Amžinoji pasirinkimo prasmė Icchoko Mero romane ,,Lygiosios trunka akimirką‘‘ ir Jono Biliūno

novelėje ,,Vagis‘‘
Žmogaus gyvenimas remiasi pasirinkimų principu. Individui tenka priimti įvairius sprendimus: nuo
pačių paprasčiausių kasdienių iki svarbių ir sudėtingų, kurie gali lemti ne tik jo paties, tačiau ir kito
žmogaus gyvenimą. Asmeniniai individo pasirinkimai gali turėti daug įtakos aplinkai: jo paties
socialiniam ratui, valstybei ar pasauliui. Pasirinkimo tema yra opi, todėl ji dažnai išryškėja įvairių
laikotarpių literatūroje. Rašytojai siekia paaiškinti, kodėl žmogus pasirenka vienaip ar kitaip,
kokios priežastys lemia jo sprendimą, ir kokios pasekmės lydi. Icchokas Meras romane ,,Lygiosios
trunka akimirką‘‘ analizuoja tiek paprastų, nelaisvėje gyvenančių žmonių pasirinkimus, tiek
aukščiausią valdžią turinčių asmenų sprendimus. Jo kūrinyje lygiagrečiai vyksta gėrio ir blogio
kova, atsiskleidžia kiekvieno pasirinkimo prasmė. Jonas Biliūnas novelėje,,Vagis‘‘ atskleidžia
lemtingo pasirinkimo pasekmes, kurios gali lydėti žmogų visą likusį gyvenimą, sudrumsti ramybę
ir pažadinti sąžinę.
Icchokas Meras romane ,,Lygiosios trunka akimirką‘‘ daugiausia dėmesio skiria kiekvieno žmogaus
asmeniniam pasirinkimui. Jis pasakoja apie geto gyvenimą, skaudžius žydų išgyvenimus vokiečių
okupacijos metu. Rašytojas yra žydų kilmės, tačiau gimęs ir augęs Lietuvoje, savo akimis matęs
tėvų mirtį (jie buvo sušaudyti). Tik Izaokui pavyko išsigelbėti: jį priglaudė kita šeima. Dėl to
rašytojas siekė išsaugoti žydams padėjusių žmonių atminimą, iniciavo projektą ,,Žydų gelbėtojai –
pasaulio tautų teisuoliai‘‘. Savo kūrybą Izaokas Meras suvokė taip: ,,Nekaltai nužudytųjų dalia yra
mano didysis įsipareigojimas – pasakyti už juos ir apie juos. Turbūt ne šiaip sau man buvo lemta
išlikti gyvam.‘‘ Vėliau rašytojas persikėlė gyventi į Izraelį, jam buvo paskirta Izraelio valstybės
literatūrinė premija, taip pat Tarptautinė atminimo pagalbos ir meistriškumo premija holokausto
tema. Izaokas Meras išsikeltą tikslą neabejotinai pasiekė – savo kūryba pasauliui atskleidė nekaltų
žmonių likimą ir jų pasirinkimo (ne)laisvę. Atrodytų, jog žmogus gete negali nieko spręsti, tuo
labiau pasirinkti savo likimo, nes yra priverstas paklusti aukštesnei jėgai. Šogeris romane
teigia: ,,Viskas yra loterija. Šachmatai – loterija, pasaulis – loterija, ir tavo gyvenimas – loterija.‘‘
Icchokas Meras romane ,,Lygiosios trunka akimirką‘‘ ši teiginį neigia: žmogus bet kokiomis
sąlygomis turi pasirinkimą. Ryškiausias to pavyzdys - jaunuolio žydo Izaoko Lipmano lošiama
šachmatų partija su geto komendantu Šogeriu. Jeigu Izaokas praloš, geto vaikai bus išvežti ir
sušaudyti, tačiau jis pats liks gyvas, bet jeigu Izaokas laimės, vaikai liks gete, o jis bus sušaudytas.
