You are on page 1of 385

Williamas Davisas, 1985 m.

baigęs
Sent Luiso universiteto Medicinos
fakultetą, dirbo kardiologu rezidentu
Ohajo valstybinėje universitetinėje
ligoninėje, įsisavino širdies
kateterizaciją ir vainikinių arterijų
angioplastiką, bet diplomus paliko
dulkėti, kai paniro j širdies ir
kraujagyslių ligų profilaktikos sritį ir
atrado genialų dalyką, jog visuotinai
skatinama mitybos sistema, kurios
pagrindą sudaro grūdai ir miltiniai
patiekalai, sukelia daugelį XXI
amžiaus rykštėmis vadinamų ligų:
artritą, Alzheimerio ligą, cukraligę,
celiakiją, įvairias alergijas, egzemą,
nutukimą. Šiuo metu W. Davisas
dirba prevencinės kardiologijos
srityje Milvokyje, Viskonsino
valstijoje, su žmona triatlonininke
Dawn augina du sūnus ir
profesionalią tenisininkę dukterį.
Namuose dar yra du Bostono
terjerai... ir nė trupinio visų grūdo
dalių ar rupiai maltų miltų produkto.
William Davis

KVIEČIU
PILVAS

Iš anglu kalbos verte


DALIA JANUŠAITIENE

ll
OBUOLYS
UDK 613.2 Versta iš: William Davis, MD
Da463 Wheat Belly: Lose the Wheat, Lose the Weight,
and Find Your Path Back To Health
' Rodale, 2011

ISBN 978-609-403-700-9

Authorized translation from the English language edition titled: Wheat Belly:
Lose the Wheat, Lose the Weight, and Find Your Path Back To Health
by William Davis, MD
Published by Rodale Books, New York, New York
Copyright © 2011 William Davis, MD
Published by arrangement with Graal Sp. z o.o. and The Cooke Agency International
and Rick Broadhead &Associates
©Vertimas į lietuvių kalbą, DaliaJanušaitienė, 2014
©Viršelio adaptacija, Agnė Sinkevičiūtė, Andrius Morkeliūnas, 2014
© UAB MEDIA INCOGNITO, 2014
Skiriu Don (Dawn), Bilui (Bill),
Lorenai (Lauren) ir Džeikobui (Jacob) -
savo bendrakeleiviams šioje išsivadavimo
iš kviečių kelionėje
TURINYS

Įvadas 9

PIRMA DALIS Kviečiai: (ne)sveiki


visų grūdo dalių produktai
1skyrius Koks pilvas ? 17
2 skyrius Kitoks nei močiutės keksiukas:
šiuolaikinių kviečių sukūrimas 29
3 skyrius Dekonstruoti kviečiai 55

ANTRA DALIS Kviečiai ir nuo galvos iki kojų sveikatai


pražūtingas jų poveikis
4 skyrius Ei, žmogau, gal norėtum įsigyti egzorfinų?
Priklausomybę sukeliančios kviečių savybės 71
5 skyrius Geriausias kviečių ir nutukimo
ryšio įrodymas - „kviečių pilvas“ 87
6 skyrius Sveikas, žarnyne. Čia mes, kviečiai.
Kviečiai ir celiakija 113
7 skyrius Diabetikų tauta: kviečiai ir
atsparumas insulinui 141
8 skyrius „Našlės rauda“: didieji pH naikintojai -
v
kviečiai 169
9 skyrius Katarakta, raukšlės ir „našlės kupra“:
kviečiai ir senėjimo procesas 187
10 skyrius Mano dalelės stambesnės nei jūsiškės:
kviečiai ir širdies ligos 207
11 skyrius Visa tai jūsų galvoje: kviečiai ir
smegenys 233
12 skyrius Veidas kaip bandelė: ardomasis kviečių
poveikis odai 245

TREČIA DALIS Atsisveikinkite su kviečiais


13 skyrius Sudie, kviečiai: gyvenkime sveiką ir
gardų gyvenimą be kviečių 263

Epilogas 309
A priedas Paieškokime kviečių netikėtose vietose 315
Bpriedas „Kviečių pilvą“ mažinantys sveiki
receptai 325
Padėkos 357
Literatūros sąrašas 361
Įvadas

Pavartykite savo tėvų ar senelių šeimos albumus ir, ko gero,


nustebsite, kokie liekni žmonės įamžinti nuotraukose. Moterys
tikriausiai dėvėjo ketvirto* dydžio sukneles, o vyrai puikavosi 32
colių (80 cm) juosmeniu. Antsvoris dažniausiai sudarė vos keletą
svarų, o nutukimo atvejai apskritai buvo reti. Ar pasitaikydavo
antsvorio turinčių vaikų? Beveik niekuomet. Ar juosmens apim­
tis siekdavo 42 colius (110 cm)? Nepanašu. Ar būdavo galima
sutikti du šimtus svarų (90 kg) sveriančių paauglių? Tikrai ne.
Kodėl tipiški XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių atstovai,
namisėdos namų šeimininkės bei kiti to meto žmonės, kuriuos
simbolizavo televizijos komedijos veikėja Džunė Klyver (June
Cleaver), buvo kur kas lieknesni nei tie, kuriuos šiandien matome
paplūdimiuose, prekybos centruose ar pažvelgę į veidrodį ?Kodėl
prieš kelis dešimtmečius moterys paprastai svėrė 110-115 svarų
(apie 50 kg), vyrai 150-165 svarus (apie 65-75 kg), o šiandien
mes nešiojame papildomus 50, 75 ar net 200 nereikalingų svarų
(20, 35 ar net 90 kg)?
*Tekste nurodyti drabužių dydžiai pagal JAV naudojamą sistemą. (Vert. past.)
Tais laikais moterys beveik nesimankštindavo. (Toks užsiėmi­
mas buvo laikomas nepadoriu, panašiai kaip netyros mintys baž­
nyčioje.) Ar dažnai matydavote savo motiną, avinčią sportiniais
bateliais ir besiruošiančią nubėgti tris mylias (5 km)? Mano moti­
nai mankštą atstodavo dulkių siurbimas nuo laiptų. Šiandien gra­
žią dieną išėjęs į lauką matau dešimtis bėgiojančių, besivažinėjan-
čių dviračiais ir energingai vaikštinėjančių jaunų moterų - prieš
40 ar 50 metų tokio vaizdo bemaž niekuomet nebūtum pamatęs.
Ir visgi kiekvienais metais mes tampame vis storesnį.
Mano žmona yra trikovės ir triatlono instruktorė, tad tokius
specialius sporto renginius stebiu kasmet. Prieš varžybas, kurių
metu jų dalyviai atvirame vandens telkinyje turi nuplaukti nuo
1 iki 2,5 mylios (1,5-4 km), nuvažiuoti dviračiu 56-112 mylių
(90-180 km) ir galiausiai nubėgti 13-26 mylias (21-42 km), tri-
kovininkai intensyviai treniruojasi kelis mėnesius.
Tiesiog pasiekti varžybų finišą jau yra žygdarbis, nes varžybų
metu sudeginami keli tūkstančiai kalorijų, ir dalyviai turi pasižy­
mėti nemenka ištverme, todėl dauguma trikovininkų puoselėja
gana sveikos mitybos įpročius.
Tad kodėl beveik trečdalis šių sportininkų ir sportininkių turi
antsvorio ?Manau, jie nusipelnė dar didesnės garbės, nes su savimi
nešiojasi trisdešimt, keturiasdešimt ar net penkiasdešimt svarų pa­
pildomo svorio. Taigi kyla klausimas, kodėl jie, nuolat judėdami ir
intensyviai treniruodamiesi, šio antsvorio nepraranda?
Vadovaudamiesi įprasta logika turėtume sakyti, kad antsvorio
turintys sportininkai, jeigu nori numesti svorio, turėtų daugiau
mankštintis arba mažiau valgyti. Man rodos, tai skamba tiesiog
10
juokingai. Visa tai pasakodamas stengiuosi įrodyti, kad daugumos
amerikiečių mitybos ir sveikatos problemas lemia ne suvartojami
riebalai ar cukrus, ne interneto įsigalėjimas ir agrarinės gyvense­
nos atsisakymas, bet kviečiai, o tiksliau - tai, kas mums parduoda­
ma kaip kviečiai.
Pamatysite, kad tai, ką valgome kaip pusryčių bandelę su sėle­
nomis arba svogūnų čiabatą, yra visai ne kvietiniai kepiniai, bet
gudriai užmaskuoti pakeisti produktai, kuriuos gaminant buvo
įgyvendinti XX a. antrosios pusės genetikos pasiekimai. Šiuolaiki­
niai kviečiai primena tikruosius kviečius ne daugiau, nei šimpan­
zė - žmogų. Nors mūsų gauruotieji giminaičiai turi net 99 proc.
genų, aptinkamų ir žmoguje, tačiau jie pasižymi ilgesnėmis ran­
komis, plaukais apžėlusiu kūnu ir turi kur kas mažiau galimybių
loterijoje laimėti aukso puodą. Manau, jog tikrai įžvelgiate skir­
tumų, kuriuos lemia šis 1proc. genų. O šiuolaikiniai kviečiai nuo
savo vos prieš keturiasdešimt metų augintų protėvių skiriasi dar
labiau.
Manau, kad išaugęs javų produktų suvartojimas arba, tiksliau
sakant, išaugęs šios genetiškai pakeistos medžiagos, kuri vadinama
šiuolaikiniais kviečiais, suvartojimas gali paaiškinti skirtumą tarp
lieknų sėslių XX a. šeštojo dešimtmečio gyventojų ir antsvorio tu­
rinčių aktyvių XXI a. žmonių, netgi triatlonininkų.
Suprantu, kad teiginys, jog kviečiai yra kenksmingas produk­
tas, skamba panašiai kaip Ronaldo Reigano (Ronald Reagan)
vadinimas komunistu. Gali atrodyti absurdiška ir net nepatrio­
tiška mitybos simboliu tapusį svarbiausią maisto produktą staiga
pavadinti keliančiu pavojų visuomenės sveikatai. Vis dėlto pasi­
stengsiu įrodyti, kad visame pasaulyje populiariausi javai taip pat
yra viena labiausiai organizmą griaunančių mitybos sudedamųjų
dalių. Dokumentais patvirtintas kviečių poveikis žmonėms api­
ma apetito skatinimą ir iš kviečių išsiskiriančių egzorfinų (kurie
priešingi organizme susidarantiems endorfinams) poveikį sme­
genims, cukraus kiekio kraujyje šuolius, kurie sukelia sotumo ir
padidėjusio apetito ciklus, glikacijos procesą, kuris skatina ligas ir
senėjimą, uždegiminį ir pH poveikį, pažeidžia kremzles ir kaulus,
ir suaktyvina netvarkingą imuninį atsaką. Kviečių vartojimas su­
kelia daugybę itin skirtingų ligų, pradedant celiakija (organizmą
niokojančia žarnyno liga, kurią sukelia kviečiuose esantis glitimas)
ir baigiant įvairiais neurologiniais susirgimais, diabetu, širdies li­
gomis, artritu, odos bėrimu ir paralyžiuojančiais šizofrenijos klie­
desiais.
Jei šis kviečiais vadinamas produktas sukelia tokių problemų,
jo atsisakymas turėtų duoti didžiulės netikėtos naudos. Būtent
taip ir yra. Dirbdamas kardiologu matau ir gydau tūkstančius pa­
cientų, kuriems dėl nutukimo kyla širdies ligų, diabeto ir daugybės
kitų negalių pavojus. Taigi aš asmeniškai pastebėjau, kad išsikišę
ir ant diržų nudribę pilvai išnyksta, kai pacientai iš savo mitybos
pašalina kviečius. Paprastai per pirmuosius kelis mėnesius žmonės
netenka 20, 30 ar net 50 svarų (maždaug 10,15 ar 22 kg) antsvo­
rio. Greitas ir lengvas svorio netekimas, kuris paprastai naudingas
sveikatai, nesiliauja manęs stebinti netgi šiandien, nors tokį reiški­
nį mačiau jau tūkstančius kartų.
Regėjau tiesiog stebuklingo išgijimo atvejus, kai, pavyzdžiui,
trisdešimt aštuonerių metų moteris, kuriai dėl opinio kolito grėsė
12
storosios žarnos pašalinimas, atsisakiusi kviečių visiškai pasvei­
ko. Arba dvidešimt šešerių metų vyras, kuris dėl sąnarių skausmų
buvo neįgalus ir beveik negalėjo vaikščioti, visiškai išgijo, vėl galė­
jo laisvai judėti ir bėgioti po to, kai iš savo meniu visiškai pašalino
kviečius.
Kad ir kaip neįtikėtinai skamba tokie rezultatai, atlikta daug
mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad kviečių vartojimas - esmi­
nė minėtų negalavimų priežastis, o visiškas kviečių atsisakymas gali
palengvinti simptomus ar net visai juos panaikinti. Jūs pamatysite,
kad už kvietinių produktų prieinamumą, gausą ir pigumą moka­
me savo sveikata, o šią kainą liudija „kviečių pilvai“, liulančios šlau­
nys ir dvigubi pagurkliai. Daugelis argumentų, kuriuos pateiksiu
tolesniuose skyriuose, buvo įrodyti moksliniais tyrimais, ir visus
juos galima peržiūrėti. Neįtikėtina, tačiau daugelis mano išmoktų
pamokų jau buvo atskleistos prieš kelis dešimtmečius vykdytų kli­
nikinių tyrimų metu, tačiau kažkodėl jie niekuomet neprasiskver­
bė į medicinos specialistų ir visuomenės sąmonę. Aš tiesiog prie
dviejų pridėjau du ir padariau, rodos, stulbinamą išvadą.

Tai ne jūsų kaltė


Filme „Gerasis Vilas Hantingas“ (Good Will Hunting) nepa­
prastais talentais apdovanotas, tačiau praeityje patirtos prievartos
demonų draskomas Mato Deimono (Matt Damon) personažas
pratrūksta rauda, kai psichologas Šonas Magvairas (Sean Ma­
guire), kurį vaidina Robinas Viljamsas (Robin Williams), nuolat
kartoja: „Tai ne tavo kaltė.“
13
Panašu, jog pernelyg daug iš mūsų, kuriuos „puošia“ išsipūtę
„kviečių pilvai“, kaltiname save, kad vartojame per daug kalorijų,
per mažai mankštinamės, per mažai save ribojame. Bet teisingiau
būtų pasakyti, kad nuolat girdimi patarimai valgyti daugiau svei­
kų visų grūdo dalių produktų sutrikdė mūsų galimybes valdyti
apetitą, impulsus, ir nepaisant geriausių mūsų pastangų bei keti­
nimų tapome nutukę ir ligoti.
Sis visuotinai pripažintas patarimas valgyti daugiau sveikų
visų grūdo dalių produktų, mano galva, skamba panašiai, kaip
kad alkoholikui būtų sakoma, jog jei viena ar dvi taurės gėrimo
nekenkia, vadinasi, devynios ar dešimt bus dar geriau. Tokie pa­
tarimai pražūtingi sveikatai.
Tai ne jūsų kaltė.
Jeigu pastebėjote, kad tampotės iššokusį, nepatogų „kviečių
pilvą“ ar nesėkmingai bandote įsisprausti į praėjusiais metais
dėvėtus džinsus, mėginate įtikinti savo gydytoją, kad maitinatės
tinkamai, tačiau vis dar turite antsvorio, esate priešdiabetinės bū­
klės, kenčiate nuo aukšto kraujo spaudimo ir cholesterolio arba
desperatiškai bandote paslėpti gėdingas vyriškas krūtis, nuspręs­
kite atsisveikinti su kviečiais.
Atsisakykite kviečių, ir šių problemų neliks.
Juk jūs nieko neprarasite, išskyrus „kviečių pilvą“, vyriškas
krūtis ar neaprėpiamą užpakalį.
Pirma dalis

KVIEČIAI:
(NE)SVEIKI VISŲ
GRŪDO DALIŲ
PRODUKTAI
1 SKYRIUS

Koks pilvas?

Mokslinį darbą dirbantis gydytojas palankiai vertina vadovau­


jantis geriausiais mokslo pasiekimais iškepto standartinio duonos
kepalo patvirtinimą... Tokį produktą galima įtraukti ir į ligonių, ir
į sveikųjų mitybą, aiškiai suvokiantjo poveikį virškinimui ir augi­
mui.

Medicinos mokslų dr. Morisas Fišbeinas (Morris Fishbein),


Amerikos medicinos darbuotojų asociacijos žurnalo {Journal of
American Medical Association) redaktorius, 1932 m.

Ankstesniais šimtmečiais visiems matomas pilvas buvo pri­


vilegijuotųjų požymis, turto ir sėkmės ženklas, simbolizuojantis
tai, kad jums nereikia patiems valyti savo tvartų ir arti laukų. Sia­
me amžiuje kiekvienam arti savo lauko jau nebereikia. Šiandien
nutukimas tapo demokratiškas: storą pilvą gali turėti kiekvienas.
Jūsų tėvas tikriausiai turėjo XX a. viduriui būdingą menką jo
atitikmenį - „alaus pilvą“. Tačiau kaip „alaus pilvą“ užsiaugino
mamos, vaikai ir pusė jūsų draugų ar kaimynų, kurie negeria
alaus ?
17
Šių dienų pilvą aš vadinu „kviečių pilvu“, nors taip pat tiks­
liai tokią organizmo būklę galėčiau pavadinti „riestainių smege­
nimis“, „bandelių žarnynu“ ar „sausainių veidu“, nes mūsų kūne
nėra nė vieno organo, kurio veikimo netrikdytų kviečiai. Visgi
kviečių poveikis juosmens apimčiai yra ryškiausias ir simboliš­
kiausias - tai groteskiškai iškreipta žmonijos kviečių vartojimo
patirtis.
„Kviečių pilvas“ rodo riebalų sankaupą. Šie riebalai susidaro
ilgus metus vartojant produktus, skatinančius hormono insulino
išsiskyrimą, kuris savo ruožtu skatina riebalų kaupimąsi. Nors kai
kuriems žmonėms riebalai kaupiasi ant sėdmenų ir šlaunų, dau­
geliui jie apjuosia pilvą. Šie vidiniai, arba visceraliniai, riebalai yra
unikalūs - kitaip nei kitose kūno vietose susikaupę riebalai, jie
skatina uždegiminius procesus, sutrikdo insulino atsaką ir orga­
nizmui siunčia klaidingus medžiagų apykaitos signalus. „Kviečių
pilvą“ užsiauginusio vyriškio organizme visceraliniai riebalai ga­
mina estrogenus, kurie savo ruožtu skatina vyriškų krūtų augi­
mą.
Taigi kviečių vartojimo pasekmės pasireiškia ne tik kūno
paviršiuje - kviečiai prasiskverbia kur kas giliau, galima sakyti,
į kiekvieną kūno organą: žarnyną, kepenis, širdį, skydliaukę ir
netgi smegenis. Iš tiesų, vargu ar rastume organą, kuriam kviečiai
nebūtų pakenkę.

18
Dusulys ir prakaitavimas iš
pačios širdies
Milvokyje aš užsiimu prevencine kardiologija. Kaip ir dauge­
lis kitų Vidurio Vakarų miestų, Milvokis - puiki vieta gyventi ir
kurti šeimą. Viešosios paslaugos veikia gana gerai, mieste veikia
aukštos klasės bibliotekos, vaikai gali eiti į kokybišką išsilavinimą
siūlančias valstybines mokyklas, o gyventojų skaičius pakanka­
mas, kad būtų galima mėgautis didmiesčio kultūros atributais,
tokiais kaip puiki simfonija ar meno muziejus. Čia gyvenantys
žmonės yra gana draugiški. Tačiau... jie nutukę.
Ir tai nereiškia, kad jie yra kiek aiktelėję. Jie iš tiesų labai nu­
tukę. Jie tokie nutukę, kad suprakaituoja ir dūsta laiptais įveikę
vos vieną aukštą. Kalbu apie 240 svarų (apie 110 kg) sveriančias
aštuoniolikmetes, vairuotojo pusėje smarkiai {linkusius visurei­
gius, dvigubo pločio neįgaliųjų vežimėlius ir ligoninių įrangą,
į kurią netelpa daugiau nei 350 svarų (150 kg) sveriantys paci­
entai. (Jie netelpa į kompiuterinės tomografijos ar magnetinio
rezonanso tomografijos įrenginius, ir net jeigu jie ten tilptų, pro
riebalų sluoksnį negalėtumėte nieko įžvelgti. Tai būtų tarsi ban­
dymas suvokti, ar tamsiose vandenyno gelmėse plaukioja otas ar
ryklys.)
Prieš kurį laiką 250 svarų (apie 115 kg) ar daugiau sveriantis
asmuo buvo tikra retenybė, o šiandien jau įprasta matyti tokius
vyrus ir moteris vaikštinėjančius po prekybos centrą - tai taip ba­
nalu, kaip prekyba džinsais „GAP“parduotuvėse. Antsvorio turi
arba yra nutukę pensininkai, bet tokie yra ir vidutinio amžiaus
19
žmonės, ir jaunuoliai, ir paaugliai, ir netgi vaikai. Nutukę darbi­
ninkai ir tarnautojai. Nutukę sėdimą darbą dirbantys asmenys,
bet nutukę ir sportininkai. Nutukę baltieji, nutukę juodaodžiai,
nutukę lotynų amerikiečiai ir nutukę azijiečiai. Nutukę ir val­
gantys mėsą, ir vegetarai. Amerikiečius kamuoja tokia nutukimo
epidemija, kokios žmonijai dar niekuomet neteko patirti. Jokia
demografinė grupė neišvengė antsvorio krizės.
Pasiteiraukite Žemės ūkio ministerijoje arba vyriausiojo gy­
dytojo, ir jums atsakys, kad amerikiečiai nutukę dėl to, kad geria
pernelyg daug gaiviųjų gėrimų, valgo daugybę bulvių traškučių,
piktnaudžiauja alumi ir nepakankamai mankštinasi. Visa tai, be
abejo, gali būti tiesa. Tačiau tai toli gražu ne viskas.
Iš tiesų daugelis nutukusių žmonių laikosi gana sveiko gyveni­
mo būdo. Paklauskite žmogaus, kuriam užlipus ant svarstyklių jos
parodo daugiau nei 250 svarų (apie 115 kg): „Kaip jūs manote,
kas lėmė, kad priaugote neįtikėtinai daug svorio?“ Ko gero, nu­
stebsite, kad daugelis jų nepasakys: „Gėriau energinius gėrimus
„Big Gulps“, rijau pyragaičius „Pop Tarts“ ir visą dieną žiūrėjau
televizorių.“ Dauguma atsakytų maždaug taip: „Aš to nesupran­
tu. Mankštinuosi penkias dienas per savaitę. Vartoju mažiau rie­
balų ir daugiau sveikų visų grūdo dalių produktų. Tačiau atrodo,
kad mano svoris nesustabdomai auga!“

Kaip mes iki to atėjome?


Nacionalinė tendencija mažinti riebalų ir cholesterolio suvar­
tojimą ir didinti iš angliavandenių gaunamas kalorijas sukūrė sa-
20
vįtą situaciją, kurioje kvietinių produktų dalis mūsų mityboje ne
tik padidėjo - jie pradėjo vyrauti. Beveik kiekviename daugumos
amerikiečių valgomame patiekale ar užkandyje yra iš kvietinių
miltų pagamintų sudedamųjų dalių. Tai gali būti pagrindinis pa­
tiekalas, garnyras ar desertas, bet greičiausiai miltų bus visuose
šiuose produktuose.
Kviečiai tapo nacionaliniu sveikatos simboliu: „Valgykite dau­
giau sveikų visų grūdo dalių produktų“, - taip nuolat mums kal­
bama, o maisto pramonė su džiaugsmu į tai įsitraukė ir pasiūlė
įvairiausių „širdžiai sveikų“ mėgstamų visų grūdo dalių kvietinių
gaminių.
Liūdna tiesa yra ta, kad kartu su kviečių produktų įsivyravimu
amerikiečių mityboje auga ir juosmens apimtis. Rekomendaci­
jos, kaip sumažinti riebalų ir cholesterolio vartojimą ir pakeisti
juos kalorijomis iš visų grūdo dalių produktų, kurias pateikė Na­
cionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas savo Nacionalinė­
je cholesterolio švietimo programoje 1985 m., tiksliai sutapo su
staigiu vyrų ir moterų svorio augimu. Ironiška, kad 1985 metais
ligų kontrolės ir prevencijos centrai pradėjo rinkti duomenis apie
kūno svorį ir aiškiai dokumentavo tais metais prasidėjusį nutuki­
mo ir diabeto protrūkį.
Kodėl iš daugybės žmonių maistui vartojamų javų kultūrų aš
pasirinkau tik kviečius? Taip yra todėl, kad kviečiai - svarbiau­
sias glitimo baltymų šaltinis mityboje. Daugelis žmonių, jei tik
jie nėra tokie kaip Juelis Gibonsas* (Euell Gibbons), nevalgo
*Juelis Gibonsas (1911 m. rugsėjo 14 d. - 1975 m. gruodžio 29 d.) - amerikiečių gamti­
ninkas, aktyvus natūralios mitybos šalininkas (Vert. past.)

21
daug rugių, miežių, spėkų, kvietrugių, bulguro, kamuto ar kitų
ne tokių įprastų glitimo šaltinių - kviečių suvartojimas daugiau
nei šimtą kartų viršija kitų grūdų, kurių sudėtyje yra glitimo,
suvartojimą. Kviečiai taip pat pasižymi išskirtinėmis savybėmis,
kurių neturi jokie kiti javai ir kurios yra ypač kenksmingos mūsų
sveikatai, - apie tai kalbėsiu kituose skyriuose. Daugiausia dė­
mesio kviečiams skiriu todėl, kad daugelio amerikiečių mityboje
glitimas gali būti laikomas kviečių sinonimu. Šiuo atveju žodį
„kviečiai“ aš dažnai vartoju turėdamas omenyje visus grūdus, ku­
riuose yra glitimo.
Paprastųjų maistinių kviečių Triticum aestivum ir jų geneti­
nių brolių poveikis sveikatai yra visa apimantis, jis pasireiškia nuo
burnos iki išangės, paveikia smegenis ir kasą, neaplenkia nei iš
apalačų genties kilusios namų šeimininkės, nei Volstrito arbitra­
žo nario.
Jei jums tai atrodo kvaila, ginčykitės su manimi. Aš tai tvirti­
nu vadovaudamasis švaria, kviečių nesuteršta sąžine.

Dejonės dėl maisto


Kaip ir daugumos XX a. viduryje gimusių mano kartos vaikų,
kurie augo valgydami baltą duoną „Wonder Bread“ ir pyragaičius
„Devil Dogs“, mano pažintis su kviečiais ilgalaikė ir artima. Ir
aš, ir mano seserys tapome tikrais javų dribsnių žinovais - pa­
gal savo skonį maišydavome „Trix“, „Lucky Charms“ bei „Froot
Loops“ ir godžiai išgerdavome ant dubenėlio dugno likusį pieną.
22
Garsiųjų amerikietiškų gatavų maisto produktų mes gaudavome
ne tik pusryčiams. Priešpiečiams mokykloje mama paprastai įdė­
davo sumuštinių su žemės riešutų sviestu arba rūkyta dešra, kurie
tapo j celofaną įpakuotų pyragaičių „Ho Hos“ ir „Scooter Pieš“
pirmtakais. Kartkartėmis ji įmesdavo keletą pyragaičių su kre­
mu „Oreos“ arba „Vienna Fingers“. Vakarienei mes pamėgome
„pietus prie televizoriaus“ - į folijos dėžutes supakuotą paruoš­
tą maistą, taigi, žiūrėdami laidą „Get Smart“, gardžiuodavomės
mušta vištiena, kukurūzų duona ir obuolių pudingu.
Pirmaisiais studijų metais, apsiginklavęs savitarnos valgyklos
talonais, aš pusryčiams ryte rijau blynus ir vaflius, pietums -
„Alfredo“ lakštinius {fettuccine), vakarienei - makaronus su ita­
liška duona. O desertui buvo bandelė su aguonomis arba biskvi­
tas? Atspėjote! Taigi, sulaukęs devyniolikos, aš ne tik nešiojausi
neblogą „gelbėjimosi ratą“ aplink juosmenį, bet ir nuolat jaus­
davausi nusikamavęs. Stengdamasis nugalėti nenykstantį apsnū­
dimą, kuris mane slėgė, kad ir kiek valandų būdavau miegojęs,
ateinančius dvidešimt metų aš kibirais maukiau kavą.
Į savo būklę rimtai nekreipiau dėmesio tol, kol sykį atidžiau
pažvelgiau į savo nuotrauką. Žmona nufotografavo mane tuo­
met, kai drauge su savo dešimties, aštuonerių ir ketverių metų
vaikais leidome atostogas Marko saloje, Floridoje. Tai vyko 1999
metais.
Toje nuotraukoje aš buvau įamžintas miegantis ant smėlio.
Mano glebus pilvas buvo išpleręs į abi puses, o pagurklis gulėjo
ant sukryžiuotų putlių rankų.
23
Tai mane iš tiesų pribloškė: man reikėjo numesti ne keletą ne­
reikalingų kilogramų - ties vidurine kūno dalimi buvo susikaupę
papildomi geri trisdešimt svarų (apie 13,5 kg). Ką turėjo galvoti
mano pacientai, kai dalydavau jiems mitybos patarimus? Atro­
džiau ne ką geriau nei XX a. septintojo dešimtmečio gydytojas,
kuris pataria pacientams gyventi sveikiau, o pats vis užsitraukia
„Marlboro“.
Bet kodėl šie papildomi kilogramai susikaupė ant mano juos­
mens ?Juk aš kasdien ristele nubėgdavau tris ar net penkias my­
lias (5-8 km), valgiau saikingai, rinkausi subalansuotą mitybą,
kurioje buvo nedaug mėsos ir riebalų, vengiau greitojo maisto
ir užkandžių, stengiausi valgyti daugiau sveikų visų grūdo dalių
produktų. Kodėl gi man taip atsitiko?
Žinoma, man jau buvo kilę tam tikrų įtarimų. Pastebėjau, kad
tomis dienomis, kai pusryčiams valgydavau skrebučius, vaflius ar
riestainius, mane kelioms valandoms apimdavo mieguistumas ir
apatija. O sukirtęs omletą iš trijų kiaušinių su sūriu jausdavau­
si gerai. Galutinai mane sustabdė laboratoriniai kraujo tyrimai.
Trigliceridų kraujyje buvo 350 mg/dl, DTL („gerojo“) choleste­
rolio - 27 mg/dl. Be to, man prasidėjo diabetas - cukraus kiekis
kraujyje nevalgius siekė 161 mg/dl. Kodėl mane kankino ants­
voris ir diabetas, nors kasdien bėgiojau? Mano mityboje kažkas
turėjo būti iš esmės negerai. Atkreipiau dėmesį, kad iš visų mity­
bos pokyčių, kuriems ryžausi stengdamasis gyventi sveikiau, svar­
biausias buvo visų grūdo dalių produktų vartojimo didinimas.
Nejaugi aš storėju būtent dėl javų? Tą akimirką prasidėjo mano
24
kelionė, kurios metu aš po truputį atsikračiau antsvorio ir visų
dėl jo kilusių sveikatos problemų. O pastebėjęs kur kas platesnį
nei mano asmeninė patirtis tokio gyvenimo būdo poveikį tvirtai
įsitikinau, kad šios mintys vertos dėmesio.

Bandymo gyventi be kviečių


pamokos
Įdomus faktas: visų grūdo dalių kvietinė duona (glikemi-
jos indeksas - 72) cukraus kiekį kraujyje didina tiek pat ar net
daugiau nei įprastas cukrus arba sacharozė (glikemijos indeksas
59). (Gliukozė padidina cukraus kiekį kraujyje iki 100, tad jos
glikemijos indeksas lygus 100. Maisto produktų glikemijos in­
deksas parodo, kiek tam tikras produktas padidina cukraus kiekį
kraujyje, palyginti su gliukoze.) Taigi rengdamas strategiją, skirtą
padėti veiksmingiausiai sumažinti cukraus kiekį kraujyje antsvo­
rio turintiems savo pacientams, kuriems taip pat grėsė pavojus su­
sirgti diabetu, man tapo aišku, kad greičiausiai ir paprasčiausiai
rezultatų galima pasiekti iš mitybos pašalinus produktus, kurie
sparčiausiai didina cukraus kiekį, - t. y. ne cukrų, o kviečius. Aš
paruošiau paprastą lankstinuką, kuriame raginau maitintis svei­
kiau, o produktus iš kviečių pakeisti mažesnį glikemijos indeksą
turinčiais sveikais maisto produktais.
Po trijų mėnesių mano pacientų kraujo rodikliai žymiai page­
rėjo. Kaip ir tikėjausi, cukraus kiekis kraujyje (su retomis išimti­
mis) nukrito ir jau nebesiekė diabeto ribos (kuri lygi 126 mg/dl).
25
Taigi ši liga atsitraukė. Tikra tiesa: diabetą daugeliu atvejų gali­
ma išgydyti (o ne tik suvaldyti) iš mitybos pašalinus angliavan­
denius, ypač kviečių produktus. Daugelis mano pacientų taip pat
numetė dvidešimt, trisdešimt ar net keturiasdešimt svarų (apie
9 kg, 13 kg, 18 kg).
Tačiau buvo dar kai kas, ko aš nesitikėjau, ir tai mane nuste­
bino.
Kai kurie pacientai taip pat pranešė, kad jiems dingo refliukso
simptomai, dirgliosios žarnos sindromo sukelti spazmai ir vidu­
riavimas. Jie tapo energingesni, geriau sukaupdavo dėmesį ir ėmė
kiečiau miegoti. Dingo bėrimai, netgi tie, kurie kankino daugelį
metų. Sumažėjo ar net visiškai išnyko skausmas, pacientus kanki­
nęs dėl reumatoidinio artrito, taigi jie galėjo vartoti mažiau šiai
ligai gydyti skirtų stiprių vaistų ar net visiškai jų atsisakyti. Susil­
pnėjo ar net išnyko astmos simptomai, tad daugelis paprasčiau­
siai išmetė inhaliatorius. Sportininkai pranešė apie gerėjančius
rezultatus.
Žmonės tapo plonesni. Energingesni. Mintys buvo aiškesnės.
Žarnynas, sąnariai ir plaučiai tapo sveikesni. Ir tai nuolat karto­
josi. Tokie rezultatai, be abejonės, buvo pakankama priežastis vi­
sam laikui atsisakyti kviečių.
Galutinai mane įtikino tai, kas vykdavo daugeliu atvejų, kai
žmonės, nusprendę atsisakyti kviečių, kartais leisdavo sau suval­
gyti kokį nors kvietinį produktą: porą nesaldžių riestainių ar
kokį sumuštinuką vakarėlyje, - tiesiog po kelių minučių dauge­
lį imdavo kankinti viduriavimas, sąnarių patinimas ir skausmas
arba dusulys. Ir šis reiškinys taip pat kartojosi ne vieną kartą.
26
Sis paprastas eksperimentas, kurio tikslas buvo sumažinti cu­
kraus kiekį kraujyje, tapo įžvalgomis, kaip išspręsti daugelį svei­
katos ir antsvorio problemų.

Radikalus kviečių atsisakymas


(radikali kvietektomija)
Daugeliui vien mintis visiškai atsisakyti kviečių psichologiš­
kai yra tokia skausminga, kaip danties nervo gydymas be vaistų
nuo skausmo. Be to, nebevartojant kviečių kartais iš tiesų gali
pasireikšti nemalonus šalutinis poveikis, panašiai kaip atsisakius
cigarečių arba alkoholio. Vis dėlto tai būtina, kad ligonis pasveik-
tų.
Knygoje „Kviečių sąmokslas“ stengiuosi pagrįsti teiginį, kad
daugelis amerikiečiams kylančių sveikatos problemų, pradedant
nuovargiu ir baigiant virškinimo sutrikimais ar nutukimu, susiju­
sios su nekaltai atrodančiu sėlenų keksiuku ar riestainiu su cina­
monu ir razinomis, kurį kas rytą suvalgote užsigerdami kava.
Gera naujiena: yra vaistų nuo ligos, vadinamos „kviečių pil­
vu“, arba, jei jums taip labiau patinka, „riestainio smegenimis“,
„didriestainio žarnynu“ arba „sausainio veidu“.
Galutinis rezultatas: atsisakę šio maisto, kuris buvo žmonių
kultūros dalis kur kas anksčiau, nei eteryje pradėjo skambėti La-
rio Kingo* (Larry King) dainos, tapsite lieknesni, protingesni,
greitesni ir laimingesni. O nereikalingo svorio galite atsikratyti
Laris Kingas - 1933 m. gimęs žymus amerikiečių televizijos ir radijo laidų vedėjas ir
artistas. (Vert. past.)

27
taip sparčiai, kaip net neįsivaizdavote. Be to, jūs neteksite labiau­
siai matomų, insulinui atsparų diabetą ir uždegiminius procesus
sukeliančių riebalų - pilvo riebalų. Sis procesas, kurio metu be­
veik nejusite alkio, labai naudingas sveikatai.
Bet kodėl reikia atsisakyti kviečių, o ne, tarkime, cukraus ar
apskritai visų grūdinių kultūrų? Kitame skyriuje bus paaiškinta,
kuo kviečiai išsiskiria iš kitų šiuolaikinių javų, - gebėjimu greitai
kraujyje pavirsti cukrumi. Be to, kol kas nepakankamai suprastos
ir išnagrinėtos genetinės kviečių modifikacijos ir priklausomybę
sukeliančios savybės, kurios iš tikrųjų verčia mus vis labiau persi­
valgyti. Nors kviečiai siejami su dešimtimis sekinančių negalių,
susijusių su antsvoriu, jie įsiveržė beveik į visas mūsų mitybos sri­
tis. Žinoma, atsisakyti rafinuoto cukraus tikriausiai yra gera min­
tis, nes maistinė jo vertė labai menka, o gal jis netgi visai bevertis
ir taip pat neigiamai veikia cukraus kiekį mūsų kraujyje. Tačiau
štai stipriausias smūgis jūsų įsitikinimams - atsisakyti kviečių yra
lengviausias ir veiksmingiausias būdas, norint sustiprinti sveikatą
ir padailinti taliją.
2 SKYRIUS

Kitoks nei močiutės


keksiukas: šiuolaikinių
kviečių sukūrimas

Jis geras kaip gera duona.


Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes)
Don Kichotas

Kviečiai kur kas labiau nei bet kuris kitas maisto produktas
(įskaitant cukrų, riebalus ir druską) yra įsipynęs į amerikietiškos
mitybos audeklą - ši tendencija užgimė kur kas anksčiau, nei
Ozis (Ozzie) susitiko su Harieta (Harriet)*. Kviečių produktai
tapo lyg ir neatsiejama amerikietiškos mitybos dalimi ir yra persi­
pynę su ja tokia daugybe būdų, kad patys, rodos, tapo gyvenimo
būdu. Ar galite įsivaizduoti kiaušinienę be riekės duonos, prieš-
Ozis ir Harieta - XX a. šeštąjį ir septintąjį dešimtmečiais rodytos amerikietiškos
situacijų komedijos The Adventures of Ozzie and Harriet („Ožio ir Harietos nuotykiai“)
veikėjai. http://en.wikipedia.org/wiki/The_Adventures_of_Ozzie_and_Harriet. (Vert.
past.)

29
piečius be sumuštinių, alų be sūrių riestainių, išvyką be dešrainių
ar krekerių, avinžirnių užtepą be pitos, rūkytą lašišą be batono,
obuolių pyragą be traškios plutelės ?

Jei šiandien antradienis, turi


būti kviečių*
Kartą vietinėje parduotuvėje išmatavau duonos produktų
lentynos ilgį - ji užėmė net šešiasdešimt aštuonias pėdas (apie
21 m).
Taigi, tai buvo šešiasdešimt aštuonios pėdos baltos duonos,
visų grūdo dalių kvietinės duonos, įvairių grūdų duonos, septynių
grūdų duonos, ruginės duonos, rupios ruginės duonos, su raugu
keptos duonos, itališkos duonos, prancūziškos duonos, duonos
lazdelių, kvietinių didriestainių, didriestainių su razinomis, di-
driestainių su sūriu, česnakinių didriestainių, avižinės duonos,
sėmenų duonos, pitos, pusryčių bandelių, „Kaizerio“ bandelių,
bandelių su aguonomis, mėsainių bandelių ir keturiolikos rūšių
dešrainių bandelių. O kur dar konditerijos gaminiai ir dar viena
keturiasdešimties pėdų (apie 12,5 m) lentyna, prikimšta tradici­
nių kvietinių kepinių.
Parduotuvėje dar buvo užkandžių lentyna, kurioje puika­
vosi keturiasdešimt rūšių krekerių ir dvidešimt septynios rūšys
nesaldžių riestainių. Kepinių skyriuje radau duonos trupinių ir
*If it's Tuesday, this must be Belgium - 1969 m. romantinė komedija, http://en.wikipedia.
org/wiki/If_It%27s_Tuesday,_This_Must_Be_Belgium. Originalus skyriaus pavadini­
mas pagrįstas asociacija: If ids Tuesday, it must be wheat. (Vert, past.)

30
džiūvėsių. Pieno skyriuje buvo siūloma dešimtys rūšių paruoštų
mišinių, jeigu panorėtumėte kepti raguolius, daniškus raguolius
ar ragelius.
Javainiai - atskira karalystė: paprastai jie užima visą prekybos
centro skyrių ir viešpatauja lentynose nuo viršaus iki apačios.
Atskiras skyrius numatytas daugybei įvairiausių makaronų pa­
kelių ir dėžučių: spagečiams, lakštiniams, vamzdeliams (penne),
rageliams, kriauklelėms, visų grūdo dalių miltų makaronams,
makaronams su špinatais, su apelsinais ir pomidorais, kiaušinių
makaronams, smulkiam kuskusui ir trijų colių pločio makaronų
lakštams.
O ką pasakysime apie šaldytus maisto produktus? Saldiklyje
drauge su mėsos pjausniais ir rostbifais pilna įvairiausių rūšių ma­
karonų patiekalų ir garnyrų, kuriuose yra kviečių.
Iš tiesų, vargu ar rasime lentyną, išskyrus ploviklių ir muilo
skyrių, kurioje nebūtų kviečių produktų. Ar galime kaltinti ame­
rikiečius,'kad jie leidžia kviečiams vyrauti mityboje ? Galiausiai,
kviečių yra bemaž visur. Kviečiai - tai neįtikėtinu mastu paplitę
javai, pagal pasėlių plotą juos pranoksta tik kukurūzai. Jie yra vie­
ni iš dažniausiai maistui naudojamų javų ir sudaro 20 proc. visų
suvartotų kalorijų.
Kviečiai sulaukė ir neįtikėtinos finansinės sėkmės. Ar daug yra
būdų, kuriais gamintojas 5 centų vertės žaliavas galėtų paversti
3,99 JAV dolerio atsieinančiu blizgiu, patogiu vartoti produktu,
papuoštu Amerikos širdies asociacijos užrašu? O šių produktų
rinkodaros išlaidos daugeliu atvejų viršija jų sudedamųjų dalių
vertę.
31
Jau tapo įprasta pusryčiams, pietums, vakarienei ar užkan-
džiams valgyti visiškai ar iš dalies iš kviečių pagamintus pro­
duktus. Be abejonės, tokia padėtis pradžiugintų JAV žemės ūkio
ministeriją, Visų grūdo dalių produktų tarybą, Visų grūdo dalių
kviečių tarybą, Amerikos dietologų asociaciją, Amerikos diabeto
asociaciją ir Amerikos širdies asociaciją, nes tai reiškia, kad jų ra­
ginimas valgyti daugiau „sveikų visų grūdo dalių produktų“buvo
išgirstas ir uoliai vykdomas.
Taigi, kodėl šis iš pažiūros visokeriopai naudingas augalas, ku­
riuo maitinosi kartų kartos, staiga atsigręžė prieš mus ?Viena ver­
tus, šiandieniniai kviečiai nėra tie patys javai, kuriuos, norėdami
išsikepti duonos, malė mūsų protėviai. Nors bėgant šimtmečiams
kviečiai nedaug keitėsi, per pastaruosius penkiasdešimt metų įvy­
ko didelių pokyčių, kuriuos paskatino žemės ūkio mokslininkai.
Kviečių rūšys buvo hibridinamos, kryžminamos, joms taikyta
introgresija siekiant, kad pasėliai taptų atsparesni nepalankioms
aplinkos sąlygoms, tokioms kaip sausra, arba ligų sukėlėjams,
pavyzdžiui, grybeliams. Bet, visų svarbiausia, genetiniai poky­
čiai smarkiai padidino iš hektaro gaunamą derlių. Vidutinis javų
derlingumas šiuolaikiniame Siaurės Amerikos ūkyje yra daugiau
kaip dešimt kartų didesnis nei prieš šimtmetį. Tam, kad derlin­
gumas taip smarkiai padidėtų, turėjo įvykti didžiulis genetinio
kodo pasikeitimas, įskaitant tai, kad vakarykštės dienos „gintari­
nių kviečių jūra“ šiandien virto kietais aštuoniolikos colių (apie
45 cm) aukščio nykštukiniais žemaūgiais kviečiais. Netrukus jūs
pamatysite, kad už šias esmines genų struktūros permainas teko
sumokėti aukštą kainą.
32
Praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai jūsų močiutė ištvėrė
Sausąjį įstatymą ir šoko Didžiuoju Obuoliu vadinamame Niu­
jorke, kviečiai patyrė daugybę transformacijų. Per pastaruosius
penkiasdešimt metų genetikos mokslas vystėsi labai sparčiai, tai
leido žmogui kištis į augalinių kultūrų pokyčius ir juos įgyven­
dinti kur kas greičiau, nei atliekant ilgus metus trunkantį natū­
ralų kryžminimą.
Pokyčių tempas išaugo eksponentiškai. Mūsų šiuolaikinis
aukštosiomis technologijomis sukurtas keksiukas su aguonomis
dabartinį pavidalą įgijo paspartinus evoliucijos procesą, kuris
verčia mus atrodyti kaip Homo habilis, įstrigusius kažkur pleis­
toceno pradžioje.

NkioNatufo gyventojų košės iki


riestainio skylės
„Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.“
Taip rašoma Biblijoje. Pakartoto Įstatymo knygoje Mozė
Pažadėtąją žemę apibūdina kaip „kviečių, miežių ir vynuogynų
žemę“. Religinėms apeigoms duona ypač svarbi. Žydai švenčia
Paschą su nerauginta duona - macais ir taip atmena izraelitų
išėjimą iš Egipto. Krikščionys valgo Kristaus kūną simbolizuo­
jančius paplotėlius. Musulmonai šventa laiko neraugintą duoną
naną, kurią privaloma laikyti vertikaliai ir kurios negalima viešai
išmesti. Biblijoje duona yra gausaus derliaus, klestėjimo, apsau­
gos nuo bado ir net išsigelbėjimo simbolis.
33
Ar mes nelaužome duonos su draugais ir šeimos nariais? Ar
kokio nors naujo ir nuostabaus dalyko nevadiname „geriausiu da­
lyku po duonos riekės“? „Ištraukti iš burnos duonos kąsnį“ - tai
atimti iš kito asmens tai, kas jam gyvybiškai reikalinga. Duona
valgoma beveik visur: tai čapatis Indijoje, tsoureki Graikijoje, pita
Artimuosiuose Rytuose, aebleskiver Danijoje, naan bya - pusry­
čiams Birmoje, glazūruotos spurgos - nuo seno Jungtinėse Ame­
rikos Valstijose.
Suvokimas, kad ši maisto medžiaga yra gyvybiškai svarbi, taip
giliai įsišaknijęs, kad bet kokia mintis, jog ji gali būti mums ža­
linga, kelia nerimą ir prieštarauja ilgus amžius vyravusiam kul­
tūros požiūriui į kviečius ir duoną. Tačiau šiandieninė duona
menkai tepanaši į kepalus, kuriuos iš krosnies traukdavo mūsų
protėviai. Taip, kaip šių dienų vynas Napa Cabernet Sauvignon
nutolęs nuo IV a. Gruzijos vyndarių raugo, kuris būdavo „laido­
jamas“ vyno statinėse piliakalnių požemiuose, panašiai pasikeitė
ir kviečiai. Duona ir kiti maisto produktai, pagaminti iš kviečių,
padėjo žmonėms išgyventi ilgus šimtmečius, visgi mūsų protėvių
kviečiai buvo visai kitas produktas nei šiuolaikiniai komerciniai
kviečiai, kurie patenka ant mūsų pusryčių, pietų ir vakarienės sta­
lo. Kviečių, pradėtų auginti kaip laukinės varpinės žolės, kurių
derliumi maitinosi pirmieji žmonės, atsirado daugiau nei 25 000
rūšių, iš kurių bemaž visos išveistos įsikišus žmogui.
Pleistoceno amžiuje, t. y. maždaug 8500 m. pr. Kr., - dauge­
lį tūkstantmečių prieš tai, kai žemės paviršiumi ėmė vaikščioti
krikščionys, žydai ar musulmonai, kai dar nebuvo Egipto, Graiki­
34
jos ir Romos imperijų, - Natufo kultūros atstovai gyveno pusiau
klajoklišką gyvenimą erdviame Derlingajame pusmėnulyje (dabar
jis apima Sirijos, Jordanijos, Libano, Izraelio ir Irako teritorijas), o
medžioklės ir rinkimo laimikį papildė pačių auginamais augalais.
Atvirose lygumose jie augino šiuolaikinių kviečių protėvius - vie-
nagrūdžius kviečius. Patiekalus iš antilopių, šernų, vištų ir kalnų
ožių mėsos papildydavo laukiniai grūdai ir vaisiai. Artefaktai,
panašūs į tuos, kurie buvo iškasti Tel Abu Hureiros gyvenvietėje
(dabartinėje Centrinės Sirijos teritorijoje), atskleidžia, kad, no­
rėdami nuimti derlių ar sumalti javus, to meto žmonės naudojosi
sudėtingais įrankiais, tokiais kaip pjautuvai ir grūstuvės, o surink­
tą derlių laikė specialiose duobėse. Išaugintų kviečių liekanų buvo
rasta atliekant archeologinius kasinėjimus Tel Asvade, Jeriche,
Nahal Hemare, Navali Cori ir kitose vietovėse. Kviečius žmonės
maldavo rankomis ir valgydavo kaip košę. Šiuolaikinė mielinė
duona bus pradėta kepti tik po kelių tūkstančių metų.
Natufiečiai rinko laukinius vienagrūdžius kviečius ir galė­
jo tikslingiau saugoti sėklas, kad pasėtų jas tose srityse, kuriose
planavo apsistoti kitą sezoną. Vienagrūdžiai kviečiai tapo svar­
biausia Natufo kultūros žmonių mitybos sudedamąja dalimi -
sumažėjo maisto, gaunamo medžiojant ir renkant, poreikis.
Perėjimas nuo laukinių javų derliaus rinkimo prie jų auginimo
buvo esminis lūžis, kuris turėjo įtakos žmonių sėslumui, įrankių,
kalbos ir kultūros vystymuisi. Sis procesas pažymėjo žemdirbys­
tės eros - gyvenimo būdo, kai žmonėms reikėjo ilgam prisirišti
prie daugiau ar mažiau pastovios gyvenvietės, - pradžią. Tai tapo
35
svarbiu posūkio tašku žmonijos civilizacijoje. Auginami grūdai ir
kiti maisto produktai lėmė maisto perteklių, ir tai tapo profesinės
specializacijos, valdžios ir visų kultūros požymių pradžia (ir prie­
šingai: tose gentyse, kurios neužsiima žemdirbyste, kultūros raida
šiek tiek primena neolito laikotarpio gyvenimą).
Daugiau kaip per dešimt tūkstančių metų kviečiai užėmė
svarbią vietą žmonių gyvenamuosiuose urvuose, lūšnose ir mo­
liniuose namuose. Pergalingas kviečių žygis prasidėjo nuo vie-
nagrūdžių kviečių rinkimo, o vėliau - dvigrūdžių ir paprastųjų
kviečių (Triticum aestivum) auginimo, tačiau kviečiai keitėsi pa­
mažu ir labai nedideliais žingsneliais. XVII a. kviečiai buvo kaip
ir XVIII a. kviečiai, kurie savo ruožtu buvo tokie patys kaip ir
XIX a. ar XX a. pirmosios pusės kviečiai. Bet kuriuo iš tų šim­
tmečių jaučių traukiamu vežimu važiuodami kaimo vietovėmis
matytumėte vėjyje banguojančią keturių pėdų (apie 1,2 m) aukš­
čio „gintarinių kviečių jūrą“. Žmonių bandymai kultūrinti kvie­
čius lėmė atsitiktinius, ilgus metus trunkančius pavienius po­
kyčius. Vieni jų buvo sėkmingi, o dauguma - ne, ir net atidžiai
žvelgiant būtų buvę labai sunku pamatyti skirtumą tarp XX a.
pradžios kviečių ir ilgus šimtmečius augintų jų protėvių.
Taigi per XIX amžių ir XX amžiaus pradžioje, kaip ir per
daugelį ankstesnių šimtmečių, kviečiai nedaug tepasikeitė.
„Pillsbury s Best XXXX“ miltai, iš kurių XX a. penktajame de­
šimtmetyje mano močiutė kepė gardžiuosius grietininius keksiu­
kus, nedaug skyrėsi nuo miltų, kuriuos naudojo jos promočiutė
dar prieš šešiasdešimt metų, ar nuo tų, kurie buvo naudojami dar
prieš du šimtmečius. XX a. kviečių malimas tapo labiau mecha-
36
nizuotas, ir buvo galima pagaminti įvairesnių smulkių miltų, ta­
čiau esminė jų sudėtis iš esmės liko tokia pat.
Viskas pasikeitė XX a. pradžioje, kai įsigalėję hibridizacijos
metodai iš esmės pakeitė kviečius. Visi šie pokyčiai įvyko ne
veikiant sausrai ar gamtos jėgoms, ar Čarlzo Darvino (Charles
Darwin) aprašytam varžymuisi dėl išlikimo, bet įsikišus žmogui.
Dėl to kviečiai patyrė radikalesnių transformacijų nei Džoana Ri­
vers* (Joan Rivers). Jie buvo ištempti, susiūti, nupjauti ir vėl atgal
prisiūti - taip buvo sukurtas unikalus ir beveik neatpažįstamas
produktas, palyginti su pradiniu augalu, nors jie vis dar vadinami
tuo pačiu kviečių vardu.
Komercinio šiuolaikinių kviečių tobulinimo tikslas - vysty­
ti tokias savybes kaip didesnis derlingumas, mažesnės sąnaudos
ir didelio masto vienodų produktų gamyba. Kita vertus, beveik
nebuvo keliama klausimų, kaip šios savybės dera su žmonių svei­
kata. Aš manau, kad per savo ilgą istoriją, kuri prasidėjo galbūt
prieš penkis tūkstančius metų, bet tikriausiai - per pastaruosius
penkiasdešimt metų, kviečiai visiškai pasikeitė.
Taigi dėl to kepalas duonos, sausainis ar blynai šiandien vi­
siškai skiriasi nuo prieš tūkstantmetį keptų savo brolių ir netgi
nuo tų, kuriuos kepė mūsų močiutės. Jie gali atrodyti taip pat, jų
skonis gali būti toks pats, tačiau skiriasi jų biocheminė sudėtis.
Nedideli kviečių baltymų struktūros pokyčiai gali lemti skirtumą
tarp kviečių, kurie niokoja imuninį atsaką, ir tų, kurie nesukelia
jokio imuninio atsako.
* Džoana Rivers - 1933 m. gimusi amerikiečių aktorė ir rašytoja. (Vert. past.)
Kviečiai, buvę iki tol, kai prie jų
pasidarbavo genetikai
Kviečiai gali nepaprastai gerai prisitaikyti prie aplinkos sąly­
gų. Jie auga ir Jeriche, 850 pėdų (apie 260 m) žemiau jūros lygio,
ir Himalajų kalnynuose, net 10 000 pėdų (3,1 km) virš jūros ly­
gio. Jų auginimo geografinės platumos diapazonas irgi labai pla­
tus, pradedant nuo 65° šiaurės platumos Norvegijoje ir baigiant
45° pietų platumos Argentinoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose
kviečiai užima šešiasdešimt milijonų akrų (24 mln. ha) dirbamos
žemės - tai prilygsta Ohajo valstijai. O visame pasaulyje augina­
mi kviečiai veši dar dešimt kartų didesniame plote, kitaip tariant,
jų pasėlių plotas du kartus viršija Vakarų Europos teritoriją.
Visų dabartinių kviečių protėviai buvo vienagrūdžiai kviečiai,
kurie pradžioje buvo laukiniai, o vėliau - sukultūrinti. Vienagrū-
džių kviečių genetinis kodas paprasčiausias iš visų kviečių, nes
juose yra tik keturiolika chromosomų. Jau maždaug 3300 m. pr.
Kr. šie ištvermingi ir šalčiui atsparūs vienagrūdžiai kviečiai tapo
itin populiarūs Europoje. Tuo metu po žemę vaikštinėjo Tirolio
ledynų žmogus, meiliai vadinamas Ociu (Otzi).
Ištyrus šio natūraliai mumifikuoto vėlyvojo neolito medžio­
tojo, kurį užpuolikai nužudė ir paliko Italijos Alpių ledynuose,
skrandžio turinį, buvo rasta liekanų iš dalies suvirškintų viena-
grūdžių kviečių, kuriuos šis žmogus valgė kaip neraugintą duoną
drauge su kitais augalais, elniena ir kalnų ožių mėsa.1
Netrukus po to, kai buvo sukultūrinti pirmieji vienagrūdžiai
kviečiai, Artimuosiuose Rytuose pasirodė dvigrūdžiai kviečiai -
38
natūralus vienagrūdžių kviečių ir negiminingos laukinės žolės
Aegilops speltoides, arba speltinio kentrio, palikuonis.2Speltinio
kentrio genetinis kodas papildė vienagrūdžio kviečio kodą, ir
taip susiformavo sudėtingesnis dvidešimt astuonių chromosomų
dvigrūdis kvietys. Tokie augalai kaip kvietys gali išlaikyti visus
savo protėvių genus. Įsivaizduokite, kad jūsų tėvams pradedant
jus chromosomos būtų ne susimaišiusios, bet būtų susijungusios
keturiasdešimt šešios mamos ir keturiasdešimt šešios tėvo chro­
mosomos, ir palikuoniui būtų perduotos ne keturiasdešimt še­
šios, bet jau devyniasdešimt dvi chromosomos. Aukštesniesiems
organizmams tai neįmanoma, tačiau augalų karalystėje toks chro­
mosomų kaupimas yra galimas ir vadinamas poliploidija.
Vienagrūdis kvietys ir jo evoliucinis įpėdinis dvigrūdis kvietys
išliko populiarūs net kelis tūkstančius metų, sėkmingai išsikovo­
jo vietą ant stalų ir altorių, nepaisant to, kad jų derlingumas ir
maistinės savybės buvo kur kas blogesnės nei šiuolaikinių kvie­
čių. (Iš šių didesnio tankio rupesnių miltų galima kepti paprastą
čiabatą arba „Lokio letenos“ bandeles.) Tikėtina, kad Mozė savo
ištarmėse minėjo būtent dvigrūdžius kviečius, be to, tai gali būti
Biblijoje minimas kussemeth - ši rūšis išsilaikė iki pat Romos im­
perijos aušros.
Šumerai, kuriems tenka pirmosios rašytinės kalbos sukūrimo
garbė, paliko mums dešimtis tūkstančių dantiraščiu išmargintų
lentelių. Ant kai kurių iš jų išraižyti 3000 m. pr. Kr. datuojami
piktografiniai simboliai reiškia duonos ir pyrago gaminių recep­
tus. Visi jie buvo gaminami grūstuve smulkinant dvigrūdžius
kviečius arba malant rankinėmis girnomis. Į mišinį dažnai būda-
39
Tikrieji kviečiai
Kaip atrodė prieš dešimtis tūkstančių metų augę kviečiai, kurių der­
lius buvo rankomis renkamas neišdirbtuose laukuose? Šis paprastas
klausimas atvedė mane j Artimuosius Rytus arba, tiksliau, j nedidelj
ekologinj ūkj Vakarų Masačūsetse.
Ten aš sutikau Eliševą Rogozą (Elisheva Rogosa). Elė - ne tik gam­
tos mokytoja ir ekologine žemdirbyste besiverčianti ūkininkė; ji yra
įkūrusi Kviečių paveldo apsaugos organizaciją (www.growseed.org),
kurios tikslas - išsaugoti senovines grūdines kultūras ir auginti jas tai­
kant ekologinio ūkininkavimo principus. Apie dešimt metų išgyvenusi
Artimuosiuose Rytuose, kur prisidėjo prie Jordanijos, Izraelio ir Palesti­
nos projekto „GenBank“ įgyvendinimo - siekė surinkti beveik išnykusias
senovines kviečių atmainas, - Elė grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas, o
drauge atsigabeno ir pirmųjų Egipte bei Keinane augintų kviečių sėklų.

vo dedama smėlio, kad kviečius būtų lengviau malti, taigi smėlis


nudilindavo duonos mėgėjų šumerų dantis.
Dvigrūdžiai kviečiai senovės Egipte vešėjo itin gerai, nes jų
augimo ciklas atitiko sezoninius Nilo potvynius ir atoslūgius.
Būtent egiptiečiai sugalvojo, kaip pridėjus mielių duoną galima
iškildyti. Bėgdami iš Egipto žydai skubėjo ir nepasiėmė užmai­
šyto raugo, taigi jie turėjo valgyti iš dvigrūdžių kviečių iškeptą
neraugintą duoną.
Maždaug prieš du tūkstančius metų iki Biblijos laikų dvi­
dešimt aštuonias chromosomas turintis dvigrūdis (šiurkštusis)
kvietys (Triticum turgidum) natūraliai susikryžmino su kita žole
Triticum tauschii, ir taip atsirado pradinis keturiasdešimt dviejų
chromosomų Triticum aestivum (paprastasis kvietys), genetiškai
40
Dabar ji visas jėgas skiria šių senųjų javų, kuriuos vartojo ir jos protėviai,
auginimui.
Su ponia E. Rogoza pirmiausia pradėjau bendrauti ei. paštu - pra­
šiau jos parūpinti porą svarų (apie 0,9 kg) vienagrūdžių kviečių sėklų. Ji
tiesiog negalėjo liautis pasakojusi man apie šiuos unikalius javus, kurie,
be kita ko, nėra tiesiog senoviniai kviečiai. Vienagrūdžių kviečių duonos
skonį Elė vadino „sodriu, subtiliu ir kur kas sudėtingesniu“, palyginti su
duona iš šiuolaikinių miltų, kurios skonis, anot jos, kaip kartono.
Elė pritarė minčiai, kad šiuolaikiniai kviečių produktai gali būti ne­
sveiki dėl pastaruosius kelis dešimtmečius vykdytų pokyčių, siekiant
didinti žemės ūkio kultūrų derlingumą ir pelningumą, dėl kurių kviečiai
galėjo tapti kenksmingi sveikatai.
Jei jau taip, siekiant spręsti šią problemą šiuolaikinius kviečius ver­
tėtų vėl pakeisti vienagrūdžiais ir dvigrūdžiais kviečiais, kurie turėtų būti
tobulinami tik vadovaujantis nuoseklia evoliucine atranka.

artimiausias tam augalui, kurį šiandien vadiname kviečiu. Ke­


turiasdešimt dvi šio augalo chromosomas sudaro susijungusios
trijų skirtingų augalų chromosomos, taigi jis yra genetiškai sudė­
tingiausias. Tačiau jis taip pat yra genetiniu požiūriu lanksčiau­
sias - ši savybė vėlesniais tūkstantmečiais labai pravers geneti­
kams.
Laikui bėgant derlingesnis ir kepti tinkamesnis paprastasis
kvietys pamažu išstūmė savo protėvius vienagrūdį ir dvigrūdį
kviečius. Daugelį vėlesnių šimtmečių paprastasis kvietys beveik
nesikeitė. XVIII a. viduryje didysis švedų botanikas ir biologinės
klasifikacijos pradininkas, šiuolaikinės rūšių klasifikavimo siste­
mos tėvas Karlas Linėjus (Carolus Linnaeus) Triticum genčiai
priskyrė penkias skirtingas rūšis.
41
Naujajame Pasaulyje kviečiai natūraliai neaugo, tačiau jų at­
sivežė jau Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus), kuris
1493 m. pirmą kartą pasėjo keletą grūdų Puerto Rike. Ispanų
tyrinėtojai 1530 metais ryžių maiše netyčia javų sėklų atsive­
žė j Meksiką, o vėliau kviečiai pateko j Amerikos pietvakarius.
Menkių kyšulio ir Martos Vynuogyno atradėjas Bartolomėjus
Gosnoldas (Bartholomew Gosnold) 1602 m. atgabeno kviečių
į Naująją Angliją, o netrukus Mayflower laivu jų atsiplukdė ir
piligrimai.
Šiandien vienagrūdžius, dvigrūdžius ir pirmuosius laukinius
bei kultūrinius paprastuosius kviečius išstūmė tūkstančiai žmo­
gaus išvestų šiuolaikinių paprastųjų kviečių palikuonių, tokių
kaip makaronų gamybai skirti kietieji kviečiai (Triticum durum)
ir žemaūgiai kviečiai (Triticum compactum), kurių labai smulkūs
miltai tinka keksiukams ir kitiems produktams kepti. Vienagrū-
džių arba dvigrūdžių kviečių šiandien galite rasti tik negausiose
laukinėse augimvietėse arba kukliuose ūkiuose, išsibarsčiusiuose
Artimuosiuose Rytuose, Pietų Prancūzijoje ir Siaurės Italijoje.
Šiuolaikinės hibridizavimo būdu žmogaus sukurtos Triticum
rūšys turi šimtus ar net tūkstančius naujų genų, kurių nebuvo
pradiniuose ar savaime besikryžminusiuose vienagrūdžiuose
kviečiuose.
Triticum kviečiai ir toliau kryžminami siekiant didesnio
derlingumo ir tokių savybių kaip atsparumas ligoms, sausrai ar
karščiams. Iš tiesų žmonės taip smarkiai pakeitė šiuolaikinius
kviečius, kad be žmogaus pagalbos, pavyzdžiui, tręšimo azotinė­
mis trąšomis arba piktžolių naikinimo, jie nebegalėtų natūraliai
42
augti.3(Panašią padėtį galima įsivaizduoti naminių gyvūnų pa­
saulyje, kai gyvūnai gali išgyventi tik padedami žmonių, pvz.,
šeriami specialiu pašaru, nes kitaip jie nugaištų.)
Skirtumai tarp Natufo kultūros kviečių ir tų augalų, kuriuos
mes vadiname kviečiais XXI a., matomi plika akimi. Pirmieji vie-
nagrūdžiai ir dvigrūdžiai kviečiai buvo lukštiniai, t. y. jų sėklos
tvirtai laikėsi ant stiebo. Šiuolaikiniai kviečiai yra plikasėkliai -
jų sėklos nuo stiebo atsiskiria kur kas lengviau. Dėl šios savybės
juos gerokai paprasčiau iškulti (atskirti maistinius grūdus nuo
nevalgomų pelų). Šią savybę lėmė Qir Tg {tenaciousglume) genų
mutacijos.4 Kiti skirtumai pastebimi dar aiškiau. Šiuolaikiniai
kviečiai daug žemesni. Romantišką ankstesnį aukštaūgių, vėjy­
je banguojančių kviečių laukų vaizdą pakeitė nykštukinės arba
pusiau nykštukinės rūšys, kurios yra vos pėdos ar dviejų aukščio.
Šio bandymo tikslas taip pat buvo padidinti derlingumą.

Mažas - tai naujas didelis


Nuo tos dienos, kai žmonės pradėjo verstis augalininkyste,
ūkininkai stengiasi gausinti derlių. Daugelį amžių pagrindinis
derliaus gausinimo būdas buvo santuoka su moterimi, kuri krai­
čio atsinešdavo keletą hektarų žemės, na ir gal dar kelias ožkas ir
ryžių maišą.
XX a. į laukus įriedėjo mechanizuota žemės ūkio technika,
kuri pakeitė darbinių gyvulių jėgą, padidino našumą ir derlin­
gumą, taigi dabar, žmogui įdėjus mažiau darbo, iš hektaro buvo
galima gauti gausesnį derlių. Nors Jungtinėse Amerikos Valsti­
43
jose paprastai būdavo pakankamai maisto produktų, kad būtų
patenkinta jų paklausa (paskirstymą labiau ribojo skurdas nei
nepakankama pasiūla), daugelis kitų pasaulio šalių vis dar nega­
lėjo išmaitinti savo gyventojų, todėl jie masiškai badavo.
Šiomis dienomis žmonės stengiasi padidinti derlingumą iš­
vesdami naujas padermes, su įvairiomis žolėmis kryžmindami
įvairias kviečių rūšis ir laboratorijoje formuodami naują genų
struktūrą. Hibridizacija apima įvairius metodus, pavyzdžiui, in-
trogresiją ir atgalinį kryžminimą, kai naujai išvestas augalas vėl
kryžminamas su savo „tėvais“, kitų rūšių kviečiais ar net kitomis
žolėmis. Sį metodą 1866 m. pirmasis oficialiai aprašė austrų ku­
nigas ir botanikas Gregoras Mendelis (Gregor Mendel), tačiau
jis rimtai nebuvo taikomas iki XX a. vidurio, kol buvo geriau su­
prastos heterozigotų ir genų dominavimo idėjos. Per laikotarpį,
praėjusį nuo ankstyvųjų G. Mendelio darbų, genetikai sukūrė
metodus, leidžiančius išvystyti norimas savybes, tačiau vis dar
reikėjo nueiti ilgą bandymų ir klaidų kelią.
Daugelis šiuolaikiniame pasaulyje paplitusių tikslingai su­
kurtų rūšių yra kilusios iš atmainų, išaugintų Tarptautiniame
kukurūzų ir kviečių tobulinimo centre {International Maize
and Wheat Improvement Center, IMWIC), įsikūrusiame į rytus
nuo Meksiko miesto Rytų Siera Madrės kalnų papėdėje. Tarp­
tautinis kukurūzų ir kviečių tobulinimo centras įkurtas 1943 m.
pagal žemės ūkio tyrimų programą, kuri buvo įgyvendinama
bendradarbiaujant Rokfelerio fondui ir Meksikos vyriausybei,
o jos tikslas buvo padėti Meksikai siekti savarankiškumo žemės
44
ūkio srityje. Ši programa išaugo ir tapo įspūdingu globaliu pro­
jektu, skelbiančiu kilnų tikslą - didinti kukurūzų, sojų ir kvie­
čių derlingumą, siekiant mažinti badą pasaulyje. Meksika buvo
puiki vieta augalų hibridizacijai, nes klimatas leido per metus
nuimti du derlius, taigi rezultatų buvo galima pasiekti dvigubai
greičiau. Iki XX a. devintojo dešimtmečio specialistams pavyko
išvesti tūkstančius naujų kviečių rūšių, derlingiausios iš jų im­
tos auginti visame pasaulyje, pradedant trečiojo pasaulio šalimis
ir baigiant moderniomis industrinėmis valstybėmis, įskaitant ir
Jungtines Amerikos Valstijas.
Viena iš praktinių problemų, kurias išsprendė Tarptautinis
kukurūzų ir kviečių tobulinimo centras, buvo tai, kad dėl didelio
kiekio azoto trąšų, kuriomis tręšti kviečių laukai siekiant gauses­
nio derliaus, užaugdavo neįtikėtinai stambios varpos. Tokia ypač
sunki varpa nulenkdavo kotelį (žemės ūkio specialistai tai vadina
užlaužimu). Dėl nulinkusio kotelio augalas žūdavo, be to, būda­
vo sunku nuimti derlių. Minesotos universitetą baigusiam gene­
tikui Normanui Borlogui (Norman Borlaug), kuris dirbo Tarp­
tautiniame kukurūzų ir kviečių tobulinimo centre, atitenka itin
derlingų žemaūgių kviečių sukūrimo garbė. Šie kviečiai žemesni
ir tvirtesni, todėl augalas gali išlaikyti vertikalią padėtį, o sunki
varpa su grūdais nenulinksta. Aukšti stiebai menkina ir didina
sąnaudas, nes augalas su trumpu stiebu greičiau subręsta, o tai
reiškia trumpesnį auginimo sezoną ir mažesnį trąšų poreikį.
Dr. N. Borlogo pasiekimai kviečių hibridinimo srityje pelnė
jam Žaliosios revoliucijos tėvo vardą, kuriuo jį apdovanojo žem­
45
dirbių bendruomenė. Jis taip pat gavo Prezidento laisvės meda­
lį, Kongreso aukso medalį, o 1970 m. jam buvo įtekta Nobelio
taikos premija. Po mirties 2009 m. Wall StreetJournal liaupsino
dr. N. Borlogą tokiais žodžiais: „Dr. N. Borlogas geriau nei bet
kuris kitas asmuo įrodė, kad gamta neprilygsta žmogaus išra­
dingumui nustatant realias augimo ribas.“ Dr. N. Borlogas išvy­
do savo svajonės išsipildymą: jo išvesti itin derlingi žemaūgiai
kviečiai padėjo išspręsti bado pasaulyje problemą. Pavyzdžiui,
Kinijoje kviečių derlingumas nuo 1961 m. iki 1999 m. išaugo
aštuonis kartus.
Dėl nepaprasto derlingumo žemaūgiai kviečiai Jungtinėse
Amerikos Valstijose ir daugumoje kitų pasaulio vietų šiandien,
galima sakyti, išstūmė visas kitas kviečių rūšis. Pasak Kanzaso
valstybiniame universitete dirbančio kviečių selekcijos profeso­
riaus dr. Alano Frico (Allan Fritz), žemaūgiai ir pusiau žemaūgiai
kviečiai sudaro daugiau nei 99 proc. visame pasaulyje auginamų
kviečių.

Netinkama selekcija
Ypatinga selekcinės veiklos skuba, pavyzdžiui, tokia, kokia
buvo vykdoma Tarptautiniame kukurūzų ir kviečių tobulinimo
centre, reiškė tai, kad, nepaisant didelių kviečių ir kitų javų ge­
netinės sandaros pokyčių, kuriant naujas genetines atmainas ne­
buvo atlikta jokių poveikio gyvūnų ar žmonių sveikatai tyrimų.
Smarkiai stengtasi didinti derlingumą, augalų genetikai buvo
tvirtai įsitikinę, kad hibridizacijos metu gaunami produktai gali
46
būti saugiai žmonių vartojami maistui, ir taip skubiai reikėjo
spręsti pasaulinio bado problemas, kad visai neatsižvelgta j tai,
jog šie žemės ūkio mokslinių tyrimų produktai į rinką išleisti
neištyrus jų poveikio žmonių sveikatai.
Tiesiog laikytasi prielaidos, kad hibridizacijos ir selekcijos
būdu sukurti augalai iš esmės liko kviečiai, taigi naująsias rūšis
vartotojai toleruos taip pat puikiai. Tiesą sakant, žemės ūkio
mokslininkai šaipėsi iš minties, kad atliekant hibridizaciją ga­
lima sukurti nesveikų žmogui augalų. Juk galiausiai primityvūs
hibridizacijos metodai jau šimtmečius buvo taikomi augalams,
gyvūnams ar netgi žmonėms. Sukryžminkite dvi pomidorų rū­
šis ir vis tiek išauginsite pomidorą. Tai kurgi problema? Nieka­
da nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad reikia patikrinti šių
naujų rūšių saugą žmonėms ir gyvūnams. Kalbant apie kvie­
čius buvo manoma panašiai, t. y. kad skirtingas glitimo kiekis ir
struktūra, kitų fermentų ir baltymų pokyčiai, susiję su atsparu­
mu įvairioms augalų ligoms, žmonėms neturės jokio poveikio.
Visgi, sprendžiant pagal žemės ūkio genetikų atliktų tyrimų
išvadas, tokios prielaidos gali būti nepagrįstos ar tiesiog klaidin­
gos. Hibridinių kviečių ir dviejų tėvinių jų rūšių baltymų analizė
atskleidė, kad maždaug 95 proc. išvestame augale esančių balty­
mų yra tokie patys kaip ir tėvinių augalų, tačiau 5 proc. yra visiš­
kai unikalūs, jų nėra nė viename iš tėvinių augalų.5Pavyzdžiui,
dėl hibridizacijos iš esmės pasikeitė glitimo baltymų struktūra.
Vieno hibridizacijos bandymo metu buvo rasti keturiolika nau­
jų glitimo baltymų, kurių nebuvo nė viename iš tėvinių kviečių.6
47
Nejaugi geras grūdas
tapo netinkamas?
Ar, atsižvelgiant į genetinius skirtumus tarp šiuolaikinių kviečių ir jų
evoliucinių protėvių, gali būti taip, kad senovinius javus, tokius kaip vie-
nagrūdžiai arba dvigrūdžiai kviečiai, galima valgyti nepatiriant šalutinio
poveikio, kurį sukelia daugelis kitų kviečių produktų?
Aš nusprendžiau atlikti bandymą: sumaliau du svarus (0,9 kg) vie-
nagrūdžių kviečių grūdų ir iš jų iškepiau duonos. Taip pat sumaliau
ekologiškai išaugintų įprastų kviečių - pasidariau visų grūdo dalių miltų.
Iš vienagrūdžių kviečių miltų ir iš jprastų kviečių miltų iškepiau duo­
nos, pridėjęs tik vandens ir mielių. Nedėjau nei cukraus, nei kvapiųjų
medžiagų. Vienagrūdžių kviečių miltai atrodė taip pat, kaip ir įprasti­
niai visų grūdo dalių kviečių miltai, tačiau pridėjus vandens ir mielių
skirtumas tapo akivaizdus: šviesiai ruda tešla iš vienagrūdžių kviečių
miltų buvo ne tokia tampri, sunkiau minkoma ir sunkiau formuojama
nei įprastų kvietinių miltų tešla. Vienagrūdžių kviečių miltų tešla kiek
kitaip kvepėjo - jos kvapas priminė žemės riešutų sviestą, o ne įprastą
neutralaus kvapo tešlą. Ji iškilo kur kas mažiau nei šiuolaikinė tešla,
kurios tūris padidėjo beveik dvigubai. Be to, kaip ir sakė Elė Rogoza,
iškeptos duonos skonis irgi buvo kitoks: sodresnis, riešutinis su burną
sutraukiančiu poskoniu. Puikiausiai galėčiau įsivaizduoti šį rupių viena­
grūdžių kviečių miltų duonos kepalą ant amoritų ar mesopotamiečių
stalo III a. pr. Kr.
Esu jautrus kviečiams. Taigi mokslo tikslais pats su savimi atlikau
nedidelį bandymą: vieną dieną valgiau keturias uncijas (apie 110 g) vie­
nagrūdžių kviečių duonos, o kitą dieną - keturias uncijas duonos (apie
110 g), iškeptos iš šiuolaikinių visų grūdo dalių kviečių miltų. Ruošiausi

Be to, palyginti su šimtmečius augintomis kviečių atmainomis,


šiuolaikiniuose minkštuosiuose kviečiuose {Triticum aestivum)
yra daugiau glitimo baltymų genų, kurie siejami su celiakija.7
48
blogiausiam, nes anksčiau mano organizmo reakcija buvo gana nema­
loni.
Pavalgęs kiekvienos iš šių duonos rūšių stebėjau savo organizmo
reakciją ir tyriau cukraus kiekį kapiliariniame kraujyje. Skirtumas buvo
akivaizdus.
Cukraus kiekis kraujyje prieš valgant buvo 84 mg/dl. Pavalgius vie-
nagrūdžių kviečių duonos - 110 mg/dl. Tai buvo daugiau ar mažiau
tikėtina reakcija suvalgius šiek tiek angliavandenių. Nejutau tokio ša­
lutinio poveikio, kaip mieguistumas, pykinimas ar skausmas. Trumpai
tariant, jaučiausi gerai.
Kitą dieną šią procedūrą pakartojau. Tik suvalgiau keturias uncijas
(apie 110 g) duonos, iškeptos iš įprastų ekologiškų visų grūdo dalių
kvietinių miltų. Cukraus kiekis kraujyje prieš valgant buvo 84 mg/dl, o
užvalgius įprastos duonos - 167 mg/dl. Be to, netrukus mane ėmė
pykinti, ir aš vos neišvėmiau, ką buvau suvalgęs. Pykinimas truko net
trisdešimt šešias valandas, jį lydėjo ir skrandžio spazmai, prasidėję
beveik tuoj pat ir užsitęsę ilgas valandas. Naktį miegojau blogai, nors
sapnavau aiškius sapnus. Kitą rytą negalėjau aiškiai mąstyti ir suprasti
mokslinių straipsnių, kuriuos mėginau skaityti, - perskaitęs kiekvieną
pastraipą po keturis ar penkis kartus galiausiai mečiau šį užsiėmimą.
Tik praėjus pusantros paros vėl pradėjau jaustis normaliai.
Taigi šį nedidelį bandymą ištvėriau, tačiau tai, kaip skirtingai mano
kūnas reagavo į duoną iš senovinių kviečių ir į duoną iš šiuolaikinių kvie­
čių, man padarė didelį įspūdį. Tikrai vyko kažkas keisto.
Žinoma, mano asmeninės patirties negalima vadinti klinikiniu tyrimu,
tačiau ji padėjo iškelti klausimus dėl galimų skirtumų, susidariusių per
dešimt tūkstančių metų: kuo senoviniai kviečiai, kurių nepalietė geneti­
kų rankos, skiriasi nuo šiuolaikinių kviečių?

Padauginkite šiuos pokyčius iš dešimčių tūkstančių hibridi­


zacijos pakopų, kurias perėjo kviečiai, ir suprasite didžiulius ge­
netinės glitimo struktūros savybių pokyčius. Be to, atkreipkite
49
dėmesį, kad genetinės modifikacijos, atsiradusios atliekant pačių
javų hibridizaciją, iš esmės buvo pasmerktos, nes tūkstančiai nau­
jų kviečių rūšių būtų išnykusios, jei būtų buvusios paliktos laisvai
augti gamtoje, - joms būtinai reikėjo žmogaus pagalbos.8
Naujieji, labai derlingi kviečiai trečiojo pasaulio šalyse iš pra­
džių buvo sutikti skeptiškai, tačiau abejonės daugiausia buvo
grindžiamos tokiu argumentu: „Mes esame įpratę kitaip.“ Kvie­
čių hibridizacijos didvyris dr. N. Borlogas į didelio derlingumo
kviečių kritikų argumentus atsakė primindamas spartų pasaulio
gyventojų skaičiaus didėjimą, dėl kurio aukštosios technologi­
jos žemės ūkyje tapo būtinybe. Nepaprastai derlingais kviečiais
labiausiai džiaugėsi bado varginama Indija, Pakistanas, Kinija ir
Kolumbija.
Jų priešininkai ir kitose šalyse greit buvo užčiaupti. Derlingu­
mas didėjo eksponentiškai, trūkumas tapo pertekliumi, o kviečių
produktai - pigūs ir lengvai prieinami.
Ar galima kaltinti ūkininkus, kad jie ėmė teikti pirmenybę itin
derlingiems žemaūgiams kviečiams ?Juk smulkūs ūkininkai ir taip
nelengvai verčiasi. Jei iš hektaro kviečių pasėlių, kurių auginimo
sezonas trumpesnis, jie gali gauti iki dešimties kartų didesnį der­
lių ir jį lengviau nuimti, kodėl jiems tuo nepasinaudojus?
Ateityje genetikos mokslas kviečius gali dar labiau pakeisti.
Mokslininkams nebereikia naujų kviečių rūšių kurti taip, kaip jie
darė anksčiau, kai sukryžiavę pirštus vylėsi tinkamo chromoso­
mų derinio. Dabar atskirus genus galima tikslingai įterpti arba
pašalinti ir taip sukurti atsparumą ligoms, pesticidams, šalčiui
50
ar sausrai ir dar daugybę kitų genetiškai nulemtų savybių. Be to,
naujos rūšys gali būti genetiškai suderintos su tam tikromis trą­
šomis arba pesticidais. Tai - finansiškai naudingas procesas stam­
bioms žemės ūkio įmonėms, sėklų ir žemės ūkiui skirtų cheminių
medžiagų gamintojams, tokiems kaip „Cargill“, „Monsanto“ ir
ADM, nes konkrečios sėklų rūšys gali būti patentuotos ir užti­
krinti geriausią suderinamų cheminių medžiagų pardavimą.
Genetinės modifikacijos atliekamos remiantis prielaida, kad
vieną geną galima įterpti tik į reikiamą vietą, nesutrikdant kitų
genetinių savybių. Nors ši idėja skamba gražiai, praktikoje ne vis­
kas vyksta taip sklandžiai. Per pirmąjį genetinio modifikavimo
dešimtmetį nereikėjo atlikti jokių genetiškai modifikuotų auga­
lų saugos gyvūnams ir žmonėms tyrimų, nes buvo laikoma, kad
ši praktika nesiskiria nuo hibridizacijos, kuri visuotinai laikoma
saugia. Visuomenės spaudimas privertė priežiūros įstaigas, tokias
kaip Maisto ir vaistų tarnybos (FDA) maisto padalinys, tikrinti
genetiškai modifikuotus produktus prieš išleidžiant juos į rinką.
Genetinio modifikavimo kritikai citavo tyrimus, atskleidusius
problemas, kurias gali sukelti genetiškai modifikuotos kultūros.
Tiriamiems gyvūnams, kurie buvo šeriami glifosatui atspariomis
sojų pupelėmis (dar vadinamomis „Roundup Ready“, nes šios
pupelės genetiniu būdu buvo išvestos tam, kad ūkininkai galėtų
laisvai purkšti piktžolių naikinimo priemonę „Roundup“ nepa­
kenkdami pasėliams), pasireiškė kepenų, kasos, žarnyno ir sėkli­
džių audinių pakitimų, palyginti su įprastomis sojų pupelėmis
v
sertais gyvūnais.
51
Manoma, kad šis skirtumas susidarė dėl nenumatyto DNR
persigrupavimo netoli geno įterpimo vietos. Dėl to produkte at­
sirado pakitusių baltymų su galimu toksišku poveikiu.9
Taigi galiausiai buvo pradėti genetiškai modifikuotų augalų
saugos tyrimai. Visuomenės pasipiktinimas paskatino tarptauti­
nę žemės ūkio bendruomenę sukurti gaires, tokias kaip 2003 m.
CodexAlimentarius, kurios buvo sudarytos bendromis Maisto ir
žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos
organizacijos pastangomis, siekiant lengviau nustatyti, kokiems
naujiems genetiškai modifikuotiems augalams turėtų būti atlie­
kami saugos tyrimai, kokių rūšių tyrimus reikia atlikti ir kas turė­
tų būti vertinama.
Vis dėlto ankstesniais dešimtmečiais, kai ūkininkai ir gene­
tikai atliko dešimtis tūkstančių hibridizacijos bandymų, tokių
pavojaus balsų nesigirdėjo. Nėra jokių abejonių, kad tam tikri
nenumatyti genetiniai poslinkiai gali lemti norimas ypatybes, to­
kias kaip didesnis atsparumas sausrai arba geresnės tešlos savybės,
tačiau juos gali lydėti ir baltymų pokyčiai, kurie nėra akivaizdūs
akims, nosiai ar liežuviui, tačiau gali turėti šalutinį poveikį. Hi­
bridizacija ir toliau tęsiasi - kuriami nauji „sintetiniai“ kviečiai.
Nors hibridizacija nėra tokia tiksli kaip genetinių modifikacijų
metodai, bet ir ji suteikia galimybių „įjungti“ arba „išjungti“ tam
tikrus genus, nesusijusius su norimu poveikiu, ir taip sukurti sa­
vybes, iš kurių ne visos yra pastebimos tuoj pat.10
Taigi kviečių pokyčiai, kurie gali žmonėms sukelti šalutinį
poveikį, nebūtinai atsiranda dėl genų įterpimo ar pašalinimo,
52
bet ir dėl hibridizacijos eksperimentų, kurie buvo vykdomi prieš
pradedant genetines modifikacijas. Būtent dėl jų per pastaruo­
sius penkiasdešimt metų tūkstančiai naujų augalų rūšių pateko
j žmonėms skirtų maisto produktų rinką, nors nebuvo atlikta
jokių jų saugos tyrimų. Tai turėjo milžiniškų pasekmių žmonių
sveikatai.
Pakartosiu dar kartą: nepaisant šimtų ar tūkstančių genetiš­
kai nulemtų savybių pakeitimų, šiuolaikiniai kviečiai padėjo ap­
sirūpinti maistu viso pasaulio žmonėms, ir nebuvo keliama jokių
klausimų, ar jie tinkami vartoti žmonių maistui.
Kadangi hibridizacijos eksperimentai nereikalavo dokumen­
tais patvirtintų saugos gyvūnams ar žmonėms tyrimų, neįmano­
ma įvardyti, kur, kada ir kaip dėl hibridų galėjo pasireikšti šalu­
tinis poveikis. Taip pat nežinoma, ar žmonių sveikatą neigiamai
veikia tik keletas, ar visos hibridinių kviečių rūšys.
Žingsnis po žingsnio kiekviename hibridizacijos etape vykę
genetiniai pokyčiai galėjo lemti begalę skirtumų. Palyginkime vy­
rus ir moteris. Nors jie genetiškai iš esmės tokie patys, skirtumai
tampa akivaizdūs jau paprasto pokalbio metu, jau nekalbant apie
romantinius žaidimus. Svarbiausius vyrų ir moterų skirtumus
sukelia vos viena chromosoma - diminutyvinė vyriška Y chro-
rnosoma ir keli jos genai, kurie tūkstančius metų lėmė daugybę
gyvenimų ir mirčių, įkvėpė Šekspyro dramas ir tapo Houmerį ir
Mardžę Simpsonus skiriančia bedugne.
Tą patį galima pasakyti ir apie žmogaus sukurtą augalą, kurį
vis dar vadiname kviečiais. Genetiniai skirtumai, atsiradę
53
atlikus tūkstančius žmogaus valdomų hibridizacijos veiksmų, iš
esmės pakeitė kviečių sudėtį, išvaizdą ir savybes, kurios svarbios
ne tik virėjams ar maisto perdirbėjams, bet ir žmonių sveikatai.
3 SKYRIUS

Dekonstruoti kviečiai

Ką jūs paprastai valgote: kepaliuką ekologiškos, daug ląstelie­


nos turinčios visų grūdo dalių miltų duonos ar pyragaitį su kre­
mu „Tvvinkie“?Visi puikiai žinome, kad pyragaitis „Twinkie“ yra
tik pataikavimas savo silpnybėms, o pirmiau minėta duona - kur
kas sveikesnis maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų šaltinis,
kuriame gausu sudėtinių angliavandenių.
Bet lazda visuomet turi du galus. Įsiskverbkime į grūdo vidų
ir pasistenkime suprasti, kodėl (nekreipdami dėmesio į jo formą,
spalvą, ląstelienos kiekį, ekologiškas jis ar ne) jis gali pakenkti
žmogui.

