Professional Documents
Culture Documents
baigęs
Sent Luiso universiteto Medicinos
fakultetą, dirbo kardiologu rezidentu
Ohajo valstybinėje universitetinėje
ligoninėje, įsisavino širdies
kateterizaciją ir vainikinių arterijų
angioplastiką, bet diplomus paliko
dulkėti, kai paniro j širdies ir
kraujagyslių ligų profilaktikos sritį ir
atrado genialų dalyką, jog visuotinai
skatinama mitybos sistema, kurios
pagrindą sudaro grūdai ir miltiniai
patiekalai, sukelia daugelį XXI
amžiaus rykštėmis vadinamų ligų:
artritą, Alzheimerio ligą, cukraligę,
celiakiją, įvairias alergijas, egzemą,
nutukimą. Šiuo metu W. Davisas
dirba prevencinės kardiologijos
srityje Milvokyje, Viskonsino
valstijoje, su žmona triatlonininke
Dawn augina du sūnus ir
profesionalią tenisininkę dukterį.
Namuose dar yra du Bostono
terjerai... ir nė trupinio visų grūdo
dalių ar rupiai maltų miltų produkto.
William Davis
KVIEČIU
PILVAS
ll
OBUOLYS
UDK 613.2 Versta iš: William Davis, MD
Da463 Wheat Belly: Lose the Wheat, Lose the Weight,
and Find Your Path Back To Health
' Rodale, 2011
ISBN 978-609-403-700-9
Authorized translation from the English language edition titled: Wheat Belly:
Lose the Wheat, Lose the Weight, and Find Your Path Back To Health
by William Davis, MD
Published by Rodale Books, New York, New York
Copyright © 2011 William Davis, MD
Published by arrangement with Graal Sp. z o.o. and The Cooke Agency International
and Rick Broadhead &Associates
©Vertimas į lietuvių kalbą, DaliaJanušaitienė, 2014
©Viršelio adaptacija, Agnė Sinkevičiūtė, Andrius Morkeliūnas, 2014
© UAB MEDIA INCOGNITO, 2014
Skiriu Don (Dawn), Bilui (Bill),
Lorenai (Lauren) ir Džeikobui (Jacob) -
savo bendrakeleiviams šioje išsivadavimo
iš kviečių kelionėje
TURINYS
Įvadas 9
Epilogas 309
A priedas Paieškokime kviečių netikėtose vietose 315
Bpriedas „Kviečių pilvą“ mažinantys sveiki
receptai 325
Padėkos 357
Literatūros sąrašas 361
Įvadas
KVIEČIAI:
(NE)SVEIKI VISŲ
GRŪDO DALIŲ
PRODUKTAI
1 SKYRIUS
Koks pilvas?
18
Dusulys ir prakaitavimas iš
pačios širdies
Milvokyje aš užsiimu prevencine kardiologija. Kaip ir dauge
lis kitų Vidurio Vakarų miestų, Milvokis - puiki vieta gyventi ir
kurti šeimą. Viešosios paslaugos veikia gana gerai, mieste veikia
aukštos klasės bibliotekos, vaikai gali eiti į kokybišką išsilavinimą
siūlančias valstybines mokyklas, o gyventojų skaičius pakanka
mas, kad būtų galima mėgautis didmiesčio kultūros atributais,
tokiais kaip puiki simfonija ar meno muziejus. Čia gyvenantys
žmonės yra gana draugiški. Tačiau... jie nutukę.
Ir tai nereiškia, kad jie yra kiek aiktelėję. Jie iš tiesų labai nu
tukę. Jie tokie nutukę, kad suprakaituoja ir dūsta laiptais įveikę
vos vieną aukštą. Kalbu apie 240 svarų (apie 110 kg) sveriančias
aštuoniolikmetes, vairuotojo pusėje smarkiai {linkusius visurei
gius, dvigubo pločio neįgaliųjų vežimėlius ir ligoninių įrangą,
į kurią netelpa daugiau nei 350 svarų (150 kg) sveriantys paci
entai. (Jie netelpa į kompiuterinės tomografijos ar magnetinio
rezonanso tomografijos įrenginius, ir net jeigu jie ten tilptų, pro
riebalų sluoksnį negalėtumėte nieko įžvelgti. Tai būtų tarsi ban
dymas suvokti, ar tamsiose vandenyno gelmėse plaukioja otas ar
ryklys.)
Prieš kurį laiką 250 svarų (apie 115 kg) ar daugiau sveriantis
asmuo buvo tikra retenybė, o šiandien jau įprasta matyti tokius
vyrus ir moteris vaikštinėjančius po prekybos centrą - tai taip ba
nalu, kaip prekyba džinsais „GAP“parduotuvėse. Antsvorio turi
arba yra nutukę pensininkai, bet tokie yra ir vidutinio amžiaus
19
žmonės, ir jaunuoliai, ir paaugliai, ir netgi vaikai. Nutukę darbi
ninkai ir tarnautojai. Nutukę sėdimą darbą dirbantys asmenys,
bet nutukę ir sportininkai. Nutukę baltieji, nutukę juodaodžiai,
nutukę lotynų amerikiečiai ir nutukę azijiečiai. Nutukę ir val
gantys mėsą, ir vegetarai. Amerikiečius kamuoja tokia nutukimo
epidemija, kokios žmonijai dar niekuomet neteko patirti. Jokia
demografinė grupė neišvengė antsvorio krizės.
Pasiteiraukite Žemės ūkio ministerijoje arba vyriausiojo gy
dytojo, ir jums atsakys, kad amerikiečiai nutukę dėl to, kad geria
pernelyg daug gaiviųjų gėrimų, valgo daugybę bulvių traškučių,
piktnaudžiauja alumi ir nepakankamai mankštinasi. Visa tai, be
abejo, gali būti tiesa. Tačiau tai toli gražu ne viskas.
Iš tiesų daugelis nutukusių žmonių laikosi gana sveiko gyveni
mo būdo. Paklauskite žmogaus, kuriam užlipus ant svarstyklių jos
parodo daugiau nei 250 svarų (apie 115 kg): „Kaip jūs manote,
kas lėmė, kad priaugote neįtikėtinai daug svorio?“ Ko gero, nu
stebsite, kad daugelis jų nepasakys: „Gėriau energinius gėrimus
„Big Gulps“, rijau pyragaičius „Pop Tarts“ ir visą dieną žiūrėjau
televizorių.“ Dauguma atsakytų maždaug taip: „Aš to nesupran
tu. Mankštinuosi penkias dienas per savaitę. Vartoju mažiau rie
balų ir daugiau sveikų visų grūdo dalių produktų. Tačiau atrodo,
kad mano svoris nesustabdomai auga!“
21
daug rugių, miežių, spėkų, kvietrugių, bulguro, kamuto ar kitų
ne tokių įprastų glitimo šaltinių - kviečių suvartojimas daugiau
nei šimtą kartų viršija kitų grūdų, kurių sudėtyje yra glitimo,
suvartojimą. Kviečiai taip pat pasižymi išskirtinėmis savybėmis,
kurių neturi jokie kiti javai ir kurios yra ypač kenksmingos mūsų
sveikatai, - apie tai kalbėsiu kituose skyriuose. Daugiausia dė
mesio kviečiams skiriu todėl, kad daugelio amerikiečių mityboje
glitimas gali būti laikomas kviečių sinonimu. Šiuo atveju žodį
„kviečiai“ aš dažnai vartoju turėdamas omenyje visus grūdus, ku
riuose yra glitimo.
Paprastųjų maistinių kviečių Triticum aestivum ir jų geneti
nių brolių poveikis sveikatai yra visa apimantis, jis pasireiškia nuo
burnos iki išangės, paveikia smegenis ir kasą, neaplenkia nei iš
apalačų genties kilusios namų šeimininkės, nei Volstrito arbitra
žo nario.
Jei jums tai atrodo kvaila, ginčykitės su manimi. Aš tai tvirti
nu vadovaudamasis švaria, kviečių nesuteršta sąžine.
27
taip sparčiai, kaip net neįsivaizdavote. Be to, jūs neteksite labiau
siai matomų, insulinui atsparų diabetą ir uždegiminius procesus
sukeliančių riebalų - pilvo riebalų. Sis procesas, kurio metu be
veik nejusite alkio, labai naudingas sveikatai.
Bet kodėl reikia atsisakyti kviečių, o ne, tarkime, cukraus ar
apskritai visų grūdinių kultūrų? Kitame skyriuje bus paaiškinta,
kuo kviečiai išsiskiria iš kitų šiuolaikinių javų, - gebėjimu greitai
kraujyje pavirsti cukrumi. Be to, kol kas nepakankamai suprastos
ir išnagrinėtos genetinės kviečių modifikacijos ir priklausomybę
sukeliančios savybės, kurios iš tikrųjų verčia mus vis labiau persi
valgyti. Nors kviečiai siejami su dešimtimis sekinančių negalių,
susijusių su antsvoriu, jie įsiveržė beveik į visas mūsų mitybos sri
tis. Žinoma, atsisakyti rafinuoto cukraus tikriausiai yra gera min
tis, nes maistinė jo vertė labai menka, o gal jis netgi visai bevertis
ir taip pat neigiamai veikia cukraus kiekį mūsų kraujyje. Tačiau
štai stipriausias smūgis jūsų įsitikinimams - atsisakyti kviečių yra
lengviausias ir veiksmingiausias būdas, norint sustiprinti sveikatą
ir padailinti taliją.
2 SKYRIUS
Kviečiai kur kas labiau nei bet kuris kitas maisto produktas
(įskaitant cukrų, riebalus ir druską) yra įsipynęs į amerikietiškos
mitybos audeklą - ši tendencija užgimė kur kas anksčiau, nei
Ozis (Ozzie) susitiko su Harieta (Harriet)*. Kviečių produktai
tapo lyg ir neatsiejama amerikietiškos mitybos dalimi ir yra persi
pynę su ja tokia daugybe būdų, kad patys, rodos, tapo gyvenimo
būdu. Ar galite įsivaizduoti kiaušinienę be riekės duonos, prieš-
Ozis ir Harieta - XX a. šeštąjį ir septintąjį dešimtmečiais rodytos amerikietiškos
situacijų komedijos The Adventures of Ozzie and Harriet („Ožio ir Harietos nuotykiai“)
veikėjai. http://en.wikipedia.org/wiki/The_Adventures_of_Ozzie_and_Harriet. (Vert.
past.)
29
piečius be sumuštinių, alų be sūrių riestainių, išvyką be dešrainių
ar krekerių, avinžirnių užtepą be pitos, rūkytą lašišą be batono,
obuolių pyragą be traškios plutelės ?
30
džiūvėsių. Pieno skyriuje buvo siūloma dešimtys rūšių paruoštų
mišinių, jeigu panorėtumėte kepti raguolius, daniškus raguolius
ar ragelius.
Javainiai - atskira karalystė: paprastai jie užima visą prekybos
centro skyrių ir viešpatauja lentynose nuo viršaus iki apačios.
Atskiras skyrius numatytas daugybei įvairiausių makaronų pa
kelių ir dėžučių: spagečiams, lakštiniams, vamzdeliams (penne),
rageliams, kriauklelėms, visų grūdo dalių miltų makaronams,
makaronams su špinatais, su apelsinais ir pomidorais, kiaušinių
makaronams, smulkiam kuskusui ir trijų colių pločio makaronų
lakštams.
O ką pasakysime apie šaldytus maisto produktus? Saldiklyje
drauge su mėsos pjausniais ir rostbifais pilna įvairiausių rūšių ma
karonų patiekalų ir garnyrų, kuriuose yra kviečių.
Iš tiesų, vargu ar rasime lentyną, išskyrus ploviklių ir muilo
skyrių, kurioje nebūtų kviečių produktų. Ar galime kaltinti ame
rikiečius,'kad jie leidžia kviečiams vyrauti mityboje ? Galiausiai,
kviečių yra bemaž visur. Kviečiai - tai neįtikėtinu mastu paplitę
javai, pagal pasėlių plotą juos pranoksta tik kukurūzai. Jie yra vie
ni iš dažniausiai maistui naudojamų javų ir sudaro 20 proc. visų
suvartotų kalorijų.
Kviečiai sulaukė ir neįtikėtinos finansinės sėkmės. Ar daug yra
būdų, kuriais gamintojas 5 centų vertės žaliavas galėtų paversti
3,99 JAV dolerio atsieinančiu blizgiu, patogiu vartoti produktu,
papuoštu Amerikos širdies asociacijos užrašu? O šių produktų
rinkodaros išlaidos daugeliu atvejų viršija jų sudedamųjų dalių
vertę.
31
Jau tapo įprasta pusryčiams, pietums, vakarienei ar užkan-
džiams valgyti visiškai ar iš dalies iš kviečių pagamintus pro
duktus. Be abejonės, tokia padėtis pradžiugintų JAV žemės ūkio
ministeriją, Visų grūdo dalių produktų tarybą, Visų grūdo dalių
kviečių tarybą, Amerikos dietologų asociaciją, Amerikos diabeto
asociaciją ir Amerikos širdies asociaciją, nes tai reiškia, kad jų ra
ginimas valgyti daugiau „sveikų visų grūdo dalių produktų“buvo
išgirstas ir uoliai vykdomas.
Taigi, kodėl šis iš pažiūros visokeriopai naudingas augalas, ku
riuo maitinosi kartų kartos, staiga atsigręžė prieš mus ?Viena ver
tus, šiandieniniai kviečiai nėra tie patys javai, kuriuos, norėdami
išsikepti duonos, malė mūsų protėviai. Nors bėgant šimtmečiams
kviečiai nedaug keitėsi, per pastaruosius penkiasdešimt metų įvy
ko didelių pokyčių, kuriuos paskatino žemės ūkio mokslininkai.
Kviečių rūšys buvo hibridinamos, kryžminamos, joms taikyta
introgresija siekiant, kad pasėliai taptų atsparesni nepalankioms
aplinkos sąlygoms, tokioms kaip sausra, arba ligų sukėlėjams,
pavyzdžiui, grybeliams. Bet, visų svarbiausia, genetiniai poky
čiai smarkiai padidino iš hektaro gaunamą derlių. Vidutinis javų
derlingumas šiuolaikiniame Siaurės Amerikos ūkyje yra daugiau
kaip dešimt kartų didesnis nei prieš šimtmetį. Tam, kad derlin
gumas taip smarkiai padidėtų, turėjo įvykti didžiulis genetinio
kodo pasikeitimas, įskaitant tai, kad vakarykštės dienos „gintari
nių kviečių jūra“ šiandien virto kietais aštuoniolikos colių (apie
45 cm) aukščio nykštukiniais žemaūgiais kviečiais. Netrukus jūs
pamatysite, kad už šias esmines genų struktūros permainas teko
sumokėti aukštą kainą.
32
Praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai jūsų močiutė ištvėrė
Sausąjį įstatymą ir šoko Didžiuoju Obuoliu vadinamame Niu
jorke, kviečiai patyrė daugybę transformacijų. Per pastaruosius
penkiasdešimt metų genetikos mokslas vystėsi labai sparčiai, tai
leido žmogui kištis į augalinių kultūrų pokyčius ir juos įgyven
dinti kur kas greičiau, nei atliekant ilgus metus trunkantį natū
ralų kryžminimą.
Pokyčių tempas išaugo eksponentiškai. Mūsų šiuolaikinis
aukštosiomis technologijomis sukurtas keksiukas su aguonomis
dabartinį pavidalą įgijo paspartinus evoliucijos procesą, kuris
verčia mus atrodyti kaip Homo habilis, įstrigusius kažkur pleis
toceno pradžioje.
Netinkama selekcija
Ypatinga selekcinės veiklos skuba, pavyzdžiui, tokia, kokia
buvo vykdoma Tarptautiniame kukurūzų ir kviečių tobulinimo
centre, reiškė tai, kad, nepaisant didelių kviečių ir kitų javų ge
netinės sandaros pokyčių, kuriant naujas genetines atmainas ne
buvo atlikta jokių poveikio gyvūnų ar žmonių sveikatai tyrimų.
Smarkiai stengtasi didinti derlingumą, augalų genetikai buvo
tvirtai įsitikinę, kad hibridizacijos metu gaunami produktai gali
46
būti saugiai žmonių vartojami maistui, ir taip skubiai reikėjo
spręsti pasaulinio bado problemas, kad visai neatsižvelgta j tai,
jog šie žemės ūkio mokslinių tyrimų produktai į rinką išleisti
neištyrus jų poveikio žmonių sveikatai.
Tiesiog laikytasi prielaidos, kad hibridizacijos ir selekcijos
būdu sukurti augalai iš esmės liko kviečiai, taigi naująsias rūšis
vartotojai toleruos taip pat puikiai. Tiesą sakant, žemės ūkio
mokslininkai šaipėsi iš minties, kad atliekant hibridizaciją ga
lima sukurti nesveikų žmogui augalų. Juk galiausiai primityvūs
hibridizacijos metodai jau šimtmečius buvo taikomi augalams,
gyvūnams ar netgi žmonėms. Sukryžminkite dvi pomidorų rū
šis ir vis tiek išauginsite pomidorą. Tai kurgi problema? Nieka
da nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad reikia patikrinti šių
naujų rūšių saugą žmonėms ir gyvūnams. Kalbant apie kvie
čius buvo manoma panašiai, t. y. kad skirtingas glitimo kiekis ir
struktūra, kitų fermentų ir baltymų pokyčiai, susiję su atsparu
mu įvairioms augalų ligoms, žmonėms neturės jokio poveikio.
Visgi, sprendžiant pagal žemės ūkio genetikų atliktų tyrimų
išvadas, tokios prielaidos gali būti nepagrįstos ar tiesiog klaidin
gos. Hibridinių kviečių ir dviejų tėvinių jų rūšių baltymų analizė
atskleidė, kad maždaug 95 proc. išvestame augale esančių balty
mų yra tokie patys kaip ir tėvinių augalų, tačiau 5 proc. yra visiš
kai unikalūs, jų nėra nė viename iš tėvinių augalų.5Pavyzdžiui,
dėl hibridizacijos iš esmės pasikeitė glitimo baltymų struktūra.
Vieno hibridizacijos bandymo metu buvo rasti keturiolika nau
jų glitimo baltymų, kurių nebuvo nė viename iš tėvinių kviečių.6
47
Nejaugi geras grūdas
tapo netinkamas?
Ar, atsižvelgiant į genetinius skirtumus tarp šiuolaikinių kviečių ir jų
evoliucinių protėvių, gali būti taip, kad senovinius javus, tokius kaip vie-
nagrūdžiai arba dvigrūdžiai kviečiai, galima valgyti nepatiriant šalutinio
poveikio, kurį sukelia daugelis kitų kviečių produktų?
Aš nusprendžiau atlikti bandymą: sumaliau du svarus (0,9 kg) vie-
nagrūdžių kviečių grūdų ir iš jų iškepiau duonos. Taip pat sumaliau
ekologiškai išaugintų įprastų kviečių - pasidariau visų grūdo dalių miltų.
Iš vienagrūdžių kviečių miltų ir iš jprastų kviečių miltų iškepiau duo
nos, pridėjęs tik vandens ir mielių. Nedėjau nei cukraus, nei kvapiųjų
medžiagų. Vienagrūdžių kviečių miltai atrodė taip pat, kaip ir įprasti
niai visų grūdo dalių kviečių miltai, tačiau pridėjus vandens ir mielių
skirtumas tapo akivaizdus: šviesiai ruda tešla iš vienagrūdžių kviečių
miltų buvo ne tokia tampri, sunkiau minkoma ir sunkiau formuojama
nei įprastų kvietinių miltų tešla. Vienagrūdžių kviečių miltų tešla kiek
kitaip kvepėjo - jos kvapas priminė žemės riešutų sviestą, o ne įprastą
neutralaus kvapo tešlą. Ji iškilo kur kas mažiau nei šiuolaikinė tešla,
kurios tūris padidėjo beveik dvigubai. Be to, kaip ir sakė Elė Rogoza,
iškeptos duonos skonis irgi buvo kitoks: sodresnis, riešutinis su burną
sutraukiančiu poskoniu. Puikiausiai galėčiau įsivaizduoti šį rupių viena
grūdžių kviečių miltų duonos kepalą ant amoritų ar mesopotamiečių
stalo III a. pr. Kr.
Esu jautrus kviečiams. Taigi mokslo tikslais pats su savimi atlikau
nedidelį bandymą: vieną dieną valgiau keturias uncijas (apie 110 g) vie
nagrūdžių kviečių duonos, o kitą dieną - keturias uncijas duonos (apie
110 g), iškeptos iš šiuolaikinių visų grūdo dalių kviečių miltų. Ruošiausi
Dekonstruoti kviečiai
Kviečiai -
superangliavandeniai
Kad neolito laikais sukultūrinta laukinė žolė virstų šiuolaiki
n is „Cinnabon“ tinkle parduodamais kepiniais arba „Dunkin’
Donuts“ siūlomais prancūziškais žagarėliais, reikėjo nemenko
55
žmogaus įsikišimo. Tokių kepinių nebūtų galima pagaminti iš
senovinių kviečių tešlos.
Pavyzdžiui, jeigu iš vienagrūdžių kviečių mėgintume iškepti
šiuolaikinę spurgą su džemu, išeitų tik trapi masė, kurioje nesi
laikytų įdaras, o jos skonis ir išvaizda taip pat būtų kaip trupinių
krūvos. Kurdami didesnį derlių duodančias hibridines kviečių
rūšis, genetikai taip pat siekė išvesti tokius hibridus, kurių savy
bės geriausiai tiktų, pavyzdžiui, šokoladiniam grietininiam kek
sui arba septynių aukštų vestuviniam tortui.
Apie 70 proc. šiuolaikinių minkštųjų kviečių (Triticum aesti-
vum) miltų masės sudaro angliavandeniai, o baltymai ir nevirš
kinama ląsteliena - 10-15 proc. Nedidelę kvietinių (Triticum)
miltų dalį sudaro riebalai, daugiausia fosfolipidai ir polinesočio-
sios riebalų rūgštys.1(Įdomu, kad senoviniuose kviečiuose buvo
daugiau baltymų. Pavyzdžiui, baltymai sudarė 28 proc. ar net di
desnę dalį dvigrūdžių kviečių.2)
Kviečių krakmolas - tai dietologų pamėgti sudėtiniai anglia
vandeniai. Sudėtiniai angliavandeniai reiškia, kad kviečių anglia
vandeniai sudaryti iš paprasto cukraus ir gliukozės polimerų (pa
sikartojančių grandinių), kitaip nei paprastieji angliavandeniai,
tokie kaip sacharozė, kuriuos sudaro viena ar dvi cukraus mole
kulės. (Sacharozę sudaro dvi cukraus molekulės: gliukozė ir fruk
tozė.) Tradiciniai „mokytojai“, tokie kaip jūsų dietologas arba
JAV žemės ūkio ministerija, sako, kad turėtume vartoti mažiau
paprastųjų angliavandenių, kurie yra saldainiuose ir gaiviuosiuo
se gėrimuose, ir pakeisti juos sudėtiniais angliavandeniais.
56
75 proc. kviečių sudėtinių angliavandenių sudaro išsišakoju
sių gliukozės molekulių, amilopektinų, grandinės, o 25 proc. -
tiesinių gliukozės molekulių, amilozės, grandinės. Žmogaus
virškinamajame trakte amilopektiną ir amilozę suardo seilės ir
skrandžio fermentas amilazė. Amilazė veiksmingai suardo ami
lopektiną ir paverčia jį gliukoze, tačiau amilozė suvirškinama ne
taip veiksmingai, ir dalis jos į žarnyną patenka nesuvirškinta.
Taigi sudėtinis angliavandenis amilopektinas greitai virsta gliu
koze ir patenka į kraują, o tai, kad jis geriausiai suvirškinamas,
labiausiai ir lemia kviečių poveikį, dėl kurio didėja cukraus kiekis
kraujyje.
Kituose maisto produktuose, kuriuose yra angliavandenių,
taip pat gali būti amilopektino, tačiau jis yra kitos rūšies negu
kviečiuose. Amilopektino šakų struktūra priklauso nuo jo šalti
nio.3Daržovėse esantis amilopektinas, dar vadinamas amilopek-
tinu C, yra sunkiausiai virškinamas - iš čia ir vaikiška dainelė:
„Pupelės, pupelės, gardžios pupelės, kuo daugiau valgai, tuo la
biau nori.“ Nesuvirškintas amilopektinas patenka į žarnyną, ku
riame simbiotinės bakterijos „vaišinasi“ nesuvirškintu krakmolu
ir išskiria tokias dujas kaip azotas ir vandenilis, todėl nebegalite
suvirškinti cukraus.
Amilopektino B randama bananuose ir bulvėse, ir nors jis ge
riau virškinamas nei amilopektinas C, visgi dalis lieka nesuvirš
kinta. Geriausiai virškinama amilopektino forma yra amilopek-
tinas A, kurio aptinkama kviečiuose. Būtent todėl jis labiausiai
didina cukraus kiekį kraujyje. Tai paaiškina, kodėl gramas kvie
57
čių cukraus kiekį kraujyje padidina labiau nei, pavyzdžiui, gra
mas pupelių ar bulvių traškučių. Kviečių produktuose esantis
amilopektinas A, nesvarbu, paprastas ar sudėtinis, gali būti laiko
mas superangliavandeniu - ypač gerai virškinama angliavadenių
forma, kuri kraujyje geriau virsta cukrumi nei bet kokie kiti su
maistu gaunami paprastieji ar sudėtiniai angliavandeniai.
Taigi ne visi sudėtiniai angliavandeniai lygūs - kviečiai, ku
riuose yra amilopektino A, cukraus kiekį didina labiau nei kiti su
dėtiniai angliavandeniai. Be to, šis ypač gerai virškinamas kviečių
amilopektinas A taip pat reiškia, kad sudėtiniai angliavandeniai
kviečių produktuose nėra geresni, o gal net blogesni už paprastus
angliavandenius, tokius kaip sacharozė.
Žmonės paprastai būna smarkiai sukrėsti, kai papasakoju
jiems, kad visų grūdo dalių kvietinių miltų duona cukraus kiekį
kraujyje didina labiau nei sacharozė.4Neįskaitant šiek tiek papil
domos ląstelienos, suvalgyti dvi riekeles visų grūdo dalių kvieti
nių miltų duonos yra beveik tas pats, o gal net dar blogiau, nei
išgerti skardinę gaiviojo cukrumi pasaldinto gėrimo ar suvalgyti
šokolado plytelę.
Si informacija nenauja. 1981 m. Toronto universitete atlikto
tyrimo metu buvo suformuluota glikemijos indekso idėja. Gli-
kemijos indeksas atskleidžia lyginamąjį angliavandenių poveikį
cukraus kiekiui kraujyje: kuo cukraus kiekis labiau padidėja su
vartojus tam tikrą maisto produktą, palyginti su gliukoze, tuo
didesnis ir glikemijos indeksas (GI). Pradinis tyrimas atskleidė,
kad kvietinės duonos GI buvo 69, visų grūdo dalių miltų duonos
58
GI - 72, grūstinių kviečių grūdų GI - 67, o sacharozės (įprasto
valgomojo cukraus) GI tesiekė 59.5
Taip, neįtikėtina, bet visų grūdo dalių miltų duonos GI dides
nis negu sacharozės. Beje, batonėlio „Marš“, kuris pagamintas iš
nugos, šokolado, cukraus ir karamelės, GI siekia 68. Tai geresnis
rodiklis nei visų grūdo dalių miltų duonos. Batonėlio „Snickers“
GI tesiekia 41 - jis kur kas geresnis nei visų grūdo dalių miltų
duonos.
Tiesą sakant, kalbant apie cukraus kiekio kraujyje didėjimą,
kviečių perdirbimo būdas neturi didelės įtakos. Kviečiai lieka
kviečiai, nesvarbu, kokiu būdu jie buvo perdirbti ar visai neper
dirbti, paprasti ar sudėtiniai, su daug ar mažai ląstelienos, - visi
jie panašiai didina cukraus kiekį kraujyje. Lygiai taip pat kaip
„berniukai lieka berniukai“, amilopektinas A ir liks amilopekti-
nas A. Sveikiems ir liekniems bandyme dalyvavusiems savano
riams dvi vidutinio dydžio visų grūdo dalių kvietinės duonos
riekelės cukraus kiekį kraujyje padidino 30 mg/dl (nuo 93 iki
123 mg/dl), toks pat rodiklis būdingas ir baltai duonai.6Cukri
niu diabetu sergantiems žmonėms tiek balta, tiek ir visų grūdo
dalių duona cukraus kiekį kraujyje padidino 70-120 mg/dl nuo
pradinio lygio.7
Ir šiame pirmajame Toronto universiteto tyrime, ir vėlesniuo
se tyrimuose buvo nuosekliai stebimas vienas dalykas, t. y. dviejų
valandų GI mažesnis makaronuose, pavyzdžiui, visų grūdo dalių
miltų spagečių GI - 42, o baltų miltų spagečių - 50. Makaro
nai iš kitų kviečių produktų tikriausiai išsiskiria dėl to, kad eks-
59
truzijos proceso metu kvietiniai miltai suspaudžiami ir amilazė
lėčiau virškina. (Iškočioti švieži makaronai, pavyzdžiui, itališki
lakštiniai, pasižymi panašiomis glikeminėmis savybėmis kaip ir
makaronai, kuriems buvo taikyta ekstruzija.) Be to, makaronai
paprastai gaminami iš kietųjų kviečių (Triticum durum), o ne iš
minkštųjų kviečių (Triticum aestivum) miltų, o kietieji kviečiai
genetiškai artimesni dvigrūdžiams. Bet net ir geresnis makaro
nų GI indeksas yra klaidinantis, nes jis grindžiamas tik dviejų
valandų trukmės stebėjimais, o makaronams būdinga neįprasta
savybė generuoti didelį cukraus kiekį kraujyje po valgio praėjus
keturioms ar net šešioms valandoms - per tą laiką diabetu ser
gantiems žmonėms cukraus kiekis kraujyje padidėdavo net iki
100 mg/dl.8'9
Šie faktai nepraslydo pro akis augalininkystės ir maisto speci
alistams, kurie stengėsi genetinėmis manipuliacijomis padidinti
vadinamojo atsparaus krakmolo (t. y. visiškai nesuvirškinamo
krakmolo) ir sumažinti amilopektino kiekį. Sunkiausiai virški
namas atsparus krakmolas amilozė sudaro net 40-70 proc. kai
kurių tikslingai hibridizuotų kviečių veislių masės.10
Taigi kviečių produktai cukraus kiekį kraujyje didina labiau
nei bet kurie kiti angliavandeniai, pradedant pupelėmis ir bai
giant saldžiaisiais batonėliais. Tai turi didelės įtakos kūno svo
riui, nes gliukozę neišvengiamai lydi insulinas - hormonas, ku
ris leidžia gliukozei patekti į kūno ląsteles ir verčia ją riebalais.
Kuo daugiau gliukozės atsiranda kraujyje pavalgius, tuo didesnis
insulino lygis ir tuo daugiau kaupiasi riebalų. Todėl, tarkime,
60
suvalgytas omletas iš trijų kiaušinių, kuris nesukelia gliukozės
padidėjimo, neprideda ir kūno riebalų, o dvi riekelės visų grūdo
dalių duonos gliukozės kiekį padidina labai smarkiai, suaktyvina
insuliną ir skatina kauptis riebalus, ypač pilvo srityje ir giliuosius
visceralinius.
