Organinių junginių

nomenklatūra
(10 – 19 psl., 1 seminaras)

1
 Nesisteminiai ir sisteminiai pavadinimai
(IUPAC nomenklatūra)
1. Nesisteminiai (trivialieji) pavadinimai – nenusakantys junginių
sandaros, bet atspindintys medžiagų savybes, gavimo būdus,
pritaikymo sritis ir pan. Pvz., glicerolio pavadinimas pažymi jo
saldumą (graik. glykys – saldus), laktozė (pieno cukrus) išskirta iš
pieno (lot. laktus – pienas).

Tokie pavadinimai sudaryti be jokių taisyklių, todėl juos reikia

tiesiog prisiminti.

2. Sisteminiai pavadinimai – rodantys junginio sandarą ir sudaryti

pagal IUPAC (tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos
sąjungos) patvirtintas taisykles.

Šie pavadinimai sudaryti, laikantis griežtų taisyklių, o tai leidžia

vienam junginiui suteikti tik vieną pavadinimą bei pagal duotą
pavadinimą parašyti tik vieną junginio formulę.

2
Nesisteminių ir sisteminių pavadinimų pavyzdžiai

3
 Sisteminių pavadinimų sudarymo taisyklės

1. Nustatoma, ar yra funkcinė grupė, kuri gali suteikti

junginio pavadinimui priesagą. Jei yra ir jų kelios –
randama vyriausioji.

Organinių junginių funkcinės grupės, suteikiančios

pavadinimui priesagą, pagal jų vyresniškumą:

COOH > SO3H > COOM > (CO)2O > COOR > COX >
CONH2 > CN > CHO > CO > OH > (Ar)−OH > SH >
NH2 > C=C > C≡C

4
Funkcinės grupės, nurodomos tik priešdėlyje

−Hal (−F, −Cl, −Br, −I) (halogenas)

−OR (alkoksi)
−SR (alkiltio)
−NO2 (nitro)
−NO (nitrozo)
−N3 (azido)

5
2. Nustatoma pagrindinė anglies atomų grandinė ar
pagrindinė ciklinė struktūra pagal šiuos kriterijus:

a) maksimalus funkcinių grupių skaičius,

b) maksimalus dvigubųjų ir trigubųjų ryšių skaičius,
c) maksimalus grandinės ilgis,
d) maksimalus pakaitų, kurie gali būti nurodomi tik
priešdėlyje, ir angliavandenilių radikalų skaičius.

3. Pagrindinė anglies atomų grandinė numeruojama taip,

kad vyriausia funkcinė grupė ar pakaitai gautų
mažiausią numerį.

6
4. Nustatomi pagrindinės grandinės ir vyriausios funkcinės
grupės pavadinimai. Pagrindinės grandinės sotumo
laipsnis nusakomas atitinkamomis priesagomis (-an, -en,
in).

5. Nustatomi pakaitų pavadinimai, kurie išvardijami

priešdėliais abėcėlės tvarka. Kiekvieno pakaito ir kiekvieno
daugiagubojo ryšio vieta nurodoma skaičiumi, atitinkančio
C atomo, prie kurio prisijungęs pakaitas, numerį. Jei
junginyje yra keli vienodi pakaitai ar ryšiai, tai prieš
atitinkamą pažymėjimą rašomas priešdėlis di-, tri-, tetra-
ir t. t.

7
Organinio junginio pavadinimo sudarymo schema

8
 Pavyzdžiai

6 5 4 3 2 1 O
HO CH2 CH CH CH CH C
H 2,3,4,5,6-pentahidroksiheksanalis
OH OH OH OH

Pagrindinė anglies atomų grandinė heksan

Funkcinė grupė -alis (aldehidas)
Pakaitai hidroksi

2
3
O
1
4-metil-3-cikloheksenonas
4 6
H3 C
5
Vyr. funkcinė grupė: ketonas
Anglies atomų grandinė: cikloheksenas

