J.NAUJALIS.

GYVENIMAS IR VEIKLA
1869-1934

Tai kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, pirmosios muzikos mokyklos

Kaune įkūrėjas. Jis gimė Raudondvaryje 1869m. Mokėsi Varšuvos muzikos
instituto vargonų klasėje ir dar vienerius metus gilino žinias pas Z.Noskovskį.
Vargoninkavo Vabalninke, pusę metų dirbo Rietave, B.Oginskio dvaro orkestro
mokykloje. 1892m. atvykęs į Kauną tapo katedros vargonininku ir čia dirbo iki
mirties. 1894m. pusmetį tobulinosi Vokietijoje bažnytinės muzikos mokykloje.
Grįžęs į Lietuvą prie katedros organizavo berniukų chorą, subūrė „Dainos“ chorą
(1899). Panaikinus spaudos draudimą, 1905m. Kaune atidarė pirmą lietuvišką
knygyną. Vienas svarbiausių J.Naujalio darbų – vargonininkų kursų, vėliau
draugijos ir mokyklos įkūrimas (1913). 1909m. išleido pirmąjį muzikinį laikraštį
„Vargonininkas“, kurį pats redagavo ir paruošė nemažai medžiagos. 1919m.
atidarė muzikos mokyklą, kuri iš pradžių buvo privati, o po metų suvalstybinta ir
J.Naujalis vadovavo jai iki 1927m. 1922m. su koncertais lankėsi Amerikoje,
1933m. jam – pirmam lietuvių muzikui – suteikiamas profesoriaus titulas. 1924m.
įvyko pirmoji lietuvių dainų šventė. J.Naujalis buvo jos organizatorius ir vyriausias
dirigentas.
Svarbiausi kūriniai :
Simfoninė poema „Ruduo“, pjesė styginių kvartetui „Svajonė“, „Vakarinė daina“
smuikui, violončelei ir fortepijonui, noktiurnas fortepijonui A dur.
Reikšmingiausią kūrybos dalį sudaro choro dainos ir bažnytinė muzika (13 mišių,
15 motetų, giesmės, kantatos).

