Koks žmogus vertas pagarbos?

Manau žmogus kuris yra vertas pagarbos tai yra tas kuris gerbia ir palaiko aplinkinius bei save
patį. Tau nereikia mėgti, tikėti ar suprasti, užtenka tik gerbti jo nuomonę, kokios jis nusipelnė.
1.Savęs gerbimas ateina pirma.
1.2 Savigarba.
2 .Visi žmonės verti pagarbos tik ne tokios pačios.
1.1Pagarba reikia užsidirbti.
3 Jauni ar seni- visi vienodi.
1.
Pacituoju B. Grasjano mintį „Gerbk pats save, jeigu nori, kad tave gerbtų kiti“. Mes esame
paprasti žmonės, bet iš mūsų tikimasi daug. Turime mokėti elgtis pagarbiai, mokėti gerų
manierų. Tai išmokti ir panaudoti taisyklingai gyvenime nėra lengva. Daug žmonių save nuvilia
pasakytais žodžiais ar veiksmais. Tokios mintys nukreipia mus giliems apmąstymams kurie gali
baigtis ne taip kaip galvojame. Tad gerbti save būtina. Priėmus save ir savo pasiekimus bei
savybes pradedi matyti kitų žmonių susimąstymus. Kai gerbi save, esi linkęs priimti savo klaidas
ir trūkumus bei siekti savo tikslų.
Šias laikais savęs gerbimas yra nuvertinamas. Žmonės nebemato prasmės gerbti save ir kitus
aplinkinius. Savigarba-gražus žodis kuris yra naudojamas vis mažiau ir mažiau. Šio žodžio
prasmė yra labai paprasta-teigiamos mintys apie save. Neturi savyje matyti vien tik gero, niekas
nėra tobulas, ir niekas niekada nebus. Žmonėms su negalia savigarba suprasti ir jausti yra
sunkiau. Jie dažnai girdi piktybines mintis iš žmonių ir jaučiasi atstumti. Tokiems žmonės yra
skirti gydimai kuriuose su jais yra elgiamasi kaip su normaliais žmonėmis. Tenai jie jaučiasi
saugūs, išreiškia mintis, svajones. Jie nebijo. Jie nebijo kad su jais bus elgiamasi kitaip. Bet
kodėl mes su jais taip nesielgiame? Kodėl jie negali jaustis saugiai tarp mūsų. Jie irgi žmonės. Jie
turi tokių pat interesų, tokių pat svajonių, jie sapnuoja tokius pačius sapnus.
Taigi kuo labiau gerbsi save tuo geriau gerbsi kitus aplinkinius.

2.
Vaikai nuo mažens yra mokomi gerų manierų. Jiems yra sakoma būti geriems ir supratingiems.
Kodėl? Būti geru neskauda. Daug žmonių bijo parodyti jausmus ar išsakyti nuomone, nes
nesijaučia saugūs. Dažnai yra patiriamos patyčios . Tie kurie tyčiojasi ir negerbia žmogaus yra
bailiai. Jie bando pasiguosti save tokiose situacijose. Galima matyti, kad jie pasijaučia geriau ir
nuo jų širdies nukrinta našta, kuri yra jaučiama ilgą laika. Bet ar tai gera maniera, negerbti kitų
žmonių minčių?. „Žmogus, kuris moka klausytis, priima kito žmogaus unikalumą“ Valerio
Albisetti italų rašytojo mintis apie žodžius išgirstus iš žmogaus burnos. Mes visi esame verti
pagarbos, bet ar tikrai visi esame verti tokios pačios. Jei su žmogumi elgsiesi nemandagiai ir
nevertini jo pastangų ar tikrai esi vertas kažko gero, kažko nuostabaus. Nemanau. Žmogus
užsitarnauja pagarba už savo veiksmus, elgesį. Kaip pavyzdžiui knygoje skerdžius kai jau jis
gulėjo mirties patale, nes jo lieputę Grainis nukirto, jį aplankydavo mergelės, valgyti atnešdavo,
bet už ką, jam juk jau laikas buvo išeit, už ką jos tokios geros buvo jam? Mat šis jų karves
ganydavo ir iš miškelio žolelių parnešdavo. Jis gerą darbą atliko ir už tai mergelių pagarbą
užsitarnavo. Ir jos iki paskutiniųjų prie jo buvo, nes gaila joms , kad šis išeina. Toks paprastas jis
buvo, bet vis tiek ypatingas.
Tai gi kas vertesnis pagarbos senis skerdžius ar žmogelis kuris nieko gero gyvenime nepadaręs.
Manau visi žinome atsakymą. Gerą darbą atlikęs žmogus labiau patrauks akį negu nieko
nepadaręs žmogus. Todėl esu tikra, kad visi yra verti pagarbos, bet ne visi jos nusipelnė.

3. Dažnai girdime jauniems žmonėms sakant,, gerbkite senuosius ", bet kaip gi jaunoji karta, argi
jie neverti truputuką pagarbos. Dažnai girdime senuolius sakant menkus žodžius apie jaunąją
karta, o jaunąją karta apie senuolius. Manau turėtume pradėti į tai žiūrėti kitaip. Vietoj nemalonių
žodžių išsireiškime kitaip, padėkime suprasti, išmokti ir pajusti naujus dalykus. Mes visi
gimėme bemoksliai ,tai gyvenimas išmokė mus pagrindinių dalykų, bet kaip gi kiti dalykai kaip
meilė, pyktis, liūdesys, baimė. Todėl kokia prasme jausti neapykanta žmonėms kurie tik mokosi
ir klesti gyvenime. Jaunoji karta galėtų mokytis iš senosios kartos, o senoji iš jaunosios. Pagarba
yra svarbus dalykas ir tai nenulemia amžiaus skaičiaus, išsimokslinimo ar supratimo. Mes visi
esame verti pagarbos.

,,Pagarba – tai duoklė, kurios mes negalime neatiduoti nuopelnui“ ši Imanuelio Kranto citata
apibūdina atsakymą į klausimą ,,Koks žmogus vertas pagarbos?“ Tai yra tas kuris gerbia save,
kovoja dėl pagarbos ir nebijos jos.