Kas yra nuomonė? Iš esmės tai patirčių, mokymų ir įgautų žinių suformuotas požiūris.

Šiuo
požiūriu individas vadovaujasi vertindamas ir išreikšdamas požiūrį į jį supantį pasaulį. Tuomet susiduriama
su problema, kuomet nuomonės ar vertinimai nesutampa. Tai sukelia priešpriešą ir iššaukia diskusiją, norint
nustatyti, kuris iš individų ir kiek yra teisus. Tačiau socialiniai tinklai ir internetas iškreipė šią koncepciją itin
stipriai. Pavienis individas iš esmės sureikšmina savo asmeninę nuomonę iki tokio lygio, jog kitų individų
nuomonė jo akyse tampa tik krūva bereikšmių žodžių. Diskusija yra neįmanoma, kai viena ar abi pusės yra
neįgalios išklausyti kitos. Būtent taip veikia socialinės platformos. Kita itin didelė problema, jog žmonės tam
ne visad būna pasiruošę, ko posėkoje elementarus pasisveikinimas ar savo nuomonės išreiškimas,
neįžeidžiant kitų individų, yra sutinkamas kaip maištingas nepritarimas. Taip vadinami „nuomonės kūrėjai“
(angl. Influencers), „gyvenimo mokytojai“, streameriai, youtuberiai ir visi kiti „-uberiai“ nesuvokia, kokią
įtaką daro visuomenei, ypač vaikams ir paaugliams. Šiuo atveju bazinis principas kaip veikia žmogaus
smegenys primena beždžiones: individas pamato – individas kartoja. Tik tai nėra vien veiksmai, mintys
išreiškiamos žodžiais palieka randą bręstančių jaunuolių smegenyse. O randai negyja. Šie randai, per kuriuos
individas bando suprasti jį supantį pasaulį, formuoja patirtis, pastarosios nuomonę, o nuomonė individą. Dėl
anksčiau aptartų principų/aplinkybių formuojasi tai, ką matome kiekvieną dieną: niekad neklystantys
vaikai/paaugliai, kurių nuomonė negali būti neteisinga, tačiau visuomet turi būti svarbiausia; individai, kurie
savo garbinamą kūrėją seka fundamentaliai, net nepaklausdami savęs ar jis yra teisus; galiausiai žmonės
neįgalūs turėti savo nuomonės.

Kam tiek daug čia rašau? Nes tai fundamentali problema, kuri vis labiau išryškėja ir pradeda
siekti ribą, kuomet sugrįžti jau nebeįmanoma. Žymūs kūrėjai turi samdytis ginkluotą apsaugą, išgyvena
panikos priepuolius, daro pertrauką ar baigią karjerą srityje, kurioje jie buvo sėkmingi ir kuri jiems patiko. Ir
visa tai tik dėl to, jog kažkas nesupranta, kas yra tolerancija, pagarba, tradicijos ir elementarus
žmogiškumas. Pavienis nuomonės išreiškimas nėra blogai. Kaip minėjau anksčiau, tai gali vesti į diskusiją,
problema ta, jog dabar, ypač internetinėje erdvėje, tai yra praktiškai neįmanoma. Apie žmogų suformuota
pirminė nuomonė peržiūrėjus klipą įgalina fanatiškus individus (nes, kitaip elgtis jie yra neįgalūs) nuteisti
žmogų net jo nepažįstant. Kartais gyvenimo nepakanka tam, kad pažintum žmogų, o čia... 10, gal 30
sekundžių video ir tu jau kaltas. Vienas blogiausių dalykų, jog po tokio „interneto visuomenės“ pasmerkimo
praktiškai nėra kelio atgal. Gali ignoruoti (angl. ban), gali ugnimi atsakyti į ugnį. Niekas nepadės. Galbūt nesi
silpnas – tada atlaikysi. Problema, kai tai pradeda liesti tave supančius žmones, to suvaldyti yra neįmanoma.
Žmonės nepatyrę internetinės „kultūros“ dažniausiai tam būna nepasiruošę, tada lūžta (angl. Snap). Net ir
tie, kurie yra pasiruošę, nevisad supranta, kas vyksta, arba tiesiog jų nuomonė apie individą nesusijusį, bet
jau nuteistą, pradeda keistis. Taip draugai tampa priešais, taip prarandama pagarba vienas kitam.

Kam to reikia? Parodyti savo ego, išreikšti ambicijas ar tiesiog nužeminti kitą? Būna visaip. Ar
tai yra būtina, nemanau. Ar tai pasikeis – ne. Reikia mokytis gyventi ateities pasaulyje, kuriame galioja tik
viena taisyklė: išlieka tie, kurie nepasiduoda (primena frazę „the men are meat, the strong do eat“). Ko
norėčiau palinkėti tokiai visuomenei – sveiko proto ir bent kruopelės žmoniškumo.