2021-02-10

LIETUVOS MUZIKANTAI

STASYS VAINIŪNAS (1909 – 1982) – Lietuvos kompozitorius,

pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius.

BIOGRAFIJA

 Augo dvylikavaikėje šeimoje, kurioje užaugo tik penki vaikai.

 Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima iš Rygos pasitraukė į Jarcevą (Smolensko gubernija), kur Vainiūnus
priglaudė pasiturinčiai gyvenanti teta.
 1921 m. Vainiūnų šeima grįžo į Rygą.
 1923-1928 m. lankė Rygos lietuvių gimnaziją, vertėsi privačiomis muzikos
pamokomis.
 1923–1934 m. studijavo Rygos konservatorijoje (Arvydo Daugulo
fortepijono ir Jazepo Vytuolio kompozicijos klasėse).
Studijuodamas pradėjo kūrybinį darbą, taip pat ėmė garsėti kaip
pianistas Latvijoje ir Lietuvoje. 
1930–1938 m. dirbo muzikos mokytoju lietuvių gimnazijoje,
vargonavo Šv. Alberto bažnyčioje, vadovavo gimnazijos ir bažnyčios chorams. 
 1931 m. įvyko pirmieji Stasio Vainiūno rečitaliai Rygoje ir Kaune, plačiai aprašyti to meto spaudoje.
  1933 m. dalyvavo Vienoje vykusiame tarptautiniame pianistų konkurse ir pelnė laureato vardą, taip
tapdamas pirmuoju tarptautinį įvertinimą įgijusiu Lietuvos pianistu.

KŪRYBA

 S. Vainiūno kūryba buvo daugiausia susijusi su jo profesiniu instrumentu – fortepijonu.

 Kartu su Baliu Dvarionu, Antanu Račiūnu ir kitais pokario metais kūrė romantinio stiliaus, liaudies dainų
citatomis pagrįstą muziką, kuri atitiko to meto partinių ideologų propaguojamo socrealizmo stiliaus
reikalavimus. 
 1940 m. sukurtoje „Vabzdžių siuitoje“, susidedančioje iš
keturių dalių („Uodas“, „Drugelis“, „Žiogas“, „Vapsva“),
atsiskleidžia nauji kompozitoriaus kūrybos bruožai –
vaizdingumas, programiškumas.
 1946 m. Stasys Vainiūnas pirmasis iš lietuvių sovietinių
kompozitorių parašė koncertą fortepijonui ir orkestrui.
Taip pat pirmasis iš Lietuvos muzikų
pamėgino vargonus parodyti kaip pasaulietinės muzikos
instrumentą ir 1949 m. sukūrė koncertą vargonams ir
styginių orkestrui.
 Rašė simfonijas, preliudus fortepijonui, fortepijoninius
trio, sukūrė pirmąjį lietuvių muzikos istorijoje
fortepijoninį kvintetą.
NUOPELNAI
 1951 m. Stalino premija už Rapsodiją smuikui su
orkestru, 1959 m. LSSR liaudies artistas, 1967 m. LSSR
valstybinė premija.
 BALYS DVARIONAS (1904 – 1972) - lietuvių kompozitorius, pianistas,
dirigentas, pedagogas, profesorius.
BIOGRAFIJA
 Gimė gausioje lietuvių vargonininko,
instrumentų meistro Dominyko Dvariono
šeimoje, kurioje išaugo 11 vaikų, iš jų 7 tapo
muzikais. 
 Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas,
vėliau mokėsi privačiai pas latvių
kompozitorių Alfredą Kalninį. 
 1916–1918 m. Liepojoje vargonininkavo bei
dirigavo Lietuvių draugijos jaunimo chorui. 
 1920–1924 m.
studijavo Leipcigo konservatorijoje, Roberto Teichmiulerio fortepijono klasėje.

 1925–1926 m. tobulinosi Berlyne pas žymų pianistą virtuozą Egoną Petri.

 1934 m. vasarą tobulinosi Tarptautinėje dirigentų akademijoje Zalcburge. 
 1939 m. vasaros semestrą lankė Leipcigo konservatorijos Hermano Abendroto dirigavimo klasę ir eksternu
išlaikė diplominius dirigavimo egzaminus.
 1926–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, ją perorganizavus, 1933–1949 m. dėstė Kauno
konservatorijoje, nuo 1949 m. Lietuvos konservatorijoje Vilniuje.
 1973 m. Vilniaus septynmetei muzikos mokyklai suteiktas Balio Dvariono vardas.

KŪRYBA
 Kaip kompozitorius daugiausiai reiškėsi po Antrojo
pasaulinio karo.
 Balys Dvarionas pokario metais kūrė romantinio
stiliaus, liaudies dainų citatomis pagrįstą socrealizmo
stiliaus muziką. Balys Dvarionas ir Jonas
Švedas parašė Lietuvos TSR himno muziką.
 Balys Dvarionas rašė įvairių žanrų muziką
(opera, baletas, simfonija, koncertai, uvertiūros,
kameriniai opusai, muzika kinui ir teatrui). Tačiau
romantinė stilistika visuomet buvo artima šiam kūrėjui,
jo muzikoje susipynė Vakarų ir Rytų Europos romantikų
įtaka.
 Į lietuvių muzikos istoriją kompozitorius įėjo ir kaip
vieno pirmųjų baletų, pirmojo koncerto smuikui
kūrėjas.
 Kūryba romantinės krypties – improvizaciška, emocinga, melodinga, natūraliai perteikianti lietuvių Liaudies
dainų intonacijas, lanksčios ritmikos, skaidriai spalvingos harmonijos ir orkestruotės.
 Jo muzikai labiau būdingas muzikinių minčių eksponavimas, jų gretinimas, nei ištisinis plėtojimas. Tai ryšku
stambios formos kūriniuose (balete, operoje ir kt.). Labai populiarios Balio Dvariono miniatiūros fortepijonui
(ciklai „Mažoji siuita“, „Žiemos eskizai“), chorui („Patarlės“).
 Daugelis kompozitoriaus kūrinių yra romantinio stiliaus. Tik paskutinieji opusai – „Humoreska“,
„Mikropreliudai“ – turi konstruktyvizmo bruožų.
SVARBIAUSI KŪRINIAI

 Opera „Dalia“ (1957 m.)

 Baletas „Piršlybos“
 Simfonija e-moll „Lenkiuos gimtajai žemei“
 Koncertas smuikui ir orkestrui (1948 m., Stalino pirmojo laipsnio premija 1949 m.)
 Du koncertai fortepijonui ir orkestrui (1960 m. ir 1962 m., už I koncertą LTSR valstybinė premija, 1960 m.)
 Koncertas valtornai ir orkestrui (1963 m.)
 Variacijos fagotui ir orkestrui (1946 m.)
 Sonata baladė smuikui ir fortepijonui
 Choro ir solo dainos
 Siuitos fortepijonui
 Kiti simfoniniai ir kameriniai kūriniai
 Kino filmų ir dramos spektaklių muzika

KOMPOZITORIŲ KŪRINIŲ KLAUSYMAS

 Kompozitorių kūriniai puikiai atspindi jų profesionalumą. Klausant pasirodė, kad muzika pasižymi
atlikimo sudėtingumu. Patys kūriniai taip pat labai įvairūs: vieni ramūs, lėti, verčiantys susimąstyti,
įsijausti, kiti – energingi, greiti, kintantys, primenantys kelionę, gamtą.