Anot „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, vertybė – tai vertas, brangus
daiktas. Šių dienų žmonių vertybės yra sumenkusios, sumaterėlusios ar apskritai žmogus jų nebeturi. Mano manymu, svarbiausios vertybės yra tradicijos, pasiaukojimas ir meilė šeimai. Visų pirma, drąsa yra noras ir siekis elgtis sąžiningai, teisingai, nepaisant baimės ar sunkumų. Vienas iš žymiausių graikų antikinės literatūros tragikas Sofoklis, gyvenęs V amžiuje prieš Kristų, tragedijoje „Antigonė“ aprašė sesės drąsa laikytis tradicijų ir nepaklūsti įstatymams. Antigonė stipri ir drąsi mergina, kuri nepaisydama valdovo rūstybės vykdo savo pareigą šeimai. Tarp jos brolių - Eteoklio ir Polineiko įvyksta konfliktas dėl valdžios sosto. Po šio konflikto žūsta jie abu ir Tėbams ima vadovauti jų dėdė Kreontas, kuris įsako palaidoti Eteoklį, o Polineiko, kaip išdaviko, kūną išniekinti ir palikti nelaidotą. Antigonė paklūsta ne Kreonto nustatytiems įstatymams, bet drąsiai kovoja už žmogiškąsias vertybes ir slapčia palaidoja brolį, nes jos pareiga yra laikytis oikos tradicijų, kurias sukūrė dievai. Taigi, Antra vertybė įprasminanti žmogaus gyvenimą, yra meilė šeimai. Sofoklio kūrinyje Antigonė – pagrindinė veikėja, žuvusiojo brolio sesuo. Nors ir valdovas Kreontas uždraudė palaidoti brolį, ji vis tiek tuo rūpinasi. Valdovas Kreontas sužinojęs, jog Antigonė palaidojo savo brolį, ją nubaudžia – uždaro į uolą, o ši ten pasikoria. Antigonė nesigailėjo, ką padarė, neatsižadėjo savo įsitikinimų „Ne neapkęsti, o mylėti aš gimiau“. Taigi, tokiu poelgiu ji parodo meilę broliui - šeimai, nepaisant pasekmių. Apibendrindama galiu teigti, jog