m a n ą . Jo buvusi m e rg in a n e g a lė jo s u s ita ik y ­
ti su to k ia p a b a ig a , p ra d ė jo p e rs e k io ti jį ir m a n o d u k te r į. Ji s ta ig a
iš d y g d a v o a n t iš v a ž ia v im o ta k o , v a ž iu o d a v o įk a n d in a u to s tra d a
a rb a s ta ig a u žsu k d av o į re s to ra n ą , k u ria m e jie s ė d ė d a v o ." D r a ­
m a tiš k ia u s ia s e p iz o d a s įv y k o ta d a , kai ši m e rg in a a tė jo pas m a n e
g y d y tis , s u m e la v o , kas e s a n ti, ir n u s lė p ė savo t ik r ą jį k e tin im ą , kol
in tu ic ija m a n p a k u ž d ė jo , kad k ažk a s čia ne t a ip . S u siejau galus ir iš-
siaišk in au jo s tik r ą ta p a ty b ę . Kai ė m ia u k la u s in ė ti, g aliau s ia i a ts k le i­
dė tie s ą . N u k re ip ia u ją pas k itą p s ic h o te ra p e u tą . Kai k urie ž m o n ė s
gali p a d a r y ti v isk ą, kad tik n e p a le is tų iš ra n k ų savo n a rk o tik o .

V e ja s i iliu z iją

Užrašiusi šį romantiškos priklausomybės požymį, tuoj pat

prisiminiau daugybę politikos lyderių istorijų ir jų seksualinių
nuotykių.
Regisi, kad iliuzijos besivaikančios jaunesnės moterys, ap­
imtos jaunatviško idealizmo ir būdamos menkesnės galios
pozicijos, yra pažeidžiamiausios. Galų gale joms vaikystėje
sekė tas pačias pasakas, kaip ir mums visiems. Apsalusios dėl
elegancijos, galios ir princo grožio, jos jaučiasi nepajėgiančios
atsispirti patraukliam vyresniam vyriškiui. Tarsi pervėrus
Amūro strėle, protas išlekia pro langą. Jokių minčių apie pa­
sekmes, nė nemėginama pasvarstyti, kad šiems vyrams gali
būti sunku kontroliuoti seksualinius potraukius. Pamiršusios
jų įsipareigojimus žmonai ir šeimai, šios moterys sutinka. Da­
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 169

lis tų moterų tikėjo iliuzija, buvo nuoširdžiai ir skausmingai

įsimylėjusios šiuos lyderius.
O kas nutinka vyresniam vyrui, kuris vaikosi iliuziją - jau­
nesnę, jį išnaudojančią moterį? Štai dramatiška Dono istorija.

D O N O IS T O R IJ A
Esu s e k s o m a n a s , įs im y lė ja u v ie n ą iš p ro s titu č ių , pas kurias la n ­
k y d a v a u s i. S u k ū ria u s u d ė tin g ą ro m a n tiš k o s fa n ta z ijo s p a v e ik s lą ,
k u ria m e g y v e n u su ja . Ji ž a id ė su m a n im i iki g a lo . Ji rib o jo s ek są ,
a ts id u o d a m a m a n tik tie k , kad likčiau ž a id im e . P a s k a tin im a s p r o ­
ta rp ia is v e ik ė . S k ird a v a u ja i p in ig ų , d a v ia u b a n k o k re d ito k o r te lę ,
v ežia u si a to s to g ų , m o k ė ja u u ž jo s t e le fo n o s k a m b u č iu s ir p a s la u ­
gas. Ji v a rto jo h e ro in ą , p a m ė g in a u jį ir aš. S eksas dėl to b ū d a v o
d a r la b ia u ja u d in a n tis . L eid au jo s d ra u g u i, s e rg a n č ia m h e p a titu C,
s u švirkšti m a n a m p u lę , p asku i su žin o jau , kad jis s u leid o m a n savo
k ra u jo . Ji irgi sirgo. T o lia u viską tę s ia u , nes d a b a r m a n o n a rk o tik u
ta p o ro m a n tiš k a iliu zija iš g e lb ė ti ją iš s ia u b in g o g y v e n im o . M a n a t ­
ro d ė , kad a u k a ne aš, o ji.
N u s ip irk a u p ra b a n g ų b u tą , k u ria m e g a lė č ia u g y v e n ti su savo
fa n ta z ijų p a r tn e re . P a sa kiau ž m o n a i, kad n o riu skirtis . V isk ą p ris i­
m in ę s labai g ailiu o si d ė l s ka u s m o , k urį s u te ik ia u ja i, vis giliau g r im z ­
d a m a s į šį fa n ta z ijo m is g rįs tą ryšį. K ad ir k a ip viskas klojosi, n ie k a ip
n e g a lė ja u s u s to ti ir p a m a t y t i t o n e iš k re ip ta i. G rie b d a m a s i p a s k u ti­
nio š ia u d o , m a n o ž m o n a p a k la u s ė , a r n e g a lė tu m e d a r k a rtą p a m ė ­
g in ti iš g e lb ė ti s a n tu o k ą . Tai k a žk ą s u ju d in o m a n y je ir s u tik a u k a rtu
a p s ila n k y ti k o n s u lta c ijo je . T ač ia u vis d a r n e b u v a u tik ra s , a r n o riu
a ts is a k y ti savo p ra m a n ų . P s ic h o te ra p e u te la b a i tie s ia i p as ak ė, kad
le id žiu o si k v a ilin a m a s , kad g y v e n u p ra m a n y tą is to riją , kuri m a n e
p rib a ig s, kad m a n la b ai pas is ek ė, jo g tu riu ž m o n ą , kuri n ori s u te ik ti
m a n d a r v ie n ą šansą. P a m a ž ė l ir m a n ė m ė a iš k ė ti m a n o k v a ily b ė ,
s u p ra ta u , kad tu riu g e lb ė tis . Ta m o te ris n e g a lė jo u ž m e g z ti tik r o
ryšio, n e g a lė ja u ir aš. Sveikos n u o vo kos ir sveiko ryšio su ž m o n a
170 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

a tk ū rim a s p a re ik a la v o iš siaiš kin ti, d ėl ko ta p a u to k s sek su alin ių ir

ro m a n tiš k ų k lie d e s ių p a ž e id ž ia m a s . S u p ra ta u , k a d m a n o is to rija -
e m o c in ė s k ra u jo m a iš o s , v ie n a tv ė s ir la b ai ž e m o s s a v iv e rtė s .

P r o ta r p in io s k a tin im o p o v e ik is

Priklausomybe virtusi meilė nesiskiria nuo lošimo priklauso­

mybės. Vienas paminėtinų ryškiausių lošimo priklausomybės
epizodų - vadinamasis protarpinis skatinimas. Esama keleto
bųdų, kaip skatinti tam tikro elgesio tąsą. Veiksmingai palai­
kyti tam tikrą elgesį galima nuolat jį pripažįstant. Pavyzdžiui,
gavęs gerą pažymį, vaikas pagiriamas. Galime skatinti ir nei­
giamą elgesį, nuosekliai rodydami dėmesį. Galime apriboti
tam tikrą elgesį, susiedami jį su neigiamomis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, „jei pažymiai prastės, penktadienio vakarais jo­
kių draugysčių su bičiuliais“. Jeigu imsite kai kurias elgsenas
„glostyti prieš kailį“, jas galima gana lengvai pakeisti.
Sunkiausia atsispirti protarpiniam elgesio skatinimui. Nie­
kada nežinai, kada būsi paskatintas arba nubaustas. Štai gali
valandą žaisti lošimo automatu ir nieko nelaimėti. Bet kaip
tik įmetęs paskutinį dolerio ketvirtį, esi apdovanojamas dar
dešimtimi. Dabar veikiausiai žaisi vėl. Tas pats būdinga ir ro­
mantiškiems santykiams, tapusiems stipria priklausomybe.
Gali investuoti daug daugiau, nei gauni, ir kai jau beveik ketini
nutraukti santykius, tau vėl numetamas kąsnelis, kad sužadin­
tų galimybės viltį. Ir tu lieki.
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 171

T R E N T O IS T O R IJ A
K e tu ria s d e š im tm e tis T re n ta s p a s a k o jo m a n a p ie rim tą p rik la u s o ­
m y b ę n u o m e ilė s . P alikęs n y k ią try lik o s m e tų s a n tu o k ą , išsiruošė
ie š k o ti m e ilė s . Jis n e g a lė jo įs iv a iz d u o ti savo g y v e n im o , je i ta i n e p a ­
v y k tų . Jis s u tik o Cassie ir la b ai įs im y lė jo - ir ro m a n tiš k a i, ir s e k s u a ­
liai. T a č ia u p ro b le m a , regis, b u vo t a , kad C assie n o rė jo ir u ž m e g z ­
ti s a n ty k į, ir lik ti laisva, p a k a ito m is s ių sd a m a T re n tu i „eikš a rč ia u
ir eik šalin" p ra n e š im u s . V y ra s p e rs ik ė lė g y v e n ti su ja , b e t p as ku i
buvo p a p ra š y ta s iš s ik ra u s ty ti. Kai ja u b ū d a v o p a s ire n g ę s p a k e lti
iš s is k y rim o s k a u s m ą , ji p a s k a m b in d a v o ir n o rė d a v o p a s im a ty ti.
Jis n e g a lė d a v o a ts is a k y ti. V ie n ą d ie n ą ja m s a k y d a v o , kad ji n e g a lin ­
ti d u o ti to , ko ja m re ik ia , o k itą d ie n ą jis ja u b ū d a v o p as au lio c e n tru .
Kol šis p ro ta rp in io a tly g io m o d e lis v e ik ė , T re n ta s n e k a n tra u d a m a s
lau kė Cassie p rita r im o , p u o s e lė d a m a s vis d id e s n e s v iltis, kad g a ­
liausiai ji n o rė s ia n ti jo visą la ik ą . A tro d ė , k ad g e ri ta rp s n ia i p a n e ig ia
b lo g u o siu s . A tr o d ė , lyg jo s ta las tu r i tik v ie n ą koją - Cassie. Jei jo s
n ė ra , jis n u virs. P a d rą s in a u jį susiręsti s ta lą su k e tu rio m is k o jo m is -
ir v iso m is savo.

A ts a k o tr o š k im a s

Romantiškai meilei būdinga subtili pusiausvyra tarp vilties ir

netikrumo - būtent tiek, kad būtų palaikoma įtampa. Gau­
siai besigaminantys cheminių medžiagų junginiai padeda
paaiškinti fizinį troškimą liesti ir būti liečiamam. Asmuo ne
tik pats trokšta būti su tuo, į ką krypsta romantiški lūkesčiai.
Viliamasi, kad taip jaučiasi ir kitas. Kai romantikos objekto
nėra šalia, ilgesys ir saldi melancholija apima vien fantazuo­
jant apie abipusį santykį. Šis ilgesys ir melancholija prime­
na transo būseną, ne tiek kelia skausmą, kiek primena apie
172 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

įsimylėjimą. Atsako vilties tikrai niekas taip lengvai neatsi­

sakys, turint omenyje stiprią emocinę romantiško santykio
lemiamą priklausomybę. Šie jausmai ir patirtys tampa proble­
ma, kai jie nustelbia tikrovę, kai jiems leidžiama trikdyti svar­
besnius gyvenimo aspektus.

V Ė L A P IE T R E N T Ą
T re n to is to rija iliu s tru o ja , k a ip v id in ė s ža iz d o s g ali tr u k d y ti p o ­
rai p e re iti į tv a r ų in ty m ų ryšį a r s u s ie tu m ą , b e t la ik y ti tie s v iltie s
s u la u k ti a ts a k o rib a . Toks ilgesys, n u s iv y lim a i ir svajo n ės p a la i­
kė T re n tą tie s m e ilė s riba tr e je t ą m e tų . Jo k ūn a s b u vo n u o la t įs i­
te m p ę s , b u d ru s. T ačiau p ris im in u s jo g y v e n im ą , ta ip buvo v isa d a.
M a m a ta p o n ėščia ir p riv e rtė tė v ą ją v e s ti. Ji p a s in a u d o jo T re n tu ,
o tė tis sūnaus n e p rip a ž in o . Jis tro š k o b ū ti m y lim a s n uo p irm o s d ie ­
nos - n e g a u d a m a s m e ilė s , g y v e n o s u p a m a s n u o la tin ė s įta m p o s .
D a b a r tin ė įta m p a ja m b u vo p a ž įs ta m a . Jis ie š k o jo m e ilė s , kad g a ­
liausiai k a ip a s m u o p a s ie k tų v ie n tis u m ą ( g e š t a l t ą ) - g a u tų iš Cassie
ta i, ko n e g a v o iš tė v o su m o tin a , p a tv ir tin tų tu rįs te is ę b ū ti g yv as .
P s ic h o lo g in iu p o ž iū riu jis d a u g k u o rizik a v o . D id žia u s ia b ė d a , kad
d a b a r jis t a p o p rik la u s o m a s n u o v iltie s , kad jo m e ilė sulauks a ts a k o .
G y v e n im a s su Cassie ta p o to k s p a ts k a ip k a d a is e š e im o je .

A t it r a u k im o s im p to m a i m e ilė s o b je k t u i n u to lu s

Man paskambino vyriškis iš kitos valstijos prašydamas pagal­

bos. Jis stengėsi atsigauti po išsiskyrimo su mergina.

D A R R E N O IS T O R IJ A
D a rre n u i te k o p a b ū ti re a b ilita c in ė je g y d y k lo je p rik la u s o m ie m s a s ­
m e n im s , ta d jis tu r ė jo b ū se n o s a titra u k u s n a rk o tik u s p a tirtie s . Jis
 KAIP MA N TAVE M Y L Ė T I ? / 173

p a s ak o jo , kad s im p to m a i m ė g in a n t a tito lti n u o ro m a n tiš k o ry š io

to k ie p a t n e m a lo n ū s , kad ja m n e p a v y k s ta susirasti, kas jo p a d ė tį
p riim tų r im ta i. T ie s io g p a m irš ti ja m n esisekė. O p a m irš ti tro š k o .
Iš tie s ų p a ts n u tra u k ė ryšį ir tu r ė jo ta m rim tų p rie ža s č ių . V y riš k is
n e rim a v o , kad to k ie s tip rū s s im p to m a i vėl p a s k a tin s k risti į p r ik la u ­
s o m y b ę n u o k o k a in o . Ž in a n t, k aip p a n a š ia i ro m a n tiš k o ryšio n a r­
k o tik a s ir s v a ig in a m o s io s m e d ž ia g o s v e ik ia s m e g e n is , jo n e rim a s
bu vo p a g rįs ta s .
Kai ta ria u , kad s u p ra n tu , ką ja m šiuo m e tu te n k a p a tirti, v y ra s
išsyk p a ju to p a le n g v ė jim ą . „A č iū , kad n e p a s a k ė te m a n , jo g k u o k ­
te lė ja u . Šie p o ty ria i to k ie p a t s k a u s m in g i k a ip t ie , su kuriais k o v o ja u
m e s d a m a s n a rk o tik u s ." P a a iš k in a u ja m m e ilė s b io c h e m iją ir k a ip
s m e g e n y s e s a v a im e s u s ifo rm u o ja p o tra u k ia i, k a ip n o rm a lu s s ie l­
v a rta s sukelia n e u ro c h e m in ę re a k c iją ir k u o ji skiriasi n u o tu o m e tu
D a rre n ą v a rg in u s ių s im p to m ų .

Kuo stipresnis romantiškas ryšys tuo metu, kai jis nutrūksta,

arba kuo didesnę prisirišimo traumą asmuo patyrė anksčiau,
tuo ryškesni bus atitraukimo simptomai. Štai kai kurie rimtes­
ni iš jų, pasireiškiantys nutraukus romantišką ryšį.
• Panikos priepuoliai.
• Nereguliarus širdies ritmas.
• Duria krūtinėje.
• Spaudžia krūtinę.
• Skrandžio skausmai.
• Gausus prakaitavimas.
• Viduriavimas ir vėmimas.
• Nemiga, dingęs apetitas.
174 / KAS T A I - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

• Pasunkėjęs kvėpavimas.
• Postūmis griebtis arba tikras atkrytis prie kitų priklau­
somybių.
• Depresija.
• Begalinis troškimas susitikti su tuo asmeniu.
• Sunkiai sutelkiamas dėmesys.

Asmuo, jaučiantis atitraukimo simptomus, gali stačia galva

pulti į kitą santykį arba mėginti malšinti skausmą rizikingu
elgesiu. Jei simptomų daug ir jie neišnyksta, svarbu kreiptis
pagalbos.

D ra u g a i ir š e im a s u s irū p in ę

Vienas išdavikiškų signalų, liudijančių, kad asmuo užkibo už

romantiškos meilės dramatizmo, yra nuoširdus puikiai jį pa­
žįstančių draugų ir šeimos nerimas. Kartais kiti pastebi tai,
ką reikia matyti, ko nemato tik įsimylėjėlis. Kartais tai būna
atviras smurtas. Kelia nerimą, kad daugelis žmonių šį smurtą
interpretuoja kaip tikros smurtautojo meilės įrodymą.

B E T H IS T O R IJ A
B e th m a m a p irm o ji p a s te b ė jo d u k te rs m ė ly n e s . B e th m e la v o ja i,
sakė, kad ta ip n u tik ę d a rb e . Išties čia b u vo s m u rtin g a s ro m a n tiš k a s
ro m a n a s . B e th b e p ro tiš k a i įs im y lė jo K irk ą , k e le ria is m e ta is v y re s n į,
p u ik ia i a tr o d a n tį, s ek su alų v y riš k į, p a tiria n tį e m o c in ių s u n k u m ų .
K irko p a v y d u lia v im a s ir g a u s ė ja n č io s m ė ly n ė s ė m ė k e lti B e th
m o tin a i ir d ra u g a m s n e rim ą . Šie p a ra g in o ją n u tr a u k ti s a n ty k iu s ,
 KAI P MAN TAVE MY L Ė T I ? / 175

b e t, u ž u o t p ak la u siu s i jų p a ta r im o , B eth p e rs ik ė lė g y v e n ti j K irk o

b u tą . D ra m a tiš k a s ro m a n a s tę s ė s i. K a rtą n u o n a rk o tik ų a ps v a ig ę s
K irkas p u o lė ją tū ž m in g a i k o n e v e ik ti. Išsigan d u si d ė l savo g y v y b ė s ,
B eth ė m ė k ra u tis d a ik tu s . K irkas p a č iu p ęs ją tr e n k ė j duris. B ijo d a ­
m a jo p ykčio , b e t vis d a r įs im y lė ju s i, B e th n u s ile id o ir pasiliko.
V ie n ą n a k tį, kai K irkas vėl b u vo a p s ik v a iš in ę s , o B e th - ne, vėl
kilo s m u rto p ro trū k is . N u o v o k ia i ir drą sia i v e ik d a m a B e th iš s ik v ie tė
p o lic iją ir d ra u g u s . P a ro d žiu si s u m u š im u s ir a tv ira i p ap a sa ko ju s i is­
to r iją , ji g a v o s m u r ta u to jo te is ių a p r ib o jim o o rd e r į, išvyko į s au g ią
v ie tą , ja i b u v o s u te ik ta p a g a lb a tra u m a i g y d y tis . Kad ir kokia ska u d i
b u vo t r a u m a , d a r s u n kiau b u v o iš m es ti K irk ą iš m in č ių . M e n k a i save
v e rtin a n ti ir tė v o a n k s ty v a m e a m ž iu je n e te k u s i B e th b u vo linkusi
K irko e lg es į p riim ti k a ip ž e n k lą , kad yra tr o k š ta m a ir m y lim a .

A tk a k lu s la ik y m a s is to , kas n e p a s ie k ia m a a rb a s m u r tiš k a

Daugelis papasakotų istorijų liudija - į meilės ryšius gali įsi­

pinti daug smurto. Vienas su suaugusiaisiais, įsitraukusiais į
skyrybų teismų mūšius, atliktas tyrimas parodė, kad tie patys
cheminiai junginiai, kurie išsiskiria seksualiai ar romantiškai
susijaudinus, gaminasi ir įsukus skyrybų aistroms. Tai patvir­
tina, kad, vaikantis nepasiekiamą meilės objektą arba tęsiant
smurtingą santykį, galima išgyventi tą pačią cheminio apsvai­
gimo būseną. Tai gali būti vaikystės santykių pamokos. Karen
istorija - to pavyzdys.

K A R E N IS T O R IJ A
Jau suaugusi K aren įs im y lė jo B illą, p an a šų į tik r ą A m e rik o s s v a jo ­
nių ja u n ik į. P irm a is ia is m e ta is d ra u g e ji p a s te b ė jo k e le tą įs p ė ja m ų ­
jų ž e n k lų a p ie jo p o lin k į s m u r ta u ti, ta č ia u ja u d u ly s ir įs im y lė jim o
176 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

d ž ia u g s m a s viską p a s lė p ė . D e ja , p a m a ž ė l viskas ė m ė keistis. P rie

k itų ž m o n ių Billas su ja e lg ė s i g e ra i. B e t likus d v ie s e , jis p s ic h o lo g iš ­
kai ir ž o d ž ia is s m u rta u d a v o . B ū da v o g e re s n ių ir p ra s te s n ių d ie n ų ,
to k s s v y ra v im a s tę s ė s i ir k itu s m e tu s . K are n n o rė jo n u tra u k ti šj ryšį,
b e t vis p ris im in ė puikius la ikus, k a ip s va jo jo t u r ė t i jo v a ik ų , p ris im i­
nė p u ik ias jo s a v y b e s . Ji m y lė jo .
G a lia u sia i K are n p a ti ė m ė e lg tis n e n u s p ė ja m a i. V ie n ą d ie n ą
b u v o b a ik š ti ir ty lia i p ris ita ik y d a v o , k itą p r a trū k d a v o re ik a la u d a m a ,
kad jis p a s ik e is tų . Jis iš e id a v o a rb a p ik ta i a trė ž d a v o , kad ji d in g tų
iš jo g y v e n im o . Paskui jie vėl susieid avo , m y lė d a v o s i, k urį laiką g y ­
v e n d a v o ra m ia i. T o ks ritm a s tę s ė s i to l, kol ji n u o e m o c in ių k a ln e lių
susirgo fiz in e liga ir k re ip ė s i p a g a lb o s .
P s ic h o te ra p ija p a d ė jo ja i išsiaiš kin ti, kad b u v o u žm e z g u s i ryšį su
ž m o g u m i, k u rio jo s g y v e n im e n e b u v o . S m u rta u ja n č iu ir n u to lu s iu
a lk o h o lik u tė v u . Ir n e s ą m o n in g a i ie ško jo to p a tie s ro m a n tiš k u o s e
s a n ty k iu o s e . T uo m e tu K a re n tė v a s b u vo b a ig ę s g y d y m o s i kursą
ir a ts k ir a m e s u s itik im e n u o š ird ž ia i a tg a ila v o u ž š iu rk š tų p ra e itie s
e lg e s į. Be jo k ių išlygų p a s a k ė d u k ra i, kad ši v e r ta ja u s tis saugi ir
m y lim a visu o se a te itie s s a n ty k iu o s e . K are n iš g ird o tė č io žo d žiu s ir
išsilaisvino iš Billo.

N u v ilia n ty s r e z u lta ta i

Nuo romantiško ryšio priklausomas asmuo žūtbūt užsispiria

paversti fantaziją tikrove. Pagaliau pasirodė kažkoks asmuo,
kuris užpildys mano tuštumą, numalšins skausmą, įrodys, kad
ir mane galima mylėti. Taip tas žmogus įsivaizduoja. Kupinas
tokių lūkesčių ir nesuvokdamas, kad partneris negali (ir net­
gi neturėtų) įgyvendinti jo pilnatvės vilčių, jaučiasi apleistas
ir laimingos pabaigos svajonė ima bliūkšti. Paskui užgriūva
frustracija, pyktis ir nusivylimas, santykiai nuskursta ir mirš­
 K AI P MA N TAVE MYL Ė T I ? / 177

ta. Tada vėl prasideda paieškos. Štai Joanie po vieno nuvilian­

čio romantiško romano išsyk megzdavo kitą.

J O A N IE IS T O R IJ A
„ M a n b u v o vis v ie n , ką įs im y lė ti. T ik d a v o b e t koks p as im a iš ę s v y ­
ras, p a s ilikd a vę s su m a n im i ta ip ilgai, k ad s p ė č ia u suleisti į jį n ag u s .
Be r o m a n tiš k o ro m a n o g y v e n im e ja u s č ia u s i tik r a i b e v iltiš k a i. Jeigu
a s m u o a ts itra u k d a v o , p e r š e š ia s d e š im t m in u č ių n e a ts a k y d a v o į ž i­
n u tę a rb a n e p a s k a m b in d a v o , m a n e a p im d a v o p a n ik a . A titr a u k im o
s im p to m a i b ū d a v o baisūs: g alvo s s v a ig im a s , d re b u ly s , p y k in im a s ,
n e s v e ik u o ja n ti širdis. T a m ž m o g u i e s a n t š alia, viskas a tlė g d a v o .
Tad g a lite n u m a n y ti, kad g rie b d a v a u s i visko, k ad tik jį s u laik yč ia u .
T a p d a v a u n e p a k e ič ia m a . R en g ia u si g u n d a n č ia i. M y lė d a v a u s i k a d ir
n e n o ro m is . F a n ta z u o d a v a u ir p ie š d a v a u p ra š m a tn ią m ūsų a te itį,
įtik in d a v a u save, k ad ž m o g u s m a n e m y li ta ip p a t k aip ir aš jį.
Ž in o m a , d ė l n e re a lių lū k es čių v isa d a n u s iv ild a v a u . V y ra s , ta p ę s
m a n o p a s a u lio c e n tru , g a lia u s ia i m a n e p a lik d a v o ir aš n u g rim z d a -
vau į s ia u b in g ą d u o b ę . T a č ia u n e tru k u s ir vėl įs im y lė d a v a u , g r e it ir
n u s iv ild a v a u . R egis, ta ip ir n e le is d a v a u s u d u žu s ia i š ird žia i s u g y ti,
s u s iv o k ti, ką d a ra u , kol p a s k u tin is ro m a n a s m a n e p a k irto . M ė g in a u
n u s iž u d y ti, p a k liu v a u į lig o n in ę , o p asku i a tė ja u į p s ic h o te ra p iją .
Kai p a g a lia u s u s ita ik ia u , kad m a n o lū k e s č ia i n eišsip ild ys, ė m ia u
s v e ik ti."

T ik r o v ė s iš k ra ip y m a s

Posakis apie aklą meilę veikiau tikrovė nei išpūstas dalykas,

kai šnekame apie romantišką priklausomybę. Tik įsimylėjęs
žmogus iškelia meilės objektą ant pjedestalo, bent iš pradžių.
Viskas, ką jis sako ar daro, regis, patrauklu. Romantiški ūkai
suvokimą ir interpretacijas pakreipia romantiška linkme, dėl
178 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

to toks meilės santykis užsitęsia per ilgai. Priklausomi įsimy­

lėjėliai turi nuostabią savybę įžvelgti, ko nėra, pasitelkę gyvą
vaizduotę net menkiausius pozityvius ar neutralius meilės
objekto veiksmus interpretuoti sau palankiai, savaip. Tokie iš­
kraipymai trumpam palengvina meilę be atsako ir atstūmimo
baimę. Priklausomai mylintieji turi ir kitą gebėjimą - išvengti
ir sumažinti nemalonias savo partnerio savybes, akivaizdžias
kitiems. Jie netgi prisiima atsakomybę už tuos kartus, kai su
jais elgiamasi neteisingai. Tokie kognityviniai iškraipymai pa­
kursto viltį ir palaiko pakylėtumo jauseną.

M A R E N IS T O R IJ A
M a re n a p s tu lb o , suvokusi savo a k lu m ą . Įs im y lė jo p a tra u k lų v y riš k į,
kuris, k aip v ė lia u su žin o jo , b u v o to k s p a ts ža v in g a s su k ito m is m o ­
te rim is , n e t ir jo s b e n d ra d a rb ė m is . „ N u o p a t p ra d ž ių u žk ė lia u j į a n t
p je d e s ta lo , - p a s a k o jo m a n . - S u rin k d a v a u k ie k v ie n ą s m u lk m e n ą ,
k u rią jis m e s d a v o m a n o p u sėn , m a n ta i t a p o n u o š ird žio s jo m e ilė s
ž e n k lu . B uvo ža vu s ir n u o s ta b u s , s u o k d av o m a lo n y b e s , tik paskui
p a lia u d a v o s k a m b in ę s . T a p d a v o n iu rzg u s ir irzlu s, o kai įta rd a v o ,
kad žin a u a p ie s u s itik im u s su k ito m is , p e re id a v o p rie savo kerų .
V e sd avo si ro m a n tiš k o s v a k a rie n ė s , ro d ė d ė m e s į. T o kiais jo m ie lu ­
m o la ik o ta rp ia is k a rto d a v a u sau, kad k lys tu ir k ito s k ly s ta , kad jis
tik r a i m y li m a n e d a u g lab iau nei k ita s , kad vėl viskas bus kaip iš p r a ­
d žių . T aip m a n y je v ird a v o g in č as . P ro to balsas k u ž d ė jo , kad jis n ėra
g eras ž m o g u s , o įs im y lė ję s , kad jis n eva n u o s ta b u s .
M a n o m ą s ty m a s ta ip iš sikra ip ė, kad n e t k a ltin a u save už ta s s a ­
v a ite s , kai jis m a n e n ie k in o . N e g a liu p a tik ė ti, ką jis p riv e rtė m a n e
d ėl jo p a d a ry ti. Išvaliau visą jo n a m ą ja m išsikrausčius, ta ip s te n ­
giausi, kad s u s iže id žia u s tu b u rą . O jis n e t n e u žs u k o p a d ė ti. P a im ­
d a v a u jo d ra b u ž iu s iš v a ly k lo s , p irk d a v a u ja m v a lg į, nes m in ty s bu vo
ta ip u ž te rš to s , kad m a n a tro d ė , jo g p ra š y d a m a s m a n e ja m p a ta r ­
 KAI P MA N TAVE M Y L Ė T I ? / 179

n a u ti jis p a ro d o m a n o s varb ą ir m e ilę m a n . K aip m a n tu r ė jo b ū ti

apsisukusi galva?

M e lo d r a m a

Romantiškos meilės žaidime atsako troškimas negali būti pa­

teikiamas tiesiogiai. Tai per daug rizikinga. Dėl to atsiranda
subtilus žaidimas, sakytume, merginimas. Abipusio ekstatiško
pakylėtumo siekiama laipsniškai. Tai smulkių apgavysčių, dro­
vumo, įžeidaus jautrumo arba perdėto pastabumo sklidinas
vyksmas. Žmogus tampa priklausomas nuo meilės objekto re­
akcijos ir elgesio. Subtili vilties ir abejonės pusiausvyra pakurs­
to aistrą. Baimė, kad negaus apdovanojimo, skatina laikytis
atsargumo. Atvirai reiškiami tikri jausmai gali sutrikdyti pro­
cesą, todėl jie paslepiami arba nuslopinami. Romantiškos mei­
lės priklausomybės paradoksas yra tas, kad žmogus ir nori, ir
nenori laimėti, nes kai jo troškimas bus realizuotas, šis santykis
turės pereiti į kitą lygį - abipusio prieraišumo. Gali pasirody­
ti, kad žmogus bijo žengti tą kitą žingsnį, tad geriau palaikyti
įtampą, aistrą, ilgėjimąsi. Kitas pasirinkimas - likti nežinioje,
kad niekada nereikėtų rizikuoti būti atmestam arba paliktam.
Arba gavus prizą tenka nusivilti ir galbūt pasitraukti pačiam.

DAR K A R T Ą A P IE R IC A R D O
D a r k a rtą p a s k a ity k im e R ic a rd o e le k tr o n in į la iš k ą , k urį p a te ik ia u
sky riau s p ra d ž io je . K iek jo d ra m o je e s a m a p rik la u s o m y b ė s n u o r o ­
m a n tiš k o s m e ilė s že n k lų ? A r ra n d a m e o b se sijo s, p a v y d o , s a v in in ­
k iš k u m o , n u o ta ik o s s v y ra v im o , d e p re s ijo s p o ž y m ių ? A r jis ja u č ia
l80 / K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

p a k y lė jim ą b e n d ra u d a m a s ir j į a p im a n e rim a s , kai m e ilė s o b je k to

n ėra šalia? A r ši ro m a n tik a tru k d o ja m g y v e n ti, kai jis įs trig ę s d e l­
sia tie s to b u lo s m e ilė s riba? A r jis p a b ė g a nuo tik r o v ė s į t u r tin g ą ,
v a iz d u o tė s k u ria m ą p a s a u lį, tro k š d a m a s e k s ta z ė s būsenos? A r jis
p e rs e k io ja savo d ra u g ę a r v aik o si iliuziją? A r jį p ririš a p e r tr ū k s ta n -
čio p a s k a tin im o vilionės? A r ja u č ia a titr a u k im o s im p to m u s , kai jo s
n ė ra šalia? A r jis m in ta įs iv a iz d a v im a is a p ie n e p a s ie k ia m ą p a r tn e ­
rę, ta ip s lo p in d a m a s skausm ą? A r R ic ard o v a iz d u o tė s p a d a rin ia i jį
nuvilia? A r jis iš k ra ip o tik r o v ę , kad p a la ik y tų m e ilę ? A r p a s te b im e
m e la n c h o lijo s , ilgesio , lūkesčių ir m e lo d ra m o s p o ž y m ių , kai jis g u o ­
džiasi m in tim i esąs įs im y lėjęs ?
Š ta i ju m s ir a išk ėja v a iz d a s . K aip a t s a k y t u m ė t e į jo laišką?
Jeigu u ž m e z g ę ro m a n tiš k ą ro m a n ą b ū tu m ė te jū s , k a ip v e r t in t u m ė ­
te save?

Kitame skyriuje pamatysime, kad vara į seksualinę sueitį su

mylimuoju turėtų būti pozityvi. Tačiau mus užplūsta tokia
daugybė prieštaringų jausmų, kad seksu galima naudotis ne­
teisingai ir netinkamiems tikslams. Dabar pažvelkime į dvi­
dešimt priklausomybės nuo sekso požymių.
 7-
Priklausomybė nuo sekso

Mums visiems šauna neįprastų ar klastingų minčių, tai normalu.

Tačiau kai jos tampa nevaldomos, gali būti ženklas, kad smegenims
reikia pagalbos.
D a n ie l a m e n , S e x on th e B r a in (S e k s a s s m e g e n y s e )

Ta m s u s is Erosas

Sumenkinti seksualinės meilės galios tikrai nepavyktų. Pir­

mieji erotinės meilės krustelėjimai - ir malonūs, ir trikdan­
tys. Mus pagavęs Erosas tarytumei įveda į kitą pasaulį. Tai, ką
išgirstame apie seksą paauglystėje, mus arba skatina džiaugs­
mingai reikšti savo seksualumą, arba trikdo. Netrunkame su­
žinoti, kad seksas nėra meilė, o meilė nėra seksas. Tačiau šios
dvi patirtys susilieja, o tam įvykus, patiriame savo seksualumą
kaip daugiamatį. Seksualinė meilė padeda mums pajusti susi­
jaudinimą ir lytinį sužadinimą. Ji parengia vietą ir sutvirtina
emocinį susietumą, ji sustiprina mūsų aistrą ir sąjungos ilgesį,
pasotina mūsų vienybės ir ekstazės siekį. Seksas nėra priklau­
somybė, o priklausomybė nėra seksas. Bet ir šios dvi patirtys
gali susipinti, sukelti skausmą ir kančių. Kartais atrodo, kad
visai nebekontroliuojame, kuriuo seksualinės veiklos keliu
l82 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

sukame - meilės ar priklausomybės. Kaip jau žinome, tam

esama daugelio priežasčių. Seksą lemia biologinė prigimtis,
seksualumas susijęs su biologija, emocijomis, aistros gyveni­
mu ir meile. Tamsusis Erosas tikrai egzistuoja.
Išklausiusi šimtus gyvenimo istorijų, galiu pasakyti, kad
ankstyvai sekso patirčiai retai pastūmėja mylinti širdis. Išties
daugelis psichoterapijos pacientų vyrų ir moterų, kurių seksua­
linė veikla buvo kompulsyvi, užduoda šį gėdingą klausimą - kas
yra sveikas seksualumas? Jau savaime iškalbingas faktas, kad
97 proc. kompulsyvių sekso vartotojų yra buvę apleisti emo­
ciškai, 81 proc. patyrė seksualinį smurtą, o 72 proc. vaikystėje
ar paauglystėje susidūrė su fiziniu smurtu.49Tai rodo ir tai, kad
mums savo smegenyse reikia atpainioti daugybę susipynusių
sekso ir meilės gijų, kol įstengsime atsakyti, kas yra sveika sek­
sualinė meilė. Akivaizdu, kad traumos žaizdos palieka randus,
kuriuos būtina užgydyti, tik tada pajėgiame tinkamai įvertinti
savo seksualinę energiją. Akivaizdu, kad būtina atrasti saugius
būdus mėgautis savo seksualumu ir dalytis juo su mylimaisiais.
O kai seksualinis pasitikėjimas santykiuose sugriaunamas, jį
tenka atkurti. Tada galėsime pasijusti tokie saugūs, kad nebijo­
sime vėl susisieti meilės saitu. Tai ne taip lengva.
Jei sekso narkomanas ir užmezga meilės ryšį, seksas įsipa­
reigojimu paremtuose santykiuose jį netrukus ima tenkinti vis
mažiau. Nėra tiek meilės, patrauklumo ar sekso, kurio akty­
viam seksomanui pakaktų. Jie reikalauja tiek ir tokio sekso,
kad dėl to menksta jų partnerių savivertės jausmas, jie pasime­
ta, jaučia kaltę. Kad ir kiek stengtųsi, jų partneriai neišvengia­
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 183

mai pasijunta per menki, neįdedantys pakankamai pastangų.

Tokia įtampa sukelia pyktį, sumaištį, taip prasideda procesas,
per kurį žmogus arba nutraukia seksualinį ryšį, arba tampa
perdėtai seksualus, stengdamasis įtikti priklausomam nuo
sekso asmeniui ar jį suvaldyti.

Seksas k a ip Pr ik l a u s o m y b ė

Sekso kaip priklausomybės tema aktuali, nors netrūksta kriti­

kuojančiųjų ir abejojančiųjų. Visuomenė, individai ir daugelis
psichinės sveikatos srities profesionalų numoja į ją ranka arba
skiria nepakankamai dėmesio. Ne vienerius metus būdavo pa­
sitelkiamos ir klijuojamos paniekinamos etiketės tiems, kas
turėjo nesuvaldomų seksualinių problemų - nimfomanas, sek­
sualinis iškrypėlis, donžuanasy satyras, pasileidėlis, mergišius,
senas patvirkėlis, šliundra, pasileidėlė, puolusi moteris, prosti­
tutė. Jais tarsi norima pasakyti, kad kompulsyvus seksas tėra
pasirinkimas ir kad jį nesunku sustabdyti. Supratimas apie
seksą kaip priklausomybę ėmė formuotis apie 8 deš. vidurį,
kai sveikstantis alkoholikas apibūdino savo nekontroliuojamą
seksualinį elgesį kaip gretintiną piktnaudžiavimo alkoholiu
įpročiams, nusakydamas jį kaip seksualinę priklausomybę.
Pritaikius priklausomybės modelį kompulsyviam sekso var­
tojimui, paaiškinamas toks elgesys, tiek individams, tiek po­
roms atveriamas kelias sveikti.
Seksualinės priklausomybės judėjimas įgavo pagreitį
1983-iaisiais, pasirodžius dr. Patricko Carneso knygai Iš šešėlių.
184 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Šioje knygoje autorius išskyrė tris priklausomybės nuo sekso

nulemto elgesio lygmenis. Pirmojo lygmens elgesys yra įpras­
tas, paprastai visuomenės sankcionuojamas ar bent toleruoja­
mas. Šio lygmens elgesiui priklauso, nors juo ir neapsiriboja,
masturbacija, meilės romanai, pornografija, ryšiai su palydo­
vėmis, prostitucija, anoniminis seksas, seksualinis gundymas,
kibernetinis seksas. Antrojo lygmens elgesys, teisinės sistemos
laikomas veikiau viešosios tvarkos pažeidimu, paprastai su­
sijęs su kito asmens pavertimu auka. Ši kategorija apima tokį
elgesį kaip ekshibicionizmas, vojerizmas, nepageidaujamas
užkabinėjimas, sutuoktinių seksualinis smurtas, seksualinis
įtakingų asmenų grobuoniškumas ir persekiojimas. Trečiojo
lygmens poelgiams priklauso paties rimčiausio seksualinio
elgesio ribų peržengimo atvejai ir pažeidžiamiausių asmenų
pavertimas aukomis. Tai žaginimas, kraujomaiša, seksuali­
nis smurtas, seksualinis prievartavimas, seksualinė vergovė,
seksualinis smurtas prieš vaikus, vaikų pornografija. Svarbu
paminėti, kad bet kuri iš čia paminėtų elgesio rūšių gali būti
kompulsyvi, bet dalyvavimas bet kurioje iš tokių seksuali­
nių veiklų dar nebūtinai reiškia, kad asmuo yra priklauso­
mas nuo sekso.50 Kaip žinoti, ar kuris elgesio atvejis yra pri­
klausomybė?

Kas y r a p r ik l a u s o m y b ė n u o se k s o ?

Priklausomybė nuo sekso - obsesišku ir kompulsyviu arba

nesaikingu seksualiniu elgesiu pasireiškiantis sutrikimas, ne­
 KAI P MAN TAVE M Y L Ė T I ? / 185

gydomas sutrikimą patiriančiam individui ar jo partneriui su­

keliantis sunkių kančių ir neviltį. Tai vyksta, kai asmuo vieną
arba kelis seksualinio elgesio modelius naudoja kaip „dozę“
arba narkotiką neigiamų pasekmių sukeliančiais būdais. Pa­
sekmės gali paveikti jo santykius su žmonėmis, jos gali būti
emocinio, finansinio, teisinio, profesinio, socialinio ir dvasi­
nio pobūdžio. Šiame procese fizinė priklausomybė nuo bio­
cheminės ar nuotaiką keičiančios sujaudinimo patirties teikia
pasisotinimo jausmą, sužadina vaizduotę. Tokiai asmenybei
paprastai būdinga ryški šios patirties tolerancija ir troškimas
nuolat tuo užsiimti nepaisant neigiamų pasekmių. Kaip ir visų
kitų priklausomybių atvejais, priklausomybė nuo sekso tampa
nesąmoningu įpročiu, prievartiniu jau nesirenkamu ritualu.
Žmogus tampa psichologiškai ir biologiškai priklausomas nuo
malonumą teikiančio seksualinio stimulo. Jį pašalinus pasi­
reiškia atitraukimo simptomai, rūpinimasis jį pasiekti prade­
da trikdyti gyvenimą. Seksualinė veikla ir atsigavimas po jos
lemia nuotaikų pokyčius. Priklausomas nuo sekso asmuo šią
veiklą stipriai neigia arba racionalizuoja tokį nekontroliuo­
jamą ar sau pataikaujantį seksualinį elgesį. Neigimas verčia
priklausomą asmenį iškraipyti realybę, nepaisyti problemos,
kaltinti kitus, kurti įvairius tokio elgesio pateisinimus.
Dabar prisiminkite, ką sužinojote antrajame skyriuje. Sek­
sualinį sujaudinimą, romantišką įsimylėjimą ir emocinį susie-
tumą lemia trejopos smegenų grandinės, kurių kiekvieną mai­
tina tik jai būdingų cheminių medžiagų junginiai. Seksualinis
susijaudinimas tėra viena iš šių trejopų varų, o veikti jos gali ir
l86 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

veikia atskirai arba sykiu. Seksualinis sujaudinimas gali būti

tik tai ir niekas daugiau. Sekso objektas visai neturi būti mei­
lės ar romantiško susižavėjimo partneris, dažnai ir nėra. Be
to, žmogus gali mylėti vieną, o geisti kito. Nėra taip paprasta
pažvelgti į žmogaus smegenis, problemos egzistavimą aiškiai
rodo neigiamų pasekmių istorija.
Remiantis vien kukliausiais skaičiavimais, nuo trejų iki
penkių procentų visos žmonijos kenčia nuo sekso priklauso­
mybės, tarp jaunesnių gyventojų šis procentas auga.51Jauniau-
sias asmuo, kurį nukreipiau į ligoninę gydytis nuo seksualinės
priklausomybės, buvo vos penkiolikos. Tarp kompulsyviai
nuo sekso internetu priklausomų asmenų 40 proc. šiuo metu
yra moterys.52Jau metas į šią bėdą žvelgti rimtai. Jei to nepada­
rysime, daugelio žmonių meilės santykių laukia liūdna ateitis.
Būtų paranku atpažinti įspėjamuosius ženklus. Jie gali pa­
dėti sutrukdyti priklausomybei išsivystyti, galima ją sustab­
dyti. Diduma priklausomų nuo sekso asmenų ieško pagalbos
po to, kai į jų elgesį įsikišama arba susidūrę su rimtomis pase­
kmėmis. Sunkiausia įveikti su šia bėda siejamą gėdą, kad savo
seksualiniu elgesiu susirūpinęs žmogus laisvai siektų pagalbos.
Tikiu, kad priklausomybė nuo sekso yra gilesnės problemos
simptomas, pro gijimo duris žengiama per elgesio lygmenį.
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 187

Dv id e š im t p r ik l a u s o m y b ė s n u o sekso arba

KOMPULSYVAUS SEKSUALUMO POŽYMIŲ

Štai kai kurie įspėjamieji ženklai, kuriuos savo elgesyje pastebi

pats kompulsyvus sekso vartotojas arba kiti.
1. Sekso griebiamasi padėčiai gerinti, sunkumams spręs­
ti, nuo jų pabėgti.
2. Neigiamos seksualinio elgesio pasekmės.
3. Seksualinė veikla lemia nuotaikų permainas.
4. Neįstengiama sustoti nepaisant neigiamų pasekmių.
5. Seksualinę veiklą planuoti, pasiekti ir po jos atsigauti
prireikia vis daugiau laiko.
6. Rizikuojama prarasti santykius ar darbą.
7. Gėda ir kaltė dėl šio elgesio.
8. Nevengiama rizikingo ar destruktyvaus elgesio.
9. Elgesiui būdingas prognozuojamas ciklas.
10. Vis didesnė apsvaigimo tolerancija ir šios veiklos poreikis.
11. Konfliktas su šeima ar dvasinėmis vertybėmis.
12. Neigia, racionalizuoja, ginasi, menkina poelgių svorį.
13. Seksualiniai potraukiai.
14. Nuolatinis rūpinimasis šia veikla.
15. Dvigubas ar slaptas gyvenimas.
16. Seksas padeda iškelti arba užslopinti praeities traumas.
17. Kiti asmenys matomi kaip sekso objektai.
18. Apviliamas kitų pasitikėjimas.
19. Nepadorus seksualinis elgesys.
20. Seksualiniam pasitenkinimui panaudojami ar išnau­
dojami kiti asmenys.53
188 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

S e k s o g rie b ia m a s i p a d ė č ia i g e r in ti, s u n k u m a m s s p rę s ti,

n u o jų p a b ė g ti

Seksas gali tapti priebėga nuo sunkumų, sumažinti stresą,

įveikti vidinį vienišumą. Didžiausias sunkumas, dėl kurio
kyla priklausomybė nuo sekso, išties yra emocinė vienatvė,
pagimdyta artimumo baimės. Karenos istorija iliustruoja,
kaip ji ėmėsi gydytis vienatvę alkoholiu ir seksu, kaip visa tai
prasidėjo vaikystėje.