Kviečiai -
superangliavandeniai
Kad neolito laikais sukultūrinta laukinė žolė virstų šiuolaiki­
n is „Cinnabon“ tinkle parduodamais kepiniais arba „Dunkin’
Donuts“ siūlomais prancūziškais žagarėliais, reikėjo nemenko
55
žmogaus įsikišimo. Tokių kepinių nebūtų galima pagaminti iš
senovinių kviečių tešlos.
Pavyzdžiui, jeigu iš vienagrūdžių kviečių mėgintume iškepti
šiuolaikinę spurgą su džemu, išeitų tik trapi masė, kurioje nesi­
laikytų įdaras, o jos skonis ir išvaizda taip pat būtų kaip trupinių
krūvos. Kurdami didesnį derlių duodančias hibridines kviečių
rūšis, genetikai taip pat siekė išvesti tokius hibridus, kurių savy­
bės geriausiai tiktų, pavyzdžiui, šokoladiniam grietininiam kek­
sui arba septynių aukštų vestuviniam tortui.
Apie 70 proc. šiuolaikinių minkštųjų kviečių (Triticum aesti-
vum) miltų masės sudaro angliavandeniai, o baltymai ir nevirš­
kinama ląsteliena - 10-15 proc. Nedidelę kvietinių (Triticum)
miltų dalį sudaro riebalai, daugiausia fosfolipidai ir polinesočio-
sios riebalų rūgštys.1(Įdomu, kad senoviniuose kviečiuose buvo
daugiau baltymų. Pavyzdžiui, baltymai sudarė 28 proc. ar net di­
desnę dalį dvigrūdžių kviečių.2)
Kviečių krakmolas - tai dietologų pamėgti sudėtiniai anglia­
vandeniai. Sudėtiniai angliavandeniai reiškia, kad kviečių anglia­
vandeniai sudaryti iš paprasto cukraus ir gliukozės polimerų (pa­
sikartojančių grandinių), kitaip nei paprastieji angliavandeniai,
tokie kaip sacharozė, kuriuos sudaro viena ar dvi cukraus mole­
kulės. (Sacharozę sudaro dvi cukraus molekulės: gliukozė ir fruk­
tozė.) Tradiciniai „mokytojai“, tokie kaip jūsų dietologas arba
JAV žemės ūkio ministerija, sako, kad turėtume vartoti mažiau
paprastųjų angliavandenių, kurie yra saldainiuose ir gaiviuosiuo­
se gėrimuose, ir pakeisti juos sudėtiniais angliavandeniais.
56
75 proc. kviečių sudėtinių angliavandenių sudaro išsišakoju­
sių gliukozės molekulių, amilopektinų, grandinės, o 25 proc. -
tiesinių gliukozės molekulių, amilozės, grandinės. Žmogaus
virškinamajame trakte amilopektiną ir amilozę suardo seilės ir
skrandžio fermentas amilazė. Amilazė veiksmingai suardo ami­
lopektiną ir paverčia jį gliukoze, tačiau amilozė suvirškinama ne
taip veiksmingai, ir dalis jos į žarnyną patenka nesuvirškinta.
Taigi sudėtinis angliavandenis amilopektinas greitai virsta gliu­
koze ir patenka į kraują, o tai, kad jis geriausiai suvirškinamas,
labiausiai ir lemia kviečių poveikį, dėl kurio didėja cukraus kiekis
kraujyje.
Kituose maisto produktuose, kuriuose yra angliavandenių,
taip pat gali būti amilopektino, tačiau jis yra kitos rūšies negu
kviečiuose. Amilopektino šakų struktūra priklauso nuo jo šalti­
nio.3Daržovėse esantis amilopektinas, dar vadinamas amilopek-
tinu C, yra sunkiausiai virškinamas - iš čia ir vaikiška dainelė:
„Pupelės, pupelės, gardžios pupelės, kuo daugiau valgai, tuo la­
biau nori.“ Nesuvirškintas amilopektinas patenka į žarnyną, ku­
riame simbiotinės bakterijos „vaišinasi“ nesuvirškintu krakmolu
ir išskiria tokias dujas kaip azotas ir vandenilis, todėl nebegalite
suvirškinti cukraus.
Amilopektino B randama bananuose ir bulvėse, ir nors jis ge­
riau virškinamas nei amilopektinas C, visgi dalis lieka nesuvirš­
kinta. Geriausiai virškinama amilopektino forma yra amilopek-
tinas A, kurio aptinkama kviečiuose. Būtent todėl jis labiausiai
didina cukraus kiekį kraujyje. Tai paaiškina, kodėl gramas kvie­
57
čių cukraus kiekį kraujyje padidina labiau nei, pavyzdžiui, gra­
mas pupelių ar bulvių traškučių. Kviečių produktuose esantis
amilopektinas A, nesvarbu, paprastas ar sudėtinis, gali būti laiko­
mas superangliavandeniu - ypač gerai virškinama angliavadenių
forma, kuri kraujyje geriau virsta cukrumi nei bet kokie kiti su
maistu gaunami paprastieji ar sudėtiniai angliavandeniai.
Taigi ne visi sudėtiniai angliavandeniai lygūs - kviečiai, ku­
riuose yra amilopektino A, cukraus kiekį didina labiau nei kiti su­
dėtiniai angliavandeniai. Be to, šis ypač gerai virškinamas kviečių
amilopektinas A taip pat reiškia, kad sudėtiniai angliavandeniai
kviečių produktuose nėra geresni, o gal net blogesni už paprastus
angliavandenius, tokius kaip sacharozė.
Žmonės paprastai būna smarkiai sukrėsti, kai papasakoju
jiems, kad visų grūdo dalių kvietinių miltų duona cukraus kiekį
kraujyje didina labiau nei sacharozė.4Neįskaitant šiek tiek papil­
domos ląstelienos, suvalgyti dvi riekeles visų grūdo dalių kvieti­
nių miltų duonos yra beveik tas pats, o gal net dar blogiau, nei
išgerti skardinę gaiviojo cukrumi pasaldinto gėrimo ar suvalgyti
šokolado plytelę.
Si informacija nenauja. 1981 m. Toronto universitete atlikto
tyrimo metu buvo suformuluota glikemijos indekso idėja. Gli-
kemijos indeksas atskleidžia lyginamąjį angliavandenių poveikį
cukraus kiekiui kraujyje: kuo cukraus kiekis labiau padidėja su­
vartojus tam tikrą maisto produktą, palyginti su gliukoze, tuo
didesnis ir glikemijos indeksas (GI). Pradinis tyrimas atskleidė,
kad kvietinės duonos GI buvo 69, visų grūdo dalių miltų duonos
58
GI - 72, grūstinių kviečių grūdų GI - 67, o sacharozės (įprasto
valgomojo cukraus) GI tesiekė 59.5
Taip, neįtikėtina, bet visų grūdo dalių miltų duonos GI dides­
nis negu sacharozės. Beje, batonėlio „Marš“, kuris pagamintas iš
nugos, šokolado, cukraus ir karamelės, GI siekia 68. Tai geresnis
rodiklis nei visų grūdo dalių miltų duonos. Batonėlio „Snickers“
GI tesiekia 41 - jis kur kas geresnis nei visų grūdo dalių miltų
duonos.
Tiesą sakant, kalbant apie cukraus kiekio kraujyje didėjimą,
kviečių perdirbimo būdas neturi didelės įtakos. Kviečiai lieka
kviečiai, nesvarbu, kokiu būdu jie buvo perdirbti ar visai neper­
dirbti, paprasti ar sudėtiniai, su daug ar mažai ląstelienos, - visi
jie panašiai didina cukraus kiekį kraujyje. Lygiai taip pat kaip
„berniukai lieka berniukai“, amilopektinas A ir liks amilopekti-
nas A. Sveikiems ir liekniems bandyme dalyvavusiems savano­
riams dvi vidutinio dydžio visų grūdo dalių kvietinės duonos
riekelės cukraus kiekį kraujyje padidino 30 mg/dl (nuo 93 iki
123 mg/dl), toks pat rodiklis būdingas ir baltai duonai.6Cukri­
niu diabetu sergantiems žmonėms tiek balta, tiek ir visų grūdo
dalių duona cukraus kiekį kraujyje padidino 70-120 mg/dl nuo
pradinio lygio.7
Ir šiame pirmajame Toronto universiteto tyrime, ir vėlesniuo­
se tyrimuose buvo nuosekliai stebimas vienas dalykas, t. y. dviejų
valandų GI mažesnis makaronuose, pavyzdžiui, visų grūdo dalių
miltų spagečių GI - 42, o baltų miltų spagečių - 50. Makaro­
nai iš kitų kviečių produktų tikriausiai išsiskiria dėl to, kad eks-
59
truzijos proceso metu kvietiniai miltai suspaudžiami ir amilazė
lėčiau virškina. (Iškočioti švieži makaronai, pavyzdžiui, itališki
lakštiniai, pasižymi panašiomis glikeminėmis savybėmis kaip ir
makaronai, kuriems buvo taikyta ekstruzija.) Be to, makaronai
paprastai gaminami iš kietųjų kviečių (Triticum durum), o ne iš
minkštųjų kviečių (Triticum aestivum) miltų, o kietieji kviečiai
genetiškai artimesni dvigrūdžiams. Bet net ir geresnis makaro­
nų GI indeksas yra klaidinantis, nes jis grindžiamas tik dviejų
valandų trukmės stebėjimais, o makaronams būdinga neįprasta
savybė generuoti didelį cukraus kiekį kraujyje po valgio praėjus
keturioms ar net šešioms valandoms - per tą laiką diabetu ser­
gantiems žmonėms cukraus kiekis kraujyje padidėdavo net iki
100 mg/dl.8'9
Šie faktai nepraslydo pro akis augalininkystės ir maisto speci­
alistams, kurie stengėsi genetinėmis manipuliacijomis padidinti
vadinamojo atsparaus krakmolo (t. y. visiškai nesuvirškinamo
krakmolo) ir sumažinti amilopektino kiekį. Sunkiausiai virški­
namas atsparus krakmolas amilozė sudaro net 40-70 proc. kai
kurių tikslingai hibridizuotų kviečių veislių masės.10
Taigi kviečių produktai cukraus kiekį kraujyje didina labiau
nei bet kurie kiti angliavandeniai, pradedant pupelėmis ir bai­
giant saldžiaisiais batonėliais. Tai turi didelės įtakos kūno svo­
riui, nes gliukozę neišvengiamai lydi insulinas - hormonas, ku­
ris leidžia gliukozei patekti į kūno ląsteles ir verčia ją riebalais.
Kuo daugiau gliukozės atsiranda kraujyje pavalgius, tuo didesnis
insulino lygis ir tuo daugiau kaupiasi riebalų. Todėl, tarkime,
60
suvalgytas omletas iš trijų kiaušinių, kuris nesukelia gliukozės
padidėjimo, neprideda ir kūno riebalų, o dvi riekelės visų grūdo
dalių duonos gliukozės kiekį padidina labai smarkiai, suaktyvina
insuliną ir skatina kauptis riebalus, ypač pilvo srityje ir giliuosius
visceralinius.
Apie keistą kviečių gliukozės „elgesį“ galima kalbėti ir dau­
giau. Amilopektino A sukeltas staigus gliukozės ir insulino šuolis
po kviečių suvartojimo trunka 120 minučių: per tą laiką jis pa­
siekia aukščiausią tašką, kai gliukozės kiekis būna didžiausias, o
vėliau neišvengiamai mažėja. Toks pakilimas ir sumažėjimas kei­
čia vienas kitą, sudarydami dviejų valandų amerikietiškus kalne­
lius, kurie kartojasi visą dieną. Žemas gliukozės lygis verčia pilvą
gurgti jau 9 vai. ryto, praėjus vos dviem valandoms po to, kai val­
gėte dubenį kviečių dribsnių arba anglišką keksą, o i l valandą,
artėjant pietums, mintys apsitraukia migla ir dėl hipoglikemijos
apima nuovargis ir drebulys.
Nuolat ir reguliariai sudarant aukštą cukraus lygį, kaupiasi vis
daugiau riebalų. Gliukozės ir insulino sukelto riebalų kaupimosi
rezultatas ypač gerai matomas pilvo srityje. Taip, atspėjote, dėl jo
susidaro „kviečių pilvas“. Kuo didesnis jūsų „kviečių pilvas“, tuo
menkesnis atsakas į insuliną, nes gilieji visceraliniai riebalai sie­
jami su silpnu insulino atsaku arba atsparumu insulinui, ir reikia
vis didesnio insulino lygio, o tai galiausiai baigiasi diabetu. Kuo
didesnį „kviečių pilvą“ vyrai užsiaugina, tuo daugiau estrogenų
išskiria riebalinis audinys ir tuo labiau didėja jų krūtys. Dėl to
kyla daugiau uždegiminių procesų, kurie sukelia širdies ligas ir
vėžį.
61
Dėl morfiną primenančio kviečių poveikio (kuris bus aptartas
kitame skyriuje) ir nuo gliukozės priklausomo insulino sekreci­
jos ciklo (gliukozės ir insulino ciklo), kurį sukelia amilopektinas
A, kviečiai tampa apetito stimuliatoriumi. Taigi žmonės, kurie
atsisako kviečių, suvartoja ir mažiau kalorijų - tai aptarsiu vė­
liau.
Jeigu kviečių sukeltas gliukozės, insulino ir riebalų ciklas yra
svarbiausias svorio augimo veiksnys, tai kviečių pašalinimas iš
mitybos turėtų veikti priešingai. Būtent taip ir vyksta.
Daugelį metų buvo stebimas su kviečiais susijęs svorio ma­
žėjimas celiakija sergantiems pacientams, kurie iš savo mitybos
privalo pašalinti visus glitimo turinčius maisto produktus, nes
imuninis atsakas tiesiog naikina jų plonąjį žarnyną. Dietoje be
kviečių ir glitimo taip pat nėra amilopektino A.
Vis dėlto, analizuojant klinikinius tyrimus, svorio mažėjimas
atsisakius kviečių nėra akivaizdus. Daugeliui celiakija sirgusių
asmenų ši liga buvo diagnozuota po ilgų negalavimo metų, tad
prieš pakeisdami mitybą ligoniai jau buvo labai nusilpę dėl nuo­
latinio viduriavimo ir sutrikusio maisto medžiagų įsisavinimo.
Iš tiesų nepakankamo svorio ir nusilpę dėl prastos mitybos ce­
liakija sergantys pacientai atsisakę kviečių kaip tik gali priaugti
svorio dėl pagerėjusio virškinimo.
Jeigu pažvelgsime į antsvorio turinčius žmones, kurie iki di­
agnozės nustatymo nebuvo labai išsekę ir kurie taip pat atsisakė
kviečių, akivaizdu, kad tai padėjo jiems numesti nemažai svorio.
Majo klinikos ir Ajovos universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo
62
215 nutukusių celiakija sergančių pacientų, atskleidė, kad per
pirmuosius šešis mėnesius po kviečių atsisakymo jie vidutiniš­
kai neteko po 27,5 svaro (apie 12,5 kg).11Atliekant kitą tyrimą
nustatyta, kad atsisakius kviečių žmonių, kurie buvo priskiriami
prie nutukusių (t. y. jų kūno masės indeksas, arba KMI, buvo 30
ar didesnis), skaičius per pusę metų labai sumažėjo.12Keista, kad
šiuos tyrimus vykdę tyrėjai svorio netekimą paprastai aiškindavo
nepakankama mitybos be kviečių ir glitimo įvairove. (Atsisakius
kviečių vis dar galima maitintis labai įvairiu ir gardžiu maistu -
tai aptarsime vėliau.)
Taigi patarimas vartoti daugiau sveikų iš visų grūdo dalių
pagamintų produktų reiškia kviečių angliavandeniuose esančio
amilopektino A suvartojimo didinimą, o šios formos angliavan­
denis beveik nesiskiria nuo šaukšto gryno cukraus, kai kuriais
atvejais yra net blogesnis.

Glitimas: vargu ar tai žinome


Jeigu į kvietinius miltus įpiltume vandens, suminkytume teš­
lą, o tada tekančiu vandeniu išplautume visą krakmolą ir ląstelie­
ną, liktų tik glitimu vadinamas baltymų mišinys.
Kviečiai yra svarbiausias glitimo šaltinis dėl to, kad mityboje
vyrauja kvietiniai produktai, ir dar dėl to, kad daugelis amerikie­
čių neįprato valgyti miežių, rugių, bulguro, kamuto ar kvietru­
gių, kurie taip pat yra glitimo šaltinis. Taigi, kad būtų paprasčiau,
kalbėdamas apie glitimą pirmiausia turėsiu omenyje kviečius.
63
Nors didžiausią kviečių masės dalį sudaro amilopektinas A,
būtent baltymas glitimas kviečius daro kviečiais. Glitimas - uni­
kalus elementas, kuris suteikia tešlai būdingų savybių: ją galima
tempti, kočioti, išploti, susukti ir atlikti tokius veiksmus, kurie
niekada nepavyktų su ryžių, kukurūzų ar kokių nors kitų javų
miltais. Glitimas leidžia picų kepėjui iškočioti ir išploti tešlą, kad
ji įgytų įprastą papločio formą, jis taip pat leidžia tešlai išsitempti
ir iškilti dėl mielių fermentacijos, kurios metu susidaro oro kiše­
nėlių. Tokias glitimo nulemtas paprasto miltų ir vandens mišinio
savybes, dėl kurių šis mišinys tampa tešla, mokslininkai vadina
viskoelastinėmis ir kohesinėmis.
Nors kviečius daugiausia sudaro angliavandeniai ir tik 10-15
proc. jų yra baltymai, 80 proc. šių baltymų sudaro glitimas. Kvie­
čiai be glitimo prarastų unikalias savybes, kurios leidžia tešlą pa­
versti riestainiais, picomis ar itališka duona fokačija.
Dabar trumpai pristatysiu, kas yra tas glitimas (šią pamokė­
lę galima trumpai pavadinti „Pažink savo priešą“). Glitimas yra
kviečio baltymų saugykla - tai reiškia, jog jis padeda išsaugoti
anglį ir azotą augalo sėkloje, kad vėliau ji galėtų sudygti ir išau'
ginti naują augalą. Tešlos kilimas, „augimas“, kurį lemia kviečių
ir mielių sąveika, neįmanomas be glitimo ir būdingas tik kvieti'
niams miltams.
Sąvoka „glitimas“ apima dvi pagrindines baltymų šeimas -
gliadinus ir gliuteninus. Baltymų gliadinų (kurie sukelia celiaki'
ja sergantiems žmonėms imuninį atsaką) grupė skirstoma į tris
potipius: alfa, beta gliadinus, gama gliadinus ir omega gliadinus.
64
panašiai kaip ir amilopektinas, gliuteninai yra didelės, pasikarto­
jančios paprastesnių polimerų struktūros. Tešlai tvirtumo dau­
giausia suteikia dideli polimeriniai gliuteninai, kurių genetiškai
programuojamas savybes ir gali pasirinkti augalų selekcininkai.13
Tam tikrų kviečių padermių glitimas gali visiškai skirtis. Pa­
vyzdžiui, glitimo baltymai, esantys vienagrūdžiuose kviečiuose,
skiriasi nuo dvigrūdžių kviečių glitimo, o šie savo ruožtu - nuo
paprastųjų kviečių.14,15Kadangi vienagrūdžių kviečių keturioli­
kos chromosomų rinkinys, dar vadinamas Agenomu, yra mažiau­
sias chromosomų rinkinys, jame gali būti užkoduota mažiausia
glitimo įvairovė. Dvidešimt aštuonias chromosomas turinčiuose
dvigrūdžiuose kviečiuose, kuriuose A genomą papildo B geno­
mas, galima užkoduoti daugiau glitimo rūšių. O keturiasdešimt
dviejose Triticum aestivum chromosomose, kurias sudaro A,
B ir D genomai, glitimo įvairovė buvo pati didžiausia net prieš
tai, kai siekdami savo tikslų ja ėmė manipuliuoti selekcininkai.
Pastaruosius penkiasdešimt metų atliekama hibridizacija lėmė
daugybę papildomų genų, kuriuose užkoduota glitimo sandara,
pokyčių minkštuosiuose kviečiuose Triticum aestivum. Daugiau­
sia buvo atliekamos tikslinės D genomo modifikacijos, susijusios
su miltams būdingomis kepimo ir estetinėmis savybėmis.16Tiesą
sakant, D genome esantys genai dažniausiai siejami su celiakiją
sukeliančiu glitimu.17
Taigi šiuolaikinių minkštųjų kviečių (Triticum aestivum) ge­
nome, kur genetikai labiausiai mėgsta atlikti manipuliacijas, jau
sukaupta pakankamai genetinių glitimo baltymų savybių poky­
65
čių. Tai taip pat gali sukelti daugumą kitų keistų sveikatos sutriki­
mų, nuo kurių kenčia šių kviečių produktus vartojantys žmonės.

Ir tai dar ne viskas, ką galima


pasakyti apie glitimą
Glitimas - ne vienintelis kvietiniuose miltuose apsigyvenęs
blogiukas.
Kitus 20 proc. kviečių baltymų, kurie nėra glitimas, sudaro
albuminai, prolaminai ir globulinai. Šie baltymai kviečių pader­
mėse taip pat skiriasi. Iš viso yra apie tūkstantį skirtingų balty­
mų, kurie atlieka tokias užduotis kaip javų apsauga nuo patoge-
nų, atsparumo vandeniui užtikrinimas ir dauginimosi funkcijos.
Tarp jų galima paminėti agliutininus, peroksidazes, alfa amilazes,
serpinus ir acil-KoA oksidazes, jau nekalbant apie penkias glice-
rinaldehido-3-fosfato dehidrogenazės formas. Nereikėtų pamirš­
ti paminėti beta purotionino, a ir b puroindolinų ir krakmolo
sintezių. Taigi kviečiai nėra vien tik glitimas, kaip kad pietinių
valstijų meniu nesudaro tik kruopos.
Kadangi šio baltymų ir fermentų margumyno nepakako, mais­
to produktų gamintojai pridėjo dar ir grybelių fermentų, tokių
kaip celiulazės, gliukoamilazės, ksilanazės ir beta ksilosidazės,
kurių paskirtis - gerinti kildinimo savybes ir kvietinių gaminių
tekstūrą. Daugelis kepėjų į tešlą įmaišo sojų miltų ir taip pagerina
jos vientisumą ir baltumą, o kepinius papildo dar vienu baltymų
ir fermentų rinkiniu.
66
Celiakija - tai vienas visuotinai paplitęs (nors dažnai tinka­
mai nediagnozuojamas) su kviečiais susijusios virškinamojo trak­
to ligos pavyzdys, kai glitimo baltymai, o ypač alfa gliadinas, pa­
skatina plonųjų žarnų uždegimą sukeliantį imuninį atsaką, pilvo
spazmus ir viduriavimą. Šios ligos gydymas paprastas: vengti bet
kokio maisto, kuriame yra glitimo.
Be celiakijos, dar pasitaiko alerginių ir netgi anafilaksinių
(sunki reakcija, kuri sukelia alerginį šoką) reakcijų į neglitimo
baltymus, tokius kaip alfa amilazė, tioredoksinas ir glicerinalde-
hido-3-fosfato dehidrogenazė bei daugelis kitų.18
Šių alergenų vartojimas jautriems asmenims gali sukelti astmą,
bėrimą (atopinį dermatitą ir dilgėlinę) ir keistą bei pavojingą
būklę, vadinamą nuo kviečių priklausoma fizinio krūvio sukel­
ta anafilaksija (wheat-dependent exercise-inducted anaphylaxix,
WDEIA), kai bėrimas, bronchinė astma arba anafilaksija išpro­
vokuojama fizinio krūvio metu. WDEIA dažniausiai siejama su
kviečių produktų vartojimu (nors kartais ją gali sukelti ir vėžia­
gyviai), manoma, kad ją sukelia įvairūs omega gliadinai ir gliute-
ninai.
Trumpai tariant, kviečiai nėra vien tik sudėtiniai angliavan­
deniai, kuriuose yra glitimo ir sėlenų. Kviečiai - tai sudėtingi ir
biochemiškai unikalūs junginiai, kurie gali labai skirtis vieni nuo
kitų, atsižvelgiant į jų genetinį kodą. Tiesiog žiūrint, pavyzdžiui,
j keksiuką su aguonomis neįmanoma įžvelgti jame slypinčios ne­
įtikėtinos gliadinų, kitų glitimo baltymų ir su glitimu nesusijusių
baltymų įvairovės. Dauguma šių baltymų būdingi tik šiuolaiki­
67
niams žemaūgiams kviečiams, iš kurių ir buvo iškeptas jūsų kek­
siukas. Vos tik atsikandate pirmą kąsnį ir mėgaujatės saldumu,
amilopektinas A cukraus kiekį jūsų kraujyje jau ima kelti iki de­
besų.
Toliau nagrinėsime minėto keksiuko ir kitų produktų, kuriuo­
se yra kviečių, neįtikėtinai įvairų poveikį sveikatai.
Antra dalis

KVIEČIAI IR NUO
GALVOS IKI KOJŲ
SVEIKATAI PRAŽŪTINGAS
JŲ POVEIKIS
4 SKYRIUS

Ei, žmogau, gal


norėtum įsigyti egzorfinų?
Priklausomybę sukeliančios
kviečių savybės

Priklausomybė. Abstinencija. Kliedesiai. Haliucinacijos. Aš ra­


šau ne apie psichinę ligą ir ne apie sceną iš filmo „Skrydis virš ge­
gutės lizdo“ {One Flew Over the Cuckoo'sNest). Kalbu apie maistą,
kurį mielai gaminate virtuvėje, kuriuo dalijatės su draugais ar už­
kandžiaujate prie kavos.
Toliau aptarsiu, kodėl kviečiai išsiskiria iš visų maisto produk­
tų keistu poveikiu smegenims, kuris panašus į opiatų poveikį. Tai
paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku pašalinti kvie­
tus iš savo mitybos. Si problema kyla ne dėl nepakankamo ryžto,
nepatogumų ar dėl to, kad reikia atsisakyti senų gerų įpročių. Tai
santykių nutraukimas su tuo, kas valdo jūsų psichiką ir emocijas,
Panašiai kaip heroinas pavergia beviltišką narkomaną.
Kavą arba alkoholį sąmoningai vartojate, kad patirtumėte tam
tikrą poveikį psichikai, o kviečius valgote tam, kad pasimaitin-
71
tumėte, o ne apsvaigtumėte. Panašiai kaip gėrę „Kool-Aid“ Dži-
mo Džonso (JimJones) prabudimo susirinkime*, jūs galite netgi
nežinoti, kaip šis visų oficialių agentūrų patvirtintas produktas
veikia jūsų protą.
Žmonės, kurie atsisako kviečių, paprastai praneša apie pagerė­
jusią nuotaiką ir mažesnius jos svyravimus, geresnį gebėjimą susi­
kaupti, kietesnį miegą. Ir šie pokyčiai įvyksta praėjus vos kelioms
dienoms ar savaitėms po to, kai jie suvalgė paskutinį ragelio ar
keptos lazanijos kąsnį. Tačiau šią švelnią subjektyvią patirtį mūsų
smegenims labai sunku įvertinti. Taip pat suveikia placebo efek­
tas, t. y. žmonės tiesiog mano, kad jie jaučiasi geriau. Vis dėlto
man padarė įspūdį tai, kad toks poveikis pastebimas nuolat ir jį
patiria dauguma žmonių, kurie pradžioje pašalino smegenų mi­
glą ir nuovargį sukeliantį veiksnį. Aš pats tai išgyvenau ir galiu
patvirtinti, kad jį patyrė ir tūkstančiai kitų žmonių.
Labai lengva nuvertinti psichologinę kviečių trauką. Juk ga­
liausiai, kas gali patikėti, kad nekaltas keksiukas su sėlenomis ga­
lėtų būti pavojingas?

„Duona man kaip narkotikas!“


Kviečiai - tai tarsi maisto Haight-Ashbury (San Fransisko hi­
pių kvartalas). Niekas jiems neprilygsta unikaliu poveikiu sme­
genų ir nervų sistemai. Nėra jokių abejonių - kai kuriems žmo-
* Turima omenyje 1978 m. įvykdyta pseudobažnyčios „Liaudies šventykla“ narių (910
asmenų) masinė savižudybė, kai jie išgėrė cianidu apnuodyto „Kool-Aid“ gėrimo, http://
en.wikipedia.org/wiki/Jim_Jones. (Vert. past.)

72
nįms kviečiai sukelia priklausomybę. Būna, kad ji tampa tiesiog
itianija.
Kai kurie nuo kviečių priklausomi žmonės žino, kad jie pri-
Jdausomi. Galbūt jie šią būseną suvokia kaip priklausomybę nuo
kokio nors kvietinio gaminio, pavyzdžiui, makaronų arba picos.
Jie supranta tai, dar prieš man jiems tai pasakant, t. y. kad jų pri­
klausomybė nuo kviečių per stipri. Iki šiol pašiurpstu, kai gražiai
apsirengusi jaunojo futbolininko mama iš priemiesčio despera­
tiškai prisipažįsta: „Duona man kaip narkotikas. Tiesiog negaliu
jos atsisakyti!“
Kviečiai gali lemti maisto produktų pasirinkimą, kalorijų su­
vartojimą, valgymo ir užkandžiavimo laiką. Jie gali veikti elgesį
ir nuotaiką. Jie netgi gali užvaldyti mintis. Nemažai mano pa­
cientų, kuriems pasiūlydavau atsisakyti kviečių, pasakodavo, kad
mintys apie kviečių produktus juos tiesiog apsėsdavo - ištisas
savaites jie nuolat apie juos mąstė, kalbėjo ir, vos apie tai pagal­
vodavo, ištįsdavo seilės. „Negaliu liautis galvoti apie duoną. Aš
svajoju apie ją!“ - sakydavo man pacientai, kurie vėl pasinerdavo
į kviečių valgymo siautulį ir, be kviečių ištvėrę vos kelias dienas,
pasiduodavo.
Žinoma, tai - sudėtingoji priklausomybės pusė. Kai žmonės
atsisako kviečių produktų, apie 30 proc. jų patiria kai ką panašaus
1abstinenciją.
Aš asmeniškai bendravau su šimtais žmonių, kurie pasakojo
apie ypatingą nuovargį, neaiškias mintis, irzlumą, nepajėgumą
^*rbti, mokytis ir netgi depresiją - šiuos simptomus jie patirdavo
73
pirmąsias kelias dienas atsisakę kviečių. O palengvėjimas ateina
vos suvalgius keksiuką arba riestainį (deja, daugelis suvalgo ketu­
ris riestainius, du keksiukus, visą maišą raguolių, porą pyragai­
čių, saują šokoladinių sausainių, o kitą rytą pabunda nuo sąžinės
priekaištų). Susidaro užburtas ratas: atsisakius produkto prasi­
deda nemalonūs pojūčiai, o vėl pradėjus jį vartoti diskomfortas
išnyksta - man tai skamba kaip priklausomybė.
Žmonės, kurie apskritai nėra patyrę tokio poveikio, mano,
kad beveik neįtikėtina, jog toks „prasčiokas“ kaip kvietys galėtų
veikti nervų sistemą panašiai kaip nikotinas arba krekąs (koka­
inas).
Priklausomybės ir abstinencijos reiškinius galima paaiškinti
moksliškai. Kviečiai paveikia ne tik sveikas, bet ir pažeistas sme­
genis, sukelia priklausomybės ir abstinencijos reiškinių. Kviečių
poveikio psichikos problemų turintiems asmenims tyrimas gali
išmokyti keleto dalykų ir atskleisti, kodėl kviečių atsisakymas su­
sijęs su minėtu abstinencijos reiškiniu.

Kviečiai ir šizofrenijos
pažeistos smegenys
Pirmosios svarbios pamokos apie kviečių poveikį smegenims
buvo išmoktos studijuojant jų poveikį šizofrenija sergantiems as-
menims.
Tokiems žmonėms gyventi tikrai nelengva. Jie kenčia dėl
vidinių fantazijų iškreiptos tikrovės, persekiojimo manijos ir
74
netgi mano, kad jų smegenis ir veiksmus kontroliuoja išorinės
jėgos. (Pamenate Deivido Berkovičiaus (David Berkowitz) filmą
„Šerno sūnus“ (Son of Sarti), kuriame žudikas maniakas iš Niu­
jorko savo aukas nužudydavo gavęs savo šuns nurodymų? Lai­
mei, šizofrenija sergantiems asmenims smurtinis elgesys nebū­
dingas, tačiau tai parodo galimos patologijos mastą.) Žmogus,
kuriam diagnozuota šizofrenija, paprastai beveik neturi vilties
gyventi įprastą gyvenimą - dirbti, turėti šeimą ir vaikų. Jo laukia
gyvenimas ligoninėse, vartojant siaubingą šalutinį poveikį suke­
liančius vaistus, ir nuolatinė kova su viduje slypinčiais tamsos
demonais.
Taigi kokį poveikį pažeidžiamam šizofrenikų protui turi kvie­
čiai?
Anksčiausius oficialius kviečių poveikio šizofrenikų sme­
genims tyrimus vykdė psichiatras F. Kurtis Dohanas (F. Curtis
Dohan), kurio tyrimai siekė net Europą ir Naująją Gvinėją. Dr.
F. Dohanas tyrimų objektą pasirinko pastebėjęs, kad Antrojo pa­
saulinio karo metu Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Kanadoje
ir Jungtinėse Amerikos Valstijose mažiau vyrų ir moterų buvo
hospitalizuoti dėl šizofrenijos, o tuo metu dėl maisto trūkumo
nepakako duonos. Kai karui pasibaigus kviečių imta suvartoti
tiek pat, kiek anksčiau, hospitalizacijų skaičius vėl padidėjo.1
Panašų dėsningumą dr. F. Dohanas pastebėjo ir akmens am­
žių atitinkančioje Naujosios Gvinėjos medžiotojų ir rinkėjų kul­
tūroje. Prieš juos pasiekiant Vakarų įtakai, šizofrenija čia buvo
bemaž nežinoma - ši liga buvo diagnozuojama vos 2 iš 65 000
75
gyventojų. Naujosios Gvinėjos gyventojams perėmus vakarie­
tiškus maitinimosi įpročius - ėmus valgyti kvietinį maistą, gerti
miežinį alų ir krimsti kukurūzus, - dr. F. Dohanas nustatė, kad
šizofrenijos atvejų skaičius išaugo tiesiog neįtikėtinai - net šešias­
dešimt penkis kartus.2Taigi vadovaudamasis šiomis pradinėmis
prielaidomis jis pradėjo tirti, ar tarp kviečių vartojimo ir šizofre­
nijos nėra priežasties ir pasekmės ryšio.
Dirbdamas Veteranų administracijos ligoninėje Filadelfijoje
XX a. septintojo dešimtmečio viduryje, dr. F. Dohanas su kole­
gomis nusprendė iš šizofrenija sergančių pacientų mitybos (be jų
žinios ar sutikimo) pašalinti visus kviečių turinčius produktus.
(Tais laikais klinikiniams tyrimams dar nereikėjo informuo­
to asmens sutikimo ir dar nebuvo paskelbta apie gėdingą Taski-
gio sifilio eksperimentą, kuris sukėlė visuomenės pasipiktinimą
ir paskatino teisės aktais įteisinti reikalavimą gauti informuoto
asmens sutikimą.) Taigi praėjus keturioms savaitėms, kai paci­
entai nevartojo kviečių, ligonių sveikatos pagerėjimas buvo jau
aiškiai pastebimas ir išmatuojamas: sumažėjo garsinių haliucina­
cijų, kliedesių ir atitrūkimo nuo tikrovės atvejų. Tuomet tyrėjai
vėl grąžino į pacientų mitybą kviečių produktus, ir drauge su jais
grįžo haliucinacijos, kliedesiai bei atitrūkimas nuo tikrovės. Vėl
pašalinus kviečius, pacientų sveikata pagerėjo ir simptomų suma­
žėjo, o ėmus valgyti kviečius jiems vėl pablogėdavo.3
Filadelfijoje atlikti tyrimai su šizofrenija sergančiais pacientais
psichiatrų buvo pakartoti Sefildo universitete Anglijoje - prieita
prie panašių išvadų.4 Buvo pranešta netgi apie visišką remisiją*
76
kaip antai Diuko universiteto gydytojų aprašyta septyniasdešim­
ties metų moteris, kuri penkiasdešimt trejus metus kentėjo nuo
kliedesių, haliucinacijų, bandė nusižudyti aštriais daiktais arba
valikliais ir kuriai psichozė ir suicidiniai norai visiškai išnyko po
aštuonių dienų nustojus valgyti kviečius.5
Nors nepanašu, kad būtent kviečių vartojimas būtų sukėlęs
šizofreniją, dr. R Dohano ir kitų gydytojų stebėjimai leidžia tvir­
tinti, kad kviečiai susiję su išmatuojamu būklės pablogėjimu.
Dar viena būklė, kai kviečiai gali turėti įtakos pažeidžiamai
psichikai, - tai autizmas. Autistiški vaikai sunkiai užmezga so­
cialinius ryšius, jiems sudėtinga bendrauti. Per pastaruosius ke­
turiasdešimt metų autizmo atvejų sparčiai daugėjo - nuo retų
atvejų XX a. viduryje iki 1 iš 150 vaikų XXI a.6Nedidelės ap­
imties atrankiniai tyrimai parodė, kad iš mitybos pašalinus kvie­
čių glitimą autistiškas elgesys susilpnėja.7,8Išsamiausiame tokio
pobūdžio tyrime dalyvavo penkiasdešimt penki autistiški vaikai
iš Danijos, ir atsisakius glitimo (o drauge pašalinus ir su pieno
produktais gaunamą kazeiną) autistiškas elgesys susilpnėjo.9
Nors diskusijos šia tema tebesitęsia, visgi galima teigti, kad
nemaža dalis nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) ken-
C1ančių vaikų ir suaugusiųjų taip pat palankiai reagavo į kviečių
atsisakymą. Deja, rezultatai kartais būdavo iškreipiami dėl jau­
kumo kitiems maisto produktams, tokiems kaip cukrus, dirbti-
niai saldikliai, maisto priedai ir pieno produktai.10
Vargu ar kviečių vartojimas buvo pirminė autizmo arba ADS
Priežastis, tačiau, kaip ir šizofrenijos atveju, atrodo, kad kviečiai
77
susiję su simptomų pablogėjimu šiomis ligomis sergantiems pa­
cientams.
Nors bandymai su „laboratorijos žiurkėmis“ - šizofrenija ser­
gančiais Filadelfijos veteranų ligoninės pacientais - gali mus ge­
rokai pašiurpinti, nes XXI a. jau esame įpratę prie informuoto
asmens sutikimo, bet kuriuo atveju jie aiškiai atskleidžia kviečių
įtaką psichinei sveikatai. Bet kodėl šizofrenijos, autizmo ir ADS
simptomus stiprina būtent kviečiai? Kokia šių javų sudedamoji
dalis didina psichozę ir stiprina kitokį nenormalų elgesį ?
Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai pasiryžo rasti
nors kai kuriuos atsakymus.

Egzorfinai:
kviečių ir psichikos ryšys
Dr. Christine Ciudru (Christine Zioudrou) drauge su kolego­
mis iš Nacionalinio sveikatos instituto atliko glitimo tyrimą, ku­
rio metu buvo atkuriamas virškinimo procesas, t. y. imituojama,
kas vyksta, kai valgome duoną ar kitus kvietinius produktus.11
Veikiamas pepsino (skrandžio fermento) ir vandenilio chlorido
rūgšties (skrandžio rūgšties) glitimas buvo suskaidytas ir tapo
polipeptidų mišiniu. Tuomet vyraujantys polipeptidai buvo iš­
skirti ir duoti laboratorinėms žiurkėms. Nustatyta, kad šie po-
lipeptidai geba prasiveržti pro barjerą, kuris skiria smegenis ir
kraujotaką. Sis barjeras atlieka svarbią funkciją. Smegenys labai
jautrios į kraują galinčioms patekti įvairioms medžiagoms, ir kai
kurios iš jų gali turėti nepageidaujamą poveikį, jeigu įsiskverbtų
78
į smegenų migdolinį kūną, hipokampą, smegenų žievę ar kitas
srnegenų dalis. Patekę j smegenis, kviečių polipeptidai prisijun­
gia prie smegenų morfino receptorių, prie kurių jungiasi ir kiti

Ch. Ciudru drauge su kolegomis šiuos polipeptidus prami­


nė egzorfinais - egzogeniniais morfino tipo junginiais, ir taip
atskyrė juos nuo endorfinų - endogeninių (vidinių) morfino
tipo junginių, kurie susidaro, pavyzdžiui, intensyviai sportuo­
jant. Dominuojantį polipeptidą, kuris prasiskverbia pro kraujo
ir smegenų barjerą, jie pavadino glitimo morfinu arba morfino
tipo glitimo junginiu (nors pavadinimas man skamba kaip mor­
fino dūris į sėdmenis). Tyrėjai spėja, kad būtent egzorfinai gali
būti tos aktyvios iš kviečių išsiskiriančios medžiagos, kurios turi
įtakos Filadelfijos veteranų ligoninėje ir kitur nustatytam šizofre­
nijos simptomų pablogėjimui.
Be to, iš glitimo išskiriamų polipeptidų poveikį smegenyse
blokuoja vaistas naloksonas.
Tarkime, jūs esate miestietis narkomanas, kuris vartoja he­
roiną. Kai sudarėte sandėrį dėl narkotikų, jus sužeidė peiliu, tad
buvote nuvežtas į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Kadangi
esate veikiamas heroino, spardotės ir šaukiate ant medicinos dar­
buotojų, kurie stengiasi jums padėti. Todėl tie malonūs žmonės
ruri jus surišti ir suleisti vaisto naloksono, kuris tuoj pat panai­
kina heroino poveikį. Dėl savo magiško cheminio poveikio na-
i°ksonas panaikina ne tik heroino, bet ir kitų opiatų, tokių kaip
Morfinas arba oksikodonas, poveikį.
Laboratoriniams gyvūnams leidžiamas naloksonas blokuoja
kviečių egzorfinų prisijungimą prie smegenų ląstelių. Opiatus
blokuojantis naloksonas neleidžia kviečių išskiriamiems egzorfi-
nams patekti į smegenis. Taigi matome, kad tas pats vaistas, kuris
neutralizuoja heroino poveikį nuo narkotikų priklausomiems as­
menims, panaikina ir kviečių egzorfinų poveikį.
Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo metu trisde­
šimt dviem šizofrenija sergantiems pacientams, kurie patirdavo
garsinių haliucinacijų, naloksonas palengvino šiuos simptomus.12
Deja, kitas logiškas žingsnis - naloksono skyrimas šizofrenikams,
kurie valgo įprastą kvietinį maistą, palyginti su naloksono veiks­
mingumu šizofrenikams, iš kurių mitybos kviečiai pašalinti, ne­
buvo žengtas. (Klinikiniai tyrimai, kurių išvados nepalaiko vais­
tų vartojimo, dažnai neatliekami. Taigi jeigu naloksonas turėtų
poveikio tik kvietinį maistą valgantiems šizofrenikams, geresnė
išvada būtų atsisakyti kviečių, o ne skirti vaistą.)
Šizofrenija sergančių asmenų patirtis mums rodo, kad kviečių
egzorfinai gali smegenims daryti skirtingą poveikį. Tie iš mūsų,
kurie nesergame šizofrenija, suvalgę bandelę su svogūnais nepa-
tiriame egzorfinų sukeliamų haliucinacijų, tačiau šie junginiai vis
tiek patenka į smegenis taip pat, kaip ir šizofrenija sergantiems
asmenims. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad kviečiai išsiskiria iš
kitų grūdinių kultūrų, nes kiti javai, pavyzdžiui, soros ar linų sė­
menys, neišskiria egzorfinų (nes juose nėra glitimo) ir nesukelia
obsesinio elgesio arba abstinencijos reiškinių žmonėms, nesvar­
bu, ar juos vartojantys asmenys turi psichikos sutrikimų, ar ne.
80
Taigi jūsų smegenys tampa priklausomos nuo kviečių: virški­
nant kviečius susidaro morfino tipo junginių, kurie susijungia su
smegenyse esančiais opiatų receptoriais. Tai sukelia lengvą eu­
foriją- Kai šis poveikis užblokuojamas arba žmonės ima vartoti
maistą, iš kurio egzorfinai neišsiskiria, kai kurie patiria tikrai ne­
malonią abstinenciją.
Kas vyksta skyrus opiatus blokuojančių vaistų šizofrenija ne­
sergantiems asmenims? Pietų Karolinos universiteto Psichiatri­
jos institute atlikti tyrimai atskleidė, kad kvietinį maistą varto­
jantiems žmonėms skyrus naloksoną, jie suvalgydavo 33 proc.
mažiau kalorijų per pietus ir 23 proc. mažiau kalorijų per vaka­
rienę (taigi iš viso per abu valgymus jie suvartodavo maždaug 400
kalorijų mažiau) negu tyrimo dalyviai, kuriems buvo skiriamas
placebas.13Mičigano universitete atliekant tyrimą, tiriamieji bū­
davo vienai valandai įleidžiami į maisto pilną patalpą. (Štai dar
viena idėja televizijos laidai „Kas priaugs daugiausia svorio?“)
Dalyviai, kuriems buvo skiriamas naloksonas, suvalgė 28 procen­
tais mažiau kviečių trapučių, duonos lazdelių ir riestainių.14
Kitaip tariant, užblokavus kviečių sukeliamą euforiją, suma­
žėjo ir iš kviečių gaunamų kalorijų skaičius, nes kviečiai nebe­
įkeldavo malonių pojūčių, kurie skatino nuolat juos valgyti.
(Galima spėti, kad šią strategiją vykdo farmacijos pramonė, iš-
leisdama į rinką lieknėjimui skirtų preparatų, kuriuose yra nal-
treksono - geriamojo naloksono ekvivalento. Šio vaisto paskir-
tls - blokuoti giliai žmogaus smegenyse esančią mezolimbinę
atlYgio sistemą, kuri sukelia malonių pojūčių pavartojus heroi­
81
no, morfino ar kitų medžiagų. Malonius jausmus gali pakeisti
disforija ar nelaimingumo pojūtis. Taip pat naltkreksonas deri­
namas su antidepresantais arba metantiems rūkyti skiriamu vais­
tu buproprionu.)
Kviečiai sukelia įvairių neurologinių reiškinių, pradedant abs­
tinencija ir baigiant psichotinėmis haliucinacijomis. Apibendri­
nant galima teigti, kad:

• suvirškinti paprastieji kviečiai išskiria polipeptidų, kurie


gali prasiskverbti j žmogaus smegenis ir prisijungti prie
opiatų receptorių;
• iš kviečių išskiriamų polipeptidų, dar vadinamų egzorfinais,
pavyzdžiui, glitimo morfino, poveikį galima neutralizuoti
opiatus blokuojančiais vaistais naloksonu ir naltreksonu;
• jeigu opiatus blokuojantys vaistai skiriami sveikiems žmo­
nėms arba žmonėms, kurie kenčia nuo nevaldomo apetito,
jie mažina apetitą, potraukį maistui ir kalorijų suvartojimą,
slopina nuotaiką, o šis poveikis ypač pastebimas vartojant
produktus, kuriuose yra kviečių.

Taigi kviečius būtų galima vadinti centrinę nervų sistemą vei­


kiančiu maisto produktu. Greta svaigalų, tokių kaip etilo alkoho­
lis (pavyzdžiui, jūsų mėgstamas vynas Merlot arba Chardonnay)»
kviečiai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, kurie gali pa-
keisti žmogaus elgesį, teikti malonių pojūčių, o jų atsisakius - su­
kelti abstinencijos sindromą. Sį poveikį mums atskleidė šizofre­
nija sergančių asmenų stebėjimas.
82
Įveiktas naktinis potraukis
Visą laiką, kiek tik save atsimena, Laris (Larry) kovojo su ants­
voriu.
Ir ta kova buvo beviltiška, nors jis daug mankštindavosi, daž­
nai netgi nesaikingai. Jam nebuvo naujiena numinti dviračiu 50
mylių (80,5 km) arba 15 mylių (apie 24 km) pėsčiomis nuke­
liauti mišku ar dykuma. Dirbdamas savo darbą, Laris grožėjosi
įvairių JAV vietovių gamtovaizdžiu. Jis dažnai vykdavo į šalies
pietvakarius ir pėsčiomis keliaudavo net šešias valandas. Jis taip
pat didžiavosi savo sveika mityba: valgė mažai raudonos mėsos,
aliejaus, vartojo daug daržovių, vaisių ir, žinoma, gausybę „sveikų
visų grūdo dalių produktų“.
Laris kreipėsi į mane dėl širdies ritmo sutrikimo, ir šią proble­
mą pavyko nesunkiai išspręsti. Bet jo kraujas išdavė kitą proble­
mą. Trumpai tariant, tai buvo tikra katastrofa: gliukozės kiekis
kraujyje jau siekė diabeto ribą, trigliceridų buvo per daug - net
210 mg/dl, DTL per mažai - vos 37 mg/dl, o 70 procentų MTL
dalelių buvo širdies ligas sukeliančių dalelių tipo. Kraujo spau­
dimas taip pat kėlė didelių problemų, nes jo sistolinė (viršutinė)
yertė siekė iki 170 mm Hg, o diastolinė (apatinė) - apie 90 mm
Hg. Laris taip pat buvo 5 pėdų 8 colių (apie 175 cm) ūgio ir svėrė
apie 243 svarus (apie 110 kg), taigi turėjo 80 svarų (36 kg) ants­
vorio.
»Neįsivaizduoju, kodėl mano svoris auga. Aš tikrai labai daug
sportuoju. Ir man tikrai patinka mankštintis. Tačiau niekaip ne­
žaliu numesti svorio, kad ir ką daryčiau.“ Laris ne kartą keitė savo
83
mitybą - jis išbandė ryžių dietą, baltyminių gėrimų programas,
„detoksikacijos“ režimą ir netgi hipnozę. Jam pavykdavo numes­
ti vos kelis kilogramus, kurie tuoj pat grįždavo. Jis prisipažino,
kad turi vieną įprotį: „Vakare turiu tiesiog kovoti su apetitu. Po
vakarienės negaliu atsispirti norui ką nors sukrimsti. Bandau
graužti tik vertingą maistą, tokį kaip kvietiniai riestainiai iš visų
grūdo dalių miltų arba įvairių grūdų krekeriai su jogurto padažu.
Tačiau kartais kramsnoju visą laiką nuo vakarienės iki kol einu
miegoti. Nežinau, kodėl, bet vakare kažkas atsitinka, ir aš tiesiog
negaliu liautis!1
Aš patariau Lariui būtinai atsisakyti vieno labiausiai apetitą
keliančių produktų jo mityboje - kviečių. Sis patarimas Lariui
atrodė labai keistas. Vis dėlto, giliai atsidusęs, jis sutiko pamėgin­
ti. Jo namuose gyveno dar keturi paaugliai, todėl pašalinti iš len­
tynų visus kviečių turinčius produktus buvo nelengva užduotis,
tačiau, padedant žmonai, jam tai pavyko.
Į mano kabinetą Laris vėl užsuko po šešių savaičių. Jis papa­
sakojo, kad jau po trijų dienų visiškai dingo potraukis vakarais
užkandžiauti. Dabar jis pavalgydavo vakarienę ir džiaugdavosi,
kad nebenori ko nors dar pakramsnoti. Jis taip pat pastebėjo, kad
dienos metu jo apetitas irgi gerokai sumažėjo ir beveik visiškai
nebesinorėjo užkandžių. Laris pripažino, kad jo noras valgyti
smarkiai sumažėjo, taigi jis suvartodavo kur kas mažiau kalorijų,
o porcijos sudarė vos dalį ankstesnių porcijų. Nekeisdamas fizinio
aktyvumo, jis prarado „vos“ vienuolika svarų (apie 5 kg). Tačiau
svarbiausia, jis jautė, kad vėl gali valdyti savo apetitą ir alkį, nors
šį gebėjimą buvo praradęs jau prieš kelerius metus.
84
Apetito stimuliatorius - kviečiai
Kokainą ir heroiną vartojantys narkomanai, kurie šaudo tam­
siuose miesto užkampiuose, dažnai nesidomi tuo, kokios medžia­
gos kelia sumaištį jų prote. Bet ką galima pasakyti apie įstatymus
gerbiančius piliečius, tokius kaip jūs ir jūsų šeimos nariai? Laži-
nuosi, kad mąstydami apie apsvaigimą jūs pirmiausia galvojate
apie stiprų alų, o ne apie tokius nekaltus dalykus kaip savaitgalio
apsilankymas „Starbucks“ arba viename iš „Heineken“ barų. Vis­
gi, valgydami kviečius, jūs nesąmoningai nuryjate vieną iš labiau­
siai psichiką veikiančių maisto produktų.
Tiesą sakant, kviečiai yra apetito stimuliatorius. Tai reiškia,
kad norite jų vis daugiau - vis daugiau sausainių, keksiukų, ries­
tainių, saldainių ir gaiviųjų gėrimų. Daugiau didriestainių, takų,
suvožtinių ir picų. Taigi jums reikia daugiau ir kvietinio maisto,
ir maisto, kuriame nėra kviečių. Galiausiai kai kuriems žmonėms
kviečiai tampa narkotikais ar bent jau sukelia tam tikrą narkoti­
kus primenantį poveikį, kurį galima panaikinti kovai su narkoti­
kų potraukiu skiriamais vaistais.
Jei jūs sužinotumėte, kad jums skiriami tokie vaistai kaip na-
loksonas, galėtumėte paklausti: „O kas atsitiks, jei, užuot chemi­
niu būdu blokavęs kviečių poveikį, tiesiog visiškai atsisakyčiau
kvietinių produktų?“ Aš irgi užduodu tą patį klausimą. Jeigu ga­
lite ištverti abstinenciją (abstinencijos sindromo poveikis nema­
lonus, tačiau paprastai visiškai nekenksmingas, išskyrus pagiežą,
kurią išlieja susierzinęs sutuoktinis, draugai ar bendradarbiai), al­
kis ir potraukis sumažėja. Taip pat mažiau suvartojama kalorijų,
85
o nuotaika ir savijauta labai pagerėja. Be to, ima kristi svoris ir
nyksta „kviečių pilvas“.
Suprasdami, kad kviečiai, ypač glitimo išskiriami egzorfinai,
gali sukelti euforiją, priklausomybę ir stimuliuoja apetitą, mes
tampame pajėgūs valdyti savo svorį: atsisakykite kviečių, meskite
svorį.
5 SKYRIUS

Geriausias kviečių ir
nutukimo ryšio įrodymas -
„kviečių pilvas“

Tikriausiai jau esate išgyvenę tokį scenarijų: sutinkate bičiulę,


kurios ilgą laiką nematėte, ir džiaugsmingai sušunkate:
- Elžbieta, kada tau laikas gimdyti ?
Elžbieta nuščiūva:
- Gimdyti? Ką tu turi omeny?
Jūs (žiopčiojate):

Taip, iš tiesų... ant „kviečių pilvo“ susikaupę riebalai gali atro­


dyti kaip įsčiose augantis kūdikis...
Kodėl kviečiai skatina riebalų kaupimąsi būtent ant pilvo, o
ne, tarkime, ant galvos, kairės ausies ar nugaros ?Ir kodėl tai svar­
bu (neminint nesmagios situacijos „Bet aš ne nėščia...“)?
Kodėl atsisakius „kviečių pilvo“ riebalai ištirpsta?
Susipažinkime su unikaliomis „kviečių pilvo“ savybėmis.

87
„Kviečių pilvas“, „gelbėjimosi
ratas“, vyriškos krūtys ir
„nėščiosios pilvas“
Šio skyrelio pavadinime minimi keisti reiškiniai atsiranda var­
tojant tuos modernius javus, kuriuos vadiname kviečiais. Įdubę ir
lygūs, plaukuoti ir pliki, įtempti ir apdribę „kviečių pilvai“ būna
įvairiausių formų ir dydžių. Tačiau visais atvejais juos sukelia tas
pats medžiagų apykaitos sutrikimas.
Norėčiau įrodyti, kad jus tukina produktai, pagaminti iš kvie­
čių arba kuriuose yra kviečių. Netgi drįsčiau teigti, kad pagrin­
dinė nutukimo ir diabeto krizės priežastis Jungtinėse Amerikos
Valstijose yra pernelyg entuziastingas kviečių vartojimas. Būtent
dėl šios priežasties Džiliana Maikls (Jillian Michaels) turi nuo­
lat raginti konkurso „Kas numes daugiausia svorio?“ dalyvius.
Tai paaiškina, kodėl šių dienų sportininkai, netgi krepšininkai
ir triatlonininkai, yra stambesni nei kada nors anksčiau. Keikite
kviečius, jeigu jus sutrėkš gretimoje lėktuvo sėdynėje įsitaisęs 280
svarų (apie 125 kg) sveriantis vyras.
Žinoma, šią problemą dar labiau apsunkina cukrumi saldinti
gaivieji gėrimai ir sėdimas gyvenimo būdas. Tačiau netgi tie žmo­
nės, kurie stengiasi gyventi sveikai ir nenuolaidžiauja akivaizdžiai
tukinantiems įpročiams, dažnai kenčia nuo svorio, augančio var­
tojant kviečius.
Kviečių išpopuliarinimas amerikiečių mityboje lėmė tokią ne­
įtikėtiną finansinę maisto ir farmacijos įmonių sėkmę, kad labai
nustebtumėte sužinoję, jog šią „tobulą audrą“ sukėlė žmonės. Ar
88
galėjo grupė galingų vyrų, 1955 m. susirinkusių j slaptą Hovardo
Hjuzo (Howard Hughes) sekėjų susirinkimą, sukurti klastingą
planą, kaip išplatinti itin derlingus ir pigius žemaūgius kviečius
ir, parengę vyriausybės patvirtintas rekomendacijas valgyti „svei­
kus visų grūdo dalių produktus“, prisidėti prie „Big Food“korpo­
racijos šimtų milijardų dolerių apyvartos, kuriamos parduodant
perdirbtus kviečių produktus, kurie visi sukelia nutukimą, ir „po­
reikį“ milijardus dolerių išleisti vaistams nuo diabeto, širdies ligų
ir kitokio nutukimo sukelto sveikatos sutrikdymo? Tai skamba
juokingai, bet tam tikra prasme taip ir atsitiko. Skaitykite apie
tai toliau.

Pusė tiesos apie visų grūdo


dalių produktus
Visų grūdo dalių produktai yra dietologų numylėtiniai (dar­
ling du jour). Tiesą sakant, būtent JAV žemės ūkio ministerija
savo mitybos rekomendacijose patvirtino šiuos „širdžiai sveikus“
produktus, kurie valgomi tik žadina alkio jausmą, ir mes tampa­
me alkani ir stori, alkanesni ir storesnį nei bet kada žmonijos is­
torijoje.
Paimkite šių dienų amerikiečių ir XX a. pradžios ar dar anks­
tesnių laikų, kai tik atsirado fotografija, nuotrauką ir išvysite
aiškų skirtumą - dabar amerikiečiai yra nutukę. Ligų kontrolės
centro duomenimis, net 34,4 procento suaugusiųjų turi antsvo­
rio (jų KMI yra 25-29,9), o 33,9 proc. yra nutukę (KMI 30 arba
didesnis), taigi mažiau nei pusė šalies gyventojų tėra normalaus
89
„Kviečių pilvo“deivė
Selestė (Celeste) daugiau nebesijaučia šauni.
Šešiasdešimt vienų metų moteris pasakojo, kad per laikotarpj nuo
dvidešimties iki keturiasdešimties metų ji priaugo svorio: nuo jprastų
120 svarų (54 kg) iki 135 svarų (apie 60 kg). Sulaukus vidutinio am­
žiaus kažkas atsitiko ir, nekeisdama gyvenimo būdo ir įpročių, ji tiesiog
išsipūtė iki 182 svarų (82 kg). „Dabar aš sveriu daugiau nei kada nors
anksčiau“, - skundėsi Selestė.
Ji yra šiuolaikinio meno profesorė, tad daug laiko turėjo praleisti
žymių miesto žmonių apsuptyje, bet dėl savo svorio jautėsi „kaip nesa­
va“. Taigi ji labai atidžiai klausėsi, kai pasakojau apie mitybos sistemą,
iš kurios pašalinami visi kviečių produktai.
Per pirmuosius tris mėnesius ji numetė dvidešimt vieną svarą (apie
9 kg) - daugiau nei pakankamai, kad įsitikintų, jog ši programa tikrai
veiksminga. Dabar ji galėjo iš spintos vėl išsitraukti drabužius, į kuriuos
pastaruosius penkerius metus nepajėgė įsisprausti.

svorio.1Nuo 1960 m. nutukusių asmenų gretos augo sparčiausiai,


ir per pastaruosius penkiasdešimt metų tokių žmonių skaičius
patrigubėjo.2
Per pirmuosius du mūsų šalies istorijos šimtmečius tik ne­
daugelis amerikiečių turėjo antsvorio ar buvo nutukę. (Daugu­
ma ankstesnių nei XX a. duomenų apie KMI, kuriais galime
naudotis, surinkti iš JAV kariškių ūgio ir svorio lentelių. XIX a.
pabaigoje vidutinis kariuomenėje tarnaujančio vyro KMI buvo
< 23,2, nepriklausomai nuo amžiaus, o XX a. dešimtajame de­
šimtmetyje vidutinis kario KMI jau rodė antsvorį.3Mes galime
lengvai daryti išvadą, kad jei ši tendencija pasireiškė j kariuome-
90
Ši dieta Selestę tiesiog sužavėjo, ir ji prisipažino, kad tapo kitu žmo­
gumi, nebeturinčiu potraukio užkandžiauti - dabar ji pakankamai pa­
sisotina pagrindiniu valgiu. Ji taip pat paminėjo, kad dėl darbo krūvio
kartkartėmis negali papietauti ar pavakarieniauti, ir visai nesunkiai pa­
jėgia ištverti ilgesnį laiką be maisto. Aš jai priminiau, kad sveiki užkan­
džiai, pavyzdžiui, neapdoroti riešutai, linų sėmenų krekeriai ir sūris dera
su jos dieta. Tačiau ji atsakė, kad paprastai užkandžių jai paprasčiau­
siai nebereikia. Praėjus keturiolikai mėnesių po to, kai ji pradėjo laikytis
„kviečių pilvo“ dietos, Selestėį mano kabinetą užsuko šypsodamasi - ji
svėrė tik 127 svarus, tiek nebuvo svėrusi nuo trisdešimties metų. Iš
viso ji neteko 55 svarų, o juosmens apimtis sumažėjo 12 colių (apie
30 cm) - nuo 39 iki 27 colių (nuo 99 iki 68 cm). Ji ne tik vėl galėjo
dėvėti 6 dydžio sukneles, bet ir nesijautė nesmagiai bendraudama su
meniškais žmonėmis. Jai nebereikėjo „kviečių pilvo“ slėpti po laisvomis
palaidinėmis arba keliais drabužių sluoksniais, ji vėl galėjo drąsiai vilkėti
aptemptą Oskaro de la Rentos (Oscar de la Renta) kurtą kokteilių su­
knelę ir nebesigėdyti liulančio „kviečių pilvo“.

nę stojantiems naujokams, civilių padėtis buvo kur kas blogesnė.)


Gyventojų svoris sparčiausiai ėmė augti tuomet, kai JAV žemės
ūkio ministerija pradėjo amerikiečiams teikti rekomendacijas, ką
jie turėtų valgyti. Taigi nuo 1960 m. nutukimas didėjo pamažu, o
Nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio jis įgavo pagreitį.
Tuo metu ir vėliau atlikti tyrimai parodė, kad baltųjų miltų
produktus pakeitus visų grūdo dalių miltų produktais sumažėjo
gaubtinės žarnos vėžio, širdies ligų ir diabeto atvejų. Tai tiesa ir
Neginčijamas faktas.
Vadovaujantis visuotinai priimta mitybos išmintimi, jei koks
Nors jums kenksmingas produktas (baltieji miltai) pakeičiamas
91
šiek tiek mažiau kenksmingu (visų grūdo dalių miltais), tai ši ma­
žesnė blogybė jums puikiai tinka. Vadovaujantis ta pačia logika
galima sakyti, kad jei daug dervų turinčios cigaretės yra kenks­
mingos, o mažiau kenksmingos yra mažai dervų turinčios cigare­
tės, tuomet mažai dervų turinčios cigaretės jums yra naudingos.
Galbūt ši analogija netobula, bet ji iliustruoja ydingą pagrindi­
mą, kuriuo vadovaujantis mūsų mitybai peršami grūdai. Pridė­
kite dar tai, kad kviečiai patyrė reikšmingų pokyčių dėl žemės
ūkio genetinės inžinerijos, ir jūs turėsite patikimą formulę, kaip
sukurti nutukusių žmonių naciją.
JAV žemės ūkio ministerija ir kiti „oficialios“ nuomonės for­
muotojai pasakytų, kad daugiau nei du trečdaliai amerikiečių
turi antsvorio arba yra nutukę todėl, kad jie neaktyvūs ir besočiai.
Riebalus užsiauginame per televizorių žiūrėdami pernelyg daug
realybės šou, per ilgai naršydami internete ir nesimankštindami.
Mes geriame per daug saldžių gaiviųjų gėrimų, valgome per daug
greitojo maisto ir beverčių užkandžių. Bet visi negali valgyti taip
pat!
Žinoma, tai prasti įpročiai, už kuriuos vėliau teks sumokėti
savo sveikata. Aš sutikau daugybę žmonių, kurie teigia, kad rim­
tai vertina „oficialias“ mitybos rekomendacijas, vengia beverčio
ir greitojo maisto, kasdien bent po valandą mankštinasi, bet jų
svoris vis auga, auga ir auga... Daugelis laikėsi JAV žemės ūkio
ministerijos sudarytos maisto piramidės ir Amerikos širdies aso­
ciacijos, Amerikos dietologų asociacijos ir Amerikos diabeto aso­
ciacijos rekomendacijų (6-11 porcijų grūdų produktų per dieną,
92
įš kurių 4 ar daugiau turėtų būti visų grūdo dalių produktai).
iCoks visų šių mitybos gairių kertinis akmuo? „Valgykite daugiau
sveikų visų grūdo dalių produktų.“
Ar šios organizacijos buvo susimokiusios su kviečius augi­
nančiais žemdirbiais ar sėklų ir žemės ūkio cheminių medžiagų
bendrovėmis? Ne tik. „Valgykite daugiau sveikų visų grūdo da­
lių produktų“ - tai yra XX a. septintojo dešimtmečio judėjimo
„Meskite svorį“, kuriam pritarė medicinos įstaigos, pasekmė.
Remiantis epidemiologiniais stebėjimais, kurie ragino kelti prie­
laidą, kad didesnis riebalų suvartojimas su maistu yra susijęs su
didesniu cholesterolio kiekiu kraujyje ir pavojumi susirgti širdies
ligomis, amerikiečiams buvo rekomenduojama valgyti mažiau
sočiųjų riebalų. Sumažinus riebalų vartojimą, susidariusį kalorijų
trūkumą turėjo užpildyti iš grūdų pagaminti maisto produktai.
Pereinamojo laikotarpio metu buvo remiamasi argumentais, jog
visų grūdo dalių produktai geresni už baltųjų miltų produk­
tus. Žinia „Mažiau riebalų, daugiau grūdų“ pasirodė esanti ne­
įtikėtinai pelninga maisto perdirbimo pramonei. Tai paskatino
perdirbtų maisto produktų „sprogimą“, o daugelio jų savikaina
buvo vos keli centai. Kvietiniai miltai, kukurūzų krakmolas, daug
fruktozės turintis kukurūzų sirupas, sacharozė ir maisto dažikliai
dabar tapo svarbiausiomis sudedamosiomis dalimis produktų,
kurie užpildo ištisas šiuolaikinių prekybos centrų lentynas pagal
tekus. (Neperdirbti produktai, tokie kaip daržovės, mėsa ir pieno
produktai, tose pačiose parduotuvėse išdėstomi pagal perimetrą.)
»Bįg Food“ bendrovių pajamos pasiekė aukštumas. Vien „Kraft“
93
dabar gauna net 48,1 milijardo JAV dolerių metinių pajamų -
1 800 procentų daugiau nei XX a. devintojo dešimtmečio pa­
baigoje, ir didelę šių pajamų dalį uždirba kvietiniai ir kukurūzų
užkandžiai.
Kaip tabako pramonė sukūrė ir išlaikė savo rinką dėl priklau­
somybę sukeliančių cigarečių savybių, taip ir kviečių įsivyravimas
mityboje pagimdė bejėgį, amžinai alkaną vartotoją. Žvelgiant
maisto produktų pardavėjo akimis, kviečiai yra tiesiog tobula
maisto sudedamoji dalis - kuo daugiau valgai, tuo labiau norisi.
Maisto pramonės padėtis dar labiau pagerėjo po to, kai JAV vy­
riausybė paragino amerikiečius valgyti daugiau „sveikų visų grū­
do dalių produktų“.

Čiupk už mano „gelbėjimosi


rato“: unikalios visceralinių
riebalų savybės
Kviečiai sukelia insulino nulemtą sotumo ir alkio ciklą, o kar­
tu pasireiškia nuotaikos svyravimai, abstinencijos reiškiniai, neu­
rologinių funkcijų sutrikimas ir priklausomybės poveikis. Ir visa
tai skatina riebalų kaupimąsi.
Cukraus kiekio kraujyje ir insulino šuoliai lemia visceralinių
riebalų augimą. Visa tai nuolat vyksta iš naujo - visceraliniai rie­
balai kaupiasi ir skatina kepenų, inkstų, kasos suriebėjimą, rieba­
lų kaupimąsi plonajame bei storajame žarnyne ir jau pažįstamą
išorinį to pasireiškimą - „kviečių pilvą“. (Nutunka net ir jūsų šir­
dis, bet tai nuo jūsų akių slepia pusiau standūs šonkauliai.)
94
Taigi „Michelin“ padangos“, kurios supa jūsų ar jūsų artimųjų
juosmenį, yra tik paviršinė visceralinių riebalų apraiška - šie rieba­
lai kaupiasi pilvo ertmėje ir apgaubia pilvo organus dėl to, kad mė­
nesių mėnesius ir metų metus kartojosi cukraus ir insulino šuolių
kraujyje ciklas, kuris ir lemia šias riebalų sankaupas. Ne ant rankų,
sėdmenų, šlaunų susikaupę riebalai, bet pilvą juosianti „padanga“
atspindi išsipūtusius ir riebalais apaugusius vidaus organus. (Ko­
dėl sutrikusi gliukozės ir insulino apykaita paprastai sukelia visce­
ralinių riebalų kaupimąsi pilve, o ne ant pečių arba viršugalvio, ir
toliau lieka medicinos mokslą gluminantis klausimas.)
Sėdmenų ir šlaunų riebalai yra būtent tai, kas yra iš tikrųjų, -
ant sėdmenų ar šlaunų susikaupę riebalai, ne daugiau ir ne ma­
žiau. Jūs ant jų sėdite, bandote įsisprausti į džinsus ir dejuojate
dėl celiulito duobučių. Šie riebalai rodo kalorijų perteklių, t. y.
kiek kalorijų gaunate daugiau, negu sudeginate. Nors kviečių var­
tojimas prisideda ir prie riebalų kaupimosi ant sėdmenų ir šlau­
nų, šiose vietose medžiagų apykaita teka ramia vaga.
Visceraliniai riebalai visai kitokie. Nors jie galbūt naudingi
kaip „gelbėjimosi ratas“, už kurio gali sugriebti jūsų partneris, jie
vienareikšmiškai suaktyvina uždegiminius reiškinius. Viscerali­
niai riebalai, kurie apjuosia ir užpildo visą „kviečių pilvą“, yra uni­
kali, ištisą parą ir be poilsio dienų veikianti metabolinė gamykla.
Ji gamina uždegimo signalus ir neįprastus citokinus arba vienos
Utelės kitai perduodamas signalines hormonų molekules, tokias
kaip leptinas, rezistinas ir naviko nekrozės faktorius.4,5Kuo dau­
giau visceralinių riebalų yra susikaupę, tuo daugiau tokių signalų
^leidžiama į kraują.
95
Ant likusio kūno esantys riebalai gali išskirti kitokį citoki-
ną - adiponektiną, apsauginę molekulę, kuri mažina širdies ligų,
diabeto ir hipertenzijos pavojų. Tačiau didėjant visceralinių rie­
balų kiekiui, jų gebėjimas išskirti apsauginį adiponektiną mažėja
(dėl nežinomų priežasčių).6 Adiponektino trūkumas drauge su
leptino, naviko nekrozės faktoriaus ir kitų uždegimą sukeliančių
produktų padidėjimu sukelia nenormalų insulino atsaką, cukri­
nį diabetą, hipertenziją ir širdies ligas.7Viscerialinių riebalų su­
keliamų kitų negalių sąrašas vis ilgėja ir dabar apima demenciją,
reumatoidinį artritą ir storosios žarnos vėžį.8Štai kodėl juosmens
apimtis tapo veiksminga priemone, leidžiančia prognozuoti svei­
katos būklės pakitimus ir mirtingumą.9
Visceraliniai riebalai ne tik duoda neįprastai daug uždegimo
signalų, bet ir patys yra apimti uždegimo, nes jų sudėtyje gausu
uždegiminių baltųjų kraujo kūnelių (makrofagų).10 Endokrini­
nės ir uždegiminės molekulės, kurias išskiria visceraliniai riebalai
(per kraujo apytakos sistemą, kuria kraujas nuteka iš virškinamo­
jo trakto), patenka tiesiai į kepenis ir ten sukelia dar vieną užde­
gimo signalų ir nenormalių baltymų seką.
Kitaip tariant, ne visi žmogaus kūne besikaupiantys riebalai
yra vienodi. „Kviečių pilvo“ riebalai yra ypatingi. Tai nėra tik
pasyvi iš picos gautų kalorijų pertekliaus saugykla. Tiesą sakant,
jie tampa endokrinine liauka, panašia į skydliaukę ir kasą, tačiau
labai didele ir aktyvia. (Ironiška, bet močiutė, kuri prieš keturias­
dešimt metų, kalbėdama apie nutukusį asmenį, sakydavo, kad jį
kankina „liaukų“ problemos, buvo teisi.) Kitaip nei kitos endo-
96
jcrininės liaukos, visceralinių riebalų endokrininė liauka neveikia
pagal tam tikrus dėsnius, tačiau atlieka solo vaidmenį, kuris ken-
kia organizmo sveikatai.
Taigi „kviečių pilvas“ yra ne tik negražus, bet ir siaubingai ne­
sveikas.

Didelė insulino koncentracija


Kodėl kviečiai labiau didina svorį nei kiti maisto produktai ?
Svarbiausias „kviečių pilvo“ augimą skatinantis veiksnys yra
didelis cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje, kuris savo ruožtu
smarkiai padidina insulino kiekį. (Insuliną išskiria kasa, reaguo­
dama į cukraus kiekį kraujyje: kuo cukraus daugiau, tuo daugiau
insulino išskiriama, kad cukrus būtų perduotas į organizmo ląs­
teles - raumenis arba kepenis.) Kai kasos gebėjimas išskirti in­
suliną atsakant į cukraus kiekio kraujyje padidėjimą pernelyg
pakyla, išsivysto diabetas. O tam, kad kraujyje susidarytų didelis
cukraus ir insulino kiekis, nebūtinai turite sirgti diabetu. Šia liga
nesergančių asmenų cukraus kiekis kraujyje taip pat gali būti la­
bai didelis, nes kvietiniai produktai itin lengvai virsta cukrumi ir
taip auginamas „kviečių pilvas“.
Didelis insulino kiekis kraujyje skatina visceralinių riebalų
kaupimąsi - tokiu būdu organizmas atsideda energijos perteklių.
Kaupiantis visceraliniams riebalams, jų skleidžiamų uždegiminių
signalų srautas verčia tokius audinius kaip raumenys ir kepenys
vangiau atsakyti į insuliną. Toks atsparumas insulinui reiškia,
97
jog kasa gamina vis daugiau insulino cukrui metabolizuoti. Ga­
liausiai susidaro užburtas ratas: padidėjęs atsparumas insulinui,
padidėjęs insulino išsiskyrimas, padidėjusios visceralinių riebalų
sankaupos, padidėjęs atsparumas insulinui ir 1.1.
Mitybos specialistai dar prieš trisdešimt metų nustatė, kad
kviečiai cukraus kiekį kraujyje didina labiau nei valgomasis cu­
krus. Jau anksčiau buvo minėta, kad mitybos specialistai pasitelk­
dami glikemijos indeksą (GI) stengiasi išmatuoti, kaip cukraus
kiekis padidėja po valgio praėjus 90-120 minučių. Matuojant
šiuo būdu, visų grūdo dalių miltų kvietinės duonos GI lygus 72,
o paprasto valgomojo cukraus - 59 (nors kai kuriose laboratori­
jose gaunamas rezultatas lygus 65). Kita vertus, pupelių GI lygus
51, greipfrutų - 25, o maisto produktų, tokių kaip lašiša ir grai­
kiniai riešutai, kuriuose nėra angliavandenių, GI beveik lygus 0,
taigi šių produktų valgymas neturi įtakos cukraus kiekiui kraujy­
je. Tiesą sakant, tik nedaugelis maisto produktų (išskyrus kelias
išimtis) turi tokį aukštą glikemijos indeksą kaip kviečių gaminiai.
Panašų GI turi tik saldūs džiovinti vaisiai, tokie kaip datulės ir
figos, arba išdžiovintas, pulverizuotas krakmolas - kukurūzų, ry­
žių, bulvių ir tapijokos krakmolas. (Verta pažymėti, kad tai yra
tie patys angliavandeniai, kurių dažnai aptinkama vadinamajame
„maiste be glitimo“. Plačiau apie tai bus rašoma vėliau.)
Kadangi kviečių angliavandeniai, t. y. unikaliai virškinamas
amilopektinas A, sukelia didesnių cukraus svyravimų kraujyje
nei bet kuris kitas maisto produktas - didesnius nei šokolado
plytelė, valgomasis cukrus ar ledai, - jis verčia išsiskirti ir daugiai
98
insulino. Kuo daugiau kraujyje amilopektino A, tuo didesnis cu­
kraus ir insulino kiekis, kaupiasi daugiau visceralinių riebalų ir...
tuo storesnis auga „kviečių pilvas“.
Cukraus kiekiui kraujyje neišvengiamai sumažėjus (hipogli­
kemija), o tai yra natūrali didelio insulino kiekio pasekmė, jūs
pajusite nenumaldomą alkį - taip organizmas stengiasi apsisau­
goti nuo mažo cukraus kiekio kraujyje pavojaus. Ir jūs puolate
ieškoti, ką čia suvalgius, kad cukraus kraujyje vėl padaugėtų, taigi
užburtas ratas užsidaro, ir tai kartojasi kas dvi valandas.
Dabar jūsų smegenys atsako j euforiją sukeliantį kviečių eg-
zorfinų poveikį (ir, jeigu praleidžiate kitą „dozę“, prasideda absti­
nencijos reiškiniai). Taigi nenuostabu, kad jūsų juosmenį apgau­
bęs „kviečių pilvas“ vis auga.

Vyriškos liemenėlės
antrame aukšte
„Kviečių pilvas“ yra ne tik kosmetinė problema - jis sukelia
tikrai neigiamų pasekmių sveikatai. Greta išskiriamų uždegimi-
nių hormonų, tokių kaip leptinas, visceraliniai riebalai taip pat
yfa estrogenų gamykla abiejų lyčių žmonėms - tie patys estro­
genai brendimo laikotarpiu suteikia mergaitėms moteriškumo,
PVz->ima platėti jų klubai ir auga krūtys.
Iki menopauzės suaugusioms moterims būdingas aukštas
estrogenų lygis. Tačiau visceralinių riebalų sukurtas estrogenų
Perteklius labai padidina krūties vėžio riziką, nes aukštas estro­
99
genų lygis skatina krūties audinių vystymąsi.11 Taigi padidėjęs
visceralinių riebalų kiekis moterims susijęs su net keturis kartus
didesne rizika susirgti krūties vėžiu. Si rizika menopauzės sulau­
kusioms moterims, kurios turi susikaupusių visceralinių riebalų,
arba „kviečių pilvą“, yra du kartus didesnė nei lieknoms, tokio
pilvo neturinčioms moterims.12Nepaisant šio akivaizdaus ryšio,
tiesiog neįtikėtina, bet nebuvo atlikta jokių tyrimų, kurių metu
būtų įvertintos visceralinius riebalus ir „kviečių pilvą“ naikinan­
čios dietos ar kviečių poveikis krūties vėžio dažnumui. Jei mes
tiesiog sujungtume taškus, galima būtų prognozuoti žymų rizi­
kos sumažėjimą.
Vyrai, kurių organizme yra tik nedidelė estrogenų dalis (paly­
ginti su moterimis), jautrūs bet kam, kas didina estrogenų kiekį.
Kuo didesnį „kviečių pilvą“ užsiaugina vyrai, tuo daugiau estro­
genų išskiria visceraliniai riebalai. Kadangi estrogenai skatina
krūties audinių augimą, dėl padidėjusio estrogenų kiekio vyrų
organizme gali imti formuotis krūtys, kurios vadinamos vyriško­
mis krūtimis, vyrų kibirėliais arba, kalbant profesionaliais termi­
nais, - ginekomastija.13Dėl visceralinių riebalų septynis kartus
padidėja hormono prolaktino kiekis.14 Kaip rodo pavadinimas
(prolaktinas reiškia „skatinantis laktaciją“), didelė prolaktino
koncentracija skatina krūties audinių augimą ir pieno gamybą.
Padidėjusios vyrų krūtys yra ne tik nemaloni fizinė ypatybė,
dėl kurios gali tyčiotis jūsų mylimas sūnėnas, bet ir aiškus įro­
dymas, kad estrogeno ir prolaktino lygis didėja dėl aplink jūsų
juosmenį susikaupusių uždegiminių ir hormoninių veiksnių.
100
Jau kuriasi ištisa pramonės šaka, kurios paskirtis - padėti vy­
rams susitvarkyti su padidėjusiomis krūtimis. Sparčiai suklestėjo
krūtų mažinimo operacijos vyrams, jų visos šalies mastu daugėja
dviženkle sparta. Kiti „sprendimai“ apima specialius drabužius,
kompresines liemenes ir mankštos programas. (Galbūt Krame-
ris iš serialo „Seinfeld“ nebuvo visiškai kvailas, kai išrado vyrišką
liemenėlę.)
Padidėjęs estrogenų kiekis, krūties vėžys, vyriškos krūtys... ir
visa tai - dėl pakelio didriestainių, kuriais vaišinatės biure.

Celiakija: svorio metimo


laboratorija
Kaip jau minėta anksčiau, vienintelė negalia, su kuria buvo
aiškiai susieti kviečiai, yra celiakija. Šia liga sergantiems asmenims
siūloma visiškai atsisakyti kviečių - tik taip galima išvengti šios
ligos sukeliamų komplikacijų. Ko galime pasimokyti iš tų žmo­
nių patirties, įgytos atsisakius kviečių? Tiesą sakant, čia slypi tikri
svarbių svorio metimo pamokų aukso klodai, kuriuos patvirtina
šia liga sergančių asmenų klinikiniai tyrimai, nes būtent tie ligo­
niai atsisakė visų glitimo turinčių kviečių produktų.
Dėl to, kad gydytojai nepakankamai susipažinę su celiakija,
lr dėl daugelio netipinių jos pasireiškimų (pavyzdžiui, nuovar-
8*° arba migreninių galvos skausmų nesant žarnyno pažeidimo
Slmptomų) nuo pirmųjų celiakijos požymių iki diagnozės nusta­
tymo vidutiniškai praeina vienuolika metų.15,16
101
Todėl celiakija sergantys asmenys gali būti labai nusilpę dėl
pablogėjusio maistinių medžiagų įsisavinimo prieš nustatant
diagnozę. Tai ypač pasakytina apie celiakija sergančius vaikus,
kurie pagal savo amžių per mažai sveria ir yra nepakankamai iš­
sivystę.17
Kai kurie celiakija sergantys asmenys prieš nustatant negala­
vimų priežastį jau būna visiškai išsekę. 2010 m. Kolumbijos uni­
versiteto atliktame tyrime dalyvavo 369 celiakija sergantys žmo­
nės, ir 64 dalyvių (17,3 proc.) kūno masės indeksas buvo tiesiog
neįtikėtinas - 18,5 arba mažesnis.18(Moteris, kurios KMI 18,5,
o ūgis - 5 pėdos 4 coliai (apie 160 cm), svertų 105 svarus (apie
47 kg), o 5 pėdų 10 colių (apie 180 cm) ūgio vyras - 132 sva­
rus (apie 59,5 kg).) Tačiau dėl ilgus metus besitęsiančio prasto
maistinių medžiagų ir kalorijų įsisavinimo, kurį dar labiau pablo­
gindavo dažnas viduriavimas, daugelis celiakija sergančių asmenų
svėrė per mažai, buvo išsekę ir stengėsi išlaikyti esamą svorį.
Atsisakius kviečių glitimo, jų mityboje nelikdavo kenksmin­
gos medžiagos, kuri naikino žarnyno gleivinę. Taigi žarnyno glei­
vinei regeneravusis, organizmas imdavo geriau įsisavinti vitami­
nus, mineralus ir kalorijas, dėl geresnės mitybos svoris pradėdavo
augti. Tokių tyrimų dokumentuose fiksuojama, kad išsekę ir dėl
prastos mitybos nusilpę celiakija sergantys asmenys atsisakę kvie­
čių priaugo svorio.
Dėl šios priežasties celiakija tradiciškai buvo laikoma vaikų 'r
išsekusių suaugusiųjų maru. Vis dėlto celiakijos specialistai paste­
bėjo, kad tarp pacientų, kuriems liga nustatyta per pastaruosius
102
3 0 -4 0metų, vis daugiau yra turinčių antsvorio arba nutukusių.
Viena iš tokių lentelių, kurioje sukaupti dešimties metų duome­
nys apie celiakija sergančius asmenis, atskleidžia, kad 39 proc. jų
turėjo antsvorio (KMI 25-29,9), o 13 proc. buvo nutukę (KMI
didesnis nei 30 arba lygus 30).19 Remiantis šiais duomenimis,
daugiau nei pusė žmonių, kuriems celiakija buvo diagnozuota
neseniai, turėjo antsvorio arba buvo nutukę.
Jeigu sutelksime dėmesį tik į tuos žmones, kurie diagnozės
nustatymo metu nebuvo išsekę, pastebėsime, kad atsisakę kvie­
čių glitimo praranda nemažai svorio. Majo klinikos ir Ajovos
universiteto atliekamo tyrimo metu buvo stebima 215 celiakija
sergančių pacientų, atsisakiusių kviečių glitimo. Per pirmuosius
šešis mėnesius tie pacientai, kurie pradžioje buvo nutukę, neteko
apie 27,5 svaro (apie 12 kg).20
Anksčiau minėtame Kolumbijos universiteto tyrimo daly­
viams atsisakius kviečių, nutukusių asmenų skaičius per metus
sumažėjo perpus.
50 procentų celiakija sergančių žmonių, kurių pradinis KMI
rodė antsvorį, t. y. buvo 25-29,9, vidutiniškai neteko apie 26
svarų (11,7 kg).21 Tyrimo vadovas Kolumbijos klinikinės me­
dicinos profesorius gastroenterologas dr. Piteris Grinas (Peter
Green) spėliojo, kad „neaišku, ar sumažintas kalorijų kiekis, ar
kitas mitybos veiksnys“, lėmė tai, kad dietos be glitimo besilai­
kantys pacientai numetė svorio. Tačiau po to, ką jau sužinojote,
ar neakivaizdu, kad tokį žymų svorio netekimą lėmė kviečių at­
sakymas ?
103
Panašūs rezultatai buvo gauti ir stebint vaikus. Celiakija ser­
gantiems vaikams, iš kurių mitybos buvo pašalintas glitimas, ėmė
augti raumenys ir jie patys pradėjo normaliai vystytis, tačiau jų
kūno riebalų masė buvo mažesnė nei celiakija nesergančių vai­
kų.22(Stebėti vaikų svorio pokyčius sudėtinga, nes jie auga.) Dar
vienas tyrimas parodė, kad 50 proc. celiakija sergančių nutukusių
vaikų atsisakę kviečių glitimo vėl pasiekė normalų svorį.23
Neįtikėtina tai, kad, be glitimo pašalinimo, pacientams dau­
giau nebuvo taikoma jokių mitybos apribojimų. Tai buvo ne
tikslinė svorio mažinimo programa, o tiesiog kviečių ir glitimo
atsisakymas. Nereikėjo skaičiuoti kalorijų, riboti porcijų, mankš­
tintis ar mesti svorį kitomis priemonėmis. Pakako atsisakyti kvie­
čių. Nepateikta jokių rekomendacijų dėl angliavandenių ar rie­
balų, tereikalauta atsisakyti kviečių glitimo. Tai taip pat reiškė,
kad kai kurie žmonės valgė „glitimo neturinčią“ duoną, keksiu­
kus ir sausainius ir kartais priaugo labai daug svorio. (Toliau mes
aptarsime, kad, norint numesti svorio, svarbu nepakeisti vienos
rūšies maisto, nuo kurio svoris auga, kitos rūšies svorio augimą
skatinančiu maistu, pavyzdžiui, kepiniais be glitimo.) Daugelis
mitybos be glitimo programų skatina vartoti tokius glitimo netu­
rinčius produktus. Nepaisant šios ydingos dietos, išlieka neginči­
jamas faktas - antsvorio turintys celiakija sergantys asmenys atsi­
sakę kviečių glitimo numetė svorio.
Nors šiuos tyrimus vykdantys mokslininkai įtarė, kad tam
įtakos galėjo turėti „kiti veiksniai“, jie niekuomet nemanė, kad
žymus svorio kritimas susijęs su konkretaus produkto - kviečių "
pašalinimu iš mitybos.
104
Įdomu, kad pacientai, kurie ėmė laikytis dietos be glitimo, su­
vartodavo kur kas mažiau kalorijų, net jei neribodavo kitų maisto
produktų. Laikantis dietos be glitimo per dieną suvartojama 14
proc. mažiau kalorijų.24
Dar vienu tyrimu nustatyta, kad celiakija sergantys pacientai,
kurie griežtai atsisakė glitimo, per dieną suvartodavo 418 kalo­
rijų mažiau nei pacientai, kurie jos laikėsi negriežtai ir mityboje
pasiliko šiek tiek glitimo.25Asmenims, kurie per dieną suvartoja
2 500 kalorijų, tai reiškia 16,7 proc. mažesnį kalorijų suvartoji­
mą. Atspėkite, kokios įtakos tai turėjo svoriui.
Tradicinės mitybos dogmų šalininkai, kurie vykdė pirmąjį ty­
rimą, manė, kad nuo celiakijos sveikstančių pacientų mityba buvo
„nesubalansuota“, nes dietoje be glitimo nėra makaronų, duonos
ir picos, bet yra daugiau „kenksmingų natūralių produktų“ (bū­
tent taip jie ir įvardijo), tokių kaip mėsa, kiaušiniai ir sūris. Kitaip
tariant, tyrėjai netyčia ar net to nesuvokdami patvirtino dietos be
kviečių vertę, t. y. kad ji mažina apetitą ir kalorijas reikia pakeis­
ti tikru maistu. Vienoje neseniai publikuotoje apžvalgoje apie
celiakiją, kurią parengė du žymūs celiakijos specialistai, nebuvo
net užsiminta apie svorio kritimą atsisakius glitimo.26Vis dėlto
duomenys nepalieka nė menkiausios abejonės: atsisakykite kvie­
čių ir numesite svorio. Tyrėjai taip pat linkę nekreipti dėmesio
į svorio netekimą, kurį lėmė dieta be kviečių ir glitimo, ir teigė,
kad svoris krito dėl po kviečių atsisakymo sumažėjusios maisto
produktų įvairovės, o ne dėl paties kviečių nebevalgymo. (Vėliau
Pamatysite, kad atsisakius kviečių maisto įvairovė nesumažėja -
105
pasirinkus gyvenimo būdą be kviečių, vis dar lieka daug puikių
maisto produktų.)
Galbūt tai lėmė egzorfinų trūkumas ir gliukozės, insulino ciklo
suardymas, kuris žadino alkį, ar galbūt koks nors kitas veiksnys,
tačiau atsisakius kviečių kasdienis kalorijų suvartojimas sumažė­
davo net 350-400 kalorijų, be jokio papildomo kalorijų skaičiavi­
mo, riebalų, angliavandenių ar porcijų dydžio ribojimo. Nereikia
naudoti mažesnių lėkščių, ilgai kramtyti ar dažnai valgyti nedide­
lėmis porcijomis. Tiesiog nuo savo stalo išvykite kviečius.
Nėra jokios priežasties manyti, kad kviečių atsisakymą lydin­
tis svorio kritimas būdingas tik celiakija sergantiems pacientams.
Tai tinka ir glitimui jautriems, ir glitimui nejautriems žmonėms.
Taigi, kai kviečių atsisakymo poveikį ekstrapoliuojame tiems
asmenims, kurie neserga celiakija, kaip kad aš pasiūliau tūkstan­
čiams savo pacientų, mes matome tą patį reiškinį - didžiulį ir
gana greitą svorio kritimą, panašų į tą, kurį patiria nutukę celia­
kija sergantys asmenys.

