GIOVANNI BONONCINI

LMTA B2 dainavimo studentė

Evelina Gancevska
 GIOVANNI BATTISTA BONONCINI
(1670-1747)
• – italų kompozitorius, violončelininkas virtuozas, kilęs iš garsios
Bononcini muzikinės šeimos.
• Muzikos mokėsi pas savo tėvą Giovanni Maria Bononcini, o
vėliau pas Bolonijos kompozitorių Paolo Colonna.
• Modenoje (Italija) gimęs Bononcini buvo vyriausias iš trijų
smuikininko ir kompozitoriaus Giovanni Maria Bononcini
(1642–1678) sūnų. Giovanni Battistos jaunesnysis brolis Antonio
Maria Bononcini taip pat buvo kompozitorius ir
violončelininkas.
 BROLIS TĖVAS

• Tėvas studijavo smuiką ir kompoziciją, o jo paties trio sonatos laikomos svarbiais Corelli op 1–4
pirmtakais. Jo muzikinis traktatas „Musico pratico“ plačiai pasklido ir padarė įtaką tokiems vėlesniems
rašytojams kaip J.G. Waltheris ir Matthesonas. Taip pat paliko kantatas, madrigalų tomą ir vėlesnį trio tomą.
• Bolonijoje studijavo violončelės. Jis dirbo grupės vadovu Bolonijos San Giovanni in Monte katedroje,
vėliau dirbo Milane. Pirmąsias operas jis parašė Romoje 1694 m.
• 1696 m. pradėjo tarnauti prie dvaro Berlyne. Pirmuosius du XVIII amžiaus dešimtmečius pakaitomis
gyveno ir dirbo Vienoje ir Italijoje.
• 1720–1732 m. Bononcini gyveno Londone, kur dėl populiarumo varžėsi su George'u Fridericu Handeliu,
kuris anksčiau 1712 m. persikėlė gyventi į Angliją. Italų kompozitorių palaikė daug aristokratų, kurie
buvo opozicijoje karaliui Jurgiui I ir priešiškai nusiteikusių Handeliui, kuris mėgavosi paramą dvaruose.
Toriai (tori) palaikė Hendelį, o vigai palaikė Bononcini. Nenuostabu, kad abiejų kompozitorių gerbėjus
skyrė ne tik muzikinės, bet ir politinės nuostatos
• Dviejų kompozitorių konkurenciją lydėjo tiesioginis jų gerbėjų priešiškumas, įkvėpęs garsųjį to meto
poetą Johną Byromą parašyti epigramą, kurioje, kaip tiki daugelis mokslininkų, pirmą kartą pasirodė
Tweedledamas ir Tweedledee. Po karaliaus mirties 1727 m. ir į sostą įžengus jo sūnui Jurgiui II, atrodė,
kad mėgstamiausias Bononcini pasiekė savo karjeros viršūnę, tačiau 1732 m. paaiškėjo, kad Džovanis
Batista išeido Antonio Lotti madrigalą kaip savo paties.
• Išvykęs iš Londono, Bononchini keletą metų praleido
Prancūzijoje. Tolimesnis kompozitoriaus gyvenimas
mažai žinomas.
• Taigi, remiantis „The American Cyclopædia“
duomenimis, Bononcini nuvyko į Veneciją, kur dingsta
visi jo pėdsakai. Kompozitorius mirė po 1752 metais.
Remiantis Encyclopædia Britannica informacija,
Bononcini atvyko į Vieną 1748 m., kad sukurtų muziką
Antrosios Acheno taikos garbei. Tada jis gyveno ir dirbo
Venecijoje, po to jo pėdsakai dingsta. Manoma, kad jis
mirė 1750 m. Remiantis kitais šaltiniais, Bononcini mirė
1747 metų liepos 9 dieną skurde Vienoje, palikęs žmoną
ir 4 vaikus.
 KŪRYBA

• Bononcini parašė daugybę kūrinių violončelei, operų, mišių, kantatų ir oratorijų,

taip pat laidotuvių himną Marlboro hercogui. Bononcini kūryba turėjo didelę
įtaką violončelės meno raidai, taip pat turėjo įtakos Hendelio ir Alessandro
Scarlatti stiliui.
• Nors jis buvo produktyvus ir gabus kompozitorius, Bononcini sugebėjimai yra
menki, palyginti su Handelio. Tik operoje, kur abu vartojo tą pačią labai sutartinę
idiomą, abu vyrus galima palyginti. Nepaisant to, Bononcini pasiekė paprastą ir
sklandų melodinį stilių ir sugebėjo gerai rašyti savo dainininkams.
• https://www.youtube.com/watch?v=YtjzMsHuk6U

PER LA GLORIA D‘ADORARVI

(UŽ ŠLOVĘ, KAD TAVE DIEVINAU)
 • https://www.youtube.com/watch?v=dWRKQ2rfEws

DEH PIU A ME NON V‘ASCONDETE

(PRAŠAU DAUGIAU NUO MANĘS NESISLĖPTI)
 • https://www.youtube.com/watch?v=zsPQrc3hKuw

LA SPERANZA I CORI AFFIDA

(TIKIUOSI, KAD CHORAI PATIKĖS)
AČIŪ UŽ DĖMESĮ ! ;)