Apie keistą kviečių gliukozės „elgesį“ galima kalbėti ir dau
giau. Amilopektino A sukeltas staigus gliukozės ir insulino šuolis
po kviečių suvartojimo trunka 120 minučių: per tą laiką jis pa
siekia aukščiausią tašką, kai gliukozės kiekis būna didžiausias, o
vėliau neišvengiamai mažėja. Toks pakilimas ir sumažėjimas kei
čia vienas kitą, sudarydami dviejų valandų amerikietiškus kalne
lius, kurie kartojasi visą dieną. Žemas gliukozės lygis verčia pilvą
gurgti jau 9 vai. ryto, praėjus vos dviem valandoms po to, kai val
gėte dubenį kviečių dribsnių arba anglišką keksą, o i l valandą,
artėjant pietums, mintys apsitraukia migla ir dėl hipoglikemijos
apima nuovargis ir drebulys.
Nuolat ir reguliariai sudarant aukštą cukraus lygį, kaupiasi vis
daugiau riebalų. Gliukozės ir insulino sukelto riebalų kaupimosi
rezultatas ypač gerai matomas pilvo srityje. Taip, atspėjote, dėl jo
susidaro „kviečių pilvas“. Kuo didesnis jūsų „kviečių pilvas“, tuo
menkesnis atsakas į insuliną, nes gilieji visceraliniai riebalai sie
jami su silpnu insulino atsaku arba atsparumu insulinui, ir reikia
vis didesnio insulino lygio, o tai galiausiai baigiasi diabetu. Kuo
didesnį „kviečių pilvą“ vyrai užsiaugina, tuo daugiau estrogenų
išskiria riebalinis audinys ir tuo labiau didėja jų krūtys. Dėl to
kyla daugiau uždegiminių procesų, kurie sukelia širdies ligas ir
vėžį.
61
Dėl morfiną primenančio kviečių poveikio (kuris bus aptartas
kitame skyriuje) ir nuo gliukozės priklausomo insulino sekreci
jos ciklo (gliukozės ir insulino ciklo), kurį sukelia amilopektinas
A, kviečiai tampa apetito stimuliatoriumi. Taigi žmonės, kurie
atsisako kviečių, suvartoja ir mažiau kalorijų - tai aptarsiu vė
liau.
Jeigu kviečių sukeltas gliukozės, insulino ir riebalų ciklas yra
svarbiausias svorio augimo veiksnys, tai kviečių pašalinimas iš
mitybos turėtų veikti priešingai. Būtent taip ir vyksta.
Daugelį metų buvo stebimas su kviečiais susijęs svorio ma
žėjimas celiakija sergantiems pacientams, kurie iš savo mitybos
privalo pašalinti visus glitimo turinčius maisto produktus, nes
imuninis atsakas tiesiog naikina jų plonąjį žarnyną. Dietoje be
kviečių ir glitimo taip pat nėra amilopektino A.
Vis dėlto, analizuojant klinikinius tyrimus, svorio mažėjimas
atsisakius kviečių nėra akivaizdus. Daugeliui celiakija sirgusių
asmenų ši liga buvo diagnozuota po ilgų negalavimo metų, tad
prieš pakeisdami mitybą ligoniai jau buvo labai nusilpę dėl nuo
latinio viduriavimo ir sutrikusio maisto medžiagų įsisavinimo.
Iš tiesų nepakankamo svorio ir nusilpę dėl prastos mitybos ce
liakija sergantys pacientai atsisakę kviečių kaip tik gali priaugti
svorio dėl pagerėjusio virškinimo.
Jeigu pažvelgsime į antsvorio turinčius žmones, kurie iki di
agnozės nustatymo nebuvo labai išsekę ir kurie taip pat atsisakė
kviečių, akivaizdu, kad tai padėjo jiems numesti nemažai svorio.
Majo klinikos ir Ajovos universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo
62
215 nutukusių celiakija sergančių pacientų, atskleidė, kad per
pirmuosius šešis mėnesius po kviečių atsisakymo jie vidutiniš
kai neteko po 27,5 svaro (apie 12,5 kg).11Atliekant kitą tyrimą
nustatyta, kad atsisakius kviečių žmonių, kurie buvo priskiriami
prie nutukusių (t. y. jų kūno masės indeksas, arba KMI, buvo 30
ar didesnis), skaičius per pusę metų labai sumažėjo.12Keista, kad
šiuos tyrimus vykdę tyrėjai svorio netekimą paprastai aiškindavo
nepakankama mitybos be kviečių ir glitimo įvairove. (Atsisakius
kviečių vis dar galima maitintis labai įvairiu ir gardžiu maistu -
tai aptarsime vėliau.)
Taigi patarimas vartoti daugiau sveikų iš visų grūdo dalių
pagamintų produktų reiškia kviečių angliavandeniuose esančio
amilopektino A suvartojimo didinimą, o šios formos angliavan
denis beveik nesiskiria nuo šaukšto gryno cukraus, kai kuriais
atvejais yra net blogesnis.
KVIEČIAI IR NUO
GALVOS IKI KOJŲ
SVEIKATAI PRAŽŪTINGAS
JŲ POVEIKIS
4 SKYRIUS
72
nįms kviečiai sukelia priklausomybę. Būna, kad ji tampa tiesiog
itianija.
Kai kurie nuo kviečių priklausomi žmonės žino, kad jie pri-
Jdausomi. Galbūt jie šią būseną suvokia kaip priklausomybę nuo
kokio nors kvietinio gaminio, pavyzdžiui, makaronų arba picos.
Jie supranta tai, dar prieš man jiems tai pasakant, t. y. kad jų pri
klausomybė nuo kviečių per stipri. Iki šiol pašiurpstu, kai gražiai
apsirengusi jaunojo futbolininko mama iš priemiesčio despera
tiškai prisipažįsta: „Duona man kaip narkotikas. Tiesiog negaliu
jos atsisakyti!“
Kviečiai gali lemti maisto produktų pasirinkimą, kalorijų su
vartojimą, valgymo ir užkandžiavimo laiką. Jie gali veikti elgesį
ir nuotaiką. Jie netgi gali užvaldyti mintis. Nemažai mano pa
cientų, kuriems pasiūlydavau atsisakyti kviečių, pasakodavo, kad
mintys apie kviečių produktus juos tiesiog apsėsdavo - ištisas
savaites jie nuolat apie juos mąstė, kalbėjo ir, vos apie tai pagal
vodavo, ištįsdavo seilės. „Negaliu liautis galvoti apie duoną. Aš
svajoju apie ją!“ - sakydavo man pacientai, kurie vėl pasinerdavo
į kviečių valgymo siautulį ir, be kviečių ištvėrę vos kelias dienas,
pasiduodavo.
Žinoma, tai - sudėtingoji priklausomybės pusė. Kai žmonės
atsisako kviečių produktų, apie 30 proc. jų patiria kai ką panašaus
1abstinenciją.
Aš asmeniškai bendravau su šimtais žmonių, kurie pasakojo
apie ypatingą nuovargį, neaiškias mintis, irzlumą, nepajėgumą
^*rbti, mokytis ir netgi depresiją - šiuos simptomus jie patirdavo
73
pirmąsias kelias dienas atsisakę kviečių. O palengvėjimas ateina
vos suvalgius keksiuką arba riestainį (deja, daugelis suvalgo ketu
ris riestainius, du keksiukus, visą maišą raguolių, porą pyragai
čių, saują šokoladinių sausainių, o kitą rytą pabunda nuo sąžinės
priekaištų). Susidaro užburtas ratas: atsisakius produkto prasi
deda nemalonūs pojūčiai, o vėl pradėjus jį vartoti diskomfortas
išnyksta - man tai skamba kaip priklausomybė.
Žmonės, kurie apskritai nėra patyrę tokio poveikio, mano,
kad beveik neįtikėtina, jog toks „prasčiokas“ kaip kvietys galėtų
veikti nervų sistemą panašiai kaip nikotinas arba krekąs (koka
inas).
Priklausomybės ir abstinencijos reiškinius galima paaiškinti
moksliškai. Kviečiai paveikia ne tik sveikas, bet ir pažeistas sme
genis, sukelia priklausomybės ir abstinencijos reiškinių. Kviečių
poveikio psichikos problemų turintiems asmenims tyrimas gali
išmokyti keleto dalykų ir atskleisti, kodėl kviečių atsisakymas su
sijęs su minėtu abstinencijos reiškiniu.
Kviečiai ir šizofrenijos
pažeistos smegenys
Pirmosios svarbios pamokos apie kviečių poveikį smegenims
buvo išmoktos studijuojant jų poveikį šizofrenija sergantiems as-
menims.
Tokiems žmonėms gyventi tikrai nelengva. Jie kenčia dėl
vidinių fantazijų iškreiptos tikrovės, persekiojimo manijos ir
74
netgi mano, kad jų smegenis ir veiksmus kontroliuoja išorinės
jėgos. (Pamenate Deivido Berkovičiaus (David Berkowitz) filmą
„Šerno sūnus“ (Son of Sarti), kuriame žudikas maniakas iš Niu
jorko savo aukas nužudydavo gavęs savo šuns nurodymų? Lai
mei, šizofrenija sergantiems asmenims smurtinis elgesys nebū
dingas, tačiau tai parodo galimos patologijos mastą.) Žmogus,
kuriam diagnozuota šizofrenija, paprastai beveik neturi vilties
gyventi įprastą gyvenimą - dirbti, turėti šeimą ir vaikų. Jo laukia
gyvenimas ligoninėse, vartojant siaubingą šalutinį poveikį suke
liančius vaistus, ir nuolatinė kova su viduje slypinčiais tamsos
demonais.
Taigi kokį poveikį pažeidžiamam šizofrenikų protui turi kvie
čiai?
Anksčiausius oficialius kviečių poveikio šizofrenikų sme
genims tyrimus vykdė psichiatras F. Kurtis Dohanas (F. Curtis
Dohan), kurio tyrimai siekė net Europą ir Naująją Gvinėją. Dr.
F. Dohanas tyrimų objektą pasirinko pastebėjęs, kad Antrojo pa
saulinio karo metu Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Kanadoje
ir Jungtinėse Amerikos Valstijose mažiau vyrų ir moterų buvo
hospitalizuoti dėl šizofrenijos, o tuo metu dėl maisto trūkumo
nepakako duonos. Kai karui pasibaigus kviečių imta suvartoti
tiek pat, kiek anksčiau, hospitalizacijų skaičius vėl padidėjo.1
Panašų dėsningumą dr. F. Dohanas pastebėjo ir akmens am
žių atitinkančioje Naujosios Gvinėjos medžiotojų ir rinkėjų kul
tūroje. Prieš juos pasiekiant Vakarų įtakai, šizofrenija čia buvo
bemaž nežinoma - ši liga buvo diagnozuojama vos 2 iš 65 000
75
gyventojų. Naujosios Gvinėjos gyventojams perėmus vakarie
tiškus maitinimosi įpročius - ėmus valgyti kvietinį maistą, gerti
miežinį alų ir krimsti kukurūzus, - dr. F. Dohanas nustatė, kad
šizofrenijos atvejų skaičius išaugo tiesiog neįtikėtinai - net šešias
dešimt penkis kartus.2Taigi vadovaudamasis šiomis pradinėmis
prielaidomis jis pradėjo tirti, ar tarp kviečių vartojimo ir šizofre
nijos nėra priežasties ir pasekmės ryšio.
Dirbdamas Veteranų administracijos ligoninėje Filadelfijoje
XX a. septintojo dešimtmečio viduryje, dr. F. Dohanas su kole
gomis nusprendė iš šizofrenija sergančių pacientų mitybos (be jų
žinios ar sutikimo) pašalinti visus kviečių turinčius produktus.
(Tais laikais klinikiniams tyrimams dar nereikėjo informuo
to asmens sutikimo ir dar nebuvo paskelbta apie gėdingą Taski-
gio sifilio eksperimentą, kuris sukėlė visuomenės pasipiktinimą
ir paskatino teisės aktais įteisinti reikalavimą gauti informuoto
asmens sutikimą.) Taigi praėjus keturioms savaitėms, kai paci
entai nevartojo kviečių, ligonių sveikatos pagerėjimas buvo jau
aiškiai pastebimas ir išmatuojamas: sumažėjo garsinių haliucina
cijų, kliedesių ir atitrūkimo nuo tikrovės atvejų. Tuomet tyrėjai
vėl grąžino į pacientų mitybą kviečių produktus, ir drauge su jais
grįžo haliucinacijos, kliedesiai bei atitrūkimas nuo tikrovės. Vėl
pašalinus kviečius, pacientų sveikata pagerėjo ir simptomų suma
žėjo, o ėmus valgyti kviečius jiems vėl pablogėdavo.3
Filadelfijoje atlikti tyrimai su šizofrenija sergančiais pacientais
psichiatrų buvo pakartoti Sefildo universitete Anglijoje - prieita
prie panašių išvadų.4 Buvo pranešta netgi apie visišką remisiją*
76
kaip antai Diuko universiteto gydytojų aprašyta septyniasdešim
ties metų moteris, kuri penkiasdešimt trejus metus kentėjo nuo
kliedesių, haliucinacijų, bandė nusižudyti aštriais daiktais arba
valikliais ir kuriai psichozė ir suicidiniai norai visiškai išnyko po
aštuonių dienų nustojus valgyti kviečius.5
Nors nepanašu, kad būtent kviečių vartojimas būtų sukėlęs
šizofreniją, dr. R Dohano ir kitų gydytojų stebėjimai leidžia tvir
tinti, kad kviečiai susiję su išmatuojamu būklės pablogėjimu.
Dar viena būklė, kai kviečiai gali turėti įtakos pažeidžiamai
psichikai, - tai autizmas. Autistiški vaikai sunkiai užmezga so
cialinius ryšius, jiems sudėtinga bendrauti. Per pastaruosius ke
turiasdešimt metų autizmo atvejų sparčiai daugėjo - nuo retų
atvejų XX a. viduryje iki 1 iš 150 vaikų XXI a.6Nedidelės ap
imties atrankiniai tyrimai parodė, kad iš mitybos pašalinus kvie
čių glitimą autistiškas elgesys susilpnėja.7,8Išsamiausiame tokio
pobūdžio tyrime dalyvavo penkiasdešimt penki autistiški vaikai
iš Danijos, ir atsisakius glitimo (o drauge pašalinus ir su pieno
produktais gaunamą kazeiną) autistiškas elgesys susilpnėjo.9
Nors diskusijos šia tema tebesitęsia, visgi galima teigti, kad
nemaža dalis nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) ken-
C1ančių vaikų ir suaugusiųjų taip pat palankiai reagavo į kviečių
atsisakymą. Deja, rezultatai kartais būdavo iškreipiami dėl jau
kumo kitiems maisto produktams, tokiems kaip cukrus, dirbti-
niai saldikliai, maisto priedai ir pieno produktai.10
Vargu ar kviečių vartojimas buvo pirminė autizmo arba ADS
Priežastis, tačiau, kaip ir šizofrenijos atveju, atrodo, kad kviečiai
77
susiję su simptomų pablogėjimu šiomis ligomis sergantiems pa
cientams.
Nors bandymai su „laboratorijos žiurkėmis“ - šizofrenija ser
gančiais Filadelfijos veteranų ligoninės pacientais - gali mus ge
rokai pašiurpinti, nes XXI a. jau esame įpratę prie informuoto
asmens sutikimo, bet kuriuo atveju jie aiškiai atskleidžia kviečių
įtaką psichinei sveikatai. Bet kodėl šizofrenijos, autizmo ir ADS
simptomus stiprina būtent kviečiai? Kokia šių javų sudedamoji
dalis didina psichozę ir stiprina kitokį nenormalų elgesį ?
Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai pasiryžo rasti
nors kai kuriuos atsakymus.
Egzorfinai:
kviečių ir psichikos ryšys
Dr. Christine Ciudru (Christine Zioudrou) drauge su kolego
mis iš Nacionalinio sveikatos instituto atliko glitimo tyrimą, ku
rio metu buvo atkuriamas virškinimo procesas, t. y. imituojama,
kas vyksta, kai valgome duoną ar kitus kvietinius produktus.11
Veikiamas pepsino (skrandžio fermento) ir vandenilio chlorido
rūgšties (skrandžio rūgšties) glitimas buvo suskaidytas ir tapo
polipeptidų mišiniu. Tuomet vyraujantys polipeptidai buvo iš
skirti ir duoti laboratorinėms žiurkėms. Nustatyta, kad šie po-
lipeptidai geba prasiveržti pro barjerą, kuris skiria smegenis ir
kraujotaką. Sis barjeras atlieka svarbią funkciją. Smegenys labai
jautrios į kraują galinčioms patekti įvairioms medžiagoms, ir kai
kurios iš jų gali turėti nepageidaujamą poveikį, jeigu įsiskverbtų
78
į smegenų migdolinį kūną, hipokampą, smegenų žievę ar kitas
srnegenų dalis. Patekę j smegenis, kviečių polipeptidai prisijun
gia prie smegenų morfino receptorių, prie kurių jungiasi ir kiti
Geriausias kviečių ir
nutukimo ryšio įrodymas -
„kviečių pilvas“
87
„Kviečių pilvas“, „gelbėjimosi
ratas“, vyriškos krūtys ir
„nėščiosios pilvas“
Šio skyrelio pavadinime minimi keisti reiškiniai atsiranda var
tojant tuos modernius javus, kuriuos vadiname kviečiais. Įdubę ir
lygūs, plaukuoti ir pliki, įtempti ir apdribę „kviečių pilvai“ būna
įvairiausių formų ir dydžių. Tačiau visais atvejais juos sukelia tas
pats medžiagų apykaitos sutrikimas.
Norėčiau įrodyti, kad jus tukina produktai, pagaminti iš kvie
čių arba kuriuose yra kviečių. Netgi drįsčiau teigti, kad pagrin
dinė nutukimo ir diabeto krizės priežastis Jungtinėse Amerikos
Valstijose yra pernelyg entuziastingas kviečių vartojimas. Būtent
dėl šios priežasties Džiliana Maikls (Jillian Michaels) turi nuo
lat raginti konkurso „Kas numes daugiausia svorio?“ dalyvius.
Tai paaiškina, kodėl šių dienų sportininkai, netgi krepšininkai
ir triatlonininkai, yra stambesni nei kada nors anksčiau. Keikite
kviečius, jeigu jus sutrėkš gretimoje lėktuvo sėdynėje įsitaisęs 280
svarų (apie 125 kg) sveriantis vyras.
Žinoma, šią problemą dar labiau apsunkina cukrumi saldinti
gaivieji gėrimai ir sėdimas gyvenimo būdas. Tačiau netgi tie žmo
nės, kurie stengiasi gyventi sveikai ir nenuolaidžiauja akivaizdžiai
tukinantiems įpročiams, dažnai kenčia nuo svorio, augančio var
tojant kviečius.
Kviečių išpopuliarinimas amerikiečių mityboje lėmė tokią ne
įtikėtiną finansinę maisto ir farmacijos įmonių sėkmę, kad labai
nustebtumėte sužinoję, jog šią „tobulą audrą“ sukėlė žmonės. Ar
88
galėjo grupė galingų vyrų, 1955 m. susirinkusių j slaptą Hovardo
Hjuzo (Howard Hughes) sekėjų susirinkimą, sukurti klastingą
planą, kaip išplatinti itin derlingus ir pigius žemaūgius kviečius
ir, parengę vyriausybės patvirtintas rekomendacijas valgyti „svei
kus visų grūdo dalių produktus“, prisidėti prie „Big Food“korpo
racijos šimtų milijardų dolerių apyvartos, kuriamos parduodant
perdirbtus kviečių produktus, kurie visi sukelia nutukimą, ir „po
reikį“ milijardus dolerių išleisti vaistams nuo diabeto, širdies ligų
ir kitokio nutukimo sukelto sveikatos sutrikdymo? Tai skamba
juokingai, bet tam tikra prasme taip ir atsitiko. Skaitykite apie
tai toliau.
Vyriškos liemenėlės
antrame aukšte
„Kviečių pilvas“ yra ne tik kosmetinė problema - jis sukelia
tikrai neigiamų pasekmių sveikatai. Greta išskiriamų uždegimi-
nių hormonų, tokių kaip leptinas, visceraliniai riebalai taip pat
yfa estrogenų gamykla abiejų lyčių žmonėms - tie patys estro
genai brendimo laikotarpiu suteikia mergaitėms moteriškumo,
PVz->ima platėti jų klubai ir auga krūtys.
Iki menopauzės suaugusioms moterims būdingas aukštas
estrogenų lygis. Tačiau visceralinių riebalų sukurtas estrogenų
Perteklius labai padidina krūties vėžio riziką, nes aukštas estro
99
genų lygis skatina krūties audinių vystymąsi.11 Taigi padidėjęs
visceralinių riebalų kiekis moterims susijęs su net keturis kartus
didesne rizika susirgti krūties vėžiu. Si rizika menopauzės sulau
kusioms moterims, kurios turi susikaupusių visceralinių riebalų,
arba „kviečių pilvą“, yra du kartus didesnė nei lieknoms, tokio
pilvo neturinčioms moterims.12Nepaisant šio akivaizdaus ryšio,
tiesiog neįtikėtina, bet nebuvo atlikta jokių tyrimų, kurių metu
būtų įvertintos visceralinius riebalus ir „kviečių pilvą“ naikinan
čios dietos ar kviečių poveikis krūties vėžio dažnumui. Jei mes
tiesiog sujungtume taškus, galima būtų prognozuoti žymų rizi
kos sumažėjimą.
Vyrai, kurių organizme yra tik nedidelė estrogenų dalis (paly
ginti su moterimis), jautrūs bet kam, kas didina estrogenų kiekį.
Kuo didesnį „kviečių pilvą“ užsiaugina vyrai, tuo daugiau estro
genų išskiria visceraliniai riebalai. Kadangi estrogenai skatina
krūties audinių augimą, dėl padidėjusio estrogenų kiekio vyrų
organizme gali imti formuotis krūtys, kurios vadinamos vyriško
mis krūtimis, vyrų kibirėliais arba, kalbant profesionaliais termi
nais, - ginekomastija.13Dėl visceralinių riebalų septynis kartus
padidėja hormono prolaktino kiekis.14 Kaip rodo pavadinimas
(prolaktinas reiškia „skatinantis laktaciją“), didelė prolaktino
koncentracija skatina krūties audinių augimą ir pieno gamybą.
Padidėjusios vyrų krūtys yra ne tik nemaloni fizinė ypatybė,
dėl kurios gali tyčiotis jūsų mylimas sūnėnas, bet ir aiškus įro
dymas, kad estrogeno ir prolaktino lygis didėja dėl aplink jūsų
juosmenį susikaupusių uždegiminių ir hormoninių veiksnių.
100
Jau kuriasi ištisa pramonės šaka, kurios paskirtis - padėti vy
rams susitvarkyti su padidėjusiomis krūtimis. Sparčiai suklestėjo
krūtų mažinimo operacijos vyrams, jų visos šalies mastu daugėja
dviženkle sparta. Kiti „sprendimai“ apima specialius drabužius,
kompresines liemenes ir mankštos programas. (Galbūt Krame-
ris iš serialo „Seinfeld“ nebuvo visiškai kvailas, kai išrado vyrišką
liemenėlę.)
Padidėjęs estrogenų kiekis, krūties vėžys, vyriškos krūtys... ir
visa tai - dėl pakelio didriestainių, kuriais vaišinatės biure.
augusiųjų jau žino, kad metant svorį būtina vengti gėrimų „Big
Gulps“ ir ledų „Ben and Jerry“. Vis dėlto būtinybė nebevartoti
kviečių skamba neįtikėtinai.
Kviečių atsisakymas yra visiškai neįvertinta greito ir žymaus
svorio metimo strategija, ypač to, kurį sudaro visceraliniai rieba
lai. Aš jau tūkstantį kartų mačiau, kokią įtaką svoriui daro „kvie
čių pilvo“ netekimas. Nebevalgykite kviečių, ir svoris nukris labai
greitai - be jokių pastangų per metus prarasite penkiasdešimt,
šešiasdešimt ar net šimtą svarų, atsižvelgiant į tai, kiek antsvorio
turėjote pradžioje. Naujausi trisdešimt mano klinikos pacientų.
108
atsisakyti „sveikų visų grūdo dalių produktų“, įskaitant jo pamėgtus ma
karonus, ir pakeisti juos produktais, kuriuos vyras laikė nerekomenduo
tinais, tokiais kaip riešutai, aliejus, kiaušiniai, sūris ir mėsa.
Po šešių mėnesių Dienas vėl apsilankė mano kabinete. Manau, ne
perdėsiu pasakęs, kad tai buvo visai kitas žmogus. Budrus, pastabus
ir besišypsantis Dienas papasakojo, kaip pasikeitė jo gyvenimas. Per
tuos šešis mėnesius jis ne tik prarado neįtikėtinus šešiasdešimt keturis
svarus (apie 29 kg) ir keturiolika colių (35,5 cm) nuo juosmens, bet ir
atgavo jaunystės energiją, vėl norėjo bendrauti su draugais ir keliauti su
žmona, vaikščioti ir važinėti dviračiu lauke, ėmė geriau miegoti ir į pa
saulį vėl pažvelgė optimistiškai. Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad
cukraus kiekis tapo normalus, DTL cholesterolio kiekis padvigubėjo,
trigliceridų sumažėjo nuo kelių šimtų miligramų iki visiškos normos.
Per kitus šešis mėnesius Dženas numetė dar keturiasdešimt svarų,
ir dabar svarstyklės rodė tik 218 svarų - taigi per metus jis neteko 104
svarų. „Mano tikslas - 198 svarai, tiek aš svėriau, kai vedžiau, - pasa
kojo man Dženas. - Liko vos dvidešimt nereikalingų svarų.“ Ir jis nuolat
šypsojosi.
Sveikas, žarnyne.
Čia mes, kviečiai.
Kviečiai ir celiakija
122
žymių- Vis dėlto pastarosios grupės sveikata buvo geresnė, jeigu tiriamieji
nevartojo kviečių glitimo.22Tai reiškia, kad labai didelė gyventojų dalis yra
potencialiai jautri kviečių glitimui.
Tiesiosios žarnos iššūkis. Tai ne naujas televizijos žaidimas, bet tyri
mas, kuris apima glitimo mėginio įterpimą j tiesiąją žarną siekiant pamaty
ti, kokius uždegiminius procesus jis sukelia. Nors keturių valandų tyrimas
gana tikslus, jo naudingumą mažina logistikos problemos.23
Plonųjų žarnų biopsija. „Aukso standartas“, pagal kurj vertinami visi
kiti tyrimai, yra endoskopu atliekama pačioje viršutinėje plonojo žarnyno
dalyje esančios tuščiosios žarnos biopsija. Teigiamas atsakymas reiškia,
kad diagnozę galima patikimai patvirtinti. Neigiamas atsakymas rodo,
kad reikalinga endoskopija ir biopsija. Dauguma gastroenterologų siūlo
atlikti plonojo žarnyno biopsiją, kad patvirtintų diagnozę, jeigu yra celiakiją
leidžiančių įtarti simptomų, tokių kaip lėtiniai spazmai arba viduriavimas,
ir celiakiją rodo antikūnų tyrimai. Kita vertus, kai kurie specialistai teigia (ir
aš su jais sutinku), kad didėjantis antikūnų tyrimų (tokių kaip endomiziu-
mo antikūnų) patikimumas daro žarnyno biopsiją mažiau reikalingą ar net
visai nereikalingą.
Dauguma celiakijos specialistų siūlo pradėti nuo endomiziumo ir (arba)
transgliutaminazės antikūnų tyrimo, o jei šių tyrimų atsakymai teigiami, at
likti žarnyno biopsiją. Ji taip pat gali būti reikalinga tam tikrais atvejais, kai
simptomai labai aiškiai rodo susirgimą celiakija, tačiau antikūnų tyrimai
yra neigiami.
įprastai manoma, kad jei vienas ar daugiau antikūnų tyrimų yra nu
krypę nuo normos, tačiau žarnyno biopsija nerodo celiakijos, atsisakyti
glitimo nebūtina. Manau, kad tai esminė klaida, nes daugeliui vadinamąja
glitimui jautria, arba latentine, celiakija sergančių asmenų ši liga arba iš
sivystys laikui bėgant, arba atsiras kitų jos simptomų, tokių kaip nervų
sistemos sutrikimas ar reumatoidinis artritas.
Kitas požiūris: jeigu jūs apsisprendėte atsisakyti kviečių bei kitų glitimo
šaltinių, tokių kaip rugiai ir miežiai, tyrimų gali neprireikti. Tyrimus tikriausiai
teks atlikti tik vieną kartą, kai yra aiškūs kviečių netoleravimo simptomai
arba galimi požymiai, ir jų dokumentavimas gali būti naudingas siekiant
Pašalinti kitas galimas priežastis. Žinodami, kad jūsų ribiniai celiakijos žy
menys taip pat gali padidėti, jūs dar tvirčiau apsispręsite vengti glitimo.
123
vien sirgti šia liga. O tikimybė ja susirgti jums kur kas didesnė, nei
buvo jūsų seneliams.
Jei dvidešimt ar penkiasdešimt metų gali būti ilgas laiko tarpas,
kalbant apie vyną ar hipoteką, jis pernelyg trumpas, kad žmonės
pasikeistų genetiškai. Du tyrimai, kurių metu buvo nustatytas ce-
liakijos atvejų padaugėjimas, 1948 m. ir 1978 m. taip pat atitiko
kviečių, kurie daugiausia auginami viso pasaulio ūkiuose, pasikei
timą, t. y. tuo metu pradėta auginti žemaūgius kviečius.
Kviečiai ir šuoliai su
gumine juosta
Kviečių vartojimas maistui yra toks pat ekstremalus sportas
kaip kopimas į ledynus, šuoliai su gumine juosta ar leidimasis
131
riedlente nuo kalnų. Tai vienintelis su ilgalaikiu mirtingumu sie
jamas visuotinai įprastas maisto produktas.
Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vėžiagyviai ir riešu
tai, gali sukelti ūmių alerginių reakcijų (pvz., dilgėlinę arba ana
filaksiją), kurios jautriems asmenims gali būti pavojingos, o retais
atvejais net mirtinos. Kviečiai yra vienintelis įprastas maisto pro
duktas, dėl kurio, stebint ilgus metus trunkantį jo vartojimą, bū
dingas didelis mirtingumas. Atlikus vieną 8,8 metų trukmės di
delės apimties tyrimą buvo nustatyta, kad tikėtina, jog, palyginti
su kitais asmenimis, net 29,1 proc. dažniau mirtis ištiks celiakija
sergančius asmenis arba tuos, kurių organizme buvo aptikta tei
giamų antikūnų, nors nebuvo celiakijos požymių.35 Didžiausias
mirtingumas dėl kviečių glitimo poveikio buvo pastebėtas dvide
šimties metų ir jaunesnių žmonių grupėje, o po to 20-39 m. gru
pėje. Po 2000 m. mirtingumas padidėjo visose amžiaus grupėse.
Be to, asmenų, kuriems kviečių glitimo antikūnų tyrimas buvo
teigiamas, tačiau nepasireiškė celiakijos simptomų, mirtingumas
išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su mirtingumu iki 2000
metų.