Atsikratykite „kviečių pilvoa


Dešimt svarų (4,5 kg) per keturiolika dienų. Žinau, tai skani'
ba panašiai kaip dar vienas informacinis per televiziją rodomas
klipas, kuriuo reklamuojama eilinė „greito svorio metimo“ prie'
monė.
Tačiau aš tai mačiau jau ne kartą: atsisakykite bet kurios iš mi'
lijono formų kviečių, ir papildomi kilogramai ištirps - numesite
106
po svarą per dieną. Čia nereikia jokių gudrybių, neteks užsisakyti
specialaus maisto, nėra specialių receptų, maistą pakeičiančių gė­
rimų ar organizmo valymo režimų.
Aišku, kad toks spartus svorio kritimas ilgai nesitęs, nes kitaip
virsite žiupsneliu dulkių. Vis dėlto pradinė svorio metimo sparta
gali jus nustebinti. Man kilo toks keistas klausimas: kodėl atsi­
sakius kviečių svoris krinta taip greitai, kaip badaujant? įtariu,
kad tai įvyksta dėl to, kad suardomas gliukozės, insulino ir rieba­
lų kaupimosi ciklas ir savaime suvartojama mažiau kalorijų. Savo
praktikoje aš tai mačiau ir matysiu dar ne kartą.
Kviečių atsisakymas dažnai susijęs su angliavandenių ribo­
jimu. Sukaupti klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad svoriui
mesti puikiai tinka mažai angliavandenių turinti dieta.27,28Iš tie­
sų, mano patirtis rodo, kad tokios dietos sėkmę daugiausia lemia
kviečių atsisakymas. Nebevalgydami angliavandenių neišvengia­
mai nebegausite kviečių. Kadangi kviečiai vyrauja daugelio šių
dienų suaugusiųjų mityboje, eliminavus kviečius pašalinamas
didžiausias problemos šaltinis.
(Aš taip pat pastebėjau, kad mažai angliavandenių turinčios
dietos nepasiekia tikslo, jeigu vienintelis dietoje likęs angliavan­
denių šaltinis yra kviečių produktai.)
Be abejonės, cukrus ir kiti angliavandeniai taip pat turi reikš­
mės. Kitaip tariant, jei jūs nebevartosite kviečių, bet kasdien
gersite cukrumi saldintus gazuotus gėrimus ir valgysite šokola­
do batonėlius ar kukurūzų traškučius, neteksite daugelio kviečių
atsisakymo privalumų. Visgi dauguma racionaliai mąstančių su-
107
Pavyko numesti 104 svarus...
liko 20
Kai pirmą kartą sutikau Dženą (Geno), jis buvo pilkas ir išblyškęs,
pavargęs, nedėmesingas. Būdamas 5 pėdų 10 colių ūgio (apie 180
cm), jis svėrė 322 svarus (145 kg), o ant diržo buvo nudribęs nemažas
„kviečių pilvas“. Dženas atėjo pasiteirauti mano nuomonės dėl vainiki­
nių kraujagyslių ligų prevencijos programos. Jj paskatino normos neati­
tinkantys širdies skenavimo rezultatai, vainikinių kraujagyslių ateroskle­
rozinių trombų rodiklis ir širdies priepuolio pavojus.
Nebuvo netikėta, kad Dženo kūno apimtis lydėjo įvairūs medžiagų
apykaitos sutrikimai, tokie kaip diabeto ribą siekiantis cukraus kiekis
kraujyje, didelis kiekis trigliceridų, mažas DTL cholesterolio kiekis, ir dar
keletas kitų, kurie prisidėjo prie vainikinių arterijų apnašų ir širdies ligų
rizikos atsiradimo.
Nepaisant jo iš pažiūros abejingo elgesio, man kažkaip pavyko jj
įtikinti. Manau, jog nemažai prisidėjo tai, kad man padėjo jo vyriausioji
virėja ir maisto produktų tiekėja - žmona. Pradžioje jį suglumino mintis

augusiųjų jau žino, kad metant svorį būtina vengti gėrimų „Big
Gulps“ ir ledų „Ben and Jerry“. Vis dėlto būtinybė nebevartoti
kviečių skamba neįtikėtinai.
Kviečių atsisakymas yra visiškai neįvertinta greito ir žymaus
svorio metimo strategija, ypač to, kurį sudaro visceraliniai rieba­
lai. Aš jau tūkstantį kartų mačiau, kokią įtaką svoriui daro „kvie­
čių pilvo“ netekimas. Nebevalgykite kviečių, ir svoris nukris labai
greitai - be jokių pastangų per metus prarasite penkiasdešimt,
šešiasdešimt ar net šimtą svarų, atsižvelgiant į tai, kiek antsvorio
turėjote pradžioje. Naujausi trisdešimt mano klinikos pacientų.
108
atsisakyti „sveikų visų grūdo dalių produktų“, įskaitant jo pamėgtus ma­
karonus, ir pakeisti juos produktais, kuriuos vyras laikė nerekomenduo­
tinais, tokiais kaip riešutai, aliejus, kiaušiniai, sūris ir mėsa.
Po šešių mėnesių Dienas vėl apsilankė mano kabinete. Manau, ne­
perdėsiu pasakęs, kad tai buvo visai kitas žmogus. Budrus, pastabus
ir besišypsantis Dienas papasakojo, kaip pasikeitė jo gyvenimas. Per
tuos šešis mėnesius jis ne tik prarado neįtikėtinus šešiasdešimt keturis
svarus (apie 29 kg) ir keturiolika colių (35,5 cm) nuo juosmens, bet ir
atgavo jaunystės energiją, vėl norėjo bendrauti su draugais ir keliauti su
žmona, vaikščioti ir važinėti dviračiu lauke, ėmė geriau miegoti ir į pa­
saulį vėl pažvelgė optimistiškai. Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad
cukraus kiekis tapo normalus, DTL cholesterolio kiekis padvigubėjo,
trigliceridų sumažėjo nuo kelių šimtų miligramų iki visiškos normos.
Per kitus šešis mėnesius Dženas numetė dar keturiasdešimt svarų,
ir dabar svarstyklės rodė tik 218 svarų - taigi per metus jis neteko 104
svarų. „Mano tikslas - 198 svarai, tiek aš svėriau, kai vedžiau, - pasa­
kojo man Dženas. - Liko vos dvidešimt nereikalingų svarų.“ Ir jis nuolat
šypsojosi.

kurie atsisakė kviečių, per 5,6 mėnesio vidutiniškai numetė po


26,7 svaro (12 kg).
Dar vienas nuostabus dalykas, kalbant apie kviečių atsisaky­
mų, yra tai, kad nebevartojant šio produkto, kuris sukelia apetitą
lr priklausomybę, gimsta visiškai naujas požiūris į maistą: jūs val­
gote todėl, kad turite patenkinti fiziologinius savo energijos po­
reikius, o ne todėl, kad tam tikra keista maisto medžiaga spaudžia
jūsų apetito mygtukus taip didindama apetitą ir versdama valgy-
vis daugiau. Netrukus pastebėsite, kad jus nebelabai domina
Priešpiečiai vidurdienį, galite lengvai praeiti pro kepinių lentyną
109
parduotuvėje ir visiškai lengva atsisakyti spurgų per pietų per­
trauką. Jūsų jau nebevaldo kviečių skatinama aistra valgyti kuo
daugiau.
Žiūrėkite, kaip gerai išeina: jūs atsisakote maisto produktų,
kurie staiga didina cukraus kiekį kraujyje ir insulino atsaką, taip
išvengiate alkio ir akimirksniu patiriamo sotumo jausmo, pašali­
nate priklausomybę sukeliančių egzorfinų šaltinį ir pasisotinate
suvalgę mažiau. Antsvoris išnyksta, ir tampate fiziologiškai nor­
malaus svorio. Jūs taip pat netenkate ne itin dailiai atrodančios
riebalų juostos aplink pilvą - pasiųskite „kviečių pilvui“ atsisvei­
kinimo bučinį.

Nevartokite glitimo ir produktų


„be glitimo“
Ką tai reiškia?
Glitimas yra svarbiausias kviečių baltymas, ir aš jau anksčiau
aiškinau, kad jis sukelia tam tikrą šalutinį poveikį (nors tokį po­
veikį sukelia ne tik glitimas), vartojant kvietinius produktus. Gli-
timas - tai pagrindinis kaltininkas, kuris celiakija sergantiems as­
menims sukelia uždegiminių virškinamojo trakto procesų. Tokie
žmonės turi kruopščiai vengti maisto, kuriame yra glitimo. Tai
reiškia, kad jie turi atsisakyti ir kviečių, ir kitų grūdų produktų,
kuriuose yra glitimo, tokių kaip miežiai, rugiai, spėkos, kvietru­
giai, kamutas ir gal net avižos. Celiakija sergantys žmonės dažnai
ieško į kvietinį maistą panašių produktų „be glitimo“. Sukurta
110
ištisa pramonė, kurios tikslas - patenkinti produktų be glitimo
paklausą. Ji siūlo įvairiausius produktus - nuo duonos iki pyra­
gaičių ir desertų „be glitimo“.
Daugelis tokių produktų pagaminti kviečius pakeitus kuku­
rūzų, ryžių, bulvių arba tapijokos krakmolu (jis išgaunamas iš
maniokų šaknų). Tai ypač pavojinga visiems, kurie nori numesti
dvidešimt, trisdešimt ar daugiau svarų, nes nors šie maisto pro­
duktai yra be glitimo ir nesukelia tokio imuninio ir neurologinio
atsako kaip kviečių glitimas, jie vis dar gali sukelti gliukozės ir in­
sulino atsaką, dėl kurio priaugama svorio. Kviečių produktai gali
padidinti cukraus ir insulino kiekį kraujyje daugiau nei daugu­
ma kitų maisto produktų. Tačiau atminkite - maisto produktai,
pagaminti su kukurūzų, ryžių, bulvių ar tapijokos krakmolu, yra
vieni iš nedaugelio maisto produktų, kurie cukraus kiekį kraujyje
padidina net labiau nei kviečių produktai.
Taigi maisto produktai be glitimo nėra problemų nesukelian-
tys gaminiai. Jie padeda paaiškinti, kodėl tie celiakija sergantys
asmenys, kurie atsisako kviečių, vis dėlto nenumeta svorio. Mano
nuomone, tokius glitimo neturinčius produktus galima valgyti
tik kartkartėmis, nes jų metabolinis poveikis nedaug skiriasi nuo
tc>»kuris būtų suvalgius dubenį guminukų.
Vadinasi, kviečių atsisakymas nėra tas pats, kas glitimo atsisa­
kymas. Atsisakyti kviečių taip pat reiškia atsisakyti kviečių ami-
lopektino A - tam tikrų sudėtinių angliavandenių, kurie cukraus
kiekį kraujyje didina dar labiau nei valgomasis cukrus ar šokolado
Plytelė. Tačiau jūs neturėtumėte pakeisti kviečių amilopektino A
m
greitai įsisavinamais angliavandeniais, kurių yra sausame ryžių,
bulvių ir tapijokos krakmole. Trumpai tariant, nepakeiskite iš
kviečių gaunamų kalorijų sparčiai įsisavinamais angliavandeniais,
kurie taip pat sužadina insulino išsiskyrimą ir visceralinių rieba­
lų kaupimąsi. Tad jei tikrai vengiate glitimo, venkite ir produktų
„be glitimo“.
Toliau šioje knygoje aptarsiu įvairius kviečių atsisakymo aspek­
tus ir tai, kaip stebėti kiekvieną dalyką, pradedant sveiku kviečius
pakeičiančio maisto pasirinkimu ir baigiant kviečių nebevalgy-
mu. Pateiksiu „požiūrį iš apkasų“, nes mačiau, kaip tūkstančiams
žmonių tai puikiai pavyko.
Bet, prieš išsamiai nagrinėdami kviečių atsisakymą, pakalbėki­
me apie celiakiją. Net jei jūs nesergate šia organizmą niokojančia
liga, jos priežasčių ir gydymo priemonių supratimas - tai tinka­
mas pamatas, kuriuo remiantis galima mąstyti apie kviečius ir jų
vaidmenį žmonių mityboje. Be svorio metimo pamokų, celiakija
mums, nesergantiems šia liga, gali pasiūlyti ir daugiau naudingų
sveikatos įžvalgų.
Taigi padėkite į šalį „Cinnabon“ bandelę ir pakalbėkime apie
celiakiją.
6 SKYRIUS

Sveikas, žarnyne.
Čia mes, kviečiai.
Kviečiai ir celiakija

Vargšas, nieko neįtariantis žarnynas. Jis savo darbą kantriai


dirba kiekvieną dieną: stumia iš dalies suvirškintas jūsų pasku­
tinio maitinimosi liekanas dvidešimties pėdų (6,2 m) ilgio plo­
nosiomis žarnomis, tuomet - keturias pėdas (apie 1,2 m) storo­
siomis žarnomis ir galiausiai atlieka tai, apie ką mėgsta kalbėtis
dauguma pensininkų. Jis niekuomet nesustoja pailsėti ir neprašo
padidinti sveikatos priežiūros išmokas. Omletas su prieskoniais,
kepta vištiena ar špinatų salotos virsta gerai pažįstamais virški­
nimo produktais - bilirubinu paženklintomis pusiau kietomis
^liekomis, kurias mes, modernios visuomenės piliečiai, pašalina­
me tiesiog nuleisdami vandenį.
Bet štai įslinko įsibrovėlis, kuris gali sugriauti visą šią sėkmin-
§ai veikiančią sistemą, - kviečių glitimas.
Kviečiai į žmonių mitybą įžengė po to, kai Homo sapiens ir
^nsų artimiausi protėviai milijonus metų galėjo rinktis tik iš la-
113
bai siauro medžioklės ir rinkimo laimikių meniu - maždaug prieš
dešimt tūkstančių metų. Sis gana trumpas laikotarpis - apimantis
apie 300 kartų - buvo nepakankamas, kad visi žmonės galėtų pri­
sitaikyti prie to unikalaus augalo. Ryškiausias tokio nepavykusio
prisitaikymo pavyzdys - kviečių sukeliama liga celiakija, kuria ser­
gantiems asmenims kviečių glitimas ardo plonąjį žarnyną. Tokių
nesėkmingo prisitaikymo prie maisto produktų pavyzdžių yra ir
daugiau - kad ir laktozės netoleravimas, tačiau celiakija išsiskiria
savo sunkumu ir neįtikėtinai įvairiu pasireiškimu.
Net jei jūs šia liga nesergate, raginu perskaityti šį skyrių. „Kvie­
čių sąmokslas“ nėra knyga apie celiakiją. Vis dėlto neįmanoma
kalbėti apie kviečių poveikį sveikatai apie ją neužsimenant. Ce­
liakija yra kviečių netoleravimo prototipas, standartas, kuriuo va­
dovaudamiesi vertiname kitas kviečių netoleravimo formas. Šios
ligos atvejų taip pat sparčiai daugėja - per pastaruosius penkias­
dešimt metų jų skaičius išaugo keturis kartus. Sis faktas, mano
nuomone, atspindi pokyčius, kuriuos patyrė patys kviečiai. Jeigu
sulaukę dvidešimt penkerių metų nesergate celiakija, tai nereiš­
kia, kad ji tikrai neišsivystys jums sulaukus keturiasdešimties, ir
tai aiškiai rodo naujus būdus, kurie sutrikdo žarnyno funkciją-
Bet net jeigu jums pavyko, jūsų žarnynas sveikas ir gali pasakoti
sėkmės istorijas taip dažnai, kaip močiutė pasakas, negalite būti
tikri, kad kviečiai neturi į celiakiją panašaus poveikio kitoms or­
ganizmo sistemoms.
Vaizdingus celiakija sergantiems asmenims būdingo viduriavk
mo aprašymus galima rasti jau 100 m. graikų gydytojo Aratėjaus
(Arataeus) darbuose, kuris ragino celiakija sergančius pacientus
114
pasninkauti. Per vėlesnius šimtmečius buvo sukurta nemažai
teorijų, kuriomis bandyta paaiškinti, kodėl celiakija sergantys
žmonės kenčia nuo sunkiai pagydomo viduriavimo, spazmų ir
nusilpimo dėl prastos mitybos. Šios teorijos įkvėpė nemažai ne­
naudingų gydymo būdų, tokių kaip ricinos aliejaus vartojimas,
dažnos klizmos ir raginimas valgyti tik paskrudintą duoną. Visgi
buvo ir gydymo būdų, kurie susilaukė tam tikros sėkmės, įskai­
tant gydytojo Samuelio Gi (Samuel Gee) sukurtą midijų dietą
ir XIX a. devintajame dešimtmetyje dr. Sidnėjaus Haso (Sidney
Haas) pasiūlytą aštuonių bananų per dieną dietą.1
Ryšį tarp celiakijos ir kviečių vartojimo 1953 m. pirmasis ap­
tiko olandų pediatras Vilemas Karelas Dike (Willem-Karel Dič­
ke). Šį ryšį padėjo atskleisti celiakija sergančio vaiko motina, kuri
atsitiktinai pastebėjo, kad jos vaikas būna mažiau išbertas, kai ji
neduoda jam duonos, - tai pirmą kartą sukėlė įtarimą. Dėl mais­
to trūkumo baigiantis Antrajam pasauliniam karui nepakako ir
duonos, taigi dr. V. Dikė pastebėjo, kad tuo metu celiakijos simp­
tomai vaikams silpnėjo, tačiau jų būklė netruko pablogėti, kai
duona į Olandiją buvo pradėta mėtyti iš Švedijos lėktuvų. Vėliau
dr. V. Dikė pradėjo kruopščiai matuoti vaikų augimo ir riebalų
kiekio išmatose rodiklius ir galiausiai patvirtino, kad gyvybei pa­
vojingą būklę sukelia kviečių, miežių ir rugių glitimas. Atsisakius
glitimo ligonių sveikata itin pasitaisė ir kur kas labiau, nei laikan­
tis midijų ar bananų dietos.2
Nors celiakija nėra dažniausia kviečių netoleravimo išraiška,
j* ryškiai ir aiškiai iliustruoja, ką kviečiai gali padaryti patekę į
Items nepasiruošusį žmogaus žarnyną.
115
Celiakija: saugokitės galingo
duonos trupinio
Celiakija yra rimtas dalykas. Tiesiog neįtikėtina, kad šią seki­
nančią, potencialiai mirtiną ligą gali sukelti toks mažas ir, rodos,
nekaltas dalykėlis kaip duonos trupiniai ar skrebučiai.
Apie 1 proc. žmonių visiškai netoleruoja javų glitimo, net ir
visai nedidelio jo kiekio. Vos suvalgius glitimo turinčių maisto
produktų suyra plonųjų žarnų gleivinė - plona pertvara, išmatų
daleles skirianti nuo likusio organizmo. Tai sukelia spazmus, vi­
duriavimą, atsiranda geltonos spalvos išmatų, kurios dėl nesuvirš­
kintų riebalų plaukioja unitaze. Jeigu tokia būsena tęsiasi ne vie­
nus metus, celiakija sergantys asmenys tampa nepajėgūs įsisavinti
maisto medžiagų, jie netenka svorio, o jų organizmui ima trūkti
maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalų rūgštys, vitaminai
B12, D, E, K, folio rūgštis, geležis ir cinkas.3
Suardyta žarnų gleivinė leidžia įvairioms kviečių sudedamo­
sioms dalims patekti į tas organizmo vietas, kur jų neturėtų būti,
pavyzdžiui, į kraują. Sis reiškinys naudojamas celiakijai diagno­
zuoti, t. y. kraujyje galima rasti vieno iš glitimo komponentų
kviečių gliadino antikūnų. Minėtas poveikis taip pat skatina
organizmą generuoti antikūnus prieš pačios pažeistos gleivinės
sudedamąsias dalis, tokias kaip transgliutaminazė ir endomi-
ziumas - du žarnyno gleivinės baltymus, kurie sudaro pagrindą
kitiems dviem antikūnų tyrimams diagnozuojant celiakiją - an-
tiendomizinių ir transgliutaminazės antikūnų tyrimams. įpras­
tai nekenksmingos bakterijos, kurios gyvena virškinamajame
116
trakte, taip pat gali siųsti savo gyvybinės veiklos produktus j
kraują ir taip sukelti kitos rūšies nenormalų uždegiminį ir imu­
ninį atsaką.4
Vos prieš kelerius metus buvo manoma, kad celiakija yra reta
liga, pasitaikanti tik vienam iš kelių tūkstančių žmonių. Pagerė­
jus galimybei diagnozuoti ligą, celiakija sergančių žmonių dalis
padidėjo iki 1 iš 133 gyventojų. Artimiems celiakija sergančių
žmonių giminaičiams šios ligos išsivystymo tikimybė yra 4,3
proc. Asmenims, kuriems būdingi sugestyvūs žarnyno simpto­
mai, celiakijos išsivystymo tikimybė yra 17 proc.5
Be to, toliau pamatysime, kad dabartiniais laikais daugiau ce­
liakijos atvejų diagnozuojama ne tik todėl, kad pagerėjo diagnos­
tiniai tyrimai, bet ir dėl to, kad išaugo pačios ligos atvejų skaičius.
Nepaisant to, celiakija yra gerai saugoma paslaptis. Jungtinėse
Amerikose Valstijose 1ligonis iš 133 gyventojų reiškia, kad iš viso
šia liga serga apie du milijonus žmonių, o mes žinome tik mažiau
nei 10 proc. atvejų. Viena išpriežasčių, kodėl apie 1800 000 ame­
rikiečių nežino, jog serga celiakija, yra ta, kad ši „didžioji imitato­
rė“ (anksčiau šis garbingas vardas buvo atitekęs sifiliui) pasirodo
daugybe įvairių būdų. Nors apie 50 proc. atvejų ji pasireiškia kla­
sikiniais simptomais - spazmais, viduriavimu ir svorio kritimu
laikui bėgant, kitais atvejais celiakiją rodo anemija, migreniniai
galvos skausmai, artritas, neurologiniai simptomai, nevaisingu­
mas, žemas ūgis (vaikams), depresija, chroniškas nuovargis arba
kiti įvairūs simptomai ir sutrikimai, kurie iš pirmo žvilgsnio at-
r°do neturintys nieko bendra su celiakija.6Kitais atvejais ji kurį
117
laiką gali niekaip akivaizdžiai nepasireikšti, tačiau vėliau gali kilti
nervų sistemos sutrikimų, atsirasti šlapimo nelaikymas, demenci­
ja ar žarnyno vėžys.
Be to, būdai, kuriais celiakija pasireiškia, taip pat keičiasi. Iki
XX a. devintojo dešimtmečio vidurio ji daugiausia buvo diagno­
zuojamajaunesniems nei dvejų metų vaikams, kurie „prastai augo“
(buvo mažo svorio, nedidelio ūgio), viduriavo ir kuriems pūtė pil­
vą. Pastaruoju metu celiakija dažniau diagnozuojama maždaug
aštuonerių metų ir vyresniems vaikams, kuriems pasireiškia ane­
mija, lėtiniai pilvo skausmai arba nėra jokių simptomų.7,89Stole-
rio vaikų ligoninėje Edmontone (Kanados Albertos provincijoje)
atliekant didelio masto klinikinį tyrimą vaikų, kuriems buvo dia­
gnozuota celiakija, skaičius nuo 1998 m. iki 2007 m. išaugo vie­
nuolika kartų.10Įdomu, kad 53 proc. vaikų, kuriems celiakija buvo
nustatyta ligoninėje atlikus antikūnų tyrimą, nepatyrė jokių ligos
simptomų, tačiau atsisakę glitimo jie vis vien ėmė jaustis geriau.
Panašūs celiakijos pasireiškimo pokyčiai stebimi ir tarp suau­
gusiųjų, t. y. mažiau asmenų skundžiasi klasikiniais simptomais:
viduriavimu ir pilvo skausmais, o vis didesnei daliai diagnozuoja­
ma anemija, įvairūs odos bėrimai, tokie kaip pūslelinis dermatitas
{dermatitis herpetiformis) ir alergija, o kai kuriems nepasireiškia
jokių simptomų.11
Mokslininkai nesutaria dėl to, kodėl celiakija galėjo pasikeisti
ir kodėl susirgimų ja skaičius auga. Šiuo metu populiariausia teo­
rija remiasi faktu, kad vis daugiau motinų kūdikius maitina krū­
timi. (Taip, man irgi juokinga.) Didelę dalį su celiakija susijusių
118
pokyčių iš tiesų galima būtų susieti su ankstyva diagnostika, kurią
palengvino plačiai prieinami antikūnų tyrimai. Vis dėlto atrodo,
kad ši liga pasikeitė iš esmės. Ar galėjo besikeičiantis celiakijos
paveikslas atspindėti kviečių pokyčius ?Galbūt žemaūgių kviečių
„kūrėjas“ dr. Normanas Borlogas apsivers karste, tačiau tyrimų
duomenys rodo, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų kvie­
čiai iš tiesų pasikeitė.
Stulbinantis Majo klinikų atliktas tyrimas atskleidė unikalų ce-
liakijos paplitimo tarp JAVgyventojų vaizdą prieš penkiasdešimt
metų - tokį laikotarpį mes galėtume pasiekti, jeigu turėtume j
klausimus galinčią atsakyti laiko mašiną. Mokslininkai gavo prieš
pusę amžiaus imtus kraujo mėginius, kurie buvo paimti atliekant
tyrimus dėl streptokokų infekcijos ir nuo tada saugomi užšaldyti.
Šie mėginiai buvo renkami 1948-1954 metų laikotarpiu iš dau­
giau nei 9 000 vyrų, pradėjusių karinę tarnybą Voreno karinių
oro pajėgų bazėje Vajominge. Nustačius, kad ilgai buvę užšaldyti
mėginiai tebėra patikimi, buvo patikrinti jų celiakijos žymenys
(transglutaminazės ir endomiziumo antikūnai) ir rezultatai paly­
ginti su mėginiais, imtais iš dviejų šiuo metu gyvenančių asmenų
grupių. Šiuolaikinę kontrolinę grupę sudarė 5 500 vyrų, kurie
buvo gimę panašiais metais kaip ir minėtieji naujokai, o mėginiai
buvo pradėti imti 2006 m. (vidutinis tiriamųjų amžius tada buvo
apie 70 metų). Antrąją šiuolaikinę kontrolinę grupę sudarė 7 200
panašaus amžiaus vyrų (vidutinis amžius - 37 metai), kokio am­
žiaus buvo karinių oro pajėgų naujokai tuo metu, kai jiems buvo
lrūamas kraujas.12
119
Normos neatitinkantys celiakijos antikūnų žymenys buvo
aptikti 0,2 proc. Voreno karinių oro pajėgų bazės naujokų,
0,8 proc. - panašiais metais gimusių žmonių ir 0,9 proc. šiuo­
laikinių jaunų vyrų organizme. Tai rodo, kad vyrų sergamumas
celiakija nuo 1948 m. išaugo keturis kartus, taip pat ja keturis
kartus dažniau serga šiuolaikiniai jauni vyrai. (Celiakijos papli­
timas tarp moterų gali būti panašus ar net didesnis, nes moterys
šia liga serga dažniau, tačiau pradinis tyrimas buvo atliktas tik
armijoje pradėjusiems tarnauti vyrams.) Naujokų, kurių celiaki­
jos žymenys buvo teigiami, mirtingumas taip pat buvo keturis
kartus didesnis. Per penkiasdešimt metų, praėjusių nuo to laiko,
kai vyrai davė kraujo mėginius, jie dažniausiai mirdavo nuo vė­
žio.
Aš paklausiau tyrimo vadovo dr. Džozefo Murėjaus (Joseph
Murray), ar jis tikėjosi, kad celiakijos dažnumas bus žymiai padi­
dėjęs. „Ne, pradžioje laikiausi prielaidos, kad celiakija visuomet
buvo tarp mūsų, tik mes jos neaptikdavome. Nors tai iš dalies
teisinga, duomenys parodė ką kita: ji iš tiesų plinta. Kiti tyrimai
atskleidė, kad celiakija pirmą kartą pasireiškia vyresnio amžiaus
pacientams - tai rodo, kad kažkas turi įtakos bet kokio amžiaus
žmonėms, taigi tai nėra kūdikių maitinimas.“
Panašus tyrimas buvo atliktas tiriamųjų grupei Suomijoje,
siekiant išsiaiškinti jų sveikatos pokyčius laikui bėgant. 1978-
1980 m. apie 7 200 vyresnių nei 30 metų suomių vyrų ir moterų
davė kraujo mėginius celiakijos žymenims nustatyti. Po dvide­
šimties metų, 2000-2001 m., tokius mėginius davė dar daugio
120
nei 6 700 kitų suomių vyrų ir moterų, taip pat vyresnių nei 30
jnetų. Abiem grupėms išmatavus transglutaminazės ir endomi-
%oantikūnų lygį nustatyta, kad normos neatitinkantis celiakijos
žymuo nuo 1,05 proc. ankstesnio tyrimo dalyviams išaugo iki
1,99 proc., t. y. beveik padvigubėjo.13
Taigi turime aiškių celiakijos plitimo (ar bent imuninio atsa­
ko į glitimą žymenų didėjimo) įrodymų ir patvirtinimą, kad tai
vyksta ne tik dėl pagerėjusios diagnostikos. Dažnėja pačios ligos
atvejų - per pastaruosius penkiasdešimt metų jų padaugėjo ke­
turis kartus, o per pastaruosius dvidešimt metų - padvigubėjo.
Bendrą vaizdą blogina dar ir tai, kad su celiakijos plitimu kartu
daugėjo susirgimų I tipo cukriniu diabetu ir tokiomis autoimu­
ninėmis ligomis kaip išsėtinė sklerozė, Krono liga ir alergija.14
Šie įrodymai atskleidžia, kad su šiuolaikinių kviečių sukūri­
mu susijęs didesnis glitimo vartojimas gali bent iš dalies paaiš­
kinti celiakijos atvejų skaičiaus didėjimą. Nyderlanduose atlik­
to tyrimo metu trisdešimt šešios šiuolaikinės kviečių padermės
lygintos su penkiasdešimčia prieš šimtmetį augintų kviečių
padermių. Ieškodami, kokia glitimo baltymų struktūra sukelia
celiakiją, mokslininkai nustatė, kad šiuolaikiniuose kviečiuose
yra daugiau celiakiją sukeliančių glitimo baltymų, o celiakijos
nesukeliantys baltymai išreikšti silpniau.15
Trumpai tariant, nors celiakija paprastai diagnozuojama
znionėms, kurie skundžiasi svorio netekimu, viduriavimu ir pil­
vo skausmais, XXI a. pradžioje jūs jau galite būti stori ir skųstis
vidurių užkietėjimu arba būti liekni ar normalaus svorio, bet vis
121
Įvardykite antikūną
Atliekant kraujo tyrimus dabar galima nustatyti trijų grupių antikūnus,
kurie bent jau aiškiai rodo, kad imuninės sistemos atsakas j glitimą yra
padidėjęs.
Antigliadino antikūnai. Greitai suyrantys IgA antikūnai ir ilgiau išsi­
laikantys IgG antigliadino antikūnai dažnai naudojami tiriant, ar žmogus
neserga celiakija. Ir nors tai plačiai prieinama, visgi mažai tikėtina, kad
diagnozė bus nustatyta visiems šia liga sergantiems žmonėms, - nedia­
gnozuojama 20-50 proc. iš tiesų celiakija sergančių asmenų.16
Transgliutaminazės antikūnai. Glitimui pažeidus žarnyno gleivinę,
išsiskiria raumenų baltymai, kurie skatina antikūnų susiformavimą. Vienas
iš tokių baltymų yra transgliutaminazė. Šio baltymo antikūnus kraujyje ga­
lima išmatuoti, ir jie naudojami siekiant įvertinti esamą autoimuninį atsaką.
Palyginti su žarnyno biopsija, transgliutaminazės antikūnų tyrimas leidžia
nustatyti maždaug 86-89 proc. celiakijos atvejų.17’18
Endomiziumo antikūnai. Panašiai kaip transgliutaminazės antikūnų
tyrimas, endomiziumo antikūnų tyrimas leidžia aptikti kitą žarnyno audinių
baltymą, kuris sukelia kitų antikūnų atsaką. Šis tyrimas buvo pristatytas
XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje ir yra tiksliausias antikūnų tyrimas,
leidžiantis nustatyti daugiau nei 90 proc. celiakijos atvejų.1920
Jeigu jūs jau visiškai atsižadėjote kviečių, turėkite omenyje, kad po ke­
lių mėnesių šis tyrimas gali tapti neigiamas, o po šešių mėnesių jis, beveik
be abejonės, taps neigiamas arba rezultatai bus gerokai mažesni. Taigi
šie tyrimai reikšmingi tik tiems žmonėms, kurie tuo metu vartojo kviečių
produktus arba neseniai liovėsi juos vartoję. Laimei, yra dar keletas kitų
tyrimų.
ŽLA DQ2, ŽLA DQ8. Tai yra ne antikūnai, bet genetiniai žmogaus
leukocitų antigenų (ŽLA) žymenys, kurie (jei jie aptinkami) reiškia, kad
tokiam asmeniui yra didesnė tikimybė susirgti celiakija. Daugiau nei 90
proc. žmonių, kuriems celiakija buvo diagnozuota atlikus žarnyno biopsi­
ją, turėjo bent vieną iš šių dviejų ŽLA žymenų, dažniau DQ221.
Dilema: keturiasdešimt procentų gyventojų turi vieną iš ŽLA žymenų
ir (arba) antikūnų žymenis, kurie lemia polinkį sirgti celiakija, tačiau jiems
nepasireiškia jokių simptomų ar kitokių imuninės sistemos sutrikimo po ­

122
žymių- Vis dėlto pastarosios grupės sveikata buvo geresnė, jeigu tiriamieji
nevartojo kviečių glitimo.22Tai reiškia, kad labai didelė gyventojų dalis yra
potencialiai jautri kviečių glitimui.
Tiesiosios žarnos iššūkis. Tai ne naujas televizijos žaidimas, bet tyri­
mas, kuris apima glitimo mėginio įterpimą j tiesiąją žarną siekiant pamaty­
ti, kokius uždegiminius procesus jis sukelia. Nors keturių valandų tyrimas
gana tikslus, jo naudingumą mažina logistikos problemos.23
Plonųjų žarnų biopsija. „Aukso standartas“, pagal kurj vertinami visi
kiti tyrimai, yra endoskopu atliekama pačioje viršutinėje plonojo žarnyno
dalyje esančios tuščiosios žarnos biopsija. Teigiamas atsakymas reiškia,
kad diagnozę galima patikimai patvirtinti. Neigiamas atsakymas rodo,
kad reikalinga endoskopija ir biopsija. Dauguma gastroenterologų siūlo
atlikti plonojo žarnyno biopsiją, kad patvirtintų diagnozę, jeigu yra celiakiją
leidžiančių įtarti simptomų, tokių kaip lėtiniai spazmai arba viduriavimas,
ir celiakiją rodo antikūnų tyrimai. Kita vertus, kai kurie specialistai teigia (ir
aš su jais sutinku), kad didėjantis antikūnų tyrimų (tokių kaip endomiziu-
mo antikūnų) patikimumas daro žarnyno biopsiją mažiau reikalingą ar net
visai nereikalingą.
Dauguma celiakijos specialistų siūlo pradėti nuo endomiziumo ir (arba)
transgliutaminazės antikūnų tyrimo, o jei šių tyrimų atsakymai teigiami, at­
likti žarnyno biopsiją. Ji taip pat gali būti reikalinga tam tikrais atvejais, kai
simptomai labai aiškiai rodo susirgimą celiakija, tačiau antikūnų tyrimai
yra neigiami.
įprastai manoma, kad jei vienas ar daugiau antikūnų tyrimų yra nu­
krypę nuo normos, tačiau žarnyno biopsija nerodo celiakijos, atsisakyti
glitimo nebūtina. Manau, kad tai esminė klaida, nes daugeliui vadinamąja
glitimui jautria, arba latentine, celiakija sergančių asmenų ši liga arba iš­
sivystys laikui bėgant, arba atsiras kitų jos simptomų, tokių kaip nervų
sistemos sutrikimas ar reumatoidinis artritas.
Kitas požiūris: jeigu jūs apsisprendėte atsisakyti kviečių bei kitų glitimo
šaltinių, tokių kaip rugiai ir miežiai, tyrimų gali neprireikti. Tyrimus tikriausiai
teks atlikti tik vieną kartą, kai yra aiškūs kviečių netoleravimo simptomai
arba galimi požymiai, ir jų dokumentavimas gali būti naudingas siekiant
Pašalinti kitas galimas priežastis. Žinodami, kad jūsų ribiniai celiakijos žy­
menys taip pat gali padidėti, jūs dar tvirčiau apsispręsite vengti glitimo.

123
vien sirgti šia liga. O tikimybė ja susirgti jums kur kas didesnė, nei
buvo jūsų seneliams.
Jei dvidešimt ar penkiasdešimt metų gali būti ilgas laiko tarpas,
kalbant apie vyną ar hipoteką, jis pernelyg trumpas, kad žmonės
pasikeistų genetiškai. Du tyrimai, kurių metu buvo nustatytas ce-
liakijos atvejų padaugėjimas, 1948 m. ir 1978 m. taip pat atitiko
kviečių, kurie daugiausia auginami viso pasaulio ūkiuose, pasikei­
timą, t. y. tuo metu pradėta auginti žemaūgius kviečius.

Zonulinas: kaip kviečiai patys


save įtraukia į kraują
Kviečių glitimo baltymas gliadinas, kurio yra visų rūšių kvieti­
niuose gaminiuose, pradedant puriu „Wonder Bread“ ragaišiu ir
baigiant rupiausios visų grūdo dalių ekologiškos duonos kepalu,
turi unikalią savybę padaryti jūsų žarnyną laidų.
Žarnynas nėra pralaidus. Jūs jau žinote, kad žmogaus virški­
namajame trakte gyvena daug keistų dalykų, apie kuriuos galite
sužinoti atlikdami rytinį ritualą tualete. Stebėtina, kaip sumušti­
nis su kumpiu ar picapepperoni transformuojasi j jūsų kūno sude­
damąsias dalis, o likusi dalis pašalinama. Tačiau visas šis procesas
turi būti griežtai reguliuojamas, todėl į kraują gali patekti tik tam
tikri suvirškinto maisto ir skysčių komponentai.
Taigi kas atsitinka, jei į kraują per klaidą patenka įvairūs ne­
tinkami junginiai? Vienas iš šalutinio poveikio pasireiškimų yra
autoimuninis atsakas, t. y. organizmo imuninis atsakas suakty'
124
vinamas ir nukreipiamas prieš normaliai veikiančius organus,
pavyzdžiui, skydliaukės ar sąnarių audinį. Tai gali sukelti autoi­
munines ligas, tokias kaip Hašimoto tiroiditas ir reumatoidinis
artritas.
Šių medžiagų prasiskverbimą reguliuojantis žarnyno pralai­
dumas yra svarbiausia trapias žarnyno sieneles dengiančių ląstelių
funkcija. Naujausi tyrimai parodė, kad kviečių gliadinas skatina
žarnyną praleisti zonulinu vadinamą baltymą, kuris yra žarnyno
pralaidumo reguliatorius.24
Zonulinas turi savitą poveikį - jis išardo tvirtas jungtis, kurios
paprastai sudaro barjerą tarp žarnyno ląstelių. Gliadinui paskati­
nus zonulino išskyrimą, tvirtos žarnyno jungtys nutraukiamos ir
į kraują patenka nepageidaujamų baltymų, tokių kaip gliadinas
ir kiti kviečių baltymai. Imuninį atsaką suaktyvinantys limfoci-
tai, tokie kaip T limfocitai, tuomet pradeda uždegimo procesą
prieš įvairius „nuosavus“ baltymus ir taip sukelia kviečių glitimo
ir gliadino nulemtą sveikatos būklę, pavyzdžiui, celiakiją, sky­
dliaukės ligas, sąnarių ligas ir astmą. Atrodo, kad kviečių balty­
mai gliadinai gali atrakinti bet kurias duris ir leisti nepageidauja­
miems įsibrovėliams patekti į jiems neskirtas vietas.
Tokiais jungčių suardymo ir žarnyno naikinimo „gabumais“
Pasižymi ne tik gliadinas, bet ir dar kelios medžiagos. Pavyzdžiui,
kiti veiksniai, kurie paskatina zonulino išsiskyrimą ir sutrikdo
žarnyno pralaidumą, yra choleros ir dizenterijos sukėlėjai.25 Ži-
^°ma, skirtumas tas, kad cholerą arba amebinę dizenteriją su­
knia užterštas maistas ir vanduo, o su kviečiais susijusias ligas
125
paskatinate suvalgę dailiai įpakuotų nesaldžių riestainukų arba
šokoladinių keksiukų.

Gal jums reikia vaistų nuo


viduriavimo?
Paskaitę apie ilgalaikį celiakijos poveikį galite pastebėti, jog
norite nustatyti viduriavimą.
Tradiciškai celiakijos apibrėžimas susijęs su viduriavimu: nėra
viduriavimo, nėra ir celiakijos. Bet tai netiesa. Celiakija ne tik
žarnyno veiklos sutrikimas, pasireiškiantis viduriavimu. Ji gali
peržengti žarnyno ribas ir pasirodyti daugybe kitų įvairių būdų.
Su celiakija susijusių ligų diapazonas yra tikrai stebinantis,
pradedant vaikystės (I tipo) diabetu ir baigiant demencija ir skle­
rodermija. Šių ligų ir celiakijos sąsajos taip pat mažiausiai ištirtos.
Todėl neaišku, ar keliant jautrumo glitimui prielaidą galima teig­
ti, kad visiškai atsisakius glitimo bus galima sumažinti ar sustab­
dyti vaikystės diabetą, kuris yra tikrai varginantis. Tokias būkles
kaip celiakija, kurios gali būti aptinkamos kaip teigiami įvairių
celiakijos antikūnų žymenys, sukelia genetiškai nulemti imuni­
niai ir uždegiminiai reiškiniai (ŽLA DQ2 ir ŽLA DQ8 žymenų
buvimas) ar kviečių glitimo poveikis.
Vienas iš sudėtingiausių su celiakija susijusių aspektų yra tas.
kad celiakijos veikiamo žarnyno simptomai gali būti neaiškiai iš­
reikšti. Kitaip tariant, šia liga sergantis asmuo gali kentėti nu°
neurologinio pažeidimo, tokio kaip pusiausvyros sutrikimas arba
126
demencija, tačiau jam gali nepasireikšti celiakijai būdingi spaz­
mai, viduriavimas ir svorio mažėjimas. Tie atvejai, kai nėra bū­
dingų žarnyno pažeidimo simptomų, taip pat reiškia, kad teisin­
ga diagnozė nustatoma retai.
Užuot vadinus šią ligą „celiakija be žarnyno simptomų“, tiks­
liau būtų kalbėti apie imuninį glitimo netoleravimą. Kadangi
jautrumas glitimui be žarnyno sutrikimo požymių pirmiausia
buvo aptiktas todėl, kad jam būdingi tie patys ZLA ir imuniniai
žymenys, kaip ir sergant žarnyno celiakija, įprasta kalbėti apie la­
tentinę celiakiją, arba celiakiją be žarnyno simptomų. Spėju, kad
jei medicinos pasaulis ims geriau pripažinti šį imuninį glitimo
netoleravimą, kuris platesnis už celiakiją, mes bendruoju atveju
pavadinsime šį sutrikimą imuniniu glitimo netoleravimu, o celia­
kiją - šio sutrikimo potipiu.
Su celiakija susijęs imuninis glitimo netoleravimas apima to­
liau išvardytus negalavimus.•

• Pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis). Sis bū­


dingas bėrimas yra vienas iš dažniausių celiakijos, arba
glitimo imuninio netoleravimo, pasireiškimų. Pūslelinis
dermatitas pasireiškia bėrimu niežtinčiomis, nelygiomis
pūslelėmis, kurios dažniausiai atsiranda ant alkūnių, kelių
arba nugaros. Bėrimas išnyksta atsisakius glitimo.26
• Kepenų ligos. Su celiakija siejamos kepenų ligos gali įgy­
ti įvairiausių formų, pradedant nedideliais kepenų tyrimų
nukrypimais nuo normos ir baigiant lėtiniu aktyviu hepa-
127
Tai celiakija ar ne?
Tikra istorija
Papasakosiu apie Vendę (Wendy).
Daugiau nei dešimt metų Vende nesėkmingai kovojo su opiniu ko­
litu. Trisdešimt šešerių metų pradinės mokyklos mokytoja ir trijų vaikų
motina nuolat kentė spazmus, viduriavimą ir dažną kraujavimą, todėl
jai kartkartėmis reikėdavo perpilti kraują. Ji ištvėrė kelias kolonoskopi-
jas, o kad galėtų kontroliuoti ligą, turėjo vartoti tris receptinius vaistus,
įskaitant labai toksišką metotrekstatą, kuris taip pat naudojamas vėžiui
gydyti ir medicininiams abortams.
Vende kreipėsi į mane skųsdamasi nesunkiu širdies ritmo sutrikimu,
kuris buvo nesudėtingas ir jam nereikėjo specialaus gydymo. Drauge ji
man papasakojo, kad jos opinis kolitas tapo nebejautrus vaistams, taigi
gastroenterologas patarė pašalinti storąją žarną ir sukurti ileostomą.
Ileostoma - tai dirbtinai sukurta anga iš plonojo žarnyno Ų leum ) į pilvo
paviršių, prie kurios reikia tvirtinti maišelį, skirtą nuolat išskiriamoms iš­
matoms pašalinti.
Susipažinęs su Vendės ligos istorija, paraginau ją pamėginti atsisa­
kyti kviečių. „Nesu tikras, kad jums tai padės, - sakiau jai. - Kadangi
jums gresia storosios žarnos pašalinimas ir ileostoma, manau, verta
pabandyti.“ - „Bet kodėl? Mane jau tyrė dėl celiakijos, ir gydytojas sakė,
kad ja nesergu.“
„Taip, žinau. Tik jūs neturite ko prarasti. Pabandykite keturias savai­
tes. Sužinosite, kaip į tai reaguoja jūsų organizmas.“

titu, pirmine tulžies ciroze arba tulžies pūslės vėžiu.27Kaip


ir kitų formų glitimo imuninio netoleravimo atveju, nepai­
sant fakto, kad kepenys yra virškinimo sistemos dalis, tokie
simptomai kaip žarnyno pažeidimas ir viduriavimas dažnai
nepasireiškia.
128
Vende buvo nusiteikusi skeptiškai, bet sutiko pabandyti.
Po trijų mėnesių ji grįžo į mano kabinetą be jokio ileostomos maiše­
lio. „Kas atsitiko?“ - paklausiau jos.
„Na, visų pirma aš numečiau trisdešimt aštuonis svarus (apie 17 kg), -
tai rodydama, ji mostelėjo rankomis per pilvą. - O opinis kolitas beveik
dingo. Daugiau nebepasireiškia spazmai ir viduriavimas. Beveik nebevar-
toju jokių vaistų, išskyrus asakolį (tai aspirino preparatas, dažnai vartoja­
mas opiniam kolitui gydyti). Jaučiuosi tikrai puikiai.“
Vėlesniais metais Vende kruopščiai vengė kviečių ir glitimo, taigi
ir galėjo atsisakyti asakolio, ir simptomai nebepasireiškė. Ji pasveiko.
Taip, ji tikrai išgijo. Baigėsi viduriavimas, kraujavimas, spazmai, anemija,
jai nebereikėjo vaistų ir ileostomos. Taigi, jeigu Vendės kolitas buvo su­
sijęs su neigiamais celiakijos žymenimis, tačiau ji išgijo atsisakiusi kvie­
čių glitimo, kaip turėtume pavadinti šią ligą? Gal galėtume ją pavadinti
„celiakija su neigiamais antikūnų žymenimis“? Kviečių netoleravimu su
neigiamais antikūnų žymenimis?
Pavojinga tokias būsenas kaip Vendės priskirti tik celiakijai. Ji vos
neprarado storojo žarnyno ir būtų turėjusi kentėti visą gyvenimą trun­
kančius nepatogumus, susijusius su storojo žarnyno pašalinimu, ką jau
kalbėti apie nepatogumus nešiojant ileostomos maišelį. Kol kas dar
nėra tinkamo pavadinimo, leidžiančio apibūdinti tokias būsenas kaip
Vendės, neįskaitant jos neeilinės reakcijos į kviečių glitimo atsisakymą,
šios moters patirtis atskleidžia, kad jautrumo kviečiams pasaulyje dar
yra daug nežinomų žemių, kurių daugelis yra labai pavojingos būsenos,
tačiau išgydyti jas labai paprasta.•

• Autoimuninės ligos. Tai su imuninės sistemos rengia­


momis įvairių organų atakomis susijusios ligos, kurios
dažniau pasitaiko celiakija sergantiems asmenims. Tokie
žmonės taip pat labiau linkę sirgti reumatoidiniu artritu,
Hašimoto tiroiditu, jungiamojo audinio ligomis, tokio-
129
mis kaip raudonoji vilkligė, astma, uždegiminėmis žar­
nyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ir Krono liga,
bei kitais uždegiminiais ir imuninės sistemos sutrikimais.
Reumatoidinį artritą - skausmingą sąnarius iškraipančią
ligą - gydant uždegimą mažinančiais vaistais, pastebi­
mas pagerėjimas, o kartais liga visiškai išnyksta atsisakius
glitimo.28Autoimuninis žarnų uždegimas, opinis kolitas
ir Krono liga pasitaiko ypač dažnai, netgi šešiasdešimt
aštuonis kartus dažniau, palyginti su celiakija nesergan­
čiais asmenimis.29
Nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas. Vaikams,
kuriems nustatytas nuo insulino priklausomas I tipo cu­
krinis diabetas, dažniau nustatomi ir teigiami celiakijos
antikūnų žymenys, ir jiems yra netgi iki dvidešimt kartų
didesnė rizika susirgti šiuo diabetu.30Neaišku, ar kviečių
glitimas yra diabeto priežastis, tačiau tyrėjai spėja, kad
glitimo poveikis turi įtakos I tipo diabeto išsivystymui.31
Neurologinis sutrikimas. Su glitimo poveikiu susijusios
neurologinės būklės, kurias šioje knygoje aptarsiu vėliau.
Tarp žmonių, kurie nepaaiškinamai praranda pusiausvy­
rą arba koordinaciją (patiria ataksiją) arba kojų jautrumą
ir nevaldo raumenų (periferinė neuropatija), teigiami ce-
liakijos žymenys aptinkami neįtikėtinai dažnai (50 proc.
atvejų).32 Yra net tokia bauginanti būklė - glitimo en-
cefalopatija, pasireiškianti smegenų veiklos sutrikimais,
galvos skausmais, ataksija ir demencija, kuri gali baigtis
mirtimi. Tokiu atveju MRT rodo smegenų baltosios me­
džiagos pakitimus.33
• Mitybos nepakankamumas. Geležies stokos anemija ce-
liakija sergantiems žmonėms nustatoma neįprastai dažnai,
net 69 proc. atvejų. Taip pat būdingas vitamino B12, folio
rūgšties, cinko ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K
trūkumas.34

Be pirmiau išvardytų sutrikimų, yra dar šimtai su celiakija ir


(arba) imuniniu glitimo netoleravimu siejamų būklių, kurios
pasireiškia kiek rečiau. Buvo nustatyta, kad su glitimu susijusios
reakcijos veikia kiekvieną žmogaus kūne esantį organą. Nelieka
sveikos vietos: akys, smegenys, sinusai, plaučiai, kaulai - kad ir
kur bestume pirštu, ten rastume glitimo antikūnų.
Trumpai tariant, glitimo vartojimo pasekmės yra tiesiog ne­
suvokiamai plačios. Jis gali paveikti bet kurį bet kokio amžiaus
žmogaus organą ir pasireikšti daugiau būdų, nei Taigeris Vudsas
(Tiger Woods) turėjo meilužių. Jeigu celiakija siejama tik su vi­
duriavimu (o taip dažnai mano daugelis gydytojų), tai yra milži­
niškas ir potencialiai mirtinas supaprastinimas.

Kviečiai ir šuoliai su
gumine juosta
Kviečių vartojimas maistui yra toks pat ekstremalus sportas
kaip kopimas į ledynus, šuoliai su gumine juosta ar leidimasis
131
riedlente nuo kalnų. Tai vienintelis su ilgalaikiu mirtingumu sie­
jamas visuotinai įprastas maisto produktas.
Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vėžiagyviai ir riešu­
tai, gali sukelti ūmių alerginių reakcijų (pvz., dilgėlinę arba ana­
filaksiją), kurios jautriems asmenims gali būti pavojingos, o retais
atvejais net mirtinos. Kviečiai yra vienintelis įprastas maisto pro­
duktas, dėl kurio, stebint ilgus metus trunkantį jo vartojimą, bū­
dingas didelis mirtingumas. Atlikus vieną 8,8 metų trukmės di­
delės apimties tyrimą buvo nustatyta, kad tikėtina, jog, palyginti
su kitais asmenimis, net 29,1 proc. dažniau mirtis ištiks celiakija
sergančius asmenis arba tuos, kurių organizme buvo aptikta tei­
giamų antikūnų, nors nebuvo celiakijos požymių.35 Didžiausias
mirtingumas dėl kviečių glitimo poveikio buvo pastebėtas dvide­
šimties metų ir jaunesnių žmonių grupėje, o po to 20-39 m. gru­
pėje. Po 2000 m. mirtingumas padidėjo visose amžiaus grupėse.
Be to, asmenų, kuriems kviečių glitimo antikūnų tyrimas buvo
teigiamas, tačiau nepasireiškė celiakijos simptomų, mirtingumas
išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su mirtingumu iki 2000
metų.
Nei žalieji pipirai, nei moliūgai, nei mėlynės, nei sūris nelemia
tokio ilgalaikio mirtingumo padidėjimo. Tik kviečiai. Ir kad tai
įvyktų, jums nebūtinai turi pasireikšti celiakijos simptomai.
Kviečiai - tai maistas, kurį valgyti skatina mūsų pačių Žemės
ūkio ministerija. Asmeniškai aš manau, kad FDA (kuri dabar pri'
žiūri tabako gaminius) turėtų reikalauti, jog produktai, kuriuose
yra kviečių, būtų ženklinami panašiais įspėjamaisiais užrašais, ku'
rie dabar būtini cigarečių pakuotėms.
132
Įsivaizduokite tokį užrašą: VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS
ĮSPĖJA: bet kokios formos kviečių vartojimas kelia rimtą grėsmę
jūsų sveikatai.
2010 metų birželį FDA priėmė reglamentą, pagal kurį taba­
ko gamintojai privalo nuo cigarečių pakelių pašalinti apibūdi­
nimus „lengvos“, „švelnios“, „mažai nikotino“, nes jos tokios pat
kenksmingos kaip ir kitos cigaretės. Argi nebūtų įdomu pamatyti
panašų reglamentą, kuriame teigiama, kad kviečiai yra kviečiai,
nesvarbu, ar tai yra „visų grūdo dalių“, „įvairių grūdų“, ar „daug
ląstelienos“ turintys produktai.
Mūsų draugai už Atlanto vandenyno paskelbė neeilinį aštuo-
nių milijonų Jungtinės Karalystės gyventojų tyrimą, kurio metu
buvo nustatyta 4 700 celiakija sergančių asmenų, ir vėliau kie­
kvienas iš jų buvo lyginamas su penkiais kitais kontrolinės gru­
pės dalyviais. Visi tie žmonės buvo stebimi trejus metus, siekiant
išaiškinti įvairių rūšių vėžio atsiradimą. Nustatyta, kad tyrimo
laikotarpiu celiakija sergantiems asmenims pasireiškė 30 proc.
didesnė tikimybė susirgti kokios nors formos vėžiu ir neįtikėtinai
didelė dalis - netgi vienas iš trisdešimt trijų celiakija sergančių
tyrimo dalyvių - susirgo vėžiu, nepaisant palyginti trumpo tyri­
mo laikotarpio. Dauguma vėžio atvejų buvo virškinamojo trakto
piktybiniai navikai.36
Daugiau nei 12 000 celiakija sergančių Švedijos gyventojų
tyrimas atskleidė, kad jiems būdingas 30 proc. didesnis pavojus
susirgti virškinamojo trakto vėžiu. Tai, kad tyrime dalyvavo di­
delis skaičius asmenų, atskleidė platų virškinamojo trakto vėžio
atmainų spektrą, įskaitant piktybinę plonojo žarnyno limfomą,
133
gerklės, stemplės, storojo žarnyno, kepenų ir tulžies (kepenų ir
tulžies kanalų), kasos vėžį.37Per trisdešimt metų tyrėjai užregis­
travo dvigubai didesnį celiakijos ligonių mirtingumą, palyginti
su celiakija nesergančiais Švedijos gyventojais.38
Jūs galite prisiminti, kad latentinė celiakija reiškia, jog vienas
ar keli celiakijos antikūnų tyrimai yra teigiami, tačiau atlikus en­
doskopiją arba biopsiją žarnyno uždegimas nenustatomas. Aš šią
būklę vadinu „imuniniu glitimo netoleravimu“. Maždaug aštuo­
nerius metus stebint 29 000 celiakija sergančių asmenų aptikta,
kad tiems, kuriems pasireiškė latentinė celiakijos forma, taip pat
buvo būdinga ir 30-49 proc. didesnė rizika susirgti mirtinu vėžiu,
širdies ir kraujagyslių sistemos ar kvėpavimo takų ligomis.39Taigi
celiakija gali būti latentinė, bet ji vis tiek yra. Ji netgi labai gyva.
Jei celiakija ar imuninė glitimo netolerancija lieka nediagno­
zuota, tai gali sukelti ne Hodžkino limfomą plonosiose žarno­
se - sunkiai gydomą ir dažnai mirtiną ligą. Celiakija sergantys
asmenys patiria beveik keturiasdešimt kartų didesnę riziką su­
sirgti šiuo vėžiu, palyginti su šia liga nesergančiais žmonėmis.
Tačiau per penkerius metus nuo glitimo atsisakymo ši didesnė
rizika beveik išnyksta. Celiakija sergantiems žmonėms, kuriems
nepavyksta išvengti glitimo, gresia net septyniasdešimt septynis
kartus didesnė rizika susirgti limfoma ir dvidešimt du kartus di­
desnė rizika susirgti burnos, gerklės ir stemplės vėžiu.40
Pagalvokime apie tai: kviečiai sukelia celiakiją ir (arba) imuni­
nį glitimo netoleravimą, kuris itin dideliu mastu nepakankamai
diagnozuojamas - tik apie 10 proc. celiakija sergančių asmenį}
134
tai žino, o 90 proc. nieko apie tai nenutuokia. Nereta celiakijos
pasekmė yra vėžys. Taip, iš tiesų, kviečiai sukelia vėžį. Ir dažnai jie
sukelia vėžį tuomet, kai niekas to neįtaria.
Jeigu prisirišę gumine juosta šokate nuo tilto arba kybote lai­
komi 200 pėdų (62 m) ilgio diržo, jūs bent jau žinote, kad elgia­
tės kvailai. Tačiau kas gali pagalvoti, kad „sveikų visų grūdo dalių
produktų“ valgymas rizikingumu prilygsta minėtam šuoliui su
gumine juosta?

Nevalgykite Komunijos
paplotėlių pasidažiusios lūpas
Net žinodami skausmingas ir potencialiai sunkias pasekmes,
kylančias suvalgius glitimo turinčių maisto produktų, celiakija
sergantys asmenys ne visuomet pajėgia išvengti kviečių produk­
tų, nors, atrodo, tai padaryti visai paprasta. Tačiau dabar kvie­
čių aptinkama visur - jų dedama į perdirbtus maisto produktus,
receptinius vaistus ir net kosmetiką. Kviečiai tapo taisykle, o ne
išimtimi.
Valgydami pusryčius pastebėsite, kad jų produktai yra tikras
kviečių „minų laukas“. Blynai, vafliai, prancūziški skrebučiai, ja­
vainiai, angliški keksiukai, bandelės, skrudinta duona... Kas liko?
Pasidairykite užkandžių ir pamatysite, kad ne taip lengva rasti jų
be kviečių, - dauguma užkandžių yra nesaldūs riestainiai, kreke­
riai ar sausainiai. Pavartoję naujo vaisto jūs galite pradėti vidu­
riuoti ar patirti spazmus dėl nedidelio kviečių kiekio mažoje pi­
135
liulėje. Išvyniokite kramtomosios gumos gabalėlį, ir štai - miltai,
kurie buvo naudojami, kad guma nepriliptų prie dantenų, gali
sukelti organizmo reakciją. Valantis dantis yra tikimybė aptikti,
kad kviečių yra dantų pastoje. Pasidažiusios lūpas galite netyčia
nulaižyti hidrolizuotus kviečių baltymus, kurie sudirgins gerklę
ir sukels pilvo skausmų. Dalyvaudami Viešpaties Vakarienėje
bažnyčioje, gaunate... kvietinį vaflį!
Kai kuriems žmonėms pakanka netgi visiškai mažo kviečių
glitimo kiekio, kurio yra keliuose duonos trupinėliuose arba po
nagais susikaupusio rankų kremo su glitimu lašeliuose, kad pasi­
reikštų viduriavimas ir spazmai. Jeigu į glitimo atsisakymą žiūrė­
site aplaidžiai, tai gali turėti skaudžių ilgalaikių pasekmių, pavyz­
džiui, galite susirgti plonojo žarnyno limfoma.
Taigi celiakija sergantys žmonės patiria nepatogumų restora­
nuose, parduotuvėse ir vaistinėse klausinėdami, ar produktuose
tikrai nėra glitimo. Pernelyg dažnai už minimalų atlyginimą dir­
bantis pardavėjas ar pervargęs vaistininkas neturi apie tai jokio
supratimo. Devyniolikmetė padavėja, kuri patiekia jums džiūvė­
sėliuose keptus baklažanus, dažniausiai nesidomi, ar jie be gliti­
mo. Draugai, kaimynai ir šeimos nariai gali žvelgti į jus kaip į
fanatiką.
Todėl ligoniams tenka nuolat budriai dairytis aplinkui ir ste­
bėti visus galimus kviečių ar kitus glitimo šaltinius, tokius kaip
ryžiai ir miežiai. Celiakija sergančių asmenų bendruomenei
nerimą kelia tai, kad per pastaruosius kelerius metus padaugėjo
maisto ir kitų produktų, kuriuose yra kviečių, ir tai atspindi, kad
136
visuomenėje nepakankamai įvertinamas celiakijos dažnumas ir
sunkumas, o drauge atskleidžia ir didėjantį „sveikų visų grūdo
dalių produktų“ populiarumą.
Celiakija sergančių asmenų bendruomenė siūlo keletą nau­
dingų šaltinių. Celiakijos draugija (www.celiacsociety) pateikia
sąrašą ir paieškos funkciją, padedančią rasti maisto produktų be
glitimo, ir nurodo tokius produktus siūlančius restoranus ir ga­
mintojus. Celiakijos fondas (http://www.celiac.org) - taip pat
geras pažinimo šaltinis. Yra tik vienas pavojus, jog kai kurios ce­
liakija sergančių asmenų organizacijos gauna pajamų remdamos
„produktus be glitimo“, kurie gali būti netinkami dietai, nes,
nors juose nėra glitimo, jie gali būti pilni beverčių angliavande­
nių. Nepaisant to, daugelis šių organizacijų nurodytų išteklių ir
informacija tikriausiai bus naudingi. Štai Celiakijos asociacija
(www.csaceliacs.org) daugiausia veikia paprastų žmonių labui ir
yra mažiausiai komercinė. Čia registruojamos ir organizuojamos
regioninės paramos grupės.

„Lengvosformos“celiakija
Nors celiakija serga tik 1 proc. gyventojų, kur kas daugiau
žmonių patiria kitus du žarnyno sutrikimus: dirgliosios žarnos
sindromą (DZS) ir rūgštinį refliuksą (dar vadinamą stemplės ref-
liuksu, nes jis nustatomas iš stemplės uždegimo). Abu šie atvejai
gali reikšti švelnesnes celiakijos formas, kurias aš vadinu „len­
gvesne celiakija“.
137
Dirgliosios žarnos sindromas, nepaisant jo dažnumo, yra ma­
žai ištirta būklė. Šiam sindromui būdingi spazmai, pilvo skaus­
mai, viduriavimas arba skystos išmatos pakaitomis su vidurių
užkietėjimu, ir jis būdingas 5-20 proc. gyventojų, priklausomai
nuo apibrėžimo.41 Galvokime apie dirgliosios žarnos sindromą
kaip apie žarnyno sutrikimą, kuris trikdo jūsų dienotvarkę. Ser­
gant šiuo sindromu paprastai atliekamos pakartotinės kolonos-
kopijos ir endoskopijos. Kadangi dirgliosios žarnos sindromu
sergantiems asmenims nenustatoma jokios patologijos, ši būklė
neretai atmetama arba gydoma antidepresantais.
Rūgštinis refliuksas susidaro tada, kai skrandžio rūgštis dėl
apatinio stemplės sfinkterio (raumenų žiedo, kuris išlaiko rūgš­
tį skrandyje) susilpnėjimo vėl pakyla į stemplę. Kadangi stemplė
neskirta toleruoti rūgščiam skrandžio turiniui, j stemplę patekusi
rūgštis daro tą patį, ką darytų patekusi ant jūsų automobilio dažų
dangos - tirpdo stemplės gleivinę. Rūgštinis refliuksas dažnai pa­
sireiškia kaip įprastas rėmuo, lydimas kartaus skonio gerklės gale.
Yra dvi plačios kiekvienos iš šių būklių kategorijos: DZS ir
rūgštinis refliuksas su teigiamais celiakijos žymenimis ir DZS
ir rūgštinis refliuksas be teigiamų celiakijos žymenų. Yra 4 proc.
didesnė tikimybė, kad dirgliosios žarnos sindromu sergantiems
asmenims bus nustatyti teigiami celiakijos žymenys42, o sergan­
tiems rūgštiniu refliuksu tokia tikimybė didesnė net 10 proc.43
Kita vertus, 55 proc. celiakijos ligonių patiria į dirgliosios žar­
nos sindromą panašius simptomus, o 7-19 proc. tokių žmonių
kenčia ir nuo rūgštinio refliukso.44,45,46 Įdomu, kad 75 proc. H'
138
gonių atsisakius kviečių praėjo ir rūgštinis refliuksas, o celiakija
nesergantiems asmenims, kurie neatsisakydavo kviečių, refliuksas
beveik visuomet atsinaujindavo baigus vartoti rūgštį slopinan­
čius vaistus ir toliau valgant glitimo turinčius produktus.47Tad
ar šiuos negalavimus galėjo sukelti kviečiai?
Atsisakius kviečių susilpnėja rūgštinio refliukso ir dirgliosios
žarnos sindromo simptomai. Deja, šis poveikis kol kas nebuvo
įvertintas kiekybiškai, nors tyrėjai spėlioja, kokį vaidmenį gliti-
mas atlieka celiakija nesergantiems asmenims, kuriems pasireiš­
kia rūgštinis refliuksas ir dirgliosios žarnos sindromas.48Aš asme­
niškai jau šimtus kartų mačiau, kaip dirgliosios žarnos sindromo
ir rūgštinio refliukso simptomai susilpnėja ar net visiškai išnyksta
pacientams atsisakius kviečių, nors jų celiakijos žymenys būdavo
normos ribose.

Te celiakijajus išlaisvina
Celiakija yra nuolatinė būsena. Net jeigu glitimo atsisakoma
daugelį metų, celiakija arba kitos glitimo netoleravimo formos
netrunka pasireikšti vos vėl pradėjus vartoti glitimą.
Kadangi polinkis į celiakiją bent jau iš dalies nulemtas genetiš­
kai, jo negali pašalinti sveika mityba, mankšta, svorio metimas,
maisto papildai, vaistai, kasdienės klizmos, gydomieji akmenys ar
skundai anytai. Ji liks su jumis tol, kol būsite žmogus ir negalėsite
mainytis savo genais su kitais organizmais. Kitaip tariant, celiaki­
ja jus lydės visą gyvenimą.
139
Tai reiškia, kad net atsitiktinis glitimo vartojimas turi neigia­
mų pasekmių celiakija sergančių arba glitimui jautrių žmonių
sveikatai, net jei tai nedelsiant neišprovokuoja tokių simptomų
kaip viduriavimas.
Vis dėlto jei sergate celiakija, dar ne viskas prarasta. Maistas
be kviečių gali būti kur kas gardesnis. Vienas iš esminių, tačiau
nepakankamai įvertintų reiškinių, kuris lydi dėl celiakijos ar kitų
priežasčių kviečių atsisakiusius asmenis, yra tai, kad jūs imsite la­
biau vertinti maistą. Valgysite tam, kad pasisotintumėte, išmok­
site mėgautis maisto skoniu ir tekstūra. Jūsų daugiau nevaldys
slapti nekontroliuojami impulsai, kuriuos sukelia kviečiai.
Nemanykite, kad celiakija yra našta. Mąstykite apie ją kaip
apie išsivadavimą.
7 SKYRIUS

Diabetikų tauta:
kviečiai ir atsparumas
insulinui

Trenkiau į žandikaulį, sumušiau ir iškeikiau. Taigi dabar pana­


grinėkime tai, kas vadinama cukriniu diabetu.

„Kaulų sultinio klubo


prezidentas“
Kai dar buvau vaikas ir augau Hiavatos ežero apylinkėse Nau­
jajame Džersyje, mano motina kartkartėmis vieną ar kitą žmo­
gų pavadindavo „kaulų sultinio klubo prezidentu“. Taip ji api­
būdindavo vietinius veikėjus, kurie jautėsi esantys mūsų mažo,
vos 5 000 gyventojų turinčio miestelio šulai. Pavyzdžiui, sykį jos
draugės vyras aiškino, kaip jis išspręstų visas šalies problemas, jei
būtų išrinktas prezidentu, nors tuo metu jis buvo bedarbis, nem­
ojo dviejų priekinių dantų ir per pastaruosius dvejus metus buvo
141
dusyk sučiuptas neblaivus prie vairo. Taigi mano motina malo­
ningai paskyrė jį „kaulų sultinio klubo prezidentu“.
Kviečiai taip pat yra tokios maištingos grupuotės vadovai, vi­
soje puokštėje patys blogiausi angliavandeniai, kurie greičiausiai
nuves mus cukrinio diabeto keliu. Būtent kviečiai vadovauja sa­
vajam „kaulų sultinio klubui“ kaip pirmieji tarp angliavandenių
ir tarsi tas girtas, ciniškas, nesiprausęs veikėjas, nuo praėjusios
savaitės vilkintis tais pačiais marškinėliais, kviečiai buvo išaukš­
tinti, o sveikos mitybos patarimus dalijančios tarnybos pavadino
juos „turinčiais daug ląstelienos“, „sveikais visų grūdo dalių pro­
duktais“ ir „sudėtiniais angliavandeniais“.
Dėl neįtikėtino gebėjimo staiga pakelti insulino lygį, įjungti
„gliukozės ir insulino amerikietiškus kalnelius“, kurie žadina ape­
titą, išskirti priklausomybę sukeliančius ir smegenis veikiančius
egzorfinus ir auginti visceralinius riebalus kviečiai yra vienas iš
svarbiausių maisto produktų, kurių reikia atsisakyti norint iš­
vengti, palengvinti ar net visai išgydyti cukrinį diabetą. Jūs galite
atsisakyti graikinių riešutų ar karijų, bet tai neturės jokio povei­
kio rizikai susirgti cukriniu diabetu. Galite nebevalgyti špinatų
ar agurkų, bet ir tai neturės jokio poveikio. Nuspręskite nuo savo
stalo pašalinti kiaulieną ar jautieną, ir vis vien tai šioje srityje nie­
ko nepakeis.
O atsisakę kviečių sukelsite domino efektą: cukraus kiekis taip
staigiai nebepadidės, egzorfinai neduos impulso valgyti daugiau,
nebus sužadintas gliukozės ir insulino ciklas. Nesant gliukozės
ir insulino ciklo, nebus dirbtinai sužadintas apetitas - jis išreikš
tikrą fiziologinį poreikį, o ne piktnaudžiavimą maistu. Sumaže-
142
jus apetitui, sumažės suvartojamų kalorijų skaičius, išnyks visce­
raliniai riebalai, pagerės atsparumo insulinui rodikliai, sumažės
cukraus kiekis kraujyje. Diabetikai gali tapti nebe diabetikais, o
priešdiabetinė būsena tikriausiai išnyks. Visi čia išvardyti reiš­
kiniai susiję su prastu gliukozės metabolizmu, įskaitant aukštą
kraujo spaudimą, uždegiminius reiškinius, glikaciją, mažąsias
MTL daleles ir trigliceridus.
Trumpai tariant, atsisakius kviečių galima į pradinę padėtį
grąžinti visus šiuos dalykus, kurie paprastai sukelia cukrinį diabe­
tą ir su juo susijusius sveikatos sutrikimus, lemia poreikį vartoti
tris, keturis ar net septynių rūšių vaistus ir trumpina gyvenimą.
Stabtelėkite ir pamąstykite apie tai. Atskiro asmens ir visuo­
menės išlaidos dėl susirgimo cukriniu diabetu yra itin didelės.
Vidutiniškai vienas šia liga sergantis žmogus, kuriam diabetas di­
agnozuojamas sulaukus penkiasdešimties metų, patiria 180 000-
250 000 JAV dolerių tiesioginių ir netiesioginių sveikatos prie­
žiūros išlaidų1ir miršta vidutiniškai aštuoneriais metais anksčiau
nei cukriniu diabetu nesergantys asmenys.2Taigi šiai ligai, kurią
daugiausia sukelia mityba, ypač tam tikri maisto produktai, ten­
ka paaukoti apie ketvirtį milijono dolerių ir pusę to laiko, kurį
būtumėte galėję stebėti augančius savo anūkus. Šio „kaulų sulti­
nio klubo prezidentas“ - kviečiai.
Klinikinius duomenis, kurie rodo kviečių atsisakymo poveikį
cukriniam diabetui, šiek tiek užtemdo tai, kad kviečiai įtraukia­
mi į platesnę angliavandenių kategoriją. Tačiau paprastai savo
Sveikata besirūpinantys žmonės, kurie laikosi tradicinių mitybos
Patarimų vartoti mažiau riebalų ir daugiau „sveikų visų grūdo
143
dalių produktų“, maždaug 75 proc. suvartojamų angliavandenių
gauna iš kviečių produktų. Tai daugiau nei pakankamai, kad bū­
tumėte priimti j „kaulų sultinio klubą“ ir ristumėtės į didėjančių
išlaidų medicinai, sveikatos komplikacijų ir dėl cukrinio diabeto
sutrumpėjusio gyvenimo bedugnę. Bet tai taip pat reiškia, kad,
pašalinus svarbiausią priežastį, išnyksta ir kitos.

Šlapintis saldžiu lyg


medus šlapimu
Kviečiai ir cukrinis diabetas glaudžiai susipynę. Daugeliu at­
žvilgių kviečių istorija yra ir diabeto istorija. Kur kviečiai, ten
atsiranda ir cukrinis diabetas. Jei sergama šia liga, ieškokite kvie­
čių. Sis ryšys toks glaudus, kaip „McDonald’s“ ir mėsainių sąsaja.
Tiesa, iki šių laikų cukrinis diabetas daugiausia buvo turtuolių
liga, nebūdinga kitiems visuomenės sluoksniams, o dabar jis tapo
paprastų žmonių liga.
Iki neolito - iki to meto, kai Natufo kultūros atstovai pradėjo
auginti vienagrūdžius kviečius, - cukrinis diabetas buvo beveik
nežinomas. Susirgimų juo beveik nepasitaikydavo ir paleolite,
t. y. milijonus metų prieš gimstant natufiečių žemės ūkio ambi'
cijoms. Archeologinių kasinėjimų duomenys ir šiuolaikinių me'
džiotojų ir rinkėjų bendruomenių stebėjimai rodo, kad žmonės
beveik niekada nesirgo cukriniu diabetu ir nemirdavo nuo j°
komplikacijų, kol nepradėjo valgyti grūdų.3,4
Po to, kai į žmogaus mitybą buvo įtraukti grūdai, archeologė
niai radiniai atskleidė užkrečiamųjų ir kaulų ligų, tokių kaip °s'
144
teoporozė, padaugėjimą, didesnį kūdikių mirtingumą, mažesnę
gyvenimo trukmę ir cukrinio diabeto atsiradimą.5
Pavyzdžiui, 1534 m. pr. Kr. datuojamas Eberso (Ebers) papi­
rusas, rastas Egipte, Tėbų nekropolyje, grąžina mus į tą laikotarpį,
kai egiptiečiai pradėjo valgyti senovinius kviečius. Jame taip pat
aprašomas gausus šlapimo išsiskyrimas sergant cukriniu diabetu.
Suaugusiųjų cukrinį diabetą (II tipo) V a. pr. Kr. aprašė indų gy­
dytojas Sušruta (Sushruta) ir šią ligą pavadino madhumeha, arba
„medaus skonio šlapimu“, dėl saldaus šlapimo skonio (taip, cu­
krinį diabetą jis diagnozuodavo ragaudamas šlapimą) ir dėl to,
kad diabetikų šlapimas vilioja muses ir skruzdėles. Sušruta taip
pat susiejo cukrinį diabetą su nutukimu ir nejudrumu, tad ragino
gydyti jį mankšta.
Graikų gydytojas Aretėjus (Aretaeus) šią paslaptingą negalią
pavadino diabetes, tai reiškia - „šlapintis kaip iš vamzdžio“. Po ke­
lių šimtmečių dar vienas gydytojas, kuris diagnozuodavo cukrinį
diabetą ragaudamas šlapimą, dr. Tomas Vilisas (Thomas Willis),
prie pavadinimo pridėjo mellitus - „medaus skonio“. Taigi diabe­
tikas - tas, kuris šlapinasi medaus skonio šlapimu kaip iš kiauro
vamzdžio. Nuo šiol jūs kitaip pradėsite žiūrėti į cukriniu diabetu
sergančią savo tetą.
Lūžis gydant cukrinį diabetą įvyko XX a. trečiąjį dešimtmetį,
kai ligoniams buvo pradėta skirti insulino, kuris išgelbėjo daug
Cukriniu diabetu sergančių vaikų gyvybių. Mažiesiems ligoniams
Pažeidžiamos insuliną išskiriančios kasos beta ląstelės, todėl kasa
bepajėgia išskirti insulino, gliukozės kiekis kraujyje pakyla iki
Pavojingo lygio ir veikia kaip diuretikas (šlapinantis netenkama
145
skysčių). Sutrinka medžiagų apykaita, nes dėl insulino trūkumo
gliukozė negali patekti į ląsteles. Nepavartojus insulino, išsivysto
diabetinė ketoacidozė, kuri baigiasi koma ir mirtimi. Už insulino
atradimą gydytojui iš Kanados serui Frederikui Bantingui (Fre­
derick Banting) 1923 m. buvo skirta Nobelio premija, ir nuo to
laiko prasidėjo nauja era, kai visiems diabetikams, ir suaugusiems,
ir vaikams, pradėta skirti insulino.
Nors insulino atradimas buvo tikras išsigelbėjimas vaikams,
suaugusiųjų diabeto tyrimai buvo atidėti dar keliems dešimtme­
čiams. Atradus insuliną, skirtumas tarp I ir II tipo cukrinio dia­
beto ir toliau liko neaiškus. Todėl šeštajame dešimtmetyje buvo
visai netikėtai aptikta, kad sergant II tipo suaugusiųjų cukriniu
diabetu, kol liga nėra labai pažengusi, insulino kraujyje netrūks­
ta. Iš tiesų, daugumai II tipo cukriniu diabetu sergančių suau­
gusiųjų būdingas didelis insulino kiekis (kelis kartus didesnis už
normalų). Tik devintajame dešimtmetyje buvo suformuluota
atsparumo insulinui idėja, kuri paaiškino, kodėl suaugusiųjų dia­
betikų insulino lygis neįprastai aukštas.6
Deja, atsparumo insulinui idėja tuo metu neapšvietė medi­
cinos pasaulio, tad XX a. devintajame dešimtmetyje pasigirdęs
raginimas sumažinti riebalų ir sočiųjų riebalų dalį mityboje lėmė
nacionalinio angliavandenių vartojimo sezono atidarymą. Visi}
pirma tokį mitybos režimą paskatino mintis, kad „sveikų visų
grūdo dalių produktų“ vartojimas išgelbės amerikiečių sveikatą-
kuriai, kaip buvo manoma, grėsmę kelia pernelyg gausus riebalų
vartojimas. Tačiau tai netyčia pradėjo trisdešimt metų trunkant
146
gĮcspcrimentą, rodantį, kas įvyks žmonėms, kurie sumažins rieba-
jų vartojimą, tačiau trūkstamas kalorijas pakeis tokiais „sveikais
visų grūdo dalių produktais“ kaip kviečiai.
Jo rezultatai - iki šiol neregėtas nutukimas, dėl visceralinių
riebalų išsipūtę pilvai, didžiulio masto diabeto ir priešdiabetinės
būklės paplitimas - vienodai paveikė vyrus ir moteris, turtingus
ir neturtingus, vegetarus ir valgančius mėsą, bet kokios rasės ir
amžiaus žmones - daugelis jų „kaip iš kiauro vamzdžio ėmė šla­
pintis medaus skonio šlapimu“.

Visų grūdo dalių tauta


Suaugusiųjų cukrinis diabetas ilgus amžius daugiausia buvo
privilegijuotųjų liga, t. y. tų, kurie neturėjo medžioti, dirbti že­
mės ar patys gamintis maisto. Pagalvokite apie Henriką VIII,
kuris sirgo podagra ir buvo nutukęs, jo juosmens apimtis siekė
penkiasdešimt keturis colius (apie 140 cm) ir jis keldavo nakti­
nes puotas su marcipanais, duonos kepalais, saldžiais pudingais ir
šviesiuoju alumi. Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios,
kai sacharozės (valgomojo cukraus) vartojimas išaugo visuose
visuomenės sluoksniuose ir cukrus tapo įprastas ant darbininkų
stalo, cukrinis diabetas visuotinai paplito.7
Taigi XIX-XX a. sankirtoje sergamumas cukriniu diabetu iš-
augo, bet vėliau jis daugeliui metų stabilizavosi. Didžiąją XX am-
v.

2laus dalį situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo maždaug


stabilį - iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio.
Tuomet padėtis ėmė staigiai blogėti.
147
30

25

u 20 -------------- -------------
oL.
a
'S 15 -- ------ - -------
'S

M etai

Cukriniu diabetusergančiųsuaugusiųjųprocentinė dalis 1980-2009 m.


Nuo XXa. devintojo dešimtmečiopabaigospastebima aiški didėjimo
tendencija, oypačpadidėja 2009 m. ir 2010 m. (grafike nerodoma).
Šaltinis: Ligų kontrolės irprevencijos centras.

Šiandien cukrinis diabetas yra epidemija - jis pasitaiko taip


dažnai, kaip gandai bulvarinėje spaudoje. 2009 m. šia liga sirgo
dvidešimt keturi milijonai amerikiečių - šie skaičiai rodo staigų
augimą, palyginti su vos kelerių ankstesnių metų rodikliais. Cu­
kriniu diabetu sergančių amerikiečių skaičius auga sparčiau nei
bet kokia kita liga ar negalia, išskyrus nutukimą (jeigu nutukimą
vadinate liga). Jeigu jūs nesergate cukriniu diabetu, tikriausiai
turite juo sergančių draugų, bendradarbių ar kaimynų. Atsižvel­
giant j itin didelį vyresnio amžiaus žmonių sergamumą, gali būti.
kad jūsų tėvai serga (ar sirgo) šia liga.
Ir cukrinis diabetas yra tik ledkalnio viršūnė. Kiekvienamlig0'
niui tenka trys ar keturi žmonės, kuriems išsivystė priešdiabetioe
148
būklė (kai sutrinka gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, gliukozės
tolerancija ar susidaro metabolinis sindromas), ir cukrinis diabe­
tas tiesiog laukia savo eilės. Atsižvelgiant j pasirinktą apibrėžimą,
priešdiabetinė būklė būdinga 22-39 proc. suaugusiųjų.82008 m.
cukriniu diabetu sergančių ir priešdiabetinės būklės žmonių
buvo 81 mln., arba vienas iš trijų vyresnių nei aštuoniolikos metų
suaugusiųjų.9Tai daugiau nei visas Jungtinių Amerikos Valstijų
gyventojų (suaugusiųjų ir vaikų, sergančių ir nesergančių cukri­
niu diabetu) skaičius 1900 m.
Jei priskaičiuotume žmones, kurie dar neatitinka visų priešdia­
betinės būklės kriterijų, tačiau po valgiojiems labai pakyla cukraus
kiekis kraujyje, yra būdingas didelis trigliceridų ir mažųjų MTL
dalelių kiekis ir silpnas atsakas j insuliną (atsparumas insulinui),
t. y. reiškinys, kuris gali sukelti širdies ligas, kataraktą, inkstų ligas
ir galiausiai cukrinį diabetą, rastumėte nedaug šiuolaikinių žmo­
nių (įskaitant ir vaikus), kurie į šią grupę nepatenka.
Si liga reiškia ne tik tai, kad esate stori ir turite vartoti vaistus.
Ji sukelia sunkių komplikacijų, tokių kaip inkstų funkcijos ne­
pakankamumas (40 procentų visų inkstų nepakankamumo atve­
jų sukelia cukrinis diabetas) ir galūnių amputacija (dėl diabeto
atliekama daugiau galūnių amputacijų nei dėl bet kurios kitos
netrauminės ligos). Mes kalbame labai rimtai.
Tai bauginantis šių dienų reiškinys, plačiai paplitusi anksčiau
beveik nežinomos ligos demokratizacija. Koks yra visuotinai
Gnomas patarimas, kuris turėtų padėti ją sustabdyti? Daugiau
Mankštintis, mažiau užkandžiauti... ir valgyti „daugiau sveikų
VlsUgrūdo dalių produktų“.
149
Kasos puolimas ir baterija
Staigus diabeto ir priešdiabetinės būklės atvejų padaugėjimas
vyko kartu su antsvorį turinčių arba nutukusių žmonių skaičiaus
didėjimu.
Tiesą sakant, būtų tiksliau pasakyti, kad diabeto ir priešdiabe­
tinės būklės atvejų dažnėjimas daugiausia buvo nulemtas staigaus
antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičiaus augimo, nes svo­
rio didėjimas sutrikdo jautrumą insulinui ir atsiranda didesnė ti­
kimybė, kad susikaups visceraliniai riebalai - esminė diabeto su­
sidarymo sąlyga.10Kuo storesnį darosi amerikiečiai, tuo daugiau
jų suserga cukriniu diabetu arba yra priešdiabetinės būklės. 2009
m. 26,7 proc. suaugusių amerikiečių, arba 75 mln. žmonių, ati­
tiko nutukimo kriterijus - jų kūno masės indeksas (KMI) buvo
30 ar daugiau, o dar didesnis skaičius žmonių pateko į antsvorio
(KMI 25-29,9) turinčių asmenų kategoriją.11 Iki šiol nė vienai
valstijai nepavyko pasiekti ar net priartėti prie Vyriausiojo gydy­
tojo tarnybos tikslo, iškelto raginant imtis veiksmų ir įveikti nu­
tukimą bei antsvorį, - pasiekti 15 proc. nutukusių asmenų. (Dėl
to Vyriausiojo gydytojo tarnyba ne kartą pabrėžė, kad amerikie­
čiai turi būti fiziškai aktyvesni, valgyti daugiau neriebaus maisto
ir vartoti daugiau visų grūdo dalių produktų.)
Svorio augimą nuspėjamai lydi cukrinis diabetas ir priešdiabe-
tinė būklė, nors tiksli svorio riba, nuo kurios išsivysto šios ligoS’
yra skirtinga kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į genetinį rizik°s
komponentą. Viena 5 pėdų ir 5 colių (168 cm) ūgio moteris g^1
150
susirgti cukriniu diabetu, kai jos svoris pasieks 240 svarų (apie
1 10 kg), o kitai tokio paties ūgio moteriai diabeto požymiai gali
pasireikšti nuo 140 svarų (63 kg). Šie skirtumai nulemti genų.

Amerikiečių nutukimo ir antsvorio tendencijos 1960-2008 m. Antsvoris


yra apibrėžiamas kaip KMI25-30; nutukimas - kai KMI >30;
didelis nutukimas - kai KMI >35. Nors antsvorio turinčių amerikiečių
procentinė dalis išliko tokiapati, nutukusių amerikiečių skaičius smarkiai
padidėjo, oypačnutukusių žmonių taippat daugėjo nerimų keliančiu
greičiu. Šaltinis: Ligų kontrolės irprevencijos centras.