K A R E N O S IS T O R IJ A
„ A lk o h o lį a tra d a u a š tu o n e rių . P a ti n e t n e s u v o k d a m a , m o tin a m a n
p a ro d ė , k aip a lk o h o lis gali p a k e is ti ž m o g ų . S e k m a d ie n ia is ru o š d a ­
m a p rie š p ie č iu s , ji g u rk š n o d a v o c h e re s ą . Iš n e p a s ie k ia m o s , rū p e s ­
čių p ris lė g to s k e tu rių v a ik ų m o tin o s ji v irs d a v o k a ž k u o , kas m a n e
b e v e ik m y lė jo . Tai m a n viską p a a iš k in o . Jei tr o k š tu b ū ti m y lim a ,
m a n o ie š k o m a s e lik sy ras y ra a lk o h o lis . P a s la p č io m is įsipylusi c h e ­
reso į tu š č ią p la u k ų š a m p ū n o b u te lį, ė m ia u n eš tis j į iš n a m ų .
Iš p ra d ž ių a tr o d ė , kad c h e re sa s p a te n k in a kai k u rias m a n o re ik ­
m e s . P a k e ld a v o n u o ta ik ą , ta p d a v a u d rą s e s n ė , tik r a i s u te ik ė p o p u ­
lia ru m o t a r p v a ik ų . T ačiau ta ip ir n e u ž p ild ė p ra ra jo s -te b e t r o š k a u
tė v ų m e ilė s ir d ė m e s io , jų a k y s e n o rė ja u b ū ti y p a tin g a . Jaučiausi
n e a p s a k o m a i v ie n iš a .
Vos sulaukusi d e š im tie s m a n ia u s i radus, ko tro š k a u . K e tu ria s d e ­
š im tm e č io v y riš k io g lė b y je įs itik in a u , kad esu v e r tin a m a , kad m a ­
n im i rū p in a m a s i. V is ą laiką b ū d a v a u jo ū k y je , m a in a is už s e k s u a li­
nius p a ta rn a v im u s iš m o k a u v a iru o ti tr a k to r ių , m e lž ti k arves, š e rti
verš iu ku s , d a u g y b ė s k itų d a rb ų , k u rie p a p ra s tie m s v a ik a m s buvo
n e p a s ie k ia m i.
B uvau m a ž d a u g try lik o s , kai pasaulis s u b y rė jo . S u žin o ja u , kad
m a n o h ero ju s fe rm e ris m ylisi ir su g e ria u s ia m a n o d ra u g e . Iš d a v y s ­
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 189

tė s ja u s m a s b u v o n e p a k e lia m a s , visai s u s vy ra vo m e n k u tis p a s itik ė ­

jim a s ž m o n ė m is , k u rį d a r b u v a u išlaikiusi. Jaučiausi a p le is ta , n e s u ­
p ra ta u , kad m a n im i s ek su alia i p ik tn a u d ž ia v o .
P ra ra s ta d a r b u vo ne viskas. M a n o ra n k o s e liko du g alin g i g in k ­
lai - a lk o h o lis ir seksas. Iš m a n ia u , ko n e ž in o jo k iti v a ik a i, d a ria u , ko
k iti v aik ai n e d a rė . S u jun g u si a lk o h o lį su seksu, re g is, ta p a u n e įv e i­
k ia m a .
Tad ė m ia u ristis vis ž e m ia u į sekso ir a lk o h o lio p rik la u s o m y b ė s
b e d u g n ę . G rie b d a v a u s i jų sykiu a rb a a ts k ira i, išties m a n bu vo n e ­
sva rb u , je i tik p a s ie k d a v a u t r o k š ta m ą p o v e ik į. Ilg a in iu i s u p ra ta u ,
k ad ta ip įm a n o m a p a k e is ti b e t k o k ią e m o c iją a r ja u s m ą , m a n a t ­
ro d ė , jo g g y v e n im ą tik ra i s u s itv a rk ia u . S eksas a r a lk o h o lis , a r šių
d v ie jų k o k te ilis , gali p a ta is y ti v isk ą. V isa , kas m a n n u tik o p ra e ity je ,
ko m a n trū k s ta ir ko ieškau . N e s u p ra ta u , kad n a ik in u save ir ž m o g ų ,
k u riu o g a lė ja u b ū ti.
Seksas ir a lk o h o lis v a ld ė m a n o g y v e n im ą , jie s u fo rm a v o m a n e ir
m a n o kovos su p as au liu būdus, la ikė m a n e įtr a u k ę b e v iltiš k ų m e ilė s
p a ie š k ų p e lk ė je . P a g a lia u k e tu ria s d e š im t a š tu o n e rių n e b e įs te n g ia u
ilgiau p a k e lti savo lu o š u m o , p ra d ė ja u g y d y tis . Be a lk o h o lio ir s ek so
ra m e n tų p a g a lia u p riė m ia u šird in t ą m a ž ą m e r g a itę , k u rią prieš tie k
m e tų a ts tū m ia u , p a g a lia u a tra n d u , kas iš tie s ų esu."

N e ig ia m o s s e k s u a lin io e lg e s io p a s e k m ė s

Nuo sekso priklausomas asmuo dažnai neįstengia pripažinti

neigiamų seksualinio nesusivaldymo pasekmių arba jas men­
kina. Kai kurias šių pasekmių jau minėjome anksčiau.
• Depresija, skurdus savivertės jausmas.
• Skandalas, prievartavimas per pasimatymą, smurtas.
• Jausmas, kad esi daiktas.
• Meilės pakeitimas geiduliais.
igo / KAS TA l - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

• Seksas kaip galios žaidimas.

• Nesupratimas to, kas yra sveikas seksualinis artimumas.
• Emocinis stresas ir ligos.
• Seksas kaip vartojimo produktas, prostitucija.
• Santykių bėdos.
• Produktyvumo praradimas.
• Išnaudojimas.
• Dvasinė tuštuma.
• Negebėjimas sutelkti dėmesio.
•• Kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas.
• Išdavystės jausmas.
• Santykių nutrūkimas, skyrybos.
• ŽIV ir kitų per lytinius santykius plintančių ligų dažnė-
jimas, neplanuoti nėštumai.
• Izoliacija.
• Emocinis, fizinis ir psichinis smurtavimas.
• Nekaltybės ir savigarbos praradimas.
• Seksualinis priekabiavimas.
• Tikrų poreikių nepaisymas.
• Seksualumo šventumo praradimas.
• Pasitikėjimo ir saugumo jausmo praradimas.
• Bėdai įsisenėjus, pašlijusi sveikata.
• Savižudiški polinkiai.

Tarp kompulsyviai seksu užsiėmusių asmenų 60 proc. yra su­

sidūrę su finansiniais sunkumais; 58 proc. užsiėmė nelegalia
veikla, 83 proc. turėjo ir kitų priklausomybių: nuo alkoholiz­
 KAIP M A N TAVE MYL Ė T I ? / 191

mo ir narkotikų, nuo maisto ar lošimo; 70 ar 75 proc. svarstė

savižudybės kelią. Neapsaugoti nuo bėdų ir priklausomų nuo
sekso asmenų partneriai, jie linkę sirgti depresija, susiduria
su emociniais sunkumais, jiems pasireiškia psichosomatiniai
susirgimai, jie vis giliau klimpsta į savo pačių kompulsyvaus
elgesio įpročius.54

S e k s u a lin ė v e ik la le m ia n u o ta ik ų p e r m a in a s

Kai seksualinė veikla tampa narkotiku, smegenyse vyksta

nuotaikų pokyčiai. Tyrimas, per kurį Ameno klinikoje dirbę
gydytojai Markas Laaseris ir Richardas Blankenshipas ske-
navo smegenis, parodė, kad 67 proc. priklausomų nuo sek­
so asmenų už mąstymą atsakingoje smegenų dalyje esama
pokyčių, 50 proc. priklausomų asmenų pokyčiai buvo įvykę
smegenų zonose, lemiančiose neigiamų minčių ir elgesio įtvir­
tinimą. Šis tyrimas atskleidė ir tvirtas sąsajas tarp nuotaikos
smegenų zonų ir už nerimą atsakingų smegenų zonų, priside­
dančių prie emocinių kraštutinumų.55 Priklausomi nuo sekso
žmonės slopina su savo elgesiu susijusią baimę, kaltę, neviltį,
ligai stiprėjant, patiria emocinę sumaištį. Elgesys, kuriuo sie­
kiama malšinti praeities ir dabarties skausmą, tik sukelia jo
dar daugiau.

D E N O S IS T O R IJ A
D e n ą su seksu s u p a žin d in o šešerių. Ja ne k a rtą in ty m ia i p ik tn a u ­
d žia vo a u k lė . K aip d id u m a v aik ų to k io je s itu a cijo je, m e rg a itė žin o jo ,
19 2 / KAS TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

kad v y k s ta k a ž k a s n e g e ro . M ė g in d a m a s u s iv o k ti, n u s p re n d ė , kad

čia jo s k a ltė : m a ty t, p a r o d y d a m a m e ilu m ą a u k le i, p a s k a tin o šios
s e k s u a lin į s m u rtą . įb a u g in ta ir g ė d in d a m a s !, ji n u o v is ų ta i s lėp ė .
Su šia p u rv in a p a s la p tim i ir d e p re s ija D e n a g y v e n o visą v a ik y s ­
tę . Jos k ū n a s b ū d a v o įs ite m p ę s iš b a im ė s , k ad kas n eišs iaišk in tų .
D a ž n a i ja u s d a v o s i v ie n iš a , k ito k ia . P a a u g ly s tė je p a b u d u s ly tin ia m
p o tra u k iu i, m e r g a itė s te n g ė s i j į s lo p in ti. T ačiau nes is ek ė dėl d v ie jų
p rie ž a s č ių . V ie n a , ta i b u vo n e įm a n o m a , a n tra , s tip rė jo d e p re s ija .
P a m ė g in o įv e ik ti šią e m o c in ę n e ja u trą in ty m ia is e k s p e rim e n ta is .
P a s te b ė jo , k a d im a a p s v a ig ti n e t i k nuo s e k s u a lin ių s a n ty k ių , b e t ir
nuo g a u n a m o d ė m e s io . Tais m o m e n ta is d e p re s ija p ra n y k d a v o .
P ra s id ė jo p ala id a s , riz ik in g ų s ek su alin ių n u o ty k ių g y v e n im a s .
Kaip ir v a ik y s tė je , jo s s e k s u a lin ė p a tirtis n e tu rė jo nė m e n k ia u s io
ryšio su rū p e s č iu a r m e ile . N e tru k u s vėl a p n ik o b a im ė ir g ė d a d ėl
sekso, ly d im i m ig lo to tu š tu m o s p o jū č io . Kai vėl a p ė m ė n e š v a ru m o
ja u s m a s , D e n a i d in g te lė jo , k ad g al p a d ė tų , je ig u ji a p s is to tų p rie
v ie n o v y ro ir s u k u rtų š e im ą . Iš m a n y d a m a , k a ip s u v ilio ti, g a lė jo p a ­
s irin k ti k a n d id a tą . Išsirinko įta k in g ą ir tu r tin g ą . S a n tu o k a , p a d ė tis ,
p in ig a i lyg ir p a d ė jo , b e t n e tru k u s v ėl a tb u d o ta s p a ts n e n u s a k o m a s
tu š tu m o s ja u s m a s . Ji p a m a ž ė l g rim z d o į d e p re s iją . Iškilo p ra e itie s
p ris im in im a i. N u s p re n d ė p ra s ib la š k y ti sek su alin ia is n u o ty k ia is . Juk
jie g e lb ė d a v o a n k s č ia u , k o d ė l n e g a lė tų ir dabar? Ė m ės i k ib e rn e tin io
flir to , n e tru k u s v irtu a lū s ro m a n a i v irto tik ra is . Šį k a rtą g av o ne tik
sekso ir d ė m e s io , b e t ir ja u d u lio , k u rį te ik ė b a im ė ir s lap s ty m a s is .
G ausūs ro m a n a i p o ra i m e tų u ž p ild ė g y v e n im ą . T a m re ik ė jo d au g
laiko, b u vo n e le n g v a n u s lė p ti šiuos n u o ty k iu s , m o te ris seko. Ė m ė
s irg u liu o ti fiz iš k a i, vėl n u g rim z d o į d e p re s iją ir g ė d ą . Tačiau ir šie
ja u s m a i n e įs te n g ė jo s s u s ta b d y ti. Iš tie s ų d e p re s ija ir g ė d a tik s k a ­
tin o ją re ik š tis d a r a u d rin g ia u . Kai p a g a lia u ją p a g a v o d a ra n č ią n u ­
s ik a ltim ą , ė m ė g rįž ti re a ly b ė s ja u s m a s . Ji ė m ė g y d y tis , d a b a r g eria
v ais tu s n u o c hron išk os d e p re s ijo s ir n e rim o . S te n g ia s i s u v o k ti, kaip
ją tr a u m a v o v a ik y s tė s p a tirtis , a p g a ili p ra ra s tą n e k a lty b ę , s te n g ias i
iš g e lb ė tų savo s a n tu o k ą .
 KAI P MA N TAVE MYL Ė T I ? / 193

N e įs te n g ia m a s u s to ti n e p a is a n t n e ig ia m ų p a s e k m ių

Jei paklaustume sveikstantį priklausomą nuo sekso asme­

nį, ar kada mėgino liautis, jis atsakys, jog taip, šimtus kartų.
Kai seksas tampa narkotiku, potraukiai jam, regis, neįveikia­
mi. Žmogus peržengė ribą, seksas virto priklausomybe, kai
smegenys reikalauja: „Duok man dar, kad vėl pasijusčiau gerai,
man tas pats, kaip taf padarysi ar kas tau nutiks.“

D O N O IS T O R IJ A
N e s e n ia i iš g y v e n ę s savo a tk r y t į, D o n a s p a s ak o ja : „K aip tra g iš k a .
L eid au si p s ich o lo g iš ka i iš p rie v a rta u ja m a s . B u v a u p asiru o šęs a t i ­
d u o ti v iską, n e t savo s a n tu o k ą ir s v e ik a tą . Jau tu r ė ja u b ū ti p a s im o ­
kęs, ju k g y d ž ia u s i a n k s č ia u . S te b ė d a v a u p ats save, k a ip vėl p ra d e d u
c ik lą , k a rto ja u sau, kad tik d a r sykį. V ie n a s k a rta s ta p d a v o š im tu .
Po k ie k v ie n o sekso n u o ty k io iš tik d a v o d e p re s ija , ta d ie šk o d av au
d a r vien o s p ro g o s iš sikra u ti, p a b ė g ti n uo p ris lė g tu m o . Jaučiausi
b e jė g is .
P irm a s žin g s n is a tk ry č io link b u vo noras p a s iž v a lg y ti in t e r n e ­
t e po p ro s titu č ių p a s la u g ų re k la m a s . T ik ž iū rin ė ja u . B e t čia b u vo
p o s tū m is p a s k irti s u s itik im o la ik ą . S u s ija u d in a u g a lv o d a m a s , k o ­
k ie ž a id im a i p a įv a irin tų s u s itik im ą . S la p tu m a s ir tro š k im a s š ė lio ti
tie s io g įk a itin o ja u s u ž a d in tą ja u d u lį. M in tis a p ie ž m o n ą s tū m ia u į
šalį. P a sid av iau to k ie m s k lie d e s ia m s , kad p a s a k ia u sau, kad k v ie s ­
tis p ro s titu tę į n a m u s ne ta ip p a v o jin g a . Taip a p k v a iš a u , kad nė n e ­
d in g te lė jo , jo g to ji, k u rią p as ik vie s iu , g a lė tų iš š n iu k š tin ė ti n am u s ,
a r kad p e r a n o n im in į sek su alin į k o n ta k tą g aliu u žs ik rė s ti ly tiš k a i
p lin ta n č ia liga. N ė n e s u sim ąs čiau , kad išn iekin siu n am u s , kad gali
s u ž in o ti ž m o n a . V isa a tr o d ė n es v a rb u , s u s to ti ja u n e įs te n g ia u .
V ie n a iš p ro s titu č ių v a rto jo h e ro in ą , p a b a n d ž ia u ir aš. Seksas nuo
jo bu vo d a r la b ia u ja u d in a n tis . L ia u tis n e b e g a lė ja u , viską m a č ia u
194 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

k re iv a i, tę s ia u ką p ra d ė ję s . Tarsi būčiau a ts id ū rę s e ž e ro v id u ry je
n e m o k ė d a m a s p la u k ti. S k e n d a u , m a n re ik ė jo p a g a lb o s . S u s to ti ja u
b u v o ne m a n o jė g o m s . G al ir k eis ta , ta č ia u m a n e iš g e lb ė jo ž in ia ,
kad sergu ly tiš k a i p lin ta n č ia liga ir k ad ž m o n a visgi s u tik o ie š k o ti
iš eitie s, k a ip m u m s g y v e n ti d ra u g e .“

S e k s u a lin ę v e ik lą p la n u o ti,

p a s ie k ti ir p o jo s a ts ig a u ti p r ir e ik ia v is d a u g ia u la ik o

Kai seksualinis potraukis tampa viską nustelbiantis, priklau-

sohias nuo sekso asmuo tam skiria vis daugiau laiko. Taip,
sekso priklausomybė, kaip ir bet kokia kita priklausomybė,
yra santykis. Šis santykis tampa svarbiau už visa kita. Sek­
sualinės veiklos planavimas, jos siekis, netgi atsigavimas po
jos teikia saugumo iliuziją. Taigi, dar kartą - priklausomybė
yra įpročiu tapusi prognozuojama pastanga pasotinti nepa­
tenkintas reikmes, numaldyti skausmą, išvengti baimės, už­
pildyti vienatvės tuštumą, plėtoti asmeninių istorijų siužetą.
Priklausomybės intensyvumas pakeičia emocinį artimumą
su žmonėmis. Seksą žmogus ima tapatinti su puoselėjimu ir
patogumu. Jaustis saugiai reiškia jaustis seksualiai. Tačiau vie­
natvės tai tik pagausina, todėl nusiraminimui sekso reikia vis
daugiau. Išgijimas tampa įmanomas tik tada, kai asmuo išsi­
aiškina, kad priklausomybė neišgydė vidinio luošumo, bet tik
dar labiau jį sužeidė.
Pasakodamas apie savo priklausomybę, vienas žmogus
prasitarė, kad nors jo seksualinė veikla tesudarė vieną procen­
tą jo gyvenimo, ji buvo užgrobusi 50 proc. jo smegenų. Tepri-
 KAI P M A N TAVE MYL Ė T I ? / 195

dūriau, kad čia buvo slaptas gyvenimas, apie kurį nežinojo jo

partnerė. Priklausomybė it juodas debesis kybojo virš jo sme­
genų visą laiką.

R iz ik u o ja m a p ra ra s ti s a n ty k iu s a r d a rb ą

Stebintiems iš šalies keisčiausia, kad priklausomi asmenys pa­

siruošę visiškai pamesti sveiką protą, rizikuoja prarasti kar­
jerą, gerą vardą, mylimą žmogų, kad tik patenkintų seksuali­
nius poreikius. Kai vargina priklausomybė, apie galimybę visa
tai prarasti žmogus stengiasi negalvoti ir jos nepastebėti, kad
niekas netrukdytų tenkinti šią reikmę.

J O H N O IS T O R IJ A
„ Ž m o n ą s u tik a u prieš p e n k e riu s m e tu s . Po p o ro s m e tų s u s itu o k ė ­
m e , rim ta i k e tin a u su ja k u o g ra žia u s ia i g y v e n ti, n e s u v o k d a m a s ,
k ad įg ū d ž ių ta m m a n n e p a k a n k a . M a n o š e im o je n ie k a d a n e s iš n e -
k ė d a v o m e a p ie a s m e n iš k u s d a ly k u s , ta d , p ra tę s d a m a s š eim o s t r a ­
d ic iją , n e k a lb ė d a v a u a p ie m u m s iškilusias b ė d a s . B ijojau e m o c in io
a tv iru m o , n u o g ą s ta u d a m a s , k ad ji m a n ę s n e p a lik tų . Kuo g ilia u
s lėp ia u savo ja u s m u s ir p o re ik iu s , tu o la b iau k a u p ė s i įta m p a , tu o
d id e s n į ja u č ia u s p a u d im ą .
S e k s u a lin ė iš kro v a le id o p as iju s ti g e ria u . P a b u d o sena m a n o
p rik la u s o m y b ė , s la p ta ie š k o ja u m o te r ų , k u rio s m a n im i ž a v ė jo s i,
p a s itik ė jo , k u rio m s m a n ę s re ik ė jo . Ir p a č ia m b u v o s un ku p a t ik ė ­
ti, kad g y v e n a u su m o te r im i, k u rią n u o š ird ž ia i m y lė ja u , su k u ria
k e tin a u lik ti a m ž in a i, ta č ia u ie š k o ja u in ty m ių p o ty r ių su k ito m is ,
ž in o ja u , k a d riz ik u o ju p ra ra s ti ž m o n ą . L ia u tis n e b e g a lė ja u , n e ­
s ą m o n in g a i ė m ia u p a lik ti p ė d s a k ų , kad ž m o n a m a n e p a g a u tų ir
s u s ta b d y tų . Kai m a n o p a s la p tis p a g a lia u iškilo į p a v irš ių , p a ju ta u
196 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

d id ž iu lį p a le n g v ė jim ą , t a č ia u m ir tin a i b ijo ja u , k ad ji m a n e p a lik s .

Kol kas ji laikosi d ra u g e su m a n im i, b e t a tk u r ti s u g ria u tą m u d v ie jų
p a s itik ė jim ą te k s m a n ."

G ė d a ir k a ltė d ė l e lg e s io

Reikėtų pabrėžti skirtumą tarp gėdos, kaltės, apgailestavimo

ir sąžinės graužimo. Gėda - bukinantis jausmas. Jis persismel­
kia iki žmogaus esmės ir yra patiriamas kaip subyrėjęs „aš“,
kaip visiško pažeidžiamumo jausmas, kaip galios praradimas
tuo metu. Sugėdintas žmogus jaučiasi tarsi be odos, it nuogas.
Dažnai žmonės gėdina kitus už tai, kokie šie yra, arba už ne­
kontroliuojamus dalykus (antai, kai auditorija juokiasi iš žmo­
gaus, kuris eidamas per sceną užkliūva). Sugėdintas žmogus
nepajėgia atskirti to, kas jis yra, nuo to, ką padarė.
Kaltė yra tai, ką žmonės jaučia, kai jų elgesys išskiriamas kaip
neapsakomai blogas. Gal tai ne pats aukščiausias pažymys, kurj
gavo mokykloje. O gal jis tiesė rankas, kad apkabintų, bet kitas
tik susiraukė ar stumtelėjo jį į šoną. Netrukus žmonėms jau ne­
reikia kitų, kad jiems sukeltų kaltės ir gėdos jausmus. Jie tai daro
patys. Kai žmogus seksą pasitelkia kaip vaistą ir ima tolti nuo
savo vertybių, jis jaučia stiprų kaltės ir gėdos jausmą. Šie jausmai
savo ruožtu stumia žmones imtis neigimo ar racionalizacijos; jie
stačiai neįstengia pripažinti turį bėdų, bijodami, kad kiti neimtų
žiūrėti į juos neigiamai, o tai sukeltų jiems dar daugiau kaltės
ir gėdos. Gėda ir kaltė sustiprina ir bet kokį kitą iškreiptą savęs
jausmą, kurį juto vaikystėje, tačiau nesugebėjo jo atskirti.
 KAI P M A N TAVE MYL Ė T I ? / 197

Sveikdami priklausomi nuo sekso asmenys išdrįsta priskir­

ti sau savo nekontroliuojamą elgesį ir pajunta dėl savo veiksmų
veikiau apgailestavimą ar sąžinės graužatį nei kaltę ar gėdą.
Jei kaltė ir gėda kyla iš išorės, įsivaizduojant, kaip jie galėtų
atrodyti kitiems, apgailestavimas ir sąžinės graužatis kyla iš
vidaus, iš širdies. Nuo sekso priklausomi žmonės nemėgsta
savo elgesio, nes jis prieštarauja jų pačių gerumui, yra žalingas
jiems patiems ir kitiems. Jie apgailestauja pažeidę savo vien­
tisumą. Jaučia ir sąžinės graužatį, nes savo elgesiu įskaudino
kitus. Priklausomam nuo sekso asmeniui reikia didžiulės drą­
sos susigrąžinti savąjį „aš“, kurio nekentė, pasijusti pačiam
atsakingam už savo poelgius. Sveikdamas sustiprėjęs žmogus
atgauna daugiau savivertės, išsiugdo atjautą žmogiškajam silp­
numui. Juk visiškai skirtingai skamba sarkastiškas tarstelėji-
mas „Gaila, kad taip jautiesi“ ir nuoširdus „Atsiprašau, tikrai
nenusipelnei, kad taip su tavimi elgčiausi“.

N e v e n g ia m a r iz ik in g o a r d e s tr u k ty v a u s e lg e s io

Priklausomi nuo sekso žmonės dažnai numoja ranka, kad,

žengdami į pavojingą teritoriją, rizikuoja. Juos masina jaudulys,
laisvė, galia, kuriuos jaučia nuolaidžiaudami savo seksualumui
tamsiaisiais būdais. Pasitaiko ir besisvaiginančių kaip tik šiuo
slaptu gyvenimu, rizika, laviravimu ties riba, kur jų paslaptį
gali atskleisti. Jų džiaugsmingą virpulį maitina baimė ir lytinis
sujaudinimas. Veikiausiai jų elgesį reikia atskleisti ir tam, kad
galėtų sustoti, ir tam, kad susidrovėję kreiptųsi pagalbos.
198 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

G O R D O N O IS T O R IJ A
„ M a n o p rik la u s o m a s n u o sekso e lg esys k lo stės i p a g a l įp ra s tą in ­
te n s y v ė jim o m o d e lį. G a n a ilgai d a u g ia u s ia m a s tu rb u o d a v a u s i, k a r­
ta is s iek d av au p o rn o g ra fijo s . Ė m iau v a ik š tin ė ti į sua u g u sie siem s
s k irta s v a iz d o įra š ų p a rd u o tu v e s . S la p ta i, n u o g ą s ta u d a m a s , k aip
m a n e s u č iu p ę p a s ie lg tų ž m o n a ir d a rb d a v y s . P a tirtis b u vo n a u ja ,
s tu m te lė ju s i m a n e iš p a to g u m o zo n o s.
S te n g d a m a s is šią savo p a tir tį p ra tu r tin ti, ie š k o d a v a u to k ių m a ­
s a žo v ie tų , k u r viso k ū n o m a s a ž ą ly d ė d a v o la im in g a p a b a ig a . Iš šū ­
kiai, susiję su šios p a tirtie s la u k im u , nau jų v ie tų p a ie š k a , s te b ė jim a s
to , k ie k leis m a s a ž is tė , ja u d in o ne m a ž ia u nei p a ts v iz ita s .
.P e rs k a ič ia u s tra ip s n į a p ie g a tv ė s p ro s titu te s , s u s id o m ė ja u . P ri­
re ik ė n e m a ž a i laiko, kol s u rizik a v a u p irm ą k a r tą p as is o d in ti į a u t o ­
m o b ilį p ro s titu tę . B ijo jau , ta č ia u p a d a ria u , ž e n g d a m a s į itin p a v o ­
jin g o e lg es io z o n ą ir labai g rė s m in g ą ra jo n ą .
įg ija u d a u g ia u p a s itik ė jim o , m ė g a u d a v a u s i p ro s titu tė s p a s irin ­
k im u , m y lė jim u s i v a ž iu o ja n t a r s to v ė jim o v ie to s p a ie š k o m is , p ro s ­
titu t ė s v e ž im u a tg a l į j o s ra jo n ą . Ši v e ik la , k a rtu iš v e n g ia n t p o lic i­
jo s , b u vo p a v o jin g a ir ja u d in a n ti. S lap tas is m a n o g y v e n im a s visiš­
kai sky rės i n u o įp ra s to . S te b ė ja u s i, kad galiu ta ip le n g v a i ir laisvai
p e re iti iš v ie n o g y v e n im o į k itą . M ė g in a u t r a m d y ti p a v o jin g ą savo
e lg e s į, b e t v e ltu i. P rik la u s o m y b ė n u o sekso g a lin g a ir tik ra .
V ie n ą d ie n ą m a n o g y v e n im o iliuzija žlu g o . P ra ra d a u b u d ru m ą .
P a s ilin k s m in ę s su p ro s titu te ir g rįž d a m a s a tg a l p e r t ą p a tį ra jo n ą , už
savęs p a s te b ė ja u p olicijos a u to m o b ilį. G a v a u b a u d ą už p ro s titu tė s
p as la u gų p irk im ą - ž e m ia u p u lti savo p a tie s a k y s e ja u n e g a lė ja u .
N e ž in a u , k a ip ž m o n a liko su m a n im i. Jai s u te ik ia u tie k s ka u s m o ,
kad ji n e t s v a rs tė , a r n e n u s ižu d žiu s . M a n ė m u s s v e ik ti, a tg im s ta n t
v ilčiai, ji ė m ė g e d ė ti, ta rs i kas b ū tų m irę s . Esu n e a p s a k o m a i d ė ­
k in g as ž m o n a i, k ad ji pasiliko su m a n im i ju o d u m a n m e tu . M u m s
a b ie m p asisekė ra sti k v a lifik u o tą p ro fe s io n a lų p a g a lb ą ir s u tik ti
d a u g y b ę ž m o n ių , k u rie p a d ė jo , rė m ė m us, kad g a lė tu m e a tg a u ti
p ra ra s tą p a s itik ė jim ą ."
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 199

E lg e s iu i b ū d in g a s p ro g n o z u o ja m a s c ik la s

Patrickas Carnesas nustatė aiškiai numatomą ciklą, būdingą

priklausomo nuo sekso asmens patirčiai.56 Daugelis nesuvo­
kia, kad toks ciklas egzistuoja, kol nestabteli ir nepažvelgia į
savo elgesį. Svarbu suprasti jo subtilumus ir tai, kaip savitai
kiekvienas asmuo patiria kiekvieną šių etapų.
Priklausomybės sistema
Patrick Carnes, Ph D
w Įsitikinimu sistema

Nevaldomumas Pakenktas mąstymas

Priklausomybės
ciklas

Nuolatinis
rūpinimasis

Neviltis Ritualizacija

Seksualinis
kompulsyvumas

1. Nuolatinis rūpinimasis - transą primenančios būse­

nos sukūrimas - ji panaši į limerenciją, patiriamą tik
įsimylėjus. Priklausomų asmenų nuotaika ima keistis,
200 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

susitelkiant į susijaudinimą žadinantį elgesį. Jie įsivaiz­

duoja, kaip ištisas valandas naršo, ieškodami sekso in­
ternete, rezga mintį, kaip „pakabinus“ kažką tokio po­
būdžio susitikimų bare.
2. Ritualizacija - prognozuojama rutininė veiksmų eiga,
kuri sustiprina transą, dar labiau sužadina ir sujaudi­
na. Įžengus į ritualo stadiją, priklausomiems nuo sek­
so asmenims jau nereikia gaišti laiko svarstant, kas bus
toliau. Viskas klostosi savaime. Pasirinkdama ypatingą
makiažą ar apsivilkdama mėgstamą iššaukiantį dra­
bužį, įjungęs kompiuterį ir nerdamas į nuostabų skai­
tmeninį pornografijos pasaulį susitikti su konkrečiu
asmeniu, priklausomas žmogus jau žino, kad įžengė į
žaidimą. Stipri tam tikrų cheminių medžiagų banga
meta jį į kitą - vaidmens atlikimo - žingsnį.
3. Kompulsyvus seksualinis elgesys - seksualinis elgesys,
kuris ir yra galutinis pirmų dviejų etapų tikslas. Čia nuo
sekso priklausomas asmuo jau nebegali sustoti. Sutelkti
cheminiai ir psichologiniai veiksniai, poreikio intensy­
vumas stumia prie galutinio tikslo ir patirti palengvėji­
mą. Deja, pasiekus tikslą, netrukus apima nusivylimas.
4. Neviltis. Tai lydintis beviltiškumo, bejėgiškumo, tuštu­
mos jausmas, smukimas. Jis būna ir biologinis, ir psi­
chologinis. Asmuo neįstengia ilgiau išlikti būsenoje, pa­
našioje į narkotikų sukeliamą apsvaigimą, o seksualinis
elgesys jokių bėdų neįveikė. Suvokdami, kad neįstengia
sustabdyti savo elgesio, priklausomi asmenys gali patir­
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 201

ti gėdą, tad jie ciklą pradės iš naujo, stengdamiesi įveikti

skausmą; gal sudurstys kokią istoriją, pateisinančią savo
elgesį, gal imsis kitos priklausomybės, gal dar sykį paža­
dės sau liautis, o gal pagalvos apie savižudybę.

Pirmame ar antrame etape žmogus paprastai į visa žvelgia pro

pirštus. Tie, kas dar nėra priklausomi, šiame etape gali susto­
ti. Jau priklausomas žmogus sustoti nebegali. Kaskart šį ciklą
kartojant, jis stiprėja ir labiau įsityirtina. Svarbu pažymėti, kad
ištinkanti neviltis yra psichologinė atomazga tų neigiamų jaus­
mų, kuriuos priklausomasis stiprina pamatiniais savo įsitikini­
mais ar sprendimais, kuriuos galima išreikšti taip: „Esu blogas
ir nevertas“, „Esu bejėgis“, „Įrodysiu, kad nesu vertas meilės“.57

V is d id e s n ė a p s v a ig im o to le r a n c ija ir š io s v e ik lo s p o r e ik is

Terminas, kuriuo nusakoma vis didesnio kiekio narkotinės

medžiagos ar patirties poreikis siekiant tos pačios apsvaigimo
būsenos, vadinama tolerancija. Šiems poelgiams dažnėjant, ir
pasekmių atsiranda vis daugiau.

J 0 E IS T O R IJ A
Jis n e g a lė jo p a tik ė ti tu o , kas ja m n u tik o . A p im ta s d id e lė s d e p re sijo s
ir šoko, Joe s ė d ė jo m a n o k a b in e te . Ž m o n a iš te is m o g av o s p re n d i­
m ą , k u riu o jis p rip a ž in ta s p a v o jin g u , ja m d ra u d ž ia m a m a ty tis su ja
ir v aiku .
„Viskas p ra s id ė jo n e k a lta i, - p a s a k o jo Joe. - A b ie m p a tik o .
P ra d ė jo m e n u o ž a is m in g ų p lia u k š te lė jim ų . Jie m us s u ja u d in d a v o .
202 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

T ač ia u tu o n e s ib a ig ė . N o rė ja u d a u g ia u . M a n ia u , kad ji ta ip p a t.
Šis p a s is m a g in im a s n u s irito iki s k a u d žia i ž e m in a n č ių sekso a k tų .
T ru m p a m liov ia u si, kai ji lau kėsi. T ačiau ši a is tra b u vo m a n e ta ip
s tip ria i ir g a lin g a i u ž v a ld žiu s i, kad p rie v a rta g rįž a u prie šios p ra k ­
tik o s vos g im u s m ū s ų k ū d ik iu i. N e n o rė ja u n e t g ird ė ti jo s m a ld a ­
v im ų , p rim e s d a v a u ja i savo v a lią jė g a . įs is m a g in ę s p rik au s čia u ją
g ra n d in ė m is p rie lovos, s u te ik ia u ja i vis d a u g ia u s k a u s m o . B uvau
lyg v e ln io a p s ė s ta s . Ji t a p o m o tin a , ja i vaik as b u v o visų s va rb iau s ia .
N e s u s to d a v a u , n e le is d a v a u ja i n e t p a m a itin ti k ū d ik io . Jis v e rk d a v o
jo s š a u k d a m a s is , ta č ia u n e g a lė ja u liau tis. Ji vos n e n u m irė , ta č ia u
a tro d ė , ta rs i m a n ta s p a ts ."

K o n flik ta s su š e im a a r d v a s in ė m is v e r t y b ė m is

Toliau pasakojama istorija iliustruoja, kaip piktnaudžiavimas

seksu gali privesti mus iki konflikto su svarbiausiomis verty­
bėmis.

T E D O IS T O R IJ A
Esu g e ra i ž in o m a s , ta č ia u m a n o is to rijo s n ie ka s n e įs p ė tų . M a n e
g e rb ė , b u va u p o p u lia ru s , lia u p s in a m a s . B u v im a s ra m p ų švieso je
te ik ia p ra n a š u m ų , b e t tu r i ir savų p av o jų . M a n o a p g a u lė bu vo d v a ­
sinė, o v e id m a in y s tė vis s tip rė jo . Esu dvasinis m o k y to ja s . T u rė ja u
v a ik ų , m y lim ą p a r tn e r ę , ilgai g y v e n a u n e n u s iž e n g d a m a s a s m e n y ­
bės v ie n tis u m u i. G a l d ėl to , k ad su lau k iau p e n k ia s d e š im tie s , p a ju ­
ta u k a ž k o k į v id in į n e rim ą , n o rą p e r ž e n g ti savo p a tie s ribas. A p lin ­
kui m a n e k u n k u lia v o m o te riš k a e n e rg ija , b u vau a p s u p ta s d a u g y b ė s
d a ilių , ne to k ių g ra ž ių , b e t iš b ad ė ju sių m o te rų . Jaučiausi it s a ld u ­
m y n ų p a r d u o tu v ė je , kur s k a n a u ti u ž d ra u s ta .
P e rm a in a įv y k o m a n nė n e s u v o k ia n t. Ė m ia u s v a ig ti nuo g a r b i­
n im o , p a s ig e s d a v a u jo , kai n e g a u d a v a u . Ė m iau tr o k š ti šio a p s v a ig i­
 KAI P MAN TAVE M Y L Ė T I ? / 203

m o , to lia u tę s ia u d v a sin ę p ra k tik ę . R a c io n a lizu o d a v a u : „D v a s ia rib ų

n e tu ri" , „ M e ilė t u r ė tų b ū ti s k iria m a visiem s ", „ M a n o kūnas n ie k a m
n e p rik la u s o ", „Juk g y d a u , o ne d a ra u ža lę".
Ė m ia u m e g z ti ro m a n u s su m o te rim is . B uvo p a la im a , a is tra ,
die viš ka s ja u s m a s . B uvau ta ip s tip ria i p a s in ė rę s į d v a s in ę a p g a u lę ,
kad s te b iu o s i iš g y v e n ę s , k ad d a b a r p as a k o ju savo is to riję . Ž lu g im a s
ta p o n e iš v e n g ia m a s . J u ta u a ts le n k a n č ię d e p re s iję . Ž in o ja u , kad
k a ž k a s n e g e ra i, ta č ia u ta ip t v ir ta i n e ig ia u , kad p a k liu v a u į b ė d ę , jo g
n e įs te n g ia u aišk ia i p a m a ty ti, kas ta i. S u s ita ria u d a ly v a u ti d v a s in ė ­
se re k o le k c ijo s e , k u r g a lė ja u s ė d ė ti ra m y b ė je , kol p as ie kia u a b s o ­
liu tų a iš k u m ę .
G a v a u , ko ie š k o ja u . M a n p a ro d ė , kad a p g a u d in ė ja u save, p rieš
akis iškilo a te itis , k ok ia ji bus, je i to lia u te n k in s iu g eid u liu s. M a n
b u vo s u te ik ta s a tle id im a s . P ro ta rp ia is v e rk ia u tris d ie n as . K iek p r i­
d a ria u ža lo s . įs k a u d in a u ž m o n e s , k u rie m a n e tik r a i m y lė jo , kuriais
g a lė ja u p a s ik lia u ti. A p v y lia u m o k in ių p a s itik ė jim ą . P ra ra d a u m a lo ­
nę ir n e a b e jo tin a i m e ilę . T a p a u p a v o jin g a s p a ts sau.
S u p ra ta u v ie n a - k aip le n g v a m a n ip u liu o ti n e t savo d v a s in g u ­
m u sau p a ta ik a u ja n t. A p s iž iū riu a p lin k ir m a ta u tie k d a u g a p g a u lė s .
M a n tik r a i a tro d o , kad v y riš k a i ž m o n ių rūšiai y ra k ilę rim tų s u n k u ­
m ų . J u k jie p a d a ro m i k a ro h e ro ja is , d id v y ria is s p o rtin in k a is , jie sėd a
į g a lin g ų jų k ėd es . T ačiau re to k a i gali p a s ite lk ti k itų v y rų p a la ik y m o
tin k lę , tų , k u rie p a s a k y tų : „L ia u kis save a p g a u d in ė ti. Tai, kę d a ra i,
n e te is in g a . S k a u d in i save. Ž a id i k itų ja u s m a is . Tai ž u d o d va się. Čia
tik ra i ne m e ilė !"

N e ig ia , r a c io n a liz u o ja , g in a s i, m e n k in a p o e lg ių s v o rį

Dėl daugelio priežasčių, kurias jau paminėjome (pasiguosti,

apsvaigti, išvengti vienatvės ar nuobodulio, išbristi iš depre­
sijos, susikurti asmeninį vaizduotės pasaulį, sumažinti stresą,
pasijusti gyvam, nuslopinti skausmą), žmonės iš pradžių imsis
204 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

bet ko savo priklausomybei penėti. Jie atvirai neigs problemą,

menkins savo seksualinio siautėjimo pasekmes, pyks ar ginsis,
jei kas priartės prie tiesos ar kritikuos jų elgesį. Jie net įtikinės,
kad bėda kyla iš jūsų. Tokiam asmens elgesiui stiprėjant, jis
dažnai trauksis nuo kitų, gali atrodyti atitolęs, šaltas. Širdyje
jis, ko gero, ramins save šiais žodžiais.
Juk visi šitai daro, kas čia tokio?
Esu to vertas.
Juk niekam blogo nedarau.
Oralinis seksas saugus.
Pokalbių kambarys tėra žaidimas.
Seksas - svarbiausias mano poreikis.
Mano partneris manęs nepatenkina.
Virtualus ryšys nemalonumų pridaryti negali.
Vyrams reikia išsikrauti seksualiai.
Seksas naudingas sveikatai.
Esu vienišas, seksas padeda man geriau pasijusti.
Man patinka jaudulys.
Manimi naudojosi, dabar mano eilė.
Jeigu vyrams patinka mano vilionės, kokią tai gali daryti
žalą?

Paprastai prireikia intervencijos arba smarkaus kryčio, kad

priklausomi nuo sekso asmenys liautųsi taikę gynybos mecha­
nizmus ir pasiryžtų stoti akis į akį su savo sunkumais. Net ir
tada jie per daug gėdijasi pripažinti ir priskirti sau visą pada­
rytą žalą. Tai gali įvykti tik vėliau.
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 205

S e k s u a lin ia i p o tr a u k ia i

The Funk & Wagnalls žodynas potraukį apibūdina kaip natū­

ralų ar liguistą troškimą ar apetitą, stiprų aistringą norą. Po­
traukiui būdingas skubotumo elementas - toks stiprus impul­
sas, kad jei jo nepatenkinsi, nutiks kažkas baisaus. Kai kurie
priklausomi asmenys aprašo seksualinį potraukį kaip fizinį
skausmą ar varą, patiriamą kūnu. Kodėl tad potraukis iš natū­
ralaus virsta liguistu, iš normalios lyties traukos - priklauso­
mybe nuo sekso? Tam esama keleto priežasčių.
1. Genetika.
2. Fizinis ir emocinis stresas.
3. Hormonai.
4. Narkotikų sukelti pokyčiai smegenyse.
5. Mitybos sukelti sutrikimai.
6. Psichologinė ir fizinė trauma.

N u o la tin is rū p in im a s is šia v e ik la

Nuolatinis rūpinimasis seksu, dažnai veikiant alkoholiui ar ki­

tiems narkotikams, gali sukelti pasišlykštėjimą savimi ar min­
tis apie savižudybę. Taip nutiko ir Tess, jauniausiai klientei,
kurią nusiunčiau į ligoninę gydytis priklausomybės nuo sekso.

T E S S IS T O R IJ A
Tai bu vo p ag a lb o s besišaukiančios m a m o s s k a m b u tis . P e n k io lik a ­
m e tė jo s d u k ra Tess įpuolusi į gilią n e v iltį, sako n e n o rin ti g y v e n ti.
Tess ja u k e lis k a rt pjaustėsi rankas. M o tin a p rašė, kad p a s im a ty č ia u
2o6 / K AS TA l - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

su Tess, įv e rtin č ia u ją ir g a lb ū t n u k re ip č ia u į lig o n in ę a r g y d y k lą .

Tess p a g e id a v o p a s iš n e k ė ti a s m e n iš k a i. Ji d ėjo si narsi, ta č ia u jo je
m a č ia u m a ž ą , išsigan d u sią ir liū d n ą m e rg a itę . Jau sen o ka i d ir b o ­
m e s p rę s d a m o s jo s b ė d a s , susijusias su s a v iv e rte , ja i sekėsi visai
n e b lo g a i. P a klau s iau jo s , kas ta ip s ta ig a p a s ik e itė . P ris ip a žin o susi­
b e n d ra v u s i su g ru p e , p as iv a d in u s ia a u ts a id e ria is . Iš p ra d žių su ja is
ja u tė s i visai p a to g ia i, nes jie b u v o panašūs į ją . L aikas su ja is bu vo
p u ikus. T a č ia u viskas p a s ik e itė .
V ie n a jo s d ra u g ių n u s iv e d ė ją į savo v a ik in o b u tą . Ten Tess s u ti­
ko p o rą v a ik in ų , k u rie p a g e id a v o su ja sekso. B u vo v y re s n i, p a ty r ę ,
ta d ji p a s iju to g e id ž ia m a , susijau d in u si. Tai b u v o p irm o ji ir s ia u b in ­
ga jo s ly tin ė s ue itis . „Jie m a n e ž e m in o , - d e ja v o m e rg in a . - B e t ne
ta i b lo g ia u s ia . V ėl te n ė ja u . I r t a i ja u tęsiasi ištisus m ė n e s iu s , n o riu ,
b e t n ie k a ip n e g a liu liau tis. V e ik ia it n a rk o tik a i. N u o la t a p ie ta i m ą s ­
ta u . T ad a s u s ija u d in u , o po sekso su ja is savęs n e k e n č iu . Regis, p a ­
s to ja u , n e ž in a u , ką p a s a k y ti m a m a i su tė č iu .“ „ K ie ta “ m e rg in a p r a ­
v irk o . „V e rč iau ja u n u m irč ia u . L ig u is ta s ir rizik in g a s šis e lg esys, b e t
je i tie v a ik in a i vėl p a s k a m b in s , n e žin a u , a r p ajė g s iu p a s a k y ti n e .“

D v ig u b a s a r s la p ta s g y v e n im a s

Priklausymą nuo sekso galima laikyti disociatyviu sutrikimu.

