1.

Renesansas (iš lotynų kalbos išvertus “atgimimas”) – Vakarų Europos ir

Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomenės minties raidos epocha. Tai
pereinamasis laikotarpis nuo viduramžių iki naujųjų amžių epochos. Šio
didingo laikmečio atstovas yra Migelis de Servantesas Savedra – XVII
amžiaus pradžios ispanų literatūros genijus, parašęs žymųjį kūrinį „Don
Kichotas“. Renesanso epochoje žmogus viską matė savo akimis ir jautė
savo jutimais. Viena svarbiausių šios didingos epochos idėjų, jog žmogus
priklauso ne nuo aukštesnių galių, o yra pats sau šeimininkas. Todėl kyla
klausimas, kokius jausmus ir emocijas sukelia Liūdnojo vaizdo riteris Don
Kichotas? Ar reikia jo gailėti, juoktis iš jo, o galbūt juo žavėtis?
2. Don Kichotas stengiasi sukaupti daug ir įvairios informacijos: daug jos
semiasi iš romanų, aplinkinių, labai protingai kalba. Riteriui be problemų
neįdomu. Mėgsta kuo sunkesnes užduotis.
Iš pradžių jis buvo paprastas bajoras Kichana, kuris gyveno Lamančos
bažnytkaimy. Jis atrodė labai tvirtai suręstas, prakaulus, lieso veido ir labai
mėgo eiti į medžioklę. Laisvalaikiu bajoras skaitydavo riterių romanus su
tokiu įmėgiu, kad netgi užmiršdavo apie medžioklę, taip jis susirgo
riterystės manija. Neužilgo Don Kichotui visiškai protas pasimaišė,
užsimanė tapti klajojančiu riteriu – apsiginkluoti, sėsti ant žirgo Rosinanto
ir iškeliauti po pasaulį nuotykių ieškoti su ginklanešiu Sanču Pansa.

Don Kichotas turėjo visokių skirtingų bruožų, jis buvo geraširdis, judrus,
drąsus, nuoširdus, netgi užsispyręs. Jeigu išskirti pačias svarbiausias
savybes, tai jo drąsa ir užsispyrimas buvo du neįkainojami dalykai. Jei
kažkam nutikdavo kokia bėda, visada jiems skubėdavo į pagalbą.
Neklausydavo kitų ką jam daryti, ko nedaryti, norėjo tapti geru riteriu, kurį
visi žinotų ir garbintų.

3.Idealizmo srovė – filosofija, kuri teigia, kad galutinė realybės prigimtis

yra idealas, pagrįstas idėjomis, vertybėmis, esme. Realusis pasaulis negali
būti atskirtas nuo sąmonės, suvokimo, minties, intelekto. Liūdnojo Vaizdo
riteris Don Kichotas savo asmenybe parodė tam tikrą šmaikštumo, juoko
lygmenį, tačiau yra pastebima ir didelė idealų, savo siekių realizacija.
Kūrinyje „Don Kichotas“ aiškiai matoma mintis, jog idealistai gyvena
savo siekiais bei nusistovėjusiais idealais. Taigi, Liūdnojo Vaizdo riterio
Don Kichoto asmenybė, gyvendama vaizduotės sukurtame pasaulyje,
siekia pakeisti realųjį pasaulį, trokšta priartinti jį prie savo idealų.
Don Kichotas būdamas riteriu prisigalvodavo ir pradėdavo fantazuoti apie
daug visokių nesąmonių, visada jam reikėdavo su kažkuo susigrumti. Jis
vėjo malūnus palaikė milžinais, vienuolių mulus – kupranugariais, avių
bandas – priešų kariaunomis.
Pagalvojus, gal tai kvailai labai skamba, bet pačiam Don Kichotui svarbu
buvo tas sugalvotas užduotis įvykdyti.

Kai kurie žmonės iš jo visokių kvailysčių juokdavosi, kiti žavėdavosi ir

norėdavo su juo pabūti kompanijoje, bet buvo tokių, kurie pagailėdavo jį.

3.
4.

Pimąją problemą rašai teisingai, tikslingai. Paskutiniame sakinyje, kur pasakoji apie vėjo malūnus
paminėk tai kaip idealizavimą. Ir prieik prie antro klausimo/problemos. Pasakodama apie patį
veikėją, pasakok TIK TAI, kur atsiskleidžia jo asmenybės bruožai ir PAMINĖK juos. Išskirk tavo
manymu SVARBIAUSIUS, nes jų labai daug, o LABAI svarbu ir profesionalumas slypi LAIKE, nekalbėk

per ilgai, nes tave nutrauks, o to NEGALI būti 😊.

Kadangi Don Kichotas viską labai idealizuodavo, tai būtent apie idealizmą reikėtų paminėti kaip
antrąjį išsikeltą klausimą/problemą. Kas būtent yra idealizmas ir kaip tai pasižymi pačioje Don
Kichoto asmenybėje. Gali naudoti mano pasiūlytą pastraipą.
Ir toliau seka apibendrinimas. Tavo vietoje neišskirčiau konkrečios išvados ar gailėti jo, ar juoktis iš
jo, ar visgi žavėtis. Manyčiau, jog nereikia jo nei gailėti, nei žavėtis, nei iš jo juoktis. Gali paminėti,
jog vienaip ar kitaip Don Kichoto kova su vėjo malūnais buvo neišpildomas noras, tačiau mes visi
siekiame didelių ar mažų tiklsų ir juos reikia priimti bei gerbti, gerbti žmogaus pasirinkimą. Mūsų
visų asmeniniai bruožai yra skirtingi, bet dėl to mes ir esame saviti kaip ir šiuo atveju pagrindinis
kūrinio veikėjas.