Pagr. grandinė su funkcine grupe: 3-cikloheksenonas

9
 Pavyzdžiai

NO2 NO2
5 4 3 2 1 5 4 2
3
a) CH3 CH CH CH CH2 Cl b) CH3 CH CH C CH2 Cl
1
CH3 CH3 CH3 CH2

1-chlor-2,4-dimetil-3-nitropentanas 2-chlormetil-4-metil-3-nitro-1-pentenas

O O
C C 5
1 H 4 H 6 2 1
c) 2 d) 3
e) 3
2
4 OH
O 3
4 1
OH CN
4-hidroksi-3-oksociklo- 4-formilbenzen- 3-metil-5-heksin-2-olis
heksankarbaldehidas karbonitrilas

10
 ?
Pavadinkite ir priskirkite klasėms šiuos organinius junginius:

Cl
a) COOH
b) c) N CHO
NH2 H

O
O
e) OH
d) NH2 f)
O

O
COOH COOCH3
g) h) i)
Br OMe

11
 Pasitikrinkime
1
Cl 5 4
1 7 COOH 1
a) b) c) N CHO
NH2 H
6-chlor-5-metil-2,4- 2-amino-4,4-dimetil- 2-etil-4-etilamino-2-
heptadienas pentano rūgštis metilbutanalis
O
O 3

e) OH
d) 4 1 NH2 1 f)
O
3,3-dimetilbutanamidas 3-fenilpropano rūgštis (etoksimetil)benzenas
(benziletileteris)
O
1 2
1
COOH COOCH3
g) 1
4 h) i) 2
Br OMe
4,4-dimetil-2,5- 4-brom-3-metil-2-ciklo- metil-2-metoksibenzen-
cikloheksadienonas heksenkarboksirūgštis karboksilatas

12
Atomo elektroninė sandara ir
cheminis ryšys
(19 – 26 psl., 2 seminaras)

13
 Atomo sandara

Anglies atomo (12C ir 13C) izotopai

•Atomą sudaro:
teigiamo krūvio branduolys (teigiami protonai ir neutralūs neutronai);
neigiamo krūvio elektronai.
•Neutralus atomas turi vienodą skaičių protonų ir elektronų.
•Protono ir neutrono masė beveik vienoda ir apie 1800 k. didesnė už elektrono masę.
•Didžiąją atomo masės dalį sudaro branduolys, o didžiąją atomo tūrio dalį užima
elektronai.
•Elemento atominis skaičius yra lygus jo branduolio protonų skaičiui.
•Neutralaus atomo atominis skaičius yra lygus jo elektronų skaičiui.
•Atomo masės skaičius yra lygus jo protonų ir neutronų skaičių sumai.
•Atomai, turintys tą patį protonų skaičių, bet skirtingą neutronų, vadinami izotopais.
•Dažniausiai sutinkamas C atomas turi 6 protonus ir 6 neutronus.
•Tokio C atomo masės skaičius yra 12. 14
 Atominės orbitalės
• Erdvės dalis, kurioje elektrono buvimo tikimybė maksimali, vadinama atomine
orbitale (AO).

• Orbitalių energijos lygmenį, formą ir orientaciją erdvėje nusako kvantiniai skaičiai.

• Pagrindinis kvantinis skaičius n charakterizuoja orbitalės energijos lygmenį

(elektrono energiją orbitalėje). Elektronai, turintys tą patį pagrindinį kvantinį
skaičių, sudaro vieną elektronų sluoksnį.

• Šalutinis kvantinis skaičius l nusako orbitalės formą erdvėje. Priklausomai nuo l

orbitalės yra 4 tipų: s, p, d ir f. Kai l = 0, orbitalė yra sferos (rutulio) formos ir
vadinama s orbitale. Kai l = 1, orbitalė yra aštuoniukės formos ir vadinama p
orbitale. Ji turi mazginę plokštumą, kurioje elektrono buvimo tikimybė lygi 0.

• Magnetinis kvantinis skaičius m nusako orbitalės orientaciją erdvėje.

• Sukinio kvantinis skaičius s charakterizuoja elektrono sukimąsi apie savo ašį. Jo

reikšmė gali būti + ½ arba – ½.

