JONAS MAČIULIS

(MAIRONIS)
(1862-1923)

Vyr. mokytoja D. Rutkauskaitė

SLAPYVARDIS

• Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo

dvasinėje akademijoje.
• Biografai Maironio slapyvardį sieja su poeto gimtinės vietovardžiais –
Maironių, Maironiškių kaimų vardais.
• Maironis turėjo ir kitų slapyvardžių, payzdžiui, Zvalionis, Zanavykas, Garnys,
Pipiras...
Naujosios lietuvių poezijos
pradininkas, spaudos draudžiamojo
laikotarpio didžiausias poetas, savo
poezijoje išreiškęs to meto tautinius
siekimus, dėl to vadinamas tautinio
atgimimo dainiumi.
„MAIRONINĖ“ MOKYKLA

Savo poezijos įtaka kitiems rašytojams sukūrė lietuvių literatūroje vadinamąją

„maironinę“ mokyklą ir įtvirtino silabotoninę* eilėdarą, kuri poezijai suteikia
daugiau intonacinių ir skambesio galimybių.

* Eiliuotos kalbos sistema, pagrįsta dėsningu kirčių išdėstymu eilutėse.

BIOGRAFIJOS ŠTRICHAI
• Gimė Pasandravio dvare Šiluvos valsčiuje (Raseinių apskritis).
• Augo su trimis jaunesnėmis seserimis.
• Šeima buvo laisva nuo baudžiavos, dar kartais pavadinamų „karališkųjų“ valstiečių
šeimoje.
• Vaikystėje Maironis buvo mokomas lietuvių kalbos, kuria ir šnekėjo jo šeima, bei
lenkų, nes teko daug bendrauti su aplinkiniais, kurie kalbėjo pagrinde lenkiškai.
• Tėvai buvo šviesūs žmonės, vertinę knygas, vienintelį savo sūnų leidžia mokytis į
Kauno gimnaziją.
• Baigęs Kauno gimnaziją 1883 m. vieną semestrą Kijevo universitete studijavo
literatūrą.
• 1888 m. baigė Kauno kunigų seminariją.
• 1892 m. – Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge.
• 1891 m. įšventintas kunigu.
KODĖL PASANDRAVIO DVARE?

Jono Mačiulio tėvas buvo pasiturintis, tačiau labai dideliais turtais girtis negalėjo ir jam
neužteko ką turėjo. Pasiėmė paskolą ir nusipirko Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė J.
Mačiulis.
KELIAS LINK KŪRYBOS
• Pačius pirmus eilėraščius parašė jau šeštoje klasėje
(lenkų kalba).
• Besimokydamas gimnazijoje susipažino su Adomo
Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovako ir kitų asmenybių
kūryba. Šios asmenybės darė didžiulę įtaką vėlesnei
Maironio kūrybai.
• Seminarijoje vienas iš dėstytojų buvo Antanas
Baranauskas, kuris tuo metu dėstė lietuvių kalbą ir
literatūrą. A. Baranausko paskaitos sužavėjo jaunąjį
poetą ir jis nusprendė tolimesnius kūrinius rašyti
lietuvių kalba.
A. BARANAUSKAS
MAIRONIO KŪRYBA
• Anot Maironio, pirmiausiai reikia aukotis dėl tėvynės, asmeninė laimė antroje
vietoje.
• Kūryba tiesiogiai susieta su to meto istorija.
• Jaučiamas patriotizmas, tautiškumas bei religingumas.
• Kūryboje buvo jaučiamas kvietimas atgimti ir stoti į kovą kartu su laisvės idealais.
• Idealizavo praeitį — kovų su kryžiuočiais laikus, kai lietuviai apgynė savo laisvę.
• Išreiškė nusivylimą praeitimi: Lietuva kenčia priespaudą, uždrausta lietuviška
spauda lotyniškais rašmenimis.
VERTIMAI
Maironis išvertė A. Mickevičiaus, Sully
Prudhomme’o (prancūzų autorius),
A. de Musset (prancūzų rašytojas),
Bilhanos (indų poetas) poezijos,
Rigvedos himnų.

Maironio poezijos knygų išleista anglų,

latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis.
VIETOJE APIBENDRINIMO
• Žmogus, kuris daug pasiekęs gyvenime, tai yra tapęs žymiu Lietuvos poetu,
seminarijos rektoriumi, gerbiamu visuomenės žmogumi, bet mąstė apie gyvenimo
prasmę ir kritiškai vertino savo nuopelnus.
• Poetas jautėsi nepritapęs prie visuomenės ir literatūrinio gyvenimo.
• Siekė būti pripažintas, norėjo tapti vyskupu, bet juo taip ir netapo, nes buvo
apkaltintas erotinės poezijos kūrimu, bendru gyvenimu su moterimi ir vaikais bei
litvomanija*. Tokie kaltinimai jį slėgė, bet poetas santūriai tylėjo.
• Gyvenimo pabaigoje poetas atsiribojo nuo visuomeninio gyvenimo , tapo uždaras,
bet iš mokslo pasaulio nepasitraukė: iki pat mirties buvo seminarijos rektorius, Kauno
universitete dėstė Donelaičio kursą, keliavo, bendravo su žmonėmis.

* Visko, kas lietuviška, gerbimas.