Ekonominės tokių tendencijų išlaidos tiesiog stulbinamos.


Priaugtas svoris kainuoja nepaprastai brangiai, kalbant ir apie
sveikatos priežiūros išlaidas, ir apie asmeninę sveikatos kainą.12
Kai kurie skaičiavimai rodo, kad per ateinančius dvidešimt metų
^įtikėtina dalis, t. y. net 16-18 procentų, visų sveikatos priežiū-
r°s išlaidų bus skiriama dėl pernelyg didelio svorio kylančioms
Sveikatos problemoms - ne genetinėms ligoms, apsigimimams,
Psichinėms ligoms ar potrauminiam stresui dėl karo baisumų.
^ e- Tiesiog nutukimo pasekmėms... Su nutukimu susijusios
151
amerikiečių išlaidos nustelbia net kovai su vėžiu skirtą sumą. Ša­
linant nutukimo pasekmes, sveikatai bus išleista daugiau pinigų
nei švietimui.
Bet yra dar vienas diabetą, priešdiabetinę būklę ir svorio augi­
mo tendencijas lydintis veiksnys. Taip, jūs atspėjote, tai - kviečių
vartojimas. Ir nesvarbu, ar prieinamumas, ar skonis, ar „sveiku­
mas“lėmė tai, kad amerikiečiai tapo beviltiškais kviečiaholikais -
vienam gyventojui per metus tenkantis kviečių produktų (baltos
ir kvietinės duonos, kietųjų kviečių makaronų) suvartojimas nuo
1970 m. išaugo 26 svarais (apie 12 kg).13Jeigu apskaičiuotume
vidutinį kviečių suvartojimą įtraukdami visus amerikiečius - kū­
dikius, vaikus, paauglius, suaugusiuosius ir senyvus žmones, -
vidutinis kvietinių produktų suvartojimas per metus būtų 133
svarai (apie 60 kg). (Atkreipkite dėmesį, kad 133 svarai reiškia
maždaug 200 kepalų duonos per metus, arba šiek tiek daugiau
nei pusę duonos kepalo per dieną.) Iš tiesų tai reiškia, kad dau­
gelis suaugusiųjų suvalgo dar daugiau, nes apskaičiuojant vidurkį
įtraukti kūdikiai ir vaikai per metus nesuvalgo 133 svarų kviečių
produktų.
Kita vertus, kviečius valgo ir kūdikiai, ir vaikai, ir paaugliai,
ir suaugusieji, ir senyvi žmonės. Kiekviena grupė turi mėgstamą
kvietinių produktų formą: kūdikių maistą ir gyvūnų formos sau­
sainius, pyragaičius ir sumuštinius su žemės riešutų sviestu, picas
ir šokoladinius sausainius „Oreo“, visų grūdo dalių makaronus
ir duoną, skrebučius ir krekerius „Ritz“ - bet galiausiai visa tai
yra tie patys kviečiai. Be to, kartu su išaugusiu vartojimu keturių
152
pėdų (124 cm) aukščio paprastieji kviečiai (Triticum aestivum)
buvo pakeisti itin derlingais žemaūgiais kviečiais su nauja glitimo
struktūra, kokių žmonės anksčiau nebuvo valgę.
Kviečių ryšys su cukriniu diabetu yra puikiai fiziologiškai pa­
grįstas. Kvietiniai produktai vyrauja mūsų mityboje ir cukraus
kiekį kraujyje padidina daugiau nei beveik visi kiti maisto pro­
duktai. Tai lemia aukštesnes tokių rodiklių kaip HbAlc (kuris
atspindi gliukozės kiekį kraujyje per praėjusias 60-90 dienų)
vertę. Gliukozės ir insulino ciklas kelis kartus per dieną pasiekia
aukščiausią lygį ir skatina visceralinių riebalų augimą. Viscera­
liniai riebalai - „kviečių pilvas“ - glaudžiai dera su atsparumu
insulinui, kuris savo ruožtu lemia dar aukštesnį gliukozės ir in­
sulino lygį.14
Ankstyvąjį visceralinių riebalų augimo ir diabeto etapą lydi už
insulino gamybą atsakingų kasos beta ląstelių skaičiaus padidė­
jimas iki 50 proc. - taip organizmas fiziologiškai prisitaiko prie
milžiniško insulino poreikio, kylančio dėl atsparumo insulinui.
Bet beta ląstelių pritaikymas yra ribotas. Didelis cukraus kiekis
kraujyje, kuris, pavyzdžiui, susidaro pakeliui į darbą automobi­
lyje suvalgius keksiuką su spanguolėmis, išprovokuoja gliukotok-
siškumu vadinamą reiškinį, kuris iš tiesų yra dėl aukšto cukraus
lygio susidaręs insuliną gaminančių kasos beta ląstelių pažeidi­
mas.15
Kuo didesnis cukraus kiekis kraujyje, tuo jis kenksmingesnis
l>eta ląstelėms. Šis poveikis yra progresuojantis ir prasideda tada,
kai gliukozės lygis pasiekia 100 mg/dl - daugelis gydytojų tokį
153
lygį vadina normaliu. Suvalgius dvi riekes visų grūdo dalių duo­
nos su neriebia kalakuto krūtinėle, gliukozės kiekis kraujyje cu­
kriniu diabetu nesergančiam suaugusiajam paprastai būtų 140-
180 mg/dl. Tai daugiau nei pakankamai, kad žūtų kelios brangios
beta ląstelės, kurių niekada nebebus galima pakeisti naujomis.
Vargšėms lengvai pažeidžiamoms kasos beta ląstelėms taip pat
kenkia lipotoksiškumas, kai ląstelės žūva dėl padidėjusio triglice-
ridų ir riebalų rūgščių kiekio, o tai vyksta nuolat valgant anglia­
vandenius. Prisiminkite, kad angliavandenių dieta lemia LMTL
dalelių ir trigliceridų skaičiaus padidėjimą, o jie išlieka ir po val­
gio, ir tarp valgių, o ši būsena skatina tolesnį lipotoksiškumą ir
kasos beta ląstelių naikinimą.
Kasos būklę dar labiau blogina uždegiminiai reiškiniai, to­
kie kaip oksidacinis pažeidimas, leptinai, įvairūs interleukinai ir
naviko nekrozės faktorius, kylantys iš uždegiminių visceralinių
riebalų židinių, ir visa tai būdinga cukriniam diabetui bei prieš-
diabetinei būklei.16
Laikui bėgant kasos beta ląstelės, kurios nuolat kenčia nuo
gliukotoksiškumo, lipotoksiškumo ir uždegiminio poveikio,
glemba ir miršta, ir jų skaičius taip sumažėja, kad jų lieka mažiau
nei 50 proc. (normalaus pradinio skaičiaus).17Tada cukrinis dia­
betas nustatomas negrįžtamai.
Trumpai tariant, angliavandeniai, ypač tie, kurie randami
kviečių produktuose ir labiausiai didina cukraus ir insulino kiekį
kraujyje, paskatina daugelį metabolinių reiškinių, kurie galiausiai
lemia negrįžtamą kasos gebėjimo gaminti insuliną praradimą "
cukrinį diabetą.
154
Angliavandeniai kovoja prieš
angliavandenius?
Paleolito ir neolito žmonių priešpiečius galėjo sudaryti lau­
kinės žuvys, ropliai, paukštiena ir kitokia laukinių gyvūnų mėsa
(ne visuomet virta), lapai, šaknys, uogos ir vabzdžiai. Šiandien
kur kas labiau tikėtina, kad pusryčiams bus patiektas dubenėlis
dribsnių, kuriame rasite kvietinių miltų, kukurūzų krakmolo,
avižų, daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo ir sacharozės.
Vis dėlto šio patiekalo niekas nevadina kvietiniais miltais, ku­
kurūzų krakmolu, avižomis, daug fruktozės turinčiu kukurūzų
sirupu ir sacharoze - jam suteikiamas kur kas įdomesnis pavadi­
nimas, toks kaip „traškūs sveiki gumulėliai“ arba „vaisių skonio
kramtomieji kvadratėliai“. Taip pat tai gali būti vafliai ar blynai
su klevų sirupu, keptas angliškas keksas, apteptas konservuotais
skanėstais, arba rupi ruginė duona su neriebiu tepamuoju sūriu.
Dauguma amerikiečių nuo ankstyvo ryto pradeda gausiai vartoti
angliavandenius, ir tai tęsiasi visą dieną.
Mes neturėtume tuo labai stebėtis, nes fiziškai mūsų gyveni­
mas tapo kiek lengvesnis - kada praėjusį kartą dyrėte gyvūnui
kailį, kapojote jo mėsą, skaldėte malkas žiemą ar rankomis upė­
je skalbėte savo klubų raištį? O greitai metabolizuojami maisto
produktai skatina persivalgymą ir ligų plitimą.
Niekas nesuserga cukriniu diabetu dėl persivalgymo sume­
džiotų šernų mėsa, surinktais laukiniais česnakais arba uogo­
mis... ar padauginęs vegetariško omleto, lašišos, kopūstų, papri­
kos skiltelių ar agurko riekelių. Tačiau kiek daug žmonių suserga
155
cukriniu diabetu padauginę keksiukų, didriestainių, dribsnių,
blynų, vaflių, nesaldžių riestainių, krekerių, sausainių, pyragai­
čių, keksų, raguolių, spurgų ir pyragų!
Mes jau aptarėme, kad maisto produktai, kurie labiausiai di­
dina cukraus kiekį kraujyje, sukelia ir cukrinį diabetą. Seka labai
paprasta: angliavandeniai skatina insulino išsiskyrimą iš kasos, o
tai sužadina visceralinių riebalų, kurie savo ruožtu lemia atsparu­
mą insulinui ir uždegiminius procesus, augimą. Didelis cukraus
kiekis kraujyje, trigliceridai ir riebalų rūgštys pažeidžia kasą. Po
ilgų metų pervargimo kasa pasiduoda į ją dėl gliukotoksiškumo,
lipotoksiškumo ir uždegimo patenkantiems teršalams, iš esmės
yra „išdeginama“, tad susidaro insulino trūkumas ir gliukozės
perteklius - cukrinis diabetas.
Cukrinio diabeto gydymas atspindi šį progresavimą. Anksty­
vose diabeto stadijose išrašomi tokie vaistai kaip pioglitazonas
(„Actos“), kuris turi sumažinti atsparumą insulinui, ir metformi-
nas, mažinantis gliukozės kiekį kepenyse. Po to, kai kasą išsekina
ilgi gliukotoksiškumo, lipotoksiškumo ir uždegimo metai, ji jau
nebepajėgia išskirti insulino, ir tuomet skiriamos insulino injek­
cijos.
Be to, diabeto, ligos, kurią dažniausiai sukelia angliavandenių
vartojimas, profilaktikos ir gydymo standarto dalis yra... patari­
mas vartoti daugiau angliavandenių.
Prieš kelerius metus cukriniu diabetu sergantiems pacientams
siūlydavau laikytis Amerikos diabeto asociacijos dietos. Taip Pat
aš stebėdavau, kaip, laikydamiesi Amerikos diabeto asociacij°s
patarimų, pacientai priaugdavo svorio, jiems buvo vis sunkia11
156
valdyti gliukozės kiekį kraujyje ir reikėjo vis daugiau vaistų, išsi-
vystydavo diabeto komplikacijos, tokios kaip inkstų nepakanka­
mumas ir neuropatija. Panašiai kaip Ignacas Zemelveisas (Ignaz
Semmelweis), kuris savo praktikoje beveik visiškai sustabdė po-
gimdyvinės karštinės epidemiją paprasčiausiai plaudamasis ran­
kas, ignoruojant Amerikos diabeto asociacijos rekomendacijas ir
sumažinus angliavandenių vartojimą pavyksta geriau kontroliuo­
ti cukraus kiekį kraujyje, sumažėja HbAlc, smarkiai krinta svoris
ir nuslopsta diabeto sukelta medžiagų apykaitos sumaištis, tokia
kaip aukštas kraujo spaudimas ir didelis trigliceridų kiekis.
Amerikos diabeto asociacija pataria diabetikams vartoti ma­
žiau riebalų, mažiau sočiųjų riebalų ir kiekvieno valgio metu
suvartoti 45-60 g angliavandenių, geriausiai „sveikų visų grūdo
dalių produktų“, arba 135-180 g angliavandenių per dieną, neį­
skaitant užkandžių. Tai iš esmės yra dieta, kurioje bijoma rieba­
lų, o svarbiausią vietą užima angliavandeniai, nes iš jų gaunama
55-65 proc. kalorijų. Šią Amerikos diabeto asociacijos rekomen­
duojamą dietą apibendrinčiau taip: eikite ir valgykite cukrų ir
kitą maistą, kuris didina cukraus kiekį kraujyje, tik nepamirškite
tinkamai pritaikyti vaistų dozes, kad tai kompensuotumėte.
Ir nors ugnies gesinimo ugnimi metodas gali būti veiksmingas
taikinant kenkėjus ir pasyviai agresyvius kaimynus, taip jūs nega­
lite sumažinti savo kreditinės kortelės skolos, o angliavandeniais
įgalite sustabdyti diabeto.
Amerikos diabeto asociacija daro didelę įtaką formuodama
Nacionalinį požiūrį į mitybą. Kai kam nors diagnozuojamas cu­
krinis diabetas, toks asmuo nukreipiamas pas diabeto konsul­
157
tantą arba slaugytoją, kurie paaiškina mitybos sergant cukriniu
diabetu principus. Jeigu toks pacientas patenka į ligoninę, gydy­
tojas jam skiria Amerikos diabeto asociacijos rekomenduojamą
dietą. Jos rekomendacijos iš tiesų gali tapti sveikatos „įstatymu“.
Aš mačiau šaunių slaugytojų ir konsultantų, kurie, suprasdami,
kad angliavandeniai sukelia cukrinį diabetą, nepakluso Amerikos
diabeto asociacijos rekomendacijoms ir siūlė pacientams apriboti
angliavandenių vartojimą. Kadangi tokie patarimai - tai spjūvis
į veidą Amerikos diabeto asociacijos rekomendacijoms, medici­
nos bendruomenė į tokius darbuotojus žvelgia su nepasitikėjimu.
Niekuomet nesumenkinkite tradicinių įsitikinimų, ypač medici­
nos srityje.
Amerikos diabeto asociacijos rekomenduojamas maisto pro­
duktų sąrašas:•

• visų grūdo dalių kvietinė arba ruginė duona;


• daug ląstelienos turintys visų grūdo dalių javainiai;
• virti javų produktai, pavyzdžiui, avižiniai miltai, kruo­
pos, kukurūzų košė arba kietųjų kviečių košė „Cream of
Wheat“;
• ryžiai, makaronai, tortilijos;
• virtos pupos ir žirniai, pavyzdžiui, margosios arba juodo'
sios pupelės;
• bulvės, žirneliai, kukurūzai, daržinės pupelės, batatai,
miniai moliūgai;
• neriebūs krekeriai, traškučiai, nesaldus sausainiai ir n
būs kukurūzų spragėsiai.
158
Trumpai tariant, valgykite kviečius, kviečius, kukurūzus, ry­
žius ir kviečius.
Paklauskite bet kurio diabetiko apie tokios dietos poveikį, ir
jis pasakys, kad kiekvienas iš šių maisto produktų cukraus kiekį
kraujyje padidina iki 200-300 mg/dl ar net daugiau. Amerikos
diabeto asociacijos rekomendacijose teigiama, kad tai yra gerai...
tačiau sekite cukraus kiekį kraujyje ir pasitarkite su gydytoju dėl
vaistų ar insulino dozės koregavimo.
Ar Amerikos diabeto asociacijos dieta prisideda prie diabeto
gydymo? Yra toks aptakus rinkodaros teiginys: „Dirbama išgydy­
mo kryptimi.“ Bet ar tikrai čia kalbama apie išgydymą?
Užtardamas ją pasakysiu, jog nemanau, kad dauguma Ame­
rikos diabeto asociacijoje dirbančių žmonių yra blogi. Iš tiesų
daugelis jų nuoširdžiai padeda fondui ieškoti vaikystės diabeto
gydymo būdų. Bet aš manau, kad jie nukrypo nuo kelio siūlyda­
mi neriebaus maisto dietą ir taip suklaidino visasJungtines Ame­
rikos Valstijas.
Gydant cukrinį diabetą, iki šios dienos išlieka rekomendacijos
vartoti daugiau maisto produktų, kurie pirmiausia ir sukelia šią
%ą, o vėliau cukraus kiekį kraujyje valdyti vaistais.
Bet mes turime galimybę atsukti laiką ir naudodamiesi vaizdo
leistuvu tarsi prastą filmą peržiūrėti šios milžiniškos dietos klai-
d°s poveikį. Dabar persukite visą šią grūdėtą, trūkčiojančią juos-
H ir nuspręskite: atsisakykime kviečių, ypač „sveikų visų grūdo
^alių produktų“, ir daugybė šiuo metu susidariusių būsenų pasi­
keis.
159
Tarkite „sudie“kviečiams ir
cukriniam diabetui
Morina (Maureen), 63 metų trijų suaugusių vaikų motina ir penkių
anūkų močiutė, j mano kabinetą atėjo pasitarti dėl širdies ligų prevenci­
jos programos. Per pastaruosius dvejus metus jai buvo dusyk atlikta šir­
dies šuntavimo operacija ir įstatyti trys stentai, nors ji vartojo cholesterolj
mažinantį vaistą statiną.
Morinos laboratoriniai tyrimai parodė, kad jos kraujyje, be nedide­
lio DTL cholesterolio kiekio (39 mg/dl), buvo aukštas trigliceridų lygis
(233 mg/dl) ir mažųjų MTL dalelių perteklius. 85 proc. visų Morinos DTL
dalelių buvo mažosios dalelės - tai sunki anomalija.
Prieš dvejus metus Morinai taip pat buvo diagnozuotas cukrinis di­
abetas - pirmą kartą jis buvo aptiktas jai gulint ligoninėje. Jai buvo re­
komenduojama laikytis Amerikos širdies asociacijos ir Amerikos diabeto
asociacijos siūlomų mitybos apribojimų. Pirmasis jai skirtas vaistas nuo
diabeto buvo metforminas. Po kelių mėnesių jai prireikė dar vieno, o
tuomet - dar vieno vaisto (naujausias vaistas buvo injekcijos dusyk per
dieną), kad galėtų išlaikyti tinkamą cukraus kiekj kraujyje. Neseniai Mori­
nos gydytojas pradėjo kalbėti apie galimas insulino injekcijas.

Ir vėl deja vu
V a. pr. Kr. Indijos gydytojas Sušruta nutukusiems ir cukriniu
diabetu sergantiems pacientams skyrė mankštą, o jo kolegos tuo
metu nustatinėdami diagnozes stengėsi skaityti gamtos ženklus
ar žiūrėjo į žvaigždes. XIX amžiaus prancūzų gydytojas Apoli'
naras Bušardas (Apollinaire Bouchardat) pastebėjo, kad cukraus
kiekis jo pacientų šlapime sumažėjo po keturis mėnesius truku'
sios prūsų armijos Paryžiaus apgulties 1870 m., kai trūko maiS'
160
Kadangi mažųjų MTL dalelių modelis, drauge su mažu kiekiu DTL ir
aukštu trigliceridų lygiu, glaudžiai susijęs su cukriniu diabetu, pasiūliau
gorinai laikytis dietos, kuri padėtų ištaisyti visus šiuos nukrypimus nuo
normos. Dietos pagrindas - kviečių atsisakymas. Dėl mažųjų MTL da­
lelių ypatybių ir diabeto sunkumo laipsnio pasiūliau jai riboti ir kitus an­
gliavandenius, ypač kukurūzų krakmolą, cukrų, avižas, ryžius, pupeles ir
bulves. (Tokie griežti ribojimai daugumai žmonių nebūtini.)
Per pirmuosius tris mėnesius, laikydamasi šios dietos, Morina nume­
tė 28 svarus (apie 12,5 kg) nuo pradinių 247 svarų (111 kg). Šis anks­
tyvas svorio netekimas padėjo jai atsisakyti dusyk per parą švirkščiamų
vaistų. Po kitų trijų mėnesių dingo dar 16 svarų (apie 7 kg), ir Morina vėl
apribojo vaistus iki pradinio metformino.
Per metus Morina iš viso numetė 51 svarą (23 kg) ir pirmą kartą per
20 metų svėrė mažiau nei 200 svarų (90 kg). Kadangi gliukozės kiekio
Morinos kraujyje vertė buvo nuolat mažesnė nei 100 mg/dl, paraginau
ją nebevartoti metformino. Ji nuolat laikėsi dietos ir pamažu metė svorį.
Gliukozės kiekis jos kraujyje neviršijo diabeto ribų.
Per metus ji prarado 51 svarą (apie 23 kg) ir atsisveikino su cukriniu
diabetu. Jeigu negrįš prie senojo gyvenimo būdo, apimančio gausų „svei­
kų visų grūdo dalių produktų“ vartojimą, galima teigti, kad ji pasveiko.

to, o ypač duonos. Apgulčiai pasibaigus, jis pamėgino pakartoti


sį poveikį - rekomendavo nuo diabeto gydomiems pacientams
vartoti mažiau duonos ir kitokio krakmolo, daugiau pasninkauti,
nors kiti gydytojai kaip tik patardavo vartoti daugiau krakmolo.
XX a. pradžioje dr. Viljamas Osleris (William Osier) - gar-
sus švietėjas ir vienas iš keturių Džonso Hopkinso ligoninės
steigėjų - savo autoritetingame veikale „Medicinos principai ir
Ptaktika“ {Principles and Practice of Medicine) pasiūlė diabeti-
kaitis dietą, kurioje būtų vos 2 proc. angliavandenių. Pirmajame
161
dr. Frederiko Bantingo leidinyje, išėjusiame 1922 m., kuriame jįs
aprašo pirmuosius bandymus švirkšti kasos ekstrakto cukriniu
diabetu sergantiems vaikams, taip pat paminėta, kad ligoninės
dieta, kuria buvo siekiama reguliuoti cukraus kiekį šlapime, buvo
grindžiama griežtu angliavandenių ribojimu vos iki 10 gramų per
dieną.18
Deja, remiantis primityviais metodais, tokiais kaip stebėjimas,
ar musės susirenka aplink šlapimą, ir be šiuolaikinių priemonių,
leidžiančių atlikti gliukozės kiekio kraujyje ir hemoglobino Ale
tyrimus, šio gydymo nebuvo galima ištobulinti. Jeigu minėtieji
tyrimų metodai būtų buvę prieinami tais laikais, manau, būtų
akivaizdus kur kas mažesnis sergamumas cukriniu diabetu. Šiuo­
laikiniai dietologų raginimai valgyti mažiau riebalų ir daugiau
sveikų visų grūdo dalių produktų privertė mus pamiršti pamokas,
kurias jau buvo perpratę tokie sumanūs stebėtojai kaip V. Osleris
ir F. Bantingas. Kaip ir daugelį panašių pamokų, siekiant išgydyti
cukrinį diabetą angliavandenių ribojimo pamoką teks išmokti iš
naujo.
Bet aš jau matau prošvaistę tunelio gale. Idėja, kad cukrinis
diabetas turėtų būti laikomas angliavandenių netoleravimo liga.
ima leisti šaknis medikų bendruomenėje. Mintį, kad ši liga yra
angliavandenių netoleravimo šalutinis produktas, aktyviai p1'0'
paguoja žinomi gydytojai ir mokslininkai, tokie kaip dr. Erikas
Vestmanas (Eric Westman) iš Djuko universiteto, buvusi Kanza-
so universiteto svorio kontrolės programos direktorė medicina1
ir buvusi Amerikos gydytojų bariatrų asociacijos pirmininkė dr-
Merė Vernon (Mary Vernon) ir aktyvus Konektikuto universire
162
to mokslininkas dr. Džefas Volekas (JeffVolek). Dr. E. Vestma-
nas ir dr. M. Vernon pranešė, kad jau pirmą dieną, kai pacientas
ima vartoti mažiau angliavandenių, jie paprastai turi sumažinti
insulino dozę 50 proc., kad išvengtų pernelyg žemo cukraus kie­
kio kraujyje.19Dr. Dž. Volekas su savo grupe jau ne kartą parodė,
kad, smarkiai sumažinus angliavandenių vartojimą, ir žmonėms,
ir gyvūnams sumažėjo atsparumas insulinui, sutrikimai pavalgius
ir visceralinių riebalų kiekis.20,21
Keletas per pastarąjį dešimtmetį atliktų tyrimų atskleidė, kad
mažesnis angliavandenių suvartojimas cukriniu diabetu sergan­
tiems žmonėms padeda numesti svorio, ir jiems sumažėja cukraus
kiekis kraujyje.22,23,24Viename tokių tyrimų, kai angliavandenių
kiekis buvo sumažintas iki 30 gramų per dieną, pacientai per me­
tus numetė 11,2 svaro (5 kg), o HbAlc (kuris atspindi vidutinį
gliukozės kiekį kraujyje per praėjusias 60-90 dienų) sumažėjo
nuo 7,4 iki 6,6 proc.25 Templio universitete atliktas nutukusių
diabetikų tyrimas parodė, kad sumažinus angliavandenių porciją
iki 21 g per dieną, per 2 savaites tiriamieji vidutiniškai neteko
3,6 svaro (1,6 kg) svorio, HbAlc nuo 7,3 proc. sumažėjo iki 6,8
proc., o insulino atsakas pagerėjo net 75 proc.26
Dr. E. Vestmanas sėkmingai patvirtino tai, ką daugelis iš mūsų
sužinojome savo klinikinėje praktikoje: visiškas angliavandenių
pašalinimas, įskaitant vyraujančius „sveikų“ dietų angliavan­
denius kviečius, ne tik leidžia geriau kontroliuoti cukraus kiekį
kraujyje, bet ir gali panaikinti insulino ir diabetui gydyti skirtų
Vaistų poreikį suaugusiesiems, kurie serga II tipo cukriniu diabe-
tu>- kitaip tariant, ligoniai išgyja.
163
Kviečiai ir vaikystės (I tipo)
cukrinis diabetas
Prieš atrandant insuliną, vaikystės, arba I tipo, cukrinis diabetas
buvo mirtina liga, kuri nusinešdavo gyvybę per kelis mėnesius nuo jos
pradžios. Dr. Frederiko Bantingo atrastas insulinas buvo tikrai istorinis
laimėjimas. Bet kodėl cukrinis diabetas pirmiausia išsivysto vaikams?
Insulino antikūnai, beta ląstelės ar kiti vidiniai baltymai sukelia au­
toimuninę kasos destrukciją. Cukriniu diabetu sergantiems vaikams
taip pat atsiranda kitų organų antikūnų. Vienas tyrimas parodė, kad 24
procentams cukriniu diabetu sergančių vaikų buvo padaugėję autoan-
tikūnų, t. y. antikūnų, nukreiptų prieš organizmo baltymus, palyginti su
6 proc. cukriniu diabetu nesergančių vaikų.27
Sergamumas vadinamuoju suaugusiųjų (II tipo) cukriniu diabetu
vaikams dažnėja dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusiesiems: nutu­
kimo, antsvorio ir mažo aktyvumo. Vis dėlto didėja ir susirgimų I tipo
cukriniu diabetu dažnis. Nacionalinis sveikatos institutas ir Ligų kon­
trolės ir prevencijos centrai prisidėjo finansuojant Jaunuolių diabeto
TYRIMUS (S E A R C H fo r D ia b e te s in Y o u th ), kurie atskleidė, kad nuo
1978 m. iki 2004 m. naujai diagnozuotų I tipo cukrinio diabeto atvejų
skaičius per metus augo po 2,7 proc. Sparčiausias padidėjimas nu­
statytas jaunesniems nei ketverių metų vaikams.28 Ligų registrai Eu­
ropoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje taip pat atskleidė panašų didėjimą
1990-1999 m.29
Kodėl didėja susirgimų I tipo cukriniu diabetu skaičius? Atrodo,
mūsų vaikai patiria kažkokį kenksmingą poveikį. Kažkas šiems vai­
kams sukelia platų nenormalų imuninį atsaką. Kai kurios institucijos
iškėlė mintį, kad šį procesą skatina virusinė infekcija, kiti pirštu rodė
į veiksnius, kurie genetinį polinkį turintiems vaikams paspartina a u t o i ­
muninį atsaką.
Ar tai gali būti kviečiai?
Kviečių genetikos pokyčiai nuo XX a. septintojo dešimtmečio, tokie
kaip itin derlingų žemaūgių auginimas, gali lemti esamą I tipo c u k r i '

164
nio diabeto dažnumo padidėjimą. Ši tendencija sutampa su celiakijos
ir kitų ligų dažnėjimu. Išsiskiria vienas aiškus ryšys: yra dešimt kartų
didesnė tikimybė, kad celiakija sergantiems vaikams išsivystys I tipo
cukrinis diabetas, o I tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams yra
10-20 kartų didesnė kviečių antikūnų ir (arba) celiakijos tikimybė.30' 31
Šių dviejų būklių likimai taip persipynę, kad vargu ar tai galima paaiš­
kinti vien atsitiktinumu.
Tvirtas I tipo cukrinio diabeto ir celiakijos ryšys laikui bėgant taip
pat stiprėja. Nors kai kuriems cukriniu diabetu sergantiems vaikams
celiakijos požymiai jau buvo pasireiškę tuomet, kai pirmą kartą buvo
diagnozuotas diabetas, daugeliui šie simptomai gali pasireikšti vėles­
niais metais.32
Kyla sunkus klausimas: jeigu nuo pat gimimo būtų vengiama kvie­
čių, ar tai padėtų išvengti I tipo cukrinio diabeto? Galiausiai tyrimai su
pelėmis, turinčiomis genetinį polinkį į I tipo cukrinį diabetą, parodė,
kad kviečių glitimo atsisakymas sumažina diabeto išsivystymą nuo 64
iki 15 proc.33 ir apsaugo nuo celiakijai būdingų žarnyno pažeidimų.34
Toks tyrimas nebuvo atliktas su žmonių naujagimiais ar vaikais, taigi į
šį esminį klausimą lieka neatsakyta.
Ir nors aš nesutinku su daugeliu Amerikos diabeto asociacijos
nuostatų, šiam dalykui pritariu: vaikai, kuriems diagnozuotas I tipo cu­
krinis diabetas, turi būti tiriami dėl celiakijos. Norėčiau pridurti, kad jie
turėtų būti pakartotinai tiriami kas kelerius metus, siekiant nustatyti,
ar celiakija neišsivystys vėlesniame amžiuje ar net suaugus. Nors to
nepataria jokia oficiali agentūra, manau, kad tėvams, kurių vaikai serga
cukriniu diabetu, galima patarti visiškai atsisakyti kviečių glitimo drau-
9e su kitais glitimo šaltiniais.
Jeigu šeimos, kuriose vienas ar keli nariai serga I tipo cukriniu dia­
betu, pradėtų vengti kviečių nuo pat kūdikio gimimo, galbūt nebūtų
^žadintas autoimuninis poveikis, kuris sukelia visą gyvenimą trunkan­
čią ligą, vadinamą cukriniu diabetu. Niekas to nežino, tačiau į šį klausi­
mą būtina rasti atsakymą. Didėjantis sergamumas šia liga artimiausiais
ketais šį klausimą kels dar aštriau.

165
Viename iš dr. E. Vestmano naujausių tyrimų 84 nutukę cu­
kriniu diabetu sergantys asmenys turėjo laikytis griežtos nedaug
angliavandenių turinčios dietos: nevalgyti kviečių, kukurūzų
krakmolo, cukraus, bulvių, ryžių arba vaisių, ir taip sumažinti an­
gliavandenių suvartojimą iki 20 gramų per dieną (ši dieta panaši
į dr. Oslerio ir dr. F. Bantingo dietą XX a. pradžioje). Po šešių
mėnesių jų juosmuo (kuris atspindi visceralinių riebalų kiekį)
sumažėjo daugiau nei 5 coliais (apie 13 cm), triglicerido suma­
žėjo 70 mg/dl, svoris nukrito 24,5 svaro (apie 11 kg), o HbAlc
sumažėjo nuo 8,8 iki 7,3 proc. 95 proc. dalyvių atsirado galimy­
bė sumažinti vaistų nuo diabeto vartojimą, o 25 procentai galėjo
apskritai atsisakyti vaistų, įskaitant insuliną.35
Kitaip tariant, laikydamiesi dr. Vestmano siūlomos dietos, o
ne vartodami vaistus, 25 procentai dalyvių daugiau nebesirgo cu­
kriniu diabetu ar bent jau cukraus kiekį kraujyje jie galėjo pakan­
kamai gerai valdyti tik laikydamiesi dietos. Kiti, nors vis dar serga
diabetu, gali geriau kontroliuoti gliukozę ir jiems reikia mažiau
insulino bei kitų vaistų.
Iki šiol atlikti tyrimai tik patvirtino šį teiginį: angliavandenių
vartojimo mažinimas gerina cukraus kraujyje susidarymą ir ma-
žiną polinkį į cukrinį diabetą. Jei atsižvelgiama į kraštutinumus,
vaistų nuo diabeto pavyksta atsisakyti per šešis mėnesius. Kai km
riais atvejais, manau, galima drąsiai tvirtinti, jog cukrinis diabe­
tas išgydytas, su sąlyga, kad pertekliniai angliavandeniai nebus
grąžinti į mitybą. Leiskite man pakartoti dar kartą. Jeigu išlieka
pakankamai kasos ląstelių ir jos nėra sunaikintos ilgalaikio gbu"
kotoksiškumo, lipotoksiškumo ir uždegimo, kai kurie, jei ne dam
166
guma, priešdiabetinės būklės ar cukriniu diabetu sergančių žmo­
nių gali visiškai pasveikti, ko beveik niekada neįvyksta laikantis
tradicinės mažai riebalų turinčios dietos, kurią, pavyzdžiui, gina
Amerikos diabeto asociacija.
Tai taip pat reiškia, kad diabeto prevencijai, o ne išgydymui
pakanka ne tokios griežtos dietos. Galų gale, kai kurie angliavan­
denių šaltiniai, pavyzdžiui, mėlynės, avietės, persikai ir valgomie­
ji batatai, turi svarbių maistinių medžiagų ir nedidina gliukozės
kiekio kraujyje taip smarkiai, kaip blogieji angliavandeniai. (Jūs
žinote, apie ką aš kalbu.)
Taigi, kas atsitiktų, jeigu jūs laikytumėtės ne tokios griežtos
dietos kaip E. Vestmano diabeto gydymo tyrime, tačiau paša­
lintumėte tik labiausiai paplitusį, mityboje vyraujantį ir cukraus
kiekį kraujyje didinantį maisto produktą? Iš savo patirties galiu
pasakyti, kad jūsų kraujyje sumažėtų cukraus kiekis ir HbAlc,
jūs netektumėte visceralinių riebalų („kviečių pilvo“) ir išsilais­
vintumėte nuo grėsmės, kad ir jus palies visoje šalyje siaučianti
nutukimo, priešdiabetinės būklės ir diabeto epidemija. Sergamu­
mo cukriniu diabetu mastas vėl pasiektų iki 1985 m. buvusį lygį,
galėtumėte dėvėti XX a. šeštajame dešimtmetyje vyravusių dy­
džių sukneles ir kelnes, o lėktuve patogiai sėdėtumėte greta kitų
formalaus svorio žmonių.

„Jei taip nėra, turime išteisinti“


Kaltinimai kviečiams, kad jie sukelia nutukimą ir cukrinį
diabetą, man primena O. Dž. Simpsono (O. J. Simpson) teismo
167
procesą dėl žmogžudystės: nusikaltimo vietoje buvo rasta įrody­
mų, įtariamasis elgėsi įtartinai, kruvinos pirštinės susiejo žudiką
su auka, jis turėjo motyvą ir galimybę... tačiau dėl teisinio rankų
miklumo jis buvo išteisintas.
Atrodo neabejotina, jog kviečiai yra kalti dėl diabeto: jie di­
dina cukraus kiekį kraujyje labiau nei, galima sakyti, bet kuris ki­
tas maisto produktas, sukelia gliukotoksiškumą, lipotoksiškumą
ir uždegimą, skatina visceralinių riebalų kaupimąsi, neabejotina
jų koreliacija su svorio augimo ir nutukimo tendencijomis per
pastaruosius trisdešimt metų, tačiau „svajonių komanda“, kurią
sudaro JAV žemės ūkio ministerija, Amerikos diabeto asociacija,
Amerikos dietologų asociacija ir pan., išteisino juos ir vieningai
sutiko, kad kviečiai turi būti gausiai vartojami. Netikiu, kad net
Džoniui Kočranui (Johnnie Cochran)* būtų pavykę geriau.
Ar galite pasakyti: „Nuosprendis neteisingas“?
Žmogaus sveikatos teisme jūs turite galimybę ištaisyti klaidą
pasmerkdami kaltąjį ir išvydami kviečius iš savo gyvenimo.

* Džonis Kočranas (http://en.wikipedia.org/wiki/Johnnie_Cochran) - JAV advokatas,


labiausiai pagarsėjęs tuo, kad gynė futbolininką O. Dž. Simpsoną jo buvusios žmonas
Nikolės nužudymo byloje. (Vert. past.)
8 SKYRIUS

„Našlės rauda“:
didieji pH naikintojai -
kviečiai

Žmogaus kūnas - tai indas, kurio pH griežtai kontroliuoja­


mas. Jei pH nuo įprastinės 7,4 vertės nukrypsta nors 0,5, jūs...
miręs.
Organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra puikiai suderinta ir
palaikoma griežčiau, nei nacionalinis bankas reguliuoja palūka­
nų normą. Štai kodėl sunkios bakterinės infekcijos gali baigtis
niirtimi - dėl infekcijos susidaro šalutiniai rūgščių produktai, o
tai viršija organizmo pajėgumą neutralizuoti rūgšties perteklių.
Inkstų funkcijos nepakankamumas taip pat sukelia sveikatos su­
trikimų, kai sutrinka inkstų gebėjimas atsikratyti šalutinių rūgš­
tinių organizmo produktų.
Kasdieniame gyvenime organizmo kontrolės sistemos palai­
ko pH griežtai užfiksuotą ties 7,4. Šalutiniai medžiagų apykaitos
Produktai, tokie kaip pieno rūgštis, yra rūgštys. Jos mažina pH,
°rganizme pasigirsta paniškas pavojaus signalas ir įsijungia pH
169
atkūrimo mechanizmas. Organizmas reaguodamas pasinaudoja
bet kuriuo turimu šarmų šaltiniu, nuo hidrokarbonato kraujota­
kos sistemoje iki kauluose esančių šarminių kalcio druskų, tokių
kaip kalcio karbonatas ir kalcio fosfatas. Kadangi išlaikyti nor­
malų pH yra labai svarbu, organizmas tam aukoja kaulų sveiku­
mą. Pagal svarbią jūsų kūne veikiančios medicininės pagalbos tei­
kimo pirmumo sistemą verčiau bus leista kaulams pavirsti koše,
nei pH nukrypti nuo kurso. Taigi kai palaikoma tinkama rūgščių
ir šarmų pusiausvyra, džiūgauja ir kaulai, ir sąnariai.
Nors didelis pH nukrypimas j bet kurią pusę yra pavojingas,
organizmas laimingesnis, kai ši pusiausvyra šiek tiek pasvyra į
šarminę pusę. Tai itin subtilus pokytis, kuris neatsispindi krau­
jo pH, tačiau jį galima aptikti naudojantis tokiais metodais kaip
rūgštinių ir šarminių produktų šlapime matavimas.
Organizmo pH keičiančios rūgštys taip pat gali būti gaunamos
iš maisto. Yra akivaizdžių rūgštingumą didinančių maisto pro­
duktų, pavyzdžiui, gazuoti gėrimai, kuriuose yra angliarūgštės.
Kai kuriuose gazuotuose gėrimuose, tokiuose kaip „Coca-Cola“,
yra ir fosforo rūgšties. Juos geriant organizmas patiria itin didelį
rūgščių spaudimą, taigi rūgščių neutralizavimo pajėgumas išnau­
dojamas iki galo. Tokiu atveju iš kaulų nuolat paimamas kalcis
ir tai yra susiję, pavyzdžiui, su tuo, kad tarp aukštųjų mokyklų
studenčių, kurios geria daugiausia gazuotų gėrimų, kaulų lūžių
skaičius yra penkis kartus didesnis.1
Kai kurie maisto produktai šioje griežtai kontroliuojamo
aplinkoje gali būti ne tokie akivaizdūs rūgščių šaltiniai. Visgi of'
ganizmas, nepriklausomai nuo šaltinio, turi nuslopinti rūgšti
170
iššūkius. Mitybos racionas lemia, ar galutinis maisto poveikis or­
ganizmui yra rūgštinis, ar šarminis.
Svarbiausias rūgštį sukuriantis veiksnys žmogaus mityboje yra
gyvūninės kilmės produktų baltymai. Taigi mėsa, pavyzdžiui,
vištiena, kiaulienos kepsnys ir sumuštiniai su kepta jautiena, yra
pagrindinis rūgščių šaltinis vidutinio amerikiečio mityboje. Or­
ganizmas turi nuslopinti iš mėsos gaunamas rūgštis, tokias kaip
šlapimo rūgštį ir sieros rūgštį (tokią pat, kokia aptinkama jūsų au­
tomobilio akumuliatoriuje ir rūgščiame lietuje). Dar viena labai
rūgšti maisto produktų grupė yra fermentuoti galvijų pieno liau­
kų produktai (sūris!), ypač mažesnį kiekį riebalų ir daug baltymų
turintys sūriai. Trumpai tariant, rūgštingumą didina bet koks gy­
vūninės kilmės maistas, nesvarbu, kad jis šviežias, fermentuotas,
retas, puikiai pagamintas, su specialiu padažu ar be jo.2
Vis dėlto gyvūninės kilmės produktai gali ne taip smarkiai
kenkti pH pusiausvyrai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujausi
tyrimai rodo, kad daug baltymų turinti mėsa pasižymi ir kito­
kiu poveikiu, kuris iš dalies panaikina rūgštinę apkrovą. Gyvūni­
niai baltymai stiprina kaulus stimuliuodami į insuliną panašaus
augimo hormono (IGF-1) poveikį, kuris skatina kaulų augimą
lr mineralizaciją („panašus į insuliną“ reiškia, jog šis hormonas
panašus į insuliną struktūra, o ne poveikiu). Galiausiai grynasis
gyvūninių baltymų poveikis, nepaisant jų rūgštis generuojančių
savybių, yra kaulų sveikatos stiprinimas. Pavyzdžiui, jeigu vaikai,
Paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės padidina iš mėsos gaunamų
baltymų kiekį, padidėja ir kalcio kiekis jų kauluose, taigi pagerėja
kaulų stiprumo rodikliai.3
171
Daržovės ir vaisiai, kita vertus, yra dominuojantys šarminiai
mitybos produktai. Beveik visos daržovės ir vaisiai pH nukreipi
šarmine kryptimi. Gausus vaisių ir daržovių, nuo lapinių kopūstų
iki kaliaropių, vartojimas padeda neutralizuoti gyvūninės kilmės
produktų rūgščių naštą.

Kaulų laužytojas
Grynasis medžiotojų ir rinkėjų mėsos, daržovių ir vaisių gau­
sios mitybos kartu su gana neutraliais riešutais ir šaknimis povei­
kis buvo šarminis.4Žinoma, medžiotojų ir rinkėjų tikslas buvo ne
pH reguliavimas, o užkariautojų strėlių arba gangrenos padarinių
vengimas. Taigi, galbūt rūgščių ir šarmų reguliavimas neturėjo
didelės įtakos pirmykščių žmonių, kurie retai išgyvendavo ilgiau
nei trisdešimt penkerius metus, sveikatai ir ilgaamžiškumui. Vis
dėlto mūsų protėvių mitybos įpročiai nustatė šiuolaikinio žmo­
gaus prisitaikymo prie mitybos biocheminį etapą.
Maždaug prieš 10 000 metų buvęs šarminis, žmogaus mitybos
pH balansas persikėlė į rūgštinio pusę pradėjus vartoti grūdus, o
ypač įsivyravus kviečiams. Šiuolaikinio žmogaus mityboje gausu
„sveikų grūdų“, bet joje trūksta daržovių ir vaisių, taigi ji labai
prisotinta rūgščių ir sukelia acidoze vadinamą sutrikimą. Bėgant
metams acidozė paima savo dalį iš jūsų kaulų.
Kaip ir valstybės bankas, kaulai nuo kaukolės iki uodegikauli0
tarnauja kaip saugykla, tik čia saugomi ne pinigai, o kalcio druS'
kos. Žmogaus organizmo kalcis, identiškas esančiam uolose ir
moliuskų kiaukutuose, palaiko kaulus standžius ir stiprius. Kalcl°
172
druskos kauluose yra susijusios dinamine pusiausvyra su krauju ir
audiniais, ir tai yra paruoštas šaltinis šarminti medžiagą kovojant
su rūgštimis. Bet, kaip ir pinigų atveju, šis šaltinis nėra begalinis.
Nors mes per pirmuosius aštuoniolika ar maždaug tiek savo
gyvenimo metų augame ir mūsų kaulai vystosi, visą likusį gyve­
nimą kaulai silpnėja, o šį procesą reguliuoja kūno pH. Lėtinė
lengva metabolinė acidozė, atsiradusi dėl mitybos, sunkėja mums
senstant - tai vyksta nuo paauglystės ir visą aštuntąjį gyvenimo
dešimtmetį.5,6 Rūgštinis pH naudoja kalcio karbonatą ir kalcio
fosfatą iš kaulų, kad būtų išlaikytas organizmo pH 7,4. Rūgšti
aplinka taip pat stimuliuoja kaulų rezorbcinių ląstelių, vadinamų
osteoklastais, veikimą, kad jos greičiau ištirpintų kaulinį audinį ir
atpalaiduotų brangų kalcį.
Problema atsiranda tuomet, kai jūs kaip įpratę praryjate maiste
esančias rūgštis - tada kalcio saugyklos nepaliaujamai tuštinamos,
kad šios rūgštys būtų neutralizuotos. Nors kauluose yra sukaup­
ta daug kalcio, šis šaltinis nėra neišsemiamas. Kaulai galiausiai
bus demineralizuoti, t. y. kalcis bus išeikvotas. Štai tada išsivysto
osteopenija (lengva demineralizacija) ir osteoporozė (sunki de-
nūneralizacija), pasireiškia kaulų trapumas ir lūžiai.7 (Trapumas
lr osteoporozė paprastai išsivysto kartu, nes kaulų tankis ir rau­
menų masė tiesiogiai susiję.) Beje, kalcio papildų vartojimas nėra
Veiksmingesnė kovos su kaulų retėjimu priemonė negu atsitikti-
nis kelių cemento maišų ir plytų atitempimas į savo kiemą statant
^ują terasą.
Taigi pernelyg gausus rūgščių maisto produktų vartojimas gali
Pasireikšti kaulų lūžiais. Įspūdinga visame pasaulyje atlikta šlau­
173
nikaulio lūžių analizė parodė aiškų ryšį: kuo didesnis iš daržovių
gaunamų ir gyvūninių baltymų santykis, tuo mažiau pasitaiko
šlaunikaulio lūžių.8Skirtumas didelis: kai daržovių ir gyvūninių
baltymų suvartojimo santykis yra 1 su 1 arba mažesnis, nustaty­
ta daugiau kaip 200 šlaunikaulio lūžių 100 000 gyventojų, o kai
daržovių ir gyvūninių baltymų suvartojimo santykis yra nuo 2
su 1 iki 5 su 1, šlaunikaulio lūžių 100 000 gyventojų nustatyta
mažiau nei 10 - taigi tai didesnis nei 95 procentų sumažėjimas.
(Kai daugiau suvartojama augalinės kilmės baltymų, šlaunikaulio
lūžio atvejų bemaž nepasitaiko.)
Dėl osteoporozės lūžių atsiranda ne tik nugriuvus nuo laiptų.
Tai gali būti ir stuburo slankstelių lūžiai nuo paprasto čiaudėji­
mo, šlaunikaulio lūžiai, užkliuvus už šaligatvio krašto ir griuvus,
dilbio kaulų lūžiai kočiojant tešlą.
Taigi šiuolaikinės mitybos įpročiai sukelia lėtinę acidozę, kuri
savo ruožtu lemia osteoporozę, kaulų trapumą ir lūžius. 53,2
proc. penkiasdešimtmečių moterų ir 20,7 proc. vyrų ateityje gali
tikėtis patirti lūžių.9 Palyginkite: penkiasdešimtmetėms mote­
rims krūties vėžio rizika yra 10 procentų, o endometriumo vė­
žio - 2,6 procento.10
Dar visai neseniai buvo manoma, kad osteoporozė daugiau-
šia būdinga moterims po menopauzės, kai jų kaulų nebesaugo
estrogenai. Dabar suprantama, kad kaulų tankio mažėjimas pra­
sideda daug metų iki menopauzės. Iš 9 400 Kanados daugiacen-
trio osteoporozės tyrimo dalyvių duomenų matyti, kad moterį!
dubens kaulų, slankstelių ir šlaunikaulių kaulų tankis mažę)3
nuo dvidešimt penkerių metų, o smarkus mažėjimas ir greitesn*s
174
masės praradimas vyksta nuo keturiasdešimties, vyrų kaulų ma­
sės praradimas mažiau ryškus ir prasideda nuo keturiasdešimties
metų.11Kitas greitesnio ir vyrų, ir moterų kaulų retėjimo etapas
prasideda sulaukus septyniasdešimties metų. 97 procentai aštuo­
niasdešimtmečių moterų serga osteoporoze.12
Taigi, apsaugos nuo kaulų retėjimo neužtikrina net jaunystė.
Tiesą sakant, kaulų stiprumo praradimas laikui bėgant yra taisy­
klė, daugiausia tai vyksta dėl lengvos lėtinės acidozės, kurią lemia
mūsų mityba.

Ką bendra turi rūgštūs lietūs,


automobilių akumuliatoriai ir
kviečiai?
Skirtingai nuo visų kitų augalinių maisto produktų, grūdai
generuoja rūgščius šalutinius produktus, ir tai būdinga tik šiems
augaliniams produktams. Kadangi kviečiai jau ilgai yra svarbiausi
daugumos amerikiečių valgomi javai, jie daug prisideda prie mė­
sos turinčios mitybos rūgštinės naštos.
Kviečiai yra vieni iš didžiausių sieros rūgšties šaltinių: kviečių
grame yra daugiau sieros rūgšties nei bet kurioje mėsoje.13 (Pa­
gal išskirtos sieros rūgšties kiekį kviečius lenkia tik avižos.) Sieros
rūgštis - tai pavojinga medžiaga. Užlašinkite jos ant rankos, ir
J1sukels stiprų nudegimą. Jei pateks į akis - galite apakti. (Paž-
velkite į įspėjimus ant jūsų automobilio akumuliatoriaus.) Sieros
rugštis ir rūgštūs lietūs ardo akmeninius paminklus, žudo me­
džius ir augalus, sutrikdo vandens gyvūnų reprodukcinę elgseną.
175
Sieros rūgštis, kuri gaminasi vartojant kviečius, neabejotinai yra
atskiesta. Bet net ir nedidelis praskiestos rūgšties kiekis yra labai
stipri rūgštis, kuri greitai įveikia neutralizuojamąjį šarminių ba­
zių poveikį.
Grūdai, tokie kaip kviečiai, sudaro 38 procentus vidutinio
amerikiečio organizmą rūgštinančių produktų įtakos - tai dau­
giau nei pakankama, kad balansas nukryptų į rūgšties pusę. Net
kai dieta ribojama 35 procentais kalorijų iš gyvūninės kilmės
produktų, pridėjus kviečių dieta tampa jau ne šarminė, bet labai
rūgštinė.14
Vienas iš būdų, leidžiančių įvertinti rūgšties sukeltą kalcio iš
kaulų pašalinimą, yra matuoti kalcio praradimą per šlapimą. To­
ronto universiteto atliktame tyrime buvo nagrinėjamas didesnio
glitimo vartojimo (valgant duoną) poveikis su šlapimu praran­
damam kalciui. Didesnis glitimo suvartojimas neįtikėtinai padi­
dino kalcio išsiskyrimą su šlapimu (net 63 procentais), taip pat
padidėjo kaulų rezorbcijos žymenys, t. y. kraujo žymenys, rodan­
tys kaulų silpnėjimą, kuris lemia kaulų ligas, tokias kaip osteopo­
rozė.15
Taigi, kas atsitinka, kai suvartojate didelį kiekį mėsos produk­
tų, bet nesugebate atsverti gautos rūgšties gausiais šarminiais au­
galiniais produktais, pavyzdžiui, špinatais, kopūstais ir žaliomis
paprikomis? Dėl to padidėja organizmo rūgštingumas. Kas atsi'
tiks, jei rūgštys dėl mėsos vartojimo nebus atsveriamos šarminiais
augalais, ir pH svarstykles į rūgščiąją pusę dar nukreips grūdų>
pavyzdžiui, kviečių, produktai? Štai tuomet situacija tampa gteS'
minga. Mityba smarkiai pakrypsta į rūgštinę pusę.
176
Rezultatas - nuolatinis lėtinis organizmo rūgštinimas, kuris
silpnina kaulus.

Kviečiai, tupėtas ir kabrioletas


Prisimenate Ocį? Tai Tirolio sniego žmogus, mumifikuotas ir
palaidotas Italijos Alpių ledynuose maždaug 3300 m. pr. Kr., o
rastas po jo mirties praėjus daugiau nei 5 000 metų. Nors Ocio
virškinamajame trakte buvo aptikta neraugintos vienagrūdžių
kviečių duonos likučių, tačiau didžiąją jo virškinamojo trakto
turinio dalį sudarė mėsa ir augalai. Ocis gyveno ir mirė jau 4700
metų po to, kai žmonės pradėjo maitintis javais, pavyzdžiui, šal­
čiui atspariais vienagrūdžiais kviečiais, tačiau kviečiai išliko paly­
ginti nedidele šios kalnuose gyvenusios žmonių grupės raciono
dalimi. Ocis didžiąją metų dalį pirmiausia buvo medžiotojas ir
rinkėjas. Tiesą sakant, jis greičiausiai medžiojo savo lanku ir strė­
lėmis ir tuo metu, kai sulaukė smurtinės mirties - žuvo nuo kito
medžiotojo ir rinkėjo rankos.
Mėsos gausi medžiotojų ir rinkėjų, tokių kaip Ocio, mityba
rūgštino organizmą, todėl didesnis nei daugumos šiuolaikinių
žmonių Ocio mėsos suvartojimas (nuo 33 iki 55 procentų kalori-
jų jis gaudavo iš gyvūninės kilmės produktų) lėmė didesnę sieros
lr kitų organinių rūgščių koncentraciją.
Nepaisant santykinai didelio gyvūninės kilmės produktų su­
stojimo, gausūs negrūdiniai augalai medžiotojų ir rinkėjų mi­
tyboje teikė didelius kiekius šarminamųjų kalio druskų, tokių
kaip kalio citratas ir kalio acetatas, kurios atsvėrė rūgštinį poveikį.
177
Apskaičiuota, kad dėl didelio augalų suvartojimo pirmykštės mi­
tybos šarmingumas buvo nuo šešių iki devynių kartų didesnis nei
šiuolaikinės mitybos.16Tai lėmė 7,5-9,0 pH šlapimo šarmingumą,
palyginti su tipišku šiuolaikiniu rūgštiniu intervalu 4,4-7,0.17
Pasirodo, kad kviečiai ir kiti grūdai perkelia balansą atgal į
rūgšties pusę ir lemia kaulų kalcio praradimą.
Palyginti nedidelis Ocio vartojamas vienagrūdžių kviečių kie­
kis greičiausiai reiškė, kad didžiąją metų dalį vyro mityba išliko
grynai šarminė. Priešingai, šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame pi­
gaus kviečių turinčio maisto ištekliai neriboti - jų pilna ant kie­
kvieno kampo ir stalo, rūgščių ir šarmų svarstyklės labai nusvyra
grynosios rūgšties pusėn.
Jei kviečiai ir kiti grūdai lemia pH balanso nusvėrimą rūgšties
pusėn, kas atsitiks, jei jūs nieko daugiau nedarysite, tik iš šiuolai­
kinės mitybos pašalinsite kviečius ir prarastas kalorijas pakeisite
kitu augaliniu maistu, pavyzdžiui, daržovėmis, vaisiais, pupelė­
mis ir riešutais ?Pusiausvyra pasislinks atgal į šarminę pusę ir ati­
tiks medžiotojų ir rinkėjų pH balansą.18
Taigi kviečiai sutrikdo visą tvarką. Tai tarsi laimingą šeimą
ardanti vidutinio amžiaus krizę išgyvenančio vyro meilužė. Kvie-
čiai pakeičia dietą, iš kurios tikėtasi, kad ji bus visiškai šarminė, {
visiškai rūgštinę, todėl iš kaulų nuolat imamas kalcis.
Tradicinis atsakas „sveikai visų grūdo dalių produktų“ rūgsta
nei mitybai ir jos skatinamai osteoporozei yra receptiniai vaistai*
tokie kaip „Fosamax“ ir „Boniva“, kurie, kaip teigiama, sumaz1'
na kaulų, ypač šlaunikaulių, lūžių dėl osteoporozės riziką. Vaistė
nuo osteoporozės apyvarta jau viršijo 10 mlrd. JAV dolerių Per
178
pietus - tai dideli pinigai net pagal persisotinusios farmacijos
pramonės standartus.
Ir vėl pasirodo, kad JAV žemės ūkio ministerijos propaguoja­
mi kviečiai, nors turi ardomąjį poveikį sveikatai, sudaro naujas ir
neribotas galimybes didinti didžiųjų farmacijos įmonių pajamas.

Dvi „kviečių šlaunys“,


derančios prie „kviečių pilvo“
Ar pastebėjote, kad žmonės, turintys „kviečių pilvą“, beveik
visada serga ir vieno ar kelių sąnarių artritu? Jei ne, atkreipkite
dėmesį, kiek tų, kurie nešioja didelį svorį ant pilvo, šlubuoja ir
raukosi dėl klubų, kelio ar nugaros skausmų.
Osteoartritas - dažniausia artrito forma pasaulyje, dažnesnė
nei reumatoidinis artritas, podagra ar bet kuri kita jo atmaina.
Dėl skausmingo kaulo trintį į kaulą sukeliančio kremzlės sunyki­
mo vien 2010 m. kelio ir klubo sąnario endoprotezavimo opera­
cijas reikėjo atlikti 773 000 amerikiečių.19
Tai nėra menka problema. Daugiau nei 46 mln. žmonių, arba
vienam iš septynių amerikiečių, gydytojai jau diagnozavo osteo­
artritą.20Ir dar daugiau yra tų, kuriems diagnozė oficialiai nenu­
statyta.
Daugybę metų manyta, kad bendras klubų ir kelių artritas
yra tiesiog sąnarių dėvėjimosi ir kremzlių plyšimo rezultatas,
Panašiai, kaip nusidėvi pernelyg daug kilometrų nuriedėjusios
Padangos. 110 svarų (apie 45 kg) sveriančios moters keliai ir klu­
bai turėtų tarnauti visą jos gyvenimą. 220 svarų (apie 100 kg)
179
sveriančios moters keliai ir klubai vargsta ir susidėvi. Bet kurios
kūno dalies - užpakalio, pilvo, krūtinės, kojų, rankų - antsvoris
sąnarius veikia kaip mechaninė apkrova.
Pasirodė, kad viskas dar sudėtingiau. Tas pats uždegimas, at­
sirandantis dėl visceralinių „kviečių pilvo“ riebalų ir sukeliantis
diabetą, širdies ligas ir vėžį, sukelia ir sąnarių uždegimą. Įrodyta,
kad uždegimą perduodantys hormonai, pavyzdžiui, naviko ne­
krozės alfa faktorius, interleukinai ir leptinas, sukelia uždegimą
ir suardo sąnarių audinį.21Visų pirma, įrodytas tiesioginis sąna­
riams kenksmingas leptino poveikis: kuo didesnis antsvorio laips­
nis (t. y. kuo didesnis KMI), tuo didesnis leptino kiekis sąnarių
skystyje ir sunkesnis kremzlės ir sąnarių pažeidimas.22 Leptino
lygis sąnariuose tiksliai atspindi jo lygį kraujyje.
Todėl tiems, kurie turi visceralinių „kviečių pilvo“ riebalų, ar­
trito rizika dar labiau išauga - tai liudija ir trigubai didesnė kelio
bei klubo sąnario endoprotezavimo tikimybė žmonėms, kurių
juosmens apimtis didesnė.23Tai taip pat paaiškina, kodėl vystosi
ir tų sąnarių, kuriems dėl nutukimo netenka papildomo svorio,
pavyzdžiui, rankų ir pirštų, artritas.
Svorio ir visceralinių riebalų kiekio mažinimas silpnina artrito
požymius labiau, nei būtų galima tikėtis tik iš sumažėjusios ap-
krovos dėl svorio.24Vieno osteoartritu sergančių nutukusių daly'
vių tyrimo metu stebėtas 10 procentų simptomų ir sąnarių funk'
cijos pagerėjimas kūno riebalų kiekį sumažinus 1procentu.22
Artrito paplitimas ir skaudančias rankas bei kelius trinand1}
žmonių vaizdas verčia manyti, kad ši liga yra amžinas senatve5
palydovas, neišvengiamas kaip mirtis, mokesčiai ar hemoroju5.
180
Netiesa. Sąnariai iš tikrųjų gali tarnauti maždaug aštuonis mūsų
gyvenimo dešimtmečius... kol sugadinsime juos pakartotiniais
smūgio* pavyzdžiui, dideliu rūgštingumu ir visceralinių riebalų
ląstelėse susidarančiomis uždegiminėmis molekulėmis, tokiomis
kaip leptinas.
Dar vienas reiškinys, prisidedantis prie kviečių smūgių, ku­
riuos sąnariai patiria metams bėgant, - glikacija. Jūs žinote, kad
cukraus, t. y. gliukozės, kiekį kraujyje kviečių produktai didina
labiau nei beveik visi kiti maisto produktai. Kuo daugiau kviečių
produktų vartojate, tuo labiau ir dažniau didėja gliukozės kiekis
kraujyje, didėja ir glikacija. Glikacija - tai negrįžtami baltymų
pakitimai kraujyje ir organizmo audiniuose, įskaitant sąnarius,
pavyzdžiui, kelių, klubų ir rankų sąnarius.
Sąnarių kremzlės yra ypač jautrios glikacijai, nes jų ląstelės itin
ilgaamžės ir negali atsikurti. Pažeistos jos nebeatsinaujina. Tos pa­
čios kremzlės ląstelės, esančios jūsų keliuose, kai jums dvidešimt
penkeri, bus (tikėkimės) ten ir tuomet, kai jums sukaks aštuo­
niasdešimt, todėl šios ląstelės yra jautrios visiems biocheminiams
jūsų gyvenimo pakilimams ir nuosmukiams, įskaitant ir cukraus
kiekio kraujyje pakitimus. Jei kremzlės baltymai, pavyzdžiui,
kolagenas ir agrekanas, tampa glikuoti, jie pasidaro neįprastai
standūs. Glikacijos sukelta žala kaupiasi, kremzlė tampa trapi ir
Nelanksti, o galiausiai subyra.26 Sąnarių uždegimas, skausmas ir
suirimas yra artrito požymiai.
Taigi, didelis cukraus kiekis kraujyje, kurį skatina „kviečių pil-
v°* augimas, kartu su uždegimu visceralinių riebalų ląstelėse ir
kremzlės glikacija lemia sąnariuose esančio kremzlinio audinio
181
Atsisakęs kviečių vėl
atsistojo ant kojų
Džeisonas (Jason) yra dvidešimt šešerių metų programuotojas: pro­
tingas, žaibo greitumu pagaunantis mintj. Jmano kabinetą jis atėjo kar­
tu su jauna žmona, nes norėjo, kad padėčiau pasveikti.
Džeisonas man papasakojo, kad jam buvo gydyta sudėtinga jgimta
širdies yda, kai jis dar buvo kūdikis. Aš nedelsdamas jį nutraukiau:
- Džeisonai, manau, jūs atėjote ne ten, kur reikėtų. Tai - ne mano
sritis.
- Žinau. Man tiesiog reikia jūsų pagalbos, kad tapčiau sveikesnis.
Gydytojai sakė, kad man gali prireikti širdies transplantacijos. Aš visada
dūstu ir ligoninėje man gydė širdies nepakankamumą. Norėčiau suži­
noti, ar jūs galite ką nors padaryti, kad išvengčiau širdies transplantaci­
jos, arba, jei jau to prireiks, padėti man būti sveikesniam po jos?
Aš pamaniau, kad tai protinga, ir paprašiau Džeisono gultis ant ap­
žiūrų stalo.
- Gerai. Supratau. Paklausysiu.
Džeisonas lėtai pakilo nuo kėdės ir pamažu, matomai raukydama­
sis, nukėblino iki stalo - jam aiškiai skaudėjo.
- Kas negerai? - paklausiau.
Vyras atsisėdo ant apžiūros stalo ir atsiduso:
- Viską skauda. Skauda visus sąnarius. Aš vos galiu paeiti. Kartais
vos išlipu iš lovos.
- Ar buvote pas kokį nors reumatologą? - vėl paklausiau aš.
- Taip, pas tris. Nė vienas iš jų negalėjo suprasti, kas negerai. Jie
tiesiog prirašė vaistų nuo uždegimo ir skausmo.
- Ar bandėte pakeisti mitybą? - paklausiau jo. - Daugeliui žmonių
pagerėjo iš savo mitybos pašalinus kviečius.

irimą. Metams bėgant tai sukelia pažįstamą klubų, kelių ir rankų


skausmą ir patinimą.
182
- Kviečius? Jus kalbate apie duoną ir makaronus? - sumišęs pa­
klausė Džeisonas.
- Taip, kviečiai: balta duona, nemaltų kviečių duona, kelių grūdų
duona, riestainiai, bandelės, didriestainiai, krekeriai, javainiai, makaro­
nai, vermišeliai, blynai ir vafliai. Nors atrodo, kad tai beveik viskas, ką jūs
valgote, patikėkite, yra dar daug dalykų, kuriuos galima valgyti.
Daviau jam lankstinuką, kuriame buvo išsamiai nurodyta, kaip per­
eiti prie dietos be kviečių:
- Pabandykite bent keturias savaites visiškai atsisakyti kviečių. Jei­
gu pasijusite geriau, tai ir bus atsakymas. Jei nieko nepajusite, tuomet
gal tai ir ne jums.
Po trijų mėnesių Džeisonas grjžo j mano kabinetą. Mane nustebino,
kad j kambarį jis įėjo labai lengvai, lyg visiškai neskaudėtų sąnarių.
Pagerėjimas, kurį jis patyrė, buvo žymus ir įvyko beveik iš karto.
- Jau po penkių dienų aš negalėjau patikėti pokyčiais - nieko ne­
beskaudėjo. Abejojau, kad tai tiesa. Tai galėjo būti atsitiktinumas. Taigi
suvalgiau sumuštinį. Po penkių minučių apie aštuoniasdešimt procentų
skausmo grįžo. Dabar pamoką jau išmokau.
Mane nustebino dar kai kas: kai aš pirmą kartą jį tyriau, Džeisonui
iš tiesų buvo nedidelis širdies nepakankamumas. Šio vizito metu neap­
tikau jokių širdies nepakankamumo požymių. Vyras pasakė, kad ne tik
išsivadavo nuo sąnarių skausmo, bet ir jo kvėpavimas pagerėjo tiek,
kad jis galėjo bėgti ristele trumpus atstumus ir net žaisti negreitą krep­
šinį, ko nebuvo daręs daugybę metų. Dabar nusprendėme atsisakyti
vaistų, kuriuos jis vartojo dėl širdies nepakankamumo.
Žinoma, aš esu karštas gyvenimo be kviečių šalininkas. Bet kai pa­
matau tokią gyvenimą keičiančią patirtį, pavyzdžiui, Džeisono, man vis
dar pašiurpsta oda suvokus, koks paprastas sveikatos problemų, ku­
rios iš esmės jaunuolį suluošino, sprendimas.

Prancūziškas batonas atrodo nekaltai, bet sąnariams jis daug


pavojingesnis, nei jūs manote.
183
Pilvo „sąnariai“susiję su
klubų sąnariais
Celiakija sergantys žmonės gali mus nemažai išmokyti apie
kviečių poveikį kaulams ir sąnariams.
Osteopenija ir osteoporozė dažnai būdinga celiakija sergan­
tiems žmonėms (nors ši liga jiems nebūtinai turi pasireikšti kaip
žarnyno simptomai, kurie yra būdingi iki 70 procentų žmonių,
turinčių celiakijos antikūnų).27,28 Osteoporozė taip paplitusi
tarp celiakijos ligonių, kad kai kurie tyrėjai teigė, jog kiekvieną,
sergantį osteoporoze, reikia patikrinti, ar neserga ir celiakija. Va­
šingtono universiteto Kaulų klinikos tyrimo metu nediagnozuo­
ta celiakija nustatyta 3,4 procento osteoporoze sergančių dalyvių
ir tik 0,2 proc. nesergančių osteoporoze asmenų.29 Atsisakius
glitimo, osteoporoze ir celiakija sergančių dalyvių kaulų tankis
greitai padidėjo net ir nevartojant vaistų nuo osteoporozės.
Mažo kaulų tankio priežastys apima sutrikusį maisto medžia­
gų, ypač vitamino D ir kalcio, įsisavinimą ir sustiprėjusį uždegi­
mą, kuris skatina kaulus demineralizuojančių citokinų, pavyz­
džiui, interleukino, išsiskyrimą.30 Taigi kviečių pašalinimas iš
mitybos sumažino uždegimą ir leido geriau įsisavinti maistines
medžiagas.
Kaulus silpninantis poveikis atsiskleidžia siaubo istorijose, pa­
vyzdžiui, istorijoje apie moterį, kuri per dvidešimt vienus metus,
pradedant nuo penkiasdešimt septynerių metų, patyrė dešimt
spontaniškų stuburo ir galūnių lūžių. Galų gale, jau visai suluo­
šintai, jai buvo diagnozuota celiakija.31 Palyginti su celiakija ne­
184
sergančiais žmonėmis, sergantiems šia liga lūžių rizika tris kartus
didesnė.32
Keblus klausimas, susijęs su asmenimis, turinčiais omega glia-
dinų antikūnų, kuriems nepasireiškia žarnyno simptomų, taiko­
mas ir esant osteoporozei. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad 12
procentų osteoporoze sergančių asmenų turėjo gliadinų antikū­
nų, bet jiems nebuvo nustatyta jokių celiakijos simptomų ar po­
žymių, t. y. kviečių netolerancija arba lengvos formos celiakija.33
Kviečiai gali sukelti kaulų uždegimą ir be osteoporozės ar kau­
lų lūžių. Žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, negalią
sukeliančiu ar skausmingu artritu, kuris gali subjauroti rankų są­
narius, kelius, klubus, alkūnes ir pečius, gali pasireikšti ir jautru­
mas kviečiams. Tyrimo metu 40 procentų reumatoidiniu artritu
sergančių dalyvių, kurių nė vienas nesirgo celiakija, buvo skirta
vegetariška dieta be glitimo. Artrito požymių sumažėjo, gliadinų
antikūnų taip pat.34Gal būtų per drąsu teigti, kad kviečių gliti-
mas buvo pradinė artritą sukėlusi priežastis, tačiau jis gali sukelti
sąnarių, kurie yra jautrūs dėl kitų ligų, tokių kaip reumatoidinis
artritas, uždegimą.
Mano patirtis rodo, kad artritui, nelydimam celiakijos anti­
kūnų, vis tiek įtaką dažnai daro kviečių atsisakymas. Kai kurie
didžiausi sveikatos būklės pagerėjimai, kuriuos man teko stebėti,
buvo susiję su išsivadavimu nuo negalią sukeliančių sąnarių skaus­
mų. Kadangi daugumai tų žmonių tradiciniai celiakijos antikū-
nai nenustatyti, buvo sunku tai kiekybiškai įvertinti ir patikrinti,
Nesiremiant subjektyvia žmonių sveikatos pagerėjimo patirtimi.
185
Bet tai gali būti užuomina j didžiausią artrito palengvėjimą £a.
dantį gydymo būdą.
Ar didelė osteoporozės ir uždegiminių sąnarių ligų rizika
celiakija sergantiems žmonėms reiškia, kad ji tokia pat didelė ir
kviečius vartojantiems žmonėms, nesergantiems celiakija ar ne­
turintiems glitimo antikūnų? įtariu, kad kviečiai tiesiogiai ar ne­
tiesiogiai kenkia kiekvieno juos vartojančio žmogaus kaulams ir
sąnariams, tiesiog šis poveikis ryškesnis celiakija sergantiems ar
glitimo antikūnų turintiems žmonėms.
O ką, jei, užuot pakeitę visą klubo ar kelio sąnarį, būdami še­
šiasdešimt dvejų jūs visiškai atsisakytumėte kviečių?
Platesnis poveikis sveikatai dėl sutrikdyto rūgščių ir šarmų
balanso tik pradedamas vertinti. Kiekvienas, kuris išklausė pa­
grindinį chemijos kursą, supranta, kad pH yra galingas veiksnys,
lemiantis tai, kaip vyksta cheminės reakcijos. Mažas pH poslinkis
gali turėti didelę įtaką reakcijos pusiausvyrai. Tas pats pasakytina
ir apie žmogaus organizmą.
Tokie „sveiki grūdai“ kaip kviečiai yra esminė labai rūgšti­
nio šiuolaikinės mitybos pobūdžio priežastis. Kaupiama patirtis
rodo, kad mityba, kurioje pirmenybė teikiama šarminiams mais­
to produktams, gali ne tik sustiprinti kaulus, bet ir sumažinti su
amžiumi susijusį raumenų silpimą, inkstų akmenų susidarymą,
druskai jautrią hipertenziją, nevaisingumą ir inkstų ligas.
Pašalinkite kviečius, ir sąnarių uždegimas sumažės, bus m3'
žesni cukraus kiekio šuoliai kraujyje, kurie glikuoja kremzles, °
pH pusiausvyra pakryps į šarminę pusę. Tai tikrai geriau, negu
vartoti „Vioxx“.
9 SKYRIUS

Katarakta, raukšlės ir
„našlės kupra“: kviečiai ir
senėjimo procesas

, ,-gyventi sąziningaiyvalgyti lėtai


Paslaptis kaip išliktijaunam
ir meluoti apie savo amžių.
Liusilė Bol (Lucille Ball)

Vynas ir sūris gali sulėtinti senėjimą. O senėjimas žmonėms


gali sužadinti įvairiausių dalykų: nuo švento melo iki troškimo
pasidaryti radikalią plastinę operaciją.
Ką reiškia senti ?
Nors daugeliui žmonių sunku apibūdinti konkrečias senėjimo
Ypatybes, tikriausiai mes visi sutiksime, kad apie senėjimą, kaip ir
apie pornografiją, sužinome tuomet, kai tai pamatome.
Įvairių žmonių senėjimo sparta skirtinga. Mes visi pažįstame
^rų ar moterų, tarkime, šešiasdešimt penkerių metų, kuriems vis
galima duoti keturiasdešimt penkerius, - išlaikiusius jauna-
tvišką lankstumą ir šviesų protą, turinčius mažiau raukšlių, tieses-
187
nj stuburą, tankesnius plaukus. Daugelis iš mūsų taip pat pažįsta
žmonių, kuriems būdingos priešingos savybės, - pagal metus jie
atrodo vyresni, nei yra. Biologinis amžius ne visada sutampa su
chronologiniu amžiumi.
Visgi senėjimas yra neišvengiamas. Senstame visi, nors kie­
kvienas mūsų juda pirmyn skirtinga sparta. Ir nors chronologinio
amžiaus matavimas yra paprastas dalykas - pakanka pažvelgti j
savo gimimo liudijimą, - įvardyti biologinį amžių yra visai kas
kita. Kaip jūs galite įvertinti, kaip kūnas išlaikė jaunatviškumą ar,
priešingai, paseno?
Sakykime, jūs pirmą kartą sutikote moterį. Į klausimą, kiek jai
metų, ji atsako: „Dvidešimt penkeri.“ Jūs manote, kad jai dvigu­
bai daugiau: aplink akis įsirėžusios gilios raukšlės, yra senatvinių
dėmių ant rankų ir jos šiek tiek dreba; jos viršutinė nugaros dalis
palinkusi į priekį (tai vadinama ne itin meiliai - „našlės kupra“),
o plaukai žili ir išretėję. Ji, užuot švytėjusi jaunyste, atrodo pasi­
ruošusi keliauti į senelių namus. Tačiau ji atkakli. Neturi gimimo
liudijimo arba kito juridinio amžiaus įrodymo, tačiau primygti­
nai teigia, kad jai tėra dvidešimt penkeri, ir net išsitatuiravo ant
riešo savo naujo vaikino inicialus.
Ar galite įrodyti, kad ji neteisi?
Tai ne taip paprasta. Jei ji būtų šiaurės elnias, galėtumėte iŠ'
matuoti jo ragų dydį. Jei ji būtų medis, galėtumėte jį nukirsti ū
suskaičiuoti rieves.
Žmonės, žinoma, neturi rievių ar ragų, kurie pateiktų tiksi1!’
objektyvų biologinį amžiaus žymenį, leidžiantį įrodyti, kad 51
188
moteris yra tikrai apie septyniasdešimt kelerių, o ne dvidešimt
kelerių metų, nesvarbu, turi ji tatuiruotę ar ne.
Niekas dar nenustatė matomo amžiaus žymens, kuris leistų
tiksliai įžvelgti, kiek metų jūsų naujajam draugui. Ne dėl to, kad
nebuvo bandyta. Amžiaus tyrinėtojai jau seniai ieško tokių bio­
loginių žymeklių, matų, kuriuos būtų galima stebėti, kurie keis­
tųsi kiekvienais chronologinio gyvenimo metais. Nustatyti ne
itin tikslūs amžiaus matuokliai, pavyzdžiui, didžiausias deguo­
nies suvartojimas, mankštinantis netoli išsekimo ribos suvarto­
tas deguonies kiekis, didžiausias širdies susitraukimų dažnis per
kontroliuojamus pratimus, arterinio pulso bangos greitis, laikas,
kurio reikia slėgio impulsui per arterijos ilgį perduoti - tai reiški­
nys, atspindintis arterijų lankstumą. Kiekvienam žmogui visi šie
matai laikui bėgant mažėja, tačiau nė vienas idealiai nekoreliuoja
su amžiumi.
Ar nebūtų dar įdomiau, jei žmogaus amžiaus tyrinėtojai rastų
biologinio amžiaus matuoklį, kuriuo galėtumėte naudotis patys ?
Galėtumėte, pavyzdžiui, būdami penkiasdešimt penkerių suži­
noti, kad dėl mankštos ir sveikos mitybos biologiškai esate ketu­
riasdešimt penkerių. Arba kad dvidešimt metų rūkius, girtavus ir
valgius bulvytes jums sukako šešiasdešimt septyneri biologiniai
^etai, tad atėjo laikas įgyti sveikų įpročių. O kol tyrėjai tobulina
tyrimų schemas, kuriomis norima gauti tokį senėjimo indeksą,
ftčra jokio paprasto testo, kuris patikimai pasakytų, kaip glau­
džiai biologinis amžius atitinka chronologinį.
Amžių tiriantys mokslininkai stropiai ieškojo naudingo ana­
lu s žymens, nes, siekiant reguliuoti senėjimo procesą, reikia
189
išmatuojamo parametro, kuriuo būtų galima remtis. Moksliniai
senėjimo proceso sulėtinimo tyrimai negali remtis tiesiog išvaiz­
da. Turi būti tam tikras objektyvus biologinis žymuo, kurį būtų
galima tam tikrą laiką stebėti.
Žinoma, yra daug skirtingų (kai kurių nuomone - vienų kitas
papildančių) senėjimo teorijų ir nuomonių, kuris biologinis žy­
muo galėtų būti geriausias biologinio senėjimo matas. Kai kurie
amžiaus tyrinėtojai mano, kad svarbiausias senėjimą lemiantis
procesas yra oksidacinis pažeidimas ir kad amžiaus žymuo turi
apimti kaupiamojo oksidacinio pažeidimo matą. Kiti sako, kad
dėl genetinio nuskaitymo klaidų organizme kaupiasi ląstelių
„nuolaužos“, kurios ir sukelia senėjimą, todėl biologinį amžių tu­
rėtų atskleisti jų matavimas. Dar kiti įsitikinę, kad senėjimas yra
genetiškai užprogramuotas ir neišvengiamas, nustatytas tam tikra
hormonų mažėjimo seka ir nulemtas kitų fiziologinių reiškinių.
Dauguma amžių tiriančių mokslininkų mano, kad nė viena
teorija iki galo nepaaiškina visos daugialypės senėjimo patirties -
žmogaus raidos nuo lankstaus, energingo, viską žinančio paau­
glio iki pat sustingusio, pavargusio, viską pamirštančio aštuonias­
dešimtmečio. Be to, biologinio amžiaus negalima tiksliai susieti
su jokiu matu. Jie siūlo žmogaus senėjimo požymius aiškinti dau­
giau negu vienu procesu.
Mes geriau suprastume senėjimą, jei galėtume stebėti pagret
tinto senėjimo reiškinius. Ir pagreitintam senėjimui stebėti murns
nereikia laboratorinių pelių - pakanka pažvelgti į cukriniu diab^'
tu sergančius žmones. Diabetas teikia virtualų pagreitinto senej1'
190
mo įrodymų pagrindą - visi senėjimo reiškiniai atsiranda greičiau
įr jaunesnio amžiaus: širdies ligos, insultas, aukštas kraujospūdis,
inkstų ligos, osteoporozė, artritas, vėžys. Taigi moksliniai diabeto
tyrimai didelį gliukozės kiekį kraujyje, kuris atsiranda pavartojus
angliavandenių, susiejo su greitesniu jūsų persėdimu į neįgaliojo
vežimėlį slaugos namuose.

Pasenusiems duonos
valgytojams nėra vietos
Amerikiečiai pastaruoju metu buvo bombarduojami naujais
terminais nuo „užstatu užtikrintų skolinių įsipareigojimų“ iki
„išvestinių sandorių“, kuriais prekiaujama biržoje, - tokius daly­
kus verčiau paliktumėte ekspertams, tokiems kaip jūsų draugas
investiciniame banke. Štai dar vienas sudėtingas terminas, kurį
dažnai girdėsite ateinančiais metais, - AGE.
Išplėstiniai galutiniai glikacijos produktai, kurie trumpinami
kaip AGE (advancedglycation endproducts), - tai junginiai, kurie
standina arterijas (aterosklerozė), uždengia akies lęšį (katarakta)
it sujaukia smegenų neuronų jungtis (demencija). Visi jie gausiai
pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.1 Kuo vyresni daromės,
tuo daugiau AGE gali būti aptikta inkstuose, akyse, kepenyse,
°doje ir kituose organuose. Nors mes matome tam tikrą AGE
poveikį, tokį kaip damos, besilaikančios Liusilės Bol patarimų ir
įsimetančios dvidešimt penkerių metų, raukšles, tai dar nepa­
teikia tikslaus amžiaus mato, kad ją pripažintume melage.
191
Nors ir galime pamatyti kai kuriuos senėjimo požymius - nu­
karusią odą ir raukšles, pieno spalvos kataraktą, artrito išsukinė­
tas rankas, - nė vienas iš šių požymių nėra tikrai kiekybinis. O
štai AGE bent jau kokybiškai (atliekant biopsiją) pateikia bio­
loginio irimo indeksą, be to, kai kurie aspektai matomi tiesiog
pažvelgus.
AGE yra nenaudingos šiukšlės, kurios besikaupdamos sukelia
audinių irimą. Jie visiškai nenaudingi: AGE negali būti degina­
mi energijai gauti, jie neatlieka jokių tepimo ar ryšių funkcijų,
nepadeda netoliese esantiems fermentams ar hormonams, nesu-
šildo šaltą žiemos naktį. Be matomo senėjimo poveikio, sukaupti
AGE taip pat reiškia inkstų galimybės filtruoti kraują - pašalinti
atliekas išlaikant baltymus - praradimą, arterijų sąstingį ir ate­
rosklerozinių plokštelių kaupimąsi jose, sąnarių kremzlių, pavyz­
džiui, kelių ir klubų, sustandėjimą ir irimą, funkcinių smegenų
ląstelių praradimą, jas pakeičiant AGE šiukšlių gniužulais. Kaip
smėlis špinatų salotose ar kamštis vyne, AGE gali sugadinti gerą
amžiaus vakarėlį.
Nors kai kurie AGE patenka į organizmą tiesiogiai, nes jų yra
įvairiuose maisto produktuose, jie taip pat yra didelio cukraus
(gliukozės) kiekio kraujyje (o šis rodiklis apibrėžia diabetą) ša­
lutinis produktas.
Įvykių, lemiančių AGE susidarymą, seka atitinka maisto pr0'
dūktų, kurie didina gliukozės kiekį kraujyje, valgymą. Didesni*
gliukozės kiekis organizmo audiniuose leidžia gliukozės moleku­
lėms reaguoti su bet kuriuo baltymu ir sudaryti bendras gliukoZeS
192
ir baltymo molekules. Chemikai kalba apie sudėtingus reakcijos
produktus, tokius kaip „Amadori“ produktai ir „Schiff“ tarpi­
ninkai, kurie visi sudaro gliukozės ir baltymų derinius ir kartu
vadinami AGE. Kai AGE susiformuoja, tai tampa negrįžtama ir
neatšaukiama. Jie jungiasi į molekulių grandines ir sudaro AGE
polimerus, kurie yra ypač pavojingi.2AGE linkę kauptis ten, kur
jie yra, ir suformuoti bet kokiems organizmo virškinimo ar valy­
mo procesams atsparius nenaudingų šiukšlių gniužulus.
Taigi, AGE atsiranda dėl domino reiškinio, kuris vyksta kas­
kart, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Kur tik patenka gliu­
kozė (taigi beveik visame organizme), ją seka AGE. Kuo didesnis
bus gliukozės kiekis kraujyje, tuo daugiau AGE kaupsis, ir grei­
čiau vyks senėjimas.
Cukrinis diabetas yra realus pavyzdys, rodantis mums, kas
nutinka, kai gliukozės kiekis kraujyje lieka didelis, nes diabeti­
kų gliukozės vertė svyruoja nuo 100 iki 300 mg/dl visą dieną,
nors ligoniai su cukrumi kaunasi vartodami insuliną ar geria­
muosius medikamentus. (Įprastai gliukozės kiekis nevalgius yra
90 mg/dl arba mažesnis.) Gliukozės kiekis kraujyje kartais gali
būti daug didesnis, pavyzdžiui, suvalgius ant mažos ugnies išvirtą
avižinių kruopų dubenėlį, gliukozės kiekis gali lengvai pasiekti
200-400 mg/dl.
Jei toks pasikartojantis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas
Sukelia sveikatos problemų, turėtume matyti, kad diabetikams
Šios problemos pasireiškia kur kas ryškiau. Ir taip tikrai yra. ra­
udžiui, diabetikai nuo dviejų iki penkių kartų labiau linkę sirg­
193
ti išemine širdies liga ir patirti širdies priepuolių; praėjus viduti­
niškai vienuolikai metų po diagnozės, 44 procentams išsivystys
miego arterijos ar kitų ne širdies arterijų aterosklerozė ir nuo 20
iki 25 procentų sutriks inkstų funkcija arba atsiras inkstų nepa­
kankamumas.3Iš tiesų, didelis cukraus kiekis kraujyje per kele­
rius metus beveik garantuoja komplikacijų išsivystymą.
Sergant diabetu ir vis pasitaikant aukštam gliukozės kiekiui
kraujyje, galima tikėtis ir didesnės AGE koncentracijos kraujyje.
Taip iš tikrųjų ir yra. Diabetikų kraujyje 60 procentų daugiau
AGE, palyginti su nesergančiais diabetu asmenimis.4
AGE, kurie susidaro dėl aukšto cukraus lygio kraujyje, yra
atsakingi už daugelį cukrinio diabeto komplikacijų, pradedant
neuropatija (pažeisti nervai, dėl to prarastas pėdų jautrumas) ir
baigiant retinopatija (regos defektai ir aklumas) ar nefropatija
(inkstų liga ir inkstų funkcijos nepakankamumas). Kuo dides­
nis cukraus kiekis kraujyje ir kuo ilgiau jis išlieka aukštas, tuo
daugiau AGE produktų kaupiasi ir tuo smarkiau pažeidžiami
organai.
Diabetikai, kurių cukraus kiekis kraujyje prastai kontroliuo­
jamas, t. y. kai jo kiekis ilgai išlieka didelis, netgi jaunystėje yra
ypač linkę į diabeto komplikacijas dėl gausaus AGE susidarymo.
(Kol cukraus kiekis kraujyje nebuvo griežtai kontroliuojamas,
sergant I tipo, arba vaikystės, diabetu inkstų nepakankamumas
ir aklumas dar nesulaukus trisdešimties metų pasitaikydavo gaIia
dažnai. Pagerinus gliukozės kontrolę, tokių komplikacijų PaSl
taikydavo daug mažiau.) Didelio masto tyrimai, pvz., Diabet°
194
kontrolės ir komplikacijų tyrimas {Diabetes Control and Com­
plications Trial - DCCT)\ parodė, kad griežtas gliukozės kiekio
kraujyje mažinimas lemia diabeto komplikacijų rizikos sumažė­
jimą.
Taip yra todėl, kad AGE susidarymas priklauso nuo gliukozės
kiekio kraujyje: kuo didesnis gliukozės kiekis kraujyje, tuo dau­
giau susidaro AGE.
AGE formuojasi net tuomet, kai cukraus kiekis kraujyje yra
normalus, nors ir daug lėčiau negu cukraus kiekiui kraujyje esant
dideliam. Įprastas AGE susidarymas apibūdina normalų senėji­
mą, t. y. kai šešiasdešimties metų asmuo ir atrodo šešiasdešimties.
Vis dėlto AGE kaupimasis diabetikams, kurių cukraus kiekis
kraujyje prastai kontroliuojamas, yra greitesnio senėjimo prie­
žastis. Todėl diabetas yra gyvas amžiaus tyrinėtojų modelis, lei­
džiantis stebėti didelio gliukozės kiekio kraujyje poveikį senėjimo
greitėjimui. Cukrinio diabeto komplikacijos, pvz., aterosklerozė,
inkstų ligos ir neuropatija, taip pat yra senėjimo ligos, dažnai pa­
sireiškiančios į šeštą, septintą ar aštuntą dešimtmetį įkopusiems
žmonėms, bet neįprastos jaunesnio amžiaus žmonėms antrąjį ir
trečiąjį jų gyvenimo dešimtmetį. Cukrinis diabetas mus moko,
kas atsitinka žmonėms, kai glikacija vyksta greičiau ir leidžiama
kauptis AGE. Bet to negana.
Padidėjus AGE lygiui, istorija nesibaigia. Atsiranda oksidaci­
nio streso ir uždegimo žymenų.6AGE receptorius, arba RAGE,
yra tokių oksidacinių ir uždegiminių reakcijų kaip uždegiminiai
Cltokinai, kraujagyslių endotelio augimo faktorius ir naviko ne-
195
Kas atsitinka, kai jūsų
organizme susidaro AGE?
Be cukrinio diabeto komplikacijų, su pernelyg dideliu AGE susidary­
mu siejama ir daugiau sunkių ligų.

