Straipsnis

Amžinos jaunystės siekimas – pražūtinga šių dienų manija

Beveik kiekvienas šiandieniniame gyvenime turi savo grožio idealą, į kurį trokšta būti panašus.
Visuomenėje pradeda vyrauti tik vienas grožio standartas, o kiti, neatitinkantys grožios
„privalomų“ standartų, yra „neverti dėmesio“, nes tokie žmonės nesirūpina savimi ir nesistengia
patikti kitiems.
Mano manymu, pažeidžiamiausi visuomenėje yra vaikai ir paaugliai. Nuo pat mažens vaikai
susidaro vaizdinį kaip jie turi atrodyti ir, kad turi būti gražūs. Suaugusieji turėtų kalbėti su
vaikais apie plastines chirurgijas ir jauno, lieso ir sportiško žmogaus kultą. Socialiniame klipe
„Puolimas“ (angl. „Onslought“) maža mergaitė, kiekvieną dieną televizijoje regi plastikos
chirurgų padailintus moterų kūnus, kurie tampa idealu nesusiformavusiai asmenybei. Aš pati
nepritariu plastinėms operacijoms, norint patobulinti savo kūną, tačiau sutinku su tokiomis
operacijomis, kurios yra reikalingos po kokio nors nelaimingo atsitikimo. Visi, tie dailūs kūnai,
kurie yra rodomi gali turėti didelę įtaką vaikams ar netgi vyresnio amžiaus asmenims.
Vyresnio amžiaus žmonių širdys taip pat kaip ir mažųjų nori būti mylimos ir mylėti kitas. Tačiau
kaip bebūtų gaila daugelis galbūt jaučiasi nereikalingi ir negražūs šiame idealų pilname
pasaulyje. Romualdo Požerskio nuotraukose „Mažasis Alfonsas“ vaizduojamas mažo ūgio
senelis, gyvenantis medinėje, apgriuvusioje trobelėje kartu su gyvūnėliais. Senelis kupinas
džiaugsmo, meilės gyvūnams, laimės ir šypsenos veide. Tačiau žmogaus išvaizda tampa daug
svarbesnė nei vidus. Galbūt ir dėl to šiais laikais žmogus nustumiamas į paribį, nes mes
negebame pamatyti vidinio grožio, o pasikliauname tik apgaulinga, išorine išvaizda. Mano
grožio standartas yra žmogus su gražia vidine sielą, mylintis gyvenimą ir negalvojantis apie kūno
tobulinimą.
Narciziško grožio grėsmės yra atskleidžiamos romane „Doriano Grėjaus portretas“. Nuoširdus
jaunuolis tampa šaltakrauju žmogumi.250 žodžiai Romane puoselėjama tik fizinė išvaizda, o grožis
atsiskiria nuo moralės. Kad taip nebūtų turėtumėme suprasti, kad kiekvienas darbas turi
pasekmes ir galbūt kažkada dėl jo teks gailėtis. Dorianas už neapsakomą jaunystės troškimą
sumokėjo mirtimi. Jei pirmiausia dailintumėme savo sielą, o ne kūną, būtume laisvi ir nebūtų
jokių idealų ar grožio standartų.
Taigi, grožio standartai priverčia žmones nemylėti, nekęsti savęs ir tapti kuo daugiau
panašesniais į idealus. Reikia mylėti save tokį, koks esi, ir nebijoti būti unikaliu. Jei visi trokš
būti tokiomis pat asmenybėmis, pasaulis taps vienodas, aplink jį, bus tik netikros asmenybės.