15
 Orbitalių tipai

l = 0: viena rutulio formos s orbitalė, l = 2: penkios d orbitalės: keturios iš jų –

kurios dydį lemia pagrindinis kvantinis keturlapio dobilo, penktoji – ištempto
skaičius n. aštuoneto su žiedu per vidurį formos.

l = 1: trys p orbitalės, panašios į aštuonetą, sukamą apie 16

išilginę ašį.
 Orbitalių skaičius ir energija
Orbitalių skaičius sluoksnyje yra lygus pagrindinio kvantinio skaičiaus kvadratui (n2).
Pirmąjį sluoksnį sudaro 1 (12), antrąjį – 4 (22), trečiąjį – 9 (32) orbitalės ir t. t.
Tam pačiam sluoksniui priklausančios skirtingų tipų orbitalės skiriasi savo energija.

Kiekvienas naujas sluoksnis pakartoja prieš tai

buvusiojo sandarą ir prisideda dar vienas naujas
orbitalių tipas.

1 2 3 4
sluoksnis sluoksnis sluoksnis sluoksnis
Orbitalės s s, p s, p, d s, p, d, f

Orbitalių skaičius 1 1, 3 1, 3, 5 1, 3, 5, 7

Maksimalus 2 8 18 32
elektronų skaičius

17
 Orbitalių užpildymo elektronais taisyklės

1. Patvarumo (užpildymo) principas: elektronai užpildo orbitales jų

energetinio lygmens didėjimo tvarka: 1s → 2s → 2p → 3s → 3p → 4s
ir t. t., t. y., pirmiausia užpildomos žemesnės energijos orbitalės.

2. Pauli principas: vienoje orbitalėje gali būti tik 2 priešingų sukinių

elektronai.

3. Hundo taisyklė: elektronai stengiasi išsidėstyti orbitalėse taip, kad

būtų kuo daugiau elektronų su lygiagrečiais sukiniais, t. y.,
orbitalėse, turinčiose vienodą energiją, elektronai stengiasi
išsidėstyti po vieną.

18
 Cheminis ryšys ir valentingumas
Cheminio ryšio sudaryme dalyvauja didžiausios energijos orbitalėse esantys elektronai,
vadinami valentiniais elektronais.
Valentingumas – tai cheminio elemento atomo ryšių, sudaromų su kitais atomais, skaičius.

19
C, N ir O atomų elektronų konfigūracija

C N O
atominis skaičius 6 atominis skaičius 7 atominis skaičius 8

20
 C atomo elektroninė sandara ir
hibridizacijos teorija

C atomas išoriniame sluoksnyje turi 4 elektronus:

Pagrindinis būvis Sužadintas būvis

21
C atomo hibridizacijos: sp3

22
sp3-hibridizacija (būdinga
viengubiesiems ryšiams)

23
sp2-hibridizacija (būdinga
dvigubiesiems ryšiams)

24
sp-hibridizacija (būdinga
trigubiesiems ryšiams)

25
 N atomo hibridizacijos
N atomas, kaip ir C, gali būti sp3, sp2 ir sp hibridizacijos.
N atomas sp3 hibridizacijoje būna amoniake NH3, alifatinių aminų ir aminorūgščių
NH2 grupėje; sp2 – aromatinių aminų NH2 grupėje, iminų C=NH grupėje, amidų
CONH2 grupėje; sp – nitrilų C≡N grupėje.

26
Amoniakas

27
 O atomo hibridizacijos
O atomas gali būti sp3 ir sp2 hibridizacijos: sp3 hibridizacijoje O atomas yra H2O
molekulėje, OH grupėje alkoholiuose, −O− eteriuose; sp2 − C=O grupėje, fenolių
OH grupėje ir kt.

28
Vandens molekulė

29
 C atomo hibridizacijos: apibendrinimas
• C atomas, sudarantis 4 viengubuosius ryšius, yra sp3 hibridizacijos.
• C atomas, sudarantis 1 dvigubąjį ir 2 viengubuosius ryšius, yra sp2
hibridizacijos.
• C atomas, sudarantis 1 trigubąjį ir 1 viengubąjį arba 2 dvigubuosius
ryšius yra sp hibridizacijos.

