Pristatym pareng: Edvil Luneckait ir Viktorija Murnikova

Salomja Nris (tikroji pavard Bainskait, vliau Buien) gim 1904 m. lapkriio 17 d. Kiruose, Vilkavikio rajone, mir 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje.

Tai rykiausia nepriklausmybs laikais iaugusi poet, pasiekusi meno auktum, nemaai nusipelniusi lietuvi poezijai.

Salomja Nris, 1928 m., Kaunas

eima
Gim pasiturini suvalkiei kinink Simono ir

Uruls Bainsk eimoje; eimoje ji buvo vyriausia; Turjo dar du brolius Broni ir Viktor, bei seser Onut.

eima
Tvas buvo apsiviets mogus, jaunystje palaik

ryius su knygneiais, simpatizavo socialistinms idjoms.

Motina, Urul emaityt-Bainskien, isiskyr

religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.

eima

Stebisi kai kas, kad a labai atalus nuo savj, neprisiriusi prie nam, neisiilgstu. Mat dabar a dar nesiskubinu namo vaiuoti <...> Galbt ir bloga, kad a nejauiu tos instinktyvins meils tvus, brolius. Nors tai yra artimiausi man asmenys, bet a negaliu nematyti j yd, j silpnybi, todl a irnegaliu j idealizuoti, nors branginu juos kaipo didiausius savo geradarius ir aminai jiems kalta dkingumo. SALOMJOS NRIES DIENORAIO ITRAUKA 1925-04-06

Namas, kuriame gyveno Salomja Bainskait, lankydama Vilkavikio gimnazij

 Studij metais buvo simyljusi savo germanistikos

dstytoj Juoz Eret;

U ,,nelegali meil vedusiam vyrui Nris buvo

,,nubausta 1928-aisiais ji isista mokytojauti Lazdijus, tolim Lietuvos ukamp.

 Mokytojaudama Panevio gimnazijoje susipaino su

savo bsimu vyru skulptoriumi Bernardu Buu; 1936 m. ivaiavus Paryi studijuoti prancz kalbos, Paryiuje susituok su Bernardu Buu.

Salomja Nris Paryiuje ant Senos tilto, 1937 m.

Salomja Nris viebuio kambaryje su Petre Orintaite.(1936m. gruodio 12d. Paryiuje, per savo su B.Buu vestuves).

Salomjos eima
1937 m. Spalio 23 d. pagimd sn, kuriam dav Sauliuko Balandio vard.

Salomja Buien, vyras Bernardas Buas ir snus Saulius.

 Draugai j atsimena kaip subtili, didelio jausmo ir

spdi mog. Draugikesnius jausmus palaik su jaunais poetais, raytojais Juozu Tysliava, kilusiu i to paties kaimo, ir Stasiu Santvaru, Petronle Orintaite, Vincu Mykolaiiu-Putinu.

Su ateitininkais - jaunysts idj broliais. Greta i kairs Jonas Grinius, "Ateities redaktorius"

Kartu ir atskirai. 1942 m. Maskvoje Salomja Nris skaito savo poezij.

Salomja Neris mgo kuklius ir tvarkingus drabuius, dvjo aksomo suknutes, papuotas baltomis apykaklaitmis, mgo vairias skareles, alikus, sages, avdavo auktakulniais batukais.

Salomjos eima po daugelio met

Ant senelio Sauliaus keli sdi ank Salomja Buait. Antras i kairs B. Buas

Mokslai
1911 metais Salomja Nris lank Alvito pradin

mokykl. 1918 met pavasar baig Marjampols mergaii progimnazijos antrj klas. Po to iki Naujj met, savarankikai pasirengusi, ilaik egzaminus ir stojo ketvirtj klas bei persikl Vilkavikio iburio gimnazij (prisijung prie ateitinkinku veiklos).

Studijos universitete
1924 metais S. Nris stojo Lietuvos universiteto

(dabar Vytauto Didiojo universitetas) teologijos filosofijos fakultet. 1928 metais Salomja Nris persikl gyventi Lazdynus, kur atliko savo, kaip pedagogs, praktik.

Kelions
1929 metais Salomja Nris ikeliavo Vien, gilinti

savo vokiei kalbos inias. 1930 metais lanksi Vakar Europoje su profesoriumi Baliu Sruoga.

Gyvenimas
1931 metais Salomja Neris grta Lietuv ir

apsigyvena to meto sostinje Kaune. Ten mokytojauja, veria groin literatr lietuvi kalb. Suartja su treiafrontininkais (tai kiek paveik jos kryb). 1934 metais raytoja perkeliama mokytojauti Panev, Valstybs mergaii gimnazijoje.

 1936 metais Salomja Nris ikeliauja Paryi

studijuoti prancz kalb. 1937 metais raytoja gro Kaun, kur su vyru Bernardu Buu statsi nam, pradjo dirbti Kauno III Valstybinje gimnazijoje.

Okupacijos laikotarpis
1940 met okupacija buvo labai dramatikas periodas

Salomjos Nries gyvenime. Ji buvo paskirta Liaudies Seimo atstove bei irinkta delgacij vykti SSRS Aukiausij Taryb (AT) prayti, kad Lietuva bt priimta Soviet Sjungos sudt. Taip pat poetei buvo pavesta parayti poem Josifo Stalino garbei. i poema sukl labai daug urmulio to meto Lietuvoje.

 1941 met vasar, prasidjus Antrajam pasauliniam

karui, pabgo Rusij su savo snumi ir ten pragyveno iki karo pabaigos. Begyvendama Rusijoje, savo poezins veiklos neapleido.

PokarioSalomja Nris i Maskvos metai 1944 metais

gro Kaun, bet neapsigyveno kartu su vyru Bernardu. 1945 metais poet buvo paguldyta Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, bet krybos neapleido. Skubjo ileisti eilrai rinkin Prie didelio kelio.

 1945 metais liepos 7 dien Maskvoje Salomja Nris

mir nuo kepen vio. Liepos 8 dien jos palaikai buvo nuveti Kaun. Liepos 9 vyko jos laidotuvs. Poet buvo palaidota Istorijos muziejaus kiemelyje. 1992 metais Salomjos Nries palaikai buvo perlaidoti Petrain kapines.

Poets kryba
1927 metais ileistas pirmasis poets eilrai rinkinys

Anksti ryt. S. Nris ikart buvo pripainta kaip poet. 1931 metais buvo ileistas jos antrasis poezijos rinkinys Pdos smely, kur rayti poet pradjo jau Vienoje. 1935 metais ileistas rinkinys Per ltant led.

 1938 metais ileistas ketvirtasis Salomjos Nries

eilrai rinkinys Diemdiu ydsiu, kuris jai peln Valstybin literatros premij. Tai buvo labai didelis poets vertinimas. 1940 metais buvo ileista S. Nries poema Egl ali karalien. J poet pradjo rayti rayti bdama Pranczijoje.

 1943 metais ileistas penktasis S. Nries eilrai

rinkinys Dainuok, irdie gyvenim. 1945 metais, jau raytojai esant ligoninje, ileista eilrai rinktin Laktingala negali neiulbti. Deja, is pavadinimas poetei nepatiko, tikrasis rinkinio pavadinimas turjo bti Prie didelio kelio.

Kiti rinkiniai ileisti po poets mirties

1956 m. Baltais takeliais bga saulyt.
1959 m. irdis mana audr daina. 1964 m. Kur baltas miestas. 1966 m. Laums dovanos. 1973 m. Negesk iburli. 1978 m. Kaip ydjimas vynios. 1994 m. Prie didelio kelio.

Ai u dmes!