Kalbėjimas

Sveiki visi, šiandien aš jums pristatytsiu apie Dviejų seserų paveikslą iš Sofoklio
tragedijos ,,Antigonė’’. Graikų dramaturgas parašė vienas žymiausių savo tragedijų antigonė šioje
tragedijoje jis parodo vienas svarbiausių konfliktų tarp valstybinių įstatymų ir nerašytų moralės
įstatymų.

Antigone ryžtasi nepaklusti Kreonto įsakymui ir palaidoti brolį, nes lavono išniekininas buvo laikomas
barbarišku papročiu. Draudimas laidoti Polineiką prieštaravo visoms normoms, tiek religinėms tiek
moralinėms. Tragedijoje nematome Antigonės apsisprendimo, ji yra ryžtingai nusiteikusi nunešti
auką požemių dievams, pasiryžusi nors keletų saujų užberti brolio lavoną, nors žino, kad už tai gresia
mirties bausmė. Ji kalbina savo seserị Ismenę padėti, tačiau bailė mergaite atsisakė sakydama, kad
yra per daug silpna. Antigonė savo poelgį vertina ,kaip beprotišką, bet ne kvailą. Kai sučiuptą
Antigonę sargybinis atveda pas karalių. Ji lieka tokia pat ryžtinga. Jos nesugniuždo auksu tviskančio
karaliaus didybė. Antigonė nelaiko Kreonto jsakymo įsakymu , nes tai ne Dzeuso įstatymas. Antigonė
jautėsi vykdanti šventą dievų jstatyma, todėl nebijo žmonių rūstybes. Ji įsitikinusi, kad Hado
įstatymai vienodi visiems. Ji vienodai myli abu savo brolius, todėl vadovaujasi amžinosiomis
vertybėmis. Antigonės poelgis patraukia ir lsmenę, tad ši pasiryžta mirti kartu su seseria, sako
Kreontui, kad padėjo palaidoti brolj. Tačiau Antigone griežtai atmeta tokį pavėluotą aukojimąsi,
sakydama, kad sesuo neprisidėjo prie prie brolio laidotuvių. Jai skaudu, kad lsmenė pabūgs priešintis
karaliaus įsakymui. Kreotas sugalvoja užmūryti Antigonę gyvą oloje. Antigone graudžiai verkdama
atsisveikina su gyvybe, su jaunyte. Mirties akivaizdoje atsiskleidžia ir kita Antigones pusė. Sielos
gilumoje ji nepaprastai švelni mergaitė, mylėjusi saulę, medžius, artimuosius. Jai gaila gyvenimo,
gaila, kad mirs neapraudota. Tačiau net tada ji neišsižada savo įsitikinimų.

Visai kitokia Ismenė: Ji bailė, padeda, tik tiek ,kad nieko nepasako karaliui. Ji myli seserį, jaudinasi
dėl jos, tačiau bijo karaliaus keršto. Seserų nuomonės skiria, tačiau lsmene neišsižada sesers, nėra
linkusi į didelius kraštutinumus. Matydama, kad seseriai gresia mirties bausmė, bando perkalbėti
Kreontą, sakydama, kad Antigone yra jo sūnaus sužadėtinė. Kilniausiai lsmenė pasielgia tada, kai
isdįrsta prisiimti dalį sesers kaltės. Ismenė yra linkusi susitaikyti su sunkumais, jos nevilioja
žygdarbiai, ji linkusi gyventi ramų gyvenimą. Ji labai lėta, viską apsvarstanti, mėgstanti rūpintis kitais.
Galima daryti išvadą, kad Antigone ir Ismenė yra visiškos priešingybės. Antigonė - išsilavinusi,
karinga moteris, kuri susiklosčius aplinkybėms, gali apginti save ir savo šeimos gerą vardą, Ismenė
panaši į moteri, kuri linkusi susitaykyti su esamais sunkumais ir paklusti isakymams, net jei jie
neatitinka moralės normų.

Apibendrindamas galiu teigti, kad kartais gyvenime reikia vadovautis savo įstatymais, nors ir tai
prieštarauja valstybiniams įstatymams norint išlikti sąžiningiems.