30
 N ir O atomų hibridizacijų ypatumai

N ar O atomai nevisada yra sp3 hibridizacijos, nors jie yra sudarę tik
viengubuosius ryšius.

! !
31
 ?
Kokiose hibridizacijose yra šių junginių C atomai?

Vitaminas C Kofeinas

32
 ?
Nubraižykite formules angliavandenilių, kuriuos
sudarytų tik keturi tokie C atomai:

a) du sp2 ir du sp3 hibridizacijos;

b) visi sp2 hibridizacijos;
c) du sp ir du sp2 hibridizacijos;
d) visi sp hibridizacijos.

33
 Cheminis ryšys ir cheminė jungtis
Cheminis ryšys – tai sąveikų tarp elektronų ir branduolių visuma, dėl
kurios atomai susijungia į molekulę.

Cheminė jungtis – grafinis cheminio ryšio pavaizdavimas vienu ar

keliais brūkšneliais.

Cheminio ryšio sudaryme dalyvaujantys didžiausios energijos

orbitalėse esantys išorinio sluoksnio elektronai vadinami valentiniais
elektronais.

Valentingumas – cheminio elemento atomo ryšių, sudaromų su kitais

atomais, skaičius.

Oktetų taisyklė: besijungiančių atomų elektroniniai apvalkalai

persitvarko taip, kad susidarytų stabilios elektronų konfigūracijos,
paprastai sutampančios su inertinių dujų elektronų konfigūracijomis,
t. y., turėtų 8 elektronus.
34
 Kovalentiniai ryšiai ir jų tipai

• Kovalentinis ryšys – tai cheminis ryšys, atsirandantis susidarant tarp

dviejų atomų bendroms elektronų poroms.

• Kovalentiniai ryšiai būna dviejų tipų: sigma (σ) ir pi (π).

• σ-ryšys – tai ašinis AO persidengimas, kurio tankio maksimumas yra

tiesėje, jungiančioje atomų branduolius.

• Tai patvariausias ryšys – maksimalus atominių orbitalių

persidengimas.

35
 Kai kurie σ ryšių tipai

s s s-s tipo  ryšys

sp3 s sp3-s tipo  ryšys

sp3 sp3 sp3-sp3 tipo  ryšys

36
 ?
Kiek ir kokių tipų σ ryšių yra metano ir etano molekulėse?

37
 π-ryšys
• π ryšiu vadinamas šoninis p AO persiklojimas.

• Šiame ryšyje elektronų tankio maksimumas yra abiejose pusėse tiesės,

jungiančios atomų branduolius.

• Kadangi čia AO persidengia ne taip efektyviai (šoninis persiklojimas),

negu susidarant σ ryšiui (ašinis persiklojimas), tai π ryšys yra
silpnesnis, negu σ.

38
 Etenas (sp2 hibridizacija)

Visi šeši eteno atomai yra vienoje plokštumoje.

39
 Etinas (sp-hibridizacija)
Kiek σ ryšių yra etine?

40
C atomų hibridizacijos propadiene (alene)
Kokių hibridizacijų C atomai šiame junginyje?

41
Kovalentinio ryšio charakteristikos. Ryšio energija

Ryšio energija vadinamas energijos kiekis, išsiskiriantis susidarant

ryšiui arba reikalingas dviejų sujungtų atomų atskyrimui.

Kuo didesnė ryšio energija, tuo ryšys stipresnis:

Ryšys Energija Ilgis

(kJ/mol) (nm)
σ Csp3 – Csp3 347 0,154
σ+π Csp2 = Csp2 606 0,133
σ + 2π Csp ≡ Csp 828 0,120

42
 Ryšio ilgis ir poliškumas

• Ryšio ilgis – tai atstumas tarp sujungtų atomų branduolių. Dvigubasis

ryšys trumpesnis už viengubąjį, trigubasis – už dvigubąjį.