J.Naujalis priklauso prie tų mūsų kultūros žiburių, kurie pirmieji nušvito

niūrioje XIX a. pabaigos padangėje. Tuo metu, kai lietuvišką raštą dar kaustė
spaudos draudimas, buvo draudžiami susirinkimai, Kaune, Muziejaus gatvėje Nr.1,
slaptai rinkosi pirmieji nacionalinio meno puoselėtojai lietuviškai padainuoti,
pasiklausyti lietuviško žodžio. Nedideliam choruliui vadovavo 23 metų katedros
vargonininkas J.Naujalis. Šį darbą jis dirbo slaptai nuo caro žandarų ir bažnytinės
valdžios.
Lietuvių nacionalinė muzika tuo metu ]engė pirmuosius žingsnius –
M.K.Čiurlionis dar buvo Varšuvos muzikos instituto studentas, Č.Sasnauskas
mokėsi Peterburgo konservatorijoje. Neskaitant kai kurių dvarų muzikos mokyklų
bei orkestrų, Lietuvos muzikinis gyvenimas apsiribojo liaudies daina ir bažnytine
muzika. Bažnytinės muzikos skleidėjai vargonininkai buvo labai menko muzikinio
išsilavinimo. Liaudies daina skambėjo plačiai, tačiau nebuvo kam iškelti jos į
viešumą, pritaikyti choriniam atlikimui. Šio darbo ėmėsi J.Naujalis.
Vargonininko profesija buvo labiausiai prieinama valstiečio vaikui.
J.Naujalio visas gyvenimas susijęs su vargonininko profesija. Vargonininko darbas
siejo J.Naujalį su katalikų bažnyčia, ir tai turėjo nemažą įtaką jo pasaulėžiūrai bei
kūrybai. Kaip tik religijoje kompozitorius matė savo idealų – tiesos ir gėrio –
įgyvendinimą. Todėl nemažą jo kūrybos dalį sudaro bažnytiniai kūriniai, parašyti
labai nuoširdžiai.
Lietuvių muzikos istorijoje J.Naujaliui skiriama vieno pirmųjų profesinės
muzikos kūrėjų vieta. Jo kūrybos, ypač dainų, reikšmė XX a. pradžioje labai
didelė. Dainingos, lengvai įsimenamos, dauguma parašytos Maironio tekstais.
Mažesnę vertę turi J.Naujalio instrumentinė kūryba, kuri savo meniniu lygiu
nepakilo iki geriausių jo dainų.
Didžiausią J.Naujalio kūrybinio palikimo dalį sudaro bažnytinė muzika. Tuo
laiku, kai Lietuvoje profesionalioji muzika beveik apsiribojo bažnytiniais kūriniais,
J.Naujalio mišios, motetai savo aukštu meniniu lygiu prisidėjo keliant Lietuvos
muzikinę kultūrą.
J.Naujalio dainų melodika nebuvo grindžiama folkloro elementais, o dažnai
rėmėsi to meto buitinės muzikos intonacijomis. Joms susiformuoti nemaža įtakos
turėjo kompozitorių romantikų ir ypač lenkų kompozitorių ritmika bei melodika.
Tuo tarpu J.Naujalio muzikos harmoninė kalba buvo artima bažnytinės muzikos
harmonijai. Todėl kompozitoriui nepavyko sukurti ryškiai individualios muzikinės
kalbos.
Muzikos nacionalinės specifikos problemą kompozitorius bandė spręsti savo
instrumentinėje muzikoje. Čia jis gausiai panaudojo liaudies dainų melodijas. Šie
mėginimai įjungti į instrumentinę muziką liaudies kūrybos elementus buvo tik
pirmieji žingsniai. Panaudotos liaudies melodijos nesuteikdavo kūriniui tikro
nacionalinio charakterio, o įpintos į jį tartum prarasdavo savo charakteringus
bruožus. Kompozitorius savo kūryboje naudojo klasikinę harmoniją, kuri ne
visuomet atitinka mūsų liaudies dainų derminę struktūrą. J.Naujalis tiesiog nebuvo
įsigilinęs į lietuvių liaudies dainų specifiką, o traktavo ir harmonizavo jas pagal
tradicines klasikinės harmonijos normas.
J.Naujalis pradėjo savo kūrybinį kelią XIXa. pabaigoje – XXa. pradžioje.
Tuo metu muzikoje jau vyravo įvairios naujosios srovės, kūrė tokie kompozitoriai
kaip A.Skriabinas, I.Stravinskis, M.Ravelis, K.Debiusi ir kt. Mokydamasis
Varšuvoje, vėliau Vokietijoje, J.Naujalis, be abejo, buvo susidūręs su jų kūryba,
tačiau jam naujoji muzika nepadarė jokios įtakos. Savo muzikine kalba jis griežtai
laikėsi klasikinių tradicijų, sekdamas romantikų kūryba. Romantizmas buvo
artimiausias J.Naujalio prigimčiai, jo charakterio bruožams. Tačiau pagrindinė šios
srovės pasireiškimo jo kūryboje priežastis buvo bendra tuometinio Lietuvos meno
tendencija – romantinė pasaulėjauta vyravo ir kitose meno šakose.
Maironis, mėgstamiausias J.Naujalio poetas, turėjęs didelę įtaką jo muzikai,
savo ankstyvąja kūryba buvo ryškiausias romantizmo atstovas lietuvių literatūroje.
Romantizmas buvo neatskiriamai susijęs su nacionaliniu judėjimu, tad jo
pasireiškimas J.Naujalio kūryboje buvo tiesioginis epochos atspindys.
Sprendžiant iš kūrybos ir įvairių kritinių pastabų, J.Naujalis nepripažino
jokių muzikinės kalbos naujovių. Tai rodo tam tikrą kompozitoriaus muzikos
supratimo ribotumą. J.Naujaliui muzika buvo tik garsų darnumo menas.
Lietuvių muzikos patriarcho vardą J.Naujalis pelnė ne tik savo kūryba. Jis
neapsiribojo siaura vargonininko profesija, o vystė plačią muzikinę veiklą. Su jo
vardu susijęs pirmas lietuviškas knygynas Kaune, pirma lietuviška muzikos
mokykla. Kompozitoriaus iniciatyva buvo įkurta vargonininkų draugija ir muzikos
laikraštis „Vargonininkas“, sprendęs ne vieną muzikos problemą, kėlęs daug
aktualių ir įdomių vargonininko gyvenimo bei profesijos klausimų. „Dainos“
draugijos įkūrėjas, kuri buvo įkurta dar spaudos draudimo metais ir vėliau tapo
viena pajėgiausių Lietuvoje. 1924m. nuaidėjo pirmosios lietuvių dainų šventės
akordas. J.Naujalis buvo jos organizatorius ir vyriausiais dirigentas.

KŪRINIAI KLAUSYMUI

Dainos : „Lietuva brangi“ (ž. Maironio)

„Jaunimo giesmė“ “
„Vasaros naktys“ “
„Pavasaris“ “
„Burtai“ “

Trio balsui, smuikui ir fortepijonui „Oi neverk motušėle“ (ž. Maironio)

„Svajonė“ styginių kvartetui
Noktiurnas fortepijonui A dur
Motetas „In monte oliveti“