Lygiųjų atveju – tiek vaikai, tiek Izaokas liks gyvi. Jaunuolis turi apsvarstyti kiekvieną ėjimą, siekti
lygiųjų, tačiau paskutinėmis akimirkomis jis supranta, kad yra tik vienas teisingas sprendimas ir
pasirinka pergalę. Paskutinis Izaoko ėjimas nulemia vaikų bei jo paties lemtį. Šalutiniai veikėjai
taip pat viso romano metu priima įvairius sprendimus: Ina Lipman pasirenka atgabenti į
getą ,,Žydės‘‘ partitūrą, nors jai tai kainuoja gyvybę; Abraomas Lipmanas paaukoja savo sūnų
Izaoką lemtingai šachmatų partijai su Šogeriu. Icchokas Meras išryškina žmogaus galimybę
pasirinkti bet kokiomis aplinkybėmis ir tų pasirinkimų prasmę – vieno žmogaus gyvybė gali
išgelbėti daugelio kitų, vieno individo sprendimas gali nulemti kitų žmonių likimus.
Jonas Biliūnas novelėje ,,Vagis‘‘ daugiausia kalba apie žmogaus sąžinę, kuri prabyla priėmus
lemtingą sprendimą, siekiant apsaugoti savo gyvybę ir turtą. Jonas Biliūnas – XIX-XX a.
moderniosios lietuvių literatūros kūrėjas, lyrinės psichologinės lietuvių prozos pradininkas. Jo
kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu, meistrišku
stiliumi. Visoms rašytojo novelėms būdingas objektas – kaimas bei niekam nereikalingas,
nuskriaustas, atstumtas žmogus. Jonas Biliūnas sirgo nepagydoma liga džiova, kuri lėmė jautrų
rašytojo požiūrį į aplinką. Biliūnas savo kūryba tikisi kiekviename žmoguje pažadinti empatiją ir
kalba ne apie priežastis, o pasekmes. Novelė ,,Vagis‘‘ – ryškus pavyzdys pasekmių, kurios gali
ištikti žmogų priėmus tam tikrą sprendimą. Pagrindinis veikėjas Jokūbas iš pažiūros gyvena
laimingą gyvenimą su šeima, tačiau jo vidinę ramybę drumsčia jaunystėje padarytas nusikaltimas
– žmogžudystė. Tvarte aptikęs arkliavagį ir bijodamas netekti širmo kumelio bei baimindamasis
dėl savo gyvybės (kas jeigu vagis turi revolverį ar peilį?), Jokūbas užmuša vagį ir jį palieka griovyje.
Vietiniai žmonės vagies negaili: ,,<...> kuone visi atvirai pripažino, kad kaip ,,tokiam‘‘ ir reikėjo.‘‘
Tačiau pats Jokūbas visą likusį gyvenimą svarsto, kas būtų nutikę, jei jis būtų priėmęs kitokį
sprendimą, būtų prisipažinęs. Jis bando pateisinti savo poelgį, galiausiai išpažįsta sielos skaudulį
išpažintyje ar kaimynams. Jokūbas turėjo galimybių tą naktį tvarte pasielgti kitaip: leisti vagiui
pavogti jo kumelį, kviestis pagalbos ar pačiam pulti vidun. Jo pasirinkimas nulėmė vagies ir jo
paties lemtį. Jonas Biliūnas novelėje parodo, jog kiekvienas žmogaus pasirinkimas turi pasekmių.
Literatūroje dažnai pasireiškia pasirinkimo tema, nes kiekvieno žmogaus gyvenimas
neišvengiamai yra grįstas pasirinkimais. Icchokas Meras savo kūryboje siekė ne tik skleisti
pasauliui žinutę apie skaudžią žydų praeitį, tačiau parodyti, jog net nelaisvėje žmogus nestokoja
ištvermės, orumo, vidinės laisvės ir vis tiek turi galimybę pasirinkti. Jo romanas ,,Lygiosios trunka
akimirką‘‘ išsiskiria netradicine struktūra: kūrinio skyriai atitinka šachmatų ėjimus, Abraomo
Lipmano vaikai – figūras, nukirstas šachmatų lentoje. Jonas Biliūnas novelėje ,,Vagis‘‘ kalba apie
kitokį, laisvo žmogaus pasirinkimą, tačiau abu rašytojai vaizduoja tokį patį principą: vieno
žmogaus pasirinkimas gali nulemti kito žmogaus ar žmonių lemtį.