Tai reiškia, kad priklausomi asmenys įmano atskirti vieną savo
asmenybės dalį nuo kitos arba kad psichologiškai jie gali „at­
sitraukti“ nuo patirties, apie kurią nenori galvoti, gali išlaikyti
ją tarsi atskirtą. Jei žinomo politiko sekso gyvenimo paslaptys
iškyla į viešumą, paprastai į jas reaguojama stebintis, negi jis
galėtų būti toks kvailas. Kai tas pats nutinka porų terapijo­
je, paprastai partneris klausia, kaip jis (ji) gali tvirtinti mane
mylįs (mylinti), jei turi kitą gyvenimą? Į abu šiuos klausimus
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 207

galima atsakyti, kad taip besielgiantis asmuo turi du „aš“, pri­

klausomą ir sveiką, ir kad jis sugeba išlaikyti juos atskirtus.
Priklausomo asmens slaptas gyvenimas paprastai išsaugo­
mas meluojant sau ir kitiems. Melas padeda pridengti gėdą. Ir
nors meluoti neparanku, priklausomam asmeniui tai atrodo
mažesnė iš dviejų blogybių, nes bijo, kad pasakęs tiesą reika­
lus tik pablogins. Prisipažinus gali tekti liautis taip elgusis,
prarasti priklausomybės objektą, nusiimti įvaizdžiu buvusią
kaukę, įskaudinti partnerį, kęsti gėdą ir kaltę. Sunkiausia, kad
asmuo ne tik nesiliauja galvojęs, kaip gauti „narkotiko“, šiuo
atveju sekso, bet sykiu nuolat jaudinasi dėl to, kaip išsaugoti
paslaptį.58

C O N R A D O IS T O R IJ A
„ S a v o p rik la u s o m y b ę s lėp iau nuo ž m o n o s k e tu rio lik a m e tų . Jau
p irm a is ia is s a n tu o k o s m e ta is g u lė d a v a u su g e ria u s ia jo s d ra u g e ,
suk d av au ro m a n u s d a rb e . P e r v a k a rė liu s b iu re n e t s u p a žin d in a u
ž m o n ą su kai k u rio m is m o te rim is , b u v u s io m is m e ilu ž ė m is , n e a t-
s kle is d a v au savo ir jų s la p to g y v e n im o .
L a n k ė m e p o rų p a ra m o s g ru p ę , k u r a b u tr im ita v o m e a p ie s ą ­
ž in in g u m ą ir a r tim u m ą . P rie v a ik ų a tr o d ė m e to b u la p o ra. T o k ia ir
b u v o m e . T u rė ja u b ū d ą a ts k irti du savo g y v e n im u s . Tarsi bū čiau g a ­
lėjęs išsiju n gti ir n e b e p rik la u s y ti n u o sekso. Kai b e n d ra u d a v a u su
v aik ais ir ž m o n a , visa š ird im i a ts id u o d a v a u jie m s . Kai b ū d a v a u te n ,
kur m a n e n u s tu m d a v o p rik la u s o m y b ė , ta ip p a t visiškai įs ija u s d a -
vau. Iš la ik y d a m a s abi savo e sybes a ts k irta s , iš s a u g o d a v a u a p g a u ­
lingą v id in ę ra m y b ę . M a n n e re ik ė jo ja u d in tis d ė l k ie n o ja u s m ų , n e t
p a v y k d a v o n es ija u sti k a lta m .
P askui ė m ia u b e n d ra u ti su m o te rim is in te rn e tu . T aip a tr o d ė
s au g ia u. T ač ia u ž m o n a a p tik o m a n o e le k tr o n in io p a š to ž in u te s
208 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

m o te ria i, su k u ria k e tin a u s u s itik ti k ita m e m ie s te . Ž m o n a n u s te b o ,

supyko. Ir te is ė ta i. P a ž a d ė ja u lia u tis , ta č ia u įp ro tis b u vo ta ip įsise-
n ė ję s , kad tę s ia u to lia u . D a b a r, kai ji ja u ž in o jo a p ie m a n o p rik la u ­
s o m y b ę , m a n a s m e n iš k a k a p o sun kiau a ts k ir ti p rik la u s o m ę a s m e n į
n uo v y ro ir tė v o , ta d g rie b ia u s i s ą m o n in g o m e lo .
D a b a r ro m a n a i p ra ra d o d a lį ja u d u lio , b ijo ja u , k ad m a n e vėl s u ­
gaus, ja u č ia u s i d a u g k alte s n is . D v iv e id iš k u m a s ė m ė m a n e k a n k in ti,
p a g a lia u p a n o ra u b a ig ti. N u ė ja u g y d y tis , ta d a ir išsiaiškinau, kad
m a n s va rb ia u s ia b u v o s u ju n g ti abi savo e sy b e s. M a n o , p rik la u s o ­
m o ž m o g a u s , dalis g y v a v o ja u sen ia i. N e t k e is ta , ta č ia u ji b u vo ta rs i
bičiulis, kuris ja u s e n o k a i m a n n e b e p a d e d a , k u ria m m e ta s p a s im o ­
k y ti* M a n re ik ė jo , kad jis m a n e ly d ė tų ir te ig ia m a i p ris id ė tų savo
e n e rg ija , p a d ė tų g y v e n ti nes u sisk ald žius io s a s m e n y b ė s g y v e n im ą .
Jis ja u visus m a n o g y v e n im e p a ž įs ta ir jo k ių p a s la p č ių n eliko."

S e ksa s p a d e d a iš k e lti a rb a u ž s lo p in ti p r a e itie s tr a u m a s

Trečiajame skyriuje aiškinomės, kad į traumos sukeltą bai­

mę mūsų kūnai instinktyviai atsiliepia kovodami, sprukda­
mi arba sustingdami. Jeigu kautis ar bėgti nesaugu, tada su­
stingstame. Ir vėliau neleidžiame savo kūnui atsipalaiduoti,
nes, kaip ir kiekvieno sveiko gyvūno kūnas, išgyvenęs šoką
jis dreba. Tačiau parodyti baimę mūsų visuomenėje tarytum
uždrausta. Vienintelė išeitis - kaupti prisiminimus apie baimę
savo kūne. Tačiau ši užslopinta energija taip paprastai niekur
nedingsta. Tad seksas veikia kaip pastanga tokią energiją iš­
laisvinti ar iš naujo išgyventi ankstesnės traumos patirtį. Są­
moningai galime nė nesuvokti vaikystės traumų, tačiau nuolat
jas iš naujo režisuojame, tikėdamiesi pasiekti naują atomazgą.
 KAI P MA N TAVE MY L Ė T I ? / 209

Vėl susisiejame su traumą sukėlusiu įvykiu ar su mus išdavu­

siu žmogumi. Ir nesusimąstydami siekiame jau pažįstamos
patirties tokiu elgesiu.
• Priimtinas jaudinantis seksualinis elgesys.
• Pasijusdami seksualiai, kai mus išgąsdina.
• Ieškodami pavojaus.
• Susisiedami su skriaudėjais.
• Neįstengdami būti vieni.
• Rinkdamiesi pavojingą seksą.
• Per seksą „pabėgdami“.
• Seksualiai elgdamiesi su kitais taip, kaip pasielgė su mu­
mis.
• Liguistai rūpindamiesi smurtautoju.
• Laukdami, kad mus nuskriaus.

Tam, kad priklausomas asmuo imtų sveikti, jis privalo iškelti

savo kūne įkalintą baimę ir ją išlaisvinti. Daugelis priklausomų
nuo sekso žmonių pasitelkia tokių raiškų kaip jausmus pažadi­
nančių priemonę, nes jiems sunku jausti; arba kaip užtvankų
jausmamSy kurie kėsinasi prikelti praeities traumų ir juos už­
tvindyti. Svarbiausia, kad traumuotas asmuo įstengtų suvok­
ti, jog patirti emocijas ir pajautas saugu, išmoktų jas suprasti,
o paskui imtis adekvačių veiksmų savo reikmėms patenkinti.
Svarbus ir supratimas, kad kai reikmės neįmanoma patenkinti
ir tai sukelia kančių, ši kančia yra pakeliama. Nuolat užlietos
emocijų, traumos aukos praranda gebėjimą jomis kliautis ir va­
dovautis jų pranešimais apie savo poreikius, nereikia nė sakyti,
210 / K AS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

kad tokie žmonės nežino, kaip tas reikmes patenkinti. Sveik­

damas nuo praeities traumų padarinių priklausomas nuo sek­
so asmuo privalo šiame procese ar šalia jo atidžiai stebėti ir
dabartinį vidinį savo gyvenimą. Kai priklausomas žmogus iš­
moksta nesikankindamas puoselėti emocinį gyvenimą dabar,
jam lengviau pakelti bet kokius iš praeities iškylančius dirgik­
lius, įveikti juos kitokiais, ne liguistais būdais, užuot griebęsis
savigydos pasirinktu savo narkotiku - seksu.59

K iti a s m e n y s m a to m i k a ip s e k s o o b je k t a i

Mūsų visuomenė, regis, išugdo mus taip, kad tyrinėtume ir

girtumės savo seksualinėmis akistatomis, rikiuotume vyrus
ir moteris pagal tai, kurie seksualiausi, tobulintume viliojimo
įgūdžius. Kai žmonės sekso griebiasi kompulsyviai, jie tampa
savo pačių rūpinimosi šiais įgūdžiais aukomis. Visi žmonės,
su kuriais juos supažindina, kiekvienas sutiktas nepažįstama­
sis yra sekso objektas. Užuot pastebėję ar įvertinę patrauklų
žmogų, jie tyrinėja šį, ieškodami tokių galimybių. Tokia intok­
sikacija panaši į pirmuosius romantiškos meilės etapus. Tran­
są primenanti paieškos būklė, medžioklė, įtampa, galimas
laimėjimas jau savaime kuria priklausomybę. Išsiruošimas
į didesnį sambūrį kupinas tokių galimybių; prisijungus prie
pokalbių kambario internete jų nė kiek nemažiau. Seksualinis
susijaudinimas stiprėja, nuotaika keičiasi jau vien numatant
galimybes arba fantazuojant. Adrenalinas pulsuoja po kūną,
širdis plaka vis tankiau, akių lėliukės išsiplečia, kūną apima
 KAI P MAN TAVE MYL Ė T I ? / 211

lytinis jaudulys. Apsvaigti galima jau vien nuo tokių minčių.

Visi ir visa matoma per priklausomybės nuo sekso prizmę.

J E R A D O IS T O R IJA
„V isad a la u k d a v a u v e rs lo s u s irin k im ų k ita m e m ie s te . Be ž m o n o s
p a š o n ė je p as iju s d av au esąs laisvas vy riš k is . N a u ju o s e m ie s tu o s e
p a s o tin d a v a u savo g e is m ą . S u s ija u d in d a v a u ja u n u o m in tie s , ku o
a ps ita is y s iu , v ie n ru o š d a m a s is ir p u o š d a m a s is . T u o m e t n e rd a v a u j
v ie š b u č io b a rą , d a iry d a m a s is , gal rasiu, kas p a te n k in s m a n o a p e ­
t itą n ak čiai, o gal ir visai k e lio n e i. P a le id ę s j d a rb ą v ilio k lio t a le n tą ,
s u ž a v ė d a v a u k e le tą a s m e n ų , kol ra sd a va u t ą , k uris ža is d a v o tą p a tį
ž a id im ą . D a b a r ž in a u , m e d ž io k lė s te ik ia m a s su s ija u d in im a s m a n
b u vo s va rb iau už p a tį seksą. K a rta is ja u s d a v a u s i k o n e įs ip a re ig o ję s
s u a rtė ti ir sek su alia i, o iš tie s ų ta i m a n nė n e te ik ė m a lo n u m o ."

A p v ilia m a s k it ų p a s itik ė jim a s

Priklausomas nuo sekso asmuo praranda ne tik pasitikėjimą

savimi. Dažnai jis taip smarkiai apvilia kito pasitikėjimą, kad
partneris abejoja, ar kada vėl galės pasikliauti šiuo žmogumi.
Kai kas iš apviltųjų būna pastūmėti svarstyti net apie savižu­
dybę. Kai slaptas kompulsyvus ar priklausomas elgesys iškyla
į viešumą, partnerį ištinka šokas. Pasirodo nemažai traumos
simptomų, partneris nori bėgti, nieko nejausti, o gal šį asmenį
pulti. „Kaip galėčiau kada po viso šito atsigauti?“ „Kaip galė­
čiau vėl pasijusti toks saugus, kaip kažkada jaučiausi?“ „Kodėl
jis nepasitenkina manimi?“ Kol partneris mėgina susivokti ir
neprisitaikyti vien sau priklausomo asmens elgesio, jam ten­
ka kautis su neviltimi, įniršiu ir sielvartu. Kur esama tvirto
212 / K A S T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

meilės pagrindo, supratimo, kad pasitikėjimui atkurti reikia

laiko, partneris skatinamas nepriimti skubaus sprendimo
palikti priklausomą asmenį, bet veikiau įsipareigoti metus
dar tęsti santykius. Ar pasitikėjimas bus atkurtas, ar ne, pri­
klausys nuo to, ar abu partneriai įveiks asmenines užduotis.
Štai vieno iš tokių partnerių pasakojimas.

C Y N T H IO S IS T O R IJ A
„ P ra ė ju s tre jie m s m e ta m s p o m ūsŲ t u o k t u v ių J oh n as m a n e p a ­
siso d in o ir p ris ip a ž in o , k a d , a p ž iū rė d a m a s v ie n ą k lie n tę m o te rį,
n e p a d o ria i ją lie tė . T e n u tik ę v ie n ą s yk į, ja m ta i n ie k o n e re iš k ia , jo
m a n y m u , čia n ie k a i. N e t ir p as id avu si n ia u ria u s ie m s p ra m a n a m s ,
n e b ū č ia u įs iv a izd a v u s i, kad v y ra s g a lė tų p a s a k y ti m a n ką la b iau s u ­
k re č ia n č io . Jaučiausi s u n io k o ta . N e g a li b ū ti, kad čia v y ra s , už k u rio
iš te k ė ja u . Čia v e ik ia u s ia i n e tie s a . Tačiau to ji m o te ris p as is ku n d ė,
ja m te k s p a lik ti d a rb ą .
Johnas n e k a r tą a tk a k lia i tv ir tin o , kad ši m o te ris b u vo v ie n in ­
te lė . N e g a lė jo s u p ra s ti, k o d ė l t a ip įs is ka u d in a u . D a ž n a i k a rto d a v o ,
kad n ori likti su m a n im i s u s itu o kę s, kad m y li m a n e la b ia u už viską.
Ko d a r g a lė č ia u n o rė ti? Paskui v ie n ą r y tą , kai a b u p u s ry č ia v o m e , jis
m a n p ris ip a ž in o , kad b u vo ir k itų . O paskui išklausiau v y ro p a s a k o ­
jim ą , kas v y k o iš tie s ų . T ą d ie n m a n o pasaulis d u ž o į šipulius. Jam
b y ra n t, m a n ė m ė a iš k ė ti, su k u o koviausi visus p ra ėju s iu s m e tu s .
K alba ė jo ne a p ie v ie n ą m o te r į, ne a p ie m a n e , ne a p ie m ūsų s a n ­
tu o k ą . T ik s lia i n e ž in o ja u , kas, ta č ia u žin o ja u , kad ta i n e p a p ra s ta i
s va rb u. įž e n g ia u į g ilią , ta m s ią n e v iltie s d u o b ę , b ijo ja u , kad iš jo s
n e įs te n g s iu iš s ik a p a n o ti. O je i ir išsike p u rn ė siu , ž in o ja u , n ie k a d a ja u
n eb ū s iu , kokia b uvusi.
Johnas iš k a rt s ulau kė p a g a lb o s . S u tik a u lik ti s u s itu o ku si, kol
įs itik in s iu , a r m a n p a v y k s a tg a u ti p a s itik ė jim ą ir p ra ra s tą s a u g u m o
ja u s m ą . Ir to lia u g re ita i s u d irg s tu . Jei jis g rįž ta n a m o v ė lia u , n e rv i-
 KAI P M A N TAVE MY L Ė T I ? / 213

nuosi. Jei iš v y s tu k u rią iš jo k lie n č ių , s v a rs ta u , a r jis in ty m ia i a r t i n o ­

si ir p rie jo s . Jeigu šalia m ū sų p a tra u k lio s m o te ry s , m ą s ta u , kas j o
m in ty s e . N e t p ap ra sč ia u sia s k v ie tim a s į v e s tu v e s m a n e p ra v irk d o .
Esu p e r d ė ta i b u d ri, vis ieškau įr o d y m ų , k ad jis m a n e a p g a u d in ė ja .
N e t ir la b iau s ia i tro k š d a m a įk y ria i n e s ija u d in ti, vis tie k ta ip e lg iu o s i.
M a n sakė, kad laikas ir m ū sų a b ie jų p a s ta n g o s g ali p a d ė ti iš tv e r ti.
N o riu t ik ė t i, k ad Johnas m a n e m y li, re tk a rč ia is ja m e re g iu v y rą , su
k u riu o tu o k ia u s i. B e t m a n kelia n e rim ą , k ad v e ik ia u s ia i n ie k a d a n e ­
b e g a lė s iu ju o p a s itik ė ti.“

N e p a d o r u s s e k s u a lin is e lg e s y s

Kartais priklausomą nuo sekso asmenį sunku pažinti, nes toks

elgesys užslėptas. Dažnokai signalus aptinka tiesiog intuicija.
Jei žinote, į ką kreipti dėmesį, netrukus priklausomą nuo sekso
asmenį pažinsite bet kur. Seksas - dažna jų pokštų ir humoro
tema. Jie dažnai juokauja, mėtydami seksualines užuominas
ar tiesiai komentuoja žmonių lytinių organų anatomiją, taip
priversdami kitus pasijusti nejaukiai. Jie per dažnai žmones
glėbesčiuoja, nederamai liečia, peržengia fizines ribas. Gal jie
sekios jums įkandin, stengsis brūkštelėti šonu, o gal mėgins
suvilioti. Jie atvirai rodo kūną ir džiūgauja, jei jums patin­
ka. Jie dideli dviprasmybių meistrai, tiek žodžių, tiek frazių,
kurioms būdingos dvi prasmės, viena jų seksualinė. Jie kaip
mat pagauna seksualinę potekstę ir skuba jums ją pabrėžti.
Priklausomas nuo sekso žmogus droviai ar juokais tuoj pri­
skirs posakiui seksualinį atspalvį. Ligai žengiant pirmyn, toks
elgesys tampa vis nepadoresnis, tiesmukesnis. Tokio asmens
214 / K AS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

partneriui atrodo, kad jis privalo padaryti vis daugiau, kad šį

sujaudintų. Ir svarbiausias žodis šiuosyk yra privalo. Tuo lyg ir
užsimenant, kad šis susitarimas tenkina ne abu, kad partneris
jaučiasi it sekso objektas.

S e k s u a lin ia m p a s ite n k in im u i p a n a u d o ja m i

a r iš n a u d o ja m i k it i a s m e n y s

Lytiniai hormonai ima siautėti paauglystėje ir daugeliui pri­

klausomų suaugusiųjų bėdos kaip tik ir prasideda tada. Sveika
emocinė ir lytinė raida sustoja, kai asmuo pirmą kartą pasi­
telkia seksą kaip narkotiką. Užuot tapęs teigiama patirtimi,
Gregui pirmasis gilus seksualinio pobūdžio ryšys sustiprino
ankstyvosios vaikystės traumą ir nužymėjo neuronų takus,
kuriais keliaus ir suaugęs.

G R E G O IS T O R IJ A
P s ic h o te ra p ijo s seanse G re g a s p ra s ita rė : „ M a n a tr o d o , kad esu p ri­
k la u s o m a s n u o sekso. S a v y je n ešio ju o si šią b aisią p a s la p tį. M a n e
v a ro b a im ė . N e p a s itik iu ž m o n ė m is , m a n e iš tin k a b e p ro tiš k o įn ir­
šio p rie p u o lia i. Tarsi velnias a p s ė d o , d ėl savo š n e k ų ir p o e lg ių v ė ­
liau a p g a ile s ta u ju . M o te r ų m a n re ik ia , kad p a s ite n k in č ia u . Seksas
m a n o širdies n e p a s ie k ia ." Kai n u k re ip ia u j į p r iė jo s u n k u m ų š aknų ,
G re g a s p ris im in ė , k a ip jis, p e n k ia m e tis , sėdi m o tin a i a n t kelių. P ri­
s im in ė , kaip p ris ig la u d ž ia p rie jo s . „ M a n ta ip p a tik d a v o , kad ji v is a ­
da k v e p ė d a v o g ė lė m is . P a tik d a v o , k aip ji g lo s ty d a v o m a n plau ku s,
p a k a s y d a v o s p ra n d ą . P a tik o jo s balsas. Ji m a n s ako, k ad esu did elis
b e rn iu k a s . Ž in a u , kad ne. M a n liū d n a , b e t n e g a liu p a r o d y ti liūdesio,
 KAI P MA N TAVE MYL Ė T I ? / 215

nes m o tin a liū d n a . P riv a la u ja p a s irū p in ti. T ė v a s ir v ėl išvykęs, b e t

kai jis g r įž ta , ji m a n e u ž m irš ta ."
G re g as p ris im in ė ir d a u g ia u . S e p ty n io lik o s s u tik o m o te rį, k o k io s
d a u g ia u g y v e n im e n e re g ė jo , ji b u v o d v id e š im t p en k eriŲ . Ji s u p a ž in ­
d in o jį su seksu, tik n e le is d a v o n ie k a m a p ie ta i p r a s ita r ti. B ū d a m a s
su šia p a s ak iš ka savo d v id e š im t p en keriŲ m e tų d ra u g e , G re g a s v ė l
p as iju s d av o p en k eriŲ . „ M a n p a tik o jo s k v a p a s , - p a s a k o jo jis, - k a ip
ji g lo s to m a n p la u k u s , p ak as o s p ra n d ą . Jos to k s švelnus balsas. Ji
sako, kad esu y p a tin g a s . G al to k ia ir yra m e ilė , ly tė jim a s , a rtu m a s ,
in ty m u s a p s v a ig im a s ."
Paskui s ta ig a ši s v a ig in a n ti b ič iu lė išnyko. P a a iš k in o , kad p a m i­
lo savo a m ž ia u s ž m o g ų . G re g a s d a r sykį p a s iju to a p le is ta s m o te rs ,
kuri, jo m a n y m u , jį m y lė jo . A p im ta s s k a u s m o p a s iž a d ė jo n ie k a d a
n e m y lė ti, n a u d o tis m o te rim is ta ip , k aip jo s n a u d o ja s i ju o . Kaip ta r ė ,
ta ip p a d a rė . M o te r y s n e a ts is p ird a v o jo v ilio n ė m s . D a b a r jis g y v e n o
tie s m e ilė s rib a . S eksas ta p o jo g y v e n s e n a . Be b a im ė s , be s k a u s ­
m o , be širdies. R ets y k ia is į s ą m o n ė s p av irš ių iš k ild a v o v ie n a tv ė ir
p a s ib ja u rė jim a s s av im i, ta č ia u g re ita i šiuos ja u s m u s n u m a lš in d a v o
seksu, n a rk o tik a is ir a lk o h o liu .
T ačiau v ie n ą d ie n ą d e p re s ija jį įv e ik ė . G re g a s b u v o ta ip s m a rk ia i
a tito lę s n u o savęs, kad b ijo jo n e t ie ško tis p a g a lb o s .

Ka ip g y v e n t i t o l ia u

Netvirtinu, kad visi, kieno gyvenime esama sekso, romantiško

įsimylėjimo, meilės patirties, yra nuo jų priklausomi ar ši jų
raiška kompulsyvi. Tačiau pabrėžiau, kaip santykiai gali virs­
ti kompulsyviu poreikiu ar net priklausomybe. Seksas, meilė,
romantiškas santykis nepažymėti įspėjamąja etikete „Atsar­
giai“. Daug mažiau žinome, kaip meilė, romantiškas santykis
216 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ir seksas virsta priklausomybe nei apie valgymo sutrikimus,

piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitais narkotikais, būdingą bet
kuriai amžiaus grupei.
Dabar, kai jau žinote, kodėl meilė, romantika ir seksas gali
tapti priklausomybe, galime įžvelgti kai kuriuos ženklus, įspė­
jančius, kad šias nuostabias patirtis pasitelkiame savo žaiz­
doms gydyti.
Keliaukime toliau ir pasikalbėkime apie šviesiąją meilės,
romantikos ir sekso pusę. Aptarsime sveiko susietumo požy-
miūs, aprašysime kelią nuo priklausomybės iki meilės, o pa­
baigoje nurodysime, kokie pagalbos sau instrumentai padės
jums šį kelią įveikti.
 III.

R y to jau s viltis
 8 .
Sveikas susietumas

Mylėkite vienas kitę, bet meilės nepaverskit pančiais:

Tegul ji būna jūra, banguojanti tarpjūsų sielų krantų.
Pripildykit vienas kito taures, bet negerkite iš vienos.
Pasidalinkit duona, bet nekąskite tos pačios riekės.
Dainuokit ir šokit, ir džiūgaukite kartu, bet pabūkite ir atskirai;
Kaip liutnios stygos yra kiekviena atskirai, nors virpa ta pačia muzika.
Duokite širdis, bet ne vienas kito nuosavybėn.
Nes tik Gyvenimo ranka jas išlaikytų.
Stovėkit kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes ir šventyklos kolonos stovi atokiau,
O ęžuolas su kiparisu neauga vienas kito šešėly.
K a h l i l G ib r a n , P ra n a š a s

Mums r e ik ia k it ų

Jeigu pastebite, kad jums ar jūsų santykiams būdingi priklau­

somos meilės arba nesveiko prisirišimo simptomai, nemany­
kite, jog esate vieni. Kovodami su atskirties, skausmo, men­
kumo jausmais, dažnai suvokiame, kad blaškomės it tinkle,
stokodami kitų žmonių.
Mums reikia kitų. Prisiminkime, kad turime tris biologines
varas - aistrą, trauką ir prisirišimą, visos jos lemia šią reikmę.
Žmogui būtina patirti ir dalytis meile, kad galėtų kuo labiau
220 / KAS TA l - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

išsiskleisti. Cituojant Erichą Frommą, mūsų pačių gyvenimo,

laimės* augimo, laisvės patvirtinimas glūdi žmogaus gebėjime
mylėti - rūpintis, gerbti, būti atsakingam, pažinti60. Dabar, kai
diagnozavome negalavimus, nuo kurių kenčia mūsų santy­
kiai, sutelksime dėmesį į sveikos meilės ženklus.
Mums vystantis kaip žmogiškosioms būtybėms, kartu stip­
rėja ir dvasinė nuovoka, kad esame esmingai susieti su kitais
žmonėmis. Kiekvienas, būdamas savitas, prisideda prie dides­
nio, bendro žmonijos paveikslo.
Jeigu save įsivaizduojame kaip atskiras energijos siste­
mas, akivaizdu, kad galime pasirinkti - savo energiją nu­
slopinti ar panaudoti ją destruktyviu arba konstruktyviu
būdu. Netgi meilė gali būti energijos forma, kurią užslopi­
name arba išskleidžiame. Mokslininkai yra atradę atomą ir
jį sudarančias daleles. Dabar siekiama nustatyti, kokia sub­
stancija lemia, kad atomo dalelės laikosi kartu. Kai kurie
mokytojai tikina, kad meilė irgi yra apčiuopiama jėga, galia.
Pagal šią sampratą meilė tokia pati reali jėga kaip elektros
energija, tarsi dieviškasis skiedinys, kuris laiko sulipdęs vi­
satą, ar elektromagnetinė jėga, kuri traukia atomų daleles
vieną prie kitos ir suteikia formą. Visai prasminga daugiau
sužinoti, kaip mylime, ar čia nebrandi meilė, nukreipta į
„aš“ sustiprinimą ir jai dar reikia išsipildyti, ar brandi, laiko
išbandyta meilė.
Mylėti reiškia būti meilės tirštumoje, turėti drąsos per­
smelkti ja visus savo santykius. Meilės ryšys nėra paruoštas ir
tvarkingai supakuotas. Jis gyvas. Jį reikia puoselėti, saugoti ir
 R Y T O J A U S VI LTI S / 221

ugdyti. Vadinasi, turime išmokti, kaip užmegzti santykį, kaip

gyventi santykiu ir kaip jį užbaigti.
Galime išmokti pažinti tikrai mylinčių žmonių santykį ir
susiformuoti įgūdžius, padėsiančius tokį susietumą susikurti
ir palaikyti.

Dv id e š im t sv e ik o s u s ie t u m o p o ž y m ių

Sveiko meilės santykio požymiai - priešingybė priklausomy­

bei nuo meilės, nuo romantiško įsimylėjimo ir nuo sekso. Paž­
velkime į kai kuriuos jų. Sveiku susietumu pagrįstas santykis
yra toks.
1. Leidžia porai pajusti vienovę ir būti atskirai.
2. Nubrėžia sveikas ribas.
3. Sukuria saugumo jausmą.
4. Išryškina geriausias mūsų ir kitų savybes.
5. Susitaiko su santykių pabaiga.
6. Atveria kelius į pokyčius.
7. Yra gajus ir gyvas.
8. Skatina tikrą artimumą.
9. Drąsina rodyti jausmus.
10. Skatina duoti iš širdies.
11. Leidžia priimti skirtumus ir apribojimus.
12. Skatina savarankiškumą ir savigarbą.
13. Leidžia suprasti, kas yra meilė.
14. Priima ir gerbia įsipareigojimą.
15. Pagrįstas žinojimu, kur yra riba.
222 / K A S TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

16. Teikia tvirtą pasitikėjimą.

17. Leidžia patirti sveiką seksualumą.
18. Blaiviai žvelgia į romantiškus jausmus.
19. Įgalina rūpintis neprisirišant.
20. Teigia lygybę ir savo, ir kito asmeninei galiai

L e id ž ia p o ra i p a ju s ti v ie n o v ę ir b ū ti a ts k ir a i

Nors brandžią meilę pasiekusi pora galėtų apibūdinti savo ar­

timumą kaip vienovę, jie taip pat aiškiai jaučia esą atskiros as­
menybės. Vadinasi, žmonės patiria ir vienybę, ir atskirumą, ir
viena kitam neprieštarauja. Tai sukuria pakilumą, kurio nepa­
tiria priklausomi įsimylėjėliai, nes santykis juos valdo jų „aš“
sąskaita.
Jaučiame, kad priklausoma meilė paglemžia žmogų, o svei­
ka leidžia jam skleistis. Sveikas santykis netrukdo abiem keis­
tis ir augti atskirai, dėl to nejaučiant grėsmės. Tokia laisvė
tampa galima dėl pagarbos ir pasitikėjimo partneriu. Asme­
ninės mintys ir jausmai priimami, o ne slopinami. Pastebėjus
skirtumus ar kilus ginčų, kūnas ir protas nepatiria įtampos,
nes skirtumai yra priimtini, o konfliktų sprendimas suvokia­
mas kaip normalus kasdienis gyvenimas. Žmogus nesijaučia
įsipareigojęs rūpintis kito jausmais, jis puikiai save valdo, kad
nepultų į paniką tuo metu, kai mylimo žmogaus mintys nu­
krypsta prie kitų dalykų.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 223

N u b r ė ž ia s v e ik a s rib a s

Sveikos ribos būtinos, kad žmonės patirtų vienybę ir atskiru­

mą. Sveikas ribas reikia suvokti kaip tai, kas mus skiria nuo
kito asmens minčių, žodžių, jausmų ir veiksmų. Dažnai žmo­
nės skundžiasi: „Nežinau, kas esu“, „Privalau sugrįžti į save“.
„Mokausi būti savimi ir užmegzti ryšį. Taip norėčiau išsiaiš­
kinti, kas santykiuose esu, o ne kas turėčiau būti“, - kalbėjo
vienas pacientas.
Jei norime išlaikyti sveikas ribas, būtini šie įgūdžiai.
• Turėti ir saugoti vaiką savyje.
• Prieš veikiant, atsitraukti ir pažvelgti į situaciją iš šalies.
• Žinoti, ko norite ir ko jums reikia, tai išreikšti.
• Neskubėti reaguoti į kitų supratimą, nesistengti praryti
jo vienu ypu.
• Žinoti savo ribas ir jas aiškiai nusakyti.
• Galvoti, ko žmonės jūsų prašo, nevaržyti laisvės pasa­
kyti ne.
• Pasakyti, jei pajuntate, kad peržengiamos jūsų „aš“ ribos.
• Nepriimti kitų kritikos asmeniškai.
• Pasikliauti intuicija.
• Vystyti asmenines savybes, skiriančias jus nuo kitų.

S u k u ria s a u g u m o ja u s m ą

Svarbus sveiko santykio tiek su draugu, tiek su romantiško ry­

šio partneriu požymis yra saugumo jausmas. Kai saugiai jau­
čiamės savimi, nebijome būti nuoširdūs, paprašyti, ko reikia,
221, / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

nebijoti nesutikti. Kai jaučiamės saugiai, mūsų širdis atsipalai­

duoja ir atsiveria. Mus užlieja šiluma, širdis užsidega, trokšta­
me pasiekti kitą žmogų ir būti su juo. Tik jausdamiesi saugūs,
galime pasikliauti kitu žmogumi, o pasitikėjimas yra sveiko
santykio pagrindas.
Štai penkios ypatybės, liudijančios, kad šiuo žmogumi ga­
lime saugiai pasitikėti.
1. Priėmimas (nesąlyginis pozityvus požiūris). „Galiu ne­
sutikti su tavimi, man gali nepatikti, kaip ką nors darai
ar sakai, tačiau mano rūpinimasis tavimi dėl to nesu­
svyruoja.“
2. Atvirumas. „Su tavimi rizikuosiu ir garbingai atskleisiu,
kas esu, ką jaučiu, ką manau ir ką darau.“
3. Patikimumas. „Gali pasitikėti, kad būsiu šalia ir tvirtai
tave remsiu.“
4. Atitikimas. „Stengsiuosi, kad mano žodžiai ir veiksmai
sutaptų.“
5. Vientisumas. „Gerbsiu tau duotą žodį. Jeigu apvilsiu
tave ar save, prisipažinsiu ir atsiprašysiu.“

Kai tarp žmonių minčių ir veiksmų atsiranda atotrūkis, juos

suderinti galime, pripažindami šį neatitikimą. Pavyzdžiui,
tardami „myliu tave, bet man sunku išreikšti savo meilę“, jau
žengiame žingsnį vidinės darnos link.
Cynthios istorija atskleidžia, kaip buvo sunaikintas saugu­
mo jausmas, kaip, įtvirtinant savybes, būtinas pasitikėjimui,
jis atkurtas.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 225

DAR K A R T Ą C Y N T H I O S IS T O R IJ A
„P o J ohno p ris ip a ž in im o a p ie p rik la u s o m y b ę n u o sekso m a n o a s ­
m e n y b ė s u b y rė jo į šipulius. P a ka ks p a s a k y ti, k a d žin ia m a n e t a ip
p ris lė g ė , k ad svarsčiau a p ie s a v iž u d y b ę . T e k o k lau s ti savęs, ar jį m y ­
liu. A ts a k y ti sau, a r n o riu d irb ti su s a v im i. A r n o rė č ia u šiem s s a n ty ­
k iam s d u o ti d a r laiko. A ts a k y m a s į visus tris k la u s im u s bu vo ta ip .
Iš p ra d ž ių m a n o d ž ia u g s m a s ir a is tra š ia m ž m o g u i b u vo s u ž lu g ­
d y ti, ką ja u k a lb ė ti a p ie įs ip a re ig o jim ą , b e t ž in o ja u , k a ip s v a rb u
p a g a rb a ir atvirum as*. Juk b u v a u sakiusi, k ad m y liu J oh n ą be jo k ių
išlygų, ir š ta i iš m ė g in im a s . T a ip p a t ž in o ja u , kad t a m , jo g a t k u r t u ­
m e p a s itik ė jim ą , m ū sų e lg esys tu ri a tit ik ti žo d ž iu s . P a k a k o p r o to
s u p ra sti, k ad v ie n a p a s itik ė jim o a tk u r ti n e g a liu .
S u s ita rė m e , kad b ū s im e v ie n a s k ita m n e g a ile s tin g a i a tv iri, k ad
ir k aip baisu b u vo . Iš s ia iš k in o m e , k o d ė l s u n k u m u s n e ig ė m e ištisus
m e tu s , p a m a tė m e , k a ip m ū s ų n e s ą ž in in g u m a s išsp ro g o it p ū lin y s.
K eista, b e t, k la u s y d a m i vien a s k ito s k a u s m in g ų is to rijų , p a ju to m e
saugum ą.
P ra b ė g o d a u g ia u nei m e ta i, kol iš p a in io jo m e m a n o ir jo g y v e ­
n im o is to rija s . M u m s lė ta i iria n tis p e r p rik la u s o m y b ė s kliū tis, d a ž ­
niausiai p a jė g iu n e s u ta p a tin ti Jo h n o ir jo e lg e s io . N o rs ta i n e p a ­
te is in a jo s a n tu o k in io n e a ts a k in g o e lg e s io , vis d a r g aliu ro d y ti ja m
p a g a rb ą ir m e ilę , b ū d in g ą įs ip a r e ig o ja n tie m s s a n ty k ia m s . M a n r e ­
gis, b ū te n t čia ir yra tik ro ji m e ilė - m y lė ti, kad ir kaip sunku, je ig u
ab u n o ri p a k ilti virš s u la u ž y to p a ž a d o .

Iš ry š k in a g e ria u s ia s m ū š y ir k it ų s a v y b e s

Tai gana subtilus, bet itin gerai matomas ir nuostabus bran­

džios meilės aspektas. Tiesą sakant, jis mus kviečia į aukš­
tesnės kokybės gyvenimą, nes skatina reikštis pačias giliau­
sias žmogiškąsias savybes: pagarbą, kantrybę, drausmę sau,
226 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

įsipareigojimą, bendradarbiavimą, kilnumą ir nuolankumą.

Viena cheminė medžiaga, besigaminanti naujai įsimylėjus,
kaip tik ir teikia tokį malonų pojūtį, tarsi mumyse iškelta ge­
riausia: tampame smagesni, šnekesni, romantiškesni, atidesni
ir dosnesni. Išklausome, ką nori pasakyti kiti, atsiprašome, ki­
tus įžeidę, esame apskritai malonesni.
Kitaip tariant, jeigu jaučiatės mylimi, giedros nuotaikos,
jeigu jums smagu, kai šalia yra jūsų susižavėjimo objektas,
ir tokia jūsų būsena vyrauja, vadinasi, jūsų santykis sveikas.
Kiekvienam pasitaiko prastų dienų, kai pasakome ir padaro­
me, ko vėliau gailimės. Bet jeigu santykis saugus ir palaikan­
tis, atsitraukiame, pasitaisome ir toliau gyvename. Kuo aukš­
tesnė mūsų savivertė, tuo lengviau prisiimame savo trūkumus
ir nekreipiame jų į kitus. Sunkiausia yra prisiminti, kokie bu­
vote, kai šis santykis tik užsimezgė, ir kad tai jūsų savybės,
kurias reikia ugdyti netgi po to, kai įsimylėjimo svaigulys ima
blėsti.

S u s ita ik o su s a n ty k ių p a b a ig a

Skausminga, kai santykiai išblėsta, tačiau brandiems žmo­

nėms pakanka savigarbos, o kartais ir pagarbos, savo partne­
riams ištverti, kai meilė baigiasi. Brandūs asmenys žino, kaip
tolti nuo neišgelbėjamų santykių, lygiai kaip sugeba išgyventi
krizes, ištinkančias sveiką ryšį. Netgi sielvartaudami jie žino,
kad vieną dieną vėl pamils. Pajėgiame pakelti skausmą, nors
niekas nepaneigs, kad jo galia mus veikia.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 227

Esu mačiusi, kaip stiprūs žmonės palūžta ir verkia, kai juos

seksualiai išduoda mylimasis ar mylimoji, nors galbūt ir patys
yra savo partnerius apgaudinėję. Sužinojęs apie žmonos roma­
ną, vienas vyriškis skundėsi man tokiais žodžiais: „Niekuomet
nepatyriau tokio skausmo. Tikrai nežinau, ar pajėgsiu pakel­
ti. Keisčiausia, kad iki šio įvykio niekuomet nė nesusimąs­
čiau apie meilę. Ji tiesiog buvo šalia, mano žmona ir padėjėja,
ji augino vaikus. Dieve, jaučiuosi siaubingai. Daugiau gyveni­
me nenoriu šito patirti.“
Tragiškiausia, kad paskutiniu sakiniu jis save „programuo­
ja“, kad daugiau niekada nebūtų atviras meilei. Kad nepraras­
tų šio gyvybinio atvirumo, sužeistas mylintis asmuo turi per­
žengti natūralų potraukį reaguoti su pykčiu, baime, pavydu,
panika. Juk turime jėgų įveikti skausmą ir sielvartą, vėl atleisti
ir mylėti.
Regis, tai sunku. Tikrai sunku. Reikia remtis dvasiniu žmo­
gaus pradu, kuris padės įveikti stiprią, griaunamąją skausmo
ir pykčio valdžią. Laikui bėgant brandus žmogus pajėgia pri­
imti tikrovę, net kai ji skaudina, ir pereiti prie kito savo gyve­
nimo etapo.
Toliau pasakojama istorija paliudija svarbų faktą: būti
vienam irgi šventa. Dažnai žmogus nenutraukia ir labai de­
struktyvaus ryšio, kad išvengtų pabaigos sukeliamo skausmo,
arba iš baimės, kad nepasiseks. Nors mums tenka atsakomy­
bė gerbti įsipareigojimus ir padaryti viską, ką galime, kad pa-
gydytume savo santykio dalį, nereikėtų pasiduoti ir iš gėdos
trūks plyš laikytis ryšio. Reikia išmokti atskirti tas situacijas,
228 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

kai žmogus nutraukia santykį arba jį tęsia, turėdamas tam tei­

singų priežasčių, ir kai nutraukia arba tęsia dėl klaidingų prie­
žasčių. Tarp šių sprendimų esama skirtumo. Sveikas žmogus
žino, kada tikrai peržengta riba, kada metas visa užbaigti.

C H A R L IE IS T O R IJ A
„ P o d e š im tie s s a n tu o k o s m e tų s u žin o ja u , k a d ž m o n a u žm e zg u s i
ro m a n ą . B uvau p e r silpnas p a k la u s ti tie s ia i. Kai ė m ia u š n e k ė ti a p ie
m ū s ų s a n ty k ių b ėd a s, ji a ts ilie p ė š a lto įt ū ž io žv ilg sn iais , p a s k a ­
tin u sia is m a n e n u s ig rę ž ti. S m u k a u į d e p re s iją . N u te m p ia u ją pas
s a n tu o k o s k o n s u lta n tą , s te n g ia u s i v a d o v a u tis jo p a ta rim a is , b e t
g rim z d a u į d e p re s iją vis la b ia u . T ad a išaušo d ie n a , kai n u s p re n d žia u
n u s iž u d y ti. B u vo likęs p u s v a la n d is iki s u m a n y m o įg y v e n d in im o , kai
s ta ig a m a n y je k a žk a s s u k ru tė jo , p irm ą k a rtą p a ž v e lg ia u į savo sielą
ir iš vy d au te n to k ia s g e lm e s , a tra d a u to k į t v ir t u m ą , a p ie ku rių e g ­
z is ta v im ą nė n e n u tu o k ia u . D e p re s ija n u slin ko šalin. S u s ira d au jo s
m e ilu ž į, s u tik a u j į akis į a k į ir p a g ra s ia u v iešai s u g ria u ti jo k a rje rą ,
je ig u jis n ep a siša lin s iš m ū sų g y v e n im o . Jis p a s itra u k ė .
T ač ia u s a n tu o k a liko pašlijusi. N e g a lė d a m a m a n ę s v a ld y ti, ž m o ­
na niršo. P ra d ė jo re ik a la u ti, k ad p a k v ie s č ia u ją p ra b a n g ių a to s to g ų ,
k o k ių n e g a lė jo m e sau le isti. A tra s d a v o vis d a u g ia u m a n o trū k u m ų ,
už k u riu o s g a lė tų m a n e k a ltin ti. T u o m e t v ien as įv y k is p a la u ž ė m a n o
p a s y v u m ą . S u s a p n a v a u ry š k ų s a p n ą , k u ria m e b u va u p ririš ta s , o ji
m a n e k a s tra v o . Šis sapnas m a n e išbu din o!
R a m ia i s u s ita ria u su d ra u g a is , kad p a g y v e n s iu pas ju o s . T u o m e t
tie s ia i šviesiai ja i p a s a k ia u , k ad m a n o siela n u o šių s a n ty k ių m irš ta ,
kad iš v y k s tu k e lio m s s a v a itė m s s u s iv o kti, a r n o riu s u g rįžti. P e r d e ­
š im t d ie n ų ji p a te ik ė d o k u m e n tu s s kirtis .
Ir š ta i, b ū d a m a s p e n k ia s d e š im t a š tu o n e rių , skiriuosi, n u k e n tė ­
ja u fin a n s iš k a i, b e t ja u č iu o s i d a u g ra m ia u . M a n e supa d ra u g iš k i, p a ­
d e d a n ty s d ra u g a i, k ie k v ie n a d ie n a n au ja ir n u o s ta b i."
 R Y T O J A U S VI LTI S / 229

A tv e r ia k e liu s į p o k y č iu s

Gyvenimas yra pokyčių grandinė, tačiau daugelis mūsų laiko­

mės pažįstamų žmonių ir įpročių, nepaisydami vidinio noro
augti kaip asmenybės ir brandinti ryšius su kitais. Atvirumas
pokyčiams gali būti pavojingas, gali net sutraukyti saitus, ta­
čiau be jo ryšys sustabarėja. Dažnai nutinka taip, kad vienas
partneris auga, o kitas užsispyręs laikosi tik pažįstamų ir ta­
riamai saugių dalykų. Tai gali sukelti sunkumų.

