Privalomi autoriai

Kontekstai:

1. Adomas Mickevičius
Romantizmo rašytojas. Už veiklą filomatų draugijoje 1823m. Buvo suimtas, kalinamas ir
ištremtas iš Lietuvos. Tėvynės ilgesys – pagrindinis „Krymo sonetų“ motyvas. Asmeninė 1823m.
Patirtis atsispindi „Vėlinėse“ – kūrinyje, rašytame visą gyvenimą. Rašė lenkiškai. Ir lenkų, ir
lietuvių poetas.

2. Alberas Kamiu
Prancūzų filosofas, rašytojas, žurnalistas gimė ir užaugo Alžyre. Tėvas žuvo per Pirmąjį pasaulinį
karą, motina turėjo sunkiai dirbti, kad išlaikytų du sūnūs, motiną ir ligonį dėdę. Jaunas susirgo
džiova, studijavo filosofiją. 1957m. rašytojo kūryba įvertinta Nobelio premija. 1942m. Išleido
romaną, priklausantį filosofinei literatūrai, „Svetimas“ ir esė „Sizifo mitas“, o 1947m. pasirodė
romanas „Maras“.

3. Francas Kafka
Kilęs iš pasiturinčių žydų šeimos. Įtempti santykiai su tėvu vertė užsisklesti savyje, skatino norą
išeiti iš namų. Į literatūrą atėjo kaip ekspresionistas, vaizduojantis karikatūrišką tikrovę ir
susvetimėjųsį pasaulį. Apsakymas „Metamorfozė“ buvo publikuotas Leipcige ekspresionistų
žurnale 1915m. Šiandiena F. Kafkos kūryba priskiriama absurdo literatūrai. Moderniosios prozos
autorius.

4. Vincas Kudirka
Autorius buvo įsitikinęs, kad literatūra atitiks tautos gelbėjimo misiją. Parašė 15 eilėraščių, 6
satyras, redagavo ir leido „Varpą“ 1889m – 1904m. spaudos draudimo metais, ir dėl to kelis
kartus už tai kalėjo kalėjime. Paskatino kitataučius – rusus, lenkus, vokiečius – viešai svarstyti
uždraustos raštijos lietuvių kalba klausimus. Pozitivistinio realizmo literatūros kūrėjas ir Lietuvos
himno autorius, tautinio sąjūdžio iniciatorius. Tautinio atgimimo rašytojas. Istorinis laikmetis -
carinė priespauda.
 5. Jurgis Savickis
Ekspresionistas. XXa. Vidurio modernioji litaratūra. Diplomatas, Kauno valstybinio dramos
teatro vadovas. Gyvendamas Kaune 1928m. išleido novelių rinkinį „Ties aukštu sostu“. 1940m.
įsikūrė Prancūzijoje. Pavadinęs savo ūkį „Ariogala“ kūrė savą lietuvių kultūros turinčią erdvę su
rūpintojėliais, koplytstulpiais, lietuvių dailininkų paveikslais... Jis nekeitė savo lietuviško
diplomatinio paso ir iki gyvenimo pabaigos liko Lietuvos pilietis. Novelės ir romanas „Šventoji
Lietuva“ – žymiausi J.Savickio kūriniai. Novelėse vaizduojama tarpukario Lietuva. Istorinis
laikmetis – IV dešimt. tarpukaris. Ekspresionistai vaizduoja gyvenimą kaip teatrą, o žmogus jame
– kaip aktorius. Siekiama nustebinti, šokiruotis skaitytoją. J.Savickis vienas pirmųjų pradėjo
vaizduoti nedarnią šeimą. Studijavo dailę ir ja domėjosi. Novelės vaizdai tapybiški.

6. Kristijonas Donelaitis
Apšvietos epochos rašytojas, Mažosios Lietuvos kūrėjas. 1743m. paskirtas Tolminkiemio
parapijos klebonu. Dirbo ten iki mirties. Dirbdamas stebėjo būrų gyvenimą, juos mokė, pastatė
naują bažnyčia, mokyklą, našlių namus. Į lietuvių kalbą vertė giesmes, parengė mokomąją
knygelę ūkininkams, rašė pasakėčias. Sukūrė pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį, epinę
didaktinę poemą „Metai“. Poemą 1818m. sudarė ir išspausdino lietuvių tautosakos rinkėjas
Liudvikas Rėza. Istorinis laikmetis – Mažoji Lietuva buvo germanizuota, nutautėjimas. Pietistini
religinis judėjimas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokėjo eiliuoti graikų, hebrajų, lotynų
kalbomis.

7. Antanas Baranauskas
Romantizmo rašytojas. Mokėsi Rumšiškių raštininkų mokykloje. 1855m. susipažino su pirmąja
poete Karolina Praniauskaite, kuri tapo poeto mūza. Gražiausi kūriniai sukurti per dvejus metus:
eilėraštis „Dainų dainelė“ ir lyrinė poema „Anykščių šilelis“. Istorinis laikmetis – XIXa. Carinės
Rusijos laikotarpis, miško kirtimai.

