Valdas Rakauskas IIc

Kokios žmogaus savybės atsiskleidžia išbandymų situacijose

Žmogų gyvenimas išbando įvairiose situacijose ir taip atsiskleidžia geriausios žmogaus

savybės.Gyvendamas žmogus patiria džiaugsmą ir liūdesį ,pakilimus ir nuosmukius.Taigi žmogus savo
gyvenime yra neatsiejamas nuo įvairių išbandymų,nes be jų gyventi būtų per lengva . Todėl šiame
rašinyje aprašysiu skirtingų žmonių išbandymų situacijas ir kaip atsiskleidžia jų savybės.
Kokios žmogaus savybės išbandymų situacijose atsiskleidžia Sofoklio “Antigonė”. Mirus
Polineikui sesuo Antigonė nepaklūsta Kreonto įsakymui ir ryžtasi palaidoti brolį. Antigonė nebijo
karaliaus rūstybės, ji myli abu brolius ir negali sutikti, jog Polineiko palaikai būtų išniekinti. Ji gimusi
mylėti ir kitus to moko, Antigonė vadovaujasi žmogiškaisiais įstatymais, saugo protėvių moralės
nuostatus ,nes draudimas palaidoti brolį prieštarauja žmogiškumo normoms. O už tai Kreontas
pasiunčia Antigonę į mirtį. Nors ji ir žinojo,kad dėl savo poelgio bus nubausta mirties bausme, jos
meilė buvo per stipri broliui ir Antigonė nenorėjo , kad jo kūnas būtų paliktas ir išniekintas. Todėl dėl
savo meilės broliui ir papročiams, atidavė savo gyvybę Per išbandymus iškyla tokios žmogiškos
savybės, kaip vadovavimasis žmogiškaisiais įstatymais, saugojimas protėvių morales nuostatas.
Prieš tai buvusiame literatūrinio veikėjo, matomos vienokios žmogaus savybes,o tikrame
pasaulyje yra matoma vieno garsiausio Lietuvos skulptoriaus modernisto,Antano Mončio istorija.
Karo metu jis išvyko į Prancūziją ir pradėjo mokytis dailės ir amatų mokykloje.būdamas 53 metų
sukūrė 16 skulptūrų ,visose skulptūrose panaudodavo lietuviškus akcentus ,sukūrė švilpukus(pagal
tėvų atvežtus pavyzdžius).jo kūryboje buvo galima pamatyti įvairias skulptūras ,bet visos buvo
susijusios su vienu skaudžiausiu išgyvenimu - mirtimi. Viena iš jo skulptūrų yra “Maršalas”. Įsižiūrėjus
į šią skulptūrą, iš svastikų galime pamatyti karo laikus. Tais laikais gyvendami žmonės prikaupdavo
daug apdovanojimų. Mirtis niekada nebuvo gailestinga, o iš karo te likdavo tik tavo palikti daiktai ir
griaučiai. Antanas Mončys visada galvodavo apie Lietuvą, bet ilgą laiką negalėjo grįžti į savo gimtinę.
Ši Antano Mončio istorija yra įdomi tuo ,kad jis nors ir emigravo į kitą šalį karo metu, Antanas vis tiek
jos neužmiršo ir darė viską ,kad kitos šalies žmonės žinotų kas yra Lietuva .
Apibendrinus šiuos kūrinius ,galime pasakyti ,kad Antigonė ir Antanas Mončys savo gyvenime
patyrė labai daug sunkių akimirkų. Abu dėl meilės buvo pasiryžę paaukoti viską . Jų istorijos yra
svarbios mūsų laikų žmonėms, iš kurių reikia pasimokyti kiekvienam ir dėl svarbių dalykų nereikia
bijoti atiduoti savo gyvybės ar laiko.