Lyginamoji analizė

Pavadinimas???
Getas – izoliuotas miesto rajonas ar gyvenvietė, kurioje atskirai leidžiama gyventi
tautinėms ar kultūrinėms mažumoms. Antrojo pasaulinio karo metu tokiuose getuose iki
perkėlimo į koncentracijos stovyklas, o dažnai ir iki mirties, gyvendavo žydai. Šie kraupūs
bei nežmogiški įvykiai yra svarbūs žmonijos istorijoje, tad jie vis dar yra interpretuojami ir
šiomis dienomis. Vienos tokiosų interpretacijosų: yra ir Icchoko Mero romanas „Lygiosios
trunka akimirką“ bei Audriaus Juzėno filmas „Vilniaus getas“. Taigi šiame darbe ir
palyginsime, kaip dviejų skirtingų meno sričių atstovai interpretuoja tą pačią temą.
Žydų kilmės prozininko bei scenaristo Icchoko Mero kūrinių tematika siejama su
skaudžiais žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Nenuostabu, nes tai paveikė jo
gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Vienas iš geriausiai žinomų rašytojo kūrinių – „Lygiosios trunka
akimirką“. Romane aprašomas 1941 metais rugsėjo 6 d. įkurtas didysis Vilniaus getas, kur
dešimtys tūkstančių žydų suvaromi į tokiai masei žmonių veik neįmanomą gyventi plotą.
Gete žydai turėjo savivaldą, gyveno čia šeimomis, tačiau siaubingomis sąlygomis. Kelių
išsigelbėti iš šio pragaro beveik nebuvo, o kiekvienas pabėgimas buvo stebuklas arba
atsitiktinumas. Apibendrindami galime teigti, kad Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka
akimirką“ yra asmenine patirtimi ir tikrais istoriniai faktais paremtas kūrinys, kuris vaizduoja
siaubingą, apibendrintą Vilniaus geto vaizdą ir išryškina jo prasmę bei esmę.
Holokausto ir Vilniaus geto tema ne tik dokumentuota istoriniais šaltiniais, bet ir
įamžinta kine. Ji interpretuojama ir Lietuvos kino režisieriaus, scenaristo ir prodiuserio
Audriaus Juzėno pastatytame istoriniame filme „Vilniaus getas“. Filmas pasakoja nepaprastai
tragišką liepsnojančios meilės ir baisios neapykantos istoriją, užsimezgusią tarp nacių
karininko Kitelio, buvusio aktoriaus ir džiazo muzikanto, ir muzikinio pasaulio žvaigždės,
dainininkės žydaitės Chajos. A. Juzėno filmas ir I. Mero romanas turi daug panašumų, kaip
tas pats laikmetis, erdvės centras bei pagrindiniai veikėjai – žydai. Juos lemia tie patys
istoriniai šaltiniai ir medžiaga bei tikri įvykiai. Tačiau tarp minėtų šios temos interpretacijų
yra ir skirtumų. Icchoko Mero romane daugiau dėmesio skiriama žydams ir jų išgyvenimams,
o Audriaus Juzėno filme geto teatrui, kuriuo Vilniaus getas garsėjo, bei jo aktoriams. Taip pat
filme žydai turi daugiau laisvės negu romane. Šiuos skirtumus lemia tai, kad Icchokas Meras
rašė sovietmečiu, o Audrius Juzėnas filmą pastatė 2006 metais. Taip pat skiriasi meno rūšys.
Taigi galime teigti, kad nors abi interpretacijos turi panašumų, jos turi ir nemažai skirtumų.
Apibendrindami galime teigti, kad Icchokas Meras savo romane „Lygiosios trunka
akimirką“ Vilniaus getą vaizduoja iš pirmo žvilgsnio pilką, beviltišką vietą, kuri yra tik
apibendrinta tikrojo Vilniaus geto kopija. Audriaus Juzėno pastatytas filmas „Vilniaus getas“
yra istoriškai tikslesnis – jame perteikiami tikrų istorinių asmenybių gyvenimai, o didelis
dėmesys yra skiriamas geto teatrui, kuriuo Vilniaus getas garsėjo.