Namų darbas

„Būti ar nebūti?"

Vincas Krėvė-Mickevičius - žymiausias XX a. Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių

literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. Krėvė vienas pirmųjų lietuvių literatūroje
pavaizdavo asmenybę, kurį abejoja visuomeniniais idealais, maštauja, siekia savo tikslų, susiduria su
gyvenimo sunkumais ir taip pat patiria dvasios pralaimėjimus. Jo herojams svetimas paklusnumas
autoritetams, o tikslo siekimas ir galėjimas elgtis pagal savo norus - didžiausia vertybė. Būtent tai
galima pamatyti pirmoje tikroje lietuvių literatūros dramoje „Skirgaila". Drama vaizduoja XIV a.
antros pusės Lietuvos valdovą Skirgailą ir taip pat politinius bei religinius valstybės sunkumus.
Pagrindinis herojus Skirgaila - vienas iš žymiausių Lietuvos valdovų, kuris kovoja dėl valstybės
nepriklausomybės, bet patiria pralaimėjimus dėl savo nežmoniškų poelgių, kurių reikalavo to meto
istorinės sąlygos. Kunigaikštis bando siekti savo tikslo ir išsaugoti savo valstybę, priimdamas naująjį
tikėjimą. Tačiau kartu jis bodisi pats savimi, kad elgiasi prieš savo jausmus ir norus, kad pamina
ištikimybę senai nusistovėjusiai tvarkai bei sunaikina pagonišką tikėjimą. Trečiojoje dalyje savo
kūrinyje „Skirgaila" Vincas Krėvė-Mickevičius pabrėžia valdovo jausmus bei nusivylimą žmonėmis.
Kunigaikštis yra pasimetęs, nes jį išdavė artimieji bei lietuvių tauta. Rodos, kad pasaulis tarsi slysta iš
po kojų, valdovas kenkia ir kankina kitus, nesuvokdamas gyvenimo prasmės. Šiuo požiūriu poeto
drama „Skirgaila“ labiausiai priartėja prie Šekspyro žymiausios tragedijos „Hamletas". Skirgaila tarsi
kaip ir Hamletas užduoda sau klausimą „Būti ar nebūti?" ir mąsto apie Lietuvos ateitį. Jis nori išeiti iš
gyvenimo, bet suvokia, kad niekinga mirtis nieko nepakeis, jis taps tarsi bėgliu nuo gyvenimo
sunkumų. Lietuva - tai vienintelė priežastis, kodėl kunigaištis pasirenka gyvenimo kelią. Jis stoja
ištikimybės ir valstybingumo klausimų ribose ir nepaisant kitų žmonių interesų bei norų, siekia valdyti
savo valstybę, remdamasis klasta ir melu. Mano manymu, Vincas Krevė-Mickevičius savo drama
„Skirgaila" norėjo parodyti skaitytojams ne tik konflikto, draminio veiksmo bei tragiškų aplinkybių
elementus, bet ir tarsi atskleisti valdovo idealą, kuriam iš tikrųjų labai svarbi jo tėvynė, nes nuo
valstybės gyvenimo priklauso piliečių bei tautos ateitis. Lietuvos valdovo ateities pasirinkimas parodo
mums, kad gyvenime negalima nuleisti rankų ir visada reikia siekti savo tikslų, nepaisant kitų žmonių
nuomonės. Taigi aš manau, kad drama „Skirgaila" - tai vertingiausias lietuvių literatūros kūrinys, kuris
bus vertinamas visais laikais, nes būtent jis atskleidžia žmonių siekius gyventi nepriklausomoje
valstybėje bei parodo turtingą mūsų tėvynės senovės istoriją.

Spektaklis „Skirgaila"

Iš tikrųjų spektaklis „Skirgaila" tarsi atvėrė man akis į gražią Lietuvos senovės istoriją. Man labai
patiko, kaip buvo parodami pagrindiniai herojai, ypač Skirgaila ir Ona Duonutė. Mano manymu, per
spektaklį labai gerai parodami personažų jausmai ir mintys, kurios negalima įžvelgti per pačią dramą.
Aš buvau nustebinta Skirgailos veiksmais. Man labai patiko, kad buvo parodamas Lietuvos valdovas. Jo
siekis išsaugoti tėvynę ir tapti nepriklausoma valstybe, nepaisant savo valdymų principų, tai tikro gero
valdovo požymiai. Jo charakteryje galima buvo pamatyti meilės bei supratimo jausmus. Aš manau, kad
būtent trokšdamas šių jausmų, jis elgiasi vadovaudamas pykčiu, klasta bei melu. Taip pat man labai
patiko, kaip buvo parodama pirmoji dalis „Tarp dviejų pasaulių." Onos Duonutės ir Skirgailos santykiai
pilni intrigos ir įtampos. Skirgaila mano, kad jeigu jis griežtas valdovas, tai visi žmonės turi jo klausytis,
bet Ona Duonutė šioje dalyje savo tvirtumu ir drąsa parodama morališkai stipresnė už Lietuvos
valdovą. Skirgaila negali pavergti jos sielos, todėl dar labiau niršta, kai ji atsisako nuo jo pasiūlymo. Aš
manau, kad šį spektaklį privalo pažiūrėti kiekvienas žmogus, nes tokios dramatiškos įtampos aš
niekada nesu mačiusi. Taip pat šis spektaklis, tai gera galimybė iš kitos pusės pamatyti griežto
valdymo motyvus, žmonių santykius XIV a. ir atskleisti sau Lietuvos senovės istoriją.