Biografija

Salomėja Nėris (1904–1945), lietuvių poetė, gimė Kiršuose, Vilkaviškio apskrityje.

Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje. Ten ji redagavo ateitininkų laikraštėlį „Ateities
žiedai“. Studijavusi Kauno Vytauto Didžiojo universitete Salomėja išleido savo
pirmąjį eilėraščių rinkinį. Po universiteto baigimo ji buvo išsiųsta mokytojauti į
Lazdijus, tačiau ten jautėsi tarsi įkalinta tolimame Lietuvos miestelyje.

Ankstyvoji literatūra
Pirmasis poezijos rinkinys "Anksti rytą" (1927) atspindi jaunystės svajones ir
pavasarišką džiaugsmą. Jame derinama pasaka su realybe, siekiama simbolistinių
įvaizdžių. Eilėraščių rinkinyje "Pėdos smėly" (1931) dominuoja romanso poetika ir
lemtingos meilės motyvai. Rinkinys "Per lūžtantį ledą" (1935) dedikuotas S. Dariaus
ir S. Girėno atminimui, išreiškia nepasitenkinimą pasauliu ir socialines problemas. O
už kūrinį "Diemedžiu žydėsiu" 1938 metais Salomėja Neris buvo apdovanota
Valstybine literatūros premija.

Karo metų poezija

Artėjančio karo nuojauta stiprėjo ir poetės kurtuose eilėraščiuose. Jos karo metų
poezijoje ryškėja žmogaus ryšys su gimtąja žeme, užuojauta kariams ir gyvenimo
troškimas. Nors pradžioje Salomėja palaikė SSRS, netgi rašė prosovietines poemas,
tokias kaip „Poemą apie Staliną“ (1940), „Bolševiko kelias“, „Keturi“, tačiau vėliau ji
suvokė stalinizmo baisumą. Po Antrojo pasaulinio karo ji su sūnumi pasitraukė į
Rusiją. Jos asmeninė patirtis karo metais taip pat atsispindi jos eilėraščiuose,
kuriuose juntamas kaltės ir atgailos tonas. Nėris derino tautosakines priemones,
kalbėjo apie savo vienišumą svetimame krašte ir paliktų namų ilgesį. Esminė tema -
savo gyvenimo permąstymas, klaidų suvokimas ir tikėjimas, kad tėvynė atleis.

Mirtis. Kūrybos reikšmė

Salomėja Nėris mirė 1945 metais. Jos paveldas ir įtaka lietuvių literatūrai lieka
nepakitusi. Ji buvo palaidota Kauno istorijos muziejuje, o vėliau perlaidota
Petrašiūnų kapinėse. Poetės gyvenimą ir kūrybą atspindi įvairūs aspektai - nuo
šeimos ir išsilavinimo iki įtakos politiniams įvykiams ir jos vaidmens literatūroje.
Visame jos kūrybos kelyje melodija ir harmonija derinasi su gyvenimo tragedija,
tautosakiškai interpretuojami gamtos mitai ir pasaulis.