Jonas Biliūnas

Epocha: Realizmas
Laikotarpis: XIX a. pab. – XX a. pr.
Regionas: Aukštaitija, Anykščiai
Išsilavinimas/veikla: rašytojas, poetas, publicistas, visuomenės veikėjas
Kitos pastabos: mirė jaunas, susirgo džiova
Žanras: novelė, apsakymas
Tematika: pasižymi humanistinėmis idėjomis
Problematika: ankstyvuosiuose darbuose vyravo socialinio išnaudojimo
tema, protesto vaizdai. Vėliau išryškinama etinė, psichologinė problematika
(žmogaus likimas, jausmų atskleidimas)
Veikėjo charakteristikos: visų novelių pagrindiniai veikėjai buvo atstumti,
nuskriausti, niekam nereikalingi
Žymiausi kūriniai: „Liūdna pasaka“, „Ubagas“, „Lazda“, „Vagis“
Novelė „Vagis“
Jono Biliūno novelėje „Vagis“ vaizduoja žmogaus gyvenimą su nuodėmėms. Kūrinio pagrindinis veikėjas –
Jokūbas, turi susitaikyti su faktu, kad jis yra nužudęs žmogų. Jis visą laiką save apgaudinėdavo, kad jis
nužudė vagį savigyna, bet žmogaus nužudymas turi dideles pasekmes, kurios išlieka visą gyvenimą.

Apysaka „Liūdna pasaka“

Apysakoje vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas. Apibendrinant galima sakyti, kad tai visos tautos
likimas 1853 metų sukilimo laikotarpiu. Petrą ir kitus vyrus į miškus išveda viltis sulaukti geresnio
gyvenimo. Kaip ir „Laimės žiburyje“, kaip tik jaunieji eina kovoti už žemė ir laisvę, nors kiti iš jų juokiasi ir
rūpinasi tik savimi

Pasakojimo ypatybės
Biliūno kūrybai būdingas glaustas pasakojimas, dėmesys detalėms. Kurdamas veikėjų paveikslus, jis
pabrėžia kelis svarbiausius išorės ir charakterio bruožus, nesiekia išsamaus ir visapusiško vaizdo. Pasakoja
nuosekliai, kūrinio pabaigoje nesiūlo vienintelės išvados - skaitytojas pats turi ieškoti atsakymų, nes
keliamos moralinės ar egzistencinės problemos yra amžinos. Beveik visada išlaiko ramų ir švelnų
kalbėjimo toną, kartais ir ritmą.