Sveiki, šiandien aš kalbėsiu apie Kreonto autoportretą remiantis Sofoklio Antikos tragedijos

kūriniu ,,Antigonė”.

Antikinė literatūra yra senovės graikų ir romėnų literatūra nuo VIIIa. pr. Kr.–Va. Po Kr. Antikos
literatūrai būdingi gyvenimo grožio, harmonijos ir tobulumo idealai, dėmesys kūno ir daiktų estetikai.
Didžiulę įtaką Antikos literatūrai darė mitologija: beveik visuose kūriniuose greta žmonių veikia dievai
ir deivės.

Sofoklis buvo žymus graikų tragikas, sukūręs labai daug tragedijų iš kurių išliko tik 7. Jis buvo
gražios figūros ir veido, ligų neliečiamas, visur saiką ir harmoniją išlaikąs, garbinamas atėniečių ir net
pačių dievų mylimuoju. Nuo mažens Sofoklis buvo ugdomas ir mokomas muzikos ir poezijos meno.

Kreontas yra pagrindinis ,,Antigonės” kūrinio veikėjas, jo charakteristika galėtume apibūdinti,

kaip savanaudį, žmogiškųjų vertybių nesuprantantį, valdingą ir teisų valdovą.

Po Eteoklio ir Polineiko mirties valdžia atitenka jų dėdei Kreontui. Naujasis valdovas iškilmingai
palaidojo Tėbų gynėją Eteoklį, o Polineiką, atvedusį prie miesto svetimus būrius paliko nepalaidota.
Žuvusiųjų sesuo Antigonė pagailėjusi Polineiko nusprendžia nepaisyti Kreonto draudimo ir ryžtingai
nusprendžia: ,,Aš brolį savąją palaidosiu tikrai”. Kreontas įsako Antigonę gyvą užmūryti rūsyje. Visi
miesto žmonės prieštaravo tokiam karaliaus nuosprendžiui, nes nuoširdžiai gerbė Antigonę, laikė ją
tauriausia žemės moterim ir skelbė, kad už šaunų žygį turi taip negarbingai mirti. Antigonę remia ir
jos sužadėtinis, Kreonto sūnus, Heimonas. Tik jam nepavyksta palenkti tėvo Antigonės pusėn. Vėliau
įbaugintas pranašo Teiresijo kalbų, kad už šį poelgį turės atsakyti savo sūnaus gyvybe ir tuojau
namuose ims raudoti žmonės, miestai sukils prieš jį. Karalius bando savo sprendimą pakeisti,
palaidojo Polineiką ir skubėjo atleisti Antigonei, bet jau buvo per vėlu. Antigonė rūsyje pasikaria, o
prie jos lavono nusižudo ir Heimonas. Netrūkus sielvarto neiškentusi Kreonto žmona, Euridikė ant
stačio durklo krito prie aukuro. Po šių skaudžių įvykių Kreontas palūžta, supranta padaręs labai didelę
klaidą.

Kūrinyje atsiskleidžia jo žiaurumas, griežtai žiūrint į įstatymus. Jo įsitikinimu valdovo širdis turi
būti griežta ir šalta, ji neturi sudrebėti nuo moters ašarų, sūnaus maldavimo. Įstatymams turi paklusti
visi piliečiai, nes įstatymus saugo visi žmonės.