Pastaba.

Rašinys vidutiniškas, jį dar reikėtų redaguoti: yra stiliaus trūkumų bei gramatikos ir kalbos
normų pažeidimų.
Interpretuojama ištrauka iš 2009 m. VBE.

Jono Biliūno novelė ,,Vagis“ ištraukos interpretacija

Jonas Biliūnas- garsus Lietuvos XIX- XX a. rašytojas novelistas, iki savo ankstyvos mirties
parašęs begalo brandžių kūrinių. Jo tekstai pasižymi realizmu, derinamu su pasakos motyvais,
psichologizmu, dažniausiai koncentruojamasi į paprastą kaimo žmogų. J. Biliūnas nevengia sąžinės
graužaties temos, apeliuoja į skaitytojo jausmus, todėl jo tekstai įstringa ilgam. Šalia novelių
,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“, apysakos ,,Liūdna pasaka“ kaip tipišką jo kūrybos pavyzdį galime
priskirti ir kūrinį ,,Vagis“.
Ši novelė parašyta pirmu asmeniu, žiūrint pro pagrindinio veikėjo- vyro (veikėjų vardai
nenurodyti)- akis. Toks rašymo būdas sustiprina intymumą, skaitytojui lengviau įsijausti ir patirti
tai, ką patiria veikėjas. Pasakodamas savo istoriją, pasakotojas nesigilina į aplinką, į daiktų ar
žmonių išvaizdą, nebent ti tiek, kiek to reikalauja siužetas. Net vienas pagrindinių įvykių- vagies
nužudymas- įvyksta staiga, be smulkmeniškumų. J. Biliūno tekstuose išorė dažniausiai netenka
prasmės, nes nuolatos koncentruojamasi į sąmonę, prisiminimus. Vidinė būsena daug stipriau veikia
skaitytoją nei išorės aprašymas.
Novelės ,,vagis“ ištraukoje galime pastebėti įvairių meninių priemonių. Jos nėra labai ryškios,
tačiau tekstui suteikia gyvumo įspūdį. Į akis krinta tarmiški žodžiai, svetimybės. Kadangi Biliūnas
rašė realistiškai, pastarosios yra visiškai natūralus reiškinys (atsižvelgiant į istorinį kontekstą-
Lietuva carinės Rusijos sudėtyje). Archaizmai padeda labiau įsijausti į tuometinę kaimo žmogaus
kasdienybę. Pastebimi ir palyginimai: ,,...užmuš kaip žvirblį iš revolverio arba nudurs peiliu kaip
paršą“. Jie pagilina veikėjo jausmus tam tikromis istorijos akimirkomis. Kūrinio veikėjas yra
pasimetęs, nežinantis, ką daryti- tą atskleidžia nutylėjimai, retorinių klausimų gausa.
Kūrinio pabaigoje atsiranda Jono Biliūno tekstams taip būdingas sąžinės nerimo motyvas.
Novelės veikėjas viduje blaškosi ir neranda ramybės, graužaties jausmui apibūdinti autorius
pasirenka taiklią metaforą- ,,...kaip koks kirminas krūtinę man ėdė“. Desperatiškas sąžinės nerimas
apeliuoja į skaitytojo jausmus ir tarsi nuteikia prieš bet kokį smurtą. Atrodytų ironiška, nes novelės
veikėjas pasielgė teisingai (gynė savo nuosavybę) ir prisipažįsta niekada daugiau nenusidėjęs, tačiau
visą likusį gyvenimą jis yra kankinamas sąžinės ,,sutepimo“. Tai parodo paprasto žmogaus
gyvenimišką kančią, likimo neteisingumą. Tekste galime atpažinti ir krikščionišką religinį motyvą-
išpažintis kunigui, malda. Veikėjas yra dievobaimingas, tačiau net religinės apeigos neleidžia jam
ilgai užmiršti įvykio su vagimi.
Jono Biliūno kūryba šiandien jau tapo klasika ir yra žinoma dažnam lietuviui. Artimi jausmai
paprastam žmogui su skaudžia patirtimi, lakoniškas rašymo būdas padaro jo tekstus lengvai
skaitomus ir paliečiančius kiekvieną iš vidaus. Jo novelės visada išsiskiria iš kitų lietuvių kūrybos,
nes Biliūnas kaip niekas kitas sugeba atskleisti veikėjų jausmus, skaitytojui sukelti gailestį. Jono
Biliūno psichologiniai kūriniai (tarp jų ir ,,Vagis‘) nepalieka abejingų ir ilgam įstringa į atmintį.