Tradicinės vertybės ir elgesio normos XX amžiuje.( J.

Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“)

Sprendžiant iš Juozo Grušo romano „Meilė, džiazas ir velnias“ ir iš daugumos straipsnių,

parašytų panašia tema, XX amžiuje vertybėmis laikyta tai, kas žvelgiant žmogaus, turinčio
sveiką moralę akimis, yra gerai. Gera tai, ko mums visada taip trūko: sąžiningumo,
nuoširdumo, tiesos siekimo, drąsos ir panašių dorybės apraiškų. Žmonės, kurie šias
vertybes turi ir jomis vadovaujasi, laikomi ne tokiais kaip visi, tačiau pagal mūsų nustatytas
elgesio normas turime būti tokie kaip visi ir nebūtinai turime apie tai skelbti viešai.
Elgdamiesi pagal mūsų nustatytas normas, pavyzdžiui, pasiaukodami dėl kažkokių idealų,
darome gerai ne tik kitiems, bet ir sau, bet savanaudiškas elgesys visuomenėje daug
dažnesnis. Siekimas daryti gera tik sau dažnai pažeidžia kitų žmonių laisvę. Netgi prisiminę
tokį mielą ir gražų dalyką kaip meilė, aptiksime tokių žmonių, kurie elgiasi savanaudiškai.
Kūrinio pavadinime yra du žodžiai - meilė ir velnias, tai yra du žodžiai, kurie reiškia du
priešingus dalykus - gėrį ir blogį. Taigi, nors gėris ir blogis du skirtingi supratimai, jie dažnai
persipina. Gal dėl to, kad kiekvienas žmogus kas bloga ir kas gera supranta truputį
skirtingai? Tai yra gerai, turėti nors šių dalykų paviršutinišką apibrėžimą, nereiktų jo prarasti.
Visi knygos herojai neturi motinos šalia, bei santykiai su kitais tėvais arba blogi, arba
nekokie, arba kai kurie veikėjai visai jokių artimųjų neturi. Romano veikėjai - Andrius, Lukas
ir Julius elgiasi tarsi jau niekada neturėję supratimo apie dorybę, apie tikrąją žmogaus
egzistavimo prasmę. Taip, juos gi to niekas neišmokė, neišmokė nors menkai atsikirti blogus
ir gerus dalykus, nes jų tėvai nekalbėjo su vaikais apie tai. Vienintelis jų kelias tai džiazas, o
už džiazo girtavimas, maištavimas, muštynės ir kitos priemonės, kurios užpildo gyvenimą, ar
gal kurios užpildo vietą širdyje paliktą tėvams?
Pavadinime yra žodis tarp žodžių „meilė“ ir „velnias“, yra džiazas. Jis reiškia Andriaus,
Luko ir Juliaus gyvenimo veiklą. Gal ir nieko tame blogo nėra, žmonės tiesiog užpildo savo
tuštumą muzika, tačiau turi savyje pykčio ir jo neslepia. Mušdamiesi, nemandagiai
elgdamiesi ir elgdamiesi kaip padugnės, parodo, kad jiems nesvarbu tai kas žmogų padaro
žmogumi. Iš tiesų, dėl ko reikia išpažinti žmogaus vertybes jai tau ir taip gerai? Kas dar
žmogui dar reikalinga, jei nepatenkinti savo poreikius ir nesvarbu ką kiti pagalvos. Svarbu,
kad tau gerai. Tame prasmė, kad tau nėra gerai, šiurkštus elgiasis gali pasakyti apie
žmogaus dvasinius išgyvenimus. Galima sakyti, kad tai yra egoistiška kitų žmonių atžvilgiu,
kai viskas prieina prie aplinkinių asmeninės erdvės ar emocinės būklės trygdymo, pavyzdžiui
romano veikėjai elgiasi pernelyg vulgariai su savo drauge Beatriče.
Beatričė ko gero vienintelis personažas, kuris suvokia, kad praradus ryšį ir supratingumą
su tėvais, dažnai prarandamas gebėjimas atskirti blogį ir gėrį. Žmonės, nesijaučiantys mylimi
ir suprasti, nusivilia visuomene. Dėl ko išpažinti žmogiškąsias vertybes? Kam mąstyti apie
teisingumą, jei vertybes, apie kurias visi taip kalba, niekas nevertina?
Sprendžiant iš visko svarbiausios žmogaus vertybės yra šeimos vertybės. Kur, jei ne
šeimoje vaikai išmoksta elementariausių dalykų: vaikščioti, kalbėti... ir atskirti blogį nuo gėrio.
Šeima augina ir auklėja vaiką. Šeima - tai nėra tik tėvas, motina, brolis ar sesė, šeima - tai
ryšys, kurį žmogus brangina ir vertina. Pagal žmogų daug galima nuspręsti apie jo šeimą.
Taigi, mano manymu svarbiausia XX amžiaus vertybė šeima.