Kodėl kartais nelengva vertinti žmonių elgesį

Dažnai susiduriu su situacija, kai vertindamas žmonių elgesį nudegu, nes nežinau jų
poelgių motyvų bei poelgio konteksto. Taip apsirikti labai lengva. Žmogus iš prigimties
ieškodamas lengviausio kelio dažnai klysta neatsižvelgdamas į svarbius aspektus. Tačiau šioje
situacijoje manau, kad mums yra sunku vertinti kitų žmonių elgesį, nes mes neįvertiname kito
žmogaus patirčių, formavusių jo elgesį, o vertiname jį iš savo perspektyvos, bandydami
įsivaizduoti save jo situacijoje.
Realybė yra tokia, jog kiekvienas žmogus pasaulį mato skirtingai. Šiuos skirtumus lemia patirtys,
su kuriomis susiduriantis žmogus formuojasi, tobulėja, regresuoja ir įgauna tam tikrą požiūrį į
gyvenimą. Ypač sunku vertinti nusikaltusius žmones, nes net suprantant, kad žmogaus požiūris į
gyvenimą kitoks ir kitokios jo gyvenimo aplinkybės, sunku tai daryti objektyviai, nekreipiant
dėmesio į jo padarytą žalą. Vis gi manau, kad žmonės, norintys vertinti kitų elgesį visų pirma
turėtų labiau įsigilinti į kito žmogaus motyvus ir pabandyti pažvelgti iš teisiamojo perspektyvos.
Teisimo tema yra nagrinėjama garsaus 19-20a. Lietuvių prozininko Jurgio Savickio novelėje
vagis. Novelėje yra
pasakojama apie spontanišką ir netiesioginį berniuko pasipriešinimą prieš tėvą, paleidžiant tėvo
pagautą ir muštą vagį. Šioje situacijoje berniukas, žvelgdamas į nusikaltėlį šalta galva, supranta,
jog nepaisant vagies padarytų nusikaltimų, jis nenusipelno būti mušamas ir žeminamas,
nežinant jo nusikaltimo motyvų. Dėl to berniukas vagį paleidžia. Kūrinys puikiai atskleidžia tai,
kaip sunku yra objektyviai vertinti žmonių elgesį ir kuo reikėtų vadovautis teisiant kitą.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog vertinant žmonių elgesį svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kaip jo
vietoje būtų pasielgęs teisėjas, bet ir įsigilinti į vertinamojo motyvus.