8. Johanas Volfgangas Gėtė

Apšvietos epochos rašytojas, vokiečių literatūros klasikas. Faustas – istorinis asmuo –
alchemikas, astrologas, magas, XVIa. klaidžiojęs po Vokietiją. Dar gyvam esant ėmė sklisti
legendos apie jo sutartį su velniu. Gėtės jaunystės laikais Faustas – mėgstamas lėlių teatro
personažas. Poema „Faustas“ radosi iš knygų, iš lėlių vaidinimų ir iš Gėtės asmeninės gyvenimo
patirties. Rašė iš legendos, o ne pats kūrė. Šį kūrinį rašytojas kūrė 60 metų. Ši poema yra
filosofinė poema, tragedija. Mokėsi nesistemingai, ekperimentuodamas.
 9. Maironis
Buvo įstojęs į Kijevo universitetą studijuoti literatūrą, bet po metų nusivylęs studijomis įstojo į
Kauno kunigų seminariją. Tokį sprendimą jis priėmė savarankiškai be tėvų žinios, norėdamas
dirbti savo krašto žmonėms, sekdamas A.Baranausko, M.Valančiaus pavyzdžiu.
Profesoriaudamas Peterburgo dvasinėje akademijoje 1895m. , spaudos draudimo metais,
išleido eilėraščių rinktinę „Pavasario balsai“. Taip pat rašė istorines dramas ir poemas. Maironis
– lietuvių individualiosios lyrikos pradininkas, įtvirtinęs silabinę-toninę eilėdarą. Maironis
laikomas vienas iš žymiausių lietuvių romantizmo rašytojų, šalia A.Baranausko ir V.Kudirkos. Jis
rašė lenkiškai. Maironis mėgo ilsėtis Palangoje, yra išlikusi nuotrauka, kurioje poetas stovi
Birutės kalno papėdėje. Romantikai mėgo vaizduoti jūrą, kalnus, saulėlydį... Dubysa jo poezijoe
įsitvirtina kaip svarbiausias gimtinės ženklas. Gimęs Žemaitijoje, šviesioje, išsilavinusioje
šeimoje. Maironis sukuria poetinę kalbą. Maironio lyrinis subjektas atramas randa: biblija,
Dievas, gamta, tautiečiai. Sukūrė savitą poezijos kalbos stilių – žodžiai: širdis, žvaigždė, kančia,
viltis, dvasia...

10. Marius Katiliškis

Gimė Gruzdiškiuose ūkininkų šeimoje, persikėlė ūkininkauti į Katiliškių kaimą. Labai mėgo
skaityti, todėl savo pinigus išleisdavo knygoms, namie turėjo nuosavą biblioteką. Tėvai buvo
išsilavinę, šviesus ir pirmieji kaime įsigijo radiją ir dviratį. Pirmas apsakymas pasirodė 1932m. , o
1944m. buvo paruošęs pirmąjį apsakymų ir apysakų rinkinį „Seno kareivio sugrįžimas“, tačiau
leidyklai įteiktas rankraštis dingo ir buvo išleistas tik 2003m. 1944m. rašytojas emigravo į
Vakarus, tai jam nebuvo lengva. Po karo buvo apsistojęs daugelyje pabėgėlių stovyklų Europoje.
Čikagoje sukuria šeimą su poete Zina Nagyte ir daug dirba, kad išlaikytų šeimą. Buvo svetimas
didmiesčio gyvenimas, beprotiškai ilgisi tėvynės. Skaitytojus skatina išlikti lietuviu ir nepasiduoti
sovietmas. Romanas „Miškais ateina ruduo“ išleistas 1957m. išeivijoje ir laikomas brandžiausiu
jo literatūriniu darbu.

11. Antanas Škėma

XXa. vidurio katastrofų literatūros, egzistencializmo rašytojas. Lietuvių išeivijos rašytojas,
modernizmo atstovas. Motina mirė psichiatrijos ligoninėje Kalvarijoje. 1941m. tapo partizanu ir
gavo užduotį stebėti ar per Nemuną nesikelia sovietai. 1949m. emigravo į JAV, apsigyveno
Niujorke ir dirbo lifto operatoriumi. Daug skaitė, ypač I.Kanto, Šopenhauerio veikalus, A.Kamiu
buvo didelis autoritetas – didelę įtaką darė esė „Sizifo mitas“. Autobiografinis, fragmentiškas,
sąmonės srauto technika romanas „Balta drobulė“ parašytas 1952-1954m. , tačiau ketverius
metus ieškojo spaustuvės, bet kadangi buvo emigrantas, niekaip jos nerado. Knyga pasaulį
galiausiai išvydo 1958m.

12. Balys Sruoga

XXa. vidurio katastrofų literatūros poetas, egzistencialistas. Simbolizmo pradininkas lietuvių
literatūroje. B.Sruoga ir V.Krėvė lietuvių literatūroje įtvirtino istorinės dramos žanrą. 1943m.
Šruoga buvo nacių įkalintas Štuthofo lageryje, nes Vokietijai okupavus Lietuvą rašytojas atsisakė
verbuoti jaunimą į vokiečių armiją. Tuomet 46 lietuvių inteligentus nacių valdžia įkalino kaip
politinius kalinius. Dalia Grinkevičiūtė priklauso pirmąjai tremtinių bangai 1941-06-14. Tipiškas
katastrofizmo kūrinys „Dievų miškas“ – ironiška knyga be siužeto – norima sudaryti kuo
tikroviškesnį įspūdį ir atskleisti pasauliui kokie dalykai vyksta. Sruoga į Lietuvą grįžo 1945-05 ir
per du mėnesius parašė knygą, vadinamą ir romanu, ir memuarais. Tačiau romanas pasirodo tik
10 metų po rašytojo mirties – 1957m., nes rašytojų sąjunga neleidžia romano spausdinti, nes
kaltina, kad tai šaipymasis iš fašizmo aukų.