Ar siekti savo idealo gali būti pavojinga?

Laikams keičiantis ir žmonijai tobulėjant, gyvenimiškos problemos, deja, išlieka.

Vieną iš nenykstančių problemų įvardyčiau idealo siekimą. Idealas - asmuo, iš kurio
mes imame pavyzdį, į jį lygiuojamės. Mes taip elgiamės, nes norime geriau, gražiau
bei įdomiau gyventi. Visą laiką išlieka tikimybė, kad įtikėję savo idealais, galime
peržengti ribą tarp sveiko proto ir vaizduotės. Todėl iškyla pavojus žmogus sveikatai
ir gyvybei.
Siekimas savo idealo gali tapti labai pavojingas. Kai idealizuojame, dažniausiai
matome tik savo tobulybės gražiąsias ir geriausias savybes, bet nepastebim tamsių
pusių bei ydų. Perskaitę knygą, peržiūrėję filmą mes geriausiai prisiminame scenas,
įvykius, kuriuose pagrindiniai veikėjai ką nors ypatingo ar drąsaus atliko. Daugelis
bando siekti to paties ir nepagalvoja apie pasekmes, kad tai gali kainuoti net ir jų
pačių gyvybę. Besistengdami pamėgdžioti savo herojų, dažnai peržengiame sveiko
proto ribas. Kokios gali būti neapgalvoto poelgio pasekmės, aprašo Miguelis De
Sarvantesas 1605 metais išleistoje knygoje „Don Kichotas.” Kūrinyje yra
vaizduojama riteriška Don Kichoto ir Sančo Pansos kelionė, kurioje „riteris” ir jo
prikalbintas valstietis - ginklanešys, leidžiasi į nuotykius. Don Kichotas turi savo
idealą - riterio, kovojančio už teisybę, ginančio silpnesniuosius. Tik jo herojaus
siekimo priemonės yra netinkamos, nes nutolusios nuo realybės. Pasaulį jis
stengiasi pritraukti prie savo fantazijų. Mūsų herojus kalinius nusikaltėlius palaiko
belaisviais bajorais, avių bandą – priešų kariuomene, o vėjo malūnus – milžinais. Ko
tik dėl savo įsitikinimų Don Kichotas nebuvo patyręs: buvo sodinamas į kalėjimą, jo
sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus. Kai kurių idealų perdėjimas ir persistengimas juos
įgyvendinant, herojui suteikė tik skausmų ir nusivylimų, kurie niekada jo idealizmo
neparbloškė, nesugadino ar tiesiog iš jo tų idealų neatėmė.Tačiau šis jo atkaklumas,
nenurimstantis noras veikti atnešė nemalonumų ne tik jam pačiam, bet ir
aplinkiniams. Kūrinio pagrindinis veikėjas yra tikras Renesanso epochos žmogus –
labai apsiskaitęs, gerai išmanantis istoriją, politiką, muziką bei literatūrą. Tačiau
knygose apie riterius, kurias skaitė Don Kichotas, buvo kalbama, kad viską reikia
spręsti kardu. Iš to mes galime matyti, kad visos istorijos buvo susietos su
viduramžiškomis idėjomis. Todėl tik pralaimėjęs Don Kichotas supranta, koks
neprotingas buvo jo elgesys, nesuderinamas su realybe. Taigi manau, kad norėdami
ką nors siekti, į ką nors lygiuotis, turime blaiviai mąstyti ir suprasti, ar tikrai to norime.

Galime teigti, kad yra blogai aklai siekti idealo. Turime perimti tik geriausias savo
siekiamų herojų savybes, bet nenutolti nuo realybės, gyventi čia ir dabar. Ričardas
Stalmanas yra pasakęs: „Norint ką nors pasaulyje nuveikti, vien idealizmo negana –
reikalingas metodas, kurį pasitelkus galima pasiekti tikslą.“