Vincas Mykolaitis-Putinas

,,Altorių šešėly’

Vienas žymiausių XXa. lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros

kritikas, istorikas ir teoretikas. Putinas visų pirma lyrikas, bet jo žymiausiaus kūrinys —
psichologinis intelektualinis romanas apie dvilypumą, vidines iliuzijas. XIX a. pab. - XX a. I p.
filosofinės pasaulėjautos rašytojas.
BIOGRAFIJA:

• Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai, auginę gausią šeimą. Vincas buvo vyriausias sūnus.
Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, baigęs keturias klases 1909 m. įstojo į Seinų kunigų
seminariją. 1911 m. Putinoslapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį „Šaltinyje“. Vėliau
eilėraščius spausdino „Šaltinyje“, „Ateityje“, „Draugijoje“.
•
• Vincas Mykolaitis-Putinas seminarijoje
• Nors kunigų seminariją baigdamas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915 m.
buvo įšventintas kunigu. Kunigo darbo nedirbo ir 1915–1917 m. toliau studijavo Peterburgo
dvasinėje akademijoje. 1917 m. išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Raudoni žiedai“. Gavęs
stipendiją studijoms Vakarų Europoje, 1918 m. išvyko į Šveicariją, 1918–1923 m. Fribūro ir
Miuncheno universitetuose studijavo filosofiją bei filosofijos ir meno istoriją.
• 1923–1929 m. Lietuvos universitete dėstė naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros
įvadą, lietuvių literatūros lyrikos raidą ir estetiką. 1928 m. gavo profesoriaus vardą. 1924–
1932 m. kultūrinio žurnalo „Židinys“, 1938 m. – žurnalo „Dienovidis“ redaktorius. 1933–1937
m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. [1]
• 1927 m. išleistas jo simbolistinių eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, 1933 m. pabaigė
rašyti romaną „Altorių šešėly“. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė. Po metų išleido
dar vieną svarbų poezijos rinkinį „Keliai ir kryžkeliai“.
• Sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1954 m. Vilniaus universiteto profesorius. Naujųjų 1941-
ųjų metų proga jis rašė: „Linkiu, kad 1941 m. kultūrinį Lietuvos gyvenimą atgaivintų
išmintingos Stalino konstitucijos dvasia ir kad jos nuostatomis būtų tvarkomi visi mūsų
respublikos reikalai“.[2] Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai į Vakarus nepabėgo. 1945–1946
m. Lietuvių literatūros institutodirektorius. Nuo 1941 m. LSSR mokslų akademijos
akademikas.
• Tuo laikotarpiu parašė pirmąsias romano „Sukilėliai“ dalis (liko nepabaigta), vėl pradėjo kurti
poeziją. Išvertė užsienio rašytojų ir poetų kūrinių. Mirė 1967 m. netoli Kauno, Kačerginėje,
palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Žmona Emilija Kvedaraitė-Mykolaitienė palaidota Biržų
rajone, kapinėse prie Deikiškių koplyčios.
• 1935 m. autorius Vincas Mikolaitis-Putinas atsisakė kunigystės, nes nebuvo galimybių
suderinti kunigo ir poeto gyvenimų . 1936m. Buvo ekskomunikuotas (atskirtaas nuo
bažnyčios).

KŪRYBA:

• Ankstyviesiems Putino eilėraščiams būdingas šviesių gyvybingos gamtos išgyvenimų

vaizdavimas. Eilėraščių centre paprastai stovi gamtos detalės: pavasario žiedas ar praplaukęs
debesis, kurios atspindi tokį patį skaidrų lyrinio herojaus vidinį pasaulį. Kūrybai būdingas
gilus ir dramatiškas lyrizmas, kylantis iš buities prieštaravimų.
,,Altorių šešėlį”:

• INTELEKTUALINIS PSICHOLOGINIS ROMANAS IŠLEISTAS (1932-1933m.)

• Trys dalys: Pirma: ,,Bandymų dienos”(pasakojama apie pagrindinio veikėjo įstojimą į kunigų
seminariją ir mokymąsi joje 6 metus.); Antra: ,,Eina gyvenimas”(vaizduojamas pagrindinio
veikėjo darbas Kalnynų parapijoje, kai Liudas Vasaris yra paskiriamas antruoju vikaru.);
Trečia: ,,Išsivadavimas”(Liudas Vasaris parvažiuoja traukiniu iš užsienio po 10 metų. Jis
galiausiai atsisako kunigystės.);
• Romanas nėra autobiografinis, bet yra nemažai autobiografinių detalių. Pagrindinis veikėjas
yra labai artimas autoriui, kadangi pats Putinas patyrė tokių pačių išgyvenimų kaip ir Liudas
Vasaris, kėlė tas pačias problemas. Tačiau rašytojo V. Mykolaičio–Putino gyvenime nebuvo
Liucės, baronienės Rainakienės (kuri buvo ištekėjusi už turtingo barono, tikros vokiškos
pavardės negalėjo ištarti kaimiečiai).
• Pasakotojas visažinis – aiškiai žino, ką nori pasakyti apie Vasario gyvenimą, kokius
momentus išryškinti, neslepia savo nuomonės. Taigi Vasarį iš šalies ir iš laiko perspektyvos
stebi visa vertinantis pasakotojas.
• Tai intelektualinis, savianalizės, psichologinis romanas – pagrindinis kūrinio veikėjas yra
intelektualas Liudas Vasaris. O romanas vadinamas psichologinis dėl to, kad pagrindinis
veikėjas save analizuoja daug metų, nes nori pažinti save ir save suvokti kaip asmenybę,
suprasti, kas jis iš tikrųjų yra (kunigas ar poetas). Galų gale po daugelio metų Liudas meta
kunigystę, nes supranta, kad iš tikrųjų yra talentingas rašytojas, kuris kuria poeziją ir
dramas. Pavyzdžiui, jo dramas stato Kauno dramos teatras, visi jį pripažįsta kaip talentingą
poetą.

Kūrinio temos:

• pašaukimo konfliktas
• Dvylipumas
• Asmenybės paieška, savęs ieškojimas;

• Kas padeda tapti asmenybe?

1. Šeima (stiprus tėvo, motinos, sesers ar brolio autoritetas. Brangiausi artimiausi
žmonės visokeriopai padeda, skatina tobulėti.
2. Gyvenamoji aplinka (namų aplinka: turtinga biblioteka, daug dailės paveikslų,
muzikos vakarai; gamtinė: mylima gimtinės vieta, pavyzdžiui, Liudui Vasariui
Aušrakalnis buvo ypatinga vieta, nes galėjo pabūti vienas, niekieno nestebimas,
gamta jam – vienas iš įkvėpimo šaltinių.
3. Draugai (Knygininko Jonelaičio itin svarbus paskatinimas kurti, jo dėka išspausdintas
pirmasis Liudo Vasario eilėraštis (I dalis „Bandymų dienos“). Ilgalaikis ryšys ir
draugystė Vasarį sieja su Petru Varnėnu (buvo pašalintas iš kunigų seminarijos( I
dalis „Bandymų dienos“), vėliau tapo žinomu literatūros kritiku (III dalis
„Išsivadavimas“).
i. Žymaus žmogaus autoritetas – Liudui Vasariui autoritetas buvo garsus
lietuvių poetas ir kunigas Maironis.
o Gimnazijos draugai nepadėjo tapti asmenybe: vienas nusižudė, kitas išniekino
Komuniją – šitie įvykiai stipriai sukrėtė Liudą Vasarį.