Nei žalieji pipirai, nei moliūgai, nei mėlynės, nei sūris nelemia
tokio ilgalaikio mirtingumo padidėjimo. Tik kviečiai. Ir kad tai
įvyktų, jums nebūtinai turi pasireikšti celiakijos simptomai.
Kviečiai - tai maistas, kurį valgyti skatina mūsų pačių Žemės
ūkio ministerija. Asmeniškai aš manau, kad FDA (kuri dabar pri'
žiūri tabako gaminius) turėtų reikalauti, jog produktai, kuriuose
yra kviečių, būtų ženklinami panašiais įspėjamaisiais užrašais, ku'
rie dabar būtini cigarečių pakuotėms.
132
Įsivaizduokite tokį užrašą: VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS
ĮSPĖJA: bet kokios formos kviečių vartojimas kelia rimtą grėsmę
jūsų sveikatai.
2010 metų birželį FDA priėmė reglamentą, pagal kurį taba
ko gamintojai privalo nuo cigarečių pakelių pašalinti apibūdi
nimus „lengvos“, „švelnios“, „mažai nikotino“, nes jos tokios pat
kenksmingos kaip ir kitos cigaretės. Argi nebūtų įdomu pamatyti
panašų reglamentą, kuriame teigiama, kad kviečiai yra kviečiai,
nesvarbu, ar tai yra „visų grūdo dalių“, „įvairių grūdų“, ar „daug
ląstelienos“ turintys produktai.
Mūsų draugai už Atlanto vandenyno paskelbė neeilinį aštuo-
nių milijonų Jungtinės Karalystės gyventojų tyrimą, kurio metu
buvo nustatyta 4 700 celiakija sergančių asmenų, ir vėliau kie
kvienas iš jų buvo lyginamas su penkiais kitais kontrolinės gru
pės dalyviais. Visi tie žmonės buvo stebimi trejus metus, siekiant
išaiškinti įvairių rūšių vėžio atsiradimą. Nustatyta, kad tyrimo
laikotarpiu celiakija sergantiems asmenims pasireiškė 30 proc.
didesnė tikimybė susirgti kokios nors formos vėžiu ir neįtikėtinai
didelė dalis - netgi vienas iš trisdešimt trijų celiakija sergančių
tyrimo dalyvių - susirgo vėžiu, nepaisant palyginti trumpo tyri
mo laikotarpio. Dauguma vėžio atvejų buvo virškinamojo trakto
piktybiniai navikai.36
Daugiau nei 12 000 celiakija sergančių Švedijos gyventojų
tyrimas atskleidė, kad jiems būdingas 30 proc. didesnis pavojus
susirgti virškinamojo trakto vėžiu. Tai, kad tyrime dalyvavo di
delis skaičius asmenų, atskleidė platų virškinamojo trakto vėžio
atmainų spektrą, įskaitant piktybinę plonojo žarnyno limfomą,
133
gerklės, stemplės, storojo žarnyno, kepenų ir tulžies (kepenų ir
tulžies kanalų), kasos vėžį.37Per trisdešimt metų tyrėjai užregis
travo dvigubai didesnį celiakijos ligonių mirtingumą, palyginti
su celiakija nesergančiais Švedijos gyventojais.38
Jūs galite prisiminti, kad latentinė celiakija reiškia, jog vienas
ar keli celiakijos antikūnų tyrimai yra teigiami, tačiau atlikus en
doskopiją arba biopsiją žarnyno uždegimas nenustatomas. Aš šią
būklę vadinu „imuniniu glitimo netoleravimu“. Maždaug aštuo
nerius metus stebint 29 000 celiakija sergančių asmenų aptikta,
kad tiems, kuriems pasireiškė latentinė celiakijos forma, taip pat
buvo būdinga ir 30-49 proc. didesnė rizika susirgti mirtinu vėžiu,
širdies ir kraujagyslių sistemos ar kvėpavimo takų ligomis.39Taigi
celiakija gali būti latentinė, bet ji vis tiek yra. Ji netgi labai gyva.
Jei celiakija ar imuninė glitimo netolerancija lieka nediagno
zuota, tai gali sukelti ne Hodžkino limfomą plonosiose žarno
se - sunkiai gydomą ir dažnai mirtiną ligą. Celiakija sergantys
asmenys patiria beveik keturiasdešimt kartų didesnę riziką su
sirgti šiuo vėžiu, palyginti su šia liga nesergančiais žmonėmis.
Tačiau per penkerius metus nuo glitimo atsisakymo ši didesnė
rizika beveik išnyksta. Celiakija sergantiems žmonėms, kuriems
nepavyksta išvengti glitimo, gresia net septyniasdešimt septynis
kartus didesnė rizika susirgti limfoma ir dvidešimt du kartus di
desnė rizika susirgti burnos, gerklės ir stemplės vėžiu.40
Pagalvokime apie tai: kviečiai sukelia celiakiją ir (arba) imuni
nį glitimo netoleravimą, kuris itin dideliu mastu nepakankamai
diagnozuojamas - tik apie 10 proc. celiakija sergančių asmenį}
134
tai žino, o 90 proc. nieko apie tai nenutuokia. Nereta celiakijos
pasekmė yra vėžys. Taip, iš tiesų, kviečiai sukelia vėžį. Ir dažnai jie
sukelia vėžį tuomet, kai niekas to neįtaria.
Jeigu prisirišę gumine juosta šokate nuo tilto arba kybote lai
komi 200 pėdų (62 m) ilgio diržo, jūs bent jau žinote, kad elgia
tės kvailai. Tačiau kas gali pagalvoti, kad „sveikų visų grūdo dalių
produktų“ valgymas rizikingumu prilygsta minėtam šuoliui su
gumine juosta?
Nevalgykite Komunijos
paplotėlių pasidažiusios lūpas
Net žinodami skausmingas ir potencialiai sunkias pasekmes,
kylančias suvalgius glitimo turinčių maisto produktų, celiakija
sergantys asmenys ne visuomet pajėgia išvengti kviečių produk
tų, nors, atrodo, tai padaryti visai paprasta. Tačiau dabar kvie
čių aptinkama visur - jų dedama į perdirbtus maisto produktus,
receptinius vaistus ir net kosmetiką. Kviečiai tapo taisykle, o ne
išimtimi.
Valgydami pusryčius pastebėsite, kad jų produktai yra tikras
kviečių „minų laukas“. Blynai, vafliai, prancūziški skrebučiai, ja
vainiai, angliški keksiukai, bandelės, skrudinta duona... Kas liko?
Pasidairykite užkandžių ir pamatysite, kad ne taip lengva rasti jų
be kviečių, - dauguma užkandžių yra nesaldūs riestainiai, kreke
riai ar sausainiai. Pavartoję naujo vaisto jūs galite pradėti vidu
riuoti ar patirti spazmus dėl nedidelio kviečių kiekio mažoje pi
135
liulėje. Išvyniokite kramtomosios gumos gabalėlį, ir štai - miltai,
kurie buvo naudojami, kad guma nepriliptų prie dantenų, gali
sukelti organizmo reakciją. Valantis dantis yra tikimybė aptikti,
kad kviečių yra dantų pastoje. Pasidažiusios lūpas galite netyčia
nulaižyti hidrolizuotus kviečių baltymus, kurie sudirgins gerklę
ir sukels pilvo skausmų. Dalyvaudami Viešpaties Vakarienėje
bažnyčioje, gaunate... kvietinį vaflį!
Kai kuriems žmonėms pakanka netgi visiškai mažo kviečių
glitimo kiekio, kurio yra keliuose duonos trupinėliuose arba po
nagais susikaupusio rankų kremo su glitimu lašeliuose, kad pasi
reikštų viduriavimas ir spazmai. Jeigu į glitimo atsisakymą žiūrė
site aplaidžiai, tai gali turėti skaudžių ilgalaikių pasekmių, pavyz
džiui, galite susirgti plonojo žarnyno limfoma.
Taigi celiakija sergantys žmonės patiria nepatogumų restora
nuose, parduotuvėse ir vaistinėse klausinėdami, ar produktuose
tikrai nėra glitimo. Pernelyg dažnai už minimalų atlyginimą dir
bantis pardavėjas ar pervargęs vaistininkas neturi apie tai jokio
supratimo. Devyniolikmetė padavėja, kuri patiekia jums džiūvė
sėliuose keptus baklažanus, dažniausiai nesidomi, ar jie be gliti
mo. Draugai, kaimynai ir šeimos nariai gali žvelgti į jus kaip į
fanatiką.
Todėl ligoniams tenka nuolat budriai dairytis aplinkui ir ste
bėti visus galimus kviečių ar kitus glitimo šaltinius, tokius kaip
ryžiai ir miežiai. Celiakija sergančių asmenų bendruomenei
nerimą kelia tai, kad per pastaruosius kelerius metus padaugėjo
maisto ir kitų produktų, kuriuose yra kviečių, ir tai atspindi, kad
136
visuomenėje nepakankamai įvertinamas celiakijos dažnumas ir
sunkumas, o drauge atskleidžia ir didėjantį „sveikų visų grūdo
dalių produktų“ populiarumą.
Celiakija sergančių asmenų bendruomenė siūlo keletą nau
dingų šaltinių. Celiakijos draugija (www.celiacsociety) pateikia
sąrašą ir paieškos funkciją, padedančią rasti maisto produktų be
glitimo, ir nurodo tokius produktus siūlančius restoranus ir ga
mintojus. Celiakijos fondas (http://www.celiac.org) - taip pat
geras pažinimo šaltinis. Yra tik vienas pavojus, jog kai kurios ce
liakija sergančių asmenų organizacijos gauna pajamų remdamos
„produktus be glitimo“, kurie gali būti netinkami dietai, nes,
nors juose nėra glitimo, jie gali būti pilni beverčių angliavande
nių. Nepaisant to, daugelis šių organizacijų nurodytų išteklių ir
informacija tikriausiai bus naudingi. Štai Celiakijos asociacija
(www.csaceliacs.org) daugiausia veikia paprastų žmonių labui ir
yra mažiausiai komercinė. Čia registruojamos ir organizuojamos
regioninės paramos grupės.
„Lengvosformos“celiakija
Nors celiakija serga tik 1 proc. gyventojų, kur kas daugiau
žmonių patiria kitus du žarnyno sutrikimus: dirgliosios žarnos
sindromą (DZS) ir rūgštinį refliuksą (dar vadinamą stemplės ref-
liuksu, nes jis nustatomas iš stemplės uždegimo). Abu šie atvejai
gali reikšti švelnesnes celiakijos formas, kurias aš vadinu „len
gvesne celiakija“.
137
Dirgliosios žarnos sindromas, nepaisant jo dažnumo, yra ma
žai ištirta būklė. Šiam sindromui būdingi spazmai, pilvo skaus
mai, viduriavimas arba skystos išmatos pakaitomis su vidurių
užkietėjimu, ir jis būdingas 5-20 proc. gyventojų, priklausomai
nuo apibrėžimo.41 Galvokime apie dirgliosios žarnos sindromą
kaip apie žarnyno sutrikimą, kuris trikdo jūsų dienotvarkę. Ser
gant šiuo sindromu paprastai atliekamos pakartotinės kolonos-
kopijos ir endoskopijos. Kadangi dirgliosios žarnos sindromu
sergantiems asmenims nenustatoma jokios patologijos, ši būklė
neretai atmetama arba gydoma antidepresantais.
Rūgštinis refliuksas susidaro tada, kai skrandžio rūgštis dėl
apatinio stemplės sfinkterio (raumenų žiedo, kuris išlaiko rūgš
tį skrandyje) susilpnėjimo vėl pakyla į stemplę. Kadangi stemplė
neskirta toleruoti rūgščiam skrandžio turiniui, j stemplę patekusi
rūgštis daro tą patį, ką darytų patekusi ant jūsų automobilio dažų
dangos - tirpdo stemplės gleivinę. Rūgštinis refliuksas dažnai pa
sireiškia kaip įprastas rėmuo, lydimas kartaus skonio gerklės gale.
Yra dvi plačios kiekvienos iš šių būklių kategorijos: DZS ir
rūgštinis refliuksas su teigiamais celiakijos žymenimis ir DZS
ir rūgštinis refliuksas be teigiamų celiakijos žymenų. Yra 4 proc.
didesnė tikimybė, kad dirgliosios žarnos sindromu sergantiems
asmenims bus nustatyti teigiami celiakijos žymenys42, o sergan
tiems rūgštiniu refliuksu tokia tikimybė didesnė net 10 proc.43
Kita vertus, 55 proc. celiakijos ligonių patiria į dirgliosios žar
nos sindromą panašius simptomus, o 7-19 proc. tokių žmonių
kenčia ir nuo rūgštinio refliukso.44,45,46 Įdomu, kad 75 proc. H'
138
gonių atsisakius kviečių praėjo ir rūgštinis refliuksas, o celiakija
nesergantiems asmenims, kurie neatsisakydavo kviečių, refliuksas
beveik visuomet atsinaujindavo baigus vartoti rūgštį slopinan
čius vaistus ir toliau valgant glitimo turinčius produktus.47Tad
ar šiuos negalavimus galėjo sukelti kviečiai?
Atsisakius kviečių susilpnėja rūgštinio refliukso ir dirgliosios
žarnos sindromo simptomai. Deja, šis poveikis kol kas nebuvo
įvertintas kiekybiškai, nors tyrėjai spėlioja, kokį vaidmenį gliti-
mas atlieka celiakija nesergantiems asmenims, kuriems pasireiš
kia rūgštinis refliuksas ir dirgliosios žarnos sindromas.48Aš asme
niškai jau šimtus kartų mačiau, kaip dirgliosios žarnos sindromo
ir rūgštinio refliukso simptomai susilpnėja ar net visiškai išnyksta
pacientams atsisakius kviečių, nors jų celiakijos žymenys būdavo
normos ribose.
Te celiakijajus išlaisvina
Celiakija yra nuolatinė būsena. Net jeigu glitimo atsisakoma
daugelį metų, celiakija arba kitos glitimo netoleravimo formos
netrunka pasireikšti vos vėl pradėjus vartoti glitimą.
Kadangi polinkis į celiakiją bent jau iš dalies nulemtas genetiš
kai, jo negali pašalinti sveika mityba, mankšta, svorio metimas,
maisto papildai, vaistai, kasdienės klizmos, gydomieji akmenys ar
skundai anytai. Ji liks su jumis tol, kol būsite žmogus ir negalėsite
mainytis savo genais su kitais organizmais. Kitaip tariant, celiaki
ja jus lydės visą gyvenimą.
139
Tai reiškia, kad net atsitiktinis glitimo vartojimas turi neigia
mų pasekmių celiakija sergančių arba glitimui jautrių žmonių
sveikatai, net jei tai nedelsiant neišprovokuoja tokių simptomų
kaip viduriavimas.
Vis dėlto jei sergate celiakija, dar ne viskas prarasta. Maistas
be kviečių gali būti kur kas gardesnis. Vienas iš esminių, tačiau
nepakankamai įvertintų reiškinių, kuris lydi dėl celiakijos ar kitų
priežasčių kviečių atsisakiusius asmenis, yra tai, kad jūs imsite la
biau vertinti maistą. Valgysite tam, kad pasisotintumėte, išmok
site mėgautis maisto skoniu ir tekstūra. Jūsų daugiau nevaldys
slapti nekontroliuojami impulsai, kuriuos sukelia kviečiai.
Nemanykite, kad celiakija yra našta. Mąstykite apie ją kaip
apie išsivadavimą.
7 SKYRIUS
Diabetikų tauta:
kviečiai ir atsparumas
insulinui
25
u 20 -------------- -------------
oL.
a
'S 15 -- ------ - -------
'S
M etai
Ir vėl deja vu
V a. pr. Kr. Indijos gydytojas Sušruta nutukusiems ir cukriniu
diabetu sergantiems pacientams skyrė mankštą, o jo kolegos tuo
metu nustatinėdami diagnozes stengėsi skaityti gamtos ženklus
ar žiūrėjo į žvaigždes. XIX amžiaus prancūzų gydytojas Apoli'
naras Bušardas (Apollinaire Bouchardat) pastebėjo, kad cukraus
kiekis jo pacientų šlapime sumažėjo po keturis mėnesius truku'
sios prūsų armijos Paryžiaus apgulties 1870 m., kai trūko maiS'
160
Kadangi mažųjų MTL dalelių modelis, drauge su mažu kiekiu DTL ir
aukštu trigliceridų lygiu, glaudžiai susijęs su cukriniu diabetu, pasiūliau
gorinai laikytis dietos, kuri padėtų ištaisyti visus šiuos nukrypimus nuo
normos. Dietos pagrindas - kviečių atsisakymas. Dėl mažųjų MTL da
lelių ypatybių ir diabeto sunkumo laipsnio pasiūliau jai riboti ir kitus an
gliavandenius, ypač kukurūzų krakmolą, cukrų, avižas, ryžius, pupeles ir
bulves. (Tokie griežti ribojimai daugumai žmonių nebūtini.)
Per pirmuosius tris mėnesius, laikydamasi šios dietos, Morina nume
tė 28 svarus (apie 12,5 kg) nuo pradinių 247 svarų (111 kg). Šis anks
tyvas svorio netekimas padėjo jai atsisakyti dusyk per parą švirkščiamų
vaistų. Po kitų trijų mėnesių dingo dar 16 svarų (apie 7 kg), ir Morina vėl
apribojo vaistus iki pradinio metformino.
Per metus Morina iš viso numetė 51 svarą (23 kg) ir pirmą kartą per
20 metų svėrė mažiau nei 200 svarų (90 kg). Kadangi gliukozės kiekio
Morinos kraujyje vertė buvo nuolat mažesnė nei 100 mg/dl, paraginau
ją nebevartoti metformino. Ji nuolat laikėsi dietos ir pamažu metė svorį.
Gliukozės kiekis jos kraujyje neviršijo diabeto ribų.
Per metus ji prarado 51 svarą (apie 23 kg) ir atsisveikino su cukriniu
diabetu. Jeigu negrįš prie senojo gyvenimo būdo, apimančio gausų „svei
kų visų grūdo dalių produktų“ vartojimą, galima teigti, kad ji pasveiko.
164
nio diabeto dažnumo padidėjimą. Ši tendencija sutampa su celiakijos
ir kitų ligų dažnėjimu. Išsiskiria vienas aiškus ryšys: yra dešimt kartų
didesnė tikimybė, kad celiakija sergantiems vaikams išsivystys I tipo
cukrinis diabetas, o I tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams yra
10-20 kartų didesnė kviečių antikūnų ir (arba) celiakijos tikimybė.30' 31
Šių dviejų būklių likimai taip persipynę, kad vargu ar tai galima paaiš
kinti vien atsitiktinumu.
Tvirtas I tipo cukrinio diabeto ir celiakijos ryšys laikui bėgant taip
pat stiprėja. Nors kai kuriems cukriniu diabetu sergantiems vaikams
celiakijos požymiai jau buvo pasireiškę tuomet, kai pirmą kartą buvo
diagnozuotas diabetas, daugeliui šie simptomai gali pasireikšti vėles
niais metais.32
Kyla sunkus klausimas: jeigu nuo pat gimimo būtų vengiama kvie
čių, ar tai padėtų išvengti I tipo cukrinio diabeto? Galiausiai tyrimai su
pelėmis, turinčiomis genetinį polinkį į I tipo cukrinį diabetą, parodė,
kad kviečių glitimo atsisakymas sumažina diabeto išsivystymą nuo 64
iki 15 proc.33 ir apsaugo nuo celiakijai būdingų žarnyno pažeidimų.34
Toks tyrimas nebuvo atliktas su žmonių naujagimiais ar vaikais, taigi į
šį esminį klausimą lieka neatsakyta.
Ir nors aš nesutinku su daugeliu Amerikos diabeto asociacijos
nuostatų, šiam dalykui pritariu: vaikai, kuriems diagnozuotas I tipo cu
krinis diabetas, turi būti tiriami dėl celiakijos. Norėčiau pridurti, kad jie
turėtų būti pakartotinai tiriami kas kelerius metus, siekiant nustatyti,
ar celiakija neišsivystys vėlesniame amžiuje ar net suaugus. Nors to
nepataria jokia oficiali agentūra, manau, kad tėvams, kurių vaikai serga
cukriniu diabetu, galima patarti visiškai atsisakyti kviečių glitimo drau-
9e su kitais glitimo šaltiniais.
Jeigu šeimos, kuriose vienas ar keli nariai serga I tipo cukriniu dia
betu, pradėtų vengti kviečių nuo pat kūdikio gimimo, galbūt nebūtų
^žadintas autoimuninis poveikis, kuris sukelia visą gyvenimą trunkan
čią ligą, vadinamą cukriniu diabetu. Niekas to nežino, tačiau į šį klausi
mą būtina rasti atsakymą. Didėjantis sergamumas šia liga artimiausiais
ketais šį klausimą kels dar aštriau.
165
Viename iš dr. E. Vestmano naujausių tyrimų 84 nutukę cu
kriniu diabetu sergantys asmenys turėjo laikytis griežtos nedaug
angliavandenių turinčios dietos: nevalgyti kviečių, kukurūzų
krakmolo, cukraus, bulvių, ryžių arba vaisių, ir taip sumažinti an
gliavandenių suvartojimą iki 20 gramų per dieną (ši dieta panaši
į dr. Oslerio ir dr. F. Bantingo dietą XX a. pradžioje). Po šešių
mėnesių jų juosmuo (kuris atspindi visceralinių riebalų kiekį)
sumažėjo daugiau nei 5 coliais (apie 13 cm), triglicerido suma
žėjo 70 mg/dl, svoris nukrito 24,5 svaro (apie 11 kg), o HbAlc
sumažėjo nuo 8,8 iki 7,3 proc. 95 proc. dalyvių atsirado galimy
bė sumažinti vaistų nuo diabeto vartojimą, o 25 procentai galėjo
apskritai atsisakyti vaistų, įskaitant insuliną.35
Kitaip tariant, laikydamiesi dr. Vestmano siūlomos dietos, o
ne vartodami vaistus, 25 procentai dalyvių daugiau nebesirgo cu
kriniu diabetu ar bent jau cukraus kiekį kraujyje jie galėjo pakan
kamai gerai valdyti tik laikydamiesi dietos. Kiti, nors vis dar serga
diabetu, gali geriau kontroliuoti gliukozę ir jiems reikia mažiau
insulino bei kitų vaistų.
Iki šiol atlikti tyrimai tik patvirtino šį teiginį: angliavandenių
vartojimo mažinimas gerina cukraus kraujyje susidarymą ir ma-
žiną polinkį į cukrinį diabetą. Jei atsižvelgiama į kraštutinumus,
vaistų nuo diabeto pavyksta atsisakyti per šešis mėnesius. Kai km
riais atvejais, manau, galima drąsiai tvirtinti, jog cukrinis diabe
tas išgydytas, su sąlyga, kad pertekliniai angliavandeniai nebus
grąžinti į mitybą. Leiskite man pakartoti dar kartą. Jeigu išlieka
pakankamai kasos ląstelių ir jos nėra sunaikintos ilgalaikio gbu"
kotoksiškumo, lipotoksiškumo ir uždegimo, kai kurie, jei ne dam
166
guma, priešdiabetinės būklės ar cukriniu diabetu sergančių žmo
nių gali visiškai pasveikti, ko beveik niekada neįvyksta laikantis
tradicinės mažai riebalų turinčios dietos, kurią, pavyzdžiui, gina
Amerikos diabeto asociacija.
Tai taip pat reiškia, kad diabeto prevencijai, o ne išgydymui
pakanka ne tokios griežtos dietos. Galų gale, kai kurie angliavan
denių šaltiniai, pavyzdžiui, mėlynės, avietės, persikai ir valgomie
ji batatai, turi svarbių maistinių medžiagų ir nedidina gliukozės
kiekio kraujyje taip smarkiai, kaip blogieji angliavandeniai. (Jūs
žinote, apie ką aš kalbu.)
Taigi, kas atsitiktų, jeigu jūs laikytumėtės ne tokios griežtos
dietos kaip E. Vestmano diabeto gydymo tyrime, tačiau paša
lintumėte tik labiausiai paplitusį, mityboje vyraujantį ir cukraus
kiekį kraujyje didinantį maisto produktą? Iš savo patirties galiu
pasakyti, kad jūsų kraujyje sumažėtų cukraus kiekis ir HbAlc,
jūs netektumėte visceralinių riebalų („kviečių pilvo“) ir išsilais
vintumėte nuo grėsmės, kad ir jus palies visoje šalyje siaučianti
nutukimo, priešdiabetinės būklės ir diabeto epidemija. Sergamu
mo cukriniu diabetu mastas vėl pasiektų iki 1985 m. buvusį lygį,
galėtumėte dėvėti XX a. šeštajame dešimtmetyje vyravusių dy
džių sukneles ir kelnes, o lėktuve patogiai sėdėtumėte greta kitų
formalaus svorio žmonių.
„Našlės rauda“:
didieji pH naikintojai -
kviečiai
Kaulų laužytojas
Grynasis medžiotojų ir rinkėjų mėsos, daržovių ir vaisių gau
sios mitybos kartu su gana neutraliais riešutais ir šaknimis povei
kis buvo šarminis.4Žinoma, medžiotojų ir rinkėjų tikslas buvo ne
pH reguliavimas, o užkariautojų strėlių arba gangrenos padarinių
vengimas. Taigi, galbūt rūgščių ir šarmų reguliavimas neturėjo
didelės įtakos pirmykščių žmonių, kurie retai išgyvendavo ilgiau
nei trisdešimt penkerius metus, sveikatai ir ilgaamžiškumui. Vis
dėlto mūsų protėvių mitybos įpročiai nustatė šiuolaikinio žmo
gaus prisitaikymo prie mitybos biocheminį etapą.
Maždaug prieš 10 000 metų buvęs šarminis, žmogaus mitybos
pH balansas persikėlė į rūgštinio pusę pradėjus vartoti grūdus, o
ypač įsivyravus kviečiams. Šiuolaikinio žmogaus mityboje gausu
„sveikų grūdų“, bet joje trūksta daržovių ir vaisių, taigi ji labai
prisotinta rūgščių ir sukelia acidoze vadinamą sutrikimą. Bėgant
metams acidozė paima savo dalį iš jūsų kaulų.
Kaip ir valstybės bankas, kaulai nuo kaukolės iki uodegikauli0
tarnauja kaip saugykla, tik čia saugomi ne pinigai, o kalcio druS'
kos. Žmogaus organizmo kalcis, identiškas esančiam uolose ir
moliuskų kiaukutuose, palaiko kaulus standžius ir stiprius. Kalcl°
172
druskos kauluose yra susijusios dinamine pusiausvyra su krauju ir
audiniais, ir tai yra paruoštas šaltinis šarminti medžiagą kovojant
su rūgštimis. Bet, kaip ir pinigų atveju, šis šaltinis nėra begalinis.
Nors mes per pirmuosius aštuoniolika ar maždaug tiek savo
gyvenimo metų augame ir mūsų kaulai vystosi, visą likusį gyve
nimą kaulai silpnėja, o šį procesą reguliuoja kūno pH. Lėtinė
lengva metabolinė acidozė, atsiradusi dėl mitybos, sunkėja mums
senstant - tai vyksta nuo paauglystės ir visą aštuntąjį gyvenimo
dešimtmetį.5,6 Rūgštinis pH naudoja kalcio karbonatą ir kalcio
fosfatą iš kaulų, kad būtų išlaikytas organizmo pH 7,4. Rūgšti
aplinka taip pat stimuliuoja kaulų rezorbcinių ląstelių, vadinamų
osteoklastais, veikimą, kad jos greičiau ištirpintų kaulinį audinį ir
atpalaiduotų brangų kalcį.
Problema atsiranda tuomet, kai jūs kaip įpratę praryjate maiste
esančias rūgštis - tada kalcio saugyklos nepaliaujamai tuštinamos,
kad šios rūgštys būtų neutralizuotos. Nors kauluose yra sukaup
ta daug kalcio, šis šaltinis nėra neišsemiamas. Kaulai galiausiai
bus demineralizuoti, t. y. kalcis bus išeikvotas. Štai tada išsivysto
osteopenija (lengva demineralizacija) ir osteoporozė (sunki de-
nūneralizacija), pasireiškia kaulų trapumas ir lūžiai.7 (Trapumas
lr osteoporozė paprastai išsivysto kartu, nes kaulų tankis ir rau
menų masė tiesiogiai susiję.) Beje, kalcio papildų vartojimas nėra
Veiksmingesnė kovos su kaulų retėjimu priemonė negu atsitikti-
nis kelių cemento maišų ir plytų atitempimas į savo kiemą statant
^ują terasą.
Taigi pernelyg gausus rūgščių maisto produktų vartojimas gali
Pasireikšti kaulų lūžiais. Įspūdinga visame pasaulyje atlikta šlau
173
nikaulio lūžių analizė parodė aiškų ryšį: kuo didesnis iš daržovių
gaunamų ir gyvūninių baltymų santykis, tuo mažiau pasitaiko
šlaunikaulio lūžių.8Skirtumas didelis: kai daržovių ir gyvūninių
baltymų suvartojimo santykis yra 1 su 1 arba mažesnis, nustaty
ta daugiau kaip 200 šlaunikaulio lūžių 100 000 gyventojų, o kai
daržovių ir gyvūninių baltymų suvartojimo santykis yra nuo 2
su 1 iki 5 su 1, šlaunikaulio lūžių 100 000 gyventojų nustatyta
mažiau nei 10 - taigi tai didesnis nei 95 procentų sumažėjimas.
(Kai daugiau suvartojama augalinės kilmės baltymų, šlaunikaulio
lūžio atvejų bemaž nepasitaiko.)
Dėl osteoporozės lūžių atsiranda ne tik nugriuvus nuo laiptų.
Tai gali būti ir stuburo slankstelių lūžiai nuo paprasto čiaudėji
mo, šlaunikaulio lūžiai, užkliuvus už šaligatvio krašto ir griuvus,
dilbio kaulų lūžiai kočiojant tešlą.
Taigi šiuolaikinės mitybos įpročiai sukelia lėtinę acidozę, kuri
savo ruožtu lemia osteoporozę, kaulų trapumą ir lūžius. 53,2
proc. penkiasdešimtmečių moterų ir 20,7 proc. vyrų ateityje gali
tikėtis patirti lūžių.9 Palyginkite: penkiasdešimtmetėms mote
rims krūties vėžio rizika yra 10 procentų, o endometriumo vė
žio - 2,6 procento.10
Dar visai neseniai buvo manoma, kad osteoporozė daugiau-
šia būdinga moterims po menopauzės, kai jų kaulų nebesaugo
estrogenai. Dabar suprantama, kad kaulų tankio mažėjimas pra
sideda daug metų iki menopauzės. Iš 9 400 Kanados daugiacen-
trio osteoporozės tyrimo dalyvių duomenų matyti, kad moterį!
dubens kaulų, slankstelių ir šlaunikaulių kaulų tankis mažę)3
nuo dvidešimt penkerių metų, o smarkus mažėjimas ir greitesn*s
174
masės praradimas vyksta nuo keturiasdešimties, vyrų kaulų ma
sės praradimas mažiau ryškus ir prasideda nuo keturiasdešimties
metų.11Kitas greitesnio ir vyrų, ir moterų kaulų retėjimo etapas
prasideda sulaukus septyniasdešimties metų. 97 procentai aštuo
niasdešimtmečių moterų serga osteoporoze.12
Taigi, apsaugos nuo kaulų retėjimo neužtikrina net jaunystė.
