Koks žmogus gali būti laikomas drąsiu

Pasaulyje yra daug ir labai įvairių žmonių. Kiekvienas jų turi kažką savito: savus bruožus,
skirtingas
charakterio savybes, kurios daugelio žmonių ne visada yra suprantamos ir palankiai
vertinamos.
Charakterio savybės yra skirstomos į geras ir blogas, bent jau dažniausiai, bet kartais tiksliai
sunku
pasakyti, ar tai yra blogai, ar gerai, kiekvienam gali atrodyti skirtingai, todėl surasti tą bendrą
tarpinį
variantą yra labai sunku ir nelabai protinga jo ieškoti. Aišku tik tiek, kad tam tikros savybės
vistiek yra
labiau geros arba labiau blogos. Kelios iš tokių savybių yra drąsa, bailumas ir pasitikėjimas.
Bent jau man
tai yra aktualu, tai aš nusprendžiau parašyti apie tai. Paėmiau iš karto kelias savybes, nes jos
yra labai
panašios, arba kartais, net beveik tokios pačios. Drąsų žmogų kiekvienas apibūdintų
skirtingai, nes
dažniausiai, ypač jauni žmonės, nelabai supranta kas iš tikrųjų yra ta drąsa. Kai kas gal
sakytų, kad drąsus
žmogus yra toks, kuris nebijo naktį vienas vaikščioti po Naujininkus ar Panevėžį. Aš manau,
kad toks
žmogus yra ne drąsus, o durnas. Sakoma, kas per daug, tas nesveika, taigi drąsa irgi turi ribas.
Taip
gaunasi, kad baimė tai yra savotiškas stabdis, kuris apsaugo žmogų ir tam tikra prasme
prilaiko.
Pavyzdžiui, girti žmonės, kaip ten bebūtų, nejaučia baimės jausmo, taigi jie gali lipti ant
suskilusio plono
ledo, ir vaikščioti juo drąsiai, negalvodami apie pasekmes. Kartais, ekstremaliose situacijose,
kur
sprendžiasi gyvybės ar mirties klausimas ir baimė perkopia visas įmanomas ribas, į tai
reaguojama dviem
būdais, pasitaiko, kad žmogus sustingsta, nežino ką daryti, bet dažniau pasitaikantis atvejis –
praradus
sveiką protą įsijungia kadaise protėvių ar dabartinių gyvūnų turimi instinktai, ir toks žmogus
tampa
pavojingas ne tik kitiems, bet ir sau. Taip atsitinka nuo išskiriamo per didelio adrenalino
kiekio. Taip pat
egzistuoja ir priklausomybė nuo adrenalino, tų priklausomybių pačių įvairiausių yra, taip pat
esama ir
tokios, kai žmonės be adrenalino tiesiog gyventi nebegali, tuomet jie užsiima įvairiais
sportais, nors aš tai
jų taip nepavadinčiau: važinėja motociklais, šokinėja nuo aukštai į visokias upes, nežinodami,
koks jų
dugnas, taip pat laipioja į kalnus. Šie dalykai daugeliui baigiasi mirtimi. Tai tokie žmonės
nėra drąsūs.
Drąsūs žmonės yra labiau tie, kurie ne fiziškai tai parodo, o kurie yra drąsūs morališkai, kaip
čia tai geriau
apibrėžt, pavyzdžiui tie, kurie sugeba priimti kritiką, ją permąstyti ir priimti sprendimą,
nepasiduoti kitų
įtakai, čia gal jaunimui šitas labiau tinka, turėti savo nuomonę. O su nuomone tai vėlgi. Man
įstrigo
kažkada per radiją išgirsti vieno psichologo žodžiai „žmogus, kuris bijo pareikšti savo
nuomonę,
nebūtinai yra bailus, bailus yra tas, kuris savo nuomonės neturi“. Šituo dalyku aš dažnai
vadovaujuosi ir
gyvenime.
Taip pat pradžioje prie savybių priskyriau pasitikėjimą. Klausimas, ar tai gera savybė. Žiūrint
kokioje
situacijoje. Pasitikėti kitais reikia, nes tada automatiškai į nepasitikintį žmogų ir kiti žiūri
įtariai, jeigu pas
jį kyla įvairių minčių apie kitus, tai gal ne be pagrindo? Bet per didelis pasitikėjimas kitais
irgi gali
gyvenime atsisukti prieš patį, natūraliai kiti tai pastebėję, pradeda tuo naudotis, tokie jau
žmonės yra, ir
tokių nemažai. Taip pat yra dar kitas kampas – pasitikėjimas savimi. Žinojimas ar manymas,
kad tu irgi
gali tą padaryti. Negalima galvoti, kad padarysi geriau, nes tai jau yra išdidumas, reikėtų
galvoti, kad gali
padaryti ne prasčiau už kitą. Tačiau per didelis pasitikėjimas savimi, galvojimas, kad visi kiti
yra kažkur
žemiau, o tu vienas gali ir tik tu vienas padarysi, tai jau yra negerai, tai priveda ir prie
pavydo, su tokiu
požiūriu manau, objektyviai įvertinti kitų veiksmus ar pastabas irgi nepavyktų, taigi, žmogus
gyvenime
nieko nepasiektų. Taigi, kaip matome, ir pasitikėjimo turi būti su saiku..
Šiame rašinyje bandžiau apžvelgti, koks žmogus yra ir galėtų būti vadinamas drąsiu
žmogumi.
Pagrindinė jo mintis, ko gero, būtų tokia, kad viską reikia daryti su saiku, nuo to bus tik
visiem geriau,
aišku, charakteris, tai ne tas pats lengviausias dalykas, kurį galima keisti, kartais žmogus to
norėtų, bet
paprasčiausiai negali, kartais dėl to jis pats turi su savim susigyventi, taigi, kaip ten bebūtų,
kiekvienas
žmogus yra unikalus, ir kiekvieną mes turime toleruoti, nes galbūt, mes irgi kažkam
nepatinkam.