Patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas

Čiurlionis (1875–1911) yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti

prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis
šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui,
dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui. Tuo pat metu, per
vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, jis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė
nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo
meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia
domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir senovine
mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų
religijomis.

Antra vertus, M. K. Čiurlionio įsitraukimas į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą ir idealistinis

aukojimasis meno idealų vardan pristato jį kaip tipišką romantizmo epochos kūrėją. Per trumpą, vos
dvejus metus trukusį, gyvenimo Vilniuje tarpsnį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno
kūrėjų draugiją, aktyviai prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo
daugelį savo paveikslų. Taip pat organizavo ir vadovavo lietuviškiems chorams Varšuvoje, Vilniuje ir
Sankt Peterburge, buvo pirmasis profesionalus Lietuvos kompozitorius, taip nuoširdžiai susidomėjęs
lietuvių liaudies dainomis – ne tik jas harmonizavo, naudojo jų melodiką savo originaliuose kūriniuose,
bet ir rinko jas, analizavo jų savybes publicistikos straipsniuose. Bene tiksliausiai jo aistringą santykį su
gyvenimu ir kūryba apibūdina M. K. Čiurlionio atsisakymas priimti saugią dėstytojo vietą Varšuvos
muzikos institute ir broliui Povilui laiške išsakytas apsisprendimas „visus savo esamus ir būsimus
darbus skirti Lietuvai“.

Žvelgiant į M. K. Čiurlionio kūrinius galima pastebėti, kad jo tapyboje jaučiama simbolistų ir art
noveau įtaka, muzikinė kalba siekia praplėsti chromatines ir harmonines mažoro-minoro sistemos
galimybes, o visą kūrybą vienija ryškios sinestetinės tendencijos. Visi šie bruožai liudija Čiurlionį esant
tipišką vidurio Europos devyniolikto-dvidešimto amžių sandūros menininką.

Vis dėlto brandieji M. K. Čiurlionio paveikslai, kurių plastika subtiliai pagrįsta muzikinėmis formomis
ir muzikine motyvine plėtojimo logika, ir vėlyvieji kūriniai fortepijonui, kuriuose persipina serijinė
technika ir ostinatinė logika, melodiniai bei ritminiai moduliai ir harmoninių kompleksų dariniai, visoje
Europos kultūros istorijoje išsiskiria kaip unikalūs muzikos ir tapybos sferas suliejantys meno
pavyzdžiai.

Biografija
1875 m. rugsėjo 10 d. (pagal naująjį kalendorių – rugsėjo 22 d.)

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė Varėnoje,

vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės-Čiurlionienės
šeimoje. Jis buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų.
1876–1877 m.

Šeima gyveno Ratnyčioje.

1878 m.

Čiurlioniai persikėlė gyventi į Druskininkus.

1885 m.

M. K. Čiurlionis baigė Druskininkų liaudies mokyklą. Tėvo pamokytas laisvai skambino pianinu ir
vargonais. Artimas šeimos bičiulis daktaras Jozefas Markiewiczius rekomendavo jį kunigaikščiui
Mykolui Oginskiui, Plungėje turėjusiam orkestro mokyklą.

1889–1893 m.
 M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje, M. Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje mokėsi groti
įvairiais instrumentais, giedojo chore. Tuo metu pradėjo komponuoti, laisvalaikiu piešė. Nuo 1892 m.,
kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Kartu su orkestru koncertuodavo
Palangoje, Rygoje, Rietave.
1894–1899 m.

Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo

Varšuvos muzikos institute. Įstojęs į fortepijono klasę, pradėjo mokytis žemesnėje prof. T. Brzezickio
klasėje, 1895 m. perkeltas į viduriniąją Antonio Sygietińskio klasę. Kompozicijos mokėsi pas Zygmuntą
Noskowskį.

Geriausias draugas institute – kolega Eugeniuszas Morawskis. Konstantinas dažnai lankėsi draugo
namuose, susipažino ir pamilo Eugenijaus seserį Mariją. Deja, draugystei nebuvo lemta baigtis
vedybomis. Marijos tėvas, pastebėjęs jų jausmus, paskubėjo dukterį ištekinti per prievartą.

