Sruoga_Grigaičio paskaitos klausimai

Kas yra egzistencializmas? XX a. filosofijos kryptis, kuri individą, individualią patirtį ir jos unikalumą laikė
žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu. Literatūroje egzistencializmas gali būti suprantamas kaip žmogaus
būties, jos prasmės ir galimybių apmąstymas. Suklesti po Antrojo pasaulinio karo. Protas gali išlaisvinti
žmogų.
Ar mokslas / protas padeda išspręsti egzistencinius klausimus? Taip, mes to nesuprasdami analizuojame
pasaulį, jį supaprastiname.
Kaip suprantate – „žmogus virto bedvasė mašina“? Kokios darnios būtų mokslinės ir socialinės sistemos, kad ir
kaip progresuotų technologijos, protas vis tiek bejėgis išspręsti egzistencines problemas.
Ar žmonija progresuoja? Priklausomai nuo kokio mokslo perspektyvos žiūrėsim.
Ką vadiname ribinėmis situacijomis? Kritiškas taškas gyvenime.
Ar žmonės priklausomi nuo atsitiktinumo? Taip, neaišku, kas gali atsitikti.
Kas priverčia susimąstyti, kad XX a. viduryje humanizmas išgyveno krizę? Vyko pasauliniai karai, nacizmas ir
komunizmas, ribinės situacijos, smurtas, protas naudojamas siekiant galios ir šlovės.
Ar protas neišvengiama vertybė? Savaime nėra vertybe, nebent protas susijęs su humanizmu, žmogiškumu,
egzistencine atsakomybę už kitą žmogų.
Atsakomybė už kitą – bus rašinys. Ruošiamės. Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė, -
teigė Kantas. Idealus egzistencialistinis santykis su kitu yra tada, kai aš esu laisvas, bet jeigu kitas yra kitoks, aš
neverčiu jo būti panašiu į save. Aš priimu jo kitoniškumą, kaip išskirtinumą. Kiekvienas esame individualybės
ir kiekvienas esame kitoks. Egzistencializmas kelia laivės ir autentiškumo problemas. Kiekvienas iš mūsų esam
laisvi ir savo pasirinkamais renkamės gyvenimo būdų. Svarbu, kad mano pasirinkimai nepažeistų kito laisvės.
Tai yra atsakingas santykis, kai aš gerbiu kitą kaip individą, bet ir pats autentiškas individas. Egzistencialistai
kelia daug klausimų – kaip išlaikyti laisvę, apriboti protą, racionalizmą nuo nužmogėjimo. Kad nevirstume be
dvasinėmis mašinomis.
Pagrįskite, kad Sruogos kūrinio žmogus nuolat atsiduria ribinėje situacijos. Jis nuolat susiduria su mirtimi, jis
jaučia savo paties silpnumą ir nereikalingumą. Yra priverstas kovoti dėl elementaraus fizinio išlikimo. Laisvai
mąstantis žmogus patenka į kontroliuojančią visuomenę.
Kaip Sruoga modernino lietuvių literatūrą? Naudoja groteską, ironiją. Naudoja šokiruojančias pasakojimo
technikas, kurios priverčia susimąstyti, žmogų pamatyti kitaip. Ištraukią žmogų iš pilkos kasdienybės ir parodo
koks gali būti žmogus ribinėje situacijoje.
Išsiaiškinkite terminus: ironija – sarkazmas – groteskas. Šie įrankiai atskleidžia žmogaus egzistenciją.
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei.
Sarkazmas – aštri, kandi pajuoka, pagrįsta kalbančiojo pranašumu prieš tą, apie kurį jis kalba arba į kurį jis
kreipiasi.
Groteskas – meninio vaizdavimo tipas, pagrįstas fantastika, komizmu, deriniais to, kas gražu ir bjauru, juokinga
ir baisu, tikroviška ir neįmanoma.
Kokia ironijos funkcija? Apsisaugoti nuo tikrovės trapumo. Išviešinti budelius. Pašiepia budelį. Tarsi
estetizuoja, bet iš tikrųjų pašiepia. Aprašomas mušimo veiksmas: „ Ateina komendantas, ateina gydytojas,
Heidelis, ateina kiti aukšti pareigūnai, tada gražiai ant ožio paguldo, mandagiai šlaunimis suspaudžia.‘‘
Supraskite, kas yra sarkazmas. Tai aštresnė ironijos forma, ciniškai vertinami įvykiai, sukuriamas abejingumo
įvykis, bet jis suvaidintas. Susitapatina su budeliu sarkazmo dėka. Tai reiškia, kad žmogus kalba budelio
žodynu, kad parodytų nužmogėjimo laipsnį. Pavyzdžiui tai atskleidžiama, kai vaikai atskiriami nuo motinų ir
parodoma, kaip bus likviduota. Vadina vaikus rėkiančiais sutvėrimais, parazitais. „ Vaikai spiegia dar
pasiūčiau. Muškis dabar su bobomis, tampykis su vaikais!“ Tai parodo, kad budeliai nenori ginčytis su
rėkiančiom bobomis dėl tokio menko dalyko kaip vaikai.
Kam skirtas groteskas? Padeda nepalūžti, atskleisti šokiruojančias situacijas. Kaip šiurpus groteskas
vaizduojamas lavonų deginimas: „Smilksta rūksta lavonėliai, visą lagerį spirginamos gumos garais užliedami.
Degintojai su šakėmis aplink duobę šokinėja it velniai, Valpurgijų naktį su raganomis besitąsydami!“ „ Slenka
jie susikibę kits į kitą, vienas antrą palaikydami, vienas antru atsiremdami.‘‘ Kalbama apie žmogišką bendrumą.
Ar daug kūrinyje lyrizmo epizodų? Lyrizmas – jausmingumas. Ne daug lyrizmo epizodų, bet labai stiprūs:
„ Slenka kadaise dar ne taip seniai buvę žmonės, turėję pastogę, namus, sesers, brolius, gal žmoną, gal vaikus.“
Atsiranda žodis žmogus, kuris nukreipia į asmenybę, laiko kontrastas, kalbama apie praeitį. Ilgimąsi praeities,
nes ji prarasta, prarado tai, kas brangu. Sruoga atskleidžia, kad ir kokie klipatos jie būtų, jie vis tiek turi
jausmus, turi savo gyvenimo istoriją, su savo praradimais.
Kodėl pasakotojas derina skirtingus pasakojimo būdus: ironiją –sarkazmą-lyrizmą? Kad nesusitapatintų su
budeliu žmogus naudojant sarkazmą ir ironiją, kad nepalūžtų, naudojant lyrizmą.
„Gyvenimas lageryje – teatras“, - paaiškinkite šią mintį. Dalia Sruogaitė sakė, kad Sruoga naudojo tetralizacijos
principus. Jis buvo rimtas dramaturgas. Dominuoja galybės įsivaizdavimas, nes prižiūrėtojai turi absoliučią
galią, perdėta vaidyba, žudymų ir smurto scenų režisūra ( prie Kalėdų eglutės pakariami žmonės – groteskiškas
vaizdas), satyrinis sugyvulėjimą: „bliauna it pasiutęs bulius.“
Žodynas charakterizuoja personažus. Kad sukurtas būtų tikroviškas vaizdas apie žmogų skaitytojui.