G R A N T O IR B A R B A R O S I S T O R I J A
G ra n ta s su B a rb a ra susitiko ir įs im y lė jo k o le d ž e . J ų d ra u g y s tė b u v o
g y v y b in g a , s klid in a ja u d u lio a tr a n d a n t ir d a lija n tis n a u jo m is id ė ­
jo m is ir p a tir tim i. S u s itu o k u s g y v e n im a s ė m ė keistis, s ta ig a v is ­
kas s u s to jo . G ra n ta s d irb o ne n a m ie , B a rb a ra k ū re n o n a m ų žid in į.
A u k š te s n ė s v id u rin ė s klasės k a s d ie n y b ė , ta ip skyrusis nuo k o le d ž o
id e a lų , įtra u k ė š e im ą į a u d rin g ą v is u o m e n ė s g y v e n im ą , m a te ria lių
tu r tų s iekį. G ra n ta s įs ija u tė į š e im o s rū p in to jo v a id m e n į, buvo iš ti­
k im as k o m p a n ijo s narys , v a rto to ja s . B a rb a ra ta p o a ts id a v u s ia v y ro
b e n d ra k e le iv e .
Jie iš g y v e n o d v y lik a m e tų , kai n u o b o d is ir n e rim a s ė m ė v a r y ti
p le iš tą į jų s a n ty k iu s . A r tė d a m a į a m ž ia u s v id u rį, B a rb a ra įs to jo į
tre č io s p a k o p o s s tu d ija s, ją vėl ė m ė ja u d in ti n au jo s id ėjo s ir p a t ir ­
ty s . M o te ris tro š k o visku o p a s id a ly ti su G ra n tu , ta č ia u labai s u g lu ­
m o , kai šis ją a ts tū m ė ir s u m e n k in o jo s m o k s lą . įb a u g in ta B a rb a ra
liovėsi š n e k ė ti su ju o a p ie savo p a tir tį. G ra n ta s tu o m e tu m e z g ė r o ­
m a n u s ir ė m ė g ir ta u ti. Jie a iš k ia i to lo v ie n a s n u o k ito , b e n d ra v im u i
s tig o š ilu m o s ir ja u d u lio . S u v o k ę , kad s a n tu o k a g r im z ta , abu k r e i­
pėsi k o n s u lta c ijo s .
Iš p ra d žių G ra n ta s ir B a rb a ra m a n ė , kad susidūrė su b e n d ra v im o
b ė d a , b e t v ėliau suvokė, kad s u n k u m a i g lū d i d au g giliau. Jie a p le id o
230 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

a s m e n y b ė s a u g im ą d ėl a k ty v a u s s o c ia liza v im o s i, v erslo k o n k u re n ­
cijos ir s ta tu s o , ta ig i, jŲ d vasinis m a tm u o s u s tin g o . Juos v a rg in o
s tip ru s , ta č ia u n ea iš ku s k a žk o k io s sto k os ja u s m a s . K o n s u ltu o ja m i
G ra n ta s su B a rb a ra išsiaiškin o, k a d , u žs is k le n d u s n uo k a ito s ir n a u ­
jo v ių , s a n ty k is t a m p a k a ip n e m a n k š tin a m a s k ū n a s , p ra ra n d a la n k s ­
t u m ą ir jė g ą , s ilp n ėja ir n e t g ali m ir ti.
K n y g o je T il t a s p e r a m ž i n y b ę R ichard as B achas rašė: „ N u o b o d u ­
lys ta r p d v ie jų ž m o n ių ... n e k y la iš fiz in io b u v im o d ra u g e . Jis a p im a ,
kai ja u s m a i ir sielos s k y riu m ." 61

‘ Y ra g a ju s ir g y v a s

Pusiausvyra tarp stabilumo ir nuotykio poreikio labai subtili.

Norime, tiesiog trokštame jaustis saugiai it namie, kad mūsų
santykiai turi stabilų inkarą. Kaip išsiaiškinome, biologinis
potraukis susisieti yra mūsų smegenyse. Siekiame artimumo,
siekiame jausmo, kad čia mūsų namai, mums to reikia pana­
šiai kaip vaikystėje. Kita vertus, ilgimės ir laisvės, kad judė­
tume ir pažintume tai, kas nauja. Sveikas susietumas visada
sujungia troškimą prisirišti ir nuotykių aistrą.62
Patirti energijos antplūdį, aistrą, susijaudinimą reikia ne
tik mums kaip asmenims, to reikia ir mūsų santykiui. Mūsų
kūnams, taip pat ir psichikai, reikia to „gera“ cheminio jun­
ginio, kuris gaminosi, kai tik ėmėme bendrauti. Atsikračius
melodramos, karštų ginčų, dramatiškų seksualinių kolizijų,
būdingų priklausomai meilei, visa tai reikia pakeisti kuo kitu.
Be to, mūsų gyvenimai sukuria prisiminimų grandines mūsų
partnerių smegenyse. Pasak medicinos mokslų daktaro Da-
 R Y T O J A U S VI LTI S / 231

nielo Ameno, „jeigu nori savo partnerio galvoje tapti pozityvia

jėga, svarbu sėti jaudulio, laimės, naujumo ir džiaugsmo, o ne
nuobodžio, pykčio ar nesaugumo sėklas“.63Puikiai pasakyta.
Štai pluoštelis naudingų patarimų, kaip palaikyti santykių
gyvybingumą.
• Rasti pusiausvyrą tarp įsipareigojimo ir spontanišku­
mo.
• Suteikti santykiui romantikos.
• Pasielgti visiškai netikėtai.
• Padaryti kažką nuostabiai apgalvoto.
• Prisiminti ir ilgam įrėžti įsimintinas akimirkas.
• Patirti nuotykių.
• Niekada netapti nuobodžiam.

S k a tin a t ik r ą a r tim u m ą

Didelė sveiko meilės ryšio dovana yra emocinio artimumo

patirtis. Prisiminkime daktaro Ericko Berne apibrėžimą: ar­
timumas yra „giluminė minčių, jausmų ir veiksmų apykaita,
vykstanti čia ir dabar.“ Ji gali būti verbalinė ir neverbalinė.
Ji skatina išreikšti švelnumą ir malonius jausmus. Artimi ry­
šiai teikia mums stabilumo ir primena, kad mums vieniems
kitų reikia. Tai, kad santykis klesti, patvirtina susietumo varą
išpildanti stipraus ryšio apytaka. Nors fizinis, seksualinis ir
romantiškas artimumas daug prisideda prie meilės ryšio, be
emocinio susietumo žmogus jaučia tuštumą ir susietumo ilge­
sį, o kartais ir tikrą širdies skausmą.
2 32 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Susietumas yra natūralus bet kurio tikro artimumo mo­

mento rezultatas. Romantiškumą ištvėręs emocinis meilu­
mas - įvadas į seksualinį intymumą.
Brandžių mylinčių žmonių nepančioja vaikiškos baimės ir
susivaržymai, tad jų santykiams būdinga tikras, glaudus ar­
tumas. Su meilės rizika susijusi baimė artimumą varžo, pa­
sitikėjimas ir noras rizikuoti jį skatina. Tikra meilė atrodo
prieštaringa: nepriklausomi ir savarankiški žmonės sugeba
mylėti vienas kitą nuoširdžiai ir švelniai. Jų meilė nei įkyriai
nepririšanti, nei liguistai priklausoma, jie gali laisvai megzti
sveiką, partnerius papildančios abipusės priklausomybės san­
tykį. Vadinasi, tie, kas laisvi kaip individai, laisvi ir intymiam
meilės artimumui, jie nori būti pažinti. Sveikai susieti partne­
riai stengiasi sukurti pasitikėjimo, pagarbos, saugumo atmos­
ferą, kuri paruošia vietą emociniam artimumui. Santykiai,
kurie leidžia mums būti tuo, kas esame, puoselėja artimumą
ir įgalina išaugti iš konflikto. Laisvi būti netobuli, galime leis­
tis rizikuoti, kas paradoksaliai skatina tobulumą. Taip esama
daugiau tikimybės išsaugoti santykius ir išmokti pamokas,
kurias mums gali suteikti mūsų meilės santykiai.

D A W N O IR D A L E I S T O R I J A
„ M u d u su v y ru e s a m e du s u s ifo rm a v ę , s ą m o n in g i, s u a u g ę ž m o n ė s .
S avo d a rb o p a s a u ly je a b u p r ip a ž in ti k aip iš s k irtin a i p u ik ia i b e n d ra u ­
ja n ty s , g e b a n ty s su visais s u s ita rti. T ačiau n a m ie viskas k ita ip . N e ­
g e b ė d a m i p a la ik y ti a r tim o ry šio , n u to lo m e , ja u č ia u s i v ie n iš a , regis,
ir jis ta ip p a t. T e k o la n k y ti p s ic h o te ra p ijo s k o n s u lta c ija s , s u v o k ė m e ,
kad iš m o k ti re ik ia d a u g ia u nei tik b e n d ra v im o įg ū d ž ių . R eikia p r i­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 233

p ra s ti p rie e m o c in io a r tim u m o . Tad te k o a iš k in tis , kas k ie k v ie n o a s ­

m e n in ė je is to rijo je t a m tr u k d ė . D a b a r m o k o m ė s b e n d ra u ti n u o š ir­
d ž ia u . M a t y t i, k o k ia esu n e v ik ri, n e t n e k o m p e te n tin g a - m a n n e p a ­
ž įs ta m a s , g lu m in a n tis ja u s m a s . K ad g a lė tu m e a tv iria u ta rp u s a v y je
š n e k ė tis , p irm ia u s ia tu r ė jo m e įs ik la u s y ti, a p g a lv o ti, ką m u m s sako
m ū s ų pačių k ū n a s, p ro ta s ir dva sia.
M u d u n u m a tė m e , kad e m o c in io a r tim u m o k a lb a leis m u m s t o ­
b u lė ti. Reikės s u s ik u rti naujus a tv iru m o , a tja u to s , p a ž e id ž ia m u m o
ir p a s itik ė jim o lyg rh en is. Tek s b e n d ra u ti k ry p tin g ia u , išties s k irti
t a m la ik o , re ikės b ū ti a k ty v e s n ie m s ir m ą s le s n ie m s k la u s y to ja m s .
Ž in o m a , k ad k lu p in ė ja m e , ž e n g d a m i į v e n g tų te m ų s ritį, u ž k lu p ­
ti n e p a tirtų e m o c ijų . T ik m ė g in d a m i ir k ly s d a m i a tra n d a m e , kokius
ž o d ž iu s ir v e ik s m u s s u p ra n ta m e k ita ip , k okias jie sukelia reak cijas .
K u ria m e savo s a n tru m p ų s is te m ą , kad p a p ra s to s fra z ė s p e r te ik ­
tų s u d ė tin g e s n iu s p ra n e š im u s be ilgų iš v e d ž io jim ų , kurių p rire ik ė
iš p ra d ž ių m ė g in a n t s u s iš n e k ė ti. M o k o m ė s p rip a ž in ti, ką la im im e
iš vis d a r n e d rą s ių ir d a ž n a i a š a ras s p a u d žia n č ių p o k a lb ių . T ač ia u
s va rb ia u s ia , k ad ie š k o m e b ū d ų , k a ip šiose d a u g e m o c ijų k elian čio se
d isku sijo se a tra s ti kelius, k u rie u ž tik rin tų , kad n e p a m e s im e ry šio ,
b ū s im e tik r i d ė l b e n d ro s a te itie s ."

D rą s in a r o d y t i ja u s m u s

Visai neseniai vienas pacientas paklausė, kuriems galams jam

reikia gilintis į savo jausmus. Paaiškinau, kad, nebūdamas
savo jausmų šeimininku, negalės būti nuoširdus, o be šio nuo­
širdumo neįmanomas emocinis artimumas. Kaip ir daugelis,
dėl ankstesnės traumos per daug užsisklendęs, kad suvoktų,
ką jaučia, šis žmogus bijojo rodyti jausmus, bijojo apie juos
prabilti.
234 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Jausmai gali būti apgaulingi, ne visi jie pagrįsti ir autentiš­

ki. Esama trejeto jausmų tipų.
1. Autentiški - tai adekvačiai situaciją atspindintis jaus­
mas. Pagauti tokio jausmo, sukuriame veiksmų planą
arba tiesiog jį išgyvename ir užmirštame. Nesilaiko­
me jo įsikibę. Pavyzdžiui, nutrūkus santykiui, mums
liūdna.
2. Deformuoti - tai jausmai, neproporcingi tam, kas vyks­
ta, ir nesuprantame, dėl ko. Šis reiškinys susijęs su kokiu
daug išgyvenimų sukėlusiu praeities įvykiu, kurį giliai
užkasėme ir pamiršome. Santykių srityje tokie užspaus­
ti jausmai vadinami sprogdikliais arba jautriais emoci­
niais taškais. Štai išsigąstame, sutikę žmogų, kuris pri­
mena seksualiai prieš mus smurtavusį asmenį.
3. Apsimestiniai - tai mūsų mėgstami blogi jausmai. Kai
mūsų natūraliai kylančio jausmo, pavyzdžiui, liūdesio,
nepriėmė, atradome aplinkiniams priimtiną pakaitą -
teisuolio pyktį, gėdą, neatitikimą, vienatvę, nerimą ir
netgi apsimestinį džiaugsmą. Jausmų klastojimo nuos­
tatą palaiko kertinė įsitikinimų sistema „esu blogas“.64

Kai santykis sveikas, gebame paisyti savo nuotaikos, kontro­

liuoti impulsus, atidėti pasitenkinimą, kartais nusivildami, vis
tiek atkakliai motyvuotis, užjausti. Prisiminkime suaugusiųjų
problemų sprendimo schemą antrajame skyriuje. Sugebame
suprasti, ką jaučiame, atskirti trejeto grupių jausmus, savo
jausmus apmąstyti ir pagal juos veikti. Kai liūdna, galvojame,
 R Y T O J A U S VI LTI S / 235

kodėl liūdime, atrandame stoką ar reikmę, įvardijame ją ir pa­

leidžiame. Jeigu stoka ar reikmė patenkinama, jaučiame pa­
lengvėjimą. Jei ne, liūdime dėl praradimo ir gyvename toliau.
Paklausti tiesiai, ko mums reikia, arba pasakyti, ką jaučiame,
yra didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduriu kaip psichote­
rapeute, dirbanti su poromis.65

S k a tin a d u o t i iš š ird ie s

Kai duodame iš širdies, ir duodami, ir gaudami jaučiamės pa­

našiai. Malonumas, kurį patiriame duodami mylimam žmo­
gui, yra toks pats stiprus kaip tas, kurį jaučiame gaudami. Kai
meilės santykis sveikas, duodame lengviau ir nieko nesitikė­
dami.

B E T S Y IS T O R IJ A
Ž m o g ų , kuris d u o d a t a m , kad g a u tų , p a s u k ti k itu keliu d a žn a i p a ­
s k a tin a p y k tis ir k a rtė lis . T aip d u o d a n tis a s m u o k a rta is p as ie kia t o k į
ta š k ą , k u r iš n e v iltie s m e ta to k į e g o c e n triš k ą e lg e s į ir ta m p a a t v i­
resnis p a r tn e riu i. V ie n o s p a c ie n tė s vyra s p a s k a m b in ę s skundėsi:
„ D ie v a ž i, n e s u p ra n tu to k io g y d y m o . M a n o ž m o n a B e ts y v a ro m a n e
iš p ro to . V isą laiką p y k s ta , a ts is a k o b e n t p irš tą d ėl m a n ę s p a ju d in ­
ti." P a a iš k in a u : „Čia tik to k s e ta p a s , išauš d ie n a , kai viską s u p ra s ite ."
Po kelių savaičių vėl s u la u k ia u jo s k a m b u č io : „Jūs te is i. Ž m o ­
na vėl k a ip b uvusi." Iš tie s ų m o te ris , kuri d u o d a v o t a m , kad g a u ­
tų , b u vo ne k a ip buvusi. Ji lab ai p a s ik e itė . M o k ė s i d u o ti savo v y ru i,
p a d a ry ti ja m ką m a lo n a u s ne to d ė l, kad ką p e ln y tų s i, b e t d ėl to ,
kad tik ra i j į m y li ir p a tiria d ž ia u g s m ą tie s io g d u o d a m a . B e ts y p y k tis
ir n u s iv y lim a s , a p ė m ę s d u o d a n t su a tly g io v iltim i, bu vo n a tū ra li
236 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

s a n ty k ių m e rd ė jim o fa z ė . M o te ris tu r ė jo iš m o k ti p a s a k y ti ne, kad

paskui g a lė tų laisvai t a r t i ta ip . D a v im a s iš širdies y ra g ilu m in ė p a tir ­
tis, s k a tin a n ti m us d o sn ia u d u o ti k itie m s .

Žmogus pasiekia emocinę brandą taday kai žino, ką reiškia

duoti iš tyros ir nesavanaudiškos širdies. Jeigu duodami ki­
tiems jaučiatės atsipalaidavę, energingi, budrūs ir laisvi, tada
patiriate tikrą dalijimąsi. Net jeigu jums duodant, kas nors to
nepriima, žinote, kad savo dalį padarėte. Ir visai nebijote duoti
daugiau, nei gaunate.

L e id ž ia p r iim t i s k ir tu m u s ir a p r ib o jim u s

Nors atrodytų labai paprasta, bet sunkiausia mylint yra iš­

mokti priimti save ir kitus tokius, kokie esame. Tai nereiškia,
kad vienam iš partnerių patinka viskas savyje ir kitame. Ne­
reiškia, kad nepriimtinas ir skaudinantis elgesys tiesiog lei­
džiamas pro pirštus. Visada labai svarbu pasipriešinti, jeigu
santykiuose atsiranda piktnaudžiavimo. Priimti - tai gerbti
savitas asmenybės savybes ir kito žmogaus pasaulio suvoki­
mą. Kai meilė brandi, stengiamės prisimatuoti kito žmogaus
klumpes, kad suvoktume jo realybę. Kiekvienas santykių su­
sietas žmogus turi savo nepakartojamą istoriją, yra asmenybė,
dėl to mūsų žvilgsnis į pasaulį negali būti vienodas.
Šauniausios romantiškos meilės pagrįstos realizmu. Kai
meilė brandi, prideriname savo įsitikimus prie to, kokia yra
 R Y T O J A U S VI LTI S / 237

tikrovė, ir nemėginame iškraipyti tikrovės taip, kad ši atitiktų

mūsų pageidaujamą asmens ar santykio paveikslą. Gyvenimas
ir santykiai siūlo daugybę pasirinkimų. Netikę santykiai tada,
kai vienas iš žmonių nenori priimti kito ribotumų arba požiū­
rio į pasaulį. Tuomet stūmimas, traukimas ir galios žaidimai
užgožia džiaugsmą ir meilę. Taigi, dažnai kaip tik tas dalykas,
kuris pradžioje traukė megzti šį santykį, ima kelti susierzini­
mą. Svarbu prisiminti, kodėl šie skirtumai atrodė patrauklūs,
ir neišleisti to iš akių. Galime tik pakviesti žmogų keistis, bet
negalime jo priversti. Šį iššūkį pasikeisti tenka palikti jiems
patiems. Tokia yra sveika meilė.

S k a tin a s a v a r a n k iš k u m ą ir s a v ig a rb ą

Fromas rašo: „Svarbiausias žingsnis - išmokti būti su savimi

neskaitant, neklausant radijo, nerūkant, negeriant... Šis gebėji­
mas kaip tik ir yra gebėjimo mylėti sąlyga“.66Brandi meilė yra
galima tada, kai suvokiame, kad esame esmingai vieni, kad
mums nebereikia, kaip reikėjo vaikystėje ir paauglystėje, bū­
tinai įgyti savybių, kurios suteiktų mums vientisumą. Sveikas
santykis abiem teikia savigarbos ir gerovės jausmą. Tada pasi­
tikima savimi ir kitais, mylime save besąlygiškai, nejausdami
jokios kaltės.
Sveikas santykis puoselėja teigiamą kiekvieno žmogaus
savivertę. Mylinti pora džiaugiasi dėl kito sėkmės, laimės ir
talentų. Jie vienas kitą pagiria ir paskatina, taip nelieka vietos
išpūstam „aš“. Sykį girdėjau, kaip nuolankumą apibrėžė kaip
238 / KAS T A I - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

švelnų savęs priėmimą. Brandūs mylimieji, regis, išreiškia šį

tylų pasitikėjimą po vieną ir vienas su kitu.
Nors ir galime patvirtinti kito vertę ir gerumą, negalime
vienas kitam suteikti savigarbos, kurios stokojame. Kiti gali
užkelti jus ant pjedestalo, galbūt jums kils pagunda ten pasi­
likti, juk taip gražiai matyti. Ši vieta labai pavojinga, nes kas
iškyla aukštyn, galiausiai krinta žemyn.

L e id ž ia s u p r a s ti, kas y ra m e ilė

Puoselėdami brandų ryšį, jau nebetrokštame besąlyginės part­

nerio meilės. Mums jos nereikia iš kitų, nes patys esame be­
sąlyginė meilė. Suprantame, kad ši meilė yra būsena, kylanti
tik iš mūsų. Paradoksalu, kad kai liaujamės ieškoję arba laikę
užgniaužę šį jausmą, dažnai nustembame išvydę, kad kažkas
mus myli būtent taip. Kai patys patiriame save kaip besąlyginę
meilę, teikiame saugumą, kuris ragina kitus atviriau dalytis
meile su mumis.

S T E V E ' O IR A L I C E I S T O R I J A
Kas y ra m e ilė ? To p ak la u s ia u savo k lie n tę S te v e 'o ir A lice, tu o n u ­
s te b in a u ju o s . A b u n u tilo . S te v e 'a s a ts a k ė p irm a s . „ N e ž in a u , a r
g a lė č ia u a p r a š y ti. Ž in a u , kai m y liu . M ūsų s a n ty k iu o s e ji p as iro d o
k aip a r tu m o ja u s m a s , n e t kai viskas ra m u . M e ilė - sielų s us itik im a s ,
s tip ru s ryšys, n e tg i d ra u g y s tė . T ač ia u visų lab iau s ia i s a u g u m o ja u s ­
m as, kai b ū n u su A lic e , tu riu b ū ti s a v im i.“
Paskui p ra š n e k o A lisa. „ M e ilė p ra n o k s ta m ū s ų s a n ty k į. S u tin k u
su S te v e 'u . D a r n e p a ty ria u t o k io s a u g u m o , k o k į te ik ia šis ryšys. J a u ­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 239

čiu, kad k a rta is bijau b ū ti įs k a u d in ta , b e t d a u g š n e k a m ė s . Iš baisios

a n k s te s n ė s savo p a tirtie s iš m o k a u , kad ne s a n ty k ia i yra p ro b le m a :
tie s io g p e r ju o s iš ky la b ėd o s . T a ig i, ta i ir n ė ra m e ilė - tie s io g v ie ta ,
k u r io je ją g a lim e p a tir ti a rb a ne.

P riim a ir g e r b ia įs ip a r e ig o jim ą

J e i a š d a r a u s a v a ip i r tu s a v a ip ,

I r m u d u n e p a te is in a m e , ko v ie n a s iš k ito tik im ė s ,

G a lb ū t m e s ir g y v e n s im e , b e t m ūsų p a s a u lis n e tv e rs .

Tu esi tu, o a š - aš, k a i k a rtu , n e š ia ip sa u

s u s iim s im e u ž ra n k ų , p a m a ty s im v ie n a s k ito g ro ž į,

O j e i n e , m u m s n ie k a s n e p a d ė s .

C l a u d e St e in e r

Kai meilė priklausoma, įsipareigojimas dažnai patiriamas

kaip savojo „aš“ praradimas. Brandžios meilės patirtis prie­
šinga - savivertė tik sustiprėja. Įsipareigojimą suvokiame kaip
savo tobulėjimą. Peržengiame narcizišką pataikavimą sau, kad
galėtume dalytis, duoti ir aukotis mylimiesiems. Įsipareigoji­
mas nesipriešindamas priima kito asmens svarbą ir vertę savo
gyvenime. Kitaip nei priklausoma meilė, kai skaudinamam el­
gesiui pateisinti griebiamasi pareigos, pavyzdžiui, „turiu teisę į
seksą - esi mano žmona“. Tai nuoširdus rūpestis ir įsipareigo­
jimas kito asmens gerovei. Svarstome, kaip mūsų veiksmai nu­
lems mūsų santykius. Pripažįstame, kad savarankiškumas ne
visada reiškia, kad darau, ką noriu ir kada noriu, bet prisiimtą
atsakomybę už mūsų gyvenimus mums ir kitiems mažiau­
siai skausmingais būdais. Savarankiškumas apima ribas, ir
240 / K A S TAI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

brandūs mylimieji abipusiškai apibrėžia savo santykio ribas,

siekdami įsipareigojimą sustiprinti. Mūsų įsipareigojimas iš­
reiškia mūsų geriausias vertybes ir peržengia baimes.
Daugelio santykių sunkumai kyla, nes įsipareigoję žmonės
patyrė išdavystę. Ją galima išgydyti kitokia įsipareigojimo pa­
tirtimi. Įsipareigojama ne žmogui, įsipareigojama ne dėl re­
zultatų, neteikiama jokių garantijų. Veikiau tariama „esu įsi­
pareigojusi buvimo su tavimi tėkmei, įsipareigoju tapti pačia
geriausia „aš“. Padarysiu, kas nuo manęs priklausys, kad ryšys
tarp mūsų išliktų net ir tada, kai mūsų santykiai pasikeis.“ Įsi­
pareigoję kintamam meilės procesui, turime daugiau pagrin­
do būti vienas šalia kito, kai to reikės.

P a g rįs ta s ž in o jim u , k u r y ra rib a

Įprastiniai sumušimai ir nubrozdinimai, santykių augimo

skausmai neišvengiami. Stengiamės pasielgti teisingai, klysta­
me. Svyruojame. Dėliojame santykių dėlionę iš šimtų dalelių,
turėdami tik saujelę reikalingų. Dauguma mūsų mylėdami
patiriame skausmą. Tada kyla klausimų. Kiek dar turėčiau
kęsti, kur brėžti liniją? Kada santykių patologija nusveria
sveikumą? Atsakymų reikia ieškoti stebint, kaip rutuliojasi
mūsų ryšys. Sveikas santykis sklidinas jėgų, jis auga, o nesvei­
kas arba priklausomas - ne. Ar emocinis atvirumas sukelia
skaudinamą elgesį ar puolimą? Jei santykis nesveikas, tąsyk,
kai pabandome apie tai užsiminti, kitas asmuo stengiasi mus
nutildyti, nuraminti, gintis, mėgina taisyti padėtį, kalbėti iš
 RYTOJAUS VILTIS / 2*1

aukšto, teisti, analizuoti, atakuoti, nustumti mus į šalį, verkti

arba pasitraukti. Sveikas santykis leidžia susitaikyti su nesma­
gumu - nustačius ribą stengiamasi išnarplioti sunkumus ne­
sukeliant per daug žalos.
Brandi meilė reiškiasi su rūpesčiu, jauduliu ir kietumu. Štai
kaip gali būti apibūdinamas kertinis tokio santykio akmuo:
„Noriu tęsti šiuos santykius su tavimi ir tam, kad pasilikčiau,
man svarbiausia, jog imtumei gydytis priklausomybę nuo sek­
so. Žinau, kad kaip priklausomas žmogus negali prižadėti,
kad tai niekuomet nepasikartos, bet man būtina žinoti, kad
esi įsipareigojęs to siekti.“ Labai svarbu, kad tai, ką išskiriame
kaip galutinį tikslą, būtų nustatyta realistiškai, netaptų mūsų
santykio spąstais.

T e ik ia t v i r t ą p a s itik ė jim ą

Svarbus tikros meilės rodiklis yra gebėjimas pasikliauti myli­

mojo prisiminimu, kad galėtume priimti ir džiaugtis tuo lai­
ku, kai nesame drauge. Nors ir norėtume būti su savo roman­
tiškais partneriais ir mylimaisiais, neabejojame, kad galiausiai
jie grįš. O šiuo metu mus patenkina prisiminimai apie mielus
jausmus. Nerimą dėl išsiskyrimo ir mylimo žmogaus perse­
kiojimą išstumia stiprus ryšys su savimi ir gyvenimu. Mums
miela sava draugija, žinome, kuo užpildyti laiką ir erdvę. Su­
prantame skirtumą tarp buvimo su savimi ir izoliacijos.
Štai kaip vienas įsimylėjusios poros narys tarė kitam:
„Mano jausmai tau, kai būname atskirai, taip skiriasi nuo to,
2Ą2 I K AS TAI — M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ką esu patyręs. Noriu būti su tavimi, galvoju apie tave, jaučiu

tavo artumą, džiugiai laukiu, kada vėl būsime drauge. Pasiti­
kiu mūsų ryšiu, nerimo ir ilgesio nelieka. Galbūt taip yra to­
dėl, kad ir tu pasitiki tuo metu, kai nesame drauge.“
Nenorėčiau rašyti naiviai. Dėl to, kad mūsų pasitikėjimas
mylint buvo išduotas daug kartų, daugeliui prireikia skaus­
mingų pastangų, kad išgytų ir vėl pasitikėtų. Veikiausiai čia
didžiausias meilės iššūkis.

L e id ž ia p a t ir t i s v e ik ų s e k s u a lu m ų

Esame lytiniai kūriniai. Seksualiai gyvuoti - puiku. Tačiau ly­

tiškumas dažnai painiojamas su puoselėjimu, juslumu ir sek­
sualumu. Prisiminkime, kad seksas - biologinės prigimties.
Žemesniųjų smegenų funkcija. Seksualumas - formavimasis
į visuminį žmogų, pasirengimas dalytis seksualumu su kitu
gerais ir jaudinamais būdais. Čia veikia visas trejetas - ins­
tinktyviosios, emocinės ir racionaliosios smegenys.
Sveikas seksualumas - žmogaus gebėjimas vertinti savo
kūną ir lytiškumą, o ne juo naudotis arba piktnaudžiauti. Pa­
menu, kaip aiškindavau savo vaikams, jiems jau įgaunant suau­
gusį kūną, kad jie patirs naujų pojūčių ir jausmų, kurie gali gąs­
dinti ir jaudinti. Tai seksualiniai jausmai, ypatinga gyvenimo
dovana. Svarbu šią lytiškumo dovaną priimti ir saugoti, elgtis
su seksualumu taip pat pagarbiai, kaip nagrinėti santykius.
Daugelis žmonių dėl patirto seksualinio smurto mokyti,
kad seksas yra blogis. Arba jiems diegtos kitokios koreguo­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 243

jančios pažiūros, jie linkę švaistyti energiją, neigdami seksu­

alinius potraukius, sukildami prieš juos arba pasiduodami.
Kai seksas yra santykių dalis, kai jo trokšta abu, susitariama
dėl ribų, ir šiame ryšyje nelieka nė užuominos manipuliacijos
ar įsipareigojimo tikrinimo. Naujai įsimylėję, pirmiausia atsi­
liepiame aistringais jausmais, paskui romantišku juslumu, ga­
liausiai pereiname prie susietumo. Bet kai esama seksualinio
ryšio bėdų, kai žmogus yra patyręs seksualinę išdavystę, šis
procesas vyksta atvirkštine tvarka. Iki susietumo vyksta savi-
gyda, susietumas kuriamas pirma juslingumo, per juslingu­
mą pereinama prie seksualinio artimumo. Daugelis nori elgtis
atvirkščiai ir dėl to kuria problemas. Štai kas būdinga sveikam
seksualumui.
• Partneriai susitaiko, kad jie gali pageidauti skirtingo in­
tensyvumo ir pobūdžio sekso.
• Jie nepriima „ne“ asmeniškai.
• Nelygina savęs su televizijos idealais.
• Žino, kad seksas - dviejų žmonių susiejimas į mylinčią
porą.
• Supranta, kad seksas kyla iš dviejų žmonių vidaus.
• Nesigriebia sekso netikėtai situacijai taisyti, žemai savi-
vertei ar vienatvei užglaistyti.
• Nevertina seksualinio „pasirodymo“.
• Supranta, kad daugelis žmonių yra seksualiai suvaržyti
dėl iškreiptos informacijos arba seksualinės traumos.
• Nesigėdydami imasi atsakomybės už visą per santykius
sukauptą seksualinę patirtį, nori mokytis ir augti.
244 / k a s t a i - m e i l ė a r p r i k l a u s o m y b ė ?

W A R D O IS T O R IJ A
„ P rie š g a u d a m a s g a lim y b ę a tra s ti seksą k aip tin k a m ą a istro s, r ū ­
p esčio ir ry š io iš raišk ą, tik r a i ne id e a lio m is a p lin k y b ė m is s u žin o ja u ,
kad ta i b ū d as p ra s ib la š k y ti, m a n ip u liu o ti ir k o n tro liu o ti.
S e ks u n e v e ik s m in g a i tr ū k s plyš s iekiau p a s ite n k in im o . A k im ir ­
ka a ts ip a la id a v im o n u o g y v e n im o p ain iav o s ir n e m a lo n u m ų , šio p a ­
s au lio s u p ra tim u , reg is, b u v o visa, ką g a lė ja u p a s ie k ti ir p a tir ti. S e k ­
sas b e jo k io s a n ty k io v isa d a p a d id in d a v o b e t k o k io s a rtim o s s ą ju n ­
gos s u n k u m u s . T ik d a b a r, p ra d ė ję s p e n k tą d e š im tį (ir ja u 2 0 m e tų
d a ly v a u d a m a s „ D v id e š im tie s žin g s n ių " g y d y m o s i p ro g ra m o je ) p a ­
jė g ia u ilg a m n u s ira m in ti ir ta ip į viską įs ig ilin ti, k ad p a jė g č ia u im ti
k eis ti k ry p tį. M a n sekasi a tg a u ti s a v itv a rd ą , b ū tin ą s v e ik a m s e k s u ­
a lin ia m a r tim u m u i, visų p irm a ir visų s v a rb iau s ia su s avim i. G a lb ū t
d a b a r ir k iti g a lė tų p a m ė g in ti. Tai visą laiką g lū d ė jo m a n y je , tie s io g
tu r ė ja u g rįž ti ir p a s iim ti."

B la iv ia i ž v e lg ia į r o m a n tiš k u s ja u s m u s

Romantiškos meilės vaidmuo svarbus mūsų gyvenime. Tai

merginimo laikas, apimantis flirtą, romantišką spinduliavimą
ir nuoširdų artimumą. Metas sužinoti apie aistringumą ir tai,
kad visai saugu naudotis juslėmis - lytėjimu, regėjimu, klausa,
uosle, skanavimu, judesiu ir kaip tuo dalytis. Kai meilė svei­
ka, noriai leidžiame romantikos ugniai švytėti, neįsitverdami
jos arba neįnikdami kaip į narkotiką. Leidžiame jai ir prigesti,
nes žinome, kad išlaikyti pakilimą nerealu, prisimenant, kad
cheminių junginių sustiprėjimas turi užleisti vietą geresniems
dalykams. Tik po to, kai po šio pakylėjimo prabundame, mąs­
tančios smegenys gali įsijungti ir padėti įvertinti tikrus šio
santykio nuopelnus.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 245

Brandžiai mylintis žmogus pereina nuo romantiško paky­

lėtumo prie šaltesniu protu grįstos draugystės, nebijodamas,
kad santykis jau nutrūksta. Jis gali nutrūkti, tačiau išyra jis
ne dėl to, kad vienas partnerių galėtų vėl ieškoti romantiško
pakylėjimo, tačiau dėl racionalesnių priežasčių. Raudonos
įspėjamosios vėliavėlės, kurių galbūt nepaisėme, kai santykiai
buvo nauji, tampa akivaizdesnės, jos aptariamos arba prii­
mamos kaip ženklas tiesiog negaišti ir ieškoti kito santykio.
Dažnokai tenka išgirsti: „Ir ką, po galais, tame žmoguje pa­
mačiau?“
Kai susietumo ryšys sveikas, partneriai įkvepia romantikos
savo kasdienybei, kad palaikytų aistringą gyvenimą ir meilę.
Kaip ugnies nešikai pagal Amerikos čiabuvių tradiciją, jie turi
pakurstyti žarijas, žinodami, kad kai jos išblės, bus sunku
vėl įkurti ugnį. Kaip palaikome dopamino lygį? Be to, ką jau
paminėjau santykio gyvybingumui palaikyti, esama ir kitų
paveikių būdų.
• Įvairovė, įvairovė, įvairovė - smagumas padeda susijau­
dinti.
• Būkite paslaptingi - netikėtumas pakelia dopamino
lygi-
• Sukurkite romantišką nuotaiką, ji pažadins senus mie­
lus prisiminimus.
• Pamaloninkite jusles lytėjimu, skoniu, kvapu, garsu.
• Gera intymi sueitis sukuria cheminių junginių potvynį.
• Juokitės ir žaiskite - tai gamina gerą būseną laiduojan­
čius cheminius junginius ir pažadina mumyse vaiką.
246 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

• Būkite įdomūs, kad gamintųsi jūsų pačių cheminės me­

džiagos.
• Imkitės naujų sau dalykų - adrenalinas daro širdį jaut­
resnę. Nuoširdžiai, garbingai pasiginčykite - atsikraty­
kite sielvarto, pyktis gamina susijaudinimą sukeliančias
chemines medžiagas, o išsprendę problemas laiduojame
susietumo cheminę terpę.
• Žinokite, kas pažadina jūsų partnerio ar partnerės ro­
mantiškus jausmus.
• Būkite juslūs žmonės - atsipalaidavęs kūnas kviečia ar­
timumui.
• Siekite gausiau gero emocinio artimumo - jis lemia su­
sietumo jausmą teikiančius cheminius junginius.

M e ilė y r a g a m to s d u o ta d ro b ė , k u rią iš s iu v in ė ja v a iz d u o tė .

V o l t a ir e

įg a lin a r ū p in t is n e p r is ir iš a n t

Branda teikia supratimą, kad galime rūpintis, klausytis ir at­

siliepti į kitų jausmus, tačiau negalime išgydyti arba atšaukti
kitų žmonių blogų, nesmagių jausmų. Taigi, rūpestis nesitapa-
tinant - sveikų santykių požymis. Partneriai sako: „Man ne tas
pats, ką jauti, esu šalia, kad tau padėčiau“, bet ne: „Duok man
savo skausmą“, arba: „Padėsiu tau pasijusti geriau“. Rūpestis
nesitapatinant nėra abejingumas. Jūs šalia, remiate kenčiantį
 RYTOJAUS VILTIS / 1U J

draugą, esate dėmesingas, parodote, kad palaikote ir esate su

juo, bet nejaučiate kaltės ar nepatogumo, negalėdami padaryti
daugiau. Niekuomet nespaudžiate kito, kad jis tuoj pat atsikra­
tytų sunkių jausmų, o jūs pasijustumėte patogiau, nes tai būtų
suprantama kaip raginimas „Neturėk jausmų nei reikmių“,
o tai tik aštrina skausmą. Kartais ši užduotis nelengva, ypač
kai patys esate sukėlę skausmą arba sulaužę pasitikėjimą.

T e ig ia ly g y b ę ir sa v o b e i k it o a s m e n in ę g a lią

Kai meilė brandi, mylinti pora pripažįsta vienas kitą kaip ly­
gius. Jie nesivaržo psichologiniuose žaidimuose ir nesiekia
pranašumo. Sveika konkurencija leidžia ir vienam, ir kitam
augti, neprimetant savo galios. O prieštaravimo iškėlimas
skausmą malšina, jo nesukelia. Kai du žmonės yra patenkinti
ir laisvi kaip žmonės, jie turi daug daugiau galimybių puoselėti
malonų ir laisvą meilės ryšį. Jiems nebetenka apgaulingai neig­
ti kito, nes jie perprato galios žaidimų viliones ir sąmoningai
siekia dalytis galia. Jie neperkelia savų trūkumų į kitą asmenį,
o dosniai leidžia sau elgtis natūraliai ir gyventi su aistra.
Užuot suvokus kitų elgesį kaip nukreiptą į mane, nubrėžiamos
aiškios ribos, kurios apsaugo ir formuoja individualybę.
Tada galia suvokiama ne kaip pamatuojama prekė, o kaip
nesenkantis gyvenimo energijos šaltinis. Tai mūsų asmeninis
vitališkumas, stiprumas, aistra ir intensyvumas kuria tą gyve­
nimą keičiantį kito buvimą šalia. Taip teigiama: „Esu čia, kaip
emociškai ir dvasiškai tau lygus.“ Kitaip nei galios žaidimai,
248 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

į kuriuos įsivėlę jaučiamės šlykščiai, dalijimasis galia mus ap­

šviečia. Jaučiamės šviesesni. Jaučiamės nerūpestingesni! Ki­
tiems tampa lengviau su mumis būti. Taip pamaitinami žmo­
nių ryšiai. Meilė susilieja su galia, kai pajėgiame prasiskverbti
pro nedarnos iliuziją ir siekiame sveikti.

D a l ij im a s is g a l ia

Perėjimas nuo vaiko visagalybės prie dalijimosi galia atrodo

kaip nesibaigianti kova. Tačiau pasipraktikavus toks daliji­
masis, įgalinantis mus pačius ir patvirtinantis kitų galią, taps
mums natūralesnis.
Štai sąrašėlis pavyzdžių, koks dalijimosi galia elgesys pade­
da sveikai meilei.
• Laisvė įsitikinimų, vertybių, minčių formulavimui, lais­
vė būti išgirstam ir gerbiamam.
• Laisva reikmių, stygiaus ir jausmų raiška, gebėjimas pa­
prašyti supratimo ir meilės.
• Išsilaisvinimas iš egoistinių lūkesčių ir numatomų re­
zultatų.
• Bendradarbiaujantis dalyvavimas, taip suteikiant žmo­
nėms galios pozityviu būdu.
• Džiaugsmas dėl kitų intelektualumo, žinių ir kitų gebė­
jimų, išsivadavimas iš pavydo dėl kitų talentų.
• Išėjimas iš giliausio „aš“ su noru, artimas bendravimas
su kitais, davimas ir gavimas.
• Asmeninės galios reiškimas pastoviu ir tvirtu būdu -
 R Y T O J A U S VI LTI S / 249

patikimumas, pažadų vykdymas.

• Savęs atidavimas remiant kitą emociškai, nepersisten­
giant, suprantant, kad pakanka tik būti šalia.
• Kompromiso priėmimas - supratimas, kad esame emo­
ciškai lygūs, kad galime vadovauti pakaitomis.
• Abipusis bėdų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas -
kartu aiškinantis, kaip vieną ar kitą darbą nuveikus
veiksmingiau.
• Klaidų pripažinimas ir dalijimasis be kaltės jausmo, at­
siteisimas sau ir kitiems.
• Tiesūs ir aiškūs atsakymai j klausimus ir prašymus.
• Veiksmai, kurie palaiko lygybę ir „laimi abu“ pozicijas,
vengimas situacijų, kuriose vienas pranašesnis.
• Priėmimas kitų tokių, kokie jie yra, pasipriešinimas ne­
tinkamam elgesiui gerbiant kitą.
• Pagarba ir jautrumas kitiems, ypač svarbus tada, kai jie
pažeidžiami.
• Tvirtas tapatybės jausmas, būtinybės dalytis savimi su
kitais pripažinimas.
• Klausymas, diskutavimas, siūlymas, kvietimas - užuot
liepus, papirkinėjus ar grasinus.
• Pykčio ir nusivylimo, kai nėra vilties, kad kas pasikeis,
išreiškimas - saitų nutraukimas.
• Žodinio, emocinio ir fizinio smurto veiksmingas ir pa­
garbus sustabdymas.
• Savo pozicijos teigimas, užuot laikiusis pasyviai ar agre­
syviai.
250 / KAS TAI — M E IL Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

• Sprendimų priėmimas drauge ir gyvenimas gaunant re­

zultatus.
• Gebėjimas nusileisti ar laukti noriai, susitaikymas, kad
ne visada gauname tai, ko trokštame.
• Aiškus pozicijos suformulavimas, pagarbus situacijos
paleidimas, pasitikint pozityviu rezultatu.

Apibendrindami tartume, kad brandi pora sveikina meilės

poreikį ir rizikuoja būti sužeisti. Jie pripažino savo vienišumą
ir žino, kokį džiaugsmą teikia dalijimasis. Jie žino, kad kitaip,
nei kūdikystėje, jie išgyvens ir be kitų žmonių, kad gyvenimas
kartais piktas, kartais neteisingas, tačiau ir toliau puikus.
Jūs esate patyrę meilę. Kaskart, kai vėl ją patiriate, tarkite
sau: „Čia meilė, tai tikra, patirsiu ją ir vėl.“

Aš esu! Irtu esi! Ir Meilė

Yra Visa: Tai Svarbu!
R ic h a r d B a c h T ilta s p e r a m ž in y b ę
9 -
Nuo priklausomybės prie meilės

Aukščiausia civilizacijos išraiška yra ne menas, o begalinis švelnumas,

kurį žmonės įstengia pajusti ir parodyti vienas kitam.
N o r m a n C o u s i n s . H u m a n O p tio n s (Ž m o g iš k ie jip a s ir in k im a i)

- Ką reiškia TIKRA? - kartą paklausė triušis, kai jie greta vienas kito
gulėjo prie vaiky kambario grotelių, prieš auklytei įeinant tvarkyti
kambario. - Ar tai reiškia, kad tavo viduje kažkas zvimbia ir kad išlen­
da rankena?
- Tikra - tai ne tai, kaip tu padarytas, - atsakė odinis arkliukas. -
O tai, kas tau nutinka. Kai vaikas tave ilgai myli, ne tik žaidžia su tavi­
mi, bet myli, tada tu tampi tikras.
- O ar skauda? - paklausė triušis.
- Kartais, - atsakė odinis arkliukas, nes jis visada sakydavo tiesą. -
Bet kai esi tikras, tai nesijaudini, net jei šiek tiek skauda.
- O artai nutinka iškart, na, taip, tarsi tave prisuktų, - klausinėjo, -
ar po truputėlį?
- Ne, tai nenutinka iškart, - atsakė odinis arkliukas, - tu tampi. Tai
trunka ilgai. Todėl tai retai nutinka žmonėms, kurie lengvai sulūžta ar
turi aštrių kraštų, ar tiems, su kuriais reikia atsargiai elgtis. Paprastai,
kol tampi tikras, beveik visi tavo plaukai būna nučiupinėti, akys ištrupė-
jusios, sąnariai išsiklaipę, kailis nutriušęs. Tačiau visa tai visai nesvarbu,
nes kai tampi tikras, negali būti bjaurus, nebent tiems, kas nesupranta.
- Tai tu veikiausiai tikras? - paklausė triušis, o paskui pasigailėjo
pamanęs, gal odinis arkliukas jautrus. Tačiau tas tik nusišypsojo.
- Berniuko dėdė padarė mane tikrą, - atsakė jis, - bet kai esi tikras,
jau negali vėl virsti į netikrą. Tada tai jau trunka amžinai.
M argery W i l l i a m s , T h e V e lv e te e n R a b b it (P liu š in is triušis)
252 / KAS TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Viktoras Franklis, per Antrąjį pasaulinį karą išgyvenęs Auš-

vico koncentracijos stovyklos baisumus, sukūrė egzistencinės
psichiatrijos mokyklą. Jis rašė apie nušvitimą, kurį patyrė juo­
džiausiomis koncentracijos stovyklos dienomis. „Išvydau tie­
są, įkūnytą tokios daugybės poetų eilėse ir tokios daugybės
mąstytojų skelbtą kaip aukščiausią išmintį.
Tą tiesą, kad meilė yra galutinis ir aukščiausias tikslas, ku­
rio žmogus galėtų siekti. Žmogus išsigelbės per meilę ir tik
per meilę. Galiu suprasti, kaip žmogus, kuriam nieko šiame
pasaulyje neliko, gali patirti palaimą... kontempliuodamas
savo mylimąjį... Meilė toli peržengia mylimojo fizinį asmenį...
Ji randa giliausią prasmę šioje dvasinėje būtyje, jo vidiniame
„aš“.67
Obsesiškas įsikabinimas į kitą žmogų nėra meilė. Pripra­
timas prie romantiškų nuotykių ar sekso nėra meilė. Tikra
meilė neturi nieko panašaus į priklausomybę. Meilė ir pri­
klausomybė yra atskiros realybės, kurios viena kitą primena,
kurias apsirikus galima palaikyti vieną kita. Nelengva pereiti
nuo priklausomos meilės prie sveiko susietumo, tačiau kai tai
įvyks, patirsime tą giliausiąjį ir prasmingiausiąjį vidinį savo
„aš“, kurį ir aprašė Franklis.

