Džiugo

Ar siekti savo idealo gali būti pavojinga?

Laikams keičiantis ir žmonijai tobulėjant, gyvenimiškos

problemos, deja, išlieka. Vieną iš nenykstančių problemų
įvardyčiau idealo siekimą. Idealas - asmuo, iš kurio mes
imame pavyzdį, į jį lygiuojamės. Mes taip elgiamės, nes
norime geriau, gražiau bei įdomiau gyventi. Visą laiką išlieka
tikimybė, kad sekdami savo idealais, galime peržengti ribą
tarp sveiko proto ir vaizduotės. Todėl iškyla pavojus žmogaus
sveikatai ir gyvybei.

Siekimas savo idealo gali tapti labai pavojingas. Kai

idealizuojame, dažniausiai matome tik savo tobulybės
gražiąsias ir gerąsias savybes, bet nepastebim tamsių pusių bei
ydų. Perskaitę knygą, peržiūrėję filmą mes geriausiai
prisimename scenas, įvykius, kuriuose pagrindiniai veikėjai
ką nors ypatingo ar drąsaus atliko. Daugelis bando siekti to
paties ir nepagalvoja apie pasekmes, kad tai gali kainuoti net
ir jų pačių gyvybę. Mėgdžiodami savo herojų, dažnai
peržengiame sveiko proto ribas. Kokios gali būti neapgalvoto
poelgio pasekmės, aprašo Miguelis De Sarvantesas 1605
metais išleistoje knygoje „Don Kichotas.” Kūrinyje yra
vaizduojama riteriška Don Kichoto ir Sančo Pansos kelionė,
kurioje „riteris” ir jo prikalbintas valstietis – ginklanešys
leidžiasi į nuotykius. Don Kichotas turi savo idealą - riterio,
galėjai įvardyti riterio vardą...kovojančio už teisybę,
ginančio silpnesniuosius. Tik savo idealo siekia netinkamai,
nes nutolsta nuo realybės. Pasaulį jis stengiasi pritraukti prie
savo fantazijų. Mūsų herojus kalinius nusikaltėlius palaiko
belaisviais bajorais, avių bandą – priešų kariuomene, o vėjo
malūnus – milžinais. Ko tik dėl savo įsitikinimų Don Kichotas
nebuvo patyręs: buvo sodinamas į kalėjimą, jo sveikatai ir
gyvybei grėsė pavojus. Kai kurių idealų sureikšminimas,
pastangos juos įgyvendinti,st herojui atnešė st tik
nusivylimus ir skausmą. Nepaisant to, gr, nevartoti
„nepaisant to“, „nežiūrint to“savo siekių jis neišsižada.
Toks jo atkaklumas, nenurimstantis noras veikti atnešė st
nemalonumų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Kūrinio
pagrindinis veikėjas yra tikras Renesanso epochos žmogus –
labai apsiskaitęs, gerai išmanantis istoriją, politiką, muziką bei
literatūrą. Tačiau knygose apie riterius, kurias skaitė Don
Kichotas, buvo kalbama, kad viską reikia spręsti kardu. Iš to
mes galime matyti, kad visos istorijos buvo susietos su
viduramžiškomis idėjomis. Todėl tik pralaimėjęs Don
Kichotas supranta, koks neprotingas buvo jo elgesys,
nesuderinamas su realybe. Bet supratęs miršta! Taigi manau,
kad norėdami ko nors siekti, į ką nors lygiuotis, turime
blaiviai mąstyti ir suprasti, ar tikrai to reikia. Užsklanda
neturi būti moralas. S

Galime teigti, kad yra blogai aklai siekti idealo. Turime

perimti tik geriausias savo idealizuojamų herojų savybes, bet
nenutolti nuo realybės, gyventi čia ir dabar. Ričardas
Stalmanas yra pasakęs: „Norint ką nors pasaulyje nuveikti,
vien idealizmo negana – reikalingas metodas, kurį pasitelkus
galima pasiekti tikslą.“
Turinys 8
Argumentai 9
Kontekstas 8
Raiška 2 stiliaus klaidos 9
Struktūra 1 trūkumas 9
Kalba 1 klaida 10
T, arg, k: 8
R, str.: 9
Klb: 10
Kodėl gavai už turinėį aštuonis? Todėl, kad, be pavyzdžio iš
literatūros, dar rašai tai, ką mažiau ar daugiau žinome visi.
Kai atsiras subjektyvesnis požiūris, aštrus kritinis žvilgsnis
(juk rašai probleminį—samprotavimo—rašinį), tuomet bus
daugiau.