Holokausto tema I.

Mero romane ,,Lygiosios trunka akimirką"

Didžiausia palikta žymė Antrojo pasaulinio karo metu - holokaustas, nacistinės Vokietijos įvykdytas
nusikaltimas, kuris pražudė milijonus ir padarė nesuvokiama žalą kitiems. Galime tik įsivaizduoti, koks
žiaurus buvo žydų gyvenimas ir ką kiekvienas turėjo patirti kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį. I.Mero
romanas ,,Lygiosios trunka akimirką" apibūdina tų laikų kasdieninį ir skausmingą žydų gyvenimą Vilniuje.

Okupantams žydų gyvenimas ir likimas nebuvo svarbus. Romane pasakojama, kaip Vilniuje įrengti getai
būdavo nė kiek geresni negu kitur. Jie atskirdavo žydus nuo kitų žmonių. Kiekvieną dieną Izaokas
žiūrėdavo į kitus, matydavo, kaip gete gyvenantis žydai kas dieną būdavo mušami, mieste būdavo
didžiulis maisto produktų trūkumas, dėl to visi žydai būdavo liekni, šeimos aukodavo savo paskutinius
likučius, kad tik jų vaikai turėtų ką valgyti. Gyvenimo sąlygos būdavo nežmoniškos, žydai mirdavo nuo
šalčio, pats Izaokas turėdavo gyventi name, kuris nebūdavo šildomas. Dėl menkiausių klaidelių žydai
būdavo baudžiami, būdavo atimamas jų maistas, daiktai, blogiausiuose situacijose jie būdavo
išsiuntinėjami į koncentracijos stovyklas arba sušaudomi, sudeginami. Žydai turėdavo ilgai ir sunkiai
dirbti, tačiau be palankių sąlygų, maisto ir energijos, todėl dauguma žydų susirgdavo ir mirdavo. Esteros
tėvai buvo daktarai ir jie dažniausiai turėdavo užrašinėti neteisingas diagnozęs, nes gete draudžiama
susirgti užkrečiama liga.Visas geto tikslas yra atskirti žydus nuo kitų ir suvesti juos į vieną vietą, poto juos
sunaikinti. Visame romane, pagrindinis veikėjas - Izaokas - žaidžia šachmatų partija, prieš šogeri, kuri
nulems Izaoko likimą . Visą tai skamba kaip linskmas žaidimas, tačiau tai žaidimas iš gyvenimo ir mirties.
Jeigu Izaokas laimi, jis nušaunamas ir geto vaikai yra išgelbėjami, jeigu ne,vaikai palieką šį pasaulį.
Vokiečiams tikrai buvo nusispjauti ant žydiško kraujo žmonių. Jie net nenorėdavo jiems suteikti palankių
gyvenimo sąlygų ir kas dieną leisdavo jiems mirti.

Vokiečiai taip pat sužlugdė jų sielas, jausmus ir dvasinį pasaulį. Izaokas gyvendamas gete, kiekvieną dieną
matydavo, pasidavusius žmones, jie kas dieną jaučia liūdėsį, pyktį, jie neturi visiškos laisvės, kiekvieną
dieną jiems vis yra aiškinama ką daryti, jie jaučiasi kaip gyvuliai ir atrodo lyg su jais yra žaidžiama. Jie
nebesupranta, kaip turėtų jaustis, jų dvasia iš lėto miršta. Dauguma žydų turi talentų, pavyzdžiui, Ina
Lipman, kuri yra geto populiariausia dainininkė ir žvaigždė arba Mira, dublerė, kuri, pagal Ina, ateityje bus
geriausia dainininkė visoje Europoje. Visi šitie žmones turi tikslą ir svajones, tačiau Šogeriui nesvarbu kitų
žmonių talentai, jam svarbiausia juos visus įkalinti ir toliau kankinti. Žmonės nebeturi prasmės rodyti
savo talentus, savo kūrybingumą, tačiau daugumą jų nepasiduoda ir toliau daro tai kas suteikia jiems
džiaugsmą, gyveną tol, kol kažkas pasikeičia arba nutinka. Izaokas, įsimylėjęs Estera, pakeitė savo
mąstymą ir dėl jos jis padarytų viską, kad tik su ja galėtų būti amžiams. Meilė jam suteikė drąsos, ta drąsa
pasireiškia, kai Izaokas rizikuoja savo gyvybę, nešdamas gėlių Esterai arba žaisdamas šachmqatų partiją.
Tačiau Šogeris yra beširdis, kuris Izaoką ir Esterą bando išskirti visokiausiais būdais, bet juk meilė tarp jų
yra tikra, todėl ji niekada nemiršta. Vokiečiai kankino žydus, išskirdavo mylimuosius, kaip Izaoką ir Esterą,
nedavė jiems laisvės ir tinkamų gyvenimo sąlygų, iš jų atėmė dvasinį pasaulį ir privertė juos užmiršti visas
emocijas.

Viską apibendrinę galime tikrai pritarti, kad romanas puikiai apibūdino tų laikų žydų kasdieninį gyvenimą.
Visi žydai patyrė vieną baisiausių ir žiauriausių įstorijos įvykių. Smurtas, teroras, badas, šaltis, Izaokui -
savęs ir Esteros praradimas. Milijonai nekaltų žydų mirė ir iki šių laikų Holokaustas yra vienas žiauriausių
žmonijos nusikaltimų.