PASAULIO TEISUOLIAI

PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI IŠ LIETUVOS – Lietuvos gyventojai, turintys Pasaulio

tautų teisuolio garbės vardą, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, kurie,
rizikuodami savo gyvybe, holokausto metu gelbėjo žydų tautybės asmenis nuo sunaikinimo.

ANTANAS ŽVIRONAS
Europoje jau plaikstėsi rudojo maro šmėklos. Ir Vilniaus gatvių grindiniu nutrinksėjo vokiečių
kareivių batai. Link senamiesčio siaurų gatvelių traukė pirmosios geltonom žvaigždėm
paženklintos minios. Miestelėnai išmoko naują žodį – „getas“. Vieni žvelgė smalsiai, kiti su gilia
užuojauta į buvusių kaimynų veidus, išvagotus neviltimi ir nežinia. Atėjo metas, kai reikėjo
aiškiai nuspręsti – gyventi baimėje ar drąsiai žvelgti likimui į akis.
Senieji vilniečiai gerai pažinojo profesorių Antaną Žvironą (1 pvz.), universiteto fizikos–
matematikos fakulteto dekaną. Rodos, niekas ir negalėjo sutrukdyti
profesoriaus ramybės. Tačiau į profesoriaus kabineto duris taip pat
pasibeldė sunkus istorijos kumštis. Dabar jau reikėjo atsiliepti į kitų
likimus ne tik protu, bet širdimi. Ir profesorius, palikęs rašomąjį stalą,
tapo geto istorijos dalimi.
1 pvz. Antanas Žvironas

Artėjo paskutinės geto dienos. Kasdien būriai pasmerktųjų traukdavo paskutinėn savo kelionėn.
O prof. A. Žvironas vis eidavo pas savo kolegas – geto kalinius, nešdavo jiems maistą, pasakojo
gandus, įspėdavo apie gresiančias akcijas, padėjo prof. Jokūbui
Žirnauskui (2 pvz.) pasislėpti kaime. Ir ši vieno iškilaus žmogaus istorija
nesibaigia jo darbais ir gimimo – mirties datomis. Vienas mūšio lauke –
ne karys, o gėris ne sau, bet tarnaujant kitiems, neturi ribų.
2 pvz. Jokūbas Žirnauskas
Deja, pasibaigus karui ir valdžion sugrįžus bolševikams, paties profesoriaus lemtis susiklostė
tragiškai. Ilgam profesoriaus namais tapo KGB kamera Nr. 428.
Profesoriaus A. Žvirono išgelbėti Jokūbas Movšovičius(3 pvz.) ir
Jokūbas Žirnauskas nepabijojo raštu kreiptis į NKGB ir bandė gelbėti
suimtą mokslininką.
3 pvz. Jokūbas Movšovičius

Profesorių A. Žvironą nuteisė 10 metų laisvės atėmimo už antitarybinę veiklą. Priešaky laukė
Šiaurės lageriai. Ten profesorius sutiko kitą kankinį ir tremtinį – filosofą prof.
Levą Karsaviną (4 pvz.). Štai ką vienam iš likimo brolių pasakė apie profesorių
A. Žvironą profesorius L. Karsavinas: „Kaip aš pamilau profesorių Antaną
Žvironą. Tai vienas geriausių Lietuvos sūnų“.

4 pvz. Levas Karsavinas

Deja, daugiau Lietuvai mokslininkas nespėjo nuveikti. Tėvynėn iš Pečioros lagerių jis sugrįžo tik
1954 metais ir tais pačiais metais mirė.