Patarimai, kaip pritaikyti Sruogą rašinyje. (5 rašinių temos)

o Turintis valdžią žmogus, degraduoja, nebejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus
o Žmogiškumas yra amžina vertybė, atsilaikanti prieš bet kokį smurtą ir agresiją / Žmogus gali bet kokioje
situacijoje gali išlikti ištikimas sau pačiam ( nenužmogėjimas, susikuria ironišką požiūrį žmogus)
o Žmogui reikalinga humanistinėmis vertybėmis pagrįsta kultūra ( egzistencialistinis kontekstas. Jie teigė,
kad sausas racionalumas, nekritiškas tikėjimas technologine pažanga, žmogų paverčia žlugdančia
mašina. Sruoga parodo kokią sistemą sukuria žmogaus protas, praradus žmogiškumą <galima pateikti
groteskiškus vaizdus, nes parodoma kaip žmogus išniekinamas ir sudaiktinamas, sarkazmo epizodus >)
o Egzistencialistinėje literatūroje vaizduojamas žmogus, susiduriantis su ribinėmis situacijomis,
nežinomybe, smurtu, mirtimi
o Juokas padeda išlaikyti vidinę ramybę
o Žmogus bet kokioje situacijoje gali išlaikyti ribinę laisvę (Ironija, sarkazmas naudojami. Vartojamas
lyrizmas, tai parodo, kad žmogus yra viduje laisvas. Laisvas žmogus pasirinkti ar sužvėrėti ar ne.)
„ Dievų miškas “ - romanas, kuris kelią klausimą: kur veda be dvasiškas racionalizmas. Sruoga pasirinkdamas
naudoti sukrečiančias pasakojimo technikas bando labai realistiškai atskleisti kuo žmogų paverčia lagerio
sistema, ką gali iš žmogaus padaryti racio0naliai sustatyta sistema.