Vilniaus „Žaros“ gimnazijos

IVGA klasės mokinio

Danieliaus Kunickio

2023 M. LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS KALBĖJIMO PLANAS

Tema: Nereikalingojo dalia lietuvių literatūroje. (J. Biliūnas, J. Savickis)

I. Įžanga:
1. Kuris iš mūsų bent vieną kartą gyvenime nėra suabejojęs savo reikalingumu;
2. Nereikalingieji lietuvių literatūroje, yra tie asmenys, kuriems likimas buvo negailestingas ir jie
nenusipelnė tokios dalios;
3. Kaip nereikalingojo dalios temą savo kūryboje atskleidė rašytojai J. Biliūnas ir J. Savickis;

II. Dėstymas

1. XX a. pradžios rašytojas, psichologinio realizmo pradininkas J. Biliūnas savo kūryboje

įvairiapusiškai atskleidžia nereikalingojo dalią.

1.1 Stambiausio rašytojo kūrinio, apysakos „Liūdna pasaka" pagrindinė veikėja – Juozapota
nereikalinga tampa dėl istorinių aplinkybių, nulėmusių jos likimą;

1.2 Moters akys:„Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip
tos jos akys, gali ant žmogaus padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos“;

1.3 Novelėje „Kliudžiau", baltas, benamis, šlapias kačiukas žuvo dėl neapgalvoto berniuko
veiksmo ir tampa svarbiausia jo gyvenimo pamoka;

1.4 Berniukas apie katytė:„Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga... <...> tik maža
sudžiūvusi katytė“ ir „Tai buvo vienintelis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį lig
šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje“;

1.5 Antono Čechovo citata - „Geram žmogui būna gėda net prieš šunį";

1.6 Novelėje „Ubagas" Petras Sabaliūnas, bitininkas, turtingas ūkininkas, buvo išvarytas iš
namų savo sūnaus, todėl, kad buvo jau senas ir tapo nebereikalingas, bet jis vis tiek priima
savo likimą;

1.7 J. Biliūnas savo kūryboje vaizduodamas nereikalingąjį parodo jį ir kaip visuomenės

atstumtąjį, ir kaip vertingos pamokos teikėją, ir kaip moralinį pavyzdį;
 Vilniaus „Žaros“ gimnazijos
IVGA klasės mokinio
Danieliaus Kunickio
2. XX a. pradžios rašytojas, ironijos meistras J. Savickis novelėje „Fleita" parodo nereikalingo
asmens likimą, praradus mėgstamą darbą ir statusą bendruomenėje.

2.1 Fleitininkas gyveno tik savo menu ir santaupų nesukaupė, jis negalvojo, kad kažkas gali
pasikeisti jo gyvenime;

2.2 V. Šekspyras sakė: „Mes žinome, kas esame, bet nežinome, kuo galime būti“;

2.3 Be jokių santaupų ir galimybių rasti kitą darbą Žiogas nusprendžia vykti pas Viksvų
šeimą, giminaičius, kurių niekada nematė;

2.4 F. Dostojevskis sakė - „Žmogui sunaikinti reikia labai nedaug: tereikia jį įtikinti, kad
verslas, kuriuo jis užsiima, niekam nenaudingas.”;

2.5 Buvusį profesionalų muzikantą Viksva pavadina valkata: „Darbininkas... – piktai pajuokė
jį Viksva. – Valkata! –nei iš šio, nei iš to supyko Viksva“;

2.6 Žiogo statusas pakinta ir jis tampa nereikalingas, kai Viksvos supranta, jog giminaitis
neturtingas ir negali dirbti;

2.7 Jurgis Savickis savo novelėje „Fleita" parodo, kad nereikalingojo dalia yra tragiška ir
negalintis įprasminti savo gyvenimo mėgstamoje veikloje žmogus turi tik vieną pasirinkimą
- mirtį;

III. Išvados

1. Nereikalingojo dalia lietuvių literatūroje yra atskleidžiama įvairiapusiškai ir dažniausiai yra 

tragiška;

2. Tokia dalia gali ištikti dėl: istorinių įvykių, sveikatos problemų netekęs darbo, beširdžių
žmonių abejingumo ir senatvėje tapęs nereikalingu

Šaltiniai:

1. http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1038
2. http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LG00/Juozas_Stonys._Psichologizmas_Jono_Bili
%C5%ABno_k%C5%ABryboje.LG1800B.pdf
3. http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1372;
4. http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Giedrius_Vili
%C5%ABnas._Ironija_Jurgio_Savickio_ra%C5%A1tuose.LHK400A.pdf