Šatrijos ragana

Biografija
• Rašytoja, lyrinės psichologinės prozos
pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja,
pedagogė, labdarė, nacionalinio
judėjimo dalyvė Marija Pečkauskaitė-
Šatrijos Ragana gimė 1877 m. kovo 8
d. Medingėnų dvare, kuris priklausė
motinos šeimai(dab. Plungės r.) –
Šiukštoms, žymiai Žemaitijos bajorų
giminei.
 • Vaikystę praleido Pečkauskų Labūnavoje,
jaunystę – tėvų nuomotame Užvenčio dvare
Žemaitijoje. Šeimoje augo dar trys jaunesni
Pečkauskų vaikai: Sofija, Steponas ir
Vincentas. Gimnazijos mokslą būsimoji
rašytoja išėjo namuose, su samdomomis
namų mokytojomis. Buvo itin muzikali,
galvojo apie pianistės karjerą, tačiau atmetė
šią galimybę kaip nerealią dėl finansinės
padėties ir neišvengiamo atotrūkio nuo
gimtinės.
Pečkauskų šeima
• Reikšmingą posūkį būsimos rašytojos
gyvenime lėmė pažintis ir bičiulystė su
Povilu Višinskiu – kaimynystėje
gyvenusių valstiečių sūnumi. Šiaulių
gimnazistas, vėliau Peterburgo
universiteto gamtos mokslų studentas,
lietuvių tautinio atgimimo veikėjas
Povilas Višinskis, 1891 m. Pečkauskų
buvo pakviestas padėti sūnui Steponui
pasiruošti į gimnaziją. Šiaulių gimnazija
• Tradicinį bajoriškąjį Pečkauskaitės
patriotizmą, susijusį su prisirišimu prie
gimtojo krašto, katalikiškosios tradicijos,
lenkiškosios kultūros ir LDK bei Abiejų
Tautų Respublikos istorinės atminties,
Višinskis pakreipė modernaus lietuviškumo
linkme, skatino kūrybines merginos
ambicijas.

Povilas Višinskis
• 1898 m. mirus tėvui, Pečkauskų šeima prarado namus; Marija
Pečkauskaitė pradėjo dirbti namų mokytoja Žemaitijos dvaruose.
Įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, pateko į
žandarų akiratį, sulaukė kratos. Dirbant namų mokytoja išryškėjo
prigimtas Pečkauskaitės pedagoginis talentas, palikęs pėdsaką ir
literatūroje – Šatrijos Ragana yra ir viena pirmųjų profesionalių
lietuvių vaikų rašytojų.
 Ciuricho universititeas
• Savo pedagoginius polinkius, kūrybinį
talentą rašytoja siekė sustiprinti
aukštosiomis studijomis: 1905–1907 m.
išvažiavo į Šveicariją, Ciuricho ir Fribūro
universitetus (juose galėjo mokytis ir Frydrichas
moterys). Šveicarijoje studijavo vokiečių ir Vilhelmas
prancūzų literatūras, klausėsi sociologijos, Fersteris
filosofijos, estetikos, teologijos ir
pedagogikos kursų, dalyvavo lietuvių
studentų draugijų veikloje. Ciuricho
universiteto dėstytoją, žymų vokiečių
pedagogą, filosofą, sociologą Frydrichą Fribūro universitetas

