Professional Documents
Culture Documents
Žmonės patys pasirenka, kas jiems yra humanizmas. Jis gali pasireikšti
nesavanaudiškais, gerais poelgiais, atjauta, pasireiškusia sąžine. Apie šiuos
humanizmo bruožus savo kūriniuose rašė XX amžiaus realizmo atstovas,
psichologinės ir lyrinės novelės pradininkas Jonas Biliūnas. Psichologinėje
novelėje „Vagis“ autorius atskleidžia, ką gali padaryti vienas nelaimingas
atsitikimas ir kaip po to sąžinė paveikia žmogaus gyvenimą. Kūrinyje
pasakojama, kaip pagrindinis veikėjas, Jokūbas netyčia nužudęs vagį, suvokia
nusikaltęs ir negali susitaikyti su lemtimi. Savo gyvenimu jis įrodo, kad yra
doras ir sąžiningas žmogus, įtikina, kad vagis žuvo atsitiktinai. Tačiau sąžinė
graužia jį visą gyvenimą. O Vaižgantas - rašydamas apie sąmoningas žmogaus
pastangas suvaldyti savąją prigimtį – keliant sau reikalavimus, siekiant išlikti
padoriam, neišduodant tam tikrų principų, – kartu rašė ir apie žmogaus
silpnumą, negebėjimą tų sau keliamų uždavinių išpildyti. Vaižgantui labai
rūpėjo šis savęs pergalėjimo mechanizmas. Jis taip detaliai parodytas apysakoje
„Dėdės ir dėdienės“ per aiškiai autobiografinį Mykoliuko paveikslą. Tragiškai
pratęstas apysakoje „Nebylys“, nes ten, kur sustoja „Dėdžių ir dėdienių“
Mykolas, Jonas sustoti nebepajėgia.