• Inkstų ligos. Kai AGE skiriami bandomiesiems gyvūnams, išsivysto


visi inkstų nepakankamumo požymiai.7 Asmenų, sergančių inkstų
nepakankamumu, inkstuose taip pat randama AGE.
• Aterosklerozė. AGE, sušėrus gyvūnams ir suvalgius žmonėms, su­
kelia arterijų spazmus, nenormalų, pernelyg didelį arterijų tonusą
(endotelio disfunkcija), susijusį su esminiu pažeidimu, kuris suteikia
pagrindą aterosklerozei.8 AGE taip pat pakeičia MTL cholesterolio
daleles, blokuodami jų įprastą įsisavinimą kepenyse ir nukreipdami
jas į uždegimines ląsteles arterijų sienelėse - tai procesas, kurio
metu auginamos aterosklerozinės plokštelės.9 AGE galima rasti
audiniuose ir susieti su apnašų stiprumu: kuo didesnis AGE kiekis
įvairiuose audiniuose, tuo stipresnė bus arterijų aterosklerozė.'0
• Demencija. Alzheimerio liga sergančių asmenų smegenyse AGE yra
tris kartus daugiau nei normaliose smegenyse, jie kaupiasi amiloido
plokštelėse ir neurofibriliniuose rezginiuose, kurie būdingi šiai būk-

krozės faktorius „vartininkas“.11 Taigi, AGE pajudina oksidaci­


nių ir uždegiminių reakcijų armiją - visa tai lemia širdies ligas*
vėžį, diabetą ir kt.
AGE susidarymas yra tęstinis procesas. Ir nors AGE formuo­
jasi net esant įprastam gliukozės kiekiui kraujyje (nevalgius, kai
gliukozės yra 90 mg/dl arba mažiau), procesas vyksta kur kas
greičiau, kai cukraus kiekis kraujyje didesnis. Kuo gliukozės kie
kis kraujyje didesnis, tuo daugiau susidaro AGE. Ir nėra toki0
196
lei.12 Kartu su pastebėtu AGE formavimusi demencija yra 500 pro­
centų dažnesnė tarp diabetu sergančių žmonių.13
, Vėžys. Nors duomenys nėra išsamūs, AGE ryšys su vėžiu gali pasi­
rodyti svarbiausias iš visų su AGE susijusių reiškinių. Nenormalaus
AGE kaupimosi įrodymai buvo nustatyti kasos, krūties, plaučių, sto­
rosios žarnos ir prostatos vėžio atvejais.14
• Vyrų erekcijos sutrikimas. Jeigu aš dar nesudominau skaitytojų
vyrų, tada turėčiau sudominti dabar: AGE kenkia lytiniam pajėgu­
mui. AGE nusėda varpos audinio dalyje, kuri atsakinga už erekciją
( c o r p u s c a v e rn o s u m ), ir panaikina varpos gebėjimą pritvinkti krau­
jo - stabdo procesą, kuris reguliuoja erekciją.15
• Akių sveikata. AGE žaloja akies audinius nuo lęšio (katarakta) iki
tinklainės (retinopatija) ir ašarų liaukų (sausos akys).16

Žalojantis AGE poveikis atsiranda dėl padidėjusio oksidacinio streso


ir uždegimo - šie du procesai yra daugelio susirgimų pradžia.17 Kita
vertus, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad mažesnis AGE poveikis lemia
mažesnius uždegimo žymenis, pvz., C reaktyviojo baltymo (CRB) ir na­
viko nekrozės faktoriaus.18
AGE kaupimasis gerai paaiškina, kodėl vystosi daugelis senėjimo
reiškinių. Tad glikacijos ir AGE kaupimosi kontrolė yra potencialios prie­
monės sumažinti visas AGE kaupimosi pasekmes.

gliukozės kiekio kraujyje, kuriam esant galima tikėtis, kad AGE


visiškai nesusidarys.
Jei nesergate diabetu, dar nereiškia, kad jums pavyks išveng-
11tokio likimo. AGE kaupiasi, ir senėjimą lemiantis jų poveikis
pasireiškia ir nesergantiems diabetu. Viskas, ko reikia, yra šiek
dek papildomo cukraus kraujyje, keli mg virš normalios ribos, ir
Štai - turite AGE, darančius savo purviną darbą ir formuojančius
°rganų apnašas. Laikui bėgant, jei jūsų organizme kaupiasi gana
197
daug AGE, jums taip pat gali išsivystyti tokia būklė, kaip ir ser­
gant diabetu.
Be 25,8 mln. diabetikų, šiandien Jungtinėse Amerikos Valsti­
jose gyvena 79 mln. busimųjų diabetikų.19Yra daug daugiau ame­
rikiečių, kurie dar neatitinka Amerikos diabeto asociacijos nu­
statytų busimųjų diabetikų kriterijų, bet jų kraujyje vis tiek būna
didelis kiekis cukraus. Suvartojus kiek nors angliavandenių, ku­
rie padidina cukraus kiekį kraujyje, cukraus padaugėja tiek, kad
formuotųsi daugiau AGE negu esant įprastai būklei. (Jeigu jūs
abejojate, kad cukraus kiekis kraujyje padidėja suvalgius, tarkime,
obuolį arba gabalą picos, tiesiog vaistinėje nusipirkite paprastą
gliukozės matuoklį. Pasitikrinkite savo cukraus kiekį kraujyje
praėjus vienai valandai po dominančio maisto vartojimo. Grei­
čiausiai kur kas dažniau, nei tikėjotės, būsite priblokštas, kai pa­
matysite, kaip smarkiai padidėjo gliukozės kiekis jūsų kraujyje.
Prisimenate mano eksperimentą su dviem riekėmis sveikų viso
grūdo kvietinių miltų duonos? Gliukozės kiekis kraujyje buvo
167 mg/dl. Tai nėra neįprasta.)
Jei kiaušiniai, neskrudinti riešutai, alyvuogių aliejus, kiaulie­
nos kotletas ar lašiša nedidina cukraus kiekio kraujyje, angliavan­
deniai - visi angliavandeniai nuo obuolių ir apelsinų iki guminu-
kų ir septynių grūdų duonos - didina. Kaip aptarėme anksčiau,
cukraus kiekio kraujyje požiūriu kviečių produktai yra kenks-
mingesni už beveik visus kitus maisto produktus, nes jie staiga
padidina cukraus kiekį kraujyje iki tokio lygio, kuris varžosi su
cukriniu diabetu sergančių asmenų - net jei nesate diabetikas-
198
Atminkite, kad kviečiuose esantys sudėtiniai angliavandeniai
yra unikalios rūšies amilopektinai - amilopektinai A. Jų forma
skiriasi nuo kitų angliavandenių, pvz., juodųjų pupelių ir bana­
nų amilopektinų. Kviečių amilopektinus lengviausiai virškina
fermentas amilazė - taip paaiškinamas stipresnis kviečių pro­
duktų poveikis cukraus kiekio kraujyje didėjimui. Greitesnis ir
veiksmingesnis kviečių amilopektino virškinimas reiškia didesnį
cukraus kiekį kraujyje po dviejų valandų nuo kviečių produktų
vartojimo, o tai savo ruožtu rodo didesnį AGE susidarymą. Jei
AGE susidarymas būtų varžybos, kviečiai laimėtų beveik visada
ir nugalėtų kitus angliavandenių šaltinius, tokius kaip obuoliai,
apelsinai, valgomieji batatai, ledai ir šokoladiniai batonėliai.
Taigi, kviečių produktai, pvz., blynai su aguonomis arba foka-
čija su skrudintomis daržovėmis, yra spartaus AGE susidarymo
jungiklis. Prie dviejų pridėkite du: kviečiai dėl unikalaus gliuko­
zės kiekį kraujyje didinančio poveikio greičiau jus sendina. Tai­
gi, didindami AGE, kviečiai taip pat paspartina odos senėjimo,
inkstų funkcijos sutrikimo, demencijos, aterosklerozės ir artrito
požymius.

Didžiosios glikacijos lenktynės


Plačiai prieinamas testas, kuris, nors nepateikia biologinio
amžiaus indekso, gali būti su glikacija susijusio biologinio senėji-
1110spartos matas.
Pažinimas, kaip sparčiai ar lėtai glikuojami jūsų kūno balty-
Illai, padeda jums sužinoti, ar biologinis senėjimas atitinka chro-
199
Viskas apie AGE
Kol kas mes sutelkėme dėmesj j AGE, kurie susidaro organizme ir
daugiausia atsiranda dėl angliavandenių vartojimo. Antrasis AGE šal­
tinis - gyvūninės kilmės produktai. Tai gali pasirodyti labai painu, taigi
pradėkime nuo pradžių.
AGE atsiranda iš dviejų didelių šaltinių grupių.
Endogeniniai AGE - tai AGE, kurie susidaro pačiame organizme,
kaip mes jau aptarėme. Šių AGE formavimąsi pirmiausia lemia gliukozės
kiekis kraujyje. Maisto produktai, kurie didina gliukozės kiekį, spartina ir
endogeninių AGE susidarymą. O maisto produktai, kurie labiausiai lemia
gliukozės lygio šoktelėjimą, skatina AGE susidaryti sparčiausiai. Tai reiš­
kia, kad visi angliavandeniai, kurie didina gliukozės kiekį kraujyje, sparti­
na endogeninių AGE formavimąsi. Kai kurie angliavandeniai šį procesą
skatina labiau nei kiti. Endogeninių AGE požiūriu, „Snickers“ batonėlis
tik nežymiai padidina AGE skaičių, o viso grūdo kviečių duona verčia
juos formuotis labai energingai, nes pavalgius duonos kraujyje susidaro
daugiau gliukozės.
įdomu tai, kad fruktozė, kitos rūšies cukrus, kurio populiarumas
šiuolaikiniuose perdirbtuose maisto produktuose labai padidėjo, padi­
dina AGE susidarymą kūne iki kelių šimtų kartų daugiau nei gliukozė.20
Fruktozės sirupo dažnai dedama į kvietinę duoną ir kepinius. Jums bus
sunku rasti perdirbtų maisto produktų, kurių sudėtyje nebūtų kokios nors
formos fruktozės - jos yra visur nuo kepsnių padažo iki marinuotų agur­
kų su krapais. Atkreipkite dėmesį, kad cukrus, arba sacharozė, sudary­
tas iš 50 procentų fruktozės, kiti 50 procentų yra gliukozė. Klevų sirupas,
medus ir agavų sirupas yra kiti saldikliai, kuriuose daug fruktozės.
Egzogeniniai AGE. Egzogeninių AGE yra maisto produktuose, kurie
patenka į organizmą kaip pusryčiai, pietūs arba vakarienė. Skirtingai nuo
endogeninių AGE, jie nesusidaro organizme, bet nuryjami jau susidarę-
Maisto produktai labai skiriasi pagal AGE kiekį juose. Daugiausia
AGE yra gyvūninės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip mėsa ir
sūris.

200
Mėsą ir gyvūninės kilmės produktus greitai arba lėtai kaitinant iki
aukštos temperatūros, pvz., verdant ir kepant, AGE kiekis padidėja
daugiau nei tūkstantį kartų.21 Taigi, kuo ilgiau gyvūninės kilmės maistas
Kaitinamas, tuo daugiau jame susidaro AGE.
įspūdingas egzogeninių AGE gebėjimas pakenkti arterijų funkcijai
buvo atskleistas tyrimo metu, kai tą patį maistą - vištienos krūtinėlę,
bulves, morkas, pomidorus ir augalinį aliejų - vartojo dvi grupės sava­
norių diabetikų. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad pirmosios tiriamųjų
grupės maistas dešimt minučių buvo verdamas arba kaitinamas ga­
ruose, o antrosios grupės maistas - dvidešimt minučių kepamas arba
verdamas 450 °F (232 °C) temperatūroje. Grupės, kuriai duodamas
maistas buvo verdamas ilgiau ir aukštesnėje temperatūroje, arterijų re­
laksacijos geba sumažėjo 67 procentais, padidėjo AGE ir oksidacijos
žymeklių kraujyje.22
Egzogeninių AGE yra mėsoje, kurioje taip pat daug sočiųjų riebalų.
Tai reiškia, kad sotieji riebalai buvo neteisingai apkaltinti kaip kenkiantys
širdžiai, nes dažnai tai lemdavo ir tikrasis kaltininkas - AGE. Konser­
vuotoje mėsoje, pavyzdžiui, kumpyje, dešroje, p e p p e r o n i dešrelėse ir
dešrainiuose, yra nepaprastai daug AGE. Taigi valgyti mėsą nėra visiškai
blogai, tačiau ji gali būti nesveika dėl manipuliacijų, kurios padidina AGE
susidarymą.
Be dietos, sudarytos pagal „kviečių pilvo“ filosofiją, t. y. kviečių paša­
linimo, palaikant ribotą suvartojamų angliavandenių kiekį, protinga būtų
išvengti egzogeninių AGE šaltinių, t. y. konservuotos arba ilgai aukštoje
temperatūroje kaitintos mėsos (> 350 °F (> 177 °C) ir bet kokio ilgai
kepto maisto. Kai tik įmanoma, venkite gerai paruoštos ir rinkitės mažai
arba vidutiniškai kaitintą mėsą. (Ar sašimis ne puiki mėsa?) Virimas van-
denyje, o ne gruzdinimas aliejuje taip pat padeda riboti AGE poveikį.
Visi sako, kad mokslas apie AGE vis dar tebėra ankstyvosios stadi­
jos, ir daug informacijos dar reikia atskleisti. Atsižvelgiant į tai, ką mes
2|nome apie galimą ilgalaikį AGE poveikį sveikatai ir senėjimui, nemanau,
^ad per anksti pradėti teikti patarimus, kaip sumažinti AGE poveikį. Gal­
būt per savo šimtąjį gimtadienį man padėkosite.

201
nologinj amžių. Nors AGE galima įvertinti atlikus odos arba
vidaus organų biopsiją, dauguma žmonių nelabai entuziastingai
nusiteikę dėl poros žnyplių jkišimo į tam tikrą kūno ertmę au­
dinio gabalui atplėšti. Laimei, vykstantį AGE susidarymą gali
atskleisti paprastas kraujo tyrimas: Ale ar HbAlc hemoglobino
nustatymas. HbAlc yra įprastas kraujo tyrimas, kuris atliekamas
diabetui kontroliuoti, tačiau juo taip pat gali būti nustatomas pa­
prastas glikacijos indeksas.
Hemoglobinas - tai eritrocituose esantis sudėtinis baltymas,
atsakingas už jų gebėjimą pernešti deguonį. Kaip ir visi kiti orga­
nizmo baltymai, hemoglobinas gali glikuotis, t. y. hemoglobino
molekulę gali pakeisti gliukozė. Reakcija vyksta lengvai ir, kaip
ir kitos AGE reakcijos, yra negrįžtama. Kuo didesnis gliukozės
kiekis kraujyje, tuo didesnė dalis hemoglobino tampa glikuota.
Tikėtina eritrocitų gyvavimo trukmė yra 60-90 dienų. Ma­
tuojant glikuotų hemoglobino molekulių dalį kraujyje gaunamas
indeksas, rodantis, kiek gliukozės kraujyje buvo per praėjusias
60-90 dienų, - tai naudinga priemonė, padedanti įvertinti cu­
kraus kiekį kraujyje diabetu sergantiems asmenims arba leidžian­
ti diagnozuoti diabetą.
Liekno žmogaus, kurio insulino atsakas normalus ir kuris su­
vartoja nedaug angliavandenių, glikuota maždaug 4,0-4,8 pro-
cento viso hemoglobino (t. y. 4,0-4,8 procento HbAlc) - tal
atspindi žemo laipsnio įprastą glikacijos spartą. Diabetikų he­
moglobino glikacija paprastai siekia 8, 9 ar net 12 procentų "
dvigubai ar daugiau nei normali sparta. Daugumos nesergančiu
diabetu amerikiečių rodikliai yra tarp jų, daugumos ribos yra
202
5,0-6,4 procento - virš geriausio, bet vis dar žemiau „oficialios“
6,5 procento diabeto ribos.23,24 Iš tiesų, 70 procentų suaugusių
amerikiečių būdinga neįtikėtina HbAlc vertė - nuo 5,0 iki 6,9
procento.25
HbAlc neturi siekti 6,5 procento, kad kiltų neigiamų pase­
kmių sveikatai. HbAlc normaliame intervale yra susijęs su padi­
dėjusia širdies priepuolių, vėžio rizika ir 28 procentais didesniu
mirtingumu, kaskart 1 procentu padidėjus HbAlc.26,27Si kelionė
į makaronų barą, kuriame gali suvalgyti tiek, kiek nori, kartu su
pora riekių itališkos duonos ir baigti trupučiu duonos pudingo,
gliukozės kiekį jūsų kraujyje padidina iki 150-250 mg/dl trims ar
keturioms valandoms. Didelis gliukozės kiekis per ilgesnį laiko­
tarpį glikuoja hemoglobiną, o tai atspindi didesnis HbAlc.
HbAlc, t. y. glikuotas hemoglobinas, parodo esamą gliukozės
indeksą. Tai taip pat atspindi, kokiu mastu jūs glikuojate kitus
kūno baltymus, ne hemoglobiną. Kuo didesnis jūsų HbAlc, tuo
labiau glikuojate baltymus akių lęšiuose, inkstų audiniuose, ar­
terijose, odoje ir t. t.28Tiesą sakant, HbAlc teikia nuolatinį se­
nėjimo spartos indeksą: kuo didesnis jūsų HbAlc, tuo greičiau
senstate.
HbAlc yra daug daugiau nei tik grįžtamojo ryšio priemonė
diabetikams kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Jis taip pat
rodo greitį, kuriuo glikuojate kitus baltymus organizme, spartą,
kuria senstate. Apsistokite ties 5 procentais ar mažiau ir jūs sensi-
te įprasta sparta, o daugiau nei 5 procentai reiškia tai, kad laikas
jums eis greičiau, nei turėtų, ir perkels jus arčiau didžiųjų slaugos
n*mų danguje.
203
Ei, čia kažkokia migla
Jūsų akių vyzdžiai yra nuostabūs natūraliai sukurti optiniai prietaisai,
akies aparato, leidžiančio jums matyti pasaulj, dalis. Dabar jūsų skaito­
mi žodžiai atitinka vaizdus, kuriuos jūsų vyzdžiai sufokusuoja tinklainėje.
Tada jie pakeičiami nervų sistemos signalais, kuriuos jūsų smegenys
interpretuoja kaip juodas raides baltame fone. Lęšiai yra tarsi trūkumų
neturintys deimantai - jie visiškai skaidrūs, todėl šviesa pereina be kliū­
čių. Nuostabu, kai pagalvoji.
Tačiau kai jie turi trūkumų, šviesa bus iškreipta.
Lęšiai sudaryti iš struktūrinių baltymų, vadinamų kristalinais, kuriuos,
kaip ir visus kitus baltymus, gali paveikti glikacija. Kai lęšių baltymai
tampa glikuoti, juose susidaro AGE. Vėliau AGE susijungia ir sulimpa.
Maži defektai ima kauptis kaip maži taškeliai lęšiuose, ir deimantas įgyja
trūkumų. Jšiuos defektus krintanti šviesa išskaidoma. Metams bėgant ir
formuojantis AGE, susikaupę defektai sukelia lęšių neskaidrumą, arba
kataraktą.

Taigi, maisto produktus, kurie labiausiai didina gliukozės kiekį


kraujyje ir kurie yra vartojami dažniau, rodo ir didesnis HbAlc
lygis, kuris savo ruožtu atspindi didesnę organų pažeidimų ir se­
nėjimo spartą. Vadinasi, jei jums nepatinka jūsų bosas ir norite
priartinti jo senatvę ir negalias, iškepkite jam gražų kavos tortą.

Kviečių atsisakymas stabdo


senėjimą
Prisimenate, kad iš kviečių pagaminti maisto produktai pa^i
dina cukraus kiekį kraujyje labiau nei beveik visi kiti maisto pr°
204
Gliukozės koncentracijos kraujyje, AGE ir kataraktos ryšys yra ge­
rai apibrėžtas. Laboratoriniams gyvūnams katarakta gali išsivystyti per
devyniasdešimt dienų, tiesiog palaikant didelį gliukozės kiekį kraujyje.29
Diabetikai yra ypač linkę į kataraktą (nenuostabu) - rizika jiems susirgti
šia liga yra penkis kartus didesnė nei nesergantiems diabetu.30
Jungtinėse Amerikos Valstijose katarakta yra dažna - ja serga 42
procentai vyrų ir moterų nuo penkiasdešimt dvejų iki šešiasdešimt ke-
tverių metų, o žmonėms nuo septyniasdešimt penkerių iki aštuoniasde­
šimt penkerių metų šis rodiklis padidėja iki 91 procento.31Tiesą sakant,
jokia akies struktūra neišvengia žalingo AGE poveikio, įskaitant tinklai­
nę (geltonosios dėmės degeneracija), stiklakūnį (panašus į želę skystis,
pripildantis akies obuolį) ir rageną.32
Bet koks maistas, kuris padidina cukraus kiekį kraujyje, gali glikuoti
jūsų akių lęšių kristalinus. Tam tikru momentu lęšio sužalojimas viršija
ribotą defektų rezorbcijos ir kristalinu atnaujinimo pajėgumą. Štai tada
automobilis priešais jus dingsta neryškioje migloje, jei neužsidedate aki­
nių arba neprisimerkiate.

dūktai, įskaitant cukrų. Kviečius lyginti su dauguma kitų maisto


produktų būtų tas pats, kaip Maiką Taisoną (Mike Tyson) išleisti
į ringą su Trumanu Kapote (Truman Capotte): jokių varžybų, iš
karto - cukraus kraujyje nokautas. Jei jums toli iki menopauzės,
nešiojate 2 dydžio drabužius ir esate dvidešimt trejų metų ilgųjų
distancijų bėgikė, turite minimalų kiekį visceralinių riebalų, jūsų
jautrumas insulinui puikus ir naudojatės gausaus estrogeno teikia­
mais pranašumais, o cukraus kiekio kraujyje padidėjimas mažas,
^vi riekės visų grūdo dalių kvietinės duonos tikriausiai padidins
Cukraus kiekį jūsų kraujyje iki 150 mg/dl arba daugiau, o tai - dau-
giau nei pakankama, kad būtų įjungta AGE susidarymo kaskada.
205
Jei glikacija spartina senėjimą, ar gali nebuvimas senėjimą lė­
tinti ?
Toks tyrimas buvo atliktas su eksperimentinėmis pelėmis.
AGE papildytas racionas lėmė daugiau aterosklerozės, katarak­
tos, inkstų ligų, diabeto atvejų ir mažesnę gyvenimo trukmę,
palyginti su ilgiau gyvenančiomis ir sveikesnėmis pelėmis, kurios
buvo šeriamos ėdalu su mažiau AGE.33
Klinikiniai tyrimai, kurių reikia, kad ši idėja būtų galutinai
patvirtinta žmonėms, t. y. pritaikyta dieta su daug AGE ir mažai
AGE, o paskui atlikti organų tyrimai ieškant senėjimo nulemtų
pažeidimų, dar nebuvo atlikti. Tai praktinė kliūtis beveik visiems
senėjimo spartos mažinimo moksliniams tyrimams. Įsivaizduo­
kite situaciją: „Pone, mes įtrauksime jus į vieną iš dviejų tyrimo
šakų: jūs gausite daug AGE arba mažai AGE turinčio maisto. Po
penkerių metų ketiname įvertinti jūsų biologinį amžių.“ Ar jūs
sutiktumėte būti įtrauktas į didelio AGE grupę? Ir kaip mes įver­
tinsime biologinį amžių?
Atrodo tikėtina, kad, jei glikacija ir AGE susidarymu grindžia­
ma daugelis senėjimo reiškinių ir jei kai kurie maisto produktai
aktyvina AGE susidarymą labiau nei kiti, dieta, kurioje mažai tų
maisto produktų, turėtų sulėtinti senėjimo procesą ar bent senė­
jimo aspektus, kurie stiprėja dėl glikacijos proceso. Maža HbAlc
vertė žymi, kad sendinanti endogeninė glikacija vyksta silpniau-
Jūs būsite mažiau linkę į kataraktą, inkstų ligas, raukšles, artritu
aterosklerozę ir visus kitus žmonėms, o ypač kviečius vartojančiai
jų daliai, būdingus glikacijos maro požymius.
Galbūt tai net leis jums sąžiningai pripažinti savo amžių-
10 SKYRIUS

Mano dalelės
stambesnės nei jūsiškės:
kviečiai ir širdies ligos

Biologijoje dydis yra viskas.


Vos poros colių (apie 5 cm) ilgio krevetės filtruodamos vande­
nį maitinasi vandenyno vandenyje pasklidusiais mikroskopiniais
dumbliais ir planktonu. Didesnės plėšriosios žuvys ir paukščiai
minta krevetėmis.
Augalų pasaulyje aukščiausi augalai, pavyzdžiui, 200 pėdų
(apie 60 m) aukščio kapokmedžiai atogrąžų miškuose, įgyja pra­
našumą dėl aukščio, nes iškyla aukštai virš džiunglių pakloto ir
meta šešėlį ant apačioje esančių medžių ir augalų, besigrumian­
čių dėl saulės šviesos, kuri reikalinga fotosintezei.
Sis dėsnis galioja visoje gamtoje, pradedant mėsėdžiu plėš­
rūnu ir baigiant jo žolėdžiu grobiu. Sis paprastas principas se­
nesnis už žmones, už pirmuosius žeme vaikščiojusius primatus
lr siekia milijardą metų - tą laiką, kai daugialąsčiai organizmai
Įgijo evoliucinį pranašumą prieš vienaląsčius, išsikapanojusius
207
per pirmykštes jūras. Daugybėje gamtos situacijų didesnis yra
geresnis.
Didesniojo teisė, galiojanti vandenyne ir augalų pasaulyje,
taip pat taikoma žmogaus kūno mikrovisatoje. Žmogaus krau­
jotakoje esančioms mažo tankio lipoproteinų (MTL) dalelėms,
kurias daugelis neteisingai vadina „MTL cholesteroliu“, galioja
tos pačios dydžio taisyklės kaip krevetėms ir planktonui.
Didelės MTL dalelės, kaip rodo jų pavadinimas, yra gana di­
delės. Mažos MTL dalelės (jūs atspėjote!) yra mažos. Žmogaus
kūne esančios didelės MTL dalelės teikia jam išgyvenimo pra­
našumą. Tiesa, kalbame apie dydžio skirtumą nanometrų (nm),
t. y. milijardinės metro dalies, mastu. Didelių MTL dalelių skers­
muo yra 25,5 nm arba didesnis, o mažų MTL dalelių - mažesnis
nei 25,5 nm. (Tai reiškia, kad MTL dalelės, didelės ir mažos, yra
tūkstančius kartų mažesnės nei eritrocitai, bet didesnės nei cho­
lesterolio molekulės. Maždaug dešimt tūkstančių MTL dalelių
tilptų šio sakinio gale padėtame taške.)
MTL dalelių dydis, žinoma, nenurodo skirtumo tarp vai-
gančiųjų ir valgomųjų. Tačiau jis lemia, ar MTL dalelės kaupsis
arterijų sienelėse, pavyzdžiui, jūsų širdies (vainikinėse arterijo­
se) arba kaklo ir smegenų (miego ir smegenų arterijose), ar ne.
Trumpai tariant, MTL dydis daugiausia lemia, ar jus ištiks širdies
priepuolis arba insultas, kai būsite penkiasdešimt septynerių. af
net sulaukę aštuoniasdešimt septynerių ir toliau traukiosite kaži'
no lošimo automatų rankenas.
Mažos MTL dalelės iš tiesų yra itin dažna širdies ligų, lydi*01!
širdies priepuolių, angioplastikos, stentų, šuntų ir daug kitų ate
208
fosklerozinės išeminės širdies ligos palydovų, priežastis.1Mano
asmeninė patirtis, įgyta gydant tūkstančius širdies ligomis ser­
gančių pacientų, beveik 90 procentų patvirtina mažų MTL mo­
delį bent vidutiniu, jei ne dideliu, laipsniu.
Farmacijos pramonė nustatė, kad patogu ir pelninga vadinti
šį reiškinį daug paprasčiau - „didelis cholesterolio kiekis“. Bet
cholesterolis turi mažai ką bendra su ateroskleroze. Cholesterolis
buvo pasitelkiamas matavimo patogumui, kai kraujotakoje dar
nebuvo galima aptikti ir išmatuoti įvairių lipoproteinų (t. y. li­
pidus pernešančių baltymų), kurie sukelia žalą, aterosklerozinių
plokštelių kaupimąsi ir, galiausiai, širdies priepuolį ir insultą.
Taigi aterosklerozę sukelia ne cholesterolis, o minėtosios da­
lelės. Šiandien, kai jūs ir aš galime tiesiogiai kiekybiškai įvertinti
ir apibūdinti lipoproteinus, cholesteroliui telieka prisijungti prie
Anapilyje stūksančios senovinės medicinos praktikos frontalinių
lobotomijų šiukšlių krūvos.
Esminė dalelių grupė - jų visų senelė - yra labai mažo tankio
lipoproteinai, arba LMTL. Kepenys „pakuoja“ įvairius baltymus
(tokius kaip apoproteinas B) ir riebalus (daugiausia trigliceridus)
kartu su LMTL dalelėmis, nes dėl gausių riebalų dalelių tankis
tampa mažesnis už vandens (taip, kaip salotų užpile alyvuogių
aliejus plūduriuoja acte). LMTL dalelės vėliau paleidžiamos ir
tampa pirmuoju lipoproteinu, kuris patenka į kraują.
Didelės ir mažos MTL dalelės turi tuos pačius „tėvus“, t. y.
LJvITL daleles. Kraujo pokyčių seka nustato, ar LMTL bus pavers­
mi dideles, ar į mažas MTL daleles. Įdomu tai, kad mityba turi la-
209
Keksas jus sumažina
„Gerk mane.“
Taigi Alisa atsigėrė stebuklingo gėrimo ir tapo dešimties colių (apie
25 cm) ūgio. Dabar ji galėjo įeiti pro duris ir linksmintis su išprotėjusiu
skrybėlininku ir Češyro katinu.
Keksas su sėlenomis ar dešimties grūdų riestainis, kurį suvalgėte šį
rytą, MTL daleles veikia kaip Alisą stebuklingas gėrimas „Gerk mane“: jis
jas sumažina. Keksas su sėlenomis ir kiti kviečių produktai, pavyzdžiui,
29 nm skersmens MTL daleles sumažins iki 23 arba 24 nm.2
Lygiai taip pat, kaip Alisa galėjo įeiti pro mažas duris, kai ji sumažė­
jo iki dešimties colių, taip ir sumažintos MTL dalelės gali pradėti daryti
neįtikėtinus kenksmingus dalykus, kurių nepajėgia įprasto dydžio MTL
dalelės.
Kaip ir žmonės, MTL dalelės yra įvairiausių tipų. Didelės MTL dale­
lės - tai tarsi šaltakraujiškas valstybės tarnautojas, kuris smagiai leidžia
laiką ir ima atlyginimo čekius tikėdamasis nemažos valstybinės pensijos.
Mažos MTL yra pašėlusios, asocialios, kokaino prišniaukštusios dalelės,
kurios nesugeba laikytis įprastų taisyklių, daro beatodairišką žalą tik tam,
kad pasilinksmintų. Iš tiesų, jei jūs galėtumėte sukurti pikta darančią da­
lelę, puikiai tinkančią suformuoti panašioms į skystą avižinę košę ateros­
klerozinėms plokštelėms arterijų sienelėse, tai būtų maža MTL dalelė.
Dideles MTL daleles aptinka kepenų MTL receptorius ir šalina jas
pagal įprastą fiziologinį MTL dalelių metabolizmo procesą. Mažas MTL
daleles, priešingai, kepenų MTL receptorius atpažįsta silpnai, tad jos gali
daug ilgiau likti kraujotakoje.

bai didelę įtaką LMTL dalelių likimui ir nustato, kokia bus didelių
MTL dalis, palyginti su mažų MTL dalimi. Jūs negalite pasirinkti
savo šeimos narių, bet galite lengvai turėti įtakos tam, kokius pali'
kuonis turės LMTL dalelės ir ar išsivystys aterosklerozė.
210
Rezultatas toks, kad mažos MTL dalelės turi daugiau laiko sudaryti
aterosklerozines plokšteles - vidutiniškai apie penkias dienas, palyginti
su trimis didelių MTL dalelių gyvavimo dienomis.3 Net jei didelės MTL
dalelės gaminamos ta pačia sparta kaip mažos MTL, mažosios gero­
kai pranoksta didžiąsias dėl padidėjusio ilgaamžiškumo. Mažas MTL
daleles taip pat sugriebia arterijų sienelėse esantys uždegiminiai leu­
kocitai (makrofagai), ir šis procesas sparčiai augina aterosklerozines
plokšteles.
Jūs girdėjote apie antioksidantų teikiamą naudą? Oksidacija yra da­
lis senėjimo proceso, paliekanti srautą oksidacijos modifikuotų baltymų
ir kitų struktūrų, kurios gali sukelti vėžį, širdies ligas ir cukrinį diabetą.
Oksidacijos aplinkoje mažų MTL dalelių oksidacija yra 25 procentais la­
biau tikėtina nei didelių MTL dalelių. Taigi gali būti, kad oksiduotos MTL
dalelės sukels aterosklerozę.4
9 skyriuje aptartas glikacijos reiškinys pasireiškia ir su mažomis MTL
dalelėmis. Palyginti su didelėmis dalelėmis, mažosios MTL yra aštuonis
kartus labiau linkusios į endogeninę glikaciją, o glikuotos mažos MTL
dalelės, kaip ir oksiduotos MTL dalelės, labiau prisideda prie ateroskle­
rozės plokštelių susidarymo.5 Todėl angliavandenių poveikis yra dve­
jopas: mažos MTL dalelės susidaro, kai maiste gausu angliavandenių;
angliavandeniai taip pat padidina gliukozės kiekį kraujyje, o ji glikuoja
mažas MTL. Maisto produktai, kurie labiausiai didina gliukozės kiekį
kraujyje, taip pat didina mažų MTL kiekį ir glikaciją.
Taigi, širdies ligas ir insultą lemia ne tik aukštas cholesterolio lygis.
Tai sukelia oksidacija, glikacija, uždegimas, mažos MTL dalelės... taip,
procesus sukelia angliavandeniai, ypač pagaminti iš kviečių.

Trumpas ir nuostabus MTL


dalelių gyvenimas
Nors rizikuoju būti nuobodus, leiskite man pasakyti keletą
dalykų apie jūsų kraujyje esančius lipoproteinus. Visa tai kitaip
211
nuskambės po kelių pastraipų, o pabaigoje jūs žinosite šia tema
daugiau negu 98 procentai gydytojų.
MTL dalelių „tėvai“, kepenų išskirti lipoproteinai (LMTL),
patenka į kraują ir nori „išneršti“ savo palikuonis - MTL. Išskir­
tos iš kepenų, LMTL dalelės yra gausiai prikimštos trigliceridų,
daugelio metabolizmo procesų energijos „valiutos“. Priklauso­
mai nuo mitybos, kepenys gamina daugiau arba mažiau LMTL.
LMTL dalelėse trigliceridų kiekis skirtingas. Standartiniame
cholesterolio sąraše pernelyg didelį LMTL kiekį parodys dides­
nis trigliceridų lygis, bendroji anomalija.
LMTL yra neįprastai socialios „būtybės“, lipoproteinų „va­
karėlio siela“, jos laisvai bendrauja su kitais kelyje sutiktais lipo­
proteinais. Nuo trigliceridų ištinusios LMTL dalelės cirkuliuoja
kraujyje, perduoda trigliceridus, MTL ir DTL (didelio tankio li­
poproteinams) mainais už cholesterolio molekules. Trigliceridų
prisotintos MTL dalelės tada apdorojamos kita reakcija (kepenų
lipazė), pašalinančia trigliceridus, kuriuos tiekia LMTL.
Taigi MTL dalelės pradžioje yra didelės, 25,5 nm arba dides­
nio skersmens, ir iš LMTL gauna trigliceridų mainais už choles­
terolį. Tada jos praranda trigliceridus. Rezultatas: MTL dalelėse
sumažėja ir trigliceridų, ir cholesterolio, taigi jos tampa keliais
nanometrais mažesnės.6,7
Jeigu yra iš LMTL kilusių perteklinių trigliceridų, nesunkiai
prasideda MTL kūrimo kaskada. Jei trigliceridų yra 133 mg/dl
ar daugiau, kai normali riba yra 150 mg/dl, 80 procentų žmonių
susidaro mažos MTL dalelės.8
212
Atlikus didelio masto 20 metų ir vyresnių amerikiečių tyrimą
nustatyta, kad 33 procentų iš jų trigliceridų koncentracija krau­
jyje yra 150 mg/dl ir didesnė - tai daugiau nei pakankama, kad
susidarytų mažos MTL. Šis skaičius padidėja iki 42 procentų
60 metų ir vyresniems asmenims.9Išemine širdies liga sergančių
žmonių, kurių kraujyje aptinkama mažų MTL dalelių, dalis di­
desnė nei sergančių visomis kitomis ligomis, taigi mažos MTL
dalelės iki šiol yra dažniausias širdies ligų modelis.10
Nevalgiusio asmens kraujo mėginyje paprastai aptinkama tik
trigliceridų ir LMTL. Jei atsižvelgsite j trigliceridų pagausėjimą,
kuris paprastai susidaro po valgio (jis trigliceridų lygį pakelia nuo
dviejų iki keturių kartų kelioms valandoms), pastebėsite, kad ma­
žos MTL dalelės generuojamos dar sparčiau.11Tai tikriausiai vie­
na iš svarbių priežasčių, kodėl manoma, kad jei trigliceridų aptin­
kama badaujant, t. y. trigliceridų kiekis matuojamas nevalgius, tai
yra patikima širdies priepuolio prognozė, nes, esant aukštesniam
trigliceridų lygiui nevalgius, širdies priepuolio rizika padidėja
nuo penkių iki septyniolikos kartų.12
Taigi LMTL yra svarbiausias lipoproteinų atspirties taškas,
kuris pradeda mažų MTL dalelių susidarymą lemiančių įvy­
kių seką. Šį procesą „įjungia“ bet koks dalykas, kuris paspartina
LMTL dalelių gamybą kepenyse ir (arba) padidina trigliceridų
kiekį LMTL dalelėse. Bet kokie maisto produktai, dėl kurių pa­
daugėja trigliceridų ir LMTL kelioms valandoms po valgio, taip
pat lemia mažų MTL kiekio padidėjimą.
Vartoti atorvastatiną ar ne:
kviečių vaidmuo
Kaip jau buvo minėta anksčiau, kviečių vartojimas padidina MTL cho­
lesterolį, ojų atsisakius MTL cholesterolio kiekis kraujyje sumenksta, ma­
žėja ir mažų MTL dalelių. Bet iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti ne taip.
Štai kur atsiranda painiava.
Standartiniame lipidų sąraše, kuriuo vadovaujasi jūsų gydytojas, kad
apytiksliai išmatuotų riziką susirgti širdies ligomis, naudojama apskai­
čiuota, o ne išmatuota MTL cholesterolio vertė. Tam, kad susumuotu­
mėte MTL cholesterolį pagal šią lygtį (vadinamą Fridvaldo (Friedewald)
formule), jums tereikia skaičiuotuvo:

MTL cholesterolis = bendras cholesterolis - DTL cholesterolis -


(trigliceridai: 5)

Trys vertės dešinėje lygties pusėje - bendras cholesterolis, DTL cho­


lesterolis ir trigliceridai - yra išmatuojamos. Apskaičiuojamas tik MTL
cholesterolis.
Problema ta, kad ši lygtis buvo sukurta darant keletą prielaidų. Tam,
kad ji būtų teisinga ir padėtų apskaičiuoti patikimas MTL cholesterolio
vertes, pavyzdžiui, DTL turi būti 40 mg/dl arba daugiau, trigliceridų 100
mg/dl arba mažiau. Bet koks nukrypimas nuo šių verčių - ir apskaičiuota
MTL vertė taps bevertė.'3' '4 Skaičiavimo tikslumą visų pirma sumažina
diabetas; nėra neįprastas netgi 50 procentų netikslumas.

Maisto alchemija: duonos


perdirbimas į trigliceridus
Taigi, kas išjudina visą procesą, lemiantį LMTL ir trigliceri'
dų kiekio didėjimą, kad suaktyvėtų mažų MTL dalelių, dėl kurių
formuojasi aterosklerozinės plokštelės, susidarymas?
214
Apskaičiavimas gali būti netikslus ir dėl genetinių variantų (pvz., Apo
Evariantai).
Dar viena problema: jei MTL dalelės yra mažos, apskaičiuotas MTL
kiekis bus mažesnis nei realus. Ir priešingai: jei MTL dalelės didelės, ap­
skaičiuotas MTL kiekis bus didesnis negu realus.
Situaciją dar labiau supainioja tai, kad jums pakeitus nepageidauja­
mas mažas MTL daleles sveikesnėmis didelėmis (pavyzdžiui, šiek tiek
pakoregavus mitybą - tai geras dalykas), apskaičiuota MTL vertė dažnai
atrodys padidėjusi, nors tikroji vertė iš tikrųjų mažėja. Taigi nors dalelių
pakeitimas buvo naudingas, nes sumažinote mažų MTL skaičių, gydy­
tojas bando įtikinti jus vartoti vaistus - statinus - dėl to, kad atrodo, jog
MTL cholesterolio yra per daug. (Štai kodėl aš vadinu MTL cholesterolį
„fiktyviu MTL“. Deja, ši kritika nesustabdė vis iniciatyvesnės farmacijos
pramonės, kuri gavo 27 milijardus JAV dolerių metinių pajamų iš statinų
pardavimo. Net jei tai yra FDA patvirtinta indikacija - aukštas apskai­
čiuoto MTL cholesterolio lygis, šis apskaičiuotas lygis gali neatspindėti
tiesos.)
Vienintelis būdas, kurį jūs ir jūsų gydytojas tikrai žinote, kaip nustatyti
jūsų tikrąją būklę - tikrai išmatuoti MTL daleles kokiu nors būdu, pa­
vyzdžiui, nustatyti MTL dalelių skaičių (laboratoriniu metodu, vadinamu
branduoliniu magnetiniu rezonansu, arba BMR, lipoproteinų analize) arba
apoproteiną B. (Kadangi viena apoproteino B molekulė egzistuoja vienai
MTL dalelei, apoproteinas B iš tikrųjų parodo MTL dalelių kiekį.) Tai nėra
taip sunku, bet reikalingas sveikatos priežiūros specialistas, norintis kiek
daugiau investuoti į išsilavinimą, kad suprastų šiuos klausimus.

Atsakymas paprastas - angliavandeniai. Kas yra pirmasis tarp


angliavandenių? Žinoma, kviečiai.
Ilgus metus mitybos specialistai vengė šio paprasto fakto.
Galų gale, šmeižiami ir gąsdinantys maistiniai riebalai sudaryti
!š trigliceridų. Logiškai mąstant, padidėjęs riebaus maisto, pa­
215
vyzdžiui, riebios mėsos ir sviesto, vartojimas turėtų padidinti
trigliceridų kiekį kraujyje. Tiesa, taip ir buvo, bet tik laikinai ir
nežymiai.
Visai neseniai tapo aišku, kad nors suvartojant daugiau rieba­
lų į kepenis ir kraują iš tiesų patenka didesnis trigliceridų kiekis,
tuomet yra išjungiama trigliceridų gamyba savame organizme.
Kadangi organizmas pajėgia pagaminti didelį trigliceridų kiekį,
kuris puikiausiai viršija trigliceridus, gautus valgant, suvartojant
daug riebalų grynasis poveikis trigliceridų kiekio padidėjimui
kraujyje yra mažas arba jo visai nėra.15
Kita vertus, angliavandeniuose iš esmės nėra trigliceridų. Dvie­
jose riekelėse visų grūdo dalių miltų duonos, riestainyje su svogū­
nais arba rūgščios tešlos didriestainyje trigliceridų kiekis nereikš­
mingas. Tačiau angliavandeniai turi unikalų gebėjimą skatinti
insulino gamybą, kuris savo ruožtu aktyvina riebalų rūgščių sinte­
zę kepenyse, procesą, per kurį kraujotaką užplūsta trigliceridai.16
Priklausomai nuo genetinio jautrumo angliavandenių poveikiui,
angliavandeniai gali siųsti trigliceridus šimtų ar net tūkstančių
mg/dl ribose. Organizmas taip veiksmingai gamina triglicen-
dus, kad aukštas jų lygis, pavyzdžiui, 300 mg/dl, 500 mg/dl, net
1000 mg/dl ar daugiau, gali būti palaikomas dvidešimt keturias
valandas per parą, septynias dienas per savaitę ilgus metus - )cl
tik angliavandenių srautas nenutrūksta.
Tiesą sakant, pastaruoju metu iš karto po lipogenezės einan'
tis procesas, kepenų alchemija, kuri paverčia cukrų trigliceridais>
sukėlė mitybos specialistų požiūrio į maistą ir jo poveikį lip°Pr°
216
teinams bei medžiagų apykaitai revoliuciją. Vienas iš svarbiausių
reiškinių, reikalingų metabolizmo kaskadai pradėti, yra didelis
insulino kiekis kraujyje.17,18Aukštas insulino lygis skatina kepe­
nyse de novo lipogenezės mechanizmą, veiksmingai pertvarkantį
angliavandenius į trigliceridus, kurie tada „supakuojami“ LMTL
dalelėse.
Šiandien maždaug pusė visų daugumos amerikiečių suvartoja­
mų kalorijų gaunama iš angliavandenių.19XXI amžiaus pradžia
įeis į istoriją kaip angliavandenių vartojimo amžius. Toks mity­
bos modelis reiškia, kad de novo lipogenezė gali pereiti prie tokio
ekstremalaus laipsnio, kad sukurtas riebalų perteklius infiltruo­
jamas į kepenis. Štai kodėl vadinamoji nealkoholinė kepenų su-
riebėjimo liga (NAFLD) ir nealkoholinė steatozė (NAS) pasiekė
tokį epidemijos mastą, kad gastroenterologai joms turi patogias
santrumpas. NAFLD ir NAS sukelia kepenų cirozę, negrįžtamą
ligą, panašią į tą, kuria serga alkoholikai, dėl to ir pavadinime pa­
žymima - nealkoholinė.20
Antys ir žąsys taip pat gali prikaupti kepenyse riebalų - tai
adaptacija, kuri leidžia joms kasmetinės migracijos metu skristi
ilgus atstumus, naudojant sukauptą kepenų riebalų energiją. Tai
dalis paukščių evoliucinio prisitaikymo. Ūkininkai šiuo faktu
pasinaudoja: norėdami gauti riebalų pilnas žąsų ir ančių kepenis,
Pe paukščius šeria grūdų angliavandeniais. Iš tokių kepenų gami­
namas paštetas ir riebus mišinys, kurį tepate ant savo kvietinių
krekerių. Tačiau žmonėms kepenų suriebėjimas yra ydingas, ne-
dziologinis perteklinio angliavandenių vartojimo rezultatas. Jei
217
nepietaujate su Hanibalu Lekteriu, jūs nenorite panašių j paštetą
kepenų savo pilve.
Tiesą sakant, tai prasminga: angliavandeniai yra maisto pro­
duktai, kurie padeda išsaugoti riebalus, gerovės laikų „premiją“.
Jei būtumėte primityvus žmogus, sočiai privalgęs sumedžioto
šerno mėsos su laukinių uogų ir vaisių garnyru, perteklines ka­
lorijas saugotumėte tam atvejui, kai nepavyks pagauti dar vieno
šerno ar kitokio grobio artimiausiomis dienomis ar net savaitė­
mis. Insulinas padeda saugoti energijos perteklių kaip riebalus,
paversti jj trigliceridais, kurie užpildo kepenis ir išplinta į kraują,
t. y. energijos atsargas, kurios naudojamos, kai medžioklė nepa­
vyksta. Bet mūsų gausos laikais kalorijų srautas, ypač iš anglia­
vandenių, pavyzdžiui, grūdų, niekada nesustoja - jis teka be galo.
Šiandien kiekviena diena yra gausos diena.
Situacija pablogėja, kai ima kauptis visceralinių riebalų per­
teklius. Šie riebalai veikia kaip trigliceridų saugykla, bet tokia,
kuri sukelia nuolatinį trigliceridų srautą į riebalų ląsteles ir iš jų,
trigliceridų, kurie patenka į kraujotaką.21Dėl to kepenys sulaukia
aukštesnio trigliceridų lygio kraujyje atakos, o tai skatina tolesnę
LMTL gamybą.
Diabetas yra patogi labai angliavandenių prisotinto maisto,
pavyzdžiui, „sveikų viso grūdo dalių produktų“ gausios mitybos,
poveikio tyrimo aplinka. Daugumai suaugusiųjų cukrinis diabe­
tas (II tipo) išsivystė dėl didelio angliavandenių suvartojimo ir.
sumažinus jų kiekį, daugeliu, jei ne dauguma, atvejų didelis cu­
kraus kiekis kraujyje ir pats diabetas susilpninamas.22
218
Diabetas yra susijęs su būdingomis lipidų triadomis: mažai
pTL, daug trigliceridų ir daug mažų MTL - tai tas pats modelis,
kuris susidaro ir esant pernelyg gausiam angliavandenių vartoji­
mui.23
Taigi maistinių riebalų indėlis į LMTL gamybą nedidelis, o
angliavandenių daug didesnis. Todėl mažai riebalų turinčios die­
tos su daug „sveikų visų grūdo dalių produktų“ tapo žinomos
kaip didinančios trigliceridų kiekį kraujyje - šį faktą tokių die­
tų advokatai dažnai vadina nekenksmingu. (Mano asmeninis
su mažai riebalų susijęs nuotykis įvyko prieš daugelį metų, kai
apribojau visų riebalų, gyvūninių ir kitų, vartojimą iki mažiau
nei 10 procentų kalorijų - tai labai griežta dieta pagal Ornišą
(Ornish) ir kitus, - mano trigliceridų lygis tapo 350 mg/dl dėl
gausaus „sveikų visų grūdo dalių produktų“, kuriais aš pakeičiau
sumažintą riebalų ir mėsos kiekį, vartojimo.) Mažai riebalų tu­
rinčios dietos paprastai padidina trigliceridų kiekį iki 150, 200
ar net 300 mg/dl. Genetiškai jautriems žmonėms, kurie kovoja
su trigliceridų metabolizmu, dėl mažai riebalų turinčios dietos
trigliceridų kiekis gali šauti iki tūkstančių mg/dl - pakankamai,
kad sukeltų kepenų suriebėjimo ligas (NAFLD ir NAS) ir pa­
kenktų kasai.
Mažai riebalų turinčios dietos nėra nekaltos. Vartojant daug
angliavandenių, daug visų grūdo dalių produktų (o tai neišven­
giama sumažinus riebalų vartojimą), susidaro didesnis gliukozės
kiekis kraujyje, išsiskiria daugiau insulino, tai didina visceralinių
riebalų kaupimąsi, sukuria daugiau LMTL ir trigliceridų, o visa
tai skatina didesnį mažų MTL dalelių susidarymą.
219
Jei angliavandeniai, pavyzdžiui, kviečiai, gali sukelti visą
LMTL, trigliceridų ar mažų MTL dalelių domino efektą, tada,
sumažinus angliavandenių kiekį, turėtų vykti priešingas procesas,
ypač apribojus dominuojančių maistinių angliavandenių - kvie­
čių - kiekį.

Jeigu tavo dešinioji


akis skatina tave
nusidėti. ..
Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupkją ir mesk
šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų
įmestas į pragarą.
(Mato 5, 29)

Dr. Ronaldas Krausas (Ronald Krauss) ir jo kolegos iš Kalifor­


nijos universiteto Berklyje buvo pirmieji, kuriems pavyko nusta­
tyti ryšį tarp angliavandenių ir mažų MTL dalelių.24Atlikę seriją
tyrimų jie įrodė, kad kai angliavandenių dalis mityboje padidėjo
nuo 20 iki 65 procentų, o riebalų kiekis sumažėjo, įvyko mažų
MTL dalelių „sprogimas“. Net žmonių, pradėjusių laikytis to­
kios dietos su nuliniu mažų MTL dalelių skaičiumi, organizmas,
didinant angliavandenių kiekį mityboje, gali būti priverstas jas
gaminti. Ir priešingai: žmonėms, kurių kraujyje yra daug mažų
MTL dalelių, sumažinus angliavandenių ir padidinus riebalų su­
vartojimą, jų skaičius pastebimai sumažėja (maždaug 25 proC')
vos per kelias savaites.
220
U Pasakėte „statinas“?
Čakas (Chuck) atėjo pas mane išgirdęs, kad cholesterolio kiekį
i galima sumažinti be vaistų.
į Nors apibūdinant Čako būklę pažymėta „didelis cholesterolio
j kiekis“, lipoproteinų tyrimai atskleidė, kad tai buvo didelis mažų
j MTL dalelių perteklius. Matuojant pagal vieną metodiką (BMR) nu-
j statyta 2 440 nmol/l mažų MTL dalelių (pageidautina - mažai arba
į nulis). Tai Čakui pasireiškė kaip didelis MTL cholesterolio lygis -
j\i ■. 190 mg/dl, kartu su mažu DTL cholesterolio lygiu - 39 mg/dl ir
j dideliu kiekiu trigliceridų - 173 mg/dl.
Po trijų mėnesių be kviečių (prarastas kviečių kalorijas jis pakeitė
tokiais maisto produktais kaip neskrudinti riešutai, kiaušiniai, sūris,
| daržovės, mėsa, avokadai ir alyvuogių aliejus), Čakui mažų MTL da­
lelių sumažėjo iki 320 nmol/l. Tai atspindėjo ir kiti tyrimų rezultatai:
| 123 mg/dl MTL cholesterolio, DTL padidėjo iki 45 mg/dl, trigliceridų
i kiekis sumažėjo iki 45 mg/dl, ir vyras prarado 14 kilogramų nuo
pilvo.
! Taip, iš tiesų pastebėtas ir greitas „cholesterolio“ sumažėjimas,
be jokių statinų.

Dr. Džefas Volekas (JeffVolek) ir jo kolegos iš Konektikuto


universiteto taip pat paskelbė keletą tyrimų, įrodančių povei­
kį lipoproteinams sumažinus angliavandenių. Atliekant vieną
tokį tyrimą angliavandeniai, įskaitant kviečių miltų produktus,
cukrumi saldintus gaiviuosius gėrimus, maisto produktus, pa­
gamintus iš kukurūzų krakmolo arba kukurūzų miltų, bulves ir
tyžius, buvo pašalinti ir taip angliavandenių kiekis sumažintas
*ki 10 procentų visų kalorijų. Tiriamiesiems buvo leista neribo­
tai vartoti jautieną, paukštieną, žuvį, kiaušinius, sūrį, riešutus ir
221
sėklas, mažai angliavandenių turinčias daržoves ir salotų užpi­
lus. Per dvylika savaičių mažų MTL dalelių kiekis sumažėjo 26
proc.25
Kas dėl mažų MTL dalelių, beveik neįmanoma kviečių po­
veikį išskirti iš kitų angliavandenių, pavyzdžiui, saldainių, gai­
viųjų gėrimų ir traškučių poveikio, nes visi šie maisto produktai
sukelia skirtingo laipsnio mažų MTL susidarymą. Tačiau galime
drąsiai prognozuoti, kad maisto produktai, kurie labiausiai didi­
na cukraus kiekį kraujyje, smarkiai didina ir insulino kiekį, tada
prasideda lipogenezės de novo stimuliacija kepenyse ir didėja vis­
ceralinių riebalų kaupimasis, vėliau šokteli LMTL, trigliceridų
ir mažų MTL kiekis. Kviečiai, žinoma, puikiai atitinka šį apibū­
dinimą, nes sukelia didesnius cukraus kiekio kraujyje pikus nei
beveik visi kiti maisto produktai.
Atitinkamai, sumažinus arba pašalinus kviečius, jei prarastos
kalorijos pakeičiamos gaunamomis iš daržovių, baltymų ir rieba­
lų, netikėtai sparčiai sumažėja ir mažų MTL kiekis.

Ar gali tai, kas „sveika širdžiai“\


sukelti širdies ligas?
«
Kas nemėgsta dvigubo agento istorijos „Misija neįmanoma
(.Mission Impossible), kurioje patikimas draugas ar meilužis staiga
pergudrauja slaptąjį agentą, visą laiką dirbusį priešui?
O ką galima pasakyti apie nuodėmingąją kviečių pusę? Ta*
maisto produktai, kurie buvo pristatomi kaip jūsų gelbėtojai mu
222
šyje su širdies ligomis, tačiau daugumos dabartinių mokslinių ty­
rimų rezultatai rodo, kad nėra nieko panašaus. (Andželina Džoli
(Angelina Jolie) sukūrė filmą „Druska“ {Salt) apie jvairių lygių
šnipinėjimą ir išdavystes. O ką būtų galima pasakyti apie panašų
filmą, kuriame vaidintų Raselas Krou (Russell Crowe) ir kurio
pavadinimas būtų „Kviečiai“ {Wheat) - filmą apie vidutinio am­
žiaus verslininką, kuris mano, kad valgo sveiką maistą, bet suži­
no, jog... Gerai, gal ir ne.)
Nors „Wonder Bread“ populiarina „12 būdų sukurti stiprų
kūną“, daugelis „širdžiai sveikų“ duonos ir kitų kviečių produktų
yra gerai užmaskuoti kenkėjai. Net ir girnomis sumalti daiginti
grūdai ar giros raugas, ekologiški, „abipusiškai naudingi“ „rankų
darbo“ arba „namie kepti“ kvietiniai gaminiai vis tiek yra kvie­
čiai. Jie yra glitimo baltymų, gliuteninų ir amilopektino derinys,
unikaliai kviečių sukeliamo uždegiminio poveikio, neurologiškai
aktyvių egzorfinų ir didelio gliukozės kiekio kraujyje derinys.
Neapsigaukite dėl kitų teiginių apie sveikatingumą, susijusių
su kviečių produktais. Produktas gali būti „papildytas vitami­
nais“, t. y. sintetiniais B grupės vitaminais, tačiau jis vis tiek yra
kvietinis. Tai gali būti ekologiška girnomis maltų visų grūdo da­
lių miltų duona, papildyta omega 3 riebalų rūgštimis iš sėmenų
aliejaus, tačiau tai irgi kviečiai. Ji gali padėti jums reguliariai tuš­
tintis ir išeiti iš moterų tualeto patenkintai šypsantis, bet tai vis
tiek yra kviečiai. Galbūt tai popiežiaus palaimintas ir kaip sakra­
mentas teikiamas paplotėlis, bet - šventas ar ne - jis pagamintas
ls kviečių.
223
Manau, jūs tikriausiai supratote. Aš pabrėžiu šį dalyką, nes jis
atskleidžia maisto pramonėje visuotinai naudojamą gudrybę: į
maistą pridedama „širdžiai sveika“ sudedamoji dalis, ir produk­
tas vadinamas „širdžiai sveiku“ keksu, krekeriu ar duona. Ląste­
liena, pavyzdžiui, sveikatai iš tiesų šiek tiek naudinga. Taip pat
ir linų sėmenyse ar sėmenų aliejuje esanti linoleno rūgštis. Bet
jokia „širdžiai sveika“ sudedamoji dalis nepanaikins su kviečiais
susijusio šalutinio poveikio sveikatai. „Širdžiai sveika“ duona,
prikimšta ląstelienos ir omega 3 riebalų rūgščių, vis tiek sukelia
didelį cukraus kiekį kraujyje, glikaciją, visceralinių riebalų kau­
pimąsi, mažas MTL daleles, egzorfino išsiskyrimą ir uždegiminę
reakciją.

Jei negalite atsispirti


kviečiams, eikite iš
virtuvės
Maisto produktai, kurie didina gliukozės kiekį kraujyje, suke­
lia LMTL gamybą kepenyse. Esant daugiau LMTL, dėl sąveikos
su MTL dalelėmis skatinamas mažų MTL dalelių susidarymas,
kurios kraujyje lieka ilgesnį laiką. Didelis gliukozės kiekis krau­
jyje skatina MTL dalelių glikaciją, ypač tų, kurios jau oksiduo­
tos.
MTL dalelių ilgaamžiškumas, oksidacija, glikacija... visa tal
prisideda prie padidėjusių galimybių arterijose formuotis ir aug
ti aterosklerozinėms plokštelėms. Kas yra svarbiausias „pauks
224
eis“, „vedėjas“ ar „meistras“, gaminantis LMTL, mažas MTL ir
glikaciją? Žinoma, kviečiai.
Yra ir šviesus šio juodo kviečių debesies kraštas: jei kviečių
vartojimas labai padidina mažų MTL kiekį ir sustiprina visus su
tuo susijusius reiškinius, tai kviečių pašalinimo poveikis turėtų
būti atvirkščias. Iš tiesų tai ir vyksta.
Iš esmės sumažinti mažų MTL dalelių kiekį galima atsisa­
kius kviečių produktų, jei jūsų mityba kitais atžvilgiais sveika ir
prarastų kviečių kalorijų nepakeičiate kitais maisto produktais,
kuriuose yra cukraus, ar lengvai paverčiamais į cukrų juos suvar­
tojus.
Pagalvokite apie tai: visa, kas provokuoja cukraus kiekio
kraujyje padidėjimą, taip pat kartu skatina mažų MTL dalelių
susidarymą. Visa, kas nedidina cukraus kiekio kraujyje, pavyz­
džiui, baltymai, riebalai ir angliavandenių, tokių kaip kviečiai,
ribojimas, sumažina mažų MTL dalelių skaičių.
Atkreipkite dėmesį, kad įžvalga, įgyta tyrinėjant MTL dale­
les, o ne MTL cholesterolį, veda prie išvadų apie mitybą, kuri yra
visiška priešingybė įprastiems patarimams, susijusiems su širdies
sveikata. Tiesą sakant, populiari fantastika apie apskaičiuotą
MTL cholesterolį įamžino dar vieną fikciją, susijusią su nauda
Sveikatai sumažinus riebalų ir padidinus „sveikų visų grūdo dalių
Padūktų“ vartojimą. Visa apibendrinant, iš svarbesnių įžvalgų,
Šautų tokiais metodais kaip lipoproteinų analizė, matome, kad
Sls patarimas paveikė priešingai, negu buvo siekta.
Kinijos tyrimas: meilės istorija
Kinijos tyrimas, kurį vykdė Kornelio universiteto dr. Kolinas Kempbelas
(Colin Campbell) norėdamas ištirti kinų mitybos įpročius ir sveikatą, truko
dvidešimt metų. Dr. Kempbelas teigia, kad duomenys rodo, jog „žmonės,
kurie valgė daugiausia gyvūninį maistą, labiausiai sirgo lėtinėmis ligomis...
Žmonės, kurie daugiausia valgė augalinės kilmės maistą, buvo sveikiausi
ir linkę išvengti lėtinių ligų.“ Kinijos tyrimo išvados buvo laikomos įrodymu,
kad visi gyvūninės kilmės produktai daro neigiamą poveikį sveikatai ir kad
žmogaus mityba turi būti grindžiama augalinės kilmės produktais. Ačiū
dr. K. Kempbelui, kad duomenys prieinami visiems - kam įdomu, galite
juos peržiūrėti 894 puslapių knygoje „Mityba, gyvenimo būdas ir mirtingu­
mas Kinijoje“ {D ie t, L ife -S ty le , a n d M o rta lity in C h in a , 1990).
Tačiau atsirado vienas labai sveikata susirūpinęs asmuo, kuris ėmė­
si sunkios užduoties ir po mėnesius trukusio darbo atliko išsamią naują
duomenų analizę. Denisė Minger (Denise Minger), dvidešimt trejų metų
„žalio maisto advokatė“ ir buvusi veganė, pasinėrė) Kempbelo duomenis,
nagrinėjo jo išvadas apie žalio maisto vartojimą ir publikavo savo analizę
tinklaraštyje, kurį rašyti pradėjo 2010 m. Tada fejerverkai ir pasipylė.
Keletą mėnesių viską analizavusi iš naujo, Minger pradėjo manyti, kad
pradinės Kempbelo išvados buvo klaidingos ir kad daugelis tariamų iš­
vadų buvo padarytos dėl selektyvaus duomenų aiškinimo. Bet labiausiai
apstulbino tai, ką ji atskleidė apie kviečius. Taigi leiskime D. Minger įtiki­
namai papasakoti savo istoriją.

„Kai aš pirmą kartą pradėjau analizuoti originalius Kinijos tyri­


mo duomenis, neturėjau tikslo sukritikuoti labai giriamą Kempbelo
knygą. Tiesiog esu „narkomanė“, priklausoma nuo duomenų. La­
biausiai norėjau pažiūrėti, kaip glaudžiai Kempbelo teiginiai dera
su duomenimis, kuriais jis rėmėsi, t. y. norėjau tik patenkinti savo
pačios smalsumą.
Ilgiau nei dešimtmetį buvau vegetarė ir veganė, tad jaučiu tik
pagarbą tiems, kurie renkasi augalinės kilmės maistą, nors aš jau

226
nebe veganė. Mano tikslas, analizuojant Kinijos tyrimą ir kitus šal­
tinius, buvo išsiaiškinti tiesą apie mitybą ir sveikatą išvengiant nu­
krypimų ir dogmų. Aš nesiruošiau nieko reklamuoti.
Taigi manau, kad Kempbelo hipotezė nėra visiškai neteisinga,
tiksliau sakant, ji - neišsami. Nors jis meistriškai nustatė sveikų,
neperdirbtų maisto produktų svarbą užtikrinant ir palaikant sveika­
tą, jo siekis susieti gyvūninės kilmės produktus su ligomis kainavo

O 100 200 300 400 500 600 700 800


Kasdien suvartojama kvietinių miltų

^irštamumas nuo išeminėsširdies ligos 100 000gyventojų ir kasdienis


Kvietiniųmiltų vartojimasgramaisper dienų. Tai atspindi kai kuriuos
ankstesniusKinijos tyrimo duomenis ir rodo tiesioginį ryšį tarp kvietinių miltų
,
Vąrtojimo ir mirštamumo nuo išeminėsširdies ligos: kuodidesnis kvietinių
fltų suvartojimas tuolabiau tikėtinagalimybė mirti nuoširdies ligų.
ąhinis: DeniseMinger, rawfoodsos.com.
nustatymą - ar net pripažinimą, - kad yra ir kitų mitybos ir ligos
modelių, kurie gali būti stipresni, tinkamesni ir galiausiai svarbesni
visuomenės sveikatos ir mitybos tyrimams."

Praleidimo nuodėmės
Toliau D. Minger nurodo vertes, vadinamas „koreliacijos koeficientais"
ir žymimas „r“. Kai r yra 0, du kintamieji neturi jokių bendrų ryšių ir bet
kuri sąsaja yra visiškai atsitiktinė, o kai r yra 1,00, du kintamieji puikiai su-

Mirštamumas nuo išeminis širdies ligos 100 000gyventojų ir kasdienis


kviečių vartojimasgramaisper dienųiš vėlesniųKinijos tyrimo duomenų■
Šieduomenys dar labiau nei ankstesnieji rodo, kaddidėjant kviečių
vartojimui didėja mirštamumas nuoišeminės širdies ligos. Mirštamumas
ypačsmarkiai išaugasuvartojant daugiau kaip 400g (tik kiek mažiau nei
svarų)per dienų. Šaltinis: DeniseMinger, rawfoodsos.com.

228
tampa, kaip ir ryžiai yra balti. Neigiamas r reiškia, kad du kintamieji elgiasi
priešingai, kaip jūs ir jūsų buvęs sutuoktinis. Ji tęsia:

„Galbūt labiau nei iškreipti faktai Kinijos tyrime nerimą kelia


duomenys, kuriuos K. Kempbelas praleido. Kodėl Kempbelas

Kūnosvoris kilogramais ir kasdienis kviečiųsuvartojimasgramaisper


dieną. Kuo daugiau kviečiųsuvartojama, tuo didesnis kūnosvoris.
Šaltinis: DeniseMinger, ratvfoodsos.com.

kaltina gyvūninį maistą sukeliant širdies ir kraujagyslių ligas (gy­


vūninių baltymų koreliacija 0,01 ir žuvų baltymų -0,11), tačiau
nepamini, kad kvietinių miltų koreliacija su širdies priepuoliais ir

229
Kviečių vartojimo Idansimynas

KMI ir kviečių vartojimasgramaisper dieną. Kuo daugiau kasdien


suvartojama kviečių, tuo didesnis KMI. Naudojant KMI vietoj kūno svorio
akivaizdu, kad tikrai svoris, oneūgisyra susijęssupadidėjusiu kūno dydžiu
dėl kviečių vartojimo. Šaltinis: DeniseMinger, rawfoodsos.com.
išemine širdies liga yra 0,67, o augalinių baltymų koreliacija šiomis
sąlygomis yra 0,25?
Taip pat kodėl K. Kempbelas nenurodė astronominės kvietinių
miltų koreliacijos su įvairiomis ligomis: 0,46 su gimdos kaklelio vė­
žiu, 0,54 su hipertenzine širdies liga, 0,47 su insultu, 0,41 su krau­
jo ir kraujodaros organų ligomis ir pirmiau minėta 0,67 su širdies
priepuoliais ir išemine širdies liga? Gal „Epidemiologijos „Grand
Prix“ netyčia atskleidė sąsają tarp Vakarų pasaulyje pirmaujančios
mirties priežasties ir jo mėgstamiausio grūdų glitimo? Ar „gyvybės
eliksyras“ iš tikrųjų nėra nuodai?
Kai mes ištraukiame kviečių kintamąjį iš 1989 m. Kinijos tyrimo
II klausimyno (kuriame yra ir daugiau įrašytų duomenų) ir atsižvel­
giame į galimą netiesiškumą, rezultatas tampa dar aiškesnis.
Pagal kviečių suvartojimą galima tiksliausiai prognozuoti kūno
svorio augimą (kilogramais; r = 0,65, p < 0,001) iš bet kokios mi­
tybos kintamųjų. Ir ne dėl to, kad kviečių valgytojai būtų aukštesni,
nes kviečių vartojimas taip pat stipriai koreliuoja su kūno masės
indeksu (r = 0,58, p < 0,001).
Koks vienintelis dalykas sieja į širdies ligas linkusius Vakarų
tautų regionus? Teisingai: gausus kvietinių miltų vartojimas.“

Visas įspūdingas tekstas su p. Minger idėjomis yra jos tinklaraštyje


„Raw Food SOS“, http://rawfoodsos.com.
11 SKYRIUS

Visa tai jūsų galvoje:


kviečiai ir smegenys

Taigi kviečiai sujaukia jūsų žarnyną, didina apetitą ir krečia


„alaus pilvo“ pokštus. Bet ar tai iš tiesų taip blogai ?
Kviečiai veikia smegenis, ir jas pasiekia į opiatus panašūs pep­
tidai. Sį poveikį lemiantis polipeptidas egzorfinas „ateina ir išei­
na“, o laikui bėgant ir visai išsisklaido. Egzorfinas lemia tai, kad
smegenys nurodo jums daugiau valgyti, padidinti kalorijų suvar­
tojimą ir verčiajau ištuštintos dėžutės dugne desperatiškai ieškoti
krekerių.
Visi šie reiškiniai yra grįžtamieji. Nustokite valgyti kviečius,
ir minėtas poveikis praeis, smegenų funkcijos atsikurs, ir jūs vėl
būsite pasirengę padėti savo paaugliui vaikui spręsti kvadratines
lygtis.
Bet kviečių poveikis smegenims tuo nesibaigia. Labiausiai ne­
rimą keliantis poveikis tas, kad jie veikia smegenų audinį - ne
»tik“ mintis ir elgesį, tačiau ir didžiąsias smegenis, smegenėles ir
kitas nervų sistemos struktūras. To pasekmės yra nuo koordina-
233
cijos praradimo iki šlapimo nelaikymo, nuo traukulių iki demen­
cijos. Ir kitaip nei priklausomybės reiškiniai, šie pokyčiai nėra
visiškai panaikinami.

Žiūrėkite, kur žengiate: kviečiai


ir smegenėlių sveikata
Įsivaizduokite, kad aš jums užrišau akis ir paleidau nepažįsta­
moje patalpoje, pilnoje aštrių kampų, užkaborių, plyšių ir atsitik­
tine tvarka išdėstytų daiktų, už kurių galima užkliūti. Žengę kelis
žingsnius jūs greičiausiai atsitrenksite j batų dėžę. Taip yra tiems
žmonėms, kurių būklė vadinama „smegenėlių ataksija“. Tik šie
žmonės kliuvinėja plačiai atmerktomis akimis.
Jūs dažnai matote, kaip jie ramsčiuojasi lazdomis, eina su
vaikštynėmis arba užkliūva už šaligatvio plyšio ir susilaužo koją
ar šlaunikaulį. Kažkas sutrikdė jų galimybę orientuotis pasaulyje,
todėl jie nebegali išlaikyti pusiausvyros, sutriko jų koordinaci­
ja, t. y. funkcijos, kurias valdo smegenėlėmis vadinama smegenų
sritis.
Daugelis smegenėlių ataksija sergančių žmonių konsultuo­
jasi su neurologu, bet dažnai rezultatas būna toks, kad jų būklė
pripažįstama idiopatine be aiškios priežasties. Tokiu atveju ne­
skiriamas joks gydymas, nes jo paprasčiausiai nėra. Neurologas
tiesiog pasiūlo vaikštynę, pataria pašalinti potencialius pavojus
suklupti namie ir aptaria suaugusiųjų sauskelnių privalumus, nes
galiausiai išsivystys ir šlapimo nelaikymas. Smegenėlių ataksija
progresuoja, kiekvienais metais padėtis blogėja, kol ligonis nebe­
234
gali susišukuoti plaukų, išsivalyti dantų arba savarankiškai nueiti
j tualetą. Net paprasčiausias asmens higienos procedūras ilgainiui
turi padėti atlikti kas nors kitas. Prasidėjus šiam etapui galas jau
arti, nes toks didelis nusilpimas lemia tokias komplikacijas kaip
pneumonija ir pūlingos pragulos.
Nervų sistema pažeidžiama 10-22,5 proc. celiakija sergančių
asmenų.1,2Esant visoms diagnozuotoms ataksijos formoms, 20
proc. atvejų nustatomi normas viršijantys glitimo kraujyje žy­
menys. Žmonėms, sergantiems neaiškios kilmės ataksija, t. y. kai
jokia kita priežastis nenustatoma, normos neatitinkantys glitimo
kraujyje žymenys nustatomi 50 proc. atvejų.3
Problema - daugumai kviečių glitimo sukelta ataksija sergan­
čių žmonių nenustatoma žarnyno negalavimo požymių ar simp­
tomų, nėra įspėjimų apie celiakiją, rodančių, kad esama jautrumo
glitimui.
Destruktyvus imuninis atsakas, sukeliantis viduriavimą ir pil­
vo spazmus sergant celiakija, taip pat gali būti nukreiptas prieš
smegenų audinį. Nors glitimo ir smegenų ryšys, pagrindžiantis
minėtą neurologinį sutrikimą, buvo įtariamas dar 1966 m., ma­
nyta, kad tai vyksta dėl celiakiją lydinčios nepakankamos mity­
bos.4Vėliau tapo aišku, kad smegenų ir nervų sistemos pažeidimą
sukelia tiesioginis imuninės sistemos išpuolis prieš nervų ląsteles.
Dėl glitimo atsiradę antigliadino antikūnai smegenyse gali prisi­
jungti prie unikalių smegenėlių ląstelių - Purkinjė ląstelių.5Sme­
genų audinys, kaip Purkinjė ląstelės, neturi gebėjimo regeneruo-
tjs: pažeistos smegenėlių Purkinjė ląstelės žūsta... amžiams.
235
Sergant kviečių sukelta smegenėlių ataksija, greta pusiausvyros
ir koordinacijos praradimo galimi tokie reiškiniai kaip (kalbant
slapta neurologijos kalba) nistagmas (nevalingas akių obuolių trūk­
čiojimas j šonus), mioklonusas (nevalingi raumenų trūkčiojimai)
ir chorėja (chaotiški, nevalingai trūkčiojantys galūnių judesiai).
Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 104 smegenėlių ataksija sergan­
tys žmonės, taip pat atskleidė sutrikusios atminties ir verbalinių
gebėjimų atvejus, o tai rodo, kad kviečių sukelta destrukcija gali
apimti smegenų audinį, aukštojo mąstymo ir atminties vietas.6
Tipiškas amžius, kai pasireiškia kviečių sukelta smegenėlių
ataksija, yra 48-53 metai. Atlikus smegenų MRT, 60 procentų
asmenų (pacientų) nustatyta smegenėlių atrofija, atspindinti ne­
grįžtamai sunaikintas Purkinjė ląsteles.7
Dėl prasto smegenų audinio pajėgumo atsinaujinti, atsisakius
kviečių glitimo neurologinės funkcijos gali būti atkurtos tik iš da­
lies. Daugumai žmonių būklė tiesiog nustoja blogėti, kai glitimo
srautas sustabdomas.8
Pirmoji kliūtis, kylanti diagnozuojant ataksiją, kuri vystosi dėl
kviečių poveikio, yra gydytojas. Svarbu turėti gydytoją, kuris bent
apsvarstytų tokios diagnozės galimybę. Tai gali būti sunkiausiai
įveikiama kliūtis, nes didelė dalis medicinos bendruomenės ir to­
liau mano, kad kviečiai yra gerai. Bet ir įtarus šį sutrikimą diagno­
zuoti ligąyra šiek tiek sudėtingiau, nei tiesiognustatyti žarnyno ce-
liakiją, ypač todėl, kad kai kurie antikūnai (konkrečiai IgA forma)
nedalyvauja kviečiams sukėlus smegenų ligą. Prie šios „menkos
problemos pridėkite tai, kad smegenų biopsija daugumai žmonių
yra nepriimtina, ir reikalingas gerai informuotas neurologas, kad
236
nustatytų diagnozę. Ji gali būti grindžiama įtarimu ir teigiamais
ŽLA DQžymenimis, kartu su pastebimu sveikatos pagerėjimu ar
stabilizacija atsisakius kviečių ir glitimo.9
Kalbant apie smegenėlių ataksiją, niūri tikrovė rodo, kad dau­
geliu atvejų jūs nežinote, kad ja sergate, kol pradeda pintis kojos,
imate daužytis į sienas arba šlapintis į kelnes. Kai ji pasireiškia,
jūsų smegenėlės tikriausiai jau yra susitraukusios ir pažeistos. Vi­
siškai atsisakius kviečių ir glitimo šiame etape, galima tik viltis,
kad išvengsite prieglaudos.
Visa tai dėl bandelių ir riestainių, kurių jūs taip trokštate.

Nuo galvos iki kojų pirštų:


kviečiai ir periferinė neuropatija
Nors smegenėlių ataksija atsiranda dėl kviečių sužadinamo
imuninio atsako smegenyse, panaši būklė pasireiškia kojų, dubens
ir kitų organų nervuose. Tai vadinama periferine neuropatija.
Dažna periferinės neuropatijos priežastis yra diabetas. Vis pa­
sitaikantis didelis cukraus kiekis kraujyje per kelerius metus pa­
žeidžia kojų nervus, lemia mažesnį jautrumą (dėl to diabetikai
gali užminti smeigtuką ir to nepajusti), kraujospūdžio ir širdies
susitraukimų dažnio kontrolės sumažėjimą, vangų skrandžio iš­
tuštinimą (diabetinė gastroparezė) ir kitas nervų sistemos išėjimo
iš rikiuotės apraiškas.
Panašus nervų sistemos chaoso lygis atsiranda dėl kviečių po­
veikio. Amžiaus vidurkis, kai pasireiškia glitimo sukelta periferinė
Neuropatija, yra penkiasdešimt penkeri metai. Kaip ir smegenėlių
237
Sušokite kviečiams
atsisveikinimo šokį
Kai pirmą kartą sutikau Mereditą (Meredith), kuri kreipėsi j mane dėl
nedidelės širdies problemos (EKG variantas, kuris pasirodė nesudėtin­
gas), ji graudžiai verkė.
„Viską skauda! Ypač pėdas, - dejavo ji. - Mane gydė visų rūšių
vaistais. Aš jų nekenčiu, nes jie turi didelį šalutinį poveikį. Vieni vaistai,
kuriuos pradėjau vartoti tik prieš du mėnesius, taip sužadina alkį, kad
aš negaliu nustoti valgiusi. Nuo tada priaugau penkiolika svarų (apie
7 kg)!“
Mereditą papasakojo, kad ji dirba mokytoja, bet sunkiai pajėgia iš­
stovėti prieš klasę, nes labai skauda pėdas. Visai neseniai ji taip pat
pradėjo abejoti savo gebėjimu vaikščioti, nes ėmė jaustis netvirtai ir
nekoordinuotai. Net apsirengti kas rytą užtrukdavo vis ilgiau dėl skaus­
mo, taip pat dėl vis didesnio nerangumo, kuris trukdė atlikti tokius pa­
prastus veiksmus kaip užsimauti kelnes. Sulaukusi vos penkiasdešimt
šešerių ji jau turėjo pasiramsčiuoti lazda.
Aš jos paklausiau, ar neurologas kaip nors paaiškino jos negalią.
„Niekaip. Jie visi sako, kad nėra rimtos priežasties. Aš tiesiog turiu su
tuo gyventi. Jie gali man duoti vaistų nuo skausmo, bet tikriausiai bus
dar blogiau.“ Štai tada ji palūžo ir vėl ėmė verkti.

ataksijos atveju, daugumai ligonių nepasireiškia žarnyno simpto­


mų, kurie leistų įtarti celiakiją.10
Skirtingai nuo smegenėlių Purkinjė ląstelių, kurios negali atsi­
naujinti, periferiniai nervai gali ribotai „susiremontuoti“. Taigi kai
atsisakoma žalojančių kviečių ir glitimo, dauguma žmonių bent is
dalies pasveiksta nuo neuropatijos. Viename tyrime dalyvavo tris­
dešimt penki periferine neuropatija sergantys glitimui jautrūs pa'
238
Tiesiog pažiūrėjęs j Mereditą aš įtariau, kad visa tai dėl kviečių. Be
akivaizdžių sunkumų, kuriuos ji patyrė įeidama į patalpą, jos veidas
buvo išpurtęs ir raudonas.
Ji papasakojo apie savo kovą su rūgštiniu refliuksu, pilvo spazmais
ir vidurių pūtimu, diagnozuotais kaip dirgliosios žarnos sindromas. Ji
turėjo apie 60 svarų (27 kg) antsvorio, ir buvo matyti nedidelė edema
(vandens kaupimasis) blauzdose ir kulkšnyse.
Taigi, pasiūliau Mereditai pabandyti gyventi be kviečių. Tuo metu ji
neturėjo vilties gauti naudingą patarimą, bet sutiko pabandyti. Aš taip
pat surizikavau ir sudariau tvarkaraštį, pagal kurį jai reikėtų vidutiniu
greičiu vaikščioti bėgtakiu.
Mereditą grįžo po dviejų savaičių. Paklausiau jos, ar mano, kad su­
sidoros su bėgtakiu. „Jokių problemų! Kai pakalbėjau su jumis, aš iš
karto visiškai atsisakiau kviečių. Praėjo maždaug savaitė, ir skausmas
pradėjo mažėti. Dabar jis apie devyniasdešimt procentų mažesnis, nei
buvo prieš porą savaičių. Sakyčiau, beveik dingo. Aš jau nustojau var­
toti vienus vaistus nuo skausmo ir vėliau šią savaitę planuoju nustoti
vartoti kitus.“ Jai taip pat aiškiai nebereikėjo lazdos.
Ji pasakė, kad rūgštinis refliuksas ir dirgliosios žarnos sindromo simp­
tomai taip pat visiškai išnyko. Ir per dvi savaites ji neteko devynių svarų.
Mereditą nesunkiai susidorojo su bėgtakiu ir 3,6 kilometro per va­
landą greičiu įveikė 14 procentų įkalnę.

cientai, kuriems buvo nustatyti antigliadino antikūnai. Dvidešimt


penkiems dalyviams, kuriems buvo paskirta dieta be kviečių ir gli-
timo, pagerėjo per vienus metus, o dešimčiai kontrolinių dalyvių, iš
kurių mitybos nebuvo pašalinti kviečiai ir glitimas, pablogėjo.11
Taip pat buvo atlikti oficialūs nervų laidumo tyrimai, kurie pa­
rodė pagerėjusį grupės, kuri nevartojo kviečių ir glitimo, ir pablo-
gėjusį grupės, kuri vartojo šiuos produktus, nervų laidumą.
239
Kadangi žmogaus nervų sistema yra sudėtingas nervų ląstelių
ir tinklų raizginys, periferinė neuropatija, kurią sukelia kviečių
glitimo poveikis, gali reikštis įvairiais būdais, priklausomai nuo
to, kuris nervų rinkinys pažeidžiamas. Abiejų kojų jautrumo
praradimas kartu su prasta kojų raumenų kontrole yra labiausiai
paplitęs - tai vadinama sensomotorine aksonų periferine neuro­
patija. Rečiau gali būti paveikta tik viena kūno pusė (asimetriška
neuropatija) arba autonominė nervų sistema, nervų sistemos da­
lis, atsakinga už automatines funkcijas, pavyzdžiui, kraujo spau­
dimą, širdies ritmą, žarnyno ir šlapimo pūslės kontrolę.12Jei pa­
veikiama autonominė nervų sistema, gali atsirasti tokių reiškinių
kaip sąmonės praradimas arba apsvaigimas atsistojus dėl prastos
kraujo spaudimo kontrolės, nesugebėjimas ištuštinti šlapimo
pūslės arba žarnyno ir padažnėjęs širdies ritmas.
Periferinė neuropatija, nepaisant jos pasireiškimų, yra progre­
suojanti, taigi bus tik blogiau, nebent visai atsisakysite kviečių ir
glitimo.

„ Visų grūdo dalių“ smegenys


Manau, kad visi mes sutariame, jog „aukštosios“ smegenų
funkcijos, tokios kaip mąstymas, mokymasis ir atmintis, turėtų
būti užblokuotos nuo įsibrovėlių. Mūsų protai yra labai asmeniš­
ki, atspindintys asmenybę ir patirties visumą. Kam patiktų, jei
smalsūs kaimynai ar reklamuotojai prieitų prie privataus proto
domeno? Nors apie telepatiją pasvarstyti įdomu, tikrai nesmagu
manyti, kad kas nors galėtų skaityti jūsų mintis.
240
Kviečiams nieko nėra šventa. Nei smegenėlės, nei smegenų
žievė. Ir nors negali skaityti minčių, jie tikrai gali daryti {takos
tam, kas vyksta smegenų viduje.
Kviečių įtaka smegenims yra didesnė nei tiesioginis poveikis
nuotaikai, energijai ir miegui. Jie gali pažeisti smegenų audinį,
kaip kad smegenėlių ataksijos atveju. Taigi smegenų žievė, atmin­
ties ir aukštojo mąstymo centras, jūsų ir jūsų unikalios asmenybės
bei prisiminimų saugykla, smegenų pilkoji medžiaga, taip pat gali
būti įtraukta į imuninį mūšį su kviečiais ir sukelti encefalopatiją,
arba smegenų ligą.
Glitimo encefalopatija pasireiškia kaip migreniniai galvos
skausmai ir į insultą panašūs simptomai, kai nevaldoma tampa
viena ranka ar koja, sutrinka regėjimas ar kalba.13,14Atlikus sme­
genų MRT, stebimi būdingi aplinkinių smegenų audinio krauja­
gyslių pažeidimo požymiai. Sergant glitimo encefalopatija taip
pat pasireiškia daug tų pačių pusiausvyros bei koordinacijos su­
trikimo simptomų, kaip ir sergant smegenėlių ataksija.
Viename ypač nerimą keliančiame Majo klinikos tyrime try­
likai pacientų, kuriems neseniai buvo diagnozuota celiakija, taip
pat buvo diagnozuota demencija. Tiems trylikai asmenų kaktos
zonos biopsija (taip, smegenų biopsija) arba smegenų tyrimas po
mirties nerodė jokios kitos patologijos, išskyrus susijusią su kvie­
čių glitimo poveikiu.15Prieš mirtį ar biopsiją dažniausi simpto­
mai buvo atminties praradimas, negebėjimas atlikti paprastų ari­
tmetinių veiksmų ir asmenybės pasikeitimas. Iš trylikos tiriamųjų
devyni mirė dėl progresuojančio smegenų funkcijos blogėjimo.
Taip, mirtiną demenciją sukėlė kviečiai.
241
Kuri dalis demencijos ligonių gali dėl savo suprastėjusio proto
ir atminties kaltinti kviečius ? Į šj klausimą dar nebuvo tinkamai
atsakyta. Tačiau viena britų mokslininkų grupė, kuri aktyviai tyrė
šj klausimą, jau diagnozavo šešiasdešimt vieną kviečių glitimo su­
keltą encefalopatijos atvejį, įskaitant demenciją.16
Taigi kviečiai susiję su demencija ir smegenų funkcijos prara­
dimu, nes jie sužadina imuninį atsaką, kuris pažeidžia atmintį ir
mąstymą. Kviečių, glitimo ir smegenų pažeidimo ryšio tyrimai
vis dar preliminarūs, yra daug neatsakytų klausimų, bet tai, ką jau
žinome, kelia nerimą. O aš pašiurpstu mąstydamas apie tai, ką
galime aptikti tirdami toliau.
Jautrumas glitimui taip pat gali pasireikšti kaip traukuliai. Šie
traukuliai, atsirandantys reaguojant į kviečius, būdingesni jauni­
mui, ypač paaugliams. Traukuliai paprastai yra smilkinio srities
tipo, t. y. jų kilmės vieta yra smegenų smilkinio sritis šiek tiek
žemiau ausų. Žmonės, kuriems vyksta smilkinių srities trauku­
liai, patiria uoslės ir skonio haliucinacijas, keistas ir nederamas
emocijas, tokias kaip didelė baimė be priežasties, ir jiems pasi­
reiškia pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, čepsėjimas ar rankų
judesiai. Specifinis smilkinių srities traukulių sindromas, sukeltas
kalcio nuosėdų smilkinių srities dalyje, vadinamoje hipokampu
(jis atsakingas už naujų prisiminimų formavimą), kurio neveikia
vaistai nuo traukulių, buvo susietas su celiakija ir jautrumu gliti'
mui (teigiami antigliadino antikūnai ir ŽLA žymenys be žarnyno
požymių).17
Nuo 1iki 5,5 proc. celiakijos ligonių gali tikėtis, kad jiems bus
diagnozuoti traukuliai.18,19Smilkinių srities traukuliai, kuriuos
242
sukelia kviečių glitimas, jo atsisakius susilpnėjo.20,21 Viename
tyrime atskleidžiama, kad epileptikams, kurie patiria daug sun­
kesnių bendrųjų traukulių (priepuolių), du kartus dažniau (19,6
proc., palyginti su 10,6 proc.) nustatytas padidėjęs glitimui jau­
traus antigliadino antikūnų kiekis, nors jie ir nesirgo celiakija.22
Taigi peršasi išvada, kad kviečiai yra pajėgūs pasiekti žmogaus
smegenis ir sukelti minčių, elgesio ir struktūros pokyčių kartais
iki traukulius provokuojančio lygio.