• Ryšio poliškumą apsprendžia netolygus elektronų tankio

pasiskirstymas (poliarizacija). Ryšio poliškumo priežastimi yra
nevienodas susijungusių atomų elektrinis neigiamumas.

• Elektrinis neigiamumas – tai atomo sugebėjimas molekulėje patraukti

arčiau savęs valentinius elektronus, rišančius jį su kitu atomu. Kuo
didesnis atomo elektrinis neigiamumas, tuo stipriau jis patraukia į save
kovalentinio ryšio elektronus.

43
 Polingo elektroneigiamumo skalė
Remdamasis ryšių energijų reikšmėmis, amerikiečių
chemikas L. Polingas /Linus Pauling (1901-1994),
dviejų Nobelio premijų – 1954 ir 1962 m. – laureatas/
pasiūlė kiekybinę atomų elektrinio neigiamumo
charakteristiką (Polingo skalė).

Pagal elektrinių neigiamumų reikšmes elementai

Polingo skalėje išsidėstę taip:

F > O > Csp > N, Cl > Br > Csp2 > I, Csp3, S > H > ... Cs
4,0 3,5 3,2 3,0 2,8 2,69 2,5 2,1 0,7

Ryšio poliškumas didėja, augant skirtumui tarp susijungusių atomų

elektrinio neigiamumo.
44
Elektriniai neigiamumai

45
 Kovalentinis, polinis kovalentinis ir joninis ryšys
Jei atomų elektrinis neigiamumas mažėja A>B>C, tai ryšio tipas tarp šių atomų
kinta taip:

H H H H +
 -
H Na - C
+
C C H H C C Cl C H
H H H H
+
C : C C : Cl Na :C -
2,5 2,5 2,5 3 0,9 3,2

Toks reiškinys, kai didesnio elektrinio neigiamumo atomas patraukia link savęs
ryšio elektronų porą, vadinamas indukcija. 46
Kovalentinis, polinis kovalentinis ir joninis ryšys

Ryšių skirstymas pagal ryšį sudarančių atomų elektrinių neigiamumų

skirtumą:

elektrinių neigiamumų skirtumas < 0,5 – (nepolinis) kovalentinis;

Elektrinių neigiamumų skirtumas 0,5 – 1,7 (2) – polinis kovalentinis;
Elektrinių neigiamumų skirtumas > 1,7 (2) – joninis ryšys.

47
 Molekulių poliškumas: nepolinės molekulės
Molekulė, turinti polinių ryšių, gali būti polinė, tačiau polinių ryšių
buvimas molekulėje yra ne vienintelis faktorius, nulemiantis visos
molekulės poliškumą.

Jei molekulė simetriška, tada jos dipolio momentas μ (matuojamas

debajais D), kurį sudaro atskirų ryšių dipolių momentų vektorių suma,
lygus 0 ir molekulė nėra polinė.

48
Molekulių poliškumas: polinės molekulės ir
dipolio-dipolio sąveika

49
Kai kurių tirpiklių dielektrinės konstantos
Lyginant junginių dipolių momentų reikšmes, negalima pasakyti, kuris iš jų
poliškesnis. Praktikoje junginių poliškumo palyginimui naudojamos jų
dielektrinių konstantų ε reikšmės: kuo jos didesnės, tuo junginys poliškesnis.
Solvent Dielectric constant Temperature (K)
benzene 2.3 298
diethyl ether 4.3 293
tetrahydrofuran (THF) 7.6 298
dichloromethane 9.1 293
liquid ammonia 17 273
ethanol 24.3 298
methanol 32.7 298
nitromethane 35.9 303
dimethyl formamide
36.7 298
(DMF)
acetonitrile 37.5 293
water 78.4 298
formamide 109 293 50
 Ryšio poliarizuojamumas

Tai ryšio elektronų geba pasislinkti dėl išorinio elektrinio lauko, taip
pat ir dėl kitos reaguojančios dalelės, poveikio.

Poliarizuojamumą apsprendžia elektronų judrumas − elektronai tuo

judresni, kuo randasi toliau nuo branduolio.