IŠEITIS

Ką daryti išsiaiškinus, kad esate susijęs priklausomybės san­

tykiu, kad imate priprasti prie romantiškų nuotykių ar sekso
teikiamo svaigulio?
 RYTOJAUS VILTIS / 253

Pirmiausia prisiminkite, kad daugeliui santykių būdingi

priklausomybės ar nesveiko susietumo dėmenys. Nė vieno
mūsų vaikystėje nebuvo patenkintos visos mūsų reikmės.
Mūsų tėvai tebuvo žmonės, kartais mus apvildavę. Jų nesėk­
mės tampa mūsų silpnybėmis, kai kaltiname juos ar reikalau­
jame iš kitų to, ko neįstengėme gauti iš tėvų. Tad veikiausiai
vienaip ar kitaip traumą vis viena patirsime.
Antra, turėkite galvoje, kad tam tikru lygmeniu priklauso­
ma meilė atrodo kaip tikras išsigelbėjimas, tad jos atsisakyti
taip lengva nebus.
Trečia, neužmirškite, kad jūsų priklausomybės psichologi­
nės priežastys tokios pat savitos kaip ir jūsų pirštų atspaudai.
Tik jūs galite išsiaiškinti, kokia jos paskirtis. Tik jūs galite ži­
noti, kokios baimės neleidžia jos peržengti. Jeigu neįstengiate
išsilaisvinti iš nesveiko santykio, jei keliaujate nuo vieno ro­
mantiško ryšio prie kito, jeigu kompulsyviai griebiatės sekso,
metas ieškoti pagalbos.
Ketvirta, stenkitės tapti artimesnis sau pačiam. Kai žino­
sime, kad ir vieni patys esame vientisi, būsime pasiruošę svei­
kam santykiui. Savarankiškumas ir savęs pažinimas gali tapti
raktu į meilę ir laisvę.
Penkta, žinokite, kad vadavimasis iš priklausomybės yra
procesas. Taip, kaip esama kelio į priklausomą elgesį, taip
esama ir iš jo. Esama ir vilties. Suvokdami skirtumą tarp pri­
klausomos meilės ir sveiko susietumo, suprasdami šį procesą,
išmoksite priimti save ir kitus, tad ir galimybių pasiekti išsipil­
dymą meilėje įgysite daugiau.
2 5 it I KAS T A I - ME IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

NUO PRIKLAUSOMYBĖS PRIE SVEIKOS MEILĖS.

P rocesas
Mano santuoka pasibaigė 1980 metais. Iki tol šis santykis
mano gyvenime buvo pats svarbiausias, jo pabaiga buvo itin
skausminga. Nebūčiau pagalvojusi, kad man taip galėtų atsi­
tikti, kad man taip atsitiks. Asmeninis mano kelias paskui,
mano, kaip psichoterapeutės, kelias su kitais žmonėmis aiš­
kiai išryškino man šį procesą ir jo etapus - tiek kelio į pri­
klausomybę, tiek iš jos. Nuosekliai įveikėme visus žingsnius,
juos aiškinantis permaina atrodė nebe tokia skausminga, pri­
imtinesnė, net sveikintina. Dabar daug lengviau perprantu,
ar žmogus išsaugo meilės ryšį dėl teisingų, ar dėl klaidingų
priežasčių, ar jis nutraukia jį dėl teisingų, ar dėl neteisingų
priežasčių. Šio skirtumo supratimas man buvo lemiamai
svarbus sprendžiant, ką daryti ir kada to imtis. Proceso pa­
žinimas ir pasiruošimas teigiamai išeičiai teikė palengvėjimo
jausmą. Tam, kad sėkmingai užbaigtume šį procesą, reikė­
jo pasikliauti jo eiga. Nesvarbu buvo nė tai, ar vienas mūsų
tuo metu buvo susijęs kokiu santykiu, ar ne. Nesvarbu, ar jis
buvo priklausomas nuo romantiškos meilės ar sekso, ar ne­
priklausomas. Vienaip ar kitaip abi pusės galėjo įsitraukti į šį
procesą.
Mano psichoterapinis darbas su poromis pasikeitė. Kelią
nuo priklausomybės prie sveikos meilės dabar laikiau „vidiniu
darbu“. Paaiškėjo, kad pastangos pakeisti santykį nekeičiant
žmogaus vidinių įsitikinimų yra bevaisės. Priklausomybės
nutraukimas negydant po ja slypinčios traumos lemia tik daž­
 RYTOJAUS VILTIS / 255

nesnius atkryčius. Pradiniai porų terapijos seansai būdavo tik

mūšio lauko dėl galios paruošimas, iš manęs tai pareikalauda­
vo tapti teisėju ir arbitru. Vaisių jie niekada neduodavo, galop
pati pasijusdavau išsekusi, virsdavau auka.
Iš savo pačios liguistos priklausomybės pasimokiau, kad
pati pritraukdavau konkrečius žmones į savo gyvenimą, elg-
davausi prognozuojamais būdais. Man teko išanalizuoti savo
atsiskyrimo baimę, baimę turėti poreikių, artimumo baimę.
Išsiaiškinau, kad atsakau tik už savo pačios pokyčius. Į savo
gyvenimą pritraukdavau tokius žmones ir situacijas, kokie
tiko man tokiai, kokia buvau tada. Nors kitų žmonių elgesys
man kartais ir atrodė nepriimtinas, teko pasiaiškinti, kokiai
mano daliai to skausmo reikia ir kodėl. Keisdamasi ėmiau
prisikviesti į savo gyvenimą sveikesnių žmonių ir santykių.
Ir nors kartais būdavo sunku, išsiskyriau su tais, su kuriais
turėjau išsiskirti.
Mano darbas su poromis tapo našesnis. Paaiškėjo, kodėl
savo santykiuose jie yra būtent tokie. Atskleisdavau jų žaidi­
mus dėl galios, pakviesdama kiekvieną pakeliauti atskirai,
atrasti, kas jie patys yra, kaip psichologiškai aiškina savo san­
tykių nesklandumus. Vieni dėl tokio pasiūlymo supykdavo,
tikindami, kad bėda jų santykis, kaltas kokiu nors ypatingu
būdu besielgiantis partneris, kad esama ir kitų sunkumų. Tie,
kurie rizikuodavo ir leisdavosi į kelionę savin, išsiaiškindavo,
kad raktas į meilę yra vidinė laisvė.
Mano aprašomame modelyje nuo priklausomybės prie
meilės pereinama septyniais etapais.
256 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

1. Neigimas.
2. Pasimetimas.
3. Susidūrimas.
4. Psichologinis atsiskyrimas.
5. Savojo „aš“ sutvirtinimas.
6. Susietumas.
7. Atsigręžimas į kitus.

N e ig im a s

Šiame etape santykiai dažnai atrodo normalūs. Jei juose ir

esama romantiško prisirišimo ar priklausomybės nuo sekso,
paprastai į tai numojama ranka. Galbūt mums teko susidur­
ti su nemenku emociniu, dvasiniu ar fiziniu partnerio smur­
tavimu, jo nedėmesingumu, bet vėliau visa tai paneigėme ar
racionalizavome. Galbūt esame linkę priklausyti nuo asmens,
kuris mums net pavojingas. Užmezgus naują santykį, įsimylė­
jimo euforija slepia pavojaus signalus, tačiau santykis rutulio­
jasi pagal konkretų modelį. Duoti dažniausiai skatina kitų lū­
kesčiai, o gal dalydamiesi jaučiamės tarsi kažko netenkantys.
Tikro artimumo baimė dangstoma melodrama, ši užtikrina
sujaudinimo lygį, pakeičiantį autentišką artimumą. Jau ryškė­
ja kai kurie, o gal ir visi priklausomos meilės požymiai, tačiau
jų nepaisoma arba jie neigiami. Būdingiausia šiam etapui slo­
pinimas.
Šią stadiją pastiprina įsitikinimai, paprastai suformuluoti
tokiais posakiais.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 257

Tai išgyvena visos poros.

Verčiau nesėkmingi santykiai nei vienatvė.
Apie jį (ją) galvojau geriau (blogiau).
Toks gyvenimas.
Žmonėse reikia stengtis įžvelgti gera.
Man dar ne taip prastai.
Turiu teisę išsilieti.

Priklausoma meile mylintys žmonės bijo tiesos apie save. Kartais

šiame etape žmogų ar porą išlaiko tik žinių stoka. Tačiau gavę
teisingų žinių, vienas arba abu partneriai iš šios stadijos pajudės.
Gaila, daugelis porų lieka įstrigusios šiame etape. Jos įsi­
tikinusios, kad nieko kito ar nieko geresnio negali būti. Ir net
tie, kurie pajuda, neretai susidūrę su proceso, kurio reikalauja
sveika meilė, sunkumais, vėl grįžta į neigimo stadiją.

P a s im e tim a s

Šioje stadijoje vienas ar abu partneriai susivokia, kad kažko

stokoja, kažkas ne taip. Taip kužda vidinis balsas.
Kažko trūksta.
Kažkas negerai.
Kas man yra? Turėčiau jaustis laimingesnis.
Kažin ar ji (jis) dar mane myli? Kažin ar dar ją (jį) myliu?
Ir čia viskas? Man nuobodu.
Jaučiuosi engiamas. Man reikia iš čia dingti.
Negaliu ja (juo) tikėti.
258 / K AS TAI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Pirmojoje stadijoje žmogus slopina sunkumus ir stengiasi

prisitaikyti, tačiau antrojoje nerimas neleidžia neigti šios si­
tuacijos. Šį nerimastingumą sukelia užblokuota energija, kuri
turėtų pasireikšti artimumu ir kūrybingumu, bet tam kliudo
priklausoma meilė. Sunkiausia šiame etape išsiaiškinti proble­
mą ir ją spręsti.
Šioje stadijoje žmonių santykiai lieka iš esmės priklausomi
arba jie dar nepasiruošę tiesiai pripažinti esą priklausomi, tad
daugelis ima dairytis už savęs ir savo santykių, ieškoti spren­
dimų ar paguodos. Neretai griebiasi alkoholio, maisto, meilės
romanų, darbo, mankštos, lošimo ar kitos veiklos, kuri gresia
tapti obsesija. Taip pasinėrus į veiklą iš pradžių galima pajus­
ti palengvėjimą, tačiau žmogaus troškimų tai nepatenkina,
o tampa tik dar viena netinkama linkme nukreipta priklauso­
mos prigimties pastanga įgyti savivertės, rasti gyvenimo pras­
mę, o galbūt pridengti skausmą, kurį jaučia, bet jo kilmė dar
neišaiškinta.
Šioje stadijoje gali kankinti pasikartojančios emocijos, po­
elgiai, neretai niaurūs jausmai. Paprastai išsigandęs ir pajutęs
kaltę, vienas asmuo traukiasi iš santykio, kuris yra priklauso­
mybė. Šiame etape problema dar neapibūdinta, tad neretai sle­
gia nusivylimas, sumaištis, depresija, nerimas. Neretai vienas
ar abu partneriai grįžta į pirmąją stadiją, nusivylę ir susitaikę,
kad nusimesti baimės ir kaltės nepavyks.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 259

S u s id ū rim a s

Štai mūsų troškimas augti išklausytas. Galbūt gyvenimas

pabeldė į duris, pasiųsdamas tokį įvykį, kuris mus sukrėtė ir
pažadino. Dabar jau esame pasiryžę pamatyti savo liguistą
priklausomybę nuo meilės, romantiško įsimylėjimo ar sekso
kaip negalią. Tas didysis gyvenimo įvykis gali būti depresija,
atsiskyrimas, knyga, gydymasis nuo priklausomybės, mirties
prisilietimas, liga, reikšminga gyvenimo permaina, akista­
ta su rūpestingu draugu ar tiesiog patirties suteikta išmintis.
Staiga vienas kuris arba ar abu išvysta savo santykių sunku­
mus. Tačiau kaip lemia šio santykio priklausoma prigimtis,
paprastai labiau stengiamasi pakeisti kitą asmenį nei pačiam
santykiui sugrąžinti pusiausvyrą. Vienas asmuo pagrasina
pasitraukti, tad grėsmingi simptomai sustiprėja. Melodrama
tirštėja, gausėja kaltinimų, neigimų, pykčio, visa tai paslepia
baimę ar gėdą. Abu partneriai stengiasi kontroliuoti situaci­
ją - ir grasinimais, ir fiziniu smurtu, ir perdėtu prisitaikymu,
kuriuo stengiasi vienas kitą numaldyti. Šiuo metu ir tiesiogi­
ne, ir perkeltine prasme suintensyvėja kova už įtaką. Iš šios
stadijos pora gali grįžti į ankstesnę, nuspręsti išsituokti arba
sutikti konsultuotis su porų psichologu. Jei jie kreipiasi psi­
choterapijos, abu neretai pageidauja, kad psichoterapeutas pa­
keistų kitą asmenį ar padėtų įveikti tai, ką mato kaip santykio
problemą, tarkim, seksualinius sunkumus ar komunikacijos
stoką. Įprasti psichologiniai patarimai, kaip pagerinti seksą,
kaip bendrauti, kaip elgtis iškilus konfliktui, čia nepadeda!
260 / KAS TAI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Jie tiesiog nepasiekia esmės: esama daug daugiau dalykų, ku­

riuos žmonės turi suvokti psichologiškai - toli gražu ne tik pa­
viršutiniškas problemas, bihevioristines bėdas, išryškėjusias
santykiuose ar pasirodžiusioje priklausomybėje.
Paslapčia žmonės nuogąstauja, kad jiems kažkas nepavyko,
kad kažką padarė negerai, galbūt juos kankina kaltė ar nevil­
tis. Slopindami šiuos nemalonius jausmus, dažnai kaltės ieško
kitur ir pyksta. Tad šį etapą charakterizuoja krizė. Jam būdin­
ga stipri tarpusavio sąveika, tiesą sakant, net perdėtai, ir tokia
negatyvi, kad tik viską suaštrina. Šioje stadijoje kaip tik ir gali
pasitaikyti smurto šeimoje, netgi nužudymų, savižudybių, jė­
gos, ligų ir kitokių kraštutinių nelaimių.

P s ic h o lo g in is a ts is k y r im a s

Jei partneriams nepritrūksta įžvalgos ir ištikimybės savo

santykiui, po vieną ar sykiu jie įžengia į šią stadiją. Jei asmuo
vienišas, šios stadijos patirtis jam svarbi užtikrinant sveiką
meilės santykį ateityje. Iš tiesų šį stadija lemiamai svarbi, jai
prireikia daug laiko, tad neretai jos vengiama. Jei žmonės nori
pereiti nuo obsesiško prisirišimo prie sveikų, brandžių santy­
kių, būtinas psichologinis atsiskyrimas. Šioje stadijoje jie pasi­
ryžta nusikratyti savo priklausomybės ar vilčių, kad ryšys su
kitu padės įveikti asmenines baimes arba patenkins reikmes.
Dabar šie žmonės pasiruošę pradėti vidinę savęs atradimo ke­
lionę, aiškiai pamatyti savo mitus, iliuzijas, pažadus sau, kurie
ir maitina priklausomybę nuo meilės, nuo romantiško ryšio ir
 R YTO JAU S VILTIS / 26 l

sekso. Savęs atradimo kelyje, o gal su psichoterapeuto pagalba

žmonės išmoksta užduoti ir atsakyti štai į tokius klausimus.
Kas aš esu?
Kaip atsidūriau čia, kur šiandien esu?
Ką sau žadėjau jaunystėje?
Ko bijau?
Kodėl bijau atsiskyrimo?
Kodėl bijau artimumo?
Kokiomis apsimestinėmis pastangomis mėginau sušvel­
ninti savo baimę?
Ką galvoju apie moteris? Vyrus? Meilę? Galią?
Kuo man naudinga mano priklausomybė?

Psichologinis atsiskyrimas reikalauja ir ilgesniam ar trum­

pesniam laikui atitolti emociškai, tad taip atitolęs asmuo vei­
kiausiai atrodys egocentriškas. Jei šiuo sunkiu metu jis užmegs
ryšį, tai dažnai nepajėgs jausti meilės ar ją išreikšti. Tačiau
ši būsena laikina. Šiuo metu svarbu patirti artimumą sau.
Tad būdingiausia šiai stadijai atstumas arba atitolimas. Kar­
tais atsiskiriama ir fiziškai, tačiau nėra būtina, jei du žmonės
netrukdo vienas kitam įveikti šios stadijos kelio, nesukuria
didelės įtampos. Susitaikyti, kad tenka laikytis atstumo, len­
gviau, jeigu žmogus supranta, jog jo partneris ar partnerė
privalo taip elgtis, kad ugdytųsi sveiką gebėjimą mylėti. Suvo­
kiant, kad atitolimas yra šio proceso dalis, išvengiama kaltės
jausmo. Kol žmogus nesusiformavo savojo „aš“, kol nepamėgo
savęs tokio, koks yra, jis nėra psichologiškai pasiruošęs laisvai
262 / K AS TAI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

mylėti. Jei šis asmuo susijęs su kitu, svarbu šiuo metu įsiparei­
goti nenutraukti ryšio, kol abu partneriai tinkamai išsiaiškins
patys save, o tada pajėgs įvertinti ir santykį, sugebės žvelgti
naujai, sveikai. Jei asmuo viengungis, patartina užbaigti šią
stadiją prieš užmezgant naują santykį. Žmonės turi išmokti
būti vienas kitam draugai ir tėvai, o tai ir taps gerų santykių
su kitais prielaida.
Sveiko palaikymo sistemos - draugai, šeima, paramos gru­
pės - gali padėti sustiprinti savęs tyrinėjimo ir keitimosi pa­
stangas. Dabar partneriai psichologiškai vienas nuo kito pa­
sitraukė, metas nepaprastai sunkus. Stresas jį dar apsunkina,
tad tokiems žmonėms reikia pagalbos iš šalies. Kai kurie kaip
tik šiuo metu grįžta prie senų pažįstamų įpročių, nes savityra
išgąsdina. Jei partneriai pasitelkia stipriausias savo galias -
atjautą, kantrybę, toleranciją, gebą priimti, rūpestingą nesiki­
šimą, jie ištveria viską.

S a v o jo „ a š " s u tv ir t in im a s

Šioje stadijoje individas jau atsakęs į klausimą „Kas aš?“ Ilga­

me, kartais sunkiame kelyje jis susiformavo tapatybės, vertės
jausmą, supranta, kad ir atskirai nuo kitų jis nieko nestokoja.
Žino, ko nori, ko jam reikia, kas svarbu, kas ne. Jis atsklei­
dęs tas baimes ir neigiamus įsitikinimus, kurie lėmė jo mei­
lės santykių bėdas, didumą jų išsigydė ar pakeitė. Svarbu, kad
žmonės per daug neskubėtų integruodami tokias didžiules
permainas į savo gyvenimą ir asmenybę. Sykį girdėjau, kad
 R Y T O J A U S VI LTI S / 263

kol kūnas įrašo permainą į nervų sistemą, prireikia kone šešių

mėnesių.68 Nereikėtų trukdyti procesui kompulsyviu troški­
mu pasiekti rezultatų iškart.
Šiame etape žmonės išmoksta vertinti savo talentus, inte­
resus, kūrybines galimybes, aistras ir siekius. Jie susitaiko su
sveiku atitolimo jausmu, ima suvokti esą pajėgūs pasiekti ar­
timumą ir meilę. Vienatvė jų netrikdo, jaučia vidinę ramybę.
Kitiems atrodo, kad šis žmogus subrendo ir priėmė tikrovę.
Jis, regis, pripažino, kad gyvenimą sudaro daugybė naujų pa­
tirčių ir pamokų, siūlančių begalę galimybių. Gyvenimas reiš­
kia, kad darome pasirinkimus, veiksmai turi pasekmes, ir tai
jo daugiau negąsdina. Dažnokai kyla ir pasipriešinimas, kuris
verčia klausinėti, dvejoti savo nuoširdumu: ar tikrai nori pa­
sikeisti? Iš kur žinai, kad bus geriau? O ką, jei žmonės manęs
ims nemėgti? Man trūksta to svaigulio. Kartais, kad atsakytu­
me į šiuos klausimus, grįžtame prie senų elgesio modelių, pasi­
juntame tarsi atkritome. O kartais žmogus ir iš tiesų atkrinta.
Blaškomės tarp seno ir naujo. Paprastai netrunkame su­
vokti, kad grįžti prie to, kaip buvo anksčiau, jau neįmanoma.
Esame jau kitokie.
Kai žmogus išgyvena šią vidinių dvejonių stadiją, kai ima
pasikliauti savo galiomis, metas jam paanalizuoti, kokį vaid­
menį atliko jo priklausomybė. Iš naujo įvertinti savo santykį ir
nuspręsti, ar jį verta tęsti. Jei jis priklausomą santykį jau nu­
traukė arba buvo paliktas, dabar pradeda patikėti, kad atei­
tyje pajėgtų mylėti. Kartais net nustembame, kad už gautas
skaudžias pamokas jaučiame dėkingumą. Esame pasiruošę
26^ I K AS TAI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

atleisti tam asmeniui ar priklausomybei, kuriuos laikėme savo

žlugimu.

S u s ie tu m a s

Jei žmonės pasiekė šią stadiją, jiems jau savybinga nauja lais­
vė, sugebėjimas brandžiai mylėti, nepriklausomai nuo to, ar
jis viengungis, ar ji turi partnerį. Jie jau patyrė, kad susisieti
galima ne tik meilės ryšiu, kad jie gali tapti dalimi šeimos, tu­
rėti draugų, priklausyti palaikymo grupėms. Susietumas kyla
iš vidinio įsitikinimo, kad jis yra prasmingai susijęs su šiuo
gyvenimu. „Galiu susisieti su kitais ir išlikti savimi“; „Galiu
jausti aistrą ir būti prisirišęs“. Tad šiai stadijai būdingas ir ats­
kirumas, ir artimumas.
Jei pora toliau lanko psichologo konsultacijas, šiame etape
susitelkiama į „mes“.
Dabar partneriai jau pasiruošę patirti vienas kito esmę,
dabar jie jau gali būti nuoširdžiai artimi. Mato, kad abu yra
saviti ir skirtingi, bet kartu ir žino, kad naujasis jų artimumas
palieka vietos individualioms skirtybėms, kad šie santykiai
gyvuoja šalia asmeninės laisvės, ją papildo. Davimas dabar
spontaniškas, vyksta fizinis, emocinis, dvasinis suartėjimas.
Dabar įsipareigojama ne tik trokštant pasitarnauti kitiems,
bet ir daryti tai, sau nieko nesitikint. Naujasis realizmas ne­
smerkia trūkumų, nesėkmių, nusivylimų. Viešpatauja lygybė,
sumažėja galios žaidimų. Pasiryžtama gyventi su netikrumu,
žinant, kad jei buvai priklausomas, visada išlieka atkryčio ga­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 265

limybė. Kiekvieną santykį sudarančios trys esybės „aš“, „tu“,

ir „mes“ dabar gali taikiai egzistuoti kartu. Žmogus supranta,
kad bet koks santykis yra gyvas procesas.

A ts ig r ę ž im a s į k itu s

Šioje stadijoje nuq susitelkimo į save ir savo santykius asmuo

pereina prie visuotinesnio davimo ir patirties. Patenkintas sa­
vimi ir kitais, dabar jis turi daugiau kūrybinės energijos, fizi­
nės ištvermės, dvasinių galių, kurias pasitelkia duodamas ir
atsiliepdamas kitiems žmonėms. Jis jau nepriklauso nuo mei­
lės santykių, sekso ar romantiškos meilės, kuri buvo pagrin­
dinė gyvenimo prasmė, tad tampa laisvas ieškoti prasmės ir
kitur. Susidūrus su priešiškumu, dabar yra proga tapti stipres­
niam, patirti daugiau. Brandžios meilės ryšys virsta atspirtimi
plėtojant savo energiją ir susidomėjimą pasauliu. Pirminiai
mūsų meilės ryšiai tampa tarsi energijos saugyklomis, kurios
paleidžia mus į gyvenimą daryti to, kas iš tiesų svarbu, - da­
lytis su juo savo savitumu. Tačiau visai nereikia būti su myli­
muoju tam, kad jaustumėmės energingi ar pasisotinę. Meilė
dabar apima ir išimtinį ryšį, ir universalų jausmą, sustiprinan­
tį mūsų įsitikinimą, kad ji iš tiesų verčia suktis pasaulį. Įsivaiz­
duokite, kaip šis atrodytų, jeigu visi laisvai pasidalytume savo
meile ir galia!
Pirmajai, antrajai ir trečiajai stadijoms būdingi priklauso­
mos meilės požymiai. Tačiau užbaigti santykius dabar, nesu­
vokus šios tiesos, reiškia elgtis priklausomai, reiškia, kad šio
266 / KAS T A I - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

santykio paliktus randus nešiosimės, istoriją kartosime, gal

metų metus neįstengsime išsivaduoti iš pykčio ir skausmo.
Kaip tik dėl šių priežasčių, esant priklausomybei nuo sekso,
poras raginame nenutraukti santykių dar metus, pergyventi
ketvirtąją ir penktąją stadijas, o tada jau svarstyti, ar skirtis.
Asmuo, jau nutraukęs nesveiką romantišką santykį arba pats
paliktas, skatinamas pereiti kitas dvi stadijas ir neužmegzti
naujų ryšių. Ketvirtoji ir penktoji stadijos išreiškia nepriklau­
somybę. Tai „aš“ stadijos, kurios dažnai atrodo narciziškos.
Čia išmokstame to, ko išmokti turėjome baigiantis paauglystei
ir ankstyvojoje jaunystėje: savarankiškumo, spontaniškumo,
gebėjimo užmegzti tikrą artimumą. Šeštoji ir septintoji stadi­
jos įkūnija sveiką priklausomybę: tarpusavio susietumą, de­
rantį su sveiku pirminiu priklausymu.
Ne visada pavyksta sklandžiai šias stadijas įveikti. Vieną
dieną galime būti šeštojoje, o kitą vėl atsidurti antrojoje. Kop­
dami aukštyn, aukštesniosiose stadijose užtrunkame ilgiau.
Turėkite galvoje, kad vienas asmuo, puoselėjantis tuos pačius
santykius, gali likti žemesnėje pakopoje, o štai kitas užkops
iki pat septintosios. Būti galime tik ten, kur būti esame pasi­
ruošę. Tad pasiekusius aukštesnę stadiją partnerius raginame
parodyti daugiau kantrybės. Terapija poroms pirmosiose tri­
jose stadijose yra kova, tačiau šeštojoje, kai žmogus jau įveikė
ketvirtosios ir penktosios pakopos individualų darbą, daug
paprasčiau. Žmonės ima suprasti ir atrasti jau ir naujus buvi­
mo drauge būdus. Tarsi to dar nepakaktų, žvelgiant į šį vyks­
mą kaip visumą, visose septyniose pakopose galime būti vienu
 R Y T O J A U S VI LTI S / 267

metu. Bet kuriuo metu savyje nešiojamės kiekvieno tarpsnio

potencialą. Tad svarbu, kokius pasirinkimus padarome savo
meilės santykiuose. Įgydami žinių ir patirties, tampame iš­
mintingesni.

NUO PRIKLAUSOMYBĖS PRIE SVEIKOS MEILĖS.

Poros is to r m a

Toliau papasakosiu Carly ir Daveo, poros, peržengusios tris­

dešimtmečio ribą, istoriją. Nuo priklausomų santykių jie sėk­
mingai perėjo prie sveikesnio, brandesnio ryšio. Nuo aukos
ir galingojo vaidmenų - prie abipusio davimo ir priėmimo,
kuriuos jau aptarėme ketvirtajame skyriuje. Iš jų daug išmo­
kau kaip psichoterapeute, jie mane tiesiog įkvėpė. Būdavo
akimirkų, kai jų ryšys atrodė pasmerktas, kai terapija mažai
tegelbėjo. Kol truko šis sunkus išbandymas, Carly ir Dave ui
dažnai tekdavo iškęsti daug skausmo ir atskirties, nes jų ryšy­
je buvo jaučiama ir priklausomybė nuo romantiškos meilės,
tačiau jie neabejojo, kad permainos įmanomos. Buvo pasiry­
žę aukoti tiek laiko ir energijos, kiek reikės, kad išsaugotų
santuoką.

C A R L Y IR D A V E ' O I S T O R I J A
C a rly ir D a v e 'u i re ik ė jo n u s ig rę ž ti v ie n a m n u o k ito ir išsiaiškinti, kas
jie y ra k aip in d iv id a i. T ik ta d a jie g a lė jo v ė l s u e iti d ra u g ė n ir p a s i­
rin k ti vien a s k itę . N e s tu m ia m i p o re ik io , o įk v ė p ti naujos m e ilė s ,
p a g a rb o s , tro š k im o v ie n a s k ita m . S te b ė d a m a D a v e 'ą ir C arly, d a r
k a rtą įs itik in a u , kad d a u g e lis visai s ė k m in g ų s a n ty k ių n u trū k s ta p e r
268 / K A S T A I - M EI L E A R PRIKLAUSOMYBĖ?

a n k s ti d ė l to , kad ju o s s u b ja u ro ja p rik la u s o m y b ė . K a rta is m e ile i re i­

kia tie s io g u ž a u g ti.

C ARLY IS T O R IJ A
„ P e r k e tv e riu s m e tu s m u d u su v y ru d ėl jo k a rje ro s tris k a rtu s p a k e i­
t ė m e g y v e n a m ą ją v ie tą . Kai šis klau s im a s b u v o s p re n d ž ia m a s , g a ­
lė ja u p a s irin k ti, ta č ia u e lg ia u s i v eik ia u v e rč ia m a b a im ė s ir p a re ig o s ,
o n e laisva v a lia . Kai po tre č io jo p e rs ik ra u s ty m o ė m iau s i ie šk o ti
d a rb o , ja u č ia u s i p ik ta ir p ris lė g ta . G a lv o jau : „L ia u k is , C arly. Ko nori
iš savo g y v e n im o ? Juk p a ti g y v e n i p e r jį." A n k s č ia u visad a b u vau
la im in g a . T ro š k a u vėl p aju sti d ž ia u g s m ą g y v e n ti.
‘ S u s ira d a u p s ic h o te ra p e u tą , ė m ia u a iš k in tis , k o d ė l ta ip n e b e s i­
ja u č iu .
P ra d ė ja u s u p ra s ti, kad D a v e 'o ir d a u g u m o s k itų ž m o n ių ja u s m a i
ir p o re ik ia i m a n b u v o s v a rb e s n i už savuosius. K itie m s p ris k ird a v a u
to k ia s g alias , k okias k a ž k a d a v a ik y s tė je s u te ik d a v a u tė v a m s . T a ig i,
m a n o g y v e n im a s p u ik iai d e r ė jo p rie D a v e 'o , šis b u v o įs itik in ę s , kad
jo re ik m ė s s v a rb e s n ė s už m a n o , kad m ą s ty ti ir s p rę s ti jis tu ri už
m us abu .
Iš siaiškin au , k ad nė v ie n o iš m ūsų tė v ų n a m u o s e , kai iš kild avo
b ė d ų , n e b u v o p riim ta ro d y ti p yk čio , ta d ir m e s n e b u v o m e visai s ą ­
ž in in g i. Jei d ė l ko s u s im a u d a v a u , tie s io g m a n y d a v a u , kad k ažk a s
n e g e ra i su m a n im i. D a v e'as b u v o tik ra s p e rfe k c io n is ta s , k ritiš k a i
s te b ė d a v o m a n o k laid a s. Kad iš ve n g čia u jo re ak cijo s, v e n g ia u g y ­
v e n im o .
A p ie šiuo a tra d im u s p a p a s a k o ja u D a v e 'u i, jis išklau sė, ta č ia u ne
viską s u p ra to ir p riė m ė . T u o m e tu m ūsų s a n tu o k a m a n e s lėg ė vis
la b ia u . Jau čiau , kad k a žk o s to k o ju . S varsčiau, k ad je i būčiau v ie n a ,
g a lė č ia u d a u g ia u laiko s k irti d ra u g a m s , m a n m ie lie m s ž m o n ė m s .
B e t D a v e 'a s n e. N o rė ja u d a u g ia u a r tim u m o .
T u o m e t n e tik ė ta i p a s to ja u . D av e'as v a ik ų n e n o rė jo , sakė, kad
po viso šio laiko sykiu, po visko, ką d a r ė m e tik d v ie s e , jis a b e jo ją s ,
 R Y T O J A U S VI LTI S / 269

a r n o rė tų m a n im i su k a ž k u o d a ly tis . T ač ia u m a n a p ie a b o rtą n e k ilo

nė m in tis .
Kai n u s p re n d ė m e , kad n ė š tu m o n e n u tra u k s im e , D av e'as iš v y k o
į v ers lo k e lio n ę . S u g rįžę s p ra s ita rė , kad s u s iža v ė jo n e te k ė ju s ia m o ­
t e r im i, k u rią s u tik o k e lia u d a m a s . S a kė , k ad ir ja m n e ra m u , kad y ra
n e p a te n k in ta s s a n tu o k a .
P irm ą k a rtą n uo m ūsų p a ž in tie s p ra d ž io s p rieš p e n k io lik a m e tų ,
jis rim ta i s u s iža vė jo k ita . T v irtin o , kad čia t ik d ra u g y s tė , ta č ia u n e ­
b u vo tik ra s nė tu o , ką ja u č ia m a n . A tro d ė , kad jis ju t o s tip rų p o re ik į
d ra u g a u ti su R ita , k ita m o te r im i. Š irdies g ilu m o je d v e jo ja u , a r jų r y ­
šys a p s irib o jo d ra u g y s te .
P a g a lia u sus ik au p ia u ir p a p ra š ia u v y rą n u tra u k ti s a n ty k iu s su
R ita . Jis n e s u tik o , ta č ia u p o m ė n e s io m a n o p ra š y m ą įv y k d ė . P y k o
a n t m a n ę s , o m a n čia b u vo n au ja p a tirtis . V is a d a p irm ia u s ia r ū ­
p in d av au s i jo , o ne savo ja u s m a is , ta d ja u č ia u s i k a lta p aprašiusi
n u tra u k ti ryšius, n ors ir ž in o ja u , kad jo s u s iža v ė jim a s R ita tru k d o
m ū sų s a n tu o k a i, n e p a d e d a e iti link p o k y č ių , k u riu o s savo b e n d ra v i­
m e m ė g in a m e įg y v e n d in ti.
L ė k ė m ė n e s ia i, o D a v e'as vis g rū m ė s i su savais ja u s m a is , vis
n e g a lė jo a p s is p ręs ti d ėl m ū s ų s a n tu o k o s . P e r visas e m o c ijų a u d ra s
p ra ra d a u k ū d ik į. Paskui v ie n ą v a k a rą s m a rk ia i s us ik iv irč ijo m e , D a ­
ve'as p as ak ė m a n e giliai įs k a u d in u s ių d a ly k ų . K ažk as m a n y je p a s i­
k e itė . A ts a k ia u , kad galiu su p ra sti jo a b e jo n e s d ėl m u d v ie jų s a n ty ­
kių, ta č ia u n e s ita ik s ty s iu su jo k a n d ž io m is p a s ta b o m is . įs p ė ja u , kad
d a u g ia u n e b e n o r ių jų g ird ė ti. Regis, ta d a p a s ie k ia u rib ą , kai ž in o ­
ja u - esu pasiruošusi p ati g y v e n ti to lia u , su D a v e 'u a rb a be jo . M a n
p a b o d o jo n e n o ra s įs ip a re ig o ti. J am te k s a p s is p rę s ti, a r jis s u s itu o ­
kęs su m a n im i, a r ne, kad a rb a g a lė tu m e tik r a i d irb ti sykiu ir savo
p a d ė tį p a g e rin ti, a rb a g y v e n ti a ts k ira i. T a d a D a v e 'a s ir a p s is p re n d ė .
Jis n u s p re n d ė , kad įs ip a re ig o s ią s tie k , kad s u te ik tų „m u m s " p a k a n ­
k a m a i laiko m ū sų s a n ty k iu i p a g e rin ti.
K itus šešis m ė n e s iu s ta r p m ūsų n u s id rie k ė did žiu lis a ts tu ­
m as, D av e 'a s ta ip p a t n e s ija u tė m a n itin a rtim a s . L io v ė m ė s ž a id ę
270 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

d a u g e lį senų ž a id im ų . D a u g ia u laiko s k ird a v a u a rtim ie m s d r a u ­

g a m s , s u v o k ia u tie s ą , k u rią iš g ird au p e r te ra p ijo s seansus. N e g a ­
lim a tik ė tis , kad v ien a s ž m o g u s p a te n k in s visus ta v o p o reikiu s .
Su bičiuliais d a u g ia u ju o k d a v a u s i, lin k s m in d a v o m ė s . Tuo m e tu
d a u g b ū d a v a u ir v ie n a , s te n g ia u s i p u o s e lė ti savo dvasinį p asau lį.
Visa ta i p a d ė jo m a n a tg a u ti p u s ia u s v y rą . P a p ra š ia u D av e'ą ta ip p a t
a p s ila n k y ti pas p s ic h o te ra p e u tą ir jis n u ė jo .
Ė m ė m e a p t a r ti, ką s u žin o ję p e r savo seansus. B e n d ra v im a s
b u vo a tv ira s ir g a rb in g a s . K a rta is b ū d a v o lab ai sunku p ra b ilti a p ie
s ka u d žiu s ar n e ja u k iu s d a ly k u s , ta č ia u s u p ra ta u , k ad g a lim e b ū ti a r­
tim i, n e t je i s k a u d a , n e t je i p y k s ta m e . Jau ž in o jo m e , kad to k s n u to ­
lim o ja u s m a s yra įp ra s ta p ro ce so , ilgain iu i p a d e d a n č io vėl s u a rtė ti,
dalis. N o rs m us ta i g ą s d in o , v ie n a s k ito n e p a lik o m e . Kai D av e'as s u ­
p ra to , k o d ė l vis d a r n es ija u čia su m a n im i a rtim a s , p a s te b ė ja u ja m e
v iltin g ų p e rm a in ų .
P askui p s ic h o te ra p e u te p a ta rė , kad ja u m e ta s im ti g a lv o ti a p ie
„m u s ". P a s itik ė ja u ja , b e t š ird y je t a m p rie šin a u si. B e t vis tie k ė m ė ­
m e g ilin tis į savo ryšį, s v a rs ty ti, k aip g a lė tu m e j į p a g e rin ti, a p v a ly ­
ti n u o n es veiko s p rik la u s o m y b ė s . įž v e lg ė m e , k a ip m u d u v ien as su
k itu vis iš n a u jo a ts ig rę ž d a v o m e į is to riją , k aip v ie n a s k itą s u e rz in ­
d a v o m e , k o d ė l ju t o m e p o re ik į g in tis .
D a b a r m ū sų b e n d ra v im a s iš tie s ų g e rė jo . A tr o d ė , lyg b ū čiau
d a u g sykių ta i g ird ė ju s i, b e t n ie k a d a iki šiol to n e p a ty ru s i: kai lio ­
viausi ie šk o ti b es ą ly g in ė s m e ilė s , ji a ts ira d o . B u va u la im in g a p a ti
su s a v im i, ši m a n o b ū sen a d a u g m a ž ia u nei iki šiol p rik la u s ė n uo
D a v e 'o a r k a ž k o k ito . V y ra s p ra d ė jo s ą žin in g a i d a ly tis su m a n im i
p o jū čiais, ju ta u , kad jis g e rb ia m a n o m in tis ir ja u s m u s d a u g ia u nei
k ad a nors a n k s č ia u . T ro šk o tik r a i m a n e iš g irsti. Ir p a ti su ju o b u vau
a tv ire s n ė , ž in o ja u , kad d a b a r g aliu p a s a k y ti ne, p a la n k ia u n u s ite ik ­
d a v a u p riim ti jo p a s iū ly m u s a r p a ta rim u s . V y ra s ė m ė m a n im i rū p in ­
tis, a p d o v a n o d a v o m a lo n ia is k o m p lim e n ta is .
M ū s ų s a n tu o k a n ė ra to b u la , žin a u , kad a r tim u m o siekis yra ilgas
ir s ka u s m in g a s kelias. T ač ia u d a b a r jis ja u d in a m a s , nes g a lim e ju o k ­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 271

tis ir ju o k a u ti, s m a g ia i b ū ti k a rtu , b e t sykiu e s a m e laisvi s u p y k ti,

m u m s n e re ik ia d ė tis , kad viskas tie s io g p u ik u , je i ta ip iš tie s ų n ė ra .
G a lim e a ts is k irti v ie n a s n u o k ito , je i v ien a s ja u č ia s i p ris lė g ta s , k ita s
gali j į p a la ik y ti, k a rtu n e u ž s ik rė s ti jo d e p re s ija . Ž in o m e i r t a i , kad
k ie k v ie n a s g a lim e tu r ė ti savų a r tim ų d ra u g ų , b e t iš lik ti v ien a s k i­
ta m a r tim i.
Kai p a ti p ra d ė ja u k o n s u ltu o tis su p sic h o lo g u , n e n u tu o k ia u , kur
šis kelias g a lė tų n u v e s ti. T e ž in o ja u , kad n o riu v ė l t a p t i la im in g a . V i­
sas p ro cesas ir m ari, ir m ūsų s a n tu o k a i re ts y k ia is b ū d a v o itin s k a u s ­
m in g a s. B e t sykiu b u vo ir ja u s m in g a , a tp ild o s u te ik ia n ti p a tirtis .
Jaučiu, k a ip iš n au jo a tv ė ria u savo a s m e n s k lo d u s , su kuriais b u v a u
p ra rad u si ryšį. A tra d a u save iš n au jo, ta p a u v is a v e rte a s m e n y b e .
D a b a r su v y ru m a n e sieja tik ra s , a u g a n tis , s ą žin in g a s , s p o n ta n iš k a s
ryšys. N u o s ta b u s ja u s m a s . M a n o m e ilė ja m d a b a r d a u g m a ž ia u su­
v a r ž y ta nei iki šiol. B uvo tik r a i v e rta riz ik u o ti, v e r ta d irb ti ir a u k o ti
laiką d ėl to k ių s a n ty k ių . D a b a r la u k ia m e p irm o jo v a ik o g im im o ."

