Salomja

Nris
Pareng: Agata Veralovi
IVkl.

Gyvenimas
Salomja

Nris rykiausia
nepriklausomybs laikais
iaugusi poet, pasiekusi
meno auktum.
Salomjos tikroji pavard
- Bainskait, vliau
Buien.

Biografija
Salomja

Nris (Bainskait-Buien) gim 1904m. spalio 17d.

Kir kaime, Vilkavikio apskrityje.

Moksi
Nuo

Alvito pradios mokykloje.

1918m. Marijampols gimnazijoje.

1919m.

persikl Vilkavikio "iburio" gimnazijos ketvirt

klas. Gimnazijoje pasiymjo kaip dailinink ir poet, dalyvavo
ateitinink kuopos veikloje.Baig Kauno universitet ir dirbo
mokytoja Lazdijuose, Panevyje, Kaune.

1927

m. S. Nris ileido pirmj eilrai rinkin Anksti ryt.

Jis i karto sulauk gausaus skaitytoj dmesio

1928 m. Salomja Nris baig universitet ir buvo paskirta

Lazdij iburio gimnazij. Tik nuo 1930 m. jai pripaintas
auktesniosios mokyklos mokytojos vardas.

 1938m.

buvo ileistas
geriausias S.Nries poezijos
rinkinys Diemediu ydsiu.

 1924m.

Salomja Nris pradeda studijas

Lietuvos universitete lietuvi
literatros istorija.
1928 m. Salomja Nris baig
universitet ir buvo paskirta Lazdij
iburio gimnazij. Tik nuo 1930 m. jai
pripaintas auktesniosios mokyklos
mokytojos vardas.

Meil, santuoka
Mokytojaudama Panevio gimnazijoje, S. Nris
vadovavo meno kuopai, padjo ruoti literatrinius
vakarus. Tada ji susipaino su bsimu vyru
Bernardu Buu.
1936m.gruodio 12d. Paryiuje vyko Salomjos
Nries ir skulptoriaus Bernardo Buo civilins
jungtuvs.

Krybos bruoai
Pagrindinis eilrai orientyras liaudies dainos
lyrizmas.
Eilraiuose dominuoja romanso poetika,
diaugsmingai isakomos jaunysts svajons ir
lkesiai.
Visai S. Nries krybai bdingas romantinis
maksimalizmas, vliau gyjantis dramatizmo
atspalv.
Lyriniam subjektui yra svarbus ryys su gimtja
eme.
S. Nris save aikiai ir smoningai laik
romantizmo atstove.

VAIGD JAUNYST
Vien akimirk mano jaunyst,
Lyg aibas jaunas
ird ugniniais sparnais suvyst,
Uliejo krauj.
Ir mano dienos rinios aaros
Laumi akyse,
Ir j kaip vj vj pavasario
Nesuvaikysi!
Ir nebijau a girioj paklysti,
Jroj pasksti,
Nes man adjo vaigd jaunyst
Niekad negesti.

Anksti ryt, 1927 m.

Pdos smly, 1931 m.
Per ltant led, 1935 m.
Diemediu ydsiu, 1938 m.
Egl ali karalien, 1940 m.
Dainuok, irdie gyvenim, 1944 m.
Laktingala negali neiulbti, 1945 m.
Baltais takeliais bga saulyt, 1956 m.
irdis mana audr daina, 1959 m.
Kur baltas miestas, 1964 m.
Laums dovanos, 1966 m.
Negesk iburli, 1973 m.
Kaip ydjimas vynios, 1978 m.
Prie didelio kelio, 1995 m.

 1945

m. liepos 7 d.
Maskvoje S. Nris mir nuo
kepen vio. Liepos 8 d. jos
palaikai parveti Kaun.
Liepos 9 d. vyko S. Nries
laidotuvs. Poet buvo
palaidota Istorijos muziejaus
sodelyje. 1992 m. palaikai i
Karo muziejaus sodelio
ikilmingai perlaidoti
Petrain kapines.