Vilhelmą Fersterį (Friedrich Wilhelm

Foerster, 1869–1966) laikė savo mokytoju,
domėjosi šio autoriaus krikščioniškosios
pedagogikos darbais, rėmėsi jo idėjomis
pedagoginėje praktikoje ir raštuose.
• Grįžusi iš Šveicarijos, Pečkauskaitė bandė įsikurti Vilniuje, kur stiprėjo lietuvių
kultūrinis gyvenimas, – kartu su seserimi 1908 m. čia įsteigė knygyną. Prasidėjus
Pirmajam pasauliniam karui progimnazija evakavosi gilyn į Rusijos imperiją.
Rašytoja nesitraukė iš Lietuvos: rizikuodama 1915 m. vasarą perėjo frontą ir pasiekė
Žemaitiją, Židikų miestelį, kur klebonavo jos jaunystės laikų ir šeimos bičiulis
kunigas Kazimieras Bukontas, gyveno rašytojos šeima: klebonijoje šeimininkavo
sesuo Sofija su motina (brolis Vincentas buvo miręs prieš penkerius metus). Po kelių
mėnesių Židikuose mirė rašytojos motina; ši mirtis – viena iš aplinkybių, žadinusių
atmintį, poreikį grįžti tekstu „į pergyventą gyvenimo dalį“.
• 1916 m. per brolio Vincento vardadienį Šatrijos Ragana pradėjo rašyti apysaką
Sename dvare (publikuota 1922)
• Židikų miestelyje (dab. Mažeikių r.) Šatrijos Ragana išgyveno 15 metų. Išleidusi
apysaką, nedaug berašė. Ryškesnės paskutinės publikacijos – apsakymas
„Mėlynoji mergelė“. Formuojantis Lietuvos valstybei, tolimoje provincijoje ji
aktyviai veikė, kad aplink save sukurtų šviesesnį, kultūringesnį, oresnį žmonių
gyvenimą. Dar karo metais, tik atsikėlusi į Židikus, klebonijoje įrengė mokyklą
kaimo vaikams; vokiečių okupacinei valdžiai ją uždarius, iki Nepriklausomybės
atkūrimo mokė kelis vaikus privačiai, subūrė vaikų draugijėlę, bažnytinį chorą.
• Nepriklausomybės metais įsitraukė į Šv. Vincento Pauliečio labdarybės
draugijos veiklą, pasirūpino, kad Židikuose būtų atidaryta senelių
prieglauda, ambulatorija, kurioje kartą per savaitę buvo nemokamai
priimami neturtingi ligoniai. Prieglaudai ir ambulatorijai išlaikyti
reikalingas lėšas rašytoja rinkdavo organizuodama loterijas, koncertus,
vakarus su vaidinimais. Rūpinosi Židikų blaivybės draugijos namų
statyba – taip miestelyje atsirado salė viešiems renginiams ir arbatinė.
M.Pečkauskaitė mirė 1930m. liepos 24d. Židikuose.
 Slapyvardis
• Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją
praminė raganėlės vardu dėl juodų
plaukų ir juodų didelių akių. Kitų
teigimu, pravardę sugalvojo Židikų
gyventojai, mat tik ragana mokėjo
šnekėti keturiomis kalbomis ir gydyti
medicina. Po vienos išvykos į Šatrijos
kalną, kurioje dalyvavo ir Vaižgantas,
jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip
atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.
Šatrijos kalnas
 Apysaka „Sename dvare“
• Sename dvare, kaip būdinga esė, ryškus autobiografinis
pradas, improvizacinė kalba ir laisva kompozicija
(fragmentiškas siužetas), subjektyvi žmogaus egzistencijos
refleksija (ypač dienoraščio formos dalyje „Mamatės
užrašai“), derinama su realistinės stilistikos epizodais
(pvz., vestuvės klebonijoje). Fragmentišką, stilistiškai
daugialytį pasakojimą vienija bendra atminties
perspektyva: pasakotoja prisimena praėjusį laiką ir pasaulį,
pasakojimais grįžta į vaikystę, tarp dabartyje jau mirusių
artimųjų. Apysaka pradedama lyriniu fragmentu, kuriame
jutiminis įspūdis – regimas rožių vaizdas, jų kvapas,
prisilietimas – pasakotojai sužadina ryškų, intensyvų
motinos prisiminimą, atgręžia atmintį į praeitį.
• Pasakojimas kuriamas daugiausia iš aštuonmetės mergaitės Irutės
perspektyvos, į tekstą įsiterpia jos motinos Marijos, vadinamos
„mamate“, dienoraštiniai užrašai. Šia apysaka Šatrijos Ragana
pirmąkart lietuvių prozoje taip ryškiai išskleidė ir įtvirtino
moteriškajai savimonei reikšmingą moters ir dukters ryšį, jų vidinį
tapatumą.
• Apysaka neturi vientiso siužeto; vaizduojama Žemaitijos bajorų šeima:
jautri, subtilios dvasios, aukštesnių aspiracijų (muzikuojanti,
besidominti lietuvių tautiniu atgimimu) Marija, jos praktiškas, į dvaro
ūkį susitelkęs vyras Liudvikas ir trys jų vaikai.
• Kartu „vyksta pats svarbiausias – gyvenimo – veiksmas“, išsiskleidžia
skirtingos egzistencinės žmonių laikysenos. Pagrindinių apysakos
veikėjų – ir mažos mergaitės, ir suaugusios moters – sąmonėje ryškios
neoromantinio apysakos pasaulėvaizdžio dominantės. Tai gyvenimo
laikinumo patirtis (susidūrimas su mirtimi) ir amžinybės ilgesys,
užsimiršimo malonė kaip aukštoji gyvenimo akimirka, pasiekiama per
meną, muzikavimą; meilės, įveikiančios mirties slenkstį, išgyvenimas,
nusitrinanti riba tarp sapno ir tikrovės.
 Kūryba