Be specialybės M. K. Čiurlionis dar studijavo teoriją ir istoriją,

harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos,
mineralogijos. Jo mėgti autoriai – A. Mickiewiczius, J. Slowackis, B. Prusas, F. Dostojevskis, F.
Nietzsche, L.Tolstojus ir kt. Varšuvoje Čiurlionis sukūrė kanonų, fugų, preliudų, variacijų ciklų
fortepijonui, styginių kvartetui. Institute įgijo kompozicijos specialybės diplomą. Baigiamasis darbas –
kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“.
1899 m. vasara

Praleido Druskininkuose. Mokė jaunesniuosius brolius ir seseris muzikos, piešė.

1899 m. ruduo–1901 m. pavasaris

M. K. Čiurlionis gyveno Varšuvoje, versdamasis privačiomis pamokomis, kad išlaikytų save ir brolį
Povilą, kuris įstojo į muzikos institutą. Atsisakė pasiūlymo tapti Liublino muzikos draugijos choro
orkestro vadovu.

1900 m.

M. K. Čiurlionis sukūrė Polonezą pučiamųjų orkestrui. Leidinyje „Meloman“ (Nr. VIII) pasirodė
pirmoji jo kūrinio – Noktiurno fis-moll – publikacija.

1900 m. spalis–1901 m. balandis

 Sukūrė simfoninę poemą „Miške“, dedikuotą draugui E.
Morawskiui. Su šiuo kūriniu dalyvavo grafo M. Zamoyskio paskelbtame konkurse ir pelnė specialų
žiuri pagyrimą.
1901–1902 m.

M. K. Čiurlionis studijavo Leipcigo konservatorijoje prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno

kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos
paskaitas. Gevandhauze ir Leipcigo teatre klausydavosi mėgstamų G. F. Hendelio, P. Čaikovskio, R.
Wagnerio, F. Liszto kūrinių. Savarankiškai studijavo H. Berliozo, R. Strausso instrumentuotes C. F.
Peterso leidyklos bibliotekoje.

Leipcigo laikotarpiu sukūrė simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“, keturių dalių Styginių kvartetą, kanonų,
fugų, tarp jų „Sanctus“ ir „Kyrie“ mišriam chorui. Atostogų metu piešė.
1902 m. liepos 14 d.

M. K. Čiurlionis gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą.

1902 m. ruduo–1904 m. pradžia

Gyveno Varšuvoje, mokėsi J. Kauziko piešimo mokykloje. Versdamasis privačiomis pamokomis,

išlaikydavo tai tris, tai du brolius, kurie čia tęsė studijas.

1903 m. rudenį nutapė septynių paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“. Pradėjo kurti simfoninę poemą
„Jūra“. Kad galėtų nevaržomai atsidėti dailės studijoms, atsisakė E. Mlynarskio pasiūlymo dėstyti
Varšuvos muzikos institute.

1904 m. pavasaris–vasara

M. K. Čiurlionis pradėjo mokytis Varšuvos dailės mokykloje, kuriai vadovavo lietuvių kilmės
dailininkas Kazimieras Stabrauskas. Piešimą dėstė K. Tichy ir K. Krzyżanowskis, skulptūrą K.
Dunikowskis, tapybą F. Ruszczycas. Studijų metais sukūrė viršelius knygoms „Troba už kaimo“,
„Rudenį“, „Mintis“, „Bokštai“, nutapė paveikslus „Varpas“, „Sala“, „Šventykla“.

Tuo pačiu metu vadovavo mokyklos chorui.

 Su vitražų projektais, 6 paveikslų ciklu „Audra“ ir
knygų viršelių projektais (iš viso 19 darbų) M. K. Čiurlionis dalyvavo uždaroje mokyklos parodoje.

Tų pačių metų vasarą išvyko į mokyklos organizuotą plenerą Arkadijoje, netoli Lovičiaus miestelio
(Lenkija).

1904 m. ruduo–žiema

Sukūrė variacijų ciklus fortepijonui „Sefaa Esec“ ir „Besacas“.

1905 m. pavasaris

Mokykloje surengta M. K. Čiurlionio darbų paroda.

Joje rodytas 10 paveikslų ciklas „Fantazijos“. Kitus 1904–1905 m. nutapytus darbus (iš viso 64) mini
1905 m. balandžio mėnesio laiške Povilui. Tarp jų 5 paveikslų ciklas „Tvanas“, triptikas „Rex“, „Miško
ošimas“, „Žinia“ ir kiti.
1905 m. birželis

M. K. Čiurlionis dalyvavo pirmojoje metinėje Varšuvos dailės mokyklos parodoje – eksponavo ciklą
„Audra“ ir kt.
 1905 m. vasara

Atostogas M. K. Čiurlionis praleido su Wolmanų šeima prie Juodosios jūros – Anapoje. Keliavo po
Kaukazą, tapė, fotografavo.