Kviečiai ar glitimas?
Glitimas yra kviečių sudedamoji dalis, užtikrintai susijusi su
žalingų imuninių reiškinių pradžia, nesvarbu, ar jie pasireikštų
kaip celiakija, smegenėlių ataksija, ar demencija. Tačiau didelė
dalis neigiamo kviečių poveikio sveikatai, įskaitant smegenis ir
nervų sistemą, neturi nieko bendra su imuninius reiškinius su­
keliančiu glitimu. Priklausomybę sukeliančios kviečių savybės,
pavyzdžiui, išreikštos didžiule pagunda valgyti ir manija, kurios
neutralizuojamos opiatus blokuojančiais vaistais, tiesiogiai su­
sijusios ne su glitimu, bet su glitimo skilimo produktais egzor-
finais. Nors kviečių sudedamoji dalis, atsakinga už šizofrenija
sergančių žmonių, autizmu ir ADHD sergančių vaikų elgsenos
sutrikimu, nebuvo nustatyta, visgi tikėtina, kad šiuos reiškinius
taip pat lemia kviečių egzorfinai, o ne glitimo sukeltas imuninis
atsakas. Skirtingai nuo jautrumo glitimui, kuris paprastai gali
būti diagnozuotas antikūnų metodu, šiuo metu nėra žymens, lei­
džiančio išmatuoti egzorfino poveikį.
243
Kitų kviečių sudedamųjų dalių poveikis gali papildyti glitimo
poveikį. Psichologinė kviečių egzorfinų įtaka apetitui ir impulsas,
arba gliukozės ir insulino poveikis, ir galbūt kitoks kviečių po­
veikis, kuris dar turi būti aprašytas, gali atsirasti nepriklausomai
nuo imuninio atsako arba kartu su juo. Kai kurie nediagnozuota
žarnyno celiakija sergantys asmenys, kurie vartoja kviečius, gali
turėti keistą potraukį maistui, pažeidžiantį jų plonąsias žarnas,
ir diabetikams būdingą cukraus kiekį kraujyje kartu su didele
nuotaikų kaita. Kitiems, nesergantiems celiakija, dėl kviečių gali
kauptis visceraliniai riebalai ir atsirasti neurologinis sutrikimas.
Kai kuriems kyla pavojus tapti beviltiškai pavargusiems, įgyti
antsvorio ir susirgti diabetu, bet drauge nepatiriama imuninio
kviečių glitimo poveikio nei žarnynui, nei nervų sistemai. Kvie­
čių vartojimo pasekmių sveikatai raizginys yra įspūdingas.
Kviečių sukeliami nepaprastai įvairaus plauko neurologiniai
reiškiniai gali apsunkinti diagnozės nustatymą. Galimas imuni­
nis poveikis gali būti įvertintas antikūnų kraujyje tyrimais, bet
neimuninio poveikio neatskleidžia joks kraujo tyrimas, todėl jį
identifikuoti ir įvertinti kiekybiškai yra sunkiau.
„Kviečių smegenų“ pasaulis tik pradėjo kelią į dienos šviesą.
Kuo ryškesnė šviesa, tuo situacija tampa bjauresnė.
12 SKYRIUS

Veidas kaip bandelė:


ardomasis kviečių
poveikis odai

Jei kviečiai ir jų poveikis gali užgrobti ir užvaldyti tokius orga­


nus kaip smegenys, žarnynas, arterijos ir kaulai, ar gali jie taip pat
paveikti didžiausią kūno organą - odą?
Be abejonės, kviečiai tai pajėgia. Ir savo poveikį jie gali išreikš­
ti daugiau būdų, nei „Krispy Kreme“ siūlo spurgų rūšių.
Nors atrodo, kad oda yra pasyvi, iš tiesų ji yra aktyvus orga­
nas, fiziologinės veiklos talpykla, vandeniui atsparus barjeras,
atremiantis milijardų svetimų organizmų atakas, reguliuojantis
kūno temperatūrą prakaitavimu, išlaikantis kasdienius smūgius
ir įbrėžimus, savaime besiregeneruoj antis, kad nuolat užtikrintų
užtvarą. Oda - tai fizinis barjeras, kuris atskiria jus nuo pasaulio.
Kiekvieno asmens odoje gyvena dešimtys trilijonų bakterijų, ku­
rių daugumą su „žinduoliu šeimininku“ sieja taiki simbiozė.
Bet kuris dermatologas gali jums pasakyti, kad oda - tai išori­
nis vidinių organizmo procesų atspindys. Sį faktą įrodo paprastas
245
paraudimas: veido kraujagyslės (kapiliarai) staiga išsiplečia, kai
suprantate, kad vaikinas, kuriam iš automobilio parodėte špygą,
buvo jūsų bosas. Bet oda atspindi daugiau nei tik mūsų emocines
būsenas. Ji gali atskleisti ir vidaus fizinius procesus.
Formuojantis sudėtingiems galutiniams glikacijos produk­
tams, kviečiai gali spartinti senėjimą, kuris pasireiškia kaip raukš­
lės ir nykstantis odos elastingumas. O kviečiai apie jūsų odos
sveikatą gali pasakyti daug daugiau, ne tik tiesiog priversti jus
greičiau senti.
Kviečiai - iš tikrųjų, organizmo reakcija į juos - pasireiškia
per odą. Lygiai kaip šalutiniai kviečių virškinimo produktai su­
kelia sąnarių uždegimą, padidina cukraus kiekį kraujyje ir veikia
smegenis, jie taip pat gali sukelti įvairių odos reakcijų nuo smul­
kių suerzinimų iki gyvybei pavojingų opų ir gangrenos.
Odos pokyčiai paprastai būdingi vien odai - jei anomalija dėl
kviečių pasireiškia odos paviršiuje, tai paprastai rodo, kad neigia­
mą poveikį patiria ir daugiau organų, t. y. gali būti apimti ir kiti
organai nuo žarnyno iki smegenų, nors jūs apie tai nieko neži­
note.

Saugokis, spuoguotas veidas!


Spuogai - tai įprasta paauglių ir jaunuolių bėda, kuri kelia di­
desnį stresą nei mokslo metų pabaigos pokylis.
XIX amžiaus gydytojai vadino juos „akmens raupais“, o se­
novės gydytojai dažnai kėlė klausimą, kodėl odą išberia be nie­
žulio. Vardytos įvairiausios šios būklės priežastys nuo emocinei
246
išgyvenimų, ypač gėdos ar kaltės, iki seksualinių iškrypimų. Gy­
dymas dažnai būdavo baisus, įskaitant stiprius laisvinamuosius
ir klizmas, dvokiančias sieros vonias ir ilgalaikį poveikį rentgeno
spinduliais.
Ar paauglystės metai ir be to nepakankamai sunkūs ?
Tarsi paaugliams reikėtų daugiau priežasčių jaustis nesmagiai,
spuogai dažniausiai apninka dvylikos aštuoniolikos metų jau­
nuolius.
Spuogai, veikiantys kartu su nenusakomai siautėjančiais hor­
monais, yra beveik visuotinis Vakarų kultūros reiškinys, palie­
čiantis daugiau kaip 80 procentų paauglių ir iki 95 procentų jau­
nuolių nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų; kartais spuogai juos
tiesiog subjauroja. Suaugusiųjų irgi nepasigailėta: 50 procentų
vyresnių nei dvidešimt penkerių metų žmonių spuogai užpuola
su pertrūkiais.1
Nors spuogai yra beveik visuotinis reiškinys tarp Amerikos pa­
auglių, jie pasireiškia ne visose kultūrose. Kai kuriose iš jų spuogų
apskritai nėra. Tokios gentys kaip Kitavos salos gyventojai Papua
Naujojoje Gvinėjoje, Paragvajaus medžiotojai ir rinkėjai ačai, Pu-
ruso slėnio čiabuviai Brazilijoje, Afrikos bantai ir zulusai, Japoni­
jos okinaviečiai ir Kanados inuitai keistai apsaugoti nuo spuogų
sukeliamų nepatogumų.
Ar šios kultūros spuogų keliamo sielvarto išvengia todėl, kad
unikalus jų genetinis imunitetas?
Faktai rodo, kad spuogai yra ne genetinė, o mitybos proble­
ma. Kultūros, kurios minta tik unikaliomis konkrečios vieto­
vės ir klimato sąlygomis gaunamu maistu, leidžia mums stebėti
247
maisto produktų, pridėtų prie dietos ar iš jos pašalintų, poveikį.
Neturinčios spuogų populiacijos, pavyzdžiui, Naujosios Gvinė­
jos kitavanai, minta medžioklės ir rinkimo produktais, jų maisto
racioną sudaro daržovės, vaisiai, šakniagumbiai, kokosai ir žuvys.
Paragvajaus medžiotojai ir rinkėjai ačai maitinasi panašiai, tik
prideda sausumos gyvūnų mėsos ir kultūrinių maniokų, žemės
riešutų, ryžių, kukurūzų ir taip pat visiškai neturi spuogų.2Ja­
ponijos okinaviečiai, turbūt ilgaamžiškiausi planetoje, iki XX a.
devintojo dešimtmečio vartojo maistą, kurį sudarė neįtikėti­
nai daug daržovių, valgomųjų batatų, sojų, kiaulienos ir žuvų, o
spuogai jiems buvo beveik nežinomi.3Tradicinė inuitų mityba,
kurią sudaro ruoniena, žuvis, kanadinių elnių mėsa ir visokiausi
dumbliai, uogos ir šaknys, kokias pavyksta rasti, taip pat apsaugo
nuo spuogų. Afrikos bantų ir zulusų mitybos ypatumai skiriasi
priklausomai nuo sezono ir vietovės, bet jie vartoja daug vietinių
laukinių augalų, tokių kaip gvajavos, mangai ir pomidorai, be to,
valgo žuvį ir sumedžiotus laukinius gyvūnus ir taip pat neturi jo­
kių spuogų.4
Kitaip tariant, kultūros be spuogų vartoja mažai kviečių, cu­
kraus ar pieno produktų arba visai jų nevartoja. Kai Vakarų įtaka
paskatino vartoti perdirbtą krakmolą, pavyzdžiui, kviečius ir cu­
krų, spuogai irgi įsiveržė į tokias tautas kaip okinaviečiai, inuitai
ir zulusai.5-7Kitaip tariant, kultūros, kuriose nebuvo spuogų, ne­
turėjo ypatingos genetinės apsaugos nuo jų, bet tiesiog tų žmonių
mityboje trūko maisto produktų, sukeliančių tokią odos būklę-
Išleiskite į rinką kviečius, cukrų ir pieno produktus, ir „Clearasil
pardavimo apyvarta šaus į viršų.
248
Ironiška, bet XX amžiaus pradžioje buvo „gerai žinoma“, kad
spuogų atsiranda arba padaugėja valgant krakmolingus maisto
produktus, tokius kaip blynai ir sausainiai. Si sąvoka dingo devin­
tajame dešimtmetyje po vieno niekam tikusio tyrimo, kuriame
palygintas šokolado ir placebinis karamelinio batonėlio poveikis.
Tyrimu nustatyta, kad nebuvo pastebėta šešiasdešimt penkių da­
lyvių spuoguotumo skirtumo, nesvarbu, kokius saldžiuosius ba­
tonėlius jie vartojo, - išskyrus tai, kad placebo juostelė kalorijų,
cukraus ir riebalų turėjo beveik tiek pat kaip šokoladinė, tik joje
nebuvo kakavos.8 (Kakavos mėgėjams tai priežastis džiaugtis:
spuogų neatsiranda nuo kakavos. Mėgaukitės 85 procentus ka­
kavos turinčiu juoduoju šokoladu.) Vis dėlto tai neįtikino der­
matologų bendruomenės atsisakyti daugelį metų gyvavusio nie­
kinamo požiūrio į mitybos ir spuogų sąsają, daugiausia remiantis
šiuo vieninteliu tyrimu, kuris ne kartą buvo cituojamas.
Tiesą sakant, šiuolaikinė dermatologija iš esmės teigia, kad tik
neišmanymas kaltas dėl to, kad tiek daug šiuolaikinių paauglių
ir suaugusiųjų patiria šią chronišką, kartais bjaurojančią būseną.
Nors diskusijos dažniausiai vyksta apie propionibacterium suke­
liamą infekciją, uždegimą ir pernelyg didelę riebalų gamybą, gy­
dymu siekiama sustabdyti spuogų kilimą, o ne nustatyti priežas­
tis. Taigi dermatologai skuba skirti populiarius antibakterinius
kremus ir tepalus, geriamuosius antibiotikus ir uždegimą slopi­
nančius vaistus.
Neseniai atlikti tyrimai dar kartą atskleidė, kad spuogus suža­
dina angliavandeniai - spuogų susidarymą skatinantis jų povei­
kis atsiranda dėl padidėjusio insulino kiekio.
249
Į dienos šviesą pradeda kilti būdai, kuriais insulinas skatina
spuoguotumą. Insulinas stimuliuoja j insuliną panašaus augimo
faktoriaus I, arba IGF-1 vadinamo hormono, susidarymą odoje.
IGF-1 savo ruožtu skatina audinių augimą plaukų folikuluose ir
dermyje, odos sluoksnyje šiek tiek po jos paviršiumi.9Insulinas ir
IGF-1 taip pat skatina odos riebalų, riebios apsauginės plėvelės,
kurią gamina riebalų liaukos, gamybą.10Per didelis odos riebalų
išsiskyrimas kartu su odos audinio augimu sukelia būdingą pa­
raudusį spuogą.
Netiesioginį insulino vaidmenį susidarant spuogams įrodo ir
kita patirtis. Moterys, kurioms nustatytas policistinių kiaušidžių
sindromas (PKS), pasireiškia perdėtas insulino atsakas ir yra bū­
dingas didesnis cukraus kiekis kraujyje, yra stulbinamai linkusios
į spuogus.11Vaistai, kurie mažina insulino ir gliukozės kiekį mo­
terims, sergančioms PKS, pavyzdžiui, metforminas, sumažina ir
spuogų susidarymą.12Nors geriamieji vaistai nuo diabeto papras­
tai nėra skiriami vaikams, pastebėta, kad jauniems žmonėms, ku­
rie vartoja cukraus ir insulino kiekį kraujyje mažinančius geria­
muosius vaistus nuo diabeto, atsiranda mažiau spuogų.13
Insulino lygis tampa aukščiausias pavartojus angliavandenių:
kuo didesnis suvartotų angliavandenių glikemijos indeksas, tuo
daugiau insulino išsiskiria iš kasos. Žinoma, kviečiai, kurie pasi­
žymi neįprastai aukštu glikemijos indeksu, lemia didesnį cukraus
kiekį kraujyje nei beveik visi kiti maisto produktai, taigi ir in­
sulino išskiriama daugiau. Neturėtų stebinti, kad kviečiai, ypaC
saldžių spurgų ir sausainiukų forma - t. y. kviečiai ir sacharozė,
250
kurių glikemijos indeksas aukštas, - lemia spuogų susidarymą.
Bet tai taip pat pasakytina apie jūsų kelių grūdų duoną, gudriai
užmaskuotą kaip „sveiką“.
Dėl gebėjimo išprovokuoti spuogų susidarymą greta insuli­
no žengia ir pieno produktai. Nors dauguma sveikatos apsaugos
institucijų apsėstos pieno riebumo baimės ir rekomenduoja ne­
riebaus arba lieso pieno produktus, spuogus sukelia ne riebalai.
Kaltininkas, kuris lemia neproporcingą cukraus kiekiui insulino
išsiskyrimą, yra unikalūs galvijų produktų baltymai, pasižymin­
tys ypatinga insulinotropine savybe, kuri paaiškina 20 procentų
paauglių, vartojančių pieną, spuoguotumo padidėjimą.14,15
Per daug sveriantys ir nutukę paaugliai paprastai tokie tampa
ne dėl perteklinio špinatų arba žalių paprikų, lašišos ar tilapijos,
bet dėl angliavandenių turinčių maisto produktų, tokių kaip ja­
vainiai, vartojimo. Atitinkamai tokiems paaugliams turėtų atsi­
rasti daugiau spuogų nei liekniems jų bendraamžiams, ir taip yra
iš tikrųjų: kuo sunkesnis vaikas, tuo labiau tikėtina, kad jis turės
daugiau spuogų.16(Tai nereiškia, kad lieknas vaikas negali turėti
spuogų, bet yra statistinė tikimybė, kad spuogų daugėja didėjant
kūno svoriui.)
Aptarę šiuos argumentus galime tikėtis, kad reguliuojant mi­
tybą pastangos sumažinti insulino ir cukraus kiekį kraujyje turi
sumažinti ir spuogų. Neseniai atliktame tyrime buvo palygintas
koledžo studentų dvylika savaičių vartotas maistas, kurio glike-
mijos indeksas aukštas, su maistu, kurio glikemijos indeksas že­
mas. Esant mažam glikemijos indeksui, spuogų buvo 23,5 proc.
251
mažiau, palyginti su 12 procentų sumažėjimu kontrolinėje gru­
pėje17. Dalyviams, kurie labiausiai apribojo angliavandenių su­
vartojimą, spuogų sumažėjo beveik 50 procentų.
Trumpai tariant, maisto produktai, kurie didina cukraus kiekį
kraujyje ir insuliną, skatina spuogų susidarymą. Kviečiai padidi­
na cukraus ir insulino kiekį kraujyje daugiau nei beveik visi kiti
maisto produktai. Visų grūdo dalių duona, kuria jūs maitinate
savo paauglį dėl sveikatos, iš tikrųjų pasunkina problemą. Nors
spuogai ir nėra pavojingi gyvybei, vis dėlto jie gali lemti tai, kad
nukentėjusysis imsis visų gydymo būdų, o kai kurie jų potenci­
aliai toksiški, pavyzdžiui, izotretinoinas, kuris silpnina regėjimą
naktį, gali pakeisti mintis, elgesį ir sukelia groteskiškų besivystan­
čio vaisiaus apsigimimų.
Kita vertus, kviečių atsisakymas sumažina spuogų susidarymą.
Taip pat iš mitybos pašalinę pieno produktus ir kitus perdirbtus
angliavandenius, pavyzdžiui, traškučius, takus ir tortilijas, jūs iš
esmės išjungiate insulino mechanizmą, skatinantį spuogų forma­
vimąsi. Jei toks dalykas šiame pasaulyje įmanomas, galbūt paau­
glys bus dėkingas.

Nori pamatyti mano spuogus?


Pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis (DH), apibū­
dinamas kaip pūslelinis odos uždegimas, - dar vienas būdas, kai
imuninė reakcija į kviečių glitimą gali pasireikšti ne žarnyne. Tai
niežtintis, į pūslelinę panašus bėrimas (panašios išvaizdos ne­
252
lygumai, kurie nieko bendra neturi su pūslelinės virusu), kuris
gali palikti kitokios spalvos odos juostų ir randų. Dažniausiai
paveikiamos sritys yra alkūnės, keliai, sėdmenys, galva ir nugara,
paprastai abi kūno pusės simetriškai. DH taip pat gali atsirasti
mažiau paplitusiu būdu, tokiu kaip opos burnoje, ant varpos ar
makštyje arba kaip bjaurios mėlynės ant veido.18Norint nustatyti
būdingą uždegiminį atsaką, dažnai prireikia odos biopsijos.
Keista tai, kad nors dauguma pūslelinių dermatitu sergančių
asmenų nepatiria celiakijai būdingų žarnyno simptomų, dauge­
liui vis dėlto pasireiškia žarnyno uždegimas ir destruktyvūs celia-
kijos požymiai. Todėl jei pūslelinių dermatitu sergantys asmenys
ir toliau vartos kviečių glitimą, jie gali patirti visas komplikacijas,
būdingas tipiška celiakija sergantiems žmonėms, įskaitant žarny­
no limfomą, autoimuninius uždegiminius susirgimus ir cukrinį
diabetą.19
Akivaizdu, kad pūslelinio dermatito gydymas yra griežtas
kviečių ir kitų glitimo šaltinių pašalinimas. Kai kuriems žmo­
nėms bėrimas gali sumažėti per kelias dienas, o kitiems pamažu
išnyksta per kelis mėnesius. Ypač įkyrūs atvejai arba dėl nuolati­
nio kviečių glitimo vartojimo pasikartojantis pūslelinis dermati­
tas (deja, labai dažnas), gali būti gydomas geriamuoju dapsonu.
Sis potencialiai toksiškas vaistas, taip pat vartojamas raupsams
gydyti, pasižymi tokiu šalutiniu poveikiu kaip galvos skausmas,
silpnumas, kepenų pažeidimas, o kartais traukuliai ir koma.
Taigi mes vartojame kviečius ir dėl to išsivysto niežtintys, er­
zinantys, bjaurojantys bėrimai. Tuomet vartojame potencialiai
253
toksiškus vaistus, kad galėtume toliau vartoti kviečius, bet labai
rizikuojame susirgti žarnyno vėžiu ir autoimuninėmis ligomis.
Ar tai tikrai prasminga?
Pūslelinis dermatitas yra dažniausiai (po spuogų) pasireiš­
kianti odos reakcija į kviečių glitimą. Bet kviečių glitimas taip
pat sukelia neįtikėtinai daug kitų būklių ir be pūslelinio derma­
tito, kai kurios jų siejamos su padidėjusiu celiakijos antikūnų
kiekiu.20Daugumą šių būklių taip pat gali sukelti kiti veiksniai,
pavyzdžiui, narkotikai, virusai ar vėžys. Kviečių glitimas, kaip ir
narkotikai, virusai ir vėžys, dalijasi potencialu sukelti bet kurį iš
šių bėrimų.
Toliau pateikti dar keli su kviečių glitimu susiję bėrimai ir kiti
odos pažeidimai:•

• Burnos opos - raudonas uždegimo apimtas liežuvis (glosi­


tas), anguliarinis cheilitas (skausmingos opos burnos kam­
puose) ir burnos deginimas yra įprastos burnos bėrimo for­
mos, susijusios su kviečių glitimu.
• Odos vaskulitas - patinimai, į mėlynes panašūs pažeidi­
mai, kai kraujagyslių uždegimai nustatomi biopsija.
• Juodoji akantozė - juoda, aksominė oda paprastai ant
sprando, taip pat pažastyse, ant alkūnių ir kelių. Juodoji
akantozė yra grėsmingai dažna į diabetą linkusiems vai­
kams ir suaugusiesiems.21
• Mazginė eritema - blizgūs raudoni, karšti ir skausmingi
nuo vieno iki dviejų colių (apie 2-5 cm) pakitimai, kurių
254
paprastai atsiranda ant blauzdų, tačiau gali atsirasti ir bet
kur kitur. Mazginė eritema yra riebalinio odos sluoksnio
uždegimas. Jį išgydžius lieka rudas, įdubęs randas.
• Psoriazė (žvynelinė) - paraudęs, pleiskanojantis bėrimas,
paprastai ant alkūnių, kelių ir galvos, o kartais viso kūno.
Vartojant maistą be kviečių ir glitimo, pasveikti galima per
keletą mėnesių.
• Baltmė - paprastai neskausmingos odos dėmės be pigmen­
to (baltos). Atsiradusi baltmė nepastoviai reaguoja j kvie­
čių glitimo pašalinimą.
• Bechčeto liga - burnos ir genitalijų opos, kurios papras­
tai „skriaudžia“ paauglius ir jaunuolius. Si liga taip pat gali
pasireikšti daugybe kitų būdų, pavyzdžiui, psichoze jai pa­
veikus galvos smegenis, negalią sukeliančiu nuovargiu ir
artritu.
• Dermatomiozitas - raudonas, patinęs bėrimas, kuris atsi­
randa kartu su raumenų silpnumu ir kraujagyslių uždegi­
mu.
• Ichtioziforminės dermatozės - keistas, žvynuotas bėrimas
(„ichtioziforminis“ reiškia „panašus į žuvį“), paprastai pa­
sireiškiantis burnoje ir ant liežuvio.
• Gangreninė piodermija - baisios, bjaurojančios veido ir
galūnių opos, kurios palieka gilių randų ir gali tapti chro­
niškos. Gydymui naudojamos imuninės slopinamosios me­
džiagos, tokios kaip steroidai ir ciklosporinas. Būklė gali
lemti gangreną, galūnių amputaciją ir mirtį.
255
Visos šios būklės yra susijusios su kviečių glitimo poveikiu, ir jj
pašalinus pastebėtas pagerėjimas ar išgijimas. Daugelio šių būklių
pasireiškimo atvejų dalis, dėl kurios kaltas kviečių glitimas, paly­
ginti su kitomis priežastimis, nėra žinoma, nes kviečių glitimas
dažnai nelaikomas galima priežastimi. Tiesą sakant, dažniausiai
priežasties neieškoma, o gydymas pradedamas aklai skiriant ste­
roidinius kremus ir kitus vaistus.
Galite tikėti arba ne, bet tas baisus anksčiau pateiktas sąrašas
ne visas. Yra dar kelios odos būklės, susijusios su kviečių glitimu,
kurios čia neišvardytos.
Galite pastebėti, kad odos būklė, kurią lemia kviečių glitimas,
svyruoja nuo paprasto nepatogumo iki bjaurojančios ligos. Be
gana įprastų burnos opų ir juodosios akantozės, dauguma šių
odos reakcijų į kviečių glitimo poveikį nėra įprastos. Vis dėlto
bendrai jos sudaro įspūdingą socialiai ardančių, emociškai sun­
kių ir fiziškai bjaurojančių būklių sąrašą.
Ar jums nekyla įspūdis, kad žmonės ir kviečių glitimas gali
būti nesuderinami ?

Kam reikia
depiliatoriaus „Nair“?
Palyginti su didžiosiomis beždžionėmis ir kitais primatais,
šiuolaikinis Homo sapiens yra beveik be plaukų. Taigi mums labai
patinka tie keli plaukai, kuriuos turime.
Mano tėtis ragino mane valgyti aitriąsias paprikas, nes tada
„augs plaukai ant krūtinės“. O gal geriau jis būtų pataręs vengt1
256
Septynerių metų niežulys
Kurtas j mane kreipėsi dėl padidėjusio cholesterolio kiekio. Tai,
i ką jo gydytojas pavadino „dideliu cholesterolio kiekiu“, pasirodė per
; didelis mažų MTL dalelių, per mažas DTL cholesterolio ir per didelis
trigliceridų kiekis. Natūralu, kad esant tokiam deriniui patariau Kurtui
nedelsiant atsisakyti kviečių.
j Jis taip ir padarė, per tris mėnesius prarado aštuoniolika svarų
i
r (apie 8 kg), visus nuo pilvo. O juokinga buvo tai, ką mitybos pakei-
| timas padarė jo odai.
Kurtas man pasakė, kad jam buvo rausvai rudai išbertas visas
| dešinysis petys, bėrimas pasklido iki alkūnės ir viršutinėje nugaros
| dalyje, - tai kamavo jį ilgiau nei septynerius metus. Jis konsultavosi
su trimis dermatologais, buvo atliktos trys biopsijos, o diagnozės
nustatyti nepavyko. Visi trys specialistai sutiko, kad Kurto bėrimui
gydyti reikalingas steroidinis kremas. Kurtas paklausė jų patarimo,
į nes kartais išbertas vietas labai niežėjo, o kremai bent laikinai su­
teikdavo palengvėjimą.
Po keturių savaičių naujos dietos be kviečių Kurtas parodė man
I savo dešinę ranką ir petį - visiškai jokio bėrimo,
j Septyneri metai, trys biopsijos, trys neteisingos diagnozės, o
| sprendimas buvo toks paprastas kaip obuolių pyragas (išmestas).

kviečių, nes jie privertė mane prarasti galvos plaukus ?Grėsmė ne­
tekti plaukų būtų labiau patraukusi mano dėmesį negu vyriškos
..augmenijos“ kultivavimas. Be to, aitriosios paprikos neskatina
plaukų augimo ant krūtinės ar kitur, o kviečiai tikrai gali sukelti
plaukų slinkimą.
Daugeliui žmonių plaukai yra labai intymus dalykas, svarbus
išvaizdos elementas ir tapatybės išraiška. Kai kuriems žmonėms
257
Pliko kepėjo byla
Užtrukau velniškai ilgai, kol įtikinau Gordoną atsisakyti kviečių.
Susipažinau su Gordonu, nes jis sirgo išemine širdies liga. Ją sukėlė
daug mažų MTL dalelių. Aš paraginau jį iš mitybos visiškai pašalinti
kviečius, kad mažų MTL dalelių skaičius būtų sumažintas arba jų neliktų
visai, ir tokiu būdu geriau kontroliuoti širdies sveikatą.
Bet čia kilo problema - Gordonas turėjo kepyklą. Duona ir bandelės
buvo jo gyvenimo dalis kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę.
Buvo savaime suprantama, kad savo produktus jis valgo su daugeliu
patiekalų. Dvejus metus veltui raginau Gordoną atsisakyti kviečių.
Vieną dieną Gordonas atėjo j mano kabinetą su slidininko kepure.
Jis papasakojo, kad plaukai pradėjo slinkti saujomis, o ant jo galvos liko
j išplėštą velėną panašios plikos juostos. Jo šeimos gydytojas diagno­
zavo alopeciją, bet negalėjo atspėti priežasties. Dermatologui irgi nepa­
vyko nieko paaiškinti. Plaukų slinkimas labai liūdino Gordoną, todėl jis
paprašė savo pirminės sveikatos priežiūros gydytojo antidepresantų ir
gėdingą padėtj slėpė po kepure.

prarasti plaukus gali būti beveik taip pat skausminga, kaip netek­
ti rankos ar kojos.
Plaukų slinkimas kartais neišvengiamas dėl toksiškų vaistų ar
pavojingų ligų poveikio. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems vėžys gy­
domas chemoterapija, laikinai nuslenka plaukai, nes veikliosios
šių vaistų medžiagos, skirtos aktyviai besidauginančioms vėži­
nėms ląstelėms žudyti, taip pat netyčia nužudo aktyvias nevėži-
nes ląsteles, tokias kaip plaukų folikulai. Uždegiminę sisteminę
raudonąją vilkligę, kuri dažnai išsivysto į inkstų ligas ir artritą,
taip pat gali lydėti plaukų slinkimas dėl autoimuninio plaukų f°'
likulų uždegimo.
258
Mano pirmoji mintis buvo, žinoma, kviečiai. Tai atitiko bendrąjį Gor-
dono sveikatos paveikslą: mažos MTL dalelės, figūra su „kviečių pilvu“,
aukštas kraujo spaudimas, priešdiabetinis cukraus kiekis kraujyje, mi­
gloti nusiskundimai dėl skrandžio, o dabar ir plaukų slinkimas. Dar sykį
pasiūliau Gordonui kartą ir visiems laikams iš mitybos pašalinti kviečius.
Veikiamas emocinės traumos, nes prarado didžiąją dalį plaukų, ir da­
bartinio poreikio slėpti savo lopiniuotą galvą jis pagaliau sutiko. Tiesa,
dabar jis turėjo neštis maistą į kepyklą, ir jam buvo nelengva paaiškinti
darbuotojams, kodėl nebevalgo savo produktų. Vis dėlto jis laikėsi.
Po trijų savaičių Gordonas pranešė, kad plikose galvos vietose
pradėjo augti plaukai. Per kitus du mėnesius aktyvus plaukų augimas
atsinaujino. Jis vėl didžiavosi „augmenija“ ant savo makaulės, taip pat
prarado dvylika svarų (5,5 kg) ir du colius (apie 5 cm) nuo juosmens.
Kartais kildavusios pilvo problemos dingo, kaip ir priešdiabetinis cu­
kraus kiekis kraujyje. Praėjus šešiems mėnesiams, 67 procentais su­
mažėjo jo mažų MTL dalelių skaičius.
Nepatogu? Galbūt. Bet tikrai geriau už peruką.

Plaukai ima slinkti ir paprastesnėse situacijose. Vidutinio am­


žiaus vyrai dažnai praranda plaukus netrukus po to, kai užsinori
vairuoti sportinius kabrioletus.
Prie plaukų slinkimo priežasčių sąrašo pridėkite ir kviečių var­
tojimą. Alopecia areata - židininė alopecija - reiškia plaukų slin­
kimą lopais, paprastai nuo galvos, bet kartais ir kitų kūno dalių.
Alopecija net gali apimti visą kūną ir žmogų palikti visiškai be
plaukų nuo galvos iki kojų pirštų ir viso kūno tarp jų.
Kviečių vartojimas sukelia židininę alopeciją dėl j celiakiją pa­
našaus odos uždegimo. Dėl plaukų folikulų uždegimo sumažėja
kiekvieno plauko svogūnėlio tvirtumas, ir jie iškrenta.22 Lygios
259
odos plotuose be plaukų padaugėja uždegimo nešiklių, tokių
kaip auglio nekrozės faktorius, interleukinas ir interferonai.23
Jeigu alopeciją sukelia kviečiai, ji gali tęstis tol, kol vartojate
kviečius. Kaip ir pabaigus chemoterapijos kursą, taip ir kviečių
bei visų glitimo šaltinių pašalinimas paprastai lemia plaukų augi­
mo atsinaujinimą, ir nereikia chirurginio plaukų persodinimo ar
populiarių kremų.

Pabučiuokite savo opas


atsisveikindami
Iš savo patirties galiu tvirtinti, jog kai kamuoja spuogai, bur­
nos opos, veido ar nugaros bėrimas, plaukų slinkimas arba beveik
bet kuri kita odos anomalija, reikia nedelsiant apsvarstyti reak­
ciją į kviečių glitimą. Šios būklės gali mažiau priklausyti nuo hi­
gienos, jūsų tėvų genų arba dalijimosi rankšluosčiais su draugais
negu nuo kvietinio sumuštinio su kalakutiena, kurį valgėte vakar
pietums.
Kokie kiti produktai susiję su tokia daugybe odos ligų? Žino­
ma, žemės riešutai ir kiaukutiniai gyvūnai gali sukelti dilgėlinę.
Bet ar yra dar koks produktas, kuris galėtų būti kaltinamas dėl to-
kio neįtikėtinai didelio odos ligų skaičiaus - nuo paprasto bėri'
mo iki pat gangrenos, subjaurojimo ir mirties? Aš tikrai nežinau
jokio kito, tik kviečius.
Trečia dalis

ATSISVEIKINKITE
SU KVIEČIAIS
13 SKYRIUS

Sudie, kviečiai:
gyvenkime sveiką ir gardų
gyvenimą be kviečių

Šioje knygos dalyje rasite patarimų, kaip visa tai pritaikyti


praktiškai. Tarsi bandant iškratyti smėlį iš maudymosi kostiumo,
gali būti sunku iš mitybos pašalinti šį visur esantį produktą, kuris,
atrodo, lenda į kiekvieną Amerikos maisto užkampį, įskilimą ir
plyšį.
Mano pacientus dažnai apima panika, kai jie supranta, kaip
reiks pakeisti savo spintelių ir šaldytuvų turinį, nusistovėjusius
pirkimo, valgio gaminimo ir valgymo įpročius. „Neliko nieko
valgomo! Aš badausiu!“ Daugelis taip pat pripažįsta, kad praė­
jus daugiau nei dviem valandoms be kviečių produktų prasideda
nepasotinamas potraukis ir nerimas dėl jų atsisakymo. Atminda­
mi, kaip Bobas ir Džiliana kantriai varžėsi konkurse „Kas numes
daugiausia svorio?“, žliumbdami ir per kančias numetę tik tris
svarus (apie 1,5 kg) per savaitę, jūs galite suprasti, ką kviečių atsi­
sakymas gali reikšti kai kuriems žmonėms.
263
Bet patikėkite manimi, jų atsisakyti verta. Jei jūs dar skaitote
šią knygą, aš manau, kad bent svarstote apie „skyrybas“ su šiuo
neištikimu ir piktnaudžiaujančiu „partneriu“. Mano patarimas
toks: būkite negailestingi. Nesikabinkite už gerų laikų prieš dvi­
dešimt metų, kai lengvi biskvitai ir bandelės su cinamonu guodė
jus tuomet, kai buvote atleistas iš darbo, nesiilgėkite gražaus sep­
tynių sluoksnių torto, kurį valgėte per savo vestuves. Pagalvokite
apie tai, kiek pakenkta jūsų sveikatai, kokius emocinius skran­
džio smūgius patyrėte, apie laikus, kai kviečiai maldavo priimami
atgal, esą jie tikrai pasikeitė.
Pamirškite. Tai neįvyks. Jokia reabilitacija negalima, tik pa­
šalinimas. Pasiruoškite „skyrybų teismo procesui“: praneškite,
kad „išsiskyrėte“ su kviečiais, neprašykite „alimentų“ ar paramos
vaikams, nežiūrėkite atgal ir neprisiminkite gerų laikų. Tiesiog
bėkite šalin.

Ištieskite ranką
sveikatai
Pamirškite viską, ką žinojote apie sveikus visų grūdo dalių
produktus. Daugelį metų mus tikino, kad jie turėtų vyrauti mūsų
mityboje. Toks mąstymas sako, kad mityba, kurioje gausu „svei­
kų visų grūdo dalių produktų“, padarys jus energingą, populiarų,
gražų, seksualų ir sėkmingą. Jūs taip pat mėgausitės sveiku cho­
lesterolio lygiu ir reguliariai tuštinsitės. Atsisakykite sveikų visų
grūdo dalių produktų ir jūs būsite nesveikas, virškinimas sutriks,
264
kils širdies ligų ir vėžio grėsmė. Jus išmes iš kaimo klubo, pašalins
įš kėglių lygos ir būsite atskirtas nuo visuomenės.
Užuot klausę šių kalbų, atminkite, kad būtinybė vartoti „svei­
kus visų grūdo dalių produktus“ yra grynas prasimanymas. Javų,
tokių kaip kviečiai, produktai būtini žmogaus mitybai ne daugiau
nei nelaimingų atsitikimų srityje besispecializuojantys advokatai
jūsų kieme rengiamame vakarėlyje.
Leiskite man aprašyti tipišką asmenį, kuris nevartoja kviečių:
lieknas, plokščiu pilvu, jo kraujyje mažai trigliceridų, daug DTL
(„gerojo“) cholesterolio, normalus cukraus kiekis, normalus
kraujo spaudimas, daug energijos, geras miegas, normali žarnyno
veikla.
Kitaip tariant, ženklas, kad jums būdingas kviečių trūkumo
sindromas, yra tas, kad jūs esate normalus, lieknas ir sveikas.
Priešingai populiariai teorijai, kuriai galbūt pritaria jūsų kai­
mynystėje gyvenantis draugiškas dietologas, atsisakius kviečių
dėl to nesivysto jokios ligos, jei prarastos kalorijos pakeičiamos
tikru maistu.
Jei kviečių palikta mitybos spraga užpildoma daržovėmis, rie­
šutais, mėsa, kiaušiniais, avokadais, alyvuogėmis, sūriu, t. y. tikru
maistu, ne tik nesusirgsite dėl netinkamos mitybos, bet ir galėsi­
te mėgautis geresne sveikata, didesne energija, kietesnių miegu,
svorio kritimu ir visų nenormalių reiškinių, kuriuos mes apta­
rėme, pašalinimu. O jei kviečių produktus pakeisite kukurūzų
traškučiais, energijos teikiančiais batonėliais, gėrimais, vaisiais,
tada taip, jūs tiesiog vieną nepageidaujamo maisto grupę iškelsite
265
j kitą nepageidaujamą grupę ir pasieksite nedaug. Jums iš tikrųjų
gali trūkti kelių svarbių maisto medžiagų, kad ir toliau gyventu­
mėte pagal unikalią Amerikos patirtį, nutuktumėte ir susegtu­
mėte cukriniu diabetu.
Taigi atsisakyti kviečių yra pirmasis žingsnis. Antrasis - rasti
tinkamus pakaitalus, kuriais galite užpildyti kalorijų spragą (pri­
siminkite, kad kviečių nevartojantys žmonės natūraliai ir nesą­
moningai per dieną suvartoja 350-400 kalorijų mažiau).
Pati paprasčiausia dieta, kai atsisakote kviečių, bet leidžiate vi­
siems kitiems maisto produktams proporcingai užpildyti kalorijų
trūkumą, nors nėra tobula, visgi daug geresnė nei mityba, kurio­
je yra kviečių. Kitaip tariant, pašalinkite kvietinius produktus ir
tiesiog valgykite šiek tiek daugiau kitų maisto produktų: didesnę
keptos vištienos porciją, daugiau šparaginių pupelių, kiaušinie­
nės, Kobo salotų ir 1.1.Jūs vis dar galite pasinaudoti daugeliu šioje
knygoje aprašytų pranašumų. Aš per daug viską supaprastinčiau,
jei sakyčiau, kad viskas, ko reikia, yra pašalinti kviečius. Jei ideali
sveikata yra jūsų tikslas, tada jums iš tikrųjų svarbu, kokį maistą
pasirinkti, kad užpildytumėte atsisakius kviečių likusią tuštumą.
Jei nuspręsite eiti toliau, ne tik pašalinti kviečius, prarastas
kviečių kalorijas turite pakeisti tikru maistu. Sakydamas „tikras
maistas“ aš jį išskiriu iš labai apdorotų, su herbicidais, genetiš­
kai modifikuotų, paruoštų valgyti patiekalų, maisto produktų su
daug fruktozės turinčiu kukurūzų sirupu, receptų „tiesiog įpilki­
te vandens“ ar produktų pakuotėse su animacinių filmų persona­
žais, sportininkais ir kitais gudriais rinkodaros triukais.
266
Tai mūšis, kurį reikia kovoti visais frontais, nes visuomenėje
juntamas neįtikėtinai stiprus spaudimas nevalgyti tikro maisto,
{junkite televizorių ir nepamatysite agurkų, sūrininkų pagamin­
tų sūrių arba kaimiškų kiaušinių, kuriuos sudėjo laisvėje gyve­
nančios vištos, reklamos. Jus užplūs bulvių traškučių, užšaldytų
pietų, gaiviųjų gėrimų, t. y. maisto produktų iš pigių sudedamųjų
dalių, kurių antkainiai dideli, reklama.
Daug pinigų išleidžiama norint vartotojams įbrukti produk­
tus, kurių reikėtų vengti. Bendrovė „Kellogg s“, žinoma visuome­
nei dėl savo javainių (2010 m. javainių parduota už 6,5 milijardo
JAV dolerių), atsilieka nuo „Yoplait“ jogurto, „Haagen-Dazs“
ledų, „Larabar“ „sveikų“ batonėlių, „Keebler Graham“ krekerių,
„Famous Amos“ šokoladinių sausainių, „Cheez-It“ krekerių, taip
pat „Cheerios“ ir „Apple Jacks“ dribsnių. Šie maisto produktai
sukrauti prekybos centrų lentynose ties takais, gerai matomi takų
galuose, strategiškai išdėstyti akių lygyje, dieną ir naktį vyrauja
televizijoje. Jie sudaro daugumą skelbimų daugelyje žurnalų.
„Kelloggs“ yra tik viena maisto bendrovė iš daugelio. Didžioji
maisto pramonė taip pat moka už daugybę „mokslinių tyrimų“,
kuriuos atlieka dietologai ir mitybos specialistai, ji remia uni­
versitetų ir kolegijų dėstytojus, daro įtaką žiniasklaidos turiniui.
Trumpai tariant, ji yra visur.
Ir ši strategija labai veiksminga. Dauguma amerikiečių užkibo
ant jų rinkodaros kabliuko, valo ir švino. Dar sunkiau ignoruoti
tokius produktus, kai juos remia Amerikos širdies asociacija ir ki­
tos sveikatos organizacijos. (Pavyzdžiui, Amerikos širdies asocia­
267
cijos patvirtinimo žymės varnelė pateikiama ant daugiau nei 800
maisto produktų, įskaitant dribsnius „Honey Nut Cheerios“ ir
dar neseniai „Cocoa Puffs“.)
O jūs bandote juos ignoruoti, jų atsisakyti ir žygiuoti klausy­
dami savo būgnininko. Tai tikrai nelengva.
Aišku viena: jūs nepatirsite maisto trūkumo, kuris išsivystytų
jums nustojus vartoti kviečius ir kitus perdirbtus maisto produk­
tus. Be to, pajusite mažesnį sacharozės, daug fruktozės turinčio
kukurūzų sirupo, dirbtinių maisto dažiklių ir kvapiųjų medžia­
gų, kukurūzų krakmolo ir neištariamo sąrašo sudedamųjų dalių,
nurodytų produkto etiketėje, poveikį. Vėlgi dėl bet kurio iš jų
mityba netaps nevisavertė. Bet tai nesustabdo maisto pramonės
ir jos draugų iš JAV žemės ūkio ministerijos, Amerikos širdies
asociacijos, Amerikos dietologų asociacijos ir Amerikos diabe­
to asociacijos nuo teiginių, kad šie maisto produktai kažkodėl
būtini sveikatai ir kad be jų gyvenimas gali būti nesveikas. Ne­
sąmonė. Absoliuti, gryniausia nesąmonė. 180 laipsnių įrodyta
nesmulkinta nesąmonė.
Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, yra susirūpinę, kad atsisakę
kviečių jie negaus pakankamai ląstelienos. Ironiška, bet jei pa­
keisite kviečių kalorijas daržovėmis ir neskrudintais riešutais,
ląstelienos suvartojimas padidės. Jei dvi riekes kvietinės duonos,
kurioje yra 138 kalorijos, pakeisite kalorijų požiūriu lygiaverte
sauja neskrudintų riešutų, pavyzdžiui, migdolais ar graikiniais
riešutais (tai yra maždaug 24 riešutai), jūs gausite 3,9 g arba dau­
giau ląstelienos, nei gautumėte iš duonos. Panašiai salotų iš miš­
268
rių žalumynų, morkų ir paprikų kalorijų ekvivalentas turės tiek
pat ląstelienos, kiek duona, arba dar daugiau. Taip, galų gale,
primityvios medžiotojų ir rinkėjų kultūros - kultūros, kurios
pirmos mums pateikė pamokų apie ląstelienos svarbą mitybo­
je, - gaudavo ląstelienos gausiai vartodamos augalinį maistą, o
ne iš sijotų miltų ar kito perdirbto šaltinio. Todėl ląstelienos su­
vartojimas nėra problema, jei atsisakius kviečių valgoma daugiau
sveiko maisto.
Maisto bendruomenė daro prielaidą, kad gyvybę jūs palaikote
traškučiais ir guminukais, todėl jums reikia įvairiais vitaminais
„pastiprinto“ maisto. Visos šios prielaidos subyrės, jei nevalgysi­
te vien to, ką galite gauti iš vietos parduotuvėje įsigyto maišelio,
bet vartosite tikrą maistą. Kvietiniai kepiniai papildomi Bgrupės
vitaminais, pavyzdžiui, B6, Bn, folio rūgštimi ir tiaminu, todėl
dietologai įspėja, kad, atsisakius šių produktų, atsiras vitamino
B trūkumas. Tai taip pat netiesa. B grupės vitaminų daugiau nei
pakankamai yra mėsoje, daržovėse ir riešutuose. Jei į duoną ir ki­
tus miltinius produktus pagal įstatymą privaloma pridėti folio
rūgšties, jūs viršysite kviečiuose esantį folio rūgšties kiekį kelis
kartus tiesiog suvalgę saują saulėgrąžų sėklų arba smidrų. Ketvir­
tis puodelio špinatų ar keturi šparagai atitinka daugelyje javainių
esantį folio rūgšties kiekį. (Be to, folatai iš natūralių šaltinių gali
būti pranašesni negu folio rūgštimi papildyti perdirbti maisto
produktai.) Riešutai ir žalios daržovės apskritai yra nepaprastai
geras folio rūgšties šaltinis - būtent iš šių šaltinių žmonėms buvo
skirta ją gauti. (Nėščios ar žindančios moterys yra išimtis ir gali
269
turėti naudos iš folio rūgšties ar folatų papildų, kad patenkintų
išaugusius šio vitamino poreikius ir būtų išvengta vaisiaus ner­
vinio vamzdelio defektų.) Panašiai daug didesnis vitamino ff ir
tiamino kiekis gaunamas iš keturių uncijų vištienos ar kiaulienos,
avokado arba lA puodelio maltų linų sėmenų nei iš tokio paties
svorio kviečių produktų.
Be to, atsisakius kviečių iš tikrųjų pagerėja vitamino B įsisa­
vinimas. Pavyzdžiui, dažnai organizme padaugėja vitamino B ir
folio rūgšties, geležies, cinko ir magnio, nes virškinamojo trakto
būklė pasitaiso, o kartu pagerėja ir maisto medžiagų įsisavini­
mas.
Pašalinti kviečius gali būti nepatogu, bet tai tikrai nėra ne­
sveika.

Planuokite radikaliai
atsisakyti kviečių (radikalią
kvietektomiją)
Laimei, visai pašalinti kviečius iš mitybos nėra taip blogai,
kaip sudėstyti veidrodžius ir skalpelius ir pašalinti sau apendicitą
be anestezijos. Kai kuriems žmonėms visai nesunku praeiti pro
riestainių parduotuvę ar atsisakyti saldžių vyniotinių. Kitiems tai
gali būti nemalonu, panašiai kaip danties šaknies kanalo valymas
ar gyvenimas mėnesį su antrosios pusės tėvais.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad veiksmingiausias ir, galiau­
siai, lengviausias būdas atsisakyti kviečių yra padaryti tai staiga ir
270
visiškai. Dėl gliukozės ir insulino ciklo amerikietiškųjų kalnelių,
kuriuos lemia suvartoti kviečiai, taip pat priklausomybę sukelian­
čio egzorfino poveikio kai kuriems žmonėms gali būti sunku pa­
mažu mažinti kviečių vartojimą, todėl greitai nutraukti tą įprotį
gali būti geriau. Staigus ir visiškas kviečių atsisakymas jautriems
asmenims sukels abstinencijos reiškinių. Bet įveikti šią abstinen­
ciją gali būti lengviau, nei užgniaužti kylantį potraukį, kuris pa­
prastai atsiranda sumažinus vartojimą - tai nedaug kuo skiriasi
nuo negerti bandančio alkoholiko būsenos. Kita vertus, kai ku­
riems žmonėms patogiau laipsniškai mažinti kvietinių produktų
vartojimą, o ne staigiai jų atsisakyti. Bet kuriuo atveju galutinis
rezultatas yra tas pats.
Aš tikiu, kad jūs jau suprantate, jog kviečiai yra ne tik duona.
Kviečių yra visur ir visame kame.
Daugelis žmonių, pirmą kartą bandančių nustatyti maisto
produktus, kurių sudėtyje yra kviečių, randa jų beveik visame
perdirbtame maiste, įskaitant labiausiai neįtikėtinas vietas, pa­
vyzdžiui, konservuotose „trintose“ sriubose ir „sveikuose“ šaldy­
tuose pietums skirtuose patiekaluose. Kviečių ten yra dėl dviejų
priežasčių: pirmoji - jų geras skonis, antroji - jie žadina apetitą.
Pastaroji priežastis, žinoma, veikia ne jūsų, o maisto gamintojų
naudai. Maisto gamintojams kviečiai yra kaip nikotinas ciga­
retėse - tai didžiausia garantija, kad bus skatinamas nuolatinis
vartojimas. (Beje, kitos įprastos sudedamosios dalys, kurių yra
perdirbtuose maisto produktuose ir kurios padidina jų vartoji­
mą, nors ir veikia ne taip stipriai kaip kviečiai, yra daug fruktozės
271
turintis kukurūzų sirupas, sacharozė, krakmolas ir druska. Jų taip
pat verta vengti.)
Be abejo, prieš atsisakant kviečių reikia šiek tiek pasiruošti.
Su kviečiais pagaminti maisto produktai yra kur kas patogesni:
sumuštinius ir vyniotinius, pavyzdžiui, lengva gabenti, laikyti ir
valgyti rankomis. Kviečių atsisakymas reiškia, kad į darbą reikės
pasiimti savo maisto ir jį valgyti šaukštu ar šakute. Tai gali taip
pat reikšti, kad jums reiks apsipirkti dažniau ir - o, dangau, -
patiems ruošti maistą. Didesnė priklausomybė nuo daržovių ir
šviežių vaisių taip pat vers j parduotuvę, turgų arba daržovių pre­
kyvietę eiti kelis kartus per savaitę.
Šie nepatogumai toli gražu nėra neįveikiami. Tai gali reikš­
ti keletą minučių išankstinio pasiruošimo, pavyzdžiui, norint į
darbą neštis gabalėlį sūrio, reikės jį susipjaustyti ir susivyniojus,
įsidėti į rankinę kartu su keliomis saujomis neskrudintų migdolų
ir daržovių sriuba indelyje. Gali būti, kad vakarieniaudami palik­
site šiek tiek špinatų salotų ir kitą rytą valgysite jas pusryčiams.
(Taip, vakarienė pusryčiams - tai naudinga strategija, kurią ap­
tarsime vėliau.)
Žmonės, kurie nuolat vartoja kviečių produktus, tampa irz­
lūs, apsiblausę ir jaučiasi pavargę vos po valandos be kviečių pro­
dukto, dažnai desperatiškai ieško bent trupinių ar kąsnelio, kad
numalšintų kankinantį alkį - aš iš savo patogios, kviečių neval­
gančio žmogaus pozicijos į šį reiškinį žvelgiu stebėdamasis. Kai
iš savo mitybos pašalinate kviečius, apetito nebelemia gliukozės
ir insulino sotumo ir alkio amerikietiški kalneliai, jums nerei­
272
kia gauti kitos smegenis veikiančių egzorfinų „dozės“. Septintą
valandą ryto suvalgę omletą iš dviejų kiaušinių su daržovėmis,
paprikomis ir alyvuogių aliejumi, jūs tikriausiai neišalksite iki
vidurdienio arba 13.00 vai. Palyginkite tai su 90-120 minučių
nepasotinamo alkio ciklu, kuris būdingas daugeliui žmonių,
7.00 vai. suvalgiusių dubenėlį daug ląstelienos turinčių dribsnių.
9.00 vai. jiems būtinas užkandis, o 11.00 vai. - kitas užkandis
arba priešpiečiai. Matote, kaip, atsisakius kviečių, lengva natū­
raliai ir nesąmoningai pašalinti 350-400 kalorijų per dieną. Jūs
taip pat išvengsite popietinio suglebimo, kurį daugelis žmonių
patiria apie 14.00-15.00 vai.: mieguisto, vangaus apsiblausimo,
kuris apima pietums suvalgius sumuštinį su kvietine duona, psi­
chinio nuosmukio, kuris atsiranda, kai aukštas gliukozės lygis
nukrinta. Pavyzdžiui, pietūs iš tunų (be duonos), sumaišytų su
majonezu arba iš alyvuogių aliejaus pagamintu padažu, kartu su
cukinijos griežinėliais ir sauja (arba keliomis) graikinių riešutų
visai nesukels gliukozės ir insulino svyravimo, bus palaikomas
įprastas normalus cukraus kiekis kraujyje, kuris nesukelia mie­
guistumo ar apspangimo.
Daugumai žmonių sunku patikėti, kad kviečių pašalinimas
gali ilgainiui palengvinti, o ne apsunkinti jų gyvenimą. Kviečių
atsisakę žmonės išsivaduoja iš desperatiškų maisto paieškų kas
dvi valandas ir be maisto gerai jaučiasi ilgesnį laiką. Pagaliau su­
sėdę valgyti, jie pasitenkina mažesniu kiekiu. Gyvenimas tampa...
paprastesnis.
Tiesą sakant, kviečiai, tvarkaraščiai ir mitybos įpročiai, ku­
riuos lėmė kviečių prieinamumas, pavergė daugelį žmonių. To-
273
Pasninkas - lengviau, nei manote
Pasninkas gali būti viena iš stipriausių priemonių, padedančių pa­
gerinti sveikatą, - su juo susijęs svorio, kraujospūdžio sumažėjimas,
geresnis insulino atsakas, ilgaamžiškumas, taip pat daugelio sveikatos
sutrikimų susilpnėjimas.1 Nors pasninkavimas dažniau suprantamas
kaip religinė praktika (pvz., islamo ramadanas; graikų stačiatikių pas­
ninkas prieš Kalėdas, gavėnia ir Žolinių pasninkas), jis yra viena iš la­
biausiai neįvertintų sveikatos strategijų.
Vidutiniam žmogui, valgančiam tipišką amerikietišką maistą, gau­
sų kviečių, pasninkas gali būti sunkus išbandymas, kuriam reikia daug
valios. Žmonės, kurie reguliariai vartoja kviečių produktus, retai pajėgia
pasninkauti daugiau nei kelias valandas - paprastai po to jie įsiunta ir
kemša viską, kas pasitaiko po ranka.

dėl radikali kvietektomija yra daugiau nei tiesiog vieno mitybos


komponento pašalinimas. Iš jūsų gyvenimo dingsta stiprus ape­
tito stimuliatorius, kuris reguliuoja elgseną ir dažnai būna negai­
lestingas. Atsisakę kviečių tapsite laisvi.

Kviečiaholizmas ir kviečių
abstinencijos sindromas
Maždaug 30 procentų žmonių, kurie staiga pašalins kviečių
produktus iš savo mitybos, patirs abstinenciją. Tiesa, kitaip nei
abstinencija, atsirandanti atsisakius opiatų arba alkoholio, kvie­
čių atsisakymas nesukelia priepuolių ir haliucinacijų, proto užte­
mimo ar kitų pavojingų reiškinių.
274
Jdomu tai, kad atsisakius kviečių išbūti nevalgius daug lengviau, tam
beveik nereikia pastangų.
Pasninkas reiškia, kad aštuoniolika valandų ar kelias dienas nevar-
tojame jokio maisto, galima gerti tik vandenį (siekiant, kad pasninkavi­
mas būtų saugus, labai svarbi intensyvi hidratacija). Atsisakę kviečių
žmonės gali pasninkauti aštuoniolika, dvidešimt keturias, trisdešimt
šešias, septyniasdešimt dvi ar daugiau valandų ir patirti tik nedidelį dis­
komfortą ar jo visai nepatirti. Gebėjimas pasninkauti, žinoma, imituoja
natūralią medžiotojų ir rinkėjų situaciją, kurioje be maisto buvo galima
apsieiti kelias dienas ar net savaites, kai medžioklė nepavykdavo arba
atsirasdavo kitų natūralių kliūčių gauti maisto.
Galimybė ramiai pasninkauti yra natūrali, o negebėjimas išbūti ilgiau
nei kelias valandas beprotiškai neieškant kalorijų yra nenatūralus.

Panašiausia j kviečių abstinenciją yra nikotino abstinencija,


kuri atsiranda metus rūkyti - kai kuriems žmonėms ši patirtis yra
beveik tokia pat intensyvi. Kaip ir nikotino abstinencija, kviečių
abstinencija gali sukelti nuovargį, psichikos aptemimą ir dirglu­
mą. Ją taip pat gali lydėti neapibrėžta disforija, bloga nuotaika
ir liūdesys. Atsisakius kviečių dažnai pasireiškia unikalus gebėji­
mo atlikti fizinius pratimus sumažėjimas ir paprastai trunka nuo
dviejų iki penkių dienų. Tik abstinencija dėl kviečių dažniausiai
būna trumpalaikė - dauguma buvusių kviečių valgytojų geriau
jaučiasi jau po savaitės, o prisiekę rūkaliai dažniausiai lipa sieno­
mis nuo trijų iki keturių savaičių. (Ilgiausi kviečių abstinencijos
simptomai, kuriuos man teko stebėti, išliko keturias savaites, bet
tai buvo neįprasta.)
275
Žmonės, kurie kenčia dėl abstinencijos, paprastai anksčiau
jautė neįtikėtiną potraukį kviečių produktams. Veikiami galin­
go valgymo impulso, kurį sukelia kviečiai, anksčiau jie kasdien
valgydavo nesaldžius riestainius, krekerius ir duoną. Potraukis
pasikartoja maždaug dviejų valandų ciklais ir atspindi gliukozės
ir insulino svyravimus, kurie atsiranda dėl kviečių produktų po­
veikio. Trūkstant užkandžio ar maisto, šie žmonės patiria stresą:
drebulį, nervingumą, galvos skausmą, nuovargį ir intensyvų norą
suvalgyti kviečių - šie reiškiniai gali išlikti visą abstinencijos lai­
kotarpį.
Kas sukelia kviečių abstinenciją? Tikėtina, kad ilgi metai
gausaus angliavandenių vartojimo lemia tai, kad metabolizmas
ėmė priklausyti nuo nuolatinio kviečiuose esančio lengvai įsisa­
vinamo cukraus tiekimo. Pašalinus cukraus šaltinius, organizmas
verčiamas prisitaikyti ir mobilizuotis, deginti riebalų rūgštis, o
ne lengvai pasiekiamus angliavandenius - tai procesas, prie kurio
priprasti reikia kelių dienų. Tačiau šis žingsnis yra būtina dalis
norint pakeisti situaciją iš riebalų kaupimo į riebalų naudojimą ir
visceralinių riebalų „kviečių pilvo“ mažinimą. Kviečių abstinen­
cijos psichologinis poveikis panašus į dietos be angliavandenių
poveikį. (Atkinso dietos gerbėjai tai vadina pradiniu gripu, nuo­
vargiu, skausmu, kuris išsivysto pradiniame programos be anglia­
vandenių etape.) Atėmus iš smegenų kviečių glitimo išskiriamus
egzorfinus, abstinencijos poveikis dar sustiprėja, ir šis reiškinys
tikriausiai lemia kviečių potraukį ir disforiją.
Yra du būdai, kaip sušvelninti smūgį. Vienas iš jų - suvarto­
jamų kviečių mažinimas pamažu per savaitę. Sis būdas tinka ne
276
visiems. Tik įspėju: kai kurie žmonės yra taip priklausomi nuo
kviečių, kad jiems net šis mažinimo procesas bus itin sunkus dėl
pasikartojančių priklausomybės atsinaujinimo reiškinių, kuriuos
lydi kiekvienas bandelės arba pyragėlio kąsnis. Žmonėms, labai
priklausomiems nuo kviečių, staigus nutraukimas (ar mums tai
vadinti metimu?) gali būti vienintelis būdas ištrūkti iš šio ciklo.
Tai panašu į alkoholizmą. Jei jūsų draugas kasdien išgeria po 0,33
litro butelį degtinės ir jūs įtikinsite jį sumažinti išgeriamą kiekį
iki dviejų stikliukų po 50 ml, jis iš tiesų taps sveikesnis ir gyvens
ilgiau, tačiau to padaryti beveik neįmanoma.
Antra, jei jūs manote, kad esate vienas iš tų, kurie patirs abs­
tinenciją, svarbu numatyti tinkamą laiką atsisakyti kviečių. Pasi­
rinkite laikotarpį, kai jums nereikia būti geriausios formos, pvz.,
savaitę atostogų arba ilgą laisvą savaitgalį. Sąmonės aptemimas ir
vangumas, kurį patiria kai kurie žmonės, gali būti smarkus, todėl
darbe tampa sunku susikaupti ir našiai dirbti. (Tikrai neturite
tikėtis užuojautos iš boso ar bendradarbių, kurie, išgirdę paaiški­
nimą, tikriausiai šaipysis ir sakys ką nors panašaus į: „Tomas bijo
riestainių!“)
Nors kviečių abstinencija gali būti nemaloni ar dėl jos netgi
imsite kabinėtis prie artimųjų ir bendradarbių, ji nekenksminga.
Aš niekada nemačiau tikrai neigiamų reiškinių, taip pat apie to­
kius nebuvo pranešta, išskyrus pirmiau aprašytuosius. Atsisakyti
skrudintos duonos ir bandelių kai kuriems žmonėms sunku, at­
siranda daug emocinių poteksčių, atsinaujinantis potraukis gali
pasireikšti po mėnesių ir metų, bet tai gerai jūsų sveikatai, o ne
žalinga.
Laimei, abstinencijos sindromą patiria ne visi. Kai kurie ne­
patiria jo visai ir stebisi, dėl ko visas tas triukšmas. Juk kai kurie
žmonės gali tiesiog staiga mesti rūkyti ir niekada nebepradėti.
Tas pats ir su kviečiais.

Negrįžkite
Dar vienas keistas reiškinys: kai dietos be kviečių laikotės jau
keletą mėnesių, galite pastebėti, kad kviečių sugrąžinimas su­
kelia šalutinį poveikį, pradedant sąnarių skausmu iki astmos ir
virškinimo sutrikimų. Jis gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar
jus kamavo abstinencija. Dažniausiai sugrąžinimo „sindromas“
pasireiškia dujų kaupimusi, pilvo pūtimu, spazmais, viduriavi­
mu ir tai trunka nuo šešių iki keturiasdešimt aštuonių valan­
dų. Tiesą sakant, kviečių sugrąžinimo poveikis virškinamajam
traktui daugeliu atžvilgių panašus į ūmų apsinuodijimą maistu,
kaip suvalgius pašvinkusios vištienos ar fekalijomis užterštos
dešros.
Kitas labiausiai paplitęs pakartotinio kviečių poveikio suke­
liamas reiškinys yra sąnarių skausmai - bukas į artritą panašus
skausmas, kuris paprastai pasireiškia daugelyje sąnarių, pavyz­
džiui, alkūnėse, pečiuose ir keliuose, ir gali trukti iki kelių dienų.
Kitiems paūmėja astma, pakankamai, kad kelias dienas reikėtų
inhaliatorių. Poveikis elgsenai ar nuotaikai dažnas - nuo blogos
nuotaikos ir nuovargio iki nerimo ir pykčio (paprastai būdinga
vyrams).
278
Kodėl taip atsitinka, neaišku, nes nebuvo atlikta jokių moks­
linių tyrimų. Aš manau, kad vėl pavartojus kviečių įvairiuose
organuose greičiausiai išsivysto nedidelis uždegimas. Jis praeina
atsisakius kviečių ir vėl atsiranda ėmus juos valgyti. Įtariu, kad
elgseną ir nuotaiką veikia egzorfinai, panašiai kaip šizofrenija ser­
gančius pacientus veikia Filadelfijos eksperimentai.
Geriausias būdas išvengti pakartotinio poveikio - tai vengti
kviečių, kai jau pašalinote juos iš savo mitybos.

O ką galima pasakyti apie


kitus angliavandenius?
Taigi, kai atsisakėte kviečių, kas liko ?
Jūs pašalinote akivaizdžiausią problemos šaltinį tiems žmo­
nėms, kurie laikosi kitais atžvilgiais sveikos mitybos.
Kviečiai tikrai yra blogiausias iš blogiausių angliavandenių.
Tačiau ir kiti angliavandeniai gali būti problemų šaltinis, nors ir
mažesniu mastu, palyginti su kviečiais.
Manau, kad mes visi išgyvenome keturiasdešimties metų per­
teklinio angliavandenių vartojimo laikotarpį. Mėgaudamiesi vi­
sais naujais perdirbtais maisto produktais, kurie pasiekė prekybos
centrų lentynas nuo aštuntojo dešimtmečio, leidome sau vartoti
daug angliavandenių turintį maistą pusryčiams, pietums, vakarie­
nei ir užkandžiams. Todėl dešimtmečius mus veikė dideli cukraus
kiekio kraujyje svyravimai ir glikacija, vis didėjo atsparumas insu­
linui, augo visceraliniai riebalai ir atsirado uždegimo reakcijų, o
279
Priaugau trisdešimt svarų
(13,5 kg) dėl vieno sausainio!
Ne, tai ne „National Enquirer“ antraštė šalia „Niujorkietė jsisūnijo
ufonautą!“ Tiems, kurie sykj metė kviečius, tai gali būti tiesa.
Žmonėms, kurie lengvai įgyja priklausomybę nuo kviečių, silpnumo
akimirką tereikia vieno pyragėlio, krekerio arba nesaldaus riestainio.
Brusketa įmonės vakarėlyje arba riestainių sauja per laimingąją valandą
atveria impulso vartus. O pradėję nebegalite sustoti: dar sausainių, dar
krekerių, paskui kapoti kviečiai pusryčiams, sumuštiniai pietums, dar
krekerių užkandžiams, makaronai ir suktinukai vakarienei ir t. t. Kaip
ir bet kuris narkomanas, jūs pateisinate savo elgesį: „Tai negali būti
taip blogai. Šis receptas yra iš žurnalo straipsnio apie sveiką mitybą.“

dėl viso to pavargo, nusilpo kasa ir nebespėjo patenkinti insulino


poreikio. Besitęsiančios angliavandenių atakos, kurios silpnino
kasą, vedė mus priešdiabetinės būklės ir diabeto keliu prie hiper­
tenzijos, lipidų pokyčių (mažai DTL, daug trigliceridų, daug ma­
žųjų MTL dalelių), artrito, širdies ligų, insulto ir visų kitų perne­
lyg gausaus angliavandenių vartojimo pasekmių.
Dėl šios priežasties manau, kad, be kviečių pašalinimo, taip
pat naudinga iš esmės apriboti angliavandenių vartojimą - tai
padės labiau sumažinti visus su angliavandeniais susijusius reiški­
nius, kurie mus veikė ilgus metus.
Jei norite sumenkinti apetitą skatinančius, insulino balansą
iškreipiančius ir mažąsias MTL daleles kuriančius reiškinius, ku­
riuos lemia kitas maistas, o ne kviečiai, arba vienas jūsų sveikatos
tikslų yra numesti daug svorio, tada atsisakę kviečių turėtumėte
280
Arba: „Šiandien aš nusidėsiu, bet rytoj sustosiu.“ Prieš jums tai suvo­
kiant, visas svoris, kurj jūs praradote, sugrįš per kelias savaites. Mačiau
žmonių, vėl priaugusių trisdešimt, keturiasdešimt, net septyniasdešimt
svarų (15, 20 ar net 35 kg), kol jie vėl sustojo.
Deja, atsisakę kviečių daugiausia kentėjo tie patys žmonės, kurie
labiausiai linkę į šį reiškinį. Nesulaikomas vartojimas gali prasidėti nuo
mažiausio „nekenksmingo“ kąsnio. Tie, kurie nėra linkę į šį poveikį, gali
būti skeptiški, bet aš mačiau jį pasireiškiant šimtams pacientų. Žmo­
nės, kuriems tai aktuali problema, gerai žino, ką tai reiškia.
Be opiatus blokuojančių vaistų, tokių kaip naltreksonas, nėra sveiko
ir paprasto būdo pereiti šį nemalonų, bet būtiną etapą. Žmonės, linkę į
šį reiškinį, tiesiog turi būti budrūs ir neleisti ant sprando sėdinčiam kvie­
čių velniūkščiui šnabždėti: „Pirmyn! Tai tik vienas mažas sausainukas.“

apsvarstyti galimybę riboti toliau išvardytų produktų vartojimą


ar visai jų atsisakyti.•

• Kukurūzų krakmolas ir kukurūzų miltai - kukurūzų mil­


tų produktai, tokie kaip takai, tortilijos, kukurūzų trašku­
čiai ir kukurūzų duona, pusryčių javainiai, padažai ir užpi­
lai, sutirštinti kukurūzų krakmolu.
• Užkandžiai - bulvių traškučiai, ryžių paplotėliai, kuku­
rūzų spragėsiai. Šie maisto produktai, kaip ir pagaminti iš
kukurūzų krakmolo, siunčia cukraus kiekį kraujyje tiesiai į
stratosferą.
• Desertai - pyragai, bandelės, pyragaičiai, keksiukai, ledai,
šerbetas ir kiti saldūs desertai; į juos visus pridėta per daug
cukraus.
281
Ryžiai - baltieji arba rudieji, laukiniai ryžiai. Kuklios por­
cijos yra palyginti nekenksmingos, tačiau didelės porcijos
(daugiau kaip Vi puodelio) neigiamai veikia cukraus kiekį
kraujyje.
Bulvės - baltos, raudonos, valgomieji batatai ir jamsas su­
kelia panašių pasekmių kaip ir ryžiai.
Ankštiniai augalai - juodosios, lenktasėklės, turkiškos pu­
pelės, avinžirniai, lęšiai. Kaip bulvių ir ryžių atveju, jos gali
veikti cukraus kiekį kraujyje, jei suvartojama daugiau kaip
Vi puodelio.
Maistas be glitimo - kadangi vietoj kviečių glitimo nau­
dojamas kukurūzų, ryžių, bulvių ar tapijokos krakmolas
neįtikėtinai padidina cukraus kiekį kraujyje, tad šių pro­
duktų reikėtų vengti.
Vaisių sultys, gaivieji gėrimai - netgi „natūralios“ vaisių
sultys nėra labai naudingos. Nors jose yra sveikų sudeda­
mųjų dalių, tokių kaip flavonoidai ir vitaminas C, cukraus
jose tiesiog per daug, kad būtų naudos. Mažos 60-120 ml
porcijos paprastai yra gerai, bet didesnės lems didesnį cu­
kraus kiekį kraujyje. Gaivieji gėrimai, ypač gazuoti, yra
nepaprastai nesveiki daugiausia dėl pridėto cukraus, daug
fruktozės turinčio kukurūzų sirupo, dažiklių ir didžiausios
gazuotų gėrimų problemos, keliančios rūgštį, - angliarūgš­
tės.
Džiovinti vaisiai - džiovintos spanguolės, razinos, figos,
datulės, abrikosai.
• Kiti javai - javai, kurie nėra kviečiai, pavyzdžiui, bolivinės
balandos, sorgai, grikiai, soros ir galbūt avižos neturi tokio
poveikio imuninei sistemai kaip kviečiai ir neišskiria eg-
zorfinų. Vis dėlto jiems būdingos didelės su angliavande­
niais susijusios problemos ir jie lemia didelį cukraus kiekį
kraujyje. Manau, šie grūdai yra saugesni nei kviečiai, tačiau
būtina sąlyga, norint iki minimumo sumažinti poveikį
cukraus kiekiui kraujyje, - mažos porcijos (mažiau kaip Vi
puodelio).

Kalbant apie neigiamo kviečių poveikio palengvinimą, nebū­


tina riboti riebalų vartojimo. Tačiau kai kurie riebalai ir riebus
maistas tikrai neturėtų būti jokios dietos dalis. Kalbu apie hi-
drintus riebalus perdirbtuose maisto produktuose, keptą aliejų,
kurio sudėtyje yra pernelyg daug šalutinių oksidacijos ir AGE
formavimosi produktų, ir vytintą mėsą, tokią kaip dešros, kum­
piai, dešrainiai, saliamis ir 1.1, (natrio nitritas ir AGE).

Geros naujienos
Taigi, ką galima valgyti ?
Yra keli pagrindiniai principai, kurie gali jums padėti kviečių
atsisakymo kampanijoje.
Valgykite daržoves. Jūs tai jau žinojote. Nors aš nesu tra­
dicinės išminties šalininkas, šiuo klausimu ji yra visiškai teisi:
daržovės, visa jų nuostabi įvairovė, yra geriausias maistas Žemės
283
planetoje. Jos turi daug maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui, fla-
vonoidų ir ląstelienos, ir turėtų sudaryti kiekvieno žmogaus mi­
tybos pagrindą. Prieš žemės ūkio revoliuciją žmonės medžiojo ir
rinko maistą. Surinkta dalis - tai augalai, pavyzdžiui, laukiniai
svogūnai, česnakai, garstyčios, grybai, kiaulpienės, portulakai ir
daugybė kitų. Kiekvienas, kuris sako: „Aš nemėgstu daržovių“,
klysta, nes jų visų neišbandė; tai tie patys žmonės, kurie mano,
jog daržovių pasaulis baigiasi kukurūzų kremu ir konservuoto­
mis daržinėmis pupelėmis. Jums negali kas nors nepatikti, jei jūs
to nebandėte. Neįtikėtina daržovių skonio ir struktūros įvairovė
reiškia, kad kiekvienam yra iš ko pasirinkti: nuo keptų baklažanų
juostelių su alyvuogių aliejumi ir mėsingų pievagrybių iki „Kap­
rio“ salotų iš griežinėliais pjaustytų pomidorų, mocarelos, bazi­
likų ir alyvuogių aliejaus iki ridikėlių ir marinuoto imbiero prie
žuvies. Išplėskite savo daržovių įvairovę daugiau, nei esate įpratę.
Paragaukite tokių grybų kaip valgomieji danteniai {shiitake gry­
bai) ir baravykai. Puoškite patiekalus laiškiniais svogūnais, česna­
kais, porais, askaloniniais ir laiškiniais česnakais. Daržovės tinka
ne tik pietums - valgykite jas bet kuriuo paros metu, įskaitant ir
pusryčius.
Valgykite šiek tiek vaisių. Atkreipkite dėmesį, kad aš nesa­
kiau: „Valgykite vaisius ir daržoves.“ Šios dvi produktų grupės ne­
lygiavertės, nors tokia frazė dažnai išsprūsta iš dietologų ir kitų
tradicinį mąstymą atkartojančių asmenų lūpų. Jei daržovių turi
būti vartojama iki soties, vaisių reikia valgyti mažais kiekiais. Ži­
noma, vaisiuose yra sveikų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, flavo-
284
noidų, vitamino C ir ląstelienos. Bet vaisiai, ypač apdoroti herbi­
cidais ir dujomis, tręšti, kryžminti ir hibridizuoti, turi per daug
cukraus. Ištisus metus prieinami daug cukraus turintys vaisiai
gali taip padidinti cukraus kiekį kraujyje, kad netruks išsivysty­
ti diabeto tendencija. Savo pacientams sakau, kad mažos porci­
jos, pavyzdžiui, nuo aštuonių iki dešimties mėlynių, dvi braškės,
kelios skiltelės obuolių ar apelsinų yra gerai, o daugiau pradeda
provokuoti per didelį cukraus kiekį kraujyje. Uogos (mėlynės,
gervuogės, braškės, spanguolės, vyšnios) yra didžiausią maistin­
gųjų medžiagų kiekį ir mažiausiai angliavandenių turinčių vaisių
sąrašo viršuje, o bananai, ananasai, mangai ir papajos turi būti
ypač ribojami, nes juose yra daug cukraus.
Valgykite neskrudintus riešutus. Neskrudinti migdolai, grai­
kiniai riešutai, karijos, pistacijos, lazdynų riešutai, bertoletijos ir
anakardžiai yra nuostabu. Ir galite jų valgyti tiek, kiek norite. Jie
sotina, juose daug ląstelienos, mononesočiųjų riebalų rūgščių ir
baltymų. Jie sumažina kraujo spaudimą, mažina MTL choleste­
rolio (įskaitant mažųjų MTL dalelių) kiekį, ir vartodami juos ke­
lis kartus per savaitę galite prisidėti porą gyvenimo metų.2
Jūs negalite persivalgyti riešutų, jei jie neskrudinti. (Neskru­
dinti riešutai reiškia neskrudintus su hidrintu vilnamedžių ar
sojų aliejumi, ne apskrudintus iki medaus spalvos, ne prie alaus
vartojamus riešutus arba bet kurį iš begalės perdirbtų riešutų va­
riantų, kai sveiki riešutai paverčiami tuo, kas sukelia svorio di­
dėjimą, aukštą kraujo spaudimą ir padidina MTL cholesterolio
kiekį.) Tai nėra „ne daugiau kaip keturiolika riešutų vienu metu“
285
arba šimto kalorijų pakuotės, rekomendacijos, kurias teikia bijan­
tys riebalų vartojimo dietologai. Daugelis žmonių nežino, kad
gali valgyti ar net nusipirkti neskrudintų riešutų. Jie plačiai priei­
nami didmeninės prekybos skyriuose parduotuvėse, trijų svarų
maišuose „big box“ parduotuvėse, tokiose kaip „Sams Club“ ir
„Costco“, ir sveiko maisto parduotuvėse. Žemės riešutai, žinoma,
yra ne riešutai, o pupos, jų nereikėtų vartoti neapdorotų. Žemės
riešutai turi būti virti arba sausai skrudinti, ir etiketėje neturi būti
ingredientų, tokių kaip hidrintas sojų aliejus, miltai, maltodeks-
trinas, kukurūzų krakmolas, sacharozė, - nieko, tik riešutai.
Gausiai vartokite aliejų. Susilaikyti nuo aliejaus tikrai nerei­
kia - tai vienas iš mitybos specialistų paklydimų per pastaruosius
keturiasdešimt metų. Neribokite sveiko aliejaus vartojimo, pa­
vyzdžiui, pirmo spaudimo alyvuogių, kokosų, avokadų aliejaus ir
kakavos sviesto, bet venkite polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių
yra saulėgrąžų, dygminų, kukurūzų ir augaliniame aliejuje (toks
aktyvina oksidaciją ir uždegimus). Stenkitės sumažinti maisto
kaitinimą ir kepkite jį žemesnėje temperatūroje; niekada neskru­
dinkite, nes smarkus apkepimas reiškia ypatingą oksidaciją, kuri,
be kita ko, lemia AGE susidarymą.
Valgykite mėsą ir kiaušinius. Riebalų fobija per pastaruosius
keturiasdešimt metų privertė mus atsukti nugarą tokiems mais­
to produktams kaip kiaušiniai, nugarinė, kiauliena, nes juose yra
sočiųjų riebalų rūgščių - nors tik jos niekada nebuvo problema.
Tačiau angliavandeniai kartu su sočiosiomis riebalų rūgštimis
žaibiškai padidina MTL dalelių kiekį. Daugiau problemų kėlė
286
angliavandeniai, o ne šios rūgštys. Tiesą sakant, nauji tyrimai jas
išteisino ir atmetė teiginį, kad jos labiausiai prisideda prie širdies
priepuolio ir insulto rizikos.3Problemų kelia egzogeniniai AGE,
kurių yra gyvūninės kilmės produktuose. Būtent AGE yra nesvei­
ki mėsos elementai, kurie gali būti viena iš potencialiai nesveikų
gyvūninės kilmės produktų sudedamųjų dalių, bet ne sočiosios
riebalų rūgštys. Sumažinti egzogeninių AGE gyvūninės kilmės
produktuose poveikį galima verdant žemesnėje temperatūroje
trumpesnį laiką, kai tik įmanoma.
Stenkitės pirkti žole šeriamų gyvulių mėsą (joje yra daugiau
omega 3 riebalų rūgščių ir mažiau tikėtina, kad auginant galvijus
buvo naudojami antibiotikai ir augimo hormonai) ir pirmiausia
augintų humaniškomis sąlygomis, o ne Aušvicą primenančiuose
pramoniniuose ūkiuose. Neapkepinkite mėsos (aukštoje tempe­
ratūroje aliejus oksiduojasi ir susidaro AGE) ir visiškai atsisaky­
kite konservuotos mėsos. Taip pat turėtumėte valgyti kiaušinius.
Nesilaikykite „vieno kiaušinio per savaitę“ ar panašių nefiziologi-
nių apribojimų. Valgykite tai, ką jūsų kūnas pasakys, nes apetito
signalai, kai atsikratėte nenatūralių apetito stimuliatorių, pavyz­
džiui, kvietinių miltų, praneš jums, ko reikia.
Vartokite pieno produktus. Mėgaukitės sūriu, dar vienu
nuostabiai įvairiu maistu. Prisiminkite, kad riebalai nėra proble­
ma, todėl džiaukitės žinomais riebiais sūriais, tokiais kaip šveica­
riškas ar čederis, ar egzotiškais sūriais - stiltonu, ėdamu, „Cro-
tin du Chavignol“ arba kontė. Sūris yra puikus užkandis ir stalo
puošmena.
287
Kitų pieno produktų, pavyzdžiui, varškės, jogurto, pieno ir
sviesto, reikia suvartoti ribotą kiekį, ne daugiau kaip vieną ar dvi
porcijas per dieną. Manau, kad suaugusieji turėtų apriboti pieno
produktus, išskyrus sūrį, dėl insulinotropinio pieno baltymų po­
veikio, nes pastebima tendencija, kad pieno baltymai padidina
kasos insulino išsiskyrimą.4 (Fermentacijos procesas, kuris rei­
kalingas sūriui pagaminti, mažina šį poveikį lemiančių amino-
rūgščių kiekį.) Pieno produktai taip pat turėtų būti kuo mažiau
apdoroti. Pavyzdžiui, rinkitės riebų, nearomatizuotą, nesaldintą
jogurtą, o ne turintį daug cukraus ar fruktozės, kukurūzų sirupu
saldintą jogurtą.
Dauguma laktozės netoleruojančių žmonių gali vartoti bent
šiek tiek sūrio, jei tai yra tikras sūris, pagamintas naudojant fer­
mentacijos procesą. (Tikrą sūrį galite atpažinti iš žodžių „kultū­
ra“ ar „gyva kultūra“sudedamųjų dalių sąraše; tai reiškia, kad pie­
nui fermentuoti buvo naudojami gyvi organizmai.) Fermentacija
sumažina laktozės kiekį galutiniame sūrio produkte. Žmonės,
kurie netoleruoja laktozės, taip pat turi galimybę pasirinkti pieno
produktus, kuriuose yra pridėto laktazės fermento, arba vartoti
fermentus tablečių pavidalu.
Sojų produktų klausimas gali būti stebėtinai emociškai jautrus.
Manau, kad tai yra visų pirma dėl sojų įvairiais pavidalais papli'
timo perdirbtuose maisto produktuose (kaip ir kviečių), siejant
su faktu, kad sojos patyrė daug genetinių modifikacijų. Kadangi
dabar beveik neįmanoma pasakyti, kuriame maiste yra genetiškai
modifikuotų sojų, pacientams patariu vartoti jas nedideliais kie­
288
kiais ir, pageidautina, fermentuotas, pvz., sojų varškę, tempę, misą
ir fermentuotas sojų pupeles, nes fermentacija sumažina lėktinų
ir fitatų kiekį, kurie gali neigiamai veikti žarnyną. Sojų pienas gali
būti naudingas pieno pakaitalas tiems, kurie netoleruoja lakto­
zės, bet manau, kad dėl anksčiau minėtų priežasčių geriausiai jį
vartoti ribotai. Panašūs perspėjimai galioja visiems sojų pupelių
produktams ir žalioms sojų pupelėms.
Kiti produktai. Alyvuogės (žaliosios, Kalamatos, įdarytos,
konservuotos acte, alyvuogių aliejuje), avokadai, marinuotos dar­
žovės (šparagai, paprikos, ridikėliai, pomidorai) ir žalios sėklos
(moliūgų, saulėgrąžų, sezamų) yra kiti maistui tinkami dalykai,
kurie paįvairina mitybą. Svarbu išplėsti savo maisto vartojimo
įpročius už įprastų ribų, nes dalį dietos sėkmės lemia įvairovė, t. y.
reikia, kad gautume pakankamai vitaminų, mineralų, ląstelienos
ir augalinės kilmės maisto medžiagų. (Priešingai, daugelio šiuo­
laikinių komercinių dietų nesėkmės priežastis iš dalies yra mais­
to įvairovės trūkumas. Modernus įprotis sutelkti kalorijų šaltinį
vienoje maisto grupėje - pavyzdžiui, kviečiuose - reiškia, kad
daugelio maistinių medžiagų nepakaks, todėl atsiranda papildų
poreikis.)
Prieskoniai maistui yra tas pats, kaip protingas asmuo po­
kalbiui: jie gali suteikti jums visą spektrą emocijų ir minčių ar
jus prajuokinti. Turėkite krienų, vasabių ir garstyčių (Dižono,
rudųjų, kiniškų, kreolų, chipotle ir unikalių veislių regioninių
garstyčių) ir pasižadėkite niekada nebevartoti kečupo (ypač
pagaminto naudojant daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą).
289
„Kviečių sąmokslo“
mitybos patarimai siekiant
geriausios sveikatos
Dauguma suaugusiųjų sujaukė savo medžiagų apykaitą vartodami
per daug angliavandenių. Pašalinus blogiausius iš visų angliavandenių -
kviečius - išnyksta daug problemų. Vis dėlto yra ir kitų angliavandenių,
kurių vartojimą taip pat reikia sumažinti arba jų atsisakyti, jei siekiama
visiškai kontroliuoti medžiagų apykaitos iškraipymus ir svorj. Toliau pa­
teikiama mitybos principų santrauka.

Vartokite neribotą kiekį


Daržoves (išskyrus bulves ir kukurūzus), įskaitant grybus, augalus, mo­
liūgus.
Neskrudintus riešutus ir sėklas: migdolus, graikinius riešutus, karijas,
lazdynų riešutus, bertoletijas, pistacijas, anakardžių riešutus, maka-
damijas, žemės riešutus (virtus arba sausai skrudintus), saulėgrąžų,
moliūgų, sezamų sėklas; riešutų rinkinius.
Aliejų: pirmo spaudimo alyvuogių, avokadų, graikinių riešutų, kokosų
aliejų, kakavos sviestą, sėmenų, makadamijų, sezamų aliejų.
Mėsą ir kiaušinius, pageidautina, laisvėje ir ekologiniuose ūkiuose augi­
namų vištų mėsą, kalakutieną, jautieną, kiaulieną, buivolų, stručių,
laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsą, žuvį, vėžiagyvius, kiaušinius
(įskaitant trynius).
Sūrį
Prieskonius be cukraus: garstyčias, krienus, tapenadą, aštrų padažą
(s a ls a ), majonezą, actą (baltojo ar raudonojo vyno, obuolių sidro,

balzaminį), Vusterio, sojų, aitriųjų ar saldžiųjų paprikų padažus.


Kitus produktus: linų sėmenis (maltus), avokadus, alyvuoges, kokosus,
prieskonius, kakavą (nesaldintą) arba kakavos gėrimus.

Vartokite ribotą kiekį


Kitus pieno produktus, išskyrus sūrį: pieną, varškę, jogurtą, sviestą.

290
Vaisius: uogas, geriausiai mėlynes, avietes, gervuoges, braškes, span­
guoles ir vyšnias. Atsargiai vartokite saldžiausius vaisius, įskaitant
ananasus, papajas, mangus ir bananus. Venkite džiovintų vaisių,
ypač figų ir datulių, nes juose pernelyg daug cukraus.
Kukurūzų grūdus (nepainiokite su kukurūzų miltais ar kukurūzų kra­
kmolu, kurių reikia vengti).
Vaisių sultis
Javų produktus, kuriuose nėra kviečių ir glitimo: bolivines balandas,
soras, sorgus, abisinines posmilges, burnočius, grikius, ryžius (ru­
duosius ir baltuosius), avižas, laukinius ryžius.
Ankštinius augalus: juodąsias, turkiškas, lenktasėkles, ispaniškas pu­
peles, lęšius, avinžirnius, bulves (baltąsias ir raudonąsias), jamsą,
batatus.
Sojų produktus: sojų varškę, tempę, misą, fermentuotas sojų pupeles,
žaliąsias sojas, sojų pupeles.