Tiesą sakant, kaulų stiprumo praradimas laikui bėgant yra taisy
klė, daugiausia tai vyksta dėl lengvos lėtinės acidozės, kurią lemia
mūsų mityba.
Katarakta, raukšlės ir
„našlės kupra“: kviečiai ir
senėjimo procesas
Pasenusiems duonos
valgytojams nėra vietos
Amerikiečiai pastaruoju metu buvo bombarduojami naujais
terminais nuo „užstatu užtikrintų skolinių įsipareigojimų“ iki
„išvestinių sandorių“, kuriais prekiaujama biržoje, - tokius daly
kus verčiau paliktumėte ekspertams, tokiems kaip jūsų draugas
investiciniame banke. Štai dar vienas sudėtingas terminas, kurį
dažnai girdėsite ateinančiais metais, - AGE.
Išplėstiniai galutiniai glikacijos produktai, kurie trumpinami
kaip AGE (advancedglycation endproducts), - tai junginiai, kurie
standina arterijas (aterosklerozė), uždengia akies lęšį (katarakta)
it sujaukia smegenų neuronų jungtis (demencija). Visi jie gausiai
pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.1 Kuo vyresni daromės,
tuo daugiau AGE gali būti aptikta inkstuose, akyse, kepenyse,
°doje ir kituose organuose. Nors mes matome tam tikrą AGE
poveikį, tokį kaip damos, besilaikančios Liusilės Bol patarimų ir
įsimetančios dvidešimt penkerių metų, raukšles, tai dar nepa
teikia tikslaus amžiaus mato, kad ją pripažintume melage.
191
Nors ir galime pamatyti kai kuriuos senėjimo požymius - nu
karusią odą ir raukšles, pieno spalvos kataraktą, artrito išsukinė
tas rankas, - nė vienas iš šių požymių nėra tikrai kiekybinis. O
štai AGE bent jau kokybiškai (atliekant biopsiją) pateikia bio
loginio irimo indeksą, be to, kai kurie aspektai matomi tiesiog
pažvelgus.
AGE yra nenaudingos šiukšlės, kurios besikaupdamos sukelia
audinių irimą. Jie visiškai nenaudingi: AGE negali būti degina
mi energijai gauti, jie neatlieka jokių tepimo ar ryšių funkcijų,
nepadeda netoliese esantiems fermentams ar hormonams, nesu-
šildo šaltą žiemos naktį. Be matomo senėjimo poveikio, sukaupti
AGE taip pat reiškia inkstų galimybės filtruoti kraują - pašalinti
atliekas išlaikant baltymus - praradimą, arterijų sąstingį ir ate
rosklerozinių plokštelių kaupimąsi jose, sąnarių kremzlių, pavyz
džiui, kelių ir klubų, sustandėjimą ir irimą, funkcinių smegenų
ląstelių praradimą, jas pakeičiant AGE šiukšlių gniužulais. Kaip
smėlis špinatų salotose ar kamštis vyne, AGE gali sugadinti gerą
amžiaus vakarėlį.
Nors kai kurie AGE patenka į organizmą tiesiogiai, nes jų yra
įvairiuose maisto produktuose, jie taip pat yra didelio cukraus
(gliukozės) kiekio kraujyje (o šis rodiklis apibrėžia diabetą) ša
lutinis produktas.
Įvykių, lemiančių AGE susidarymą, seka atitinka maisto pr0'
dūktų, kurie didina gliukozės kiekį kraujyje, valgymą. Didesni*
gliukozės kiekis organizmo audiniuose leidžia gliukozės moleku
lėms reaguoti su bet kuriuo baltymu ir sudaryti bendras gliukoZeS
192
ir baltymo molekules. Chemikai kalba apie sudėtingus reakcijos
produktus, tokius kaip „Amadori“ produktai ir „Schiff“ tarpi
ninkai, kurie visi sudaro gliukozės ir baltymų derinius ir kartu
vadinami AGE. Kai AGE susiformuoja, tai tampa negrįžtama ir
neatšaukiama. Jie jungiasi į molekulių grandines ir sudaro AGE
polimerus, kurie yra ypač pavojingi.2AGE linkę kauptis ten, kur
jie yra, ir suformuoti bet kokiems organizmo virškinimo ar valy
mo procesams atsparius nenaudingų šiukšlių gniužulus.
Taigi, AGE atsiranda dėl domino reiškinio, kuris vyksta kas
kart, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Kur tik patenka gliu
kozė (taigi beveik visame organizme), ją seka AGE. Kuo didesnis
bus gliukozės kiekis kraujyje, tuo daugiau AGE kaupsis, ir grei
čiau vyks senėjimas.
Cukrinis diabetas yra realus pavyzdys, rodantis mums, kas
nutinka, kai gliukozės kiekis kraujyje lieka didelis, nes diabeti
kų gliukozės vertė svyruoja nuo 100 iki 300 mg/dl visą dieną,
nors ligoniai su cukrumi kaunasi vartodami insuliną ar geria
muosius medikamentus. (Įprastai gliukozės kiekis nevalgius yra
90 mg/dl arba mažesnis.) Gliukozės kiekis kraujyje kartais gali
būti daug didesnis, pavyzdžiui, suvalgius ant mažos ugnies išvirtą
avižinių kruopų dubenėlį, gliukozės kiekis gali lengvai pasiekti
200-400 mg/dl.
Jei toks pasikartojantis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas
Sukelia sveikatos problemų, turėtume matyti, kad diabetikams
Šios problemos pasireiškia kur kas ryškiau. Ir taip tikrai yra. ra
udžiui, diabetikai nuo dviejų iki penkių kartų labiau linkę sirg
193
ti išemine širdies liga ir patirti širdies priepuolių; praėjus viduti
niškai vienuolikai metų po diagnozės, 44 procentams išsivystys
miego arterijos ar kitų ne širdies arterijų aterosklerozė ir nuo 20
iki 25 procentų sutriks inkstų funkcija arba atsiras inkstų nepa
kankamumas.3Iš tiesų, didelis cukraus kiekis kraujyje per kele
rius metus beveik garantuoja komplikacijų išsivystymą.
Sergant diabetu ir vis pasitaikant aukštam gliukozės kiekiui
kraujyje, galima tikėtis ir didesnės AGE koncentracijos kraujyje.
Taip iš tikrųjų ir yra. Diabetikų kraujyje 60 procentų daugiau
AGE, palyginti su nesergančiais diabetu asmenimis.4
AGE, kurie susidaro dėl aukšto cukraus lygio kraujyje, yra
atsakingi už daugelį cukrinio diabeto komplikacijų, pradedant
neuropatija (pažeisti nervai, dėl to prarastas pėdų jautrumas) ir
baigiant retinopatija (regos defektai ir aklumas) ar nefropatija
(inkstų liga ir inkstų funkcijos nepakankamumas). Kuo dides
nis cukraus kiekis kraujyje ir kuo ilgiau jis išlieka aukštas, tuo
daugiau AGE produktų kaupiasi ir tuo smarkiau pažeidžiami
organai.
Diabetikai, kurių cukraus kiekis kraujyje prastai kontroliuo
jamas, t. y. kai jo kiekis ilgai išlieka didelis, netgi jaunystėje yra
ypač linkę į diabeto komplikacijas dėl gausaus AGE susidarymo.
(Kol cukraus kiekis kraujyje nebuvo griežtai kontroliuojamas,
sergant I tipo, arba vaikystės, diabetu inkstų nepakankamumas
ir aklumas dar nesulaukus trisdešimties metų pasitaikydavo gaIia
dažnai. Pagerinus gliukozės kontrolę, tokių komplikacijų PaSl
taikydavo daug mažiau.) Didelio masto tyrimai, pvz., Diabet°
194
kontrolės ir komplikacijų tyrimas {Diabetes Control and Com
plications Trial - DCCT)\ parodė, kad griežtas gliukozės kiekio
kraujyje mažinimas lemia diabeto komplikacijų rizikos sumažė
jimą.
Taip yra todėl, kad AGE susidarymas priklauso nuo gliukozės
kiekio kraujyje: kuo didesnis gliukozės kiekis kraujyje, tuo dau
giau susidaro AGE.
AGE formuojasi net tuomet, kai cukraus kiekis kraujyje yra
normalus, nors ir daug lėčiau negu cukraus kiekiui kraujyje esant
dideliam. Įprastas AGE susidarymas apibūdina normalų senėji
mą, t. y. kai šešiasdešimties metų asmuo ir atrodo šešiasdešimties.
Vis dėlto AGE kaupimasis diabetikams, kurių cukraus kiekis
kraujyje prastai kontroliuojamas, yra greitesnio senėjimo prie
žastis. Todėl diabetas yra gyvas amžiaus tyrinėtojų modelis, lei
džiantis stebėti didelio gliukozės kiekio kraujyje poveikį senėjimo
greitėjimui. Cukrinio diabeto komplikacijos, pvz., aterosklerozė,
inkstų ligos ir neuropatija, taip pat yra senėjimo ligos, dažnai pa
sireiškiančios į šeštą, septintą ar aštuntą dešimtmetį įkopusiems
žmonėms, bet neįprastos jaunesnio amžiaus žmonėms antrąjį ir
trečiąjį jų gyvenimo dešimtmetį. Cukrinis diabetas mus moko,
kas atsitinka žmonėms, kai glikacija vyksta greičiau ir leidžiama
kauptis AGE. Bet to negana.
Padidėjus AGE lygiui, istorija nesibaigia. Atsiranda oksidaci
nio streso ir uždegimo žymenų.6AGE receptorius, arba RAGE,
yra tokių oksidacinių ir uždegiminių reakcijų kaip uždegiminiai
Cltokinai, kraujagyslių endotelio augimo faktorius ir naviko ne-
195
Kas atsitinka, kai jūsų
organizme susidaro AGE?
Be cukrinio diabeto komplikacijų, su pernelyg dideliu AGE susidary
mu siejama ir daugiau sunkių ligų.
200
Mėsą ir gyvūninės kilmės produktus greitai arba lėtai kaitinant iki
aukštos temperatūros, pvz., verdant ir kepant, AGE kiekis padidėja
daugiau nei tūkstantį kartų.21 Taigi, kuo ilgiau gyvūninės kilmės maistas
Kaitinamas, tuo daugiau jame susidaro AGE.
įspūdingas egzogeninių AGE gebėjimas pakenkti arterijų funkcijai
buvo atskleistas tyrimo metu, kai tą patį maistą - vištienos krūtinėlę,
bulves, morkas, pomidorus ir augalinį aliejų - vartojo dvi grupės sava
norių diabetikų. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad pirmosios tiriamųjų
grupės maistas dešimt minučių buvo verdamas arba kaitinamas ga
ruose, o antrosios grupės maistas - dvidešimt minučių kepamas arba
verdamas 450 °F (232 °C) temperatūroje. Grupės, kuriai duodamas
maistas buvo verdamas ilgiau ir aukštesnėje temperatūroje, arterijų re
laksacijos geba sumažėjo 67 procentais, padidėjo AGE ir oksidacijos
žymeklių kraujyje.22
Egzogeninių AGE yra mėsoje, kurioje taip pat daug sočiųjų riebalų.
Tai reiškia, kad sotieji riebalai buvo neteisingai apkaltinti kaip kenkiantys
širdžiai, nes dažnai tai lemdavo ir tikrasis kaltininkas - AGE. Konser
vuotoje mėsoje, pavyzdžiui, kumpyje, dešroje, p e p p e r o n i dešrelėse ir
dešrainiuose, yra nepaprastai daug AGE. Taigi valgyti mėsą nėra visiškai
blogai, tačiau ji gali būti nesveika dėl manipuliacijų, kurios padidina AGE
susidarymą.
Be dietos, sudarytos pagal „kviečių pilvo“ filosofiją, t. y. kviečių paša
linimo, palaikant ribotą suvartojamų angliavandenių kiekį, protinga būtų
išvengti egzogeninių AGE šaltinių, t. y. konservuotos arba ilgai aukštoje
temperatūroje kaitintos mėsos (> 350 °F (> 177 °C) ir bet kokio ilgai
kepto maisto. Kai tik įmanoma, venkite gerai paruoštos ir rinkitės mažai
arba vidutiniškai kaitintą mėsą. (Ar sašimis ne puiki mėsa?) Virimas van-
denyje, o ne gruzdinimas aliejuje taip pat padeda riboti AGE poveikį.
Visi sako, kad mokslas apie AGE vis dar tebėra ankstyvosios stadi
jos, ir daug informacijos dar reikia atskleisti. Atsižvelgiant į tai, ką mes
2|nome apie galimą ilgalaikį AGE poveikį sveikatai ir senėjimui, nemanau,
^ad per anksti pradėti teikti patarimus, kaip sumažinti AGE poveikį. Gal
būt per savo šimtąjį gimtadienį man padėkosite.
201
nologinj amžių. Nors AGE galima įvertinti atlikus odos arba
vidaus organų biopsiją, dauguma žmonių nelabai entuziastingai
nusiteikę dėl poros žnyplių jkišimo į tam tikrą kūno ertmę au
dinio gabalui atplėšti. Laimei, vykstantį AGE susidarymą gali
atskleisti paprastas kraujo tyrimas: Ale ar HbAlc hemoglobino
nustatymas. HbAlc yra įprastas kraujo tyrimas, kuris atliekamas
diabetui kontroliuoti, tačiau juo taip pat gali būti nustatomas pa
prastas glikacijos indeksas.
Hemoglobinas - tai eritrocituose esantis sudėtinis baltymas,
atsakingas už jų gebėjimą pernešti deguonį. Kaip ir visi kiti orga
nizmo baltymai, hemoglobinas gali glikuotis, t. y. hemoglobino
molekulę gali pakeisti gliukozė. Reakcija vyksta lengvai ir, kaip
ir kitos AGE reakcijos, yra negrįžtama. Kuo didesnis gliukozės
kiekis kraujyje, tuo didesnė dalis hemoglobino tampa glikuota.
Tikėtina eritrocitų gyvavimo trukmė yra 60-90 dienų. Ma
tuojant glikuotų hemoglobino molekulių dalį kraujyje gaunamas
indeksas, rodantis, kiek gliukozės kraujyje buvo per praėjusias
60-90 dienų, - tai naudinga priemonė, padedanti įvertinti cu
kraus kiekį kraujyje diabetu sergantiems asmenims arba leidžian
ti diagnozuoti diabetą.
Liekno žmogaus, kurio insulino atsakas normalus ir kuris su
vartoja nedaug angliavandenių, glikuota maždaug 4,0-4,8 pro-
cento viso hemoglobino (t. y. 4,0-4,8 procento HbAlc) - tal
atspindi žemo laipsnio įprastą glikacijos spartą. Diabetikų he
moglobino glikacija paprastai siekia 8, 9 ar net 12 procentų "
dvigubai ar daugiau nei normali sparta. Daugumos nesergančiu
diabetu amerikiečių rodikliai yra tarp jų, daugumos ribos yra
202
5,0-6,4 procento - virš geriausio, bet vis dar žemiau „oficialios“
6,5 procento diabeto ribos.23,24 Iš tiesų, 70 procentų suaugusių
amerikiečių būdinga neįtikėtina HbAlc vertė - nuo 5,0 iki 6,9
procento.25
HbAlc neturi siekti 6,5 procento, kad kiltų neigiamų pase
kmių sveikatai. HbAlc normaliame intervale yra susijęs su padi
dėjusia širdies priepuolių, vėžio rizika ir 28 procentais didesniu
mirtingumu, kaskart 1 procentu padidėjus HbAlc.26,27Si kelionė
į makaronų barą, kuriame gali suvalgyti tiek, kiek nori, kartu su
pora riekių itališkos duonos ir baigti trupučiu duonos pudingo,
gliukozės kiekį jūsų kraujyje padidina iki 150-250 mg/dl trims ar
keturioms valandoms. Didelis gliukozės kiekis per ilgesnį laiko
tarpį glikuoja hemoglobiną, o tai atspindi didesnis HbAlc.
HbAlc, t. y. glikuotas hemoglobinas, parodo esamą gliukozės
indeksą. Tai taip pat atspindi, kokiu mastu jūs glikuojate kitus
kūno baltymus, ne hemoglobiną. Kuo didesnis jūsų HbAlc, tuo
labiau glikuojate baltymus akių lęšiuose, inkstų audiniuose, ar
terijose, odoje ir t. t.28Tiesą sakant, HbAlc teikia nuolatinį se
nėjimo spartos indeksą: kuo didesnis jūsų HbAlc, tuo greičiau
senstate.
HbAlc yra daug daugiau nei tik grįžtamojo ryšio priemonė
diabetikams kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Jis taip pat
rodo greitį, kuriuo glikuojate kitus baltymus organizme, spartą,
kuria senstate. Apsistokite ties 5 procentais ar mažiau ir jūs sensi-
te įprasta sparta, o daugiau nei 5 procentai reiškia tai, kad laikas
jums eis greičiau, nei turėtų, ir perkels jus arčiau didžiųjų slaugos
n*mų danguje.
203
Ei, čia kažkokia migla
Jūsų akių vyzdžiai yra nuostabūs natūraliai sukurti optiniai prietaisai,
akies aparato, leidžiančio jums matyti pasaulj, dalis. Dabar jūsų skaito
mi žodžiai atitinka vaizdus, kuriuos jūsų vyzdžiai sufokusuoja tinklainėje.
Tada jie pakeičiami nervų sistemos signalais, kuriuos jūsų smegenys
interpretuoja kaip juodas raides baltame fone. Lęšiai yra tarsi trūkumų
neturintys deimantai - jie visiškai skaidrūs, todėl šviesa pereina be kliū
čių. Nuostabu, kai pagalvoji.
Tačiau kai jie turi trūkumų, šviesa bus iškreipta.
Lęšiai sudaryti iš struktūrinių baltymų, vadinamų kristalinais, kuriuos,
kaip ir visus kitus baltymus, gali paveikti glikacija. Kai lęšių baltymai
tampa glikuoti, juose susidaro AGE. Vėliau AGE susijungia ir sulimpa.
Maži defektai ima kauptis kaip maži taškeliai lęšiuose, ir deimantas įgyja
trūkumų. Jšiuos defektus krintanti šviesa išskaidoma. Metams bėgant ir
formuojantis AGE, susikaupę defektai sukelia lęšių neskaidrumą, arba
kataraktą.
Mano dalelės
stambesnės nei jūsiškės:
kviečiai ir širdies ligos
bai didelę įtaką LMTL dalelių likimui ir nustato, kokia bus didelių
MTL dalis, palyginti su mažų MTL dalimi. Jūs negalite pasirinkti
savo šeimos narių, bet galite lengvai turėti įtakos tam, kokius pali'
kuonis turės LMTL dalelės ir ar išsivystys aterosklerozė.
210
Rezultatas toks, kad mažos MTL dalelės turi daugiau laiko sudaryti
aterosklerozines plokšteles - vidutiniškai apie penkias dienas, palyginti
su trimis didelių MTL dalelių gyvavimo dienomis.3 Net jei didelės MTL
dalelės gaminamos ta pačia sparta kaip mažos MTL, mažosios gero
kai pranoksta didžiąsias dėl padidėjusio ilgaamžiškumo. Mažas MTL
daleles taip pat sugriebia arterijų sienelėse esantys uždegiminiai leu
kocitai (makrofagai), ir šis procesas sparčiai augina aterosklerozines
plokšteles.
Jūs girdėjote apie antioksidantų teikiamą naudą? Oksidacija yra da
lis senėjimo proceso, paliekanti srautą oksidacijos modifikuotų baltymų
ir kitų struktūrų, kurios gali sukelti vėžį, širdies ligas ir cukrinį diabetą.
Oksidacijos aplinkoje mažų MTL dalelių oksidacija yra 25 procentais la
biau tikėtina nei didelių MTL dalelių. Taigi gali būti, kad oksiduotos MTL
dalelės sukels aterosklerozę.4
9 skyriuje aptartas glikacijos reiškinys pasireiškia ir su mažomis MTL
dalelėmis. Palyginti su didelėmis dalelėmis, mažosios MTL yra aštuonis
kartus labiau linkusios į endogeninę glikaciją, o glikuotos mažos MTL
dalelės, kaip ir oksiduotos MTL dalelės, labiau prisideda prie ateroskle
rozės plokštelių susidarymo.5 Todėl angliavandenių poveikis yra dve
jopas: mažos MTL dalelės susidaro, kai maiste gausu angliavandenių;
angliavandeniai taip pat padidina gliukozės kiekį kraujyje, o ji glikuoja
mažas MTL. Maisto produktai, kurie labiausiai didina gliukozės kiekį
kraujyje, taip pat didina mažų MTL kiekį ir glikaciją.
Taigi, širdies ligas ir insultą lemia ne tik aukštas cholesterolio lygis.
Tai sukelia oksidacija, glikacija, uždegimas, mažos MTL dalelės... taip,
procesus sukelia angliavandeniai, ypač pagaminti iš kviečių.
226
nebe veganė. Mano tikslas, analizuojant Kinijos tyrimą ir kitus šal
tinius, buvo išsiaiškinti tiesą apie mitybą ir sveikatą išvengiant nu
krypimų ir dogmų. Aš nesiruošiau nieko reklamuoti.
Taigi manau, kad Kempbelo hipotezė nėra visiškai neteisinga,
tiksliau sakant, ji - neišsami. Nors jis meistriškai nustatė sveikų,
neperdirbtų maisto produktų svarbą užtikrinant ir palaikant sveika
tą, jo siekis susieti gyvūninės kilmės produktus su ligomis kainavo
Praleidimo nuodėmės
Toliau D. Minger nurodo vertes, vadinamas „koreliacijos koeficientais"
ir žymimas „r“. Kai r yra 0, du kintamieji neturi jokių bendrų ryšių ir bet
kuri sąsaja yra visiškai atsitiktinė, o kai r yra 1,00, du kintamieji puikiai su-
228
tampa, kaip ir ryžiai yra balti. Neigiamas r reiškia, kad du kintamieji elgiasi
priešingai, kaip jūs ir jūsų buvęs sutuoktinis. Ji tęsia:
229
Kviečių vartojimo Idansimynas
Kviečiai ar glitimas?
Glitimas yra kviečių sudedamoji dalis, užtikrintai susijusi su
žalingų imuninių reiškinių pradžia, nesvarbu, ar jie pasireikštų
kaip celiakija, smegenėlių ataksija, ar demencija. Tačiau didelė
dalis neigiamo kviečių poveikio sveikatai, įskaitant smegenis ir
nervų sistemą, neturi nieko bendra su imuninius reiškinius su
keliančiu glitimu. Priklausomybę sukeliančios kviečių savybės,
pavyzdžiui, išreikštos didžiule pagunda valgyti ir manija, kurios
neutralizuojamos opiatus blokuojančiais vaistais, tiesiogiai su
sijusios ne su glitimu, bet su glitimo skilimo produktais egzor-
finais. Nors kviečių sudedamoji dalis, atsakinga už šizofrenija
sergančių žmonių, autizmu ir ADHD sergančių vaikų elgsenos
sutrikimu, nebuvo nustatyta, visgi tikėtina, kad šiuos reiškinius
taip pat lemia kviečių egzorfinai, o ne glitimo sukeltas imuninis
atsakas. Skirtingai nuo jautrumo glitimui, kuris paprastai gali
būti diagnozuotas antikūnų metodu, šiuo metu nėra žymens, lei
džiančio išmatuoti egzorfino poveikį.
243
Kitų kviečių sudedamųjų dalių poveikis gali papildyti glitimo
poveikį. Psichologinė kviečių egzorfinų įtaka apetitui ir impulsas,
arba gliukozės ir insulino poveikis, ir galbūt kitoks kviečių po
veikis, kuris dar turi būti aprašytas, gali atsirasti nepriklausomai
nuo imuninio atsako arba kartu su juo. Kai kurie nediagnozuota
žarnyno celiakija sergantys asmenys, kurie vartoja kviečius, gali
turėti keistą potraukį maistui, pažeidžiantį jų plonąsias žarnas,
ir diabetikams būdingą cukraus kiekį kraujyje kartu su didele
nuotaikų kaita. Kitiems, nesergantiems celiakija, dėl kviečių gali
kauptis visceraliniai riebalai ir atsirasti neurologinis sutrikimas.
Kai kuriems kyla pavojus tapti beviltiškai pavargusiems, įgyti
antsvorio ir susirgti diabetu, bet drauge nepatiriama imuninio
kviečių glitimo poveikio nei žarnynui, nei nervų sistemai. Kvie
čių vartojimo pasekmių sveikatai raizginys yra įspūdingas.
Kviečių sukeliami nepaprastai įvairaus plauko neurologiniai
reiškiniai gali apsunkinti diagnozės nustatymą. Galimas imuni
nis poveikis gali būti įvertintas antikūnų kraujyje tyrimais, bet
neimuninio poveikio neatskleidžia joks kraujo tyrimas, todėl jį
identifikuoti ir įvertinti kiekybiškai yra sunkiau.
„Kviečių smegenų“ pasaulis tik pradėjo kelią į dienos šviesą.
Kuo ryškesnė šviesa, tuo situacija tampa bjauresnė.
12 SKYRIUS
Kam reikia
depiliatoriaus „Nair“?
Palyginti su didžiosiomis beždžionėmis ir kitais primatais,
šiuolaikinis Homo sapiens yra beveik be plaukų. Taigi mums labai
patinka tie keli plaukai, kuriuos turime.
Mano tėtis ragino mane valgyti aitriąsias paprikas, nes tada
„augs plaukai ant krūtinės“. O gal geriau jis būtų pataręs vengt1
256
Septynerių metų niežulys
Kurtas j mane kreipėsi dėl padidėjusio cholesterolio kiekio. Tai,
i ką jo gydytojas pavadino „dideliu cholesterolio kiekiu“, pasirodė per
; didelis mažų MTL dalelių, per mažas DTL cholesterolio ir per didelis
trigliceridų kiekis. Natūralu, kad esant tokiam deriniui patariau Kurtui
nedelsiant atsisakyti kviečių.
j Jis taip ir padarė, per tris mėnesius prarado aštuoniolika svarų
i
r (apie 8 kg), visus nuo pilvo. O juokinga buvo tai, ką mitybos pakei-
| timas padarė jo odai.
Kurtas man pasakė, kad jam buvo rausvai rudai išbertas visas
| dešinysis petys, bėrimas pasklido iki alkūnės ir viršutinėje nugaros
| dalyje, - tai kamavo jį ilgiau nei septynerius metus. Jis konsultavosi
su trimis dermatologais, buvo atliktos trys biopsijos, o diagnozės
nustatyti nepavyko. Visi trys specialistai sutiko, kad Kurto bėrimui
gydyti reikalingas steroidinis kremas. Kurtas paklausė jų patarimo,
į nes kartais išbertas vietas labai niežėjo, o kremai bent laikinai su
teikdavo palengvėjimą.
Po keturių savaičių naujos dietos be kviečių Kurtas parodė man
I savo dešinę ranką ir petį - visiškai jokio bėrimo,
j Septyneri metai, trys biopsijos, trys neteisingos diagnozės, o
| sprendimas buvo toks paprastas kaip obuolių pyragas (išmestas).
kviečių, nes jie privertė mane prarasti galvos plaukus ?Grėsmė ne
tekti plaukų būtų labiau patraukusi mano dėmesį negu vyriškos
..augmenijos“ kultivavimas. Be to, aitriosios paprikos neskatina
plaukų augimo ant krūtinės ar kitur, o kviečiai tikrai gali sukelti
plaukų slinkimą.
Daugeliui žmonių plaukai yra labai intymus dalykas, svarbus
išvaizdos elementas ir tapatybės išraiška. Kai kuriems žmonėms
257
Pliko kepėjo byla
Užtrukau velniškai ilgai, kol įtikinau Gordoną atsisakyti kviečių.
Susipažinau su Gordonu, nes jis sirgo išemine širdies liga. Ją sukėlė
daug mažų MTL dalelių. Aš paraginau jį iš mitybos visiškai pašalinti
kviečius, kad mažų MTL dalelių skaičius būtų sumažintas arba jų neliktų
visai, ir tokiu būdu geriau kontroliuoti širdies sveikatą.
Bet čia kilo problema - Gordonas turėjo kepyklą. Duona ir bandelės
buvo jo gyvenimo dalis kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę.
Buvo savaime suprantama, kad savo produktus jis valgo su daugeliu
patiekalų. Dvejus metus veltui raginau Gordoną atsisakyti kviečių.
Vieną dieną Gordonas atėjo j mano kabinetą su slidininko kepure.
Jis papasakojo, kad plaukai pradėjo slinkti saujomis, o ant jo galvos liko
j išplėštą velėną panašios plikos juostos. Jo šeimos gydytojas diagno
zavo alopeciją, bet negalėjo atspėti priežasties. Dermatologui irgi nepa
vyko nieko paaiškinti. Plaukų slinkimas labai liūdino Gordoną, todėl jis
paprašė savo pirminės sveikatos priežiūros gydytojo antidepresantų ir
gėdingą padėtj slėpė po kepure.
prarasti plaukus gali būti beveik taip pat skausminga, kaip netek
ti rankos ar kojos.
Plaukų slinkimas kartais neišvengiamas dėl toksiškų vaistų ar
pavojingų ligų poveikio. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems vėžys gy
domas chemoterapija, laikinai nuslenka plaukai, nes veikliosios
šių vaistų medžiagos, skirtos aktyviai besidauginančioms vėži
nėms ląstelėms žudyti, taip pat netyčia nužudo aktyvias nevėži-
nes ląsteles, tokias kaip plaukų folikulai. Uždegiminę sisteminę
raudonąją vilkligę, kuri dažnai išsivysto į inkstų ligas ir artritą,
taip pat gali lydėti plaukų slinkimas dėl autoimuninio plaukų f°'
likulų uždegimo.
258
Mano pirmoji mintis buvo, žinoma, kviečiai. Tai atitiko bendrąjį Gor-
dono sveikatos paveikslą: mažos MTL dalelės, figūra su „kviečių pilvu“,
aukštas kraujo spaudimas, priešdiabetinis cukraus kiekis kraujyje, mi
gloti nusiskundimai dėl skrandžio, o dabar ir plaukų slinkimas. Dar sykį
pasiūliau Gordonui kartą ir visiems laikams iš mitybos pašalinti kviečius.
Veikiamas emocinės traumos, nes prarado didžiąją dalį plaukų, ir da
bartinio poreikio slėpti savo lopiniuotą galvą jis pagaliau sutiko. Tiesa,
dabar jis turėjo neštis maistą į kepyklą, ir jam buvo nelengva paaiškinti
darbuotojams, kodėl nebevalgo savo produktų. Vis dėlto jis laikėsi.
Po trijų savaičių Gordonas pranešė, kad plikose galvos vietose
pradėjo augti plaukai. Per kitus du mėnesius aktyvus plaukų augimas
atsinaujino. Jis vėl didžiavosi „augmenija“ ant savo makaulės, taip pat
prarado dvylika svarų (5,5 kg) ir du colius (apie 5 cm) nuo juosmens.
Kartais kildavusios pilvo problemos dingo, kaip ir priešdiabetinis cu
kraus kiekis kraujyje. Praėjus šešiems mėnesiams, 67 procentais su
mažėjo jo mažų MTL dalelių skaičius.
