Paulius Cinauskas 10b

Antigonė ir Ismenė – skirtingų tipų moterys

Sofoklis – vienas žymiausių graikų rašytojų, tragikų. Iš daugybės jo parašytų kūrinių, liko tik vienetai,
tarp kurių yra žymioji „Antigonė“. Šiame kūrinyje akcentuojamos ne tik svarbiausios tų laikų žmonių
vertybės, gyvenimo principai, nesutarimai, bet ir dviejų sesių istorija – visiškai priešingi dviejų moterų
charakteriai.

Antigonė yra drąsi, bei ryžtinga moteris. Nepaisant Kreonto įsakymo, ji pasiryžta palaidoti savo
mylimą brolį, nes jai protėvių moralės nuostatai ir žmogiški įstatymai yra svarbesni, negu rašytini –
„Ne jam uždraust, kas mano priedermė šventa!; Aš padarysiu tai, ką liepia pareiga”. Taip pat, dialoge
tarp Antigonės ir jos sesės, Ismenės, ji sąkosi, kad priims atsakomybę už savo veiksmus, nes garbingai
mirti yra geriau, nei sėdėti rankas sudėjus ir gyventi su graužiančia sąžine – „...Palaidosiu. Tuomet
man bus gera mirti.; Iškęsiu baisumus šituos: jie mažesni, nei mirti negarbinga mirtimi. Tačiau, ji taip
pat turi tradicinių moters bruožų – nori surast meilę, sukurti savo šeimą. Šie bruožai ypac parodomi
monologe, kūrinio pabaigoje, kai Antigonė sielvartauja prieš mirtį, kad taip niekada ir neištekės –
„Hadas veda gyvą mane, nesulaukiusią vestuviu...“. Tokiais veiksmais ji įrodo, kad ji turi tiems laikams
nebūdingą moters charakterį – išreiškianti savo nuomonę ir pati atsakanti už savo veiksmus.

Ismenė - visiška Antigonės priešingybė. Ji yra labai „moteriška“, paklusni, priklausanti nuo vyro
valdžios. Ji nepasitiki savo jėgomis, sakosi yra per silpna stoti prieš vyro valdžią – „Žmonių nepaisyt
valios as per daug silpna.; Tu pamiršti, kad mudvi gimėm moterim ir stoti į grumtynes su vyrais negi
mums“. Ji pranašesnė už antigone tuom, kad jai nereikia priešintis valdžiai. Ji yra susitaikius su tokiu
likimu ir tiesiog daro tą, ką sako vyrai, kaip ir „priklauso tų laikų moterims“.

Taigi, šiame kūrinyje pamatome dvi visiškai skirtingas puses, bei charakterius tu laikų moterų, ir
galime išmokti, kad nepriklausant nuo lyties ar rasės, galime rinktis į kieno pusę stoti. Mums lieka
spręsti ar darant teisingą sprendimą prieš kažkieno valią pasekmės yra to vertos.