Vartokite retai arba nevartokite niekada


Javų produktus: kvietinę duoną, spagečius, lakštinius makaronus, sau­
sainius, bandeles, pyragaičius, pyragus, keksus, javainius, blynus,
vaflius, pitą, kuskusą, rugius, bulgurą, kvietrugius, kamutą, miežius.
Nesveikus aliejus: keptus, hidrintus, tuos, kuriuose yra daug polineso-
čiųjų riebalų rūgščių (ypač kukurūzų, saulėgrąžų, dygminų, vynuo­
gių kauliukų, vilnamedžių, sojų pupelių aliejų).
Maisto produktus be glitimo - ypač tuos, kurie pagaminti naudojant
kukurūzų, ryžių, bulvių ar tapijokos krakmolą.
Džiovintus vaisius: figas, datules, slyvas, razinas, spanguoles.
Keptą maistą
Saldžius užkandžius: saldainius, ledus, šerbetą, vaisinius vyniotinius,
džiovintas spanguoles, energinius batonėlius.
Daug fruktozės turinčius saldiklius: agavų sirupą arba nektarą, medų,
klevų sirupą, daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą, sacharozę.
Saldžius pagardus: drebučius, uogienę, konservus, kečupą (jei jame yra
sacharozės arba daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo), čatnj.

291
Tapenadų (užtepai, pagaminti iš alyvuogių, kaparėlių, artišokų,
pievagrybių ir pakepintų česnakų) galima įsigyti paruoštų, kad
jums nereiktų vargti, ir jos yra puikus baklažanų, kiaušinių ar
žuvies užtepąs. Jūs tikriausiai jau žinote, kad aštrių padažų yra
labai įvairių ir jų galima lengvai per kelias minutes pasigaminti
virtuvės kombainu.
Prieskoniai neturėtų būti tik druska ir pipirai. Prieskoninės
žolelės ir kiti pagardai ne tik puikus įvairovės šaltinis, bet ir pri­
sideda prie valgio maistingumo. Šviežių arba džiovintų bazilikų,
raudonėlių, cinamono, kmynų, muskatų ir dešimčių kitų pries­
koninių augalų ir prieskonių yra bet kurioje gerai aprūpintoje
parduotuvėje.
Bulguras, kamutas, miežiai, kvietrugiai ir rugiai dalijasi gene­
tiniu kviečių paveldu ir pasižymi bent dalimi kviečių poveikio,
todėl jų turėtų būti vengiama. Kiti javai, ne kviečiai, pavyzdžiui,
avižos (nors kai kuriems glitimo netoleruojantiems žmonėms,
ypač sergantiems imuninės sistemos ligomis, tokiomis kaip ce-
liakija, net avižos gali patekti į sąrašą „niekada“), bolivinės ba­
landos, soros, burnočiai, abisininės posmilgės, šalavijų sėklos ir
sorgai iš esmės turi angliavandenių, bet nesukelia kviečių povei­
kio imuninei sistemai ar smegenims. Nors ir ne tokie nepagei­
daujami kaip kviečiai, jie irgi sutrikdo medžiagų apykaitą. Todėl
šiuos javus geriausiai yra vartoti, kai kviečių pašalinimo procesas
baigtas, buvo pasiekti medžiagų apykaitos tikslai ir svoris nukri­
to pakankamai - tuomet toks dietos palengvinimas leidžiamas.
Jei esate tarp tų, kurių priklausomybė nuo kviečių didelė, ture-
292
tumėte būti atsargūs ir vartodami šiuos grūdus. Kadangi juose
yra daug angliavandenių, jie taip pat labai padidins cukraus kiekį
kraujyje, nors ir ne visiems žmonėms. Avižiniai dribsniai, pa­
vyzdžiui, „sumalti girnomis“, airiški arba virti ant mažos ugnies,
cukraus kiekį kraujyje pakels kaip raketa. Jokioje dietoje negali
dominuoti jokie javų produktai, ir jums jų nereikia. Tačiau dau­
guma žmonių gali jaustis puikiai valgydami šiuos grūdus mažais
kiekiais (pvz., nuo !4iki Vi puodelio). Išimtis: jei žinote, kad esate
jautrus glitimui, turite kruopščiai vengti rugių, miežių, bulguro,
kvietrugių, kamuto, o gal ir avižų.
Javų pasaulyje išsiskiria grūdai, sudaryti tik iš baltymų, ląs­
telienos ir aliejaus, - tai linų sėmenys. Kadangi juose visai nėra
angliavandenių, kurie didina cukraus kiekį kraujyje, malti linų
sėmenys yra grūdai, kurie gražiai dera su šia dieta (nemalti sėme­
nys nesuvirškinami). Naudokite maltus linų sėmenis kaip karštus
javainius (pašildytus, pavyzdžiui, su pienu, nesaldintu migdolų,
kokosų pienu, kokosų vandeniu arba sojų pienu, pridėkite grai­
kinių riešutų ar mėlynių) arba pagardinkite jais kitus produktus,
pavyzdžiui, varškę ar aitriąsias paprikas. Taip pat juose galite pa-
volioti vištieną ir žuvį.
Panašus įspėjimas, kaip dėl javų, kurie nėra kviečiai, taikomas
dėl ankštinių augalų (išskyrus žemės riešutus). Turkiškos, juodo­
sios, ispaniškos, lenktasėklės ir kitos krakmolingos pupelės turi
sveikų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, baltymų ir ląstelienos, bet,
jei jų vartojama dideliais kiekiais, angliavandenių apkrova gali
būti per didelė. 1 puodelio pupelių porcijoje paprastai yra nuo
293
30 iki 50 gramų angliavandenių - šis kiekis daugeliui žmonių
gali iš esmės paveikti cukraus kiekį kraujyje. Dėl šios priežasties,
kaip ir grūdų, kurie nėra kviečiai, atveju mažos porcijos {Vi puo­
delio) yra tinkamesnės.
Gėrimai. Tai gali skambėti griežtai, tačiau vanduo turėtų būti
jūsų pirmasis pasirinkimas. Šimto procentų vaisių sultimis gali­
ma mėgautis mažais kiekiais, bet vaisių ir gaivieji gėrimai - tikrai
bloga mintis. Arbata ir kava, augalų produktų ekstraktai, tinka
mėgautis su pienu, grietinėle, kokosų pienu, riebiu sojų pienu
arba be jų. Jei galima pateikti argumentą už alkoholinius gėrimus,
išskirtinis sveikatos požiūriu yra raudonasis vynas - flavonoidų,
antocianinų ir dabar populiaraus resveratrolio šaltinis. Alus, kita
vertus, gaminamas daugiausia iš kviečių, taigi jis yra alkoholinis
gėrimas, kurio aiškiai reikėtų vengti arba sumažinti jo vartojimą.
Aluje, ypač tirštesniame ir tamsiajame, taip pat yra daug anglia­
vandenių. Jei jūsų celiakijos žymenys teigiami, jums visiškai nega­
lima valgyti kviečių ir gerti glitimo turinčio alaus.
Kai kuriems žmonėms tiesiog būtinas maisto produktų, kurie
yra pagaminti iš kviečių, malonus skonis ir teikiami pojūčiai, bet
juk nesinori su sveikata susijusio galvos skausmo. Meniu plano
pavyzdyje, kurį pateikiau 298 psl., nurodyti tokie produktų pa­
kaitalai be kviečių kaip pica be kviečių ir duona bei bandelės be
kviečių (daugiau receptų rasite Bpriede).
Vegetarams, žinoma, tenka kiek sunkesnė užduotis, ypač griež­
tiems vegetarams ir veganams, vengiantiems kiaušinių, pieno ir
žuvies. Bet išeitį galima rasti ir jiems. Griežtiems vegetarams rei­
294
kia labiau pasikliauti riešutais, riešutų mišiniais, sėklomis, riešutų
ir sėklų sviestu ir aliejais, avokadais ir alyvuogėmis; jie gali leisti
sau šiek tiek daugiau laisvės vartodami angliavandenius - jų yra
pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose, laukiniuose ryžiuose, šalavijų
sėklose, batatuose ir jamse. Jei pavyksta gauti genetiškai nemo­
difikuotų sojų produktų, tada sojų varškė, tempė ir fermentuotos
sojų pupelės gali būti kitas gausus baltymų šaltinis.

Pradžia: savaitė gyvenimo


be kviečių
Kadangi kviečiai nuolat minimi „patogaus maisto“ pasauly­
je, nuolat prieinamo perdirbto maisto visatoje ir paprastai uži­
ma garbingą vietą per pusryčius, pietus ir vakarienę, kai kuriems
žmonėms labai sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas gali atrodyti
be jų. Gyvenimas be kviečių gali būti tiesiog bauginantis.
Pirmoji kliūtis daugeliui žmonių yra pusryčiai. Juk atsisakę
kviečių mes išmesime javainius, skrudintą duoną, angliškas ban­
deles, riestainius, blynus, vaflius, spurgas ir nesaldžius riestai­
nius - kas liks ?Pakankamai. Bet tai nebūtinai bus įprasti pusry­
čių valgiai. Jei pusryčius vertinsite tik kaip kitą valgį, nesiskiriantį
nuo pietų ar vakarienės, galimybės taps begalinės.
Malti sėmenys ir malti riešutų mišiniai (migdolų, lazdynų
riešutų, karijų, graikinių riešutų), pašildyti su pienu, kokosų pie­
nu ar vandeniu, nesaldintu migdolų arba sojų pienu ir papildyti
graikiniais riešutais, neskrudintomis saulėgrąžomis ir mėlynėmis
295
ar kitomis uogomis, puikiai atstoja pusryčių javainius. Į rytinį
meniu šlovingai grįžta kiaušiniai: kepti, virti be lukštų, kietai vir­
ti, minkštai virti, plakti. Pridėkite bazilikų pešto, alyvuogių ta-
penados, pjaustytų daržovių, grybų, ožkų pieno sūrio, alyvuogių
aliejaus, kapotos mėsos (bet ne vytintos šoninės, dešros ar salia-
mio) prie savo plaktos kiaušinienės ir gausite begalinę patiekalų
įvairovę. Pusryčiams vietoj dubens javainių su apelsinų sultimis
valgykite „Kaprio“ salotas iš griežinėliais pjaustytų pomidorų,
pjaustytos mocarelos su šviežiais bazilikų lapais ir pirmo spaudi­
mo alyvuogių aliejumi. Arba pasilikite kitos dienos pusryčiams
šiek tiek vakarienės salotų. Jeigu skubate, griebkite sūrio gabalą,
šviežią avokadą, maišelį karijų ir saują aviečių. Arba išbandykite
strategiją, kurią aš vadinu „vakarienė pusryčiams“ ir pakeiskite
maistą, kurį jūs paprastai manote esant skirtą pietums ar vaka­
rienei, į maistą pusryčiams. Nors stebint iš šono tai gali atrodyti
šiek tiek keista, ši paprasta strategija yra labai veiksmingas būdas
suvalgyti sveiką pirmąjį dienos patiekalą.
Toliau pateikiu pavyzdį, kaip gali atrodyti savaitės dieta be
kviečių. Atkreipkite dėmesį, kad kai kviečiai pašalinti ir laikoma­
si kitokio požiūrio į mitybą, t. y. tarp valgomų maisto produk­
tų nedominuoja perdirbti produktai, bet yra daug tikro maisto,
nereikia skaičiuoti kalorijų arba laikytis formulių, diktuojan­
čių optimalias iš riebalų ar baltymų gaunamų kalorijų dalis. Šie
klausimai labai paprastai išsisprendžia patys (jei nesergate liga,
kai būtini specialūs apribojimai, pavyzdžiui, podagra, inkstų
akmenlige ar kita inkstų liga). Taigi, laikydamiesi „kviečių pilvo“
296
dietos, jūs negausite patarimų, pavyzdžiui, gerti mažo riebumo
ar liesą pieną arba apsiriboti keturiomis uncijomis mėsos, nes to­
kie apribojimai yra tiesiog nereikalingi, kai metabolizmas grįžta
prie normalaus - ir beveik visada taip būna, kai nėra medžiagų
apykaitą iškraipančio kviečių poveikio.
Vienintelis bendras šio dietos metodo kintamasis yra anglia­
vandenių kiekis. Dėl per didelio daugumos suaugusiųjų jautru­
mo angliavandeniams, kurį įgijo ilgus metus per gausiai jų varto­
dami, manau, kad daugumai geriausiai išlaikyti angliavandenių
normą maždaug 50-100 g per dieną. Dar griežtesnis angliavan­
denių ribojimas kartais būtinas, jei norite išsigydyti priešdiabeti-
nę būklę ar diabetą (tada angliavandenių reikia mažiau nei 30 g
per dieną), o žmonėms, kurie ilgą laiką atlieka fizinius pratimus
(pvz., maratono bėgikams, triatlonininkams, ilgas distancijas va­
žiuojantiems dviratininkams) prireiks padidinti angliavandenių
suvartojimą fizinio krūvio metu.
Atkreipkite dėmesį, kad pateiktas porcijų dydis yra tik pasiū­
lymas, ne nurodymas. Visi patiekalai bei Bpriede pateikti recep­
tai yra paryškinti ir pažymėti žvaigždute (*). Papildomi receptai
taip pat įtraukti į B priedą. Pabrėžtina, kad kiekvienas, sergantis
celiakija, ar esant kitokiai netolerancijai kviečiams ir glitimui,
pasireiškiančiai teigiamų antikūnų forma, turės žengti dar vieną
žingsnį ir ištirti visus ingredientus, naudojamus šiame meniu ir
receptuose, ant pakuotės ieškodamas užtikrinimo - „Be glitimo“.
Visi išvardyti ingredientai yra plačiai prieinami be glitimo.

297
1 diena
P u s r y č ia i
Linų sėmenų javainiai su karštu kokosų pienu*
P ie t ū s
Didelis pomidoras, įdarytas tunu, arba krabai, sumaišyti su
kapotais ar laiškiniais svogūnais, majonezu
Įvairių alyvuogių, sūrių, marinuotų daržovių rinkinys
Va k a r ie n ė
Pica be kviečių*
Įvairios žalios salotos (arba sumaišyti raudoni ir žali salotų la­
pai) su trūkažolėmis, pjaustytais agurkais, pjaustytais ridi­
kėliais, paprastu kaimišku salotų užpilu*
Morkų pyragas*

2 diena
P u s r y č ia i
Plakta kiaušinienė su 2 šaukštais pirmo spaudimo alyvuogių
aliejaus, saulėje džiovintais pomidorais, bazilikų peštu ir
feta
Sauja neskrudintų migdolų, graikinių riešutų, karijų arba pis­
tacijų
P ie t ū s
Kepti pievagrybiai, įdaryti krabais ir ožkų pieno sūriu
Va k a r ie n ė
Kepta laukinė lašiša arba apkepti tunų kepsniai su vasabių pa­
dažu*
Špinatų salotos su graikiniais riešutais arba kedrinėmis pini-
jomis, smulkintais raudonaisiais svogūnais, gorgoncolos
sūriu, aštriu padažu*
Aštrūs imbieriniai sausainiai*
298
3 diena
P u s r y č ia i
Avinžirnių užtepąs su pjaustytomis paprikomis, salierais, ro­
pinėmis gumbapupėmis, ridikėliais
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su tepamuoju sūriu, na­
tūraliu žemės riešutų, migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų
sviestu
P ie t ū s
Graikiškos salotos su juodosiomis arba Kalamatos alyvuogė­
mis, kapotais agurkais, pomidorų skiltelėmis, fetos kube­
liais, pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi, šviežiomis citri­
nų sultimis arba aštriu užpilu*
Va k a r ie n ė
Kepta vištiena ar trijų sūrių baklažanų apkepas*
Cukinijų makaronai su rudaisiais pievagrybiais*
Juodasis šokoladas su sojų varškės putėsiais*

4 diena
P u s r y č ia i
Klasikinis varškės tortas su plutele be kviečių* (Taip, varškės
tortas pusryčiams. Kas gali būti geriau?)
Sauja neskrudintų migdolų, graikinių riešutų, karijų arba pis­
tacijų
P ie t ū s
Kalakutienos vyniotiniai su avokadais* (vynioti naudojami
linai*)
Javainis*
Va k a r ie n ė
Vištiena su karijomis ir tapenada*
Laukiniai ryžiai
Smidrai su keptais česnakais, alyvuogių aliejumi*
Šokolado ir žemės riešutų sviesto saldainis*
299
5 diena
P u s r y č ia i
„Kaprio“ salotos (pomidorų griežinėliai, supjaustyta mocare-
la, bazilikų lapeliai, pirmo spaudimo alyvuogių aliejus)
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su grietine, natūraliu že­
mės riešutų, migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų sviestu
P ie t ū s
Tunų ir avokadų salotos*
Aštrūs imbieriniai sausainiai*
Va k a r ie n ė
Su karštu aliejumi greitai maišant kepti širataki makaro­
nai*
Uogų ir kokosų kokteilis*

6 diena
P u s r y č ia i
Kiaušinių ir pešto pusryčių vyniotinis*
Sauja neskrudintų migdolų, graikinių riešutų, karijų arba pis­
tacijų
P ie t ū s
Įvairių daržovių sriuba su linų sėmenų ar alyvuogių aliejumi
Va k a r ie n ė
Kiaulienos pjausniai džiūvėsėliuose su parmezanu ir sal­
džiame itališkame acte skrudintos daržovės*
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su tepamuoju sūriu arba
moliūgų sviestu
300
7 diena
P u s r y č ia i
Javainiai*
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su natūraliu žemės rie­
šutų sviestu, migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų sviestu
P ie t ū s
Špinatų ir grybų salotos* su paprastu kaimišku salotų užpi­
lu*
Va k a r ie n ė
Linų buritas, sėmenų blynai* su juodosiomis pupelėmis, mal­
ta jautiena, vištiena, kiauliena, kalakutiena ar sojų varške;
žalios paprikos; Chalapos paprikos, čederis, aštrus pada­
žas
Meksikietiška tortilijų sriuba*
Gvakamolėje padažyta ropinė gumbapupė
Klasikinis varškės tortas su plutele be kviečių*

Sis septynių dienų meniu yra šiek tiek perkrautas receptų -


tiesiog siekėme parodyti galimą įvairovę ir galimybę pritaikyti
standartinius receptus, kad maistas būtų sveikas ir be kviečių.
Taip pat galite valgyti ir paprastus patiekalus, kuriems reikia šiek
tiek išankstinio planavimo ar paruošimo, pvz., kiaušinienę ir sau­
ją mėlynių ar karijų pusryčiams, vakarienei - keptą žuvį su pa­
prastomis žaliomis salotomis.
Ruošti maistą be kviečių tikrai daug lengviau, nei jūs mano­
te. Įdėję kiek daugiau pastangų, nei reikia marškiniams išlyginti,
galite pagaminti kelis patiekalus per dieną, kurių pagrindas yra
301
tikras maistas, sukurti įvairovę, reikalingą tikrai sveikatai, ir išsi­
laisvinti nuo kviečių.

Tarp valgymų
Laikydamiesi „kviečių pilvo“ mitybos plano, jūs greitai nu­
stosite „ganytis“, t. y. valgyti daug mažų patiekalų ar dažnai už­
kandžiauti tarp valgymų. Si absurdiška sąvoka netrukus taps jūsų
ankstesnio kviečių vartojimo gyvenimo stiliaus atgyvena, nes
apetito nebereguliuos alkis dėl 90-120 minučių trukmės gliuko­
zės ir insulino svyravimo. Nepaisant to, kartais užkrimsti gerai.
Laikantis režimo be kviečių, sveikų užkandžių pasirinkimas yra
toks:

Neskrudinti riešutai - vėlgi rinkitės neapdorotus, o ne sau­


sai skrudintus, rūkytus, apskrudintus iki medaus atspalvio
arba glazūruotus riešutus. (Prisiminkite, kad žemės riešutai
yra ankštiniai produktai, o ne riešutai, todėl turi būti val­
gomi sausai skrudinti, o ne žali.)
Sūris - sūrio pasirinkimas nesibaigia čederiu. Lėkštė įvairių
rūšių sūrio, neskrudintų riešutų ir alyvuogių tiks kaip sti­
presnis užkandis. Sūrį bent kelias valandas galima laikyti
ne šaldytuve, todėl jį tinka nešiotis su savimi. Sūrių pasaulis
toks įvairus kaip ir vyno pasaulis, jų nuostabiai įvairus sko­
nis, kvapas ir tekstūra, todėl juos galima derinti su įvairiau­
siais kitais maisto produktais.
302
Juodasis šokoladas - norite kakavos tik su tiek cukraus, kad
būtų skanu. Dauguma parduodamų šokolado rūšių yra šo­
kolado skonio cukrus. Geriausias pasirinkimas - šokoladas
su 85 procentais arba daugiau kakavos. „Lindt“ ir „Ghi-
rardelli“ yra du plačiai paplitę prekių ženklai, atstovaujan­
tys šokoladui, kuriame yra 85-90 procentų kakavos. Kai
kuriems žmonėms reikia priprasti prie kiek kartesnio, ne
tokio saldaus, daug kakavos turinčio šokolado. Susiraskite
mėgstamą rūšį, nes skirtingiems žmonėms patinka skirtin­
gas skonis. Aš labiausiai mėgstu 90 procentų „Lindt“, nes
jame labai mažai cukraus, ir galiu jo valgyti daugiau. Du
gabaliukai nepaveiks daugumos žmonių cukraus kiekio
kraujyje, kai kurie gali suvalgyti ir keturis gabaliukus (40
gramų, maždaug 5x5 cm).
Juodąjį šokoladą aptepkite natūraliu riešutų sviestu,
migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų sviestu ir gausite svei­
ką žemės riešutų sviesto puodelį. Taip pat į receptus galite
pridėti kakavos miltelių. Sveikiausios yra nedaniškos ka­
kavos rūšys, t. y. neapdorotos šarmais, nes šis procesas pa­
šalina daug sveikų flavonoidų, kurie mažina kraujospūdį,
didina MTL cholesterolio lygį ir skatina arterijų atsipa­
laidavimą. Nedanišką kakavą gamina „Ghirardelli“, „Her-
shey“ ir „Scharffen Berger“. Sumaišius kakavos miltelius,
pieną, sojų arba kokosų pieną, cinamoną ir nemaistingus
saldiklius, tokius kaip stevijos, sukralozė, ksilitolis ir eritri-
tolis, išeina puiki karšta kakava.
303
Mažai angliavandenių turintys krekeriai - paprastai aš manau,
kad geriausiai valgyti tikrą maistą, o ne imitacijas ar sinte­
tines modifikacijas. Vis dėlto kartais galima kelis skanius
mažai angliavandenių turinčius krekerius padažyti j avin-
žirnių užtepą, gvakamolę, agurkų padažą (atminkite: mes
neribojame aliejų ir riebalų) arba aštrų padažą. „Marys
Gone Crackers“ yra krekerių be kviečių (kmynų, žolelių,
juodųjų pipirų ir svogūnų skonio) ir „Sticks & Twigs“ ries­
tainių (Chalapos paprikų, jūros druskos ir kario skonio) iš
rudųjų ryžių, bolivinių balandų ir linų sėmenų. Kiekvie­
name krekeryje arba riestainyje yra šiek tiek daugiau nei
1 gramas grynųjų angliavandenių (iš viso angliavandenių,
atėmus nevirškinamą ląstelieną), todėl suvalgius kelis kre­
kerius cukraus kiekis kraujyje paprastai pernelyg nedidėja.
Vis daugiau gamintojų ima gaminti krekerius, kurių pagrin­
dinė sudedamoji dalis yra linų sėmenys, pvz., „Flackers“,
kuriuos gamina Mineapolio „Doctor in the Kitchen“. O jei
turite maisto džiovyklę, iš džiovintų daržovių, pavyzdžiui,
cukinijų ir morkų, išeina puikūs traškučiai.
Daržovių mirkalai - viskas, ko jums reikia, yra kelios supjaus­
tytos daržovės, pavyzdžiui, pipirai, žalios šparaginės pu­
pelės, ridikėliai, cukinijų griežinėliai ar svogūnų laiškai, ir
įdomesni mirkalai, pavyzdžiui, juodųjų pupelių mirkalas,
avinžirnių užtepąs, daržovių, vasabių mirkalas, garstyčios,
pavyzdžiui, Dižono, arba krienai, taip pat tinka mirkalai iš
tepamojo sūrio - visus juos galima įsigyti jau paruoštus.
304
Nors kviečių ir kitų šlamštinių angliavandenių pašalinimas
iš mitybos palieka didelę tuštumą, yra tikrai neįtikėtinai daug ir
įvairaus maisto jai užpildyti. Galbūt jums teks atitolti nuo įprastų
apsipirkimo ir patiekalų ruošimo įpročių, bet rasite daug maisto,
kuris sudomins jūsų gomurį.
Su naujai pabudusiu skonio jausmu, menkesniu potraukiu
valgyti ir sumažėjus suvartojamų kalorijų kiekiui dėl kviečių at­
sisakymo daugelis žmonių taip pat pastebi didesnį maisto teikia­
mą malonumą. Dėl to pasirinkę šį kelią tikrai mėgaujasi maistu
labiau nei tomis dienomis, kai dar vartojo kviečius.

Gyvenimas po kviečių
Laikydamiesi mitybos be kviečių plano pastebėsite, kad dau­
giau laiko praleidžiate neperdirbtų augalininkystės produktų
skyriuje, ūkininkų turguje arba daržovių skyriuje, taip pat mė­
sinėje ir prie pieno produktų lentynų. Jūs retai tesižvalgysite, jei
iš viso tai darysite, į traškučių, grūdų, duonos ar šaldyto maisto
prekes.
Taip pat galite pastebėti, kad nejauku matyti didžiosios mais­
to pramonės gamintojus, jų „New Age“ ženklinimą arba kitus
prekių ženklus.
Ženklinimas „New Age“, ekologiškas, „natūraliai“ atrodan­
ti etiketė, ir - bam! - milžiniška tarptautinė maisto produktų
korporacija jums dabar atrodo kaip maža, ekologiškai sąmoninga
buvusių hipių grupelė, bandanti išgelbėti pasaulį.
305
Įvairūs susibūrimai, kaip patvirtins daugelis celiakija sergančių
žmonių, beveik tas pats, kas ir ekstravagantiškos kviečių šventės,
kur kviečių produktų yra viskame ir visur. Pats diplomatiškiau-
sias būdas atsisakyti patiekalo, kurį žinote esant kviečių bomba,
yra pasakyti, kad esate alergiškas kviečiams. Dauguma civilizuotų
žmonių gerbs jūsų susirūpinimą savo sveikata ir verčiau sutiks su
jūsų atsisakymu, negu rizikuos pamatyti jus išbertą ir sugadinti
šventę. Jei nevartojote kviečių daugiau nei kelias savaites, atsisa­
kyti brusketų, duonos trupiniais įdarytų grybų arba „Chex Mix“
turėtų būti lengviau, nes nenormalus egzorfinų sukeliamas po­
traukis prisikimšti kviečių produktų turėtų būti praėjęs. Jūs būsi­
te visiškai patenkintas krevečių kokteiliu, alyvuogėmis ar įvairių
daržovių užkandžiu.
Valgymas ne namie gali būti mina, pagaminta iš kviečių, ku­
kurūzų krakmolo, cukraus, daug fruktozės turinčio kukurūzų
sirupo ir kitų nesveikų sudedamųjų dalių. Pirma, čia kyla pagun­
dų. Jei padavėjas ant jūsų stalo atneša šiltų, kvepiančių kepinukų
krepšį, jūs tiesiog turite liepti juos nunešti. Geriausiai, kad prieš
jus nebūtų padėta duonos, kad ji negundytų ir nesilpnintų jūsų
apsisprendimo, nebent jos reikalautų jūsų vakarienės partneriai.
Antra, darykite viską paprastai. Tikėtina, kad kepta lašiša su im­
bierų padažu bus „saugus statymas“. Ir didesnė tikimybė, kad
įmantrus prancūzų virtuvės patiekalas su daugeliu ingredientų
turės ir nepageidaujamų sudedamųjų dalių. Todėl šiuo atveju ge­
rai būtų pasiklausti. Tačiau, jei sergate imuniniu jautrumu kvie­
čiams, pvz., jums diagnozuota celiakija ar kitas sunkus jautrumo
306
kviečiams atvejis, tada geriau nė nepasitikėti tuo, ką pasakys pa­
davėjas. Kiekvienas sergantis celiakija patvirtins, kad netyčia pa­
tyrė glitimo poveikį suvalgęs patiekalą „be glitimo“. Vis daugiau
restoranų dabar reklamuoja meniu be glitimo. Vis dėlto net ir tai
nėra garantija, kad nebus problemų, jei, pavyzdžiui, naudojamas
kukurūzų krakmolas ar kitos medžiagos be glitimo, kurios kelia
cukraus kiekio kraujyje problemų. Galų gale, valgant ne namie
kyla pavojų, kuriuos, pagal mano patirtį, galima tik sumažinti,
bet ne pašalinti. Kai tik įmanoma, valgykite maistą, kurį paga­
minote jūs arba jūsų šeimos nariai. Taip galite būti tikri dėl to,
ką valgote.
Realybė tokia, kad daugeliui žmonių geriausia apsauga nuo
kviečių yra visiškai jų atsisakyti tam tikrą laiką, nes pakartotinis
poveikis gali sugrąžinti visus būdingus reiškinius. Nors išvengti
gimtadienio torto gabalo gali būti nelengva, jei už nuolaidžia­
vimą jūs sumokate kelias valandas trunkančiais skrandžio spaz­
mais ir viduriavimu, tampa sunku mėgautis tokiu palengvinimu.
(Žinoma, jei sergate celiakija ar buvo nustatyti nenormalūs ce-
liakijos žymenys, jūs niekada neturite leisti sau jokio kviečių ar
glitimo turinčio maisto.)
Kviečių produktams užpildžius kiekvienos parduotuvės, kavi­
nės, restorano ir prekybos centro lentynas, mūsų visuomenė iš
tiesų tapo visų grūdo dalių pasauliu; yra parduotuvių, skirtų tik
šiems produktams, - tai kepyklos ir bandelių bei spurgų parduo­
tuvės. Kartais gali tekti ilgai ieškoti, kol rasite tai, ko jums reikia.
Taigi atsisakyti kviečių, kaip ir gerai išsimiegoti, mankštintis ar
307
prisiminti savo vestuvių metines, būtina siekiant ilgo gyvenimo
ir sveikatos. Gyvenimas be kviečių lygiai toks pat įdomus, kupi­
nas nuotykių ir tikrai sveikesnis nei su kviečiais.
Epilogas

Nėrajokių abejonių, kad kviečių sukultūrinimas Derlingajame


pusmėnulyje prieš 10 000 metų paženklino civilizacijos posūkį,
kuris įvyko ėmus sėti sėklas ir prasidėjus žemės ūkio revoliucijai.
Kviečių auginimo pradžia buvo lemiamas žingsnis, kuris pavertė
klajoklius medžiotojus ir rinkėjus sėsliomis, nemigruojančiomis
bendruomenėmis, kurios vėliau išaugo į kaimus ir miestus, su­
kaupė maisto perteklių. Drauge atsirado galimybė specializuotis.
Be kviečių gyvenimas šiandien tikrai būtų kitoks.
Taigi daugeliu atžvilgių mes turime būti dėkingi kviečiams už
tai, kad jie nukreipė žmogų tuo civilizacijos kursu, kuris atvedė
mus į šiuolaikinių technologijų amžių. Ar ne?
Kalifornijos Los Andželo universiteto geografijos ir fiziologi­
jos profesorius ir Pulicerio premiją laimėjusios knygos „Ginklai,
gemalai ir plienas“ {Guns, Germs, and Steel) autorius Džaredas
Daimondas (Jared Diamond) mano, kad „perėjimas prie žemės
ūkio, kuris galbūt buvo lemtingas mūsų žingsnis geresnio gyve­
nimo link, įvairiais aspektais buvo katastrofa, po kurios mes nie­
kuomet nebeatsigavomer1Dr. Dž. Daimondas atkreipia dėmesį
į tai, kad, remiantis paleopatologijos duomenimis, visuomenei
309
pasikeitus iš medžiotojų ir rinkėjų į žemdirbius sumažėjo žmo­
nių ūgis, greitai paplito infekcinės ligos, tokios kaip tuberkuliozė
ir maras, visuomenės socialinė struktūra pasikeitė iš žemdirbių į
monarchiją ir atsirado nelygybė tarp lyčių.
Savo knygose „Paleopatologija žemdirbystės ištakose“ (Paleo­
pathology at the Origins ofAgriculture) ir „Sveikata ir civilizacijos
iškilimas“ (Health and the Rise of Civilization) Markas Koenas
(Mark Cohen) iš Valstybinio Niujorko universiteto teigia, kad
nors žemdirbystė suteikė gėrybių perteklių ir darbo pasidalijimo
galimybę, ji taip pat lėmė tai, kad žmonėms teko sunkiau ir ilgiau
dirbti. Žemdirbystė reiškė ir renkamų augalų įvairovės sumažė­
jimą iki nedaugelio rūšių, kurios gali būti auginamos. Toks gy­
venimo būdas atnešė visą rinkinį ligų, kurios anksčiau buvo neį­
prastos. „Nemanau, kad dauguma medžiotojų ir rinkėjų užsiėmė
žemdirbyste, kol nebuvo priversti tai daryti, o prie jos perėję jie
kokybę pakeitė kiekybe“, - rašė M. Koenas.
Įprastas šiuolaikinis ikiagrarinio medžiotojų ir rinkėjų gyve­
nimo, kaip trumpo, gyvuliško, beviltiško ir vedančio į aklavietę
mitybos atžvilgiu, suvokimas gali būti klaidingas. Pagal šį revi­
zionistinį mąstymą perėjimą prie žemdirbystės galima laikyti
kompromisu, kuriuo patogumas, visuomenės raida, maisto gausa
buvo pasirinkti vietoj sveikatos.
Mes panaudojome šią paradigmą, kad iki kraštutinumo suma­
žintume savo mitybos įvairovę populiariomis frazėmis, tokiomis
kaip „valgykite daugiau sveikų visų grūdo dalių produktų“. Šian­
dien produktų patogumas, gausa ir nebrangus prieinamumas
pasiekė tokį mastą, koks dar prieš šimtmetį buvo nesuvokiamas.
310
Keturiolika chromosomų turintys laukiniai augalai buvo trans­
formuoti į keturiasdešimt dvi chromosomas turinčias, nitratais
tręšiamas, labai derlingas ir dideles pajamas atnešančias rūšis, tai­
gi dabar galime pirkti blynus krūvomis, o nesaldžius riestainius -
tuzinais ar šeimos krepšiais.
Tokį kraštutinį prieinamumą lydi ir kraštutinė sveikatos kai­
na - nutukimas, artritas, neurologinės ligos, net mirtis nuo vis
plintančių ligų, tokių kaip celiakija. Vietoj sveikatos pasirinkę
gausą, mes nesąmoningai sudarėme su gamta Fausto sandėrį.
Mintis, kad kviečiai ne tik susargdina, bet ir nužudo kai ku­
riuos iš mūsų - vienus greičiau, kitus lėčiau, - verčia kelti sukre­
čiančius klausimus. Ką mes galime pasakyti milijonams žmonių
trečiojo pasaulio šalyse, kurie netekę didelio maistingumo kvie­
čių galbūt mažiau sirgs lėtinėmis ligomis, bet atsiras didesnė ti­
kimybė jiems vėl priartėti prie bado ribos? Ar mes tiesiog turime
sutikti, kad mūsų toli gražu netobulos priemonės pateisina ma­
žesnį mirtingumą?
Ar gali netvirtaJAV ekonomika iškęsti didžiulį sukrėtimą, ku­
ris būtų reikalingas, jei kviečių paklausa sumažėtų tiek, kad atsi­
vertų kelias kitiems augalams ir maisto šaltiniams ?Ar įmanoma
išlaikyti galimybę pasiūlyti pigų, kaloringą maistą dešimtims mi­
lijonų žmonių, kurių svarbiausias maistas yra kaloringi kviečiai -
pica už 5 dolerius ir duonos kepalas už 1,29 dolerio ?
Ar senieji vienagrūdžiai arba dvigrūdžiai kviečiai, kurie buvo
auginami prieš tūkstančius hibridizacijų patyrusius šiuolaikinius
kviečius, turėtų pakeisti dabartines rūšis sumažėjusio derliaus ir
padidėjusių išlaidų sąskaita?
311
Aš neapsimetu, kad žinau atsakymus. Tiesą sakant, gali praeiti
dešimtmečiai, kol j visus šiuos klausimus bus tinkamai atsakyta.
Manau, kad senovinių grūdų atgaivinimas (kaip daro Elė Rogoza
Vakarų Masačūsetse) gali tapti nedidele sprendimo dalimi, kuri
einant metams didės, kaip kad ekonomiškai patrauklūs tampa ne
narvuose auginamų vištų kiaušiniai. Įtariu, kad daugeliui žmonių
senųjų kviečių vartojimas būtų geras sprendimas, nes jie, nors ir
turi tam tikrų neigiamų pasekmių sveikatai, yra kur kas saugesni.
Ekonomikai, kurioje paklausa visiškai valdo pasiūlą, sumažėjęs
vartotojų susidomėjimas šiuolaikiniais genetiškai modifikuotais
kviečių produktais privers žemės ūkio gamybą pamažu pereiti
prie besikeičiančių skonio poreikių tenkinimo.
Ką daryti su kebliu pagalbos trečiajam pasauliui klausimu?
Galiu tik tikėtis, kad gerėjant sąlygoms ateinančiais metais bus
siūlomas platesnis maisto pasirinkimas, dėl to žmonės galės ati­
tolti nuo „tai geriau negu nieko“ mentaliteto, kuris kol kas vyrau­
ja šioje srityje.
Vis dėlto jau dabar jūs, kaip savo pinigus valdantis vartotojas,
galite drąsiai skelbti išsilaisvinimą nuo „kviečių pilvo“.
Pranešimas „valgykite daugiau sveikų visųgrūdo dalių produk­
tų“ turėtų lydėti kitas klaidas, pavyzdžiui, sočiųjų riebalų keitimą
hidrintais ir polinesočiaisiais riebalais, sviesto keitimą margarinu
ir sacharozės keitimą daug fruktozės turinčiu kukurūzų sirupu, į
neteisingų mitybos patarimų, kurie supainiojo, apgavo ir nutuki-
no Amerikos visuomenę, kapines.
Kviečiai nėra tik dar vienas angliavandenis, kaip ir branduolio
dalijimasis nėra tik dar viena cheminė reakcija.
312
Galbūt po šimto metų bus įmanoma genetiniu kodu manipu­
liuoti taip pat lengvai, kaip jūsų einamąja sąskaita. O šiandien
augalų, kuriuos vadiname maistiniais, genetinė modifikacija ir
hibridizacija tėra naujas mokslas, vis dar kupinas nenumatytų
pasekmių tiek pačiam augalui, tiek jį vartojantiems gyvūnams ir
žmonėms.
Dabartinė Žemėje egzistuojančių augalų ir gyvūnų forma
yra milijonus metų trukusios evoliucijos rezultatas. Bet štai mes
ėmėme veikti ir per absurdiškai trumpą laikotarpį - per pastarą­
ją pusę amžiaus - pakeitėme tūkstantmečius kartu su žmonėmis
klestėjusių augalų evoliucijos kryptį tik tam, kad dabar kęstume
savo trumparegiškų manipuliacijų pasekmes.
Per 10 000 metų galėjome stebėti žmogaus sukurtą transfor­
maciją - nuo nekaltos, mažai kaloringos, nelabai kepti tinkamos
vienagrūdės žolės iki laboratorijoje sukurtų itin kaloringų, ne­
galinčių gamtoje išgyventi ir tik moderniam skoniui tinkančių
žemaūgių kviečių, - kuri prilygsta antibiotikų ir hormonų pum-
pavimui į garduose uždarytus gyvulius. Galbūt mes ir galime atsi­
gauti po šios katastrofos, vadinamos žemdirbyste, bet pirmiausia
reikia žengti didelį pirmą žingsnį - pripažinti tai, ką padarėme
„kviečiais“ vadinamam augalui.
Iki susitikimo šviežių daržovių skyriuje.
A PRIEDAS

Paieškokime kviečių
netikėtose vietose

Kadangi tolesni sąrašai gali būti varginantys, primenu, kad pa­


sirinkti maisto produktus be kviečių ir glitimo gali būti paprasta
tiesiog teikiant pirmenybę maistui, kuriam nereikia etiketės.
Tokie maisto produktai kaip agurkai, kopūstai, menkė, lašiša,
alyvuogių aliejus, graikiniai riešutai, kiaušiniai ir avokadai neturi
nieko bendra su kviečiais arba glitimu. Juose tiesiog nėra tokių
dalykų, jie natūralūs ir sveiki, ir jiems nereikia jokios etiketės „be
glitimo“.
Bet jei atitolstate nuo pažįstamų natūralių sveikų maisto pro­
duktų, valgote susibūrimuose, einate į restoranus ar keliaujate,
yra galimybė netyčia patirti kviečių ir glitimo poveikį.
Kai kuriems žmonėms tai - ne žaidimas. Pavyzdžiui, dėl kvie­
čių glitimo, įmaišyto į tešlą, naudojamą vištienai pavolioti, celia-
kija sergančiam žmogui gali tekti ištisas dienas ar savaites kentėti
pilvo spazmus, viduriavimą ar net žarnyno kraujavimą. Išnykęs
bjaurus pūslelinis dermatito (dermatitis herpetiformis) bėrimas
315
gali atsinaujinti vien nuo šiek tiek sojų padažo, kuriame yra kvie­
čių. Arba žmogus, kuriam pasireiškia uždegiminiai neurologiniai
simptomai, gali staiga prarasti koordinaciją, nes alus „be glitimo“
iš tikrųjų toks nebuvo. Daugeliui kitų, kuriems nepasireiškia
imuninis arba uždegiminis jautrumas glitimui, atsitiktinis kvie­
čių suvartojimas gali baigtis viduriavimu, astma, psichikos apte­
mimu, sąnarių skausmais ar patinimu, kojų edema, o žmonėms,
kuriems diagnozuotas ADHD, autizmas, bipolinė liga ir šizofre­
nija, - elgsenos pokyčiais.
Todėl daugeliui tenka budriai saugotis kviečių. Tokiomis
autoimuninėmis ligomis kaip celiakija, pūslelinis dermatitas ir
smegenėlių ataksija sergantys žmonės turi vengti ir kitų glitimo
turinčių grūdų: rugių, miežių, speltų, kvietrugių, kamuto ir bul­
garo.
Kviečiai ir glitimas gali įgyti svaiginančią formų įvairovę.
Kuskusas, macai, ryžių formos makaronai, rupių miltų bandelė
ir sėlenos - viskas yra kviečiai. Taip pat ir pasninko alus (Faro),
džiūvėsėliai, skirti mėsai pavolioti. Išvaizda gali būti klaidinanti.
Pavyzdžiui, daugumoje javainių, nors jie ir vadinasi „kukurūzų
dribsniai“ ar „ryžių traškučiai“, yra kvietinių miltų, iš kviečių
gaunamų sudedamųjų dalių arba glitimo.
Dėl avižų kol kas nesutariama, ypač dėl to, kad avižų produktai
dažnai perdirbami ta pačia įranga ar tose pačiose įmonėse, kaip
ir kviečių produktai. Todėl daugumai celiakija sergančių žmonių
reikėtų vengti ir avižų.
Tam, kad atitiktų Maisto ir vaistų tarnybos (FDA) kriterijus
„be glitimo“, gatavi produktai (ne restorane paruošti) turi būti ir
316
be glitimo, ir pagaminti įmonėje, kurioje nėra glitimo, kad būtų
pašalinta bet kokia kryžminės taršos galimybė. (Kai kurie žmo­
nės tokie jautrūs glitimui, kad simptomų sukelti gali net nedi­
delis jo kiekis, atsiradęs naudojant bendrą pjaustymo įtaisą.) Tai
reiškia, kad labai jautrūs asmenys negali pasikliauti etikete, net
jei tarp sudedamųjų dalių nėra nurodyti kviečiai arba kokie nors
madingi žodeliai, reiškiantys kviečius, pavyzdžiui, „modifikuo­
tas maistinis krakmolas“, nes produkte vis tiek gali būti šiek tiek
glitimo. Jei abejojate, gali prireikti paskambinti arba nusiųsti
elektroninį laišką į klientų aptarnavimo skyrių, kad išsiaiškintu­
mėte, ar įmonėje nėra glitimo. Be to, vis daugiau gamintojų savo
interneto svetainėse nurodo, ar produktai yra be glitimo, ar su
juo.
Atkreipkite dėmesį, kad žymėjimas maisto produktų etiketėse
„be kviečių“ ir „be glitimo“ nėra tapatus. „Be kviečių“ gali reikš­
ti, pavyzdžiui, vietoj kviečių naudojamą miežių salyklą ar rugius,
tačiau juose taip pat yra glitimo. Jei esate labai jautrus glitimui,
kaip kad celiakijos ligoniai, nemanykite, kad produktas „be kvie­
čių“ būtinai yra ir „be glitimo“.
Jūs jau žinote, kad kviečių ir glitimo yra daugybėje įprastų
maisto produktų, tokių kaip duona, makaronai ir pyragaičiai. Yra
ir ne tokių paprastų maisto produktų, kuriuose taip pat gali būti
kviečių, - jie išvardyti toliau.

,,Roux“ (kviečių miltų, pieno „Seitan“ (beveik grynas


ir sviesto mišinys padažui) glitimas, naudojamas vietoj
Macai mėsos)
317
Manų kruopos Fokačija
„Soba“ (dažniausiai grikiai, Rupūs miltai
bet paprastai yra ir kviečių) Hidrolizuoti augaliniai
Miežiai baltymai
Prancūziškos spurgos Saldūs džiūvėsėliai
Modifikuotas maistinis Kamutas
krakmolas Sėlenos
Bulguras Kietieji kviečiai
Orzo (ryžių formos Skrebučiai
makaronai) Kuskusas
Bulviniai virtinukai Spelta
Panko (duonos trupinių Kviečių gemalai
mišinys, naudojamas Bandelės
japonų maistui ruošti) Kvietrugiai
Buritai Sviestinės bandelės
Pyragai Lakštiniai „Ramen“
Dvigrūdžiai kviečiai Strudelis
Prancūziškas batonas Lakštiniai „Udon“
Faro (kelios kviečių rūšys, Tekstūruotieji augaliniai
dažnai Italijoje vadinamos baltymai
Faro) Lietiniai
Rugiai Vienagrūdžiai kviečiai

Produktai, kuriuose yra kviečių


Kviečiai atspindi neįtikėtiną žmonių rūšies išradingumą, nes
mes transformavome šiuos javus į begalę pavidalų ir formų. Be
daugelio anksčiau išvardytų kviečių pavidalų, yra daugybė įvairių
maisto produktų, kurių sudėtyje yra šiek tiek kviečių ar glitimo.
Juos rasite toliau.
318
Nepamirškite, kad dėl neeilinio produktų skaičiaus ir įvairo­
vės rinkoje šis sąrašas negali apimti visų įmanomų dalykų, kuriuo­
se yra kviečių ir glitimo. Svarbiausia yra likti budriems ir klausti
(arba eiti šalin), jei tik kyla abejonių.
Daugelis toliau išvardytų maisto produktų taip pat būna ir be
glitimo. Kai kurie jų variantai be glitimo gali būti skanūs ir sveiki,
pvz., aštrus salotų užpilas be hidrolizuotų augalinių baltymų. Tik
žinokite, kad augantis duonos, pusryčių javainių ir miltų, kurie
paprastai yra pagaminti iš krakmolo - ryžių, kukurūzų, bulvių ar
tapijokos, - pasaulis nėra sveiki pakaitalai. Joks produktas, kuris
generuoja cukraus kiekį kraujyje iki diabeto ribų, neturėtų būti
ženklinamas kaip „sveikas“, „be glitimo“ ar kitaip. Šie produktai
tinkami retkarčiais, o ne kasdieniam vartojimui.
Taip pat yra gausybė slaptų kviečių ir glitimo šaltinių, kurių
negalima iššifruoti pagal etiketes. Jeigu į sąrašą įtrauktos medžia­
gos apibūdinamos bendraisiais terminais, tokiais kaip „krakmo­
las“, „emulsikliai“ arba „kildinamosios medžiagos“, tada maiste
yra glitimo, kol neįrodyta kitaip.
Galima abejoti dėl glitimo kiekio kai kuriuose maisto produk­
tuose ir jų sudedamosiose dalyse, pavyzdžiui, karamelės dažikly-
je. Tai yra karamelizuotas cukraus pakaitalo produktas, beveik
visada pagamintas iš kukurūzų sirupo, bet kai kurie gamintojai
daro jį iš produkto, kuris gaunamas iš kviečių. Tokie neaiškumai
sąraše yra pažymėti klaustuku.
Ne kiekvienas turi ypač atidžiai saugotis nedidelio glitimo
poveikio. Tolesni sąrašai tiesiog padės jums geriau suprasti, kiek
319
daug aplink yra kviečių ir glitimo, ir suteiks atskaitos tašką žmo­
nėms, kuriems tikrai reikia labai saugotis glitimo poveikio.
Štai netikėtų kviečių ir glitimo šaltinių sąrašas:

Gėrimai
Alus (nors yra vis daugiau Kokteilis „Kruvinoji Merė“
alaus be glitimo) Viskis, distiliuojamas iš
Aromatizuota arbata kviečių arba miežių
Aromatizuota kava Vyno gėrimai (kurių sudėtyje
Degtinė, distiliuota iš kviečių yra miežių salyklo)
(„Absolut“, „Grey Goose“, Žolelių arbata, pagaminta
„Stolichnaya“) naudojant kviečius, miežius
Stiprūs alkoholiniai gėrimai iš ar salyklą
salyklo

Pusryčių javainiai - tikiuosi, galite pasakyti, kad javainiuo­


se, pavyzdžiui, „Shredded Wheat“ ir „Wheaties“, yra kviečių. Yra
ir tokių, kurie atrodo esantys be kviečių, nors visiškai neabejoti­
nai tokie nėra.
„Sveiki“javainiai („Smart Traškūs dribsniai su medumi
Start“, „Special K“, „Grape Javainiai „Muesli“, „Mueslix“
Nuts“, „Trail Mix Crunch“) Spraginti kukurūzai („Corn
Avižiniai dribsniai Pops“)
(„Cheerios“, „Cracklin’ Oat Sėlenų javainiai („Ali Bran“,
Bran“, „Honey Bunches of „Bran Buds“, „Raisin
Oats“) Bran“)
Kukurūzų dribsniai („Corn Spraginti ryžiai („Rice
Flakes“, „Frosted Flakes“, Krispies“)
„Crunchy Corn Bran“)
320
SŪRIS - kadangi bakterijos, naudojamos sūriams fermentuoti,
liečiasi su duona (duonos raugu), taip pat galima glitimo povei­
kio rizika.
Gorgoncola Rokforas
Pelėsinis sūris Varškės sūris (ne visi)

Dažikliai, užpildai, tekstūros formavimo medžia­


gos ir tirštikliai - šie slapti glitimo šaltiniai gali būti vieni
iš problemiškiausių, nes jie dažnai tūno giliai sudedamųjų dalių
sąraše arba atrodo, kad neturi nieko bendra su kviečiais arba gli-
timu. Deja, dažnai nėra būdo nustatyti to iš etiketės, taip pat ir
gamintojas ne ypač galės jums padėti, nes šias medžiagas dažnai
perka iš tiekėjo.
Dekstrimaltozė Karamelės kvapioji medžiaga (?)
Dirbtiniai aromatai Modifikuotas maistinis
Dirbtiniai dažikliai krakmolas
Emulsikliai Stabilizatoriai
Karamelės dažiklis (?) Tekstūruotieji augaliniai
Maltodekstrinas (?) baltymai

Energiniai, baltyminiai batonėliai ir maisto pakaitalai


Batonėliai „Clif “ Batonėliai „Kashi GoLean“
Batonėliai „Gatorade Pre- „Power Bars“
Game Fuel“ Batonėliai „Slim-Fast“
Batonėliai „GNC Pro Batonėliai „Nutrition“
Performance“

321
Greitasis maistas - daugelyje greitojo maisto restoranų bulvy­
tėms kepti gali būti naudojamas tas pats aliejus, kuriame kepama
ir duonos trupiniuose pavoliota vištiena. Be to, kepimo paviršiai
gali būti bendri. Maisto produktai, kuriuos paprastai laikome ne­
turinčiais kviečių, dažnai turi kviečių pėdsakų, pavyzdžiui, blynų
plaktuvu plakta kiaušinienė ar „Taco Bell“ kukurūzų traškučiai ir
bulvių garnyras. Padažuose, dešrose ir burituose paprastai yra kvie­
čių arba iš kviečių gaunamų sudedamųjų dalių.
Maisto produktai, kurių sudėtyje nėra kviečių glitimo, greitojo
maisto restoranuose yra, tiesą sakant, išimtis. Todėl gana sunku, o
gal net beveik neįmanoma, tokiose vietose gauti tikrai kviečių ir gli­
timo neturinčių produktų. (Jūs neturėtumėte ten valgyti bet kuriuo
atveju!) Vis dėlto kai kurie tinklai, tokie kaip „Subway“, „Arbys“,
„Wendy’s“ ir „Chipode Mexican Grill“, drąsiai teigia, kad daugelis
jų produktų yra be glitimo ir (arba) siūlo meniu be glitimo.

Karštieji javainiai
„Cream of Wheat“ „Oat bran“
„Farina“ „Oatmeal“
„Malt-O-Meal“

M ėsa
Dešra Kulinarijos mėsa (mėsos
Dešrainiai vyniotiniai, saliamis)
Dirbtinė krabų mėsa Mėsa džiūvėsėliuose
Dirbtinė šoninė Mėsainis (jei yra duonos
Kalakutiena, kuriai kepti trupinių)
nereikia riebalų Mėsos konservai
322
NE maisto produktai gali būti tikra problemų sritis,
J V A IR Ū S

nes kviečių arba glitimo turintys ingredientai retai nurodomi


produktų etiketėse. Teks skambinti gamintojui.
Blizgiai ir lūpų balzamai Receptiniai ir nereceptiniai
Lūpų dažai vaistai (naudingi ištekliai
Maisto papildai (daugelis internete yra www.
gamintojų etiketėje glutenfreedrugs.com, sąrašą
nurodys „be glitimo“) tvarko vaistininkas)
Pašto ženklai (klijai) Vokai (klijai)
Plastilinas

Padažai, salotų užpilai, pagardai


Garstyčios, kurių sudėtyje yra Salyklo actas
kviečių Salyklo sirupas
Kečupas Salotų užpilai
Marinatai Sojų padažas
Mirkalai, sutirštinti kvietiniais Sojų pasta
miltais Terijakis

Pagardai
Kario milteliai Prieskonių mišiniai Takų prieskoniai

Užkandžiai ir desertai - sausainiai, krekeriai ir nesaldus ries­


tainiai yra aiškiai kviečių turintys užkandžiai. Bet yra daug ne to­
kių akivaizdžių patiekalų.
„Chex“ mišiniai Traškučiai (įskaitant
„Trail“ mišiniai „Pringles“)
Aromatizuoti tortilijų Džiovinti vaisiai (šiek tiek
traškučiai apibarstyti miltais)
323
Guminukai (išskyrus „Jelly Ledų kaušeliai
Bellies“ ir „Star-burst“) Ledų pyragas
Javainių batonėliai Pyragai
Kramtomoji guma (miltelių Riešutų batonėliai
danga) Saldieji batonėliai
Kukurūzų traškučiai Saldymedžio šaknis
Ledai (vafliai ir glazūra, Sausi skrudinti žemės riešutai
„Oreo Cookie“, vaflių tešla, Skrudinti riešutai
sūrio pyragas, šokoladinis Tiramisu
salyklas) Vaisiniai įdarai su tirštikliais

Sriubos
Konservuotos sriubos Sriubų koncentratai ir
Sultiniai, prancūziškos sriubos pagrindai
Sriubų mišiniai Tirštosios sriubos

SOJŲIR VEGETARIŠKI PRODUKTAI


Vegetariškas aštrus troškinys Vegetariški mėsainiai („Boca
Vegetariški „eskalopai“ Burgers“, „Gardenburgers“,
Vegetariški „kepsniai“ „Morningstar Farms“)
Vegetariški dešrainiai ir Vegetariškos „vištienos“
dešrelės juostelės

Saldikliai
Dekstrinas ir maltodekstrinas Salyklas, salyklo sirupas,
(?) kvapiosios medžiagos iš
Miežių salyklas, miežių salyklo
ekstraktas
B PRIEDAS

„Kviečių pilvą“
mažinantys sveiki
receptai

Pašalinti kviečius iš mitybos jums nebus neįmanomai sunku,


tačiau virtuvėje reikės šiokio tokio kūrybiškumo, nes daugelis
įprastų ir šeimos mėgstamų patiekalų pateks į draudžiamų sąra­
šą. Aš sugalvojau gana paprastus, sveikus receptus, o kai kurie jų
galėtų pakeisti įprastinius kvietinius patiekalus.
Šie receptai buvo sukurti laikantis kelių svarbiausių taisyk­
lių.
Kviečiai pakeičiami alternatyviais sveikais produktais. Gal­
būt jau akivaizdu, kad dauguma parduodamų maisto produktų
„be kviečių“ ar „be glitimo“ nėra tikrai sveiki. Pakeitę kviečius
kukurūzų krakmolu, rudaisiais ryžiais, bulvių ar tapijokos kra­
kmolu, kaip dažnai daroma produktų „be glitimo“ receptuose,
jūs nutuksite ir susirgsite cukriniu diabetu. Čia pateiktuose re­
ceptuose kvietiniai miltai keičiami riešutų mišiniu, maltais linų
sėmenimis ir kokosų miltais, t. y. produktais, kurie yra maistingi
325
ir nesukelia kviečiams arba kviečių pakaitalams būdingo šaluti­
nio poveikio.
Į šiuos receptus neįtraukti nesveiki riebalai, tokie kaip hidrin-
tas aliejus, polinesočiosios ir oksiduotos riebalų rūgštys. Recep­
tuose naudojami riebalai yra labiau prisotinti mononesočiųjų ir
sočiųjų riebalų rūgščių, ypač alyvuogių aliejus ir neutralus daug
laurų rūgšties turintis kokosų aliejus.
Išlaikomas mažas angliavandenių lygis. Kadangi siekis ribo­
ti angliavandenius naudingas sveikatai dėl daugybės priežasčių,
pvz., tai mažina visceralinių riebalų kiekį, slopina uždegiminius
reiškinius, mažina mažų MTL dalelių skaičių ir silpnina arba nai­
kina bendrąsias diabeto tendencijas, šiuose receptuose angliavan­
denių yra nedaug. Vienintelis toliau nurodytas receptas, kuriame
bus daugiau angliavandenių, yra javainiai, vis dėlto ir šį receptą
lengva pakeisti taip, kad atitiktų jūsų poreikius.
Naudojami dirbtiniai saldikliai. Kompromisas, į kurį leidausi,
kad atkurčiau kelis žinomus patiekalus be cukraus, - dirbtiniai
arba nemaistingi, daugumos gerai toleruojami saldikliai, kuriuos
laikau mažiausiai kenksmingais. Eritritolis, ksilitolis, sacharozė
ir stėvijos nepadarys įtakos cukraus kiekiui kraujyje ir nesukels
streso virškinamajam traktui, kaip kad gali padaryti manitolis ir
sorbitolis. Šie saldikliai taip pat yra saugūs ir nesukelia neigiamų
pasekmių sveikatai, kaip aspartamas ir sacharinas. Išbandydamas
daugumą šių receptų naudojau plačiai prieinamą eritritolio ir ste-
vijų mišinį „Truvia“ (šiame saldiklyje iš tikrųjų yra stevijų sudeda-
moji dalis, vadinama „Rebiana“).
326
Nurodytas saldiklių kiekis gali atrodyti per mažas, taigi pri­
taikykite jį savo skoniui. Kadangi dauguma žmonių, iš mitybos
pašalinę kviečius, tampa jautrūs saldumui, jiems tradicinis sal­
dus maistas ima atrodyti saldus iki šleikštumo. Dėl to receptuose
saldiklių kiekį sumažinau. Jei tik pradedate savo kelią be kviečių
ir vis dar norite saldumynų, tada nedvejodami įdėkite daugiau
dirbtinio saldiklio, nei nurodyta.
Atkreipkite dėmesį, kad įvairių saldiklių, ypač stevijų ekstrak­
to miltelių, saldumas skiriasi, nes kai kurie yra derinami su tokiais
užpildais kaip maltodekstrinas arba inulinas. Pirkdami pažiūrėki­
te saldiklio etiketę arba pasinaudokite tolesnėmis konversijos lyg­
timis, kad nustatytumėte savo saldiklio sacharozės ekvivalentą.

1 puodelis sacharozės =
1 puodelis neapdoroto stevijų ekstrakto (ir kitų stevijų eks­
traktų, maišomų su maltodekstrinu, kad jų uncija atitiktų
unciją sacharozės)
1puodelis granuliuotos sukralozės
lApuodelio stevijų ekstrakto miltelių (pvz., „Trader Joes“), ta­
čiau stevijų ekstrakto miltelių saldumas skiriasi labiau nei
kitų saldiklių. Geriausiai etiketėje pasižiūrėti konkrečios
markės, kurią perkate, sacharozės ekvivalentą.
Vi puodelio + Vi šaukšto (arba maždaug 7 šaukštai) „Truvia
2 šaukštai skysto stevijų ekstrakto
1 Vi puodelio eritritolio
1 puodelis ksilitolio
327
Galiausiai šie receptai sukurti atsižvelgiant į tai, kad daugelis
skaitytojų labai užsiėmę ir maistui ruošti gali skirti nedaug laiko,
todėl šiuos patiekalus gaminti gana lengva. Dauguma sudedamų­
jų dalių yra plačiai prieinamos.
Kad būtumėte saugūs, atkreipkite dėmesį, jog kiekvienas, ser­
gantis celiakija arba jos variantais, nesusijusiais su žarnynu, taip
pat turi rinktis sudedamąsias dalis, kuriose nėra glitimo. Visos re­
cepte išvardytos sudedamosios dalys parinktos taip, kad įprastai
būtų be glitimo, tačiau akivaizdu, kad jūs negalite kontroliuoti
kiekvieno maisto gamintojo ir to, ką jis deda į savo produktus.
Tad dar kartą viską patikrinkite.
Uogų ir kokosų kokteilis
Šis kokteilis puikiai tinka greitiems pusryčiams arba kaip užkandis. Dėl
kokosų pieno jis yra sotesnis nei dauguma kitų kokteilių. Mažiausią cu­
kraus lygį palaiko vienintelis saldiklis - uogos.

1 porcija

Vz puodelio kokosų pieno Sumaišykite kokosų pieną,


jogurtą, uogas, išrūgų baltymus,
1/2 puodelio lieso jogurto be priedų
linų sėmenis, kokosų ekstraktą ir
% puodelio mėlynių, gervuogių, ledo kubelius. Plakite iki vientisos
braškių ar kitų uogų masės. Patiekite nedelsdami.
Vz puodelio išrūgų baltymų miltelių,
nearomatizuotų arba su vanilės
kvapu
1 šaukštas maltų linų sėmenų
(galima įsigyti jau sumaltų)
Vz šaukštelio kokosų ekstrakto
4 ledo kubeliai
Traškus saldinti dribsniai
Traškūs saldinti dribsniai patenkins saldaus, traškaus užkandžio troš­
kimą, nors šių dribsnių skonis ir išvaizda skiriasi nuo įprastinių gaminių.
Jūs taip pat galite valgyti šiuos dribsnius su pienu, kokosų ar sojų pienu
arba nesaldintu migdolų pienu. Avižos (arba bolivinės balandos) ir džiovinti
vaisiai, įtraukti į šį mišinį, gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, bet jų yra ne­
daug, todėl greičiausiai daugeliui žmonių šis poveikis bus nežymus.

6 porcijos

Vz puodelio bolivinių balandų įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


dribsnių arba senamadiškų avižų (163 °C).
dribsnių
Jdidelį dubenį sudėkite bolivinės
Vz puodelio linų sėmenų (galima balandas arba avižas, linų sėmenis,
įsigyti maltų) moliūgų sėklas, Vz puodelio
anakardžių, supilkite vanilės sirupą
% puodelio išlukštentų neskrudintų
ir graikinių riešutų aliejų ir gerai
moliūgų sėklų
išmaišykite. Paskleiskite mišinį
1 puodelis susmulkintų neskrudintų ant 8 ir 8 colių kepimo skardos ir
anakardžių paspausdami suformuokite apie Vz
Vz puodelio vanilės sirupo be colio (apie 1,2 cm) storio sluoksnį.
cukraus (pvz., „Torani" arba Kepkite, kol dribsniai beveik išdžius
„DaVinci“) ir taps traškūs - apie 30 minučių.
Leiskite mišiniui atvėsti skardoje
1A puodelio graikinių riešutų aliejaus bent 1 valandą.
1 puodelis kapotų karijų į didelį dubenį sudėkite karijas,
Vz puodelio pjaustytų migdolų migdolus, džiovintus vaisius ir
likusius Vz puodelio anakardžių.
Vapuodelio razinų, džiovintų
vyšnių ar nesaldintų džiovintų į mažus gabaliukus sulaužykite
spanguolių ataušintą bolivinių balandų ir linų
sėmenų mišinį. Sudėkite į riešutų ir
vaisių dubenį.

330
Linų sėmenų javainiai su
karštu kokosų pienu
Nustebsite, kokie sotūs gali būti šie paprasti karšti javainių pusryčiai,
ypač naudojant kokosų pieną.

1 arba 2 porcijos

1/2 puodelio kokosų, nenugriebto Mikrobangų krosnelės dubenyje


karvių, riebaus sojų arba sumaišykite pieną, maltus linų
nesaldinto migdolų pieno sėmenis, kokosų drožles ir
graikinius riešutus arba saulėgrąžų
1/2 puodelio linų sėmenų (galima
sėklas ir 1 minutę šildykite
įsigyti maltų)
mikrobangų krosnelėje. Patiekite
Vi puodelio nesaldintų kokosų pagal skonį pabarstę cinamonu ir
drožlių su keliomis uogomis.
Vi puodelio kapotų graikinių
riešutų, graikinių riešutų puselių
arba neskrudintų išlukštentų
saulėgrąžų sėklų
Malto cinamono
Vi puodelio pjaustytų braškių,
mėlynių ar kitų uogų (nebūtina)
Kiaušinių ir pešto
pusryčių vyniotinis
Šj skanų vyniotinj galima paruošti iš vakaro ir per naktį laikyti šaldytu­
ve - tai patogūs ir sotūs pusryčiai.

1 porcija

1 linų sėmenų blynas (žr. 333 psl.) Jei blynas ką tik iškeptas, leiskite
jam 5 minutes atvėsti. Tada blyno
1 šaukštas bazilikų pešto arba
centre užtepkite 2 colių (apie 5
saulėje džiovintų pomidorų
cm) juostelę pešto padažo. Ant jos
pešto padažo
dėkite kiaušinio, paskui pomidoro
1 kietai virtas kiaušinis, nuluptas ir griežinėlius. Uždėkite špinatus ar
plonai supjaustytas salotas. Suvyniokite.
2 ploni pomidoro griežinėliai
Sauja jaunų špinatų arba
susmulkintų salotų lapų
Linų sėmenų blynas
Blynai iš linų sėmenų ir kiaušinių yra stebėtinai skanūs. Kai įprasite,
vieną ar du blynus galėsite pagaminti vos per kelias minutes. Jei turite dvi
keptuves, galite iš karto kepti du blynus ir taip paspartinti procesą (nors
juos po vieną reikia šildyti mikrobangų krosnelėje). Linų sėmenų blynus ga­
lima kelias dienas laikyti šaldytuve. Vietoje vandens naudojant įvairių daržo­
vių sultis (pvz., špinatų ar morkų), galimi įvairūs sveiki variantai.

1 porcija

3 šaukštai linų sėmenų (galima Mažame dubenėlyje sumaišykite


įsigyti maltų) maltus linų sėmenis, kepimo
miltelius, svogūnų miltelius, papriką
% šaukštelio kepimo miltelių
ir druską. įmaišykite 1 šaukštą
Vi šaukštelio svogūnų miltelių kokosų aliejaus. Jmuškite kiaušinį
Vi šaukštelio maltos paprikos ir įpilkite 1 šaukštą vandens,
išmaišykite.
Žiupsnelis smulkios jūros druskos
arba salierų druskos Mikrobangoms atsparaus stiklo
arba plastiko pyrago keptuvę
1 šaukštas lydyto kokosų aliejaus, ištepkite kokosų aliejumi. Supilkite
dar šiek tiek reikės keptuvei ir tolygiai paskleiskite tešlą.
patepti Šildykite mikrobangų krosnelėje,
1 šaukštas vandens įjungę didelę galią, nuo 2 iki 3
minučių, kol iškeps. Palikite atvėsti
1 didelis kiaušinis apie 5 minutes.
Norėdami išimti, kraštą
pakelkite mentele. Jei prilimpa,
pasinaudokite blynų apvertimo
mentele, kad švelniai pakeltumėte
nuo keptuvės. Apverskite blyną ir
sudėkite ant jo norimą įdarą.

333
Kalakutienos ir avokadų
suktinukai
Štai vienas iš šimtų būdų, kaip panaudoti mano linų sėmenų blynus
ruošiant skanius ir sočius pusryčius, pietus ar vakarienę. Užuot ruošę su
padažu, prieš dėdami kitas sudedamąsias dalis ant blyno užtepkite ploną
sluoksnį avinžirnių užtepo ar pešto.

1 porcija

Linų sėmenų blynas (receptas Blyno centre sudėkite kalakutieną


pateiktas pirmiau), ataušintas, jei ir šveicarišką sūrį. Ant viršaus
ką tik buvo iškeptas paskleiskite pupelių daigus,
avokadą ir špinatus arba salotas.
3 arba 4 griežinėliai keptos
Užtepkite majonezo, garstyčių
kalakutienos (iš kulinarijos
ar kitų mėgstamų prieskonių.
skyriaus)
Suvyniokite.
2 ploni griežinėliai šveicariško sūrio
1/4 puodelio pupelių daigų
1/2 „Hass“ veislės avokado,
supjaustyto plonais griežinėliais
Sauja jaunų špinatų lapų arba
susmulkintų salotų
1 šaukštas majonezo, garstyčių,
majonezo su krienais arba
salotų užpilo be cukraus

334
Meksikietiška tortilijų sriuba
Šioje meksikietiškoje tortilijų sriuboje nėra tortilijos - taip ji vadinama tik
dėl produktų, kurie dera su tortilijomis. Aš sukūriau šj receptą savo šeimai
ir visada gailiuosi, kad nepagaminau dukart daugiau, nes visi prašo antros
porcijos.

4 porcijos

4 puodeliai nesūraus vištienos Dideliame puode ant vidutinės


sultinio ugnies iki virimo pakaitinkite sultinį;
išlaikykite jį šiltą.
1/4 puodelio pirmo spaudimo
alyvuogių aliejaus Kartu ant vidutinės ugnies didelėje
1 svaras (apie 0,5 kg) vištienos keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite
krūtinėlės be kaulų, be odos, vištieną ir česnaką, kepkite apie
supjaustytos V2 colio (apie 5-6 minutes, kol vištiena gražiai
1,2 cm) gabalėliais paruduos.

2-3 skiltelės česnako Jsultinį sudėkite keptą vištieną,


svogūną, papriką, pomidorus ir
1 smulkiai sukapotas didelis Chalapos paprikas. Vėl užvirinkite
ispaniškas svogūnas sultinį. Sumažinkite ugnį, kad
1 smulkiai supjaustyta raudona vos virtų, uždenkite ir virkite 30
paprika minučių. Pagal skonį pridėkite
druskos ir juodųjų pipirų.
2 smulkiai supjaustyti pomidorai
Išilgai perpus perpjaukite avokadą,
3 ar 4 be sėklų smulkiai išimkite kaulą ir nulupkite.
supjaustytos Chalapos paprikos Supjaustykite išilgai 14 colio (apie
arba aitriosios paprikos 0,6 cm) storio juostelėmis.
Smulkios jūros druskos ir maltų Samčiu išpilstykite sriubą į negilius
juodųjų pipirų sriubos dubenėlius. į kiekvieną
2 „Hass“ avokadai dubenėlį įberkite sūrio, kalendrų,
įdėkite supjaustytus avokadus ir
1 puodelis smulkinto „Monterey šaukštą grietinės.
Jack“ arba čederio sūrio
(4 uncijos (apie 113 g)
V2 puodelio kapotų šviežių kalendrų
4 šaukštai grietinės

335
Tunų ir avokadų salotos
Nedaug derinių pasižymi tokiu įvairiu ir pikantišku skoniu kaip šis avo­
kadų, žaliųjų citrinų ir šviežių kalendrų mišinys. Jei ruošiamasi valgyti vėliau,
avokadus ir žaliąsias citrinas geriausiai sudėti prieš pat valgant. Salotos gali
būti patiekiamos ir su salotų užpilu. Ypač tinka avokadų salotų užpilai.

2 porcijos

4 puodeliai įvairių žalumynų arba Jsalotų dubenį (arba laikymo


jaunų špinatų indą) sudėkite žalumynus ir
morką. įdėkite tuną, kalendras ir
1 susmulkinta morka
išmaišykite. Prieš pat patiekdami
4 uncijos (apie 113 g) tunų sudėkite avokadą ir ant salotų
(maišelis arba skardinė) išspauskite žaliosios citrinos
1 šaukštelis kapotų šviežių sultis. Sumaišykite ir nedelsdami
kalendrų patiekite.

1 avokadas be kaulo, nuluptas ir


supjaustytas kubeliais
2 skiltelės žaliosios citrinos
Pica be kviečių
Nors šios picos be kviečių pagrindas nėra pakankamai tvirtas, kad ga­
lėtumėte laikyti rankoje, ji tikrai patenkins jūsų nostalgišką picos troškimą -
be jokių nepageidautinų pasekmių. Tiesiog gabalėlis ar du jus maloniai pa­
sotins, be to, ji patinka ir vaikams. Pasirinkite picos padažą, kuriame nėra
daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo arba sacharozės.

4 arba 6 porcijos

1 galvutė žiedinio kopūsto, Dideliame puode ar daržovių


supjaustyto 1-2 colių (2,5-5 cm) troškintuve pavirkite žiedinį kopūstą,
gabaliukais kol suminkštės (apie 20 minučių). Jį
nusausinkite ir perdekite į didelį dubenį.
Apie % puodelio pirmo spaudimo Sutrinkite, kol jis taps bulvių košės
alyvuogių aliejaus konsistencijos, kad liktų kuo mažiau
2 dideli kiaušiniai gabaliukų. įpilkite Va puodelio aliejaus,
įmuškite kiaušinius, suberkite 1 puodelį
3 puodeliai susmulkintos mocarelos mocarelos ir gerai išmaišykite.
(12 uncijų (339 g)
įkaitinkite orkaitę iki 350 °F (175 °C).
Mėsos jdarui: Maždaug vienu šaukštu alyvuogių
Va svaro (apie 113 g) dešros aliejaus šiek tiek patepkite picos
(pageidautina, nerūkytos), keptuvę ar didelę kepimo skardą su
supjaustyta paprika (pageidautina, kraštais.
nekonservuota), maltos jautienos, Supilkite žiedinių kopūstų mišinį į picos
kalakutienos ar kiaulienos keptuvę ir suspauskite „tešlą“, kad ji
12 uncijų (339 g) picų padažo arba būtų plokščia, į picą panašios formos,
2 skardinės (6 uncijų (170 g) ne storesnė kaip V2 colio (1,25 cm).
kiekviena) pomidorų tyrės Kraštai turi būti kiek aukštesni. Kepkite
20 minučių.
Daržovių jdarui: pjaustytų paprikų
(žalių, raudonų arba geltonų), Jei naudojate maltą mėsą, apkepkite
saulėje džiovintų pomidorų, ją keptuvėje, kol paruduos ir iškeps.
kapotų svogūnų arba svogūnų Picos pagrindą išimkite iš orkaitės
laiškų, smulkintų česnakų, šviežių (ją palikite įjungtą) ir aptepkite picos
špinatų, griežinėliais supjaustytų padažu arba pomidorų tyre, užberkite
alyvuogių, kapotų arba griežinėliais likusius 2 puodelius mocarelos,
supjaustytų pievagrybių, sudėkite daržovių ir mėsos įdarą,
supjaustytų brokolių arba smidrų suberkite bazilikus, raudonėlius ir
pipirus. Apipurkškite likusiu V2 puodelio
Šviežių arba džiovintų bazilikų alyvuogių aliejaus ir pabarstykite
Šviežių arba džiovintų raudonėlių parmezanu. Kepkite10-15 minučių, kol
išsilydys mocarela.
Juodųjų pipirų Supjaustykite picą gabalėliais ir
Va puodelio tarkuoto parmezano mentele sudėkite į lėkštes.

337
Cukinijų makaronai su
rudaisiais pievagrybiais
Vietoj įprastinių kvietinių makaronų naudojant cukiniją, patiekalo skonis
ir tekstūra būna kitokie, bet gana skanu. Kadangi cukinijos skonis mažiau
savitas nei kvietinių makaronų, kuo įdomesnis bus padažas ir įdaras, tuo
gardesnį išeis makaronai.

2 porcijos

1 svaras (apie 0,5 kg) cukinijų Daržovių skustuku nuskuskite


cukiniją, supjaustykite ją išilgai
8 uncijos (226 g) nerūkytos,
juostelėmis, kol pasieksite
nedžiovintos (be nitritų) dešros,
sėklas. (Šerdį su sėklomis ir
maltos jautienos, kalakutienos,
žieveles pasilikite kitam patiekalui,
vištienos arba kiaulienos
pavyzdžiui, salotoms.)
(pasirinktinai)
Jei dėsite mėsos, didelėje
3-4 šaukštai pirmo spaudimo
keptuvėje pakaitinkite 1 šaukštą
alyvuogių aliejaus
aliejaus. Maišydami šaukštu
8-10 rudųjų arba mažų iškepkite mėsą. Nupilkite riebalus. J
pievagrybių, supjaustytų keptuvę įpilkite 2 šaukštus aliejaus,
griežinėliais sudėkite grybus ir česnaką.
Kepkite 2-3 minutes, kol grybai
2-3 skiltelės česnako; jas sutrinkite
suminkštės.
2 šaukšteliai kapotų šviežių bazilikų
Jei mėsos nededate: didelėje
Druskos ir maltų juodųjų pipirų keptuvėje ant vidutinės ugnies
1 stiklinė pomidorų padažo arba 4 įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus.
uncijos (113 g) pešto padažo Sudėkite grybus, česnaką ir
kepkite 2-3 minutes.
l'A puodelio tarkuoto parmezano
Bet kuriuo atveju cukinijų juosteles
sudėkite į keptuvę ir kepkite, kol
jos suminkštės, bet ne ilgiau kaip
5 minutes. Sudėkite pjaustytus
bazilikus, pagal skonį įberkite
druskos ir pipirų.
Patiekite su pomidorų arba pešto
padažu ir apibarstykite parmezanu.
Su karštu aliejumi greitai
maišant kepti širataki makaronai
Širataki makaronai yra universalus vermišelių arba lakštinių pakaitalas, žino­
ma, be kviečių, pagamintas iš leopardinių amorfofalų šaknų. Jie beveik neturi
įtakos cukraus kiekiui kraujyje, nes širataki makaronuose yra mažai angliavan­
denių (3 g, arba mažiau kaip 8 uncijos (226 g) pakuotėje). J kai kuriuos širataki
makaronus pridedama sojų varškės, ir jie tampa minkštesni, tekstūra panašesni į
kvietinius makaronus. Man jų skonis labai keistas, kaip greitai paruošiamų lakšti­
nių. Kaip ir sojų varškė, širataki makaronai sugeria tų maisto produktų, kurie prie
jų pridedami, skonį ir kvapą, o pačių jų skonis nestiprus arba jo visai nėra.
Nors šis receptas yra paprastas azijietiškas makaronų panaudojimas, širataki
makaronai gali būti lengvai pritaikyti ir itališkiems ar kitokiems patiekalams, nau­
dojant juos vietoj paprastų kvietinių makaronų.

2 porcijos

3 šaukštai skrudintų sezamų aliejaus 2 šaukštus sezamų aliejaus įkaitinkite


ant vidutinės ugnies kiniškoje arba
1/2 svaro (226 g) vištienos krūtinėlės didelėje keptuvėje. Sudėkite mėsą arba
be kaulo, kiaulienos nugarinės ar sojų varškę, česnaką, valgomuosius
kietos sojų varškės, supjaustytos dantenius, sojų padažą ir kepkite, kol
% colio (1,87 cm) kubeliais mėsa visiškai iškeps ar sojų varškė
2-3 sutrintos česnako skiltelės šiek tiek paruduos iš visų pusių. (Jei
keptuvė tampa pernelyg sausa, įpilkite
Va svaro (113 g) šviežių valgomųjų šiek tiek vandens.)
dantenių be kotų, kepurėlės
supjaustytos griežinėliais Jkinišką keptuvę sudėkite brokolius,
bambukų ūglius, imbierus, sezamų
2-3 šaukštai sojų padažo (be kviečių) sėklas, papriką, likusį 1 šaukštą
sezamų aliejaus ir maišykite kaitindami
1/2 svaro (226 g) šviežių arba šaldytų ant vidutinės ugnies, kol brokoliai taps
brokolių, supjaustytų mažomis traškūs ir švelnūs, t. y. 4-5 minutes.
šakelėmis
Kol brokoliai kepa, dideliame puode
4 uncijos (113 g) supjaustytų iki virimo įkaitinkite 4 puodelius
bambukų ūglių vandens. Kiaurasamtyje po šaltu
1 šaukštas tarkuotų šviežių imbierų tekančiu vandeniu apie 15 sekundžių
plaukite širataki makaronus, vandenį
2 šaukšteliai sezamų sėklų nupilkite. Sumeskite makaronus į
1/2 šaukštelio maltos raudonos verdantį vandenį ir virkite 3 minutes.
paprikos Nusausinkite makaronus ir perdekite
į kinišką keptuvę su daržovėmis.
2 pakuotės (po 8 uncijas (226 g) Maišydami kepkite ant vidutinės ar
širataki makaronų didelės ugnies 2 minutes, kad sušiltų.

339
Krabų papločiai
Šiuos „džiūvėsėliuose“ pavoliotus krabų papločius be kviečių neįtikė­
tinai lengva paruošti. Jei patiekalas patiekiamas su majonezo ir smulkintų
alyvuogių, svogūnų ar kitu panašiu padažu ir su špinatais arba žaliais salo­
tų lapais, jis gali būti pagrindinis patiekalas.

4 porcijos

2 šaukštai pirmo spaudimo įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


alyvuogių aliejaus (163 °C). Kepimo skardą
1/2 smulkiai supjaustytos raudonos išklokite folija.
paprikos Didelėje keptuvėje ant vidutinės
Va smulkiai supjaustyto svogūno ugnies įkaitinkite aliejų. Sudėkite
papriką, svogūną, aitriąsias
2 šaukštai smulkiai maltų šviežių paprikas ir kepkite 4-5 minutes,
žalių aitriųjų paprikų (arba pagal kol suminkštės. Atidėkite į šalį, kad
skonį) šiek tiek atvėstų.
Va puodelio maltų graikinių riešutų
Daržoves perdekite į didelį dubenį.
1 didelis kiaušinis Sudėkite riešutus, kiaušinį,
1 1/2 šaukštelio kario miltelių karį, kmynus ir įberkite šiek tiek
jūros druskos. Jmišinį sudėkite
1/2 šaukštelio maltų kmynų krabų mėsą ir gerai išmaišykite.
Smulkios jūros druskos Suformuokite keturias bandeles ir
sudėkite ant kepimo skardos.
1 šešių uncijų (170 g) skardinė
nusausintos ir susmulkintos Mažame dubenėlyje sumaišykite
krabų mėsos maltus linų sėmenis, svogūno ir
Va puodelio maltų linų sėmenų
česnako miltelius. Pabarstykite
(galima įsigyti maltų) „džiūvėsėlių“ ant krabų papločių.
Krabų papločius kepkite apie 25
1 šaukštelis svogūno miltelių minutes, kol paruduos ir iškeps.
Vi šaukštelio česnako miltelių Patiekti ant špinatų ar žalių salotų
Jaunų špinatų arba mišrių žalių su majonezo, smulkintų alyvuogių,
salotų svogūnų ir kitokiu padažu, jei
pageidaujama.
Majonezo su smulkintomis
alyvuogėmis, svogūnais ir kt.
padažas (pasirinktinai)

340
Vištiena su karijomis ir
tapenada
Šis patiekalas yra puikus pietų užkandis ir jį galima neštis su savimi. Jo
tinka užkąsti skubant, ypač jei turite likusios vištienos - tik po vakarienės
atidėkite krūtinėlę ar dvi. Jei norite, vištieną aptepkite pešto padažu (ba­
zilikais ar saulėje džiovintais pomidorais) arba baklažanų kaponata vietoj
tapenados.

2 porcijos

2 keturių uncijų (113 g) vištienos įkaitinkite orkaitę iki 350 °F (apie


krūtinėlės be kaulų, be odos 180 °C). Iškepkite vištieną, tai
užtruks apie 30 minučių.
1 didelis kiaušinis
Negiliame dubenyje šakute šiek
V* puodelio kokosų pieno arba
tiek paplakite kiaušinį. Supilkite
karvių pieno
pieną ir išplakite.
1/2 puodelio maltų karijų (galima
Sumaišykite su maltais karijų
įsigyti maltų)
riešutais, parmezanu, svogūno
3 šaukštai tarkuoto parmezano milteliais, raudonėliais, pagal skonį
2 šaukšteliai svogūno miltelių įberkite druskos ir pipirų.

1 šaukštelis džiovintų raudonėlių Pavoliokite vištieną kiaušinyje,


tada maltose karijose. Padėkite
Smulkios jūros druskos ir maltų ant mikrobangų krosnelės lėkštės
juodųjų pipirų ir, įjungę didelę galią, kaitinkite 2
4 šaukštai parduotuvėje pirktos minutes.
tapenados, kaponatos arba Uždėkite tapenados, kaponato
pešto padažo arba pešto padažo ir patiekite
karštą.

341
Kiaulienos pjausniai džiūvėsėliuose
su parmezanu ir su saldžiu itališku
actu skrudintomis daržovėmis
Norėdami padaryti skanią „maltų džiūvėsėlių“ plutelę, kurioje gali būti
žolelių ar prieskonių, vietoje duonos trupinių naudokite maltus riešutus.

4 porcijos

1 svogūnas, supjaustytas plonais įkaitinkite orkaitę iki 350 °F


griežinėliais (apie 180 °C).
1 neluptas mažas baklažanas, Sumaišykite svogūną, baklažaną,
supjaustytas V2 colio (1,25 cm) paprikas ir česnaką didelėje
kubeliais kepimo skardoje. Apšlakstykite 2
šaukštais aliejaus ir actu. Pagal skonį
1 supjaustyta žalia paprika apibarstykite druska, juodaisiais
1 supjaustyta geltona arba raudona pipirais ir sumaišykite, kad pasidengtų
paprika daržovės. Uždenkite skardą folija ir
kepkite 30 minučių.
2 stambiai sukapotos česnako
skiltelės Negiliame dubenyje išplakite kiaušinį
ir kokosų pieną. Kitame negiliame
Va puodelio pirmo spaudimo dubenyje sumaišykite maltus migdolus
alyvuogių aliejaus ar daugiau, jei ar karijas, parmezaną, česnako ir
reikia svogūno miltelius. Pabarstykite pipirais
Va puodelio balzaminio acto ir druska. Abi kiekvieno kiaulienos
pjausnio puses pamirkykite kiaušinio
Jūros druskos (smulkios arba plakinyje ir pavoliokite maltų migdolų ir
stambios) ir maltų juodųjų pipirų parmezano mišinyje.
1 didelis kiaušinis Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies
įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus. Sudėkite
1 šaukštas kokosų pieno kiaulienos pjausnius ir kepkite po 2-3
V2 puodelio maltų migdolų arba karijų minutes, t. y. tik tol, kol kiekviena pusė
(galima įsigyti jau sumaltų) gražiai paruduos.
% puodelio tarkuoto parmezano Daržovėms pakepus 30 minučių,
išimkite kepimo skardą ir ant viršaus
1 šaukštelis česnako miltelių sudėkite kiaulienos pjausnius. Ant jų
1 šaukštelis svogūno miltelių sudėkite citrinų griežinėlius.
4 kiaulienos pjausniai su kaulu (apie 6 Vėl pašaukite į orkaitę ir neuždengtą
uncijų (170 g) kiekvienas) kepkite apie 30 minučių, kol truputį
apkeps kiaulienos pjausniai (viduryje jie
1 citrina, supjaustyta plonais turėtų būti truputį rožiniai) ir suminkštės
griežinėliais daržovės.

342
Špinatų ir grybų salotos
Šios paprastos salotos lengvai paruošiamos dideliais kiekiais (naudo­
jant kartotinius nurodytus kiekius) ar iš anksto (pvz., rytojaus pusryčiams).
Užpilą geriausiai užpilti prieš pat patiekiant. Jei nuspręsite naudoti parduo­
tuvėje pirktą salotų užpilą, perskaitykite etiketę: užpilai dažnai gaminami
naudojant daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą ir (arba) sacharozę. Mažai
riebalų turinčių arba (ypač) visai jų neturinčių salotų užpilų reikėtų vengti
kaip maro. Jei parduotuvėje pirktas užpilas pagamintas su sveiku alieju­
mi ir jame yra mažai cukraus arba visai jo nėra, naudokite tiek, kiek jums
patinka: apšlakstykite, užpilkite arba paskandinkite savo salotas padaže -
darykite, kaip jūsų širdis geidžia.

2 porcijos

8 puodeliai jaunų špinatų lapų Dideliame dubenyje sumaišykite


špinatus, grybus, papriką, svogūnų
2 puodeliai jūsų pasirinktos rūšies
laiškus, kiaušinius, graikinius
pjaustytų grybų
riešutus ir fetą. Supilkite užpilą
1/2 kapotos raudonos arba geltonos ir dar kartą sumaišykite arba
paprikos neužpiltas salotas padalykite į dvi
1/2 puodelio supjaustytų svogūnų sandarias pakuotes ir padėkite į
laiškų arba raudonasis svogūnas šaldytuvą. Su užpilu sumaišykite tik
prieš pat patiekdami.
2 kietai virti kiaušiniai, supjaustyti
Variantai: į salotas pridėkite
griežinėliais
prieskoninių žolelių, pavyzdžiui,
1/2 puodelio graikinių riešutų puselių bazilikų arba kalendrų; fetą
6 uncijos (170 g) tetos kubelių pakeiskite ožkų pieno sūriu, riebia
gauda arba šveicarišku sūriu;
Naminis užpilas (pirmo spaudimo pridėkite Kalamatos alyvuogių be
alyvuogių aliejus ir jūsų kauliukų arba naudokite padažą
pasirinktas actas) arba su grietine (be cukraus ar daug
parduotuvėje pirktas užpilas fruktozės turinčio kukurūzų sirupo),
pavyzdžiui, naminį užpilą (žr. 356
psl.).

