Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana – lietuvių rašytoja.

 Marija Pečkauskaitė (1877-1930, gimusi kovo 8-ą, mirusi 53 metų).

Slapyvardis — Šatrijos Ragana.
 Jaunystė, vaikystė prabėgo Žemaitijos dvaruose.
o Aplinka buvo pilna knygų, protėvių paveikslai ant sienų, muzikos
vakarai, seni parkų medžiai.
o Jaunai mergaitei didelį poveikį padarė tada dar
gimnazistas Povilas Višinskis.
o Jo kalbų įkvėpta ji tapo karšta Lietuvos patriote, demokrate,
išmokė šia kalba rašyti, nors buvo sunku (dvare žmonės buvo
sulenkėję). Visą gimnazijos kursą išėjo tėvo dvare.
 Buvo bajoriškos kilmės ir religingos šeimos auklėjimo.
o Visa tai auklėjo rašytojos nuostatas:
o troškimą tarnauti Tėvynei, teigti liaudies išmintis ir mokslą.
 Lankė bitininkystės kursus Varšuvoje.
 Studijavo pedagogiką kaip laisva klausytoja Šveicarijoje.
 Grįžusi į Lietuvą, Vilniuje įsteigė lietuviškų leidinių knygyną.
 Vėliau vadovavo Marijampolės mergaičių progimnazijai.
 Pirmoji europinio išsilavinimo moteris, skleidusi naujasias
pedagogikos ir katalikybės idėjas.
 Buvo įkurusi mokyklėlę, kurioje mokėsi 20 vaikų: rašyti, skaityti.
 Parasidėjus Pirmajam pasauliniam karui persikėlė į Židikus, kur buvo
iki gyvenimo pabaigos ir parašė reikšmingiausius savo kūrinius.
 Aktyviai bendradarbiavo spaudoje.
 Daug vertė iš lenkų kalbos.
 Marija paveldėjo kūrybos galią nuo mamos pusės.
Kūryba.
Rašyti pradėjo 19 a. pabaigoje.
 iš pradžių aprašinėjo kaimiečių vargus (apsakymai „Margi
paveikslėliai“, „Rudens dieną“);
 aukštino šviesius, iš aplinkos išsiskiriančius žmones (apsakymai „Išdaktaro
pasakojimų“ , „Adomienė“ );
 gilinosi į vaikų psichologiją (apsakymas „Irkos tragedija“).
 Reikšmingiausias kūrinys – asmeniniais vaikystės įspūdžiais pagrįsta
apysaka „Sename dvare“ , kuriame piešiami vaikystės ir 19 a. pabaigos dvaro
kultūros vaizdai – parodoma nutautusi dvarininkija, idealizuojami liaudies
atstovai, kuriamas šviesus motinos paveikslas.