D A V E 'O I S T O R I J A
„ P ris im e n u , b ū ta k rizės, nors tu o m e tu t a ip ir n e a tro d ė . V iskas tik
d arėsi s u d ė tin g ia u , kol p a g a lia u n eliko v ie to s n ė k ru s te lė ti. N e b u v o
nė m in tie s k o n s u ltu o tis su p sich o lo g u . Šią iš e itį pasiū lė C arly.
B e v e ik visą m ū sų su C a rly p a žin tie s la ik ą m ū s ų s an ty k is n e b u ­
vo itin s ve ika s. To, a išku , n e ž in o jo m e . M a n ė m e , kad viskas g e ra i,
tik e lg ė m ė s p a g a l tą p a tį m o d e lį, kuris m u s s u v e d ė d a r m o k y k lo s
laikais.
T u rė ja u b ū ti stip ru s , viską la ik y ti savo ra n k o s e , b ū ti y p a tin g a s ,
b ū ti a u k š č ia u . M u m s nuėjus į v a k a rė lį, visi k v a to d a v o tik iš m a n o
p o k š tų . Jei v y k d a v o m e k u r s a v a itg a lį, n u s p rę s d a v a u , kur k e lia u ­
sim e. P ris im e n u , kad n e m a ž a i m a n o ju o k ų t u o m e tu m e n k in d a v o
C arly.
B uvau irta ik d a ry s , kaip ta d a , kai a u g a u savo š e im o je (ar įm an iau ­
si ju o tu rįs b ū ti). Su C arly re ta i p y k d a v o m ė s a r g in č y d a v o m ė s , nes
buvau įs itik in ę s , kad ta i yra b lo g ai. V a ik y s tė je n e re ta i n u ry d a v a u
272 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

savo ja u s m u s . N e b u v a u s k a tin a m a s ja u s ti. V y ra i n e v e rk ia . Su m o ­

tin a a r tė v u nesu š n e k ė ję s a r tim a i. M a n o š e im o je iš visko tik n u s i­
ju o k d a v o m e . Slogius ja u s m u s s lė p d a v o m e . K aip tik d ėl t o n e s u g e ­
b ė d a v a u p a p ra š y ti n e t p ap ra s č ia u s ių d a ly k ų - k ad m a n p a m a s a ­
ž u o tų n u g a rę , laiko p a b ū ti v ie n a m , in ty m u m o .
Ir ra d a u t ą , kuri n e p ra š y ta v is k u o už m a n e p a s irū p in d a v o . Ėm us
s v a rs ty ti, ką v e ik s im e v a k a re a r s a v a itg a lį, C a rly lu k te lė d a v o , kol
išgirs, ką n o riu d a r y ti aš, ir p rita rd a v o . Ji p a s is iū ly d a v o p a m a s a ž u o ti
m a n n u g a rą . Ji la b ai v e rtin o t a i, k ad gali m a n im i rū p in tis . Ž in o m a ,
ta d a šito d a r n e ž in o ja u . T ik m a č ia u , kad m a n im i m a g iš k a i b uvo p a ­
s irū p in ta . T ačiau jo k io a r tim u m o a r b e n d rų ja u s m ų n e b u v o .
P a sk u i viskas ė m ė keistis. T u rb ū t ta d a , kai C a rly ė m ė k o n s u ltu o ­
tis su p sich o lo g u . Ji ė m ė k e is ti save m ūsų š e im o je . P asakė n e n o ­
rin ti d a u g ia u g ird ė ti m e n k in a m ų ju o k ų . Liovėsi ta ip uoliai m a n im i
rū p in tis . R a d o savo d ra u g ų , savo g y v e n im ą . Jau n e b e b u v a u visko
v a ld o v a s . R yškiau siai a tm in t y je įs trig o e p iz o d a s , kai ji p irm ą k a rtą
a n t m a n ę s r im ta i s up yko . S u p ra ta u , kad viskas g e ro k a i p a s ik e itė .
P a m e n u , k ritik u o d a v a u C arly, kad ji n uo m a n ę s p rik la u s o , ta č ia u
kai t ik ji ė m ė iš p rik la u s o m y b ė s p an č ių la is v ė ti, r im ta i išsigan d au .
M a n b u vo n e m e n k o s ą m y š io la ik a i. P ris im e n u ir visai n e s is te b iu ,
kad k aip t ik ta d a p a ju ta u tro š k im ą nuo C a rly tr a u k tis .
K rizė , kuri p riv e rtė m us k re ip tis į p s ic h o te ra p e u tą , ištiko po
v ers lo k e lio n ė s , kai p a ju ta u s tip rų p rie la n k u m ą R ita i. J au sm ai, k u ­
riuos p a ž a d in o ta m o te ris , s u k ė lė s u m a iš tį. M a n e s m a rk ia i p rie jo s
tra u k ė , b e t ž in o ja u n eg a lįs šiai tra u k a i p a s id u o ti. Ji ta ip p a t linko
p rie m a n ę s , t a d n u s p re n d ė m e p a la ik y ti d ra u g y s tė s ryšį.
T ač ia u iš k a rt po k elio n ė s s u p ra ta u , kad m a n o ja u s m a i R itai -
d a u g ia u nei d ra u g y s tė , ė m ia u s va ič io ti, kaip g a lė č ia u a te ity je su ja
b ū ti. P irm ą k a rtą g y v e n im e p a g a v a u save s v a rs ta n t, ar tik ra i n o riu
visą likusį g y v e n im ą b ū ti su C arly. A r m y lė ja u ją ? A r m y lė ja u d ėl tų
pačių p rie ž a s č ių , d ė l kurių p a m ila u prieš p e n k io lik a m e tų ?
A ts id ū ria u ta rp d v ie jų m o te r ų , iš visų jė g ų s te n g d a m a s is p a la i­
k y ti d ra u g y s tę p e r a ts tu m ą su R ita ir sykiu u ž tik r in ti C arly, kad v is­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 273

kas g e ra i. Šis g y v e n im o e p iz o d a s m a n b u v o v ie n a s n e s m a g ia u s ių .
L ab iau siai e rz in o , k a d C a rly n e įs te n g ė s u p ra s ti m a n o tro š k im o tę s ti
šią d ra u g y s tę . M a n a tr o d ė , kad ji m a n e v a rž o , p a v y d i, d ė l to n u o la t
d is k u tu o d a v o m e ir g in č y d a v o m ė s .
M ūsų su C a rly s a n ty k ia i tu o m e tu tik p ra s tė jo . N u o la t b u v a u
ta rp jų , vis s u n k ia u b e iš a iš k in d a v a u C a rly ir savo n au jaja i b ič iu le i,
k o d ė l k ita ja u č ia s i b ū te n t ta ip . K aip v ėliau a tk a p s č ia u , šis ta rp in in k o
v a id m u o m a n ja u b u v o p a ž įs ta m a s , nes p a p ra s ta i visa d a s te n g d a ­
vausi, kad visi lik tų *p a te n k in ti.
S v arsč iau , a r n e p a g y v e n u s a ts k ira i n u o C arly, d in g te lė jo m in tis
n e t a p ie s k y ry b a s . N o rs nei v ie n a , nei k ita n e a tro d ė m a n itin p a ­
tra u k lu , vis tik ta i b u v o iš eity s . N e ž in a u , k o d ė l n e v ie n o s iš jų n e įg y ­
v e n d in a u . T u rb ū t p irm ia u s ia iš b a im ė s . B e to , v iso je šioje s u m a iš ­
ty je tik ė ja u , kad m u d u p e r to li n u ė jo m e , kad d a b a r tie s io g viską
n u m e s tu m e .
M a ž d a u g tu o m e tu p ra d ė ja u la n k y ti g ru p ė s p s ic h o te ra p ijo s s e ­
ansus. E m o c iš k a i su C a rly b e v e ik n e b e b u v a u susijęs. T ie s io g ta ria u ,
kad įs ip a re ig o s iu d ėl m ūsų s a n ty k ių , ir ja u č ia u s i įs ip a re ig o ję s . N u ­
s p re n d ž ia u , k ad p askirsiu t a m b e n t ja u laiko, jo v ie n in te lio n e s tig o .
Be t o , s u tik a u įs ig ilin ti į save ir savo v a id m e n į m ū s ų s a n tu o k o je . Iš
p ra d žių p e r te ra p ijo s seansus iškild avo t ik p y k tis , sielojausi, kad
n eg a liu tę s ti n au jos io s d ra u g y s tė s . Tačiau k a rtu p ra d ė ja u a iš k in tis
savo a s m e n y b ė s is to riją ir t a i m a n e s u ža v ė jo .
L a ik a i n e b u v o le n g v i. Vis n o rė ja u to lti nuo C arly, ta s noras d a r
s u s tip rė jo , kai ė m ia u a tv e r ti sau save p a tį, kai s u tv irtė jo m a n o „aš".
Juk visą g y v e n im ą su C a rly b ū d a v o m e „m e s ". Iki te ra p ijo s la b iau s ia i
d ė m e s į s u te lk d a v a u į ją , g a lv o d a v a u , k a ip ji t u r ė t ų pas ik eis ti, b e t
d a b a r žv ilg sn is n u k ry p o b e v e ik tik į save. D a b a r vėl a ts ira d o „aš",
kuris m a n p a tik o . T ro š k a u tr a u k ti savo k eliu, o ne k la m p o ti š ia m e
s a n ty k ių p u rv y n e , m ė g in a n t ju o s a tk u r ti.
R egis, p s ic h o te ra p ija p a g e lb ė jo b e n t ja u v ie n u a s p e k tu - d a r
la b iau įs itik in a u , k ad laikui b ė g a n t p a d ė tis g a lė tų p a g e rė ti. T u ­
riu m in ty je ne s a v a ite s . G ru p ė s te ra p iją la n k ia u ilgiau nei m e tu s .
274 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

P a g a lia u , la b ai p a m a ž ė l, vėl ė m ia u p asiju sti a rtim e s n is C arly. T i ­

krai n e p a p ra s ta i lė ta i. D a ž n a i a tro d y d a v o , k ad ja u n ie k a d a d a u g ia u
n e g a lė s iu b ū ti ja i a rtim a s . B u vo ta ip įd o m u s te b ė ti save pačius,
u ž m e z g a n č iu s s ve ike sn į ryšį. Tai n e b u v o nei ja u n ik lių m e ilė , nei
ro m a n tiš k a s įs im y lė jim a s . C a rly ū m a i n e p a v irto n a u ja m o te r im i.
Ir p a ts n e ta p a u k ito k s . T a č ia u a bu d a b a r g e ria u n ei a n k sč ia u p a ž i­
n o m e save p ačiu s, d a u g s u ž in o jo m e , k a ip k u rti sveikus s a n ty k iu s .
D a b a r ja u n es ija u č ia u tu rįs k o n tro liu o ti. D a u g k u r ė m ia u n u sileisti,
k u r k a d a is e b ū č ia u tu rė ję s t a r t i le m ia m ą žo d į.
Visas šis p ro cesas m a n e s ta č ia i s tu lb in o . P a ra d o k s a lu , kad , n o ­
rė d a m i t a p t i sve ika p o ra , du ž m o n ė s šiek tie k tu r i p a k e lia u ti a ts ­
k irais keliais. Jiem s nė n e re ik ia fiziš k a i išsiskirti, d žia u g iu o s i, kad
to n e p a d a rė m e . T ač ia u jie p riv a lo a tito lti p s ic h o lo g iš k a i, tik ta d a
vėl g alės s u e iti d ra u g ė n . M a n a u , kad kol ir v ie n a s , ir k ita s n e p a s i­
ryš ž in g te lė ti į šalį ir įs ig ilin ti į savo v a id m e n į s a n tu o k o je , p e rm a in a
b e v e ik n e įm a n o m a . B e t ja u č iu , kad a ts k ira k e lio n ė į save, ta i, ko
iš m o k a u ir a ts in e š ia u į m ū sų n au ją s a n ty k į, t a p o p ra s m in g ia u s ia ir
g au siausiai a ts ip irk u s ia m a n o g y v e n im o p a tir tim i. M e s vėl ja u č ia ­
m ė s g e ra i. V ė l e s a m e a r tim i. N e p e r d e d a n t g a lim a s a k y ti, kad vėl
v ie n a s k itą m y lim e , tik ja u visai k ita ip nei an k sč ia u .

Ka r ta is t e l ie k a p a s it r a u k t i

Kartais santykių išgelbėti neįmanoma, tad tenka pasiryžti tie­

siog su jais atsisveikinti. Kai mums atrodo, kad be jų būsime
labai pažeidžiami, dažnai, užuot pasitraukę, laikomės įsikibę,
stengiamės kontroliuoti. Tuomet reikėtų atskirti, ar šio ryšio
nenutraukiame dėl to, kad pasotintume primygtinas priklau­
somybės reikmes, ar čia aistra, kylanti iš mūsų gelmės - širdies,
sielos, kūno saitų, aptartų aštuntajame skyriuje. Aistra gali būti
svarbi sveikai meilei, tačiau prievartą primenąs svaigulys netu-
 R Y T O J A U S VI LTI S / 275

retų vesti mūsų iš kelio. Seksualinė ar romantiška trauka gali

būti tokia stipri, kad pradedame neigti akivaizdžią tiesą - šis
ryšys gali gyvuoti tik kaip tarpusavio priklausomybė. Kartais
žmogus mus patraukia žaibo greičiu, su trimitais ir cimbolais,
nenupasakojama lyg mistinis ryšys. Nutinka ir taip. Tačiau gali
būti ir magnetinė trauka, tiesiausias kelias į susinaikinimą.

D A N O IS T O R IJ A
D a n o i s t o r i ja - v ie n a iš d a u g k a rtų g ird ė tų . Ji m a n t ik p a tv irtin a , kad
to l n e m a to m e to , ką re ikia p a m a t y t i, ir to l n e a ts is k iria m e n u o tų
ž m o n ių , k u riu o s re ik ia p a lik ti, kol n e s a m e p a s iru o š ę m a ty ti ir a t ­
s iskirti. K a rta is , kaip n u tik o D a n u i, te n k a g e ro k a i p a s ik a n k in ti, kol
p a s iju n ta m e p a s ire n g ę ž e n g ti k itą žin g s n į.
Iš p ra d ž ių D a n a s n e n o rė jo ie š k o ti p a g a lb o s p rik la u s o m y b e
e s a n č ia m savo s a n ty k iu i įv e ik ti, n e a b e jo jo , k ad p a ts t u r ė tų ž in o ti
visus a ts a k y m u s . įs iv a izd a v o esąs s tip ru s , n e p rik la u s o m a s , iš v a iz­
dus, tv ir to s s a v iv e rtė s v y ra s , ta d p ris ip a ž in ti, kad ja u tė s i k ita ip ,
bu vo sunku. Ilgai p as ik lio v ė s a v im i. Tačiau D an a s su žin o jo , kad t ik ­
roji g alia ja m g rįž o v id in ė s o d is ėjo s m e tu , kai išsiaiškino, kas la ik ė jį
s u s a is ty tą n es ve ik u ryšiu.
Kai D a n a s p irm ą k a rtą k re ip ė s i p a g a lb o s , b u vo visiškai p a le i­
dęs savo g y v e n im o v a d žia s . P a g a u ta s p yk čio fiz iš k a i s m u rta u d a v o ,
g irta v o , j į v a rg in o p e r a u k š ta s k ra u jo s p ū d is ir m ig re n in ia i g alvo s
s k a u s m a i. T a p o a išk u , kad je i nep a sike is, šio savęs n a ik in im o su­
s ta b d y ti n e p a jė g s . Jis a tė jo pas p s ic h o te ra p e u tą k e tin d a m a s s usi­
t v a r k y ti g y v e n im ą .
K ita ip nei C a rly ir D a v e 'u i, D an u i re ik ė jo s a n ty k iu s n u tra u k ti,
kad g a lė tų p a ju d ė ti iš te n , kur g y v e n im a s j į įs tū m ė . N o rs iš p ra d ž ių
nė n e įs iv a iz d a v o , kad g a lė tų ta ip p a s ie lg ti. Jis, k a ip ir da u g e lis , įs tr i­
gę p rik la u s o m o s m e ilė s p in k lė s e , v a d o v a v o s i m in tim i, kad be jo s
g y v e n im o n e įs iv a iz d u o ja .
276 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

„ P irm ia u s ia re ik ė tų g rįž ti į v a ik y s tę , p ris im in ti s a n ty k iu s su tė v u .

R egis, n ie k a d a n es ija u čiau jo m y lim a s , nors iš visų jė g ų s te n g iau s i
p e ln y ti jo m e ilę . N o rs d a b a r n e a b e jo ju , kad tė v a s tik r a i m a n e m y lė ­
jo . J am tie s io g b ū d a v o sunku ra sti ž o d ž ių m e ile i iš re ik š ti a r ja u s m ų ,
ku riu o s g a lė tų le n g v a i p a r o d y ti. N e p ris im e n u , k ad tė v a s k ad a b ū tų
sakęs m a n e m y lįs .
T ro š k im ą p a tir ti m e ilę a ts in e š ia u į s u a u g u sio jo p as au lį. M a n a t ­
ro d ė , kad b ū tin a i re ik ia k ito a s m e n s m e ilė s , kad ji p a tv ir tin tų m a n o
te is ę g y v e n ti. M a t y t , ši re ik m ė b ū ti m y lim a m p a s k a tin o m a n e v es ti
vos sulaukus d e v y n io lik o s . S a n tu o k a nuo p a t p ra d ž ių bu vo k la id a ,
b e t n e n u tra u k ia u jo s d v y lik a m e tų . Visų p irm a d ė l t o , kad ja u č ia u s i
n es au g u s . M a n a tr o d ė , esu n e v e rta s m e ilė s .
Kai s a n tu o k a , k u rio je m e tų m e tu s ja u č ia u s i n e la im in g a s , ta p o
visiškai n e p a k e lia m a , p a te ik ia u d o k u m e n tu s s k irtis . Vos iš s itu o ­
kęs s u tik a u A n n ą , ta ip p a t n e s e n ia i išsiskyrusią. T a p o m e d ra u g a is
ir m e ilu ž ia is . T a č ia u šie s a n ty k ia i b u vo d id ž iu lė p rik la u s o m y b ė - ir
ro m a n tiš k ą ją , ir in ty m ią ja p ra s m e .
M u d v ie m su A n n a a tro d ė , k ad n e g a lim e v ie n a s b e k ito . Vos p r a ­
d ė ję m a ty tis , p e rs ik ra u s tė m e g y v e n ti sykiu. P ra d ž io je visa š ird im i
a ts id a v ė m e s a n ty k ia m s . P a s a u ly je m u m s rū p ė jo t ik jie , d a u g ia u
n ie k a m n e lik o v ie to s . B ijo jo m e v ie n a s k itą p ra ra s ti. B u v o m e visiškai
p a m iš ę , a b u tik ė jo m ė s , kad p a te n k in s im e v ie n a s k ito p o reikiu s . N ė
n e d in g te lė jo , k aip ta ip n e įm a n o m a .
M a n šie s a n ty k ia i ta p o tik r a s ie lv a rto v e rs m e , kai A n n a p ra d ė jo
s u s itik in ė ti su k ita is , tik s u s tip rin d a m a m a n o įs itik in im ą , kad nesu
v e rta s m e ilė s . Kad ir kiek s k a u s m o ir iš g y v e n im ų m a n te ik ė šis r y ­
šys, n e s itra u k ia u , nes b u va u p rik la u s o m a s , n e įs iv a iz d a v a u , kaip
b ū čiau g a lė ję s iš jo p a s itra u k ti, k aip ta d a b ū čiau sakęs, „ n e n u m ir-
d a m a s ". M a n a tro d o , kad ry š k ia u s ia i p rik la u s o m ą m ū sų s a n ty k ių
p o b ū d į ro d ė ta i, kad re ik a la v o m e v ien a s iš k ito b e s ą ly g in ė s m e ilė s ,
n e p rik la u s o m a i n u o realau s savo pačių e lg e s io , n u o to , kaip s m a r­
kiai s te n g ė m ė s tą s a n ty k į s u n a ik in ti.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 277

R egis, t u o m e t b u va u įs itik in ę s , kad je ig u A n n ą p a k a n k a m a i m y ­

lė čiau , s u g e b ė č ia u ją p a k e is ti. P r i v a l ė j a u ją p a k e is ti, nes b e jo s n e ­
g a lė ja u g y v u o ti! Be s a n ty k ių su ja b u va u s u že is ta s . Šis ryšys ir m a n ,
ir veik ia u s ia i A n n a i ta p o vis p ra ž ū tin g e s n is . M ū s ų ryšio g ria u n a m o ji
jė g a ė m ė m a n e v e ik ti, g irta v a u vis s m a rk ia u , m a n o elg esys v ir to
visiška s a v ig rio v a .
G a lo p v ie n a s g e rb ia m a s žm o g u s , n e p a k ę s d a m a s m a n o e lg e s io ,
p a ra g in o r im ta i p a ž v e lg ti į ta i, kur rie d u , p a s k a tin o p a m ė g in ti vėl
im ti g y v e n im ą į savas ran kas. T a d a ir su v o kiau , k ad n e v a ld o m o p y k ­
čio, n e ig ia m ų ja u s m ų sau ir n es v e ik ų s a n ty k ių su A n n a p ats įv e ik ti
ja u n e s u g e b ė s iu .
K reip iau s i p a g a lb o s į p s ic h o te ra p e u tą . K aip tik ta d a p ra d ė ja u
s up rasti d a u g e lį tie s ų savo g y v e n im e , n e tru k u s p a a iš k ė jo , kad p r i­
v ala u n u tra u k ti n e le m tu s p rik la u s o m u s s a n ty k iu s . Po d a u g e lio p s i­
c h o te ra p ijo s seansų p a g a lia u įs te n g ia u . N u o š ird ž ia i s uv o kiau , kad
je i n e b ū č ia u k re ip ę s is į p s ic h o lo g ą , šis p rik la u s o m y b ė s ryšys g a lų
g ale b ū tų m a n e , o gal ir m us a b u s u n a ik in ę s .
Kai ta p a u sau g e re s n is , ė m ė keistis m a n o įs itik in im a i, a r esu ko
v e rta s , p riė m ia u savo tė v ų m e ilę to k ią , k o k ia m y lė ti jie g e b ė jo , a ts i-
v ė ria u m o te rim s , k urio s p a jė g ė m y lė ti, b ū ti a rtim o s . S u p ra ta u , kad
p ats b ijo jau b ū ti įs k a u d in ta s , a ts tu m ta s , m a n ia u , kad a rtim u m a s
a tim a s a u g u m ą , p a ts a r tim u m ą p a k e is d a v a u m e lo d ra m a . N e s ą ­
m o n in g a i p ritra u k ia u to k ią m o te r į kaip A n n a , kuri n e p a jė g ė m a n ę s
a rtim a i m y lė ti ir tik s u s tip rin o m a n o įs itik in im ą , kad nesu v e rta s
m e ilė s , k ad k itu s ž m o n e s a p v iliu . B uvo n u o s ta b u s u v o k ti, kad iš t i e ­
sų g aliu p a s irin k ti.
D a u g ką savo g y v e n im e rim ta i p a k e ič ia u . T a rk im , p e rs ik ė lia u
g y v e n ti k itu r. P risip a žin s iu , šis s p re n d im a s b u v o vien as sun kiausių .
Kai m ū sų ryšys su A n n a b a ig ė s i, tu r ė ja u p ro g ų su ja s u s id u rti, k a r­
ta is ja u č iu , kad ji vėl m a n e tra u k ia . T ačiau p rim e n u sau, kad d a u g ia u
tu o keliu e iti n e n o riu , v e rč iau į jį nė n e s u k ti.
278 / KAS TAI - ME IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

Carly, Daveas ir Danas nuėjo ilgą kelią. Jie įveikė po vieną šio
proceso etapą vienu metu. Jei jų istorijos jums šiek tiek pri­
mena jūsiškę, skaitykite toliau. Jūs taip pat galite išmokti savo
gyvenime sujungti meilę ir laisvę, kad jos skleistųsi drauge.

Jei prikelsite tai/ kas jūsų viduje, prikelta jus išgelbės.

Jei to savy nepažadinsit, tai, kas slypi jūsų viduje, jus pražudys.

Ev a n g e l ij a pagal To m ą
 10 .
Vaduojantis iš priklausomos meilės

Svarbiausias psichoterapeuto tikslas - padėti pacientams su­

prasti, kad sunkumų sprendimas slypi juose, ir pasiūlyti sver­
tus, leisiančius rasti atsakymus. Šiame skyriuje suteiksiu jums
psichoterapijos įgūdžių, jie pravers mėginant pagelbėti sau pa­
tiems konstruktyviai ir su viltimi.
Aptarėme priklausomos meilės kilmės šaltinį, aprašėme
jos ypatybes, išanalizavome, kaip pereinama nuo varginamos
priklausomybės prie brandžios, išsipildymą teikiančios mei­
lės. Įsitikinome, kad priklausomos meilės šaknys gilios, o svei­
kimo kelias dažnai ilgas ir duobėtas. Tiesą sakant, toks ilgas
ir duobėtas, kad galbūt paklausite, o kam vargti? Nejaugi bet
kokia meilė ne geriau, nei gyventi išvis be jos?
Kam stumti priklausomą meilę iš savo gyvenimo? Atsakyti
į šį sudėtingą klausimą galima visiškai tiksliai: priklausoma
meilė mus apriboja.
280 / K A S TAI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Apriboja gebėjimą jaustis patenkintiems.

Apriboja gebėjimą veikti ir išnaudoti visą savo potencialą.
Apriboja atvirumą naujai patirčiai.
Apriboja gebėjimą mėgautis dabartimi ir ja gyventi.
Apriboja kūrybinius siekius.
Apriboja asmenines galias ir laisvę.
Apriboja gebėjimą priimti kitus žmones.
Apriboja pasiryžimą įžvelgti savo baimę.
Apriboja spontaniškumą.
Apriboja sąmonės lygmenį ir dvasines galias.
Apriboja gebėjimą patirti artimumą ir nuoširdžiai mylėti.

Jums patiems teks nuspręsti, ką savo gyvenime pasirinksite.

Suprantama, galite ir nesikeisti. Tačiau jei nutarsite rinktis po­
kyčių kelią, įsitikinkite, kad taip elgiatės dėl savęs. Kai pasiry­
šite nutraukti priklausomos meilės saitus, kai liausitės žvelgę į
gyvenimą tik kaip į juodą ir baltą melodramą, o išvysite tikras
jo spalvas ir jų įvairovę, grįžti prie senų mąstymo ar elgesio
modelių gali būti sunku ar visai neįmanoma. Pamatysite, kad
galite ne įtraukti, ne prievarta atvesdinti, o pakviesti šalia jūsų
esančius žmones į šią kelionę leistis drauge. Jei jie priešinsis,
turėkite kantrybės ir gailestingumo. Net gali paaiškėti, kad
ryžtas įveikti priklausomą meilę paskatins visiškai nutraukti
daug vargo suteikiančius santykius, suprantama, teks iškęsti
daug sielvarto.
Išsipildymas neateina lengvai. Niekas nežada, kad pasirin­
kimas keistis iškart atneš laimę. Šioje knygoje aprašytos istori­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 281

jos liudija, kad tie, kurie rizikavo, užaugo iki sveikesnių meilės
santykių, kitiems esamus ryšius teko nutraukti ir ieškoti naujo
gyvenimo pradžios, ieškoti meilės.
Nusprendę išsilaisvinti nuo priklausomos meilės, sutiksi­
te atsikratyti ir troškimo būti valdomi arba vadovauti kitam.
Liausitės manipuliuoti kitais, kad gautumėte, ko jums reikia ar
ko norite. Troškimas išnaudoti kitą siekiant savų tikslų galin­
gas, tad atsisakyti, be abejonės, bus skausminga. Bet ši kančia
truks kur kas trumpiau nei skausmas, kurį būtumėte suteikę
sau ar kitam, tęsdami priklausomybės santykius.
Šis skyrius skirtas tiems, kurie pasirinko sveikesnę ir lai­
mingesnę meilę. Jei nesate tikri, nuo ko reikėtų pradėti, išmė­
ginkite toliau aprašytus pratimus. Pažiūrėsite, ką pavyks su­
žinoti apie save. O jei dėl savų dingsčių pageidaujate išlaikyti
kankinančius santykius tokius, kokie jie šiuo metu yra, galite
toliau neskaityti. Tai nuoširdus elgesys, tik prisiminkite, kad
gyventi be pokyčių apsisprendėte patys, liaukitės kaltinę kitus
dėl patiriamos įtampos ar priklausomybės. Juk patys asmeni­
nės galios ir augimo atsisakėte dėl priklausomos meilės.
Galbūt suabejosite teiginiu, kad daugumai meilės santykių,
gal net ir kiekvienam, būdingas priklausomos meilės dėmuo.
Siūlyčiau Jums atlikti toliau pateiktus pratimus, neskubant
atmesti tai kaip neįmanomą. Šie pratimai paremti prielaida,
kad nemenkos savo esybės dalies dažnai sąmoningai nesuvo­
kiame, tačiau kaip tik šis sąmoningas suvokimas būtinas per­
mainoms.
282 / KAS T A I - M EIL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

Permaina = sąmoningas suvokimas + veiksmas.

Šie pratimai skirti sąmoningam suvokimui stiprinti ir įkvėpti
jus veikti. Juos sudariau, remdamasi psichoterapeutės prak­
tika, darbo kūrybinėse dirbtuvėse patirtimi ir asmeninėmis
žiniomis. Įsitikinau, kad jie naudingi žmonėms, norintiems
gyventi be priklausomo elgesio. Terapija iš esmės yra savigy-
da, bet šie pratimai paprastai atliekami su profesionalu. Taigi,
jeigu juos sunku atlikti savarankiškai, jeigu iš jūsų sąmonės
iškyla kokia trikdanti informacija ar jausmai, nedvejodami
kreipkitės pagalbos į specialistą.69
Kai kuriems pratimams gali prireikti nemažai apmąstymo
ir laiko. Neįveiksite jų paskubomis - suprasite ėmęsi šio darbo.
Pratimams skirtas laikas turbūt išaugs į pagalbos sau procesą,
kuris gali užtrukti net keletą mėnesių. Vieni pratimai jums tu­
rės daugiau prasmės, kiti mažiau. Nors jų paskirtis rimta, jie
sudaryti taip, kad dirbti būtų įdomu, kad jus išjudintų.
Linkiu sėkmingos kelionės atrandant save. Viliuosi, kad
jums pavyks atskleisti sau bent vieną įžvalgą, pakeisiančią gy­
venimą į gera. Linkiu daugiau džiaugsmo, laisvės, išminties ir
meilės.

Pa g a lb o s sau m e t o d a s

Čia išvardyti septyni pagrindiniai žingsniai, padėsiantys per­

eiti nuo priklausomos prie sveikos meilės.
i. Sąmoningas suvokimas: pripažinimas, kad priklausoma
meilė jūsų gyvenime yra.
 R Y T O J A U S VI LTI S 7283

2. Įsivertinimas: išsiaiškinimas, kiek jūsų meilė yra pri­

klausoma.
3. Pasiryžimas: asmeninių galių pasitelkimas brendant iš
priklausomybės.
4. Tyrinėjimas: asmeninių baimių, mitų, traumos istorijos
nagrinėjimas.
5. Naujų minčių kūrimas: seno nusikratymas ir naujo pri­
ėmimas.
6. Atsinaujinimas: perėjimas prie brandžios meilės.
7. Išsiskleidimas: asmeninio unikalumo, gebėjimo nuošir­
džiai mylėti save ir kitus ugdymas.

Są m o n in g u m o p r a t im a s

Pr ip a ž in im a s , k a d p r ik l a u s o m a m e il ė

JŪSŲ G Y V E N IM E YR A

Šios knygos, o gal ir kitų panašių j ją, pasirinkimas rodo - jau

numanote, kad jūsų meilė gali būti priklausoma. Jei to nepri-
pažintumėte, galbūt vis dar būtumėte įstrigę neigimo stadijo­
je, kur dirva permainų sėkloms dygti nederlinga. Šioje knygo­
je pateikiama informacija skirta tam, kad, suvokę sunkumus,
pereitumėte prie kitų svarbių žingsnių: pripažintumėte pri­
klausomybę ir imtumėtės keistis.

P r a tim a s į A . P rip a ž in im a s

Prisiminkite, kada pirmą sykį išgirdote terminą priklausoma

meilė. Dabar perskaitykite toliau pateiktus klausimus, užsi­
284 / KAS TAI — MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

merkite ir įsivaizduokite savo atsakymus. Ką pagalvojote ir

pajutote, kai pirmą kartą išgirdote šią sampratą?
Kas paskatino apsispręsti ir perskaityti knygą apie priklau­
somą meilę?
Gal dvejojote, ar skaityti?
Kokia baimė, jeigu ją turėjote, priešinosi jūsų sprendimui
skaityti?
Kaip viliatės pasikeisti perskaitę šią knygą?

JSIVERTINIMO PRATIMAI
P r ik l a u s o m y b ė s l a ip s n io įs iv e r t in im a s

Toliau pateikiami pratimai padės įvertinti santykius: ar jie turi

priklausomos meilės, romantiško įsimylėjimo ar priklauso­
mybės nuo sekso požymių. Daroma prielaida, kad kuo mažiau
priklausomybės požymių, tuo aukštesnė jūsų santykių ir gy­
venimo kokybė.

P r a tim a s 2 A . K a ip s a v o s a n ty k į įv e r tin s ite b alais?

Galvodami apie buvusį ar esamą meilės ryšį, dėmesingai per­

skaitykite pirmiausia priklausomos meilės, paskui sveikos
meilės požymius. Įsivertinkite balais pagal kiekvieną priklau­
somos meilės požymį. Remkitės šia skale: o = niekada, 1 = re­
tai, 2 = kartais; 3 = dažnai; 4 = beveik visada, 5 = visada. Tada
įsivertinkite pagal sveikos meilės požymius.

Priklausoma meilė
Užgožia visą asmenį
Sunku apibrėžti „aš" ribas
Turi sadomazochizmo požymių
Bijoma atitolti
Bijoma rizikos, permainų, nežino­
mybės
Maža vietos individualumui augti
Stokoja tikro artimumo
Psichologiniai žaidimai
Duoda, kad gautų
Stengiasi pakeisti partnerį
Be partnerio nepatiria asmeninės
pilnatvės
Sprendimų ieškoma ne savyje
Reikalauja ir tikisi besąlyginės
meilės
Atsisako įsipareigoti arba piktnau­
džiauja
Iš partnerio laukia savo vertės pa­
tvirtinimo
Bijo paprasto atsiskyrimo, kad
nebūtų paliktas
Gaivina sau pažįstamus neigiamus
jausmus
Trokšta, bet bijo artimumo
Stengiasi „pasirūpinti" partnerio
jausmais
Vyrauja galios žaidimai („vienas
pranašesnis")
R Y T O J A U S VI LTI S / 285
Sveika meilė
Išliekama individu
Patiria ir džiaugiasi tiek vienove su
partneriu, tiek atskirumu nuo jo
Išryškina geriausias abiejų partne­
rių savybes
Natūraliai priima santykių pabaigą
Atvirumas permainoms ir tyrinė­
jimams
įkvepia abu partnerius augti
Patiria tikrą artimumą
Gali laisvai paprašyti, ko nori
Neskiria davimo ir gavimo patirties
Nesistengia pakeisti partnerio, jį
kontroliuoti
Skatina partnerio nepriklausomy­
bę
Priima savo ir partnerio ribotumus
Nereikalauja besąlyginės meilės
Pajėgia įsipareigoti ir įsipareigoji­
mą gerbti
Pasižymi aukšta saviverte, gerovės
jausmu
Pasikliauja mylimo asmens prisi­
minimu, mėgaujasi vienatve
Jausmus išreiškia spontaniškai
Priima artimumą, rizikuoja būti
pažeidžiamas
Rūpinasi, bet įstengia išlikti savimi
Vertina savo ir partnerio lygybę,
asmenines galias
286 / K AS T A I - M E I L Ė A R PRIKLAUSOMYBĖ?

Dabar sudėkite kiekvieno sąrašo balus ir padalykite iš dvi­

dešimties. Gausite vidurkį. Ar savo santykiuose įžvelgiate
daugiau liguistumo nei sveikatos požymių? Prisiminkite ir
varginančius santykius su kitais žmonėmis - draugais, ben­
dradarbiais, giminaičiais, įsivertinkite juos.

P r a tim a s 2 B . P rik la u s o m y b ė s n u o r o m a n tiš k o

įs im y lė jim o įs iv e r tin im a s

Galvodami apie buvusį ar esamą romantišką ryšį, atidžiai

perskaitykite priklausomybės nuo romantiško įsimylėjimo
požymius, balais įvertinkite savo santykį pagal kiekvieną jų:
o = niekada, i = retai, 2 = kartais, 3 = dažnai, 4 = beveik vi­
sada, 5 = visada. Jeigu nesate užmezgęs romantiškų santykių,
o gyvenate svajonėmis apie juos, vis tiek įsivertinkite požy­
mius pagal tą pačią skalę.

Priklausomybės nuo romantiško įsimylėjimo požymiai

1. Obsesija.
2. Stiprus pavydas.
3. Savininkiškumas.
4. Depresija ir melancholija.
5. Priklausomybė nuo svaigių jausmų.
6. Sustiprėjęs nerimas.
7. Romantiška meilė tampa kliūtimi tikram gyvenimui.
8. Gyvenimas ties tobulesnės meilės riba.
9. Gyvenimas vaizduotės pasaulyje.
10. Pasirenkamos romantiškos, dramatiškos ar euforiškos
linksmybės.
 RYTOJAUS VILTIS / 287

11. Meilės objekto persekiojimas.

12. Bėgama paskui iliuziją.
13. Protarpinio skatinimo poveikis.
14. Atsako troškimas.
15. Atitraukimo simptomai meilės objektui nutolus.
16. Draugai ir šeima susirūpinę.
17. Atkaklus laikymasis to, kas nepasiekiama arba smur­
tiška.
18. Nuviliantys rezultatai.
19. Tikrovės iškraipymas.
20. Melodrama.

Dabar sudėkite rezultatus ir padalykite iš dvidešimties, gausite

vidurkį.
Pastaba. Jei priklausomybės nuo romantiško įsimylėjimo
įsivertinimo vidurkis yra 2,5 ar aukštesnis, siūlyčiau dar
kartą atlikti šiuos pratimus. Jei rezultatas ir toliau bus toks
pats, pasišnekėkite su psichologu, išmanančiu apie tokią
priklausomybę. Jei vidurkis 2,4 ar mažesnis, naudokitės šios
knygos pratimais, dirbkite, kad šį rezultatą sumažintumėte.

Pratimas 2C. Priklausomybės nuo sekso įvertinimas

Įsivertinkite pagal toliau nurodytus priklausomybės nuo sek­
so požymius, kad sužinotumėte, ar seksu nesinaudojate kom-
pulsyviai, ar nepiktnaudžiaujate. Jei puoselėjate santykius ir
svarstote, ar jūsų partnerio seksualinė raiška nėra kompulsy-
vi, įvertinkite ir ją. Galite žmogui padėti išsigelbėti.
288 / K A S TAI - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Kiekvieną požymį įvertinkite taip: o = niekada, i = retai;

2 = kartais, 3 = dažnai, 4 = beveik visada, 5 = visada.

Priklausomybės nuo sekso (kompulsyvaus seksualinio elge­

sio) požymiai
1. Sekso griebiamasi padėčiai gerinti, sunkumams spręs­
ti, nuo jų pabėgti.
2. Neigiamos seksualinio elgesio pasekmės.
3. Seksualinė veikla lemia nuotaikų permainas.
. 4. Neįstengiama sustoti, nors pasekmės neigiamos.
5. Seksualinę veiklą planuoti, siekti ir po jos atsigauti pri­
reikia vis daugiau laiko.
6. Rizikuojama prarasti santykius ar darbą.
7. Gėda ir kaltė dėl šio elgesio.
8. Nevengiama rizikingo ar destruktyvaus elgesio.
9. Elgesiui būdingas prognozuojamas ciklas.
10. Vis didesnė apsvaigimo tolerancija ir šios veiklos poreikis.
11. Konfliktas su šeima ar dvasinėmis vertybėmis.
12. Neigia, racionalizuoja, ginasi, menkina poelgių svorį.
13. Seksualiniai potraukiai.
14. Nuolatinis rūpinimasis šia veikla.
15. Dvigubas ar slaptas gyvenimas.
16. Seksas padeda iškelti arba užslopinti praeities traumas.
17. Kiti asmenys matomi kaip sekso objektai.
18. Apviliamas kitų pasitikėjimas.
19. Nepadorus seksualinis elgesys.
20. Seksualiniam pasitenkinimui panaudojami ar išnau­
dojami kiti asmenys.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 289

Dabar sudėkite rezultatus ir padalykite juos iš dvidešimt, gau­

site vidurkį.
Pastaba. Jei kompulsyvaus priklausymo nuo sekso įverti­
nimo vidurkis 2,5 ar aukštesnis, siūlyčiau dar kartą atlikti
šioje knygoje pateiktus pratimus.
Jeigu jūsų rezultatas vis tiek lieka 2,5 ar aukštesnis, pasi­
šnekėkite su specialistu, kuris išmano apie priklausomybę
nuo sekso. Jeigu vidurkis 2,4 ar mažesnis, skirkite laiko šio
skyriaus pratimams ir pasistenkite šį rezultatą sumažinti.

2D pratimas. Santykio plotmės

Išnagrinėkite toliau pateiktą sąrašą. Jame - jūsų ir partnerio
(esamo ar buvusio) kontakto plotmės. Pagal skalę nuo o iki 10,
kur 10 aukščiausias balas, įvertinkite savo meilės santykį.
Kontakto plotmė Vertinimas
• fizinė (patrauklumo laipsnis, meilumas;
seksualinio ryšio kokybė, fizinis rūpini­
masis vienas kitu) _______
• emocinė (išraiškos laipsnis, komunikacija,
partnerio palaikymas, emocinis pasitikėji­
mas) _______
• socialinė (abiejų suderinamumas su drau­
gais, šeima, visuomeninio gyvenimo ko­
kybė) _______
• mentalinė (keitimosi idėjomis ir informa­
cija kokybė, bendras sunkumų sprendi­
mas, atvirumas idėjų ir nuomonių kaitai) ______
ago / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Kontakto plotmė Vertinimas

• elgesio (partnerių tarpusavio elgesio ko­
kybė, konfliktų sprendimas, pritarimas
asmeniniams skirtumams) _______
• dvasinis (bendros vertybės ir nuostatos,
individualaus tobulėjimo palaikymas) ______

Jei nulių gavote vieną ar daugiau, jūsų santykis veikiausiai pri­

klausomybė. Jei jūsų rezultatas - ketvertukai ar dar mažesni
balai, jūsų santykiams reikėtų pagalbos.

P r a tim a s 2 E . A r m y liu s a v e ?

Jūsų ryšius smarkiai lemia tai, kaip įsivaizduojate save. Kuo

aukštesnė savivertė, tuo didesnė sėkmingų santykių tikimy­
bė. Atsakydami į šiuos klausimus, išsiaiškinsite savo savivertę.
Vėl pagal skalę nuo o iki 10, kur 10 aukščiausias balas, atsaky­
kite į tokius klausimus.
1. Ar patinkate sau?_______
2. Kaip vaikystėje manėte ar jautėte patinkąs motinai?__
3. Kaip vaikystėje manėte ar jautėte patinkąs tėvui? ____
4. Kaip manėte ir jautėtės patinką bendraamžiams, kai
užaugote?______
5. Ar norėtumėte labiau sau patikti? ______
6. Ar laukiate iš kitų ženklų, kad esate mėgstami?_____
7. Kaip manote, ar jaučiate patinkąs savo partneriui ar
partnerei?______
8. Ar kada patikote sau labiau? Jei taip, įvertinkite skaičiu­
mi, kada ir kodėl?___________________________
 R YT O JA U S VILTIS / 291

9. Ar kada mėgote save mažiau? Jei taip, nurodykite skai­

čiumi, kada ir kodėl?________________________

P r a tim a s 2F. G a lio s ž a id im a i

Toliau išvardyti galios žaidimai, kurie dažnai įsipina į priklau­

somus santykius.
Kiekvieno galios žaidimo kairėje parašykite „taip“, jei esate
šį požymį patyrę, arba „ne“, jei jo nepastebėjote. Atkreipkite
dėmesį, kiek teigiamų ir neigiamų atsakymų gausite.
Galios žaidimai būdingi priklausomai meilei, tad bet kuris
„taip“ reiškia santykių bėdas. Kuo daugiau „taip“ pažymėsite,
tuo daugiau dėmesio reikėtų skirti žalingam manipuliavimo
siekiant savų tikslų veiksniui savo santykiuose.

Paprasti galios žaidimai

____ Patarimus dalijate, bet neklausote.
____ Sunku kreiptis į kitus, paprašyti palaikymo ir meilės.
____ Įsakinėjate, daug iš kitų reikalaujate ir tikitės.
____ Stengiatės atsikirsti, sumenkinti kitų savivertę ar galią.
____ Smerkiate kitus, menkinate ir neigiate kitų sėkmę,
ieškote kliaučių, persekiojate, baudžiate.
____ Nenusileidžiate kito valiai, nesuteikiate jiems to, ko
jie nori ar ko jiems reikia.
____ Žadate ir netesite, siekiate pasitikėjimo, o paskui jį
apviliate.
____ Slopinate kitus, perdėtai rūpinatės.
____ Globėjiškai elgiatės, laikotės iš aukšto tarsi
pranašesnis, bauginate.
292 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

____ Sprendžiate už kitus, neįvertinate kitų gebėjimo

spręsti problemas
____ Stumiate kitus į beviltišką padėtį.
____ Stengiatės kitus pakeisti (tačiau patys keistis nenorite).
____ Puolate kitus tada, kai šie pažeidžiamiausi.
____ Demonstruojate priešingą susietumui nuostatą „man
tavęs nereikia“.
____ Užgauliojate, papirkinėjate, grasinate.
____ Demonstruojate kartėlį ar teisuolišką pyktį, pagiežą.
____ Smurtaujate žodžiais, emociškai, seksualiai, fiziškai.
____ Agresyvumą pateikiate kaip atkaklumą.
____ Privalote laimėti, likti teisus.
____ Atkakliai priešinatės, žūtbūt laikotės to, kas įprasta.
____ Vargiai pripažįstate klaidas, sunku atsiprašyti.
____ Išsisukinėjate nuo klausimų ir vengiate tiesaus atsako.
____ Pateisinate visus šiuos elgesio būdus.

A p s is p r e n d im o p r a t im a i

Ka ip p a s it e l k t i s a vo g a l ia s v a d u o j a n t is

IŠ P R I K L A U S O M Y B Ė S

Štai įvertinote savo meilės santykį. Jei įžvelgėte nerimą kelian­

čių ženklų, reikėtų apsispręsti. Jeigu paaiškėjo, kad romantiš­
kai įsimylite ar griebiatės sekso, nes esate nuo to daugiau ar
mažiau, o gal net smarkiai, priklausomi, dabar pats metas nu­
spręsti, ar taip gyvensite ir toliau, ar sieksite permainų.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 293

Pastaba. Vaduodamiesi iš kompulsyvių įpročių, iš pradžių

galbūt pajusite, kad įkyrios mintys vargina dar atkakliau.
Laisvėjant iš nesveikos priklausomybės, poreikis gali su­
stiprėti. Vengiant romantiško įsimylėjimo ar atsikratant
priklausomybės nuo sekso, pasirodys atitraukimo simpto­
mų. Čia ženklai, kad sveikstate. Dabar reikia rasti patikimą
būdą, kaip visa tai sistemingai išlaikyti ir tuo pasinaudoti.

Pratimas 3A. Ką gaunate iš priklausomos meilės?

Laikomės įsitvėrę liguistų santykių ar priklausomybės nuo
sekso ir romantiško susižavėjimo, nes tam tikra prasme jie
mums naudingi. Galbūt stiprina savivertę ir teikia saugumą,
susietumo, malonumo, komforto, sėkmės jausmą, gal net gy­
venimo prasmės pojūtį. Apmąstykite, ką šie santykiai ar pri­
klausomybė jums reiškia, kaip jus saugo. Neskubėdami atsa­
kyti į klausimą, susirašykite papildomą naudą, kurią gaunate
iš dabartinių santykių su konkrečiu asmeniu, iš romantiško
susižavėjimo ar sekso. Stenkitės atsakyti sąžiningai.
Dabar pasitelksime tam tikrus ritualus, padėsiančius jums
sutelkti dėmesį į priklausomą ryšį ir jo ypatybes. Šiuos teigi­
nius išdėstysite galvodami, kokie buvote puoselėdami savo
santykius anksčiau. Priešais save turėkite jų simbolį - mylimo
asmens atvaizdą arba jo dovaną. Lėtai kartokite šiuos žodžius:
„Aš, (jūsų vardas), suteikiu tau, (to žmogaus vardas), galią pa­
daryti mane vientisą. Be tavęs esu neužbaigtas. Tu man su­
teiki (išvardykite netiesioginę santykių teikiamą naudą) ir
patenkini žmogiškuosius saugumo, jutimų ir galios poreikius.
294 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Atiduodu tau savo galią, o už galimybę būti vientisu žmogumi

iš manęs gali reikalauti visko. Jei mėgintumei trauktis, viso­
mis jėgomis stengsiuos tave sulaikyti.“
Nedelsdami imkimės kito ritualo, skirto asmeninėms ga­
lioms atgauti. Vėl padėkite mylimo asmens simbolį priešais
save, sakykite: „Aš, (jūsų vardas), dabar atsiimu Dievo suteik­
tąją asmeninės galios dovaną iš tavęs, (kito žmogaus vardas).
Dabar žinau, kad pats turiu gebėjimą susikurti visavertį, už­
baigtą ir sėkmingą gyvenimą. Tikiu, kad visa, ko man jame
reikia (vėl išvardykite netiesioginę naudą), galiu pasiekti ne­
priklausomai nuo mūsų ryšio. Man nebereikia stengtis tave
nugalėti. Atsiskiriu nuo tavęs neskausmingai ir švelniai. Dė­
koju, kad tavo pastangomis, kol mokiausi, augau, kol atgavau
prigimtinę teisę, tapau vientisas. Renkuosi būti su tavimi, kad
praturtinčiau savo gyvenimą, tačiau mano pasirinkimas yra
ne iš baimės, o iš meilės.“
Pakartokite tą patį, galvodami apie savo priklausomybę
nuo romantiškos meilės ar sekso, praleiskite tik paskutinį
ankstesnio paragrafo sakinį.
Kuris ritualas atrodė teisingas ir kodėl?