343
Smidrai su keptais česnakais ir
alyvuogių aliejumi
Mažoje smidrų pakuotėje yra daug naudos sveikatai. Jei įdėsime šiek
tiek pastangų ir juos pagardinsime keptais česnakais, skonis bus labai pa­
gerintas.

2 porcijos

1 galvutė česnako įkaitinkite orkaitę iki 400 °F


(200 °C).
Pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus
Nulupkite ploną viršutinį česnako
1/2 svaro (225 g) smidrų, sutvarkytų
galvutės sluoksnį, tada nupjaukite
ir supjaustytų 2 colių (5 cm)
14 colio (0,6 cm) nuo viršaus,
gabaliukais
kad atsidengtų česnako skiltelės.
1 šaukštas maltų karijų arba Padėkite jį folijos centre ir
migdolų apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
1/2 šaukštelio svogūno miltelių Apvyniokite česnaką folija ir įdėkite
į negilią lėkštę. Kepkite 30 minučių.
Išimkite iš folijos ir leiskite atvėsti.
Didelėje keptuvėje ant vidutinės
ugnies įkaitinkite 1 šaukštą aliejaus.
Sudėkite smidrus ir maišydami
kepkite 3-4 minutes, kol taps
ryškiai žali. Pabarstykite maltomis
karijomis ar migdolais ir svogūno
milteliais.
Jkeptuvę išspauskite keptą
česnaką. Toliau maišydami 1-2
minutes kepkite smidrus, kol jie
taps traškūs ir švelnūs.

344
Trijų sūrių ir baklažanų
pyragas
Jei mėgstate sūrį, jums patiks šio trijų sūrių troškinio skonių derinys.
Jis tinka kaip užkandis arba mažesnėmis porcijomis kaip garnyras prie ant
grotelių kepto kepsnio arba žuvies filė. Likučiai yra puikūs pusryčiai.

6 porcijos

1 baklažanas, skersai supjaustytas įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


1/2 colio (1,25 cm) storio (163 °C).
griežinėliais
J kepimo skardą sudėkite
1/2 puodelio pirmo spaudimo baklažanų riekeles. Didžiąja dalimi
alyvuogių aliejaus aliejaus aptepkite abi griežinėlių
puses, palikite apie 2 šaukštus
1 kapotas geltonas ar ispaniškas
aliejaus. Kepkite 20 minučių.
svogūnas
Išimkite baklažanus, bet palikite
2- 3 sutrintos česnako skiltelės orkaitę įjungtą.
3- 4 šaukštai saulėje džiovintų Likusius 2 šaukštus aliejaus
pomidorų įkaitinkite didelėje keptuvėje
4- 6 puodeliai špinatų lapų ant vidutinės ugnies. Sudėkite
svogūnus, česnakus, saulėje
2 skiltelėmis supjaustyti pomidorai džiovintus pomidorus, špinatus ir
2 puodeliai pomidorų padažo kepkite, kol svogūnai suminkštės.

1 puodelis rikotos Ant baklažanų išdėstykite


pomidorų skilteles. Ant viršaus
1 puodelis smulkintos mocarelos paskleiskite špinatų mišinį ir
iš nenugriebto pieno (4 uncijos užpilkite pomidorų padažą.
(113 g)
Dubenyje sumaišykite rikotą
1/2 puodelio tarkuoto parmezano (2 ir mocarelą. Sūrių mišinį
uncijos (56 g) paskleiskite ant pomidorų padažo
4-5 švieži su smulkinti bazilikų ir pabarstykite bazilikais. Viršų
lapai pabarstykite parmezanu.
Kepkite neuždengtą apie 30
minučių, kol sūris ims burbuliuoti ir
išsilydys.

345
Obuolių ir graikinių riešutų duona
Daugelis žmonių, kurie leidžiasi į kelionę be kviečių, kartais turi patenkinti
duonos troškimą, ir šis gardus, daug baltymų turintis kepalas yra kaip tik tai, ko
reikia. Obuolių ir graikinių riešutų duona labai skani su tepamuoju sūriu, žemės
riešutų, saulėgrąžų, anakardžių ar migdolų sviestu arba paprastu, senamadiš­
ku karvių pieno sviestu (nesūdytu, jei esate jautrus druskai). Vis dėlto ši duona
nepakeis sumuštinio, nes ji trupa, kaip ir viskas, kame nėra glitimo.
Nepaisant tokių angliavandenių šaltinių kaip obuolių sultys įtraukimo, ben­
dras šios duonos angliavandenių gramų kiekis yra tik maždaug 5 gramai rieke­
lėje. Obuolių sulčių galima lengvai atsisakyti, nemenkinant duonos kokybės.

10 arba 12 porcijų

2 puodeliai maltų migdolų (galima įkaitinkite orkaitę iki 325 °F (163 °C).
įsigyti maltų) Gausiai ištepkite 9 ir 5 colių (22,5
ir 12,5 cm) kepimo skardą aliejumi
1 puodelis kapotų graikinių riešutų (idealiai tinka kokosų aliejus.) Maltus
migdolus, graikinius riešutus, maltus
2 šaukštai maltų linų sėmenų linų sėmenis, cinamoną, kepimo
(galima įsigyti maltų) miltelius ir druską sudėkite į dubenį ir
gerai išmaišykite.
1 šaukštas malto cinamono
Jmatavimo indą supilkite kiaušinius,
2 šaukšteliai kepimo miltelių obuolių sultis, aliejų ir grietinę arba
kokosų pieną. Mišinį supilkite į sausas
1/2 šaukštelio smulkios jūros sudedamąsias dalis ir maišykite tik tiek,
druskos kad skystosios dalys į juos susigertų.
Jei mišinys yra labai tirštas, įpilkite
2 dideli kiaušiniai 1-2 šaukštus kokosų pieno. Sudėkite
1 puodelis nesaldintų obuolių „tešlą“ į kepimo skardą ir kepkite apie
45 minutes. Jei į kepinį įsmeigtas
sulčių ir ištrauktas dantų krapštukas bus
1/2 puodelio graikinių riešutų, sausas, duona iškepusi. 20 minučių
leiskite atvėsti skardoje, tada išverskite.
rafinuoto alyvuogių, lydyto Supjaustykite ir patiekite.
kokosų aliejaus arba lydyto
sviesto Variantai: šį receptą galite pritaikyti
norėdami greitai iškepti duonos ir
Va puodelio grietinės arba kokosų bandelių - tai gali būti bananų, cukinijų,
pieno morkų duona ir 1.1. Pavyzdžiui,
obuolių sultis pakeiskite 1 1/2 puodelio
konservuotų moliūgų tyrės ir pridėkite
1 1/2 šaukštelio muskatų - taip iškepsite
moliūgų duoną, kuri puikiai tinka per
žiemos šventes.

346
Bananų ir mėlynių bandelės
Kaip ir dauguma receptų su sveikomis sudedamosiomis dalimis be
kviečių, šių „bandelių“ tekstūra bus truputį grūdėtesnė nei tų, kurios ke­
pamos su kvietiniais miltais. Bananas, vaisius, kuriame yra daug anglia­
vandenių, suteikia bandelėms šiek tiek saldumo, bet jis čia paskirstomas
10 bandelių, tad angliavandenių poveikis yra minimalus. Mėlynes galima
pakeisti tokiu pat kiekiu aviečių, spanguolių ar kitų uogų.

10 arba 12 bandelių

2 puodeliai maltų migdolų (galima įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


įsigyti maltų) (163 °C). Ištepkite skardą (12
1/4 puodelio maltų linų sėmenų bandelių) aliejumi.
(galima įsigyti maltų) J dubenį sudėkite maltus migdolus,
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų maltus linų sėmenis, saldiklį,
ekstraktas arba „Splenda“, kepimo miltelius, druską ir
lygiavertis % puodelio išmaišykite.
sacharozės Kitame dubenyje iki vientisos
1 šaukštelis kepimo miltelių masės sutrinkite bananą. įmaišykite
kiaušinius, grietinę ar kokosų pieną
Žiupsnis smulkios jūros druskos ir aliejų. Bananų mišinį sudėkite
1 prinokęs bananas į migdolų miltų mišinį ir gerai
išmaišykite.
2 dideli kiaušiniai
Sudėkite mėlynes.
1/2 puodelio grietinės arba kokosų
pieno Šaukštu krėskite tešlą į bandelių
formas, užpildykite jas iki pusės.
% puodelio graikinių riešutų, Kepkite apie 45 minutes, kol
kokosų arba rafinuoto alyvuogių dantų krapštuką, įkištą į bandelės
aliejaus
centrą, ištrauksite sausą. Vėsinkite
1 puodelis šviežių arba šaldytų formose 10-15 minučių, tada
mėlynių išverskite ir sudėkite ant grotelių,
kad visiškai atvėstų.

347
Pikantiškos moliūgų bandelės
Man patinka šios bandelės pusryčiams rudenj ir žiemą. Užtepkite tepa­
mojo sūrio, ir vargu ar jums reikės ko nors kito, kad pasisotintumėte šaltą
rytą.

12 mažų bandelių

2 puodeliai maltų migdolų (galima įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


įsigyti maltų) (163 °C). Ištepkite skardą (12
bandelių) aliejumi.
1 puodelis kapotų graikinių riešutų
Dideliame dubenyje sumaišykite
Vi puodelio maltų linų sėmenų
migdolų miltus, graikinius riešutus,
(galima įsigyti maltų)
maltus linų sėmenis, saldiklį,
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų cinamoną, kvapiuosius pipirus,
ekstraktas arba „Splenda“, muskatus, kepimo miltelius ir
lygiavertis % puodelio druską. Moliūgus, grietinę ar
sacharozės kokosų pieną, kiaušinius ir aliejų
sumaišykite kitame dideliame
2 šaukšteliai malto cinamono
dubenyje.
1 šaukštelis maltų kvapiųjų pipirų
Moliūgų mišinį sudėkite į migdolų
1 šaukštelis tarkuotų muskatų miltų mišinį ir gerai išmaišykite.
1 šaukštelis kepimo miltelių Šaukštu dėkite tešlą į bandelių
formas, užpildykite jas iki pusės.
Žiupsnis smulkios jūros druskos Kepkite apie 45 minutes, kol
1 skardinė (15 uncijų (424 g) dantų krapštuką, įkištą į bandelę,
nesaldintos moliūgų tyrės ištrauksite sausą.

1/2 puodelio grietinės arba kokosų Bandeles formose vėsinkite


pieno 10-15 minučių, tada išverskite ant
grotelių, kad visiškai atvėstų.
2 dideli kiaušiniai
Vi puodelio graikinių riešutų, lydyto
kokosų arba rafinuoto alyvuogių
aliejaus

348
Juodasis šokoladas su sojų
varškės putėsiais
Jums bus sunku atskirti šį desertą nuo įprastinių putėsių, tačiau jame
yra didelis kiekis sveikų flavonoidų, kuriais garsėja kakavos produktai. Jei
esate jautrūs sojoms, sojų varškę ir sojų pieną pakeiskite 2 puodeliais (16
uncijų (452 g) paprasto graikiško jogurto.

4 porcijos

16 uncijų (452 g) kietos sojų Sojų varškę, kakavą, migdolų


varškės pieną, saldiklį, vanilės ir migdolų
ekstraktus sudėkite į maišytuvą ir
1/2 puodelio nesaldintų kakavos
maišykite, kol susidarys vientisa
miltelių
kreminė masė. Mišinį šaukštu
Vi puodelio nesaldinto migdolų, sukrėskite į indus.
nenuriebinto sojų arba
Uždėkite plaktos grietinėlės ir
nenugriebto karvių pieno
uogų.
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų
ekstraktas arba „Splenda“,
lygiavertis V i puodelio
sacharozės
2 šaukšteliai gryno vanilės
ekstrakto
1 šaukštelis gryno migdolų
ekstrakto
Plaktos grietinėlės
3-4 griežinėliais supjaustytos
braškės arba 10-12 aviečių

349
Aštrus imbieriniai sausainiai
Šie sausainiai be kviečių puikiai pravers, kai užsinorėsite ko nors saldaus. Kvie­
tinius miltus pakeitus kokosų miltais, gaunami šiek tiek sunkesni, mažiau sulipę
sausainiai. Bet kai jūsų draugai ir šeima pripras prie kiek neįprastos tekstūros, pra­
šys iškepti dar. Kaip ir keliuose kituose čia pateiktuose receptuose, tai yra bazinis
sausainių receptas, kuris gali būti pakeistas įvairiais skaniais būdais. Šokolado mė­
gėjai, pavyzdžiui, gali pridėti pusiau saldaus šokolado gabaliukų, nedėti kvapiųjų
pipirų, muskatų, imbierų ir išsikepti sveikų šokoladinių sausainių be kviečių.

Apie 25 (2 V2 colio (6 cm) skersmens sausainius

2 puodeliai kokosų miltų įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


1 puodelis smulkiai kapotų graikinių (163 °C). Kepimo skardą ištepkite
riešutų aliejumi arba išklokite kepimo
popieriumi.
3 šaukštai kokosų drožlių
Dideliame dubenyje sumaišykite
2 šaukštai „Truvia“, V2 šaukštelio
stevijų ekstrakto miltelių arba V2 kokosų miltus, graikinius riešutus,
puodelio granuliuoto „Splenda“ kokosų drožles, saldiklį, cinamoną,
kvapiuosius pipirus, imbierą,
2 šaukšteliai malto cinamono muskatus ir kepimo miltelius.
1 šaukštelis maltų kvapiųjų pipirų
4 puodelių talpos matavimo inde
1 arbatinis šaukštelis malto imbiero sumaišykite grietinę ar kokosų
1 šaukštelis tarkuotų muskatų pieną, aliejų ar sviestą, vanilės
sirupą, kiaušinius, citrinų žieveles ir
1 arbatinis šaukštelis maistinės sodos
migdolų ekstraktą. J kokosų miltų
1 stiklinė grietinės arba kokosų pieno mišinį sudėkite kiaušinių mišinį ir
1 stiklinė graikinių riešutų, rafinuoto maišykite tik tol, kol susimaišys.
alyvuogių, lydyto kokosų aliejaus (Jei mišinys yra per tirštas maišyti,
arba lydyto sviesto įpilkite po 1 šaukštą pieno,
14 puodelio vanilės sirupo be cukraus nesaldinto migdolų pieno arba
(„DaVinci“ ir „Torani“ gamina gerą) sojų pieno, kol gausite torto tešlos
konsistenciją.)
3 švelniai suplakti dideli kiaušiniai
Tešlą ant kepimo skardos dėkite
1 šaukštas tarkuotų citrinos žievelių
1 colio (2,5 cm) storio kauburėliais
1 arbatinis šaukštelis gryno migdolų ir išlyginkite. Kepkite 20 minučių,
ekstrakto arba kol įkištą dantų krapštuką
Pieno, nesaldinto migdolų pieno arba ištrauksite švarų. Atvėsinkite ant
sojų pieno (pasirinktinai) grotelių.

350
Morkų pyragas
Iš visų čia pateiktų receptų pagal skonį šis patiekalas artimiausias tam, kuris
kepamas naudojant kviečius, tad šis pyragas nudžiugins didžiausius kviečių mė­
gėjus.

8 arba 10 porcijų

PYRAGAS įkaitinkite orkaitę iki 325 °F


1 puodelis kokosų miltų (163 °C). 9 ir 9 colių (22,5 ir
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų 22,5 cm) arba 10 ir 10 colių (25
ekstraktas arba „Splenda“, ir 25 cm) kepimo skardą ištepkite
lygiavertis 1 puodeliui sacharozės aliejumi.
2 šaukštai tarkuotų apelsinų žievelių Pyrago gaminimas. Jdidelį dubenį
1 šaukštas maltų linų sėmenų sudėkite kokosų miltus, saldiklį,
apelsinų žieveles, maltus linų
2 šaukšteliai malto cinamono
sėmenis, cinamoną, kvapiuosius
1 šaukštelis maltų kvapiųjų pipirų pipirus, muskatus, kepimo miltelius
1 šaukštelis tarkuotų muskatų ir druską ir išmaišykite (rankomis).
1 šaukštelis kepimo miltelių Vidutinio dydžio dubenyje suplakite
Žiupsnis smulkios jūros druskos kiaušinius, ištirpintą sviestą arba
kokosų aliejų, grietinę, kokosų
4 dideli kiaušiniai pieną ir vanilę. Kiaušinių mišinį
1/2 puodelio lydyto kokosų aliejaus supilkite į kokosų miltų mišinį.
1 puodelis grietinės Plakite elektriniu plakikliu, kol gerai
susimaišys. Rankomis įmaišykite
1/2 puodelio kokosų pieno
morkas ir karijas. Mišinį supilkite į
2 šaukšteliai gryno vanilės ekstrakto kepimo skardą.
2 puodeliai smulkiai sutarkuotų morkų Kepkite 1 valandą, arba kol įkištą
1 puodelis kapotų karijų dantų krapštuką ištrauksite švarų.
Atvėsinkite.
GLAJUS
8 uncijos (226 g) neriebaus tepamojo Darydami glajų, į dubenį sudėkite
sūrio („Neufchatel“), kambario tepamąjį sūrį, saldiklį, supilkite
temperatūros citrinų sultis ir kruopščiai
1 šaukštelis šviežių citrinų sulčių išmaišykite.
1 šaukštas „Truvia“, Ve šaukštelio Paskleiskite glajų ant ataušusio
stevijų ekstrakto miltelių arba Vi pyrago.
puodelio granuliuoto „Splenda“

351
Klasikinis sūrio tortas su
pagrindu be kviečių
Tai proga švęsti: sūrio tortas be nepageidaujamų pasekmių sveikatai ar
svoriui! Šio sūrio torto be kviečių pagrindas yra maltos karijos, nors vietoj jų
galima naudoti ir maltus graikinius riešutus arba migdolus.

6 arba 8 porcijos

PAGRINDAS įkaitinkite orkaitę iki 325 °F (163 °C).


1 1/2 puodelio maltų karijų Pagrindo gaminimas. | didelį dubenį
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų sudėkite maltas karijas, saldiklį ir
ekstraktas arba „Splenda“, cinamoną. įmaišykite išlydytą sviestą,
lygiavertis V2 puodelio kiaušinį ir vanilę, gerai sumaišykite.
sacharozės
Trupinių mišinį sudėkite į 10 colių (25
1 V2 šaukštelio malto cinamono cm) skersmens torto formos apačią
6 šaukštai ištirpinto ir atvėsinto ir 1 1/2-2 colių (3,75-5 cm) apie
nesūdyto sviesto kraštus.
1 švelniai suplaktas didelis kiaušinis Jdaro gaminimas. Dubenyje
sumaišykite tepamąjį sūrelį, grietinę,
1 šaukštelis vanilės ekstrakto saldiklį ir druską, mažu greičiu
išmaišykite elektriniu plakikliu.
ĮDARAS Suplakite kiaušinius, citrinų sultis,
16 uncijų (450 g) neriebaus citrinų žieveles ir vanilę. Plakite
tepamojo sūrelio (kambario vidutiniu greičiu 1 minutę.
temperatūros)
jdarą supilkite ant pagrindo. Kepkite
% puodelio grietinės apie 50 minučių, kol tešla sutvirtės
ir centre. Sūrio tortą atvėsinkite ant
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų
grotelių. Prieš patiekdami palaikykite
ekstraktas arba „Splenda“,
šaldytuve.
lygiavertis 1/2 puodelio
sacharozės Variantai: įdarą galima keisti
dešimtimis būdų. Pabandykite
Žiupsnis smulkios jūros druskos
pridėti 1/2 puodelio kakavos miltelių ir
3 dideli kiaušiniai užpilkite juodojo šokolado drožlėmis
arba citriną pakeiskite žaliųjų citrinų
1 mažos citrinos sultys ir 1
sultimis ir jų žievelėmis: uždėkite
šaukštas tarkuotų citrinų žievelių
uogų, mėtų lapelių ir plaktos
2 šaukšteliai gryno vanilės ekstrakto grietinėlės.

352
Šokolado ir žemės riešutų
sviesto saldainis
Turbūt nėra tokio dalyko kaip tikrai sveikas saldainis, bet šitas beveik
toks. Po ranka turėkite šio deserto atsargų, kad patenkintumėte kartais
atsirandantį šokolado ar saldumynų poreikį.

12 porcijų

SALDAINIS 8 ir 8 colių (20 ir 20 cm) skardą


2 šaukšteliai lydyto kokosų aliejaus ištepkite lydytu kokosų aliejumi.
8 uncijos (226 g) nesaldinto Saldainio gaminimas: šokoladą
šokolado įdėkite į mikrobangų krosnelės
dubenį ir kaitinkite 1,5-2 minutes
1 puodelis natūralaus žemės 30 sekundžių intervalais, kol beveik
riešutų sviesto (kambario ištirps. (Po 1 minutės pamaišykite,
temperatūros)
kad patikrintumėte, nes net ir
4 uncijos (113 g) neriebaus ištirpęs šokoladas išlaikys formą.)
tepamojo sūrio (kambario
temperatūros) Kitame mikrobangų krosnelei
tinkančiame dubenyje sumaišykite
Saldiklis, pvz., „Truvia“, stevijų žemės riešutų sviestą, tepamąjį
ekstraktas arba „Splenda“, sūrelį, saldiklį, vanilę ir druską.
lygiavertis 1 puodeliui Mikrobangų krosnelėje kaitinkite
sacharozės apie 1 minutę, kad viskas
1 šaukštelis gryno vanilės ekstrakto suminkštėtų, paskui kruopščiai
išmaišykite. Žemės riešutų
Žiupsnis druskos sviesto mišinį įmaišykite į ištirpintą
1/2 puodelio kapotų nesūdytų šokoladą ir gerai sumaišykite.
sausai skrudintų žemės riešutų (Jei mišinys tampa per tirštas,
arba graikinių riešutų dar 30-40 sekundžių pakaitinkite
mikrobangų krosnelėje.)
GLAJUS (PASIRINKTINAI)
Saldainį paskleiskite paruoštoje
1/2 puodelio natūralaus žemės skardoje ir padėkite atvėsti. Jei
riešutų sviesto (kambario pageidaujate, saldainį aptepkite
temperatūros) žemės riešutų sviesto sluoksniu
1/2 puodelio kapotų nesūdytų ir apibarstykite kapotais žemės
sausai skrudintų žemės riešutų riešutais.
arba graikinių riešutų

353
Vasabių padažas
Jei dar nebandėte krienų, perspėju: jie gali būti siaubingai aštrūs, tačiau
unikaliu, nenusakomu būdu. Padažo aštrumą galima sušvelninti sumažinus
vasabių miltelių kiekį. (Būkite atsargūs ir pradžioje naudokite 1 šaukštelį,
kol turėsite galimybę įvertinti vasabių aštrumą ir savo ištvermę.) Vasabių
padažas puikiai tinka prie žuvies ir vištienos. Jį taip pat galima naudoti kaip
padažą vyniotiniams be kviečių (žr. 333 psl.). Norėdami azijietiškesnio va­
rianto, pakeiskite majonezą 2 šaukštais sezamų aliejaus ir 1 šaukštu sojų
padažo (be kviečių).

2 porcijos

3 šaukštai majonezo Visas sudedamąsias dalis


sumaišykite nedideliame dubenyje.
1-2 šaukšteliai vasabių miltelių
Sandariai uždarytą indą galima
1 šaukštelis smulkiai smulkintų laikyti šaldytuve iki 5 dienų.
šviežių arba džiovintų imbierų
1 šaukštelis ryžių acto arba
vandens
Salotų užpilas
Šis pagrindinis užpilo receptas yra labai universalus ir gali būti keičia­
mas dešimtimis būdų, pridedant tokias sudedamąsias dalis kaip Dižono
garstyčios, smulkintos žolelės (bazilikai, raudonėliai, petražolės) ar smulkiai
kapoti saulėje džiovinti pomidorai. Jei šiam užpilui pasirinksite balzaminj
actą, atidžiai perskaitykite etiketę, nes daugelyje acto rūšių būna pridėta
cukraus. Kitas geras pasirinkimas - distiliuotas baltasis, ryžių, baltojo vyno,
raudonojo vyno ar obuolių sidro actas.

1 puodelis

% puodelio pirmo spaudimo Sumaišykite sudedamąsias dalis


alyvuogių aliejaus 12 uncijų (apie 350 ml) talpos inde
su dangčiu. Sandariai uždenkite
1/4 puodelio jūsų pasirinkto acto
indą ir pakratykite, kad viskas
1 smulkiai sutrinta česnako skiltelė susimaišytų. Laikykite šaldytuve
1 šaukštelis svogūnų miltelių ne ilgiau kaip 1 savaitę; prieš
naudodami gerai sukratykite.
1/2 šaukštelio šviežiai maltų baltųjų
arba juodųjų pipirų
Žiupsnelis jūros druskos
Naminis užpilas
Kai patys darote salotų užpilą, net ir naudodami tam tikras paruoštas
sudedamąsias dalis, tokias kaip majonezas, turite daugiau galimybių kon­
troliuoti, ko jame yra. Štai greitai paruošiamas naminis užpilas, kuriame
nėra nesveikų sudedamųjų dalių, jei jūs pasirenkate majonezą, kuriame
nėra kviečių, kukurūzų krakmolo, daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo,
sacharozės arba hidrinto aliejaus.

Galima pagaminti apie 2 puodelius

1 puodelis grietinės Dubenyje sumaišykite grietinę,


majonezą, actą ir 1 šaukštą
1/2 puodelio majonezo
vandens. įmaišykite parmezaną,
1 šaukštas distiliuoto baltojo acto česnako miltelius, svogūno
1/2 puodelio tarkuoto parmezano miltelius ir druską. Jei norite
(2 uncijos (56 g) skystesnio užpilo, dar įpilkite
šaukštą vandens. Laikykite
1 šaukštelis česnako miltelių arba šaldytuve.
smulkiai sutrintų česnakų
1 1/2 šaukštelio svogūno miltelių
Žiupsnelis jūros druskos
Padėkos

Mano kelionė j apsivalymą nuo kviečių tikrai nebuvo tiesi.


Tiesą sakant, tai buvo zigzagai, kilimas aukštyn ir kritimas žemyn,
kol supratau tai, kas pasirodė esanti viena didžiausių tarptauti­
nio masto mitybos klaidų. Suprasti šias problemas ir perduoti šią
svarbią žinią didesnei auditorijai man padėjo daug žmonių.
Esu skolingas padėką savo agentui ir draugui Rickui Broad-
headui už tai, kad jis išklausė tokius dalykus, kurie, kaip aš žinojau
nuo pat pradžių, skambėjo lyg kliedesys. Nuo pirmųjų akimirkų
Rickas dalyvavo šiame projekte ir buvo visiškai jam atsidavęs. Jo
dėka mano pasiūlymas iš samprotavimų virto visaverčiu, energin­
gai vykdomu planu. Rickas buvo daugiau nei atsidavęs agentas;
jis taip pat patarė, kaip pateikti informaciją ir kaip veiksmingiau­
siai ją pristatyti, ką jau kalbėti apie tvirtą moralinę paramą.
Pam Krauss, mano redaktorė „Rodale“, „statė mane ant blaks­
tienų“ ir mano nerišlią prozą keitė į dabartinę formą. Žinau, kad
Pam praleido daug ilgų naktų gilindamasi į mano apmąstymus,
raudamasi plaukus, virdama dar vieną puodelį naktinės kavos,
žaliu rašalu braukydama mano juodraštį. Aš skolingas tau metus
vakarinių skrebučių, Pam!
357
Yra ir daug kitų žmonių, kurie nusipelno padėkos už unika­
lias įžvalgas. Elisheva Rogosa iš „Heritage Wheat Foundation“
(www.growseed.org) ne tik padėjo man suprasti senovės kviečių
vaidmenį šioje 10 000 metų trukusioje kelionėje, bet ir pateikė
tikrų vienagrūdžių kviečių pavyzdžių, o tai suteikė man galimy­
bę tiesiogiai patirti, ką reiškia vartoti tikrą grūdų, kuriuos valgė
ir Natufo kultūros medžiotojai ir rinkėjai, protėvį. Dr. Allanas
Fritzas, Kanzaso valstybinio universiteto kviečių selekcijos profe­
sorius, ir JAV žemės ūkio ministerijos žemės ūkio statistikos spe­
cialistas bei žymus kviečių analitikas dr. Gary Vocke padėjo man
dalydamiesi savo samprotavimais apie šiuolaikinius kviečius.
Dr. Peteris Greenas, Kolumbijos universiteto Niujorke celia-
kijos centro direktorius, savo unikaliais klinikiniais tyrimais ir
asmeniniais ryšiais paklojo pamatą, kuris padėjo man suprasti,
kad celiakija yra tik dalis kur kas didesnės kviečių netoleravimo
problemos. Majo klinikų specialistas dr. Josephas Murray ne tik
pateikė nepaprastai protingus klinikinius tyrimus, kurie padėjo
iškelti bylą šiuolaikinei augalininkystės verslo sukurtai kviečių
versijai, bet ir pagelbėjo gilinantis į klausimus, kurie, mano nuo­
mone, įrodys būtinybę pašalinti šiuos baisiagrūdžius, kurių pri­
sotintas kiekvienas Amerikos kultūros aspektas.
Dvi žmonių grupės, visų ir nesuminėsi, bet vis tiek jie artimi ir
brangūs mano širdžiai, yra mano pacientai ir mano internetinės
širdies ligų prevencijos programos „Track Your Plague“ sekėjai
(www.trackyourplaque.com). Tai yra tikri žmonės, kurie kelyje,
padėjusiame suformuoti ir patobulinti šias idėjas, mane daug ko
358
išmokė. Šie žmonės daug kartų man parodė, koks nuostabus po­
veikis sveikatai patiriamas atsisakius kviečių.
Mano draugas ir didysis IT guru Chrisas Kliesmetas pastebėjo
mano pastangas ir suteikė man galimybę perteikti mintis naudo­
jantis jo unikaliu mąstymo būdu.
Žinoma, savo puikiajai žmonai Dawn aš skolingas begalę pa­
tikinimų, kad po daug bendrų šeimos išvykų ir vakarų, kuriuos
paaukojau šiam darbui, mes iš tikrųjų vyksime pelnyto poilsio.
Brangioji, aš tave myliu ir esu dėkingas, kad leidai man vykdyti šį
labai, labai svarbų projektą.
Ačiū sūnui Billui, tik pradedančiam savo pirmuosius metus
koledže, kuris kantriai klausėsi mano kalbų apie šią problemą.
Esu sužavėtas tavo drąsa ginčytis dėl šių idėjų su dėstytojais!
Ačiū dukrai Lauren, kuri, kol aš darbavausi prie šios knygos, tapo
profesionale tenisininke, - dabar aš būtinai stebėsiu daugiau tavo
rungtynių „Forty-love“! Galiausiai, savo posūniui Jacobui, kuris
iškentė begalinius mano pamokymus, aš švelniai patariu: „Mesk
tą duonos gabalą!“ Noriu, kad tau sektųsi, kad klestėtum mėgau­
damasis akimirka, o ne patirtum ilgus dešimtmečius abejingumo,
mieguistumo ir emocinės sumaišties, kurią lemia ne kas kitas, o
sumuštinis su kumpiu, kurį ką tik suvalgei. Sunkiai nuryk ir judėk
pirmyn.
Literatūros sąrašas

2 SKYRIUS
1. Rollo F, Ubaldi M, Ermini L, Marota I. Otzis last meals: DNA analysis
of the intestinal content of the Neolithic glacier mummy from the Alps.
Proc Nat Acad Sci 2002 Oct 1; 99(20): 12594-9.
2. Shewry P R. Wheat.JExp Botany 2009; 60(6): 1537-53.
3. Ten pat.
4. Ten pat.
5. SongX, Ni Z. Yao Y ir kt. Identification of differentially expressed prote­
ins between hybrid and parents in wheat ( TriticumaestivumL.) seedling
leaves. TheorAppl Genet 2009 Jan; 118 (2):213-25.
6. Gao X, Liu S W, Sun Q, Xia G M. High frequency of HMW-GS sequ­
ence variation through somatic hybridization between Agropyron elonga-
tum and common wheat. Planta 2010 Jan; 23(2):245-50.
7. Van den Broeck H C, de Jong H C, Salentijn E M ir kt. Presence of ce­
liac disease epitopes in modern and old hexaploid wheat varieties: wheat
breeding may have contributed to increased prevalence of celiac disease.
TheorAppl Genet 2010 Jul 28.
8. Shewry. J Exp Botany 2009; 60(6): 1537-53.
9. Magana-Gomez J A, Calderon de la Barca A M. Risk assessment of geneti­
cally modified crops for nutrition and health. Nutr Rev 2009; 67(1): 1—16.
10. DubcovskyJ, DvorakJ. Genome plasticity akey factor in the success ofpo­
lyploidy wheat under domestication. Science 2007 June 29; 316:1862-6.

3 SKYRIUS
1. Raeker R O, Gaines C S, Finney P L, Donelson T. Granule size distribu­
tion and chemical composition of starches from 12 soft wheat cultivars.
Cereal Chem 1998 75(5):721-8.

361
2. Avivi L. High grain protein content in wild tetraploid wheat, Triticumdi-
coccoides. In Fifth International Wheat Genetics Symposium, New Delhi,
India 1978, Feb 23-28;372-80.
3. Cummings J H, Englyst H N. Gastrointestinal effects of food carbohydra­
te. AmJ Clin Nutr 1995; 6l:938S-45S.
4. Foster-Powell, Holt S H A, Brand-MillerJ C. International table of glycemic
index and glycemic load values: 2002. AmJ Clin Nutr 2002; 76(l):5-56.
5. Jenkins D J H, Wolever T M, Taylor R H ir kt. Glycemic index of foods:
a physiological basis for carbohydrate exchange. Am J Clin Nutr 1981
Mar;34(3):362-6.
6. Juntunen K S, Niskanen L K, Liukkonen K H ir kt. Postprandial glucose,
insulin, and incretin responses to grain products in healthy subjects. AmJ
Clin Nutr 2002 Feb;75(2):254-62.
7. Jarvi A E, Karlstrom B E, Granfeldt Y E ir kt. The influence of food struc­
ture on postprandial metabolism in patients with non-insulin-dependent
diabetes meilinis, J Clin Nutr 1995 Apr;6l(4):837-42.
8. Juntunen ir kt. AmJ Clin Nutr 2002 Feb;75(2):254-62.
9. Jarvi ir kt. AmJ Clin Nutr 1995 Apr;61(4):837-42.
10. Yoshimoto Y, Tashiro J, Takenouchi T, Takeda Y. Molecular structure and
some physio-chemical properties of high-amylose barley starches. Cereal
Chemistry 2000; 77:279-85.
11. Murray J A, Watson T, Clearman B, Mitros F. Effect of a gluten-free diet
on gastrointestinal symptoms in celiac disease. Am ] Clin Nutr 2004 Apr;
79(4):669-73.
12. Cheng J, Brar P S, Lee A R, Green P H. Body mass index in celiac di­
sease: beneficial effect of a gluten-free diet. / Clin Gastroenterol 2010
Apr;44(4):267-71.
13. Shewry P R, Jones H D. Transgenic wheat: Where do we stand after the
first 12 years ?Ann App Biol 2005; 147:1 —14.
14. Van Herpen T, Goryunova S V, van der Schoot J ir kt. Alpha-gliadin genes
from the A, B, and D genomes of wheat contain different sets of celiac
disease epitopes. BMC Genomics 2006 Jan 10;7:1.
15. Molberg 0 , Uhlen A K, Jensen T ir kt. Mapping of gluten T-cell epitopes
in the bread wheat ancestors: implications for celiac disease. Gastroenterol
2005;128:393-401.
16. Shewry P R, Halford N G, Belton P S, Tatham A S. The structure and
properties of gluten: an elastic protein from wheat grain. Phil Trans Roy
SocLondon 2002;357:133-42.

362
17. Molbergirkt. Gastroenterol2005; 128:393-401.
18. Tatham A S, Shewry P R. Allergens in wheat and related cereals. Clin
Exp Allergy 2008; 38:1712-26.
4 SKYRIUS
1. Dohan F C. Wheat “consumption” and hospital admissions for schizop­
hrenia during World War II. A preliminary report. 1966 Jan; 18(1 ):7-10.
2. Dohan F C. Coeliac disease and schizophrenia. Brit MedJ 1973 July 7;
51-52.
3. Dohan F C. Hypothesis: Genes and neuroactive peptides from food as
cause of schizophrenia. In: Costa E and Trabucchi M, eds. Advances in
Biochemical Psychopharmacology, New York: Raven Press 1980;22:535-
48.
4. Vlissides D N, Venulet A, Jenner F A. A double-blind gluten-free/
gluten-load controlled trial in a secure ward population. Br J Psych
1986;148:447-52.
5. Kraft B D, West E C. Schizophrenia, gluten, and low-carbohydrate,
ketogenic diets: a case report and review of the literature. Nutr Metab
2009;6:10.
6. Cermak S A, Curtin C, Bandini L G. Food selectivity and sensory sensi­
tivity in children with autism spectrum disorders. J Am Diet Assoc 2010
Feb;110(2):238-46.
7. Knivsberg A M, Reichelt K L, Hoien T, Nodland M. A randomized, con­
trolled study of dietary intervention in autistic syndromes. NutrNeurosci
2002;5:251-61.
8. Millward C, Ferriter M, Calver S ir kt. Gluten- and casein-free diets
for autistic spectrum disorder. Cochrane Database Syst Rev 2008 Apr
16;(2):CD003498.
9. Whiteley P, Haracopos D, Knivsberg A M ir kt. The Scan Brit rando­
mised, controlled, single-blind study of a gluten- and casein-free dietary
intervention for children with autism spectrum disorders. Nutr Neurosci
2010 Apr;13(2):87-100.
10. Niederhofer H, Pittschieler K. A preliminary investigation of
ADHD symptoms in persons with celiac disease. J Atten Disord 2006
Nov;10(2):200-4.
11. Zioudrou C, Streaty R A, Klee W A. Opioid peptides derived from food
proteins. The exorphins./ita?/ Chem 1979 Apr 10;254(7):2446-9.

363
12. Pickar D, Vartanian F, Bunney W EJr ir kt. Short-term naloxone adminis­
tration in schizophrenic and manic patients. A World Health Organiza­
tion Collaborative Study. Arch Gen Psychiatry 1982 Mar;39(3):313-9.
13. Cohen M R, Cohen R M, Pickar D, Murphy D L. Naloxone reduces food
intake in humans. PsychosomaticMed 1985 March/April;47(2): 132-8.
14. Drewnowski A, Krahn D D, Demitrack M A ir kt. Naloxone, an opiate
blocker, reduces the consumption of sweet high-fat foods in obese and
lean female binge eaters. AmJ Clin Nutr 1995;61:1206 - 12.

5 SKYRIUS
1. Flegal K M, Carroll M D, Ogden C L, Curtin L R. Prevalence and trends
in obesity among US adults, 1999-2008./^Af A 2010;303(3):235-4l.
2. Flegal K M, Carroll M D, Kuczmarski RJ, Johnson C L. Overweight and
obesity in the United States: prevalence and trends, 1960-1994. Int J
Ohes RelatMetab Disord 1998;22( 1):39-47.
3. Costa D, Steckel R H. Long-term trends in health, welfare, and economic
growth in the United States, in Steckel R H, Floud R (redakt.): Health
and Welfare duringIndustrialization. Univ Chicago Press 1997: 47-90.
4. Kloting N, Fasshauer M, Dietrich A ir kt. Insulin sensitive obesity. AmJ
Physiol Endocrinol Metab 2010 Jun 22. [El. knyga]
5. DeMarco V G, Johnson M S, Whaley-Connell A T, Sowers J R. Cytoki­
ne abnormalities in the etiology of the cardiometabolic syndrome. Curr
Hypertens Rep 2010 Apr; 12(2):93-8.
6. Matsuzawa Y. Establishment of aconcept ofvisceral fat syndrome and dis­
covery of adiponectin. ProcJpnAcadSerBPhys BiolSci 2010;86(2): 131-
41.
7. Taip pat.
8. Funahashi T, Matsuzawa Y. Hypoadiponectinemia: a common basis
for diseases associated with overnutrition. Curr Atheroscler Rep 2006
Sep;8(5):433-8.
9. Deprės J, Lemieux I, Bergeron J ir kt. Abdominal obesity and the meta­
bolic syndrome: contributions to global cardiometabolic risk. Arterioscl
Thromb VaseBiol 2008;28:1039-49.
10. Lee Y, Pratley R E. Abdominal obesity and cardiovascular disease risk: the
emerging role of the adipocyte./ CardiopulmRehab Prev 2007;27:2-10.
11. Lautenbach A, Budde A, Wrann C D. Obesity and the associated medi­
ators leptin, estrogen and IGF-I enhance the cell proliferation and early
tumorigenesis of breast cancer cells. Nutr Cancer 2009;6l(4):484-91.

364
12. Endogenous Hormones and Breast Cancer Collaborative Group. Endo­
genous sex hormones and breast cancer in postmenopausal women: rea­
nalysis of nine prospective studies./Natl Cancer Inst 2002;94:606-16.
13. Johnson RE, Murah M H. Gynecomastia: pathophysiology, evaluation,
and management. Mayo Clin Proc 2009 Nov;84( 11): 1010-5.
14. Pynnonen P A, Isometsa E T, Verkasalo M A ir kt. Gluten-free diet may
alleviate depressive and behavioural symptoms in adolescents with ce­
liac disease: a prospective follow-up case-series study. BMC Psychiatry
2005;5:14.
15. Green P, Stavropoulos S, Panagi S ir kt. Characteristics of adult celiac
disease in the USA: results of a national survey. Am J Gastroenterol
2001;96:126-31.
16. Cranney A, Zarkadas M, Graham I D ir kt. The Canadian Celiac Health
Survey. DigDisSci 2007 Apr; (5294):1087-95.
17. Barera G, Mora S, Brambill a P ir kt. Body composition in children with
celiac disease and the effects of a gluten-free diet: a prospective case-con­
trol study. AmJ Clin Nutr 2000 Jul;72(l):71-5.
18. Cheng J, Brar P S, Lee A R, Green P H. Body mass index in celiac di­
sease: beneficial effect of a gluten-free diet. / Clin Gastroenterol 2010
Apr;44(4):267-71.
19. Dickey W, Kearney N. Overweight in celiac disease: prevalence, clinical
characteristics, and effect of a gluten-free diet. AmJ Gastroenterol 2006
Oct; 101 (10):2356-9.
20. Murray J A, Watson T, Clearman B, Mitros F. Effect of a gluten-free diet
on gastrointestinal symptoms in celiac disease. Am J Clin Nutr 2004
Apr;79(4):669-73.
21. Cheng ir kt./ Clin Gastroenterol 2010 Apr;44(4):267-71.
22. Barera G ir kt. AmJ Clin Nutr 2000 Jul;72(l):71-5.
23. Venkatasubramani N, Telega G, Werlin S L. Obesity in pediatric celiac
disease./Pediat GastrolenterolNutr 2010 May 12 [el. knyga].
24. Bardella M T, Fredella C, Prampolini L ir kt. Body composition and die­
tary intakes in adult celiac disease patients consuming a strict gluten-free
diet. AmJ Clin Nutr 2000 Oct;72(4):937-9.
25. Smecuol E, Gonzalez D, Mautalen C ir kt. Longitudinal study on the
effect of treatment on body composition and anthropometry of celiac
disease patients. AmJ Gastroenterol 1997 April;92(4):639-43.
26. Green P, Cellier C. Celiac disease. New Engl J Med 2007 October
25;357:1731-43.

365
27. Foster G D, Wyatt HR, Hill JO ir kt. A randomized trial of a low-car­
bohydrate diet for obesity. N EnglJMed 2003;348:2082-90.
28. Samaha F F, Iqbal N, Seshadri P ir kt. A low-carbohydrate as compared
with a low-fat diet in severe obesity. N EnglJMed 2003;348:2074-81.

6 SKYRIUS
1. Paveley W F. From Aretaeus to Crosby: a history of coeliac disease. Brit
MedJ19SS Dec 24 - 3 1;297:1646-9.
2. Van Berge-Henegouwen, Mulder C. Pioneer in the gluten free diet:
Willem-Karel Dičke 1905-1962, over 50 years of gluten free diet. Gut
1993;34:1473-5.
3. Barton S H, Kelly D G, Murray J A. Nutritional deficiencies in celiac
disease. Gastroenterol Clin NAm 2007;36:93-108.
4. Fasano A. Systemic autoimmune disorders in celiac disease. Curr Opin
Gastroenterol 2006;22(6):674-9.
5. Fasano A, Berti I, Gerarduzzi T ir kt. Prevalence of celiac disease in at-ri­
sk and not-at-risk groups in the United States: a large multicenter study.
Arch Intern Med2003 Feb 10;l63(3):286-92.
6. Farrell RJ, Kelly C P. Celiac sprue. N EnglJMed 2002;346(3): 180-8.
7. Garampazzi A, Rapa A, Mura S ir kt. Clinical pattern of celiac disease is
still changing.J Ped GastroenterolNutr 2007;45:6l 1-4.
8. Steens R, Csizmadia C, George E ir kt. A national prospective study on
childhood celiac disease in the Netherlands 1993-2000: A n increasing
recognition and a changing clinical picture./Pediatr 2005; 147-239-43.
9. McGowan K E, Castiglione D A, Butzner J D. The changing face of
childhood celiac disease in North America: impact of serological testing.
Pediatrics 2009 Dec;124(6):1572-8.
10. Rajani S, Huynh H Q, TurnerJ. The changing frequency of celiac disease
diagnosed at the Stollery Childrens Hospital. CanJ Gastrolenterol 2010
Feb;24(2):109-12.
11. Bottaro G, Cataldo F, Rotolo N ir kt. The clinical pattern of subclinical/
silent celiac disease: an analysis on 1026 consecutive cases. AmJ Gastro-
lenterol 1999 Mar;94(3):691- 6.
12. Rubio-Tapia A, Kyle R A, Kaplan E ir kt. Increased prevalence and morta­
lity in undiagnosed celiac disease. Gastroenterol 2009 July; 137( 1):88—93-
13. Lohi S, Mustalahti K, Kaukinen K ir kt. Increasing prevalence of celiac
disease over time. Aliment Pharmacol Ther 2007;26:1217-25.

366
14. Bach J F. The effect of infections on susceptibility to autoimmune and
allergic disease. N EnglJMed 2002;347:911-20.
15. Van den Broeck H C, de Jong H C, Salentijn E M ir kt. Presence of ce­
liac disease epitopes in modern and old hexaploid wheat varieties: Wheat
breeding may have contributed to increased prevalence of celiac disease.
TheorApplGenet2010 July 28 [el. knyga].
16. Van der Windt D, Jellema P, Mulder C J ir kt. Diagnostic testing for ce­
liac disease among patients with abdominal symptoms: a systematic re­
view. J Am MedAssoc 2010;303(17):1738-46.
17. Johnston S D, McMillan S A, Collins J S ir kt. A comparison of antibodies
to tissue transglutaminase with conventional serological tests in the diagno­
sis of coeliac disease. EurJ GastroenterolHepatol 2003 Sep;15(9): 1001 -4.
18. Van der Windt ir kt.JAm MedAssoc 20\0\2>02>{\7)\ 1738-46.
19. Johnston S D ir kt. EurJ Gastroenterol Hepatol 2003 Sep;15(9): 1001 -4.
20. Van der Windt ir kt.J Am MedAssoc 20\0;303(17): 1738-46.
21. NIH Consensus Development Conference on Celiac Disease. NIH
Consens State Sci Statements 2004 Jun 28—30;21( 1): 1—23.
22. Mustalahti K, Lohiniemi S, Collin P ir kt. Gluten-free diet and quality
of life in patients with screen-detected celiac disease. Eff Clin Pract 202
May-Jun;5(3):105-13.
23. Ensari A, Marsh M N, Morgan S ir kt. Diagnosing coeliac disease by
rectal gluten challenge: a prospective study based on immunopatholo-
gy, computerized image analysis and logistic regression analysis. Clin Sci
(Lond) 2001 Aug; 101(2):199-207.
24. Drago S, El Asmar R, Di Pierro M ir kt. Gliadin, zonulin and gut permea­
bility: effects on celiac and nonceliac intestinal mucosa and intestinal cell
lines. ScandJ Gastroenterol 2006;4l :408-19.
25. Guttman J A, Finlay B B. Tight junctions as targets of infectious agents.
BiochimBiophysActa 2009 Apr;1788(4):832-4l.
26. Parnell N, Ciclitira P J. Celiac disease. Curr Opin Gastroenterol 1999
Mar; 15(2): 120-4.
27. Peters U, Askling J, Gridley G ir kt. Causes of death in patients with
celiac disease in a population-based Swedish cohort. Arch Intern Med
2003;163:1566-72.
28. Hafstrom I, Ringertz B, Spangberg A ir kt. A vegan diet free of gluten
improves the signs and symptoms of rheumatoid arthritis: the effects on
arthritis correlate with a reduction in antibodies to food antigens. Rheu­
matology (Oxford) 2001 Oct;40(10):l 175-9.

367
29. Peters ir kt. Arch Intern Med 2003; 163:1366-72.
30. Barera G, Bonfanti R, Viscardi M ir kt. Occurrence of celiac disease after
onset of type 1 diabetes: a 6-year prospective longitudinal study. Pedia-
trics 2002;109:833-8.
31. Ascher H. Coeliac disease and type 1 diabetes: an affair still with much
hidden behind the veil. Acta Paediatr 2001 ;90; 1217-25.
32. Hadjivassiliou M, Sanders D S, Griinewald R A ir kt. Gluten sensitivity:
from gut to brain. Lancet 2010 March;9:318-30.
33. Hadjivassiliou M, Griinewald R A, Lawden M ir kt. Headache and CNS
white matter abnormalities associated with gluten sensitivity. Neurology
2001 Feb 13;56(3):385-8.
34. Barton SH, KellyDG,MurrayJ A. GastroenteroK2\\nNAm2007\b6:9?)-
108.
35. Ludvigsson J F, Montgomery S M, Ekbom A ir kt. Small-intestinal
histopathology and mortality risk in celiac disease. J Am Med Assoc
2009;302(11): 1171-8.
36. West J, Logan R, Smith C ir kt. Malignancy and mortality in people
with celiac disease: population based cohort study. Brit MedJ 2004 July
21 ;doi: 10.1136/bmj.38169.486701.7C.
37. Askling J, Linet M, Gridley G ir kt. Cancer incidence in a population-
based cohort of individuals hospitalized with celiac disease or dermatitis
herpetiformis. Gastroenterol 2002 Nov; 123(5): 1428-35.
38. Peters ir kt. Arch Intern Med 2003; 163:1566-72.
39. Ludvigsson ir kt. J Am MedAssoc 2009;302(11):1171-8.
40. Holmes G K T, Prior P, Lane M R ir kt. Malignancy in celiac disease -
effect of a gluten free diet. Gut 1989;30:333-8.
41. Ford A C, Chey W D, Talley N J ir kt. Yield of diagnostic tests for celiac
disease in individuals with symptoms suggestive of irritable bowel syn­
drome: systematic review and meta-analysis. Arch Intern Med 2009 April
13;169(7):651-8.
42. Ten pat.
43. Bagci S, Ercin C N, Yesilova Z ir kt. Levels of serologic markers of celiac
disease in patients with reflux esophagitis. WorldJ Gastrolenterol 2006
Nov 7;12(4l):6707-10.
44. Ūsai P, Manca R, Cuomo R ir kt. Effect of gluten-free diet and co-morbi­
dity of irritable bowel syndrome-type symptoms on health-related quali­
ty of life in adult coeliac patients. Dig Liver Dis 2007 Sep;39(9):824-8.

368
45. Collin P, Mustalahti K, Kyronpalo S ir kt. Should we screen reflux oe­
sophagitis patients for coeliac disease ?EurJ Gastroenterol Hepatol 2004
Sep; 16(9) :917-20.
46. Cuomo A, Romano M, Rocco A ir kt. Reflux oesophagitis in adult
coeliac disease: beneficial effect of a gluten free diet. Gut 2003
Apr;52(4):5l4-7.
47. Ten pat.
48. Verdu E F, Armstrong D, MurrayJ A. Between celiac disease and irritable
bowel syndrome: the “no mans land” of gluten sensitivity. AmJ Gastro­
enterol 2009 Jun;104(6): 1587-94.
7 SKYRIUS
1. Zhao X. 434-PP. Presented at the American Diabetes Association 70th
Scientific Sessions; June 25,2010.
2. Franco O H, Steyerberg E W, Hu F B ir kt. Associations of diabetes mel-
litus with total life expectancy and life expectancy with and without car­
diovascular disease. Arch Intern Med 2007 Jun 11;167( 11): 1145—51.
3. Daniel M, Rowley K G, McDermott R ir kt. Diabetes incidence in an
Australian aboriginal population: an 8-year follow-up study. Diabetes
Care 1999;22:1993-8.
4. Ebbesson S O, Schraer C D, Risica P M ir kt. Diabetes and impaired glu­
cose tolerance in three Alaskan Eskimo populations: the Alaska-Siberia
Project. Diabetes Care 1998;21:563-9.
5. Cordain L. Cereal grains: Humanity’s double-edged sword. In Simopou-
lous A P (redakt.), Evolutionary aspects of nutrition and health. World
Rev Nutr Diet 1999;84:19-73.
6. Reaven G M. Banting Lecture 1988: Role of insulin resistance in human
disease. Diabetes 1988;37:1595-607.
7. Crawford E M. Death rates from diabetes mellitus in Ireland 1833-1983:
a historical commentary. UlsterMedJ1987 Oct;56(2):109-15.
8. Ginsberg H N, MacCallum P R. The obesity, metabolic syndrome, and
type 2 diabetes meilius pandemic: Part I. Increased cardiovascular disease
risk and the importance of atherogenic dyslipidemia in persons with the
metabolic syndrome and type 2 diabetes mellitus. J Cardiometab Syndr
2009;4(2): 113-9.
9. Centers for Disease Control. National diabetes fact sheet 2011, http://
apps. nccd.cdc.gov/DDTSTRS/FactSheet.aspx.

369
10. Ginsberg ir kt.J Cardiometab Syndr 2009;4(2): 113-9.
11. Centers for Disease Control. Overweight and obesity trends among
adults 2011, at http://www.cdc.gov/obesity/data/index.html.
12. Wang Y, Beydoun M A, Liang L ir kt. Will all Americans become over­
weight or obese? Estimating the progression and cost of the US obesity
epidemic. Obesity (Silver Spring) 2008 Oct; 16(10):2323—30.
13. USDA. U.S. Per capita wheat use, http://www.ers.usda.gov/amberwa-
ves/september08/findings/wheatf lour.htm
14. Macor C, Ruggeri A, Mazzonetto P ir kt. Visceral adipose tissue impairs
insulin secretion and insulin sensitivity but not energy expenditure in
obesity. Metabolism 1997 Feb;46(2): 123-9.
15. Marchetti P, Lupi R, Del Guerra S ir kt. The beta-cell in human type 2
diabetes. Adv Exp Med Biol 2010;654:501-14.
16. Ten pat.
17. Wajchenberg B L. Beta-cell failure in diabetes and preservation by clini­
cal treatment. Endocr Rev 2007 Apr;28(2): 187-218.
18. Banting F G, Best C H, Collip J B ir kt. Pancreatic extracts in the tre­
atment of diabetes meilinis: preliminary report. Can Med AssocJ 1922
March;12(3): 141-6.
19. Westman E C, Vernon M C. Has carbohydrate-restriction been forgot­
ten as a treatment for diabetes mellitus ?A perspective on the ACCORD
study design. NutrMetab 2008;5:10.
20. Volek J S, Sharman M, Gomez A ir kt. Comparison of energy-restricted
very low-carbohydrate and low-fat diets on weight loss and body com­
position in overweight men and women. NutrMetab (Lond); 2004 Nov
8;1(1):13.
21. Volek J S, Phinney S D, Forsythe C E ir kt. Carbohydrate restriction has
a more favorable impact on the metabolic syndrome than a low fat diet.
Lipids 2009 Apr;44(4):297-309.
22. Stern L, Iqbal N, Seshadri P ir kt. The effects of a low-carbohydrate versus
conventional weight loss diets in severely obese adults: one-year follow­
up of a randomized trial. Ann Intern Med 2004;140:778-85.
23. Samaha F F, Iqbal N, Seshadri P ir kt. A low-carbohydrate as compared
with a low-fat diet in severe obesity. N EnglJMed 2003;348:2074-81.
24. Gannon M C, Nuttall F Q. Effect of a high-protein, low-carbohydrate
diet on blood glucose control in people with type 2 diabetes. Diabetes
2004;53:2375-82.

370
25. Stern ir kt. Ann Intern Med 2004; 140:778-85.
26. Boden G, Sargrad K, Homko C ir kt. Effect of a low-carbohydrate diet
on appetite, blood glucose levels and insulin resistance in obese patients
with type 2 diabetes. Ann Intern Med 2005; 142:403-11.
27. Ventura A, Neri E, Ughi C ir kt. Gluten-dependent diabetes-related and
thyroid related autoantibodies in patients with celiac disease. J Pediatr
2000;137:263-5.
28. Vehik K, Hamman R F, Lezotte D ir kt. Increasing incidence of type
1 diabetes in 0- to 17-year-old Colorado youth. Diabetes Care 2007
Mar;30(3):503-9.
29. DIAMOND Project Group. Incidence and trends of childhood type 1
diabetes worldwide 1990-1999. Diabet Med 2006 Aug;23(8):857-66.
30. Hansen D, Bennedbaek F N, Hansen L K ir kt. High prevalence of coe-
liac disease in Danish children with type 1 diabetes mellitus. Acta Paedi-
atr 2001 Nov;90(l 1): 1238-43.
31. Barera G, Bonfanti R, Viscsrdi M ir kt. Occurrence of celiac disease after
onset of type 1 diabetes: A 6-year prospective longitudinal study. Pedia-
tries 2002;109:833-8.
32. Ten pat.
33. Funda D P, Kaas A, Bock T ir kt. Gluten-free diet prevents diabetes in
NOD mice. Diabetes Metab Res Rev 1999;15:323-7.
34. Maurano F, Mazzarella G, Luongo D ir kt. Small intestinal enteropat­
hy in non-obese diabetic mice fed a diet containing wheat. Diabetologia
2005 May;48(5):931-7.
35. Westman E C, Yancy W S, Mavropoulos J C ir kt. The effect of a low-car­
bohydrate, ketogenic diet versus a low-glycemic index diet on glycemic
control in type 2 diabetes mellitus. Nutr Metab 2008 Dec 9;5:36.

8 SKYRIUS
1. Wyshak G. Teenaged girls, carbonated beverage consumption, and bone
fractures. Arch Pediatr Adolesc Med 2000 Jun; 154(6):610-3.
2. Remer T, Manz F. Potential renal acid load of foods and its influence on
urine pH .JAm Diet Assoc 1995;95:791-7.
3. Alexy U, Remer T, Manz F ir kt. Long-term protein intake and dietary
potential renal acid load are associated with bone modeling and remo­
deling at the proximal radius in healthy children. AmJ Clin Nutr 2005
Nov;82(5):l 107-14.
4. Sebastian A, Frassetto L A, Sellmeyer D E ir kt. Estimation of the net
acid load of the diet of ancestral preagricultural Homo sapiens and their
hominid ancestors. AmJ Clin Nutr 2002;76:1308-16.
5. Kurtz I, Maher T, Hulter H N ir kt. Effect of diet on plasma acid-base
composition in normal humans. Kidney Int 1983;24:670-80.
6. Frassetto L, Morris R C, Sellmeyer D E ir kt. Diet, evolution and aging.
EurJ Nutr 2001 ;40:200-13.
7. Ten pat.
8. Frassetto LA, Todd K M, Morris R CJr, Sebastian A. Worldwide inciden­
ce of hip fracture in elderly women: relation to consumption of animal
and vegetable foods./ GerontolA Biol Sci Med Sci 2000;55:M585-92.
9. Van Staa T P, Dennison E M, Leuf kens H G ir kt. Epidemiology of frac­
tures in England and Wales. Bone 2001;29:517-22.
10. Grady D, Rubin SM, Petitti D B ir kt. Hormone therapy to prevent
disease and prolong life in postmenopausal women. Ann Intern Med
1992;117:1016-37.
11. Dennison E, Mohamed M A, Cooper C. Epidemiology of osteoporosis.
RheumDis Clin NAm 2006;32:617-29.
12. Berger C, Langsetmo L, Joseph L ir kt. Change in bone mineral density
as a function of age in women and men and association with the use of
antiresorptive agents. CMAJ 2008;178:1660-8.
13. Massey L K. Dietary animal and plant protein and human bone health: a
whole foods approach./Nutr 133:862S-5S.
14. Sebastian irkt.^z J Clin Nutr 2002;76:1308-16.
15. Jenkins D J, Kendall C W, Vidgen E ir kt. Effect of high vegetable protein
diets on urinary calcium loss in middle-aged men and women. EurJ Clin
Nutr 2003 Feb;57(2):376-82.
16. Sebastian irkt.AmJ Clin Nutr 2002;76:1308-16.
17. Denton D. TheHungerfor Salt. New York: Springer-Verlag, 1962.
18. Sebastian irkt .AmJ Clin Nutr 2002;76:1308-16.
19. AAmerican Association of Orthopedic Surgeons. Facts on Hip Replace­
ments, http:/ / www.aaos.org/ research/stats/Hip_Facts.pdf.
20. Sacks JJ, Luo Y H, Helmick C G. Prevalence of specific types of arthritis
and other rheumatic conditions in the ambulatory health care system in
the United States, 2001-2005. Arthr Care Res 2010 Apr;62(4):460-4.
21. Katz J D, Agrawal S, Velasquez M. Getting to the heart of the matter: os­
teoarthritis takes its place as part of the metabolic syndrome. Curr Opin
Rheumatol 2010 June 28. [El. knyga]

372
22. Dumond H, Presle N, Terlain B ir kt. Evidence for a key role of leptin in
osteoarthritis. Arthr Rheum 2003 Nov;48(l 1):3118-29.
23. Wang Y, Simpson J A, Wluka AE ir kt. Relationship between body adi­
posity measures and risk of primary knee and hip replacement for osteo­
arthritis: a prospective cohort study. Arthr Res Ther 2009; 11: R31-
24. Toda Y, Toda T, Takemura S ir kt. Change in body fat, but not body
weight or metabolic correlates of obesity, is related to symptomatic relief
of obese patients with knee osteoarthritis after a weight control program.
J Rheumatol 1998 Nov;25(l l):2181-6.
23. Christensen R, Astrup A, Bliddal H ir kt. Weight loss: the treatment of
choice for knee osteoarthritis? A randomized trial. Osteoarthr Cart 2005
Jan;13(l):20-7.
26. Anderson AS, Loeser RF. Why is osteoarthritis an age-related disease?
Best Prac Res Clin Rheum 2010;24:15-26.
27. Meyer D, Stavropolous S, Diamond B ir kt. Osteoporosis in a North
American adult population with celiac disease. Am J Gastroenterol
2001;96:112-9.
28. Mazure R, Vazquez H, Gonzalez D ir kt. Bone mineral affection in
asymptomatic adult patients with celiac disease. AmJ Gastroenterol 1994
Dec;89(12):2130-4.
29. Stenson W F, Newberry R, Lorenz R ir kt. Increased prevalence of celiac
disease and need for routine screening among patients with osteoporosis.
Arch Intern Med 2005 Feb 28; l65(4):393-9.
30. Bianchi ML, Bardella MT. Bone in celiac disease. Osteoporos Int
2008;19:1705-16.
31. Fritzsch J, Hennicke G, Tannapfel A. Ten fractures in 21 years. Unfallchi-
rurg2005 Nov; 108(11):994-7.
32. Vasquez H, Mazure R, Gonzalez D ir kt. Risk of fractures in celiac disease
patients: a cross-sectional, case-control study. AmJ G astroenterol 2000
Jan;95( 1): 183—9.
33. Lindh E, Ljunghall S, Larsson K, Lavo B. Screening for antibodies against
gliadin in patients with osteoporosis.J Int Med 1992;231:403- 6.
34. Hafstrom I, Ringertz B, Spangberg A ir kt. A vegan diet free of gluten
improves the signs and symptoms of rheumatoid arthritis: the effects on
arthritis correlate with a reduction in antibodies to food antigens. Rheu-
matol 2001;1175-9.

373
9 SKYRIUS
1. Bengmark S. Advanced glycation and lipoxidation end products - ampli­
fiers of inflammation: The role of food. J Parent Enter Nutr 2007 Sept-
Oct;31(5):430-40.
2. Uribarri J, Cai W, Peppa M ir kt. Circulating glycotoxins and dietary
advanced glycation endproducts: Two links to inflammatory response,
oxidative stress, and aging.J Gerontol 2007 Apr;62A:427-33.
3. Epidemiology of Diabetes Interventions and Complications (EDIC).
Design, implementation, and preliminary results of a long-term follow­
up of the Diabetes Control and Complications Trial cohort. Diabetes
Care 1999 Jan;22(l):99-111.
4. Kilhovd B K, Giardino I, Torjesen P A ir kt. Increased serum levels of
the specific AGE-compound methylglyoxal-derived hydroimidazolone
in patients with type 2 diabetes. Metabolism 1003;52:163-7.
5. Monnier V M, Battista O, Kenny D ir kt. Skin collagen glycation, glyco-
xidation, and crosslinking are lower in subjects with long-term intensive
versus conventional therapy of type 1 diabetes: Relevance of glycated
collagen products versus HbAlc as markers of diabetic complications.
DCCT Skin Collagen Ancillary Study Group. Diabetes Control and
Complications Trial. Diabetes 1999;48:870-80.
6. Negrean M, Stirban A, Stratmann B ir kt. Effects of low- and high-advan­
ced glycation endproduct meals on macro- and microvascular endothe­
lial function and oxidative stress in patients with type 2 diabetes mellitus.
AmJ Clin Nutr 2007;85:1236-43.
7. Goh S, Cooper M E. The role of advanced glycation end products in
progression and complications of diabetes. J Clin Endocrinol Metab
2008;93:1143-52.
8. Uribarri J, Tuttle K R. Advanced glycation end products and nephrotoxi­
city of high-protein diets. ClinJ Am SocNephrol 2006;1:1293-9.
9. Bucala R, Makita Z, Vega G ir kt. Modification of low density lipo­
protein by advanced glycation end products contributes to the dysli-
pidemia of diabetes and renal insufficiency. Proc Natl Acad Sci USA
1994;91:9441-5.
10. Stitt A W, He C, Friedman S ir kt. Elevated AGE-modified Apo B in sera
of euglycemic, normolipidemic patients with atherosclerosis: relations­
hip to tissue AGEs. Mol Med 1997;3:617-27.
11. Goh ir kt./ Clin Endocrinol Metab 2008;93:1143-52.

374
12. Moreira P I, Smith M A, Zhu X ir kt. Oxidative stress and neurodegene­
ration. Ann N Y Acad Sci 2005;1043:543-52.
13. Nicolls M R. The clinical and biological relationship between type 2 diabe­
tes meilinis and Alzheimer’s disease. Curr Alzheimer Res 2004; 1:47-54.
14. Bengmark./Parent Enter Nutr 2007 Sept-0ct;31(5):430-40.
15. Seftel A D, Vaziri N D, Ni Z ir kt. Advanced glycation end products in
human penis: elevation in diabetic tissue, site of deposition, and possible
effect through iNOS or eNOS. Urology 1997;50:1016-26.
16. Stitt A W. Advanced glycation: an important pathological event in dia­
betic and age related ocular disease. BrJ Ophthalmol 2001;85:746-53.
17. Uribarri./ Gerontol 2007 Apr;62A:427-33.
18. Vlassara H, Cai W, Crandall J ir kt. Inflammatory mediators are induced
by dietary glycotoxins, a major risk for complications of diabetic angio­
pathy. Proc Natl Acad Sci USA 2002;99:15596-601.
19. American Diabetes Association, at http://www.diabetes.org/diabetes-
basics/diabetes-statistics.
20. Sakai M, Oimomi M, Kasuga M. Experimental studies on the role of
fructose in the development of diabetic complications. Kobe J Med Sci
2002;48(5):125-36.
21. Goldberg T, Cai W, Peppa M ir kt. Advanced glycoxidation end products
in commonly consumed foods.J Am Diet Assoc 2004;104:1287-91.
22. Negrean ir kt. Am J Clin Nutr 2007;85:1236-43.
23. Sarwar N, Aspelund T, Eiriksdottir G ir kt. Markers of dysglycaemia
and risk of coronary heart disease in people without diabetes: Rey­
kjavik prospective study and systematic review. PLos Med 2010 May
25;7(5):el000278.
24. International Expert Committee. International Expert Committee re­
port on the role of the HbAlc assay in the diagnosis of diabetes. Diabetes
Care 2009; 32:1327-44.
25. Khaw K T, Wareham N, Luben R ir kt. Glycated haemoglobin, diabetes,
and mortality in men in Norfolk cohort of European Prospective Investi
gation of Cancer and Nutrition (EPIC-Norfolk). Brit Med J 2 001 Jan
6;322(7277): 15-8.
26. Gerstein H C, Swedberg K, Carlsson J ir kt. T h e h e m o g l o b i n ^

as a progressive risk factor for cardiovascular death, hospi a


r ° i • u r failure: an analysis
heart failure, or death in patients with chronic heart AĄ
* ę Reduction in Mor-
of the Candesartan in Heart failure: Assessment o
375
tality and Morbidity (CHARM) program. Arch Intern Med 2008 Aug
11; 168( 15): 1699-704.
27. Khaw ir kt. Brit MedJ 2001 Jan 6;322(7277): 15-8.
28. Ishibashi T, Kawaguchi M, Sugimoto K ir kt. Advanced glycation end
product-mediated matrix metalloproteinase-9 and apoptosis via re-
ninangiotensin system in type 2 diabetes. J Atheroscler Thromb 2010;
17(6):578-89.
29. Swami-Mruthinti S, Shaw S M, Zhao H R ir kt. Evidence of a glycemic
threshold for the development of cataracts in diabetic rats. Curr Eye Res
1999 Jun; 18(6) :423-9.
30. Rowe N G, Mitchell P G, Cumming R G, Wans J J. Diabetes, fasting
blood glucose and age-related cataract: the Blue Mountains Eye Study.
Opthtbalmic Epidemiol 2000 Jun;7(2):103-14.
31. Sperduto R D, Seigel D. Senile lens and senile macular changes in apopu­
lation-based sample. AmJ Opththalmol 1980 Jul;90( 1):86—91.
32. Stitt ir kt. Mol Med 1997;3:617-27.
33. Vlassara H, Torreggiani M, Post J B ir kt. Role of oxidants/inflammation
in declining renal function in chronic kidney disease and normal aging.
Kidney Int Suppl 2009 Dec;( 114):S3-11.

10 SKYRIUS
1. Stalenhoef A F, de GraafJ. Association of fasting and nonfasting serum
triglycerides with cardiovascular disease and the role of remnant-like li­
poproteins and small dense LDL. Curr Opin Lipidol 2008;19:355-61.
2. Lamarche B, Lemieux I, Despres JP. The small, dense LDL phenotype
and the risk of coronary heart disease: epidemiology, patho-physiology
and therapeutic aspects. DiabetesMetab 1999 Sep;25(3): 199-211.
3. Packard CJ. Triacylglycerol-rich lipoproteins and the generation of small,
dense low-density lipoprotein. Biochem Soc Trans 2003;31:1066-9.
4. De GraafJ, Hak-Lemmers H L, Hectors M P et al. Enhanced susceptibi­
lity to in vitro oxidation of the dense low density lipoprotein subfraction
in healthy subjects. Arterioscler Thromb 1991 Mar-Apr;l l(2):298-306.
5. Younis N, Sharma R, Soran H ir kt. Glycation as an atherogenic modifi­
cation of LDL. Curr Opin Lipidol 2008 Aug;19(4):378-84.
6. Zambon A, Hokanson J E, Brown B G, Brunzell J D. Evidence for a new
pathophysiological mechanism for coronary artery disease regression:
hepatic lipase-mediated changes in LDL density. Circulation 1999 Apr
20;99( 15): 1959—64.

376
7. Ginsberg H N. New perspectives on atherogenesis: role of abnormal tri­
glyceride-rich lipoprotein metabolism. Circulation 2002;106:2137-42.
8. Stalenhoef ir kt. Curr Opin Lipidol 2008;19:355-61.
9. Ford ES, Li C, Zhgao G ir kt. Hypertriglyceridemia and its phar­
macologic treatment among US adults. Arch Intern Med 2009 Mar
23;l69(6):572-8.
10. Superko HR. Beyond LDL cholesterol reduction. Circulation 1996 Nov
15;94(10):2351-4.
11. Lemieux I, Couillard C, Pascot A ir kt. The small, dense LDL phe­
notype as a correlate of postprandial lipemia in men. Atherosclerosis
2000;153:423-32.
12. Nordestgaard B G, Benn M, Schnohr P ir kt. Nonfasting triglycerides
and risk of myocardial infarction, ischemic heart disease, and death in
men and women.JAMA 2007 Jul 18;298(3):299-308.
13. Sniderman A D. How, when, and why to use apolipoprotein B in clinical
practice. AmJ Cardiol 2002 Oct 17;90(8A):48i-54i.
14. OtvosJ D, Jeverajah E J, Cromwell W C. Measurement issues related to
lipoprotein heterogeneity. AmJ Cardiol 2002 Oct 17;90(8A):22i-9i.
15. Parks E J, Hellerstein M K. Carbohydrate-induced hypertriacylglycero-
lemia: Hisotrical perspective and review of biological mechanisms. Am J
Clin Nutr 2000; 71:412-23.
16. Hudgins L C. Effect of high-carbohydrate feeding on triglyceride and
saturated fatty acid synthesis. Proc Soc Exp Biol Med 2000;225:178-83.
17. Savage D B, Semple R K. Recent insights into fatty liver, metabolic dys-
lipidaemia and their links to insulin resistance. Curr Opin Lipidol 2010
Aug;21(4):329-36.
18. Therond P. Catabolism of lipoproteins and metabolic syndrome. Cur
Opin Clin Nutr Metab Care 2009; 12:366-71.
19. Centers for Disease Control 2010, Dietary intake for adults 20 years of
age and over, http://www.cdc.gov/nchs/fastats/diet.htm.
20. Capeau J. Insulin resistance and steatosis in humans. Diabetes Metab
2008;34:649-57.
21. Adiels M, Olofsson S, Taskinen R, Boren J. Overproduction of very low-
density lipoproteins is the hallmark of the dyslipidemia in the metabolic
syndrome. Arteroscler Thromb Vase Biol 2008;28:1225-36.
22. Westman E C, Yancy W S Jr, Mavropoulos J C ir kt. The effect of a low-
carbohydrate, ketogenic diet versus a low-glycemic index diet on glyce-

377
mic control in type 2 diabetes mellitus. Nutr Metab (Lond) 2008 Dec
19;5:36.
23. Temelkova-Kurktschiev T, Hanefeld M. The lipid triad in type 2 diabe­
tes - prevalence and relevance of hypertriglyceridaemia/low high-densi­
ty lipoprotein syndrome in type 2 diabetes. Exp Clin Endocrinol Diabetes
2004 Feb;112(2) :75—9.
24. Krauss R M. Atherogenic lipoprotein phenotype and diet-gene interacti­
ons./A^r 2001 Feb; 131 (2):340S-3S.
25. Wood R J, Vblek J S, Liu Y ir kt. Carbohydrate restriction alters lipo­
protein metabolism by modifying VLDL, LDL, and HDL subfraction
distribution and size in overweight men./Nutr 2006;136:384-9.

11 SKYRIUS
1. Hadjivassiliou M, Sanders D S, Griinewald R A ir kt. Gluten sensitivity:
from gut to brain. Lancet 2010 March;9:318-30.
2. Holmes G K. Neurological and psychiatric complications in coeliac dise­
ase. Knygoje Gobbi G, Anderman F, Naccarato S ir kt., (redakt.): Epilepsy
and other neurological disorders in coeliac disease. London: John Libbey;
1997:251-64.
3. Hadjivassiliou M, Griinewald R A, Sharrack B ir kt. Gluten ataxia in
perspective: epidemiology, genetic susceptibility and clinical characteris­
tics. Brain 2003;126:685-91.
4. Cooke W, Smith W. Neurological disorders associated with adult coeliac
disease. Brain 1966;89:683-722.
5. Hadjivassiliou M, Boscolo S, Davies-Jones G A ir kt. The humoral
response in the pathogenesis of gluten ataxia. Neurology 2002 Apr
23;58(8): 1221—6.
6. Burk K Bosch S, Muller C A ir kt. Sporadic cerebellar ataxia associated
with gluten sensitivity. Brain 2001;124:1013-9.
7. Wilkinson I D, Hadjivassiliou M, Dickson J M ir kt. Cerebellar abnor­
malities on proton MR spectroscopy in gluten ataxia./ NeurolNeurosurg
Psychiatry 2005;76:1011-3.
8. Hadjivassiliou M, Davies-Jones G, Sanders D S, Griinewald R A. Dietary
treatment of gluten ataxia./Neurol Neurosurg Psychiatry 2003;74:1221-
4.9.
9. Hadjivassiliou ir kt. Brain 2003;126:685-91.
10. Ten pat.

378
11. Hadjivassiliou M, Kandler R H, Chattopadhyay A K ir kt. Dietary tre­
atment of gluten neuropathy. Muscle Nerve 2006 Dec;34(6):762-6.
12. Bushara K O. Neurologic presentation of celiac disease. Gastroenterol
2005;128:S92-7.
13. Hadjivassiliou ir kt. Lancet 2010 March;9:318-30.
14. Hu W T, Murray J A, Greenway M C ir kt. Cognitive impairment and
celiac disease. Arch Neurol 2006;63:1440-6.
15. Ten pat.
16. Hadjivassiliou ir kt. Lancet 2010 March;9:318-30.
17. Peltola M, Kaukinen K, Dastidar P ir kt. Hippocampal sclerosis in refrac­
tory temporal lobe epilepsy is associated with gluten sensitivity. J Neurol
NeurosurgVsych.i2.ixy 2009 Jun;80(6):626-30.
18. Cronin C C, Jackson L M, Feighery C ir kt. Coeliac disease and epilepsy.
QJM 1998;91:303-8.
19. Chapman R W, Laidlow J M, Colin-Jones D ir kt. Increased prevalence
of epilepsy in celiac disease. Brit MedJ 1978;2:250-1.
20. Mavroudi A, Karatza E, Papastravrou T ir kt. Successful treatment
of epilepsy and celiac disease with a gluten-free diet. Pediatr Neurol
2005;33:292-5.
21. Harper E, Moses H, Lagrange A. Occult celiac disease presenting as epi­
lepsy and MRI changes that responded to gluten-free diet. Neurology
2007;68:533.
22. Ranua J, Luomą K, Auvinen A ir kt. Celiac disease-related antibodies in
an epilepsy cohort and matched reference population. Epilepsy Behav
2005 May;6(3):388-92.

12 SKYRIUS
1. Smith R N, Mann N J, Braue A ir kt. A low-glycemic-load diet improves
symptoms in acne vulgaris patients: a randomized controlled trial. Am J
Clin Nutr 2007 Jul;86( 1): 107-15.
2. Cordain L, Lindeberg S, Hurtado M ir kt. Acne vulgaris: A disease of
Western civilization. Arch Dermatol 2002 Dec; 138:1584-90.
3. Miyagi S, Iwama N, Kawabata T, Hasegawa K. Longevity and diet in
Okinawa, Japan: the past, present and future. Asia Pac J Public Health
2003;15Suppl:S3-9.
4. Cordain. Arch Dermatol 2002 Dec; 138:1584-90.
5. Bendiner E. Disastrous trade-off: Eskimo health for white civilization.
Hosp Pract 1974;9:156-89.

379
6. Steiner P E. Necropsies on Okinawans: anatomic and pathologic obser­
vations. Arch Pathol 1946;42:359-80.
7. Schaefer O. When the Eskimo comes to town. Nutr Today 1971;6:8~
16.
8. Fulton J E, Plewig G, Kligman A M. Effect of chocolate on acne vulgaris.
JAMA 1969 Dec 15;210( 11) :2071-4.
9. Rudman S M, Philpott M P, Thomas G, Kealey T. The role of IGF-I in
human skin and its appendages: morphogen as well as mitogen?JInvest
Dermatol 1997 Dec;109(6):770-7.
10. Cordain. Arch Dermatol 2002 Dec; 138:1584-90.
11. Franks S. Polycystic ovary syndrome. N EnglJ Med 2003; 13:853-61.
12. Tan S, Hahn S, Benson S ir kt. Metformin improves polycystic ovary syn­
drome symptoms irrespective of pre-treatment insulin resistance. Eur J
Endocrinol 2007 Nov;157(5):669-76.
13. Cordain L. Implications for the role of diet in acne. Semin Cutan Med
Surg 2005 Jun;24(2);84-91.
14. Frid H, Nilsson M, Holst JJ, Bjorck IM. Effect of whey on blood glucose
and insulin responses to composite breakfast and lunch meals in type 2
diabetic subjects. Am J Clin Nutr 200^ Jul;82(l):69-75.
15. Adebamowo C A, Spiegelman D, Danby F W ir kt. High school dietary
dairy intake and teenage acne.JAm Acad Dermatol 2005 Feb;52(2):207-
14.
16. Abulnaja K O. Changes in the hormone and lipid profile of obese
adolescent Saudi females with acne vulgaris; Braz J Med Biol Res 2009
Jun;42(6):501-5.
17. Smith R N, Mann N J, Braue A ir kt. A low-glycemic-load diet improves
symptoms in acne vulgaris patients: a randomized controlled trial. Am J
Clin Nutr 2007 Jul;86( 1): 107-15.
18. Abenavoli L, Leggio L, Ferrulli A ir kt. Cutaneous manifestations in ce­
liac disease. WorldJ Gastrolenterol 2006 Feb 16; 12(6):843-52.
19. Junkins-Hopkins J. Dermatitis herpetiformis: Pearls and pitfalls in dia­
gnosis and management.J Am Acad Dermatol 2001;63:526-8.
20. Abenavoli ir kt. WorldJ Gastrolenterol 2006 Feb l6;12(6):843-52.
21. Kong AS, Williams RL, Rhyne R ir kt. Acanthosis nigricans: high preva­
lence and association with diabetes in a practice-based research network
consortium - a PRImary care Multi-Ethnic network (PRIME Net) stu­
dy.J Am Board Fam Med 2010Jul-Aug;23(4):476-85.

380
22. Corazza GR, Andreani ML, Venturo N ir kt. Celiac disease and
alopecia areata: report of a new association. Gastroenterol 1995 Oct;
109(4): 1333—7.
23. Gregoriou S, Papafragkaki D, Kontochristopoulos G ir kt. Cytokines and
other mediators in alopecia areata. Mediators Inflamm 2010;928030.

13 SKYRIUS
1. Trepanowski J F, Bloomer RJ. The impact of religious fasting on human
health. NutrJ 2010 Nov 22;9:57.
2. Kendall C W, Josse A R, Esfahani A, Jenkins D J. Nuts, metabolic syn­
drome and diabetes. BrJNutr 2010 Aug;104(4):465-73.
3. Astrup A, Dyerberg J, Elwood P ir kt. The role of reducing intakes of
saturated fat in the prevention of cardiovascular disease: where does the
evidence stand in 2010? AmJ Clin Nutr 2011 Apr;93(4):684-8.
4. Ostman E M, Liljeberg Elmstahl H G, Bjorck I M. Inconsistency bet­
ween glycemic and insulinemic responses to regular and fermented milk
products. Am J Clin Nutr 2001 Jul;74(l) :96-100.

EPILOGAS
1. Diamond J. The worst mistake in the history of the human race. Discover
1987 May;64-6.
sknygos.lt rekomenduoja

ChristopherMcDougall
GIMĘ BĖGTI
400 p., minkšti viršeliai

Pasaulinėsensacija! GIMĘBĖGTI- požiūrįįbėgimąkardinaliai pakeitusi


knygapagaliaulietuviškai!
Neįtikėtinų veikėjų, stebėtinų atletinių pasiekimų, naujausių mokslo atradimų ir, svarbiausia -
įkvėpimo kupina knyga Gimę bėgti yra įspūdingas nuotykis, prasidėjęs nuo paprasto klausimo:
kodėl man skauda pėdą?
Siekdamas rasti atsakymą Christopheris McDougallas iškeliauja ieškoti ištvermingiausių p a s a u l i o
bėgikų, ima aiškintis jų paslaptis ir įsitikina, kad viskas, ką žinojome apie bėgimą, yra netiesa.
Izoliuoti atšiaurių Meksikos Vakarų Siera Madrės kalnų, Vario kanjone gyvena Bėgančiais
Žmonėmis save vadinantys indėnai tarahumarai.
Jie ilgus amžius išsaugojo bėgimo techniką, kuri leidžia įveikti šimtus mylių be poilsio ir persekioti
elnią ar... olimpinio maratono bėgiką mėgaujantis kiekvienu kilometru.
Davis, William
Da463 Kviečių pilvas / William Davis ; iš anglų kalbos vertė Dalia Janušaitienė. -
Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014]. - 381, [3] p.
ISBN 978-609-403-700-9
Be duonos dažnas neįsivaizduojasavovalgiaraščio, nors tiesagali būti šokiruojanti: duona,
o tiksliau - kviečiai, kalti dėl daugelio šių dienų sveikatos problemų: cukraligės, aukšto krau­
jospūdžio, nutukimo, žarnyno ligų, alergijų. Maisto piramidę, kurios pagrindąsudaro miltiniai
gaminiai, reikia iš esmės pakeisti, įsitikinęs kardiologas Williamas Davisas, savo klinikoje
išgydęs ne vieną beviltišką ligonį, kai iš jo raciono išbraukė glitimo turinčius produktus.

UDK 613.2

William Davis
KVIEČIŲ PILVAS

Iš anglų kalbos vertė Dalia Janušaitienė


RedagavoJūratė Šamelienė
Tekstą tvarkė IngaJankauskaitė
Viršelį pritaikė Agnė Sinkevičiūtė, Andrius Morkeliūnas
Maketavo Alma Liuberskienė

24 sp. 1. Tiražas 2500 egz. Užsakymas Nr.


Išleido OBUOLYS®
(OBUOLYS yra registruotas leidybinis ženklas,
kurį pagal sutartį naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)
Butrimonių g. 9, LT-50220 Kaunas
knygos@obuolys.lt | www.obuolys.lt
• Akcijos ir nuolaidos
• Nemokamas katalogas
• Knygų ištraukos
bknygos.lt
Spausdino UAB „INDIGO print“,
Piliakalnio g. 1, LT-46223 Kaunas, tel. (8 37) 20 58 38
info@indigoprint.lt | www.indigoprint.lt
„Kasdienės mūsų duonos duok
mums šiandien", - skaitome
Biblijoje. Šimtai priežodžių
patvirtina, kokia duona reikšminga
mums ir mūsų protėviams. Tiesę
sakant, suvokimas, kad šis maisto
produktas yra gyvybiškai svarbus,
yra taip giliai įsišaknijęs, kad mintis,
jog jis gali būti mums žalingas,
kelia nerimą ir prieštarauja ilgus
amžius vyravusiam kultūros
požiūriui į kviečius ir duoną. Tačiau
šiandienė duona menkai panaši į
kepalus, kuriuos iš krosnies
traukdavo mūsų protėviai. Viskas
pasikeitė XX a. pradžioje, kai
įsigalėję hibridizacijos metodai iš
esm ės pakeitė kviečius: gautas
unikalus ir beveik neatpažįstamas
produktas, palyginti su pradiniu
augalu, nors ir vadinamas tuo
pačiu kviečių vardu. Galvota apie
didesnį derlių, m ažesnes sąnaudas,
tonas iš hektaro, nekeliant
klausimo, kaip šios savybės dera su
žmonių sveikata. Taigi dėl to
kepalas duonos, sausainis ar blynai
šiandien visiškai skiriasi nuo prieš
tūkstantmetį keptų savo brolių ir
netgi nuo tų, kuriuos kepė mūsų
močiutės. Jie gali atrodyti taip pat,
jų skonis gali būti toks pats, tačiau
skiriasi jų biocheminė sudėtis.
Nedideli kviečių baltymų struktūros
pokyčiai gali lemti skirtumą tarp
kviečių, kurie niokoja imuninį
atsaką, ir tų, kurie nesukelia jokio
imuninio atsako.
Į žmogaus mitybą įtraukti grūdai padidino užkrečiamųjų ir
kaulų ligų skaičių, vaikų mirtingumą, sumažino gyvenimo
trukmę ir tapo cukrinio diabeto atsiradimo priežastimi.

Kodėl anksčiau moterys beveik nesimankštindavo, bet retai kuri sverdavo


per 60 kilogramų? Kodėl antsvorio turi daug ir rimtai sportuojantys
sportininkai? Kodėl „alaus pilvus" turi alaus negeriantys paaugliai ar namų
šeimininkės? Kodėl negalite atsikratyti antsvorio, nors maitinatės sveikai ir
valgote tik visų grūdo dalių duoną? Ne saikingai vartojamas cukrus ar
riebalai kalti, įsitikinęs medicinos mokslų daktaras Williamas Davisas.
Šokiruojančioje knygoje apie kviečius jis pagrindžia teiginį, kad daugelis
sveikatos problemų, pradedant nuovargiu ir baigiant virškinimo
sutrikimais bei nutukimu, susijusios su nekaltai atrodančiu sėlenų
keksiuku ar riestainiu su cinamonu ir razinomis, kurį kas dieną suvalgote
užsigerdami kava.

Jeigu pastebėjote, kad tampotės iššokusį, nepatogų „kviečių pilvą" ar


nesėkmingai bandote įsisprausti į praėjusiais metais dėvėtus džinsus,
mėginate įtikinti savo gydytoją, jog maitinatės tinkamai, tačiau vis dar
turite antsvorio, esate priešdiabetinės būklės, kenčiate nuo aukšto
kraujo spaudimo ir cholesterolio arba desperatiškai bandote paslėpti
gėdingas vyriškas krūtis, nuspręskite atsisveikinti su kviečiais. Tai ne tas
produktas, kurį taip gerbė ir valgė mūsų protėviai, o XX amžiaus
selekcininkų išradimas! Atsisakykite kviečių, ir šių problemų neliks.

ISBN 978-609-403-700-9
A
.SVEIKATOS llllllilllllllil
9 786094 0 3 7 0 0 911
OBUOLYS l ŠALTINIS
f j facebook.com/obuolys.lt
• Akcijos ir nuolaidos
• Nemokamas katalogas v| l
• Knygų ištraukos *
K a s y ra Q R k o d a s ? S u ž in o k : w w w .k n y g o s .lt/q r

Viršelio nuotrauka © Getty Images

You might also like