Jurgis Savickis - vienas iš ryškiųjų lietuvių literatūros atnaujintojų, naujų kelių ieškotojų.

Jo kūryba darė įtakos

vėlesniems beletristams, ypač laužyto sakinio konstrukcija. J.Savickio novelės ir apsakymai pateikiami iš trijų
rinkinių, išleistų rašytojui dar gyvam esant, taip pat pateikiami kūriniai, neįėję į rinkinius.

Apsakymas Tema ir trumpas turinys Kontekstai Problemos Pagrindinė mintis

,,Vagis“ Tema: vaiko gailestis svetimam žmogui Rinkinys. Šventadienio sonetai “Vagyje” atskleidžiama Kiekvienas žmogus
(1922) - J.Savickio pirmasis žmogaus brendimo, teisingumą suprantą
Novelėje ryškiai išsiskiria vaiko vertybinė orientacija ir kaimo apsakymų rinkinys, kuriuo jis žmogiškų vertybių skirtingai, berniuko
bendruomenės nuomonė. Pirmajame novelės fragmente autorius iškilo į pačias pirmąsias prozos išbandymo, būties poelgyje galime įžvelgti
siekia parodyti, kad vaikas dar yra nesugadintas gyvenimiškos avangardo linijas, įvykdydamas nevienareikšmiškumo kai kuriuos tolerancijos
patirties, todėl, dar nematęs vagies, plėšiką jis įsivaizduoja kaip antrąją po I.Šeiniaus lietuvių problematika. bruožus (atlaidumas,
romantinį herojų: plėšikas galėtų būti aukštas, gražiais juodais prozos revoliuciją. Apsakymų pakantumas, pastangos
rūbais apsirengęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais. Kaimo rinkinys susilaukė griežtos kritikos, Ar gali būti arklio suprasti), nors vaiko
žmonės yra linkę užjausti skriaudžiamuosius, tačiau jų įgimtą J.Savickis buvo laikomas vagystė prilyginta poelgis paremtas
žmogiškąjį jautrumą jau užgožė gyvenimiška patirtis, kuri verčia pavojingu modernistu ir dekadentu. žmogaus mirčiai? nežinojimu, ką reiškia
vyti pančius. Taigi žmogiškoji prigimtis išties yra dvilypė: Knygos turinyje nėra šventadienio žodis vagis.
aplinkybės (žiaurėjantis pasaulis) išprovokuoja tai, jog žmogus temų ir forma nieko bendro neturi
blogį siekia naikinti ne gerumu, o brutalia jėga. Antrajame su tradiciniu sonetu. Apsakymų
fragmente matome vaiko reakciją susidūrus su tikruoju vagimi. siužetai ribojasi pasąmonės
Vaikui tai išties nepaprasta diena. Troboje vagis buvo pririštas prie reiškiniais, siaurais vidiniais
skersinio spyrio. veržiančio įgubusia sieną. Vaiko gerumas ir žmonių išgyvenimais. Veikėjai yra
žmogiškumas sutirpdė ledus plėšiko širdyje. Ši istorija paskatino lyg atitrūkę nuo savos visuomenės,
vaiką rinktis vertybes, subrandina jį kaip žmogų. gyvena savame jutimų pasaulyje.

