Realizmas

Tikslas
Vaizduoti tai kas realu ir tikroviška.

Atsirado 19a. išblėsus romantizmo idėjoms.

Bruožai:

 Naujas požiūris į žmogų, pasaulį.

 Veikėjai ieško savęs, bando suvokti savo vietą visuomenėje

Jonas Biliūnas
Kontekstas
XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje,
visuomenės veikėjas.

 Tėvai norėjo, kad būtų kunigu, tačiau tapo rašytoju.

 subjektyvus kalbėjimas
 psichologinis pasakojimas
 aplinka ir gamta vaizduojama saikingai
 pabrėžiamos socialinės ir moralinės problemos
Problemos: laisvės, kovos už asmeninę laimę, žemę, moralinių vertybių nuosmukis, meilės, skriaudos,
sąžinės graužaties.
Kaip humanistas, gilinasi į žmogaus vidų ir siekia jį pamokyti doros.
Istorinis kontekstas
 XIX a pab. Vis daugiau atsirasdavo lietuvių kilusių iš kaimo inteligentų, kurie įsipareigojo atgimstančiai
Lietuvai. XX a pr. Yra lietuvių kultūros atsinaujinimo metas. 1904m panaikinus spaudos draudimą, sparčiai
plečiasi kultūra.

Novelė ,,Vagis“
Siužetas: apie ūkininko Jokūbo ir vagies susidūrimą. Užtikęs vagį, Jokūbas nužudo jį lazda, gindamas savo
turtą. Nuveža į griovį, uždeda apynasrį. Jokūbas jaučia sąžinės graužatį.

Pagrindiniai veikėjai: Jokūbas- pasiturintis ūkininkas, visų gerbiamas.

Moralė: Biliūnas remiasi dekalogu, didžiausia vertybė yra žmogaus gyvybė. Sąžinė, atgaila.

Pagrindinė mintis: didžiausia žmogaus teisėja yra sąžinė.

Citatos:

Jokūbo būsena po nužudymo:

,,tik kunigui per išpažintį pasisakiau...“

,,ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo,-kaip koks kirminas krūtinę mano ėdė.“
,,per miegą baisiai surikdavau“

,,visas šaltu prakaitu apipiltas atbusdavau ir kelias dienas, galvą nuleidęs, vaikščiodavau.“

Prisipažino pačiai, bet ramybės nerado. Sąžinės ramybės ieškojo išpažintyje, maldoje, darbuose ir pas
kaimynus kuriems savo širdies žaizdas atidengė.

,,Ubagas“
Tema: apie senuką, kurį išvarė iš namų sūnus, tačiau dėl to sūnui neprieštarauja.

Pagr. veikėjai:

 Petras Sabaliūnas – buvęs turtingas bičių augintojas, išmintingas, nuoširdus – šiuo metu
ubagas.
 Jaunuolis – apsirgęs, todėl grįžęs į tėvynę, jautrus, kantrus.
Biliūno novelėje “Ubagas” pagrindinį veikėją Sabaliūną iš namų išvijo sūnus, nes “senas žmogus visur
nemalonus…”, tačiau šį rūpestingą bičių mylėtoją užjaučia sūnaus draugas. Pasakotojas jaučia kaltę,
sąžinės graužatį, jog niekuo negali šiam bičiuliui padėti. Jis jaučiasi atsakingas, nes praeityje pasakotojo ir
Sabaliūno santykiai buvo stiprūs : ir jam yra gėda už Sabaliūno sūnų, kad jis taip pasielgė su savo
artimiausiu žmogumi – tėvu. J. Bilūnas, pavaizduodamas tokias kilnias Sabaliūno savybes, kaip
darbštumas, tvarkingumas, meilė bitėms, gerumas vaikams, dar ryškiau iškelia tokiam nuostabiam
žmogui padarytą skriaudą. Tad, kaltė ir atgaila yra du neatsiejami dalykai, nes Jono Biliūno novelėje
“Ubagas” yra nuoširdus ir gilus apgailestavimas dėl atliktų nuodėmių.

Moralė: sūnus dvasiškai, perkeltine prasme yra ubagas.

Pagrindinė mintis: žmogus jaučiantis kaltę, neabejingas kito skausmui yra doras.

,,Liūdna pasaka“
Tema: tragiškas Banių šeimos likimas. Likimą nulėmė 1863 m. sukilimas. Galima sakyti, jog tai visos
tautos likimas 1863m laikotarpiu.

Siužetas: Petras Banys ir kiti vyrai išeina į mišką kovoti prieš caro valdžią ir tikisi sulaukti geresnio
gyvenimo. Juozapota nerimauja, kankinanti baimė ir nežinia pakeičia moterį. Tačiau jam ilgai negrįžus
Juozapota išeina ieškoti. Tačiau išvydusi kartuvėse savo vyrą ji nualpsta, jos dvasia miršta. Tai visiškai
pakeičia jos likimą. Ilgai sirgusi, kankinta kalėjime, išvaryta iš namų ji tampa bename ir klaidžioja tarp
žmonių kaip koks klaikus „memento mori“.

Juozapota – svajojanti apie laimingą gyvenimą, vaiką, mylinti, ištikima, po vyro žūties – dvasiškai
palūžusi. Juozapota su Petru laiminga, jį myli besąlygiškai. Kupina vilties ir svajonių, kuria ateitį su vyru
net carinės Rusijos priespaudos metu.

Moters akys, sužvilgančios pamatant vyrą, išreiškiamos leitmotyvu: ,,akys-žvaigždės“.

Vyrui išėjus kentėjo dvasiškai: ,,nakčių nemiegojo, vietos sau dieną negalėjo rasti“. Tikėjo jog vyras grįš
tačiau dažnai kankindavo mintys kad tai gali neįvykti. Nuo tų minčių ,,linksmo veido neberodė“.
Išėjus ieškoti vyro į miestą jį pamatė pakarta ir suklupo, nuo tada visur vaikšto kaip nereikalinga senė ir
vis klausia: ,,kiek ponų...kokie gražūs...ar nematėte mano Petriuko?“

Petras Banys – trokštantis laisvės, geresnio gyvenimo, siekiantis aprūpinti savo šeimą, rūpestingas ir
mylintis.

Nors autorius jį pavadina neturtėliu, jis yra laimingas nes myli savo žmoną Juozapotą.

Jautri širdis ir karšta galva.

Vėjelio (kunigo kalbos) paveiktas išėjo kovoti prieš kazokus. ,,Išvysma rusus iš savo krašto.“

Vienos iš didžiausių gyvenimo vertybių yra ištikimybė, meilė artimam žmogui, gražesnio gyvenimo siekį
reikia derinti su atsakomybe už savo artimuosius.

Carinės Rusijos okupacijos vaizdavimas Lietuvoje:

Žmonės nelaisvėje, nelaimingi, išsigandę, be vilties: ,,klaiki šmėkla savo sparnais šviesų dangų uždengė“.
Laisvę priešas kojomis sumindė. Deginami kaimai, šaudomi žmonės, kariami, tremiami į Sibirą ,,Visas
kraštas kalėjimu virto“.