Salomėja Nėris

Salomėja Bačinskaitė-
Bučienė
Salomėja Bučienė, vyras -
Bernardas Bučas ir sūnus
Saulius (1939m.)
Biografija, mokslai ir
mokytojavimas
Biografija
Gimė 1904m. spalio 17d. Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.),
netoli tuometinės Vokietijos sienos, pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų šeimoje.

1944m. poetė grįžo į Kauną, bet sunkiai susirgo ir mirė Maskvos ligoninėje 1945m.
Slapyvardis
Poetė 1923 m. ateitininkų žurnale „Ateitis“ (nr. 11) išspausdintą eilėraštį „Pajūry“
pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Neris (vėliau Nėris). Ją įkvėpė Neries upės
vardas. 1927 m. poetės eilėraščių rinkinys „Anksti rytą“ pasirašytas S. Neries, o
1931 m. antrasis rinkinys „Pėdos smėly“ – jau S. Nėries slapyvardžiu. Iki tol
pirmuosius eilėraščiu poetė pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu.
Mokslai
1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį –
Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų,
savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m.
persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, 1924 m.
S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo
lietuvių literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – psichologiją.
1936m. rugsėjo mėnesio pabaigoje išvažiavo į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos.
Mokytojavimas
1928 m. persikėlė į Lazdijus: nuo rugsėjo 1 d. paskirta Seinų „Žiburio“ gimnazijos
neetatine mokytoja praktikantės teisėmis. Gyvendama Lazdijuose, S. Nėris dėstė
gimnazijoje vokiečių kalbą, vadovavo literatų būreliui, padėdavo mokiniams rengti
vakarus, taip pat dėstė kursuose suaugusiems vokiečių kalbą.

Nuo 1930 m. rugpjūčio 1 d. ji laikoma Seinų „Žiburio“ gimnazijoje etatinėje

tarnyboje. 1930 m. liepos 3 d., Mokytojų cenzo tikrinimo komisija pripažino S.
Nėriai aukštesniosios mokytojos vardą ir teisę mokyti.

Mokytojavo Panevėžio gimnazijoje.

1937 m. rudenį S. Nėris savo prašymu atkelta iš Panevėžio į Kauną ir pradėjo dirbti
Kauno III Valstybinėje gimnazijoje. Gimnazijoje dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas
žemesnėse klasėse.
Kūryba
Kūrybos bruožai
Pagrindinis eilėraščių orientyras - liaudies dainos lyrizmas.

Eilėraščiuose dominuoja romanso poetika, džiaugsmingai išsakomos jaunystės

svajonės ir lūkesčiai.

Visai S. Nėries kūrybai būdingas romantinis maksimalizmas, vėliau įgyjantis

dramatizmo atspalvį.
S. Nėries lyrikos savitumas
Eilėraštis beveik visada prasdideda nuo gamtos vaizdo ar detalės.

Poetinis vyksmas beveik visada vyksta gamtoje arba jos fone.

Ryškus žmogaus ir gamtos ryšys.

Eilėraščiuose dėsningas kontrastas.

Mėgstami deminutyvai.
Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, malonybinę reikšmę.
Pagrindiniai eilėraščių
rinkiniai
Dienmedžiu žydėsiu -
1938m.
Prie didelio kelio -
1945m.
Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi - -

Sulaikęs juodbėrį staiga,

Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga...
Aš diemedžiu žydėsiu - -