P r a tim a s 3 B . Iš k u r ž in o ti, k a d a m e ta s iš s is k irti?

Apsvarstykite šiuos požymius. Pažymėkite tuos, kurie tinka

jūsų santykiams, ar tam, kurį psichologiškai ir emociškai sten­
giatės išsaugoti. Jeigu šių požymių esama, metas ryšį nutraukti.
1. Jūs ar kitas asmuo imate tolti.
2. Šis ryšys neteikia jums saugumo.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 295

3. Cheminių medžiagų sukeltam svaiguliui ar jauduliui

atslūgus, matote, kad esate su žmogumi nesuderinami.
4. Šis asmuo neketina palaikyti nuoširdesnės draugystės
ar santykių.
5. Matote, kad ir vėl pasirinkote netinkamą žmogų.
6. Jūs šiems santykiams skiriate daugiau energijos už kitą.
7. Kai užsimenate apie sunkumus, jis ar ji ima gintis ar
atsitraukia.
8. Esate kaltinamas už santykių sunkumus.
9. Netobulėjate.
10. Tas asmuo jums nuobodus.
11. Intuicija kužda, kad metas judėti pirmyn.
12. Kitas asmuo sako, kad viskas baigta.

Pratimas įC. Santykių pabaiga ir nutraukimas

Užbaigti santykius - viena sunkiausių gyvenimo užduočių.
Štai keli patarimai, galėsiantys praversti, jei nutraukti ryšio
saitus labai sunku.
1. Susiraskite grupę ar žmones, su kuriais pasišnekėtumė­
te. Paprašykite, kad jie jums primintų, kodėl taip svarbu
šiuos santykius ar priklausomybę nutraukti dabar.
2. Susitelkite į šiandieną, tarkite sau, kad pajėgsite įgyven­
dinti tikslus, kurių neįveikėte per visą gyvenimą. Pasa­
kykite sau, kad šiandien gyvensite ramia širdimi.
3. Iškart pasirenkite stabdyti ir save perspėti, pavyzdžiui,
kad ši mintis, jausmas, poelgis nesuteiks nieko gero,
tučtuojau reikia liautis atkakliai apie tai galvoti.
296 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

4. Keliskart per dieną atlikite gilaus kvėpavimo, fizinius

pratimus, medituokite.
5. Priminkite sau, kad priėmėte teisingą sprendimą, kad
nepasiduosite kompulsyviajam „aš“. Kartokite sau, kad
turite viską, ko reikia, kad įveiktumėte tai, kas gąsdina.
Kad jums pačiam naudingiausia nutraukti šiuos santy­
kius kaip tik dabar.
6. Kurkite naujus įpročius ir jais užpildykite praeitį pri­
menančią erdvę.
' 7. Atraskite aistringų pomėgių.
8. Bent šiuo metu patraukite nuo akių fotografijas, dova­
nas, neklausykite muzikos, venkite viso, kas primena
tą asmenį. Veikiausiai šie prisiminimai skaudins, grįš
įkyrios mintys. Priklausomi nuo sekso žmonės turėtų
atsisakyti visų dirgiklių ir sukauptos literatūros.
9. Raskite būdų pasitarnauti kitiems. Gebėjimą rūpintis
panaudokite imdamiesi kitų darbų.
10. Daugiau laiko skirkite mieliems šeimos nariams ir
draugams, kurie nesmerks ir nepatarinės. Jums tiesiog
reikia erdvės, kur galėtumėte pabūti.
11. Kai skaudu, priimkite skausmą, neigdami jį tik sunega­
luosite. Leiskite sau sielvartauti dėl netekties, bet nemąs­
tykite apie ją nuolat, nesižvalgykite atgal. Neužmirškite
pasimokyti iš skausmo, įgyti išminties. Kartokite sau,
kad taip sveikstate, kad kęsdami skausmą augate.
12. Jeigu vistiek sunku, jeigu kamuojatės ilgiau nei dvi sa­
vaites, nedelsdami paskambinkite psichoterapeutui.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 297

Sa v it y r o s p r a t im a i

A s m e n in ių b a im ių , m it ų , t r a u m o s is t o r ij o s

NAGRINĖJIMAS

Jūs jau nusprendėte susigrąžinti savo galias iš nesveikos pri­

klausomybės nuo romantiško įsimylėjimo ir sekso. Esate pa­
sirengę nebevadovauti partneriui. Dabar svarbu patyrinėti
sudėtingas priklausomybės šaknis.
Dažnai tvirtiname viena, tačiau toliau siekiame kito. Taip
yra dėl to, kad esami dalykai nesąmoningai atrodo patys na­
tūraliausi. Todėl svarbi ir itin nelengva užduotis - patyrinėti
nesąmoningas baimes ir mitus, atskleisti asmenines pasirin­
kimo priežastis. Priklausomas elgesys dažnai kyla iš užmirš­
tų ar nuslopintų, vaikystėje ar paauglystėje įvykusių traumų.
Galbūt toji patirtis seniausiai išgaravusi iš sąmoningos mūsų
psichikos, ji vis dar smarkiai veikia mūsų daromus sprendi­
mus ir prisiminimus apie praeitį.70
Tolesni pratimai turėtų pastūmėti jus leistis į savęs atradi­
mo kelionę. Kol nesuprasime savo sąmoningų ir nesąmoningų
įsitikinimų, liksime emociškai susisaistę su įprastiniu elgesiu,
net ir su tais dalykais, kuriuos trokštame pakeisti. Viena yra
stengtis vienaip ar kitaip nesielgti, kita - tokį elgesį suprasti.
Pradėti reikia nuo aiškinimosi, kaip jis atsirado.

P r a tim a s 4A . V id in ė a k la v ie tė

Asmeniniai pokyčiai paradoksalūs - trokštame augti, bet bi­

jome permainų, priešinamės joms. Svarbiausias yra vidinis
298 / K AS T AI - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

santykis. Kartais sąmoningai pasirinktas sprendimas, patvir­

tinimas ar elgesys prikels nesąmoningus įsitikinimus, kils vi­
dinis konfliktas. Trokštate nutraukti šių santykių saitus, bet
nenorite su pokyčiais susijusios rizikos. Tuomet atsiduriate
vidinėje aklavietėje. Į ją patekus problemos sprendimas neį­
manomas. Esate pasimetę, susijaudinę, kupini dvejonių. Pui­
kus būdas užbaigti šį vidinį karą - parašyti laišką sau ir taip
paspartinti vidinio konflikto sprendimą.
1. Parašykite laišką nuo savęs, bijančio artimumo ir besi­
priešinančio permainoms, sau - trokštančiam artimų
meilės santykių ir jaučiančiam norą siekti pokyčių. Pa­
aiškinkite:
a. kaip aš, bailus ir besipriešinantis, atsidūriau dabarti­
nėje situacijoje;
b. kaip susiformavau: kokia patirtis, traumos, pamo­
kos nulėmė mano nuostatas, elgesį;
c. kaip suvokiu save kaip draugą ar gynėją;
d. ko reikia, kad pasikeisčiau.
2. Dabar atsakykite į laišką nuo savęs, pasiruošusio per­
mainoms ir brandžiam artimumui:
a. padėkokite baimingajam ar priklausomam savo „aš“
už tai, ką jums suteikė;
b. paaiškinkite, kodėl dabar svarbu pasikeisti;
c. paaiškinkite, kas atsitiks, jei pokyčiai dabar neįvyks;
d. pasakykite, kaip reikmės bus patenkintos sveikais
būdais.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 299

P r a tim a s ą B. Iš m o k ti s p r e n d im a i

Toliau pateikiami klausimai padės panagrinėti socialinį išsila­

vinimą ir įvertinti jo įtaką dabartiniams santykiams.
1. Užrašykite, kokia problema jūsų santykiuose svarbiausia.
2. Atsakykite į tokius klausimus:
a. jei jūsų motina susidurtų su tokiu pačiu sunkumu,
kaip ji pasielgtų, kad jį išspręstų?
b. jei su šiuo sunkumu susidurtų jūsų tėvas, kaip jis pa­
sielgtų, kad jį išspręstų?
c. ar jų sprendimai būtų veiksmingi?
d. į kurį iš tėvų esate panašesnis?

P r a tim a s 4C. Iš m o k to s re a k c ijo s

Vaizduotėje susikurkite sceną, kurioje susirinkę jūsų gyveni­

me svarbūs suaugusieji, pavyzdžiui, šeimos sambūrį ar šventę.
Atidžiai stebėkite suaugusiuosius vaiko akimis. Kokią nuo­
monę apie meilę, santykius, galią, vyrus ir moteris susidarote,
remdamiesi savo stebėjimais ir intuicija? Užbaikite šiuos teigi­
nius, atsižvelgdami į savo patirtį.
1. Meilė yra__________________________________
2. Santykiai yra_______________________________
3. Moterys yra__ _____________________________
4. Vyrai yra ______________________________ ___
5. Santykiai turėtų_____________________________
6. Galia yra______________________ ___ ________
7. Seksas yra_________________________________
300 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Patyrinėkite savo išvadas. Jos liudija sveiką ar priklausomą

meilę? Ar kurie įsitikinimai išsipildė? Kaip juos pakeistumėte,
kad jų pagrindu augtų sveika meilė?

P r a tim a s ą D . K a ip įv e ik t i s a n ty k ių b ė d a s

Šie pratimai padės suvokti įsišaknijusius asmeninius mitus ir

įsitikinimus.
Skaitykite pratimą, kol jį suprasite. Atsipalaiduokite, kelis­
kart giliai įkvėpkite. Užsimerkite, atlikite jį nuosekliai. Nesi­
stenkite išvysti vaizdinių, tegul jie atplaukia savaime. Atmin­
kite, tai gali būti žodžiai, vizijos, jausmai ar jų visuma. Jei rei­
kia, paprašykite draugo padėti atlikti šį pratimą.
Kai įsivaizduosite savo atsakymus, užsirašykite. Jei nemalo­
nių jausmų kyla daugiau nei vienas, apmąstykite kiekvieną ats­
kirai, pakartokite šį pratimą, apgalvodami kiekvieną jausmą.
Prisiminkite negerus jausmus, kuriuos dabartiniuose san­
tykiuose patyrėte dažniausiai - nerimą, vienatvę, baimę, at­
stumt}, pyktį, nuobodulį. Atkurkite paskutinį epizodą, kuria­
me šie jausmai vyravo.
Mintimis stebėkite sceną lyg televizoriaus ekrane. Kas joje
dalyvauja? Kas vyksta? Kas sakoma? Ką galvojate ar sakote sau
apie save, kitus, savo gyvenimą? Ypatingą dėmesį atkreipkite
į nemalonias savo mintis. Ko šiame epizode jums reikia, bet
negaunate? Kaip pasirūpinate savimi?
Dabar grįžkite į kokį epizodą vaikystėje (geriausia anksty­
vojoje, kai buvote šešerių ar dar mažesni), kai patyrėte tą patį
nemalonų jausmą. Tegul scena ir vėl iškyla it televizoriaus
 R Y T O J A U S VI LTI S / 301

ekrane. Nesistenkite prisiminti prievarta, tegul jie užplūsta

jus patys. Jei įsivaizduoti sunku, sukurkite sceną, kurioje būtų
vienas iš tėvų ar kitas svarbus suaugęs asmuo. Stebėkite veiks­
mą, sąmoningai suvokite visas detales. Vėl atkreipkite dėme­
sį į dalyvius, kas vyksta, kas ne, kas kalbama. Pamėginkite
suprasti, kodėl jaučiatės negerai. Ar stengiatės nejausti? Ko
šioje scenoje norite, ko jums reikia, bet negaunate? Ką darote,
kad pasirūpintumėte savimi? Kokia jūsų neišreikšta reakcija
į sceną, kurioje esate? Kas skatina galvoti apie save, kitus, gy­
venimą?
Dabar įdėmiai panagrinėkite abu paveikslus, įžvelkite pa­
našumų. Jei stebuklingai galėtumėte pakeisti vaikystės sceną
taip, kad ji paliktų jums palankesnę nuomonę apie save, ki­
tus ir gyvenimą, kaip keistumėte? Jei toji vaikystės scena būtų
buvusi kitokia, kaip galėtų skirtis šiandiena? Pamąstykite ir
užrašykite atsakymus į šiuos klausimus.

P r a tim a s 4 E. T ra u m o s įv e ik im o p r a t im a i

Prisiminkite keturias traumų rūšis, aprašytas trečiajame sky­

riuje. Išvardykite savo traumas. Nesistenkite prisiminti jėga.
Apgalvokite kiekvieną ir pasižymėkite, kokį poveikį ji jums
turėjo, ką darėte, kad ją pakeltumėte, kaip šis traumos įvei­
kimo modelis kartojasi jūsų gyvenime, meilės santykiuose ar
kompulsyviuose įpročiuose, ką esate pasiruošę pakeisti. Jei pa­
sijusite nesmagiai, pasišnekėkite su psichoterapeutu71.
Pateikiu keletą pavyzdžių, leisiančių lengviau pradėti pra­
timą.
302 / KAS T A I - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

Apleidimo trauma
Kas sukėlė ir kaip: tėvai nešnekėdavo su manimi apie gyve­
nimą, kai kreipdavausi į juos dėl savo sunkumų, būdavo per
daug užsiėmę, kad išklausytų.
Baimė, įsitikinimų struktūra, elgesys: bijodavau pasitikėti.
Įsitikinau, kad visus sunkumus turiu išspręsti savarankiškai,
jaučiausi vienišas.
Traumos įveikimas: nuoskaudas ir neviltį slopindavau, tad
gerdavau, kad numalšinčiau skausmą.
Kaip ši trauma atgimsta santykiuose: jaučiuosi nesvarbus,
kai kiti nesupranta mano poreikių.
Ketinimas pasikeisti: liausiuosi piktnaudžiauti alkoholiu.
Rizikuosiu prabilti apie jausmus.

Smurtavimo trauma
Kas sukėlė ir kaip: mano pirmosios klasės mokytojas barė
mane visai klasei girdint, sakė, kad esu nieko vertas.
Baimė, įsitikinimų struktūra, elgesys: pradėjau bijoti val­
džios žmonių, įsitikinau, kad gyvenime man nesiseks, jau­
čiausi nevertas.
Traumos įveikimas: tapau labai tylus. Maniau, jeigu nešne­
kėsiu, tai ir nepasakysiu nieko kvailo.
Kaip ši trauma atgimsta santykiuose: kai man svarbus
žmogus neklauso to, ką noriu pasakyti, arba mane pertraukia,
jaučiuosi kvailas.
Ketinimas pasikeisti: stengsiuos įveikti savo charakterio
trūkumus, užuot kitam perdavęs savo galią.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 303

Šoko trauma
Kas sukėlė ir kaip: šešerių mane operavo, labai bijojau. Niekas
man nieko nepaaiškino.
Baimė, įsitikinimų struktūra, elgesys: bijojau, jaučiausi ap­
leistas, nusprendžiau tapti stiprus.
Traumos įveikimas: stengiausi būti drąsus, dėjausi, kad
nieko nebijau. Pajutęs baimę, santykius nutraukdavau.
Kaip ši trauma atgimsta santykiuose: kai ant manęs su-
pykstama už poelgius, pasijuntu silpnas, užsisklendžiu.
Ketinimas pasikeisti: esu pasiryžęs pripažinti baimes, už­
duoti klausimus, kol pasijusiu saugus.

Potrauminio streso sutrikimas

Kas sukėlė ir kaip: tapau liudininku, kaip geriausią mano mo­
kyklos draugą partrenkė automobilis. Draugas mirė. Vis dar
sapnuoju košmarus apie tą dieną.
Baimė, įsitikinimų struktūra, elgesys: jei daugiau neturėsiu
artimų draugų, nebus skaudu, jei jiems kas nutiktų. Tad lai­
kausi atokiai, jaučiuosi kaip prašalaitis.
Traumos įveikimas: tebesu sustingęs. Nuo to meto su nie­
kuo artimai nesusidraugavau.
Kaip ši trauma atgimsta santykiuose: jei kas stengiasi pri­
siartinti arčiau, jaučiuosi įvarytas į kampą, įsitempiu arba pa­
sitraukiu.
Ketinimas pasikeisti: liausiuosi gedėti ir mėginsiu įgyti
naujų draugų, žinodamas, kad galiu juos prarasti.
304 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

N au jų m in č ių k ū r im o p r a t im a i

N u s im e s t i s e n a , p r iim t i n a u ja

Čia nurodyta būtina perėjimo nuo priklausomybės prie meilės

eiga.
1. Peržvelkite savo gyvenimo faktus, sąžiningai išanali­
zuokite savo vaidmenį santykiuose.
2. Pripažinkite, priešinimasis permainoms kyla iš baimės,
kad nebus patenkinti antriniai jūsų poreikiai.
3. Liaukitės tikėtis stebuklų - išorinių savo sunkumų
sprendimų.
4. Pažvelkite į save: atpažinkite baimę, pažadus sau, pase­
nusias nuostatas, galinčias būti priklausomybę lemian­
čių minčių ir elgesio pagrindu.
5. Susikurkite naujas nuostatas, kurios neatneštų nemalo­
nios patirties.

Kad tikrai atsivertume brandžiai meilei, svarbu pakeisti vidi­

nes nuostatas, neleidžiančias išsivaduoti iš priklausomo elgesio.
Ilgalaikiai pokyčiai įmanomi tik nusimetus vidinius pan­
čius, išsilaisvinus iš klaidingų įsitikinimų. Kai galvosite, kodėl
dabartiniai santykiai atrodo visai suprantami nesąmoningam
jūsų „aš“, ir sieksite juos pagerinti, turėkite mintyje, kad esate
visų savo minčių ir patirčių visuma. Mintys ir patirtys veikia,
net jei sąmoningai jų ir nesuvokiate. Todėl kai perimate vi­
sas vidines nuostatas į savo rankas, pokyčiai ateina lengviau
ir trunka ilgiau. Reikėtų suprasti, kad stipriai įsitvirtinusių
 R Y T O J A U S VI LTI S / 305

įsitikinimų įveikimas gali sutrikdyti ir sukelti didžiulį liūdesį.

Tačiau sielvartas ilgainiui išsisklaidys, širdgėlos neliks, kai tik
užpildysite tuštumą.

P r a tim a s 5 A . Iš m o k ite tė v y s tė s s a u

Kas yra tėvystė sau? Menas tapti išmintingu, mylinčiu, sau­

gančiu globėju ir mokytoju sau pačiam. Esate suaugęs ir dabar
turite galimybę išmokyti save to, ko galbūt neteko vaikystėje
ir paauglystėje. Šis pratimas kreips jus link nuostabios nepri­
klausomybės, kokią sukuria tėvystė sau. Atidžiai perskaityki­
te. Keliskart giliai įkvėpkite, kol atsipalaiduosite. Užsimerkite.
Įsivaizduokite, kad esate naujagimis. Pajuskite savo nekaltu­
mą, pažeidžiamumą, atkreipkite dėmesį, kokia natūrali jūsų
kūno elgsena.
Dabar šiame reginyje įsivaizduokite save suaugusį, apglė­
biantį save naujagimį. Pakelkite kūdikį prie širdies, lėtai kar­
tokite: „Sveikas, kaip džiaugiuosi, kad esi čia. Taip ilgai tavęs
laukiau. Žinau, kaip tavimi pasirūpinti, ir esu pasiryžęs suži­
noti, ko nesuprantu. Turėsi, ko tau reikia, kada tik reikia, o kai
pasisotinsi, galėsi sustoti. Tau reikia tik patriukšmauti, kad aš
žinočiau. Myliu tave!“
Pasakykite kūdikiui (sau), kad jis turi teisę į sotų, turtingą
gyvenimą, o jūs ketinate tokį gyvenimą sukurti. Šnekėdami
neskubėkite.
Pasakykite vaikui (sau), ką manote apie smurtą prieš vai­
kus, kaip apgailestaujate, kai tiek kartų smurtavote prieš jį,
leidote ir kitiems. Išsamiai išnagrinėkite visus smurto atvejus,
306 / K A S TA l - M E I L Ė A R PRIK LAUSOM YBĖ?

kuriuos leidote sau, puoselėdamas meilės ar priklausymo san­

tykius. Neskubėkite, pajuskite sielvartą ar apgailestavimą. Pri­
siminkite, smurtas gali būti emocinis, psichologinis, dvasinis,
seksualinis ar fizinis.
Pasakykite kūdikiui (sau), kad nuo šios akimirkos ketina­
te sukurti jam sveikus meilės santykius. Ir prieš guldydami
kūdikį ilsėtis, pažadėkite jam, kad jūs, išmintingas ir mylin­
tis tėvas, jo nepaliksite, kad visada pasirūpinsite, kad jis būtų
patikimose rankose. Pasakykite, kaip parodysite jam tėvystę,
kokių tėvui deramų dalykų išmoksite.
Dabar paguldykite kūdikį ilsėtis, žinodamas, kad šis vai­
kas - jūs, kad jis ir toliau gyvens jumyse. Dabar esate atsakin­
gas, kad vaiko reikmės būtų pripažintos.
Atlikdami pratimą kitą kartą, poveikiui sustiprinti daž­
nai matomoje vietoje pasidėkite savo kūdikystės ar vaikystės
nuotrauką. Keliskart per dieną patvirtinkite, kad vaikas yra
jumyse, priminkite sau, kad esate tėvas, sunkumų sprendėjas.
Deramai rūpinkitės savimi. Šnekėkitės su vaiku, kalbėkite, ką
jam reikia girdėti, kad augtų gebantis mylėti save, savarankiš­
kas, nebijantis artimumo.

56. Jūsų būsimi santykiai

P ratim as
Šis pratimas padės įsivaizduoti būsimus santykius. Perskai­
tykite neskubėdami, dėmesingai. Keliskart giliai įkvėpkite.
Įkvėpkite, suskaičiuokite iki keturių, iškvėpkite.
Pakartokite penkis kartus. Iškvėpdami nusimeskite pan­
čius, įtampą, leiskite sau atsipalaiduoti, nes tai būtina sužadi­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 307

nant vaizduotę. Atplaukiantys reginiai gali būti vizualiniai,

žodiniai, emociniai, o gal ir visi sykiu.
Jeigu sunku atlikti šiuos vaizduotės pratimus, turėkite
galvoje, kad žmonės įsivaizduoja skirtingai - klausydami,
matydami, jausdami. Pradėkite, kaip jums lengviausia. Pa­
mėginę netrukus įsitikinsite, kad jau įstengiate įsivaizduoti
visais trimis pojūčiais. Užsimerkite, susikurkite televizoriaus
ekrano vaizdą su DVD plokštelės leistuvu. Jame du diskai.
Vienas pradeda suktis - regite save po penkerių metų, jei jūsų
gyvenime ir santykiuose neįvyktų jokių permainų. Tos pa­
čios bėdos, varginančios jus šiandien. Neskubėkite, paskir­
kite tiek laiko, kiek prireiks, kad šis vaizdas aiškiai iškiltų
jūsų mintyse. Atkreipkite dėmesį, kaip atrodote. Įsidėmėkite,
kaip atrodote sau, ką galvojate apie save, kitus, gyvenimą. Pa­
stebėkite, kokie žmonės likę jūsų gyvenime, kurių jau nėra.
Patikrinkite sveikatą, kaip jaučiasi jūsų kūnas, kai santykiai
nesiklosto sėkmingai? Ką jaučiate, ką svarstote, matydami
šiuos vaizdus?
Kol kas šį diską užmirškite. Įsivaizduokite, kad paleidžia­
te antrąjį. Prieš akis iškyla visai kitoks ateities reginys. Praėjo
penkeri metai, šį sykį viskas kitaip. Jūsų gyvenimas ir santy­
kiai harmoningi. Įveikėte varžančias nuostatas, kurias susi-
kūrėte vaikystėje, kurios kažkada trukdė jums pasiekti taip
trokštamą meilę. Išsivadavote iš nusistovėjusio griaunančio
elgesio. Neskubėdami leiskite šiai scenai iškilti vaizduotėje.
Atkreipkite dėmesį, kur esate, kaip atrodote, kaip jaučiatės,
kokios jūsų mintys apie save ir kitus. Ką veikiate gyvenime,
308 / KAS TAI - M E IL Ė AR P R IK L A U S O M Y B Ė ?

kokie žmonės jus supa, kokių jau nėra? Patyrinėkite savo kūno
savijautą, sveikatą.
Ką jaučiate ir galvojate, žiūrėdami į šį naują reginį?. Juk
vaizdiniai mūsų sąmonėje ir mūsų kūno energija glaudžiai su­
siję. Puoselėjami vaizdiniai - tiek mūsų suvokti, tiek ne - kuria
būsimą mūsų realybę. Dažniausiai jei manome, kad kas nors
esame, tai ir tampame. Jei jūsų santykiai tebėra nerimastingi
ir priklausomi, vadinasi, vis dar tęsiasi pirmojo disko siužetas.
Anie vaizdiniai nepastebimai paveikė jūsų jausmus, pasirinki­
mus*, veiksmus. Jei trokštate, kad gyvenime įsivyrautų antrojo
disko vaizdai, svarbu, kad jūsų sąmonė juos priimtų. Galvoki­
te apie juos keliskart per dieną, kol jie taps neišdildomi. Iš ten
jie persiduos į jūsų būtį.
Stropiai išnagrinėkite antrąją vaizdų grupę. Kuo atidžiau
juos apibrėžkite, kad kaskart, kai peržiūrėsite, jie taptų vis aiš­
kesni.
Dabar pasirinkite simbolį, kuris įtaigiai primintų ateitį,
kurios trokštate sau ir savo santykiams. Objektas turėtų būti
apčiuopiamas, kad į jį galėtumėte pažvelgti ar kasdien panau­
doti. Žvelkite į jį kuo dažniau, primindami sau šviesią ateitį,
dėl kurios stengiatės. Neužmirškite, kuo smarkiau susitelksite
į pozityvius vaizdinius, tuo greičiau išblės senieji, tuo mažiau
galios jie turės jūsų ateičiai.

Pratimas 5C. Raskite dvasinį vedlį savyje

Šis pratimas remiasi prielaida, kad kiekvienas mūsų turime
aukštesnįjį „aš“, kuriam savybinga meilė, protingumas, neša­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 309

liškumas, gailestingumas, dvasinė išmintis. Vidinis dvasinis

vedlys gali tapti didžiausiu mūsų pagalbininku sprendžiant
gyvenimo ir santykių bėdas. Deja, šis aukštesniojo lygio są­
moningumas dažnai paklūsta žemesniesiems instinktams,
kurie kildina mūsų polinkį į priklausomybes. Brandi meilė
sklinda iš aukštesniojo „aš“, kaip tik ugdydami šį dvasinį va­
dovą ir rasime tvarią, neblėstančią meilę.
Neskubėdami paskaitykite toliau aprašytą viziją. Keliskart
giliai įkvėpkite, kol atsipalaiduosite. Įkvėpdami pro nosį ir
iškvėpdami pro burną, pajuskite savo nekaltybę ir pažeidžia­
mumą. Pakartokite keletą kartų, kol kūnas visiškai atsipalai­
duos, nusimes visas susikaupti trukdančias mintis ir įtampą.
Užsimerkite. Kai jau pasiruošite, savęs neskubindami įsivaiz­
duokite, kad esate su išmintingu, rūpestingu, užjaučiančiu
vadovu, dvasiniu mokytoju ar liudininku. Paklauskite jo, ką
jums reikėtų padaryti, ko atsisakyti, kad trokštama ateitis tap­
tų tikrove. Palaukite atsakymo. Jeigu atsakymas aiškus, padė­
kokite vadovui. Jeigu ne, bendraukite su juo, kol paaiškės. Tik
įsitikinkite, kad atsakymą girdite iš išmintingo dvasinio mo­
kytojo, o ne iš baudžiančio tėvo. Padėkokite vadovui už paro­
dytą kryptį ir supratimą, žinodami, kad išmintingo patarimo
galite grįžti kada tik panorėję. Suvokite, kad šis nesusaistytas
gailestingas vadovas yra jumyse. Prieš išsiskirdami su vadovu,
palikite jam dovaną - simbolį to, ko ketinate atsisakyti, kad
pasiektumėte trokštamus santykius ateityje.
310 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Pratim as 5D. TeigiamŲ minčiŲ tvirtinim as

Be abejonės, jums žinoma samprata, kad pozityvus mąstymas
įkvepia siekti permainų. Mintis sena, kilusi ne tik iš moder­
niosios psichologijos, bet ir iš senųjų dvasinių mokymų, kurie
pripažino ir maldos kaip kūrybinės vizualizacijos idėją. Dva­
sinis mokinys raginamas vengti minčių apie nesėkmę ir ne­
viltį, pakeisti jas tikėjimu, pavyzdžiui, „Nes viskas yra jūsų“
(1 Kor 3:21), „Nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra“
(Pat 23:7), „Nėra tokio troškimo, kuris neišsipildytų“ (Kahlilas
Gibranas).
Mokslo pasaulyje toks pozityvus procesas aprašomas
tiesiog kaip veiksmas ir atoveiksmis. Asmenybė yra visų jos
minčių visuma. Šios mintys lemia veiksmus net tada, kai nėra
mūsų sąmoningai suvoktos. Mūsų siunčiamos mintys gali būti
palankios arba ne. Toliau pateikiamas minčių tvirtinimo me­
todas yra daugelio pozityvaus mąstymo mokyklų idėjų sinte­
zė. Ji davė teigiamų rezultatų man pačiai, ir mano pacientams.
Apibūdinkime tvirtinimą kaip konkrečią teigiamą mintį, kuri
ateina, atsiliepiant į dabartinę reikmę ar siekinį.
Štai minčių tvirtinimo pratimas.
1. Apibūdinkite savo troškimą (šiuo atveju tam tikrų san­
tykių troškimą).
2. Prisiminkite, ką vaikystėje būtų pasakę tėvai, kad toks
troškimas būtų įmanomas arba kad jie patvirtintų jį.
3. Parašykite šį tvirtinimą penkiolika kartų, kaskart pa­
minėkite savo vardą: penkiskart pirmuoju, penkiskart
antruoju ir penkiskart trečiuoju asmeniu (pavyzdžiui,
 R Y T O J A U S VI LTI S / 311

aš, Johnas, nusipelnau meilės, tu, Johnai, nusipelnai

meilės, jis, Johnas, nusipelno meilės).
4. Įsiklausykite į visas nemalonias reakcijas ar jausmus,
kylančius šio tvirtinimo metu. Pajutę užrašykite.
5. Toliau kartokite, kol tvirtinimas nesukels neigiamos re­
akcijos. Kai jau skambės taip, kaip norėsite, pakartokite
jį penkiolika kartų.
6. Įsivaizduokite savo gyvenimą, kuriame šis jūsų tvirtini­
mas tapęs realybe.
7. Išlaisvinkite mintį, leiskite savo energijai plūsti į tuos
siekinius, kurie pavers juos tikrove.
8. Gyvenkite taip, tarsi šis patvirtinimas būtų tikrovė.
Kurkite vaizdus padėsiančius jums išpildyti troškimus
ar reaguokite į juos.
9. Atlikite šį pratimą keliskart per dieną, kol troškimas iš­
sipildys ar naujos nuostatos taps įprastos. Arba kol įvyks
ir viena, ir kita. Šio patvirtinimo galite nerašyti, tiesiog
ištarkite jį arba apmąstykite.

P r a tim a s 5 E . B lo g ą p a t i r t į p a n a u d o k ite g e r a m tik s lu i

Priklausomybės santykiai atsiremia į esmines nuostatas mūsų

vaiko ego būsenoje, kilusias iš skausmingų emocinių patirčių.
Kai vaikystėje mus įskaudindavo, sakydavome sau: „Žmonės
mane visada tik skaudina“, „Daugiau niekam nebūsiu artima“.
Tokius iš emocinio susijaudinimo kilusius teiginius mūsų
nervų sistema savaime išsaugo, jie tampa būsimos realybės
pagrindu. Priklausomi santykiai leidžia mums pakartoti
312 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

anksčiau patirtą gyvenimo skausmą, jie nuolat prikelia senas

emocijas ir mitus. Tokiomis akimirkomis, patys nesuvokdami,
esame linkę išskleisti neigiamas gyvenimo programas, kurias
įgijome vaikystėje. Tad dažnai sakome: „Žinojau, kad taip at­
sitiks“, „Tai tik įrodo, kad verčiau jau man niekada nemylėti“,
„Niekada neleisiu sau tapti tokiam pažeidžiamam“.
Užsiprogramavome būdami tam tikros emocinės būsenos.
Natūralu, kad tinkamiausias metas padaryti tai iš naujo, nu­
teikti save teigiamiems santykiams yra gilios, taip pat skaus­
mingos, emocijos epizodas. Jeigu puoselėdami priklausomy­
bės santykius kankinatės, suprantama, jums teks patirti tokių
emocijų. Tačiau išmanydami apie įsitikinimus, susiformuotus
tokiose giluminių emocijų būsenose, galite, užuot jo bijoję, pa­
sinaudoti dabar jaučiamu skausmu kaip galimybe pasiruošti
būsimiems sveikiems santykiams. Kai jūsų širdis sužeista, ga­
lite sau tarti: „Šis skausmas praeis, išmoksiu puoselėti sveiką
meilę. Pasiryžtu liautis elgtis destruktyviai, nes esu vertas
sveikesnio, laimingesnio meilės gyvenimo.“

Pratimas 5F. Iš skausmo mokykitės išminties,

susidraugaukite sujuo
Šis pratimas, regis, nebus malonus, mat teks susitelkti į pa­
prastai slopinamą skausmą ar liūdesį, bet jį atlikę tikrai paju­
site palengvėjimą. Prisiminkite - nuo į paviršių iškilusių ne­
malonių jausmų tampa lengviau išsivaduoti.
1. Leiskite sau prisiminti varginantį skausmą, atgaivinkite
vaizdą ir įvykius, kai jį jautėte.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 313

2. Įsigilinkite į svarbiausias neigiamas nuostatas ir su šiuo

skausmu susijusius poelgius.
3. Net ir suvokdami savo skausmą, kartokite: „Dabar tam­
pu laisvas nuo senų nuostatų, neleidusių man judėti pir­
myn.“
4. Paskelbkite naują žinią, brandžią meilę palaikantį pa­
tvirtinimą.
5. Suvokite, kad skausmas suteikė jums galimybę gyti.
6. Patikėkite, skausmas ilgainiui atlėgs. Atsisveikinkite su
praeitimi, tikėkite šviesesniu rytojumi.

At s in a u j in im o p r a t im a i

Pe r ė j im a s p r ie b r a n d ž io s m e il ė s

Štai supratote, kaip patys prisidėjote prie savo polinkio į pri­

klausomą meilę. Ištyrėte vidines nuostatas, pradėjote laisviau
mylėti. Paaiškėjo, kad kai iš meilės mažiau tikitės ir reikalau­
jate, veikiausiai daugiau ir sulaukiate. Kai nusikratote ribojan­
čių pančių, patiriate energijos antplūdį, praskaidrėja jūsų po­
žiūris ir gyvenimas. Dabar esate pasiruošę perkopti nesveikus
santykius ir elgesio modelius, žengti toliau.

P r a tim a s 6 A . A tle id im a s

Atleidimas sau
Svarbu ne tik sugebėti atleisti mus įskaudinusiems žmonėms.
Privalome pasiryžti visiškai prisiimti kaltę už kitų sužeis­
tus jausmus. Juk kitus gebame mylėti tiek, kiek mylime save.
314 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Kitiems galime atleisti tik tiek, kiek atleidžiame patys sau. To­
kia yra tiesa. Kas išdrįstų prisipažinti, kad su kitais elgėsi taip
pat nežmoniškai kaip ir jie su mumis. Ketinome mylėti tauriai
ir kilniai, bet dėl savo pačių žaizdų ar įgytos patirties pasakė­
me ar padarėme tai, ko dievagojomės šiukštu nesakyti ar ne­
daryti. Kol neprisiimame atsakomybės už tokius skaudulius,
tol ir toliau projektuojame juos į kitus.
Privalome rasti drąsos grįžti praeitin, vėl sąžiningai ir atsa­
kingai pažvelgti į savo santykius, garbingai paliudyti smurtiš­
ką, kitus skaudinantį ir žeidžiantį savo elgesį, išsilaisvinti, nu­
sileisti į atgailos ar sąžinės gailesčio gelmę, kur imsime sveikti.
Elgesys ima keistis, kai prisipažįstame, kad mums nepatinka
mūsų poelgis. Pajutę vidines tokio prisipažinimo pasekmes,
suvokiame, kad tai prieštarauja mūsų gerumui. Liovęsi neig­
ti, galime žengti didžiausią gydomąją galią turintį žingsnį -
kreipiantį ir sveikesnių santykių link. Tinkamai atliekamas šis
pratimas gali padėti žmogui užgydyti labai gilias širdies žaiz­
das. Galima atgauti pasitikėjimą savimi.
Peržiūrėkite pratimo etapus. Paskirkite laiką ir vietą, kada
ir kur galėsite šiam pratimui skirti visą dėmesį. Nesitikėkite
atlikti jį vienu ypu. Atliekant sąžiningai, jam gali prireikti va­
landų ar net dienų. Dažnai pirmiausia paaiškėja tai, kas aki­
vaizdžiausia. Subtilūs niuansai iškyla vėliau.
1. Atpalaiduokite kūną, giliai kvėpuokite. Tegul nelieka
jokių minčių.
2. Neskubėdami pereikite į aukštesnįjį savo „aš“ arba liu­
dininką, kaip aprašyta 5C pratime. Atskirkite savo liu-
 R Y T O J A U S VI LTI S / 315

dininką nuo to savęs, kuris kitus įskaudino ar išdavė.

3. Leiskite užuojautai sklisti iš širdies. Ja apgaubkite ir ne­
tobuląjį „aš“.
4. Laikydamiesi aukštesniojo savo „aš“, liudininko, grįž­
kite į praeitį ir prisiminkite kiekvieną akimirką, kai
įskaudinote kitą. Garbingai prisipažinkite, kaip įskau­
dinote kitus, ypač tuos momentus, kai net mėgavotės
keršydami.
5. Prisiminkite vieną žmogų vienu metu. Atkreipkite dė­
mesį, kaip jis reaguoja į skaudinantį jūsų elgesį. Kai psi­
chologiškai būsite pasirengę, nusiųskite tam asmeniui
meilės.
6. Kiekvieną tokį poelgį apgailėkite, tačiau savęs nekal­
tinkite. Tiesiog stebėkite patirtį ir vėl ją paleiskite ne­
vertindami. įsivaizduokite, kad jums sugrįžta toje pa­
tirtyje užšalusi gyvenimo energija.
7. Pakeiskite patirtį - atleiskite sau. Tikėkite, kad gavote
svarbią pamoką. Atkreipkite dėmesį, kokią laisvę dabar
jaučiate.
8. Sustiprinkite šią patirtį - išsiaiškinkite gautą pamoką.
Įsipareigokite padaryti viską, kas tik jūsų jėgoms, kad
taip daugiau nesielgtumėte.
9. Atsiteiskite su kitais taip, kaip jums atrodo teisinga,
tiek, kiek galite juos pasiekti. Jeigu nepavyksta asme­
niškai, įsivaizduokite dialogą tarp savo ir jo aukštes­
niųjų „aš“. Parašykite laišką, kurį vėliau galėsite sude­
ginti ar užkasti.
316 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

io. Pajuskite dėkingumą už gautas pamokas, už galimybę

augti. Pripažinkite, kad visi gyvenime esame žaidėjai.
Dabar jau esate pasiruošęs atleisti. Gal net įstengsite at­
leisti tiems, kurie ir toliau neigia skriaudą, vis dar jus
skaudina. Atleidę jiems, galbūt išvysite stebuklą, gal dėl
skaudžių santykių kalti žmonės, iš kurių nesitikėjote
prisipažinimo, ateis pas jus nuoširdžiai susitaikyti.

Atleidimas kitiems
Sehus nesveikus įpročius sunku įveikti ir tuomet, jei širdyje
nešiojamės įniršį, priekaištus, kaltę ir pyktį. Visada geriausia
iš tokių jausmų išsilaisvinti, pasistengti už praeities klaidas ir
skriaudą atleisti sau ir kitiems. Kai per sunku (o taip nutinka
dažnai), pasistenkite atskirti asmens veiksmus nuo jo paties.
Net jei negalite pateisinti šio žmogaus poelgių, gal pajėgsite
jam už juos atleisti. Išmokti atleisti yra kelias, neišvengiama jo
dalis - išsilaisvinimas nuo pykčio ir įsižeidimų.
1. Susirašykite žmones, kuriems privalote atleisti. Tikėti­
na, jų bus tarp buvusių mylimųjų.
2. Peržiūrėkite sąrašą ir išrinkite tuos, ant kurių dar pyks­
tate. Elkitės sąžiningai, nes savęs apgaudinėjimas ken­
kia būsimiems santykiams.
3. Visiems parašykite po laišką. Jų neišsiųsite, tad laisvai
išliekite pyktį. Šiuo metu nesistenkite, kad jūsų pyktis
būtų pamatuotas, nes jau žinote, kad ir pats prisidėjote
prie pyktį sukėlusios situacijos. Neužmirškite, kad pyk­
tis - nuodai, atskiriantys jus nuo kitų. Išliejate jį tam,
 R Y T O J A U S VI LTI S / 317

kad apsivalytumėte, pasiruoštumėte priimti ir atleisti.

Gamta nepalieka tuštumos. Kad pykčiui galėtumėte
laisvai ištarti „ne“, pirmiausia reikia laisvai ištarti jam
„taip“.
4. Pripažinkite, kad negalite pakeisti praeities įvykių. Su­
tikite, kad kaupdami seną pyktį ir įniršį, neišsiveršite iš
priklausomybės rato, kuriame nėra vietos sveikam mei­
lės ryšiui. Tapdami laisvi nuo seno pykčio, sukuriate er­
dvę, kurią užpildys nauji, pakilesni jausmai.
5. Priimkite realybę - kas buvo, tas. Tai nereiškia, kad pa-
mėgstate tą asmenį arba ima patikti jo elgesys. Ko pasi­
mokėte iš šios patirties?
6. Dabar metas atleisti. Raskite laiko kasdien ramiai pri­
sėsti ir atleisti vienam žmogui, su kuriuo jūsų santykiai
praeityje nebuvo itin harmoningi.
7. Tegul atleidimas tampa kasdieniu dabartinių jūsų san­
tykių įpročiu.

Pastaba. Jei paaiškėtų, kad kažkam atleisti per sunku, tie­

siog tarkite: „Negaliu atleisti, tačiau mano aukštesnysis
„aš“ padės man atleisti ir atsikratyti apmaudo, nes taip ge­
riausia man.“

Pratimas 6B. Naujasis giminės medis

Vaduodamiesi iš priklausomų santykių, pripažįstame, kad
vienas asmuo visų mūsų poreikių patenkinti negali. Geriausia,
kai mus palaiko kiti žmonės, didžiulė šeima. Kad įvertintu-
318 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

mėtė, kas tikrai jus paremtų, gali tekti susikurti naują šeimos
medį ir pažiūrėti, kiek išties jis turi šakų.
1. Surašykite gimines ir draugus, įtraukite ir tuos, kuriuos
turėjote ir troškote turėti.
2. Apibūdinkite, kokius jūsų poreikius kiekvienas jų ten­
kino arba tikėjotės, kad tenkins.
3. Įvertinkite dabartį: kiek žmonių ir jų atliekamų vaid­
menų išlikę iki šiol.
4. Parinkite asmenis dabartiniame gyvenime, kurie pa­
pildo arba atlieka šiuos vaidmenis. (Galite paprašyti ir
ne šeimos narių pabūti simboliniu broliu ar seserimi.)
Turtinkite savo šeimos medį, stiprinkite savąjį paramos
ir meilės tinklą.

P r a tim a s 6C . G e ro v ė s p a t v ir t in im a s

Užmegzti sveiką meilės santykį ir jį palaikyti, išsaugoti sek­

sualines ribas gali tik tas, kas pasiekė pilnatvę, kieno gyveni­
mas yra gerovė. Gerovė - tai žinojimas, kaip patenkinti savo
poreikius, nesitikint, kad pilnatvę suteiks esantieji šalia mūsų.
Neskubėdami perskaitykite šiuos teiginius. Pritaikykite
juos asmeniškai sau, įterpdami savo vardą. Jei kuris iš teiginių
jums netinka, čia ženklas, kad reikia patyrinėti būtent šį abe­
jonių keliantį aspektą. Jūsų santykiuose ar gyvenime veikiau­
siai tai yra pažeidžiama vieta.
Aš,_____, dabar žinau, kokie mano tikrieji poreikiai ir kaip
juos patenkinti.
Aš,_____, dabar laisvai išreiškiu kitiems savo jausmus.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 319

AŠ, dabar elgiuosi pozityviai, savo elgesiu atsižvelgiu

į kitų jausmus ir laisvę.
AŠ, rūpinuosi savo kūnu: tinkama mityba, mankšta,
fizinėmis jo reikmėmis.
AŠ, imuosi man prasmingos veiklos, atspindinčios
vidines mano vertybes.
AŠ, kuriu artimus santykius su kitais žmonėmis, šiais
ryšiais mėgaujuosi.
Aš, į gyvenimo sunkumus reaguoju kaip į galimybes
augti, bręsti ir stiprėti.
Aš, kuriu tokį gyvenimą, kokio noriu, ne tik reaguoju
į tai, kas nutinka.
Aš, pasinaudoju kūno signalais, gerindamas savo gy­
venimą ir giliau save pažindamas,
Aš, mėgaujuosi gerovės jausmu net ištikus sunku­
mams.
Aš, pažįstu savo emocinius ir fizinius dėsningumus,
suprantu, kad jie vidinio „aš“ signalas,
Aš, pasikliauju asmeniniais savo ištekliais kaip di­
džiausia gyventi ir augti reikalinga jėga.
Aš, jaučiu save kaip nuostabų žmogų,
Aš, kuriu situacijas, kurios padeda man suvokti savo
vertę.
Aš, tikiu, kad gyvenimas mane dar gausiai viskuo
apdovanos.
Aš, jaučiuosi dėkingas už gyvenimą.
320 / KAS TAI - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

P r a tim a s 6 D . S ą m o n in g i s a n ty k ia i

Remdamiesi asmeninių santykių patirtimi ir šioje knygoje siū­

lomomis įžvalgomis, surašykite, ko norėtumėte iš draugų ir
romantiško partnerio, dabartinio ar būsimo.
1. Sudarykite du sąrašus, vieną - geriausių draugų, kitą -
artimiausių bičiulių.
2. Išvardykite būtinas savybes (pavyzdžiui, jis sąžiningas).
3. Išvardykite svarbias savybes (pavyzdžiui, ji perskambi­
na, kai praleidžia mano skambutį).
*4. Išvardykite geras, bet nebūtinas savybes (pavyzdžiui, jis
mėgsta kates).
5. Išvardykite netoleruotinas savybes (pavyzdžiui, neben­
drauju su tais, kurie kitus valdo pykčiu).