π-ryšys daug lengviau poliarizuojasi, negu σ, kadangi π ryšio elektronų

tankio maksimumas randasi toliau nuo susijungusių atomų
branduolių.

Poliarizuojamumas priklauso nuo atomo matmenų: kuo atomas

didesnis, tuo jo sudarytas ryšys lengviau poliarizuojamas.

51
 Koordinacinis (donorinis-akceptorinis) ryšys
Kovalentinis ryšys, susidarantis, vienam atomui duodant elektronų porą,
o kitam – tuščią orbitalę, vadinamas koordinaciniu arba donoriniu-
akceptoriniu ryšiu.

Toks ryšys niekuo nesiskiria nuo kitų kovalentinių ryšių, jau esančių
molekulėje, tik skiriasi jo susidarymo būdas.

52
 Vandeniliniai ryšiai

H atomas, susijungęs su didelio elektrinio neigiamumo atomu (N, O,

F), yra elektronų deficitinis ir gali sąveikauti su kito didelio elektrinio
neigiamumo atomo laisva elektronų pora, juos lyg ir surišdamas.

Dėl tokios sąveikos susidaro vandenilinis ryšys, grafiškai

vaizduojamas taškais arba punktyrine linija:

- + - +
   
: Z H ... : Z H
Z = N, O, F

53
 Vandeniliniai ryšiai

Vandenilinis ryšys organiniuose junginiuose dažniausiai susidaro tarp

šių funkcinių grupių:
.. ..
O H ... : O O H ... : O=C O H ... : N
.. ..
N H ... : O N H ... : O=C N H ... : N

Vandenilinio ryšio energija nedidelė (10 – 40 kJ/mol).

54
 Tarpmolekuliniai vandeniliniai ryšiai

Kokį maksimalų vandenilinių ryšių skaičių gali sudaryti viena vandens

molekulė?

55
Vandens molekulės tarpmolekuliniai vandeniliniai
ryšiai

56
Tarpmolekuliniai vandeniliniai ryšiai ir junginių
fizikinės savybės
Dėl tarpmolekulinių vandenilinių ryšių organinių junginių, pvz.,
alkoholių, molekulės būna asocijuotos:

Vandenilinių ryšių susidarymas daro didelę įtaką fizikinėms (vir. ir lyd.

t., klampumas, spektrinės charakteristikos) ir cheminėms (rūgštines-
bazines) junginių savybėms. Pvz., asocijuoto etanolio vir. t. 78,4 °C, o
neasocijuoto tos pačios molekulinės masės dimetileterio CH3–O–CH3 yra
-23 °C.

57
Tarpmolekuliniai vandeniliniai ryšiai tarp skirtingų
molekulių

58
 Vidiniai molekuliniai vandeniliniai ryšiai

Vidiniai molekuliniai vandeniliniai ryšiai susidaro tada, kai yra

galimybė susiformuoti šešianariams, rečiau penkianariams ciklams.
Pvz., toks ryšys susidaro salicilo rūgšties molekulėje, dėl ko gana
žymiai padidėja jos rūgštingumas, lyginant su kitais šio junginio
izomerais:
OH

C O
...
O H

59
 ?
Kokiose biologiškai svarbiose makromolekulėse esantys vandeniliniai
ryšiai čia pavaizduoti ?

60
 Vandenilinių ryšių svarba vaistų ir receptorių
sąveikoje
Cholesterolio kiekį mažinančio vaisto atorvastatino (Lipitor) veikimas yra pagrįstas jo
sugebėjimu sudaryti vandenilinius ryšius su fermentu, atsakingu už vieną cholesterolio
sintezės stadiją. Taip slopinamas šio fermento aktyvumas.

61
 ?
• Kokio tipo ryšiai yra metanolyje, natrio metanoliate ir natrio
metanoate? Parašykite šių junginių brūkšnines formules ir nurodykite
ryšių tipą.

• Kodėl, jūsų manymu, dar niekas iki šiol nėra susintetinęs ciklopentino?

H H
H C H
C C
H H
C C

62