1896 m. – apsakymas “Margi paveikslėliai”

1898 m. – apsakymas “Pirmas pabučiavimas”, impresija “Dėl ko tavęs čia nėra?”
1900 m. – impresija “Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai”
1903 m. – apysaka “Viktutė”, apsakymas “Rudens dieną”
1904 m. – apsakymai “Iš daktaro pasakojimų”, memuarinė apybraiža “Atsiminimai apie broliuką Steponą” (išspausdintas 1939 m.)
1905 m. – „Lietuvos senovės septyni paveikslai“
1906 m. – apsakymai “Sulaukė”, “Pertraukta idilija”, „Vaikai“, didaktinė apysaka “Vincas Stonis”, komedija vaikams „Nepasisekė
Marytei“, “Bičių knygelė”
1907 m. – apsakymas „Dėl tėvynės“, knygelė „Istorijos pasakos”
1908 m. – apsakymai “Adomienė”, „Į šviesą“
1910 m. – straipsnis “Mintys apie dailę”
1914 m. – apybraiža “Ant Uetlibergo”
1920 m. – simbolistinė drama “Pančiai”
1922 m. – apysaka “Sename dvare” (išleista 1928 m.)
1924 m. – apsakymas “Irkos tragedija”
1925 m. – apsakymas “Mėlynoji mergelė”
1928 m. – pedagoginės publicistikos knygos “Motina auklėtoja”, „Rimties valandėlė: Jaunoms mergelėms”
Šatrijos Raganos vertimai

• 1912 m. – F. V. Foersterio “Jaunuomenės auklėjimas” (pakartotinai

išleista 1922
• m.)
• 1921 m. – H. Sienkiewicziaus “Dykumose ir giriose”
• 1923 m. – F. V. Foersterio “Seksualinė etika ir seksualinė pedagogika”
• 1924 m. – B. Pruso “Sargyboje”
• 1928 m. – F. V. Foersterio “Auklėjimas ir auklėjimasis”,
• 1931 m. – F. V. Foersterio “Kristus ir žmogaus gyvenimas”
Apibendrinimas

• Taigi, Šatrijos Raganos kūryba realistinė, su romantizmo ir simbolizmo

elementais. Joje daugiausia dėmesio skiriama moralės klausimams, gausu
autobiografijos motyvų; gyvenamojo meto reiškiniai vertinami
krikščioniškojo humanizmo, pozityvizmo , nacionalinio judėjimo ideologijos
požiūrių. Stilius lengvas, grakštus, muzikalus.
• Šatrijos Ragana pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo
diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Vienas svarbiausių
personažų bruožų – psichologinis tikrumas ir gilumas. Rašytoja pastebėdavo
subtiliausius žmogaus sielos virptelėjimus. Čia glūdi didžiausia humanistinė
kūrybos reikšmė.
Klausimai

Kaip atrodė Šatrijos Ragana?

A. B. C.
Kur gimė Šatrijos Ragana?

A. Medingėnų dvare
B. Pavandenės dvare
C. Labūnavos dvare
Kur mokėsi?

A. B. C.
Namie Šiaulių gimnazijoje Peterburgo universitete
Kokiame miestelyje mirė Šatrijos Ragana?

• A. Šiauliuose
• B. Vilniuje
• C. Židikiuose
 Žymiausias kūrinys?

A. B. C.
Plėšikas Hocenplocas Sename Dvare, Margi paveikslai
Kurio iš šių kūrinių neparašė Šatrijos Ragana?

• A. „Sename dvare“
• B. „Irkos tragedija“
• C. „Dievų miškas“
Kokios organizacijos narė buvo?

A. B. C.
Antonijaus anoni- Vincento Pauliečio Jaunųjų
minių alkoholikų labdarystės draugija komunistų būrelis
klubas
Kuriais metais buvo parašyta apysaka „Sename dvare“?

• A.1833
• B. 1922
• C.1933
 Kur studijavo?

A. B. C.
Ciuricho Universitete Fribūro Universitete Peterburgo Universitete
Kas paskatino Šatrijos Ragana kurti lietuviškai?

• A. Povilas Višinskis
• B. Frydrichas Vilhelmas Fersteris
• C. Vincentas Pečkauskas
Ačiū Už Dėmėsį