Nepatogu? Galbūt. Bet tikrai geriau už peruką.
ATSISVEIKINKITE
SU KVIEČIAIS
13 SKYRIUS
Sudie, kviečiai:
gyvenkime sveiką ir gardų
gyvenimą be kviečių
Ištieskite ranką
sveikatai
Pamirškite viską, ką žinojote apie sveikus visų grūdo dalių
produktus. Daugelį metų mus tikino, kad jie turėtų vyrauti mūsų
mityboje. Toks mąstymas sako, kad mityba, kurioje gausu „svei
kų visų grūdo dalių produktų“, padarys jus energingą, populiarų,
gražų, seksualų ir sėkmingą. Jūs taip pat mėgausitės sveiku cho
lesterolio lygiu ir reguliariai tuštinsitės. Atsisakykite sveikų visų
grūdo dalių produktų ir jūs būsite nesveikas, virškinimas sutriks,
264
kils širdies ligų ir vėžio grėsmė. Jus išmes iš kaimo klubo, pašalins
įš kėglių lygos ir būsite atskirtas nuo visuomenės.
Užuot klausę šių kalbų, atminkite, kad būtinybė vartoti „svei
kus visų grūdo dalių produktus“ yra grynas prasimanymas. Javų,
tokių kaip kviečiai, produktai būtini žmogaus mitybai ne daugiau
nei nelaimingų atsitikimų srityje besispecializuojantys advokatai
jūsų kieme rengiamame vakarėlyje.
Leiskite man aprašyti tipišką asmenį, kuris nevartoja kviečių:
lieknas, plokščiu pilvu, jo kraujyje mažai trigliceridų, daug DTL
(„gerojo“) cholesterolio, normalus cukraus kiekis, normalus
kraujo spaudimas, daug energijos, geras miegas, normali žarnyno
veikla.
Kitaip tariant, ženklas, kad jums būdingas kviečių trūkumo
sindromas, yra tas, kad jūs esate normalus, lieknas ir sveikas.
Priešingai populiariai teorijai, kuriai galbūt pritaria jūsų kai
mynystėje gyvenantis draugiškas dietologas, atsisakius kviečių
dėl to nesivysto jokios ligos, jei prarastos kalorijos pakeičiamos
tikru maistu.
Jei kviečių palikta mitybos spraga užpildoma daržovėmis, rie
šutais, mėsa, kiaušiniais, avokadais, alyvuogėmis, sūriu, t. y. tikru
maistu, ne tik nesusirgsite dėl netinkamos mitybos, bet ir galėsi
te mėgautis geresne sveikata, didesne energija, kietesnių miegu,
svorio kritimu ir visų nenormalių reiškinių, kuriuos mes apta
rėme, pašalinimu. O jei kviečių produktus pakeisite kukurūzų
traškučiais, energijos teikiančiais batonėliais, gėrimais, vaisiais,
tada taip, jūs tiesiog vieną nepageidaujamo maisto grupę iškelsite
265
j kitą nepageidaujamą grupę ir pasieksite nedaug. Jums iš tikrųjų
gali trūkti kelių svarbių maisto medžiagų, kad ir toliau gyventu
mėte pagal unikalią Amerikos patirtį, nutuktumėte ir susegtu
mėte cukriniu diabetu.
Taigi atsisakyti kviečių yra pirmasis žingsnis. Antrasis - rasti
tinkamus pakaitalus, kuriais galite užpildyti kalorijų spragą (pri
siminkite, kad kviečių nevartojantys žmonės natūraliai ir nesą
moningai per dieną suvartoja 350-400 kalorijų mažiau).
Pati paprasčiausia dieta, kai atsisakote kviečių, bet leidžiate vi
siems kitiems maisto produktams proporcingai užpildyti kalorijų
trūkumą, nors nėra tobula, visgi daug geresnė nei mityba, kurio
je yra kviečių. Kitaip tariant, pašalinkite kvietinius produktus ir
tiesiog valgykite šiek tiek daugiau kitų maisto produktų: didesnę
keptos vištienos porciją, daugiau šparaginių pupelių, kiaušinie
nės, Kobo salotų ir 1.1.Jūs vis dar galite pasinaudoti daugeliu šioje
knygoje aprašytų pranašumų. Aš per daug viską supaprastinčiau,
jei sakyčiau, kad viskas, ko reikia, yra pašalinti kviečius. Jei ideali
sveikata yra jūsų tikslas, tada jums iš tikrųjų svarbu, kokį maistą
pasirinkti, kad užpildytumėte atsisakius kviečių likusią tuštumą.
Jei nuspręsite eiti toliau, ne tik pašalinti kviečius, prarastas
kviečių kalorijas turite pakeisti tikru maistu. Sakydamas „tikras
maistas“ aš jį išskiriu iš labai apdorotų, su herbicidais, genetiš
kai modifikuotų, paruoštų valgyti patiekalų, maisto produktų su
daug fruktozės turinčiu kukurūzų sirupu, receptų „tiesiog įpilki
te vandens“ ar produktų pakuotėse su animacinių filmų persona
žais, sportininkais ir kitais gudriais rinkodaros triukais.
266
Tai mūšis, kurį reikia kovoti visais frontais, nes visuomenėje
juntamas neįtikėtinai stiprus spaudimas nevalgyti tikro maisto,
{junkite televizorių ir nepamatysite agurkų, sūrininkų pagamin
tų sūrių arba kaimiškų kiaušinių, kuriuos sudėjo laisvėje gyve
nančios vištos, reklamos. Jus užplūs bulvių traškučių, užšaldytų
pietų, gaiviųjų gėrimų, t. y. maisto produktų iš pigių sudedamųjų
dalių, kurių antkainiai dideli, reklama.
Daug pinigų išleidžiama norint vartotojams įbrukti produk
tus, kurių reikėtų vengti. Bendrovė „Kellogg s“, žinoma visuome
nei dėl savo javainių (2010 m. javainių parduota už 6,5 milijardo
JAV dolerių), atsilieka nuo „Yoplait“ jogurto, „Haagen-Dazs“
ledų, „Larabar“ „sveikų“ batonėlių, „Keebler Graham“ krekerių,
„Famous Amos“ šokoladinių sausainių, „Cheez-It“ krekerių, taip
pat „Cheerios“ ir „Apple Jacks“ dribsnių. Šie maisto produktai
sukrauti prekybos centrų lentynose ties takais, gerai matomi takų
galuose, strategiškai išdėstyti akių lygyje, dieną ir naktį vyrauja
televizijoje. Jie sudaro daugumą skelbimų daugelyje žurnalų.
„Kelloggs“ yra tik viena maisto bendrovė iš daugelio. Didžioji
maisto pramonė taip pat moka už daugybę „mokslinių tyrimų“,
kuriuos atlieka dietologai ir mitybos specialistai, ji remia uni
versitetų ir kolegijų dėstytojus, daro įtaką žiniasklaidos turiniui.
Trumpai tariant, ji yra visur.
Ir ši strategija labai veiksminga. Dauguma amerikiečių užkibo
ant jų rinkodaros kabliuko, valo ir švino. Dar sunkiau ignoruoti
tokius produktus, kai juos remia Amerikos širdies asociacija ir ki
tos sveikatos organizacijos. (Pavyzdžiui, Amerikos širdies asocia
267
cijos patvirtinimo žymės varnelė pateikiama ant daugiau nei 800
maisto produktų, įskaitant dribsnius „Honey Nut Cheerios“ ir
dar neseniai „Cocoa Puffs“.)
O jūs bandote juos ignoruoti, jų atsisakyti ir žygiuoti klausy
dami savo būgnininko. Tai tikrai nelengva.
Aišku viena: jūs nepatirsite maisto trūkumo, kuris išsivystytų
jums nustojus vartoti kviečius ir kitus perdirbtus maisto produk
tus. Be to, pajusite mažesnį sacharozės, daug fruktozės turinčio
kukurūzų sirupo, dirbtinių maisto dažiklių ir kvapiųjų medžia
gų, kukurūzų krakmolo ir neištariamo sąrašo sudedamųjų dalių,
nurodytų produkto etiketėje, poveikį. Vėlgi dėl bet kurio iš jų
mityba netaps nevisavertė. Bet tai nesustabdo maisto pramonės
ir jos draugų iš JAV žemės ūkio ministerijos, Amerikos širdies
asociacijos, Amerikos dietologų asociacijos ir Amerikos diabe
to asociacijos nuo teiginių, kad šie maisto produktai kažkodėl
būtini sveikatai ir kad be jų gyvenimas gali būti nesveikas. Ne
sąmonė. Absoliuti, gryniausia nesąmonė. 180 laipsnių įrodyta
nesmulkinta nesąmonė.
Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, yra susirūpinę, kad atsisakę
kviečių jie negaus pakankamai ląstelienos. Ironiška, bet jei pa
keisite kviečių kalorijas daržovėmis ir neskrudintais riešutais,
ląstelienos suvartojimas padidės. Jei dvi riekes kvietinės duonos,
kurioje yra 138 kalorijos, pakeisite kalorijų požiūriu lygiaverte
sauja neskrudintų riešutų, pavyzdžiui, migdolais ar graikiniais
riešutais (tai yra maždaug 24 riešutai), jūs gausite 3,9 g arba dau
giau ląstelienos, nei gautumėte iš duonos. Panašiai salotų iš miš
268
rių žalumynų, morkų ir paprikų kalorijų ekvivalentas turės tiek
pat ląstelienos, kiek duona, arba dar daugiau. Taip, galų gale,
primityvios medžiotojų ir rinkėjų kultūros - kultūros, kurios
pirmos mums pateikė pamokų apie ląstelienos svarbą mitybo
je, - gaudavo ląstelienos gausiai vartodamos augalinį maistą, o
ne iš sijotų miltų ar kito perdirbto šaltinio. Todėl ląstelienos su
vartojimas nėra problema, jei atsisakius kviečių valgoma daugiau
sveiko maisto.
Maisto bendruomenė daro prielaidą, kad gyvybę jūs palaikote
traškučiais ir guminukais, todėl jums reikia įvairiais vitaminais
„pastiprinto“ maisto. Visos šios prielaidos subyrės, jei nevalgysi
te vien to, ką galite gauti iš vietos parduotuvėje įsigyto maišelio,
bet vartosite tikrą maistą. Kvietiniai kepiniai papildomi Bgrupės
vitaminais, pavyzdžiui, B6, Bn, folio rūgštimi ir tiaminu, todėl
dietologai įspėja, kad, atsisakius šių produktų, atsiras vitamino
B trūkumas. Tai taip pat netiesa. B grupės vitaminų daugiau nei
pakankamai yra mėsoje, daržovėse ir riešutuose. Jei į duoną ir ki
tus miltinius produktus pagal įstatymą privaloma pridėti folio
rūgšties, jūs viršysite kviečiuose esantį folio rūgšties kiekį kelis
kartus tiesiog suvalgę saują saulėgrąžų sėklų arba smidrų. Ketvir
tis puodelio špinatų ar keturi šparagai atitinka daugelyje javainių
esantį folio rūgšties kiekį. (Be to, folatai iš natūralių šaltinių gali
būti pranašesni negu folio rūgštimi papildyti perdirbti maisto
produktai.) Riešutai ir žalios daržovės apskritai yra nepaprastai
geras folio rūgšties šaltinis - būtent iš šių šaltinių žmonėms buvo
skirta ją gauti. (Nėščios ar žindančios moterys yra išimtis ir gali
269
turėti naudos iš folio rūgšties ar folatų papildų, kad patenkintų
išaugusius šio vitamino poreikius ir būtų išvengta vaisiaus ner
vinio vamzdelio defektų.) Panašiai daug didesnis vitamino ff ir
tiamino kiekis gaunamas iš keturių uncijų vištienos ar kiaulienos,
avokado arba lA puodelio maltų linų sėmenų nei iš tokio paties
svorio kviečių produktų.
Be to, atsisakius kviečių iš tikrųjų pagerėja vitamino B įsisa
vinimas. Pavyzdžiui, dažnai organizme padaugėja vitamino B ir
folio rūgšties, geležies, cinko ir magnio, nes virškinamojo trakto
būklė pasitaiso, o kartu pagerėja ir maisto medžiagų įsisavini
mas.
Pašalinti kviečius gali būti nepatogu, bet tai tikrai nėra ne
sveika.
Planuokite radikaliai
atsisakyti kviečių (radikalią
kvietektomiją)
Laimei, visai pašalinti kviečius iš mitybos nėra taip blogai,
kaip sudėstyti veidrodžius ir skalpelius ir pašalinti sau apendicitą
be anestezijos. Kai kuriems žmonėms visai nesunku praeiti pro
riestainių parduotuvę ar atsisakyti saldžių vyniotinių. Kitiems tai
gali būti nemalonu, panašiai kaip danties šaknies kanalo valymas
ar gyvenimas mėnesį su antrosios pusės tėvais.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad veiksmingiausias ir, galiau
siai, lengviausias būdas atsisakyti kviečių yra padaryti tai staiga ir
270
visiškai. Dėl gliukozės ir insulino ciklo amerikietiškųjų kalnelių,
kuriuos lemia suvartoti kviečiai, taip pat priklausomybę sukelian
čio egzorfino poveikio kai kuriems žmonėms gali būti sunku pa
mažu mažinti kviečių vartojimą, todėl greitai nutraukti tą įprotį
gali būti geriau. Staigus ir visiškas kviečių atsisakymas jautriems
asmenims sukels abstinencijos reiškinių. Bet įveikti šią abstinen
ciją gali būti lengviau, nei užgniaužti kylantį potraukį, kuris pa
prastai atsiranda sumažinus vartojimą - tai nedaug kuo skiriasi
nuo negerti bandančio alkoholiko būsenos. Kita vertus, kai ku
riems žmonėms patogiau laipsniškai mažinti kvietinių produktų
vartojimą, o ne staigiai jų atsisakyti. Bet kuriuo atveju galutinis
rezultatas yra tas pats.
Aš tikiu, kad jūs jau suprantate, jog kviečiai yra ne tik duona.
Kviečių yra visur ir visame kame.
Daugelis žmonių, pirmą kartą bandančių nustatyti maisto
produktus, kurių sudėtyje yra kviečių, randa jų beveik visame
perdirbtame maiste, įskaitant labiausiai neįtikėtinas vietas, pa
vyzdžiui, konservuotose „trintose“ sriubose ir „sveikuose“ šaldy
tuose pietums skirtuose patiekaluose. Kviečių ten yra dėl dviejų
priežasčių: pirmoji - jų geras skonis, antroji - jie žadina apetitą.
Pastaroji priežastis, žinoma, veikia ne jūsų, o maisto gamintojų
naudai. Maisto gamintojams kviečiai yra kaip nikotinas ciga
retėse - tai didžiausia garantija, kad bus skatinamas nuolatinis
vartojimas. (Beje, kitos įprastos sudedamosios dalys, kurių yra
perdirbtuose maisto produktuose ir kurios padidina jų vartoji
mą, nors ir veikia ne taip stipriai kaip kviečiai, yra daug fruktozės
271
turintis kukurūzų sirupas, sacharozė, krakmolas ir druska. Jų taip
pat verta vengti.)
Be abejo, prieš atsisakant kviečių reikia šiek tiek pasiruošti.
Su kviečiais pagaminti maisto produktai yra kur kas patogesni:
sumuštinius ir vyniotinius, pavyzdžiui, lengva gabenti, laikyti ir
valgyti rankomis. Kviečių atsisakymas reiškia, kad į darbą reikės
pasiimti savo maisto ir jį valgyti šaukštu ar šakute. Tai gali taip
pat reikšti, kad jums reiks apsipirkti dažniau ir - o, dangau, -
patiems ruošti maistą. Didesnė priklausomybė nuo daržovių ir
šviežių vaisių taip pat vers j parduotuvę, turgų arba daržovių pre
kyvietę eiti kelis kartus per savaitę.
Šie nepatogumai toli gražu nėra neįveikiami. Tai gali reikš
ti keletą minučių išankstinio pasiruošimo, pavyzdžiui, norint į
darbą neštis gabalėlį sūrio, reikės jį susipjaustyti ir susivyniojus,
įsidėti į rankinę kartu su keliomis saujomis neskrudintų migdolų
ir daržovių sriuba indelyje. Gali būti, kad vakarieniaudami palik
site šiek tiek špinatų salotų ir kitą rytą valgysite jas pusryčiams.
(Taip, vakarienė pusryčiams - tai naudinga strategija, kurią ap
tarsime vėliau.)
Žmonės, kurie nuolat vartoja kviečių produktus, tampa irz
lūs, apsiblausę ir jaučiasi pavargę vos po valandos be kviečių pro
dukto, dažnai desperatiškai ieško bent trupinių ar kąsnelio, kad
numalšintų kankinantį alkį - aš iš savo patogios, kviečių neval
gančio žmogaus pozicijos į šį reiškinį žvelgiu stebėdamasis. Kai
iš savo mitybos pašalinate kviečius, apetito nebelemia gliukozės
ir insulino sotumo ir alkio amerikietiški kalneliai, jums nerei
272
kia gauti kitos smegenis veikiančių egzorfinų „dozės“. Septintą
valandą ryto suvalgę omletą iš dviejų kiaušinių su daržovėmis,
paprikomis ir alyvuogių aliejumi, jūs tikriausiai neišalksite iki
vidurdienio arba 13.00 vai. Palyginkite tai su 90-120 minučių
nepasotinamo alkio ciklu, kuris būdingas daugeliui žmonių,
7.00 vai. suvalgiusių dubenėlį daug ląstelienos turinčių dribsnių.
9.00 vai. jiems būtinas užkandis, o 11.00 vai. - kitas užkandis
arba priešpiečiai. Matote, kaip, atsisakius kviečių, lengva natū
raliai ir nesąmoningai pašalinti 350-400 kalorijų per dieną. Jūs
taip pat išvengsite popietinio suglebimo, kurį daugelis žmonių
patiria apie 14.00-15.00 vai.: mieguisto, vangaus apsiblausimo,
kuris apima pietums suvalgius sumuštinį su kvietine duona, psi
chinio nuosmukio, kuris atsiranda, kai aukštas gliukozės lygis
nukrinta. Pavyzdžiui, pietūs iš tunų (be duonos), sumaišytų su
majonezu arba iš alyvuogių aliejaus pagamintu padažu, kartu su
cukinijos griežinėliais ir sauja (arba keliomis) graikinių riešutų
visai nesukels gliukozės ir insulino svyravimo, bus palaikomas
įprastas normalus cukraus kiekis kraujyje, kuris nesukelia mie
guistumo ar apspangimo.
Daugumai žmonių sunku patikėti, kad kviečių pašalinimas
gali ilgainiui palengvinti, o ne apsunkinti jų gyvenimą. Kviečių
atsisakę žmonės išsivaduoja iš desperatiškų maisto paieškų kas
dvi valandas ir be maisto gerai jaučiasi ilgesnį laiką. Pagaliau su
sėdę valgyti, jie pasitenkina mažesniu kiekiu. Gyvenimas tampa...
paprastesnis.
Tiesą sakant, kviečiai, tvarkaraščiai ir mitybos įpročiai, ku
riuos lėmė kviečių prieinamumas, pavergė daugelį žmonių. To-
273
Pasninkas - lengviau, nei manote
Pasninkas gali būti viena iš stipriausių priemonių, padedančių pa
gerinti sveikatą, - su juo susijęs svorio, kraujospūdžio sumažėjimas,
geresnis insulino atsakas, ilgaamžiškumas, taip pat daugelio sveikatos
sutrikimų susilpnėjimas.1 Nors pasninkavimas dažniau suprantamas
kaip religinė praktika (pvz., islamo ramadanas; graikų stačiatikių pas
ninkas prieš Kalėdas, gavėnia ir Žolinių pasninkas), jis yra viena iš la
biausiai neįvertintų sveikatos strategijų.
Vidutiniam žmogui, valgančiam tipišką amerikietišką maistą, gau
sų kviečių, pasninkas gali būti sunkus išbandymas, kuriam reikia daug
valios. Žmonės, kurie reguliariai vartoja kviečių produktus, retai pajėgia
pasninkauti daugiau nei kelias valandas - paprastai po to jie įsiunta ir
kemša viską, kas pasitaiko po ranka.
Kviečiaholizmas ir kviečių
abstinencijos sindromas
Maždaug 30 procentų žmonių, kurie staiga pašalins kviečių
produktus iš savo mitybos, patirs abstinenciją. Tiesa, kitaip nei
abstinencija, atsirandanti atsisakius opiatų arba alkoholio, kvie
čių atsisakymas nesukelia priepuolių ir haliucinacijų, proto užte
mimo ar kitų pavojingų reiškinių.
274
Jdomu tai, kad atsisakius kviečių išbūti nevalgius daug lengviau, tam
beveik nereikia pastangų.
Pasninkas reiškia, kad aštuoniolika valandų ar kelias dienas nevar-
tojame jokio maisto, galima gerti tik vandenį (siekiant, kad pasninkavi
mas būtų saugus, labai svarbi intensyvi hidratacija). Atsisakę kviečių
žmonės gali pasninkauti aštuoniolika, dvidešimt keturias, trisdešimt
šešias, septyniasdešimt dvi ar daugiau valandų ir patirti tik nedidelį dis
komfortą ar jo visai nepatirti. Gebėjimas pasninkauti, žinoma, imituoja
natūralią medžiotojų ir rinkėjų situaciją, kurioje be maisto buvo galima
apsieiti kelias dienas ar net savaites, kai medžioklė nepavykdavo arba
atsirasdavo kitų natūralių kliūčių gauti maisto.
Galimybė ramiai pasninkauti yra natūrali, o negebėjimas išbūti ilgiau
nei kelias valandas beprotiškai neieškant kalorijų yra nenatūralus.
Negrįžkite
Dar vienas keistas reiškinys: kai dietos be kviečių laikotės jau
keletą mėnesių, galite pastebėti, kad kviečių sugrąžinimas su
kelia šalutinį poveikį, pradedant sąnarių skausmu iki astmos ir
virškinimo sutrikimų. Jis gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar
jus kamavo abstinencija. Dažniausiai sugrąžinimo „sindromas“
pasireiškia dujų kaupimusi, pilvo pūtimu, spazmais, viduriavi
mu ir tai trunka nuo šešių iki keturiasdešimt aštuonių valan
dų. Tiesą sakant, kviečių sugrąžinimo poveikis virškinamajam
traktui daugeliu atžvilgių panašus į ūmų apsinuodijimą maistu,
kaip suvalgius pašvinkusios vištienos ar fekalijomis užterštos
dešros.
Kitas labiausiai paplitęs pakartotinio kviečių poveikio suke
liamas reiškinys yra sąnarių skausmai - bukas į artritą panašus
skausmas, kuris paprastai pasireiškia daugelyje sąnarių, pavyz
džiui, alkūnėse, pečiuose ir keliuose, ir gali trukti iki kelių dienų.
Kitiems paūmėja astma, pakankamai, kad kelias dienas reikėtų
inhaliatorių. Poveikis elgsenai ar nuotaikai dažnas - nuo blogos
nuotaikos ir nuovargio iki nerimo ir pykčio (paprastai būdinga
vyrams).
278
Kodėl taip atsitinka, neaišku, nes nebuvo atlikta jokių moks
linių tyrimų. Aš manau, kad vėl pavartojus kviečių įvairiuose
organuose greičiausiai išsivysto nedidelis uždegimas. Jis praeina
atsisakius kviečių ir vėl atsiranda ėmus juos valgyti. Įtariu, kad
elgseną ir nuotaiką veikia egzorfinai, panašiai kaip šizofrenija ser
gančius pacientus veikia Filadelfijos eksperimentai.
Geriausias būdas išvengti pakartotinio poveikio - tai vengti
kviečių, kai jau pašalinote juos iš savo mitybos.
Geros naujienos
Taigi, ką galima valgyti ?
Yra keli pagrindiniai principai, kurie gali jums padėti kviečių
atsisakymo kampanijoje.
Valgykite daržoves. Jūs tai jau žinojote. Nors aš nesu tra
dicinės išminties šalininkas, šiuo klausimu ji yra visiškai teisi:
daržovės, visa jų nuostabi įvairovė, yra geriausias maistas Žemės
283
planetoje. Jos turi daug maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui, fla-
vonoidų ir ląstelienos, ir turėtų sudaryti kiekvieno žmogaus mi
tybos pagrindą. Prieš žemės ūkio revoliuciją žmonės medžiojo ir
rinko maistą. Surinkta dalis - tai augalai, pavyzdžiui, laukiniai
svogūnai, česnakai, garstyčios, grybai, kiaulpienės, portulakai ir
daugybė kitų. Kiekvienas, kuris sako: „Aš nemėgstu daržovių“,
klysta, nes jų visų neišbandė; tai tie patys žmonės, kurie mano,
jog daržovių pasaulis baigiasi kukurūzų kremu ir konservuoto
mis daržinėmis pupelėmis. Jums negali kas nors nepatikti, jei jūs
to nebandėte. Neįtikėtina daržovių skonio ir struktūros įvairovė
reiškia, kad kiekvienam yra iš ko pasirinkti: nuo keptų baklažanų
juostelių su alyvuogių aliejumi ir mėsingų pievagrybių iki „Kap
rio“ salotų iš griežinėliais pjaustytų pomidorų, mocarelos, bazi
likų ir alyvuogių aliejaus iki ridikėlių ir marinuoto imbiero prie
žuvies. Išplėskite savo daržovių įvairovę daugiau, nei esate įpratę.
Paragaukite tokių grybų kaip valgomieji danteniai {shiitake gry
bai) ir baravykai. Puoškite patiekalus laiškiniais svogūnais, česna
kais, porais, askaloniniais ir laiškiniais česnakais. Daržovės tinka
ne tik pietums - valgykite jas bet kuriuo paros metu, įskaitant ir
pusryčius.
Valgykite šiek tiek vaisių. Atkreipkite dėmesį, kad aš nesa
kiau: „Valgykite vaisius ir daržoves.“ Šios dvi produktų grupės ne
lygiavertės, nors tokia frazė dažnai išsprūsta iš dietologų ir kitų
tradicinį mąstymą atkartojančių asmenų lūpų. Jei daržovių turi
būti vartojama iki soties, vaisių reikia valgyti mažais kiekiais. Ži
noma, vaisiuose yra sveikų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, flavo-
284
noidų, vitamino C ir ląstelienos. Bet vaisiai, ypač apdoroti herbi
cidais ir dujomis, tręšti, kryžminti ir hibridizuoti, turi per daug
cukraus. Ištisus metus prieinami daug cukraus turintys vaisiai
gali taip padidinti cukraus kiekį kraujyje, kad netruks išsivysty
ti diabeto tendencija. Savo pacientams sakau, kad mažos porci
jos, pavyzdžiui, nuo aštuonių iki dešimties mėlynių, dvi braškės,
kelios skiltelės obuolių ar apelsinų yra gerai, o daugiau pradeda
provokuoti per didelį cukraus kiekį kraujyje. Uogos (mėlynės,
gervuogės, braškės, spanguolės, vyšnios) yra didžiausią maistin
gųjų medžiagų kiekį ir mažiausiai angliavandenių turinčių vaisių
sąrašo viršuje, o bananai, ananasai, mangai ir papajos turi būti
ypač ribojami, nes juose yra daug cukraus.
Valgykite neskrudintus riešutus. Neskrudinti migdolai, grai
kiniai riešutai, karijos, pistacijos, lazdynų riešutai, bertoletijos ir
anakardžiai yra nuostabu. Ir galite jų valgyti tiek, kiek norite. Jie
sotina, juose daug ląstelienos, mononesočiųjų riebalų rūgščių ir
baltymų. Jie sumažina kraujo spaudimą, mažina MTL choleste
rolio (įskaitant mažųjų MTL dalelių) kiekį, ir vartodami juos ke
lis kartus per savaitę galite prisidėti porą gyvenimo metų.2
Jūs negalite persivalgyti riešutų, jei jie neskrudinti. (Neskru
dinti riešutai reiškia neskrudintus su hidrintu vilnamedžių ar
sojų aliejumi, ne apskrudintus iki medaus spalvos, ne prie alaus
vartojamus riešutus arba bet kurį iš begalės perdirbtų riešutų va
riantų, kai sveiki riešutai paverčiami tuo, kas sukelia svorio di
dėjimą, aukštą kraujo spaudimą ir padidina MTL cholesterolio
kiekį.) Tai nėra „ne daugiau kaip keturiolika riešutų vienu metu“
285
arba šimto kalorijų pakuotės, rekomendacijos, kurias teikia bijan
tys riebalų vartojimo dietologai. Daugelis žmonių nežino, kad
gali valgyti ar net nusipirkti neskrudintų riešutų. Jie plačiai priei
nami didmeninės prekybos skyriuose parduotuvėse, trijų svarų
maišuose „big box“ parduotuvėse, tokiose kaip „Sams Club“ ir
„Costco“, ir sveiko maisto parduotuvėse. Žemės riešutai, žinoma,
yra ne riešutai, o pupos, jų nereikėtų vartoti neapdorotų. Žemės
riešutai turi būti virti arba sausai skrudinti, ir etiketėje neturi būti
ingredientų, tokių kaip hidrintas sojų aliejus, miltai, maltodeks-
trinas, kukurūzų krakmolas, sacharozė, - nieko, tik riešutai.
Gausiai vartokite aliejų. Susilaikyti nuo aliejaus tikrai nerei
kia - tai vienas iš mitybos specialistų paklydimų per pastaruosius
keturiasdešimt metų. Neribokite sveiko aliejaus vartojimo, pa
vyzdžiui, pirmo spaudimo alyvuogių, kokosų, avokadų aliejaus ir
kakavos sviesto, bet venkite polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių
yra saulėgrąžų, dygminų, kukurūzų ir augaliniame aliejuje (toks
aktyvina oksidaciją ir uždegimus). Stenkitės sumažinti maisto
kaitinimą ir kepkite jį žemesnėje temperatūroje; niekada neskru
dinkite, nes smarkus apkepimas reiškia ypatingą oksidaciją, kuri,
be kita ko, lemia AGE susidarymą.
Valgykite mėsą ir kiaušinius. Riebalų fobija per pastaruosius
keturiasdešimt metų privertė mus atsukti nugarą tokiems mais
to produktams kaip kiaušiniai, nugarinė, kiauliena, nes juose yra
sočiųjų riebalų rūgščių - nors tik jos niekada nebuvo problema.
Tačiau angliavandeniai kartu su sočiosiomis riebalų rūgštimis
žaibiškai padidina MTL dalelių kiekį. Daugiau problemų kėlė
286
angliavandeniai, o ne šios rūgštys. Tiesą sakant, nauji tyrimai jas
išteisino ir atmetė teiginį, kad jos labiausiai prisideda prie širdies
priepuolio ir insulto rizikos.3Problemų kelia egzogeniniai AGE,
kurių yra gyvūninės kilmės produktuose. Būtent AGE yra nesvei
ki mėsos elementai, kurie gali būti viena iš potencialiai nesveikų
gyvūninės kilmės produktų sudedamųjų dalių, bet ne sočiosios
riebalų rūgštys. Sumažinti egzogeninių AGE gyvūninės kilmės
produktuose poveikį galima verdant žemesnėje temperatūroje
trumpesnį laiką, kai tik įmanoma.