1905 m. ruduo

Su broliu Stasiu gyveno Varšuvoje. Toliau tęsė studijas Dailės mokykloje, pragyvendamas iš privačių
pamokų.

Pradėjo vadovauti Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1905 m. pabaiga

M. K. Čiurlionis buvo išvykęs į dailininkų kūrybos namus Ribiniškėse (Latvijoje), kuriuos buvo
įsteigusi meno mecenatė E. Kerbedienė. Šv. Kalėdas praleido Druskininkuose.

1906 m. pradžia

Gyveno Druskininkuose, harmonizavo lietuvių

liaudies dainas. Laiške Povilui rašė, kad yra nusprendęs „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti
Lietuvai“. Tuo metu kilo sumanymas kurti lietuvišką operą.
1906 m. gegužė

M. K. Čiurlionis dalyvavo Varšuvos dailės mokyklos studentų darbų parodoje Sankt Peterburge. Čia
eksponuoti ciklai „Pasaulio sutvėrimas“, „Para“, „Audra“, diptikas „Rex“ (neišlikęs) ir kt. Meno
kritikai spaudoje atkreipė dėmesį į jo išskirtinę tapybą.

1906 m. birželis
„Vilniaus žiniose“ (Nr. 123) pasirodė pirmas straipsnis apie M. K. Čiurlionį.

1906 m. vasara – ruduo

Dalyvavo mokyklos organizuotame plenere Istebnoje (Austrijos valdoma Priekarpatė).

Tais pačiais metais vasarojo Krynicoje su Volmanų šeima. Šiuo metu parašyti literatūriniai „Laiškai
Devdorakėliui“.

B. Wolman remiamas M. K. Čiurlionis keliavo po Europą – aplankė Prahą, Drezdeną, Niurnbergą,

Miuncheną, Vieną. Muziejuose žavėjosi Van Dycko, Rembrandto, Bocklino darbais. Pats tuo metu kūrė
eskizus „Zodiako“ ciklui. Gavo kvietimą dalyvauti Pirmojoje lietuvių dailės parodoje.

1906 m. pabaiga–1907 m. pradžia

M. K. Čiurlionis nustojo lankyti Dailės mokyklą. Nusiuntė savo darbus į Pirmąją lietuvių dailininkų
parodą Vilniuje ir pats padėjo ją rengti. Šioje parodoje eksponuoti ciklai „Pasaulio sutvėrimas“,
„Audra“, triptikas „Rex“, aštuoni fluorofortai (iš viso 33 darbai).
1907 m.

M. K. Čiurlionis baigė instrumentuoti simfoninę poemą „Jūra“ ir pradėjo naują simfoninę poemą
„Pasaulio sutvėrimas“.

Nuo Naujųjų metų iki vasaros nutapė 50 paveikslų.

Rudenį persikėlė gyventi į Vilnių, dalyvavo steigiamajame Lietuvių dailės

draugijos susirinkime ir buvo išrinktas į jos valdybą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos
„Blinda“ generalinėje repeticijoje susipažino su rašytoja Sofija Kymantaite. Tapybinis šių metų derlius –
pirmosios sonatos – „Saulės“ ir „Pavasario“, triptikai „Raigardas“, „Mano kelias“, „Karalaičio kelionė“,
„Vasara“, 8 paveikslų ciklas „Žiema“, „Zodiako“ ciklas, paveikslas „Miškas“ ir kiti.
1908 m. iki vasaros
M. K. Čiurlionis gyveno Vilniuje, vadovavo „Vilniaus kanklių“ chorui. Koncertuodavo su choru ir kaip
pianistas. Padedamas S. Kymantaitės, P. Rimšos ir dar kelių entuziastų, M. K. Čiurlionis rengė Antrąją
lietuvių dailės parodą Vilniuje ir Kaune, sukūrė jos katalogo viršelį, afišą. Pats parodoje eksponavo
daugiau kaip 60 naujausių savo darbų.

