Tautos ir asmens ryšys romantikų kūryboje

Romantikos epocha – tai revoliucinių ir tautinių išsivaduojamųjų sąjūdžių laikotarpis.

Pagrindiniai romantizmo bruožai yra nepasitenkinimas tikrove, vertinama gamta, jos
grožis. Romantikai teigia, jog svarbiausia yra atskleisti istorinį tautos likimą. Romantinės
epochos rašytojai Adomas Mickevičius ir Jonas Mačiulis- Maironis pabrėžė žmogaus ir
tautos ryšį savo kūryboje. Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“ yra parašęs:
„Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!/Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,/Kas
jau tavęs neteko“ .

Naujosios Lietuvių poezijos pradininkas, žymiausias spaudos draudimo

laikotarpio poetas Jonas Mačiulis-Maironis savo eilėraščiuose pabrėžė asmens ir tautos
ryšį. Sakoma, kad Maironis yra pirmas lyrikas, sukūręs stiprių išgyvenimų ir jausmų
lyriką. Svarbiausias romantikų bruožas- meilė. Eilėraštyje „Taip niekas tavęs nemylės“
yra vaizduojamas stiprus asmens ir tautos ryšys. Veiksmas yra paremtas argumentų
pateikimu norint išreikšti ir pabrėžti lyrinio herojaus jausminę ir dvasinę būseną, santykį
su tauta. Jau pačiame pirmame posme kalba apie liūdesį: „Jau niekas tavęs taip giliai
nemylės/Kaip tavo nuliūdęs poeta!/Ar kas ir kančių tiek pakelti galės <...>“ . Lyrinis
subjektas kalba tautos vardu, nes jam rūpi Lietuvos ateitis ir praeitis. Tautai svarbu žinoti,
ar pavyks atsikratyti carinės Rusijos priespaudos , ar tautinis sąjūdis pajėgs sutelkti visų
jėgas. Eilėraštyje yra kreipiamasi į tautą „numylėtą“. Meilė- objektas, numylėtoji,
nepaprasta. Epitetais įvardijamas jos grožis, paslaptingumas, išskirtinumas: „Kas suteikė
tau, numylėta-graži! / Tą įstabią slaptąją galią“. Numylėtosios „slaptoji galia“ –– meilės
galia: „Kuria į dausas jojo dvasią neši; / Vėl dega jam norai atšalę!“. Kaip ir romantinės
epochos kūriniui, „mylimosios“ išorinis grožis lyriniam subjektui yra ne toks svarbus:
„Tu proto netemdai gražybe“ ir jis nesigaili dėl meilės jai paaukojęs savo jaunystę.
Numylėtosios dėka lyrinis subjektas susikuria naują, kūrėjo pasaulį: „Ir naują pasaulį jis
mato“.Taigi, šiuose eilėraščiuose matomas stiprus žmogaus ryšys su tauta. Žmogus
rūpinasi tauta, nenori jos nuvilti, stengiasi, kad ji būtų tokia pat stipri kaip ir anksčiau.
Eilėraštyje „Užtrauksme naują giesmę“ lyrinis subjektas kalba tautos vardu, kviečia
žmones kilti į kovą ir siekti nepriklausomybės: „Užtrauksme naują giesmę broliai, / Kurią
jaunimas tesupras“. Gebėjimas aukotis rodo žmogaus dvasinę brandą, ištikimybę tautai.
Lyrinis „aš" vertina žmones, kurie aukojasi dėl tautos gerovės, smerkia tuos, kurie
pasirodys esantys bailiai, negins savo žemės. Eilėraščio žmogus išsamiai apibrėžia
lietuviškumą ir lietuviui privalomas vertybes. Kalbama iš tautos vedlio pozicijos. Taigi,
būtina imtis konkrečios veiklos, nes meilė tautai yra darbas, kova, reikalaujanti visiško
atsidavimo.

Didelį skausmą išgyvena žmogus, kuris yra ne savo noru atskirtas nuo gimtosios žemės.
Tokių išgyvenimų yra patyrę lietuviai nuo senų laikų. Lietuviams teko kovoti už laisvę, o
šias kovas lydėjo ir tremtys. XIXa. pirmosios pusės lietuvių ir lenkų poetas Adomas
Mickevičius, Lietuvą laikęs savo tėvyne, labai skaudžiai išgyveno jos ilgesį. Poetas už
priklausymą filomatų draugijai caro įsakymu buvo ištremtas iš Lietuvos. Gyvendamas
Rusijoje jis sukūrė „Krymo sonetus“. Vienas iš šių sonetų yra „Akermano stepės“. Šiame
sonete lyrinis subjektas ilgisi tėvynės. Lyrinis subjektas žavisi svetimo krašto grožiu: jis
plaukia stepe tarsi per sausą okeaną, žavisi žydinčiais raudonais bužanais, bet šis grožis
nenumalšina gimtojo krašto ilgesio. Žmogus stebi žvaigždes, įsiklauso į tylą – norėtų
išgirsti balsus iš Lietuvos. Bet su liūdesiu taria: „Važiuokim, nieks nešaukia“. Adomui
Mickevičiui taip ir (500) neteko daugiau jos pamatyti, bet meilę Lietuvai išsaugojo savo
širdyje. Taigi, nors ir negyvendamas Lietuvoje, Adomas Mickevičius jos neužmiršo.
Būdamas tremtyje, kūrė sonetus, kad ateinančios kartos matytų žmogaus skausmą dėl
paliktos tėvynės.

Apibendrindama noriu pasakyti, jog tautos ir žmogaus ryšio tema lietuvių literatūroje yra
aktuali. Jonas Mačiulis- Maironis ir Adomas Mickevičius yra mažuma rašytojų, kurie
palietė žmogaus ir tautos ryšį savo kūriniuose. Ryšys tarp asmens ir tautos yra viena
svarbiausių vertybių. Šią vertybę reikia puoselėti, nes tauta visada bėdoje gali mums
padėti, jei mes ją mylėsime. 592 žodžiai