Stenkitės pirkti žole šeriamų gyvulių mėsą (joje yra daugiau
omega 3 riebalų rūgščių ir mažiau tikėtina, kad auginant galvijus
buvo naudojami antibiotikai ir augimo hormonai) ir pirmiausia
augintų humaniškomis sąlygomis, o ne Aušvicą primenančiuose
pramoniniuose ūkiuose. Neapkepinkite mėsos (aukštoje tempe
ratūroje aliejus oksiduojasi ir susidaro AGE) ir visiškai atsisaky
kite konservuotos mėsos. Taip pat turėtumėte valgyti kiaušinius.
Nesilaikykite „vieno kiaušinio per savaitę“ ar panašių nefiziologi-
nių apribojimų. Valgykite tai, ką jūsų kūnas pasakys, nes apetito
signalai, kai atsikratėte nenatūralių apetito stimuliatorių, pavyz
džiui, kvietinių miltų, praneš jums, ko reikia.
Vartokite pieno produktus. Mėgaukitės sūriu, dar vienu
nuostabiai įvairiu maistu. Prisiminkite, kad riebalai nėra proble
ma, todėl džiaukitės žinomais riebiais sūriais, tokiais kaip šveica
riškas ar čederis, ar egzotiškais sūriais - stiltonu, ėdamu, „Cro-
tin du Chavignol“ arba kontė. Sūris yra puikus užkandis ir stalo
puošmena.
287
Kitų pieno produktų, pavyzdžiui, varškės, jogurto, pieno ir
sviesto, reikia suvartoti ribotą kiekį, ne daugiau kaip vieną ar dvi
porcijas per dieną. Manau, kad suaugusieji turėtų apriboti pieno
produktus, išskyrus sūrį, dėl insulinotropinio pieno baltymų po
veikio, nes pastebima tendencija, kad pieno baltymai padidina
kasos insulino išsiskyrimą.4 (Fermentacijos procesas, kuris rei
kalingas sūriui pagaminti, mažina šį poveikį lemiančių amino-
rūgščių kiekį.) Pieno produktai taip pat turėtų būti kuo mažiau
apdoroti. Pavyzdžiui, rinkitės riebų, nearomatizuotą, nesaldintą
jogurtą, o ne turintį daug cukraus ar fruktozės, kukurūzų sirupu
saldintą jogurtą.
Dauguma laktozės netoleruojančių žmonių gali vartoti bent
šiek tiek sūrio, jei tai yra tikras sūris, pagamintas naudojant fer
mentacijos procesą. (Tikrą sūrį galite atpažinti iš žodžių „kultū
ra“ ar „gyva kultūra“sudedamųjų dalių sąraše; tai reiškia, kad pie
nui fermentuoti buvo naudojami gyvi organizmai.) Fermentacija
sumažina laktozės kiekį galutiniame sūrio produkte. Žmonės,
kurie netoleruoja laktozės, taip pat turi galimybę pasirinkti pieno
produktus, kuriuose yra pridėto laktazės fermento, arba vartoti
fermentus tablečių pavidalu.
Sojų produktų klausimas gali būti stebėtinai emociškai jautrus.
Manau, kad tai yra visų pirma dėl sojų įvairiais pavidalais papli'
timo perdirbtuose maisto produktuose (kaip ir kviečių), siejant
su faktu, kad sojos patyrė daug genetinių modifikacijų. Kadangi
dabar beveik neįmanoma pasakyti, kuriame maiste yra genetiškai
modifikuotų sojų, pacientams patariu vartoti jas nedideliais kie
288
kiais ir, pageidautina, fermentuotas, pvz., sojų varškę, tempę, misą
ir fermentuotas sojų pupeles, nes fermentacija sumažina lėktinų
ir fitatų kiekį, kurie gali neigiamai veikti žarnyną. Sojų pienas gali
būti naudingas pieno pakaitalas tiems, kurie netoleruoja lakto
zės, bet manau, kad dėl anksčiau minėtų priežasčių geriausiai jį
vartoti ribotai. Panašūs perspėjimai galioja visiems sojų pupelių
produktams ir žalioms sojų pupelėms.
Kiti produktai. Alyvuogės (žaliosios, Kalamatos, įdarytos,
konservuotos acte, alyvuogių aliejuje), avokadai, marinuotos dar
žovės (šparagai, paprikos, ridikėliai, pomidorai) ir žalios sėklos
(moliūgų, saulėgrąžų, sezamų) yra kiti maistui tinkami dalykai,
kurie paįvairina mitybą. Svarbu išplėsti savo maisto vartojimo
įpročius už įprastų ribų, nes dalį dietos sėkmės lemia įvairovė, t. y.
reikia, kad gautume pakankamai vitaminų, mineralų, ląstelienos
ir augalinės kilmės maisto medžiagų. (Priešingai, daugelio šiuo
laikinių komercinių dietų nesėkmės priežastis iš dalies yra mais
to įvairovės trūkumas. Modernus įprotis sutelkti kalorijų šaltinį
vienoje maisto grupėje - pavyzdžiui, kviečiuose - reiškia, kad
daugelio maistinių medžiagų nepakaks, todėl atsiranda papildų
poreikis.)
Prieskoniai maistui yra tas pats, kaip protingas asmuo po
kalbiui: jie gali suteikti jums visą spektrą emocijų ir minčių ar
jus prajuokinti. Turėkite krienų, vasabių ir garstyčių (Dižono,
rudųjų, kiniškų, kreolų, chipotle ir unikalių veislių regioninių
garstyčių) ir pasižadėkite niekada nebevartoti kečupo (ypač
pagaminto naudojant daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą).
289
„Kviečių sąmokslo“
mitybos patarimai siekiant
geriausios sveikatos
Dauguma suaugusiųjų sujaukė savo medžiagų apykaitą vartodami
per daug angliavandenių. Pašalinus blogiausius iš visų angliavandenių -
kviečius - išnyksta daug problemų. Vis dėlto yra ir kitų angliavandenių,
kurių vartojimą taip pat reikia sumažinti arba jų atsisakyti, jei siekiama
visiškai kontroliuoti medžiagų apykaitos iškraipymus ir svorj. Toliau pa
teikiama mitybos principų santrauka.
290
Vaisius: uogas, geriausiai mėlynes, avietes, gervuoges, braškes, span
guoles ir vyšnias. Atsargiai vartokite saldžiausius vaisius, įskaitant
ananasus, papajas, mangus ir bananus. Venkite džiovintų vaisių,
ypač figų ir datulių, nes juose pernelyg daug cukraus.
Kukurūzų grūdus (nepainiokite su kukurūzų miltais ar kukurūzų kra
kmolu, kurių reikia vengti).
Vaisių sultis
Javų produktus, kuriuose nėra kviečių ir glitimo: bolivines balandas,
soras, sorgus, abisinines posmilges, burnočius, grikius, ryžius (ru
duosius ir baltuosius), avižas, laukinius ryžius.
Ankštinius augalus: juodąsias, turkiškas, lenktasėkles, ispaniškas pu
peles, lęšius, avinžirnius, bulves (baltąsias ir raudonąsias), jamsą,
batatus.
Sojų produktus: sojų varškę, tempę, misą, fermentuotas sojų pupeles,
žaliąsias sojas, sojų pupeles.
291
Tapenadų (užtepai, pagaminti iš alyvuogių, kaparėlių, artišokų,
pievagrybių ir pakepintų česnakų) galima įsigyti paruoštų, kad
jums nereiktų vargti, ir jos yra puikus baklažanų, kiaušinių ar
žuvies užtepąs. Jūs tikriausiai jau žinote, kad aštrių padažų yra
labai įvairių ir jų galima lengvai per kelias minutes pasigaminti
virtuvės kombainu.
Prieskoniai neturėtų būti tik druska ir pipirai. Prieskoninės
žolelės ir kiti pagardai ne tik puikus įvairovės šaltinis, bet ir pri
sideda prie valgio maistingumo. Šviežių arba džiovintų bazilikų,
raudonėlių, cinamono, kmynų, muskatų ir dešimčių kitų pries
koninių augalų ir prieskonių yra bet kurioje gerai aprūpintoje
parduotuvėje.
Bulguras, kamutas, miežiai, kvietrugiai ir rugiai dalijasi gene
tiniu kviečių paveldu ir pasižymi bent dalimi kviečių poveikio,
todėl jų turėtų būti vengiama. Kiti javai, ne kviečiai, pavyzdžiui,
avižos (nors kai kuriems glitimo netoleruojantiems žmonėms,
ypač sergantiems imuninės sistemos ligomis, tokiomis kaip ce-
liakija, net avižos gali patekti į sąrašą „niekada“), bolivinės ba
landos, soros, burnočiai, abisininės posmilgės, šalavijų sėklos ir
sorgai iš esmės turi angliavandenių, bet nesukelia kviečių povei
kio imuninei sistemai ar smegenims. Nors ir ne tokie nepagei
daujami kaip kviečiai, jie irgi sutrikdo medžiagų apykaitą. Todėl
šiuos javus geriausiai yra vartoti, kai kviečių pašalinimo procesas
baigtas, buvo pasiekti medžiagų apykaitos tikslai ir svoris nukri
to pakankamai - tuomet toks dietos palengvinimas leidžiamas.
Jei esate tarp tų, kurių priklausomybė nuo kviečių didelė, ture-
292
tumėte būti atsargūs ir vartodami šiuos grūdus. Kadangi juose
yra daug angliavandenių, jie taip pat labai padidins cukraus kiekį
kraujyje, nors ir ne visiems žmonėms. Avižiniai dribsniai, pa
vyzdžiui, „sumalti girnomis“, airiški arba virti ant mažos ugnies,
cukraus kiekį kraujyje pakels kaip raketa. Jokioje dietoje negali
dominuoti jokie javų produktai, ir jums jų nereikia. Tačiau dau
guma žmonių gali jaustis puikiai valgydami šiuos grūdus mažais
kiekiais (pvz., nuo !4iki Vi puodelio). Išimtis: jei žinote, kad esate
jautrus glitimui, turite kruopščiai vengti rugių, miežių, bulguro,
kvietrugių, kamuto, o gal ir avižų.
Javų pasaulyje išsiskiria grūdai, sudaryti tik iš baltymų, ląs
telienos ir aliejaus, - tai linų sėmenys. Kadangi juose visai nėra
angliavandenių, kurie didina cukraus kiekį kraujyje, malti linų
sėmenys yra grūdai, kurie gražiai dera su šia dieta (nemalti sėme
nys nesuvirškinami). Naudokite maltus linų sėmenis kaip karštus
javainius (pašildytus, pavyzdžiui, su pienu, nesaldintu migdolų,
kokosų pienu, kokosų vandeniu arba sojų pienu, pridėkite grai
kinių riešutų ar mėlynių) arba pagardinkite jais kitus produktus,
pavyzdžiui, varškę ar aitriąsias paprikas. Taip pat juose galite pa-
volioti vištieną ir žuvį.
Panašus įspėjimas, kaip dėl javų, kurie nėra kviečiai, taikomas
dėl ankštinių augalų (išskyrus žemės riešutus). Turkiškos, juodo
sios, ispaniškos, lenktasėklės ir kitos krakmolingos pupelės turi
sveikų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, baltymų ir ląstelienos, bet,
jei jų vartojama dideliais kiekiais, angliavandenių apkrova gali
būti per didelė. 1 puodelio pupelių porcijoje paprastai yra nuo
293
30 iki 50 gramų angliavandenių - šis kiekis daugeliui žmonių
gali iš esmės paveikti cukraus kiekį kraujyje. Dėl šios priežasties,
kaip ir grūdų, kurie nėra kviečiai, atveju mažos porcijos {Vi puo
delio) yra tinkamesnės.
Gėrimai. Tai gali skambėti griežtai, tačiau vanduo turėtų būti
jūsų pirmasis pasirinkimas. Šimto procentų vaisių sultimis gali
ma mėgautis mažais kiekiais, bet vaisių ir gaivieji gėrimai - tikrai
bloga mintis. Arbata ir kava, augalų produktų ekstraktai, tinka
mėgautis su pienu, grietinėle, kokosų pienu, riebiu sojų pienu
arba be jų. Jei galima pateikti argumentą už alkoholinius gėrimus,
išskirtinis sveikatos požiūriu yra raudonasis vynas - flavonoidų,
antocianinų ir dabar populiaraus resveratrolio šaltinis. Alus, kita
vertus, gaminamas daugiausia iš kviečių, taigi jis yra alkoholinis
gėrimas, kurio aiškiai reikėtų vengti arba sumažinti jo vartojimą.
Aluje, ypač tirštesniame ir tamsiajame, taip pat yra daug anglia
vandenių. Jei jūsų celiakijos žymenys teigiami, jums visiškai nega
lima valgyti kviečių ir gerti glitimo turinčio alaus.
Kai kuriems žmonėms tiesiog būtinas maisto produktų, kurie
yra pagaminti iš kviečių, malonus skonis ir teikiami pojūčiai, bet
juk nesinori su sveikata susijusio galvos skausmo. Meniu plano
pavyzdyje, kurį pateikiau 298 psl., nurodyti tokie produktų pa
kaitalai be kviečių kaip pica be kviečių ir duona bei bandelės be
kviečių (daugiau receptų rasite Bpriede).
Vegetarams, žinoma, tenka kiek sunkesnė užduotis, ypač griež
tiems vegetarams ir veganams, vengiantiems kiaušinių, pieno ir
žuvies. Bet išeitį galima rasti ir jiems. Griežtiems vegetarams rei
294
kia labiau pasikliauti riešutais, riešutų mišiniais, sėklomis, riešutų
ir sėklų sviestu ir aliejais, avokadais ir alyvuogėmis; jie gali leisti
sau šiek tiek daugiau laisvės vartodami angliavandenius - jų yra
pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose, laukiniuose ryžiuose, šalavijų
sėklose, batatuose ir jamse. Jei pavyksta gauti genetiškai nemo
difikuotų sojų produktų, tada sojų varškė, tempė ir fermentuotos
sojų pupelės gali būti kitas gausus baltymų šaltinis.
297
1 diena
P u s r y č ia i
Linų sėmenų javainiai su karštu kokosų pienu*
P ie t ū s
Didelis pomidoras, įdarytas tunu, arba krabai, sumaišyti su
kapotais ar laiškiniais svogūnais, majonezu
Įvairių alyvuogių, sūrių, marinuotų daržovių rinkinys
Va k a r ie n ė
Pica be kviečių*
Įvairios žalios salotos (arba sumaišyti raudoni ir žali salotų la
pai) su trūkažolėmis, pjaustytais agurkais, pjaustytais ridi
kėliais, paprastu kaimišku salotų užpilu*
Morkų pyragas*
2 diena
P u s r y č ia i
Plakta kiaušinienė su 2 šaukštais pirmo spaudimo alyvuogių
aliejaus, saulėje džiovintais pomidorais, bazilikų peštu ir
feta
Sauja neskrudintų migdolų, graikinių riešutų, karijų arba pis
tacijų
P ie t ū s
Kepti pievagrybiai, įdaryti krabais ir ožkų pieno sūriu
Va k a r ie n ė
Kepta laukinė lašiša arba apkepti tunų kepsniai su vasabių pa
dažu*
Špinatų salotos su graikiniais riešutais arba kedrinėmis pini-
jomis, smulkintais raudonaisiais svogūnais, gorgoncolos
sūriu, aštriu padažu*
Aštrūs imbieriniai sausainiai*
298
3 diena
P u s r y č ia i
Avinžirnių užtepąs su pjaustytomis paprikomis, salierais, ro
pinėmis gumbapupėmis, ridikėliais
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su tepamuoju sūriu, na
tūraliu žemės riešutų, migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų
sviestu
P ie t ū s
Graikiškos salotos su juodosiomis arba Kalamatos alyvuogė
mis, kapotais agurkais, pomidorų skiltelėmis, fetos kube
liais, pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi, šviežiomis citri
nų sultimis arba aštriu užpilu*
Va k a r ie n ė
Kepta vištiena ar trijų sūrių baklažanų apkepas*
Cukinijų makaronai su rudaisiais pievagrybiais*
Juodasis šokoladas su sojų varškės putėsiais*
4 diena
P u s r y č ia i
Klasikinis varškės tortas su plutele be kviečių* (Taip, varškės
tortas pusryčiams. Kas gali būti geriau?)
Sauja neskrudintų migdolų, graikinių riešutų, karijų arba pis
tacijų
P ie t ū s
Kalakutienos vyniotiniai su avokadais* (vynioti naudojami
linai*)
Javainis*
Va k a r ie n ė
Vištiena su karijomis ir tapenada*
Laukiniai ryžiai
Smidrai su keptais česnakais, alyvuogių aliejumi*
Šokolado ir žemės riešutų sviesto saldainis*
299
5 diena
P u s r y č ia i
„Kaprio“ salotos (pomidorų griežinėliai, supjaustyta mocare-
la, bazilikų lapeliai, pirmo spaudimo alyvuogių aliejus)
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su grietine, natūraliu že
mės riešutų, migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų sviestu
P ie t ū s
Tunų ir avokadų salotos*
Aštrūs imbieriniai sausainiai*
Va k a r ie n ė
Su karštu aliejumi greitai maišant kepti širataki makaro
nai*
Uogų ir kokosų kokteilis*
6 diena
P u s r y č ia i
Kiaušinių ir pešto pusryčių vyniotinis*
Sauja neskrudintų migdolų, graikinių riešutų, karijų arba pis
tacijų
P ie t ū s
Įvairių daržovių sriuba su linų sėmenų ar alyvuogių aliejumi
Va k a r ie n ė
Kiaulienos pjausniai džiūvėsėliuose su parmezanu ir sal
džiame itališkame acte skrudintos daržovės*
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su tepamuoju sūriu arba
moliūgų sviestu
300
7 diena
P u s r y č ia i
Javainiai*
Obuolių ir graikinių riešutų duona* su natūraliu žemės rie
šutų sviestu, migdolų, anakardžių arba saulėgrąžų sviestu
P ie t ū s
Špinatų ir grybų salotos* su paprastu kaimišku salotų užpi
lu*
Va k a r ie n ė
Linų buritas, sėmenų blynai* su juodosiomis pupelėmis, mal
ta jautiena, vištiena, kiauliena, kalakutiena ar sojų varške;
žalios paprikos; Chalapos paprikos, čederis, aštrus pada
žas
Meksikietiška tortilijų sriuba*
Gvakamolėje padažyta ropinė gumbapupė
Klasikinis varškės tortas su plutele be kviečių*
Tarp valgymų
Laikydamiesi „kviečių pilvo“ mitybos plano, jūs greitai nu
stosite „ganytis“, t. y. valgyti daug mažų patiekalų ar dažnai už
kandžiauti tarp valgymų. Si absurdiška sąvoka netrukus taps jūsų
ankstesnio kviečių vartojimo gyvenimo stiliaus atgyvena, nes
apetito nebereguliuos alkis dėl 90-120 minučių trukmės gliuko
zės ir insulino svyravimo. Nepaisant to, kartais užkrimsti gerai.
Laikantis režimo be kviečių, sveikų užkandžių pasirinkimas yra
toks:
Gyvenimas po kviečių
Laikydamiesi mitybos be kviečių plano pastebėsite, kad dau
giau laiko praleidžiate neperdirbtų augalininkystės produktų
skyriuje, ūkininkų turguje arba daržovių skyriuje, taip pat mė
sinėje ir prie pieno produktų lentynų. Jūs retai tesižvalgysite, jei
iš viso tai darysite, į traškučių, grūdų, duonos ar šaldyto maisto
prekes.
Taip pat galite pastebėti, kad nejauku matyti didžiosios mais
to pramonės gamintojus, jų „New Age“ ženklinimą arba kitus
prekių ženklus.
Ženklinimas „New Age“, ekologiškas, „natūraliai“ atrodan
ti etiketė, ir - bam! - milžiniška tarptautinė maisto produktų
korporacija jums dabar atrodo kaip maža, ekologiškai sąmoninga
buvusių hipių grupelė, bandanti išgelbėti pasaulį.
305
Įvairūs susibūrimai, kaip patvirtins daugelis celiakija sergančių
žmonių, beveik tas pats, kas ir ekstravagantiškos kviečių šventės,
kur kviečių produktų yra viskame ir visur. Pats diplomatiškiau-
sias būdas atsisakyti patiekalo, kurį žinote esant kviečių bomba,
yra pasakyti, kad esate alergiškas kviečiams. Dauguma civilizuotų
žmonių gerbs jūsų susirūpinimą savo sveikata ir verčiau sutiks su
jūsų atsisakymu, negu rizikuos pamatyti jus išbertą ir sugadinti
šventę. Jei nevartojote kviečių daugiau nei kelias savaites, atsisa
kyti brusketų, duonos trupiniais įdarytų grybų arba „Chex Mix“
turėtų būti lengviau, nes nenormalus egzorfinų sukeliamas po
traukis prisikimšti kviečių produktų turėtų būti praėjęs. Jūs būsi
te visiškai patenkintas krevečių kokteiliu, alyvuogėmis ar įvairių
daržovių užkandžiu.
Valgymas ne namie gali būti mina, pagaminta iš kviečių, ku
kurūzų krakmolo, cukraus, daug fruktozės turinčio kukurūzų
sirupo ir kitų nesveikų sudedamųjų dalių. Pirma, čia kyla pagun
dų. Jei padavėjas ant jūsų stalo atneša šiltų, kvepiančių kepinukų
krepšį, jūs tiesiog turite liepti juos nunešti. Geriausiai, kad prieš
jus nebūtų padėta duonos, kad ji negundytų ir nesilpnintų jūsų
apsisprendimo, nebent jos reikalautų jūsų vakarienės partneriai.
Antra, darykite viską paprastai. Tikėtina, kad kepta lašiša su im
bierų padažu bus „saugus statymas“. Ir didesnė tikimybė, kad
įmantrus prancūzų virtuvės patiekalas su daugeliu ingredientų
turės ir nepageidaujamų sudedamųjų dalių. Todėl šiuo atveju ge
rai būtų pasiklausti. Tačiau, jei sergate imuniniu jautrumu kvie
čiams, pvz., jums diagnozuota celiakija ar kitas sunkus jautrumo
306
kviečiams atvejis, tada geriau nė nepasitikėti tuo, ką pasakys pa
davėjas. Kiekvienas sergantis celiakija patvirtins, kad netyčia pa
tyrė glitimo poveikį suvalgęs patiekalą „be glitimo“. Vis daugiau
restoranų dabar reklamuoja meniu be glitimo. Vis dėlto net ir tai
nėra garantija, kad nebus problemų, jei, pavyzdžiui, naudojamas
kukurūzų krakmolas ar kitos medžiagos be glitimo, kurios kelia
cukraus kiekio kraujyje problemų. Galų gale, valgant ne namie
kyla pavojų, kuriuos, pagal mano patirtį, galima tik sumažinti,
bet ne pašalinti. Kai tik įmanoma, valgykite maistą, kurį paga
minote jūs arba jūsų šeimos nariai. Taip galite būti tikri dėl to,
ką valgote.
Realybė tokia, kad daugeliui žmonių geriausia apsauga nuo
kviečių yra visiškai jų atsisakyti tam tikrą laiką, nes pakartotinis
poveikis gali sugrąžinti visus būdingus reiškinius. Nors išvengti
gimtadienio torto gabalo gali būti nelengva, jei už nuolaidžia
vimą jūs sumokate kelias valandas trunkančiais skrandžio spaz
mais ir viduriavimu, tampa sunku mėgautis tokiu palengvinimu.
(Žinoma, jei sergate celiakija ar buvo nustatyti nenormalūs ce-
liakijos žymenys, jūs niekada neturite leisti sau jokio kviečių ar
glitimo turinčio maisto.)
Kviečių produktams užpildžius kiekvienos parduotuvės, kavi
nės, restorano ir prekybos centro lentynas, mūsų visuomenė iš
tiesų tapo visų grūdo dalių pasauliu; yra parduotuvių, skirtų tik
šiems produktams, - tai kepyklos ir bandelių bei spurgų parduo
tuvės. Kartais gali tekti ilgai ieškoti, kol rasite tai, ko jums reikia.
Taigi atsisakyti kviečių, kaip ir gerai išsimiegoti, mankštintis ar
307
prisiminti savo vestuvių metines, būtina siekiant ilgo gyvenimo
ir sveikatos. Gyvenimas be kviečių lygiai toks pat įdomus, kupi
nas nuotykių ir tikrai sveikesnis nei su kviečiais.
Epilogas
Paieškokime kviečių
netikėtose vietose
Gėrimai
Alus (nors yra vis daugiau Kokteilis „Kruvinoji Merė“
alaus be glitimo) Viskis, distiliuojamas iš
Aromatizuota arbata kviečių arba miežių
Aromatizuota kava Vyno gėrimai (kurių sudėtyje
Degtinė, distiliuota iš kviečių yra miežių salyklo)
(„Absolut“, „Grey Goose“, Žolelių arbata, pagaminta
„Stolichnaya“) naudojant kviečius, miežius
Stiprūs alkoholiniai gėrimai iš ar salyklą
salyklo
321
Greitasis maistas - daugelyje greitojo maisto restoranų bulvy
tėms kepti gali būti naudojamas tas pats aliejus, kuriame kepama
ir duonos trupiniuose pavoliota vištiena. Be to, kepimo paviršiai
gali būti bendri. Maisto produktai, kuriuos paprastai laikome ne
turinčiais kviečių, dažnai turi kviečių pėdsakų, pavyzdžiui, blynų
plaktuvu plakta kiaušinienė ar „Taco Bell“ kukurūzų traškučiai ir
bulvių garnyras. Padažuose, dešrose ir burituose paprastai yra kvie
čių arba iš kviečių gaunamų sudedamųjų dalių.
Maisto produktai, kurių sudėtyje nėra kviečių glitimo, greitojo
maisto restoranuose yra, tiesą sakant, išimtis. Todėl gana sunku, o
gal net beveik neįmanoma, tokiose vietose gauti tikrai kviečių ir gli
timo neturinčių produktų. (Jūs neturėtumėte ten valgyti bet kuriuo
atveju!) Vis dėlto kai kurie tinklai, tokie kaip „Subway“, „Arbys“,
„Wendy’s“ ir „Chipode Mexican Grill“, drąsiai teigia, kad daugelis
jų produktų yra be glitimo ir (arba) siūlo meniu be glitimo.
Karštieji javainiai
„Cream of Wheat“ „Oat bran“
„Farina“ „Oatmeal“
„Malt-O-Meal“
M ėsa
Dešra Kulinarijos mėsa (mėsos
Dešrainiai vyniotiniai, saliamis)
Dirbtinė krabų mėsa Mėsa džiūvėsėliuose
Dirbtinė šoninė Mėsainis (jei yra duonos
Kalakutiena, kuriai kepti trupinių)
nereikia riebalų Mėsos konservai
322
NE maisto produktai gali būti tikra problemų sritis,
J V A IR Ū S
Pagardai
Kario milteliai Prieskonių mišiniai Takų prieskoniai
Sriubos
Konservuotos sriubos Sriubų koncentratai ir
Sultiniai, prancūziškos sriubos pagrindai
Sriubų mišiniai Tirštosios sriubos
Saldikliai
Dekstrinas ir maltodekstrinas Salyklas, salyklo sirupas,
(?) kvapiosios medžiagos iš
Miežių salyklas, miežių salyklo
ekstraktas
B PRIEDAS
„Kviečių pilvą“
mažinantys sveiki
receptai
1 puodelis sacharozės =
1 puodelis neapdoroto stevijų ekstrakto (ir kitų stevijų eks
traktų, maišomų su maltodekstrinu, kad jų uncija atitiktų
unciją sacharozės)
1puodelis granuliuotos sukralozės
lApuodelio stevijų ekstrakto miltelių (pvz., „Trader Joes“), ta
čiau stevijų ekstrakto miltelių saldumas skiriasi labiau nei
kitų saldiklių. Geriausiai etiketėje pasižiūrėti konkrečios
markės, kurią perkate, sacharozės ekvivalentą.
Vi puodelio + Vi šaukšto (arba maždaug 7 šaukštai) „Truvia
2 šaukštai skysto stevijų ekstrakto
1 Vi puodelio eritritolio
1 puodelis ksilitolio
327
Galiausiai šie receptai sukurti atsižvelgiant į tai, kad daugelis
skaitytojų labai užsiėmę ir maistui ruošti gali skirti nedaug laiko,
todėl šiuos patiekalus gaminti gana lengva. Dauguma sudedamų
jų dalių yra plačiai prieinamos.
Kad būtumėte saugūs, atkreipkite dėmesį, jog kiekvienas, ser
gantis celiakija arba jos variantais, nesusijusiais su žarnynu, taip
pat turi rinktis sudedamąsias dalis, kuriose nėra glitimo. Visos re
cepte išvardytos sudedamosios dalys parinktos taip, kad įprastai
būtų be glitimo, tačiau akivaizdu, kad jūs negalite kontroliuoti
kiekvieno maisto gamintojo ir to, ką jis deda į savo produktus.
Tad dar kartą viską patikrinkite.
Uogų ir kokosų kokteilis
Šis kokteilis puikiai tinka greitiems pusryčiams arba kaip užkandis. Dėl
kokosų pieno jis yra sotesnis nei dauguma kitų kokteilių. Mažiausią cu
kraus lygį palaiko vienintelis saldiklis - uogos.
1 porcija
6 porcijos
330
Linų sėmenų javainiai su
karštu kokosų pienu
Nustebsite, kokie sotūs gali būti šie paprasti karšti javainių pusryčiai,
ypač naudojant kokosų pieną.
1 arba 2 porcijos
1 porcija
1 linų sėmenų blynas (žr. 333 psl.) Jei blynas ką tik iškeptas, leiskite
jam 5 minutes atvėsti. Tada blyno
1 šaukštas bazilikų pešto arba
centre užtepkite 2 colių (apie 5
saulėje džiovintų pomidorų
cm) juostelę pešto padažo. Ant jos
pešto padažo
dėkite kiaušinio, paskui pomidoro
1 kietai virtas kiaušinis, nuluptas ir griežinėlius. Uždėkite špinatus ar
plonai supjaustytas salotas. Suvyniokite.
2 ploni pomidoro griežinėliai
Sauja jaunų špinatų arba
susmulkintų salotų lapų
Linų sėmenų blynas
Blynai iš linų sėmenų ir kiaušinių yra stebėtinai skanūs. Kai įprasite,
vieną ar du blynus galėsite pagaminti vos per kelias minutes. Jei turite dvi
keptuves, galite iš karto kepti du blynus ir taip paspartinti procesą (nors
juos po vieną reikia šildyti mikrobangų krosnelėje). Linų sėmenų blynus ga
lima kelias dienas laikyti šaldytuve. Vietoje vandens naudojant įvairių daržo
vių sultis (pvz., špinatų ar morkų), galimi įvairūs sveiki variantai.
1 porcija
333
Kalakutienos ir avokadų
suktinukai
Štai vienas iš šimtų būdų, kaip panaudoti mano linų sėmenų blynus
ruošiant skanius ir sočius pusryčius, pietus ar vakarienę. Užuot ruošę su
padažu, prieš dėdami kitas sudedamąsias dalis ant blyno užtepkite ploną
sluoksnį avinžirnių užtepo ar pešto.