Tais pačiais metais M. K. Čiurlionis įsijungė į „Viltyje“ spausdinamas diskusijas dėl „Tautos rūmų“
kūrimo, agituodamas rinkti jiems lėšas, pats žadėdamas atiduoti visus savo kūrinius.

Gegužės 30 d. Vilniuje diriguojant autoriui pirmą kartą atlikta M. K. Čiurlionio kantata „De Profundis“.

1908 m. birželis

Viešėdamas Druskininkuose M. K. Čiurlionis nutapė „Žalčio“ ir „Vasaros“ sonatas, diptiką „Preliudas.

Fuga“.

1908 m. liepa
Su sužadėtine Sofija Kymantaite praleido Palangoje. Nutapė penktąją – „Jūros“ – sonatą, diptiką
„Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“. Dviese planavo kurti operą „Jūratė“.
1908 m. rugpjūtis–rugsėjis

Sužadėtiniai lankėsi pas Sofijos dėdę dekaną Vincą Jarulaitį Plungėje, jos tėvus Kuliuose ir
Karklėnuose, vėliau abu važiavo į Druskininkus. Čia nutapyta šeštoji – „Žvaigždžių“ – sonata.

Rugpjūčio pabaigoje, vilniečio dailininko Levo Antokolskio patartas, M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt
Peterburgą, tikėdamasis susirasti pastovesnį pragyvenimo šaltinį, dalyvauti parodose. Pirmoji kelionė
nebuvo sėkminga.

1908 m. spalis–gruodis
 Spalio viduryje M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt Peterburgą antrą kartą,
pasiėmęs dalį paveikslų ir žadėdamas ten pagyventi. Sankt Peterburge jis apsilankė Lietuvių draugijoje
ir pas dailininką M. Dobužinskį, kuris supažindino jį su rusų dailininkais. Šie iškart priėmė menininką į
Rusų dailininkų sąjungą. Pragyvenimui M. K. Čiurlionis vėl ieškojo privačių pamokų. Čia jam padėjo
Sankt Peterburge gyvenantys lietuviai: Alfonsas Moravskis, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Zikaras,
Stasys Bytautas.

Lietuvių draugijoje kartą per savaitę vykdavo vakarai, susitikimai, kuriuose savo kūrinius skambino ir
M. K. Čiurlionis. Čia jam kilo mintis prie Lietuvių dailės draugijos įsteigti muzikos sekciją, kuri
rūpintųsi Lietuvos kompozitoriais ir muzikantais, organizuotų konkursus ir koncertus, įsteigtų
muzikos kūrinių biblioteką. Idėja buvo palaikyta draugijos valdyboje. M. K. Čiurlionis nepamiršo ir
„Vilniaus kanklių“ choro, kuriam siųsdavo harmonizuotas liaudies dainas.

Varšuvoje išleistas harmonizuotų liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“.

Pagal Sofijos atsiųstą libretą M. K. Čiurlionis rašė muziką operai „Jūratė“, tapė jos dekoracijų bei
uždangos eskizus.

Gruodžio pabaigoje išvyko pas sužadėtinę.

1909 m. sausio 1 d. (pagal naująjį kalendorių – sausio 14 d.)

Šateikiuose, mažame miestelyje netoli Plungės, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis susituokė su Sofija
Kymantaite. Po jungtuvių abu išvyko į Sankt Peterburgą.

1909 m. sausis–kovas

M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti Sankt Peterburge „Salono“ parodoje, Vilniaus dailininkų

draugijos pirmojoje pavasario parodoje, šeštoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje parodyti trys darbai,
tarp jų Sankt Peterburge nutapytas „Rex“. Keli darbai nusiųsti į Krokuvoje vykusią Tryliktąją Meno
bičiulių draugijos „Sztuka“ parodą.
Jo fortepijoniniai kūriniai buvo atliekami Sankt Peterburge „Šiuolaikinės muzikos vakarų“ koncerte –
1909 m. sausio 28 d. (pagal naująjį kalendorių – vasario 10 d.). Vasario mėnesį jo kūriniai skambėjo
„Salono“ parodoje suorganizuotame koncerte, kartu su A. Skriabino, N. Metnerio, I. Stravinskio, S.
Rachmaninovo muzika.

Kovo pabaigoje abu Čiurlioniai grįžo į Lietuvą.

