Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana – lietuvių rašytoja.
Marija Pečkauskaitė (1877-1930, gimusi kovo 8-ą, mirusi 53 metų).
Slapyvardis — Šatrijos Ragana. Jaunystė, vaikystė prabėgo Žemaitijos dvaruose. o Aplinka buvo pilna knygų, protėvių paveikslai ant sienų, muzikos vakarai, seni parkų medžiai. o Jaunai mergaitei didelį poveikį padarė tada dar gimnazistas Povilas Višinskis. o Jo kalbų įkvėpta ji tapo karšta Lietuvos patriote, demokrate, išmokė šia kalba rašyti, nors buvo sunku (dvare žmonės buvo sulenkėję). Visą gimnazijos kursą išėjo tėvo dvare. Buvo bajoriškos kilmės ir religingos šeimos auklėjimo. o Visa tai auklėjo rašytojos nuostatas: o troškimą tarnauti Tėvynei, teigti liaudies išmintis ir mokslą. Lankė bitininkystės kursus Varšuvoje. Studijavo pedagogiką kaip laisva klausytoja Šveicarijoje. Grįžusi į Lietuvą, Vilniuje įsteigė lietuviškų leidinių knygyną. Vėliau vadovavo Marijampolės mergaičių progimnazijai. Pirmoji europinio išsilavinimo moteris, skleidusi naujasias pedagogikos ir katalikybės idėjas. Buvo įkurusi mokyklėlę, kurioje mokėsi 20 vaikų: rašyti, skaityti. Parasidėjus Pirmajam pasauliniam karui persikėlė į Židikus, kur buvo iki gyvenimo pabaigos ir parašė reikšmingiausius savo kūrinius. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Daug vertė iš lenkų kalbos. Marija paveldėjo kūrybos galią nuo mamos pusės. Kūryba. Rašyti pradėjo 19 a. pabaigoje. iš pradžių aprašinėjo kaimiečių vargus (apsakymai „Margi paveikslėliai“, „Rudens dieną“); aukštino šviesius, iš aplinkos išsiskiriančius žmones (apsakymai „Išdaktaro pasakojimų“ , „Adomienė“ ); gilinosi į vaikų psichologiją (apsakymas „Irkos tragedija“). Reikšmingiausias kūrinys – asmeniniais vaikystės įspūdžiais pagrįsta apysaka „Sename dvare“ , kuriame piešiami vaikystės ir 19 a. pabaigos dvaro kultūros vaizdai – parodoma nutautusi dvarininkija, idealizuojami liaudies atstovai, kuriamas šviesus motinos paveikslas.