1 porcija
334
Meksikietiška tortilijų sriuba
Šioje meksikietiškoje tortilijų sriuboje nėra tortilijos - taip ji vadinama tik
dėl produktų, kurie dera su tortilijomis. Aš sukūriau šj receptą savo šeimai
ir visada gailiuosi, kad nepagaminau dukart daugiau, nes visi prašo antros
porcijos.
4 porcijos
335
Tunų ir avokadų salotos
Nedaug derinių pasižymi tokiu įvairiu ir pikantišku skoniu kaip šis avo
kadų, žaliųjų citrinų ir šviežių kalendrų mišinys. Jei ruošiamasi valgyti vėliau,
avokadus ir žaliąsias citrinas geriausiai sudėti prieš pat valgant. Salotos gali
būti patiekiamos ir su salotų užpilu. Ypač tinka avokadų salotų užpilai.
2 porcijos
4 arba 6 porcijos
337
Cukinijų makaronai su
rudaisiais pievagrybiais
Vietoj įprastinių kvietinių makaronų naudojant cukiniją, patiekalo skonis
ir tekstūra būna kitokie, bet gana skanu. Kadangi cukinijos skonis mažiau
savitas nei kvietinių makaronų, kuo įdomesnis bus padažas ir įdaras, tuo
gardesnį išeis makaronai.
2 porcijos
2 porcijos
339
Krabų papločiai
Šiuos „džiūvėsėliuose“ pavoliotus krabų papločius be kviečių neįtikė
tinai lengva paruošti. Jei patiekalas patiekiamas su majonezo ir smulkintų
alyvuogių, svogūnų ar kitu panašiu padažu ir su špinatais arba žaliais salo
tų lapais, jis gali būti pagrindinis patiekalas.
4 porcijos
340
Vištiena su karijomis ir
tapenada
Šis patiekalas yra puikus pietų užkandis ir jį galima neštis su savimi. Jo
tinka užkąsti skubant, ypač jei turite likusios vištienos - tik po vakarienės
atidėkite krūtinėlę ar dvi. Jei norite, vištieną aptepkite pešto padažu (ba
zilikais ar saulėje džiovintais pomidorais) arba baklažanų kaponata vietoj
tapenados.
2 porcijos
341
Kiaulienos pjausniai džiūvėsėliuose
su parmezanu ir su saldžiu itališku
actu skrudintomis daržovėmis
Norėdami padaryti skanią „maltų džiūvėsėlių“ plutelę, kurioje gali būti
žolelių ar prieskonių, vietoje duonos trupinių naudokite maltus riešutus.
4 porcijos
342
Špinatų ir grybų salotos
Šios paprastos salotos lengvai paruošiamos dideliais kiekiais (naudo
jant kartotinius nurodytus kiekius) ar iš anksto (pvz., rytojaus pusryčiams).
Užpilą geriausiai užpilti prieš pat patiekiant. Jei nuspręsite naudoti parduo
tuvėje pirktą salotų užpilą, perskaitykite etiketę: užpilai dažnai gaminami
naudojant daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą ir (arba) sacharozę. Mažai
riebalų turinčių arba (ypač) visai jų neturinčių salotų užpilų reikėtų vengti
kaip maro. Jei parduotuvėje pirktas užpilas pagamintas su sveiku alieju
mi ir jame yra mažai cukraus arba visai jo nėra, naudokite tiek, kiek jums
patinka: apšlakstykite, užpilkite arba paskandinkite savo salotas padaže -
darykite, kaip jūsų širdis geidžia.
2 porcijos
343
Smidrai su keptais česnakais ir
alyvuogių aliejumi
Mažoje smidrų pakuotėje yra daug naudos sveikatai. Jei įdėsime šiek
tiek pastangų ir juos pagardinsime keptais česnakais, skonis bus labai pa
gerintas.
2 porcijos
344
Trijų sūrių ir baklažanų
pyragas
Jei mėgstate sūrį, jums patiks šio trijų sūrių troškinio skonių derinys.
Jis tinka kaip užkandis arba mažesnėmis porcijomis kaip garnyras prie ant
grotelių kepto kepsnio arba žuvies filė. Likučiai yra puikūs pusryčiai.
6 porcijos
345
Obuolių ir graikinių riešutų duona
Daugelis žmonių, kurie leidžiasi į kelionę be kviečių, kartais turi patenkinti
duonos troškimą, ir šis gardus, daug baltymų turintis kepalas yra kaip tik tai, ko
reikia. Obuolių ir graikinių riešutų duona labai skani su tepamuoju sūriu, žemės
riešutų, saulėgrąžų, anakardžių ar migdolų sviestu arba paprastu, senamadiš
ku karvių pieno sviestu (nesūdytu, jei esate jautrus druskai). Vis dėlto ši duona
nepakeis sumuštinio, nes ji trupa, kaip ir viskas, kame nėra glitimo.
Nepaisant tokių angliavandenių šaltinių kaip obuolių sultys įtraukimo, ben
dras šios duonos angliavandenių gramų kiekis yra tik maždaug 5 gramai rieke
lėje. Obuolių sulčių galima lengvai atsisakyti, nemenkinant duonos kokybės.
10 arba 12 porcijų
2 puodeliai maltų migdolų (galima įkaitinkite orkaitę iki 325 °F (163 °C).
įsigyti maltų) Gausiai ištepkite 9 ir 5 colių (22,5
ir 12,5 cm) kepimo skardą aliejumi
1 puodelis kapotų graikinių riešutų (idealiai tinka kokosų aliejus.) Maltus
migdolus, graikinius riešutus, maltus
2 šaukštai maltų linų sėmenų linų sėmenis, cinamoną, kepimo
(galima įsigyti maltų) miltelius ir druską sudėkite į dubenį ir
gerai išmaišykite.
1 šaukštas malto cinamono
Jmatavimo indą supilkite kiaušinius,
2 šaukšteliai kepimo miltelių obuolių sultis, aliejų ir grietinę arba
kokosų pieną. Mišinį supilkite į sausas
1/2 šaukštelio smulkios jūros sudedamąsias dalis ir maišykite tik tiek,
druskos kad skystosios dalys į juos susigertų.
Jei mišinys yra labai tirštas, įpilkite
2 dideli kiaušiniai 1-2 šaukštus kokosų pieno. Sudėkite
1 puodelis nesaldintų obuolių „tešlą“ į kepimo skardą ir kepkite apie
45 minutes. Jei į kepinį įsmeigtas
sulčių ir ištrauktas dantų krapštukas bus
1/2 puodelio graikinių riešutų, sausas, duona iškepusi. 20 minučių
leiskite atvėsti skardoje, tada išverskite.
rafinuoto alyvuogių, lydyto Supjaustykite ir patiekite.
kokosų aliejaus arba lydyto
sviesto Variantai: šį receptą galite pritaikyti
norėdami greitai iškepti duonos ir
Va puodelio grietinės arba kokosų bandelių - tai gali būti bananų, cukinijų,
pieno morkų duona ir 1.1. Pavyzdžiui,
obuolių sultis pakeiskite 1 1/2 puodelio
konservuotų moliūgų tyrės ir pridėkite
1 1/2 šaukštelio muskatų - taip iškepsite
moliūgų duoną, kuri puikiai tinka per
žiemos šventes.
346
Bananų ir mėlynių bandelės
Kaip ir dauguma receptų su sveikomis sudedamosiomis dalimis be
kviečių, šių „bandelių“ tekstūra bus truputį grūdėtesnė nei tų, kurios ke
pamos su kvietiniais miltais. Bananas, vaisius, kuriame yra daug anglia
vandenių, suteikia bandelėms šiek tiek saldumo, bet jis čia paskirstomas
10 bandelių, tad angliavandenių poveikis yra minimalus. Mėlynes galima
pakeisti tokiu pat kiekiu aviečių, spanguolių ar kitų uogų.
10 arba 12 bandelių
347
Pikantiškos moliūgų bandelės
Man patinka šios bandelės pusryčiams rudenj ir žiemą. Užtepkite tepa
mojo sūrio, ir vargu ar jums reikės ko nors kito, kad pasisotintumėte šaltą
rytą.
12 mažų bandelių
348
Juodasis šokoladas su sojų
varškės putėsiais
Jums bus sunku atskirti šį desertą nuo įprastinių putėsių, tačiau jame
yra didelis kiekis sveikų flavonoidų, kuriais garsėja kakavos produktai. Jei
esate jautrūs sojoms, sojų varškę ir sojų pieną pakeiskite 2 puodeliais (16
uncijų (452 g) paprasto graikiško jogurto.
4 porcijos
349
Aštrus imbieriniai sausainiai
Šie sausainiai be kviečių puikiai pravers, kai užsinorėsite ko nors saldaus. Kvie
tinius miltus pakeitus kokosų miltais, gaunami šiek tiek sunkesni, mažiau sulipę
sausainiai. Bet kai jūsų draugai ir šeima pripras prie kiek neįprastos tekstūros, pra
šys iškepti dar. Kaip ir keliuose kituose čia pateiktuose receptuose, tai yra bazinis
sausainių receptas, kuris gali būti pakeistas įvairiais skaniais būdais. Šokolado mė
gėjai, pavyzdžiui, gali pridėti pusiau saldaus šokolado gabaliukų, nedėti kvapiųjų
pipirų, muskatų, imbierų ir išsikepti sveikų šokoladinių sausainių be kviečių.
350
Morkų pyragas
Iš visų čia pateiktų receptų pagal skonį šis patiekalas artimiausias tam, kuris
kepamas naudojant kviečius, tad šis pyragas nudžiugins didžiausius kviečių mė
gėjus.
8 arba 10 porcijų
351
Klasikinis sūrio tortas su
pagrindu be kviečių
Tai proga švęsti: sūrio tortas be nepageidaujamų pasekmių sveikatai ar
svoriui! Šio sūrio torto be kviečių pagrindas yra maltos karijos, nors vietoj jų
galima naudoti ir maltus graikinius riešutus arba migdolus.
6 arba 8 porcijos
352
Šokolado ir žemės riešutų
sviesto saldainis
Turbūt nėra tokio dalyko kaip tikrai sveikas saldainis, bet šitas beveik
toks. Po ranka turėkite šio deserto atsargų, kad patenkintumėte kartais
atsirandantį šokolado ar saldumynų poreikį.
12 porcijų
353
Vasabių padažas
Jei dar nebandėte krienų, perspėju: jie gali būti siaubingai aštrūs, tačiau
unikaliu, nenusakomu būdu. Padažo aštrumą galima sušvelninti sumažinus
vasabių miltelių kiekį. (Būkite atsargūs ir pradžioje naudokite 1 šaukštelį,
kol turėsite galimybę įvertinti vasabių aštrumą ir savo ištvermę.) Vasabių
padažas puikiai tinka prie žuvies ir vištienos. Jį taip pat galima naudoti kaip
padažą vyniotiniams be kviečių (žr. 333 psl.). Norėdami azijietiškesnio va
rianto, pakeiskite majonezą 2 šaukštais sezamų aliejaus ir 1 šaukštu sojų
padažo (be kviečių).
2 porcijos
1 puodelis
2 SKYRIUS
1. Rollo F, Ubaldi M, Ermini L, Marota I. Otzis last meals: DNA analysis
of the intestinal content of the Neolithic glacier mummy from the Alps.
Proc Nat Acad Sci 2002 Oct 1; 99(20): 12594-9.
2. Shewry P R. Wheat.JExp Botany 2009; 60(6): 1537-53.
3. Ten pat.
4. Ten pat.
5. SongX, Ni Z. Yao Y ir kt. Identification of differentially expressed prote
ins between hybrid and parents in wheat ( TriticumaestivumL.) seedling
leaves. TheorAppl Genet 2009 Jan; 118 (2):213-25.
6. Gao X, Liu S W, Sun Q, Xia G M. High frequency of HMW-GS sequ
ence variation through somatic hybridization between Agropyron elonga-
tum and common wheat. Planta 2010 Jan; 23(2):245-50.
7. Van den Broeck H C, de Jong H C, Salentijn E M ir kt. Presence of ce
liac disease epitopes in modern and old hexaploid wheat varieties: wheat
breeding may have contributed to increased prevalence of celiac disease.
TheorAppl Genet 2010 Jul 28.
8. Shewry. J Exp Botany 2009; 60(6): 1537-53.
9. Magana-Gomez J A, Calderon de la Barca A M. Risk assessment of geneti
cally modified crops for nutrition and health. Nutr Rev 2009; 67(1): 1—16.
10. DubcovskyJ, DvorakJ. Genome plasticity akey factor in the success ofpo
lyploidy wheat under domestication. Science 2007 June 29; 316:1862-6.
3 SKYRIUS
1. Raeker R O, Gaines C S, Finney P L, Donelson T. Granule size distribu
tion and chemical composition of starches from 12 soft wheat cultivars.
Cereal Chem 1998 75(5):721-8.
361
2. Avivi L. High grain protein content in wild tetraploid wheat, Triticumdi-
coccoides. In Fifth International Wheat Genetics Symposium, New Delhi,
India 1978, Feb 23-28;372-80.
3. Cummings J H, Englyst H N. Gastrointestinal effects of food carbohydra
te. AmJ Clin Nutr 1995; 6l:938S-45S.
4. Foster-Powell, Holt S H A, Brand-MillerJ C. International table of glycemic
index and glycemic load values: 2002. AmJ Clin Nutr 2002; 76(l):5-56.
5. Jenkins D J H, Wolever T M, Taylor R H ir kt. Glycemic index of foods:
a physiological basis for carbohydrate exchange. Am J Clin Nutr 1981
Mar;34(3):362-6.
6. Juntunen K S, Niskanen L K, Liukkonen K H ir kt. Postprandial glucose,
insulin, and incretin responses to grain products in healthy subjects. AmJ
Clin Nutr 2002 Feb;75(2):254-62.
7. Jarvi A E, Karlstrom B E, Granfeldt Y E ir kt. The influence of food struc
ture on postprandial metabolism in patients with non-insulin-dependent
diabetes meilinis, J Clin Nutr 1995 Apr;6l(4):837-42.
8. Juntunen ir kt. AmJ Clin Nutr 2002 Feb;75(2):254-62.
9. Jarvi ir kt. AmJ Clin Nutr 1995 Apr;61(4):837-42.
10. Yoshimoto Y, Tashiro J, Takenouchi T, Takeda Y. Molecular structure and
some physio-chemical properties of high-amylose barley starches. Cereal
Chemistry 2000; 77:279-85.
11. Murray J A, Watson T, Clearman B, Mitros F. Effect of a gluten-free diet
on gastrointestinal symptoms in celiac disease. Am ] Clin Nutr 2004 Apr;
79(4):669-73.
12. Cheng J, Brar P S, Lee A R, Green P H. Body mass index in celiac di
sease: beneficial effect of a gluten-free diet. / Clin Gastroenterol 2010
Apr;44(4):267-71.
13. Shewry P R, Jones H D. Transgenic wheat: Where do we stand after the
first 12 years ?Ann App Biol 2005; 147:1 —14.
14. Van Herpen T, Goryunova S V, van der Schoot J ir kt. Alpha-gliadin genes
from the A, B, and D genomes of wheat contain different sets of celiac
disease epitopes. BMC Genomics 2006 Jan 10;7:1.
15. Molberg 0 , Uhlen A K, Jensen T ir kt. Mapping of gluten T-cell epitopes
in the bread wheat ancestors: implications for celiac disease. Gastroenterol
2005;128:393-401.
16. Shewry P R, Halford N G, Belton P S, Tatham A S. The structure and
properties of gluten: an elastic protein from wheat grain. Phil Trans Roy
SocLondon 2002;357:133-42.
362
17. Molbergirkt. Gastroenterol2005; 128:393-401.
18. Tatham A S, Shewry P R. Allergens in wheat and related cereals. Clin
Exp Allergy 2008; 38:1712-26.
4 SKYRIUS
1. Dohan F C. Wheat “consumption” and hospital admissions for schizop
hrenia during World War II. A preliminary report. 1966 Jan; 18(1 ):7-10.
2. Dohan F C. Coeliac disease and schizophrenia. Brit MedJ 1973 July 7;
51-52.
3. Dohan F C. Hypothesis: Genes and neuroactive peptides from food as
cause of schizophrenia. In: Costa E and Trabucchi M, eds. Advances in
Biochemical Psychopharmacology, New York: Raven Press 1980;22:535-
48.
4. Vlissides D N, Venulet A, Jenner F A. A double-blind gluten-free/
gluten-load controlled trial in a secure ward population. Br J Psych
1986;148:447-52.
5. Kraft B D, West E C. Schizophrenia, gluten, and low-carbohydrate,
ketogenic diets: a case report and review of the literature. Nutr Metab
2009;6:10.
6. Cermak S A, Curtin C, Bandini L G. Food selectivity and sensory sensi
tivity in children with autism spectrum disorders. J Am Diet Assoc 2010
Feb;110(2):238-46.
7. Knivsberg A M, Reichelt K L, Hoien T, Nodland M. A randomized, con
trolled study of dietary intervention in autistic syndromes. NutrNeurosci
2002;5:251-61.
8. Millward C, Ferriter M, Calver S ir kt. Gluten- and casein-free diets
for autistic spectrum disorder. Cochrane Database Syst Rev 2008 Apr
16;(2):CD003498.
9. Whiteley P, Haracopos D, Knivsberg A M ir kt. The Scan Brit rando
mised, controlled, single-blind study of a gluten- and casein-free dietary
intervention for children with autism spectrum disorders. Nutr Neurosci
2010 Apr;13(2):87-100.
10. Niederhofer H, Pittschieler K. A preliminary investigation of
ADHD symptoms in persons with celiac disease. J Atten Disord 2006
Nov;10(2):200-4.
11. Zioudrou C, Streaty R A, Klee W A. Opioid peptides derived from food
proteins. The exorphins./ita?/ Chem 1979 Apr 10;254(7):2446-9.
363
12. Pickar D, Vartanian F, Bunney W EJr ir kt. Short-term naloxone adminis
tration in schizophrenic and manic patients. A World Health Organiza
tion Collaborative Study. Arch Gen Psychiatry 1982 Mar;39(3):313-9.
13. Cohen M R, Cohen R M, Pickar D, Murphy D L. Naloxone reduces food
intake in humans. PsychosomaticMed 1985 March/April;47(2): 132-8.
14. Drewnowski A, Krahn D D, Demitrack M A ir kt. Naloxone, an opiate
blocker, reduces the consumption of sweet high-fat foods in obese and
lean female binge eaters. AmJ Clin Nutr 1995;61:1206 - 12.
5 SKYRIUS
1. Flegal K M, Carroll M D, Ogden C L, Curtin L R. Prevalence and trends
in obesity among US adults, 1999-2008./^Af A 2010;303(3):235-4l.
2. Flegal K M, Carroll M D, Kuczmarski RJ, Johnson C L. Overweight and
obesity in the United States: prevalence and trends, 1960-1994. Int J
Ohes RelatMetab Disord 1998;22( 1):39-47.
3. Costa D, Steckel R H. Long-term trends in health, welfare, and economic
growth in the United States, in Steckel R H, Floud R (redakt.): Health
and Welfare duringIndustrialization. Univ Chicago Press 1997: 47-90.
4. Kloting N, Fasshauer M, Dietrich A ir kt. Insulin sensitive obesity. AmJ
Physiol Endocrinol Metab 2010 Jun 22. [El. knyga]
5. DeMarco V G, Johnson M S, Whaley-Connell A T, Sowers J R. Cytoki
ne abnormalities in the etiology of the cardiometabolic syndrome. Curr
Hypertens Rep 2010 Apr; 12(2):93-8.
6. Matsuzawa Y. Establishment of aconcept ofvisceral fat syndrome and dis
covery of adiponectin. ProcJpnAcadSerBPhys BiolSci 2010;86(2): 131-
41.
7. Taip pat.
8. Funahashi T, Matsuzawa Y. Hypoadiponectinemia: a common basis
for diseases associated with overnutrition. Curr Atheroscler Rep 2006
Sep;8(5):433-8.
9. Deprės J, Lemieux I, Bergeron J ir kt. Abdominal obesity and the meta
bolic syndrome: contributions to global cardiometabolic risk. Arterioscl
Thromb VaseBiol 2008;28:1039-49.
10. Lee Y, Pratley R E. Abdominal obesity and cardiovascular disease risk: the
emerging role of the adipocyte./ CardiopulmRehab Prev 2007;27:2-10.
11. Lautenbach A, Budde A, Wrann C D. Obesity and the associated medi
ators leptin, estrogen and IGF-I enhance the cell proliferation and early
tumorigenesis of breast cancer cells. Nutr Cancer 2009;6l(4):484-91.
364
12. Endogenous Hormones and Breast Cancer Collaborative Group. Endo
genous sex hormones and breast cancer in postmenopausal women: rea
nalysis of nine prospective studies./Natl Cancer Inst 2002;94:606-16.
13. Johnson RE, Murah M H. Gynecomastia: pathophysiology, evaluation,
and management. Mayo Clin Proc 2009 Nov;84( 11): 1010-5.
14. Pynnonen P A, Isometsa E T, Verkasalo M A ir kt. Gluten-free diet may
alleviate depressive and behavioural symptoms in adolescents with ce
liac disease: a prospective follow-up case-series study. BMC Psychiatry
2005;5:14.
15. Green P, Stavropoulos S, Panagi S ir kt. Characteristics of adult celiac
disease in the USA: results of a national survey. Am J Gastroenterol
2001;96:126-31.
16. Cranney A, Zarkadas M, Graham I D ir kt. The Canadian Celiac Health
Survey. DigDisSci 2007 Apr; (5294):1087-95.
17. Barera G, Mora S, Brambill a P ir kt. Body composition in children with
celiac disease and the effects of a gluten-free diet: a prospective case-con
trol study. AmJ Clin Nutr 2000 Jul;72(l):71-5.
18. Cheng J, Brar P S, Lee A R, Green P H. Body mass index in celiac di
sease: beneficial effect of a gluten-free diet. / Clin Gastroenterol 2010
Apr;44(4):267-71.
19. Dickey W, Kearney N. Overweight in celiac disease: prevalence, clinical
characteristics, and effect of a gluten-free diet. AmJ Gastroenterol 2006
Oct; 101 (10):2356-9.
20. Murray J A, Watson T, Clearman B, Mitros F. Effect of a gluten-free diet
on gastrointestinal symptoms in celiac disease. Am J Clin Nutr 2004
Apr;79(4):669-73.
21. Cheng ir kt./ Clin Gastroenterol 2010 Apr;44(4):267-71.
22. Barera G ir kt. AmJ Clin Nutr 2000 Jul;72(l):71-5.
23. Venkatasubramani N, Telega G, Werlin S L. Obesity in pediatric celiac
disease./Pediat GastrolenterolNutr 2010 May 12 [el. knyga].
24. Bardella M T, Fredella C, Prampolini L ir kt. Body composition and die
tary intakes in adult celiac disease patients consuming a strict gluten-free
diet. AmJ Clin Nutr 2000 Oct;72(4):937-9.
25. Smecuol E, Gonzalez D, Mautalen C ir kt. Longitudinal study on the
effect of treatment on body composition and anthropometry of celiac
disease patients. AmJ Gastroenterol 1997 April;92(4):639-43.
26. Green P, Cellier C. Celiac disease. New Engl J Med 2007 October
25;357:1731-43.
365
27. Foster G D, Wyatt HR, Hill JO ir kt. A randomized trial of a low-car
bohydrate diet for obesity. N EnglJMed 2003;348:2082-90.
28. Samaha F F, Iqbal N, Seshadri P ir kt. A low-carbohydrate as compared
with a low-fat diet in severe obesity. N EnglJMed 2003;348:2074-81.
6 SKYRIUS
1. Paveley W F. From Aretaeus to Crosby: a history of coeliac disease. Brit
MedJ19SS Dec 24 - 3 1;297:1646-9.
2. Van Berge-Henegouwen, Mulder C. Pioneer in the gluten free diet:
Willem-Karel Dičke 1905-1962, over 50 years of gluten free diet. Gut
1993;34:1473-5.
3. Barton S H, Kelly D G, Murray J A. Nutritional deficiencies in celiac
disease. Gastroenterol Clin NAm 2007;36:93-108.
4. Fasano A. Systemic autoimmune disorders in celiac disease. Curr Opin
Gastroenterol 2006;22(6):674-9.
5. Fasano A, Berti I, Gerarduzzi T ir kt. Prevalence of celiac disease in at-ri
sk and not-at-risk groups in the United States: a large multicenter study.
Arch Intern Med2003 Feb 10;l63(3):286-92.
6. Farrell RJ, Kelly C P. Celiac sprue. N EnglJMed 2002;346(3): 180-8.
7. Garampazzi A, Rapa A, Mura S ir kt. Clinical pattern of celiac disease is
still changing.J Ped GastroenterolNutr 2007;45:6l 1-4.
8. Steens R, Csizmadia C, George E ir kt. A national prospective study on
childhood celiac disease in the Netherlands 1993-2000: A n increasing
recognition and a changing clinical picture./Pediatr 2005; 147-239-43.
9. McGowan K E, Castiglione D A, Butzner J D. The changing face of
childhood celiac disease in North America: impact of serological testing.
Pediatrics 2009 Dec;124(6):1572-8.
10. Rajani S, Huynh H Q, TurnerJ. The changing frequency of celiac disease
diagnosed at the Stollery Childrens Hospital. CanJ Gastrolenterol 2010
Feb;24(2):109-12.
11. Bottaro G, Cataldo F, Rotolo N ir kt. The clinical pattern of subclinical/
silent celiac disease: an analysis on 1026 consecutive cases. AmJ Gastro-
lenterol 1999 Mar;94(3):691- 6.
12. Rubio-Tapia A, Kyle R A, Kaplan E ir kt. Increased prevalence and morta
lity in undiagnosed celiac disease. Gastroenterol 2009 July; 137( 1):88—93-
13. Lohi S, Mustalahti K, Kaukinen K ir kt. Increasing prevalence of celiac
disease over time. Aliment Pharmacol Ther 2007;26:1217-25.
366
14. Bach J F. The effect of infections on susceptibility to autoimmune and
allergic disease. N EnglJMed 2002;347:911-20.
15. Van den Broeck H C, de Jong H C, Salentijn E M ir kt. Presence of ce
liac disease epitopes in modern and old hexaploid wheat varieties: Wheat
breeding may have contributed to increased prevalence of celiac disease.
TheorApplGenet2010 July 28 [el. knyga].
16. Van der Windt D, Jellema P, Mulder C J ir kt. Diagnostic testing for ce
liac disease among patients with abdominal symptoms: a systematic re
view. J Am MedAssoc 2010;303(17):1738-46.
17. Johnston S D, McMillan S A, Collins J S ir kt. A comparison of antibodies
to tissue transglutaminase with conventional serological tests in the diagno
sis of coeliac disease. EurJ GastroenterolHepatol 2003 Sep;15(9): 1001 -4.
18. Van der Windt ir kt.JAm MedAssoc 20\0\2>02>{\7)\ 1738-46.
19. Johnston S D ir kt. EurJ Gastroenterol Hepatol 2003 Sep;15(9): 1001 -4.
20. Van der Windt ir kt.J Am MedAssoc 20\0;303(17): 1738-46.
21. NIH Consensus Development Conference on Celiac Disease. NIH
Consens State Sci Statements 2004 Jun 28—30;21( 1): 1—23.
22. Mustalahti K, Lohiniemi S, Collin P ir kt. Gluten-free diet and quality
of life in patients with screen-detected celiac disease. Eff Clin Pract 202
May-Jun;5(3):105-13.
23. Ensari A, Marsh M N, Morgan S ir kt. Diagnosing coeliac disease by
rectal gluten challenge: a prospective study based on immunopatholo-
gy, computerized image analysis and logistic regression analysis. Clin Sci
(Lond) 2001 Aug; 101(2):199-207.
24. Drago S, El Asmar R, Di Pierro M ir kt. Gliadin, zonulin and gut permea
bility: effects on celiac and nonceliac intestinal mucosa and intestinal cell
lines. ScandJ Gastroenterol 2006;4l :408-19.
25. Guttman J A, Finlay B B. Tight junctions as targets of infectious agents.
BiochimBiophysActa 2009 Apr;1788(4):832-4l.
26. Parnell N, Ciclitira P J. Celiac disease. Curr Opin Gastroenterol 1999
Mar; 15(2): 120-4.
27. Peters U, Askling J, Gridley G ir kt. Causes of death in patients with
celiac disease in a population-based Swedish cohort. Arch Intern Med
2003;163:1566-72.
28. Hafstrom I, Ringertz B, Spangberg A ir kt. A vegan diet free of gluten
improves the signs and symptoms of rheumatoid arthritis: the effects on
arthritis correlate with a reduction in antibodies to food antigens. Rheu
matology (Oxford) 2001 Oct;40(10):l 175-9.
367
29. Peters ir kt. Arch Intern Med 2003; 163:1366-72.
30. Barera G, Bonfanti R, Viscardi M ir kt. Occurrence of celiac disease after
onset of type 1 diabetes: a 6-year prospective longitudinal study. Pedia-
trics 2002;109:833-8.
31. Ascher H. Coeliac disease and type 1 diabetes: an affair still with much
hidden behind the veil. Acta Paediatr 2001 ;90; 1217-25.
32. Hadjivassiliou M, Sanders D S, Griinewald R A ir kt. Gluten sensitivity:
from gut to brain. Lancet 2010 March;9:318-30.
33. Hadjivassiliou M, Griinewald R A, Lawden M ir kt. Headache and CNS
white matter abnormalities associated with gluten sensitivity. Neurology
2001 Feb 13;56(3):385-8.
34. Barton SH, KellyDG,MurrayJ A. GastroenteroK2\\nNAm2007\b6:9?)-
108.
35. Ludvigsson J F, Montgomery S M, Ekbom A ir kt. Small-intestinal
histopathology and mortality risk in celiac disease. J Am Med Assoc
2009;302(11): 1171-8.
36. West J, Logan R, Smith C ir kt. Malignancy and mortality in people
with celiac disease: population based cohort study. Brit MedJ 2004 July
21 ;doi: 10.1136/bmj.38169.486701.7C.
37. Askling J, Linet M, Gridley G ir kt. Cancer incidence in a population-
based cohort of individuals hospitalized with celiac disease or dermatitis
herpetiformis. Gastroenterol 2002 Nov; 123(5): 1428-35.
38. Peters ir kt. Arch Intern Med 2003; 163:1566-72.
39. Ludvigsson ir kt. J Am MedAssoc 2009;302(11):1171-8.
40. Holmes G K T, Prior P, Lane M R ir kt. Malignancy in celiac disease -
effect of a gluten free diet. Gut 1989;30:333-8.
41. Ford A C, Chey W D, Talley N J ir kt. Yield of diagnostic tests for celiac
disease in individuals with symptoms suggestive of irritable bowel syn
drome: systematic review and meta-analysis. Arch Intern Med 2009 April
13;169(7):651-8.
42. Ten pat.
43. Bagci S, Ercin C N, Yesilova Z ir kt. Levels of serologic markers of celiac
disease in patients with reflux esophagitis. WorldJ Gastrolenterol 2006
Nov 7;12(4l):6707-10.
44. Ūsai P, Manca R, Cuomo R ir kt. Effect of gluten-free diet and co-morbi
dity of irritable bowel syndrome-type symptoms on health-related quali
ty of life in adult coeliac patients. Dig Liver Dis 2007 Sep;39(9):824-8.