Tema: žmogaus elgesys ir mąstymo konfliktas Rinkinys “Šventadienio sonetai”, Gyvenimo Ne visada žmogus gali
kurių stilius - ekspresionistinis. paradoksalumas atsilyginti gerumu, net
,,Ad Astra“ Čia visas veiksmas sukasi aplink kaimo buitiškus dalykus, visiems J.Savickio vaizduojama realybė yra jei jam buvo išgelbėta
įprastą valstiečių gyvenimą dar nenujaučiamo karo išvakarėse. ne tiek kuriama, kiek atliekama. gyvybė.
Kuomet žmonės kupini reformatoriškų nuotaikų, pasiryžę daug ką Rašytojui svarbu tikrovės formos Laisvas Apsiprendimas
nuveikti.(„ Energijos buvo daug, jis nežinojo, kur ją dėti.“)Čia jau sukeliamas įspūdis. Šiuo požiūriu
seniai vasaromis nebesirpsta vyšnios, nebežaliuoja neįžengiamos J.Savickis tebėra artimas Kaltės jausmas
girios. Visa tai apsakymo veikiančiąjam Dalbai primena tikrą impresionizmui.
chaosą, apleistą kraštą. Aplink tik brutalaus rovimo ar griovimo Stipresnio mogaus
pėdsakaiNusprendžia vienas pats keisti pasaulį.(„ Aš padarysiu poelgis silniasniam
savaip ir nepasiduosiu, - ištarė Dalba lyg koks pionierius.“) O gyvunui
pradžią to keitimo jis susieja su apsivalymu – senų ir nereikalingų
daiktų atsikratymu. Neaišku kodėl, bet pirmąja jo auka tampa Ar senas šuo, jau
kieme „gaivalinėjąs” senas šuo. Dalba mėgina nuskandinti savo nereikalingas?
seną, paliegusį šunį aketėje, tačiau pats į ją įkrenta. Šuo ištrūksta iš
aketės ir, nors ir būdamas piktas, išgelbėja šeimininką. Vėliau
parodomas dar keistesnis Dalbos poelgis – jis antrą kartą skandina
šunį, nepaisant to, kad augintinis išgelbėjo jo gyvybę.
 Tema: miesto žmogaus Žiogo gyvenimas kaime tarp
,,Fleita“ veidmanių, neišprususių žmonių. Menininko likimas Viksvai džiaugėsi Žiogio
Pagrindiniai veikėjai – fleitininkas Žiogas ir Viksvų šeimyna. atvažiavimu, iki tol kol
Autorius neatsitiktinai parenka veikėjams simbo-liškus vardus. suprato, kad jis nėra
Žiogas, kaip vabzdys, susijęs su muzika, todėl fleitininkui toks reikalingas jų šeimai.
vardas ir skirtas. At-skleidžiamas artimas veikėjo ryšys su muzika,
ji jam yra visas gyvenimas.Žiogas – meninikas, muzikantas,
atsidavęs savo darbui ir gyvenimo ginklui – fleitai. Kai liga jį
pakerta darbdavys jį atleidžia , nes daugiau Žiogas nebegalės
džiuginti publikos savo muzika.Atskleidžiamas didelis fleitininko
atotrūkis nuo kaimo erdvės, nuo ironijos einama net prie absurdo.
Labai svarbus smuklės įvaizdis. Ji atskleidžia visuomenės dvasios
lygį. „Grindys bjaurios, ūkininkai, sermėgų nenusivilkdami, valgė
silkes ir gėrė degtinę“

Tema: senos meilės istorijos atomazga Žmogaus ilgesys Žmogus neturi laukti
Apsakyme„Jono Graužos nuotykiai“pagrindinis veikėjas, tinkamos akimirkos būti
,,Jono Vakaruose dirbantis inžinierius, iš pirmo žvilgsnio išsilavinęs, Požiūris į tėvynę. laimingam.
Graužos plačių pažiūrų, draugiškas, išprusęs, užsienyje dirbantis, Kaune
nuotykiai“ šeimą turintis lietuvis. Tačiau iš susitikimo su ponia Račiene Meilės supratimas,
paaiškėja, kad Grauža – lovelasas, linksmybes pamėgęs, bijantis tekėjimas už nemylimo
kam nors įsipareigoti paviršutiniškas žmogelis, o rūpinimasis žmogaus.
patrauklia išvaizda, lanksčiu kūnu reikalingi tik tam, kad pritrauktų
vis naujas aukas – naivias, patiklias moteris.

,,Kova“ Tema: apie nuodėmingą mamaitės grožį, dėl kurio vaikas Grožis neatspindi Tėvai -pavyzdys
susiremia su nelygiu priešu – linksmais gėrovais žmogaus vidaus. augančiai atžalai
Pagrindinis kūrinio veikėjas nuo mažens augo su girtaujančiu tėvu
ir per daug pasilinksminti mėgstančia mama, jo požiūris į pasaulį Tėvų formuojamos
visai kitoks. Ir kai jis sutinka žyduką, kuris yra auklėjamas vertybės
teisingai, auga padorioje šeimoje ir jo niekas nemuša, vaikis
pasiunta. Jam atrodė, kad aplinka, kurioje jis gyvena, yra natūrali,
įprasta, deja, taip nėra. Vaikas kovoja už motiną, geresnį savo
gyvenimą. Jis svajoja apie normalią šeimą kaip ir kitų: „Jis buvo
nebepataisomas fantastas ir labiausiai norėjo, kad ir jo tėvas būtų
tokspats „kaip ir kiti“.“ Vaikas svajojo, kad jo tėvas taip pat pirktų
pas žydą geležies, nors ir nuplėšų už ją, bet juk jos reikia. Tai tarsi
mažoberniuko malda – begalinis troškimas padėti tėvui.

Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi, tėvo veiklumas,

yra išsakomos ir tiesiogine kalba: „ – Karnoms geležies pirkau!
Žydas nulupo, bet ką padarysi, reikalinga!- turėtų sakyti jis.”
Vaikas kovoja už geresnė savpo ir šeimos ateitį, už gyvenimo
vertybes.