1909 m. balandis–birželis

Čiurlioniai gyveno Druskininkuose. Iš ten važiuodavo į Vilnių ir

dalyvavo rengiant Trečiąją lietuvių dailės parodą. M. K. Čiurlionis sukūrė jos plakatą ir katalogo viršelį.
Pats dailininkas parodoje eksponavo daugiau kaip 30 darbų – „Žalčio“, „Jūros“ ir „Žvaigždžių“
sonatas, „Karalių pasaką“, triptiką „Fantazija“ ir kt. Jo darbai eksponuoti ir Varšuvos Dailės mokyklos
penkmečio parodoje.

Birželio mėnesį abu su Sofija tapė „Rūtos“ draugijos salės scenos uždangą, kaip pianistas
koncertuodavo draugijos koncertuose.

1909 m. liepa–spalis

Abu su Sofija gyveno Plungėje. Šios vasaros derlius – apie 20 paveikslų. Tai „Aukuras“, „Angelėliai
(Rojus)“, „Lietuviškos kapinės“, daugybė eskizų albumėliuose, vinjetės liaudies dainoms. Kartu su
žmona rašė kritinių apybraižų knygą „Lietuvoje“. M. K. Čiurlionis parengė jos viršelį ir keliolika
inicialų (pastarieji nepanaudoti).
Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime M. K. Čiurlionis išrinktas šios draugijos Dainų bei
jų gaidų rinkimo komisijos nariu.

1909 m. lapkritis–gruodis

Pasiėmęs paveikslus, nutapytus per ankstesnį laikotarpį, M. K. Čiurlionis vėl išvyko į Sankt Peterburgą.
Čia gavo pasiūlymą vadovauti Sankt Peterburgo Lietuvių draugijos chorui. Kartu su K. Būga, A.
Voldemaru, Č. Sasnausku, J. Tallat-Kelpša rengė lietuvišką muzikinės terminologijos žodynėlį „Mūsų
muzikos terminologija“.

Gruodžio pabaigoje įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužė M. K. Čiurlionio

sveikatą. Neuropatologas ir psichiatras V. Bechterevas konstatavo didelį pervargimą.

1910 m. sausis

Profesoriui patarus žmona su sergančiu vyru grįžo į Druskininkus.

M. K. Čiurlionio darbai eksponuoti Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Maskvoje. Tai
„Nojaus arka“, „Angelėliai (Rojus)“, „Baladė (Juodoji saulė)“.

1910 m. vasario pabaiga–kovas

M. K. Čiurlionis buvo paguldytas į Pustelnike (netoli Varšuvos) esančią Raudonojo dvaro sanatoriją. Jo
darbai eksponuoti Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Sankt Peterburge. Devyni paveikslai
– Ketvirtojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje.

1910 m. balandis–gegužė

Dvidešimt aštuoni menininko darbai eksponuoti Lietuvių dailės parodoje Rygoje, keletas – Rusų
dailininkų sąjungos parodoje Kijeve.

1910 m. gegužės 30 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio 12 d.)

Gimė duktė Danutė.

1910 m. vasara

Septyni darbai eksponuoti Rusų dailininkų parodoje Paryžiuje. Vilniuje išleista S. Čiurlionienės knyga
„Lietuvoje“.
Menininko sveikata gerėjo, jam buvo leista šiek tiek tapyti, groti.

1910 m. ruduo

Pavėluotai buvo gautas kvietimas dalyvauti „Naujojo dailininkų susivienijimo“ parodoje Miunchene.
M. K. Čiurlionis išrinktas naujai įsikūrusios Peterburgo „Meno pasaulio“ („Mir iskusstva“) draugijos
nariu.

1910 m. lapkričio 5 d.

M. K. Čiurlionis išsiuntė atvirlaiškį žmonai, kuriame sveikino, tikėdamasis greitai pasimatyti.

1911 m. sausis–kovas

M. K. Čiurlionio paveikslai eksponuoti „Meno pasaulio“ draugijos parodose Sankt Peterburge ir

Maskvoje, keturi darbai – Dailės parodoje Minske. Penktojoje lietuvių dailės parodoje eksponuoti
dvidešimt aštuoni dailininko darbai.

Sveikata vis gerėjo, bet kovo pabaigoje pasivaikščiojimo metu M. K. Čiurlionis peršalo ir susirgo
plaučių uždegimu.

1911 m. kovo 28 d. (pagal naująjį kalendorių – balandžio 10 d.)

M. K. Čiurlionis mirė Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.