Tvyns meil romantinje poezijoje

Adomas Mickeviius
Adomas Mickeviius pirmasis taip taigiai prabilo apie meil tvynei Lietuvai, iauktino krybines
tautos galias, laisv mylinti ir u j kovojant mog. Tai atsispindi epinje poemoje Ponas Tadas.
iame krinyje poetas grta savo vaikysts ir paauglysts em, kuria vaizding senosios
bajorijos gyvenimo paveiksl, dlioja prajusi laik bties , paproi peizaus. Per laiko nuotol
vaizduojamas pasaulis primena idil. Bajor kivir, msi ir mediokli, vaii ir kasdienini
darb temas persmelkia autoriaus ilgesys, avjimsis praeitin grimzdanio gyvenimo vaizdais.
Poemos pradia ypatinga. Tai prisiminimo sukelta vizija, regjimas, sujaudinto balso preliudija,
meils ir pagarbos tvynei ireikimas, jungiantis lovinimo ir nuolankumo intonacijas:
Tvyne Lietuva, mielesn u sveikat!
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavs neteko. Nn tave vaizduoju
A, ilgesy groiu sujaudintas tavuoju.
Visoje Mickeviiaus kryboje svarbus kratovaizdis. Poetas kuria apibendrintus gamtos vaizdus,
kurie suvokiami kaip konkretaus krato vaizdai. Gyvendamas toli nuo Lietuvos, jos kratovaizd
poetas mintyse regjo kaip prarastj roj. Gamtos spalvos ilieka romantins - mediai turi atmint
(Tie mediai kunigaiki Lietuv dar mena"), em - paslapi, kurias igirsti gali tik ypating
klaus turintis mogus, pavyzdiui, mediotojas, laisvasis aulys, klajoklis: Jis kaip raganius em
kalbina ir klausia, / Ir ji gars daugyb kuda jam aus".
Mickeviius leidiasi prieistorin laik. laik, apie kur kalba padavimai, mitai (apie Vilniaus
krim). Primenamas ir Dionizo Pokos Baublys. Mickeviius isako ypating avjimsi, pagarb
mediams, asmenin ry su jais kaip likimo broliais: Gimtiniai mano mediai! Jeigu Dievas duot,
/ Kad laim grt Tvynn man nepavluot, / Ar bt lemta man jus vl tenai ivysti, / Jus, prie
kuri prabgo mano kdikyst?" Fraz Ir a esu tiek daug saviems mikams skolingas!" atskleidia
Mickeviiaus pasauljaut, jos artimum lietuvi gamtojautai.

Antanas Baranauskas
Apdainuojama gimtojo krato gamta, idealizuojama Lietuvos senov, kaip kontrastas to laikotarpio
realijomis atskleidiamas gamtos ir mogaus dvasinis ryys, protestuojama prie tautin lietuvi
tautos engim.
Maironis
Pirmajame io rinkinio eilratyje Taip niekas tavs nemyls vien i pavadinimo galime pastebti
Maironio keliama meil savo tvynei -Lietuvai. iame krinyje siekiama pabrti, jog tik poetas
gali itaip mylti, auktinti savo tvyn ir dl jos iksti visk. Juk tik menikos sielos mogus
sugeba sigilinti visas jausm gelmes, juk jie jautrios sielos asmenybs. Poetui tvyn ir meil jai
yra brangiausias jausmas gyvenime. Maironis meil tvynei supranta, kaip gro, tyrus jausmus, bet
ir skausm, kanias.

iame Maironio krinyje Lietuva (tvyn) personifikuojama, nes lyrinis subjektas j sivaizduoja
kaip mergin, kuri yra simyljs. Pirmajame posme autorius siekia pabrti, kad tik poetas moka
ir gali taip mylti tvyn, jog net paias sunkiausias kanias dl jos gali iksti ir ji vis tiek liks pati
brangiausia.
Poetas savo mylimj tvyn hiperbolizuoja, nes vadina j bdvardiais numylta, grai. i
meil tarsi stebuklas kupinas groio, pai tyriausi jausm, bet kartu ir skausmo, kani.
Lyrinis veikjas usimena apie viliones, kurias galime suprasti dvejopai, lyg kitos tautos, kalbos
bandymas siverti poeto ird, ir tarsi velnus bei svaiginantis moters viliojimas ( Daug ems
puiki ir grai dukter| Jo ird pavergti norjo). Taiau poetas iauktina tik t vienintel
mylimj, kuri daug skausmo patyrusi ( O tu tik viena irdies rakt radai| Skaisia savo skausmo
gilybe). Poetas pasirenka kanios ir skausmo keli, nes tik daug skausmo patyrus, galima suprasti
tikrojo diaugsmo prasm.
Krinyje pabriamas Nemuno vaidzas, jis ymi Lietuvos teritorij. Lyrinio subjekto ir tvyns
ryys labai glaudus, nes nepaprastai idealizuojama Lietuvos gamta, meil tvynei tiesiogiai
ipastama.
Eilratyje atskleidiamas meils aminumas, nemirtingumas, todl ir laikas yra aminas,
neimatuojamas. Vaizdas stebimas tarsi i paukio skrydio (panoraminis). Vyrauja tai esamasis,
tai btasis kartinis laikas (nesuprato, mato), tai sustiprina dramatik vaizd, kuris bdingas
Romantizo epochos atstovams. Pasak poeto, meil tvynei tokia stipri, jog joje gera ne tik diaugtis,
bet ir lidti, kartu iksti visas kanias, nes ji vienintel yra sava ir pati brangiausia.
Paskutiniame posme, autorius atskleidia, jog mylimoji ir yra numylta tvyn. Btent taip
iaikja Maironio patriotikumas bei lietuvybs skatinimas.
Tai, kas brangiausia Maironio poezijos mogui, ymima didumo, auktumo enklu: ia Vytautas
didis garasiai viepatavo, Pelsiais ir kerpm apaugus auktai/ Trak tai garbinga pilis (Trak
pilis). Lietuva apibdinama aukiausio laipsnio epitetais: graiausia, maloniausia, brangiausia,
nes ji mogui yra didiausia vertyb. Vir tvyns yra tik aukiausiasis.

Tylos ir gars motyvai

Baranauskas
Miko dvelkimas silieja gars pasaul. Pasakotojo klausa labai jautri. Jis sugeba atskirti vri,
pauki vis kitokius balselius, vis kitokias bylas, moka juos pamgdioti, pakalbinti. Miko
pasaulyje daug emocij- diaugsmas, skausmas, meil, pavydas: ,,toj juokias, toj vaitoja, toj
niekus klieda.
Miko dvelkimas silieja gars pasaul. Pasakotojo klausa labai jautri. Jis sugeba atskirti vri,
pauki vis kitokius balselius, vis kitokias bylas, moka juos pamgdioti, pakalbinti. Miko
pasaulyje daug emocij- diaugsmas, skausmas, meil, pavydas: ,,toj juokias, toj vaitoja, toj
niekus klieda.
A.Baranausko ,,Anyki ilelyje lyrinio sijautimo virn- nakties tyla. Naktis mike- paslaptis:
Vidrnakty tep tyku,- kad girdi, kaip jaunas
Lapas arba iedelis ant akels kraunas;
Girdi, kaip akom nibda medi kalba venta,
Kaip vaigdels plevena, gaili rasa krinta.
Del to ir irdyj visos pajautos nutilsta

Ramum tykumu malda duia dangun kilsta.

Vidurnakio tyloje atsiveria mogaus irdis, nutildiusi emikus rpesius. Kai kurios akimirkos
suteikia gali siklausyti save.
Mickeviius