368
45. Collin P, Mustalahti K, Kyronpalo S ir kt. Should we screen reflux oe
sophagitis patients for coeliac disease ?EurJ Gastroenterol Hepatol 2004
Sep; 16(9) :917-20.
46. Cuomo A, Romano M, Rocco A ir kt. Reflux oesophagitis in adult
coeliac disease: beneficial effect of a gluten free diet. Gut 2003
Apr;52(4):5l4-7.
47. Ten pat.
48. Verdu E F, Armstrong D, MurrayJ A. Between celiac disease and irritable
bowel syndrome: the “no mans land” of gluten sensitivity. AmJ Gastro
enterol 2009 Jun;104(6): 1587-94.
7 SKYRIUS
1. Zhao X. 434-PP. Presented at the American Diabetes Association 70th
Scientific Sessions; June 25,2010.
2. Franco O H, Steyerberg E W, Hu F B ir kt. Associations of diabetes mel-
litus with total life expectancy and life expectancy with and without car
diovascular disease. Arch Intern Med 2007 Jun 11;167( 11): 1145—51.
3. Daniel M, Rowley K G, McDermott R ir kt. Diabetes incidence in an
Australian aboriginal population: an 8-year follow-up study. Diabetes
Care 1999;22:1993-8.
4. Ebbesson S O, Schraer C D, Risica P M ir kt. Diabetes and impaired glu
cose tolerance in three Alaskan Eskimo populations: the Alaska-Siberia
Project. Diabetes Care 1998;21:563-9.
5. Cordain L. Cereal grains: Humanity’s double-edged sword. In Simopou-
lous A P (redakt.), Evolutionary aspects of nutrition and health. World
Rev Nutr Diet 1999;84:19-73.
6. Reaven G M. Banting Lecture 1988: Role of insulin resistance in human
disease. Diabetes 1988;37:1595-607.
7. Crawford E M. Death rates from diabetes mellitus in Ireland 1833-1983:
a historical commentary. UlsterMedJ1987 Oct;56(2):109-15.
8. Ginsberg H N, MacCallum P R. The obesity, metabolic syndrome, and
type 2 diabetes meilius pandemic: Part I. Increased cardiovascular disease
risk and the importance of atherogenic dyslipidemia in persons with the
metabolic syndrome and type 2 diabetes mellitus. J Cardiometab Syndr
2009;4(2): 113-9.
9. Centers for Disease Control. National diabetes fact sheet 2011, http://
apps. nccd.cdc.gov/DDTSTRS/FactSheet.aspx.
369
10. Ginsberg ir kt.J Cardiometab Syndr 2009;4(2): 113-9.
11. Centers for Disease Control. Overweight and obesity trends among
adults 2011, at http://www.cdc.gov/obesity/data/index.html.
12. Wang Y, Beydoun M A, Liang L ir kt. Will all Americans become over
weight or obese? Estimating the progression and cost of the US obesity
epidemic. Obesity (Silver Spring) 2008 Oct; 16(10):2323—30.
13. USDA. U.S. Per capita wheat use, http://www.ers.usda.gov/amberwa-
ves/september08/findings/wheatf lour.htm
14. Macor C, Ruggeri A, Mazzonetto P ir kt. Visceral adipose tissue impairs
insulin secretion and insulin sensitivity but not energy expenditure in
obesity. Metabolism 1997 Feb;46(2): 123-9.
15. Marchetti P, Lupi R, Del Guerra S ir kt. The beta-cell in human type 2
diabetes. Adv Exp Med Biol 2010;654:501-14.
16. Ten pat.
17. Wajchenberg B L. Beta-cell failure in diabetes and preservation by clini
cal treatment. Endocr Rev 2007 Apr;28(2): 187-218.
18. Banting F G, Best C H, Collip J B ir kt. Pancreatic extracts in the tre
atment of diabetes meilinis: preliminary report. Can Med AssocJ 1922
March;12(3): 141-6.
19. Westman E C, Vernon M C. Has carbohydrate-restriction been forgot
ten as a treatment for diabetes mellitus ?A perspective on the ACCORD
study design. NutrMetab 2008;5:10.
20. Volek J S, Sharman M, Gomez A ir kt. Comparison of energy-restricted
very low-carbohydrate and low-fat diets on weight loss and body com
position in overweight men and women. NutrMetab (Lond); 2004 Nov
8;1(1):13.
21. Volek J S, Phinney S D, Forsythe C E ir kt. Carbohydrate restriction has
a more favorable impact on the metabolic syndrome than a low fat diet.
Lipids 2009 Apr;44(4):297-309.
22. Stern L, Iqbal N, Seshadri P ir kt. The effects of a low-carbohydrate versus
conventional weight loss diets in severely obese adults: one-year follow
up of a randomized trial. Ann Intern Med 2004;140:778-85.
23. Samaha F F, Iqbal N, Seshadri P ir kt. A low-carbohydrate as compared
with a low-fat diet in severe obesity. N EnglJMed 2003;348:2074-81.
24. Gannon M C, Nuttall F Q. Effect of a high-protein, low-carbohydrate
diet on blood glucose control in people with type 2 diabetes. Diabetes
2004;53:2375-82.
370
25. Stern ir kt. Ann Intern Med 2004; 140:778-85.
26. Boden G, Sargrad K, Homko C ir kt. Effect of a low-carbohydrate diet
on appetite, blood glucose levels and insulin resistance in obese patients
with type 2 diabetes. Ann Intern Med 2005; 142:403-11.
27. Ventura A, Neri E, Ughi C ir kt. Gluten-dependent diabetes-related and
thyroid related autoantibodies in patients with celiac disease. J Pediatr
2000;137:263-5.
28. Vehik K, Hamman R F, Lezotte D ir kt. Increasing incidence of type
1 diabetes in 0- to 17-year-old Colorado youth. Diabetes Care 2007
Mar;30(3):503-9.
29. DIAMOND Project Group. Incidence and trends of childhood type 1
diabetes worldwide 1990-1999. Diabet Med 2006 Aug;23(8):857-66.
30. Hansen D, Bennedbaek F N, Hansen L K ir kt. High prevalence of coe-
liac disease in Danish children with type 1 diabetes mellitus. Acta Paedi-
atr 2001 Nov;90(l 1): 1238-43.
31. Barera G, Bonfanti R, Viscsrdi M ir kt. Occurrence of celiac disease after
onset of type 1 diabetes: A 6-year prospective longitudinal study. Pedia-
tries 2002;109:833-8.
32. Ten pat.
33. Funda D P, Kaas A, Bock T ir kt. Gluten-free diet prevents diabetes in
NOD mice. Diabetes Metab Res Rev 1999;15:323-7.
34. Maurano F, Mazzarella G, Luongo D ir kt. Small intestinal enteropat
hy in non-obese diabetic mice fed a diet containing wheat. Diabetologia
2005 May;48(5):931-7.
35. Westman E C, Yancy W S, Mavropoulos J C ir kt. The effect of a low-car
bohydrate, ketogenic diet versus a low-glycemic index diet on glycemic
control in type 2 diabetes mellitus. Nutr Metab 2008 Dec 9;5:36.
8 SKYRIUS
1. Wyshak G. Teenaged girls, carbonated beverage consumption, and bone
fractures. Arch Pediatr Adolesc Med 2000 Jun; 154(6):610-3.
2. Remer T, Manz F. Potential renal acid load of foods and its influence on
urine pH .JAm Diet Assoc 1995;95:791-7.
3. Alexy U, Remer T, Manz F ir kt. Long-term protein intake and dietary
potential renal acid load are associated with bone modeling and remo
deling at the proximal radius in healthy children. AmJ Clin Nutr 2005
Nov;82(5):l 107-14.
4. Sebastian A, Frassetto L A, Sellmeyer D E ir kt. Estimation of the net
acid load of the diet of ancestral preagricultural Homo sapiens and their
hominid ancestors. AmJ Clin Nutr 2002;76:1308-16.
5. Kurtz I, Maher T, Hulter H N ir kt. Effect of diet on plasma acid-base
composition in normal humans. Kidney Int 1983;24:670-80.
6. Frassetto L, Morris R C, Sellmeyer D E ir kt. Diet, evolution and aging.
EurJ Nutr 2001 ;40:200-13.
7. Ten pat.
8. Frassetto LA, Todd K M, Morris R CJr, Sebastian A. Worldwide inciden
ce of hip fracture in elderly women: relation to consumption of animal
and vegetable foods./ GerontolA Biol Sci Med Sci 2000;55:M585-92.
9. Van Staa T P, Dennison E M, Leuf kens H G ir kt. Epidemiology of frac
tures in England and Wales. Bone 2001;29:517-22.
10. Grady D, Rubin SM, Petitti D B ir kt. Hormone therapy to prevent
disease and prolong life in postmenopausal women. Ann Intern Med
1992;117:1016-37.
11. Dennison E, Mohamed M A, Cooper C. Epidemiology of osteoporosis.
RheumDis Clin NAm 2006;32:617-29.
12. Berger C, Langsetmo L, Joseph L ir kt. Change in bone mineral density
as a function of age in women and men and association with the use of
antiresorptive agents. CMAJ 2008;178:1660-8.
13. Massey L K. Dietary animal and plant protein and human bone health: a
whole foods approach./Nutr 133:862S-5S.
14. Sebastian irkt.^z J Clin Nutr 2002;76:1308-16.
15. Jenkins D J, Kendall C W, Vidgen E ir kt. Effect of high vegetable protein
diets on urinary calcium loss in middle-aged men and women. EurJ Clin
Nutr 2003 Feb;57(2):376-82.
16. Sebastian irkt.AmJ Clin Nutr 2002;76:1308-16.
17. Denton D. TheHungerfor Salt. New York: Springer-Verlag, 1962.
18. Sebastian irkt .AmJ Clin Nutr 2002;76:1308-16.
19. AAmerican Association of Orthopedic Surgeons. Facts on Hip Replace
ments, http:/ / www.aaos.org/ research/stats/Hip_Facts.pdf.
20. Sacks JJ, Luo Y H, Helmick C G. Prevalence of specific types of arthritis
and other rheumatic conditions in the ambulatory health care system in
the United States, 2001-2005. Arthr Care Res 2010 Apr;62(4):460-4.
21. Katz J D, Agrawal S, Velasquez M. Getting to the heart of the matter: os
teoarthritis takes its place as part of the metabolic syndrome. Curr Opin
Rheumatol 2010 June 28. [El. knyga]
372
22. Dumond H, Presle N, Terlain B ir kt. Evidence for a key role of leptin in
osteoarthritis. Arthr Rheum 2003 Nov;48(l 1):3118-29.
23. Wang Y, Simpson J A, Wluka AE ir kt. Relationship between body adi
posity measures and risk of primary knee and hip replacement for osteo
arthritis: a prospective cohort study. Arthr Res Ther 2009; 11: R31-
24. Toda Y, Toda T, Takemura S ir kt. Change in body fat, but not body
weight or metabolic correlates of obesity, is related to symptomatic relief
of obese patients with knee osteoarthritis after a weight control program.
J Rheumatol 1998 Nov;25(l l):2181-6.
23. Christensen R, Astrup A, Bliddal H ir kt. Weight loss: the treatment of
choice for knee osteoarthritis? A randomized trial. Osteoarthr Cart 2005
Jan;13(l):20-7.
26. Anderson AS, Loeser RF. Why is osteoarthritis an age-related disease?
Best Prac Res Clin Rheum 2010;24:15-26.
27. Meyer D, Stavropolous S, Diamond B ir kt. Osteoporosis in a North
American adult population with celiac disease. Am J Gastroenterol
2001;96:112-9.
28. Mazure R, Vazquez H, Gonzalez D ir kt. Bone mineral affection in
asymptomatic adult patients with celiac disease. AmJ Gastroenterol 1994
Dec;89(12):2130-4.
29. Stenson W F, Newberry R, Lorenz R ir kt. Increased prevalence of celiac
disease and need for routine screening among patients with osteoporosis.
Arch Intern Med 2005 Feb 28; l65(4):393-9.
30. Bianchi ML, Bardella MT. Bone in celiac disease. Osteoporos Int
2008;19:1705-16.
31. Fritzsch J, Hennicke G, Tannapfel A. Ten fractures in 21 years. Unfallchi-
rurg2005 Nov; 108(11):994-7.
32. Vasquez H, Mazure R, Gonzalez D ir kt. Risk of fractures in celiac disease
patients: a cross-sectional, case-control study. AmJ G astroenterol 2000
Jan;95( 1): 183—9.
33. Lindh E, Ljunghall S, Larsson K, Lavo B. Screening for antibodies against
gliadin in patients with osteoporosis.J Int Med 1992;231:403- 6.
34. Hafstrom I, Ringertz B, Spangberg A ir kt. A vegan diet free of gluten
improves the signs and symptoms of rheumatoid arthritis: the effects on
arthritis correlate with a reduction in antibodies to food antigens. Rheu-
matol 2001;1175-9.
373
9 SKYRIUS
1. Bengmark S. Advanced glycation and lipoxidation end products - ampli
fiers of inflammation: The role of food. J Parent Enter Nutr 2007 Sept-
Oct;31(5):430-40.
2. Uribarri J, Cai W, Peppa M ir kt. Circulating glycotoxins and dietary
advanced glycation endproducts: Two links to inflammatory response,
oxidative stress, and aging.J Gerontol 2007 Apr;62A:427-33.
3. Epidemiology of Diabetes Interventions and Complications (EDIC).
Design, implementation, and preliminary results of a long-term follow
up of the Diabetes Control and Complications Trial cohort. Diabetes
Care 1999 Jan;22(l):99-111.
4. Kilhovd B K, Giardino I, Torjesen P A ir kt. Increased serum levels of
the specific AGE-compound methylglyoxal-derived hydroimidazolone
in patients with type 2 diabetes. Metabolism 1003;52:163-7.
5. Monnier V M, Battista O, Kenny D ir kt. Skin collagen glycation, glyco-
xidation, and crosslinking are lower in subjects with long-term intensive
versus conventional therapy of type 1 diabetes: Relevance of glycated
collagen products versus HbAlc as markers of diabetic complications.
DCCT Skin Collagen Ancillary Study Group. Diabetes Control and
Complications Trial. Diabetes 1999;48:870-80.
6. Negrean M, Stirban A, Stratmann B ir kt. Effects of low- and high-advan
ced glycation endproduct meals on macro- and microvascular endothe
lial function and oxidative stress in patients with type 2 diabetes mellitus.
AmJ Clin Nutr 2007;85:1236-43.
7. Goh S, Cooper M E. The role of advanced glycation end products in
progression and complications of diabetes. J Clin Endocrinol Metab
2008;93:1143-52.
8. Uribarri J, Tuttle K R. Advanced glycation end products and nephrotoxi
city of high-protein diets. ClinJ Am SocNephrol 2006;1:1293-9.
9. Bucala R, Makita Z, Vega G ir kt. Modification of low density lipo
protein by advanced glycation end products contributes to the dysli-
pidemia of diabetes and renal insufficiency. Proc Natl Acad Sci USA
1994;91:9441-5.
10. Stitt A W, He C, Friedman S ir kt. Elevated AGE-modified Apo B in sera
of euglycemic, normolipidemic patients with atherosclerosis: relations
hip to tissue AGEs. Mol Med 1997;3:617-27.
11. Goh ir kt./ Clin Endocrinol Metab 2008;93:1143-52.
374
12. Moreira P I, Smith M A, Zhu X ir kt. Oxidative stress and neurodegene
ration. Ann N Y Acad Sci 2005;1043:543-52.
13. Nicolls M R. The clinical and biological relationship between type 2 diabe
tes meilinis and Alzheimer’s disease. Curr Alzheimer Res 2004; 1:47-54.
14. Bengmark./Parent Enter Nutr 2007 Sept-0ct;31(5):430-40.
15. Seftel A D, Vaziri N D, Ni Z ir kt. Advanced glycation end products in
human penis: elevation in diabetic tissue, site of deposition, and possible
effect through iNOS or eNOS. Urology 1997;50:1016-26.
16. Stitt A W. Advanced glycation: an important pathological event in dia
betic and age related ocular disease. BrJ Ophthalmol 2001;85:746-53.
17. Uribarri./ Gerontol 2007 Apr;62A:427-33.
18. Vlassara H, Cai W, Crandall J ir kt. Inflammatory mediators are induced
by dietary glycotoxins, a major risk for complications of diabetic angio
pathy. Proc Natl Acad Sci USA 2002;99:15596-601.
19. American Diabetes Association, at http://www.diabetes.org/diabetes-
basics/diabetes-statistics.
20. Sakai M, Oimomi M, Kasuga M. Experimental studies on the role of
fructose in the development of diabetic complications. Kobe J Med Sci
2002;48(5):125-36.
21. Goldberg T, Cai W, Peppa M ir kt. Advanced glycoxidation end products
in commonly consumed foods.J Am Diet Assoc 2004;104:1287-91.
22. Negrean ir kt. Am J Clin Nutr 2007;85:1236-43.
23. Sarwar N, Aspelund T, Eiriksdottir G ir kt. Markers of dysglycaemia
and risk of coronary heart disease in people without diabetes: Rey
kjavik prospective study and systematic review. PLos Med 2010 May
25;7(5):el000278.
24. International Expert Committee. International Expert Committee re
port on the role of the HbAlc assay in the diagnosis of diabetes. Diabetes
Care 2009; 32:1327-44.
25. Khaw K T, Wareham N, Luben R ir kt. Glycated haemoglobin, diabetes,
and mortality in men in Norfolk cohort of European Prospective Investi
gation of Cancer and Nutrition (EPIC-Norfolk). Brit Med J 2 001 Jan
6;322(7277): 15-8.
26. Gerstein H C, Swedberg K, Carlsson J ir kt. T h e h e m o g l o b i n ^
10 SKYRIUS
1. Stalenhoef A F, de GraafJ. Association of fasting and nonfasting serum
triglycerides with cardiovascular disease and the role of remnant-like li
poproteins and small dense LDL. Curr Opin Lipidol 2008;19:355-61.
2. Lamarche B, Lemieux I, Despres JP. The small, dense LDL phenotype
and the risk of coronary heart disease: epidemiology, patho-physiology
and therapeutic aspects. DiabetesMetab 1999 Sep;25(3): 199-211.
3. Packard CJ. Triacylglycerol-rich lipoproteins and the generation of small,
dense low-density lipoprotein. Biochem Soc Trans 2003;31:1066-9.
4. De GraafJ, Hak-Lemmers H L, Hectors M P et al. Enhanced susceptibi
lity to in vitro oxidation of the dense low density lipoprotein subfraction
in healthy subjects. Arterioscler Thromb 1991 Mar-Apr;l l(2):298-306.
5. Younis N, Sharma R, Soran H ir kt. Glycation as an atherogenic modifi
cation of LDL. Curr Opin Lipidol 2008 Aug;19(4):378-84.
6. Zambon A, Hokanson J E, Brown B G, Brunzell J D. Evidence for a new
pathophysiological mechanism for coronary artery disease regression:
hepatic lipase-mediated changes in LDL density. Circulation 1999 Apr
20;99( 15): 1959—64.
376
7. Ginsberg H N. New perspectives on atherogenesis: role of abnormal tri
glyceride-rich lipoprotein metabolism. Circulation 2002;106:2137-42.
8. Stalenhoef ir kt. Curr Opin Lipidol 2008;19:355-61.
9. Ford ES, Li C, Zhgao G ir kt. Hypertriglyceridemia and its phar
macologic treatment among US adults. Arch Intern Med 2009 Mar
23;l69(6):572-8.
10. Superko HR. Beyond LDL cholesterol reduction. Circulation 1996 Nov
15;94(10):2351-4.
11. Lemieux I, Couillard C, Pascot A ir kt. The small, dense LDL phe
notype as a correlate of postprandial lipemia in men. Atherosclerosis
2000;153:423-32.
12. Nordestgaard B G, Benn M, Schnohr P ir kt. Nonfasting triglycerides
and risk of myocardial infarction, ischemic heart disease, and death in
men and women.JAMA 2007 Jul 18;298(3):299-308.
13. Sniderman A D. How, when, and why to use apolipoprotein B in clinical
practice. AmJ Cardiol 2002 Oct 17;90(8A):48i-54i.
14. OtvosJ D, Jeverajah E J, Cromwell W C. Measurement issues related to
lipoprotein heterogeneity. AmJ Cardiol 2002 Oct 17;90(8A):22i-9i.
15. Parks E J, Hellerstein M K. Carbohydrate-induced hypertriacylglycero-
lemia: Hisotrical perspective and review of biological mechanisms. Am J
Clin Nutr 2000; 71:412-23.
16. Hudgins L C. Effect of high-carbohydrate feeding on triglyceride and
saturated fatty acid synthesis. Proc Soc Exp Biol Med 2000;225:178-83.
17. Savage D B, Semple R K. Recent insights into fatty liver, metabolic dys-
lipidaemia and their links to insulin resistance. Curr Opin Lipidol 2010
Aug;21(4):329-36.
18. Therond P. Catabolism of lipoproteins and metabolic syndrome. Cur
Opin Clin Nutr Metab Care 2009; 12:366-71.
19. Centers for Disease Control 2010, Dietary intake for adults 20 years of
age and over, http://www.cdc.gov/nchs/fastats/diet.htm.
20. Capeau J. Insulin resistance and steatosis in humans. Diabetes Metab
2008;34:649-57.
21. Adiels M, Olofsson S, Taskinen R, Boren J. Overproduction of very low-
density lipoproteins is the hallmark of the dyslipidemia in the metabolic
syndrome. Arteroscler Thromb Vase Biol 2008;28:1225-36.
22. Westman E C, Yancy W S Jr, Mavropoulos J C ir kt. The effect of a low-
carbohydrate, ketogenic diet versus a low-glycemic index diet on glyce-
377
mic control in type 2 diabetes mellitus. Nutr Metab (Lond) 2008 Dec
19;5:36.
23. Temelkova-Kurktschiev T, Hanefeld M. The lipid triad in type 2 diabe
tes - prevalence and relevance of hypertriglyceridaemia/low high-densi
ty lipoprotein syndrome in type 2 diabetes. Exp Clin Endocrinol Diabetes
2004 Feb;112(2) :75—9.
24. Krauss R M. Atherogenic lipoprotein phenotype and diet-gene interacti
ons./A^r 2001 Feb; 131 (2):340S-3S.
25. Wood R J, Vblek J S, Liu Y ir kt. Carbohydrate restriction alters lipo
protein metabolism by modifying VLDL, LDL, and HDL subfraction
distribution and size in overweight men./Nutr 2006;136:384-9.
11 SKYRIUS
1. Hadjivassiliou M, Sanders D S, Griinewald R A ir kt. Gluten sensitivity:
from gut to brain. Lancet 2010 March;9:318-30.
2. Holmes G K. Neurological and psychiatric complications in coeliac dise
ase. Knygoje Gobbi G, Anderman F, Naccarato S ir kt., (redakt.): Epilepsy
and other neurological disorders in coeliac disease. London: John Libbey;
1997:251-64.
3. Hadjivassiliou M, Griinewald R A, Sharrack B ir kt. Gluten ataxia in
perspective: epidemiology, genetic susceptibility and clinical characteris
tics. Brain 2003;126:685-91.
4. Cooke W, Smith W. Neurological disorders associated with adult coeliac
disease. Brain 1966;89:683-722.
5. Hadjivassiliou M, Boscolo S, Davies-Jones G A ir kt. The humoral
response in the pathogenesis of gluten ataxia. Neurology 2002 Apr
23;58(8): 1221—6.
6. Burk K Bosch S, Muller C A ir kt. Sporadic cerebellar ataxia associated
with gluten sensitivity. Brain 2001;124:1013-9.
7. Wilkinson I D, Hadjivassiliou M, Dickson J M ir kt. Cerebellar abnor
malities on proton MR spectroscopy in gluten ataxia./ NeurolNeurosurg
Psychiatry 2005;76:1011-3.
8. Hadjivassiliou M, Davies-Jones G, Sanders D S, Griinewald R A. Dietary
treatment of gluten ataxia./Neurol Neurosurg Psychiatry 2003;74:1221-
4.9.
9. Hadjivassiliou ir kt. Brain 2003;126:685-91.
10. Ten pat.
378
11. Hadjivassiliou M, Kandler R H, Chattopadhyay A K ir kt. Dietary tre
atment of gluten neuropathy. Muscle Nerve 2006 Dec;34(6):762-6.
12. Bushara K O. Neurologic presentation of celiac disease. Gastroenterol
2005;128:S92-7.
13. Hadjivassiliou ir kt. Lancet 2010 March;9:318-30.
14. Hu W T, Murray J A, Greenway M C ir kt. Cognitive impairment and
celiac disease. Arch Neurol 2006;63:1440-6.
15. Ten pat.
16. Hadjivassiliou ir kt. Lancet 2010 March;9:318-30.
17. Peltola M, Kaukinen K, Dastidar P ir kt. Hippocampal sclerosis in refrac
tory temporal lobe epilepsy is associated with gluten sensitivity. J Neurol
NeurosurgVsych.i2.ixy 2009 Jun;80(6):626-30.
18. Cronin C C, Jackson L M, Feighery C ir kt. Coeliac disease and epilepsy.
QJM 1998;91:303-8.
19. Chapman R W, Laidlow J M, Colin-Jones D ir kt. Increased prevalence
of epilepsy in celiac disease. Brit MedJ 1978;2:250-1.
20. Mavroudi A, Karatza E, Papastravrou T ir kt. Successful treatment
of epilepsy and celiac disease with a gluten-free diet. Pediatr Neurol
2005;33:292-5.
21. Harper E, Moses H, Lagrange A. Occult celiac disease presenting as epi
lepsy and MRI changes that responded to gluten-free diet. Neurology
2007;68:533.
22. Ranua J, Luomą K, Auvinen A ir kt. Celiac disease-related antibodies in
an epilepsy cohort and matched reference population. Epilepsy Behav
2005 May;6(3):388-92.
12 SKYRIUS
1. Smith R N, Mann N J, Braue A ir kt. A low-glycemic-load diet improves
symptoms in acne vulgaris patients: a randomized controlled trial. Am J
Clin Nutr 2007 Jul;86( 1): 107-15.
2. Cordain L, Lindeberg S, Hurtado M ir kt. Acne vulgaris: A disease of
Western civilization. Arch Dermatol 2002 Dec; 138:1584-90.
3. Miyagi S, Iwama N, Kawabata T, Hasegawa K. Longevity and diet in
Okinawa, Japan: the past, present and future. Asia Pac J Public Health
2003;15Suppl:S3-9.
4. Cordain. Arch Dermatol 2002 Dec; 138:1584-90.
5. Bendiner E. Disastrous trade-off: Eskimo health for white civilization.
Hosp Pract 1974;9:156-89.
379
6. Steiner P E. Necropsies on Okinawans: anatomic and pathologic obser
vations. Arch Pathol 1946;42:359-80.
7. Schaefer O. When the Eskimo comes to town. Nutr Today 1971;6:8~
16.
8. Fulton J E, Plewig G, Kligman A M. Effect of chocolate on acne vulgaris.
JAMA 1969 Dec 15;210( 11) :2071-4.
9. Rudman S M, Philpott M P, Thomas G, Kealey T. The role of IGF-I in
human skin and its appendages: morphogen as well as mitogen?JInvest
Dermatol 1997 Dec;109(6):770-7.
10. Cordain. Arch Dermatol 2002 Dec; 138:1584-90.
11. Franks S. Polycystic ovary syndrome. N EnglJ Med 2003; 13:853-61.
12. Tan S, Hahn S, Benson S ir kt. Metformin improves polycystic ovary syn
drome symptoms irrespective of pre-treatment insulin resistance. Eur J
Endocrinol 2007 Nov;157(5):669-76.
13. Cordain L. Implications for the role of diet in acne. Semin Cutan Med
Surg 2005 Jun;24(2);84-91.
14. Frid H, Nilsson M, Holst JJ, Bjorck IM. Effect of whey on blood glucose
and insulin responses to composite breakfast and lunch meals in type 2
diabetic subjects. Am J Clin Nutr 200^ Jul;82(l):69-75.
15. Adebamowo C A, Spiegelman D, Danby F W ir kt. High school dietary
dairy intake and teenage acne.JAm Acad Dermatol 2005 Feb;52(2):207-
14.
16. Abulnaja K O. Changes in the hormone and lipid profile of obese
adolescent Saudi females with acne vulgaris; Braz J Med Biol Res 2009
Jun;42(6):501-5.
17. Smith R N, Mann N J, Braue A ir kt. A low-glycemic-load diet improves
symptoms in acne vulgaris patients: a randomized controlled trial. Am J
Clin Nutr 2007 Jul;86( 1): 107-15.
18. Abenavoli L, Leggio L, Ferrulli A ir kt. Cutaneous manifestations in ce
liac disease. WorldJ Gastrolenterol 2006 Feb 16; 12(6):843-52.
19. Junkins-Hopkins J. Dermatitis herpetiformis: Pearls and pitfalls in dia
gnosis and management.J Am Acad Dermatol 2001;63:526-8.
20. Abenavoli ir kt. WorldJ Gastrolenterol 2006 Feb l6;12(6):843-52.
21. Kong AS, Williams RL, Rhyne R ir kt. Acanthosis nigricans: high preva
lence and association with diabetes in a practice-based research network
consortium - a PRImary care Multi-Ethnic network (PRIME Net) stu
dy.J Am Board Fam Med 2010Jul-Aug;23(4):476-85.
380
22. Corazza GR, Andreani ML, Venturo N ir kt. Celiac disease and
alopecia areata: report of a new association. Gastroenterol 1995 Oct;
109(4): 1333—7.
23. Gregoriou S, Papafragkaki D, Kontochristopoulos G ir kt. Cytokines and
other mediators in alopecia areata. Mediators Inflamm 2010;928030.
13 SKYRIUS
1. Trepanowski J F, Bloomer RJ. The impact of religious fasting on human
health. NutrJ 2010 Nov 22;9:57.
2. Kendall C W, Josse A R, Esfahani A, Jenkins D J. Nuts, metabolic syn
drome and diabetes. BrJNutr 2010 Aug;104(4):465-73.
3. Astrup A, Dyerberg J, Elwood P ir kt. The role of reducing intakes of
saturated fat in the prevention of cardiovascular disease: where does the
evidence stand in 2010? AmJ Clin Nutr 2011 Apr;93(4):684-8.
4. Ostman E M, Liljeberg Elmstahl H G, Bjorck I M. Inconsistency bet
ween glycemic and insulinemic responses to regular and fermented milk
products. Am J Clin Nutr 2001 Jul;74(l) :96-100.
EPILOGAS
1. Diamond J. The worst mistake in the history of the human race. Discover
1987 May;64-6.
sknygos.lt rekomenduoja
ChristopherMcDougall
GIMĘ BĖGTI
400 p., minkšti viršeliai
UDK 613.2
William Davis
KVIEČIŲ PILVAS
ISBN 978-609-403-700-9
A
.SVEIKATOS llllllilllllllil
9 786094 0 3 7 0 0 911
OBUOLYS l ŠALTINIS
f j facebook.com/obuolys.lt
• Akcijos ir nuolaidos
• Nemokamas katalogas v| l
• Knygų ištraukos *
K a s y ra Q R k o d a s ? S u ž in o k : w w w .k n y g o s .lt/q r