Moterų paveikslai Sofoklio “Antigonėje”.

ĮVADAS
Vienoje aplinkoje augantys žmonės, vienodai mylimi, auklėjami, mokomi, bet
kiekvienas augant bei brestant susidaro savo nuomonę, vertybes, norus ir įsitikinimus. Nesvarbu,
kaip yra artimi broliai ir seserys, vienų ar kitų atvejų jų požiūriai bus ne vienodi. Taip pat buvo ir
Sofoklio tragedijoje „Antigonė“, kurioje dvi seserys Antigonė ir Ismenė, augant tapo visiškai ne
panašios vieną i kitą. Šioje tragedijoje Sofoklis sukuria dviejų seserų tarpusavio pasiskirstymą.
Vienoje pusėje, Antigonė, labai užsispyrusi bei atstovaujanti savo nuomonę. Kitoje pusėje,
Ismenė, tyli ir paklusni. Nors jos abi augo vienoje šeimoje ir buvo mokomos vienodai, jų
požiūris į gyvenimą tapo labai kitoniškas.

Sofiklis
Dabar truputi papasakosiu apie šios tragedijos autorių – Sofoklį. Sofoklis gimė 495
metais prieš mūsų erą Atėnuose. Jis žymus graikų tragikas, sukūręs apie 120 tragedijų
mitologinio žanro, iš kurių išliko tik 7. Vienas iš jo išlikusių kūrinių „Antigonė“. Tai tragedija
apie narsią merginą, kurį norėjo teisybės.

ANTIGONĖS PAVEIKSLAS
Antigonė, stipri, drąsi, ryžtinga, o kartu jautri bei mylinti. Ji saugo vertybes, kurias davė
Dievai, kad visi žmonės lygus ir visi turi būti laidojami, nesvarbu ar tai būtų priešas ar sąvas.
Antigonė įsitikinusi, kad žmogus turi būti gražus, didingas savo siela, tada jis žavės aplinkinius.
Šioje Sofoklio tragedijoje, Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis susiginčijo dėl valdžios, ko
pasekoje abu žuvo. Tuo metu tapęs Tebų karalius Kreontas išleidžia įsakymą, kad vienas iš
broliu būtu palaidotas, o kitas ne, nes vienas iš jų kariavo už Tebų miestą, o kitas prieš.
Žuvusiųjų brolių sesuo Antigonė nepaklūsta įsakymui ir ryžtasi palaidoti brolį. Kūrinyje
Antigonė sakė:,,Aš brolį savąjį palaidosiu tikrai.”Jį ištikima savo įsitikinimams, kad kiekvienas
turi būti palaidotas, kaip įsakė Dievai, nes mirusieji jau nebera priešai, jie tokie patys žmonės.
Antigonė supranta, kad jos drąsus apsisprendimas palaidoti brolį, sukels konfliktą. Ji suvokia jo
pasekmes ir įvertina savo bei karaliaus jėgas. Antigonė nebijo karaliaus rūstybės. Ji myli abu
brolius ir negali sutikti, jog vieno iš brolių palaikai būtų išniekinti. Antigonė vadovaujasi ne
rašytais įstatymais, o žmogiškaisiais, saugo protėvių moralės nuostatus, todėl suprantama kodėl jį
taip pasipyktina, tokių karaliaus įsakymu. Tragedijoje jį paminėjo:,,Aš pasišvęsiu tam, ką liepia
pareiga.”Tai pasakydama Antigonė parodo, kad ji eis lygi galo, jog įrodytų, kad negalima
priešintis Dievų įsakymams.

Ismenės paveikslas
Ismenė, yra savotiška Antigonės priešingybė. Ji paklusni, baili ir nedrąsi mergina. Ji
mano, kad nė viena moteris negali prieštarauti vyrams, o ypač karaliui. Ismenė taip pat kaip ir
Antigonė netenka savo artimųjų, jį nori gyventi ramybėje ir taikoje, nenori, kad jos vienintelė
sesuo žūtu dėl savo užsispyrimo, tai blogai baigsis, bet tuo pačių jį pasakė Antigonei: „saviems
lieki sava“. Tai reiškė, kad net jeigu jį nepasiduos ir eis savo nusistatytu kelių, Ismenė ja mylės
nepaisant prieštaraujančios nuomonės ir veiksmų, kuriems ji nepritaria.
Apibendrinimas/Pabaiga
Taigi apibendrinimui norėčiau pasakyti, kad visi žmonės skirtingi ir nesvarbu ar jie augo
vienoje aplinkoje, ar ne. Antigonė – labai narsi ir herojiška. Ismenė – tyli ir silpna. Jų
charakteriai labai skirtingi, bet jos abi labai artimos. Sesės myli vieną kitą, bet nė vieną nenori
keisti savo nuomonės, taip susidaro konfliktas. Ismenė labai jaudinasi dėl sesers. Jį žino, kad
Antigonei pilnai apsisprendus dėl brolio laidojimo, nebebus kelio atgal ir išlieka tik du šio
konflikto pabaigos scenarijai – arba Antigonė įrodis savo tiesą arba jį žūs ir Ismenė liks vieną.
Galu gale šis kūrinys baigiasi labai tragiškai, abi sesės iškeliauja anapūs žmonių pasaulio.