Antanas Baranauskas -

poetas
Parengė: Milda Karvelytė, Aistė
Baltrimavičiūtė, Ugnė Kasiulevičiūtė,
Greta Indilaitė, Aušrinė Kurgonaitė.
BIOGRAFIJA
Antanas Baranauskas:
● Gimė 1835 m. sausio 17 d.
Anykščiuose
● Mirė būdamas 67 metų 1902
m. lapkričio 26 d. Seinuose
● Tai vienas žymiausių
Lietuvos poetų, kalbininkų ir
vyskupų.
BIOGRAFIJA
● Antanas Baranauskas tyrinėjo tarmes,užrašė tarmiškų
tekstų, parašė lietuvių kalbos gramatiką, rūpinosi
lietuvių bendrinės kalbos kūrimu.
● Jis užrašinėjo liaudies melodijas, komponavo liaudies
dainas ir giesmes.
1851 - 1855 m.
● 1851–1853 m. mokėsi Rumšiškių dvimetėje
raštininkų mokykloje. Čia parašė apie 20
pirmųjų iki šiol išlikusių eilėraščių.
● 1853–1856 m. lenkų kalba rašė dienoraštį.
● 1855 m. Telšiuose susipažino su Karolina
Praniauskaite – pirmąja lietuvių literatūroje
žinoma moterimi poete. Ji padėjo A.
Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą,
klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti
gimtąja kalba.
LENKŲ KALBA...
Iki 1855–1856 m. net tėvams ir broliams skirti laiškai, dienoraščiai ir eilėraščiai
parašyti lenkiškai. Lietuviškai rašė kaimo žmonėms skirtas daineles, giesmes ir
poemas, tikybos reikalams leistus raštus. Nemažai lietuviškų laiškų skirta
kalbininkams ir lietuvių kalbos mylėtojams. Ne kalbos reikalais su kunigija ir
šviesuomene mieliau susirašinėjo lenkiškai, nemėgo, kai klierikai ar kunigai į jį
kreipdavosi lietuviškai.
Savo raštuose laikėsi lenkiškų raidžių, lenkiškų barbarizmų.
SUSIDOMĖJIMAS KALBOTYRA...
Dar Varniuose susidomėjo kalbotyra, tapo pirmuoju lietuvių dialektologu,
lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju. Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to
lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti.
1857 m. parašė „Dainu dainelę“, kurią 1883 m. pirmoji išspausdino ,,Aušra”
KŪRINIAI
Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė
Peterburkan“ ir romantinė poema „Anykščių šilelis“, kurioje apdainuojama
gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to
laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys,
protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą.
Pirmą kartą išleista Lauryno Ivinskio kalendoriuje, poema laikoma lietuvių
literatūros klasika.
KŪRYBA
● A.Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie
gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius.
● Gamtos grožis žadino kūrybines galias, skatino jas
reikštis. Gamtos praturtinta vaizduotė kūrė tautodailės
raštus, liaudies dainų melodijas, teikė, anot paties
poeto, žodžiais nenusakomą lyrizmą liaudies poezijai,
neišsenkamą siužetų šaltinį pasakų ir legendų išmonei.
,,ANYKŠČIŲ ŠILELIS”
A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ – vienas iš žymiausių lietuvių
klasikinės poezijos kūrinių. Baranauskas sukūrė himną ne tik savo gimtajam
Anykščių kraštui, bet ir liaudies žmogui, išaukštino ne tik Lietuvos žemės
spalvų ir garsų grožį, bet ir kalbos, tautosakos bei tautodailės lobiais tą grožį
įamžinusį liaudies genijų. Kūrinyje atsispindi liaudies žmogaus pasaulėjauta, jo
kūrybinės galios, humanizmas, nepalaužiama laisvės meilė. Ir pro subjektyvias
Baranausko nuotaikas, jo idėjinį ribotumą objektyvūs miško ir liaudies gyvenimo
vaizdai poemoje leidžia pajusti baudžiavinės Lietuvos tikrovę.
,,ANYKŠČIŲ ŠILELIS”
,,Anykščių šilelis” - tai pirmoji romantinė
poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai
išaugo į romantinį laisvo gyvenimo
simbolį.
Joje aiškios pirmosios lietuvių poezijoje
užuominos apie kaimo žmogaus
dvasinį turtingumą, kūrybinės galias,
dvasines vertybes.
BARANAUSKO LIETUVYBĖ
Įdomu tai, kad tik sukurtai poemai, kaip ir
kitiems Baranausko kūriniams, buvo pritaikyta
melodija.
Iš tikro Baranausko lietuvybės nereikėjo žadinti,
nes jis, nors iš karto daugiau lenkiškai
rašydamas, jautėsi esąs lietuvis
TIKSLUMAS
● Iki šiol Baranausko kūryba tyrinėta tik literatūros
specialistų požiūriu.
● Visuotinai pripažinta, jog autorius šį savo jaunystės
kūrinį - ,,Anykščių šilelį” rašė, ketindamas įrodyti, jog ir
lietuvių kalba tinka gimtinės grožiui apdainuoti.
● Stulbina ir tai, kaip jaunuolis galėjo taip smulkiai ir
aiškiai pažinti gamtą ypač girios stichiją. Net kai kurie
žinomi botanikai tvirtino, jog Baranausko grybų
aprašymuose nėra nė mažiausio mikologinio
netikslumo.
POETINIS DEKRETAS
Jeigu ne šis tada visiškai jauno poeto – klieriko kūrinėlis, ilgainiui tapęs mūsų
literatūros pasididžiavimu, jeigu ne jis, „kelmai kelmuoti, pakalnės nuplikę“ būtų
senų seniausiai užmiršti, virtę dykyne arba arimais, nebūtų likę ką po šimto
metų skelbti kraštovaizdžio draustiniu, kuris virto regioninio nacionalinio parko
dalimi.
Anykščių Šilelis, už pirmąjį oficialiai pripažintą nacionalinį Jelonstouno parką
vyresnis bene dešimt metų, ir jį įkūrė Baranauskas savo poetiniu dekretu.