Peržiūrėkite šį sąrašą su patikimu vadovu, pasitikrinkite, ar

nieko nepraleidote. Jei pritariate jo pasiūlymams, įtraukite
juos į sąrašą. Remkitės tuo, ką išvardijote sąraše.

P r a tim a s 6E . S a n ty k ių to b u lin im a s

Šis pratimas skirtas nusprendusiems santykių nenutraukti.

Kai sudėtingu ryšiu susisaistę partneriai ima atsiskleisti ir taip
įsipareigoja esamą ryšį pagerinti, daugelį dalykų jie gali pa­
siekti kaip mat. Veiksmai smarkiai susiję su naująja asmenine
jų nepriklausomybe ir saviverte.
Neužmirškite, svarbu susitelkti į tai, kas jumyse, kituose ir
jūsų gyvenime pozityvu, atsiremti į jau esamą teigiamą jūsų
meilės santykių pagrindą. Žinoma, nereikia į sunkumus nu­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 321

moti ranka. Abu turėtumėte pagausinti tai, kas gera, ir galbūt

sušvelninti, kas skaudu, atskleisti, kas kiekvienam svarbu. Pa­
teikiu vieną kitą santykių tobulinimo pratimą.
1. Darykite, ko matote stingant. Užuot skundęsi tuo, ko
jūsų santykiai stokoja, stenkitės tą tuštumą užpildyti,
atverti partneriui savo vertybes ir troškimus. Būkite be
jokių išankstinių lūkesčių, tik tada sulauksite sėkmės.
Puoselėkite džiaugsmą duoti besąlygiškai.
a. Jei stokojate dėmesio, pripažinkite save ir savo par­
tnerį.
b. Jei norite dovanos, įteikite savo partneriui kažką
ypatingo.
c. Jei svajojate apie nugaros masažą, patys tai padaryki­
te kitam.
d. Jei jaučiatės vienišas, atsigręžkite į savo partnerį ir
kitus žmones šalia savęs.
e. Jei norite kažko jaudinamo, pats kitą džiugiai sujau­
dinkite.
f. Jei norite paramos, pats kitą palaikykite.
2. {kvėpkite partnerį augti. Paaiškinkite, kaip jis ar ji įkve­
pia jus ir paskatina augti. Išreikškite dėkingumą už visą
gėrį, kurį partneris jums suteikia. Paklauskite jo, kaip
galėtumėte jam daugiau padėti, palaikyti.
3. Įsipareigokite siekti teigiamų permainų. Paaiškinkite
partneriui, kaip norite keistis, kad jūsų santykiai pa­
gerėtų. (Įsitikinkite, kad šių pokyčių sieksite laisva va­
lia, neverčiami. Laisvai pasirinkdami sutinkame savo
322 / KAS T A I - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

valia, o pažadas, išgautas prievarta, vėliau verčia maiš­

tauti.)
4. Pasitelkite ritualus, simbolinius kartojamus veiksmus,
kurie suteikia saugumo jausmą, tvirtą pagrindą mu­
myse esančiam vaikui. Santykių ritualai įtvirtiną jūsų
ryšio svarbą. Pavyzdžiui, pora, kuriai dėl darbo tenka
dažnai keliauti, parašo laiškelius, kuriuos atplėšia tada,
kai tenka išsiskirti. Šis ritualas turėtų suteikti daugiau
prasmės tam metui, kai jie atskirti.
a. Prisiminkite kokį reikšmingą ritualą iš vaikystės,
pritaikykite jį suaugusiojo gyvenime.
b. Pažvelkite į esamus santykius. Kokius ritualus ku­
riate? Jeigu jie padeda geriau jaustis, laikykitės jų.
c. Pasistenkite sukurti ir naujų malonių ritualų, sutvir­
tinsiančių santykius su partneriu.
5. Suteikite davimui prasmę. Kai nesitikite ir nereikalau­
jate, dovanos ir paslaugos įgyja ypatingą vertę. Štai ne
vienai porai pravertęs pratimas.
a . Nesivaržydami surašykite dalykų, kurių pageidauja­

te iš savo partnerio, sąrašą. Į jį įtraukite visus norus,

sykiu ir seksualinius troškimus.
b. Apsikeiskite sąrašais.
c. Kartą per savaitę pasirinkite kažką iš partnerio sąra­
šo ir spontaniškai jam tai suteikite.
6. Susikurkite valandėlių, kai būsite tik dviese. Tikras ar­
timumas klesti, kai du žmonės gali netrukdomi būti
sykiu, dalytis jausmais, mintimis, svajonėmis, žaismin­
 R Y T O J A U S VI LTI S / 323

gumu, meilumu, seksu. Paprasta taisyklė: jei kasdien

skirsite valandą artimam bendravimui, bėdų jūsų san­
tykiuose smarkiai sumažės.
7. Patarnaukite vienas kitam. Kai įsipareigojate nuošir­
džiai mylėdami, sutinkate dvasiškai nusileisti, puose­
lėti savo mylimąjį, nors retkarčiais tai gali reikšti net
tai, kad savo paties reikmes teks atidėti. Paklauskite
partnerio, kaip galėtumėte jam patarnauti. Jei išgir­
site atsakymą, bus daug paprasčiau, nei stengiantis
atspėti, ką jis manąs. Su spėlionėmis vargsta žmonės,
įstrigę priklausomos meilės pinklėse. Įžvelkite skir­
tumą tarp paprastos priežiūros ir tikrojo rūpesčio jo
reikmėmis.
8. Puoselėkite santykį. Emociškai sveikas žmogus sugeba
atsigręžti į kitus, įžvelgti juose gera, atsiskirti, kai ateina
metas. Išsiugdykite šiuos gyvenimo įgūdžius.
a. Parodykite vertinimą ir dėkingumą.
b. Duokite spontaniškai.
c. Paprašykite to, ko reikia jums.
d. Išmokite klausyti.
e. Mokykitės lankstumo.
f. Nenusiminkite, kai kitas apvilia, kai atsako neigia­
mai, paleiskite, jei reikia.
g. Konfliktus spręskite kuo atviriau, parodydami kuo
mažiau priešiškumo.
h. Bendraukite garbingai, nuoširdžiai
1. Priimkite realybę.
/ KAS TAI - M E IL Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

j. Ugdykitės nuolankumą, objektyvumą, pagarbą gy­

venimui.
9. Susigrąžinkite romantiką, aistrą, jaudulį. Peržiūrėkite
ankstesniuose šios knygos puslapiuose pateiktus sąrašus.
10. Širdies ryšys su širdimi. Pratimas visai paprastas, tačiau
daugeliui partnerių nelengvas. Jis paremtas prielaida,
kad santykių sunkumų šerdis - apviltas pasitikėjimas.
Pirmoji raidos užduotis, kurią mes, vaikai, turėjome
atlikti, buvo pasitikėti savimi, kitais ir gyvenimu. Kai
širdis sužeista dėl išduoto pasitikėjimo, labai nenoro­
mis vėl imame pasikliauti, nors taurioji mūsų esybės
pusė šito ir trokšta. Tik sutikdami vėl tapti pažeidžiami
galime išgydyti išdavystės žaizdą. Šis pratimas skirtas
tiems partneriams, kurie nori atnaujinti širdies ryšį su
širdimi, kai šios širdys buvo smarkiai įskaudintos, kai
jų pasitikėjimas apviltas. Stebina, kiek daug teigiamos
motyvacijos asmenų atsisako jį atlikti. Supratau, kad jei
pora nenori tapti emociškai pažeidžiama, jų santykis
pagis tik iš dalies, juos sies tik dalinis emocinis artu­
mas. Šis pratimas tinka ir poroms, norinčioms atkurti
seksualinės patirties sakralumą, kai asmenys nukentė­
ję nuo sekso priklausomybės. Tada širdies ryšys turėtų
būti atkurtas pirma seksualinio intymumo.
a. Susikurkite saugią, jaukią aplinką, kuri užtikrintų
netrikdomą artumą. Susitarkite drauge.
b. Atsisėskite krūtinė į krūtinę, kad kitas girdėtų, kaip
prie jo krūtinės plaka jūsų širdis.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 325

c. Giliai kvėpuokite, atsipalaiduokite. Nekalbėkite, da-

lykitės meile, sklindančia iš širdies.
d. Jauskite, kaip plaka partnerio širdis, susiliekite su
šia patirtimi.
e. Neteisdami pastebėkite baimę, norą nutolti, kliu­
dančias mintis. Sudaužyta širdis iškart neužgyja.
f. Tęskite, kol viskas vyks natūraliai, lengvai, kol šir­
dys plaks tarsi vienu ritmu.
g. Dabar iš širdies į širdį dalykitės meilės jausmais.

P r a tim a s 6F. S a u g u s b e n d ra v im a s , k o n flik to s p re n d im a s

Kaip ir kada bendraujame, kaip sprendžiame konfliktus, svar­

biau nei tai, apie ką kalbame. Čia pateikiu komunikacijos su­
tarties pavyzdį, prisitaikykite ją sau.
1. Pripažinkite, kad poreikis bendrauti ir spręsti konflik­
tus yra gyvenimo dalis.
2. Paskirkite saugią vietą, kur bendrausite ir spręsite kon­
fliktus. Nederėtų rinktis miegamojo, važiuojančio au­
tomobilio, viešo pasibuvimo, negerai, jei girdi vaikai ar
kiti šeimos nariai.
3. Jei susiginčijote miegamajame, atlikite apvalymo ri­
tualą ir susitarkite, kad miegamasis skirtas meilei, ne
karui.
4. Kiekvieną savaitę skirkite laiko atvirai diskusijai. Tada
nejausite tokio beviltiško poreikio kalbėti, kai nedera,
nereikės jaudintis, kad jūsų emocinė reikmė ar proble­
ma liks užmiršta.
326 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

5. Sudarykite ir pasirašykite pagarbią konfliktų sprendi­

mo sutartį. Ji galėtų būti kad ir tokia.
Susitariame, kad esame sąjungininkai, siekiantys to pa­
ties tikslo.
Susitariame, kad tai, ką kalbėsime, liks žinoma tik
mums.
Susitariame, kad tai, ką kalbėsime, nebus panaudota
vienam prieš kitą.
Susitariame nesikeikti, vienas kito negėdinti, nekaltinti,
vengti sarkazmo, užgauliojimo, grasinamos kalbos
ar elgesio.
Susitariame, kad vienu metu kalbėsime po vieną.
Susitariame, kad išklausysime nepertraukdami, nesigin-
dami.
Susitariame kalbėti teiginiais, kuriuose veiksnys „Aš“,
o ne „Tu“.
(Pavyzdžiui: „Kai tu pavėlavai, man pasirodė_______
ir aš sau pasakiau_______ , todėl kitą sykį aš pagei­
daučiau _______ “)
Susitariame patvirtinti, kad girdime, ką pasakė kitas.
Pakanka paprasto „girdžiu“.
Susitariame riboti diskusijos laiką.
Susitariame, kad turime teisę nutraukti pokalbį, viešai
pripažindami, tardami „Sugrįšiu“.
Susitariame, kad svarbių bėdų nesvarstysime, neversi-
me kito jas svarstyti tada, kai esame alkani, pavargę,
išsekę, įsitempę.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 327

Susitariame aptarti tai, kas yra dabar, o ne tai, kas buvo.

Susitariame išlikti suaugusiojo ego būsenoje, neprisitai­
kyti sau asmeniškai viso, ką sako kitas.
Susitariame, kad kreipsimės pagalbos kitur, jeigu ši dis­
kusija liks bevaisė.72
6. Laikykitės susidomėjimo ir nustebimo, o ne teisiančios
nuostatos. „Kažin kas nutiko, kad jam (jai) sunku ma­
nęs klausytis.“ Stenkitės nesuerzinti kito ir kad jūsų tei­
giniai neskambėtų kaip kaltinimai ar menkinimas.
7. Diskutuodami vadovaukitės objektyvumu, užuojauta,
nusižeminimu.
8. Atskirkite žmogų nuo jo emocijų ir elgesio. „Myliu tave
tokį, koks esi, bet kai į mano žodžius reaguoji per smar­
kiai, mane apvili.“
9. Išdėstydami skundus ar susirūpinimą, neužmirškite
„sumuštinio“ metodo: pradėkite nuo teigiamo paste­
bėjimo, įterpkite neigiamą, užbaikite teigiamu. „Myliu
tave, man pikta, kad savimi nesirūpini, nes juk noriu,
kad kuo ilgiau gyventumei.“
10. Jauskitės atsakingas už tai, koks jūsų elgesys šiuose san­
tykiuose kenkia artimumui, pasinaudokite šiuo pokal­
biu nuoširdžiam prisipažinimui, kad vėl grįžtate prie
senų savo įpročių.
11. Žodžiais išreikškite visas teigiamas savo partnerio ir jo
elgesio savybes.
12. Diskusiją baikite ritualu, tarkim, apsikabinimu, malda,
bučiniu, rankos spustelėjimu.
328 / KAS T A I - MEI LĖ AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

P r a tim a s 6 G . K e tu ri s v e ik im o n u o sekso, ro m a n tiš k o

įs im y lė jim o ir m e ilė s p rik la u s o m y b ė s a s p e k ta i

Įsivaizduokite, kad esate stalviršis, kuriam reikia atramų. Tu­

rėjote vieną jus laikančią atramą - nesveiką priklausomybę
nuo asmens, romantiško susižavėjimo, sekso. Tačiau tam, kad
sveiktum, reikia keturių kolonų. Visos jos - elgesys, psicholo­
gija, emocijos ir dvasingumas - svarbios. Štai keli patarimai,
kaip sutvirtinti kiekvieną iš šių atramų.

Elgesys. Žmogus pripažįsta bėdą ir gali įsipareigoti liautis taip

elgtis, suprasdamas, kad niekas neužtikrins, jog neįvyks at­
krytis. Ne vienam kiekviena nugyventa diena - kova.
• Lankykite paramos grupę.
• Prisiminkite ankstesnius pomėgius.
• Padėkite tiems, kam reikalinga jūsų pagalba.
• Rašykite, tapykite, šokite, dainuokite, dirbkite sode.
• Išmėginkite kažką visai naujo.
• Surenkite šventinį vakarėlį.
• Mankštinkitės.
• Sutelkite dėmesį į santykius.
• Skaitykite knygas tik savo malonumui.
• Nuvykite į vietas, kurių niekada negalėjote aplankyti.
• Atnaujinkite senas draugystes.

Psichologija. Svarbu siekti suprasti savo problemą, įžvelgti ne­

sveikas nuostatas, racionalizacijas, užterštą mąstymą, netei­
singas asociacijas, palaikančias priklausomą meilę.
 R Y T O J A U S VI LTI S / 329

• Nusikratykite svarbiausių įsitikinimų, kuriais remiasi

priklausoma meilė.
• Išgirskite, kada save nuteikiate neigiamai.
• Pakeiskite neigiamą įtaigą teigiamomis mintimis.
• Lankykite paskaitas ir seminarus apie teigiamas per­
mainas.
• Skaitykite ar klausykite pagalbos sau įrašų, juostų ar
kompaktinių plokštelių.
• Stenkitės nesijaudinti.
• Išlikite budrios sąmonės.
• Atsirinkite jus pasiekiančias idėjas.
• Liaukitės viską pagrįsti, smulkmeniškai analizuoti, vis­
ką prisitaikyti sau.
• Pasikliaukite intuityviomis įžvalgomis.
• Duokite protui veiklos, domėkitės, mokykitės.

Emocijos. Analizuokite savo elgesio psichologinius pagrindus,

jį paaiškinančius psichologinius reiškinius. Šis sveikimo as­
pektas turbūt sudėtingiausias.
• Išsiaiškinkite, kokias psichologines reikmes tenkino
priklausomybė.
• Raskite sveikus šių poreikių tenkinimo pakaitus.
• Išsiaiškinkite, kas jus suerzina, išanalizuokite tai ati­
džiau.
• Grįžkite į metą, kai jūsų priklausomybė tik ėmė for­
muotis. Susigrąžinkite tuos metus.
• Tapkite geriausiu savo draugu.
330 / KAS T A I - ME I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

• Išmokite pažinti ir išsiaiškinti savo kūno pajautas ir

emocijas.
• Protingai panaudokite savo emocijas, paaiškinkite ki­
tiems, ką jaučiate, ko norite.
• Susiraskite savo vaikystės nuotrauką, kasdien įsiparei­
gokite rūpintis tuo vaiku, jo saugumu.
• Juokitės ir žaiskite, raskite būdų patirti teigiamų emocijų.
• Išbraukite iš praeities užsilikusius žmones, vietas, daik­
tus, kurie jums jau nenaudingi.

Dvasingumas. Žmogus suvokia, kad buvo praradęs dvasinį as­

menybės vientisumą, susikuria dvasinio gijimo programą ir pa­
sirenka praktikas, padėsiančias sugrįžti į savo asmenybės centrą.
• Apsibrėžkite sau, ką reiškia aukštesnioji galia.
• Susikurkite sau tinkamą dvasinį gyvenimą.
• Medituokite, būkite gamtoje arba kasdien nuoširdžiai
melskitės.
• Niekam nekenkite.
• Apsibrėžkite savo aukštesnįjį tikslą.
• Įsivaizduokite save po dvejų metų gyvenantį tikslingai.
• Išsiugdykite pamatinį pasitikėjimą ir nuostabą, užuot
jaudinęsi dėl rezultatų.
• Dirbkite su meilės energija, ne iš baimės.
• Elkitės laisvai, su savitvarda, maloniai, su ramybe ir gied­
ra, taip skatindami pasitikėjimą.
• Aplinkiniams nepastebimai dalykitės su kitais.
• Imkitės kokios tarnystės.
 RYTOJAUS VILTIS / 331

P lėto tės p r a t im a i .

A s m e n in io u n ik a l u m o u g d y m a s

Tas, k a s žin o , k a m g y v e n a , p a jė g s p a k e lt i b e t k o k į ka ip .
F r ie d r ic h N ie t z s c h e

Pačių susikurtos ribos ne tik pasmerkia santykius, bet ir nelei­

džia realizuoti jums duoto potencialo. Tvirtesnis gerovės jaus­
mas padeda sveikti ir santykiams. Santykiai suteikia nuos­
tabų vienovės su kitais žmonėmis pojūtį, tad įgyjate ir laisvę
kilti į iki šiol nepatirtus suvokimo, prasmės ir kūrybingumo
lygmenis.
Gyvenimas skleidžiasi tik dviem kryptimis: evoliucijos ir
regreso. Viena reiškia judėjimą pirmyn, kita - riedėjimą atgal.
Tiesa ta, kad labai mažai žmonių stoviniuoja vietoje: jie arba
kyla aukštyn, arba smunka žemyn.
Susidūrę su sunkumu, kurio išspręsti neįstengiame, spirale
leidžiamės žemyn. Kaskart, iškilus tai pačiai bėdai, asmeninė
dilema vis stiprėja. Stengdamiesi sunkumus įveikti, kylame
aukštyn. Net jei su ta pačia bėda susidursime vėliau, ją svars­
tysime daug nuovokiau, labiau pasikliaudami savimi, ji ne taip
smarkiai paveiks mus emociškai.
Tad kai sunkumams paliksime vis mažiau galimybių mus
valdyti ir imsimės jų patys, pamatysime, kad jau pajėgiame
nukreipti ir savo energiją tam, kad rastume savo vietą po sau­
le. Ne vietą, į kurią mus nustūmė mūsų santykiai, o tą, kurią
patys pasirinkome. Juk kiekvienas galime unikaliai praturtin­
ti pasaulį. Tik liūdina, kad dėl susikurtų ribų, varžančių mus
332 / KAS TA l - M E I L Ė A R P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ir kitus, šie aukštesnieji tikslai dažnai lieka nepastebėti arba

užmiršti.
Priklausomo žmogaus būsena reiškia, kad kreipiame akis
išorėn, neigdami ir slopindami savojo „aš“ galią, reikalauda­
mi, kad gyvenimas suteiktų mums prasmę. Išsilaisvinę nuo
priklausomybės, suvokiame, kad gyvenimas nieko neprivalo
mums teikti, kad patys esame atsakingi už prasmę jame. Lais­
vė nuo praeities saitų dar neužtikrina gyvenimo be įtampos,
tačiau sukuria sveiką įtampą, skatinančią mus siekti idealiojo
savęs. Neviltį nugalime, filosofų vadinamą egzistencinį vakuu­
mą užpildome tada, kai susikuriame savo pačių gyvenimą, nu-
lipdome savąjį „aš“ taip, kad jis labiausiai priartėtų prie to, kas
galime būti, kai tampame naudingi pasaulio bendruomenei.
Toliau pasiūlyti pratimai gali padėti jums pasiekti aukštes­
nį sąmoningumą. Iš čia kyla tikrasis jūsų tikslas. Neužmirš­
kite, kad aukštesnysis „aš“ yra daugiau nei jį sudarančių dalių
visuma.

P r a tim a s y A . A s m e n in ė m is ija

Įsivaizduokite, kad esate itin išsivysčiusi būtybė kažkur kos­

mose, besiruošianti keliauti į Žemę. Jums skirta užduotis įver­
tinti gyvybę šioje planetoje ir remiantis savo žiniomis ir talen­
tais ją patobulinti. Apmąstę išdėstykite raštu savo siekinius.

Mano tikslas Žemėje bus________________________

Pasieksiu šį tikslą iki_________________ ________
Žinosiu, kad man pavyko, kai________________
 RYTOJAUS VILTIS / 333

Išanalizuokite savo atsakymus. Kaip jie apibūdina svarbiau­

sius jūsų tikslus ir svajones?

P r a tim a s 76. G y v e n ti s ą m o n in g a i

Gyvenimas ne tik suteikia galimybių atrasti aukščiausius

žmogiškuosius savo tikslus. Jis atneša situacijų, raginančių
mus nuolat ieškoti pačios mūsų būties čia prasmės. Žmogus,
siekiantis gyvenimo pilnatvės, visą patirtį, net ir skausmingą,
priima kaip progą pakilti į aukštesnio sąmoningumo lygmenį.
Šie keli patarimai galėtų padėti jums gyventi sąmoningai.
1. Priimkite situacijas tokias, kokios jos jums atsiveria, ne­
venkite, neneikite sunkumų.
2. Atvirai mintimis ir jausmais reaguokite į situacijas.
3. Pripažinkite savo atsakomybę už tai, kiek prisidėjote
prie konkrečios problemos iškilimo.
4. Įvertinkite, kokią tiesą apie jus atskleidžia tokie prisipa­
žinimai.
5. Išanalizuokite galimus pasirinkimus.
6. Atsakykite į klausimus: kokią pamoką siūlo ši patirtis?
Kaip galėčiau išvengti šios bėdos pasikartojimo?

P r a tim a s yC. K a s d ie n is p a t v ir t in im a s

Pradėdami dieną, penkiskart pakartokite šiuos žodžius. Kar­

todami įsivaizduokite, tarsi tai, ką sakote, jau būtų realybė.
Dabar dieviškojo išsipildymo metas. Mano darbo vaisiai ir
mano gyvenimo tikslas atsiveria aiškiais, harmoningais būdais.
Savo dalį aš atliksiu.
334 / KAS T A I - M E I L Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

Gyvenime daugybė dalykų, kuriems neturime valios. Juk

negalime priversti žmogaus mus mylėti. Tačiau daug kas yra
mūsų pačių rankose. Tada ir mūsų darbai, ir pasirinkimai, ir
mintys duos apčiuopiamų vaisių. Linkiu kuo geriausios sė­
kmės jūsų kelionėje atrandant ir suvokiant save, randant tikrą
meilę. Jūs nepagailėjote laiko pažinti save, siekti geresnių san­
tykių ir gyvenimo. Jūs nusipelnėte meilės ir gyvenimo.
Paaiškinimai

i. M eilė s g a l ia
Erich Fromm, The Art of Loving (New York: Harper and Row, 1956),
59-60.
Brenda Schaeffer, Love's Way (Center City, MN: Hazelden, 2001), 35-
36. Knygoje Love's Way išsamiai aprašoma, kas meilė yra ir kas nėra.
Įtraukti ir naujausi tyrinėjimai apie meilę ir sveikatą, meilės rūšis, tai,
kaip kūnas, psichologinis „aš“, siela ir dvasia išreiškia meilę.
Viduramžių literatūroje, pavyzdžiui, Andreas Capellanus The Art of
Courtly Love, parodyta, kaip moteriško ir vyriško prado pusiausvyra
apibūdina mistinės romantiškos meilės paieškas.
Charlotte D. Kasi, Women, Sex and Addiction (San Francisco: Harper-
SanFrancisco, 1990), 41.
Stanton Peele, with Archie Brodsky, Love and Addiction (New York:
Signet, 1975).
Trečioje, peržiūrėtoje Diagnostic and Statistical Manual of Mental Di­
sorders laidoje (DSM-III-R) (Washington, DC: American Psychiatric
Association,1987) pateikiami devyni cheminės priklausomybės kri­
terijai, iš kurių bent trejetas privalo atitikti šį šaltinį, kad būtų nusta­
tyta diagnozė. Dauguma kriterijų apibūdina elgesį. Ketvirtoje laidoje
(Washington, DC: American Psychiatric Association, 1994) kiekvienas
psichikos sutrikimas apibrėžiamas kaip ryškus elgesys, psichologinis
sindromas arba modelis, sukeliantis tam tikrų veiklos srities sutrikimų
arba negalią, smarkiai padidinantis skausmo, mirties arba žymaus lais­
vės praradimo riziką. Aprašomieji terminai priklausomybė nuo meilės,
priklausomybė nuo romantiškos meilės ir priklausomybė nuo sekso są­
vade nepateikiami. Juos įima įvairios diagnostinės kategorijos, kiekvie­
nu atveju reikalingas išsamus ir visa apimantis įvertinimas. Gali būti
336 / KAS T A I - M E IL Ė AR P R I K L A U S O M Y B Ė ?

ir taip, kad vienas sutrikimas atitinka daugiau nei vieną diagnostinę

kategoriją. Dirbdama su žmonėmis, kurių priklausomybė nuo meilės
objekto yra nesveika arba destruktyvi, neretai susiduriu su depresijos
arba nerimo sutrikimo diagnoze, asmenybės sutrikimais ir fizinėmis
ligomis, rimtomis santykių, finansinėmis ar kitomis problemomis, ku­
rios trukdo gydymui ir žmogaus funkcionavimui. Arielis Goodmanas
priklausomybės sutrikimo kriterijų sąraše (1989) teigia, kad bet koks
elgesys, kuriuo siekiama pasitenkinimo arba pabėgimo nuo vidinio
diskomforto, gali jgauti kompulsyvų pobūdį ir tapti priklausomybės
sutrikimu.
Jennifer P. Schneider straipsnyje, paskelbtame žurnale Sexual
Addiction and Compulsivity (1994), apibendrino pagrindinius bet ko­
kio priklausomybės sutrikimo elementus kaip kontrolės praradimą,
elgesio tąsą nepaisant neigiamų pasekmių, nuolatinį rūpestį arba obse-
siją (taip pat žr. Schneider and Irons (1996).
7 Harvey Milkman and Stanley Sunderwirth, „Behavioral and Neuro­
chemical Commonalities in Addiction“, Contemporary Family Therapy
13, no. 5 (i99 i):43!•
8 Helen E. Fisher, Anatomy of Love (New York: Fawcett Columbine,
1992), 57-
9 Dorothy Tennov savo knygoje Love and Limerence (New York: Stein
and Day, 1979) limerenciją apibūdino kaip romantiškais pojūčiais pa­
siekiamą apsvaigimą.
10 Mark R. Laaser (knygje Healing the Wounds of Sexual Addiction
(Grand Rapids, MI: Zondervan, 2004) teigia, kad, seksualinės priklau­
somybės ekspertų skaičiavimais, apie dešimt krikščionių populiacijos
procentų jaučia seksualinę priklausomybę, kad jau metas kalbėti apie
šią problemą ir imtis tikro dvasinio gydymo.
11 Patrick Carnes, Don t Call It Love (New York: Bantam Books, 1991).
Šioje klasikinėje knygoje aprašyti įvairūs seksualinės priklausomybės
aspektai ir gijimo procesas. Ji pagrįsta tūkstančio asmenų ir jų šeimų,
sergančių šia liga ir siekiančių išgyti, istorijomis.
12 Savo knygose Silently Seduced (Deerfield Beach, FL: Health Commu­
nications, 1991) ir When He's Married to Mom (New York: Fireside,
2007), Kennethas M. Adamsas atskleidžia emocinės kraujomaišos
sampratą. Jis savo tyrimuose apsiriboja tik asmenimis, išgyvenusiais
priešingos lyties kraujomaišos patirtį, pripažindamas, kad jai prilygsta
ir tos pačios lyties emocinės kraujomaišos žala.
 PAAIŠ KIN IM AI / 337

2. M eilė s k a ip p r ik l a u s o m y b ė s š a k n y s
13 Helen E. Fisher knygoje The Sex Contract (New York: William Morrow
and Co., 1982) pateikia antropologinę perspektyvą, kaip besikeičiantis
moters estrogeninis ciklas paveikė žmonių santykius.
14 John Bowlby, Attachment and Loss: Separation, vol. 2 (New York: Basic
Books, 1973), cituojama Helen E. Fisher, Why We Love (New York:
Henry Holt and Company, 2004), 166.
15 Daniel G. Amen, Sex on the Brain (New York: Three Rivers Press,
2007), 68-69.
16 Patrick Carnes, Qont Call It Love (New York: Bantam Books, 1991),
31-32.
17 Michael Liebowitz, The Chemistry of Love (Boston: Little, Brown, 1983).
18 Helen E. Fisher, „Lust, Attraction, and Attachment in Mammalian
Reproduction“, Human Nature 9, no. 1 (1998), 23-52.
19 Amen, Sex on the Brain, 58-63.
20 Fisher, Why We Love, 212-13.
21 Amen, Sex on the Brain, 73-78.
22 A1Cooper, David Delmonico, Ron Burg, „Cybersex Users, Abusers,
and Compulsives: New Findings and Implications“, Sexual Addiction
and Compulsivity 7, no. 1-2 (2000), 5-30. Visas žurnalo numeris skirtas
priklausomybei nuo kibernetinio sekso.
23 Robert Weiss and Jennifer Schneider, Untangling the Web (New York:
Alyson Books, 2006).
24 Patrick Carnes, Out of the Shadows, 3rd ed. (Center City, MN: Hazel-
den, 2001), xiii-xiv.
25 Jennifer Schneider, „Effects of Cybersex Addiction on the Family: Re­
sult of a Survey,“ Sexual Addiction and Compulsivity 7, no. 1-2 (2000),
31-58.
26 A1Cooper and L. Sportolari, „Romance in Cyberspace: Understanding
Online Attraction,“ Journal of Sex Education and Therapy 22, no. 1
(i997)- 7-14, pranešimas Milton S. Magness, „Cybersex: A Profile of
Addiction and Recovery,“ disertacija (2004), 5.
27 Abraham Maslow, Toward a Psychology of Being (Princeton, NJ: Van
Nostrand Reinhold, 1968) and The Farther Reaches of Human Nature
(New York: Viking, 1971).
28 Jacquelyn Small, Transformers (New York: Bantam Books, 1992), 2, 193.
29 Erich Fromm, The Art of Loving (New York: Harper and Row, 1956), 18.
338 / KAS TA l - M E I L Ė A R PR IK LAUSOM YBĖ?

3. Pr ik l a u s o m o s m e il ė s p s ic h o l o g ija
30 Šiame skyriuje panaudotos kelios transakcinės analizės nuorodos: Eric
Berne, What Do You Say After You Say Hello? (New York: Grove Press,
1972) ir Games People Play (New York: Grove Press, 1964); Muriel
James and Dorothy Jongeward, Born to Win (Reading, MA: Addison-
Wesley, 1991); Stanley Woollams and Michael Brown, Transactional
Analysis (Dexter, MI: Huron Valley Institute Press, 1978); Claude Stei­
ner, Scripts People Live (New York: Grove Press, 1974). Transakcinės
analizės teorija sudėtingą psichologinę informaciją pateikia aiškiai ir
suvokiamai, padeda klientui ją suprasti. Teorija kritikuota dėl jos pa­
prastos kalbos ir žargono.
31 Berne, Games People Play, 23-28.
32 Berne, What Do You Say After You Say Hello? 2 skyrius.
33 Robert D. Phillips, „Structural Symbiotic Systems“ (Chapel Hill, NC,
1975), 24-29.
34 Autorės Corrective Parenting Chart apibendrina raidos stadijas, reik­
mes ir užduotis kiekvienoje šių stadijų; ką tėvai turi daryti ir ko ne; nu­
rodomos bėdos, kylančios vaikystėje ir suaugus, kai reikmės nepaten­
kinamos; taikytinos korekcinės priemonės. Šiame sąvade panaudotos
Freudo, Eriksono, Piaget ir Berne raidos teorijos. Šią medžiagą galima
gauti iš autorės (p. 263).
Paul MacLean, The Triune Brain in Evolution (New York: Plenum, 1990).
36 Peter Levine and Ann Frederick, Waking the Tiger (Berkeley, CA:
North Atlantic Books, 1997), 19.

4. P r ik l a u s o m y b ė n u o m e il ė s
37 Robert D. Phillips, „Structural Symbiotic Systems“ (Chapel Hill, NC,
1975), 6-22.
38 Daugiau apie sveikos meilės ribas ir ypatumus galima rasti autorės
knygos Loving Me, Loving You 8 skyriuje (Center City, MN: Hazelden,
1991).
39 Stanley Woollams and Michael Brown, Transactional Analysis (Dexter,
MI: Huron Valley Institute Press, 1978), 84-92.
40 Stephen B. Karpman, „Fairy Tales and Script Drama Analysis“, Tran­
sactional Analysis Bulletin 7 (1968), 39-43.
 P AA I Š K I N I MA I / 339

5. Ga l io s ž a id im a i
41 Autorės knygos Loving Me, Loving You (Center City, MN: Hazelden,
1991) 5 skyriuje pateikiamas išsamus galios kaip prekės problemos
aptarimas. Šios knygos 2 skyriuje nagrinėjamos vyrams ir moterims
kultūriškai priskiriamos galios platformos ir kaip jos užsklendžia mus
galios žaidimuose.

6. Pr ik l a u s o m y b ė n u o r o m a n t iš k o s m e il ė s
42 Dorothy Tennov, Letters from a State of Limerence (Greenwich, CT:
The Great American Publishing Society, 2007), 2.
43 E. Hartfield and G. W. Walser, A New Look at Love (Lanham, MD:
University Press of America, 1978), cituojamas Helen E. Fisher, Why
We Love (New York: Henry Holt and Company, 2004), 25.
44 Tennov, Letters from a State of Limerence, 4, 5.
45 Andreas Bartels and Semir Zeki, „The Neural Basis of Romantic Love“,
NeuroReport (2000): 3829.
46 Fisher, Why We Love, 9.
47 Ibid., 21-22; 173-177.
48 Ibid., 179.

7. P r ik l a u s o m y b ė n u o sekso
49 Patrick Carnes, Dont Call It Love (New York: Bantam Books, 1991),
31-32.
so Patrick Carnes, Out of the Shadows, 3rd ed. (Center City, MN: Hazel­
den, 2001), 66-67.
51 Šis procentas gautas iš Seksualinės sveikatos sklaidos draugijos (SASH)
tinklalapio (www.sash.net); 2008 m. rugpjūčio duomenys. Jis pagrįstas
sveikstančiųjų nuo seksualinės priklausomybės skaičiumi. Kai kurie
profesionalai mano, kad šis skaičius veikiau nuo šešių iki dešimties .
procentų, dėl su šia problema siejamos gėdos ir slaptumo.
52 Al Cooper, David Delmonico, Ron Burg, „Cybersex Users, Abusers,
and Compulsives: New Findings and Implications“, Sexual Addiction
and Compulsivity 7, no. 1-2 (2002), 5-30.
53 Daugelį šių požymių pirmiausia išskyrė Dr. Patrick Carnes. Išsames­
niam įvertinimui galima pasiremti Sexual Addiction Inventory (SAI),
kurį galima gauti per leidėją, Gentle Path Press, www.gentlepath.com.
54 SASH, www.sash.net.
340 / K AS T A I - M E I L Ė A R PRIK LAUSOM YBĖ?

55 Daniel G. Amen, Sex on the Brain (New York: Three Rivers Press,
2007), 125.
s6 Carnes, Out of the Shadows, 26.
57 Ibid., 19-23.
58 M. Deborah Corley and Jennifer P. Schneider, Disclosing Secrets (Ca­
refree, AZ: Gentle Path Press, 2002), 43-47.
59 Bessel A. van der Kolk, „Clinical Implications of Neuroscience Rese­
arch“, New York Academy of Science (2006), 1-17. Aleksitimija yra tech­
ninis terminas, apibūdinantis traumos aukas, kurioms kyla sunkumų
susisieti su savo emocijoms, dėl to jų reakcija per stipri arba nepakan­
kama.

8. Sv e i k a s s u s ie t u m a s
60 Erich Fromm, The Art of Loving (New York: Harper and Row, 1956), 53.
61 Richard Bach, The Bridge Across Forever (New York: William Morrow
and Company, Inc., 1984), 210.
62 Stephen A. Mitchell, Can Love Last? (New York: W.W. Norton and Co.,
2002), 36-39.
63 Daniel G. Amen, Sex on the Brain (New York: Three Rivers Press,
2007), 169.
64 Eric Berne, What Do You Say After You Say Hello? (New York: Grove
Press, 1972), 137-39. Dabar manoma, kad apsimestiniai jausmai -
tai jausmų deformacijos, paremtos vidiniais įsitikinimais ir išreiškia-
mios išoriniu elgesiu, kaip apibūdinama Richard Erskine and Marilyn
Zalcman in „Rackets and Other Treatment Issues“, Transactional Ana­
lysis Journal 9, no. 1 (January 1979), 51-59.
65 Neurologai daro techninę takoskyrą tarp jausmo ir emocijos. Emocija
yra nervų sistema, signalizuojanti apie išlikimui reikalingą elgesį,
o jausmas yra sąmoningas šių emocijų suvokimas. Tai, ką jie vadina
emocija, aš vadinu jausmo reakcija. Knygoje šiuos žodžius vartoju pa­
kaitomis, skiriu kūno pojūtį ir emocinį jausmą.
66 Fromm, The Art of Loving, 112.

9. NUO PRIKLAUSOMYBĖS PRIE MEILĖS

67 Viktor E. Frankl, Mans Search for Meaning (New York: Pocket Books,
1963), 58-60.
68 C. Norman Shealy, 90 Days to Self-Health (New York: Bantam, 1978),
36, 45. Regis, mūsų valdymo sistema, pagumburis ir limbinė smegenų
 P A A I Š K I N I MA I / 341

sistema reikalauja, kad įpročiai būtų suvesti į modelius ir pakartotinai

programuoti tam, kad pasiektų žemesnius sąmonės lygmenis.

10. Va d u o j a n t is iš p r ik l a u s o m o s m e il ė s
Čia pateikiamus pagalbos sau pratimus autorė parengė konkretiems
pratybų moduliams, atspindėdama klientų pageidavimus ir reikmes.
Jie buvo pritaikyti skaitytojų auditorijai, nors kai kas galbūt įsirašytų
juos, nes garso įrašu naudotis patogiau. Kiekvieną pratimą kartokite
tiek kartų (daugiau arba mažiau), kiek patogu, prireikus kreipkitės
profesionalų pagalbos.
Tai, ką manote praeityje atsitikus, jūsų įspūdžiai, išvados, įsitikini­
mai apie praeities įvykius, yra ne mažiau svarbūs nei tai, kas faktiškai
įvyko. Praeities įvykių neįmanoma pakeisti, kartais neįmanoma nė
patvirtinti, kad jie vyko. Tačiau galima pakeisti jų mums keliamus
jausmus, kaip juos interpretuojame, kokią jiems savo gyvenime skiria­
me vietą.
Charles L. Whitfield’s Memory and Abuse (Deerfield Beach, FL: Health
Communications, 1995) yra nuodugniai aprašytas, novatoriškas darbas
apie vaikystės traumų padarinių gydymą. Jame aprėpiama atminties
psichologija, smurto prieš vaikus istorija, būdai atsiminimams verifi­
kuoti ir patvirtinti, tikrų ir netikrų prisiminimų rūšiavimo metodai.
Kai kurie sveiko konfliktų sprendimo punktai pritaikyti iš Anonimi­
nių sveikstančių porų (Recovering Couples Anonymous) sąrašo RCA.
 Apie autorę

Brenda Schaeffer - psichologė, autorė ir lektorė, priklausomy­

bių specialistė (D.Min., M.A.L.R, C.A.S), lyg artima bičiulė, ku­
riai nebaisu atverti savo paslaptis.
Šilta ir nuoširdi, tvirtai stovinti ant žemės, spinduliuojanti
dvasios išmintį, sukaupusi aukštos kvalifikacijos psichologinę
patirtį, stebinanti žaismingu smalsumu. Psichologė tvirtina,
kad būtent kasdieniai sunkumai ir įkvepia mus gyventi są­
moningiau. Įtikinamai ir supratingai ji jau pagelbėjo šimtams
žmonių tapti geriausiais draugais sau patiems.
Į penkias kalbas išverstame bestseleryje Kas tai - meilė
ar priklausomybė? (Is It Love or Is It Addiction?), taip pat kitose
knygose (Meilė ar priklausomybė? (Love or Addiction?), Paauglių
sekso ir romantiškos meilės galia ir pražūtingumas (The Power
and Peril of Teen Sex and Romance); Meilės esmė: kūno, ego, sielos ir
dvasios sąjunga (Love's Way: The Union of Body, Ego, Soul, and Spirit);
Myliu save, myliu tave: meilės ir galios pusiausvyra netiesiogi­
nės priklausomybės pasaulyje (Loving Me, Loving You: Balancing
Love and Power in a Codependent World), serijoje Healthy Relations­
hips Series atsiskleidžia autorės talentas apie sunkumus šnekė­
ti visiems suprantama kalba, jos gebėjimas suteikti praktinių
patarimų jiems spręsti. Brenda Schaeffer - dažna nacionalinės
televizijos ir radijo laidų dalyvė, jos žodžius cituoja žiniasklai-
da. Tai savo patirtimi, žiniomis ir aiškiu požiūriu išsiskirianti
lektorė.
Brenda Schaeffer yra licencijuota psichologė, sertifikuo-
ta priklausomybių specialistė, turinti dvasinės psichologijos
(kitaip transasmeninės psichologijos - vert. past.) daktaro laipsnį.
Ji yra įgijusį išsilavinimą daugelyje psichologijos sričių, tokių
kaip vaiko raida, priklausomybė nuo sekso, trauma. Brenda
Schaeffer trejus metus buvo SASH (the Society for the Advancement
of Sexual Health - Seksualinės sveikatos gerinimo draugijos) direkto­
rių tarybos nare, yra Tarptautinės transakcinės analizės aso­
ciacijos ir Tarptautinės Enneagram mokytojų asociacijos nare,
verčiasi privačia praktika Minesotoje, Mineapolyje.
Kiti jos leidiniai: meditacijos kompaktinė plokštelė Vidinės
refleksijos (inner Reflections) ir raidos schema Korektyvinė tėvys­
tė (Corrective Parenting).
Brenda Schaeffer skaito paskaitas ir konsultuoja tarptauti­
niu lygiu dėl įvairiausių sunkumų. Kviesti lektorę į asmenines
konsultacijas, mokymus, seminarus ar tartis dėl interviu ži-
niasklaidoje galima:
Tel: 888-987-6129 / brenda@brendaschaeffer.com / www.
loveaddiction.com arba www.itsallaboutlove.com
 Schaeffer, Brenda
Sc-o6 Kas tai - meilė ar priklausomybė? Knyga, pakeitusi mūsų supratimų apie .
romantiškų meilę ir artimumų / Brenda Schaeffer; iš anglų kalbos vertė Milda
Dyke ir Irena Jomantienė. - Vilnius: Vaga, 2016. - 344 p.
ISBN 978-5-415-02444-5
UDK 159.942+159.964

Leidykla VAGA, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius

EI. p. info@vaga.lt; www.vaga.lt
tel. +370 5 249 8121; faks. +370 5 249 8122
Spausdino UAB BALTO print, Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilnius
Tiražas 1500 egz.
Daugelis klaidingai tapatiname meilės ilgesį,
atkaklias jos paieškas su pačia meile. Ši knyga
daugybei žmonių padėjo išbristi iš meilės
priklausomybės, sumaišties ir įveikti savigriovą,
kai siekdami pilnatviškų, sveikų santykių vis
klaidžiojame tamsoje, o tikroji meilė lieka
neišsipildžiusi.

Autorė Brenda Schaeffer - sertifikuota priklausomybių

specialistė, tarpasmeninių santykių psichoterapeute,
psichologijos mokslų daktarė; skaito paskaitas ir teikia
praktines konsultacijas. Knygoje remiasi daugiamete
darbo su klientais patirtimi ir naujais meilės priklau­
somybės supratimo aspektais: kaip atpažinti meilės
priklausomybę, kaip ją suvokti ir, svarbiausia, kaip iš jos
išsivaduoti. Sveikos ir liguistos meilės savybes autorė
iliustruoja tikromis istorijomis, kurios skaitytojui padeda
išsilaisvinti ir atrasti tikrąjį, brandų artimumą. Pateikiama
informacija apie priklausomo elgesio biologinį
pagrindą, technologijų poveikį santykiams, taip pat
gilinamasi į tai, kaip smurtas ir praeities traumos veikia
polinkį į meilės priklausomybę.

www. vaga.lt